Šešiasdešimt devintasis posėdis

1990 m. gegužės 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B.J.KUZMICKAS

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Labas rytas. Kaip mūsų discipli­nos reikalai? Turbūt jau laikas būtų pradėti. Apie tai, ką mes šiandien darysime, jums konkrečiau papasakos gerbiamasis A.A. Abišalas.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A. ABIŠALAS.

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Iš vakar dienos liko klausimas dėl Šalčininkų rajono Tarybos sprendimo. Be to, Lietuvos Res­publikos valstybės kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos Aukščiausio­sios Tarybos nutarimas dėl viešosios tvarkos apsaugos užtikrinimo Respub­likos miestuose. Vėl trys klausimai. Deputate A.Sakalai, jūs norite informuoti gamtos apsaugos klausimu?

A.SAKALAS. Ne, aš noriu truputį kitą informaciją, po jūsų, jeigu galima.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gamtos apsaugos nuolatinė komisija, man regis, prašo atidėti, ar ne?

R.ASTRAUSKAS. Klausimas šiuo metu neparuoštas ir gavome raštą, kad darbuotojai atleidžiami ne nuo birželio 1 dienos, o nuo birželio 30 dienos.

PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš labai noriu paprašyti deputatų - to, ko mes nepadarėme vakar, tai yra nesusirinkome į klubą dėl Gamtos apsaugos departamento vadovo svarstymo, padarykime tai šiandien per pietų pertrauką. Negalima taip elgtis. Klausimą Gamtos apsaugos komisija visiškai parengė ir tai, ką pasakė gerbiamasis R.Astrauskas, yra jo asmeninė nuomonė.

PIRMININKAS. Taigi pabandysime suderinti šį klausimą siauresniame rate. Tada, matyt, pasiūlysime papildomą darbotvarkę, jeigu matysime, kad yra galimybė svarstyti.

J.ŠIMĖNAS. Aš prašyčiau po pietų tą klausimą svarstyti ir įtraukti į dienotvarkę.

PIRMININKAS. Taip, be abejo. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai! Norėčiau jums pateikti tokią infor­maciją. Pas gerbiamąjį deputatą A.Ambrazevičių yra praėjusio mėnesio su­vestinė, kurioje pažymėti deputatai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių pra­leidę plenarinius posėdžius. Ten nurodytos ir priežastys - pateisinamos arba nepateisinamos, kiek kuris deputatas praleido posėdžių ir dėl kokios prie­žasties. Mes ruošiamės, jeigu, žinoma, jūs neprieštarausite, šią suvestinę publikuoti "Lietuvos aide". Taigi prašytume visus pasitikslinti, nes norėtu­me, kad šis dokumentas būtų absoliučiai teisingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar tai reikia įtraukti į darbotvarkę? Turbūt tai klausimas, kurį galima nuspręsti labai greitai ir neįtraukus į darbotvarkę. Taip? Ačiū.

Taigi, gerbiamieji, noriu dar kartą pakartoti, kas yra siūloma. Šalčininkų rajono Tarybos sprendimas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įsta­tymas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl viešo­sios tvarkos apsaugos užtikrinimo Respublikos miestuose, Lietuvos Res­publikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Vietos savivaldos pagrin­dų įstatymo 18 straipsnio 2 punkto taikymo" projektas. Deputatas A.Žalys pasiruošęs pateikti? Ir Gamtos apsaugos departamento klausimas, jeigu matysime, kad jį įmanoma pateikti viešam svarstymui.

J.ŠIMĖNAS. Faktiškai neįmanoma šiandien to klausimo išspręsti, kadan­gi jis įrašytas paskutiniuoju. Aš jau matau, kad šiandien nesvarstysime to klausimo.

PIRMININKAS. Ar deputatas J.Šimėnas būtinai nori, kad iš tikrųjų nela­bai aiškus klausimas būtų svarstomas plenariniame posėdyje?

J.ŠIMĖNAS. Aš dar kartą sakau - komisija klausimą parengė jau beveik mėnuo, reikia tik apsvarstyti klube ir klausimas tampa iš karto aiškus. Labai prašyčiau deputatus per pietus susirinkti į klubą ir apsvarstyti. Toliau jokių neaiškumų nebėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom pasiruošti balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Kvorumo nėra.

PIRMININKAS. Kiek yra deputatų salėje?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 83.

P.VARANAUSKAS. Juk vakar kalbėjom, kad kai kurie turi išvykti į Vil­niaus rajono Tarybos sesiją. Matyt, yra daug išvykusių, bet svarstyti juk galima, tik balsuoti turbūt negalima.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Kadangi didžioji dalis vis dėlto tų ginčytinų klausimų bus svarstomi po pietų, aš siūlau paprasčiausiai pačioje popietinio posėdžio pradžioje galutinai patvirtinti popietinio posėdžio dienotvarkę ir mes išsp­ręsime šį klausimą.

PIRMININKAS. Manau, kad taip ir turime elgtis, nes kitko daryti negali­me. Tikiuosi, kad deputatai dar susirinks. Dar vienas dalykas dėl Šalčininkų rajono Tarybos. Turiu L.Jankelevičiaus raštelį, kuriame parašyta: "Siūlau klausimo apie Šalčininkų rajono Tarybos sesijos sprendimą nesvarstyti.

Jeigu deputatai tam pasiūlymui nepritars, tai atkelti klausimą po pietų. Dėl to prašė rajono Tarybos prezidiumas - nori pasiruošti". Žinau, kad buvo ir deputato L.Sabučio toks pat pasiūlymas. Čia rašoma po pietų, aš perskaičiau raštelį tiksliau. Tačiau deputatas L.Sabutis yra pranešęs, kad gerbiamasis Č.Visockis galės dalyvauti mūsų sesijoje pusę pirmos, tai, matyt, į tą laiką ir reikia orientuotis.

K.Lapinsko papildomasis pranešimas apie LR valstybės kontrolės Įstatymo projekto pataisas

 

Gerbiamieji deputatai! Prašau į tribūną deputatą K.Lapinską. Pradėsime Valstybės kontrolės įstatymo priėmimo procedūrą. Prašom. Visus deputatus prašau sueiti į salę. Gerbiamieji deputatai! Man iš tiesų gaila, kad mes dabar, užuot galėję dirbti normaliai, laukiame vėluojančių ir negalime pra­dėti balsuoti. Prašom.

K.LAPINSKAS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės kontrolės įstatymo pro­jektas eilinį kartą vėl buvo svarstomas. Dėl šito įstatymo projekto pateikti siūlymai ir pastabos buvo nagrinėjamos suinteresuotų, jeigu taip galima pasakyti, deputatų grupėje ir specialistų pasitarime. Šiame pasitarime, perž­velgusi išsakytus pasiūlymus ir pastabas dėl Valstybės kontrolės įstatymo projekto, darbinė grupė suformulavo kai kurias alternatyvas, dėl kurių rei­kėtų balsuoti. Su balsavimu, kaip matome, yra problemų. Gal iš pradžių aš painformuosiu apie tuos klausimus, dėl kurių buvo prieita atitinkama nuo­monė ir kurie gali būti pateikti šiandien kaip pataisos prie įstatymo projek­to.

Vienas iš tokių klausimų, kurį reikėtų spręsti balsavimu, ar įstatymo projekto pirmojoje dalyje, kur įvardinti bendrieji nuostatai, reikia įrašyti tai, kad valstybės kontrolė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Mes dėl to abejojame ir dauguma deputatų, kurie dalyvavo paskutiniame to įstatymo projekto aptarime, mano, kad įstatyme nebūtina tokią nuostatą įtvirtinti, nes teikti tam tikrus pasiūlymus valstybės kontrolė turės galimybę ir nesant tokios nuorodos. Jeigu mes įrašytume įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, vadinasi, Aukščiausioji Taryba jau iš karto būtų įpareigota kiekvieną bet kokį valstybės kontrolės siūlymą priimti kaip įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimo atvejį ir svarstyti tam tikra griežta procedūrine tvarka. Tuo tarpu bet kuris valstybės kontrolės siūlymas, bet kuris samprotavimas, išvados arba pasiūlymai dėl galiojančių įstatymų pakeitimo gali būti svarsto­mi iš pradžių preliminariai atitinkamose Aukščiausiosios Tarybos komisijo­se, o komisijos, priėjusios išvados, kad šie pasiūlymai rimti ir verti dėmesio, jau savo vardu galėtų tai pateikti kaip pasiūlymus dėl įstatymų keitimo, tobulinimo. Vienu žodžiu, nuolatinės komisijos galėtų realizuoti joms prik­lausančią įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Tokie siūlymai buvo, todėl, matyt, reikėtų, kad tuo klausimu būtų balsuojama. Ar įrašyti į įstatymo projektą tokią įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės kontrolei, ar ne? Nors, aš kartoju, dauguma svarstyme dalyvavusių deputatų mano, kad tai nebūtina padaryti.

Kitas pasiūlymas, kuris taip pat turėtų būti šiandien balsavimu sprendžiamas, tai siūlymas papildyti įstatymo projektą tam tikra nuoroda į tai, kad valstybės kontrolės organai privalo atlikti revizijas tardymo organų pavedimu. Šiuo klausimu mes gavome oficialų Lietuvos Respublikos prokuroro teikimą, kad reikėtų papildyti įstatymo projektą, konkrečiai, septintąjį straipsnį, kur kalbama apie valstybės kontrolės santykius su teisėsaugos organais, tokia antrąja dalimi: "Valstybės kontrolės organai atlieka patikri­nimus ir revizijas teisėsaugos organų pavedimu". Respublikos prokuroras, kaip žinome, turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir šis jo teikimas turėtų būti traktuojamas kaip oficialus pasiūlymas, tos iniciatyvos teisės realizavi­mas ir šiuo klausimu reikėtų, matyt, taip pat balsuoti. Dėl šito pasiūlymo dauguma komisijos narių mano, kad gal ir vertėtų Valstybės kontrolės įsta­tymo projektą papildyti tokia nuoroda apie tai, kad valstybės kontrolės organai privalo atlikti revizijas ir tikrinimus teisėsaugos organų pavedimu.

Sekantis dalykas (vėl alternatyvinis), dėl kurio taip pat reikėtų balsuoti, tai dėl valstybės kontrolės organų teisės tikrinti Vyriausybės finansinę veik­lą. Tuo klausimu iš pradžių buvo neigiamas nusistatymas dėl suteikimo galimybės valstybės kontrolės darbuotojams tikrinti Vyriausybės veiklą, nes buvo įžvelgiama, kad tai būtų intervencija į Vyriausybės savarankiškumą, bet vis dėlto buvo atkreiptas dėmesys štai į ką. Galbūt įstatyme reikėtų fiksuoti, kad valstybės kontrolė (sušvelninant tą poziciją, apie kurią aš minė­jau) Aukščiausiosios Tarybos pavedimu galėtų tikrinti Ministrų Tarybos reikalų valdybos finansinę veiklą. Galbūt tokia formuluotė būtų kiek švelnesnė, ji nereikštų tiesioginės intervencijos į pačios Vyriausybės savarankiš­kumą ir vyriausybinės veiklos sferą, o tik reikštų galimybę tikrinti Vyriausybės pagalbinio aparato, Vyriausybę aptarnaujančio aparato finansinę veiklą. Toks pasiūlymas buvo ir dauguma komisijos narių pasisakė už tai, kad reikėtų tokią teisę suteikti valstybės kontrolei.

