Penkiasdešimt septintasis posėdis

1990 m. gegužės 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B. J. KUZMICKAS. Pirmininkui padeda deputatas A. A. ABIŠALAS.

 

PIRMININKAS. Po šiokio tokio poilsio dienų, jeigu kas galėjo ilsėtis, mes vėl pradedame darbą. Ši diena žada būti ne tik karšta, bet ir įtempta - daug yra klausimų, kuriuos teks gana rimtai pasvarstyti. Dėl to aš perduodu žodį gerbiamajam A. A. Abišalui.

Diskusijos dėl plenarinių posėdžių dienotvarkės

 

A. A. ABIŠALAS. Labas rytas, gerbiamieji Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Šiandien, kaip ir buvo tartasi, numatytas trumpas posėdis ryte. Jame turėtume apsvarstyti ir priimti įstatymą dėl amnestijos atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir nutarimą dėl šio įstatymo taikymo. Tada, po pertraukos, bus darbo grupės, ruošiančios Aukščiausiosios Tarybos regla­mentą, posėdis, kuriame kiekvienas, kas turės pastabų ir norės ap­tarti, kviečiamas dalyvauti. Na, o po pietų, nuo 15 valandos ­du įstatymai: Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir Lietuvos radijo ir televizijos statutas. Pirmasis šių klausimų yra jau bent du kartus svarstytas ir paskui dar atskirai vakar bendrame ekono­minių komisijų posėdyje, o Televizijos ir radijo statutas išdalintas jums tik šiandien. Prašome susipažinti. Jis nėra labai ilgas ir gal­būt šiandien pavyks mums jį priimti. Jeigu ne, jeigu būtų daug pataisų, tai jas pateikti yra galimybė. Tuomet, jeigu šiandien iš karto nepavyktų šį dokumentą priimti, rytoj būtų galima jį dar aptarti Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos atvirame posėdyje ir galutinai priimti ketvirtadienį.

Taigi, manau, kad galime pradėti.

Č. JURŠĖNAS. (Kalba iš vietos, detaliai negirdėti, bet aišku, kad jis prašo žodžio.)

PIRMININKAS. Prašom.

Č. JURŠĖNAS (Švenčionėlių rinkiminė apygar­da). Aš dviem klausimais, gerbiamasis pirmininke, gerbiamoji Aukščiausioji Taryba. Pirmiausia dėl Televizijos ir radijo statuto. Klausimas yra toks: ką mes pirma nagrinėjame, ar generalinio direktoriaus klausimą, ar statuto? Kodėl aš šitai tvirtinu? Aš štai čia turiu Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kuris buvo priimtas­ balandžio 3-ąją ir kuris skamba taip: "Pasiūlyti Lietuvos radijo ir televizijos valdybai prieš priimant Lietuvos radijo ir televizijos statutą pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai tvir­tinti kandidatą į Lietuvos radijo ir televizijos generalinius direktorius". Manyčiau, kad jeigu mums šitas nutarimas negalioja, tai būtų vienas dalykas, o jeigu jisai galioja, tuomet mes gal turėtu­me šiek tiek patikslinti dienotvarkę. Gal vis dėlto pirma genera­linį direktorių pasitvirtinkim, o po to jau statutą nagrinėkim. Tai čia vienas klausimas.

Antrasis klausimas yra kito plano. Aš siūlau įtraukti į die­notvarkę naują klausimą ir būtų gerai, kad jį apsvarstytume šiandien. Šiandien yra ypatinga diena, tai yra diena, kai visas pasaulis mini 45-ąsias metines nuo tos datos, kai kapituliavo vo­kiškasis fašizmas, kai baigėsi karas Europoje. Sąryšyje su tuo ir atsižvelgiant į kitas aplinkybes, manyčiau, kad Lietuvos Respub­likos Aukščiausioji Taryba, kaip laisvai ir demokratiškai išrinktas tautos atstovavimo organas, turėtų priimti atitinkamą deklaraciją. Jos projektą aš skelbiu. "Dėl žydų tautos genocido Lietuvoje hit­lerinės okupacijos metu. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Ta­ryba lietuvių tautos vardu pareiškia, kad be išlygų smerkia hit­lerinės okupacijos metais Lietuvoje vykdytą genocidą prieš žydų tautą ir nuoširdžiai apgailestauja, kad tarp okupantams tarnavusių budelių buvo ir Lietuvos piliečių. Nusikaltimams, įvykdytiems prieš žydų tautą Lietuvoje ir už jos ribų, nėra ir negali būti jokio pateisinimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta­rybos deputatai kreipiasi į visus valstybės valdžios ir valdymo organus, visuomenines organizacijas ir piliečius sudaryti palan­kiausias sąlygas Lietuvos žydams ir kitoms tautinėms bendrijoms atkurti ir plėtoti kultūros, švietimo mokslo, kulto ir kitas institucijas. Lietuvos valstybė pastatys paminklą žydų tautos genocido aukoms atminti".

Motyvuodamas šitą klausimą aš, matyt, neturėčiau labai pla­čiai kalbėti, kadangi klausimas, man atrodo, tikrai yra aiškus. Žydų tauta per hitlerinę okupaciją labiausiai nukentėjo ir labai gaila, labai liūdna, kad dalis mūsų tautiečių per kvailumą, naivu­mą, suvedžioti ar keršto vedami vis dėlto talkino hitlerininkams, talkino vokiškiesiems fašistams naikinant žydus Lietuvos teritori­joje. Ir ne tik Lietuvos teritorijoje. Žinoma, kad dalis lietuvių tautos - garbė jai- gynė žydus sunkiom sąlygom, saugojo jų vaikus. Tai visas pasaulis atsimena. Atsimena ir pati Lietuva, ir Amerika, ir Izraelis. Bet vis dėlto mūsų, aš sakyčiau, atgailos, mūsų atitinkamo žodžio visos Lietuvos vardu, lietuvių tautos vardu, niekas dar nepadarė. Sakykim, kad bandymas šitai padaryti iš dalies buvo matyti Sąjūdžio veikloje. Aš turiu galvoje, taip pat turiu čia po ranka grupės Lietuvos intelektualų paskelbtą pareiš­kimą praėjusiųjų metų kovo 1-ąją "Dėl Lietuvos žydų, dėl lietu­vių ir žydų santykių Lietuvoje". Aš taip pat turiu galvoje šito klausimo kėlimą Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavime. Bet šito aiškiai maža. Reikia vieną sykį aiškiai mums visiems pasakyti. Mano giliu įsitikinimu, šitam labiausiai tinka, tam turi teisę ir, aš sakyčiau, pareigą būtent demokratiškai, laisvai išrinktas Lietuvos Respublikos parlamentas, Lietuvos Respublikos Aukš­čiausioji Taryba. Taigi aš siūlau šitą klausimą įtraukti į dienotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norės kas nors pasisakyti dėl tokios de­klaracijos teksto svarstymo įtraukimo į darbotvarkę, ar galima balsuoti dėl to? Aš supratau, kad deputatas Č. Juršėnas siūlo ap­svarstyti šiandien. Prašom.

A. TAURANTAS (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš manyčiau, kad šita deklaracija, aišku, yra svarbi ir kad ją reikėtų priimti, bet, jeigu mes ją aptarinėsime šiandien, neturė­dami teksto, skubotai, galime padaryti klaidų. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto paruošti tekstą, išdalinti deputatams ir priimti normalia darbo tvarka, kaip mes tai darome. O ar šiandien, ar kitą dieną, manau, kad tai nesuvaidins ypatingai didelio vaidmens.

PIRMININKAS. Aš manau, kad iš tikrųjų reiktų tekstą padaugin­ti. Deputatas Č. Juršėnas projektą yra paruošęs, dauginimas ne­sudarytų didelių problemų. Prašau.

A. V. PATACKAS (Žaliakalnio rinkiminė apygar­da). Aš tiktai nelabai suprantu, kodėl būtent šiandien. Tokį klausimą, be abejo, yra būtina spręsti, bet ar šita data yra pati tinkamiausia? Gal reiktų pasiklausti. Yra juk ir kitų datų, kurios būtų artimesnės šitai tragedijai pažymėti.

PIRMININKAS. Kas dar nori pasisakyti? Prašom, deputate Rasi­mavičiau.

L. N. RASIMAVIČIUS (Kuršių rinkiminė apygarda). Dėl dienotvarkės. Aš siūlau įtraukti į dienotvarkę svarstyti klausi­mą ir priimti tokį protokolinį nutarimą, kuriuo būtų įpareigota Elta mums kiekvieną dieną pranešti visą pilną informaciją, ko­kią ji gavo ir kokią jinai pateikė. Būtinai, kad tai būtų daroma kiekvieną dieną. Deputatai ir aš asmeniškai turime žinoti tą in­formaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš apgailestauju. Gal mes pabaikime vieną klausimą, o paskui prie jūsų pasiūlymo grįšime, gerai?

L. N. RASIMAVIČIUS. Aš siūlau į dienotvarkę.

PIRMININKAS. Aš suprantu, bet dar mes nebaigėm svarstymo dėl deklaracijos įtraukimo į darbotvarkę. Mes paskui grįšime prie jūsų pasiūlymo. Prašom.

G. ILGŪNAS (Rimkų rinkiminė apygarda). Dėl dienotvarkės. 

PIRMININKAS. Dėl šito klausimo?

S. G. ILGŪNAS. Ne, dėl radijo ir televizijos.

PIRMININKAS. Prašom truputėlį lukterti. Dėl deklaracijos ką ga­lėtų pasakyti Piliečių teisių ir tautinių reikalų komisijos pirmi­ninkas?

V. ČEPAITIS (Pietinė rinkiminė apygarda). Ma­nau, kad tokia deklaracija reikalinga, tačiau, žinoma, reikia turėti prieš akis jos tekstą, kad mes visi dar pasvarstytume.

PIRMININKAS. Gerai. Prašau, gerbiamieji, pasiruošti balsuoti mygtukais. Dėl to prašau visus sėdinčius ne savo vietose atsi­sėsti ten, kur jums dera sėdėti.

Gerbiamieji, kas už tai, kad tokios deklaracijos svarstymą įtrauktume į šios dienos darbotvarkę su tam tikra išlyga,- jeigu suspėsime ir jeigu bus išdalintas tekstas. Kas už, prašom spausti žalius mygtukus. Matosi, kad dauguma už, taip pat matau, kad kvorumas salėje yra. Tačiau ne visi turbūt paspaudė savo myg­tukus. Šitas klausimas įtrauktas.

Dėl klausimo apie Televizijos ir radijo statuto patvirtinimą ir direktoriaus rinkimo eiliškumą. Gerbiamasis Č. Juršėnas perskaitė protokolinį nutarimą. Iš tikrųjų jame pasakyta, kad Televizijos ir radijo valdyba, prieš pateikdama tvirtinti savo statutą, turi pateikti tvirtinti kandidatą į generalinius direktorius. Tačiau ten nepasakyta, kad generalinis direktorius turi būti patvirtintas pirma negu statutas, ir aš esu tikras, kad pristatydamas statuto projektą, Televizijos ir radijo valdybos atstovas gerbiamasis L. Ta­pinas, pasakys taip pat ir kokią kandidatūrą jie siūlo į generalinius direktorius. Nematau čia didelės kolizijos. Antra vertus, mano nuomone, būtų logiškiau pirma patvirtinti statutą, o po to gene­ralinį direktorių. Jeigu yra kitaip galvojančių, tai prašome. De­putatas G. Ilgūnas buvo arčiau mikrofono.

