1990 m. spalio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B.J.KUZMICKAS ir deputatas A. SAKALAS
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamąjį deputatą S.Pečeliūną kviečiame į tribūną. Bus svarstomas Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo projektas (pirmasis svarstymas).
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt niekam ne paslaptis, koks svarbus mūsų Respublikai muitinių steigimas ir jų tikro darbo pradžia. Aš turiu galvoje Lietuvos muitinę.
Šis darbas jau pradėtas. Buvo ir Vyriausybės nutarimų, ir mes apie tuos kiausimus jau kalbėjome turbūt ne kartą, jeigu ne tiesiogiai, tai kituose klausimuose vis gvildendavome šitą labai svarbų mūsų Respublikai kiausimą. Šiandien atėjo laikas, ir mes svarstome jau Muitinės laikinąjį įstatymą. Įstatymas tikrai labai svarbus. Tame projekte, kurį jūs turite, jisai neapima visiškai visko. Taip ir negali būti. Tai yra pagrindinis Muitinės įstatymas šiai dienai, o toliau turėtų būti jau kiti, žemesni, reglamentuojantys smulkesnę veiklą įstatymai. Aš norėčiau paklausti, ar visi deputatai turi paskutinįjį įstatymo projekto variantą? Jis yra spalio 4 dienos ir sudarytas iš 24 straipsnių. Sekretoriatui buvo atiduota ir turėjo visiems išdalinti. Tai norėčiau paprašyti, kad bent dabar šitai padarytų, tuomet būtų paprasčiau atkreipti dėmesį į visas pastabas ir pasiūlymus bei argumentaciją. Visas įstatymas yra suskirstytas į keturias stambias dalis ir, lyginant su pirmuoju variantu, kurį jūs turėjote anksčiau, šis išsiplėtė, pagerėjo jo kalba ir formulavimai. Norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į kai kuriuos šio įstatymo straipsnius.
„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinė (toliau muitinė) yra valstybės kontrolės įstaiga, pavaldi Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vykdanti valstybės muitų politiką. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto."
Man atrodo, nuostata labai aiški. Ankstesniame projekte buvo rašoma apie visokius ūkiskaitinius darinius, tačiau man atrodo, kad tai yra tokia įstaiga, kurią mes turime apsaugoti net nuo minties, kad ją galėtų kažkas papirkti arba nupirkti. Daugiau aš prie pirmo skirsnio nesustosiu. Jeigu bus kokių nors pastabų, aš manau, diskusijoje jūs pasakysite.
,,II skirsnis. Svarbiausi muitinės uždaviniai ir funkcijos". Norėčiau, kad jūs iš karto pataisytumėte 9 straipsnį. Čia grynai redakcinis pataisymas. ,,Kovoti prieš kontrabandą ir kitus muitų taisyklių pažeidimus." Jeigu prieš kontrabandą, tai ir prieš kitus pažeidimus. Ir 10 straipsnyje prašyčiau išbraukti priešpaskutinį žodį ,,statistikos". ,,Organizuoti muitinės veiklos apskaitą, įstatymų numatyta tvarka teikti duomenis apie muitinės veiklą Lietuvos Respublikos įstaigoms."
Deputatai dar prieš svarstymą siūlė sujungti į vieną 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnius ir parašyti vieną 7 straipsnį. Na, aš manau, čia yra techninis dalykas. Pačio įstatymo esmės nekeičia. Kaip jūs nuspręsite, taip ir padarysime.
“III skirsnis. Muitinės struktūra." Manau, kad pakankamai aiškiai išdėstyta. Yra tik vienas klausimas dėl 21 straipsnio. Priesaikos tekstą parašėme pačiame Vyriausybės įstatyme. Jeigu darytume dabar, tai priesaikos tekstą įrašytume į 21,straipsnį, jeigu ne, tuomet turėtume tą priesaikos tekstą įrašyti jau kituose įstatymuose ar norminiuose aktuose. Priesaikos tekstą aš galėčiau jums perskaityti, ir jeigu jūs nuspręsite, kad jis yra tinkamas, tuomet mes galėtume jį į šitą straipsnį įrašyti.
Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojo priesaika.
,,Aš, jums liudijant, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, prisiekiu sąžiningai atlikti man pavestas pareigas, prisiekiu susilaikyti nuo poelgių, galinčių pakenkti muitinės darbuotojo garbei ir orumui, prisiekiu saugoti valstybines ir tarnybines paslaptis. Tepadeda man Dievas (Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.)"
Na, pati priesaikos konstrukcija yra labai panaši į tą, kuri buvo priimta Vyriausybės įstatyme. Tai čia jūs spręsite. Jeigu jūs nuspręsite, kad priesaikos tekstas yra tinkamas ir jį reikia įrašyti į 21 straipsnį, tuomet taip ir padarysime, jeigu ne, tuomet reikėtų jį įrašyti jau į vėliau priimamus dokumentus.
Ketvirta dalis. ,,Bendradarbiavimas su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, žinybomis ir piliečiais." Norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į 23 straipsnį. ,,Vyriausybės nustatyta tvarka muitinės darbuotojai yra skatinami už sėkmingą kovą prieš kontrabandą ir kitus mūsų muitinės tvarkos pažeidimus, grąžinant vertybes - valstybės nacionalinį turtą." Turbūt visi puikiai atsimenat tą atvejį Lazdijų muitinėje, kai sulaikė pilietį su milijonu. Taigi už tokius atvejus turėtų tie muitininkai, kurie sulaikė tokius stambaus masto nusikaltėlius bei grąžino Lietuvos valstybei meno, kultūros vertybes, brangiuosius metalus ar kitokius daiktus, laikomus valstybės nacionaliniu turtu, turėtų būti skatintini. Tuo labiau kad dabar galioja nelabai vykusi norma, kad jeigu muitininkai sulaiko, sakykim, brangiuosius metalus arba brangakmenius, tai viską perveda į valstybės biudžetą, o muitininkai jokios premijos už kontrabandininkų sulaikymą negauna. Kitaip sakant, atsiranda šansas tiems, kurie nori tokius dalykus per sieną pervežti, dalį kontrabandos atiduoti muitininkams, o kitą dalį vežti per sieną. Kontrabandininkas neturi jokio skatinimo sulaikyti. Jam asmeniškai nėra jokio stimulo. Todėl šitas straipsnis truputį jau turėtų keisti ir tą dabar galiojančią normą.
24 straipsnis, manau, nesukelia čia kam didelių abejonių. Jeigu diskusijų metu neatsiras rimtų priekaištų šitam įstatymui, norėčiau, kad būtų pateiktos pastabos. Mes galėtume tas pastabas apibendrinti ir pagal darbotvarkę dienos pabaigoje pateikti įstatymą balsavimui. Kodėl aš šito jūsų prašau? Jūs žinote visus Vyriausybės nutarimus., žinote, kad ši valstybės įstaiga jau pradeda funkcionuoti, jau renkami žmonės, kurie galėtų vykdyti ekonominę sienų kontrolę. Visa tai mums yra labai aktualu. Kol mes neturime šito įstatymo, šitos visos struktūros negali pradėti savo darbo. Kuo greičiau mes šitą įstatymą priimsime, jeigu ši redakcija yra jums priimtina, tuo greičiau mes galėsim jau realiai kalbėti apie ekonominę ir kitokią mūsų sienų apsaugą. Ačiū jums už dėmesį. Gal turėsite klausimų?
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal norėtumėte paklausti? Deputatas A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Norėčiau paklausti dėl 19 straipsnio. Ar darbo santykiai muitinėse bus reglamentuojami visiškai specifiniais, savais įstatymais, ar nors kiek bus atsižvelgiama į tuos įstatymus, kurie galios Respublikoje darbo santykių srityje?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū už klausimą. Taip, visi darbo santykiai bus reglamentuojami tais įstatymais, kurie galioja. Tačiau yra vienas bet. Šitas darbas yra specifinis, ir tie darbuotojai, kurie dirbs muitinėse, galės nešioti ginklą ir jį naudos. Štai čia ir yra užkoduotos tos specialios taisyklės.
A.ŠIMĖNAS. Gal siūlyčiau šiek tiek aiškiau tą dalyką parašyti, kad galios tai arba ne. Specifiniai tokie dalykai, tai taip. Aš sutinku visiškai, bet to kažkaip nematyti...
S.PEČELIŪNAS. Jūsų pastabą priimame. Prašom pasiūlyti savo patikslintą formulavimą ir mes jį įrašysime į šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Deputatas B.V.RUPEIKA.
B.V.RUPEIKA. Man sukėlė abejonių mūsų priesaikos tekste paslapties paminėjimas. Aš nesuprantu, kokia gali būti paslaptis muitininko darbe, išskyrus kontrabandinę ir su ja susietą veiklą.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti pakankamai konkrečiai. Jūs žinot, kad muitinės darbuotojai nebūtinai turi tikrinti visus per sieną važiuojančius piliečius iki paskutinio siūlelio. Yra tarnybos, kurios praneša, - čia jau Respublikos gilumoj sužino, - kas veš kontrabandą ir praneša muitinei, kad tokią dieną toks pilietis važiuos ir veš tą ir tą. Tai štai čia ir yra tarnybinės ir kitokios paslaptys. Jis prisiekia šito nepasakyti tiems, kurie veš, anksčiau, negu jie jau bus patikrinti. Ar supratot, apie ką aš kalbu?
B.V.RUPEIKA. Bet tai ne valstybinė paslaptis, o tarnybinė paslaptis. Skiriasi labai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai, nereikėtų sakyti ,,ar supratot, ką aš kalbu", o reikėtų vartoti švelnesnį formulavimą. Ačiū.
S.PEČELIŪNAS. Aš tiktai norėjau pasakyti, ar supratote, ar aiškiai paaiškinau. Aš taip norėjau pasakyti.
B.V.RUPEIKA. Gal tada terminija turėtų skirtis. Yra tarnybinės paslaptys, bet yra ir valstybinės paslaptys. Ir mes, į valstybės rangą pakeldami kontrabandos kai kuriuos elementus, suteikiame nebe tą atspalvį, kurio turbūt siekiame. .
S.PEČELIŪNAS. Atsakysiu ir į šitą jūsų klausimą. Nebūtinai gali būti vežama tiktai kontrabanda tiesiogine prasme. Tai gali būti valstybinės paslaptys, dokumentai, kuriuose surašytos valstybinės paslaptys. Kaip traktuot tuomet?
PIRMININKAS. Deputatas Č.V.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. 5 straipsnis mini apie muitinės kontrolės privalumą visiems asmenims nepriklausomai nuo jų pilietybės, išskyrus diplomatus.
S.PEČELIŪNAS. Čia yra taip parašyta: ,,Jeigu kitaip nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautiniai susitarimai". Tai, aš manau, Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad diplomatai ir dar kiti asmenys, įgalioti diplomatų, muitinės netikrinami. Tai šitai ir yra užkoduota. Bet tam, kad mes nevardintume viso to sąrašo, yra parašyta trumpiau ir glausčiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
S.PEČELIŪNAS. Laukiam jūsų pastabų. Tikiuosi, kad šios dienos pabaigoje galėsime už šitą įstatymą balsuoti.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas. Jį kviečiame į tribūną.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, aš tik repliką galvojau pasakyti, tai galbūt iš čia ir galėčiau, kadangi daugiau nėra užsirašiusiųjų. Norėčiau atkreipti dėmesį į dabar išleistus atsiminimus žmogaus, kuris dirbo Lietuvos Respublikos pasienio žvalgyboje. Jis rašo apie muitininkus, kadangi bendravo. Tai tais laikais muitininkai gaudavo iki 80 % sulaikytų prekių vertės. Kitose šalyse tai labai praktikuojama. Būtinai skatinkime muitininkus, kad jie atsiskaitytų sąžiningai valstybei. Tik tiek norėjau atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Pastabos. 8 straipsnis. Formulavimas įstatyme toks: ,,tinkamai taikyti muitų rinkliavas, tarifus".
9 straipsnis. Reikia rašyti paprasčiau: ,,užtikrinti muitų taisyklių laikymąsi". Ir tai bus kova prieš kontrabandą ir prieš visus pažeidimus. Yra taisyklės ir jie užtikrina jų laikymąsi.
12 straipsnis. Kažin ar būtina įstatyme ,,vykdyti tiriamąjį darbą". Tai kažkaip neaišku. Kažin ar reikia šitą įrašyt, tegu vykdo ir taip.
16 straipsnis. Paskutinė pastraipa. ,,Muitinės tarnautojai, neturintys valdinių įgaliojimų". Kas tai yra ,,valdinių įgaliojimų". Gal paprasčiau ,,muitinės tarnautojai, neturintys įgaliojimų, nėra valdžios atstovai".
23 straipsnis. Rašoma apie skatinimą. To reikia, bet tai bus, matyt, reglamentuojama kažkokiame dokumente, tuo labiau kad čia nenurodyti nei procentai, nei niekas. Bus atskiras dokumentas. Ten ir bus numatyta, kaip skatinama. Kažin ar šitame įstatyme ši nuostata turėtų būti, o iš principo tai idėjai pritarti, aišku, reikia.
24 straipsnis. Nepakankamai aiškiai apibrėžta kompetencija muitinės santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis. Ne visai aišku, kad duos kažkokius nurodymus ir jau privalo imtis priemonių. Tai tą kompetencijos ratą reikėtų patikslinti. Mano būtų tokios pastabos.
PIRMININKAS. Ar galėtumėt pasakyti tokį bendrą komentarą? Ar, atsižvelgus į šitas pastabas ir suredagavus įstatymą, būtų galima šiandien jį priimti?
A.ŠIMĖNAS. Mano manymu, galima priimti. Aš daugiau pretenzijų neturiu, išskyrus tai, ką išvardinau.
PIRMININKAS. Ačiū, deputatas J.TAMULIS.
J.TAMULIS. 16 straipsnis. Antroje pastraipoje yra rašoma: ,,Muitinės tarnautojas, atlikdamas tarnybines pareigas, yra valdžios atstovas." Tai yra apibrėžiama, kad praktiškai visi muitinės tarnautojai yra valdžios atstovai, o kitoje pastraipoje jau rašoma apie tuos, kurie neturi valdinių įpareigojimų ir nėra valdžios atstovai. Visų pirma reikėtų turbūt aiškiau paaiškinti, kas tie valdiniai, kurie neturi valdinių įpareigojimų, įgaliojimų, kas vis dėlto tai yra. Antra, nereikėtų tada taip tiesiai rašyti, kad visi muitinės tarnautojai yra valdžios atstovai.
19 straipsnis. Jame rašoma, kad taisykles, kurios reglamentuoja priėmimą ir atleidimą, tvirtina vyriausiasis muitininkas, o kitoje pastraipoje jau vyriausiasis muitininkas savo įstatymu priima į darbą ir atleidžia. Aš manau, kad tai yra tokia situacija, jog to neturėtų tvirtinti vyriausiasis muitininkas, nes jau labai daug valdžios valdinių atžvilgiu sutelkiama vienose rankose. Tas taisykles turėtų tvirtinti Vyriausybė ar kas kitas, žodžiu, atskirti šitą.
22 straipsnis. Čia išvardinta, su kuo bendradarbiauja. Matyt, kad reikės bendradarbiauti ir su kitų šalių muitinėmis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Tamuli, ar galima būtų šį įstatymą priimti?
J.TAMULIS. Aš nematau jokių priežasčių, dėl kurių to būtų negalima padaryti.
PIRMININKAS. Deputatas Č.V.Stankevičius.
Z. Vaišvilos pranešimas apie LR alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymo projektą
Č.V.STANKEVIČIUS. Du maži pasiūlymai. 15 straipsnis. ,,Lietuvos muitinės departamento generalinis direktorius." Siūlyčiau atsisakyti generalinio direktoriaus pavadinimo ir tiesiog rašyti Lietuvos muitinės departamento vadovas vyriausiasis muitininkas. Taip ir būtų, kad vyriausiasis muitininkas vadovauja departamentui, ir pavadinimas būtų tinkamesnis. O tada atitinkamai 19 straipsnyje išbrauktume žodžius „departamento generalinis direktorius" Aš manau, kad visi pasiūlymai yra tiktai redakciniai patikslinimai. Įstatymą galima priimti.
