1990 m. spalio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B. J. KUZMICKAS ir deputatas A. A. ABIŠALA.
PIRMININKAS (B. J. KUZMICKAS). Labą rytą, gerbiamieji deputatai! Kaip ir paprastai antradienis yra nelengva diena, tad kuo anksčiau ir tvarkingiau pradėsime, gal mums geriau seksis. Tai malonėkite sėsti į jums įprastas ir patogias vietas ir bandysime pradėti. Taip. Na, o dabar toliau aš žodį perduodu gerbiamajam A. Abišalai.
Diskusijos dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės
PIRMININKAS (A ABIŠALA). Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Pradėkime mūsų Aukščiausiosios Tarybos sesijos spalio 23 d. rytinio posėdžio darbą. Jūs turite išdalytus darbotvarkės projektus. Daugiausia klausimų šiandien yra tie, kurie likę iš praėjusios savaitės mūsų neapsvarstytų dėl tam tikro nedrausmingumo. Ar turi kas nors pastabų? Atkreipiu dėmesį, kad paskutiniuoju klausimu uždarame posėdyje siūloma svarstyti mūsų darbo vidaus kai kurias problemas. Ar turi kas nors pastabų dėl šios darbo tvarkos? Deputatas S. Malkevičius, prašom.
S. MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti įtraukti į šios savaitės darbotvarkę pareiškimą ryšium su N. Ryžkovo pasakyta tokia propagandine kalba dėl derybų. Mes, Aukščiausioji Taryba, turėtume irgi duoti atsakymą ir pavesti šiandien komisijai, kuri buvo sudaryta protokolui rengti, kad paruoštų šito dokumento projektą, o ketvirtadienį svarstytume. Be to, siūlyčiau ketvirtadienį politinę diskusiją ryšium su tuo pačiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau jus savo pasiūlymą kol kas sustabdyti, įvesti jam moratoriumą ir leisti tai aptarti delegacijai. Ar jūs sutinkate kol kas palikti rezerve šį klausimą? Ačiū. Prašom, deputatas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS. Šios dienos darbotvarkėje yra numatytas deputato J. Prapiesčio pasisakymas dėl nutarimo, dėl šito įstatymo, turinčio ilgą pavadinimą. Ketvirtadienio darbotvarkėj numatytas deputato K. Glavecko pateikiamas pakeitimų projektas dėl paties įstatymo pakeitimų. Kitaip sakant, šiandien svarstome, kaip pakeisti nutarimą, o ketvirtadienį — kaip pakeisti patį įstatymą. Ir tuo labiau kad ketvirtadienį numatyta ne tik įstatymą pakeisti, bet ir vieną nutarimo punktą papildomai įvesti. Todėl aš manyčiau, kad tuos du pranešimus—deputato J. Prapiesčio ir deputato K. Glavecko — reiktų planuoti tą pačią dieną, galbūt atidėti ketvirtadieniui arba, jeigu deputatas K. Glaveckas pasiruošęs, šiandien tai padaryti. Nes, vadinasi, mes nutarimą keičiam ir šiandien, ir ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Aišku, jūsų logika aiški. Prašom, deputatas J. Prapiestis.
J. PRAPIESTIS. Nieko prieš. Tačiau prieš tai kalbėjęs deputatas nepaklausė, ką tai reiškia. Šis nutarimas yra dėl to įstatymo taikymo tvarkos. Juo faktiškai nesuteikiama galimybė žmonėms, kuriems surašyti tie protokolai, skųsti ir aukštesnėm teisminėm instancijom nagrinėti tuos skundus arba prokuroro protestus. Taigi čia tiktai ta tvarka, kuri yra būtina ir, ko gero, nelabai galima atidėlioti tai spręsti, laukti, kadangi tokie procesai yra įstrigę. Nebūtų prieštaravimų, jeigu tas nutarimas būtų svarstomas šiandien. Tai būtų kelių minučių darbas. Kadangi projektas buvo išdalintas penktadienį, tikiuosi, kad deputatai su juo susipažinę ir galima tikėtis, kad problemų, ginčų praktiškai nebūtų dėl ko kelti. Taigi, aš manau, kad galbūt, jeigu Taryba nutars kitaip, didelio nuostolio nebus.
PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau, kad ketvirtadienį numatyta esmės pakeitimas, o šiandien tiktai žmonių...
J. PRAPIESTIS. Čia tik procedūros taikymo tvarka, kuri, ko gero, reikalinga greičiau, negu tas pats pakeitimas ir dar patikslinimas. Pranešėjas ne J. Prapiestis, o Z. Juknevičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K. Rimkus, prašom.
K. RIMKUS. Viename iš posėdžių deputatas Z. Vaišvila kaltino Vidaus reikalų ministrą M. Misiukonį dėl to, kad jis per prievartą ima lietuvius ir atiduoda į sovietų armiją. Būtų įdomu išgirsti prokuratūros atsakymą. Aš prašyčiau, kad šitą savaitę arba vėliausia antradienį, Respublikos generalinis prokuroras duotų atsakymą šituo klausimu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Aš suprantu tai kaip pasiūlymą ateičiai ir dėl to reikia pirma išsiaiškinti su prokuratūra, ar ji turi parengusi medžiagą, taip?
K. RIMKUS. Na, matote, kada būna kitokie klausimai, tai mes labai greitai gauname atsakymą, o dabar vis tik jau praėjo nemažai laiko, o atsakymo nėra.
PIRMININKAS. Gerai, pasižymiu. Deputatas R. Rudzys, prašom.
R. RUDZYS. Dėl pirmojo darbotvarkės klausimo, tai yra dėl įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo ir papildymo. Trečiąjį projekto variantą mes gavome (aš asmeniškai—dabar jau prieš 46 sekundes, jis dar šiltas, va nuo jo dar dažai slysta). Jeigu jis nesiskiria nuo prieš tai buvusio projekto varianto, kuris buvo išdalintas prieš kelias dienas, tai tada šito klausimo svarstymą aš traktuoju kaip bandymą virvės principu ,,prastumti” į svarstymą. O jeigu jis skiriasi, tai ar jums, gerbiamasis A. Abišala, neatrodo, kad šį klausimą mes nutarėm svarstyti iš klausos? O juk kalbama apie Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Jį reikėtų išstudijuoti, galbūt pasitarti, galbūt kitaip. Ar neatrodytų, kad bent jau Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą mes, jį gerbiantys deputatai, štai taip dar karštą neturėtume pulti svarstyti. Aš siūlau tą klausimą nukelti šiek tiek tolyn. Kiek jūs nutarsite, tiek nukelsim.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Z. Vaišvila, prašom.
Z. VAIŠVILA. Pirmininkų posėdyje vakar buvo nutarta, kad ketvirtadienį Vyriausybės valandoje pradžioje Vyriausybė atsiskaitytų dėl praėjusios savaitės Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, atsižvelgiant į deputatės Z.Šličytės ir Z. Vaišvilos paklausimus. Ji privalo šią savaitę atsiskaityti, tai prašyčiau Vyriausybės valandą papildyti.
PIRMININKAS. Ar jūs negalėtumėt patikslinti, dėl kokių paklausimų būtent.
Z. VAIŠVILA. Dėl deputatų Z. Sličytės ir Z. Vaišvilos paklausimų buvo sudaryta komisija ir ji pateikė išvadas. Praėjusią savaitę priėmėm nutarimą, tai pagal šį nutarimą.
PIRMININKAS. Tai ar jūs atsivertėte 4 puslapį darbotvarkės projekto? Ar jūs atsivertėte 4 darbotvarkės projekto puslapį?
Z. VAIŠVILA. Vyriausybės valandoj buvo, neturiu dabar čia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, prašom pasižiūrėti projektą, kuris buvo išdalintas vakar, ir jeigu turėsit kokių nors pastabų, tada pasakykit. Deputatas J. Prapiestis, prašom.
J. PRAPIESTIS. Aš dar šiek tiek norėčiau grįžti keliais žodžiais prie to, kas jau buvo kalbėta. Gal tegul bus ketvirtadienį. Mes pasitarėm trumpai su komisijos nariais—vienu metu būtų svarstomas ir įstatymas, ir nutarimas. Pretenzijų nėra, viskas tvarkoje. Tačiau dabar čia dar naujas klausimas. Mes norėtume, Teisinės sistemos komisija norėtų, kad ketvirtadienį būtų Tarybai pristatytas Respublikos piliečio paso nuostatų projektas. Tai yra būtina dėl to, kad pagal Pilietybės įstatymą ateinančių metų lapkričio mėnesį mes visi turime turėti pasus. Jų tiek daug turi būti pagaminta, kad gamyba faktiškai užtruks apie metus, taigi mes būtinai turime pradėti šito projekto svarstymą.
PIRMININKAS. Ar deputatas J. Prapiestis negalėtų šito pristatymo suorganizuoti šiandien, vietoj išbraukto klausimo, kad ketvirtadienio ypatingai neperkrautume.
J. PRAPIESTIS. Man atrodo, kad tai įmanoma. Pranešėju būtų deputatas E. Jarašiūnas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom tada man pateikti raštu klausimo pavadinimą. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Man regis, mūsų šios dienos darbotvarkė yra aiškiai perkrauta. Pavyzdžiui, klausimas dėl savivaldybių policijos steigimo. Projektas mums buvo išdalintas prieš išeigines dienas ir ten praktiškai niekas nebuvo pakeista sulig ankstesniu projektu. Todėl manyčiau, kad nėra tikslinga šį klausimą svarstyti, nes vėl gausis tas pats, kas buvo praėjusią savaitę su tuo klausimu. O mes žinome, kad turime žymiai svarbesnių klausimų šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P. Vaitiekūnas.
P. VAITIEKŪNAS. Aš noriu paklausti dėl nutarimo ,,Dėl TSKP veiklos Lietuvoje įvertinimo” tikslingumo svarstyti būtent šiandien ir tokiam pavidale, kokiame jis pateiktas. Visų pirma jos įvertinimas yra ne Aukščiausiosios Tarybos kompetencija, o laiko ir istorijos kompetencija. Kitas dalykas, jeigu keliamas koks nors konkretus klausimas, toks kaip turto ar nusikaltimo, tai reikia šitaip ir rašyti. Aš siūlyčiau balsuoti dėl to, kad neįtrauktume šito klausimo į darbotvarkę, nesuderinus jo su frakcijomis, neapsvarsčius už oficialaus parlamento ribų. Manau, kad šiuo momentu jisai sukels tiktai daugiau konfrontacijos, bet aš nesuprantu, kokią naudą jisai duos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Aš negalėsiu pateikti jums balsuoti pasiūlymų pateikimo eilės tvarka, bet pabandysiu padaryti klausimų, surašytų projekte, eilės tvarka. Pirmas deputatas R. Rudzys siūlo neįtraukti svarstyti Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kitų su tuo susijusių Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo. Ar dar deputatas K. Rimkus papildomai nori? Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau pasilikti salėje, mes turėsime balsuoti.
K. RIMKUS. Aš dėl to paties klausimo. Aš manau, kad dėl jo balsuoti mes negalim. Jeigu mes tik dabar gavom projektą, tai dėl jo išvis negali būti balsuojama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad bet kuriuo atveju, man regis, balsuoti galėsime po to, kai susipažinsime su pristatymu. Jeigu bus aišku, kad tai yra naujas projektas, kuris nebuvo iki šiol išdalintas ir svarstytas, tada vienokia reakcija, o jeigu bus aišku, kad ten yra tiktai kokie redakciniai patikslinimai, tai kitokia. Todėl jeigu deputatas R. Rudzys prašo vis dėlto balsuoti dėl šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę, prašom tą pasiruošti daryti.
Č. JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis A. Abišala. Man atrodo, gerbiamasis A. Taurantas turėtų pasakyti, kad šitas projektas vis dėlto skiriasi nuo to, ką mes turėjom anksčiau, nes kai kas iškrito ir kai kas atsirado, o ne vien tiktai kosmetinės pataisos padarytos.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas, prašom.
A. TAURANTAS. Gerbiamasis pirmininkas labai teisingai pasakė, kad pristatymo metu būtų galima paaiškinti. Žinoma, aš galiu ir dabar tą padaryti, labai trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, nereikia kol kas.
A TAURANTAS. Tai iš tikrųjų yra redakcinės pataisos ir pora naujų straipsnių, kurių galima šiandien nepriiminėt.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti dėl minimo klausimo įtraukimo į darbotvarkę, kas už? Balsų skaičiavimo komisija taip pat turėtų rodyti, kaip ji balsuoja, nes balsavimas yra atviras.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Balsų dauguma klausimas įtrauktas. Mano žiniomis, salėje yra 96 deputatai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 98.
PIRMININKAS. 98 deputatai, vadinasi, balsavo ne visi.
Deputatas P. Vaitiekūnas siūlė neįtraukti į darbotvarkę Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl TSKP veiklos Lietuvoje įvertinimo” projekto. Ar nori kas nors kalbėti šiuo klausimu? Prašom tada pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 48.
PIRMININKAS. Balsų daugumos nesurinkta, klausimas į darbotvarkę neįtrauktas. Atsiprašau, kas prieš? Prašau atleisti, nebaigiau balsavimo procedūros.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.
PIRMININKAS. Balsų daugumos nesurinkta, klausimas į darbotvarkę šiandien neįtrauktas. Deputatas J. Pangonis siūlė nesvarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl savivaldybių policijos įsteigimo ir Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų. Ar yra kas norėtų kalbėti šiuo klausimu? Deputatas Z. Vaišvila pasakė savo nuomonę ir dar norėtų. Prašom.
Z. VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai. Visų pirma šis klausimas yra jau balsavimui pateiktas ir buvo tik pertrauka padaryta dėl kvorumo nebuvimo praėjusią savaitę. O antras dalykas — tai aš galėsiu vėl dėstyt argumentus, kuriuos jau visi mintinai žino, galiu ir naujų rasti, kaip tai neatidėliotina, todėl kad lapkričio mėnesį biudžetas svarstomas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad šis klausimas būtų šios dienos darbotvarkėje, prašom pakelti mandatus? Kad būtų įtrauktas į šios dienos darbotvarkę.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16.
PIRMININKAS. Balsų dauguma klausimas įtrauktas į darbotvarke. Gerbiamieji deputatai, labai prašau nepalikti salės.
Deputatas J. Prapiestis priėmė pasiūlymą nesvarstyti šiandien nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo ,,Dėl atsakomybės už prekybos taisyklių, prekių supirkimo, jų išvežimo ar išsiuntimo už Lietuvos Respublikos ribų tvarkos pažeidimus” taikymo”, perkelti į ketvirtadienį, bet pasiūlė šiandien pristatyti Lietuvos Respublikos paso nuostatus. Ar kas nors prieštarauja? Priimta. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti dėl visos darbotvarkės. Daugiau prieštaravimų šios dienos darbotvarkei nebuvo. Kas už, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 80.
PIRMININKAS. Prašom nuleisti. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra. Oi, atsiprašau, 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ketvirtadienio darbotvarkė papildoma tuo klausimu, kurį mes perkėlėm iš šios dienos ir kurį turės pristatyti deputatas Z. Juknevičius. Jis sujungiamas su ketvirtadienio darbotvarkės pirmuoju klausimu, kurį pristatys deputatas K. Glaveckas. O šiaip manau, kad mes turėtume patvirtinti preliminariai darbotvarkę ketvirtadieniui, kad būtų galima balsuoti numatytomis valandomis. Ar yra kas nors prieštaraujantis ketvirtadienio darbotvarkei? Ar galima laikyti ją preliminariai patvirtinta? Deputatas J. Pangonis, prašom.
J. PANGONIS. Aš norėčiau dėl mūsų darbo reglamento viso.
PIRMININKAS. Tai gal tada baikim su ketvirtadienio darbotvarke, o paskui paprašysiu jūsų pastabą…
J. PANGONIS. Bet svarstyt, svarstyt tą klausimą. Mūsų visą priimtą...
PIRMININKAS. Prašau.
J. PANGONIS. Dėl mūsų Reglamento viso įstatymo.
PIRMININKAS. Kiek žinau, numatoma ateinančiam antradieniui pateikti.
J. PANGONIS. Buvo kalbama, kad šiandien prasidės praktiškai svarstymas, mes gi turim...
PIRMININKAS. Gal deputatas A. Taurantas galėtų pateikti informaciją?
A.TAURANTAS. Reglamento projektas yra paruoštas, bet vakar komisijų pirmininkų pasitarime buvo numatyta, kad jį dar prieš svarstant Aukščiausiojoje Taryboje pirmiausia reiktų bent komisijoms duoti panagrinėti. Šiandien vakare numatyta komisijų pirmininkų posėdyje aptarti jo pagrindines nuostatas, kad ketvirtadienį deputatams jau būtų galima išdalinti projektą, atsižvelgiant į komisijų pirmininkų pastabas.
PIRMININKAS. Deputatas R. Rudzys.
R. RUDZYS. Dėl Vyriausybės programos pristatymo. Ar neperkėlus į ketvirtadienį, į labiau darbingą laiko tarpą, pavyzdžiui, prieš pietus gal sutiktų gerbiama premjerė? O per 45 minutes, aš suabejojau, perskaitęs Vyriausybės programą, ar mes galėsim į ją kaip reikiant įsigilinti. Siūlau dėl to, kad pats įsitikinau, jog turguje kiaušinis jau kainuoja pusantro rublio. Mano galva, šiam klausimui reikėtų daugiau skirti dėmesio.
PIRMININKAS. Kiek aš žinau, tai yra pristatymas, kad deputatai galėtų nuodugniau susipažinti, o ne nuoseklus svarstymas. Tačiau aš manau, kad bus galima, atsižvelgiant į jūsų pastabą, pabandyti sutvarkyti šitą reikalą.
R. RUDZYS. Tai aš dabar sukonkretinsiu. Aš ketvirtadieniui siūlau ir pristatymą, ir diskusiją tuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Leiskit nebalsuoti dėl jūsų pasiūlymo, o pasitarti su Vyriausybe ir deputatais. Gerbiamieji deputatai, ar galima laikyti ketvirtadienio darbotvarkę preliminariai patvirtinta? Prieštaravimų nėra, vadinasi, taip.