S. G. ILGŪNAS. Taip. Manyčiau, kad būtų galima patvirtinus statutą, iš karto Aukščiausiojoje Taryboje svarstyti ir generalinio direktoriaus skyrimo klausimą, nes Švietimo, mokslo ir kultūros komisija turi valdybos protokolą ir siūlymą šituo klausimu. Taigi, jeigu deputatai taip nuspręstų, tai iš karto šitą klausimą galima būtų svarstyti čia be Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos svars­tymo, kuris buvo planuotas vakar, tačiau paskutiniu momentu pritrūko kvorumo.

PIRMININKAS. Deputatas S. Pečeliūnas. Jūs kitu klausimu? Tai ar, gerbiamieji deputatai, sutinkate, kad šiandien būtų svarstomas statutas? Aš, tiesą sakant, neturiu labai didelių vilčių, kad mums pavyks jį šiandien užbaigti, todėl ketvirtadienį numatytas svars­tymo pratęsimas, tai yra statuto svarstymo pabaiga ir generali­nio direktoriaus rinkimai. Ar kas nors prieštarauja prieš tokią darbo tvarką?

Č. JURŠĖNAS. Ar galima, pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom.

Č. JURŠĖNAS. Tai aš dar kartą noriu pasakyti, kad jeigu mes priimame vieną sprendimą, o po to elgiamės kitaip, tai mes tada tą sprendimą turime pakeisti. Man irgi nėra principinio skirtumo, ar taip, ar kitaip, bet jeigu mes vieną sykį nutarėme taip, o pas­kui sugalvojom kitaip, tai tada garsiai ir pasakykime, kad mes dabar pergalvojom ir elgiamės kitaip, negu kad buvom nutarę prieš mėnesį. Man čia šitas dalykas rūpi. Kam tada mes priimame nutarimus įvairius. . .

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juršėnai! Ten nutarime pasakyta, kad pirma pristatyti tvirtinti generalinį direktorių, o po to statutą. Bet ten juk nepasakyta, kad turi būti pirma patvirtintas generali­nis direktorius, o paskui statutas. Aš esu tikras, kad valdyba, pristatydama statutą, pirmiau pristatys mums generalinio direk­toriaus kandidatūrą ir nutarimas bus visiškai nepažeistas. Jūs su­tinkate?

Č. JURŠĖNAS. Ne visiškai. Čia yra, žinoma, kazuistiškas nutari­mo aiškinimas, bet, norint konsenso, aš galiu nusileisti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, deputate Rupeika.

B. V. RUPEIKA (Širvintų rinkiminė apygarda). Dėl darbotvarkės. Jau visas mėnuo mes esame nepatenkinti, jog nėra salėje dalies deputatų ir nežinome, ko nėra, kodėl nėra ir ar tikrai nėra. Štai balsų skaičiavimo komisija irgi vos dabar nustatė, kad yra kvorumas. Taigi siūlau vieną kartą įvesti tokią praktiką, kuriai daugelis pritaria: posėdžio pradžioje sekretoria­tas paskelbtų, kas komandiruotėse, kas serga, kas dar kažkur ki­tur. Tai turėtų būti daroma kiekvieno plenarinio posėdžio pra­džioje, tiksliau dienos pradžioje.

PIRMININKAS. Ar jūs nesutiktumėte, kad tai būtų skelbiama ne dienos pradžioje, bet, sakykime, pirmojo posėdžio pabaigoje? Tada būtų aiškiau, jums paprasčiau.

B. V. RUPEIKA. Sutinku. Tai, manyčiau, esminio skirtumo nesu­daro. Bet šitai būtina daryti. Kitaip mes amžinai kovosime su tuo kvorumo minimumu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatai sutinka, kad kiekvieną dieną būtų skelbiamas nedalyvaujančiųjų sąrašas ir būtų pasakoma, ko­dėl jie nedalyvauja, tai yra apie tuos, kurie yra pranešę patei­sinamą priežastį. Sutinkate, niekas neprieštarauja? Ačiū. Depu­tatas S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Aš norėčiau prašyti papildyti dienotvarkę - šiandien po pietų įtraukti klausimą ir apsvarstyti mūsų Aukščiausiosios Ta­rybos kreipimąsi (ar kaip kitaip mes tą dokumentą pavadintume) į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą dėl Zigmo Vaišvilos. Šiandien mes jau turime galutinę gydytojų išvadą apie visus sumušimus ir kuo visa tai baigėsi jam asmeniškai sveikatos požiū­riu. Todėl aš manau, kad mes tokį dalyką turime padaryti. Anks­čiau gal dar negalėjome, bet dabar praėjo tas trijų savaičių ter­minas. Turime tikrą išvadą ir galime aiškiai kreiptis.

PIRMININKAS. Ar, deputate Pečeliūnai, jūs galėtumėte paruošti projektą?

S. PEČELIŪNAS. Taip, mes prašome, kad po pietų tai būtų svarstoma. Mes kaip tik komisijos posėdyje pamėginsime šitą doku­mentą paruošti ir įteikti Aukščiausiajai Tarybai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikia dėl to balsuoti ir ar visi sutinkate, kad tai reikalingas dalykas? Sutinkate, kad būtų šis klausimas įtrauktas? Prašom.

L. N. RASIMAVIČIUS. Baigdamas dėl Eltos pranešimų noriu pridurti, kad taip pat mums visiems deputatams, be abejonės, rei­kėtų susipažinti ir su radijo laidų suvestine apie Lietuvą. Anksčiau tokią suvestinę, kiek aš žinau, gaudavo Lietuvos komunistų partijos centro komitetas. Iš kur gaudavo - sunku pasakyti.

PIRMININKAS. Iš Radijo ir televizijos komiteto.

L. N. RASIMAVIČIUS. Būtų gerai, kad mes protokoliškai irgi šiandien nuspręstume ir kad kiekvieną dieną galėtume su tokiom suvestinėm susipažinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt, gerbiamasis deputate Rasimavičiau, šitą sprendimą galėtumėte atidėti iki ketvirtadienio, kad per tą laiką būtų išsiaiškinta galimybės, kaip tai turi būti atliekama techniškai, ir tada balsuotume, gerai?

L. N. RASIMAVIČIUS. Sutinku.

PIRMININKAS. Ir tuo pačiu primenu, kad tarybinės spaudos ap­žvalgos kiekvieną dieną 10 valandą būna bibliotekoje. Aš neži­nau, ar deputatai užeina jas pasiimti, bet tai padaryti yra kvie­čiami. Prašome.

V. P. ANDRIUKAITIS (Žalgirio rinkiminė apygarda). Dėl ketvirtadienio dienotvarkės. Aš norėčiau išsakyti tokią mintį. Paprastai ketvirtadieniais mažiausiai būna galimybių, nes ką per savaitę mes nepadarome, viską stengiamės padaryti per ketvirta­dienį ir tai nepavyksta. Kadangi penktadienį reikia dirbti apy­gardoje ir ten daugelis dirba iš pat ryto nuo 9 valandos, o ne vakare, todėl prašyčiau pagalvoti, ar neverta mums ketvirtadienio posėdį anksčiau pradėti. Galima būt pradėti ir 8, ir 9, ar kurią kitą valandą, kad bent iki 18 valandos posėdžiai būtų baigti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pabandysime suderinti. O dabar turbūt jau galima priimti darbotvarkę. Mes šios dienos darbotvarkę papil­dėme dviem punktais: deklaracija dėl žydų tautos genocido ir kreipimusi į Tarybų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą dėl Zigmo Vaiš­vilos sveikatos. O kiti klausimai liktų tie, kaip buvo numatyta: įstatymas dėl amnestijos, nutarimas dėl šio įstatymo taikymo, Įmonių įstatymas ir Radijo ir televizijos statutas. Į tribūną kvie­čiame deputatą J. Prapiestį padaryti pranešimą pirmuoju klau­simu. Prašome.

Teisinės sistemos nuolatinės komisijos pirmininko J. Prapiesčio pranešimas apie įstatymo ,,Dėl amnestijos atstačius Nepriklausomą Lietuvos valstybę" ir nutarimo dėl šio įstatymo taikymo projektų pataisas. Diskusijos

 

J. PRAPIESTIS (Prienų rinkiminė apygarda). Ger­biamieji deputatai. Jūs turite Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl amnestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę" projekto naują redakciją. Šis įstatymas, jei tokiu taps projektas, palies ke­lių tūkstančių žmonių gyvenimą.

Atliekančių laisvės atėmimo bausmę yra apie 150, kurie gali pretenduoti, tiksliau tikėtis Amnestijos įstatymo. Tie, kurie atlieka bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu - tai pataisos darbai be laisvės atėmimo, lygtinis nuteisimas laisvės atėmimu priverstinai įdarbinant, lygtinis nuteisimas, nuosprendžio įvykdymo atidėji­mas. Tokių asmenų, kuriuos gali paliesti šis įstatymas, yra mūsų Respublikoje apie 3,5 tūkstančio. Taigi įstatymas paliestų gana didelį subjektų skaičių ir galbūt būtų tikslinga visą tą įstatymo projektą skaityti, kadangi, kiek yra žinoma, susidomėjimas Res­publikoje šiuo įstatymo projektu yra gana nemažas. Aš jau nekal­bu apie tuos, kurie tikisi tokio įstatymo. Taigi kaip Taryba gal­voja? Gal tiktai nurodyti tas įstatymo projekto vietas, kurios vie­nokiu ar kitokiu būdu keitėsi, atsižvelgiant į jūsų, gerbiamieji deputatai, pastabas.

PIRMININKAS. Turbūt reikėtų, aš manau.

J. PRAPIESTIS. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl amnestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę" projektas.

Pažymėdama nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą ir vadovaudamasi humanizmo principais, Lietuvos Respublikos Auk­ščiausioji Taryba nutaria:

1. Atleisti nuo bausmės pirmą kartą nuteistus už nesunkius nusikaltimus:

a) nepilnamečius; b) moteris; c) I ir II grupės invalidus; d) vyresnius kaip 60 metų vyrus.

2. Atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės ir nuo bausmių, nesu­sijusių su laisvės atėmimu, vyrus, pirmą kartą nuteistus ne dau­giau kaip penkeriems metams laisvės atėmimo bausme už nu­sikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, bei ne daugiau kaip tre­jiems metams laisvės atėmimo už nesunkius tyčinius nusikalti­mus.

3. Nutraukti baudžiamąsias bylas, kuriose daromas parengtinis tyrimas bei kurios neišnagrinėtos teismuose, asmenims, nurody­tiems šio įstatymo pirmame straipsnyje, o vyrams, nurodytiems antrame straipsnyje - jeigu įstatymas už jų padarytą neatsargų nusikaltimą numato laisvės atėmimą iki septynerių metų, o už nesunkų tyčinį nusikaltimą - laisvės atėmimą iki penkerių metų ir kitokias švelnesnes bausmes.

4. Sutrumpinti per pusę neatliktą laisvės atėmimo bausmę nėš­čioms moterims ir moterims, turinčioms vaikų iki keturiolikos  metų, jei joms neatimtos motinystės teisės, pirmą kartą nuteistoms laisvės atėmimu už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą vagystės, pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dekso 90 straipsnio 4 dalį, 94 straipsnio 3 dalį ir 95-tąjį straipsnį.