PIRMININKAS. Aš dar norėčiau išgirsti Teisinės sistemos komisijos nuomonę.
J.PRAPIESTIS. Visa komisija nesvarstė šito įstatymo, o susitarėme, kad kiekvienas deputatas savo nuomonę pasakys.
PIRMININKAS. Jūs asmeniškai su šituo įstatymu susipažinęs? Ar galite pasakyti apie jo kondiciją?
J.PRAPIESTIS. Be abejo, susipažinęs.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlytumėte? Ar galima šiandien suredaguoti ir teikti balsavimui?
J.PRAPIESTIS. Aš ir kiti kolegos, kurie yra dabar skaitę įstatymą, nusprendėme, kad iš principo jis gali būti priimtas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai, jūs išgirdote nemaža redakcinių pastabų. Ar jūs galėsite į jas atsižvelgti? Ar jūs manote, kad į kai kurias pastabas nereikėtų atsižvelgti?
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau dabar iš karto pasakyti, kurias rimtas pastabas mes iš karto priimame. Prašyčiau tų, kurie siūlė redakcines pastabas, tiksliai užrašyti ir man paduoti. Mes per kelias minutes sutvarkysim literatūrinę teksto dalį. Buvo rimta pastaba dėl 19 straipsnio. Visiškai priimtina pastaba. Tuoj aš perskaitysiu paskutinę redakciją. „Muitinės tarnautojų priėmimas į darbą ir atleidimas reglamentuojamas specialiose taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė vyriausiojo muitininko teikimu". Priimtina tokia redakcija?
22 straipsnis. Be abejo, reikia rašyti, kad turėtų bendradarbiauti ir su kitų valstybių muitinėmis. Kitos pastabos praktiškai buvo tokio redakcinio pobūdžio, mes prašom jas visas pateikti dabar, o dienos pabaigoje mes pateiksim balsavimui suredaguotus visus straipsnius.
Dar sako, kad žodžius „generalinį direktorių" pakeisti į „vadovą". Šitas irgi yra priimtina, čia jokių prieštaravimų nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai, ar jums būtų reikalinga kokia nors redakcinė komisija, ar jūs darbo tvarka susitvarkysite pats?
S.PEČELIŪNAS. Aš dabar kreipiuosi į tuos, kurie turi savo redakcinių pastabų. Tegul prie manęs prieina ir pateikia, o mes darbo tvarka tuos dalykus išspręsime.
PIRMININKAS. Gal pasikvieskite teisininką kurį nors, kad jums padėtų.
S.PEČELIŪNAS. Taip, be abejo.
PIRMININKAS. Ir ar sutiktų gerbiamieji deputatai su tokiu pasiūlymu? Kai tik gerbiamasis S.Pečeliūnas pateiks jo pataisytą projektą, mes jį galėtume balsuoti šiandien. Ar nėra prieštaraujančių? Nėra.
Gerbiamieji deputatai, pradėsime svarstyti kitą darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės" projektas. Pranešėjas - deputatas Z.Vaišvila. Kviečiame deputatą į tribūną.
Z.VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, norėčiau pristatyti jums alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymą. Yra tokių siūlymų jį vadinti laikinuoju. Priėmus būtent šį įstatymą, būtų fiksuota mūsų įstatymuose nuostata, kad žmogus savo valia gali apsispręsti ar atlikti krašto apsaugos prievolei alternatyvią darbo prievolę. Šis klausimas yra ypač aktualus visose Rytų bloko šalyse, taip pat ir Tarybų Sąjungoje, kur kilo tiesiog masinis judėjimas norint realizuoti šią nuostatą. Tai būtų tikrai žingsnis link žmonių teisių padidinimo, alternatyva krašto apsaugos karinei prievolei.
Įstatymo projektą pateikė Vyriausybė, o Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisiją jį svarstė. Atsirado daug pastabų. Jas jūs matote ir prieš pusantros savaitės išdalintame įstatymo projekte, ir praėjusią savaitę išdalintuose papildymuose. Beje, vienas iš papildymų, mūsų komisijos nuomone, turėtų būti ir jau priimtame Krašto apsaugos prievolės įstatyme, bet apie tai galbūt vėliau. Pateikiamo įstatymo projektas nusako, kad Respublikos piliečiai nuo 19 iki 28 metų (taip numatyta ir Krašto apsaugos prievolės įstatyme), kurie yra ir krašto apsaugos prievolininkai ir kurie dėl savo įsitikinimų negali atlikti tikrosios krašto apsaugos tarnybos, atlieka alternatyviąją (darbo) tarnybą. Šios tarnybos prievolės įstatymo vykdymą atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projekte numatyta, kaip reglamentuoti šaukimą į šią alternatyvią (darbo) tarnybą. Numatoma, kad tą reglamentuoja minėti du įstatymai. Žmogus turi apsispręsti, ar jis atlieka krašto apsaugos prievolę, ar alternatyvią (darbo) tarnybą. Tą turėtų padaryti piliečiai, kurie yra prievolininkai, t.y. sulaukę 18 metų. Jie motyvuotu pareiškimu raštu turėtų kreiptis į miesto, rajono savivaldybių šaukimo komisiją. Ji turi per 20 dienų nuo pareiškimo įteikimo išnagrinėti šį pareiškimą ir atsakyti. Numatyta, aišku, apskundimo tvarka. Tai kaip tik yra papildomas straipsnis, sąlyginai papildymuose pavadintas 61. Jeigu jis būtų priimtas, tai tuomet straipsnių numeravimas pasislinktų. Nesutinkantis su komisijos sprendimu pareiškėjas turi teisę per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos kreiptis į teismą. Šitoks pareiškimas reikalingas todėl, kad būtų vis dėlto dokumentas, fiksuojantis to žmogaus apsisprendimą, jo valią, kad nebūtų galima interpretuoti vienaip ar kitaip po kažkiek laiko. Taip pat numatyti ir tie atvejai, kurie numatomi Krašto apsaugos prievolės įstatymo 23, 24, 25 straipsniuose. Tai susiję su šeimyninėmis aplinkybėmis, sveikata. Alternatyvi (darbo) tarnyba yra atidedama. Taip pat atidedama ir dar dviem atvejais, kurie išvardinti projekto 7 straipsnyje, Tai nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip 3 metams ir nuteistiems pataisos darbams be laisvės atėmimo. Ta pati šaukimo komisija turi teisę atidėti šią tarnybą tam, kad būtų baigtas mokslas. 8 straipsnyje numatoma galimybė atleisti iš alternatyvios (darbo) tarnybos piliečius, kuriems atsiranda nors viena ir šitame įstatyme, ir Krašto apsaugos prievolės įstatyme numatyta aplinkybė, pavyzdžiui, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms arba sveikatai. Piliečiai, atlikę alternatyvią (darbo) tarnybą, aišku, krašto apsaugos mokymams ir pratyboms nėra šaukiami. Pakartotinai į alternatyvią (darbo) tarnybą piliečiai gali būti šaukiami Vyriausybės sprendimu tiktai konkrečiais atvejais, kai yra stichinės, gamybinės nelaimės, katastrofos ir panašiai. Visa tai yra išvardinta, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Įstatymo projekte buvo berods 6 mėnesių laikotarpis. Mūsų komisijos nuomone, būtina sumažinti. Taip pat ir pačios alternatyvios tarnybos laikotarpį. Vyriausybės pasiūlytame projekte buvo 3 metai kaip alternatyva 1 metams atliekant krašto apsaugos prievolę. Komisijos nuomone, reikėtų mažinti, nes 3 metai yra vis dėlto labai daug. Piliečiai, sulaukę 45 metų, pakartotinai į jokią tarnybą nebešaukiami. Trečiasis įstatymo projekto skyrius numato alternatyvios (darbo) tarnybos atlikimo tvarką. Dėl šito gauta pastabų. Mes labai norėtume iš jūsų sužinoti, ar būtina tiesiog išvardinti tas tarnybas, į kurias gali būti nukreipti piliečiai konkrečiai. Mes manome, kad vargu ar tai yra tikslinga, nes po to netyčia užmiršime paminėti kokią nors tarnybą, į kurią tikrai reikėtų siųsti. Ar pildyti tuomet įstatymą ir iš naujo svarstyti, ar vis dėlto eiti kitu keliu ir apibrėžti pareigas taip, kaip padaryta 13 straipsnyje. Ten apibrėžtos pareigos bei funkcijos, kurių negali atlikti pilietis, tarnaujantis tokioje tarnyboje. “Piliečiams, atliekantiems alternatyvią (darbo) tarnybą, draudžiama eiti vadovaujančias pareigas ar būti bet kokios kategorijos pareigūnu, vykdyti administracines funkcijas."
14 straipsnis numato įdomią galimybę, atsižvelgiant į valstybės interesus ir būtinai tiktai savanoriškai, atlikti tarnybą ir už Respublikos ribų. Kartoju, tik piliečiui sutikus. Vyriausybės, matyt, sprendimu taip turėtų būti. Na, kokios tai gali būti situacijos? Jeigu, tarkim, ta pati gaivalinė nelaimė ar katastrofa ištinka mūsų kaimynus latvius, galbūt tikrai galėtume mes jiems padėti. Kai kurie deputatai siūlo labai detalizuoti, reglamentuoti, kad nebūtų piktnaudžiavimų šia nuostata, todėl dar kartą kartoju, kad 14 straipsnio svarstymas turėtų būti detalesnis. Klaustume jūsų nuomonės. Šiuo atveju numatoma, kad Vyriausybė gali nustatyti tarnybos laiko koeficientus bei jos sutrumpinimo tvarką. Kaip jau minėjau, siūloma alternatyvios tarnybos trukmė 24 mėnesiai. Manau, niekam nekilo abejonių, kad jeigu tai yra alternatyva krašto apsaugos prievolei, tai ji turi būti ilgesnė. Paprastai daugelyje galių taikoma trigubai ilgesnė tarnyba už karinę.
16 straipsnis. Prašau atkreipti dėmesį ir į papildymą, kada ir kokiu būdu prasideda tarnyba įdarbinimo vietoje. Noriu pasakyti, kad ypatinga atsakomybė šiuo atveju tektų Krašto apsaugos departamentui, organizuojančiam šią tarnybą ir sudarančiam sutartis su konkrečiomis įstaigomis bei organizacijomis, kur prievolininkai tarnaus. Turi būti labai žiūrima, kad būtų ginami tų piliečių interesai, bet, aišku, sutartyje turi būti ginami ir tos organizacijos, kuri gina šiuos piliečius tam tikrai prievolei atlikti, interesai. Todėl manoma, kad visos tos problemos, kurios gali kilti, kurias labai sunku numatyti, turi būti labai atidžiai numatomos tose sutartyse. Tarnybos eigą kontroliuoja Krašto apsaugos departamento rajonų, miestų skyriai. Likus iki alternatyvios tarnybos pabaigos tam tikram dienų skaičiui (projekte siūloma 10 dienų), Krašto apsaugos departamento skyriai turėtų apie tai informuoti įmones, organizacijas, kuriose dirbo prievolininkai. Visi darbo santykiai - minėjau sutartis tarp Krašto apsaugos departamento ir organizacijos turi būti reguliuojami Lietuvos Respublikos darbo įstatymo, išskyrus numatytus šiame įstatyme. Visos tos išlygos ir taisyklės - turi būti įrašytos šitame įstatymo projekte. Taip pat norime pabrėžti, kad šitos sutartys negali būti pakeistos arba nutrauktos piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos iniciatyva. Turi būti tiktai abipusis susitarimas.
Svarbi pastaba 22 straipsnyje, kad praleistos be pateisinamos priežasties darbo dienos arba laikas, kurio metu pilietis dirbo, pažeidžiant šio įstatymo numatytas sąlygas, neįskaitomas į tarnybos laiką, o tarnyba pratęsiama. Manoma, kad vis dėlto tikslinga per šitą visą laikotarpį suteikti ir atostogas. Numatoma, kad gali būti suteiktos du kartus per dvejus melus ne ilgesnės kaip po 12 darbo dienų. Vadinasi, po dvi savaites. Numatoma galimybė, kad piliečiai, atliekantys alternatyvią tarnybą, norėdami gali kreiptis pareiškimu į Krašto apsaugos departamentą tam, kad būtų pervesti į krašto apsaugos tarnybą, jeigu jie nori dėl vienų ar kitų priežasčių tą padaryti. Per 10 dienų departamentas privalo raštu atsakyti pareiškėjui.
Baigiamieji nuostatai. ,,Piliečiams, tapusiems nedarbingais alternatyvios tarnybos metu, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą." Noriu priminti, kad jau dabar yra Vyriausybės potvarkis dėl tarnaujančių armijoje jaunuolių socialinio draudimo. Visos tos sąlygos, kurios dabar egzistuoja ir kokios bus ateityje, turi būti taip pat taikomos ir šitiems piliečiams, kurie atliks alternatyvią (darbo) tarnybą. Taip pat ir draudimas.
Yra ir naujesnių pasiūlymų. Čia kreipiamės į Biudžeto komisiją pagalbos, kad numatytų, kuri dalis lėšų yra pervedama į biudžetą, o kuri yra atlyginimas piliečiui už alternatyvią (darbo) tarnybą. Matyt, reikėtų reglamentuoti įstatymą. Norėčiau dar atkreipti jūsų dėmesį į jau priimtą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos prievolės laikinąjį įstatymą. Beje, yra ir tam tikrų kolizijų.
Viena kolizija yra susijusi su Lietuvos Respublikos piliečio sąvokos traktavimu. Kas yra pilietis? Dar nesibaigė šitas dvejų metų apsisprendimo laikotarpis tapti ar netapti piliečiu. Dabar ir šiame įstatyme, ir kituose mūsų priimamuose įstatymuose figūruoja ši sąvoka. Štai šituo pereinamuoju laikotarpiu mes kreipiamės būtent į konstitucinės teisės specialistus. Lauksime jų nuomonės, kaip visa tai traktuoti. Buvo pasiūlyta papildyti Krašto apsaugos prievolės laikinojo įstatymo 8 straipsnį, bet mes atidžiai apsvarstėme komisijoje, ir kol kas vis dėlto nėra rekomenduojama daryti tos pataisos. Tačiau turėtume sulaukti konstitucinės teisės specialistų įvertinimo, kaip spręsti šią problemą ne tik čia, bet ir kitur, kituose mūsų gyvenimo įvykiuose ir situacijose. Norėčiau informuoti taip pat, kad mūsų komisija gavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą pakeisti Krašto apsaugos prievolės laikinojo įstatymo 32 straipsnį. Po žodžių ,,komisijoms reikalingus gyventojus" reikėtų įrašyti žodžius ,,sveikatos apsaugos ministro siūlymu samdo Krašto apsaugos departamentas". Aišku, jeigu piliečiai atlieka tą funkciją ir jeigu valstybė organizuoja šį darbą Krašto apsaugos departamento, jeigu taip galima pasakyti, rankomis, tai reikėtų, kad už gydytojo darbą Krašto apsaugos departamentas mokėtų savo lėšomis. Mūsų nuomone, šis papildymas priimtinas ir siūlytume taip pat turėti jį galvoje, kai svarstysime šį įstatymo projektą.
Baigdamas norėčiau pasakyti vieną bendrą pastabą. Visi atsimename karštas diskusijas dėl Krašto apsaugos prievolės įstatymo. Norėčiau gerbiamuosius deputatus ir Lietuvos piliečius supažindinti su tomis nuotaikomis ir nuomone, kuri vis dėlto vyrauja ir mūsų komisijoje, ir manau, Aukščiausiojoje Taryboje bei Krašto apsaugos departamente. Labai norėtųsi netaikyti nei vieno, nei kito įstatymo. Labai norėtųsi, kad viskas vyktų savanoriškai, kad pavyktų užpildyti krašto apsaugos struktūras remiantis tiktai savanoriškumo principais ir samdant mūsų Respublikos piliečius. Yra daroma tokių žygių ir yra pasiūlymų dėl savanoriškos krašto apsaugos tarnybos. Įstatymo projektą mūsų komisija yra gavusi iš Vyriausybės. Jeigu mums pavyks, jeigu leis biudžetas, būtų labai malonu išvengti šito sudėtingo klausimo. Bet politinė situacija yra tokia, kad mes turim būti pasiruošę prireikus taikyti kad ir nelabai malonius abu šituos įstatymo projektus. Todėl labai prašau jūsų dėmesio, laukiam pastabų. Manau, kad kitas svarstymas bus paskutinis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal norėtumėt paklausti deputato Z.Vaišvilos?