Pradedame darbą pagal patvirtintą darbotvarkę. Pirmasis klausimas — Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo. Pranešėjas—deputatas K. Lapinskas. Prašom. Atsiprašau, deputatas A. Taurantas. Prašom pasitaisyti savo darbotvarkės projekte. Deputatas A. Taurantas, prašau.
Deputato A.Tauranto pranešimas dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo bei atsakymai į deputatų klausimus
A. TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, noriu paaiškinti šį projektą, kuris buvo išdalintas šiandien. Jisai yra iš esmės tas pats projektas, kuris jau deputatams buvo išdalintas ir kurį Aukščiausiajai Tarybai pristatė Valstybės atkūrimo komisijos pirmininkas deputatas G. Šerkšnys. Aš tiktai paaiškinsiu, kokie pakeitimai buvo padaryti ir bus atsakyta į deputatų klausimus, kodėl mes šiandien, ar galime svarstyti, ar ne? Pats turbūt didžiausias pakeitimas yra tas, kad įstatymo projektas buvo naujai, korektiškiau apiformintas juridinės technikos požiūriu. Jis buvo suderintas su Juridiniu skyrium ir buvo pasikonsultuota — iš karto atsakau į galimus klausimus,— kokiu būdu galima būtų balsuoti už šį įstatymą. Šiame įstatyme visi tarpusavyje susiję straipsniai, kurie negali būti priimti nepriklausomai vienas nuo kito, yra išskirti į atskirus straipsnius. Todėl balsuojant už šį įstatymą, galima būtų balsuoti atskirai už kiekvieną straipsnį, ar dėl jo bus balsuojama šiandien, ar kitą dieną. Taip, kaip reikalauja Konstitucija, — dviejų trečdalių balsų dauguma — ir bus priimti tie straipsniai, už kuriuos bus balsuota, kurie surinks reikiamą skaičių balsų. Kurie straipsniai nesurinks, jie paprasčiausiai bus atmesti ir nebus susiję su kitais straipsniais. Todėl galima tikėtis, kad nebus kolizijų, kaip aną kartą iškilo, balsuoti už visą įstatymą, ar ne. Kiekvienas straipsnis šitame pateiktame projekte yra nepriklausomas nuo kitų. O straipsniai, kurie priklausomi, Konstitucijos straipsniai, yra pateikti viename šio įstatymo pakeitimų straipsnyje.
Dabar kokie yra padaryti pakeitimai? Visų pirma 7 pakeitimų straipsnis, kuris yra susijęs su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 66 ir 77 straipsnių suderinimu, nes jie iki šiol iš dalies prieštaravo vienas kitam. Buvo norėta tą jų prieštaravimą panaikinti. Savivaldybių reikalų komisija išreiškė abejonių, kad galbūt savivaldybių deputatams tai bus traktuojama nevienareikšmiškai, tuo labiau kad jau buvo Aukščiausiosios Tarybos padarytas išaiškinimas dėl to. Savivaldybių reikalų komisija prašo šiandien dėl šio klausimo nebalsuoti—galbūt dar reikėtų patikslinti šio straipsnio redakciją. Šiuo atveju jis pateiktas nepakitęs.
Pakeitimų 8 straipsnio 6 dalyje atspausdintame projekte parašyta, kad (Aukščiausiosios Tarybos kompetenciją čia nusako) ,,Aukščiausiosios Tarybos kompetencijai priklauso svarstyti Lietuvos Respublikos ryšius su užsienio šalimis ir kitus užsienio politikos klausimus”. Pasitarus Valstybės atkūrimo komisijoje ir kitur, rekomenduojame deputatams projektuose pasitaisyti - ,,tvirtinti”. Būtų korektiškiau: ,,Tvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos pagrindinius principus”. Daugiau šiame punkte niekas nepasikeitę.
Taip pat į įstatymo projektą yra įtrauktas 89 Laikinojo Pagrindinio Įstatymo straipsnio pakeitimas. Šiuo atveju pakeitimų 11 straipsnis yra naujas, palyginus su ankstesniu projektu, kurį deputatai turėjo. Jeigu jis kelia abejonių, aišku, dėl jo galima būtų nebalsuoti, bet aš manau, kad šiuo atveju tai yra visai gana logiškai išplaukiantis iš kitų straipsnių dalykas: skiriant ir kitus valstybės pareigūnus, ne tiktai Vyriausybės narius, jų kandidatūras turėtų apsvarstyti nuolatinės komisijos. Atrodo, kad šis siūlymas neturėtų sukelti diskusijų.
Į įstatymo projektą yra įtrauktas 123 straipsnio pakeitimas, kuris pereitą kartą deputatams buvo išdalintas atskirais lapeliais. Čia buvo Teisinės sistemos komisijos pasiūlymas. Jis priimtas Valstybės atkūrimo komisijoje ir įjungtas į visą projektą. Ir dar vienas dalykas—visai techninis—yra antroji šio įstatymo pakeitimo dalis. Tai būtų mūsų aukščiausiojo valstybinės vykdomosios valdžios organo pavadinimo suvienodinimas. Yra siūloma visame Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme vadinti jį ,,Vyriausybe”, pakeičiant ten, kur yra, žodžius ,,Ministrų Taryba”, taigi visur ateityje vadinti ,,Vyriausybė”. Čia, mano manymu, yra redakcinis pasiūlymas ir jis taip pat neturėtų sukelti kokių nors deputatų klausimų. Tai tiek yra pakeitimų įstatyme dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, lyginant su deputatams aną kartą išdalinta redakcija.
Dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo. Šiuo atveju yra tik dvi pataisos, lyginant su pereitu projektu. Antrajame straipsnyje, tai yra Vyriausybės įstatymo 5 straipsnyje, buvo nuostata, kad jeigu Vyriausybė per tris mėnesius nuo jos sudarymo nepateikia savo veiklos programos arba jeigu Aukščiausioji Taryba per du mėnesius nuo pirmojo Vyriausybės programos pateikimo jos neaprobuoja, Vyriausybė turi atsistatydinti. Šiuo atveju buvo nustatyta. kad aprobavimas turi įvykti per tris mėnesius. Dabar siūloma nustatyti, kad per du. Tiktai yra toks pakeitimas. Ir įjungtas 29 straipsnio pakeitimas Vyriausybės įstatyme, tai yra pakeitimo įstatymo 7 straipsnis. Dėl to buvo gautas Vyriausybės siūlymas ir pereitą kartą deputatams buvo išdalintas atskirais lapeliais. Dabar tas siūlymas įjungtas į visą projektą.
Dėl pakeitimų projekto antrojo straipsnio ir 6 straipsnio noriu deputatams pabrėžti, kad galbūt nutarime dėl šitų straipsnių įgyvendinimo turėtų būti atskirai paminėta, kad jie negali būti taikomi atgaline data, nes kai kuriems deputatams tai sukėlė abejonių. Man atrodo, kad teisininkams tai savaime aišku, bet galbūt bent jau reikia paaiškinti, kad tai galima taikyti tiktai ateičiai
Dėl Rinkimų įstatymo pakeitimo yra įdėtas taip pat 11 straipsnio pakeitimas. Šiuo atveju jisai atsirado čia todėl, kad jį reikėtų suderinti, jeigu padarytumėm Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 66 ir 77 straipsnių pakeitimus. Bet, jeigu mes Savivaldybių reikalų komisijos prašymu nesvarstysime šių Laikinojo Pagrindinio Įstatymo straipsnių pakeitimų, tai taip pat ir Rinkimų įstatymo 11 straipsnio pakeitimą būtų galima atidėti. Tiek yra skirtumų nuo ankstesniojo įstatymo projekto. O visus kitus klausimus buvo paaiškinęs deputatas G. Šerkšnys. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas R. Rudzys, prašom.
Diskusija dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimų ir balsavimai dėl kiekvieno straipsnio pakeitimo
R. RUDZYS. Nežinau, kas bus svarstoma per paskutinįjį slaptąjį posėdį, galbūt mano nepadorus elgesys, kad esu pernelyg įkyrus? Tegul atleidžia man Laikinojo Pagrindinio Įstatymo rengėjai, bet dar kartą savo įkyrumą priverstas prieš jus pademonstruoti. Praėjusią savaitę, kada analogišką Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimą pristatė kitas deputatas, aš jam priminiau, kad tuo metu, kai mes balsavom ir stovėdami, ir kitaip, buvo pamirštas 82 straipsnio patvarkymas, išaiškinantis, ką gi reiškia Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme ,,bendras deputatų skaičius”, į kurį čia kai kurie straipsniai remiasi? Ir išaiškinimas, kad Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą išaiškina paskui kiti, jau poįstatyminiai įstatymai, man pasirodė naivus. Ir deputatas, berods G. Šerkšnys, tada pristatęs, su tuo sutiko. Dabar jūs tvarkydami vėl tą patį pamiršote. Tai ar reikia, kad šitą pasiūlymą pristatytų kitas deputatas, ne aš, ar tai iš tiesų atmestina?
A. TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, kai mes darėme atitinkamą galiojančio Reglamento pataisą, jeigu atsimenate, buvo prieš tai daug ir karštų konsultacijų įvairiose deputatų grupėse ir frakcijose ir jau tada buvo pasiektas tam tikras konsensas, kad šis apibrėžimas tiek kvorumo, tiek bendro deputatų skaičiaus būtų tiktai Reglamente. Tam mes ir padarėme tam tikrą pataisą dėl Reglamento keitimo tvarkos. Ir šis klausimas jau, bent daugelio deputatų nuomone, tada buvo išspręstas. Jūsų pasiūlymas dėl 82 straipsnio pataisos buvo svarstytas Valstybės atkūrimo komisijoje ir jam buvo nepritarta. Pagal Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 132, rodos, straipsnį jūs galite surinkti atitinkamą deputatų grupę ir oficialiai pateikti tokio straipsnio pakeitimo pasiūlymą.
R. RUDZYS. Aš labai patenkintas.
PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis. Prašom.
J. PANGONIS. Aš norėčiau, kad ateityje, kada bus pateikiamas svarstyti toks svarbus projektas, kaip mūsų Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimas, kad būtų vis dėlto nurodyta, kas tai yra, pavyzdžiui, 66 straipsnio 4 dalis — kad jinai būtų išspausdinta. Nes tas mūsų Pagrindinis Laikinasis Įstatymas taip dažnai keičiamas, kad aš, pasiėmęs tą knygą, kuri mums duota, jau nesusigaudau, kas čia pakeista, kas nepakeista. Ir šiandien, pavyzdžiui, prašau man pasakyt, ką tai reiškia 66 straipsnio 4 dalis ir kodėl jinai netenka galios? Ką tai reiškia, prašau paaiškinti? Ką reikš jinai Pagrindiniame Įstatyme, kaip sakant, mūsų Laikinajame?
A .TAURANTAS. Šiuo atveju tai yra suderinimas 66 ir 77 straipsnių, kurie, kaip aš minėjau, yra iš dalies vienas kitam prieštaraujantys. Dabar nepasiėmiau į tribūną paties Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, bet 66 straipsnyje kalbama apie tai, kad deputatai negali būti valstybinės valdžios organų vadovais. Ir ten detalizuota dar toliau. Tuo tarpu 77 straipsnis, kuriame ir pataisa mūsų jau padaryta po kovo 11 dienos, duoda išlygą, kad Vyriausybės narių, tai yra deputatų, tapusių Vyriausybės nariais, teisės yra apribojamos įstatymu. Todėl buvo norėta šituos straipsnius suvienodinti, kad jie vienas kitam neprieštarautų.
J. PANGONIS. O man regis, kad ketvirtojoje dalyje kaip tik kalbama apie vietinių savivaldybių deputatus.
A TAURANTAS. Ne, ten, ketvirtojoje dalyje, kalbama kaip tik ir apie Aukščiausiosios Tarybos, ir apie vietinių tarybų deputatus. Būtent todėl Savivaldybių reikalų komisijos prašymu šis klausimas šiandien galbūt nesvarstytinas. Savivaldybių reikalų komisija kaip tik čia įžiūrėjo tai, ką ir jūs dabar sakote.
PIRMININKAS. Prašom leisti perskaityti 66 straipsnio dabartinę redakciją. ,,Deputatų rinkimai yra visuotiniai: teisę rinkti turi Lietuvos piliečiai, sukakę 18 metų.
Vietinių liaudies deputatų tarybų deputatu gali būti išrinktas Lietuvos pilietis, sukakęs 18 metų, o Aukščiausiosios Tarybos deputatu—sukakęs 21 metus.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas negali būti kitos tarybos deputatu.”
Ir ketvirtoji dalis, kurioje kalbama: ,,Asmenys, kurie įeina į Ministrų Tarybos, į vietinių liaudies deputatų tarybų sudaromų valdymo organų sudėtį, taip pat ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų vadovai, teisėjai, prokurorai ir valstybiniai arbitrai bei kiti pareigūnai negali būti tarybos, kuri juos renka, skiria arba tvirtina, deputatai.” Ir paskutinė dalis: ,,Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais”—ir taip toliau.
J. PANGONIS. Tai kaip jums atrodo, ar nereikėtų ateityje, kada pasakom, kad naikinam kurią nors dalį, tą dalį ir išspausdinti šalia? Tuomet mums aišku iš karto būtų, nors šiandien sunku susigaudyti. Tą Pagrindinį Įstatymą mes keičiam labai dažnai ir tų pataisų mes kartais galime ir nežinoti.
A. TAURANTAS. Ačiū, bandysime tai daryti. Noriu pastebėti, kad ir šiame projekte bent jau tie žodžiai, kuriuos siūloma išbraukti, jeigu pastebėjote, yra pateikti tarp figūrinių skliaustelių, kad deputatai bent jau matytų, kuriuos žodžius išbraukiame. Galbūt ir priimtinas jūsų pasiūlymas, kad būtų išspausdintas visas straipsnis.
PIRMININKAS. Deputatas K. Rimkus, prašau.
K. RIMKUS. Aš norėčiau jūsų, kaip pristatančių, paklausti. Apskritai, ar šitie pristatomi pataisymai buvo iš:dalinti iš ryto dėl to, kad mes nespėtume susipažinti, išsiaiškinti ir kad būtų lengviau balsuoti? Man kyla šitoks klausimas.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas nebeturi atsakyti į šį klausimą, nes į jį jau buvo atsakyta, kad tai yra jūsų valia.
K. RIMKUS Aš norėčiau pirmininkaujančio paklausti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K. Rimkau!
K. RIMKUS . Atsakymo nebuvo jokio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K. Rimkau, jums žodis dabar nebuvo suteiktas. Deputatas A. Sakalas. Atsiprašau.
A. TAURANTAS. Aš galiu vieną sakinį, jeigu galima. Aš jau paminėjau visus klausimus, kuo skiriasi šis nuo ankstesniojo, pateikto įstatymo projekto ir, jeigu deputatai mano, kad šiandien jie negali dėl to balsuoti, galima tiesiog nebalsuoti. Bet jie pateikti tiesiog į visumą, kad, sakykime, bent jau sekantį kartą deputatai būtų susipažinę su tuo.
PIRMININKAS. Deputatas A. Sakalas.
A. SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau. Aš neabejoju pataisų reikalingumu ir pasiryžęs už jas balsuoti. Tačiau ar jūs nemanote, kad dabar, kai deputatų skaičius yra 98, jeigu jų neatsiras daugiau, tai ar jūs nemanote, kad dabar šitas balsavimas būtų na, sakyčiau, gal ir ne visiškai tisklingas? Kai tiek mažai yra deputatų, jūs siūlysite balsuoti vistiek?
A. TAURANTAS. Tai turėtų spręsti visa Aukščiausioji Taryba. Galbūt dėl kai kurių straipsnių galima balsuoti.
PIRMININKAS. Deputatas G. Juršėnas, prašom.
Č. JURŠĖNAS. Aš noriu grįžti prie siūlomų įstatymų projektų tekstų. Gerbiamasis A. Taurantas, minėdamas, kas čia liko, kas iškrito, man atrodo, nepaminėjo vieno dalyko. Kadaise buvo 21 punktas dėl 115 straipsnio pataisymo — apie Aukščiausiojo Teismo sudėtį: pirmininkas, pavaduotojas, prezidiumas. Va, tas papildymas: teisėjas, teismų tarėjai. Dabar tas iškrito. Koks čia motyvas?
A. TAURANTAS. Čia buvo konsultuotasi su Juridiniu skyriumi. Dar sykį pasižiūrėta į Teismų santvarkos įstatymą ir ten, kur apibrėžta Aukščiausiojo Teismo sudėtis, prezidiumas nepaminėtas. Jis vėliau kaip atskiras organas minimas. Bet yra straipsnis, kuris mini, iš ko susideda Aukščiausiasis Teismas. Ten prezidiumas, tame straipsnyje, neminimas. Todėl buvo nutarta, kad netikslinga tokią pataisą siūlyti.
Č. JURŠĖNAS. Viskas aišku. Galima antrąjį?
PIRMININKAS. Prašom.
Č. JURŠĖNAS. Dabar antrasis klausimas, susijęs su Rinkimų įstatymo pataisymu. Aš tikiuosi, kad gerbiamasis A. Taurantas yra susipažinęs su Vyriausybės pastabom dėl visų šitų dalykų. Ir todėl aš čia tiktai likusiems kolegoms priminsiu, kad buvo toks Vyriausybės siūlymas: ,,Mūsų manymu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymo 14 straipsnio pakeitimą reikėtų papildyti sakiniu: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas šiuo klausimu paskelbiamas spaudoje”. Ir motyvas—kad privalomas įstatymų skelbimas ir bendras skelbimas yra ne vienas ir tas pats. Taip sakant, būtų stipriau ir geriau. Ar netikslinga būtų šį papildymą įdėt?
A. TAURANTAS. Aš, kiek atsimenu, Valstybės atkūrimo komisijoje lyg ir buvo nepritarta tokiam siūlymui. Dabar negaliu konkrečiau pakomentuoti. Galbūt deputatas G. Šerkšnys dar?