5. Pagal šį įstatymą nuo papildomųjų bausmių neatleidžiama.

6. Amnestija netaikoma asmenims:

a) padariusiems slaptą valstybinio ar visuomeninio turto pa­grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytą Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso 90-jo straipsnio 2 ir 3 dalyse, iš­skyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo ketvirtame straipsnyje, t. y. ta moterų kategorija, kuri gali tikėtis amnestijos ir numatyta 1 straipsnyje. Taip pat netaikoma padariusiems: a) slaptą asme­ninio turto pagrobimą sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytą Baudžiamojo kodekso l46 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse atvirą vals­tybinio, visuomeninio ar asmeninio turto pagrobimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 1 dalyje ar 147 straipsnio 1 dalyje; valstybinio visuomeninio ar asmeninio turto prievartavimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 96-to straipsnio 1 ir 2 dalyse ar 150 straipsnio l ir 2 dalyse; vengimą išlaikyti vaikus, numatytą Baudžiamojo kodekso 125 straipsnyje; transporto priemonių nuvarymą sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytą Baudžiamojo kodek­so 250 straipsnio 2 ir 3 dalyse; b) taip pat netaikoma piktybiškai pažeidinėjantiems režimą laisvės atėmimo ar privalomojo įdarbinimo vietose.

7. Asmenims, kurie laisvės atėmimo vietose priverstinai gydo­mi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar venerinių ligų, amnestija taikoma tik baigus gydymo kursą.

8. Šis įstatymas taikomas asmenims, padariusiems nusikalti­mus Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 1990 metų kovo 11 die­nos imtinai.

9. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos. Jis vykdo­mas per keturis mėnesius".

Kaip matote, gerbiamieji deputatai, komisija atsižvelgė, rea­gavo į jūsų pastabas, pasiūlymus, kurių laukėme nekantriai iki vakar dienos pavakario. Tuo pačiu aš norėčiau trumpai paaiškinti komisijos poziciją, kodėl vieni ar kiti pasiūlymai buvo priimti, o kodėl kiti, kaip matote, nesulaukė vienokio ar kitokio fiksavimo šio įstatymo projekte.

Pirmiausia pradėsiu nuo deputato K. Uokos pasiūlymo suma­žinti bausmę visiems nuteistiems laisvės atėmimu, siekiant, kad mažiau liktų tokių asmenų laisvės atėmimo vietose. Manome, kad humanizmui vis dėlto yra ribos ir amnestija be jokių kriterijų, neatsižvelgiant į nusikaltėlių asmenybę, neatsižvelgiant į jų pada­ryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, gali būti visuomenei daugiau žalinga, negu sulaukti jos pritarimo. Beje, vienas argumentas dėl tokios pozicijos gali būti ir tas, kad 1987 metų amnestija buvo aiškiai per plati ir gana staigus nusikalsta­mumo šuolis nuo tų metų, matyt, ne maža dalimi buvo sąlygo­jamas ir tokios, galima sakyti, nepakankamai apgalvotos amnes­tijos. Suprantama, kad nors griežtos bausmės nėra panacėja prieš nusikalstamumą, tačiau nusikaltėliai, kaltininkai, padarę sunkiau­sius teisės pažeidimus, t. y. nusikaltimus, vis dėlto turi patirti baudžiamąjį bausmės poveikį. Pagaliau toks poveikis būtinas ir potencialių nusikaltėlių įspėjimui. Jeigu pažvelgtume į mūsų baudžiamąją politiką, tai ji ir taip yra pakankamai švelnėjanti. Antai, 1985 metais buvo baudžiamas laisvės atėmimu kas antras padaręs nusikaltimą, o jau 1987 metais ir pastaraisiais metais - tiktai kas ketvirtas. Deja, dar nereikia pamiršti ir to, kad baudžiamuosiuose įstatymuose yra visa sistema atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės variantų, todėl faktiškai kas trečias padaręs nusikaltimą yra atleidžiamas nuo atsakomybės ir bausmės ir toki būdu baudžiamojo poveikio, baudžiamųjų represijų taip ir nepati­ria. Tačiau tokia baudžiamosios politikos švelnėjimo tendencija anaiptol nerodo, kad nusikalstamumas mažėtų ar švelnėtų.

Pagaliau negaliu nepaminėti ir to, kad karštą, kaip sakydavo anksčiau, pritarimą amnestijai pirmiausia rodo nuteistieji bei jų artimieji. Mes gavome laiškų. Vienas laiškas yra iš įkalinimo įs­taigos, kurį pasirašė visi nuteistieji. Kaip jiems tai pavyko, ži­nant griežtas pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisykles, sunku įsivaizduoti, tačiau įdomu tai, kad pasirašė net ir tie nuteistieji, kurie, aiškiai matyti, nemoka lietuviškai. Be kita ko, tame laiške yra prisiekinėjama ištikimybė Lietuvai.

Visuomenės reakcija yra santūresnė į šią amnestiją, į tokį įstatymą, todėl ir mūsų komisijos pozicija yra panaši. Negalėjome savęs įtikinti, kad verta priimti deputatės R. Gajauskaitės pasiū­lymą, jog būtina paleisti iš kolonijos visas moteris, nurodytas įs­tatymo projekto ketvirtame straipsnyje, t. y. tas, kurios padarė valstybinio ar visuomeninio turto grobimą sunkinančiomis aplin­kybėmis. Pavyzdžiui, 90 straipsnio 4 dalis sako, kad valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės būdu, jei tai padaryta stambiu mastu ar itin pavojingo recidyvisto. 94-to straipsnio tre­čioje dalyje yra nurodoma, kad baudžiama pagal šį straipsnį už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą, pasisavinimą išeikvo­jimo būdu ar piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, jeigu tai pa­daryta stambiu mastu. Noriu, pasakyti, kad teismų praktikoje, tuo pačiu ir tardymo praktikoje, stambus mastas - tai grobimas iki dešimties tūkstančių rublių. 95 straipsnis - valstybinio ar visuo­meninio turto grobimas itin stambiu mastu, nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo būdų ir formos - tai jau grobimo mastas per dešimtį tūkstančių rublių. Deja, peržiūrėjus trumpai šias bylas, matyti, kad nuteistosios pagal šiuos straipsnius padarė ne vien tik valstybinio ar visuomeninio turto grobimą. Paprastai šiuos nusikaltimus lydi ir kiti nusikaltimai. Tokių moterų, kurios patenka į įstatymo ketvirto straipsnio veikimo sferą, yra apie trisdešimt, o iš to skaičiaus, kurių veikos buvo kvalifikuotos pagal 95 straipsnį, yra dvidešimt penkios. Tik viena padarė vien grobimą. Visos kitos dar, be šio nusikaltimo, klastojo dokumentus. Suprantama, siekdamos slėpti savo nusikalstamą veiką. Be to, prie šio straipsnio dar yra ir kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 177 straipsnį, t. y. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Retai kurioje byloje nėra kvalifikacijos pagal 179 straipsnį, t. y. aplaidumas. Praktikai žino, kad šitie straipsniai faktiškai yra lyg ir išsigelbėjimas tar­dymo, pagaliau ir teismo organams, kai nepavyksta įrodyti atskirų grobimo epizodų. Taigi faktiškai nurodytoji suma tiek kaltinamo­joje išvadoje, tiek ir nuosprendyje, neatitinka tikrųjų grobimo mastų. Tačiau liaudyje sakoma: nepagautas - ne vagis. Taigi šios moterys yra padariusios pakankamai sunkius nusikaltimus.

Pagaliau, jeigu peržvelgsime kontingentą, tai matysime, kad dauguma jų yra vyr. buhalterės, pieno priėmėjos, draudimo agen­tė, vyr. zootechnikė, autoserviso priėmėja, ryšių skyriaus viršinin­kė, jos pavaduotoja ir tiktai viena - Šerytė - darbininkė. Beveik pusė iš šių moterų turi vaikus, tačiau vis tiktai buvo vagiama ne vargui spaudžiant ir tuo labiau ne kovojant už naują santvar­ką. Paleisdami tokius subjektus, mes pasijuoktumėm iš tų, kurie kęsdami nepriteklius išliko sąžiningi. Pagaliau,  jeigu kai kurios nuteistosios nesutinka su teismo nuosprendžiu, tai joms yra teisė kreiptis į prokuratūros, teisminės priežiūros organus. Egzistuoja ir malonės institutas, todėl deputatams išlieka galimybė tokiu bū­du padėti konkretiems asmenims.

Deputatas P. Varanauskas pateikė pasiūlymą atleisti nuo baus­mės atlikimo kyšio davėjus. Šiuo metu įkalinimo įstaigose tokių asmenų, atliekančių bausmę už tokią veiką, nėra. Be to, Baudžia­mojo kodekso 181 straipsnis numato, kad jeigu buvo prievartauja­ma duoti kyšį arba jeigu kyšį davęs asmuo pranešė atitinkamiems valstybiniams organams apie tokią savo veiką, tai jie yra atlei­džiami nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi jie net ir nepaten­ka iki tų baudžiamojo proceso etapų, kur patiria vienokią ar kito­kią baudžiamąją represiją. Taigi, man atrodo, kad problemos fak­tiškai nėra.

Buvo taip pat pastaba, kad reikėtų atleisti tuos, kurie padarė valstybinius nusikaltimus. Suprantama, kad deputatas, matyt, pir­miausia rūpinosi politiniais kaliniais. Tačiau jų nebėra.

Reikia pagaliau prisiminti ir mūsų pačių priimtą įstatymą dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo. Suprantama, kad dalis asmenų vis dėlto atlieka bausmę už valstybinius nusikaltimus. Tačiau, matyt, dėl baudžiamųjų įstatymų nepakankamo tobulumo valstybiniais nusikaltimais laikomi ir tokie bendrakriminaliniai nusikaltimai, kaip banditizmas, kaip smurtiniai veiksmai pataisos darbų įstaigose. Manytume, kad tokiai kategorijai asmenų taikyti amnestiją būtų, atrodo, per daug humaniška ir neteisinga.

Deputatų P. Varanausko ir A. Patacko pastaba buvo siūloma siekti, kad nebūtų paleidžiami nusikaltėliai, pasikėsinę prieš žmo­nes. Be abejonės, čia turimi omenyje nužudymai, išžaginimai, tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai ir panašūs nusikaltimai. Noriu pabrėžti, kad šitie asmenys nebus amnestuojami. Tai aiškiai ma­tyti iš pirmo, antro, trečio ir kitų šio įstatymo projekto straipsnių. Amnestija, dar kartą kartoju, apima tiktai tuos, kurie padarė nusi­kaltimus pirmą kartą ir padarė nusikaltimus, kurie nėra sunkūs. Visi šie nusikaltimai, kuriuos ką tiktai minėjau, patenka į sunkių nusikaltimų kategoriją, ir jie yra vardinami Baudžiamojo kodekso 81 straipsnyje. Taigi, matyt, šitame įstatymo projekte perra­šyti dar kartą Baudžiamojo kodekso 81 straipsnį ir padaryti taip, kad šis įstatymas taptų dvigubai ilgesniu bei dvigubai platesniu, nebūtų prasmės. Tie, kurie taikys šį įstatymą, pagaliau ir tie, kurie jo nekantriai laukia, yra pakankamai, jeigu taip galim sa­kyti, kvalifikuoti ir teisinėse kategorijose orientuojasi. Jie supran­ta, ką reiškia sunkūs ir itin sunkūs nusikaltimai. Todėl nuogąs­tauti, kad išeis į laisvę tie, kurie padarę nusikaltimus prieš pa­čias didžiausias vertybes - žmogaus gyvybę, sveikatą,- nėra jo­kio pagrindo.