Dėl 15 straipsnio. Buvo deputato A.Sakalo pasiūlymas, kad 15 straipsnio antrąją dalį reikėtų papildyti tokiais žodžiais: "Apie pareikštą atskirą nuomonę valstybės kontrolierius praneša Aukščiausiajai Tarybai". 15 straipsnyje rašoma apie tai, kad valstybės kontrolierius gali dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose ir jeigu valstybės kontrolieriaus pasiūlymai būtų nerealizuoti Vyriausybės posėdžio metu, tai valstybės kontrolierius turi teisę pareikšti savo atskirą nuomonę, kuri turi būti įrašoma į Vyriausybės posėdžio proto­kolą. Tačiau dėl to Vyriausybės nutarimo vykdymas nesustabdomas.

Toliau siūloma papildyti šią 15 straipsnio antrąją dalį minėta nuoroda apie tai, kad "Apie pareikštą atskirą nuomonę valstybės kontrolierius praneša Aukščiausiajai Tarybai". Tiesiog tam, kad Aukščiausioji Taryba prireikus galėtų svarstyti tą klausimą arba susidomėtų tais skirtumais tarp Vyriausybės ir valstybės kontrolierių. Dauguma komisijos narių pritarė šiam pasiūlymui ir reikėtų balsuoti už tai, kad papildytume 15 straipsnį tokia nuoroda.

Aš praleidau dar 9 straipsnį. Yra pasiūlymas 9 straipsnį papildyti nauju punktu. 9 straipsnyje (jame yra 7 punktai) įvardinami pagrindiniai valstybės kontrolės uždaviniai. Buvo pasiūlyta 9 straipsnį papildyti štai kokiu atskiru punktu - kad valstybės kontrolė "Kontroliuoja valstybinio socialinio draudi­mo lėšų naudojimo tikslingumą ir teisėtumą", nes valstybinio socialinio draudimo lėšos, kaip žinome, neįeina į biudžeto sudėtį. Tai - atskira valstybės lėšų dalis, kuri taip pat turėtų būti kontroliuojama. Su tokiu pasiūlymu sutiko visi mūsų komisijos nariai.

Buvo taip pat išreikšta nuomonė, kad gal reikėtų pačiame įstatymo pro­jekte palikti mažiau normų, kurios yra procedūrinio, reglamentinio pobū­džio. Konkrečiai buvo išreikšta abejonė dėl 18 ir 19 straipsnių. Tai straips­niai apie valstybės kontrolės tarybą. Buvo abejojama, ar vieta šiems straips­niams šiame įstatyme. Galbūt juos reikėtų perkelti į valstybės kontrolės statutą. Vieningos nuomonės dėl to neprieita. Vis tik buvo pareikšti tokie samprotavimai, kad Valstybės kontrolės taryba turėtų funkcionuoti kaip atskiras patariamasis organas prie valstybės kontrolieriaus ir užtikrintų tam tikrus demokratijos elementus valstybės kontrolėje, nes valstybės kontrolėje pagrindiniai įgaliojimai yra sutelkiami valstybės kontrolieriaus rankose. Valstybės kontrolierius bus toks valstybės pareigūnas, kuris turės labai pla­čias teises. Todėl norima tokią autoritarinę valdžią šiek tiek demokratizuoti. Kaip atsvara, tam tikros demokratijos garantijos turėtų būti Valstybės kont­rolės taryba. Todėl, kad jau paskirtas valstybės kontrolierius neignoruotų šio galimo demokratijos instituto, vis dėlto siūloma 18 ir 19 straipsnius šiame įstatyme palikti, nors buvo reiškiamos ir priešingos nuomonės. Reikė-tų, kad deputatai išreikštų savo požiūrį - ar palikti 18 ir 19 straipsnius, kaip jie čia suformuluoti, ar pritarti pasiūlymui juos išbraukti, perkeliant ateityje į valstybės kontrolės statutą. Dėl to vieningos nuomonės neprieita ir buvo siūlyta balsuoti.

Dėl 22 straipsnio pirmosios dalies. Ankstesnio svarstymo metu taip pat buvo reiškiama abejonė dėl 22 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio. Tas sakinys skamba taip: "Vadovaujantį darbą valstybės kontrolės sistemoje jie gali dirbti iki 65 metų amžiaus. Taigi čia kalbama apie tam tikrą amžiaus cenzą būsimiems valstybės kontrolės vadovams. Kai kurie deputatai abejojo, ar reikia nustatyti maksimalaus amžiaus ribą vadovaujantiems valstybės kontrolės darbuotojams. Mūsų komisijoje taip pat buvo prieita nuomonės, kad tą klausimą reikėtų išspręsti balsavimu.

Štai tokie pagrindiniai klausimai, kuriuos mūsų komisija siūlo spręsti balsavimo tvarka. Dabar apskritai dėl paties įstatymo projekto. Mūsų komi­sija svarstė čia buvusias kai kurių deputatų abejones, kai kuriuos siūlymus, kad galbūt iš viso reikėtų keisti pačią įstatymo koncepciją, bet toks pasiūlymas nesulaukė pritarimo. Buvo praktiškai vienbalsiai pritarta esamai įstatymo projekto koncepcijai, tuo labiau, kad dėl 1 straipsnio balsavimas jau yra įvykęs. Pačiai valstybės kontrolės koncepcijai, pačios valstybės kontrolės sąvokos apibrėžimui yra pritarta. Todėl ir į tas abejones jau nebuvo atsiž­velgta. Tiesa, buvo siūlymų ir dėl paties pavadinimo. Buvo reiškiamos tam tikros abejonės dėl įstatymo pavadinimo. Komisija sutinka, kad tai nėra absoliučiai tikslus įstatymo pavadinimas. Kita vertus, visiems priimtino ir tinkamo pavadinimo niekas nesugebėjo pateikti, nes vietoj valstybės kontro­lės įstatymo pavadinti jį valstybės kontrolieriaus įstatymu - tai irgi reikštų iš esmės paties instituto sumenkinimą, ir mes kalbėtume tik apie vieną parei­gūną, kuris vadovauja šiai sistemai. Tai būtų pernelyg siauras įstatymo apib­rėžimas, tuo labiau, kad apie patį valstybės kontrolierių pačiame įstatyme kalbama palyginti nedaug.

Kai kurie deputatai išsakė bendro pobūdžio samprotavimus dėl pačios įstatymų leidybos procedūros, dėl taip vadinamos įstatymų leidybos techni­kos tobulinimo. Tarkime, siūloma suteikti pavadinimus kiekvienam straips­niui. Žinoma, siekiant idealumo galbūt reikėtų suvienodinti įstatymų leidybą, bet, ko gero, tai ateities uždavinys, nes jau mūsų priimtuose įstatymuose sutinkame ir vienų, ir kitų variantų. Yra įstatymų, kuriuose kiekvienas straipsnis turi pavadinimą, o esame priėmę ir tokių įstatymų, kuriuose kiek­vieno straipsnio pavadinimų nėra. Beje, ir mūsų priimtas Pagrindinis įstatymas, tai yra laikinoji Konstitucija taip pat neturi straipsnių pavadinimų. Taigi komisija nepritarė pasiūlymui daryti tokius pakeitimus.

Mes taip pat svarstėme ir dėl 32 straipsnio išsakytas abejones dėl poveikio priemonių, kurios gali būti taikomos liaudies kontrolės pareigūnų. Mes neradome galimybės čia ką nors tobulinti, keisti, nes, pirma, tai atitinka daugelio šalių vartojamą praktiką dėl šių poveikio priemonių, antra, konk­rečių pasiūlymų, kaip tai reikėtų padaryti, mes nesulaukėme, o geresnių variantų komisija nesugebėjo sugalvoti.

Štai tokios pagrindinės mūsų komisijos išvados ir pasiūlymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji deputatai nori paklausti pranešėją? Ačiū. Ar kas nors nori pasisakyti? Prašom. Deputatai V.P.Andriukaitis ir Z.Juknevičius. Kol deputatas V.P.Andriukaitis prieis, aš pasakysiu, kad šiandien užsiregistravo 97 deputatai, tačiau iš užregistruotų salėje nėra de­putatų L.Sabučio, A.Ambrazevičiaus, V.Povilionio, A.Norvilo, A.Karoblio, V.Kvietkausko, A.K.Leščinsko, S.Kropo, E.Klumbio. Deputatai L.Sabutis ir

S.Kropas, kaip vakar buvome taręsi, tikrai yra Vilniaus rajono sesijoje, o kur yra kiti deputatai, aš nežinau. Jeigu jie būtų salėje, tai mes galėtume balsuoti. Labai nuoširdžiai kviečiu juos sugrįžti. Prašom, gerbiamasis deputate.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis pirmininke! Aš labai atsiprašau, kad neteko man dalyvauti ankstesnėse šio įstatymo diskusi­jose, nes buvau išvykęs. Šiandien kalbėsiu Sveikatos apsaugos komisijos vardu. Liesiu daugiau konceptualią klausimo problemą, nes nebūdamas tei­sininku, negalėčiau analizuoti straipsnių juridinės prasmės. Gerbiamojo do­cento V.Katkaus vadovaujamos grupės paruoštoje Lietuvos Respublikos valstybinės kontrolės koncepcijoje valstybės kontrolė yra viena iš pagrindi­nių valstybės valdymo funkcijų, kurios pagalba gaunama informacija apie valdymo procesą ir atliekamas kryptingas poveikis šiam procesui. Parlamen­to lygiu tai yra bendrųjų arba integralinių valstybės valdymo funkcijų kont­rolė. Tokios valdymo funkcijos yra trejopos. Tai - ekonominė, sveikatos apsaugos ir ekologinė arba gamtosaugos. Specifinių valdymo funkcijų kont­rolė priklauso Vyriausybės kompetencijai ir gali būti deleguota Vyriausybės padaliniams.

Deja, siūlomas įstatymo projektas šių klausimų taip ryškiai neišreiškia. Prieš įtvirtinant ekonominės kontrolės įstatymą vis dėlto būtina bent įsivaiz­duoti visą valstybės kontrolės sistemą. Visos trys jos minėtos dalys tarpusa­vyje daugelyje kraštų yra glaudžiai susijusios. Ekonominė kontrolė privalo įjungti į sveikatos apsaugos ir gamtosaugos ekonominio valdymo kontrolę, o sveikatos apsaugos ir gamtosaugos kontrolė naudojasi ekonominio poveikio priemonėmis. Kadangi įvairiuose kraštuose valstybės kontrolės pobūdis ir apimtis labai įvairuoja, įstatymo projekto autoriai pasiremia nepriklauso­mos Lietuvos valstybės kontrolės tradicija, tačiau nuo to meto bent jau tautos sveikatos valdymo samprata labai pasikeitė. Lietuvos profilaktinė tarnyba, vadinama sanitarijos ir epidemiologijos tarnyba (buvusioji tarnyba) tęsia carinės Rusijos tradiciją, o nepriklausomoje Lietuvoje ji buvo redu­kuota tik iki sanitarinės policijos vidaus reikalų departamento.

Lietuvos gydytojų sąjungos paruošta Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcija sako, kad sveikatos apsaugos kontrolės arba, tiksliau, higieninės kontrolės ratas turi apimti visą valstybės struktūrą, nes tik 10 procentų žmonių sveikatos būklė yra sąlygojama medicininių tarnybų funkcionavimo. Taigi valstybė savo aukščiausiu, parlamentiniu ir kitais lygiais esmingai sąlygoja tautos sveikatą.