Gerbiamasis deputate, aš turiu jums du klausimus. 7 straipsnyje yra parašyta: ,,nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip 3 metams". Ar tai reikia suprasti, kad tiems, kurie bus nuteisti daugiau kaip 3 metams, darbo tarnyba bus atidedama, ar čia kitoks formulavimas turimas galvoje?
Z.VAIŠVILA. Atidedama ne daugiau kaip 3 metams.
PIRMININKAS.. Dabar 10 straipsnyje yra ,,siekiant užkirsti kelią avarijoms, stichinėms, gaivalinėms ar gamybinėms katastrofoms." Ar jūs manote, kad bus kažkokia tarnyba, kuri prognozuos tas avarijas ir stichines nelaimes, kad jūs galėtumėte pakviesti į.alternatyvią tarnybą tada?
Z.VAIŠVILA. Būna ir tokių situacijų, nors turėtos vis dėlto omenyje visų pirma įvykusios tos nelaimės. Žinoma, geologai kartais prognozuoja įvairias situacijas ir sinoptikai, nors mūsų kraštas gal ir ne toks. Labai dėkui už gerą pastabą. Mes atkreipsime dėmesį būtent ir šuo aspektu. Formulavimas turėtų būti visapusiškesnis.
PIRMININKAS. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Ar čia nereikėtų parašyti, kad alternatyvią (darbo) tarnybą atliekantys piliečiai aprūpinami maistu, apranga, bendrabučiu. Sakykime, 15 straipsnio toks tęsinys. Ar manot, kad tai smulkmena, kurios neverta įstatyme rašyti.
Z.VAIŠVILA. Mes manėm, kad tai savaime suprantama, nors vyrauja tokia nuomonė, jog galima būtų pabandyti ir orientuotis, kad tarnautų gyvenamojoje vietoje. Būtų net galbūt tam tikra prasme lengviau visiems: ir piliečiams, ir organizatoriams. Sutinku su jūsų pastaba. Manau, kad tai privalu nurodyti ir galima būtų tą padaryti.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ačiū gerbiamajam deputatui.Yra užsirašęs kalbėti deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš norėjau labai trumpai. Mano nuomone, būtų įstatymas priimtas ir būtų galima jį priimti labai greitai. Norėjau pasakyti tik dvi pastabas. 22 straipsnyje rašoma, kad tiems, kurie be pateisinamos priežasties praleidžia tarnybą, ji atitinkamai pratęsiama. Čia gali atsirasti piktnaudžiavimų. Gali tarnauti ir tris, ir daugiau metų, o darbas bus blogas. Aš siūlyčiau įrašyti ,,o tarnyba pratęsiama trigubu atitinkamų darbo dienų skaičiumi". Jeigu praleido be pateisinamos priežasties, tegul vėliau atitarnauja triskart daugiau.
23 straipsnis taip pat ne visai gal suformuluotas. Aš jį siūlyčiau ,,piliečiams, atliekantiems alternatyvią (darbo) tarnybą, vienerių metų laikotarpiu gali būti suteiktos ne ilgesnės kaip 12 dienų atostogos". Čia būtų aiškiau tiems, kurie tarnauja vienerius metus ir kurie tarnauja dvejus metus. Iš tikrųjų būtų aišku - per metus 12 darbo dienų atostogų. Tiek mano pastabų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Vaišvila, gal jūs galėtumėte suformuluoti, ko jūs pageidautumėte iš Aukščiausiosios Tarybos šiandien?
Z.VAIŠVILA. Dėl gerbiamojo deputato pastabų. Mes siūlome pratęsti taip: jeigu vieną dieną praleido, tai dar vieną dieną atidirba. Jeigu trigubai, tai trupučiuką gal būtų per daug. O taisyklėse turėtų būti detaliai numatyta, nes kitaip, mūsų supratimu, dar labiau gali piktnaudžiauti šita padėtimi. O dėl 12 dienų atostogų tai sutinkame.
Dar vieną pastabą išgirdau iš gerbiamojo deputato L.Sabučio, dėl 3 straipsnio. ,,Alternatyvios tarnybos prievolės įstatymą vykdo Respublikos Vyriausybė." Matyt, tikslinga patikslinti ir po ,,prievolės įstatymą" rašyti ,,įgyvendinimą vykdo". Jeigu plačiąja prasme, tai ir piliečiai vykdo šią prievolę. O patikslinus nebūtų tų dviprasmybių skaitant šį įstatymo straipsnį.
Galbūt tikrai pagalvokime, neforsuokime, nors įstatymo projektas beveik prieš dvi savaites išdalintas. Žiūrėsime, kiek mes turėsime laiko ketvirtadienį. Ketvirtadienį arba kitą antradienį siūlyčiau priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, ar jums būtų priimtinas formulavimas, jeigu aš siūlyčiau Aukščiausiajai Tarybai pritarti po pirmojo svarstymo jūsų įstatymo projektui, pasiūlyti atsižvelgti į pastabas, gauti iš Teisinės sistemos komisijos išvadas ir, matyt, po to galėsim balsuoti.
Z.VAIŠVILA. Sutinku, bet turbūt neatidėliokim, nes darbų srautas mus tiesiog užgulęs yra. Jeigu principinių problemų nebus, tai numatykime pagal darbotvarkę arba šį ketvirtadienį, arba kitą antradienį priimti.
PIRMININKAS. O gal kada bus tik paruoštas, mes iš karto kitame posėdyje ir svarstome.
Z.VAIŠVILA. Gerai.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas norėjo repliką.
S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau šiandien pritarti po pirmojo svarstymo ir paskirti balsavimo procedūrą antradienį.
PIRMININKAS. Ar Teisinės sistemos komisija suspės peržiūrėti iki antradienio ir pateikti savo išvadas?
J.PRAPIESTIS. Žinoma, suspės. Tačiau nereikėtų nuvertinti ir kitų komisijų. Išeina, kad kitoms komisijoms dirbti nebereikia.
PIRMININKAS. Aš net neabejoju, kad deputatas Z.Vaišvila pateiks ir kitoms komisijoms, nes kitų komisijų nariai gali balsuoti prieš, ir jo įstatymas nebus priimtas.
Z.VAIŠVILA.Labai dėkoju už pastabą. Mes jau gavom iš kai kurių komisijų atsiliepimus. Lauksim iš kitų. Čia klausimas svarbus tikrai beveik visoms komisijoms.
PIRMININKAS. Ar galėtumėme mes suformuluoti balsavimui protokolinį nutarimą: pritarti deputato Z.Vaišvilos pasiūlytam projektui po pirmojo svarstymo, atiduoti jį komisijoms ir antradienį pateikti jį Aukščiausiajai Tarybai svarstymui bei balsavimui. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šitą formuluotę, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. U - 68.
PIRMININKAS. Kadangi kvorumo nėra, bet yra 68 balsai, pritarta deputato Z.Vaišvilos projektui po pirmojo svarstymo ir pasiūlyta jį svarstyti antradienį. Dabar iš eilės turėtų kalbėti deputatas A.A.Abišala, bet jo nėra. Galbūt mes sutiktume leisti kalbėti deputatui J.Prapiesčiui. Jis turi tokią trumpą pataisą. Manau, kad tai neužtruktų daugiau kaip 10-15 minučių. Mes priimtume tokius du nutarimus ir galėtume toliau svarstyti rimtus klausimus, kuriuos žada pateikti deputatas G.Vagnorius. Ar priimtina būtų šitaip?
J.PRAPIESTIS. Jeigu gerbiamieji neprieštaraus, aš teisę kalbėti perleisčiau Aukščiausiojo Teismo pirmininkui gerbiamajam M.Lošiui, kadangi čia jau jų tas pakeitimas. Man atrodo, kad bus deputatams įdomiau išgirsti atsakymus, kodėl tai yra būtina, kodėl tai reikalinga padaryti?
PIRMININKAS. Ar gerbiamoji Taryba neprieštaraus, kad būtent būtų svarstomas šitas dienotvarkės punktas. Neprieštaraujame. Antra, ar neprieštarauja Aukščiausioji Taryba, kad gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas M.Lošys mums pristatytų savo svarstomą dokumentą? Neprieštaraujame. Prašome, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
M.LOŠYS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji deputatai! Teismų praktikoje iškilo problema, kurios mes negalime išspręsti savo jėgomis, todėl kreipėmės į Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. Iki kovo 11 dienos Respublikos Aukščiausiojo Teismo veiklos priežiūrą vykdė TSRS aukščiausiasis teismas. TSRS aukščiausiojo teismo pirmininkas bei jo pavaduotojai, TSRS generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai turėdavo teisę paduoti protestus TSRS aukščiausiojo teismo plenumui dėl Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumo priimtų nutarimų. Tačiau dabar yra priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, Teismų santvarkos įstatymas bei Teisėjų statuso įstatymas, o tokios priežiūros TSRS aukščiausiasis teismas Respublikos atžvilgiu nebevykdo. Mes jau nuo balandžio 2 dienos nesame pasiuntę nė vienos civilinės ar baudžiamosios bylos į Aukščiausiąjį Teismą, kad būtų išnagrinėtos plenume. Tačiau šiuo metu susikaupė keletas baudžiamųjų bylų, kurias, mes manome, reikėtų peržiūrėti iš naujo Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenume. Tačiau, galiojant seniems įstatymams, mes to padaryti negalėjome, todėl siūlome Aukščiausiajai Tarybai apsvarstyti ir išaiškinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417, 419 straipsnius, bei Civilinio proceso kodekso .352, 353 straipsnius. Tai taip: ,,1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumas turi teisę nagrinėti baudžiamąsias ir civilines bylas, kurias iki 1990 metų kovo 11 dienos buvo išnagrinėjęs Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo plenumas. Protestus priežiūros tvarka šiais atvejais turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
2. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo momento." Neseniai konsultaciniame pasitarime su TSRS aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotoju iškilo daug klausimų dėl savitarpio teisinės pagalbos teikimo, buvo pasakyta tokia nuomonė ir pateikti tokie duomenys, kad iki šiol kai kurie mūsų Respublikos piliečiai, gyventojai vis dar kreipiasi su skundais į tą TSRS aukščiausiąjį teismą ir prašo, kad šitie protestuotų mūsų Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumo nutarimus. Kadangi mes bylų nebesiunčiame, jie to atlikti negali. Jiems iškyla tam tikra problema, kaip atsakyti tiems piliečiams. Todėl ir šia prasme mums reikėtų perimti tas teises, kurias turėjo TSRS aukščiausiojo teismo pirmininkas ir generalinis prokuroras dėl šitų plenumo nutarimų užprotestavimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Ar deputatai norėtų paklausti ko nors? Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėjau pasitikslinti, ar tai veikos, kurios buvo atliktos iki šių metų kovo 11 dienos?
M.LOŠYS. Padarytos veikos ir išnagrinėtos bylos iki kovo 11 dienos.
PIRMININKAS. Deputatas V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. Aš siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kitokių pasiūlymų nėra. Ačiū, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Kadangi šitą nutarimo projektą pristatė Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas ir Teisinės sistemos komisija, tai Teisinės sistemos komisijos, matyt, nuomonės klausti nėra prasmės. Ir siūlyčiau deputato V.Šadreikos pasiūlymą priimti ir balsuoti. Ar mes jau esame pasiruošę balsuoti? Kas už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417, 419 ir Civilinio proceso kodekso 352, 353 straipsnių taikymo"?
BALSU SKAIČIUOTOJAS. Už - 77.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kadangi projektas gavo daugiau kaip 68 balsus, nutarimas yra priimtas. Ačiū gerbiamajam Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisinės sistemos komisijai. O dabar, gerbiamieji deputatai, mes turėtume pasirinkti. Mes turime kelias galimybes. Aš kviečiau deputatą A.A.Abišalą, bet, deja, deputato šiuo metu nėra. Ir mes turime deputato G.Vagnoriaus vieną projektą. Ir yra antras projektas, kurį taip pat deputatas G.Vagnorius norės mums pristatyti. Kokia būtų gerbiamųjų deputatų nuomonė? Dar mes turime deputato Z.Juknevičiaus informaciją apie Materialinio aprūpinimo ministeriją. Deputatas J.Mačys nori aptarti kaimo gyventojų sodybinio sklypo išplėtimą. Jis nori pasakyti trumpą komentarą.
J.MAČYS. Kadangi kreipėsi Vyriausybės atstovas ir pranešė, kad šis perkeltas į ketvirtadienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai neprieštaraus? Ne. Ir dar turime Gamtos apsaugos komisijos reikalus. Tai dabar nuo ko mes pradėsime? Ar nuo ilgų šitų dokumentų, kuriuos dabar gerbiamasis G.Vagnorius nori pristatyti? Eilės tvarka. Gerbiamasis deputatas G.Vagnorius.
Dėl užsienio investicijų LR teritorijoje
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, mes susitarėm su Vyriausybės įgaliotais asmenimis, šiuo atveju su gerbiamuoju Užsienio ekonominių ryšių departamento generaliniu direktoriumi R.Purtuliu ir mes susitarėm taip, kad aš pristatau tą įstatymą, o jis pateikia kai kurias alternatyvas, dėl kurių reikėtų balsuoti. Šitas projektas yra pateiktas Vyriausybės, tačiau kadangi jis ten jau anksčiau buvo paruoštas, tai kai kurios nuostatos prieštarauja jau priimtiems įstatymams, taip pat kai kurios nuostatos kartojasi anksčiau priimtuose įstatymuose. Mes pasitarėme su teisininkais. Paprasčiausiai išmetėme tuos nereikalingus dalykus. Dėl to mes taip ir pasidalinom. Aš pabandau apginti tuos dalykus, kuriuos mes pataisėm, ir kartu apginti tas nuostatas, kurios atsirado po to, kai Ekonomikos komisijoje įvyko toks jungtinis posėdis, kuriame dalyvavo ne tik Ekonomikos, Biudžeto komisijos, bet ir kitų suinteresuotų komisijų atstovai. Mes turėjome tam tikrų papildymų. Tai čia išdalintas įstatymo projektas. Projektas yra išdalintas prieš keletą dienų, tai mes jo naujai neredagavome, o aš pristatydamas paminėsiu, kas siūloma pakeisti. Ir jeigu toks variantas tiktų, mes galėtume šiandien tą įstatymą pabandyti priimti. O priimti mums būtų neblogai. Aš tai bandžiau argumentuoti praeitą kartą. Šiaip būtų labai gerai, jeigu toks įstatymas būtų priimtas anksčiau, negu yra planuojama priimti analogišką Tarybų Sąjungos prezidento įsaką. Mes gavome iš Vyriausybės atsiliepimą. Tiesa, jis buvo parašytas pagal tą redakciją, kuri buvo pateikta ir išdalinta jums. Šioje redakcijoje dar nebuvo pataisų, kurias padarė tas išplėstinis posėdis. Dėl to kai kurios pastabos, kurios yra minimos Vyriausybės laiške, yra jau pataisytos. Vyriausybė sako, kad mes projekte numatėme tokias lengvatas, kurios neskatina užsienio investitorių investuoti kapitalą į Lietuvos Respublikos ekonomiką. O TSRS įstatymuose tokios lengvatos yra žymiai griežtesnės. Tai mes jau šitą pataisą esame padarę. Tos lengvatos yra dar padidintos. Šiuo atveju mes kalbėjomės su Vyriausybės atstovais, ir lyg jau nebelieka principinių nesutarimų. Yra galbūt tik tas nesutarimas, kad prašoma palikti tų atskirų straipsnių redakcijas tokias, kokias jie buvo pateikę, tai yra palikti straipsnius, kurie kartoja jau priimtų įstatymų redakcijas. Mes pasitarėme su teisininkais ir, siekdami išvengti skirtingų interpretacijų viename ir kitame įstatyme, paprasčiausiai nurodome į įstatymą, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, kur yra nustatyta registravimo tvarka. Taip pat nurodome į Lietuvos Respublikos konkrečių įmonių įstatymą, kuriame nurodoma, kas turi būti įstatuose. Kad tie įstatymai būtų švarūs ir vienas kito nedubliuotų, įrašomos yra kitos redakcijos. Kad neliktų dviprasmybių. Šiuo atveju tas įstatymas būtų visiškai korektiškas, jeigu mes paliktume tik tas normas, kurios yra būdingos šitam įstatymui. Tai tiek dėl Vyriausybės atsiliepimo.