Komisija pritaria deputato P. Varanausko pasiūlymui taikyti amnestiją asmenims, padariusiems atitinkamus nusikaltimus Lie­tuvos Respublikos teritorijoje iki 1990 metų kovo 11 d. imtinai. Iš tikro būtų amoralu atleisti tiems, kurie pirmąsias pakilusios Lie­tuvos dienas, savaites pažymėjo nusikalsdami. Taigi tardymas bylose dėl nusikaltimų, padarytų po 1990 metų kovo 11 d., tarp jų ir benzino vagių, spekuliantų, vyks toliau. O teismai, manau, at­seikės šiems subjektams kiek priklauso, nepamiršdami ir to, ko­kiomis aplinkybėmis, kokioje situacijoje šie žmonės bandė pasi­pelnyti mūsų visų sąskaita.

Komisija atsižvelgė, tiesa, šiek tiek dalinai, į deputatės Z. Šli­čytės pasiūlymą. Jis yra užfiksuotas nutarimo dėl šio įstatymo taikymo pirmo straipsnio "a" punkto paskutinėje pastraipoje ir ši formuluotė yra tokio pobūdžio: Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę vykdo teismai, o asmenims, atliekantiems bausmę už Lietuvos Respublikos ribų, Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Kodėl taip padaryta? Mes galvojame, kad, matyt, yra didžiausia tikimybė, kad šį įstatymą nuteistiesiems, esantiems už Respublikos ribų, taikys tos vietos teisėsaugos organai, atsižvelgdami į vienokį ar kitokį Aukš­čiausiojo teismo priimtą sprendimą. Be to, pasiūlyme buvo nuro­dyta, kad tiems, kurie atlieka bausmę už Lietuvos ribų, o tokių nėra labai daug - keliolika asmenų - turėtų taikyti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas malonės tvarka. Tačiau, jeigu tai būtų daroma visų nuteistųjų atžvilgiu, tai tam tikra prasme Prezidiumą įpareigotume šitaip daryti ir malonės institutas lyg ir praras­tų savo esmę, nes šiuo atveju jau būtų ne tiek malonė, kiek kaž­kokia ypatinga amnestija. Teisėsaugos organai, Aukščiausiasis teismas, matyt, čia atras savas galimybes. Nutarime nėra nurodyta Vidaus reikalų ministerija, tačiau ji savais būdais, savomis prie­monėmis galbūt irgi galės padėti mūsų Respublikos žmonėms, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę už Respublikos ribų.

Taigi tokie komisijos pasiūlymai, tokios išvados, tokie argu­mentai dėl vienokių ar kitokių pakeitimų. Nutarime, kaip minėjau, siūlomas pirmo straipsnio ,,a" punkto pakeitimas, kurį perskai­čiau. Kadangi mes, pritardami deputatui P. Varanauskui, siūlome, kad įstatymas dėl amnestijos turi paliesti veikas, padarytas iki 1990 m. kovo 11 d., šiame nutarime nurodomos atitinkamos datos.

PIRMININKAS. Jūs turite klausimų? Prašome.

V. ŽIEMELIS (Raguvos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kolega. Aš norėjau paklausti, ar nebuvo svarstoma komisijoje nuostata, kad amnestija nebūtų taikoma asmenims, kurie padarė veikas būdami neblaivūs?

J. PRAPIESTIS. Ne, mes tokios kategorijos neišskyrėme, kadangi į šitą aplinkybę, kuri įstatymo visais atvejais yra laikoma sun­kinančia, atsižvelgiama skiriant bausmę. Be to, girtumas atskirais atvejais yra atskirų nusikaitimų sudėčių konstituciniu požymiu, t. y. privalomu, būtinu požymiu, į kurį yra atsižvelgta įstatymo leidėjo konstruojant konkrečias sankcijas. Taigi dar kartą išskirti šitą nuteistųjų kategoriją, matyt, nėra prasmės, kadangi, kaip jau minėjau, į tai atsižvelgta ir įstatyme, ir skiriant bausmę.

Č. JURŠĖNAS. Pirmininke, tuo pačiu klausimu. Galima? Man atrodo, gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto šitų nusikaltimų kate­gorija, t. y., sakysim, autoavarijos, padarytos girtų, yra visuomenė­je ypatingai skambanti kategorija. Ar tikrai nereikėtų jos išskirti, galvojant apie ateitį?

J. PRAPIESTIS. Galime mes tą pasiūlymą svarstyti - tai mūsų kompetencija. Bet aš dar kartą kartoju, jeigu pažeidimas padary­tas girto vairuotojo, tai jis baudžiamas pagal straipsnį, kuris numato atsakomybę už pasekmes, pažeidus eismo taisykles ir dar sumuojama atitinkama bausmė, atitinkamas bausmės dydis už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Taigi, aš manau, kad atsispindi tai bausmėse, o kodeksas, Baudžiamasis kodeksas, pagal kurį šios bausmės yra skiriamos, ypač akcentuoja šitą aplinkybę. Tačiau jeigu bus jūsų valia, galima formuluoti ir tokį teiginį, bet jis praktiškai nieko nekeistų.

PIRMININKAS. Tenka tik apgailestauti, kad trečią kartą svarstant įstatymą ir po to, kai jis buvo apsvarstytas atvirame komisijos posėdyje, dar vis dėlto lieka šitiek klausimų. Aš nesuprantu, kodėl jie nebuvo užduoti būtent tame atvirame posėdyje. Bet ką dabar darysi. Deputatas K. Uoka, matyt, neturėjo laiko nueiti į šį posėdį. Prašome.

K. UOKA (Rokiškio rinkiminė apygarda). Ne taip buvo. Aš gerbiamajam pranešėjui ir žodžiu, ir raštu išaiški­nau savo pasiūlymo esmę, o čia jis buvo pateiktas netiksliai.

J. PRAPIESTIS. Aš labai atsiprašau. . .

PIRMININKAS. Tai nėra klausimas. Tai jūs paskui dėl to pasisakysite. Ar jūs norite klausti?

K. UOKA. Ne, tiesiog patikslinčiau dabar čia. Jūs pateikėte ma­no pasiūlymo esmę taip, kad aš siūlau dar daugiau paleisti iš kalėjimų žmonių. O aš siūliau kitaip. Aš siūliau, kad kalėjimuose liekantiems žmonėms, jeigu sutinka nukentėjusi pusė, galima būtų  švelninti bausmes. Jie kalėjime liktų, bet bausmes galima būtų kiek sušvelninti.

J. PRAPIESTIS. Aš atsiprašau, jeigu pasakiau netiksliai. Ta­čiau buvo pasiūlyta taip: sumažinti bausmę visiems, kurie lieka nepaleisti. Šitai darant, formuluoti maždaug tokią sąlygą, jeigu atleidžia nukentėjusioji pusė. Mes apie tai jau anksčiau kalbėjo­me ir kadangi nebebuvo daugiau tokio pobūdžio pasiūlymų, tai mes prie šito ir nebegrįžome. Galima įsivaizduoti, koks būtų po­veikis nukentėjusiesiems, jeigu jie turėtų prašyti teisėsaugos or­ganų, kad atleistų nuo dalies bausmės tą asmenį, kuris jiems pa­darė vienokią ar kitokią žalą. Iš to galėtų kilti ir pakankamas spaudimas, ir papirkinėjimai. Pagaliau visos sąlygos, kuriomis remiantis, gali būti taikoma amnestija, turi būti numatytos pačiame įstatyme ir negali būti taip, kad sąlygos kažkada atsirastų.

Praktiškai net įsivaizduoti tokį įstatymo taikymą sudėtinga. Ta­čiau, gerbiamasis K. Uoka, mes kalbėjome ir apie jūsų siūlymą, kad reikėtų sumažinti visiems nuteistiesiems bausmės trukmę, kadangi labai daug lieka. Aš laikausi pozicijos, kad taip visiems "kirpti" bausmę, ją mažinti, neatsižvelgus į daugelį aplinkybių, būtų pernelyg švelnu. Praktika rodo, kad daug nusikaltimų kar­tojasi. 1985 metų amnestijos parodė, ką reiškia, kai per daug humaniškai, neapdairiai elgiamasi su šituo mūsų visuomenės kon­tingentu. Tai mūsų bėda. Deja, bet mes turime būti jiems pakan­kamai griežti.

PIRMININKAS. Deputatas L. Milčius.

L. MILČIUS (Vilkijos rinkiminė apygarda). Aš buvau siūlęs 4 straipsnį papildyti taip, kad jeigu pusė bausmės ar, sakykim, du trečdaliai jau atlikta, tai ją iš viso panaikinti. Dabar gi, jeigu lieka pusė metų, tai kitam atrodo, kad šitą pusę metų dar per pusę reikia skirti. Man atrodo, kad yra netikslinga, jeigu likę nedaug, kai pusė bausmės atlikta arba du trečdaliai, ar vienas trečdalis tik belikę yra, ją perpus dalinti. Reikėtų visą likusią bausmės dalį dovanoti, o neskelti likusios bausmės per pusę. Prašau paaiškinti, kaip čia yra.

J. PRAPIESTIS. Aš jūsų pasiūlymo nepamiršau. Tačiau aš manau, kad ta argumentacija, kuri parodo, su kokiu kontingentu turime reikalą, apie kurį kalbame 4 straipsnyje, yra pakankama, kad nebūtų pritaikytos dar kažkokios papildomos lengvatos, kad dar jų atžvilgiu labiau nebūtų humanizuota mūsų politika. Šito, man atrodo, būtų per daug. Tuo labiau kad niekas neatima teisės šiems asmenims, atlikus atitinkamą bausmės dalį, kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą ar prašyti vienokio, ar kitokio bausmės režimo palengvinimo. Tą numato ir Baudžiamasis kodeksas, tą numato ir Pataisos darbų kodeksas. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju šitoms moterims, šitai nuteistųjų kategorijai tokia galimybė išlieka.

PIRMININKAS. Deputatas N. Medvedevas.

N. MEDVEDEVAS. Mano klausimas siejasi su 4 straipsniu. Ar buvo svarstomas likimas tų vaikų, kurių motinos sėdi kalėjimuose už nusikaltimus, nesusijusius su asmens sužalojimu ar su stam­baus masto vagystėmis ir panašiai? Juk tie vaikai turi didesnę tikimybę tapti nusikaltėliais, jeigu jų motinos sėdi, negu tada, jeigu jų motinos yra paleistos. Mes privalome galvoti apie atei­tį, suprantate? Tai yra labai svarbu. Jūsų nuomone, kaip būtų geriau, kad šios motinos būtų su savo vaikais, ar kad jos būtų įkalintos?