Valstybinę higieninę kontrolę reikėtų traktuoti kaip ekonominių subjek­tų ūkinės veiklos priežiūrą sveikatos profilaktikos kompetencijos ribose, naudojant: 1. Ekonominių svertų sistemą; 2. Teisinį reguliavimą; 3. Admi­nistracinės priežiūros formas; 4. Psichologinio auklėjimo poveikio priemones; 5. Medicinines priemones. Tokiu būdu, kaip ir kitos valstybinės kontro­lės sistemos dalys, higieninės kontrolės sistema viena ar kita forma kontro­liuoja ir žemesnio lygio kontrolės sistemas. Visa tai reiškia, kad sveikatos politika, visuose valstybės lygiuose neturinti atitinkamo poveikio kelių, ne­gali užtikrinti fizinio tautos gyvybingumo.

Ir iki šios dienos mes matome, kad valstybinis vyriausiasis higienistas, būdamas už sveikatos ministro pečių, deja, negali efektyviai atlikti savo pareigų. Tuo tarpu joks reglamentas nenumato ir negali numatyti ypatingos Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyvos kitų ministerijų atžvilgiu. Šiai ministerijai pavesta tik bendroji sveikatos apsaugos tvarkymo funkcija jos kompetencijos ribose. Integralinė sveikatos valdymo funkcija gali būti atski­rais atvejais net priešinga ūkiniams, komerciniams Vyriausybės interesams. Išvardintų argumentų pagrindu manome, kad, pirma, nenustačius valstybės kontrolės sistemos sudėtinių dalių funkcionavimo ir tarpusavio sąveikos principų, būtų netikslinga izoliuotai priimti tik ekonominės kontrolės įsta­tymą; antra, atsižvelgiant į kompetencijų ribas netikslinga steigti valstybės kontrolieriaus instituciją atskiriant šias 3 funkcijas. Būtini 3 lygiateisiai vals­tybiniai kontrolieriai: ekonominės, sveikatos apsaugos arba higienos ir gam­tosaugos arba ekologijos. Trečia. Kadangi valstybės kontrolės sistema jau dabar konceptualiai apima tų trijų bendrųjų valstybinio valdymo funkcijų vykdymo kontrolę, netikslinga būtų įteisinti ir atitinkamas valstybės kontro­lės dalis izoliuotai viena nuo kitos.

Atstovaudami Gydytojų sąjungai ir galvodami apie tai, kaip vyriausiasis valstybinis higienistas turėtų įsijungti į šią valstybės kontrolės ir valstybės politikos vykdymo funkciją, mes galvojame, kad šioje situacijoje būtų tiks­linga jį vis tik palikti prie valstybės kontrolieriaus institucijos, todėl, mūsų nuomone, reikėtų atsižvelgti į Sveikatos apsaugos komisijos pasiūlymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas nors paklausti nenorėtų gerbiamojo V.P.Andriukaičio? Toliau - deputatas Z.Juknevičius. Prašom.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai!

Kaip žinia, valstybės kontrolieriaus institutas turi pakeisti iki šiol blogiau ar geriau funkcionavusią liaudies kontrolę. Taip kalba ir mūsų priimtas įstatymas dėl valstybės kontrolės departamento įsteigimo, taip ir mes patys mąs­tome. Iki šiol liaudies kontroliuojamų objektų rate buvo ir kooperatinės žemės ūkio įmonės, ir kooperatinės prekybos įmonės. Todėl Teisinės siste­mos komisijos narių nuomone, reikėtų į valstybės kontrolieriaus kontroliuo­jamų objektų ratą įtraukti ir žemės ūkio kooperatines įmones, ir kooperati­nes prekybos įmones. Man atrodo, toks pasiūlymas neprieštarauja ir mūsų balsavimo rezultatams dėl 1 straipsnio, kadangi mes balsavome apskritai dėl to, ką priskirti valstybės kontrolės funkcijoms, kad nepriskirtume katilų priežiūros kokybės, kranų saugumo priežiūros ir panašiai. Tačiau išplėsti kontroliuojamų objektų ratą yra būtina ir tam kelias mūsų pačių sprendi­mais dar neužkirstas.

Kodėl šis klausimas yra aktualus? Mes žinome, kad jeigu paliksime, kad valstybė kontroliuoja tik valstybinių įmonių ir organizacijų ūkinę finansinę veiklą ir tų organizacijų akcines bendroves, kurių paketas priklauso valstybei, tai kooperatinės žemės ūkio įmonės ir kooperatinės prekybos įmonės šiuo metu faktiškai lieka be jokios kontrolės. Kaip darbuotojas, prokuratū­ros organuose išdirbęs apie 7 metus, aš galiu paliudyti jums, kad kontrolė yra būtina. Prokuratūra negalėtų aprėpti visų šitų klausimų, kadangi jai rūpi tik teisėtumo klausimai. Ji negali efektyviai kontroliuoti finansinės ūkinės veiklos tikslingumo ir efektyvumo. Kitų kontroliuojančių organų šioms įmonėms nelieka.

Štai kad ir toks praktinis klausimas. Visiškai neseniai vieno rajono kolū­kis padovanojo kitam sportinį žirgą. Lyg ir viskas teisėta, kolūkis tai gali daryti, dovanoti kitam. Dovanos gavėjas vėlgi kolūkio valdybos nutarimu nutarė parduoti šį žirgą kolūkio pirmininko sūnui už 1000 rublių. Teisėtumo požiūriu lyg ir viskas nepriekaištinga, prokuroras protestuoti negali, tačiau juk mes patys matome ir suprantame, kad čia į sandorio formą įvilktas paprasčiausias savanaudiškumas. Sportinis žirgas kainuoja ne tūkstantį rub­lių ir kodėl kolūkio pirmininko sūnus galėjo jį įsigyti ir aukcione parduoti už valiutą?

Iki šiol funkcionavusi kontrolė apėmė šias įstaigas ir organizacijas. Dabar gi jos šia prasme liktų visiškai nekontroliuojamos. Aš suprantu, kad buvo koncepcija valstybės kontrolės, valstybės turto biudžeto išlaidų srityje, bet mes ir prieš tai svarstydami kalbėjome, kad šis įstatymas yra pereinamojo laikotarpio, o mūsų laikotarpis dabar toks, kad iš esmės juk niekas nepasi­keitė. Man atrodo, kad pereinamuoju laikotarpiu reikėtų valstybės kontro­lei pavesti ir šią sritį. Aš paprašyčiau Teisinės sistemos komisijos vardu dėl šio klausimo balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau užsirašiusią nėra. Replikų niekas nenori pasakyti? Deputatas E.Grakauskas prašo.

E.GRAKAUSKAS. Aš mažytę repliką. Labai apgailestauju, kad dėl laiko stokos neteko dalyvauti svarstant dar kartą papildomą įstatymą. Tačiau aš dar kartą siūlyčiau pamąstyti, prieš pradedant balsuoti dėl straipsnių. Ger­biamieji deputatai, gal vis dėlto reikėtų mums daiktus vadinti tikraisiais vardais. įstatymo objektas visada reguliuoja tam tikras veiklos sritis. Šis įstatymas yra organo, jis apima organo veiklą. Todėl aš manyčiau, kad čia iš esmės yra valstybės kontrolės departamento statuto struktūra. Tai patvirtina visa jo sudėtis, kokius straipsnius bežiūrėtume. Todėl reikėtų dar pamąstyti ir spręsti, kad čia ne valstybės kontrolė, o valstybės kontrolės organo veikla. Iš esmės ir įstatymo struktūra apima daugiausia tik pagrindinius statuto elementus. Štai kad ir 14 straipsnis. Jis įeina į 3 skyrių, pavadintą "Valstybės kontrolės organai ir jų kompetencija". Tai yra - organų kompetencija, o 14 straipsnyje kalbama apie valstybės kontrolieriaus (tai yra pareigūno) teises ir pareigas. Ir taip toliau, čia jų daug galime rasti. Prieš pradedant balsuoti, siūlyčiau vis dėlto dar pamąstyti.

PIRMININKAS. Ką jūs siūlote konkrečiai, gerbiamasis deputate?

E.GRAKAUSKAS. Aš siūlyčiau grįžti prie įstatymo pavadinimo.

PIRMININKAS. Kokį jūs siūlote pavadinimą?

E.GRAKAUSKAS. Gal valstybės kontrolės departamento įstatymas arba tiesiog valstybės kontrolės organų įstatymas. Jame išdėstyta, kokie tie orga­nai - valstybės kontrolės departamentas ir jo skyriai.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasisakymų nėra? Ką gi, kadangi balsuoti dar negalima, pereisime prie kito klausimo. Prašau deputatą A.Žalį į tribū­ną. Dėl Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 18 straipsnio išaiškinimo. Pra­šom. Projektas yra išdalintas.

A.Žalio pranešimas apie nutarimo ,,Dėl Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 18 str.  2p. taikymo" projektą

 

A.ŽALYS. Siūloma priimti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl Vie­tos savivaldos pagrindų įstatymo 18 straipsnio antrojo punkto taikymo". Prisiminkime, koks gi tas 18 straipsnio antrasis punktas. Čia taip parašyta, kad rajono, miesto valdybos darbą organizuoja ir posėdžius šaukia rajono valdytojas, miesto meras. Valdybos sprendimai įgyvendinami valdytojų, merų potvarkiais, o kilus nesutarimams tarp valdytojo, merų ir valdybos ginčą sprendžia savivaldybės taryba. Savivaldybių darbo praktikoje visgi išky­la klausimas - kada atitinkamus dokumentus priimti kolegialiai, o kada galima ir nekolegialiai. Todėl čia pateiktas nutarimo projektas ir pabrėžia, kad "Respublikos miestų, rajonų savivaldybių valdybos kolegialiai sprendžia klausimus tada, kai tokį nagrinėjimą savivaldybės valdymo organuose nusta­to Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, Respublikos Vyriausybės nutarimai ar atitinkamos Tarybos sprendimai". Trumpai tariant, siūloma dabartinėje savivaldybės darbo praktikoje vadovautis tais anksčiau priimtais dokumentais, nutarimais įvairiais klausimais. Būtent, kad anksčiau vykdo­mieji komitetai, o dabar savivaldybių valdybos turi kolegialiai spręsti pagrin­dinius ekonomikos, finansų, butų skirstymo, sklypų skyrimo ir kitus klausi­mus. Be jokios abejonės, savivaldybių darbe, mero darbe taip vadinamieji einamieji klausimai bus kaip ir anksčiau priimami nekolegialiai, o mero ar valdytojo potvarkiais. Siūloma priimti tokį išaiškinimą.

PIRMININKAS. Ar kas nors turite klausimų pranešėjui? Ar turite kas nors pastabų? Teisinės sistemos komisija sutinka su tokiu išaiškinimu, gerbiamasis deputate J.Prapiesti? Ačiū. Dar vienas klausimas, kurį galėtume pradėti svarstyti, tai - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuta­rimas dėl viešosios tvarkos užtikrinimo Lietuvos Respublikos miestuose. Deputate J.Liaučiau, prašom.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Dėl popie­riaus stokos komisijos vardu prašau pasiimti pieštukus ir padaryti kai kurias pataisas projekte. Preambulėje, 3 sakinyje siūlome ir prašome sukeisti žo­džius - po "siekiant" prašau įrašyti "plačiau įtraukti". Čia spausdinimo klaida.