PIRMININKAS. Buvo pritarta. Buvo pritarta ir, matyt, tada bus galima svarstant jį įvertinti — šitą pritarimą. Ar dar kas nors turi klausimų? Nematau, ačiū.
Gerbiamieji deputatai, prašome susirinkti į salę. Salėje yra 100 deputatų. Manau, kad didelei daugumai redakcinių pataisų mes galėtume pritarti. Aš siūlau nagrinėti kiekvieną straipsnį atskirai ir balsuoti atskirai. Deputatas A. Taurantas jums sakė, kad turim 17 blokų, kurie susiję tarpusavyje, kaip antai: 7 blokas — iš trijų pakeitimų.
Č. JURŠĖNAS. Taip. Gerbiamasis pirmininke, aš kaip tik ir norėjau pasitikslinti, jeigu kas turit pastabų, tai prie kiekvieno straipsnio stojam. Aišku.
PIRMININKAS. Prie kiekvieno straipsnio atskirai.
A. TAURANTAS. Aš norėjau pataisyti pirmininką—ne 17 blokų. 78 straipsnio pakeitimai taip pat yra vienas su kitu nesusiję ir gali būti balsuojami atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet jūs neprieštaraujate, jeigu bus balsuojama kartu ir jeigu nebus prieštaraujančių redakcijoms.
Gerbiamieji deputatai, prašome susikaupti, prašau visus deputatus sėsti į savo vietas salėje, kad būtų lengviau skaičiuoti. Prašau dar kažkodėl tebesančius koridoriuose ateiti į salę ir pasiruošti balsuoti. Vis dėlto prašau, gerbiamieji deputatai, atsisėsti į savo vietas. Būkite malonus. Jūs žinote, kad reikia suskaičiuoti ypatingai tiksliai. Konstitucijai pakeisti reikia 90 balsų, o ne paprastos daugumos. Prašau susikaupti. Ar balsų skaičiavimo grupė yra pasiruošusi?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo grupė tik ką pranešė, kad salėje...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsų skaičiavimo komisija.
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo grupė tik ką pranešė, kad salėje yra 100 deputatų. Ar jūs patvirtinate?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsuosime dėl pirmojo pakeitimų įstatymo, t. y. 3 ir 6 straipsnių bei 5 straipsnio 6 punkto pakeitimo, kur vietoj žodžių ,,liaudies svarstymas” pakeičiama žodžiais “visuomenės svarstymas”. Ar turi kas nors pastabų dėl šio pakeitimo? Jeigu ne, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, prašau pakelti mandatus. Gerbiamieji deputatai, prašom susikaupti ir atidžiai balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 99.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Balsų dauguma Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisa padaryta.
Antras įstatymas dėl pataisos 55 ir 57 straipsniuose, kur vietoj ,,liaudies švietimas” įrašomas žodis “švietimas”. Ar turi kas nors pastabų? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus. Prašau nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 100.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
K. RIMKUS. Gal galite pasakyti, kiek deputatų salėje yra?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 101.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K. Rimkau, paprastai Aukščiausiojoje Taryboje, kaip ir kituose parlamentuose, deputatas žodį gauna iš pirmininkaujančių. Trečioji pakeitimo dalis — 24 straipsnio 3 dalies nauja redakcija. Ar turi kas nors pastabų, klausimų? Nematau. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 24 straipsnio 3 dalies naujo išdėstymo Kas už, prašom pakelti mandatus. Gerbiamasis deputate Okinčicai, aš manau, kad balsų skaičiavimo grupei sunku suprasti jūsų gestą. Gal būtų galima raiškiau balsuoti? Ačiū.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 92.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. l.
PIRMININKAS. Balsų dauguma pakeitimas priimtas. Gerbiamieji deputatai, jeigu dėl pirmųjų pakeitimų balsavime dalyvavote beveik visi, tai dabar ne. Aš visiškai nenoriu pasakyti to, kad deputatams atimama teisė nebalsuoti visiškai. Ketvirtasis pakeitimų įstatymas—29 straipsnio 1 ir 2 dalies naujas išdėstymas. Išbraukiami žodžiai ,,gatvės eitynių”, ar taip, gerbiamasis A. Taurantai, reikia suprasti skliausteliuose? Ir pakeičiami žodžiai ,,garantuoja” ir “piliečiams”—nauja redakcija. Ar kas nors turi pastabų dėl šio straipsnio? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 94.
PIRMININKAS. Prašom nuleisti. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Pakeitimas priimtas. 49 straipsnio 1 ir 2 dalies naujas išdėstymas. Ar turi kas nors pastabų, klausimų arba pakeitimų, arba reikalauja išaiškinimo? Tokių nėra. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 49 straipsnio 1 ir 2 dalies naujo išdėstymo. Prašom balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus. Gerbiamieji deputatai, kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 92.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.
PIRMININKAS. Balsų dauguma nauja redakcija priimta. Šeštasis pakeitimų įstatymas—62 straipsnis ir 102 straipsnis, kurių pakeitimai yra susiję. Ar deputatas J. Pangonis turi pastabų? Prašom.
J. .PANGONIS. Aš norėčiau išgirsti 62 straipsnio 2 dalį, kurią mes norim panaikinti.
PIRMININKAS. “Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba renka Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką ir suformuoja Prezidiumą. Vietinės liaudies deputatų tarybos renka pirmininką, o rajonų ir Respublikos miestų tarybos taip pat suformuoja ir savo prezidiumą.”
Antrąją dalį aš perskaičiau. Čia yra tiesiog kartojimasis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo rinkimas yra jos atitinkamoje dalyje, 82 straipsnyje, o vietinės tarybos pirmininko arba prezidiumo rinkimas yra 102 straipsnyje, kurio papildymas čia yra įdėtas.
J. PANGONIS. Aišku, siūlau balsuoti už.
Č. JURŠĖNAS. Atsiprašau, 84 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ačiū už pataisą. 84 straipsnyje yra Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo rinkimas. Ar Savivaldybių reikalų komisija pritaria tokiam pakeitimui? Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatymo, kuriame numatomas 62 straipsnio ir 102 straipsnio pakeitimas. Šitas pakeitimas yra vieningas, tik kartu galima dėl jo balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.101.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar negalėtų deputatas J. Pangonis paremti ir kitų pasiūlymų? Balsavimas jau baigėsi, gerbiamasis deputate V. Šadreika. Septintasis pakeitimų įstatymas—66 straipsnio ir 77 straipsnio pakeitimas. Prašom, deputatas Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau, kad man kas paaiškintų — ar gerbiamasis A. Taurantas, ar kas kitas. Tai, kas iškrenta iš 66 straipsnio, ne visiškai atsispindi 77 straipsnio paskutiniojoje dalyje. Arba gal aš ne visiškai teisingai suprantu. Aš pacituosiu. Jeigu mes iš 66 straipsnio išmetame 4 dalį ir ten kalbame tik apie Aukščiausiąją Tarybą, tai tada iškrenta: ,,asmenys, kurie įeina... į vietinių liaudies deputatų tarybų sudaromų valdymo organų sudėtį”. Pabrėžiu — ,,valdymo organų sudėtį”. Tuo tarpu 77 straipsnio paskutiniojoje dalyje kalbama taip: ,,vietinės liaudies deputatų tarybos deputatas, davęs sutikimą ir paskirtas ar išrinktas į tos pačios tarybos sudaromų valstybinių organų sudėtį”. Tai čia yra lyg ir platesnė sąvoka. Ar čia viskas atitinka, ar yra tam tikra problema?
PIRMININKAS. Deputate A. Taurantai, prašom atsakyti.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, aš jau pristatydamas minėjau, kad tą jau pastebėjo Savivaldybių reikalų komisija. Galbūt Valstybės atkūrimo komisija — jos kartu svarstė. Mes patys tai praleidome. Siūloma šio straipsnio šiandien nepriiminėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad tuo būdu klausimai tada atpuola, jeigu Aukščiausioji Taryba sutinka nebalsuoti šio klausimo, atidėti, pavesti jo detalesnį svarstymą Savivaldybių reikalų komisijai.
A.TAURANTAS. Tuo labiau kad dėl savivaldybių susijusių reikalų yra numatyta dar keletas pataisymų ir būtų galima tada juos visus kartu svarstyti.
PIRMININKAS. Ar deputatas J. Pangonis sutinka?
J. PANGONIS. Aš siūlyčiau balsuoti ir nepriimti dėl to, kad jau yra tokių atvejų, kai Respublikoje renka deputatus valdybų viršininkais ir panašiai, vadinasi, skiria. Reiktų šitam užkirsti kelią. Juk mes deklaravom, kad atskirtume vykdomąją ir įstatymų leidybos valdžią pradedant nuo Aukščiausiosios Tarybos ir baigiant savivaldybėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Aš noriu atsakyti į gerbiamojo deputato J. Pangonio pastabą, kad, darant šią pataisą, jokiais būdais nebuvo norima ką nors keisti dabar galiojančioje struktūroje tarp savivaldybių tarybų ir jų vykdomųjų organų. Šiuo atveju tai buvo tiesiog galbūt praleista, neapsižiūrėta. Čia šiuo atveju norėta tiktai Aukščiausiosios Tarybos deputatų atžvilgiu suvienodinti 66 ir 77 straipsnius.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas pasiūlė nebalsuoti šiandien dėl šio pakeitimo, deputatas J. Pangonis pasiūlė balsuoti. Ar jūs prašote, kad būtų balsavimas dėl to, balsuoti ar nebalsuoti?
J. PANGONIS. Kiek supratau, deputatas A. Taurantas sakosi suklydęs. Tada aš sutinku, kad nebūtų balsuojama, ir tikiuosi, kad nepateiks tokio turinio balsavimui sekantį kartą.
PIRMININKAS. Ačiū. Septintoji dalis. Dėl 7 dalies nebalsuojama. Aštuntoji dalis—78 straipsnio pakeitimai. Deputatas A. Taurantas mano, kad jie nesusieti vienas su kitu. Deputatas Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS. Aš siūlau kiekvieną atskirai balsuoti.
PIRMININKAS. Kiekvieną atskirai, prašom. Ar kas nors prieštarauja? Manau, kad būtų nelogiška prieštarauti. Ne. Tai balsuosime atskirai dėl 78 straipsnio 1 dalies. Ar turi kas nors pastabų? Redakcinė pastaba. Prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji deputatai, labai prašau padėjėjus išeiti iš salės ir netrukdyti deputatams dirbti konstitucinį darbą. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti dėl 78 straipsnio 1 dalies naujos redakcijos. Kas už, prašom pakelti mandatus. 78 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip. Aš kitaip pasakiau? Atsiprašau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 94.
PIRMININKAS. Kas prieš? Dar kartą prašau padėjėjus, tarnautojus išeiti iš salės ir netrukdyti deputatams dirbti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. 94 buvo už, susilaikiusiųjų nebuvo. 94—už, 1 — prieš, nulis — susilaikė. Gerbiamasis deputate Sakalai, prašau pasakyti savo padėjėjui, kad jis išeitų iš salės. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 78 straipsnio. Atsiprašau, ar kas nors turi pastabų 78 straipsnio 2 dalies 4 punktui, kurio nauja redakcija yra siūloma? Prašom pasiruošti balsuoti dėl 78 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Kas už, prašom pakelti mandatus.
Gerbiamieji padėjėjai, tarnautojai ir sekretoriai! Prašome nevaikščioti į salę tada, kai balsuojama dėl Konstitucijos. Prašom nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 100.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta. Ar turi kas nors pastabų dėl antrosios dalies 12 punkto naujos redakcijos?
Č. JURŠĖNAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašom, deputatas Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad čia yra esminis pataisymas ir aš ypač atkreipčiau jūsų dėmesį į tą išlygą, tai yra į išimtį: ,,išskyrus Aukščiausiąjį Teismą”. Aš čia šitai suprantu taip, kad patvirtinamas mūsų nusistatymas, jog trys valdžios tikrai turi būti atskirtos. Bet kad tas atskyrimas būtų iki galo, man atrodo, išimtis Aukščiausiajam Teismui turi būti dvyliktojo punkto ir pirmoje dalyje, ir pirmame sakinyje. Tai yra:
,,Reguliariai išklausyti jos sudaromų arba renkamų organų, taip pat skiriamų pareigūnų ataskaitas, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą”. Jeigu tikrai aukščiausioji valdžia atskiriama ir konkrečiai teismai atskiriami — mes juos paskiriam, ir taškas. Ir jokių ataskaitų, nes ataskaitos išklausymas, nagrinėjimas tai ir yra spaudimo, jeigu norite, forma. Todėl aš siūlyčiau ir čia įdėti: ,,išskyrus Aukščiausiąjį Teismą”.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš labai prašau jūsų žodį gauti nustatyta tvarka ir kalbėti tik prie mikrofono. Deputatas A. Taurantas norėtų atsakyti į deputato Č. Juršėno pastabą?
A TAURANTAS. Aš paprašyčiau šitą pasiūlymą pakomentuoti gerbiamąjį deputatą K. Lapinską. Galbūt jisai galėtų kaip konstitucinės teisės žinovas.
PIRMININKAS. Prašom. Ir, matyti, Teisinės sistemos komisijos pirmininkas taip pat turėtų pateikti savo samprotavimus ryšium su tuo. Prašom.
K. LAPINSKAS. Galima būtų pritarti deputato Č. Juršėno siūlymui, nes iš tiesų teismas pagal deklaruojamą jau tokią tradiciją ir pagrindinį teisingumo principą klauso tik įstatymo. Jokių kitų valdžių. Jeigu reikalinga, tai mes galime keisdami įstatymus daryti kokias tai teisingumo vykdymo korektyvas, o ne tiesioginio kokio tai spaudimo būdu. Taip, kad priimtinas siūlymas. Galima ir pirmoje dalyje įrašyti žodžius: ,,išskyrus Aukščiausiąjį Teismą”.
PIRMININKAS. Deputatas J. Prapiestis.
J. PRAPIESTIS. Deputatas K. Lapinskas yra mūsų komisijos narys, jis pasakė komisijos nuomonę. Jeigu reikia, galiu dar kartą patvirtinti tai. Kas buvo pasakyta — priimtina, taip turi būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors pasisakytų prieš deputato Č. Juršėno pataisą? Nematau. Tuomet pataisa antrosios dalies 12 punkto pakeitimų su deputato Č. Juršėno pataisa.
DEPUTATAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, gal visgi perskaitykit, kaip tada...
PIRMININKAS. Taip, dabar aš perskaitysiu: ,,Reguliariai išklausyti jos sudaromų arba renkamų organų, taip pat jos skiriamų pareigūnų, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, ataskaitas, prireikus slaptu balsavimu spręsti pasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kitais Aukščiausiosios Tarybos sudaromais valstybės organais ar konkrečiu jų nariu, išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, klausimu”.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus. Gerbiamieji deputatai, prašom atidžiai dirbti savo tiesioginį darbą Prašom nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 95.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.
PIRMININKAS. Balsų dauguma pataisa padaryta. Ar turi kas nors pastabų dėl 78 straipsnio 121 punkto papildymo? Deputatas Juršėnas, prašom.
Č. JURŠĖNAS .Kadangi aš esu vienas iš siūlytojų, tai noriu šiek tiek patikslinti savo pasiūlymą ir juo labiau pasiremti Vyriausybės pastaba. Aš siūlau tokią tikslesnę formulę—jinai nekeičia reikalo esmės, bet yra tikslesnė ir labiau atitinka Konstituciją: ,,Sprendžia ginčus tarp—įterpta—aukštesniosios pakopos savivaldybių ir Vyriausybės”. Taip, kaip yra atitinkamame Konstitucijos straipsnyje. Ir toliau: ,,taip pat tarp — ne pačių savivaldybių, o—skirtingų pakopų savivaldybių”. Tai tada visiškai atitiks Konstitucijos nuostatas. Kartoju: ,,Sprendžia ginčus tarp aukštesniosios pakopos savivaldybių ir Vyriausybės — ir antra pusė—taip pat tarp skirtingų pakopų savivaldybių”.
PIRMININKAS. Dar kartą prašom.
Č. JURŠĖNAS. ,,Sprendžia — čia Aukščiausioji Taryba sprendžia— ginčus tarp aukštesniosios pakopos savivaldybių ir Vyriausybės — ir antra dalis — taip pat tarp skirtingų pakopų savivaldybių”. Taip yra Konstitucijoje užrašyta. Šimtas aštuntas straipsnis ir devyniasdešimt aštuntas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiktai turbūt reikia dar išsispręsti ginčus, nes ,,kompetencijai priklauso"—vieninga redakcija turėtų būti visų dalių. Deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Šiuo atveju dar turbūt reikėtų Aukščiausiajai Tarybai išgirsti Savivaldybių reikalų komisijos nuomonę. Šiuo klausimu buvo diskusija ir Valstybės atkūrimo komisijos posėdyje, kurio metu dalyvavo ir gerbiamasis Č. Juršėnas. Tokiu atveju liktų neišspręstas klausimas, kas galutinai spręs ginčus tarp aukštesniosios pakopos savivaldybių, jeigu tokių iškils (jau ir dabar tokie kyla)? Pagal tvarką, kurią turėtų numatyti kiti įstatymai, tokie ginčai pirmiausia turėtų būti svarstomi Vyriausybėje. Bet jeigu savivaldybių nepatenkintų Vyriausybės sprendimai, jos galėtų apeliuoti į Aukščiausiąją Tarybą, kaip į aukščiausią instanciją. Bet tą tvarką detalizuoti turbūt turėtų kiti įstatymai, o Laikinasis Pagrindinis Įstatymas turėtų numatyti bendrąjį principą. Todėl ir buvo palikta ta redakcija. Ir su gerbiamuoju Č. Juršėnu buvo kalbėta, kad galbūt taip galėtų likti, o tiktai kiti įstatymai detalizuotų.
PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Man regis, kad ginčus galų gale turėtų spręsti vis dėlto ne Aukščiausioji Taryba, o teisinės instancijos ir mes nenustatysim, koks tas ginčas yra. Gali būti įvairūs ginčai, pradės kreiptis tiesiog savivaldybės ir į Aukščiausiąją Tarybą ir čia nespėsime spręsti tų ginčų. Manyčiau, kad netikslinga tokį papildymą priimt.