J. PRAPIESTIS. Man suprantamas jūsų susirūpinimas. Tai yra visos mūsų visuomenės gana skaudi bėda. Tačiau šis įstatymas nėra pataisos darbų įstaigų ar aplamai bausmės atlikimo visos sistemos reorganizacija arba reforma. Suprantama, kad tie vaikai, kurių tėvai atlieka bausmę, tie, kurie gyvena, kaip sakoma, nepil­nose šeimose, jie dažniau padaro nusikaltimus. Tokių daugėja. Tai jie pirmiausia papildo nusikaltėlių gretas. Tačiau šitame įsta­tyme kažkaip kitaip spręsti tą klausimą vargu ar įmanoma. Kai bus vykdoma pataisos darbų įstaigų reforma, be abejo, į tai bus atsižvelgiama. Tačiau šiame įstatyme aš nematau galimybės da­ryti kažką kitaip ir, ko gero, komisijos nariai tam taip pat pri­tars. Pagaliau tie, kurie nusikalsta, ir tie, kurie daro tokius nusi­kaltimus, kurie numatyti 4 straipsnyje, turi galvoti, kas jų laukia. Nusikaltimai tęsiasi metų metais, jų yra daug epizodų. Vadinasi, tos motinos, kurios tokiu būdu neva siekia savo šeimai ir vai­kams gerovės, turi suprasti, kad jos labai rizikuoja, kad eidamos tuo keliu jos gali padaryti savo šeimas labiau nelaimingas negu laimingas.

N. MEDVEDEVAS. Šis klausimas, manau, vis dėlto dar disku­tuotinas.

J. PRAPIESTIS. Be abejo, diskutuotinas. Bet čia yra kriminologija, čia yra penitenciarinė politika, o anaiptol ne baudžiamoji. O juk šitą įstatymą būtent šiai sričiai ruošiame.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji depu­tatai, užsirašė kalbėti deputatė R. Gajauskaitė. Nors aš jau tikėjausi, kad mes įstatymo projektą galėsime svarstyti pastraips­niui, kadangi diskusijos jau vyko, bet, jeigu jau gerbiamoji de­putatė užsirašė, galbūt leisime jai trumpai pasisakyti? Nors turiu pridurti, kad tokia praktika neturėtų būti taikoma mūsų darbe.

R.GAJAUSKAITĖ (Lazdijų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau sutikti su gerbiamuoju J. Prapiesčiu kalbant apie žmones, atleidžiamus nuo bausmės, būtent iš šitų dviejų pozicijų: nusikaltėlio asmenybė ir pavojingumas visuomenei. Aš būtent no­riu pasisakyti dėl šito įstatymo 4 straipsnio, kuriame kalbama apie neatliktos laisvės atėmimo bausmės sutrumpinimą per pusę nėščioms moterims ir moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų amžiaus. Aš ir praeitą kartą siūliau ne sutrumpinti bausmę, o at­leisti nuteistuosius nuo laisvės atėmimo. Mano motyvavimas būtų paremtas kriminologijos mokslo pozicijomis. Galbūt apie tokį mok­slą jūs nedaug esate girdėję arba net neskiriate jo nuo krimina­listikos. Tai mokslas apie neigiamus socialinius reiškinius, jų būk­lę, struktūrą ir dinamiką. Taigi, jeigu pažiūrėtume iš nusikaltėlio asmenybės pozicijų, tai pirma, ką norėčiau pabrėžti, kad būtinai žinotumėt (jūs čia daugiausia vyrai), moterys daro 8 kartus ma­žiau nusikaltimų negu kad vyrai. 8 kartus! Vadinasi, visuomenėje jos yra 8 kartus mažiau pavojingos negu kad vyrai. Taigi tiek pasaulyje, tiek Tarybų Sąjungoje apie moteris pavojingumo vi­suomenei požiūriu galima truputėlį ir švelniau kalbėti.

Dabar dėl asmenybės. Gerbiamasis J. Prapiestis kalbėjo apie tai, kokia sudėtis šitų moterų, kurias liestų šitas straipsnis. Sakė, kad yra buhalterės, kad yra paštininkės. Pasižiūrėkite, koks jų atlyginimas. Atlyginimas tai vienas mažiausių lyginant su visų kitų darbuotojų atlyginimais. Tiesą pasakius, nusikaltėlio asme­nybė čia nėra kažin kokia. Ir ta suma - 10 tūkstančių, iki 10 tūkstančių, ar per 10 tūkstančių šiais laikais taip pat nelaikytina labai didele.

Aš norėčiau taipogi atkreipti jūsų dėmesį ir į tai, jog šitos moterys turi vaikų. O vaikai, likę namuose, taip pat pagal kri­minologinius tyrimus yra laikytini, kad likę nepilnavertėje šeimoje. Tarp jų nustatyta štai tokia tendencija: 80-90 procentų vaikų iš nepilnaverčių šeimų yra nepilnamečių nusikaltėlių gre­tose. Vadinasi, mes iš karto formuojame antrą bangą, antrą nusi­kaltimų bangą. Susidaro sąlygos degraduoti ne tik moters, kuri sėdi kalėjime, asmenybei, bet taip pat ir degraduoti jų vaikams. Antra vertus, jeigu mes kalbame apie nėščias moteris laisvės atėmimo vietose, taigi ten jos gimdo ir po to lyg tai augina vai­kus. Bet kalėjimuose ne jos augina šituos vaikus. Tokiu būdu vyksta šimtaprocentinė tų vaikų degradacija. Kartoju - kalėjime gimusių ir augusių vaikų degradacija yra šimtaprocentinė. Tuo būdu visuomenė iš karto programuoja tolesnę, jau antrą ir ga­rantuotą nusikaltimų bangą ir ne 80-90 procentų, o šimtapro­centinę. Štai kodėl aš manau, kad laikyti kalėjime yra didesnis nuostolis visuomenei, negu kad paleisti tą moterytę. Juo labiau kad 4 straipsnyje nekalbama apie kitų, papildomų bausmių nu­ėmimą. Kitos, papildomos bausmės gali būti turto konfiskacija, baudos ir pan. Pagaliau pasaulyje yra žinoma užstatų ėmimo praktika. Pas mus to nėra. Vadinasi, mes visiškai ne tokiu požiūriu žiūrime į šitą dalyką.

Čia norėčiau prisiminti netgi tokią įdomią "Mūsų teisėje" pa­talpintą žinutę, kur buvo rašoma, kad, leiskime, Prancūzijos par­lamentas - lygiai toks, kaip ir mūsų - sprendžia tokį klausimą: ar leisti kalėjimuose sėdinčioms moterims naudotis 2 spalvų lū­pų dažais, ar vienos spalvos? Jūs suprantate, iki kokių subtilybių pasaulyje einama, rūpinantis moterį apsaugoti nuo degradacijos ir siekiant, kad jinai, išėjusi iš kalėjimo, nebūtų apkiautusi ir apsišiaušusi. Netgi tokį klausimą svarsto, dėl ko mus dabar dar juokas ima. O gal be reikalo. Prisiminkime, kad ir "Respublikos" laikraštyje neseniai išspausdintą publikaciją apie tai, kaip atrodo Skandinavijos šalių kalėjimai ir kaip su jais galima palyginti mūsų sanatorijas. Sugretinimas išeina mūsų nenaudai. O koks lygis yra mūsų kalėjimuose? Apie tai, kokių spalvų lūpdažiais ten leidžiama naudotis, dar nėra ir kalbos. Mes svarstome tai, ar atleisti moterį nuo laisvės atėmimo bausmės, ar neatleisti.

Antra vertus, pasižiūrėkime, kokį gi skaičių paliestų šitas 4 straipsnis, jeigu mes jį padarytume visiškai atleidžiančiu nuo lais­vės atėmimo? Tebūtų tik 30 moterėlių. 30 moterėlių ir čia dėl to dar kyla klausimas! Jūs pasižiūrėkite, kiek reketininkų vaikščioja laisvėje. O jie, tikriausia, yra daug baisesni, negu kad tos kelios buhalterės, kurios apskaičiavo ir "nuraitė". Čia gi klausimas yra paprasčiausias - normalių apskaitos sąlygų sudarymas, nekalbant apie tai, kad mes visi žinome ir sutinkame, kad mūsų socialinės sąlygos yra blogos. Juk beveik 90 procentų mūsų gyventojų turi verstis būdami žemiau pragyvenimo lygio. Čia tikriausiai visa esmė. Šitos 30 moterėlių tikrai nebūtų patekusios į tą sąrašą, jei ne minėtos baisios sąlygos. Išeidami iš šitokių pozicijų, 30 mote­ryčių paleiskime ir pakils mūsų to sprendimo humanizmo laipsnis. Manau, kad šitai tikrai būtų mūsų naudai, mūsų parlamento nau­dai. Jeigu mes tą 4 straipsnį pataisome - prašome atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės - parlamentas išlošia daug daugiau, negu laikydamas tas 30 moterėlių kalėjime. Mums tikriausiai reikia lygiuotis į pasaulio valstybes, o ne į Rytus dairytis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, manau, kad galima svarstyti įstatymą pagal straipsnius. Dėl preambulės kas nors turi pastabų?

Atsiprašau, prieš pradedant svarstyti projektą pagal straips­nius, mums teks svarstyti deputato K. Uokos pasiūlymą, nes nė viename įstatymo straipsnyje, ką siūlė gerbiamas deputatas, nieko panašaus nėra. Tai būtų atskiras straipsnis, jeigu nuspręs Aukš­čiausioji Taryba priimti šį pasiūlymą. Primenu kad deputatas K. Uoka siūlė sutrumpinti per pusę bausmę tiems sėdintiems ka­lėjime asmenims, kuriems nukentėjusieji atleidžia už jų nusi­kaltimus. Ar deputatas K. Uoka prašo balsuoti dėl jo pasiūlymo, ar jį įtikino deputato J. Prapiesčio pasisakymas?

K. UOKA. (Kalba iš vietos ir jo žodžių negirdėti.)

PIRMININKAS. Tai teisininkai pasakė savo nuomonę, bet jūs taip pat turite teisę reikalauti balsuoti, jeigu to norite.

K. UOKA. (Atsisako kalbėti.)

PIRMININKAS. Ačiū. Tada galima toliau nagrinėti pagal straipsnius. Ar dėl pirmo straipsnio kas nors turi pastabų? Ar sutinkate, kad nebalsuotume, jeigu straipsniui pastabų nebuvo, paskui balsuotume dėl viso nutarimo? Dėl 2 straipsnio? Nėra. Dėl 3 straipsnio? Dėl 4 straipsnio? Dėl 4 straipsnio buvo du pasiūlymai. Jie šiek tiek skirtingi, bet abu švelninantys 4-ąjį straipsnį: deputatės R.Gajauskaitės pasiūlymas buvo vietoje žodžių "Sutrumpinti per pusę neatliktą laisvės atėmimo bausmę", ji siūlė įrašyti "Atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės" ir toliau kaip tekste. O deputatas L. Milčius siūlė, kad jeigu vis dėlto nebus priimtas atleidimas toms moterims, kad būtų palengvintas išėjimas į laisvę tų, ku­rios atbuvo didžiąją bausmės dalį. Taigi, manau, kad pirmiausia reikia balsuoti dėl to, ar atleisti nuo bausmės, ar sutrumpinti. O jeigu sutrumpinti, tai paskui konkrečiai kaip - pagal deputato L. Milčiaus pasiūlymą. Taigi prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Balsavimo alternatyvos bus tokios: už pateiktą projektą, alternatyva - kas už tai, kad atleisti nuo bausmių šitą kontin­gentą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte? Prašom suskaičiuoti. Gerbiamieji, prašau tylos.

SKAIČIUOTOJAS. 33.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų pakeista ir įrašyta "Atleisti nuo bausmės atlikimo"?