PIRMININKAS. Prašom perskaityti visą sakinį, bus paprasčiau.

J.Liaučiaus pranešimas apie nutarimo "Dėl viešosios tvarkos apsaugos užtikrinimo Respublikos miestuose" projektą

 

J.LIAUČIUS. "Sutinkamai su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 punktu ir atsižvelgiant į viešosios tvarkos palaikymo aktualumą, siekiant plačiau įtraukti", vietomis sukeičiami žo­džiai, "plačiau įtraukti bei įteisinti jau prasidėjusį visuomenės dalyvavimą šioje srityje, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:".

Antrasis pataisymas. 1 punkte siūloma išbraukti žodžius "išskyrus Biršto­ną", išbraukti "patrulines" ir pridėti skliausteliuose pabaigoje "(nuovadas)". Skamba taip: "pavesti Respublikos miestų savivaldybių Taryboms eksperi­mento tvarka organizuoti viešosios tvarkos apsaugos municipalines tarnybas (nuovadas)". Tokia antroji pataisa. Ir papildyti 3 punktu: "Nutarimas įsiga­lioja nuo jo priėmimo dienos".

Dabar paaiškinsiu dėl šio dokumento tikslingumo ir priėmimo motyvų. Jeigu jau būtų baigtas ruošti Milicijos įstatymo antrasis projektas, tai jo ketvirtajame straipsnyje būtų padalinta kompetencija tarp vietinės milicijos ir respublikinės. Taigi šios dienos nutarimas apima vieną funkciją. Vieną viešosios tvarkos apsaugos funkciją, kuri iš centralizuotos iki šiol ministeri­jos visiškai perkeliama į vietinių savivaldybių pavaldumą. Taigi šis nutarimas kalba ne apskritai apie kokią nors reformą, o apie viešosios tvarkos funkcijų perdavimą penkių Respublikos miestų savivaldybių žinion.

Antrasis motyvas (ir vienas iš esminių) būtų suderinimas su Vietos savi­valdos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 punktu. Jame sakoma taip: "Liau­dies deputatų Taryba užtikrina įstatymų laikymąsi, Vyriausybės sprendimų vykdymą, viešąją tvarką, taip pat piliečių teisę ir teisėtų interesų apsaugą". Taigi pagrinduose tai galioja, o kaipgi galėtų vietinės Tarybos užtikrinti, jeigu joms neperduota ši funkcija? Funkcijų tarp ministerijos ir vietos savi­valdos padalijimas bus numatytas, kaip minėjau, Milicijos įstatyme.

Man atrodo, svarbus ir toks motyvas, kad šiuo metu pagal gausius piliečių pareiškimus, nusiskundimus, kriminogeninė situacija Lietuvoje (ją iš dalies skatina ir politinė padėtis) reikalauja turėti stipresnes, didesnes patrulinės apsaugos tarnybas. Taigi pasitikint ir išplečiant vietinių Tarybų kompetenci­ją, jos galėtų pačios spręsti, kiek kokioms miesto savivaldybėms turėti, sakykime, patrulinės tarnybos. Mišriu būdu reikėtų spręsti ir finansavimą. Tai yra iš dalies prisidedant vietinėms Taryboms (finansuojant iš vietinio biu­džeto), taip pat ir iš Respublikos biudžeto. Galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Panevėžio savivaldybės taryba viešosios tvarkos apsaugos sustiprinimui skyrė 100 tūkstančių rublių.

Štai tokie pagrindiniai motyvai dėl šio įstatymo priėmimo tikslingumo.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai turite klausimų? Deputatas V.Šadreika.

V.ŠADREIKA. Aš turiu keletą klausimų. Pirmasis būtų toks. Ar šis nuta­rimo projektas derintas su Vidaus reikalų ministerija, Finansų, Teisingumo ministerijomis ir Respublikos prokuroru? Po to sektų kiti klausimai.

J.LIAUČIUS. Aš supratau jūsų klausimą ir atsakau. Taip, mūsų komisijos posėdyje dalyvavo vidaus reikalų ministras M.Misiukonis ir jo pavaduotojas. Projektas taip pat įteiktas gerbiamajai premjerei. Kaip žinote, ankstesniu mūsų parlamento nutarimu buvo pavesta per tris mėnesius spręsti Vyriausybei apskritai dėl Lietuvos vidaus reikalų sistemos finansavimo klausimų. Antruoju punktu kaip tik ir pavedama organizuoti per Vidaus reikalų minis­teriją šių tarnybų mokymą ir visa kita. Su Respublikos prokuratūra nederin­ta.

V.ŠADREIKA. Kaip galvoja šios viešosios tvarkos apsaugos municipalinės tarnybas (nuovados) derinti savo darbą su dabar esančiais vidaus reikalų skyriais? Kaip tai įsivaizduojama praktiškai? Vidaus reikalų valdyba yra ir Panevėžyje, ir Vilniuje, ir Kaune, ir Šiauliuose, ir jos savo funkcijas vykdo. Kaip derinsis - ar bus jų žinioje, ar visiškai atskirai? Nes praktiškai bus dvi viešosios tarnybos.

J.LIAUČIUS. Ne, čia negalima jokiu būdu sutikti. Kaip minėjau, tų funk­cijų pavaldumo prasme visiškai atsisako Vidaus reikalų ministerija, jos per­duodamos vietinėms Taryboms. Tos funkcijos bus plečiamos ir reglamen­tuojamos savivaldybių nuožiūra. Sakykime, viešoji tvarka susideda iš tokių dalių: patrulinė tarnyba, budinčioji dalis, daboklė, kuri, mūsų nuomone, apima ir laikinąjį sulaikymą, vadinamą administraciniu areštu, išblaivinimo įstaiga, kvota, apylinkės ir nepilnamečių inspektorius. Štai jos ir veiks pagal ministerijos rekomendacijas ir metodiką, tačiau pačios spręs, kaip joms tvarkytis. Sakykime, Panevėžio rajone esantys miesteliai Ramygala arba Ra­guva norės turėti ir išlaikyti savo savivaldybės lėšomis vietoje dabartinio vieno galbūt du arba tris inspektorius, teikiant jiems visokeriopą pagalbą. Žadžiu, tvarkysis savo nuožiūra. Tai - jurisdikcijos perdavimas vietinėms savivaldybėms ir papildymas, sustiprinimas šitų tarnybų.

V.ŠADREIKA. Jeigu galima, dar? Ar šios nuovados turės kvotos teisę?

J.LIAUČIUS. Taip. Į tas penkias viešosios tvarkos apsaugos funkcijas be patrulinės tarnybos, budinčios daboklės, apylinkės ir nepilnamečių inspek­toriaus įeina ir kvota. Ir išblaivinimo kambarys arba įstaiga.

V.ŠADREIKA. Pagal tai, kaip jūs atsakėte, gerbiamasis kolega, ar nereikė­tų viso to ir įvardinti šiame nutarime, nes jis yra labai abstraktus ir sunkiai suprantamas. Kai aš susipažinau su šiuo tekstu, man, kaip teisininkui, kaip advokatui daug kas buvo neaišku.

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Šadreika, tai jau pasisakymas, mes jums būtinai suteiksime žodį.

J.LIAUČIUS. Ačiū už jūsų klausimą, bet įstatyme aiškinti, kas yra viešo­sios tvarkos sąvoka, manau, nereikėtų. Man iki šiol nekėlė abejonių, kas turi sudaryti viešosios tvarkos apsaugos tarnybą. Manyčiau, kad įstatyme to aiš­kinti nereikėtų.

PIRMININKAS. Deputate J.Prapiesti, prašom.

J.PRAPIESTIS. Man gaila, kad komisija negalėjo svarstyti šio nutarimo, negalėjo dalyvauti Krašto apsaugos komisijos posėdyje, nors buvome kvies­ti, todėl klausimų mūsų komisija turi daug. Taigi ar jūs garantuoti, kad ne per didelė rizika eksperimentuoti tokiu gana neramiu, sudėtingu metu Res­publikos miestuose, pačiuose didžiausiuose miestuose? Ten, kur didžiausia įtampa ir kur sunkiausia kriminogeninė situacija? Ar nereikėtų kur nors kitur pabandyti?

J.LIAUČIUS. Ačiū. Aš norėčiau apskritai iš leksikono išmesti žodį "ga­rantuoti" ir jo bet kokiais atvejais nevartoti. Čia rizikos nėra, kadangi aš dar kartą sakau, tai nėra naujas dalykas. Tos viešosios tvarkos apsaugos tarnybos ir dabar funkcionuoja. Čia tik norima jas sunorminti, suvienodinti teisiškai su įstatymų pagrindais. Tai - juridinis sulyginimas, suvienodinimas. Na, o dėl eksperimento didžiuosiuose miestuose, tai, mūsų nuomone, jų sustipri­nimas kaip tik galėtų padaryti poveikį ir aplinkiniams rajonams. Pavyzdžiui, Panevėžyje vidaus reikalų valdybos viršininko paskaičiavimu papildomai reikėtų priimti dar 60 žmonių į šią viešosios tvarkos apsaugos tarnybą. Tuomet galėtų teikti pagalbą ir aplinkiniams. O pradėti nuo visos Respubli­kos miestų (apie tai mes mąstėme) mums pasirodė netikslinga. Jūsų komisi­jai šio nutarimo projektas buvo pateiktas prieš dvi savaites. Manau, jūs turėjote galimybę išdėstyti savo nuomonę.

PIRMININKAS. Dar kartą deputatas J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Teisingai, bet mes visada tokius klausimus sprendžiame pasiklausę praktikų, specialistų nuomonės. Taigi mes norėtume dar prie šio klausimo grįžti.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų deputatai neturi? Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Ar yra kas nors užsirašęs kalbėti? Prašom. Aukščiausiosios Tary­bos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Noriu tik pora pastabų. Gal tikslinga būtų pirmajame punkte įvardinti, kokie tie Respublikos miestai. Tai yra tam tikras statusas, kas domisi, tai žino, kokie miestai įeina į tą sąvoką, bet šiaip gali pasirodyti, kad visų miestų savivaldybėms tai pavedama. Todėl jeigu išbraukiamas Birš­tonas, kuris būtų tam tikras indikatorius, apie ką kalbama, tai geriau įvardin­ti visus - Vilnius, Kaunas, Panevėžys ir taip toliau, kurie turi Respublikos miesto statusą. Čia vyko eksperimento tvarka. Aš nežinau, ar reikia tokio atsiprašomojo ar pateisinamojo žodžio. Estijoje labai ramiai priimtas Poli­cijos įstatymas ir jau važinėja policijos mašinos su užrašu "Policija". Munici­palinė miestų policija veikia bent jau kai kuriuose didžiuosiuose miestuose. Taip pat norėčiau paklausti tų, kurie ruošė šią nuostatą - ar konsultavosi, ar dalijosi, pavyzdžiui, estų patyrimu?

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Liaučius atsakys.