PIRMININKAS. Deputatas V. Šadreika.
V. ŠADREIKA Manyčiau, kad tokius ginčus turėtų spręsti Konstitucinis Teismas. Šiandieną, baigus svarstyti, kairiųjų frakcija pateiks Konstitucinio Teismo įstatymo projektą. Ten, mūsų projekte, kaip tik ir siūloma numatyti, jog tokius ginčus spręstų Konstitucinis Teismas. Todėl aš prašyčiau, kad šita pastaba nebūtų priimta. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas R. Rudzys.
R. RUDZYS. Siūlau į deputato A. Tauranto ką tik pasakytą mintį įsiklausyti ir nepriimant dabar šio punkto grąžinti jį svarstyti atitinkamoms komisijoms. Jis sukėlė čia nemažos deputatų grupės abejones, be to, jis ir pats siūlė grąžinti į Savivaldybių reikalų komisiją. Taigi grąžinkim į atitinkamas komisijas. Juk šiandien jis ,,nedega”, dar savivaldybės tarpusavyje nesimuša, o čia iš tiesų neaišku, ką mes dabar turėtumėm spręsti. Ginčas tarp pačių savivaldybių — ir iš karto puolame jį spręsti. Aš siūlau grąžinti į komisijas.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Gerbiamajam deputatui R. Rudziui aš noriu atsakyti, kad aš nesiūliau grąžinti į Savivaldybių reikalų komisiją, tiktai norėjau, kad Aukščiausioji Taryba išklausytų Savivaldybių reikalų komisijos nuomonę. Bet į pastabas, kurios čia buvo pasakytos, noriu atsakyti, kad turimi galvoje ne tie ginčai, kuriuos galėtų spręsti teismas ar Konstitucinis Teismas. Turimi galvoje tokio pobūdžio ginčai, sakykime, kaip toks, kurio rajono teritorijoje įrengti kenksmingų atliekų laidojimo įrenginius. Joks teismas čia nepadės šiuo atveju. Gali būti, sakykime, ir to rajono teritorijoje, ir kito rajono. Ir tokių ginčų, savaime aišku, atsiras.
PIRMININKAS. Ar deputatas S. Kropas galėtų pasakyti Savivaldybių reikalų komisijos nuomonę?
S. KROPAS. Mūsų nuomone, būtų geriausia, kad dar būtų galima komisijoje tą klausimą svarstyti. Kadangi aš buvau komandiruotėje, tai dėl tos priežasties jis pakankamai nebuvo išnagrinėtas ir dabar šiuo metu aš negaliu užtektinai kompetentingai atsakyti į šį klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas.
A.TAURANTAS. Jeigu Savivaldybių reikalų komisija mano, kad šį klausimą dar reikia svarstyti, tada pasiūlymą, kad dėl jo šiandien balsuotumėm, aš atsiimu.
PIRMININKAS. Ar sutinka Aukščiausioji Taryba dabar nebalsuoti, o grąžinti į komisiją išnagrinėti? Niekas neprieštarauja?
Dėl penktojo pakeitimų straipsnio, tai yra 78 straipsnio antros dalies 14 ir 15 punktų naujos paprastesnės ir aiškesnės redakcijos ar kas nors turi pastabų? Tada prašom pasiruošti balsuoti. Dėl 78 straipsnio antrosios dalies 14 ir 15 punktų, jie yra susieti. Kas už, prašom pakelti mandatus. Gerbiamieji deputatai, kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 99.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.
PIRMININKAS. Balsų dauguma pakeitimas padarytas.
Antrosios dalies šešioliktojo punkto nauja redakcija. Čia buvo gana ilgai, man regis, ginčijamasi dėl jo, tai yra gana ilgai jis buvo redaguojamas ir siūlomas Aukščiausiajai Tarybai kaip logiškas, aš turiu galvoje. Ar kas nors turi dabar pastabų šitai redakcijai? Nematau. Aha, yra. Deputatas V. Terleckas, prašom.
V.TERLECKAS. Atsiprašau, ar žodis ,,svarstyti” čia tinka ir išsprendžia reikalą? Tai gal ,,Spręsti Lietuvos Respublikos ryšių su užsienio šalimis ir kitus užsienio politikos klausimus" nustatyti? Svarstyti tai, man atrodo, savaime suprantamas dalykas ir nekonkretus.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Šiuo atveju tai, ką minėjo gerbiamasis deputatas V. Terleckas, išsprendžia antroji dalis, kuria siūloma papildyti šį straipsnį, tai yra kad Aukščiausioji Taryba taip pat tvirtina Lietuvos Respublikos užsienio politikos pagrindinius principus. Jeigu dar detalizuotume, tai tuo atveju mes jau ,,įlįstume” į vykdomosios valdžios kompetencijos sritį. O pagrindines politikos kryptis tvirtinti Aukščiausioji Taryba galėtų.
PIRMININKAS. Deputatas E. Vilkas, prašom.
E.VILKAS. Man regis, kad čia būtų galima netgi sutrumpinti šitą. Ką reiškia ,,ryšius su užsieniu” ir ką reiškia ,,užsienio politika”? Ar tai nėra tas pat? Ir aš manyčiau, kad reikėtų tiesiog ,,ryšių su užsienio šalimis išbraukti”, o palikti ,,svarstyti Lietuvos Respublikos užsienio politikos klausimus”. Ir būtų aišku.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas A. Taurantas priimtų deputato E. Vilko pastabą? Deputatas A. Taurantas priima, ar sutinka kiti deputatai, kad tokia pataisa būtų padaryta? Deputato E. Vilko pataisa priimta. Taigi, dabar siūloma tokia redakcija:
,,Svarstyti Lietuvos Respublikos užsienio politikos klausimus, tvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos pagrindinius principus". Gerbiamasis deputate Taurantai, vis dėlto ,,tvirtinti” ar ,,nustatyti”?
A. TAURANTAS. Kai kurių deputatų siūloma nauja redakcija lyg ir buvo priimtina Valstybės atkūrimo komisijai. Tvirtinti būtų korektiškiau. Kaip tik būtų galima tokiu atveju atsižvelgti ir į deputato E. Vilko pastabą, visai sutrumpinti ir formuluoti:
,,Svarstyti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos pagrindinius principus”.
PIRMININKAS. Ar Aukščiausioji Taryba sutiktų su tokia nauja pastaba? Būtų trumpiau—,,Svarstyti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos pagrindinius principus”. Ar turi kas nors? Prašom, deputatas E. Zingeris.
E. ZINGERIS. Aš irgi paantrinčiau gerbiamajam kolegai— rašyti žodį ,,tvirtinti”.
PIRMININKAS. Deputatas V. Šadreika.
V. ŠADREIKA Aš labai trumpai. Juk teisinėj terminijoj taip yra: jeigu ,,tvirtinti”, tai būtinai turi būti priimtas kažkoks teisinis aktas, dokumentas, o čia yra ,,nustatyti”. Tos nustatymo formos gali būti labai įvairios, tai yra įvairiais būdais gali naudotis pati Aukščiausioji Taryba, jos sudaromos komisijos, organai ir taip toliau. Todėl turėtų pasilikti ,,nustatyti”.
PIRMININKAS. Taip sakant, jūs siūlote, kad būtų rašoma taip: ,,svarstyti ir nustatyti” ir toliau kaip tekste?
V. ŠADREIKA. Taip, taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra du pasiūlymai.
V. ŠADREIKA. Palaikydamas gerbiamojo E. Vilko...
PIRMININKAS. Jau viskas, mes su deputato E. Vilko pasiūlymu susitvarkėm. Dar išplėtėm jį ir sujungėm. Dabar yra pastaba deputatų Vilko - Tauranto. Taip vadinsis istorijoje šita pataisa ir ji leidžia sutrumpinti. Dabar po tos pastabos būtų taip: ,,Svarstyti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos pagrindinius principus”, o deputatas V. Šadreika siūlo vietoj žodžio ,,tvirtinti” įrašyti žodį ,,nustatyti”. Deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Aš manyčiau, kadangi ir žodį ,,nustatyti”, ir žodį ,,tvirtinti” siūlė kompetentingi teisininkai, tai kurį iš jų pasirinkti vis tiktai Aukščiausiajai Tarybai turėtų duoti išvadą Teisinės sistemos komisija. Ji dabar galbūt galėtų pasiūlyti, kuris žodis tinkamesnis šiuo atveju?
PIRMININKAS. Deputatas E. Jarašiūnas, prašom.
E. JARAŠIŪNAS. Jeigu leisite. Šiuo atveju, jeigu pasirinktume tokią redakciją, sektų, kad Aukščiausioji Taryba svarsto tik pačių principų nustatymo klausimus, tuo tarpu užsienio politikos klausimai lyg ir išeitų iš Aukščiausiosios Tarybos veiklos ribų. Todėl aš siūlyčiau: ,,Svarstyti užsienio politikos klausimus ir nustatyti Lietuvos Respublikos užsienio politikos pagrindinius principus”. Klausimų svarstymas ir principų nustatymas tai nėra tapatu. Mes tokiu atveju nuo užsienio politikos konkrečių dalykų lyg ir nueitume į šalį. Pasiliktų tiktai būtent pačių principų, kaip vesti tą politiką, nustatymas. Tai būtų perdaug siaura.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, siūlau atidėti šio klausimo balsavimą po pertraukos, o pertraukos metu—teisininkams pasiginčyti ir pasiūlyti jums priimtiną redakciją. Deputatas E. Jarašiūnas ir deputatas V. Šadreika skirtingai vertina.
J. PRAPIESTIS. Ne, atvirkščiai, čia buvo sutarta. Mes irgi remiam. Aš tik noriu pasakyti tai, kad tvirtinama nuostatai, instrukcijos, taisyklės ir labai konkretūs, aiškūs dalykai, o principai tai yra na, tokios teorinės kategorijos, kurios niekaip nepatvirtinsi. Taigi turi būti ,,nustatyti”. Teisininkai sutaria.
A. TAURANTAS. Kad būtų išspręstas ginčas, aš atsiimu savo pasiūlymą sujungti klausimus ir principus. Tiktai reiktų priimti deputato E. Vilko pastabą — išbraukti ryšius su užsienio šalimis. Tokiu atveju, man atrodo, visi ginčai išsisprendžia.
PIRMININKAS. Ačiū, taigi pastaba istorijoje vadinsis tik deputato E. Vilko pataisa: ,,Svarstyti užsienio politikos klausimus ir nustatyti Lietuvos Respublikos užsienio politikos pagrindinius principus”. Tinka? Balsuosim dėl šitos redakcijos. Dar kartą kartoju: ,,Svarstyti Lietuvos Respublikos užsienio politikos klausimus ir nustatyti Lietuvos Respublikos užsienio politikos pagrindinius principus”. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus. Gerbiamieji deputatai, kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 103.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.
PIRMININKAS. Balsų dauguma pataisa priimta.
Antrosios dalies 19 punktas: ,,Priimti sprendimą surengti referendumą savo iniciatyva arba kai to pareikalauja ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių”. Liaudies balsavimą išbraukti, nes referendumas jau visi žino, ką reiškia. Ir taip pat suteikti teisę Aukščiausiajai Tarybai skelbti referendumą savo iniciatyva.
Č. JURŠĖNAS. Ar galima įsiterpti?
PIRMININKAS. Bet Konstitucijoj šito nėra, todėl reikia suvienyti referendumus.
Č. JURŠĖNAS. Šitas yra Konstitucijoje, tiktai kitame straipsnyje.
PIRMININKAS. Tai tuo labiau, vadinasi, tai yra tiktai redakcinė pataisa. Ar kas nors prieštarauja tokiai redakcijai?
Č. JURŠĖNAS. Aš turiu papildymą.
PIRMININKAS. Prašom.
Č. JURŠĖNAS. Aš pirmiausia dar kartą noriu pasakyti, kad atitinkamai tiktai kiek kitaip yra pasakyta trečiajame Konstitucijos straipsnyje. Bet aš noriu šitai papildyti taip: ,,Priimti sprendimą surengti referendumą savo iniciatyva (ne mažiau kaip vienu trečdaliu bendro deputatų skaičiaus balsų). Žinoma, tai koliduoja su galiojančiu Referendumo įstatymu, kur kalbama apie pusės deputatų balsus. Aš siūlau ir ten pataisyti, tai yra nustatyti, kad siūlyti referendumą galėtų trečdalis Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Man atrodo, tai būtų demokratiškesnė norma.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas.
A.TAURANTAS. Ši galimybė nebuvo svarstyta Valstybės atkūrimo komisijoje. Tai yra gana esminis pasiūlymas ir, man atrodo, prieš jį darant reiktų aptarti ir Valstybės atkūrimo komisijoje, ir kitose komisijose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate...
A. TAURANTAS. Taip staiga tokį pasiūlymą turbūt negalima būtų priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Juršėnai, ar jūs sutinkate, kad įrašymas ,,savo iniciatyva” ir paskui detalizavimas Referendumo įstatyme, o taip pat Reglamente neprieštarauja vienas kitam?
Č. JURŠĖNAS. Šįkart galiu nusileisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti dėl antrosios dalies 19 punkto naujos redakcijos, kuriame prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kompetencijų įrašoma papildoma kompetencija — skelbti referendumą savo iniciatyva. Kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 104.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta.
Na, ir ketvirtoji dalis. Ketvirtoji dalis visiškai logiška, jeigu mes padarėme prieš tai einantį pakeitimą, kur išbraukėme liaudies balsavimą. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už, prašome pakelti mandatus. Tai jau techninio pobūdžio balsavimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 104.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Vienbalsiai priimta.
Devintasis pataisų įstatymas — Prezidiumo kompetencijų išplėtimas, 85 straipsnio pirmosios dalies papildymas 91 punktu. Ar kas nors turi jam prieštaravimų? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 103.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta.
Ir antroji dalis — suteikia ir atima aukščiausius Lietuvos Respublikos diplomatinius rangus. Kiek aš suprantu, tai yra suderinimas su Diplomatinių rangų įstatymu. Prašome pasiruošti balsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių. Kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 99.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta.
Balsuosime dėl 88 straipsnio pirmosios dalies naujos redakcijos, kur berods pakeistas tik vienas žodis: vietoje žodžio ,,renka”. parašytas žodis ,,sudaro” ir tai jau atitiktų mūsų priimtus komisijų formavimo pagrindinius principus. Ar kas nors nori padaryti pastabų? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 102.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Vienbalsiai priimta.
Aštuoniasdešimt devintojo straipsnio pirmosios ir antrosios dalies pakeitimai, kur padaromas papildymas, kad visi skiriami pareigūnai arba renkami, arba skiriami po to, kai gaunamos atitinkamų nuolatinių komisijų išvados. Ar kas nors turi pastabų šiai pataisai?
Č. JURŠĖNAS. Čia dėl termino.
PIRMININKAS. Prašom, deputatas C. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS. Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros. Kadangi dabar mes turime generalinį prokurorą, gal generalinės prokuratūros kolegija ar vis tiek tik prokuratūros?
PIRMININKAS. Yra Respublikos prokuratūra ir generalinis jos prokuroras, taip aš suprantu, ar ne? Deputatas Č. Juršėnas sutinka atšaukti savo pasiūlymą. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 89 straipsnio pirmosios ir antrosios dalies naujos redakcijos. Prašom pakelti mandatus, kas už.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 102.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.Nėra.
PIRMININKAS. Vienbalsiai priimta.
Dvyliktoji pataisų dalis—95 straipsnio pirmoji ir antroji dalys. Kas nors turi pastabų?
V. BERIOZOVAS. Jeigu galima.
PIRMININKAS. Deputatas V. Beriozovas, prašom.
V. BERIOZOVAS. Aš norėčiau sužinoti motyvus, kodėl antrą kartą keliamas šis klausimas, nes vieną kartą mes nubalsavome, kad tos pataisos nedarytume. Čia labai svarbi pataisa ir Aukščiausioji Taryba perima tam tikras funkcijas: ji pradėtų skirti ir atleidinėti ministrus net nenorint, pavyzdžiui, Ministrų Tarybos Pirmininkei. Gal čia yra kokie tai būdai ,,įmontuoti”, kad visgi sutikus su Ministrų Tarybos Pirmininkės nuomone. Kitaip mes galėsime keisti atskirus ministrus visai be jos žinios. Vieną kartą už tai jau buvo balsuota ir pasiūlymas nesurinko balsų.
PIRMININKAS. Ar dar kas nors turi pastabų? Deputatas A. Taurantas norėtų atsakyti į deputato V. Beriozovo pastabą?
A. TAURANTAS. Aš jau pereitą kartą, kai buvo kalbama apie komisijos pataisas, minėjau, kad tada, kai balsavome, kai kurie deputatai pateikė redakcinių pastabų dėl šio straipsnio ir jos buvo padarytos. O visos mintys už ir prieš jau buvo išsakytos. Todėl galima būtų be didelių diskusijų dėl jo balsuoti. O redakcinės pastabos buvo padarytos. Deputatas Č. Juršėnas turėjo redakcinių pastabų ir dar kiti deputatai.
PIRMININKAS. Deputatas Č. Juršėnas, prašom.
Č. JURŠĖNAS. Aš noriu patikslinti gerbiamąjį kolegą A. Taurantą. Aš tikrai turėjau redakcinių pastabų, bet aš lieku prie tos pačios nuomonės principiniu klausimu. Šita Vyriausybė yra sudaryta atitinkamomis sąlygomis, tai yra atitinkamo konstitucinio 95 straipsnio redakcijos sąlygomis, todėl būtų nekorektiška keisti sąlygas šitai Vyriausybei. Kai bus nauja Vyriausybė, tada logiška pakeisti ir šitą straipsnį, ir atitinkamą Vyriausybės įstatymo straipsnį. Todėl aš kviečiu gerbiamuosius kolegas dėl šito klausimo dabar nebalsuoti — atidėti.