SKAIČIUOTOJAS. 47.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? Gerbiamieji deputatai, prašom bal­suoti atidžiau. Kas susilaikė?

B. V. RUPEIKA. Kolegos, štai tame flange, kur aš rodau, jūs pakėlėte rankas jau po to, kai visi buvo suskaičiavę ir nuleidę rankas. Ačiū.

SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti. Visus prašome pakartoti.

SKAIČIUOTOJAS. 33 už, 47 prieš, susilaikė 4.

PIRMININKAS. Apgailestauju, bet ypatingai daug iki kvorumo trūksta. Aš nelabai supratau, ar visi deputatai balsavo. Prašom suskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų.

IŠ SALĖS. Aš dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Gerbiamoji, prašom dabar palaukti. Prašom patikrinti kvorumą. Gerbiamasis deputate Vaitiekūnai, būkite malonus pareikšti kokį nors. . .

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. B. V. RUPEIKA. Prašome balsavimo metu nevaikščioti, kurį laiką pabūti vietoje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Čobotai, ar jūs ir balsavimo metu taip pat nekėlėte rankos, kaip dabar?

SKAIČIUOTOJAS. 97.

PIRMININKAS. Nė vienas iš pasiūlymų nesurinko pusės. Balsavo 84 deputatai.

IŠ SALĖS GIRDISI BALSAI - nesupratome.

PIRMININKAS. Na, kaip galima nesuprasti, gerbiamieji deputatai? Aš nežinau tada, kam mes čia sėdime. Prašom pakartoti balsavimą. Dar kartą kartoju: kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte, t. y. sutrumpinti per pusę neatliktą bausmę? Prašom pakelti mandatus.

E. GENTVILAS (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Ar mes galime vieną kartą susigaudyti, apie ką kalbame, ar ne? Dabar, jeigu kažkas nesuprato ir bendras sprendimas neatitiko jo nuomonės, reikalauja perbalsuoti. Gerbiamasis pirmininkas automatiškai sutinka, niekieno nuomonės daugiau neatsiklausęs, prašo balsuoti iš naujo. Aš nesutinku ir, jeigu norite balsuoti iš naujo, balsuokime dėl to, ar balsuosime dar kartą, o ne todėl, kad A. Abišalas sutinka su kažkieno nuomone.

PIRMININKAS. Prašau pasakyti savo kaimynams, kad jie atidžiau dalyvautų balsavime, o šiaip jūsų pastabą aš priimu.

R. HOFERTIENĖ (Bandužių rinkiminė apygarda). Aš dėl balsavimo norėjau paklausti. Ar bus teisėtas mūsų balsavimas, jeigu balsų skaičiavimo grupėje yra neteisėtų jos narių. Aš labai apgailestauju, kad žiūrint į nutarimą M. Stakvilevičius nėra įtrauktas į balsavimo komisiją, tačiau jis dalyvauja.

PIRMININKAS. Matote, nutarime padaryta klaida. Mūsų nutarimu M. Stakvilevičius buvo išrinktas į balsų skaičiavimo grupę. Prašau atleisti, bet nutarime yra techninė klaida. Visi žinome, kad deputatas M. Stakvilevičius išrinktas į balsų skaičiavimo gru­pę.

M. STAKVILEVIČIUS (Lieporių rinkiminė apygarda). Su malonumu nuo šitų laktų nulipčiau.

PIRMININKAS. Deputatas K. Motieka.

K. MOTIEKA. Žinote, čia kažkaip labai greitai buvo antras punk­tas praeitas.

PIRMININKAS. Aš apgailestauju, gerbiamasis deputate K. Motie­ka. Ir apgailestauju, nes 2 punktas iš tikrųjų jau praeitas.

K. MOTIEKA. Ne, bet mes nebalsavom.

PIRMININKAS. Visai teisingai. Todėl, kad mes taip buvom susi­tarę - nebalsuoti, jeigu nebus pastabų. Pastabų nebuvo. Ačiū.

K. MOTIEKA. Žinote, aš prašau išbraukti žodį "nesunkius". Pagalvokite, jeigu kas palaikys, galbūt grįžtumėm?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K. Motieka, apgailestauju, bet jūs iš tiesų pavėlavote. Gerbiamieji deputatai, esu keblioje padėtyje todėl, kad iš tikrųjų mums niekaip nepavyksta susikaup­ti ir dirbti taip, kaip dera. Aš apgailestauju, kad deputatai V. Če­paitis ir K. Uoka ir dabar vis tiek išeina balsavimo metu iš savo vietų. Prašome grįžti ir atlikti savo darbą. Bus pertrauka ir ga­lėsite pasišnekėti tiek, kiek derės.

Atsižvelgdamas į deputato E. Gentvilo pasiūlymą, noriu jus atsiklausti, ar sutinkate, kad reikia pakartoti prieš tai buvusį balsavimą atsižvelgiant, kad dauguma balsavo už humaniškesnį sprendimą ir kad balsavime nedalyvavo kažkodėl net 13 deputatų arba jų balsai nebuvo suskaičiuoti? Prašau paspausti mygtukus tuos, kurie sutinka, kad būtų pakartotas rankų pakėlimas. Prašau.

J.PRAPIESTIS. Dėl balsavimo motyvų ar galima pasakyti?

PIRMININKAS. Tuojau, minutėlę. Dauguma sutinka pakartoti balsavimą, todėl galima. Prašom.

J. PRAPIESTIS. Man susidarė įspūdis, kad gerbiamus deputatus paveikė formuluotės "moterėlės" ir "vaikai". Kūdikių namuose nuteistųjų vaikai būna iki dvejų metų. Po to jie patenka arba giminių globon bei rūpybon, arba į vaikų namus. Be to, šis nu­teistųjų kontingentas nėra jau tokios nekaltos moterėlės. Tos, kurios sėdi pagal tuos straipsnius, nuteistos tose visose garsio­siose bylose, kurių grobimai siekia šimtus tūkstančių rublių. Tai­gi jas paleisdami kažin ar teisingai pasielgtume. Joms ir taip jau pakankamai daug suteikta lengvatų. Nors jos padarė sunkius nusikaltimus, padaryta išimtis iš visų nuteistųjų ir dar plius per­pus mažinama bausmė. Užtai jūs pagalvokite, kokį prevencinį poveikį turės toks įstatymas su tokiu superhumanizmo turiniu. Net, drįstu sakyti, iškreiptu humanizmu. Faktiškai turime reikalą su užkietėjusiais nusikaltėliais. Todėl prašau dar kartą pagalvoti, sprendžiant tokių pavojingų nusikaltėlių paleidimo klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jau galima balsuoti, ar dar deputatas J. Liaučius nori kalbėti dėl motyvų?

J. LIAUČIUS (Pilėnų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasakyti vieną repliką. Čia keliamas klausimas dviem variantais - nuo bausmės atleisti arba ją sutrumpinti. Tačiau jeigu balsuoti pasirinktume variantą "atleisti", tai tada būtų nelogiška tų moterų atžvilgiu, kurios neturi vaikų. Jos aplamai būtų užmirštos. Taigi visiškai atleidžiame nuo bausmės moteris, ku­rios turi vaikų iki 14 metų. Tada šį straipsnį reiktų papildyti 2 dalimi, nustatančia sprendimą toms, kurios neturi šitos lengvatos. Kitaip mūsų aplamai nesupras moterys kalinės.

PIRMININKAS. Tai yra atskiro punkto klausimas. Prašau pasi­ruošti balsuoti. Prašau.

L. ŠEPETYS (Vievio rinkiminė apygarda). Man, kaip vienam turbūt iš pirmųjų prabilusiam apie amnestiją, norėtųsi paremti 4-to punkto redakciją tokią, kokia jinai yra. Mes turime būti ir gailestingi, bet ir teisingi.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų pa­likta taip, kaip yra projekte? Kas už? Tai yra sutrumpinti per pusę neatliktą laisvės atėmimo bausmę ir t. t. Už balsavo 52. Kas už tai, kad būtų pakeista taip, kaip siūlė deputatė R. Gajaus­kaitė, t. y. atleisti nuo bausmės atlikimo? 39. Kas susilaikė? Susi­laikė 8. Balsų dauguma palikta taip, kaip yra projekte. Antras pasiūlymas deputato L. Milčiaus. Ar gerbiamasis J. Prapiestis ga­lėtų pasakyti savo komentarą ta prasme, kad tam tikrą laiką, gal­būt du trečdalius bausmės išbuvusios, būtų paleidžiamos iš įka­linimo vietos?

J. PRAPIESTIS. Aš ne kartą sakiau tuos argumentus ir dar kar­tą galiu pakartoti. Toms, kurioms bus jau dabar sutrumpinta bausmė per pusę, tai, jeigu atitiks tam tikrus Baudžiamojo ko­dekso reikalavimus - atlikta tam tikra dalis bausmės,- jos galės su prašymu kreiptis, kad paleistų pirma laiko iš laisvės atėmimo vietų arba keistų režimą. Tuo būdu yra visos galimybės joms dar pašvelninti savo likimą remiantis jau Baudžiamuoju kodeksu. To­dėl aš nematau prasmės ką nors dar papildomai čia įrašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą L. Milčių pasakyti tiks­liai savo siūlomą formuluotę. O gal jis atsisako balsavimo?

L.MILČIUS. (Kalba iš vietos, ir įrašas į juostą neaiškus.)

PIRMININKAS. Ar deputatai galėtų balsuoti iš esmės dėl deputato L. Milčiaus pasiūlymo, neturėdami tikslios formuluotės ir ar jis suprantamas? Tai prašom tada pasiaiškinti, gerbiamasis deputate V. Žiemeli. Prašom paklausti deputato L. Milčiaus, kad jis patikslintų savo teiginį. Ar deputatas V. Žiemelis sutinka? Ger­biamasis deputate Žiemeli, prašom neužsiiminėti švelnia obstruk­cija. Prašom pasiruošti balsuoti.

J. PRAPIESTIS. Aš galiu perskaityti deputato L. Milčiaus pasiū­lymą: "Siūlau papildyti 4 straipsnį: "Ir visiškai atleisti nuo baus­mės išvardintus asmenis, jei atliko pusę ir daugiau laisvės atėmimo bausmės". Šitai ir taip jau yra. Mes tą ir rašome - jeigu atliko pusę arba daugiau bausmės. Todėl aš čia nematau pro­blemos. Arba netiksli gerbiamojo deputato formuluotė, tai tada tegul jau jis pats tikslina. O čia raštu parašyta taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pa­likta taip, kaip yra projekte?

BALSAI SALĖJE. (Deputatai tikslinasi, už ką balsuojama.)

PIRMININKAS. Dar kartą dėl kito - sutrumpinti bausmę, bet su tam tikra išlyga. 75 už. Kas už tai, kad būtų padarytas papildy­mas, kad, kaip siūlo deputatas L. Milčius, moterims, atlikusioms daugiau kaip du trečdalius bausmės, likusi bausmės dalis būtų dovanota. Maždaug šitaip. Kas už šį pasiūlymą? 13. Kas susilai­kė? 9. Ketvirtas straipsnis priimtas be pakeitimų.

Dėl 5 straipsnio - pastabų nėra. Dėl 6 straipsnio - taip pat pastabų nėra. Dėl 7 straipsnio - pastabų nėra. Dėl 8 straipsnio - ­nėra. Dėl 9? Taip pat nėra. Prašau pasiruošti balsuoti.