Šitas įstatymas jokiu būdu nenusako tų veiklos sričių, arba investicijos sričių, kuriose užsienio kapitalas gali dalyvauti. Jis nei riboja, nei plečia tas sritis. Tai yra paprasčiausias įstatymas, kuris garantuoja užsienio investitorių teisių apsaugą, interesus. Jeigu jie investavo, tai mes nenacionalizuosim to turto ar kitaip nepasisavinsim. Jeigu išimtiniais atvejais mes kažką darysim su tuo užsienio kapitalu, tai mes pasižadam visu dydžiu atlyginti tuos nuostolius, kuriuos patirs užsienio investoriai. Tai yra pagrindinė šio įstatymo idėja.
Svarbesnis momentas yra šeštame skirsnyje, kuriame rašoma apie mokesčius ir lengvatas. Mes paprasčiausiai nustatome tas lengvatas, kad užsienio investicijos pirmus 3 metus yra visiškai neapmokestinamos, o vėliau yra taikomos tokios lengvatos, kurias nustatys mokesčių įstatymai. Jums išdalintoje redakcijoje yra suformuluota kiek kitaip, bet aš jau minėjau, kad yra padaryta pataisa. Kai mes prieisim prie to straipsnio, aš tada perskaitysiu tą mokesčių lengvatų paskutinę redakciją. Jeigu yra priimtinas toks būdas, tai tada pastraipsniui. Trumpi komentarai ir siūlyčiau dėl atskirų straipsnių balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, paprastai svarstydami projektus, pristatydavome, o po to užduodavome klausimus, pasisakydavome ir todėl balsuodavome ar atlikdavome kitas procedūras. Ar norėtų deputatai paklausti gerbiamojo deputato G.Vagnoriaus?
G.VAGNORIUS. Aš siūlau taip, kad būtų lengviau. Pavyzdžiui, pirmasis straipsnis. Kas neaišku, išsiaiškinsime. Bus paprasčiau.
PIRMININKAS. Suprantama, bet yra deputatų, kurie nori kalbėti dėl šito jų siūlomo įstatymo. Gerbiamasis deputatas V.Terleckas.
V.TERLECKAS. Gerbiamąjį prelegentą aš norėčiau paprašyti, kad būtų supažindintas su redakciniais pataisymais. Iš klausos tokio rimto dokumento svarstyti negalima.
G.VAGNORIUS. Projektas yra išdalintas. Aš dar kartą akcentuoju, kad yra kai kurių straipsnių patikslinimų. Aš galiu dabar perskaityti tuos patikslinimus, bet būtų paprasčiau ir sutaupytume laiko. Aš iš karto pasakau, kas truputėlį pataisyta. Pataisymų tikrai nedaug tėra.
PIRMININKAS. Priimtina, gerbiamasis deputate V.Terleckai, jums tokia...? Nepriimtina. Deputatas Z.Vaišvila.
Z.VAIŠVILA. Aš norėčiau gerbiamąjį prelegentą paklausti ir žinoti principinį požiūrį bei nuostatą. Rašoma apie užsienio, sakykime taip, juridinių asmenų teisę į nekilnojamąjį turtą.Kaip suprasti nekilnojamojo turto sąvoką siejant su žeme? Paminėta, 50 metų žemę nuomojo. O kaip tada, jeigu tos gamyklos dalį akcijų turėjo užsienio juridinis asmuo, kaip jinai bus traktuojama? Jeigu nekilnojamąjį turtą turi, tai koks gamyklos santykis su žeme? Na ir dar pramoninės nuosavybės terminas, kuris kol kas nefigūravo. Tai tokie du problematiniai klausimai. Paskui jau konkretūs pasiūlymai bus.
G. VAGNORIUS. Aš tada perskaitysiu vieną pataisą, kuri išplėstinio posėdžio dalyvių prašymu buvo suformuluota. 4 straipsnis siūloma papildyti tokiu sakiniu: ,,Turto pardavimas užsienio asmenims, taip pat atskiros investicijos sritys, kuriose užsienio kapitalo dalyvavimas yra ribojamas, draudžiamas, nustatomi atskirais Lietuvos Respublikos įstatymais". Tai šiuo atveju mes lyg ir nereglamentuojame konkrečių sričių, kur galima, kur negalima. O sakome, kad ten, kur jau nedraudžiama, yra visiška laisvė. Ir dėl žemės. Žemė išlieka Lietuvos Respublikos piliečiui, tik Lietuvos Respublikos piliečiai gali turėti žemę, o visi kiti asmenys gali tą žemę nuomoti. Ir ten yra atskiras 16 straipsnis, kuriame yra nusakoma, kaip yra naudojamasi žemės sklypu. Ir prie viso šito dar vienas sakinys yra siūlomas toks: ,,Jeigu pakeičiamas Žemės naudojimo mokesčių nuomos įstatymas, tai turi būti pakeistos naudojimosi žemės sklypu sutarties sąlygos, nustatančios mokesčius už žemės nuomą. Mes puikiai suprantame, kad kai nėra normalios žemės vertės, sakykim, kyla toks pavojus, kai gali būti žemė išnuomota užsienio asmenims beveik veltui arba už labai nedidelį mokestį. Turint omeny, kad jam suteikiama teisė iki 50 metų naudotis, tai kyla pavojus, jog jis tą visą 50 metų pusvelčiui ir naudosis ta žeme. Tai dėl to ir papildome šitą straipsnį, deja, nevisiškai demokratišku formulavimu, nevisiškai ekonomišku formulavimu ir nustatome, kad kai ateityje bus pakeisti žemės naudojimo mokesčiai, tai turės būti peržiūrėtos ir tos sutartys. Tie subjektai, kurie dabar sudarys sutartį su Vyriausybe ar jos įgaliotais organais, turės turėti omenyje, kad nors dabar ir veltui ta žeme duoda jiems naudotis, tai nereiškia, kad jie 50 metų galės, taip daryti.
PIRMININKAS. Deputatė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Ten 13 straipsnyje - bendros įmonės steigimas. Ten nurodyta bendra įmonė, steigiama sutarties, sudaromos su Lietuvos Respublikos žmonėmis, pagrindu. Kaip suprasti žmonių sąvoką?
G. VAGNORIUS. Tai yra paliktas redakcinis netikslumas. Pakeista yra taip: ,,sudaromos su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais asmenimis".
Z.ŠLIČYTĖ. Ir dar noriu paklausti dėl 21 straipsnio. ,,Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių veiklos kontrolė." Ar Valstybės kontrolė čia neturėtų turėtų teisę kontroliuoti? Valstybės kontrolierius.
G.VAGNORIUS. Ne. Valstybės kontrolierius pagal tą mūsų pačių patvirtintą įstatymą kontroliuoja, kaip naudojamas valstybinis turtas. O šiuo atveju kalbama apie užsienio kapitalo investicijas ir jį turi kontroliuoti finansų ir teisėtvarkos organai.
Z.ŠL1ČYTĖ. Bet yra čia numatyta dabar...
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas P.Vaitiekūnas laukia.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėjau paaiškinti, kad ne vien privačių asmenų steigiamos bendros įmonės...
G.VAGNORIUS. Jeigu steigiama valstybinė įmonė, tai valstybės kontrolerius vadovaujasi tais įstatymais, kurie jam suteikia teisę. Jis kontroliuos, jog valstybės kapitalas, kai jis susijungia su privačiu kapitalu, nebūtų nusavintas ar kaip kitaip sunaikintas. Tai čia išsaugoma funkcija. Bet ar reikia. kartoti tai, kas yra parašyta kituose įstatymuose, nes tie komentarai...
Z.ŠLIČYTĖ. Bet čia yra įrašyta ir...
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu paklausti dėl 25 straipsnio l punkto. Ten rašoma apie tai, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių įplaukos už realizuotą gamybos produkciją sudaro daugiau kaip 80% realizacijos įplaukų, atitinkamai moka 20% ir 15% mokesčių. Mes visiškai nenumatom tos galimybės, kad visa gaminama produkcija Lietuvoje gali būti išvežama. Mes nepasirūpiname tuo, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos papildymas. Ar nereikėtų įvesti tam tikrą papildomą apribojimą, kad šitas punktas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu bent, pavyzdžiui, 30% produkcijos realizuojama Lietuvos rinkoje. Tada taikoma šita lengvata. Atitinkamai, pavyzdžiui, sumažinant tada savos gamybos produkcijos procentą, kuris reikalingas realizuoti.
G.VAGNORIUS. Aš suprantu jūsų tą norą, bet, mano supratimu, jie patys realizuoja produkciją ten, kur daro. Galime mes įrašyti tokį, bet tai jau yra administracinio valdymo palikimo atributas. Vyriausybė savo nutarimu įpareigoja net privačias įmones 30% savos produkcijos palikti vietos savivaldybės žinioje. Tai yra necivilizuota norma. Jeigu mes esame nuosavybės ir kituose įstatymuose deklaravę, kad privatūs asmenys turi teisę, mes apginam juos, tai reikėtų laikytis. Čia tas įstatymas skirtas užsieniečiams. O jeigu jis, pavyzdžiui, gamina telefaksus, o nori gaminti Sąjungai, tai kur jis ras 30% pirkėjų, kad Lietuvoje juos nupirktų? Jam bus sunku tą padaryti.
P.VAITIEKŪNAS. Aš rūpinuosi ne tiktai Vakarų užsieniu, bet ir Rusija. Jie gali būtent eksportuoti į Rusiją nepalikdami Lietuvoje. Suprantate, kur yra problemos. Nes mūsų toks priimamas įstatymas yra labai patogus kapitalo išvežimui, o Rusijos tuo tarpu atvirkščiai - palankus yra bendrų jėgų steigimui.
PIRMININKAS. Deputate P.Vaitiekūnai, nepaverskite pasisakymų klausimais. Būkit malonus, užsirašykite Sekretoriate ir galėsite šnekėti bei visą tą išdėstyti.
G.VAGNORIUS. Aš visiškai suprantu tą pavojų, kuris gali būti, jeigu, tarkim, čia būtų daromos mūsų vidaus investicijos. Šiuo atveju mes kalbame apie kapitalo investicijas. O tai yra už valiutą nupirkti įrengimai, atvežti čia ir sumontuoti. Už užsienio valiutą. Jau kapitalo įtekėjimas yra. Ir jis gamina tą produkciją, moka atlyginimą mūsų žmonėms bei sprendžia nedarbo problemą, o jis gali išvežti tik tą grynų pajamų dalį. Tai jis išvežti daugiau neišveš, nes jis veltui negali samdyti mūsų žmones. Tai jau jeigu yra pastatoma iš užsienio investicijos gamykla, tai jau ir yra ta sąlyga, kad mes pasitelkiam užsienio kapitalą ir aprūpinam savo žmones darbu. Tai to mes siekiam. O mes jeigu dar uždrausim jam ir pardavinėti, kur nori, tai jis niekuomet neinvestuos čia tų pinigų. Jam yra aplinkui tiek Rytų valstybių pasirinkti... Kodėl jis turi investuoti į kažkokią Lietuvą, kuri nustato savo sąlygas, reikalavimus pardavimui. Jie daro mums paslaugas, kad jie investuoja šičia.
PIRMININKAS. Deputatas Albertas Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, kokioje komisijoje jis buvo apsvarstytas ir aprobuotas priimti ir kas konkrečiai yra šio įstatymo rengėjai?
G.VAGNORIUS. Šitas įstatymas buvo svarstytas išplėstiniame Ekonomikos komisijos posėdyje. Be tų kelių Ekonomikos komisijos narių, jame dalyvavo gerbiamasis deputatas K.Glaveckas, dalyvavo gerbiamasis A.Rudys, deputatai E.Klumbys ir A.Ambrazevičius. Projektą pateikė Vyriausybė, tačiau jis Ekonomikos komisijoje buvo perredaguotas kiek tai prieštaravo veikiantiems įstatymams ir bendrai priimtai įstatymų koncepcijai.
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Aš prašyčiau pakomentuoti draudimą parduoti žeme užsienio firmoms.
G.VAGNORIUS. Čia, aišku, mes galime ginčytis, ar Lietuva turi teisę parduoti žemę. Žinoma, jeigu jūs klaustumėte mano asmeninės nuomonės, aš .pasakyčiau, kad užsieniečiai turi teisę įsigyti tą žemę, kuri yra po jų pastatytu objektu, tai yra po jų namu, po jų gamykla ir taip toliau. O šiaip yra dabar tokia visuomenės nuomonė, ir aš manau, kad didelė dalis deputatų ją remia, jog užsienietis Lietuvoje nė pėdos neturėtų žemės. Bet, aš manau, tai visiškai nedraudžia šiandien priimti tokį įstatymą, o po metų kitų, kai visi įsitikins, kad nėra jokio pavojaus duoti tą vieną kitą metrą žemės, mes priimsim ir kitą įstatymą. Pataisą padarysim.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Jūsų nuomone, siūlomi tie straipsnių pakeitimai yra redakciniai ar esminiai? Keli straipsniai skiriasi, tai yra kelis straipsnius jūs patai-sėt, lyginant su šituo projektu, kuris buvo išdalintas deputatams.
G.VAGNORIUS. Yra pataisytas 3 straipsnis, kad turto pardavimas užsieniečiams reglamentuojamas atskirais įstatymais. Tai buvo komisijos siūlymas ir mes tą įrašėme. Taip pat yra pataisytas 6 straipsnis. Užsienio investicijoms gali būti teikiamos mokesčių, muitų ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytos lengvatos. Redakcinio pobūdžio. Toliau yra 13 straipsnyje vietoj ,,žmonių" parašyta ,,fiziniai, juridiniai asmenys". 16 straipsnis. Jeigu įstatymai nustato kitokius mokesčius, tai turi būti peržiūrėtos sutartys dėl žemės nuomos. O esminė yra pataisa dėl mokesčių lengvatų. Mes buvome pateikę tą redakciją, kurią jūs turite, tačiau Vyriausybė kreipėsi ir siūlė teikti didesnes lengvatas. Tai mes irgi pakeitėm tą redakciją ir nustatėm, kad iki 1993 metų reikėtų visiškai atleisti nuo pelno ir pajamų mokesčių, o vėlesniais metais lengvatas nustatyti atskirais įstatymais. Ir dar buvo toks gerbiamojo deputato K.Glavecko prašymas įrašyti, kad mokesčio lengvata taikoma investicijoms, padaromoms konvertuojama valiuta arba už ją įgytoms pagrindinėms gamybos priemonėms. Tai yra nustatoma, kas yra užsienio investicija. Toliau Vyriausybė iš esmės tame rašte siūlė pakeisti tą straipsnį, kuris nusako lengvatas. Tai mes šitą pasiūlymą vykdėme. Dabar yra dar kitas siūlymas dėl redakcinių pataisų.
Mes išmetėm kai kuriuos straipsnius, kurie dubliuoja priimtus įstatymus. Tai čia yra tik redakcinio pobūdžio, ir jeigu mes norim kažką kitaip daryti, tai mums reikėtų grįžti ir taisyti priimtus įstatymus. O jeigu mes sakom, kad šie įstatymai yra geri, tai mes paprasčiausiai turim tą įstatymą pateikti tobulą.
PIRMININKAS. Deputatas Z.VAIŠVILA.
Z.VAIŠVILA. Norėčiau paklausti porą dalykų dėl 5 straipsnio.
PIRMININKAS. Tik vieną, gerbiamasis Z.VAIŠVILA.
Z.VAIŠVILA. Antroje pastraipoje rašoma apie nacionalizuojamą turtą. ,,Atlyginami visi padaryti nuostoliai." Ar tai reiškia, kad negauta nauda taip pat atlyginama?