PIRMININKAS. Deputatas R. Rudzys.
R. RUDZYS. Dabar jau paskutinį kartą per savo veiklą—dėl bendro deputatų skaičiaus. Manęs kolega A. Taurantas neįtikino, kadangi prieš tai ruoštą pasiūlymą kaip tik ir siūlė Valstybės atkūrimo ir kažkodėl Gamtos apsaugos komisija, taip pat kitos komisijos. Taigi nepataisius 82 straipsnio, dabar 95 straipsnyje įrašoma ,,Bendras deputatų skaičius”. Man asmeniškai ne kas kita, kaip citata iš 79 straipsnio—,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba susideda iš 141 deputato”. Netelpa mano galvoje, gerbiamieji teisininkai, kad perskaičius vieną ar kitą straipsnį Konstitucijoje, reikia ieškoti įstatymo, kuris tą Konstituciją išaiškintų arba papildytų, arba kaip tai kitaip pataisytų. Tai negi mes dar turime Reglamento įstatymą, aukštesnį už Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą? Aš tuo klausimu pasisakiau paskutinį kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkingi jums esame, gerbiamasis deputate Rudzy. Ar deputatas A. Taurantas norėtų dar pasakyti kokią nors pastabą?
A. TAURANTAS. Aš tik galiu deputatui Č. Juršėnui į jo pastabą atsakyti. Kaip jau ne kartą kalbėjau, man atrodo, šita pastaba yra nekorektiška ir mes, priimdami bet kurį įstatymą, keičiame Vyriausybės veiklos sąlygas. Bet kuris įstatymas jos veiklos sąlygas koreguoja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Dėl 95 straipsnio pirmosios ir antrosios dalies pakeitimo. Deputatas R. Astrauskas turi pastabų? Prašom.
R. ASTRAUSKAS. Buvo siūlymų ir atidėti šį klausimą, atiduoti į kitas komisijas, ir pasielgti kaip ir su kitais — pasvarstyti kitose komisijoje.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji deputatai, yra toks pasiūlymas duotas, prašom dėl jo pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji deputatai, kas už deputato R. Astrausko pasiūlymą — grąžinti klausimą į komisijas? Kas už, prašome pakelti mandatus. Kas už tai, kad klausimas būtų grąžintas į komisijas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 28.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 41.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 24.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko, bus balsuojama dabar. Gerbiamieji deputatai, prašau susikaupti, balsuosime dėl 95 straipsnio pirmosios ir antrosios dalies pakeitimų. Prašome pasiruošti balsuoti, kas už pateiktą projektą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.17.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko ir nėra priimtas. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutiktumėt taip gerai pradėjus dirbti užbaigti Konstitucijos keitimą ir po to daryti pertrauką? Jeigu didelių prieštaravimų nėra (aš galiu ir neišgirsti kai kurių tylių prieštaravimų), dirbame toliau.
Tryliktoji dalis, 101 straipsnis, antroji dalis. Naujas išdėstymas. Ar kas nors turi jam pastabų? Pastabų nematau, gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Ar gerbiamasis deputatas A. Taurantas galėtų pasakyti, kuo reikšmingas šitas pakeitimas, lyginant su dabartine redakcija?
A. TAURANTAS. Tokį netikslumą Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme galėjo pastebėti tik toks akylus Konstitucijos žinovas, kaip gerbiamasis Č. Juršėnas. Jis pastebėjo, kad dviejų rajonų pavadinimai pagal abėcėlę sukeisti vietomis ir šiuo atveju atstatoma tvarka.
PIRMININKAS. Kitaip sakant kokių nors naujų miestų ir rajonų ar ko nors kito čia neįrašyta, tiktai sukeista dviejų žodžių eilės tvarka. Prašome pasiruošti balsuoti, kas už, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 95.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta. Aš tikiuosi, kad gerbiamieji pasvaliečiai nieko blogo deputatui Č. Juršėnui nepadarys, jeigu jų miestą, nors ir neteisėtai buvusį prieš Panevėžį, pastatė į savo vietą. Deputatė R. Rastauskienė balsavo prieš— gerbiamieji pasvaliečiai tą įvertins.
Keturioliktoji pakeitimo dalis—104 straipsnio nauja redakcija. Jeigu aš teisingai suprantu, taip pat įdėtas tiktai vienas žodis—,,plataus vartojimo” ,taip? Norint patikslinti vartojimo prekes, kurių sąvoka šiuo metu ryšium su privatizavimu keičiasi. Ar turi kas nors pastabų? Gerbiamieji deputatai, prašom dar truputėlį susikaupti, liko tik 4 balsavimai. Prašome balsuoti dėl 104 straipsnio naujos redakcijos. Kas už, prašome pakelti mandatus. Prašome nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 94.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Balsų dauguma straipsnis priimtas.
Gerbiamieji deputatai, vis mažiau mūsų balsuoja, aš suprantu — pertrauka artėja, bet turbūt baikime iki pertraukos mūsų balsavimus.
Šimtas dvidešimtasis straipsnis. Ar teisininkai nori komentuoti, ar šitai tiek yra suprantama normaliai visuomenei, kad komentaro nereikia? Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti — teisininkai remia šį pasiūlymą — kas už, prašome pakelti mandatus. Gerbiamieji deputatai, balsuojame dėl 120 straipsnio pakeitimo. Aš labai prašau gerbiamus deputatus susikaupti. Prašome nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 99.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. 123 straipsnis. Ar turi kas nors pastabų dėl 123 straipsnio? Pastabų nematau, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už, prašome pakelti mandatus? Prašom nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 103.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta vienbalsiai.
Šimtas dvidešimt ketvirtas straipsnis — perredaguotas ūkinių ginčų sprendimo tvarką nustatantis straipsnis. Ar kas nors turi jam pastabų?
Č. JURŠĖNAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašom, deputatas Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS. Aš siūlyčiau taip patikslinti: ,,Ūkinius ginčus tarp įmonių, įstaigų, organizacijų sprendžia valstybinio arbitražo organai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos arbitražo ir kitais įstatymais”. Juo labiau—priminsiu kolegoms—toks įstatymo projektas mums yra pateiktas.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Čia, ko gero, detalizuoti galbūt nebūtina. Tiesiog perkrautumėm Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Jeigu Lietuvos Respublikos įstatymais, tai savaime aišku, kad visa tų įstatymų sistema turima galvoje.
PIRMININKAS. Deputatas J. Prapiestis.
J. PRAPIESTIS. Šita sąvoka apima, o dėl Arbitražo įstatymo dar dideli ginčai vyksta. Apskritai dėl teisinės sistemos koncepcijos, kokia turės būti teismų sistema, tai dar ateities klausimas. Todėl mes sau neužkirskime kelio tvarkyti, reformuoti teismų sistemą. Gali būti taip, kad bus Aukščiausiojo Teismo sudėtyje, taip, kad kol kas nereikia užkirsti sau kelio.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas Č. Juršėnas atšaukia savo pasiūlymą?
Č. JURŠĖNAS. Ar galima? Ne, aš neatšaukiu. Aš tik noriu pasakyti, kad mes ką tik priėmėm 123 straipsnio pataisą. Ten yra pasakyta: ,,Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas”. Tai ką, dėl arbitražo neturi būt atskiro įstatymo? Juk tai mums nė kiek netrukdys tobulinti teisinę sistemą.
PIRMININKAS. Deputatas R. Rudzys.
R. RUDZYS. Jeigu priimtume tokią deputato Č. Juršėno pataisą, kad ,,vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos arbitražo ir kitais įstatymais”, tai man atrodytų, kad tuomet galima būtų traktuoti, kad nebūtinai vien Lietuvos Respublikos. O tai būtų labai svarbu, sprendžiant ūkinius ginčus, pavyzdžiui, tarp Lietuvos ir kitose respublikose esančių įmonių. Jeigu pasakysim ,,ir kitais”, tai jau tai gali nereikšti, kad ,,ir kitais Lietuvos”, o ir kitais, ne Lietuvos įstatymais, galima vadovautis.
PIRMININKAS. Deputatas V. Šadreika.
R. RUDZYS. Ten pakankamai sukomplikuoja ta pataisa.
V. ŠADREIKA Mane labai įtikino gerbiamojo R. Rudzio argumentai — tą aš ir norėjau pasakyti. Tai viena. Ir, aš manau, kad gerbiamasis Č. Juršėnas, kurį tikrai gerbiu, atsiims savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Bet jis neatsiims, todėl balsuosime pirmiausia dėl pataisos, o po to — dėl viso.
Č. JURŠĖNAS. Tai, už ką agituoja, tai aš atsiimu.
PIRMININKAS. Aš manau, kad gerbiamasis Č. Juršėnas atsiėmė pasiūlymą ne dėl to, kad jie abu yra vienoje frakcijoje, o dėl to, kad gerbia deputato V. Šadreikos profesionalumą. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl 124 straipsnio naujos redakcijos. Kas už, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 104.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra. Atsiprašau, vienas.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta.
Ir paskutinis balsavimas, kuriuo siekiama visur suvienodinti mūsų Vyriausybės pavadinimą. Deputatas A. Taurantas, prašom.
A. TAURANTAS. Kadangi 95 straipsnio pataisa dėl pavadinimo suvienodinimo buvo nepriimta, čia taip pat reiktų įrašyti. 95 straipsnyje taip pat minima Ministrų Taryba, vadinasi, reikėtų pakeisti į Vyriausybę.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, pataisos priešpaskutinėje eilutėje po 93 įdėti skaičių 95.
A. TAURANTAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar jūs pasiruošę jau palikti Vyriausybei tik tą vieną pavadinimą? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už, prašome pakelti mandatus. Prašome nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 102.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo” priėmimas
PIRMININKAS. Balsų dauguma įstatymas priimtas.
Gerbiamieji deputatai, po pertraukos turėsime tęsti įstatymo svarstymą, šito klausimo svarstymą, tačiau jau konkrečių Vyriausybės įstatymų ir Rinkimų įstatymo pakeitimus. Pertrauka iki 12 valandos 15 minučių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas, toliau svarstysime pirmąjį darbotvarkės klausimą. Ar deputatas A. Taurantas dar atskirai pristatys įstatymus?
A. TAURANTAS. Aš kalbėdamas pristačiau visus iš karto.
Diskusija dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamieji deputatai, svarstysime Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo straipsnių pakeitimus. Pirmasis pakeitimas yra 4 straipsnio nauja redakcija. Ar kas nors turi jai pastabų? Pastabų nematau. Prašome balsų skaičiavimo grupę pranešti, kiek salėje yra deputatų.
Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 78.
PIRMININKAS. Salėje yra 78 deputatai. Prašome susirinkti į salę, gerbiamieji deputatai, prašome susirinkti. Ar jūs suskaičiavote tuos deputatus, kurie sėdi ne savo vietose? Gerbiamieji deputatai, mums dar trūksta keleto deputatų, tačiau galbūt galima pradėti balsavimą, jeigu nėra prieštaravimų—dėl 4 straipsnio pakeitimo? Ar prieštarauja kas nors? Prašome tada pasiruošti balsuoti.
Prašome, deputatas Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Abišala, aš vis dėlto norėčiau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Ambrazevičiau! Prašom, deputate Juršėnai.
Č. JURŠĖNAS. Aš norėčiau gerbiamąjį kolega A. Taurantą ar kurį kitą deputatą paprašyti šiek tiek paaiškinti va štai tą naują nuostatą, kurią įtraukėm į 4 straipsnį: ,,Jeigu per mėnesį nuo naujos Vyriausybės personalinės sudėties pakeitimo Aukščiausioji Taryba nepaskiria dviejų trečdalių arba per du mėnesius po ankstesniosios Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo — visos Vyriausybės”. O jeigu, sakykim, Aukščiausioji Taryba bus užimta labai svarbiais reikalais ir tiesiog fiziškai ar techniškai nespės patvirtinti, vis atidėlios šiuos klausimus, perkeldinės, kas mums pasitaiko, tai kas kaltas bus? Vis tiek Ministras Pirmininkas?
BALSAS IŠ SALĖS. Vis tiek.
Č. JURŠĖNAS. Tada aš neturiu ką sakyti.
PIRMININKAS. Prašom, deputatas A. Taurantas.
A TAURANTAS. Visų pirma noriu pastebėti visiems deputatams, kad šis straipsnis tikrai neliečia dabartinės Vyriausybės. Tai turima galvoje ateičiai: ar kitai Aukščiausiajai Tarybai, ar jeigu kita Vyriausybė būtų sudarinėjama,— kad nebūtų per ilgai vilkinamas Vyriausybės sudarymas. Čia tam tikras įpareigojimas ir pačiai Aukščiausiajai Tarybai, nes Aukščiausioji Taryba ir apskritai valstybė turbūt negali gyvuoti be Vyriausybės. Ir taip pat paskirtam Ministrui Pirmininkui, kad jis taip pat atsižvelgtų į deputatų pastabas ir pan. Čia abipusis toks lyg ir paraginimas, kad Vyriausybės sudarymo terminai nebūtų ištęsti be galo, nes be Vyriausybės valstybė negali egzistuoti.
PIRMININKAS. Turiu dar atkreipti dėmesį, kad Aukščiausioji Taryba taip pat gali priimti nutarimą pratęsti šitą terminą.
Č. JURŠĖNAS. Tai taip, bet aš labai atsiprašau, gerbiamasis A. Taurantas neatsakė į mano klausimą. Tai kodėl turi kentėti Ministras Pirmininkas, jeigu Aukščiausioji Taryba, sakysime, sudels?
A. TAURANTAS. Visų pirma, sudarant naująją Vyriausybę, savaime aišku, kad turi būti pasitikėjimas tarp Ministro Pirmininko ir parlamento. Ir, jeigu jo nėra, tai savaime aišku, tie terminai gali ilgėti iki begalybės ir todėl turbūt, jeigu Vyriausybę neįmanoma sudaryti per priimtinus, protingai priimtinus terminus, vadinasi, to pasitikėjimo nėra ir reikia paskirti naują premjerą.
PIRMININKAS. Deputatas J. Tamulis. Atsiprašau.
A. TAURANTAS. Taip pat aš dar noriu pastebėti, kad 4 straipsnio paskutinėje pastraipoje yra įdėtas reikalavimas sudaryti Vyriausybę per mėnesį. Šiuo atveju tai jau tikrai būtų detalizavimas, kad vis tiktai būtų kažkokios sankcijos, jeigu jinai nesudaroma per tą mėnesį. Ir čia duoti ilgesni terminai. Apskritai šito straipsnio priėmimas mums leistų Reglamente detalizuoti Vyriausybės sudarymo procedūrą.
PIRMININKAS. Deputatas J. Tamulis.
J. TAMULIS. Aš tiesiog be didesnių komentarų norėčiau pateikti pasiūlymą. Paskutinius žodžius ,,Ministras Pirmininkas atsistatydina” vis dėlto pakeisti kita nuostata, kuri skambėtų maždaug taip: ,,Aukščiausioji Taryba balsuoja dėl pasitikėjimo Ministru Pirmininku”. Tai būtų gerokai sušvelnintas variantas ir žymiai korektiškesnė situacija.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Tai yra visiškai nepriimtinas pasiūlymas, nes nepasitikėjimą galima reikšti tiktai Ministrui Pirmininkui, kuris jau veikia. Tuo tarpu, jeigu Vyriausybė nepaskirta, vadinasi, jinai neveikia ir jokios kalbos apie pasitikėjimą ar nepasitikėjimą čia negali būti.
J. TAMULIS. Aš norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį...
PIRMININKAS. Žodis deputatui J. Tamuliui. Prašom.
J. TAMULIS. Labai atsiprašau. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad ne Vyriausybė turima omeny, o Ministras Pirmininkas, kuris jau paskirtas ir veikia, tai yra formuoja kabinetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti dėl deputato J. Tamulio pasiūlytos pataisos, o paskui dėl viso teksto, nes prieš visą negirdėjau prieštaravimų. Deputatas J. Tamulis siūlo vietoj ,,Ministras Pirmininkas atsistatydina” įrašyti ,,Aukščiausioji Taryba svarsto pasitikėjimo Ministru Pirmininku klausimą”, ar taip? Kas už deputato J. Tamulio pataisą, prašome pakelti mandatus?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 30.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.
PIRMININKAS. Pataisa nepriimta. Prašome balsuoti dėl 4 straipsnio.
V. ŠADREIKA.Aš turiu dar vieną klausimą gerbiamajam A. Taurantui.
PIRMININKAS. Prašom.
V. ŠADREIKA. Gal aš neteisingai suprantu. Dėl antrosios dalies: ,,Aukščiausioji Taryba arba per du mėnesius po ankstesniosios Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo visos Vyriausybės”... Tai reiškia, jog reiktų suprasti, kad jeigu per du mėnesius Ministras Pirmininkas nesuformuoja visos Vyriausybės, tai jis tada atsistatydina. Ar aš teisingai supratau, gerbiamasis Taurantai, ar gal aš klystu?
A. TAURANTAS. Pakartokite savo abejonę, nes aš nelabai suprantu, ko jūs nesuprantat.
V. ŠADREIKA Jeigu per du mėnesius. Ne. ,,...arba per du mėnesius po ankstesniosios Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo visos Vyriausybės...” Vadinasi, reikia suprasti, nesuformuoja visos vyriausybės, taip?
A. TAURANTAS. Taip.
V. ŠADREIKA Tai jeigu taip yra, tai šiuo atveju, kiek man žinoma, naujoji Vyriausybė, kurią mes sudarėme tiksliai jau nepamenu kada, kovo mėnesį, kol kas nesuformuota?
BALSAI SALĖJE. Balandyje baigėme formuoti.
V. ŠADREIKA Bet viena vieta yra laisva, tai kaip tada suprasti? Aš todėl ir klausiu gerbiamuosius autorius, kad pasirinkčiau, kaip balsuoti ir kaip suprasti. Juk vieno premjerės pavaduotojo iki šiol nėra, bet etatas yra. Juk buvo nustatyti ne du pavaduotojai, o trys. Vadinasi, pagal šią pataisą, dabartinė Vyriausybė turės atsistatydinti. Štai kur esmė.