Č.JURŠĖNAS. Pirmininke, aš labai atsiprašau. Betgi buvo siū­lymas dėl šitų girtų nusikaltėlių, padariusių autoavarijas. Ar mes už jį balsuojame, ar jis jau dingo?

PIRMININKAS. Prašom suformuluoti. Be abejo, mes dabar balsuo­sime dėl tų straipsnių, kurių projekte nebuvo - dėl galimų pa­pildymų. Taigi vienas papildymas dėl asmenų, kurie padarė nusi­kaltimus būdami girti. Prašom tiksliai suformuluoti jūsų pasiūly­mą. Gerbiamasis pataisos autoriau, deputate Juršėnai! Prašom su­formuluoti savo pasiūlymą. Jūs neturite formuluotės, tada mes neturime dėl ko balsuoti. Apgailestauju.

DEPUTATĖ. (Neprisistačiusi kalba iš vietos. Ji bando formuluoti nuostatą, kad bausmė būtų griežtinama už padarytą skausmą, kai žmonės suluošinti.)

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate, prašom tik pateikti formu­luotę ir nieko daugiau. Formuluotės, formuluotės. . .

Č. JURŠĖNAS. Aš galiu pasiūlyti. Netaikyti amnestijos tiems nusikaltėliams, kurie padarė nusikaltimą girti autoavarijose.

PIRMININKAS. Prašom, deputate J. Prapiesti, jūsų komentaras dėl šito.

J. PRAPIESTIS. Kadangi tiek daug buvo ginčijamasi prieš pa­siūlymus, tai aš manau, kad šitas pasiūlymas tikrai nepakenks. Galima. Tik prašom suformuluoti taip, kaip jūs įsivaizduojate.

PIRMININKAS. Netaikyti amnestijos...

J. PRAPIESTIS. Aš bijau iškreipti autoriaus idėją.

Č. JURŠĖNAS. Dar sykį pakartosiu: "Netaikyti amnestijos už tuos nusikaltimus autoavarijose, kurių autoriai buvo girti".

PIRMININKAS. Autoriai... (Šurmulys salėje.) Netaikyti amnes­tijos asmenims, padariusiems autoavarijas neblaiviems. Deputatas V. Šadreika.

V. ŠADREIKA (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš supratau kolegą Č. Juršėną, jo norą, kad būtent netaikyti amnestijos tiems asmenims, kurie padarė nusikaltimus ne tik autoavarijose. Kodėl išskirti autoavarijas? Galbūt ir kitiems netaikyti. Tai tada iš tikrųjų svarstykime, ar nereikėtų papildyti 6 punktą "c" papunkčiu? Buvo taip: "piktybiškai" ir toliau įrašytume - "asmenims, kurie nusikaltimus padarė neblaivūs".

PIRMININKAS. Jūs iš tikrųjų dabar iškreipėte deputato Č. Jur­šėno pasiūlymą.

V.ŠADREIKA. O jeigu deputatas…

PIRMININKAS. Ar tai yra jūsų kontrpasiūlymas?

V. ŠADREIKA. Ne, ne. Aš sakau taip, svarstymui. Bet jeigu deputatas Č. Juršėnas nori tik būtent išskirti neatsargų nusikaltimą autoavarijose, tai tada irgi galima taip įrašyti.

PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas.

A. Taurantas. Gal formuluoti aplamai: "sunkinančiomis aplinkybėmis". Girtumas yra viena iš sunkinančių aplinkybių, o jų gali būti įvairių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Siūlyčiau vis dėlto nebevystyti naujų idėjų. Apgailestauju, kad tai nebuvo padaryta ank­sčiau.

A. TAURANTAS. Aš paprasčiausiai bandau. Kadangi jau pradėtas tas darbas, bandau formuluoti.

PIRMININKAS. Deputatas L. Sabutis.

L. SABUTIS (Šeškinės rinkiminė apygarda). Gal priimtina tokia redakcija, jog: "Netaikyti asmenims, padariusiems nusikaltimą dėl neatsargumo, sukėlus sunkias pasekmes". Tada apimtume ne vien tik autoavarijas, bet ir kitus nusikaltimus ir tada teismai galėtų…

PIRMININKAS. Jūs turite galvoje neblaivius asmenis?

L. SABUTIS. Neblaivius, bet šiuo atveju ir dėl neatsargumo su­kėlusius sunkias pasekmes. Netaikyti.

PIRMININKAS. Deputatas K. Motieka.

K. MOTIEKA. Aš labai atsiprašau, bet tas man nuskambėjo tru­putį keistokai. Juk jeigu nebūtų sunkių pasekmių, tai nebūtų nusikaltimo. Žiūrint, ką laikyti sunkiomis pasekmėmis. Reikalinga tada įvertinti, kas tai yra sunkios pasekmės ir kas nesunkios pasekmės. Nes, pavyzdžiui, kitam iš pašalies žiūrinčiam atrodo nesunki pasekmė, o nukentėjusiajam yra sunki.

J. PRAPIESTIS. Dėl deputato L. Sabučio pasiūlymo. Neatsargūs nusikaltimai yra baudžiami vien už tai, kad sunkios pasekmės, daugiau į nieką nežiūrint. Nėra pasekmių - ir nebaudžiama. Šitas pasiūlymas. . . Apie girtumą - atskira kalba. Buvo pasiūlymas dėl nusikaltimų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis. Bet tai ne­išskirtina, kadangi nieko nebelieka, nes retai kurioje byloje nėra vienos ar kitos sunkinančios aplinkybės, o jų yra per 10. Palikime girtavimą ir galvokime, kaip formuluoti. Autorius prašome įtempti visą savo dėmesį ir žinias.

V. ŽIEMELIS. Aš atsiprašau. Patarčiau nediskutuoti. Vis dėlto tegul susėda būtent pasiūlymo autorius su šio kūrinio autoriumi ir aptaria.

PIRMININKAS. Aš apgailestauju, kad mes negalime priimti ir daugelio kitų įstatymų, taip pat kaip ir šito, dėl to, kad elgiamės ne taip, kaip esame susitarę. O mes buvome susitarę, kad naujų idėjų šiandien nebus pateikta. Deputatas Č. Juršėnas nepakluso šitam susitarimui ir dabar, visai neklausydamas, bėga iš salės. Bet ką gi dabar jau padarysi?

V. ŽIEMELIS. Bet, gerbiamasis pirmininke, geriau jau vėliau negu niekad. Geriau juk teisingai padaryti.

PIRMININKAS. Deputatas A. Patackas.

A. V. PATACKAS (Žaliakalnio rinkiminė apygar­da). Aš siūlau irgi apsiriboti tik autoavarijom ir pabrėžti būtent girtumą. Tai reiškia, kad aš prisijungiu prie pirmo pasiūlymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Pateikiamas toks pasiūly­mas: netaikyti amnestijos asmenims, kurie nubausti už avarijos padarymą, esant neblaiviems. Viskas.

Z. ŠLIČYTĖ (Jovarų rinkiminė apygarda). Ga­lima?

PIRMININKAS. Prašom.

Z. ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai! Pagalvokite, kokia būtų logi­ka? Aš už tai, kad tiems asmenims, kurie girti padarė nusikalti­mus, netaikyti amnestijos. Bet nėra jokios logikos netaikyti Am­nestijos įstatymo asmenims, kurie neblaivūs padarė neatsargius nusikaltimus. Girtas asmuo padarė vagystę - jam amnestija bus taikoma, o jeigu girtas padarė avariją, neatsargų nusikaltimą ­amnestija netaikoma. Aš manau, kad mes galėtumėm priimti tokią formuluotę, kad: "Amnestijos įstatymas netaikomas tiems asme­nims, kurie padarė nusikaltimą būdami neblaivūs". Ir ši formu­luotė apimtų visus - ir tyčinius nusikaltimus padariusius, ir nety­činius. Iš to skaičiaus ir neatsargų nusikaltimą, kokiu laikome avariją.

PIRMININKAS. Deputatas A. Patackas.

A. V. PATACKAS. Aš vis dėlto protestuočiau todėl, kad būtent netyčinis nusikaltimas, padarytas girto asmens, savaime jau yra didžiausias nusikaltimas. Trumpai šnekant, žmogus, sėdęs už vai­ro girtas, yra iš anksto nusikaltęs.

BALSAS IŠ SALĖS. Būtent tą patį aš ir norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Tai tą patį gal ir nebekartokime, gerbiamieji.

A. V. PATACKAS. Aš tik norėčiau pabrėžti, kad yra iš principo skirtingi dalykai: nusikaltimas, tarkim, vagystė įvykdyta esant neblaiviam, ir nusikaltimas padarius autoavariją neblaiviam. La­bai aiškiai vairavimo taisyklės ir įstatymas draudžia vairuoti mašiną neblaiviam.

PIRMININKAS. O vogti nedraudžiama neblaiviam?

BALSAS IŠ SALĖS. O tuo tarpu vartoti alkoholinius gėrimus ­tokio draudimo nėra.

L. ŠEPETYS. Gerbiamieji! Mes tik dar kartą prisiminkime gyve­nimišką tiesą, kad girtas vagišius tai yra vis tiek tiktai girtas skriaudėjas, bet girtas vairuotojas - tai jau potencialus žudikas ­atsiprašau už šį žodį, - kuris užvažiuoja ant mažų vaikų, ant senų žmonių. Mažas vaikas ir senas tai yra beveik tas pats - suvaikėjęs. Todėl, man regis, labai aiškiai skirkime dar kartą, kad girtas vairuotojas, yra potencialus - nenoriu to žodžio kartoti.

PIRMININKAS. Deputatas E. Jarašiūnas.

E. JARAŠIŪNAS (Respublikos rinkiminė apygarda). Galbūt šitoje diskusijoje reikėtų pabrėžti, kad neblaivūs asmenys tie, kurie padarė nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 3 ir 4 dalyje, t. y. avarijas, kurios sukėlė sunkų kūno sužalojimą arba nukentėjusiojo mirtį. Man atrodytų, kad toks išskyrimas būtų gan logiškas.

PIRMININKAS. Prašom.

J. PRAPIESTIS. Gal galima pritarti. Tačiau aš noriu dar kartą deputatų dėmesį atkreipti, kad pagal mūsų statistiką kas antras nusikaltimas padarytas girto asmens. Kitas dalykas, kokį poveikį tas girtumas turėjo tame nusikaltimo mechanizme. Jeigu mes taip deramės dėl tų pusantro šimto spręsdami, kuriuos amnestuoti ar ne, prijungus girtumo požymį kiekvienai sudėčiai, kiekvienam kal­tininkui, tai beveik nebeliko ir ką atleisti. O kai dėl autoavarijų, tai viskas labai teisinga. Labai gerai suprantamas nukentėjusiųjų skausmas, tačiau primenu, kad, jeigu avariją padarė girtas, tai tas girtumas dažniausiai būna lemiama priežastimi, kodėl jį reikia bausti - tuo įrodomas jo kaltumas. Be to, į girtumą atsižvelgiama ir skiriant bausmę, kaip aš jau minėjau, dar tada, kai nusikaltimas įvertinamas pagal jo sudėtį - ne vien tik už pasekmes, bet ir kad vairavo girtas. Atsispindi tas girtumas ir sankcijoje, ir konkrečiai paskirtoje bausmėje. Taigi traukdami amnestijon šitą požymį mes baustume tuos, kurie vieną kartą jau nubausti. Aš jokiu būdu neagituoju, kad tuos, kurie padarė nusikaltimus būdami girti, atleisti. Ir medžiotojas girtas, ir vairuotojas girtas - vienodai pa­vojingi. Tačiau dar galbūt reikėtų pasvarstyti.