G.VAGNORIUS. Čia sprendžia teismas. Jeigu iš tikrųjų tai realiai negaunamos pajamos dėl to, kad mes kažką ten padarėme ir sutrukdėme gauti, tai čia yra nuostoliai, o jeigu tai yra... Tai ir nereiškia, kad tai yra tie nuostoliai, kuriuos ji, sakykim, būtų gavusi per 10 ar 15 metų, jeigu būtų funkcionavusi. Ekonomiškai ten yra pamatuojami dalykai.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu paprašyti jūsų, kad paaiškintumėte man vieną prieštaravimą, kuris yra šiame projekte. Aš kalbu apie 5 straipsnio sakinį ,,Draudžiama kaip nors diskriminuoti užsienio investicijas" ir 23 straipsnį, kuriame parašyta, kad ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba gali nustatyti akcijų pardavimo užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims kvotas". Tai yra, mano akimis žiūrint, aiški diskriminacija. Mes turim vieno atsisakyti.
G.VAGNORIUS. Šitas klausimas tinkamas. Dėl to buvo labai ilgai ir detaliai diskutuota komisijoje. Padėjo teisininkai. Mes išsiaiškinome, kad šiuo atveju turi būti taip ir formuluojama. Tai yra tuo atveju, jeigu jau užsieniečiui leidžiama nusipirkti akciją arba padaryti investiciją, tai nuo to momento jis turi tokias pat teises ir tokias pat garantijas, kaip ir bet koks kitas asmuo. Visos valstybės teikia tam tikrus apribojimus užsienio kapitalui, nustato tam tikras sritis, kuriose draudžiama. Vienur daugiau, kitur mažiau. Ir ten visur yra formulavimas toks, kad diskriminacinių sąlygų negali būti. Tai yra suprantama tezė. Jeigu jau leidai jam vieną kartą padaryti investiciją, davei nusipirkti akcijų, tai jau palūkanos, sakykim, ar tai būtų Lietuvos pilietis, ar Tarybų Sąjungos pilietis, ar užsienio pilietis, visiems vienodai jau.
PIRMININKAS. Deputatas Albertas Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Norėčiau paklausti, ar yra apibrėžtas bendras įmonės statusas, o jeigu yra, tai kur?
G.VAGNORIUS. Šiuo atveju bendros įmonės statusas yra apibrėžtas šitame įstatyme. Antra, apibrėžta yra tvarka, kaip ta bendra įmonė atsiranda, ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme, kuris mini, kad užsienio steigėjas, norėdamas steigti užsienio kapitalo įmonę arba bendrą įmonę, turi gauti Vyriausybės leidimą ir jis registruojasi kaip užsienio asmuo.
A.ŠIMĖNAS. Tai dabar tada bendros įmonės skiriasi statusas tik tiek, kiek čia parašyta.
G.VAGNORIUS. Jie veikia taip pat, kaip ir bet kokia kita įmonė, vadovaudamasi tais pačiais savo normaliais įstatymais. Mes norėtume, kad jokių kitokių specialių įstatymų nebūtų.
PIRMININKAS. Deputatas Z.VAIŠVILA.
Z.VAIŠVILA. Dėl to paties 6 straipsnio. Ar buvo svarstyta galimybė ne tik nacionalizuoti, bet ir konfiskuoti turtą už antivalstybinę veiklą.
G. VAGNORIUS. Ne. Prisipažinsiu, tikrai nebuvo svarstytas toks variantas.
PIRMININKAS. Deputatas V.Terleckas.
V.TERLECKAS. Noriu pasitikslinti, ar 27 straipsnio redakcija keičiasi, ar ne? Ypač pirma pastraipa.
G.VAGNORIUS. Paskutiniu momentu gerbiamasis R.Purtulis prašė įrašyti dar kelis žodžius. ,,Vidaus pinigai keičiami konvertuojama valiuta rinkos kursu Lietuvos banko nustatyta tvarka."
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P. VAITIEKŪNAS. Aš noriu pasiteirauti, ar yra galbūt naujame variante numatyta apie pelno nacionaline valiuta repatrijavimą? Pavyzdžiui, Lenkijoje tai yra 15%, o Vengrijoje 100%. Ar jūs esat numatę tai?
G. VAGNORIUS. Aš manau, kad tai turėtų būti kituose įstatymuose. Ne šito įstatymo objektas.
P.VAITIEKŪNAS. Rašoma apie pelno išvežimą. Tai turi būti nusakyta, kaip tas pelnas išvežamas.
G.VAGNORIUS. Lietuvos banko nustatyta tvarka. Bus užsienio valiutos kontrolės įstatymas, tai ten turėtų būti apibrėžti tie dalykai.
P.VAITIEKŪNAS. Bet aš kalbu apie pelno išvežimą nacionaline valiuta - litais. Kad būtų galima būtent litus 15% ar 100% repatrijuoti.
G.VAGNORIUS. Mano supratimu, jeigu tiktai litus išvežinėtų, tai reikėtų džiaugtis. Aš tai tokios nuomonės. Jeigu litus kas bandytų išvežinėti, tai reikėtų džiaugtis.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Kur bus apibrėžta, kokius pelno mokesčius mokės bendros įmonės?
G.VAGNORIUS. Šiuo atveju turės būti atskiri nutarimai arba įstatymai, kurie nustato... Juridinių asmenų pajamų mokesčių įstatyme, jeigu pamenat, yra sakinys, kad ,,mokesčių lengvatos nustatomos atskirais Aukščiausiosios Tarybos nutarimais ar įstatymais". Pamenu, kad ten yra sakinys toks parašytas.
G.ŠERKŠNYS. Bet kol kas tai dar nėra apibrėžta?
G.VAGNORIUS. Šito nėra ir mes nenorėtume, kad būtų šitame įstatyme.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu pasiteirauti, ar yra numatyta galimybė, jog bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių darbuotojai galėtų gauti atlyginimą konvertuojama valiuta?
G.VAGNORIUS. Čia priklausys, jeigu jūs pritarsit, kai mes svarstysime kitą įstatymą, kuris yra išgarsėjęs vadinamosiomis laikinosiomis priemonėmis. Jeigu mes tą nuostatą įteisinsim, tai tada viskas bus savo vietose.
P.VAITIEKŪNAS. Man atrodo, kad jis turėtų būti čia. Ar jūs nesat to numatę?
G.VAGNORIUS. Ne, šitas tikrai ne šitam įstatyme. Čia užsienio investicijų, o ten kalbama apie tai, kad šiandien, kiek žinau tuos baudžiamuosius įstatymus, formaliai draudžiama Lietuvos piliečiams turėti ir vykdyti operacijas su valiuta. Tai mes galime priimti atitinkamus įstatymus, kurie reglamentuoja tas valiutines operacijas, ir panaikinti šią tvarką, bet čia yra užsienio investicijos. Žinoma, jis iš principo gali būti ir į šitą įrašytas.
P.VAITIEKŪNAS. Tai be abejo, nes užsienio investitorius, norėdamas suinteresuoti mūsų darbuotojus, gali mokėti dalį atlyginimų valiuta. Tai yra būtent šio įstatymo kompetencija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate P.Vaitiekūnai, nesupratau klausimo. Ko jūs norėjote paklausti?
G.VAGNORIUS. Aš supratau, jog gerbiamasis deputatas siūlo, kad valiutinių keitimo operacijų įteisinimas būtų įrašytas į šitą įstatymą.
P.VAITIEKŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Bet tai jau pasiūlymas, o nebe klausimas...
P.VAITIEKŪNAS. Kadangi mes neturime projekto su visomis pataisomis, tai aš klausiu, ar toks yra, ar ne.
G.VAGNORIUS. Ne. Nėra šitame įstatyme numatyta. Jeigu būtume numatę, dar sunkiau būtų pavykę jį priimti čia. Deja, kai kurie deputatai nori, kad mes neturėtume valiutinių operacijų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, aš siūlyčiau atsiimt šitą frazę.
G.VAGNORIUS. Aš atsiprašau, jeigu ką įžeidžiau, bet aš norėjau išreikšti dalies deputatų nuomonę. Tai visiškai objektyvus dalykas yra. Visiškai natūralu, kad dalis deputatų...
PIRMININKAS. Gali norėti, taip? Pasiteisinimas priimtas. Deputatas V.Terleckas.
V.TERLECKAS. Šio įstatymo projektas apima ir kai kuriuos valiutinius klausimus. O pagal mūsų patvirtintą Lietuvos banko statutą tokiu atveju turi būti informuotas, supažindintas Lietuvos bankas. Ar tai buvo padaryta?
G.VAGNORIUS. Mano supratimu, čia Lietuvos banko reikalų visiškai neapima. Mes įrašėm tuos kelis žodžius, kad konvertuojamos valiutos keitimas yra vykdomas Lietuvos banko nustatyta tvarka. Tai kaip bankas nustatys, taip mes priimsime valiutines operacijas. Tas ir bus. O šitame straipsnyje aš nematau daugiau nė vieno pinigų klausimo.
V.TERLECKAS. Tai labai gaila, kad jūs nematote sąsajų. Įdomu, iš kur paims konvertuojamą valiutą, kurią išvešim į užsienį, ir kas ja disponuos? Tai ar Lietuvos banko čia yra interesai, ar ne?
G.VAGNORIUS. Tai aš nesuprantu. Taigi yra parašyta, kad Lietuvos banko nustatyta tvarka. Kol tas bankas nenustatys tvarkos ir nenustatys tokios tvarkos, kokios reikia, niekas neišveš. O kai mes svarstysim kitą įstatymą, tai ten ir siūloma yra atidaryti supirkimo - pardavimo punktus. Ir jeigu mes šito nepadarysim tai, deja, M.Gorbačiovo įsakas numato tą padaryti pačiu artimiausių laiku. Ir tada mes vadovausimės M.Gorbačiovo įsaku. O labai norėtųsi, kad tai būtų padaryta ne M.Gorbačiovo įsaku, o padaryta Lietuvos Respublikos įstatymu.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Paskutinis klausimas. Kokios vis dėlto yra užsienio investicijų garantijos? Ar yra numatyta, kuo mes garantuojame tas investicijas?
G.VAGNORIUS. Yra numatyti du būdai. Vienas - mes pasižadame tais ypatingais atvejais, jeigu mes nacionalizuosim užsienio kapitalą, atlyginti visus nuostolius. Antra, mes pripažįstam, jog užsienio investitorius turi teisę teisme, taip pat ir tarptautiniame teisme, užginčyti mūsų sprendimus. Kitokių, deja, sunku sugalvoti.
P.VAITIEKŪNAS. Tai ar negalima būtų parašyti aiškiai, kad tas investicijas užtikrina Lietuvos Respublikos valiutiniai, pavyzdžiui, rezervai, auksas ir taip toliau.
G.VAGNORIUS. Jeigu mes rašome, kad Lietuva atlygina nuotolius, tai ir yra šitas. Tas yra suprantama.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Diskusijoms užsirašęs deputatas Albertas Šimėnas, bet mes tą padarysim po pertraukos. Norėčiau jūsų, gerbiamieji deputatai, prašyti tiesiog sutikimo, kad po pertraukos mes trumpai šito klausimo svarstymą nutrauktume ir priimtume nutarimą, kurį siūlo gerbiamasis A.A.Abišala. Nutarimas susietas su derybomis. Matyt, mes ten ilgai nediskutuosime. Ar priimtina būtų? Gerbiamieji deputatai, pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Deputatas A.A.Abišala pristatys nutarimo dėl specialistų pasitelkimo Lietuvos Respublikos tarpvalstybinėms deryboms su Tarybų Sąjunga ir valstybinės delegacijos materialinio bei finansinio aprūpinimo projektą. Prašom, gerbiamasis deputate.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Man rodos, kad nereikia įtikinėti, jog toks nutarimas, leidžiantis delegacijai dirbti produktyviai ir konstruktyviai, yra reikalingas. Jis iš esmės susideda iš dviejų dalių. Galimybė pasitelkti reikalingus specialistus, ekspertus ir tarnautojus, turima galvoje vertėjai, programuotojai, mašininkės ir taip toliau. Antroji dalis - tai delegacijos darbo materialinis ir finansinis aprūpinimas. Iki šiol buvo finansuojama iš Aukščiausiosios Tarybos arba Vyriausybės biudžeto. Delegacija ir nutarimą rengę autoriai mano, kad turėtų būti speciali sąskaita delegacijos darbui, jog būtų galima aiškiai ir suprantamai po to atsiskaityti visuomenei ir be didelių kliūčių tuos pinigus leisti ten, kur reikia. Nutarimo projektą svarstė ir aprobavo Vyriausybės bei Prezidiumo bendras posėdis. Valstybės atkūrimo, Teisinės sistemos ir Biudžeto nuolatinės komisijos davė savo pastabas, jos visos yra įvertintos. Be to, deputatas V.Paliūnas pasiūlė pataisą, prašau atkreipti dėmesį, antrajame punkte įrašyti sakinį: „Pasižadėjimo tekstą tvirtina Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas". Jis yra priimtinas ir aš prašau balsuoti dėl viso nutarimo kartu su šita pataisa. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus, jeigu tokių bus.
PIRMININKAS. Gal norėtų kas paklausti? Klausimų neturime. Kiek salėje yra deputatų? Gerbiamieji deputatai, skubiai kviečiu visus į salę, nes negalime balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 68.
PIRMININKAS. Dar balsuoti negalima.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72.
V.ŠADREIKA. Kol bus kvorumas, aš turiu redakcinę pastabą preambulėje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.A.Abišala, jums redakcinė pastaba.
V.ŠADREIKA. Grynai redakcinė, pabrėždama - pirmas sakinys, siekdama, o trečias būtų sakinys užtikrindama teisines ir socialines garantijas.
A.A.ABIŠALA. Priimu.
PIRMININKAS. Pataisa priimta. Ar jau galima balsuoti?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 76.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis pirmininke, kadangi balsavimo laikas yra paskelbtas ir nebuvo prieštaraujančių, aš manau, kad visi deputatai balsuos už. Siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Jeigu jūs, gerbiamasis A.A.Abišala, siūlote balsuoti, tai aš tą ir pasiūlysiu Aukščiausiajai Tarybai. Bet balsų skaičius rizikingas ir, jeigu ne visi balsuotų, tai tada būtų mums labai nepriimtina. Aš norėčiau pasakyti trumpą komentarą, nors žadėjau nekomentuoti. Manyčiau, kad šio nutarimo projekto svarba turbūt neabejoja nei viena frakcija, nei vienas delegatas. Tokio nutarimo projekto tikrai reikia, nes visi mes norime šitų derybų. Gerbiamieji deputatai, jeigu leisite, aš kviesiu jus pasiruošti balsuoti. Tada kas už šitą nutarimo projektą, kurį paskaitė gerbiamasis A.A.Abišala?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 77.