A. TAURANTAS. Ne, tai tikrai neturima galvoje. Man atrodo, kad įstatymas negalėtų būti atgaline data taikomas. Kita vertus, aš nežinau, ar Vyriausybės įstatyme yra numatyta, kad būtent turi būti trys pavaduotojai. Vyriausybės įstatyme to nėra.
PIRMININKAS. Vyriausybės formavimą mes užbaigėme, gerbiamasis Šadreika.
V. ŠADREIKA Ne. Jeigu galima, aš pareikšiu savo nuomonę.
PIRMININKAS. Prašom.
V. ŠADREIKA Manau, kad šiuo konkrečiu atveju, kada mūsų Vyriausybė dar nesuformuota, negali būti tokio išsireiškimo, kad ,,...per du mėnesius nuo ankstesnės Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo visos Vyriausybės”. Neturėtų būti taip apspręsta. Remiantis vien tik šiuo straipsniu bet kada ir bet kas galės pareikalauti, jog dabartinė Ministrė Pirmininkė atsistatydintų. Aš tik taip suprantu.
PIRMININKAS. Deputatas G. Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. Norėčiau gerbiamajam deputatui V. Šadreikai paprieštarauti. Pirma, šitie mūsų priimami pakeitimai neturi atbulinės galios ir todėl jie negalioja dabar esančiai Vyriausybei. Antra, nei Vyriausybės įstatyme, nei kituose dokumentuose nebuvo aptarta, kiek yra pavaduotojų. Vyriausybės įstatyme yra numatyta, kad yra pavaduotojai, tačiau skaičius nebuvo aptartas. Ir tiktai gerbiamoji premjerė, kalbėdama savo pradinėje kalboje, paminėjo, kad ji galbūt norėtų turėti tris pavaduotojus. Tačiau tai jokiais nutarimais nebuvo užfiksuota. Todėl juridinio pagrindo teigti, kad turi būti trys pavaduotojai ar daugiau šiuo metu, mano supratimu, nėra.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. ŠADREIKA Jeigu galima, aš dar...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šadreika, jūs jau du kartus ėjote prie mikrofono tuo pačiu klausimu. Prašom.
V. ŠADREIKA .Na, aš galiu neiti daugiau prie to klausimo, bet aš nenoriu, kad gautųsi taip, kad priėmus įstatymą tuoj po to sektų išaiškinimas, kaip kažkada tai neseniai kažkokį tai priėmėm. O kokį—visi puikiai žinome. Tai rašykime įstatymus taip, kad būtų aišku. O dabar gerbiamasis G. Šerkšnys supranta, kad atgal negalioja, o kitas supras, kad atgal galioja. Tai priimkime tokius įstatymus, kad visi vienodai mes suprastumėm.
PIRMININKAS. Ką deputate Šadreika siūlote? Prašome pateikti savo pataisą tokią, kaip jūs norėtumėte ją matyti įstatymo projekte.
V. ŠADREIKA Turi būti išbraukti žodžiai: ,,...arba per du mėnesius nuo ankstesniosios Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo visos Vyriausybės”. Šie žodžiai turi būt išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti dėl deputato V. Šadreikos pasiūlymo. Kas už, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 29.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pataisa nesurinko. Ar galima balsuoti dėl viso straipsnio. Deputatas E. Vilkas dar nori pateikti pataisą. Prašom.
E. VILKAS. Gal tai, už ką balsavome ir yra aišku, bet dabar aš pradėjau žiūrėti ir man pasidarė kitkas nebeaišku. Ką dabar reiškia, kad, jeigu per mėnesį Aukščiausioji Taryba nepaskiria dviejų trečdalių Vyriausybės narių? Ar ji tiesiog lėtai svarsto ir nesuspėja paskirti dviejų trečdalių, ar ji du trečdalius atmeta? Ką tas turėtų reikšti?
PIRMININKAS. Ar deputatas A. Taurantas norėtų komentuoti?
A. TAURANTAS. Man atrodo, kad tai yra labai aiškiai ir vienareikšmiškai pasakyta: ,,nepaskiria". Ar atmeta, ar kokiu nors kitu būdu, bet nepaskiria. Reiškia, kad neužfiksuotas paskyrimo faktas, nepriėmė nutarimo paskirti.
PIRMININKAS. Ar deputatas E. Vilkas sutiktų išklausyti mano komentarą?
A. TAURANTAS. Taip pat aš noriu atkreipti deputato E. Vilko ir kitų deputatų dėmesį į tai, kad šičia galimas ir tam tikras balansas: Aukščiausioji Taryba savo atskiru nutarimu gali pratęsti šitą terminą, jeigu ji mato svarbių priežasčių, dėl ko negalėjo būti sudaryta Vyriausybė. Ši nuostata leidžia lanksčiai vykdyti visą skyrimo procedūrą.
E. VILKAS. Na, bet vis dėlto, ką tai reiškia? Ar neturima galvoje šito, kad štai du trečdaliai ministrų buvo paprasčiausiai atmesti?
A. TAURANTAS. Be abejo, turima, jeigu jie iš tikrųjų bus atmesti.
E. VILKAS. Bet tada reikia kažkaip kitaip formuluoti?
PIRMININKAS. Dėl bet kokių priežasčių... Gerbiamasis deputatas A. Taurantas gal ne visai tiksliai suprato klausimą. Jeigu naujai paskirtas Ministras Pirmininkas labai greitai siūlys Aukščiausiajai Tarybai kandidatus ir ji labai greitai juos atmetinės, ir per du, t. y. per mėnesį, Ministras Pirmininkas sugebės vis dėlto du trečdalius Vyriausybė narių...
E. VILKAS. Pasiekti du trečdalius atmestų?
PIRMININKAS. Na, aš nežinau ar atmestų, ar kokių nors kitų. Jeigu dviem trečdaliais Vyriausybė suformuota, to užtenka, kad ji galėtų būti formuojama toliau. Jeigu aiškiai matosi, kad dėl kokių nors objektyvių priežasčių nesugebama suformuoti Vyriausybę, tai Aukščiausioji Taryba gali pratęsti darbą. Bet, mano nuomone, šia nuostata siekiama apsisaugoti nuo to, kad nebūtų piktnaudžiaujama Aukščiausiosios Tarybos kantrybe ir kad nebūtų nuolat teikiami viešam svarstymui tokie ministrai, kurie negali būti tinkami Aukščiausiajai Tarybai.
E. VILKAS. Bet jeigu Aukščiausioji Taryba pati nesvarsto arba lėtai svarsto?
PIRMININKAS. Jeigu ji lėtai svarsto, ji pratęsia sau terminą. Juk ji negali paskirti tokio Ministro Pirmininko, prieš kurį būtų iš karto nusiteikusi ir sąmoningai vilkintų patvirtinimą arba atmestų jos siūlomą Vyriausybę.
E. VILKAS. Tada aš manyčiau, kad vis tiktai būtų geriau parašyti taip, kad jeigu per mėnesį laiko Vyriausybės nepristatė. Tai tada būtų vienas dalykas. Ir kitas dalykas — jeigu iš pristatytųjų šitiek tai buvo nepatvirtinta, t. y. irgi būtų suprantamas dalykas. Ir manyčiau, kad ir viena, ir kita yra svarbu. Bet iš to, kas parašyta, iš viso nebeaišku, ką tai turėtų reikšti?
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų pataisa priimta. Prašom svarstyti ją. Deputatas J. Tamulis.
J. TAMULIS. Ne, aš norėjau pateikti kitą klausimą dar dėl to paties straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom tada dėl deputato E. Vilko pataisos, ar turi kas nors pastabų? Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Aš norėjau šiek tiek kitu aspektu pažiūrėti į šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Prašom, pabandykite.
J. PANGONIS. Šiek tiek kitu. Yra pasakyta, kad Ministras Pirmininkas atsistatydina, jeigu jau yra patvirtinta, pavyzdžiui, beveik du trečdaliai ministrų, išskyrus vieną, tai ar jie atsistatydina tada kartu su Ministru Pirmininku, ar ne?
PIRMININKAS. Be abejonės.
J. PANGONIS. Bet tai yra nelogiška. Tada išvis mes galime susidaryti tokią situaciją, kad Aukščiausiojoje Taryboje dirbsime visiškai be reikalo.
PIRMININKAS. Ar yra logiška skirti Ministrą Pirmininką, jau paskyrus ministrus, t. y. tokius žmones, kurių jis gali nenorėti? Deputatas J. Tamulis, prašom.
J. TAMULIS. Aš turiu tokį klausimą. Čia yra rašoma: ,,nepaskiria dviejų trečdalių Vyriausybės narių”. Man būtų įdomu išgirsti, vis dėlto įstatymas turėtų aiškiai sakyti, kiek yra du trečdaliai Vyriausybės narių? Ir šitas klausimas kyla neatsitiktinai, nes Vyriausybės įstatymas ir nei joks kitas įstatymas neapibrėžia pavaduotojų skaičiaus, kurie yra Vyriausybės nariai taipogi. Jeigu tai būtų užrašyta dviejų trečdalių ministrų ar dar kaip nors, galbūt būtų šiek tiek aiškiau. Bet dabar yra akivaizdus neaiškumas užprogramuotas.
PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas, prašom.
A. TAURANTAS. Aš pirmiausia norėčiau atsakyti į tai, ką sakė deputatas E. Vilkas. Ar mes nesvarstome šio įstatymo, žiūrėdami į šią Vyriausybe, į šios dienos tokius konjunktūrinius interesus ir pan. Aš dar kartą noriu pakartoti tai, ką jau sakiau,— kad ir Aukščiausioji Taryba, ir paskirtas Ministras Pirmininkas, kai jis yra naujai paskirtas,— abi pusės yra labai suinteresuotos kuo greičiau suformuoti Vyriausybę. Ir šitas šio įstatymo straipsnio paraginimas yra adresuotas tiek Aukščiausiajai Tarybai, tiek Ministrui Pirmininkui, nes, dar kartą kartoju, nė viena valstybė negali egzistuoti be savo vyriausybės. Todėl reikia į tai žiūrėti, kaip į kažkokį ,,bizūną” ne vien tiktai Ministrui Pirmininkui, bet ir pačiai Aukščiausiajai Tarybai. Tai atsipalaiduokime nuo šitų konjunktūrinių interesų. O dėl to, ką sakė gerbiamasis J. Tamulis, gal jisai galėtų tokiu atveju pateikti savo redakciją. Galbūt jinai būtų ir priimtina.
Č. JURŠĖNAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Deputatas Č. Juršėnas, prašom.
Č. JURŠĖNAS. Tai kadangi gerbiamasis A. Taurantas aiškiai atsako į mūsų klausimą, kad delsimas gali būti ir dėl Aukščiausiosios Tarybos, vadinasi, šitas patikslinimas turi būti įvestas į įstatymą, o ne į Reglamentą, kurį dar nežinia kada priimsime. Aukščiausioji Taryba, jeigu jinai delsia, jinai pratęsia terminą, ar ką. Štai tokia forma čia turėtų būti patikslinimas.
PIRMININKAS. Juk čia ir yra toks patikslinimas, deputate Juršėnai. Aš prašyčiau vis dėlto negrįžti prie to paties klausimo sąmoningai, nors jis jau yra aptartas. Ar galima būtų balsuoti? Ar deputatas J. Tamulis pateiks savo redakciją pataisai?
J. TAMULIS. Nurodyti, kiek Vyriausybės narių sudaro du trečdalius iš tiesų yra sunku, nes nėra apibrėžtas pavaduotojų skaičius. Antra, man kyla šiek tiek abejonių ir dėl dviejų trečdalių Vyriausybės narių paskyrimo per vieną mėnesį. Aš siūlyčiau vis dėlto švelnesnę redakciją ir visų pirma dėl jos balsuoti. Tarkime, kad nepaskiria daugiau kaip pusės Vyriausybės įstatyme numatytų ministrų skaičiaus, ar ką nors tokio panašaus. Po to galėtume šnekėti apie du trečdalius.
PIRMININKAS. Nereikia minėti Vyriausybės įstatymo, nes mes jį patys taisom. Vyriausybės įstatyme yra. Tiesiog užtektų ministrų, aš jums siūlyčiau tokią pataisą.
J. TAMULIS. Galbūt ministrų tegul būna. Tai yra vienintelė vieta, kur yra nustatytas ministrų skaičius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tai vis dėlto deputatas J. Tamulis siūlo vietoj dviejų trečdalių Vyriausybės narių, įrašyti ministrų, ar pusės ministrų.
J. TAMULIS. Aš siūlyčiau visų pirma balsuoti dėl pusės. Vis dėlto prisiminkime tą Vyriausybės formavimo procedūrą, kuri buvo štai šitos Vyriausybės. Akivaizdžiai laiko reikėjo. Aš nesakau, kad taip bus...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Tamuli, prašome trumpiau.
J. TAMULIS. Pirmas balsavimas—dėl pusės. Kraštutiniu atveju vis dėlto rašyti šičia...
PIRMININKAS. Pirmiausia balsuosime dėl to — dėl Vyriausybės narių visų, įskaitant Ministrą Pirmininką ir pavaduotojus ir tiek tai ministrų, o paskui — dėl skaičiaus. Kas už tai, kad būtų pakeista, kad vietoj ,,dviejų trečdalių Vyriausybės narių” būtų įrašyta ,,dviejų trečdalių ministrų”, o paskui—dėl ,,dviejų trečdalių”— balsuosime atskirai. Kas už deputato J. Tamulio pasiūlymą — šitoje vietoje vietoj ,,Vyriausybės narių” įrašyti ,,ministrų”? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 24.
PIRMININKAS. Kiek salėje yra deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 99.
PIRMININKAS. Deputato J. Tamulio pasiūlymas nepriimtas. Kitas pasiūlymas taip pat deputato J. Tamulio buvo: vietoj ,,dviejų trečdalių” įrašyti ,,nepaskiria daugiau kaip pusės”, taip? Prašom balsuoti, kas už šį deputato J. Tamulio pasiūlymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 22.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 34.
PIRMININKAS, Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 13.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. Prašom pasiruošti balsuoti dėl...
Č. JURŠĖNAS. Ar dar galima vieną pataisą?
PIRMININKAS. Deputatas Č. Juršėnas, prašom.
Č. JURŠĖNAS. Aš siūlau sušvelninti šitą punktą, kuris skamba taip: ,,arba per du mėnesius po ankstesniosios Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo” pakeisti ,,arba per du mėnesius po naujojo Ministro Pirmininko paskyrimo”.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šį deputato Č. Juršėno pasiūlymą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 23.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pataisa nesurinko.
Gerbiamieji deputatai, ar jau galima balsuoti dėl viso straipsnio, tai yra dėl 5 ir 6 dalių? Prašom pasiruošti balsuoti dėl pateiktos redakcijos taip, kaip ji yra užrašyta jums išdalintame projekte. Kas už, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.
PIRMININKAS. Prašom nuleisti. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo priėmimas ir diskusija dėl 5 straipsnio pakeitimo
PIRMININKAS. Balsų dauguma pataisa priimta.
Antroji pataisa — dėl 5 straipsnio. Ar turi kas nors pastabų? Gerbiamąjį deputatą J. Tamulį prašyčiau atsisėsti į savo vietą, tada jam nereikėtų taip ilgai eiti iki mikrofono. Prašom.
J. TAMULIS. Vėlgi aš norėčiau pasiūlyti tą patį — nedidelę pataisą antroje dalyje, kuri skamba: ,,jei Vyriausybė per tris mėnesius po jos sudarymo nepateikia savo veiklos programos arba jei Aukščiausioji Taryba per du mėnesius nuo pirmojo Vyriausybės programos pateikimo jos neaprobuoja, Vyriausybė turi atsistatydinti”, aš siūlau žodžius ,,Vyriausybė turi atsistatydinti” keisti žodžiais, kad ,,yra balsuojama dėl pasitikėjimo Vyriausybe”.
PIRMININKAS. ,,Svarstomas pasitikėjimo Vyriausybe klausimas”— tiktų tokia formulė?
J. TAMULIS. Tiktų tokia formulė ir aš norėčiau pabandyti vėl argumentuoti. Vis dėlto Vyriausybės programa—patys matome, štai koks dokumentas dabar pasiekia Aukščiausiąją Tarybą. Ir aš nemanau, kad ir ateityje jis bus trumpesnis, juo labiau kad tai reikalauja ilgo paruošimo etapo ir atitinkamai svarstymo Aukščiausiojoje Taryboje.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Atsižvelgiant į tai, ką pasakė deputatas J. Tamulis, jo pataisa turėtų būti dėl terminų, o ne dėl principo. Ir principas šiuo atveju yra—dar kartą kartoju—visiškai nepriimtinas. Deputatas J. Tamulis specialiai supainiojo klausimus. Juk Aukščiausioji Taryba bet kada gali pateikti nepasitikėjimo Vyriausybe klausimą. Šičia yra visiškai atskiri dalykai.
PIRMININKAS. Prašom, deputatas J. Tamulis.
J. TAMULIS. Aš vis dėlto norėčiau paprieštarauti deputatui A. Taurantui. Aukščiausioji Taryba iš tiesų gali bet kada kelti šitą klausimą, bet atitinkamam deputatų skaičiui reikalaujant ir t.t. O šičia vis dėlto nereikėtų rašyti, kad iš karto privalomai Vyriausybė atsistatydina. Aš siūlau keisti būtent privalomu balsavimu dėl atsistatydinimo, o tai yra du skirtingi dalykai. Dėl pasitikėjimo, atsiprašau. Yra visiškai skirtingi dalykai.
Č. JURŠĖNAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Deputatas C. Juršėnas. Prašau.
Č. JURŠĖNAS. Kadangi kolega A. Taurantas čia paminėjo terminų klausimą, tai aš noriu priminti, kad ankstesnio projekto redakcijoje buvo kaip tik kalbama apie tris mėnesius. Tai gal čia ir būtų tas kompromisas?