J.LIAUČIUS. Mūsų susirinkime dalyvavo vidaus reikalų ministras. Jis apibūdino ir plačiau paaiškino Talino miesto Tarybos priimtą sprendimą, jog patrulinėms tarnyboms padidinti priedai už šią tarnybą, mokamas didelis priedas už estų kalbos mokymąsi milicijoje. Jie nežiūri į tuos dalykus taip atsargiai, kaip mes. Dėl dviejų gerbiamojo Pirmininko pastabų. Iš tikrųjų, kadangi tai lies platų visuomenės ratą, tikslinga išvardinti pirmajame punkte nurodytus miestus.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas, prašom.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai! Man labai gaila, kad Teisinės sistemos komisijai dar kyla visokių klausimų. Mes tikrai su tos komisijos nariais labai aktyviai konsultavomės ir gaila, kad vėl iškyla tai, kas jau buvo aptarta ir suderinta. Šis nutarimas praktiškai yra tik įžanga į tą milicijos ar policijos (kaip mes jau norėtume vadinti) įstatymą, kuris yra ruošiamas ir po kurio laiko bus pateiktas jūsų teismui. Tai bus jau antra redakcija to Milici­jos įstatymo, kurį jūs gavote, atvykę į pirmąją sesiją.

Visiškai sutinku su gerbiamojo Pirmininko pastaba, kad reikėtų įvardinti visus miestus, kad visiems būtų aišku, o ne tik specialistams, ir kad nekiltų po to tam tikrų nesusipratimų. Tų miestų yra ne tiek daug ir visiems viskas būtų aišku.

Taip pat galbūt verta būtų iš karto vadinti ne milicija, o policija, munici­paline policija, pratintis prie to termino, kuris yra tikrai tikslesnis. Čia buvo iškilę problemų, ar mes derinome su visomis ministerijomis? Taip: pats Milicijos įstatymo projektas yra apėjęs, jeigu taip galima sakyti, kontrolės ratą per visas ministerijas. Čia yra tik dalis to įstatymo. Ji taip pat buvo peržiūrėta visuose lygiuose ir niekam jokių nesusipratimų nesukėlė. Aišku, labai svarbus yra finansavimo klausimas. Apie tai gerbiamasis J.Liaučius minėjo (ir su ministerija yra suderinta), kad finansavimo klausimas praktiš­kai bus sprendžiamas etapais. Šiandien netgi pati ministerija nėra dar išsp­rendusi savo finansavimo problemos. Tai turi padaryti Ministrų Taryba ir kol nebus visiškai išspręstas finansavimo klausimas pačiai ministerijai, ji finansuos šias tarnybas. Savivaldybėms, kol nėra biudžeto įstatymo ir jos negali normaliai papildyti savo biudžeto, aišku, kiltų problemų. Tačiau jau ir šiandien kai kurios savivaldybės yra numačiusios lėšas būtent šitoms tarny­boms. Taigi jau ir šiandien jos galėtų, gavusios savus pavaldžius tuos munici­palinės policijos padalinius, juos išplėsti bent tiek, kiek yra pajėgios. O ateityje galės plėsti ir toliau, nes pagal Biudžeto įstatymą finansų savivaldy­bės tikrai turėtų turėti daugiau. Taigi finansiniai dalykai yra suderinti.

Dabar dėl Vidaus reikalų ministerijos ir šių tarnybų ryšių. Tie dalykai taip pat yra suderinti, mes labai kruopščiai tai aptarėme - ir su ministru, ir su jo pavaduotojais. Antrajame punkte labai aiškiai pasakyta, kad visą meto­dinę ir kitokią pagalbą teikia ministerija. Municipalinės tarnybos keičiasi informacija su Vidaus reikalų ministerija ir koordinuoja savo veiksmus, jeigu to reikia. Sakykim, ministerija kažkokios operacijos vykdymui gali pasitelkti municipalinę tarnybą. Tai irgi labai svarbu.

Taigi kiek mes nagrinėjome šį projektą, atrodo, kad pavyko visus klausi­mus suderinti pakankamai kruopščiai ir jam įgyvendinti tuose Respublikos miestuose problemų nekyla. Tuo labiau, kad ir šie Respublikos miestai pasiruošę tai padaryti.

B.V.RUPEIKA. Ar galima paklausti vieną iš projekto autorių? Kaip pro­jekto autoriai galvoja apie šių būrių arba padalinių, arba municipalinės policijos apginklavimą?

S.PEČELIŪNAS. Taip, čia svarbus klausimas, bet aš matau, kad kai kas galvoja, kad yra kuriama kažkas visiškai naujo. Tai nėra naujas padalinys, tai - egzistuojančio padalinio perdavimas kitam pavaldumui, savivaldybės pa­valdumui, su teise jį išplėsti, jeigu tam yra lėšų.

B.V.RUPEIKA. Perimant tuos pačius ginklus, taip?

S.PEČELIŪNAS. Taip, su visišku aprūpinimu. Ir ministerija pasiryžusi tai padaryti. Vienintelė problema, tai - patalpų klausimas. Savivaldybė turėtų, jeigu norėtų plėstis, surasti patalpų ir daboklėms, ir kitiems dalykams. Manau, tai normalus dalykas.

B.V.RUPEIKA. Bet principinis dalykas (manau, ne tik mane domina) ­šaunamieji ginklai taip pat bus jų dispozicijoje?

S.PEČELIŪNAS. Be abejo, ir transportas, ir visa kita, ko reikia, kad municipalinė policija normaliai funkcionuotų, kad ji atliktų savo funkcijas.

PIRMININKAS. Deputatas V.Šadreika.

V.ŠADREIKA. Aš norėjau paklausti. Mūsų nepriklausomos Respublikos teritorijoje funkcionuoja daug sąjunginių įmonių. Suprantama, ši municipa­linė tarnyba ar policija saugos ne tik mus, bet saugos ir tas įmones, tai yra ir jų turtą. Ar negalvojate kaip nors suteikti teisę arba įpareigoti, kad tos įmonės skirtų specialiai municipalitetui, vietos savivaldybei lėšų, ir tai nu­matyti pačiame nutarime? Tai padėtų sukaupti lėšų ne iš mūsų biudžeto, bet iš tos įmonės. Anksčiau, kiek žinau, pačių įmonių vadovai Vilniuje kaip tik siūlė tai. Ir Radijo komponentų gamykla, ir įvairios kitos. Ar negalvojate, kad tai reikėtų numatyti šiame nutarime?

S.PEČELIŪNAS.  Ačiū už klausimą. Tai, aišku, svarbus dalykas, bet tai jau yra truputį kitas klausimas, tai yra taip vadinama nežinybinė apsauga. Ir man atrodo, kad mes turime siekti, kad gamyklos pačios rūpintųsi savo turto apsauga. Tai vienas klausimas. Antras - jeigu tos gamyklos norės ir kreipsis į savivaldybę, kad jos padaliniai užtikrintų apsaugą, tuomet jos, aišku, turės sudaryti sutartį su savivaldybe ir skirti tam lėšas. Čia neužkertamas kelias tam variantui, kokį jūs siūlote. Jos galės tai daryti savivaldybės jėgomis, bet už savo pinigus.

PIRMININKAS. Deputatas V.Terleckas, prašom.

V.TERLECKAS. Kaip jums atrodo, gerbiamasis deputate, kas būtų pi­giau - ar stiprinti egzistuojančią miliciją, ar kurti municipalinę?

S.PEČELIŪNAS. Čia truputį retorinis klausimas.

V.TERLECKAS. Nemanau.

S.PEČELIŪNAS. Todėl, kad tai jau seniai aptartas dalykas, ir, atrodo, su­tarimas rastas - mes norime išskirti policiją į dvi dalis: į vietinę arba munici­palinę ir taip vadinamą respublikinę. Jų uždaviniai ir funkcijos yra visiškai skirtingos. Dabar vienas padalinys užsiima viskuo nuo pradžios iki galo, o mes norime juos išskirti. Ir aš nemanau, kad mes turėtume žiūrėti, kas bus pigiau - žiūrėkime, kas geriau funkcionuos ir kas saugiau mums visiems.

V.TERLECKAS. Ačiū, bet jūs manęs neįtikinote. Ir dar vienas klausimas. Dabartinėmis ypatingomis sąlygomis viešąją tvarką reikia decentralizuoti ar atvirkščiai - centralizuoti?

S.PEČELIŪNAS. Dėl centralizavimo. Mes išnagrinėjome ir estų patyri­mą, ir konsultavomės su ministru - visame pasaulyje veikia tokia sistema ­municipalinės policijos ir respublikinės policijos. Ji daug efektyvesnė, o jeigu įvertinsime tai, ką aš sakiau, kad jos tarpusavyje turi koordinuoti savo veiks­mus, tai tas efektyvumo tikrai nesumažina, ir tai nėra koks nors jėgų iškrai­pymas, o efektyvesnis tų jėgų panaudojimas.

PIRMININKAS. Kuris iš judviejų dabar klaus? Deputatas V.Šadreika, prašom.

V.ŠADREIKA. Gerbiamasis J.Liaučius minėjo, kad domėjosi, kaip yra Estijoje. Iš tikrųjų aš žinau, kad Estijoje yra tas labai geras pradas dėl municipalinės policijos. Malonėkite pasakyti, ar jūs turite ir ar susipažinote su estų įstatyminiais aktais dėl municipalinės policijos? Ar tik išklausėte ministro informaciją?

S.PEČELIŪNAS. Ne, pačių aktų aš asmeniškai nemačiau. Mes savo komi­sijoje esame pasiskirstę, kas kokiais klausimais užsiima, gal šį klausimą reikėtų adresuoti gerbiamajam J.Liaučiui, kad jis atsakytų.

V.ŠADREIKA. Aišku. Ačiū. Aš esu matęs jų tik projektą...

PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius atsakys jums tiksliau, prašom.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis deputate, iš tikrųjų jūsų klausimai tampa pas­kaitiniais. Kaip minėjau, mes šiandien sprendžiame vieną klausimą - viešo­sios tvarkos apsaugos funkcijos perdavimą municipalinei tarybai, o ne apsk­ritai apie estų arba Lietuvos policijos ar milicijos įstatymą. Jau praėjo du mėnesiai, o mes niekaip negalime užtikrinti piliečių viešosios tvarkos apsau­gos. Štai kodėl mes norime nelaukdami tą vieną funkciją, įforminus šiuo įstatymu, paleisti į gyvenimą, o ne laukti dar pusę metų projekto ir apskritai visą laiką laukti. Aš suprantu gerbiamojo deputato V.Terlecko nerimą. Be abejo, būtų gerai iš karto viską išspręsti, bet šiuo metu to padaryti neįmanoma.

Dėl centralizacijos ar decentralizacijos mes nieko naujo Lietuvoje nesu­galvosime, o seksime pasaulio ir estų pavyzdžiu, kad policija arba milicija remiasi dviem principais, tai yra ministro vienvaldiškumu ir antra - statuti­niais santykiais, nesvarbu, ar tai būtų vietinė, ar, sakykime, respublikinė milicija. Čia yra specifika ir mes iš šitos specifikos rėmų neišeisime.

V.ŠADREIKA. Aš noriu atsakyti gerbiamajam J.Liaučiui. Mano klausi­mas buvo konkretus. Ar susipažinta su estų įstatymu? Aš esu matęs jų projektą prieš 2 mėnesius ir manau, kad komisija, ruošdama projektą 2 mėnesius, tikrai galėjo su juo susipažinti. Ten yra ne kažkokia deklaracija, bet nustatytos tikros normos.