PIRMININKAS. Kas prieš? Nėra. Susilaikiusių nėra. Pradedame diskusijas. Kalbėti užsirašė Albertas Šimėnas. Dar yra kalbėti užsirašę deputatai P.Vaitiekūnas ir V.Terleckas, bet taip pat prašo žodžio departamento direktorius R.Purtulis. Jis pasakys Vyriausybės nuomonę. Gal jūs sutiktumėte, kad po Alberto Šimėno pasisakymo suteiktume žodį gerbiamajam direktoriui R.Purtuliui, o po to kitiems deputatams. Neprieštaraujate? Prieštaraujančių nėra. Deputatas A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, šiandieną svarstome labai rimtą įstatymą, nuo kurio labai priklausys ir Lietuvos ekonomika, ir ateitis. Tikrai gaila, kad vyksta svarstymas į dienos pabaigą, kai deputatai ne tokie budrūs ir ne tiek jų daug yra salėje. Natūralu, kad šio įstatymo turinys turi priklausyti nuo užsienio investicijų politikos, o ši - nuo ekonomikos vystymo politikos Jeigu konkrečiai mes susitarsim, kad Respublikos ūkį perduodam tvarkyti užsienio kapitalui, tada bus vienokia užsienio investicijų politika, o jeigu nutariam, kad ūkį norime tvarkyti patys, tada bus kitokia politika. Aš nenorėčiau sutikti su nuostata, kad Lietuvai besąlygiškai reikalingos užsienio investicijos. Lietuvai reikalingos tik tokios investicijos, kurios naudingos Lietuvai. Būtent tos, kurios užtikrina valiutines įplaukas, gerina ūkio struktūrą, aprūpina reikalinga produkcija, sprendžia užimtumo ar kvalifikacijos kėlimo klausimus arba pagaliau atskleidžia eksporto galimybes. Ir investicijos būtų labai negeros, jeigu jos blogintų ūkio struktūrą, apiplėštų Lietuvos ūkį ir Lietuva netektų kontrolės savo ūkyje. Norėčiau akcentuoju, kad mes nepriklausomybę skelbėme ne tam, kad atsiimtume iš TSRS ūkio valdymo monopolį ir perduotume jį kažkam kitam. Nepriklausomybę paskelbėme tam, kad patys tvarkytumės šiame savo ūkyje. Tokios yra išeities nuostatos. O užsienio investitorių interesai mūsų nedomina ir iš esmės yra priešingi. Jų tikslas - kuo mažiau pelno palikti Lietuvoje. Jei tik bus sąlygos, jie tuo meistriškai pasinaudos, abejonių čia jau būti negali. Įsivaizduokime, kad šiandien priimame ir įsigalioja šis įstatymas. Kaip bus su užsienio kapitalu? Manyčiau, kad rimtos, save gerbiančios firmos su Lietuva reikalų neturės tol, kol nebus aišku, kas ta Lietuva yra, kol nebus mūsų ekonomika teisiškai reglamentuota, kol nebus civilizuota tvarka investicijoms kaip visame pasaulyje. Kol šito nebus, nebus ir rimtų investicijų, o į Lietuvą plūstels juodas kapitalas. Profesionaliai bus pasinaudota tuo, kad Lietuvoje neišspręsti nuosavybės klausimai ir egzistuoja visaliaudinė nuosavybė, kurią prižiūri nesuinteresuoti šia nuosavybe asmenys. Tai tuo pasinaudoti visai nesunku.
Antra, valiutos kursas, keitimas (šiuo metu santykis 1 ir 20) iškreiptas. Tai šituo irgi labai lengva pasinaudoti. Kapitalas bus investuojamas ne įmonėms steigti, o tiesiog plūs juodas komercinis kapitalas. Tai bus daugiausia ūkinių bendrijų forma, kuria bus perpumpuojamas Lietuvos ir, progai pasitaikius, TSRS turtas. Reikia suvokti, kad čia vyks tik komercija ir bus juodas, o ne švarus kapitalas. Reikia dar pažymėti, kad mes neturime banko, o mūsų užsienio investicijos keliauja per Maskvos ,,Vnešbanką". Šiuo metu aptarnavimo ciklas užtrunka net 7 mėnesius. Tai kiek jie nori, tiek sulaiko. Praktiškai reguliuoti turi galimybę pats bankas. Kai mes turėsim savo banką, būsime civilizuoti, tada ir darykime tas investicijas. Todėl siūlau, kad pirmiausia reikėtų sukurti Lietuvos banką, finansų ir kredito sistemą ir sudaryti civilizuotas sąlygas kapitalo apyvartai. Antra, išspręskime nuosavybės klausimus, reglamentuokime ūkinių subjektų veiklą. Trečia, numatykime užsienio investicijų politiką - čia turi būti politika, o ne aklas kažkoks žaidimas - ir jai realizuoti priimkim atitinkamą įstatymą ir normatyvinius iš jų išeinančius aktus. Tai bus užsienio investicijų politika. Manau, sutiksite, kad principiniai užsienio investicijų punktai turėtų būti tokie, kad mokesčiai užsienio investuotam kapitalui turi būti ne didesni negu TSRS, nes priešingai čia neinvestuos. Dabar juridinių asmenų pajamų mokestis TSRS berods 30%, o pas mus 35%. Į šitą dalyką labai jautriai reaguojama - kur mažesni mokesčiai, ten ir bus investuojama. Šiuo metu pelno mokesčiai užsienio kapitalui turėtų būti, mano nuomone, kaip ir Lietuvos subjektams. Priešingai arba apiplėšim Lietuvą, arba sužlugdysim savas firmas. Nes jeigu sudarysim lengvatų užsienio kapitalui, tai jis investuos ten, kur pati pelningiausia sfera, o Lietuvos aktyvus ūkinis subjektas neturės ką veikti. Jis visada bus nustumtas į antrą vietą. Tai šitą reikia aiškiai suvokti. Sudarykim lygias teises užsieniui ir tam kapitalui. Nereikia šito per daug bijoti. Šiek tiek geresnes sąlygas, jeigu pavyktų, negu TSRS, kad jis čia plauktų. Galų gale užsienio investicijų politiką turėkim, o ne aklai ką nors čia darykim. Jeigu mes pradėsim labai gerbti užsienio kapitalą, mes galim apiplėšti Lietuvą, o mums nereikalinga, kad iš Lietuvos pelnas būtų išvežamas. Apiplėšinėti Lietuvos tikrai nereikėtų leisti. Dar kaną akcentuoju, kad, priėmus įstatymą, šiuo metu praktiškai jo veikimą reguliuotų Maskva, nes mes neturim banko. O tas juodas kapitalas plūstelėtų į rinką. Mes gi su savais spekuliantais nebesusitvarkome niekaip, o dar įleisim labai kvalifikuotus užsienio vertelgas. Jau dabai matyti, kas ten darosi. Komercija vyksta žvali, net nežinom kaip atsiginti. Aš manau, kad šitas įstatymas tikrai reikalingas, tikrai būtinas, bet pirmiausia padarykime tvarką, o po to įsileiskim kitus. Toks mano būtų siūlymas.
Siūlyčiau kol kas nepriimti šito įstatymo vien todėl, kad mes net nematom nutarimo dėl jo įgyvendinimo ir net projekto nematėme. Tai labai rimtas įstatymas ir reikalauja dėmesio. Kiekvienas deputatas turi atidžiai įsiskaityti, nes mes labai mikliai čia galim malkų priskaldyti. Argi dega tos užsienio investicijos, argi tie kapitalistai nekantrauja investuoti?! Abejoju, abejoju. O jeigu vis dėlto būtų nutarta jį priiminėti, tai aš tada turėčiau pataisų berods 15 straipsnių. Aš čia nenoriu tiesiog svarstyt, nes būtų sugaišta daug laiko. Jeigu prasidės priėmimas net neturint nutarimo projekto ir visų kitų dalykų, tada aš savo pastabas pateikčiau dėl kiekvieno straipsnio. Aš siūlau jo šiandien nepriimti, o pavesti komisijai toliau svarstyti. Aš nematau argumentų, kad tai pats labiausiai degantis. Dar kartą tai rodo, kad neturime ekonominės reformos scenarijaus ir vėl mes griebiamės už bet kurio įstatymo, nesilaikome chronologijos. Tai dar kartą patvirtina, kad būtinai reikia reformos programos, tada nebus jokių abejonių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Departamento direktorius R.Purtulis.
R.PURTULIS. Gerbiamasis parlamente, gerbiamasis pirmininkaujanti! Įgaliotas išsakyti Vyriausybės nuomonę. Vyriausybė pateikė savo projektą, kuris buvo gan smarkiai pataisytas. Norėčiau informuoti apie esminius pataisymus. Vyriausybė pateikė savo įstatymą - tinkamai pastebėjo gerbiamasis G.Vagnorius - žymiai smulkesnį ir pakartojo kai kuriuos Įmonių įstatymo bendrus teiginius. Tą įstatymą recenzavo daug užsienio piliečių. Mes stengėmės įvertinti tą dalyką, kad Užsienio investicijų įstatymas turi tarnauti ir Lietuvos piliečiams, ir užsienio investitoriams. Remtasi Kanados ir Amerikos investitorių patirtimi ir jų įstatymų pagrindu. Nors kai kurie įstatymai ir kartojasi, tačiau pagrindiniais klausimais nereikalauja ieškoti kitų Lietuvos įstatymų. Jeigu buvo kokių nesutapimų su Įmonių įstatymu, tai būtų galima redaguoti. Čia labai teisinga pastaba. Tačiau Vyriausybė siūlė priimti smulkesnį ir daugiau tokį detalų įstatymą. Čia pirmas esminis skirtumas tarp komisijos paruošto ir Vyriausybės pateikto įstatymo projektų. Dar Vyriausybė prašo, kad patikėtume Vyriausybei nustatyti maksimalias investicijų ribas. Tą, aišku, turėtų spręsti parlamentas. Dėl įvairių mokesčių lengvatų. Paskutinėje redakcijoje yra numatyta metams suteikti kai kurias lengvatas. Dėl lengvatų reikėtų atsižvelgti į mūsų konkurentą, didįjį kaimyną Sovietų Sąjungą, kad mūsų įstatymas nebūtų konservatyvesnis, kadangi tuo metu investicijos labiau tekėtų į Rytus ir nesustotų Lietuvoje.
Aš sutinku su tuo, ką kalbėjo gerbiamasis A.Šimėnas, kad Lietuva neturi būti parduota ir turi būti įvairūs apribojimai, o tai įstatyme ir numatyta. Paruoštoje programoje, kuri, tikiuosi, bus pateikta parlamentui ketvirtadienį, yra numatomos tos pramonės arba ūkio šakos, kuriose neturi būti užsienio kapitalo arba kur jis turi būti ypač smarkiai ribojamas. Pavyzdžiui, uostas, energetika, oro transportas ir panašiai. Tai yra priimtina ir numatyta, tačiau šis dokumentas truputėlį aplenkia tą programą. Pataisos dėl mokesčių skiriasi nuo Vyriausybės pateiktų pataisų, nors iš esmės dabar yra suderinti kai kurie esminiai punktai ir tokių ypatingų prieštaravimų nėra, tiktai redakciniai tokie pakeitimai. Ir galbūt esminis punktas. Vidaus pinigų keitimą konvertuojamos valiutos rinkos kursu, matyt, dar šiandien per anksti įrašyti. Lietuvos bankas turi savo statutą, turi savo teises, kurias jam įgaliojo parlamentas, ir jis gali spręsti, kada galima pradėti konvertuoti rublį ar būsimąjį litą. O šis įstatymas lyg ir suteiktų teisę iš karto pradėti konvertuoti. Šitai įgalintų išvežti labai daug dabartinio Lietuvos kapitalo į užsienį, kai dar neturime esamos cirkuliuojančios valiutos konvertabilumo. Čia, matyt, būtų galima to punkto neminėti, o tą palikti bankui, kuriam suteikta teisė spręsti valiutos konvertabilumo klausimą. Visi kiti dalykai, kaip aš minėjau, yra redakcinio pobūdžio. Aš tuo ir baigiu.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau užduoti keletą klausimų ir pabandyti atsakyti pagal pateikto įstatymo projekto straipsnius.
Ko mes norime? Ko mes siekiame? Atsakymas būtų toks: siekiame skatinti naujų technologijų diegimą Lietuvos ūkyje, didinti valiutinių įplaukų į Lietuvos Respublikos biudžetą, papildyti Respublikos prekių rinką arba pripildyti, taip pat steigti naujas darbo vietas Lietuvos ūkyje, pavyzdžiui, kad ir investicijomis. Taigi mūsų tikslai gražūs ir visiškai aiškūs. Tačiau ką mes turime norėdami tuos tikslus įgyvendinti? Galima beveik drąsiai pasakyti, kad mes neturime nieko, išskyrus savo gerus ketinimus. Ką mes galime pasiūlyti? Mes galime pasiūlyti tiktai patrauklias kapitalo investavimo sąlygas. Tai ir viskas. Mes neturime nei iškasenų, nei kvalifikuotos darbo jėgos, mes neturim netgi technologijos atlikti užsienio užsakymus. Todėl mes visų pirma turim rūpintis, kad mūsų įstatymai būtų patrauklūs užsienio investitoriams. Dabar norėčiau paanalizuoti keletą įstatymo punktų būtent šiuo aspektu. 5 straipsnis. Parašyta, kad draudžiama kaip nors diskriminuoti užsienio investicijas, o tuo pat metu 21 straipsnyje yra žodžiai „bendrų įmonių ir užsienio kapitalų įmonių veiklą kontroliuoja pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos finansų ir teisėtvarkos organai". Finansų ir teisėtvarkos organai. Tačiau Įmonių įstatyme yra parašyta, kad įmonė privaloma tvarka veda apskaitą, apie kurią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus valstybės organams teikia informaciją įmonių apmokestinimo ir buhalterinės finansinės apskaitos reikmėms. Įmonė turi teisę laikyti paslaptyje dokumentus apie savo komercinę veiklą ir taip toliau. Įmonių veiklos stiprinimas ir revizija leidžiama tik Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. Todėl šiuo atveju 21 straipsnį reikėtų formuluoti kitaip. Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių kaip ir Lietuvos Respublikos įmonių veiklos kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Būtent tas reglamentavimas yra įstatymo kompetencija, o ne tam tikros valstybinės institucijos, kaip siūloma pateiktame projekte.
Apmokestinimo lengvatos bendroms įmonėms taikomos tik tuo atveju, kai užsienio kapitalas jose sudaro daugiau kaip 50%. Kaip kalbėjo deputatas A.Šimėnas, mes turim sudaryti palankias sąlygas užsienio investicijai, mes tos politikos neformuojam, mes nežinom, ko mes norime iš tikro ir užrašėme, man atrodo, pakankamai atsitiktinį skaičių. Nes nustatant tokias užsienio kapitalo dalyvavimo bendrosiose įmonėse ribas, kurioms taikomos lengvatos, mažinamas Lietuvos dalyvio suinteresuotumas steigti bendras įmones, kadangi užsienio dalyviui sudaromos sąlygos faktiškai vadovauti visai įmonei. Tačiau esant mažoms investicijų garantijoms, - o Lietuva jų ir negali pakankamai didelių duoti, - užsienio dalyvis nebus suinteresuotas investuoti didelį kapitalą. Tą patvirtina ir duomenys apie stambiausių TSRS bendrų su užsienio šalimis įmonių kapitalo struktūrą. Analizė rodo, kad didžiausia užsienio dalyvių dalis juose yra vidutiniškai 33%, o mes užsinorėjom 50%. Todėl siūlau nustatyti 15% užsienio kapitalo dalyvavimo bendrosiose įmonėse ribą, kada jau taikomos pelno apmokestinimo lengvatos.