A. TAURANTAS. Taip, galima būtų dėl to balsuoti. Ir aš dar norėčiau pasiūlyti (galbūt tai patenkintų ir deputatą J. Tamulį, gal ir kitiems deputatams tai būtų priimtina) padaryti prierašą tokį patį, kaip ir 4 straipsnyje: ,,jeigu Aukščiausioji Taryba nepriima nutarimo pratęsti šiuos terminus”.
PIRMININKAS. Prašom, deputatas V. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS. Aš vis tiktai sugrįžčiau prie diskusijos dėl principo, kuris čia yra įvardintas. Ir dabar nenorėčiau sutikti, kad deputato J. Tamulio argumentai gali būti vienašališkai traktuojami. Mano nuomone, vadinasi, nurodymas dviejų mėnesių yra labai suprantamas, diskutuotinas, mes galime jį priimti. Tačiau toliau seka, kad jeigu Aukščiausioji Taryba neaprobuoja, tai iš karto aišku, kad Vyriausybė turi atsistatydinti. Aukščiausioji Taryba gali neaprobuoti programos dėl daugelio priežasčių: dėl to, kad ji nesusirinks, nebus kvorumo, dėl darbo efektyvumo ir t.t. Čia yra viena medalio pusė, kurią galima du mėnesius tęsti ir labai aiškiai pasakyti, kad per du mėnesius pagaliau ta programa neaprobuota. Vadinasi, nėra aiškumo. Galima du mėnesius aiškiai sabotuoti šitą dalyką, nesvarstyti ir tada iš karto, automatiškai, nenurodant vienos pusės problemos Vyriausybė iš karto turi atsistatydinti. Taigi reikia kelti klausimą taip, kad programos svarstymas, tai yra Aukščiausiosios Tarybos darbas turi būti tiek efektyvus, kad jinai programą apsvarsto, priima, pritaria arba nepritaria jai ir t.t. ir tik tada jau sprendžia klausimą būtent dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, o ne taip, kad net nereikia nieko kelti, o Vyriausybė jau iš karto atsistatydina. Todėl aš manau, kad nepasitikėjimo Vyriausybe problema būtent yra teisinga ir reikia kelti nepasitikėjimo Vyriausybe klausimą, o ne iš anksto nurodyti, kad Vyriausybė atsistatydina.
PIRMININKAS. Deputatas Z. Vaišvila. Atsiprašau, deputatas E. Jarašiūnas prašo žodžio.
E. JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad ši diskusija kilo būtent dėl netikslaus atsistatydinimo ir pasitikėjimo sąvokų traktavimo, kadangi nesuvokiama Vyriausybės programos esmė, tai yra Vyriausybės kokybės iki programos patvirtinimo ir Vyriausybės kabineto kokybės po programos patvirtinimo. Todėl aš manyčiau, kad tas variantas, kuris pateiktas projekte, yra būtent kur kas, sakyčiau, racionalesnis. Mes neturime painioti dviejų dalykų. Vyriausybės programa yra Vyriausybės veiklos pagrindas ir balsavimas už ją yra balsavimas už tai, ar gali Vyriausybė dirbti, ar ne. Tokiu atveju atsistatydinimas yra labai korektiška formuluotė. Tuo tarpu pasitikėjimas Vyriausybe yra visai kas kita, t. y. šiuo atveju mes suplaktumėm skirtingus dalykus ir traktuotume juos visiškai vienodai.
PIRMININKAS. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. VAIŠVILA Gerbiamieji deputatai! Man atrodo, kad gerbiamųjų deputatų J. Tamulio ir V. Andriukaičio samprotavimai vis tik labiau priartinti prie dabartinės situacijos. Jokia Aukščiausioji Taryba, kuri išrenka Vyriausybę, negali būti iš principo nusiteikusi, jeigu kažkas ypatingo neatsitinka, prieš šitą Vyriausybę. Ji turi būti suinteresuota jos spartesniu veikimu. Ir neimkime pavyzdžiu to, kad iki šiol Vyriausybė nebuvo pateikusi programos. Tai yra išskirtinis atvejis. O pradžioje interesai turi būti vieningi, tam ir skiriami žmonės. Ir kartu noriu atkreipti dėmesį į tai, kad yra neatsakinga tiek ilgai vilkinti visą šitą klausimą ir todėl palaikau darbo grupės ir komisijų pateikiamą projektą.
PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Man regis, kad čia gali susidaryti tam tikri neaiškumai su dabartine Vyriausybe, nes čia parašyta, kad po pirmojo Vyriausybės programos pateikimo, jeigu Aukščiausioji Taryba neaprobuoja, jinai turi atsistatydinti. Dabar mes neskubame tos programos svarstyti. Štai praeis du mėnesiai ir turės atsistatydinti Vyriausybė. Ir taip gali įvykti, gali atsitikti toks precedentas su šia Vyriausybe. Ir nereikia sakyti, kad tai nukreipta į kitą Vyriausybę, o sakykime, kaip yra iš tikro.
PIRMININKAS. Deputatas A. Rudys.
A. RUDYS. Aš nežinau, ar šita mūsų diskusija yra transliuojama į Lietuvą. Na, bet kuriuo atveju man labai įdomus šitas pavyzdys—jisai rodo šio pataisų projekto rengėjų talentą. Kitaip aš negaliu pavadinti. Kodėl? Todėl, kad jie įsitikinę, jog Vyriausybės be dviejų trečdalių balsų niekaip kitaip nenuvers, suranda kitą būdą—t. y., vadinasi, paprasta balsų dauguma nepatvirtinus Vyriausybės programos, nustačius, kad jinai turi automatiškai atsistatydinti. Ir tada nereikia konstitucinių dviejų trečdalių balsų. Todėl aš manau, kad dėl šitos priežasties, kadangi yra vidinis šito įstatymo nesuderinamumas, mums šitos nuostatos priimti negalima.
PIRMININKAS. Deputatas K. Lapinskas.
K. LAPINSKAS. Štai tą pačią idėją aš irgi norėjau patvirtinti, kurią deputatas A. Rudys išsakė. Kaip žinome, pagal Konstituciją nepasitikėjimas Vyriausybe turi būti pareiškiamas ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų dauguma. Išeinant iš šito mechanizmo, konstitucinio šiuo atveju, reikėtų turbūt numatyti, kad jeigu Vyriausybės pateikta programa atmetama dviem trečdaliais balsų, tik tokiu atveju mes galėtume traktuoti, kad tai jau yra nepasitikėjimas Vyriausybe. Tokiu atveju Vyriausybė privalėtų atsistatydinti. Su tokia pataisa, manyčiau, galima būtų priimti siūlomą tą Vyriausybės įstatymo pakeitimą, nes tai būtų suderinta su nepasitikėjimo mechanizmu.
PIRMININKAS. Deputatas G. Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. Aš čia irgi remdamasis tuo, kad netransliuojama į Lietuvą, norėčiau gerbiamajam deputatui A. Rudžiui pareikšti, kad nepriimu jokių insinuacijų, kurios teigia, kad tai yra taikoma dabartinei Vyriausybei. Tai buvo pasakyta apie 4 straipsnį ir t.t. Ir galvoju, kad tokie politiniai žingsniai, ko gero, nėra labai korektiški, siekiant Aukščiausiosios Tarybos vienybės.
PIRMININKAS. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS. Aš norėčiau truputį paprieštarauti gerbiamajam K. Lapinskui, nes jis tuomet siūlo Aukščiausiojoje Taryboje balsavimą ne už Vyriausybės programą, bet prieš ją, jeigu reikia surinkti du trečdalius nepalaikančių tos programos. Nemanau, kad toks balsavimas būtų korektiškas. Toks siūlymas yra nepriimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, matau, kad... A, deputatas A. Taurantas, prašau apibendrinti ir bus galima balsuoti.
A. TAURANTAS. Aš norėčiau pažymėti, kad vis tik iš visų pasisakymų labiausiai charakteringa ir labiausiai aš norėčiau akcentuoti deputato V. Andriukaičio kalbą. Jo žodžiai visiškai nekorektiški, kai teigiama, kad Aukščiausioji Taryba turėtų sabotuoti programos svarstymą ar ką nors. Tai yra Aukščiausiosios Tarybos, šio aukščiausio įstatymų leidimo organo, traktavimas kaip kažkokio piktadarių susirinkimo, kuris specialiai nenori dirbti su Vyriausybės programa, kuri būtinai reikalinga ir be kurios neįmanoma priimti įstatymų. Jokiu būdu taip negalima žiūrėti. Programa mums žūt būt yra reikalinga ir mes taip pat visi suinteresuoti, kad jinai būtų, nes tik pagal ją galime veikti. Ir jokiu būdu tai nėra priimtina ir todėl norėčiau dar kartą pakartoti savo siūlymą, kuris galbūt patenkintų dalį deputatų, abejojančių šituo straipsniu. Gal reikėtų, kad būtų prierašas: ,,jeigu Aukščiausioji Taryba nepriima nutarimo pratęsti šiuos terminus”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau diskusiją dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo vidaus tvarkos ir santykių su Vyriausybe perkelti į kitą posėdį, kuris taip pat šiandien numatytas. O jeigu mes dabar leisimės į tą, tai galime iki jo ir neprieiti. Deputatas V. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasakyti, kad deputato A. Tauranto mano pozicijų interpretacija šiek tiek yra subjektyvi. Gal tada atskirai galėsime diskutuoti, kaip aš vertinau tą poziciją. Aš tik vertinau, kad Aukščiausiajai Tarybai galima du mėnesius nepriimti Vyriausybės programos dėl daugelio, dėl įvairių priežasčių. Todėl mechanizme, juridiniame mechanizme turi atsispindėti abi pusės: viena — kaip mes priimame ar nepriimame programą ir kita — kodėl automatiškai dėl to turi atsistatydinti Vyriausybė. Vyriausybės atsistatydinimas tai ne vien programos dalykas. Jis gali būti dėl daugelio priežasčių: ir dėl ,,votergeito" lietuviško ir t.t., ir t.t. Programa yra tik vienas iš aspektų, kodėl būtent tokiu būdu jis institucionalizuojamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas E. Jarašiūnas prašė dar kartą žodžio.
E. JARAŠIŪNAS. Per šitą diskusiją aš pasiėmęs pavarčiau teisės teoriją. Reiškiama nuomonė, kad programos patvirtinimas iš esmės yra kabineto formavimo užbaigimas. Mūsų Vyriausybės įstatyme viskas eina kartu — Vyriausybės programa ir Vyriausybės sudarymas. Todėl manyčiau, kad sieti programą su nepasitikėjimu nėra jokio teorinio pagrindo ir mes turėtumėm laikytis tos bendros taisyklės: programa yra iš esmės Vyriausybės veiklos pradžia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nebūtų galima jau pradėti siekti diskusijos pabaigos?
A. RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti.
PIRMININKAS. Be jokios abejonės. Deputatas A. Rudys turi kalbėti trečias. Pirmiausia — deputatas B. Rupeika.
B. V. RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu palaikyti deputato A. Abišalos pasiūlymą šią diskusiją pertraukti, kad sekanti diskusija kitame posėdyje būtų konstruktyvesnė. Ir aš pageidaučiau, kad ne deputatai aiškintų apie politines insinuacijas Vyriausybės atžvilgiu, o pati Vyriausybė arba jos vadovai tai darytų patys. Mes neišvengiame įvairių kontaktų su dabartine Vyriausybe, kontaktų teorinių, tačiau kas antras kalbėtojas apie tai vienaip ar kitaip sako. Ši diskusija neetiška vien todėl, kad niekas čia nedalyvauja iš tos Vyriausybės, apie kurią mes čia bandome šį tą pasakyti. Tad būtent pasiūlymas — kviesti į kitą posėdį Vyriausybės vadovus arba vadovę ir perkelti posėdį, nes jis dabar visiškai nekonstruktyvus—perkelti svarstymą pasirinktinai kitam kartui.
PIRMININKAS. Aš visiškai sutinku, kad posėdis nekonstruktyvus — gerbiamasis deputatas B. Rupeika kalbėdamas tai tik patvirtino, bet aš visiškai nesiūliau šito klausimo perkelti į kitą posėdį. Tai yra du skirtingi dalykai. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Aš siūlyčiau, aš manyčiau, kad galima būtų balsuoti, bet tiktai su viena pataisa—kad ši nuostata galioja naujos sudėties Vyriausybei.
PIRMININKAS. Deputatas A. Rudys, prašome.
A. RUDYS. Tai aš irgi pasiryžęs balsuoti už šitą pataisą, bet su sąlyga, jeigu greta bus priimtas nutarimas ar kas nors tokio dėl šitos pataisos įsigaliojimo, sakykime, nuo 1991 metų sausio 2 dienos.
PIRMININKAS. O nuo pirmos?
A. RUDYS. Galima ir nuo pirmos, bet sausio 1 yra išeiginė. Aš manau, kad nesirinksime tą dieną programos svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, deputatas E. Vilkas.
E. VILKAS. Man malonu, kad deputatai suprato, ką aš anksčiau norėjau pasakyti, bet tiktai, taip sakant, vienu straipsniu vėliau buvau suprastas. Kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad. O dėl šito straipsnio aš manyčiau, kad jį galima būtų priimti tokį, jeigu išbrauktume tuos du mėnesius. Jeigu Aukščiausioji Taryba programos neaprobuoja, tai Vyriausybė turi atsistatydinti, t. y. įvyksta balsavimas dėl pritarimo programai. Programai nepritarus, Vyriausybė atsistatydina.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A. Januška.
A..JANUŠKA. Aš norėjau pasakyti, kad šiuo atveju mes patenkame į keblią situaciją, matyti, todėl, kad mes perkeliame teisinės valstybės, demokratinės valstybės principus į dabartinę situaciją. Programą paprastai formuoja ne vyriausybė, o partijos, partijų koalicija, kuri laimėjo rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą ar į parlamentą ir po to yra formuojama vyriausybė. Tuo būdu tai būna natūralus procesas, kuris išeina iš parlamento ir įeina į vyriausybę ir tai yra tarpusavyje susiję dalykai. Tuo tarpu mes, įsirašydami tai dabar, kai yra mūsų šitokia situacija, kada nėra partinių struktūrų, patektumėm į labai keblią ir absurdišką situaciją, priimdami šitokį nutarimą.
PIRMININKAS. Deputatas R. Rudzys.
R. RUDZYS. Kadangi jūs, gerbiamasis Abišala, šį posėdį įvardinote nekonstruktyviu, tai mano pasisakymas tada...
PIRMININKAS. Aš reiškiu protestą, aš tik pakartojau deputato B. Rupeikos pasisakymą.
R. RUDZYS. Jūs sutikote, aš leidžiu sau pasitaisyti. Jūs sutikote su deputatu B. Rupeika, kad posėdis nekonstruktyvus, tai mano pasisakymo negalima bus pavadinti obstrukcija, nes jeigu nėra konstrukcijos, tai turbūt ir obstrukcijos nebus. Tai aš blaivia galva (o toks šiandien esu) negaliu suprasti, kodėl teisininkas, žilabarzdis deputatas K. Lapinskas, bandė išaiškinti situaciją, kad iki šiol Vyriausybės nepasitikėjimo (o tai vienas ir tas pats, kokius ten teisinės teorijos vadovėlius balsavimo komisija neatverstų), Vyriausybės nepasitikėjimo klausimas galėjo būti išspręstas tik pagal Konstitucijos 95 straipsnį, t. y. dviejų trečdalių bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma. Mes ką tik priėmėme vieną Vyriausybės įstatymo pakeitimą, pagal kurį Vyriausybė, šiek tiek pavingiavusi ne pagal mūsų nuožiūrą, turi atsistatydinti. Dabar mes bandom priimti kitą — paprasta balsų dauguma Vyriausybę čia bus galima pasiųsti ,,šunims šėko pjauti" (man atrodo, tai literatūriška). Taigi aš negaliu suprasti, kad štai šitą eilinį kartą taip neteisingai darydami, taip gražiai, švelniai sau diskutuojame. Negi mes iš tiesų, na kokį čia, Ramonai, kaip čia pasakius deputatams, kad jie susimąstytų? Negi mes negalime blaiviai mąstyti, gerbiamieji? Aš siūlau šių straipsnių nesvarstyti dabar, t. y. šią Vyriausybę daugiau supančioti neįmanoma, mes jau ją supančiojom. Vieni dabar svarsto, įrodinėja, kad tai tik šiai Vyriausybei, kiti įrodinės, kad tai tinka kitai. Man labai rūpės, jeigu tai tinka kitai Vyriausybei, gal vienas iš mūsų vėl savo kandidatūrą į ministrus išstatysim: gal aš, gal kitas, ką gali žinoti? Taigi išvis su Vyriausybe, man atrodo, taip nežaidžiama. Aš tuo ir užbaigiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai jums dėkui. Prašom, deputatas V. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS. Siūlau vis tiktai įsiklausyti į Kęstučio Lapinsko pateiktą argumentą dėl konstitucinio mechanizmo įvedimo šiuo atveju.
PIRMININKAS. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pirmiausia bendrą tokią, jeigu galima, pastabą pasakyti. Vėl kyla labai keista diskusija. Ar veikia įstatymai atgal? Man atrodo, visi žinome, kad neveikia ir apie tai nebediskutuokim. Aš norėčiau pasiūlyti prisiminti kitą dalyką, kurį siūlė gerbiamasis A. Taurantas ir mes jį užmiršom, ir tai būtų išeitis tam...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pečeliūnai, gerbiamieji kiti deputatai. Nė vienas jūsų pateiktas pasiūlymas nėra užmirštas, visi jie bus pateikti balsavimui. Dėl Dievo meilės, prašome tai nedaryti.
S. PEČELIŪNAS. Ačiū, kad jūs tai primenat. Aš norėčiau pratęsti savo pasisakymą.
PIRMININKAS. Prašome tęsti.
S. PEČELIŪNAS. Todėl, kad buvo iškeltas klausimas dėl tų dviejų mėnesių ir dėl Vyriausybės programos neaprobavimo. Aš manyčiau, jeigu reikia, mes galime dėl to balsuoti. Bet reikėtų įdėti tą intarpą: ,,jeigu Aukščiausioji Taryba nepriima nutarimo pratęsti šiuos terminus". Ir tada ta konfliktinė situacija būtų išspręsta.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai nesutiktų vis dėlto jau pradėti balsuoti? Man regis, kad mes per daug laiko gaištame tokiam aiškiam klausimui. Deputatas V. Šadreika stovi prie mikrofono, prašome.