PIRMININKAS. Belieka nusistebėti, gerbiamasis deputate V.Šadreika, kad jūs, žinodamas, kad komisija rengia projektą, tik dabar tai sakote. Pra­šom. Deputatas Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš nenoriu paklausti. Aš tik noriu pasakyti repliką.

PIRMININKAS. Tada padėkokime pranešėjui, nes daugiau klausimų nebus. Dėkojame, gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai. Prašom.

V.P.PLEČKAITIS. Čia, matyt, kalbama, kaip jau minėjo gerbiamasis J.Liaučius, apie centralizaciją ir decentralizaciją, kur decentralizacija apskri­tai yra kur kas pažangesnis procesas, ir taip yra visame pasaulyje. Turime jau ir kaimynų pavyzdį. Tai viena. Antra - ar mes norime didesnio teisėtumo ir tvarkos mūsų miestuose, ypač dideliuose miestuose? Jeigu mes esame suin­teresuoti, kad tokia tvarka būtų, o ji yra, mes visi matome, pašlijusi, tai būtina šį nutarimą kuo greičiau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas nors nori pasisakyti? Tada aš taip pat norėčiau trumpą repliką. Susidaro keista situacija. Lietuvoje, ypač didžiuo­siuose miestuose, yra daug žmonių, kurie norėtų prisidėti prie viešosios tvarkos palaikymo, ir norėtų prisidėti ne šiaip sau - priešokiais, o kiek įmanoma profesionaliai. Yra Vidaus reikalų ministerijos sutikimas jau dabar pradėti steigti municipalinę policiją, yra daugumos savivaldybių noras taip pat tokį organą steigti. Kliūtis viena - neturime milicijos ar policijos įstatymo. Ir dar nei šiandien, nei rytoj neturėsime. Galimybė išeiti iš susida­riusios situacijos taip pat yra priimant tokį - ar pataisytą, ar panašų ­nutarimą. Staiga kyla tokia problema - dalis deputatų kažkodėl aiškiai rodo nenorą tai daryti. Man visiškai nesuprantama. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad pertraukos metu teisininkai...

BALSAS IŠ SALĖS Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, ar galima pabaigti? Manau, kad pietų pertraukos metu, blogiausiu atveju iki kitos dienos Teisinės sistemos komi­sija galėtų pasižiūrėti, pateikti savo išvadas, bet, aišku, vilkinti nereikėtų. Deputatas G.Ramonas prieš tai norėjo.

G.RAMONAS. Jūs pasakėte, kad yra labai daug pasiruošusių žmonių. Kuria prasme pasiruošusių? Ar teisiškai, ar fiziškai, ar tik noras yra didelis?

PIRMININKAS. Taip, noras.

G.RAMONAS. Noras. Bet man atrodo, kad noras turi būti dar ir kvalifi­kuotas noras.

PIRMININKAS. Be jokios abejonės, kvalifikacija pati neatsiranda, ją rei­kia pradėti tobulinti. Deputate J.Prapiesti, prašom.

J.PRAPIESTIS. Atsiprašau, ar jūs nesuklydote, sakydamas, kad tie, kurie klausia ir nori išsiaiškinti visus aspektus, tai rodo jų nenorą priimti šį įstaty­mą ir padaryti šiokią tokią tvarką?

PIRMININKAS. Man taip pasirodė. Aš nesakau, kad tie žmonės pasisakė prieš, bet iš klausimų susidarė toks įspūdis.

J.PRAPIESTIS. Prašyčiau savo vertinimus kitą kartą labiau apgalvoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

V.ŠADREIKA. Atleiskite, gerbiamasis pirmininke, mes turėtume laikytis reglamento. Taip buvo ir vakar, tas tęsiasi ir šiandien. Jūs replikuojate ir vertinate kiekvieno deputato pasisakymą. Aš noriu išsiaiškinti ir manau, kad pirmininkui tokia teisė nesuteikta. Prašyčiau laikytis reglamento.

PIRMININKAS. Taip, visai teisingai. Naujojo reglamento projekte tokia teisė nesuteikta. Prieš sakydamas savo repliką, aš pasakiau, kad taip pat noriu tarti savo žodį. Naujajame reglamente tokios galimybės taip pat nebus. Senajame tai yra. Toli gražu ne kiekvieną pasisakantį replikavau, o pasisakiau apibendrindamas.

PIRMININKAS (B.J.KUZMICKAS). Posėdžio pirmininkas taip pat yra deputatas. Galbūt tam tikrais momentais reikia sustabdyti jo, kaip pirminin­ko funkcijas ir leisti jam pabūti deputatu, o paskui vėl grįžti prie šių pareigų.

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALAS). Ačiū. Gerbiamieji, gal iš tikrųjų grįž­kime prie reikalo. Manau, kad yra galimybė šiandien pabandyti išsiaiškinti, ar galima priiminėti įstatymą, ar negalima, bet, manau, grįžti šiandien kokiu nors būdu prie jo mes turėsime. Prašom. Aukščiausiosios Tarybos Pirminin­kas.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pasiūlyti gerbiamiesiems kolegoms de­putatams žiūrėti tik į esmines problemas, nesismulkinti tarpusavio repliko­mis. Gal pavyktų pertraukos metu išsiaiškinti, kas dar neaišku, kad šiandien galima būtų priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Artėja pertrauka. Prieš pertrauką deputatė R.Ras­tauskienė norėjo pasakyti repliką ne pagal darbotvarkę. Prašom.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai! Prieš keletą savaičių aš kreipiausi į Mandatų ir etikos komisiją, prašydama, kad ji apsvarstytų vieną mano požiūriu gana svarbų klausimą. Tas klausimas buvo tiek dėl deputatų, tiek dėl mūsų svečių, dalyvaujančių sesijoje, tiek galų gale ir dėl nuolat stebinčių mūsų darbą rūkymo apačioje, prie pat centrinio įėjimo, po herbu ir po trispalve valstybine vėliava. Šis mano pareiškimas ar prašymas nebuvo išnagrinėtas taip, kaip aš pageidavau, todėl dabar noriu atkreipti jūsų dėme­sį ir kreiptis į jus iš šios tribūnos. Turbūt visame civilizuotame pasaulyje dabar labai stipriai kovojama prieš rūkymą ir jeigu parlamentas, sakykim, žmonių miniai, susirinkusiai šalia rūmų ir praeiviams rodo tokį pavyzdį, nemanau, kad tai pati geriausia vieta rūkymui. Labai gaila, kad šį pareiškimą man tenka skirti ne tik deputatams vyrams, bet ir moteriai žurnalistei, nuo­lat stebinčiai mūsų darbą, nesigėdijančiai rūkyti po pat Lietuvos trispalve. Ačiū už dėmesį. (Plojimai.)

PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš tik norėjau pasakyti, kad yra tokia teisė - daryti ar nedaryti. Aš, kaip Piliečių teisių komisijos narys, paprašyčiau įsteigti rūkymo kambarį. Tai būtų labai gera išeitis. Todėl, kad aš neįsivaizduoju kito parlamento, kur dar galėtų vietoje gvardijos stovėti rūkantis parlamentaras. Aš tik tiek norėjau pasaky­ti. Visiškai pritariu gerbiamajai deputatei R.Rastauskienei.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai! Mes tikrai reagavome į deputatės prašymą. Kreipėmės į rūkorių grupę, siūlydami jiems rūkyti ne po vėliava, o prie šoninio įėjimo. Man regis, deputatai iš pradžių paklausė, bet, matyt, greitai vėl užmiršo tą pasiūlymą. Taigi manau, kad ši problema yra išspren­džiama. Galima išeiti pro Priimamąjį ir rūkyti šone. Ten netgi patogiau - yra suoliukai, galima atsisėsti, galima pasigėrėti fontanu.

PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 12 valandos. Po pertraukos balsavimas. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, dauguma mūsų sugrįžo iš Ministrų Tarybos posėdžio ir turėtų būti kvorumas. Prašom susirinkti nevėluojant.

PERTRAUKA

Buvusio LR Užsienio reikalų ministro J.Urbšio kreipimasis į visus Lietuvos žmones

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti į savo vietas. Gerbiamieji deputatai, deputatas A.Norvilas yra atsivežęs buvusio Lietuvos už­sienio reikalų ministro visų gerbiamo J.Urbšio pareiškimą Aukščiausiajai Tarybai. Ar mes nesutiktume išklausyti dabar, kol galėsim pereiti prie balsavimo? Prašom.

A.NORVILAS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Šis kreipimasis - ne į Aukščiausiąją Tarybą. Šis kreipimasis - į visus Lietuvos žmones. Gerbiamasis J.Urbšys įgaliojo mane kreiptis iš šios tribūnos ir perduoti šį tekstą masinės informacijos priemonėmis.

"Broliai, seserys, lietuviai ir nelietuviai! Visi Lietuvos patriotai! Visi geros valios žmonės! Būkite pasveikinti. Gyvename nelengvą tarpsnį ­kovos dėl susigrąžinimo to, ką sutarę su Hitleriu 1940 metais, karine jėga išplėšė mums Stalinas. Atėmė tada iš mūsų brangiausią kiekvienos tautos vertybę - pilnakraujo būvio ir išlikimo sąlygą ir laidą - valstybinę ,mūsų nepriklausomybę. Tauta niekada su ta netektim nesusitaikė. Vyko nuolatinės dvasinės ir fizinės galėtynės, netgi daug gyvybių paglemžusios kruvinos grumtynės. Tos galėtynės ir pareikalavo iš tautos aibę aukų. Tačiau pralietas kraujas, išraudotos ašaros, dvasios ir kūno kančios neliko bevaisės. Visa tai įleido į geriausias tautos dukterų ir sūnų sielas gyvybingus daigus, kurie, vis stiprėdami, laukia tautos pavasario atgaivos.

Tas pavasaris atėjo. Iš rytų šalies padvelkė pertvarkos ir viešumo vėjai, iš tos pačios šalies, iš kurios ilgus dešimtmečius pūtė dvasią stingdantis žvarbis. Iš pradžių Lietuva, sakytum, apstulbo - taip buvo tas dvelksmas netikėtas ir tarsi nepatikimas. Tačiau ir visa Lietuva pasinešė į pertvarką, į savo pertvar­ką. Minėti gyvybingieji daigai prasikalė pro stingio plutą, sulapojo, suvešėjo, pražydo spalvingais trispalviais, garsingais kūrybinio susijaudinimo ir džiaugsmo ašaromis drėkinamais sąskrydžiais.

Lietuva! Lietuva! Lietuva! Skrido po visą kraštą išsiilgimo ir meilės šauksmas. Gimė Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis, išgarsinęs savo ir Lietuvos vardą po visą pasaulį, pradžioje sutelkęs visas gyvąsias tautos jėgas. Viena greta su visais žygiavo ir tautos idealams ištikimi komunistai. Į Sąjūdžio pirmininkus savo dvasios švytėjimu iškilo Vytautas Landsbergis. Žmonės kone vienu balsu skelbė: tegyvuoja vienybė! Vienybėje mūsų galybė! Lietuva prie svetimo likimo buvo prisegta dviem plieniniais lynais - kariniu admi­nistraciniu ir partiniu. Pastarasis vyravo. Stalinas, paklaustas kartą, ar sąjun­ginė respublika tikrai panorusi gali išeiti iš Sovietų Sąjungos sudėties, atsa­kė: taip, panorusi gali, bet kiekvienoje respublikoje tam ir yra Komunistų partija, kad ji niekada to nepanorėtų. Taip sakydamas, jis patvirtino, kad TSKP sovietinėje santvarkoje yra tikroji valdžia.