Tai yra politikos klausimas. Mes turime atsakyti, kokią politiką mes vykdome. Ir kai mes atsakysim į tą klausimą, tada galima susitarti ir dėl skaičiaus. Apmokestinimo lengvatos bendroms įmonėms numato, kad juridinių ir fizinių asmenų įmonės, kurių įplaukos už realizuotą savos gamybos produkciją sudaro daugiau kaip 80% realizacijos įplaukų, pirmuosius penkerius pelno ir pajamų gavimo metus moka atitinkamai 20% ir 15% procentų mokesčių. Čia atitinkamai juridiniams ir fiziniams asmenims. Kalbu apie 25 straipsnį. Kitaip sakant, užsienio kapitalui sudaromos lengvatinės apmokestinimo sąlygos neužtikrinant vidaus rinkos pripildymo. Tą aš jau minėjau užduodamas klausimą deputatui G.Vagnoriui, kuris pristatė šį įstatymą. Atsakymą jūs girdėjote. Tai irgi politikos klausimas. Jis lieka irgi neatsakytas. Todėl aš siūlyčiau 25 straipsnį performuluoti. ,,Juridinių ir fizinių asmenų įmonės, kurių įplaukos už realizuotą savos gamybos produkciją sudaro 50% ir kurių įplaukos už realizuotą Lietuvos Respublikoje produkciją sudaro daugiau kaip 30%, pirmuosius penkerius pelno ir pajamų gavimo metus moka atitinkamai 20% ir 15% mokesčių." Siūlau įvesti tam tikrą kvotą, pagal kurią būtų realizuojama produkcija Lietuvoje. Dar viena numatoma labai svarbi lengvata yra ta, kad pirmuosius trejus pajamų gavimo metus nuo pelno ir pajamų mokesčių atleidžiama reinvestuota Lietuvos Respublikos teritorijoje pelno arba pajamų dalis. Tai irgi 25 straipsnis. Tačiau čia yra viena problema. Reikia manyti, kad nauja įmonė pirmaisiais savo veiklos metais gaus mažiau pelno negu vėlesniais, bet jeigu po trejų metų nebus lengvatų pelnui, investuojamam į Respublikos ūkį, tai didesnė pelno dalis bus tiesiog iš Lietuvos išvežama. Juo labiau kad užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys gali išvežti savo teisėtai gautas pajamas į užsienį be mokesčių. Tas yra skelbiama 27 straipsnyje. Tai irgi yra politikos klausimas. Aš pritariu tokiam kapitalo išvežimui be mokesčių, bet dėl to reikia susitarti, kokią užsienio investicijų politiką mes vykdome. Aš vis kartoju deputato A.Šimėno mintį, kad mes neturime užsienio investicijų politikos, o iš karto priiminėjame įstatymą bandydami atskirus punktus nukreipti kažkokia viena kryptimi. Bet mums visų pirma reikia tą kryptį nubrėžti. Tai reiškia, kad po trejų metų, sumokėję 35% pelno mokestį ir galėdami be papildomo mokesčio išvežti grynąjį pelną, užsieniečiai greičiausiai investuos jį tose šalyse, kur mažesni bendri pelno apmokestinimo ir išvežimo apmokestinimo mokesčiai. Pavyzdžiui, TSRS. Ši aplinkybė prieštarauja pradinei įstatymo priėmimo prielaidai. TSRS pelno apmokestinimo tarifas yra 30% nepriklausomai nuo užsienio kapitalo dalies bendros įmonės kapitale, o išvežamasis TSRS užsienio dalyvio pelnas apmokestinamas dar 20%. Tai iš viso - 50%. Lietuvoje juridinių asmenų pelno apmokestinimo tarifas yra 35%. Iš to matyti, kad jeigu kapitalas yra reinvestuojamas, tai naudingiau steigti bendrą įmonę ne Lietuvoje, o Sovietų Sąjungoje, o jeigu reikia gautą pelną išvežti, tai Lietuvoje. Ir vėl nėra iki galo išsiaiškinta, ar mes tikrai tokių rezultatų siekiame. Aš asmeniškai pritarčiau būtent tokiai politikai, bet ji turi būti įvardinta ir dėl jos susitarta. Todėl ir po trejų metų reinvestuojamas Respublikoje pelnas arba iš viso neturi būti apmokestinamas, arba jo apmokestinimo lygis turi būti žymiai mažesnis negu kitos nereinvestuojamos pelno dalies. Todėl siūlau nustatyti, kad po trejų bendros įmonės veiklos metų reinvestuojamo į Respublikos ūkį pelno apmokestinimo riba būtų 10%. Vadinasi, mes skatiname pelno reinvestavimą. Čia aš nesutinku su deputatu A.Šimėnu, kuris vis savo kalboje keletą kartą baidėsi apiplėšti Lietuvą. Ką reiškia apiplėšti Lietuvą, jeigu mes sudarome sąlygas reinvestuoti kapitalą ir išvežti pelną, tai yra išvežti tą pelno dalį ar pelną, kuris yra sukuriamas Lietuvoje. Tuo tarpu yra sukuriamos darbo vietos ir lieka mokesčiai. Tai aš nematau, kaip galima būtų apiplėšti Lietuvą. Tegul jie išveža ką nori, bet jeigu jie moka mokesčius ir sukuria mums aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tai yra didžiulis dalykas, o ne Lietuvos apiplėšimas.
Įstatymo projekte toliau rašoma, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba gali nustatyti Lietuvos Respublikos įmonių akcijų pardavimo užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims kvotas. Tai aš tą esu minėjęs. Su šituo sutinku ir manau, kad dėl tokių kvotų turi būti iš karto parašyta, kokiose ekonomikos ir pramonės srityse jos gali būti, arba iš viso to nereikia minėti. Vienu žodžiu, apribojimus užsienio investicijoms reikia nustatyti aiškiai ir nepalikti, kad kažkada mes užsinorėsim ir atribosim, ką norėsim. Reikia, kad užsienio investitorius aiškias žinotų savo garantijas. Per daug rizikinga palikti tokį punktą.
Ir dar viena mintis. Susidaro įspūdis, kad įstatymas daugiau adresuotas tik užsienio piliečiams ir juridiniams asmenims. O siekiant pritraukti užsienio kapitalą į Lietuvą, matyt, negalima užmiršti, kad ir bendrose įmonėse, ir užsienio kapitalo įmonėse dirbs ir Lietuvos piliečiai. Todėl aš siūlau įtraukti dar papildomai tokį straipsnį: ,,Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių darbuotojai gali gauti atlyginimą konvertuojama valiuta". Taip pat man norėtųsi atsakymo, kokia pelno dalis vietos valiuta, litais, privalo būti konvertuojama ir ji turi būti leidžiama išvežti. Pavyzdžiui, Lenkijoje tokia pelno dalis yra 15%, Vengrijoje - 100%. Man nėra aišku, kaip tas konvertavimas gali įvykti. Gal per biržą? Bet biržos kursas gali skirtis nuo valstybinio kurso ir taip toliau. Šios pastabos paruoštos kartu su smulkių savininkų ekonomikos ekspertų grupe. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kokia būtų jūsų išvada dėl įstatymo priėmimo ar dėl tolesnės eigos?
P.VAITIEKŪNAS. Tas įstatymas mums yra būtinas, tačiau reikia atsižvelgti į pastabas. Mums. reikalinga bendra ekonomikos reformų koncepcija.
PIRMININKAS. Ar jūs manytumėte, kad šiandien to įstatymo negalima priiminėti?
P.VAITIEKŪNAS. Aš manau, kad jį mes galime priimti, matyt, kitą savaitę, jeigu mes atsakysime į klausimą, kokios politikos mes laikomės užsienio investicijų atžvilgiu. Jeigu mes suformuluosime kelis pagrindinius du tris klausimus ir į juos atsakysime balsuodami, tai tada greitai pataisysime dar visą šitą projektą pagal gautus atsakymus ir balsavimo rezultatus. Aš norėčiau, kad būtų kompleksiškai žiūrima į šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Terleckas.
V.TERLECKAS. Gerbiamieji deputatai, svarstomas įstatymo projektas yra labai svarbus dėl to, kad. stengiamasi apibrėžti santykius su užsienio firmomis ir gal mūsų ateitį ekonomikos srityje, mūsų galimybes. Dėl to visiškai suprantamas deputatų nerimas, kad mes lengvai neparsiduotume kokiems spekuliantams ir makleriams. Tą procesą mes matome: leidžiama, kad užsienio valiuta, kurios mes nedaug turime, būtų išpumpuota į vakarus, o ne priešingai. Ir iš esmės man labai patiko, įtikino pagrista, argumentuota deputato A.Šimėno kalba, kurią pakartojo iš esmės ir deputatas P.Vaitiekūnas. Dėl to man visiškai nesuprantamas skubėjimas, skubotumas. Kartoju, kad be ekonominės reformos, be ekonominės politikos priimti šitą įstatymą iš tiesų negalima. Tai būtų tolygu siūti švarką nuo kišenių.
Kai kurios tokios pastabėlės. Niekaip, be abejo, negalėčiau sutikti, kad 25 straipsnyje būtų jau dabar be jokių diskusijų įrašyta tokia mokesčių lengvata užsienio firmoms, kad mokesčius mokėtų 20% ir 15%. Tai jau pirmiausia mums reiktų pasitarti iš tiesų, kokios mums užsienio įmonių investicijos reikalingos. Tai gal ledus, gal kokius nors videofilmus ar pornografijos produkciją gaminsime? Ir mes taikysime tokioms firmoms mokesčių lengvatas. To negalima, o mes jau iš karto deklaruojame nieko nepaisydami. Tai tada įstatyme nerašykime apie mokesčių lengvatas, o rašykime bendrai, kad gali naudotis mokesčių lengvatomis. Atitinkamai kitur numatysime. Ir labiausiai man sukėlė nerimą ir privertė išeiti į tribūną būtent 27 straipsnio pirmasis punktas. ,,Vidaus pinigai keičiami konvertuojama valiuta rinkos kursu." Tai, vadinasi, čia mes šituo deklaruojame svetimos valiutos, rublių, konvertavimą. Tarybų Sąjunga pati to neįstengė padaryti, o mes tai deklaruojame. Jeigu čia turima minty būsimi Respublikos pinigai, tai, be abejo, litas konvertuojamas nebus. O vidaus pinigų keitimas į konvertuojamą valiutą tai reiškia, kad vidaus valiuta yra konvertuojama. Mes tokių galimybių neturime ir aš neatsitiktinai klausiau, ar su Lietuvos banku šitie klausimai yra apsvarstyti ir derinti. Be abejo, Tarybų Sąjunga padėkos, kad mes padarėme rublį konvertuojamą ir tada galėtume paprognozuoti, kokie bus rublių srautai į Respubliką. Taip pat nesutinku su tokiu išankstiniu nusistatymu 28 straipsnyje. ,,Užsienio fizinių ir juridinių asmenų materialinės investicijos, įskaitant žaliavas, įvežamas į Lietuvos Respubliką be muitų mokesčio." Taigi vėl žiūrime, ar mums tos įmonės labai reikalingos, ar pirmo būtinumo, ar antro, ar trečio. Atitinkamai ir muitai turi būti. Turi būti, žodžiu, muitų politika, o taip tėkštelti, manyčiau, negalima. Apibendrintai pasakyčiau, kad vis dėlto reikalingas tolesnis nagrinėjimas. Aš manyčiau, kad būtų pravartu pasitelkti kokį rimtą užsienio ekspertą. Tiktai kai turėsime ekonominės reformos programą, politiką, galima jau bus ir priimti.
PIRMININKAS. Deputatas A.RUDYS.
A.RUDYS. Visą laiką yra klausiama, kodėl čia reikia taip skubiai priimti. Aš galiu pasakyti iš karto, kad jis buvo reikalingas skubiai priimti penktadienį. Jeigu penktadienį nebuvo šitas įstatymas priimtas, tai jis neteko to aktualumo. Aš nemanau, kad reiktų čia dabar toliau plėsti šitą dalyką. Dėl to manau, kad sprendimą dėl šito įstatymo vis dėlto reiktų atidėti.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius apibendrins ir pasiūlys. Priminsiu, kad deputatas G.Vagnorius pristatė šitą projektą, siūlė jį svarstyti ir priimti. Deputatai A.Šimėnas, P.Vaitiekūnas, V.Terleckas, A.Rudys siūlė arba jo nepriimti, arba turėjo jam labai daug pataisų, net ir principinių. Dabar mes norėtume išgirsti deputato G.Vagnoriaus, vieno iš projekto autorių, minčių.
G.VAGNORIUS. Keletą žodžių dėl išsakytų pastabų. Visų pirma pats netyčia pajutau, kad aš pradėjau šitą įstatymą ginti, tartum būčiau pats parašęs. Jis tikrai ne mano yra rašytas, ir tai ne mano vieno interesai. Tai visų mūsų bendri interesai, ir kai vieną kartą pradedi darbą, norisi užbaigti.
Tas įstatymas, deja, savo aktualumo neprarado, nors jis penktadienį ir nepriimtas. Mums reikia šiandien, rytoj ar poryt atsakyti. Šiuo atveju tas klausimas išlieka ir, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, aš ir sutikau jį ginti kaip savo įstatymą.
Dabar mane labai nustebino tokia mintis, kad reikalaujame apibrėžti politiką, reformos programą, neskubėti, neiti. Galime neskubėti, galime laukti politikos, galime ją brėžti metus, dvejus. Ji yra brėžiama 6 mėnesius. Reikia pasakyti, jeigu mes būtent taip sėkmingai būtume ir brėžę tuos 6 mėnesius, tai mes šiandien neturėtume nė vieno įstatymo. Aš manau, kad jei galima padaryti, tai reikia padaryti nelaukiant, kol kažkas nusakys kažkokią politiką. Šitas įstatymas nenustato politikos. Dar labiau pasipriešintų vykdomoji valdžia, jeigu mes būtume įrašę, jog šitas įstatymas nustato tokias ir tokias prioritetines kryptis. Mums būtų pasakyta taip: ,,Brangieji, nesikiškit ne į savo reikalus". Taip jau ne kartą pasakė kai kurie asmenys. Tai čia visiškai tas tinka. Mes galim tik įstatymais apibrėžti tas sritis, kurias mes draudžiame, kad dalyvautų užsienio kapitalas. Taip yra visose šalyse. Visur kitur yra laisvė tokia, kokią nulemia rinka. Bandymas ten ieškoti efektyvumo, ieškoti to, ko nesi padėjęs, yra beviltiškas. Rinka gali nurodyti, kas yra efektyvu. Ir jeigu moka pinigus, tai yra efektyvu. O pornografija ir kiti leidiniai yra draudžiami įstatymais. Siūloma parašyti straipsnyje, kad tas, kas yra neleidžiama, ir nustatoma įstatymais, o ne kažkokiais kitokiais dalykais.
Gerbiamieji, aš noriu, kad jūs prisimintumėte, jog Amerikos kongresas bando suteikti Tarybų Sąjungai pagalbą. Bando kai kas numatyti, kad ten būtų ir eilutė, kuri atspindėtų Lietuvos interesus. Europoje įsteigtas rekonstrukcijos bankas. Įsteigti fondai ir visų valstybių akys žiūri į tuos fondus, išskyrus Lietuvą. Ir mes tose valstybėse einame per tuos koridorius, per tuos valdininkus, prašome kaip išmaldos, kad duotų mums kreditų. O čia atsistojęs deputatas pradeda komentuoti, kad Lietuvai šito nereikia, kad Lietuvai tas pakenks. Suraskit bent vieną tokį pavyzdį, kaip gali pakenkti investuoti Lietuvoje papildomi ištekliai. Taigi nekalbama, kad reikia paimti iš Lietuvos biudžeto dalį pinigų ir išleisti vėjais. Kalbama apie tai, kaip paskatinti užsienio investitorius, kad jie, už savo pinigus nupirkę įrengimus, atvežtų ir sumontuotų juos čia, Lietuvoje. Kaip galima taip pakenkti Lietuvai? Aš suprantu, jei užsiima karine pramone, amoralia produkcija. Tai tada galime suprasti. Bet visa tai yra naudinga Lietuvai. Tai yra pajamos ir uždarbis, prekių mokesčiai. O mes atsistoję samprotaujam taip, kaip samprotautų Amerika, kuri neturėtų jokių biudžeto deficitų. Amerikai jūs pasiūlykit kreditą ir ji visuomet paims, o mes norim atsisakyti tokių dalykų. Tai man tas visiškai nesuprantama, nesuvokiama. Galbūt iš tikrųjų Lietuva galvoja gyventi atsiskyrusi nuo pasaulio iš savo lėšų, galbūt iš tikrųjų Lietuvai nereikėtų užsienio investicijų. Tarybų Sąjunga visą laiką kalbėjo, kad mes patys, mes viską padarysim, užsienio kapitalas yra svetimas kapitalas, vos ne nusikaltimas žmonijai. Tai mes šitą išbandėme, šitą mes turime. Deja, kitu keliu nuėjo Estija, įsteigusi šimtus bendrų įmonių. Lietuva dabar dar ir toliau ketina samprotauti apie naudingumą. Tai taip mus pralenks ne tik Estija ir Rusija, bet ir Kazachija bei kitos tos valstybės, kurios, deja, jau suprato, kuria linkme eiti.