V. ŠADREIKA Aš labai trumpai. Gerbiamieji deputatai, ką tai reiškia Vyriausybės programos nepatvirtinimas? Tai yra išreiškiamas jai nepasitikėjimas. Yra konstitucinė nuostata, 95 straipsnis ir laikykimės Konstitucijos. O čia norima padaryti priešingai. Man, kaip teisininkui, niekaip nesuprantama.
PIRMININKAS. Prašom, deputatas L. Rasimavičius.
L. N. RASIMAVIČIUS. Aš mūsų diskusijoje įžiūriu tai, kas ir vyksta iš tiesų: tai yra kova tarp tų, kurie nori demokratijos, kitaip sakant, kad Vyriausybė niekad nesugebėtų atsistoti virš parlamento ir tarp tų, kurie iki šio laiko palaiko socialistinę demokratiją. Šiuo metu įvertinkime visa tai blaiviai ir pamatysime.
PIRMININKAS. Ar dar kas nors norės kalbėti, gerbiamieji deputatai? Deputatas J. Pangonis, trečią kartą šiuo klausimu, prašom.
J. PANGONIS. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam L. Rasimavičiui, kokią jis demokratiją įsivaizduoja. Kai po kovo 11 d., tai ta Vyriausybė ir viskas buvo labai gerai: demokratija buvo ir viskas buvo. O kai šiandien yra grupė žmonių, kurie nepatenkinti ir nori pakeisti, tai jiems jau reikia ieškoti visokių būdų, kad ir su puse balsų būtų galima Vyriausybę pakeisti ir panašiai. Tai štai irgi matome tą demokratiją, gerbiamasis Rasimavičiau. Čia mano nuomonė, aš ją ir pasakau.
PIRMININKAS. Diskusija baigta. Baigiamasis žodis deputatui A. Taurantui.
A. TAURANTAS. Aš noriu atkreipti dėmesį—turbūt ne visi deputatai išgirdo — į deputato E. Jarašiūno pastabą. Matyti, taip visų šalių parlamentuose yra priimta, kad Vyriausybės programos aprobavimas yra Vyriausybės formavimo pabaiga. Ir tik nuo tada gali būti svarstomas pasitikėjimas ar nepasitikėjimas ir panašiai. Todėl deputato K. Lapinsko pastaba čia visiškai netinka. Tokiu atveju nepasitikėjimas trečdalio balsų dauguma turi būti reiškiamas Vyriausybei, jau veikiančiai pagal savo programą. Kol programos nėra (šiuo atveju pas mus yra nenormali situacija ir todėl nutarime būtų galima tai įvertinti), esant normaliai situacijai Vyriausybė negali veikti ir parlamentas negali normaliai priiminėti įstatymus be Vyriausybės programos. Todėl dėl dviejų trečdalių balsų daugumos pastaba šiuo atveju yra visiškai netinkama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsuosime dėl pateiktų pataisų. Pirmoji pataisa buvo deputato J. Tamulio, kur siūloma vietoj ,,Vyriausybė turi atsistatydinti” įrašyti ,,svarstomas klausimas dėl pasitikėjimo Vyriausybe”. Prašome pasiruošti balsuoti dėl šios pataisos. Kas už, prašom pakelti mandatus. Vietoj žodžių ,,Vyriausybė turi atsistatydinti” siūloma įrašyti ,,svarstomas klausimas dėl pasitikėjimo Vyriausybe”.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom sėsti į vietas.
PIRMININKAS. Prašom sėsti į vietas. gerbiamieji deputatai, ir balsuoti. Kas už deputato J. Tamulio pasiūlymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 33.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 23.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti paskutinį skaičių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 23.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko.
Kiti pasiūlymai apie terminą — apie antrąjį terminą, jeigu Aukščiausioji Taryba per du mėnesius nuo pirmojo programos pateikimo jos neaprobuoja. Čia buvo du pasiūlymai, kurie vienas kitam prieštarauja. Vienas pasiūlymas buvo įrašyti čia ,,per 3 mėnesius”, o deputatas E. Vilkas pasiūlė iš viso išbraukti terminą. Taigi būtų tada, kad jeigu neaprobuoja bet kuriuo metu, tai Vyriausybė privalo atsistatydinti. Ir taip pat primenu, kad dar buvo vienas pasiūlymas—įrašyti pastabą, kad Aukščiausioji Taryba gali pratęsti šį terminą. Tai pirmiausia mes turėtumėm nusistatyti, man regis, balsuoti dėl to, ar terminas iš viso reikalingas, tai yra dėl deputato E. Vilko pasiūlymo. Jeigu nuspręsime, kad taip, tada turėtume balsuoti dėl galimybės terminą pratęsti. Ir galų gale balsuoti dėl 2 arba 3 mėnesių.
Galima, prašom, bet pirma prie mikrofono priėjo deputatas B. Rupeika. Prašom.
B. V. RUPEIKA. Aš siūlau prisiminti tai, ką kalbėjau ankščiau—balsuoti dėl mano pasiūlymo—dėl šio klausimo atidėjimo. Dėl termino galime tartis.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti...
B. V. RUPEIKA. Dalyvaujant Vyriausybės vadovams arba vadovei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl deputato B. Rupeikos pasiūlymo atidėti klausimo svarstymą. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 50.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. Gerbiamasis deputate Juršėnai, ar jūs galite patvirtinti mano žodžius, kad Vyriausybė yra susipažinusi su projektu?
Č. JURŠĖNAS. Be abejo, Vyriausybė yra susipažinusi su projektu ir savo pastabas yra pareiškusi. Ir kaip tik dėl šitų punktų yra pareikšta neigiama pastaba. Gerbiamasis A. Taurantas galėtų pakelti dokumentą ir rasti šitai.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate Taurantai.
A. TAURANTAS. Vyriausybės pastabos jau buvo minėtos praeitą kartą. Aš paliudiju gerbiamojo C. Juršėno žodžius, jinai susipažinusi ir nepritaria šitam punktui.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J. Tamulis.
J. TAMULIS. Aš norėjau dėl deputato E. Vilko siūlymo panaikinti šitą 2 mėnesių terminą. Ar taip reikia suprasti, kad jeigu Vyriausybė pateikia programą (o ji ruošiasi ją pristatyti šį penktadienį, kiek aš žinau, šiuo atveju), bet bendrai imant, ar užtenka vieno balsavimo, kuriuo Aukščiausioji Taryba atmeta šitą programą, kad būtų iš karto priversta atsistatydinti?
PIRMININKAS. Aš įsivaizduoju taip, kad balsavimas galėtų būti dviejų rūšių: nepriimti programos arba grąžinti programą taisyti. Tai jeigu nusprendžiama grąžinti programą taisyti, tai prasitęsia ir terminas, taigi gali būti grąžinama pakankamai daug kartų ir pakankamai ilgą laiką. Aš taip interpretuočiau šitą vietą.
Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl deputato E. Vilko pasiūlymo. Pirmiausia...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsų skaičiavimo komisija prašytų deputatus atsisėsti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš taip pat noriu prisidėti prie balsų skaičiavimo grupės prašymo, jeigu tai yra įmanoma fiziškai. Taigi, gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl deputato E. Vilko pasiūlymo — visai išbraukti terminą, per kurį turi būti aprobuota Vyriausybės pateikta programa. Kas už šį pasiūlymą, prašome pakelti mandatus — už tai, kad būtų išbrauktas iš viso terminas iš šitos vietos. (Salėje deputatai garsiai kalbasi, keičiasi nuomonėmis) Gerbiamieji deputatai, prašome neagituoti balsavimo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.
PIRMININKAS. Pasiūlymas priimtas.
Tokiu būdu kiti pasiūlymai dėl pastabos, kad terminą galima pratęsti ir kad būtų nurodyta vietoj dviejų trys mėnesiai, nebetenka prasmės. Deputatas J. Tamulis, prašom.
J. TAMULIS. Aš tiesiog norėjau paprašyti suskaičiuoti dabar dalyvaujančius salėje deputatus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome tai padaryti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašytume deputatus atsisėsti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas, būkite malonūs.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 99.
PIRMININKAS. Pasiūlymas surinko balsų daugumą. Ar deputatas J. Tamulis patenkintas, ar turi pretenzijų?
Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl viso naujai suredaguoto 5 straipsnio. Deputatas A. Sakalas.
A. SAKALAS. Dėl balsavimo motyvų. Centro frakcijos nuomone, šitas straipsnis yra blogai suformuluotas, todėl jis gali būti įvertintas, suprastas, sakyčiau, jam gali būti duotas dvigubas aiškinimas. Todėl Centro frakcija mano, kad šito įstatymo priėmimas gali sukelti Vyriausybės krizę. Centro frakcijos pavedimu aš galiu pasakyti, kad balsavime Centro frakcija nedalyvaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti.
J. PANGONIS. Aš noriu paklausti dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis, prašome.
J. PANGONIS. Ar išlieka žodžiai čia, pakeitus 2 mėnesių terminą, ,,nuo pirmojo Vyriausybės programos pateikimo”?
PIRMININKAS. Žinoma, kad ne.
J. PANGONIS. Tai nuo kurio tada pateikimo, nuo dešimto?
PIRMININKAS. Nubalsuota už deputato E. Vilko pataisą — išbraukta, iš viso neliko jokio termino. Tai yra: ,,arba jeigu Aukščiausioji Taryba jos neaprobuoja”.
J. PANGONIS. Bet tai... Paprastai, vadinasi, pateikimas nesvarbu kuris?
PIRMININKAS. Žinoma nesvarbu. Gali būti ir 50, jeigu norite. Jeigu Aukščiausioji Taryba balsuos už tai, kad grąžintų programą pataisyti, tai pagal priimtą pataisą galima tai daryti kiek tik norit kartų. Deputatas V. Šadreika.
V. ŠADREIKA Jeigu galima pratęsti. Iš tikrųjų, gerbiamasis pirmininke, jūs komentuojate: jeigu bus aprobuota, grąžinta papildyti ir panašiai. Jeigu tai ir būtų užrašyta, tada galima galvoti, bet mes kiekvienas galime kitaip komentuoti. Todėl, gerbiamieji deputatai, palaikydamas Centro frakciją aš kviečiu Kairiųjų frakciją palikti salę.
PIRMININKAS. Ar jau galima balsuoti, ar jau pakankamai deputatų paliko salę? (Juokas ir plojimai).
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas Z. Vaišvila dar nori ką nors pasakyti?
Z. VAIŠVILA Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau atkreipti dėmesį dėl Centro frakcijos pasisakymo. Vyriausybės krizę gali iššaukti ne įstatymo priėmimas ir pakeitimas, o programos nepatvirtinimas. Tai viena. O antra, aš labai prašau po balsavimo pavardėmis suskaičiuoti, kas čia yra salėje ir kas sabotuodamas iš Centro frakcijos ir iš ,,,Raudonojo kampelio" išėjo iš salės, sabotuodami darbą.
PIRMININKAS. Ačiū.
Č. JURŠĖNAS. Likusiems—po medalį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar deputatas Č. Juršėnas pasilieka salėje? Labai malonu. Gerbiamieji deputatai, siūlau...
Č. JURŠĖNAS. Atleiskite, mano siūlymas — likusiems po medalį. Aš noriu gauti medalį.
PIRMININKAS. Siūlau nutraukti diskusiją ir balsuoti.
P. VARANAUSKAS. Dalis deputatų prašo vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Aš nematau šito. Vardiniam balsavimui paprašyti yra labai aiški procedūra, bet aš nematau reikalingo balsų skaičiaus. Ačiū. Prašom sėsti. Ar deputatas P. Varanauskas iš tiesų prašo vardinio balsavimo?
P. VARANAUSKAS. Taip, grupės deputatų vardu, užtai ir atsistoję jų daugiau.
PIRMININKAS. Prašom atsistoti tuos, kurie nori, kad būtų balsavimas vardinis. Ar deputatas J. Jurgelis stovi tik prie mikrofono?
J. JURGELIS. Aš noriu paklausti.
PIRMININKAS. Gerai, prašom luktelti, balsų skaičiavimo grupė suskaičiuos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 22.
PIRMININKAS. Ačiū, pakankamas balsų skaičius. Prašome parengti balsavimo korteles. Gerbiamieji deputatai, prašome pasakyti, kiek salėje yra deputatų. Ar deputatas J. Jurgelis dar šiuo klausimu norėtų?
J. JURGELIS. Aš norėčiau pasiteirauti. Čia buvo gerbiamojo Z. Vaišvilos pasiūlymas. Viena, ar jis yra priimtas ir, jeigu jis yra priimtas. kaip jį suvokti mūsų tradicijų, Reglamento požiūriu?
PIRMININKAS. Prašom patikslinti, aš nesuprantu, apie ką kalbama.
J. JURGELIS. Čia gerbiamasis Z. Vaišvila prieš porą minučių pasiūlė apskaitą atlikti deputatų.
PIRMININKAS. Aš galiu pasakyti, kaip turėtų atrodyti ateity. Ateity bus registruojami visi dalyvavusieji arba nedalyvavusieji balsavime, nes pagal tai deputatų lankomumas ir bus nustatomas. Kiekvienas balsavimas...
J. JURGELIS. Bet šiandieną.
PIRMININKAS. Prašau?
J. JURGELIS. Bet šiandien? Ne ateity, bet šiandien kaip bus?
PIRMININKAS. Man atrodo, deputato Z. Vaišvilos pasiūlymas nebeturi prasmės. Ačiū. Kiek dabar salėje yra deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai, kol bus paruoštos vardinio balsavimo kortelės dėl 5 straipsnio, sutiktų balsuoti dėl 7 straipsnio 3 dalies naujo išdėstymo? Rodos, čia neturėtų būti diskusijų, yra redakcinio pobūdžio pataisymai: vietoj ,,Lietuvos Respublikos ministras” įrašyti ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys”— išplečiant į visus Vyriausybės narius. Gerbiamieji deputatai, prašome tada dar nedalinti kortelių. Aš norėčiau nubalsuoti dėl 7 straipsnio 3 dalies, jeigu nėra prieštaravimų jam, nes tai redakciniai pataisymai ir tada dalinsim. Ar nėra prieštaravimų dėl 7 straipsnio 3 dalies redakcinio pakeitimo? Prašome tada balsuoti, kas už? Prašom pakelti korteles. Pataisa redakcinė: vietoj žodžio ,,ministras” įrašyti ,,Vyriausybės narys”.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.
PIRMININKAS. Pasiūlymas nepriimtas. Kas prieš? Kas susilaikė? Ar gerbiamieji deputatai sutiks balsuoti dar kartą, kai susirinks kvorumas ir kuomet kai kurie nebeskaitys laikraščių, o dirbs darbą? Dėkui, prieštaravimų negirdžiu. Prašome dalinti balsavimo korteles. Prašome dar nerašyti, o palaukti, kol bus išdalintos kortelės. Ar balsų skaičiavimo grupė galėtų ir pirmininkaujantiems duoti kortelių? Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, ar jūs jau pasiruošę užrašyti pavadinimą? Prašau dėmesio. Balsuojama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo. Skaitau tekstą, dėl kurio balsuojama, nes buvo priimta pataisa. Pirma dalis kokia buvo, taip ir lieka. Antroji dalis: ,,Jeigu Vyriausybė per 3 mėnesius nuo jos sudarymo nepateikia savo veiklos programos arba jeigu Aukščiausioji Taryba jos neaprobuoja, Vyriausybė turi atsistatydinti”.
Deputato A. Rudžio pasiūlymas nutarime pažymėti, kad šis straipsnis negalioja šiai, dabar pateiktai programai, tebėra aktualus. Gaila, nebėra kam jo remti. Prašome atidžiai užpildyti korteles. Gerbiamieji deputatai, ar jau visi atidavėte korteles?
Gerbiamieji deputatai, manau, kad iki pertraukos svarstyti toliau Vyriausybės įstatymo pakeitimą vargu ar verta. Buvo prašyta padaryti du pareiškimus. Vieną iš jų nori padaryti deputatas R. Maceikianecas, prašom. Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio. Deputatas R. Maceikianecas prašė žodžio pareiškimui, prašau.
Deputato R.Maceikianeco pareiškimas dėl Lenkų frakcijos įkūrimo
R. MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, noriu jus supažindinti su tokiu pareiškimu. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Pareiškimas. Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, skelbiame Lenkų frakcijos įkūrimą. Frakcijos tikslas nagrinėti ir Aukščiausiajai Tarybai pristatyti lenkų tautinės mažumos problemas, ginti teisėtus visų rinkėjų tautinius interesus. Frakcija taip pat stengsis, kad įstatymuose būtų įtvirtintos tautinių mažumų teisės, remiantis tarptautinės teisės normomis. Frakcija tvirtai pasiryžusi, remdamasi tarpusavio pagarbos ir partnerystės principais, gerinti dialogą tarp lenkų ir lietuvių visuomenės. Sukurtos frakcijos deputatai reiškia viltį, kad suprantant tautinių mažumų likimą ir kitus klausimus, bus atsižvelgta į jų nuomonę. Pasirašo deputatai S. Akanovič, L. Jankelevič, R. Maceikianec, C. Okinčic, S. Peško, V. Suboč, E. Tomaševič. Ačiū už dėmesį. (Plojimai).
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat prašė žodžio pareiškimui deputatas V. Šadreika, bet nematau galimybės jam jį suteikti, nes deputato V. Šadreikos šiuo metu nėra salėje. Ar turite kas nors kokių pranešimų iki pertraukos? Tai, gerbiamieji deputatai, prašome tada išklausyti mano pareiškimą.
Pareiškiu, kad labai prašau jūsų nevėluoti į popietinį posėdį. Lygiai 15 valandą susirinkti visiems į salę. Prašau mano pareiškimą priimti domėn. Pertrauka iki 15 valandos.