PIRMININKAS. Deputatas L. Razma.

J. PRAPIESTIS. Arba taip, kaip siūlė deputatas E. Jarašiūnas, ir baigsim problemą.

PIRMININKAS. Deputatas L. Razma nori pasakyti savo nuomonę.

L. S. RAZMA. Norėjau juristų paklausti, ar mūsų problemą ne­išsprendžia 5 straipsnis? Ten yra pasakyta: "Pagal šį įstatymą nuo papildomų bausmių neatleidžiama". Ar už padarytą nusikalti­mą esant neblaiviam nėra skiriama papildoma bausmė? Šitai gal ir išsprendžia tą klausimą?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Deputatas E. Jarašiūnas siūlė išeitį, prašom ją dar kartą pakartoti. Prašysiu balsuoti bū­tent dėl tos formuluotės. Prašom.

E. JARAŠIŪNAS. "Asmenims, kurie būdami neblaivūs padarė nu­sikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 3 ir 4 dalyse", t. y. kur sunkios pasekmės. Ir, kaip alternatyva, galėtų būti...

PIRMININKAS. Kas ten - prašome išvardinti, kad deputatams bū­tų aišku, ką sako straipsnis.

E. JARAŠIŪNAS. 3 dalyje kalbama apie sunkų kūno sužalojimą ir mirtinas pasekmes, 4 dalyje - kai daugiau kaip vienas asmuo patyrė sunkius kūno sužalojimus ar mirties pasekmes. Ir galima apimti visą 240 straipsnį - turint ir kitokias, lengvesnes pasekmes.

PIRMININKAS. Ar nebūtų paprasčiau visuomenei suprasti, apie ką kalbama, jeigu mes tiesiog įrašytume: "Kurie nubausti už autoavarijų padarymą esant neblaiviems"?

E. JARAŠIŪNAS. Pagal 246 straipsnį. Pagal Baudžiamojo ko­dekso 246 straipsnį.

PIRMININKAS. Ir taip įrašyti į straipsnį. Tokia formuluotė būtų ir aiški, ir pakankamai tiksli juridiškai. Prašau balsuoti, kas už tokią formuluotę? Manau, kad už visą.

SKAIČIUOTOJAS. 93.

PIRMININKAS. Kas prieš?

SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

SKAIČIUOTOJAS. Keturi.

PIRMININKAS. 6 straipsnis papildytas "c" dalimi. Kas už visą įstatymą su šiuo papildymu (kitų papildymų nebuvo priimta)? Prašau balsuoti, kas už visą įstatymą?

SKAIČIUOTOJAS. 97.

PIRMININKAS. Kas prieš?

SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Amnestijos įstatymas priimtas. Prašau deputatą J. Prapiestį dėl nutarimo pakartoti jūsų padarytas pataisas ir balsuosime papunkčiui.

J. PRAPIESTIS. Pataisos yra tokios. Aš jau apie jas minėjau, bet, jeigu reikalaujama pakartoti, tai nesunku tai padaryti. Pir­mojo straipsnio "a" punktas papildytas tokia paskutine pastraipa: "Asmenims - čia turima galvoje dėl įstatymo vykdymo, taigi ­įstatymą vykdo teismai". Ir paskutinė pastraipa, kuri yra nauja: "Asmenims, atliekantiems bausmę už Lietuvos  Respublikos ri­bų - Lietuvos aukščiausiasis teismas". Redakcinio pobūdžio pa­taisos "b" punkte: "Kvotos ir parengtinio tardymo organai asme­nims, kurių bylas ir medžiagas jie tiria". Čia tiktai redakcija. Ir visur yra įrašyta data, kad šis įstatymas taikomas asmenims, padariusiems nusikaltimus iki 1990 metų kovo 11 d. imtinai. Mes palikime gerą ar negerą žodį filologams lituanistams - jie pa­tvarkys. Ir nepradėkime mes dėl šito diskutuoti.

Ketvirto straipsnio "b" punktas yra išbrauktas. Esmė tokia, kad gali būti tas žmogus invalidu dar nepripažintas iki įstatymo priėmimo, taigi kodėl jį skriausti? Turimas galvoje pats faktas, o ne vien tiktai juridinis invalidumo konstatavimas: Todėl "b" punktas nereikalingas. "c" punktas tapo punktu "b". Data irgi atitinkama. Pakeista redakcija 5 straipsnio antros dalies: "Ser­gantiems alkoholizmu, narkomanija ar venerinėmis ligomis as­menims, jeigu jų bylos neišnagrinėtos teisme, amnestija nevyk­doma iki bylos nagrinėjimo teisme".

Pataisa yra ir 7 straipsnyje: "Amnestija netaikoma asmenims, kurie nuo 1990 metų kovo 11 d. padarė naujus nusikaltimus". Išbraukta pataisa "Iki amnestijos taikymo klausimo sprendimo", todėl kad neišeitų taip: kadangi įstatymas bus taikomas keturis mėnesius, tai, jeigu per tą laiką amnestuojamieji padarys nusi­kaltimus, kad jiems pagal šį straipsnį nebūtų taikoma amnestija. Aišku, kad tai būtų nelogiška, todėl tos dalies neliko.

Aštuntasis straipsnis yra suredaguotas taip: "Amnestija netaikoma asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, jei dėl bent vieno iš tų nusikaltimų įstatymas amnestijos nenumato". Prakti­koje dažni atvejai, kada asmuo padaro ne vieną, o kelis nusikal­timus, kas vadinama nusikaltimų sutaptimi, daugėtų, ir tarp šių nusikaltimų gali būti toks, kurių atžvilgiu gali būti asmuo am­nestuojamas, tačiau dėl kito sunkaus nusikaltimo, amnestija ne­gali būti taikoma. Užtat jeigu baudžiamoji veika yra iš kelių nusikaltimų ir bent vienas iš jų nepatenka po šio Amnestijos įsta­tymo veikimo galia, tai amnestija netaikoma. Ir neliko 11 straips­nio, kadangi šio straipsnio esmė, šio straipsnio būtinumas buvo suformuluotas pirmo straipsnio "a" punkto paskutinėje pastrai­poje.

PIRMININKAS. Ar kas nors nori padaryti pastabų dėl nutarimo? Kalbėjusieji deputatai nieko nesakė dėl nutarimo, todėl gal būtų galima balsuoti ne papunkčiui, o dėl viso? Ar turi kas nors kon­krečių pataisų? Sutinkate balsuoti už visą nutarimą? Prašome balsuoti, kas už tai, kad nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl amnestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos vals­tybę" taikymo" būtų priimtas. Kas už?

SKAIČIUOTOJAS. 95.

PIRMININKAS. Kas prieš?

SKAIČIUOTOJAS. Mūsų akys nemato.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Gerbiamasis deputate Stakvilevičiau, prašome vis dėlto tiksliai formuluoti, kad mums būtų suprantama. Ar jūs nematote, kad iš tikrųjų niekas nebalsuoja? Trumpas žodis deputatui S. Ilgūnui.

S. G. ILGŪNAS. Gerbiamieji deputatai! Mes gavome laišką iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jis skamba taip: “Gerbiama Vilniaus švietimo valdyba”, - ten ne visi žino, kaip vadinasi mūsų parla­mento komisija. Laiškas pradedamas tokiais žodžiais: “Aš esu Elena Jonušienė, vadovauju Majamio lietuvių klubui. Mes nuta­rėme išsiųsti į Lietuvą enciklopediją ir aš mėginu ją persiųsti".

Mūsų salėje dalyvauja sugrįžusi iš Jungtinių Amerikos Vals­tijų Violeta Jackūnaitė, kuri pirmąjį tomą nori įteikti mūsų parla­mento bibliotekai. Ši biblioteka kol kas didžiuojasi tik Lenino raštais, o toliau turės ir bostonišką Lietuviškąją enciklopediją. Aš siūlyčiau ją išklausyti.

PIRMININKAS. Prašome leisti kalbėti gerbiamajai V. Jackūnaitei. Ar deputatai neprieštarauja? Prašom.

V. JACKŪNAITĖ. Kaip jau buvo minėta, neseniai man teko viešė­ti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir svečiuotis pas savo tetą ponią Jonušienę, kuri yra Majamio lietuvių klubo pirmininkė. Šio klubo bibliotekoje yra sukaupta daug vertingų knygų ir klubo nariai mano, kad šios knygos daugiau atneštų naudos, būdamos Lietu­voje negu kad Amerikoje. Todėl klubo narių vardu norėčiau perduoti pirmąją šios bibliotekos knygą - Lietuvos enciklopedi­jos, išleistos Jungtinėse Amerikos Valstijose, pirmąjį tomą. Ir vi­sus likusius šios enciklopedijos tomus Majamio lietuvių klubas norėtų padovanoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos bibliotekai.  (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Dabar bus pertrauka plenariniame posėdyje iki 15 valandos. Prašome išklausyti informacijas.

Gerbiamieji deputatai! Šiandien posėdyje nedalyvavo: deputatas A. Sakalas - komandiruotėje ir pranešęs iš anksto, deputatas V. P. Andriukaitis - nepranešęs, deputatė K. Prunskienė - Vy­riausybėje, deputatas B. Genzelis - taip pat užsienyje ir pranešęs iš anksto, deputatas K. Antanavičius - jokių žinių, deputatas E. Zingeris - berods užsienyje, bet taip pat niekam nieko nepra­nešęs. Bent jau sekretoriatui. B. Nedzinskienė - be priežasčių, R. Paulauskas - be priežasčių, A. Saudargas - Vyriausybėje, P. Varanauskas - be priežasčių, K. Lapinskas - be priežasčių, R. Ozolas - Vyriausybėje, R. Valatka - be priežasčių, A. V. Ul­ba - be priežasčių, E. Bičkauskas - Maskvoje, A. Karoblis - bu­vo atsiradęs. Prašome registruotis, gerbiamasis deputate Karobli, patariame jums. Deputatas M. Laurinkus - nepranešęs, deputa­tas Z. Vaišvila - serga, deputatas A. Degutis - nepranešęs, depu­tatas K. Rimkus - nepranešęs, deputatas J. Minkevičius - nepra­nešęs, deputatas G. Ramonas - nepranešęs, deputatas L. Apše­ga - nepranešęs, deputatas E. Klumbys - pranešęs, komandiruo­tėje, deputatas Č. Kudaba - nepranešęs, deputatė V. Suboč ir de­putatas L. Jankelevičius - nepranešę, deputatas E. Tomaševi­čius - serga, deputatas A. Brazauskas - Vyriausybėje, deputatas R. Gudaitis - nežinau kur, nėra pranešta, deputatas A. Butkevi­čius - nepranešęs, deputatė V. Jasukaitytė - čia parašyta, kad serga, deputatas J. Mačys... (salėje girdisi prieštaraujantys bal­sai).

Čia parašyta, kad serga. Aš nežinau, iš kur tokia informacija- ­deputatė V. Jasukaitytė pranešė, kad ji serga. Deputatas J. Mačys išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, deputatas R. Rudzys ­taip pat pranešęs, kad išvykęs į Maskvą. Štai tokia mūsų suves­tinė šiandien. Pertrauka iki 15 valandos.