Šitoje šviesoje pažvelkime į 20-ąjį LKP suvažiavimą, atjungusį ją nuo svetimos priklausomybės ir suteikusį jai aiškų savarankiškos partijos veidą, partijos, kreipiančios savo narius į bendrą nepriklausomybės atgavimo žygį. Svarbiausiu to įvykio architektu buvo ir tebėra Algirdas Brazauskas. Taip atrodė matomos politinės jėgos prieš rinkimus. Nematomi politiniai polinkiai slypėjo rinkėjų galvose. Laimėjo Sąjūdžio remiami kandidatai. Jie gavo aiškią daugumą naujoje Aukščiausiojoje Taryboje ir buvo visai natūralu, kad tos Tarybos pirmininku tapo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Aiškus daugumos rėmėjų mandatas deputatams buvo siekti nepriklausomybės atstatymo. Atrodė, kad šiais pertvarkos, viešumo ir naujo mąstymo laikais, kada atitaisoma tiek Stalino nusikaltimų, turėtų būti be didelių sunkumų ir painiavos ir ši jo agresijos bei aneksijos pasekmė atitai­syta. Juo labiau turėtų būti tai padaryta po 1989 metų gruodžio 24 dienos TSRS Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo, pasmerkusio Molotovo-Ribentropo slaptuosius protokolus ir konstatavusio, jog, cituoju: "Stalinas ir jo pakalikai juos (tuos protokolus) panaudojo ultimatumams kelti ir jėgos spaudimui daryti kitoms valstybėms, pažeidžiant teisinius joms priimtus įsipareigojimus". Citata baigta.

Visa, kas šioje citatoje pasakyta, buvo Tarybų Sąjungos padaryta Lietuvai. Tai Stalino ir jo pakalikų buvo 1940 metų birželio 14 dieną iškeltas karo paskelbimui prilygstantis ultimatumas ir karinės jėgos pažeisti teisiniai So­vietų Sąjungos sutartiniai įsipareigojimai Lietuvai. Tai visų pirma palietė tuos Sovietų Sąjungos įsipareigojimus Lietuvai, kurie buvo nustatyti 1939 metų spalio 10 dienos Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutar­timi. Ją, nekalbant kol kas apie visas ankstesnes sutartis, Stalinas sulaužė savo nukreipta prieš Lietuvą agresija ir aneksija. Jeigu naujai mąstome, jeigu kalbame apie teisingumą ir teisėtumą, jeigu atitaisomi Stalino padaryti neteisėtumai ir nusikaltimai vidaus politikos srityje, tai savaime prašosi atitaisomas ir kalbamas nusikaltimas prieš Lietuvą.

Ar taip daroma? Lyg tik Lietuva pajudėjo savo akivaizdžiai pažeistos teisės link, tuoj į sceną išėjo represijų arsenalas - desantininkai, papildomi kariuomenės daliniai, tankų, sraigtasparnių ūžimas, burzgesys, įstaigų užė­mimas, penktosios kolonos suaktyvėjimas, karo laivų patruliavimas Klaipė­dos uosto prieigose, Lietuvos sienų uždarymas, uždraudimas geležinkeliams transportuoti Lietuvos krovinius. Pagaliau ekonominė blokada. Tikslas ­paguldyti Lietuvą ant menčių, sukiršinti gyventojus vienus prieš kitus ir ypačiai prieš valstybės vadovus. Vieniems įteigiama, kad Sąjūdis ir Lands­bergis šiokie, tokie ir anokie, kitiems - savarankiška LKP ir Brazauskas ­pasalūnai, kone perversmo rengėjai. Visur junti kažkokią centro  ranką ­skaldyk ir valdyk. Būkime budrūs, vieningi, neduokime per daug valios liežu­viams, kad nesimataruotų jie reikia kur ar nereikia. Nesiduokime provokuo­jami.

Baigdamas kviečiu visus Lietuvos piliečius pasitikėti savo išrinktaisiais valstybės valdymo organais ir jų veiklos žygiais Lietuvos labui. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse! Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!

Kaunas, 1990 m. gegužės 22 d.

Juozas Urbšys".

(Plojimai.) Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji Lietuvos žmonės! Vakar labai vėlai buvau pas gerbiamąjį J.Urbšį ir kai ką jo įgaliotas esu pasakyti žodžiu. Gerbiamasis J.Urbšys kviečia visus ypač šiuo metu nesileis­ti į smulkius skaldytojiškus veiksmus. Ne tik deputatus, ne tiek deputatus, kiek visus Lietuvos žmones. Gerbiamieji, tai Juozo Urbšio žodžiai (manau, kad teisingai išreiškiu mintį) - mes laisvės be aukų nepasieksime. Tos aukos kol kas minimalios. Būkite pasirengę! Tai sako žmogus, duok Dieve, mums sulaukti jo amžių, ir sako, aš esu pasiruošęs būti ir be duonos, ir be sviesto, ir apriboti savo poreikius šilumai ir vandeniui, ir kam tik reikia. Ir tam kviečia visus. Negi mes, mūsų karta, jaunesnė karta, esame silpnesni už šį žmogų, tokį kelią nuėjusį, tiek mačiusį, tiek atkentėjusį ir tokio amžiaus sulaukusį? Broliai, Lietuvos žmonės (vėl gerbiamojo J.Urbšio žodžiai), turėkite sarma­tos, turėkite sarmatos eilėse burbėdami, turėkite sarmatos nepriteklius keikdami. Jeigu tik tokie mūsų praradimai bus, tai, ako, žinokite, kad šią laisvę mes atgavome už dyka. Ačiū. (Plojimai.)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Norėčiau, tikėdamasis, kad grei­tai susirinks tiek deputatų, kiek reikia, perskaityti pavardes tų, kurie nedalyvauja. Deputatas B.Genzelis buvo užsirašęs pirmajame posėdyje, bet nebėra. Deputatas L.Sabutis - Vilniaus sesijoje, deputatas K.Antanavičius - koman­diruotėje, deputatas Z.Balcevičius buvo, bet nebėra, deputatas A.V.Patackas buvo, bet nebėra, deputatas Č.V.Stankevičius - komandiruotėje, depu­tatas V.Paliūnas nežinau kur. Deputatas R.Paulauskas atsiprašęs išvyko.

BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, deputatas V.Paliūnas Senato sesijoje Vytauto Didžiojo universitete.

PIRMININKAS. Niekam iš anksto nebuvo pranešta.

TAS PATS BALSAS. Buvo pranešta. Jis paliko raštelį.

Z.JUKNEVIČIUS. Sekretoriate niekas nesiteiravo, prieš pateikdamas tuos sąrašus. Deputatai A.Karoblis, V.Paliūnas ir A.V.Patackas dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus rinkimuose Senato posėdyje Kaune. Mes turime tokių pranešimų, bet niekas mūsų nesiteirauja prieš skelbiant.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Tada jūs mane pataisysite, jeigu aš suklysiu. Deputatas K.Glaveckas išėjęs į Finansų ministeriją, atrodo, su deputatu E.Vilku svarstyti mokesčių įstatymą. Deputatas R.Valatka...

Z.JUKNEVIČIUS. Kiek iš spaudos žinome, jis yra Vakarų Vokietijoje, bet sekretoriatui nepranešta.

PIRMININKAS. Kas deputatą R.Valatką siuntė, gal deputatas J.V.Palec­kis galėtų pasakyti? Deputato A.V.Ulbos taip pat jau kiek laiko nėra, man regis, irgi nėra pranešta.

Z.JUKNEVIČIUS. Deputatas A.V.Ulba sirgo. Jam buvo balso stygų užde­gimas. Jis dar gydosi ambulatoriškai.

PIRMININKAS. Deputatas E.Bičkauskas Maskvoje, deputatas A.Karoblis, kaip pranešta, Kaune, Senato posėdyje, deputatas M.Laurinkus buvo pasirodęs, bet dingo, deputatas V.Pikturna, rodos, nebuvo pranešęs.

Z.JUKNEVIČIUS. Deputatas V.Pikturna vakar pranešė, kad jis dalyvauja rajono Tarybos sesijoje.

PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas buvo ir yra, deputatas Z.Vaišvila - nežinau.

Z.JUKNEVIČIUS. Serga.

PIRMININKAS. Aš žinau, kad jis serga, bet jis buvo kelias dienas. Depu­tatas S.Kašauskas - komandiruotėje, deputatas M.Arlauskas - nežinau, ar yra pranešęs, deputatas P.Aksomaitis taip pat nežinau, ar yra pranešęs.

Z.JUKNEVIČIUS. Deputatas P.Aksomaitis pranešė, kad dalyvauja rajono Tarybos sesijoje.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus taip pat vakar pranešė apie tai ir prašė, kad būtų išleistas. Deputatas J.Minkevičius Varšuvoje. Jį komandira­vo kas nors iš Aukščiausiosios Tarybos? Deputatas S.Kropas yra Vilniaus Tarybos sesijoje, deputatas V.Žiemelis bent manęs neinformavo, deputatas L.Apšega - nežinau.

Z.JUKNEVIČIUS. L.Apšega taip pat pranešė, kad šiandien rajono Tary­bos sesija.

PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys - nežinau. Buvo. Deputatas Č.Ku­daba - išėjo į darbą, žinoma, ten yra svarbu. Deputatas S.Pirožkovas jau kiek laiko nesilanko, deputatas Č.Juršėnas taip pat turbūt išėjo į darbą.

Z.JUKNEVIČIUS. Į Ministrų Tarybą jis išėjo.

PIRMININKAS. Vadinasi, į darbą. Deputatai S.Peško, S.Akanovičius, E.Tomaševičius, R.Maceikianecas, matyt, sesijoje.

PIRMININKAS. Deputatas B.V.Rupeika tik nepažymėtas, bet jis yra.

B.V.RUPEIKA. Galiu paliudyti, pažiūrėkite į mane.

PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys nieko nesakė.

Z.JUKNEVIČIUS. Atsiprašau, deputatas B.Lubys perdavė, kad jis išvyksta į komandiruotę į Angliją. Kas išsiuntė, aš nežinau, bet jis informavo sekreto­riatą. Mes neturime teisės nei atleisti, nei uždrausti.

PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas Maskvoje, deputatė L.L.And­rikienė, kaip čia pranešta - komandiruotėje, deputatas E.Vilkas, kaip sakiau, išėjo svarstyti įstatymo, deputatas R.Gudaitis - Maskvoje, deputatas A.But­kevičius taip pat išėjo į darbą, deputatas J.Mačys...

Z.JUKNEVIČIUS. J.Mačys dar negrįžo iš Amerikos.

PIRMININKAS. Jau du mėnesiai. Deputatas R.Rudzys nežinau, ar ką nors sakė.

Z.JUKNEVIČIUS. Deputatai R.Rudzys, L.Šepetys ir R.R.Survila taip pat pranešė, kad jie dalyvauja Trakų rajono pirmojoje sesijoje.

PIRMININKAS. Deputatas J.Dringelis ir deputatė R.Gajauskaitė yra. Kiek dabar salėje yra deputatų?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. 84.

PIRMININKAS. Mano duomenimis, turėtų būti daugiau. Prašom suskai­čiuoti.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau, kad būtų įvesta tvarka. Ar užtenka to, kad mes parašome kažkokį raštelį? Vis dėlto reikėtų ar Prezidiumo atsik­lausti, ar ko. Kodėl mes dabar turime susirinkę sėdėti dėl to, kad žmonės nesąžiningi ir nelaiko savo pareiga būti čia. Eina kažkur į Finansų ministeri­ją kažką daryti, bet juk čia taip pat darbas, ten įstatymus svarsto, bet čia mes taip pat įstatymus svarstome. Įveskime tvarką galų gale. Aš nežinau, gal reikėtų prašyti Prezidiumo kažkokiu būdu suvaržyti mūsų veiklą. Mes, klai­pėdiečiai, gyvename toliausiai, bet daugiausiai čia sėdime. Daugiausia vil­niečiai čia taip daro.

B.V.RUPEIKA. Papildoma informacija diskusijoms. Šiuo metu salėje yra 88 deputatai.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš tik norėčiau pranešti, kad registruojant pateisi­nama laikoma tik tokia priežastis, kai yra Prezidiumo komandiruotėje. Visi tie rašteliai ir pranešimai, kad žmogus dirba, registruojami kaip nepateisinama priežastis. Ir bus skelbiama spaudoje, jeigu jūs nutarsite.

PIRMININKAS. Prašom.

L.N. RASIMAVIČIUS. Matyt, nėra vieningos nuomonės, kad skelbti spau­doje, pagaliau mes turime teisę. Tačiau pareiga visada turi būti aukščiau už teisę. Šią pareigą įvykdyti mums padėtų tai, jeigu mes plenarinius posėdžius darytume antradieniais ir trečiadieniais. Aš suprantu, kodėl taip padaryta. Ketvirtadieniais padaryta todėl, kad deputatai neišsivažinėtų. Tačiau efektas yra priešingas. Matyt, geriau antradieniais, trečiadieniais posėdžiauti, o ketvirtadieniais - penktadieniais darbas komisijose. Aš manau, kad tai padėtų.

PIRMININKAS. Aš ne visai sutikčiau su tuo, kad padaryta ketvirtadie­niais tam, kad neišsivažinėtų. Buvo siūloma daryti posėdžius antradieniais ir ketvirtadieniais būtent dėl to, kad būtų tarpas darbui komisijose trečiadienį, o ne keturi plenariniai posėdžiai iš eilės, kuriems ne visada galima gerai pasiruošti. Dabar, kadangi iki kvorumo trūksta šešių deputatų, ir aš nežinau, ar jie gali tuoj pat atsirasti, spręskime, ką daryti. Prašom.

E.ZINGERIS. Trumpa informacija dėl gerbiamojo J.Mačio. Užsienio rei­kalų komisija jo niekada niekur nėra siuntusi. Ir Jungtinėse Amerikos Vals­tijose nebuvo užplanuoti jokie darbai.

PIRMININKAS. Tai mes žinome. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį Užsienio reikalų komisij­os pirmininką, ką šiuo metu Užsienio reikalų komisija, taip pat Prezidiumas yra išsiuntęs į komandiruotę?

E.ZINGERIS. Labai nedaug žmonių - L.L.Andrikienė, V.Žiemelis, S.Kašauskas, K.Antanavičius, V.Katkus ir Č.V.Stankevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Deputatą E.Gentvilą Aukščiausioji Taryba yra komandiravusi į Alma-Atą. Čia nuskambėjo, kad jis lyg ir be pateisinamos priežas­ties.

A.SAKALAS. Ar galima retorinį klausimą? Be abejo, rajonų ir miestų Tarybų sesijos yra labai svarbus dalykas. Kaip žinome, šiandien vyksta ir Vilniaus Tarybos sesija. Į ją turbūt galėtų nueiti apie 20 deputatų, bet ar tai tokia svarbi priežastis, dėl kurios galima nedalyvauti Aukščiausiosios Tary­bos posėdyje? Tai grynai retorinis klausimas visiems mums pagalvoti.

PIRMININKAS. Ar turite kas nors konstruktyvių pasiūlymų?

BALSAS IŠ SALĖS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Papuolėme į tokią krizinę situaciją. Tuomet gal padary­kime darbą komisijoje iki trečios valandos ir tada susirinkime? Gal sugrįš iš

Vilniaus Tarybos sesijos tie, kurie į ją išvyko. Ir susitarkime, kad niekas neišvažiuos, nes praktiškai liko balsavimai. Reikia laikytis tvarkos.

PIRMININKAS. Deputatas V.Šadreika.

V.ŠADREIKA. Iš tikrųjų dabar gal reikėtų padaryti pertrauką ir padirbėti komisijose. Dabar sėdėjimas yra beprasmis.

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas, prašom.

J.BEINORTAS. Aš pritariu deputatui S.Pečeliūnui ir manau, kad būtų galima nesunkiai susisiekti su Vilniaus rajono Tarybos sale ir sužinoti, kiek mūsų deputatų gali čia būti 15 valandą. Mums trūksta 7 žmonių. Šešių?

PIRMININKAS. Deputatas B.V.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau pritarti deputatui Narcizui Rasimavičiui. Jo pasiūlymas siekti mūsų darbe konstruktyvumo yra perspektyvus, kadangi mes lyginame čia vykstančio darbo konstruktyvumą, rezultatyvumą su tuo darbu, kurį vis tiek privalome atlikti savo rinkiminėse apygardose. Ir štai ta kryptis, kurią iš pradžių buvo tvirtai į rankas paėmęs pirmininko padėjėjas deputatas Aleksandras Abišalas, buvo labai vaisinga, tačiau mes vėl (matyt, jo neparėmė Prezidiumas) nukrypome iš šito kelio. Jeigu būtų konkrečiai žinoma, kad šita diena - antradienis ar ketvirtadienis - yra mūsų konstrukty­vaus balsavimo, paruoštų projektų vertinimo dienos, nereikėtų griauti savo planų. Aš taip pat norėčiau priminti, kad gal reikėtų pasitikslinti buhalteri­joje, ar posėdyje nedalyvaujantys deputatai ima atlyginimą čia, ar ima darbo­vietėse, ar ima ir čia, ir ten. Aš galiu tik didžiuotis, kad manojoje apygardoje savivaldybė dirba konstruktyviau, nes projektai paruošti, suderinti, belieka juos, pasvarsčius porą valandų, tik priimti. Aš atsiprašau už tokį palyginimą, jis galbūt primityvus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.V.Rupeika, kaip tik šiandien visa diena ir buvo paskirta būtent įstatymų balsavimui. Deputate Plečkaiti, prašom.

V.P.PLEČKAITIS. Siūlyčiau šiandien iš karto neiti į komisijas, o pasvars­tyti, kaip geriau mums dirbti. Galbūt prieitume prie bendros išvados, o po to tą išvadą pateiktume, kai bus deputatų kvorumas. Mūsų darbui iš tikrųjų trūksta konstruktyvumo. Sakykime, man teko kalbėtis su vienu Lenkijos atstovu, tai ten yra tokia tvarka. Deputatas ateina į darbą ir gauna už tai atlyginimą kiekvieną dieną. Jeigu jis į darbą neateina, atlyginimo negauna. Mes pasiimame atlyginimą už visą mėnesį, bet, matyt, ne visi sąžiningai tą darbą atliekame. Čia reikėtų pasvarstyti, kaip save kontroliuoti ir atlikti pareigas, kurias mes privalome atlikti.

PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau dėl šios dienos darbo pasiūlyti, kad mes dabar gal pasvarstytume dėl darbo apskritai, o paskui padarytume vis dėlto pertrauką, tačiau niekas neturėtų išvažiuoti. Vakar mes nebalsavome, atidė­jome šiai dienai nutarimą, kad geriau išsiaiškintume.Vakar buvo kvorumas, o šiandien jau nėra. Kvorumo gali nebūti dėl įvairių priežasčių - kai vyksta posėdžiai Ministrų Taryboje, ministerijose, gal į Vilniaus rajono deputatų sesiją išėjo, manydami, kad išeina valandai arba dviem, o dabar užtrunka labai ilgai. Galų gale gal yra kokia nors tarnyba, kuri galėtų paieškoti tų deputatų - ne tų, kurie yra išvažiavę, bet kurie čia buvo ir išėjo. Kartais manęs taip pat nebūna, aš būnu kabinete, galima pakviesti. Kiti irgi ne taip toli yra.

PIRMININKAS. Deputatas A. Sakalas.

A.SAKALAS. Aš net neabejoju, kad deputatai, kurių šiandien nėra, tikrai dirba svarbų darbą. Tačiau kuo dėti mes visi? Todėl aš siūlyčiau labai konk­rečiai - reikėtų padaryti uždarą posėdį, pasitarti, kaip mes dirbsime toliau, tam, kad galėtume visi dirbti tą svarbų darbą Aukščiausiojoje Taryboje, taip pat komisijose ar kokiose nors vyriausybinėse įstaigose. Taigi aš siūlyčiau artimiausiu metu padaryti uždarą posėdį ir aptarti, kaip mes dirbsime ir ką darysime, jeigu kartais mūsų darbas nejudėtų.

PIRMININKAS. Dabar nėra prasmės daryti uždarą posėdį, nes tų žmonių, dėl kurių reikia šnekėti, dabar nėra. Gerbiamieji deputatai, siūlau rinktis komisijose, atlikti savo darbus ir po to susirinkti 15 valandą. Prašom, depu­tatas Č.Okinčicas.

Č.OKINČICAS. Aš noriu priminti deputatams, kad kai mes tarėmės, kad mūsų darbas vyks antradieniais ir ketvirtadieniais, buvome nutarę, kad bal­savimai vyktų nuo 15 valandos.

PIRMININKAS. Mes tarėmės, kad tai galima daryti, bet kadangi šiandien visi mūsų klausimai pateikiami balsavimui, tai daugiau nėra ką veikti. Pra­šom, deputate J.Tamuli.

J.TAMULIS. Aš tik noriu pasakyti, kad vis dėlto atėjo laikas išsiaiškinti tą ketvirtadienio sindromą, nes kiekvieną ketvirtadienį istorija kartojasi. Man atrodo, gerbiamasis L.N.Rasimavičius kalbėjo apie tai, kad ketvirtadienis vis dėlto nėra tinkama diena balsavimui, o ypač jo antroji pusė. Aš visai supran­tu tuos deputatus, kurių laukia tolima kelionė. Aš juos galiu suprasti, galbūt negaliu pateisinti, bet į tai taip pat reikia atkreipti dėmesį ir gerai apsvarsty­ti, kaip mes tą darbą ketvirtadienį tvarkysime ateityje.

PIRMININKAS. Ar nebus tas pats, jeigu mes perkelsime plenarinį posėdį į trečiadienį ir tada trečiadienį vakare daugeliui deputatų reikės išvažiuoti? Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, į ką neatkreipė kalbė­dami kiti deputatai, kad vilniečių čia nebūna ir kokią dieną mes bedarytume, vilniečiai yra šiek tiek sugadinti žmonės. Tai taip pat reikia įvertinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dabar prašome tęsti darbą komi­sijose, plenarinis posėdis 15 valandą. Esu tikras, kad bent jau iš čia esančių nė vienas neišeis. Dabar siūloma susirinkti neformaliam pokalbiui visus, kuriems yra aktualios gamtosaugos problemos.