Reikia suprasti, kad mes jokio ekonominio efekto neturėsime, jei virsime savam katile. Jeigu mums pavyktų užsienio prekybą padidinti kelis kartus, tai vien tas efektas gali duoti nacionalinių pajamų prieaugį 100-200 procentų su sąlyga, kad visi žmonės, kurie dirbo, ir toliau tiek pat dirbs. Vien tas efektas duoda. O tas efektas yra dėl to, kad yra milžiniškas kainų lygių skirtumas Lietuvoje ir Vakarų Europoje. Jeigu reikia konkrečių pavyzdžių, tai pažiūrėkim, kaip parduodamos prekės Jugoslavijoje. Viskas perkama yra, kas tiktai parduodama. Tai išnaudokim tą galimybę. Bet tą galimybę mes galime išnaudoti, kai bus prekių apyvarta. O prekių apyvarta gali būti tada, kai čia įsisteigs tos firmos, kurios visų pirma gamins prekes Vakarų Europai. Ir tai yra mūsų interesai. Jeigu mes galvojame, kad reikia, jog steigtųsi tokios bendros įmonės, kurios gamintų produkciją vidaus rinkai, tai vidaus rinkoje kainų lygis vienoks, o jeigu mes parduodam užsieniui, tai mes gauname milžiniškus pelnus. Tai yra vienintelė sąlyga, kuri gali padėti pakelti ekonomiką. Paimkime buvusią Vokietijos Demokratinę Respubliką. Jeigu ji nebūtų susijungusi su Vokietija, tai sulyginti gyvenimo lygį jai reikėtų kelių dešimčių metų. O dabar šitą pasieks per metus kitus. Tai padarykim, kad Lietuva susilietų su kokiu nors užsienio kapitalu. Tai lygis išsilygins per kelis metus. O jeigu bandysim už savo lėšas viską padaryti, atsisakysim kitų galimų investicijų, tai neturėsime jokių galimybių iš šito išbristi. Taigi dar kartą akcentuoju, kad Lietuvos interesai yra gauti kreditus, Lietuvos interesai yra įstoti į fondus, Lietuvos interesai - skatinti užsienio investicijas. Reikia riboti. Tačiau reikia riboti, pavyzdžiui, nustatant, kad Aukščiausioji Taryba gali priimti tokį įstatymą ir riboti, jog užsienio investicijos nesudarytų daugiau kaip 40% viso turimo kapitalo. Ir šitas yra įrašyta. Šitą komentavo deputatas P.Vaitiekūnas, bet jis suprato, kad lyg Aukščiausioji Taryba nustatys konkretaus investitoriaus kvotas. Šiuo atveju kalbama, kad Aukščiausiajai Tarybai suteikiama teisė nustatyti viršutinę ribą, kiek iš viso Lietuvoje gali būti užsienio kapitalo. Jeigu bijoma, kad japonai užvaldys ekonomiką ir per ją valdys politiką - šitas pavojus gali būti - tam ir nustatome tą ribą. Šitą turėtų nustatyti, mano supratimu, Aukščiausioji Taryba.
Dabar buvo tokių pasisakymų, kad gali gauti atlyginimą valiuta. Čia jokių abejonių nėra ir tą reikėtų įrašyti. Jeigu būtina, galime šitą įrašyti, bet šiaip reikėtų tą įrašyti į kitus įstatymus. Galime šitą įrašyti. Aš sutinku su gerbiamojo P.Vaitiekūno pasiūlymu, kad reikėtų nustatyti kontrolę tokią, kokia yra taikoma Lietuvos įmonėms. Tai šitą aš pataisiau. Galime tą 21 straipsnį formuluoti taip, kad tos bendros įmonės yra kontroliuojamos taip, kaip ir Lietuvos Respublikos įmonės.
Dabar dėl tų mokesčių lengvatų. Tai aš dar kartą noriu kartoti, kad mūsų redakcija yra jums išdalinta. Vyriausybė siūlė suteikti didesnes lengvatas. Komisijos nariai susirinko į išplėstinį posėdį. Tai štai šitą perredagavome ir aš perskaičiau tą naują redakciją, kurioje rašoma, kad pirmus trejus metus reikėtų visai atleisti nuo mokesčių, o vėlesniais metais moka tokius mokesčius, kokius nustato Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymas, taip pat ir tie įstatymai, kurie reglamentuoja lengvatas. Tai yra mokesčių įstatymo sritis ir tas turi būti numatyta atskirais įstatymais.
Dabar dėl to, kad trejus metus reinvestuotos Lietuvoje pajamos yra neapmokestinamos, o toliau bus. O po trejų metų galios pirmasis punktas. Tai kokias numatys mokesčių lengvatas tie įstatymai, tokios ir galios. Tai šiuo atveju tame įstatyme, man atrodo, nereikėtų mums šito viso apibrėžti.
Atsižvelgiant į tai, jeigu mes nepriimam šito įstatymo, galioja ta tvarka, kuri yra dabar. Šita tvarka, deja, niekam nedraudžia investuoti. Tiktai yra toks dalykas, kad yra visiškai nesunormuota tvarka. Daromos tos investicijos, leidžiama tam investitoriui taip, kaip nustato vienas ar kitas pareigūnas. Tai jeigu mes šito įstatymo nepriimame, lieka galioti sena tvarka. Deputatas V.Terleckas siūlo nepriimti, kad užsienio investitorius turi teisę gautas rublines pajamas keisti valiuta ir išsivežti į Tarybų Sąjungą. Jeigu mes šito nepriimame, tai tuoj pat bus už kelių dienų priimtas Maskvos nutarimas, kuris tokią teisę suteiks. Galime mes nesuteikti, galime mes pademonstruoti pasauliui, kokie mes esam supratingi, o paprasčiausiai jie viską tada darys per Tarybų Sąjungą. Jeigu gerbiamajam V.Terleckui labai įdomu, aš galiu pacituoti tą Tarybų Sąjungos projekto straipsnį. Geriausiai būtų, jeigu aš jam pačiam po to duosiu tą Maskvos nutarimo projektą, kad jis pasižiūrėtų ir savo akimis įsitikintų. Tos nuostatos dėl valiutos keitimo, taip pat dėl naujojo kurso yra numatytos Tarybų Sąjungos įstatymų projektuose. Tai ar mes priimsime savo įstatymus, ar ne, galios Maskvos įstatymas. Jeigu mes norim būtinai gyventi pagal Maskvos įstatymus, galime tai taikyti, o komersantui, deja, politika mažiausiai rūpi. Jei jis pamatys, kad Maskvos įstatymai šitą leidžia, o Lietuvos įstatymai neleidžia, tai jis tikrai pakeitimus padarys Leningrade ir veš ne per Lietuvos, o per Tarybų Sąjungos muitines. Čia paprasčiausiai mes save apgausim. Šiaip mes labai norėjom, kad ir tas kursas būtų vos vos aukštesnis negu Maskvos, ir kad Lietuvos kainos būtų vos vos aukštesnės negu Maskvoje tam, kad mes skatintume šiuo atveju kapitalo, o kitu atveju prekių perpumpavimą per Lietuvą. Šito garsiai nereikėtų kalbėti, bet, deja, kito kelio nėra. Aš prašau jūsų remti bet kokias priemones, kuriomis nors mėnesiu, nors keliomis dienomis užbėgtume analogiškam Tarybų Sąjungos įstatymui tam, kad mūsų priimtos normos būtų palankesnės. Jeigu priims Tarybų Sąjunga, tai po to mums priimti kitokią normą yra paprasčiausiai jau nekorektiška. O jeigu mes priimam pirmi, o po to priima Tarybų Sąjunga, tai yra viskas normalu. Mes priėmėm, o dar jūs nebuvot priėmę. Pasiteisinimą turime. Kadangi kvorumo nėra, tai šiandien, matyt, mes jo nepriimsim. Siūlau priiminėti ketvirtadienį iš ryto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, ar jums priimtinas pasiūlymas, kad mes šiandien pritartume jūsų siūlomam įstatymui po pirmojo svarstymo ir prašytume jūsų pasikonsultuoti su deputatais A.Šimėnu, P.Vaitiekūnu, V.Terlecku, A.Rudžiu ir kitais suinteresuotais asmenimis, o ketvirtadienį pateiktumėte suderintą, gerai aptartą projektą, kurį, matyt, Aukščiausioji Taryba be didelių sunkumų galėtų priimti. Ar jums būtų priimtinas toks pasiūlymas?
G.VAGNORIUS. Visi geranoriški pasiūlymai yra priimtini.
PIRMININKAS. Be abejo, šitas pasiūlymas yra geranoriškas. Gerbiamieji deputatai, turbūt mes turėtume pasiruošti balsuoti. Kiek deputatų yra salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 76.
PIRMININKAS. Mes galėtume pritarti šitam įstatymui po pirmojo svarstymo ir prašyti gerbiamąjį G.Vagnorių pateikti jį ketvirtadienio posėdyje. Jeigu jis nesuspės, tai gal kitame posėdyje. Tai čia yra jo kompetencija. Gerbiamasis J.PANGONIS.
J.PANGONIS. Aš turėčiau kitą pasiūlymą. Kadangi deputatas G.Vagnorius tikrai galbūt teigė objektyviai, kad mes prarasime kreditus, prarasime prekes, kurias per mus pumpuos, tai galbūt balsuokim šiandien už šitą įstatymą, nes kiekviena diena brangi.
A.ŠIMĖNAS. Aš turėjau kitą pasiūlymą ir norėjau, kad balsuotų. Aš žinau, kad nebus balsų, bet šiaip sau, dėl įdomumo.
PIRMININKAS. Visai nepriimti?
A.ŠIMĖNAS. Ne, atidėti vėlesniam laikui, kai turėsim banką, reformos programą. O tada jį priimsime.
PIRMININKAS. Nepritarti po pirmojo svarstymo?
A.ŠIMĖNAS. Po pirmojo svarstymo pritariam, bet priėmimo procedūra ne ketvirtadieniui, bet tada, kai įsteigsime banką. Atidėti tam laikui, kai jis prinoks.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Šimėnai, ar nebūtų jums priimtinas toks formulavimas, kad mes siūlome pritarti po pirmojo svarstymo, o po to jį svarstysime, kada jis bus pateiktas su visomis pastabomis. Priimtina būtų?
A.ŠIMĖNAS. Bet kad nebūtų jau ketvirtadienį. Šito nereikia. Pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Nesaistyti deputatų konkrečia data. Gerbiamasis G.Vagnoriau, ar jums priimtinas toks pasiūlymas pritarti jūsų projektui po pirmojo svarstymo, o po to balsuosime, kada jūs pateiksite. Arba svarstysime toliau.
G.VAGNORIUS. Aš nelabai supratau, apie kokius bankus kalbama. Kiek žinau, mes turime Lietuvos banką.
PIRMININKAS. Apie banką dabar nebuvo jokios kalbos.
G.VAGNORIUS. Tai tada atsiprašau, aš apsirikau.
PIRMININKAS. Čia tik buvo pasiūlyta pritarti po pirmojo svarstymo, bet nefiksuoti konkrečios datos. Manome, kad jūs galėsite tą datą pats pasirinkti, kada jūs matysite, jog tas įstatymas yra paruoštas.
G.VAGNORIUS. Aš siūlau balsuoti ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Taip, yra du pasiūlymai. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime šitaip. Pirmiausia siūlysiu balsuoti už tai, kad pritartume po pirmojo svarstymo. Toliau balsuotume, ar šitą įstatymą svarstysime ketvirtadienį, ar nefiksuosime jokios datos. Kas už tai, kad pritartume deputato G.Vagnoriaus pasiūlytam projektui po pirmojo svarstymo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 70.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Projektui pritarta po pirmojo svarstymo. Gerbiamieji deputatai, dabar mums reikia nuspręsti, kada mes įteiksime Aukščiausiajai Tarybai tolimesniam svarstymui. Du pasiūlymai buvo. Deputatas G.Vagnorius siūlė pateikti jį ketvirtadienį, kitas pasiūlymas nefiksuoti datos.
A.A.ABIŠALA. Kadangi buvo tiktai vienas pasiūlymas dėl konkrečios datos, tai aš siūlau balsuoti už jį. Jeigu jis nebus priimtas, tai taip ir liks be datos.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate, kad jūs daug padedate. Šitą, be abejo, įvertinsiu. Prašome pasiruošti balsuoti. Deputatas G.Vagnorius pasiūlė svarstyti šitą ketvirtadienį. Jeigu šitas pasiūlymas nebus priimtas, tada svarstysime, kai bus paruoštas įstatymas. Kas už tai, kad deputato G.Vagnoriaus pasiūlytas įstatymas, kuriam mes pritarėme po pirmojo svarstymo, būtų svarstomas jau šitą ketvirtadienį?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 56.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Kadangi nėra 90 deputatų, pasiūlymas nepriimtas. Tačiau jeigu deputatas G.Vagnorius paruoš tinkamai projektą, galės svarstyti ir šitą ketvirtadienį. Klausimas baigtas.
Toliau mūsų darbotvarkėje Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo ,,Dėl priemonių stabilizuoti Respublikos ūkiui perėjimo į rinkos ekonomiką laikotarpiu" projektas. Ar gerbiamasis deputatas G.Vagnorius nėra šiandien nuvargęs? Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, gal jūs norėtumėte padaryti nedidelę pauzę, o deputatas S.Pečeliūnas ruošiasi pasiūlyti balsuoti dėl jo paruošto projekto? Ar norėtumėte iš karto pristatyti antrąjį projektą?
KALBA IŠ SALĖS. (Negirdėti)
S.PEČELIŪNAS. Pagal darbotvarkę dabar yra paskelbtas balsavimo laikas, o jeigu gerbiamasis G.Vagnorius pristatinėtų dabar savo įstatymą, tai balsuoti jau nebesuspėtume. Pasibaigtų mūsų šios dienos darbo laikas ir nebegalėtume balsuoti. Tai siūlau dabar balsuoti dėl Muitinių įstatymo.
PIRMININKAS. Ar nėra prieštaraujančių? Nėra, Deputatas G.Vagnorius sakė, kad kaip jūs padarysit, taip bus gerai. Tai kaip jūs, deputatai, padarysit? Neprieštaraujat? Tada prašome gerbiamąjį deputatą S.Pečeliūną į tribūną pateikti pataisytą įstatymą.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, manyčiau, kad mes galėtume iš karto skaityti pastraipsniui. Aš pasakysiu visas redakcines. ir kitokias pastabas kiekviename straipsnyje. Prašome pasiimti savo projektus. Bendroji dalis. Pirmame straipsnyje vietoje žodžio “pavaldi" yra parašyta “prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės". Tai padaryta todėl, kad tai yra valstybės kontrolės įstaiga. Kaip Valstybės kontrolierius yra prie Aukščiausiosios Tarybos, taip ir muitinė yra kontrolės įstaiga prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tokie argumentai šitai pataisai.
PIRMININKAS. Ar turite pastabų 1 straipsniui? Deputatas V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. Aš labai trumpai. Valstybės kontrolierius nėra ,,prie". Nedarykim to, ko nėra. Ir čia nereikėtų ,,prie". Tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Jūs siūlote palikti seną formulavimą?
V.ŠADREIKA. Taip, jokiu būdu “prie" negali būti. Senais bolševizmo laikais buvo taip. Juridinė komisija prie Ministrų Tarybos. Yra Vyriausybės tam tikras ar departamentas, ar organas, ar kokia muitinė.
S.PEČELIŪNAS. Ar gali būti kontrolės įstaiga dar kažkam pavaldi taip tiesiai užrašyta? Vis dėlto “prie Vyriausybės" yra tikslesnis užrašymas. Ir jie visas savo struktūras taip dabar ir rašo. Toks departamentas prie Respublikos Vyriausybės.
PIRMININKAS. Deputate V.Šadreika, ar reikalaujate balsuoti?
V.ŠADREIKA. Ten, kur steigia prie Vyriausybės, tai Vyriausybės kompetencija ir ji sudaro sutinkamai su Vyriausybės įstatymu. O čia yra mūsų priimamas įstatymas. Todėl negali būti “prie".
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai, deputatai teisininkai, matau, sutartinai linksi galvomis pritardami deputatui V.Šadreikai.
S.PEČELIŪNAS. Jūs siūlote palikti žodį “pavaldi"?
V.ŠADREIKA. Mes turime labai gerą žodį ir Kultūros paveldo įstatyme, ir Aplinkos apsaugos įstatyme, ir Valstybės kontrolieriaus įstatyme. Aš dabar neprisimenu tiksliai sąvokos. Atskaitinga. Ir palikit tą žodį.
S.PEČELIŪNAS. Atskaitinga priimtina.
PIRMININKAS. Daugiau pastabų nėra. 2 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. Dėl 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs pastabų neturite?
S.PEČELIŪNAS. Antrasis skyrius. ,,Svarbiausi muitinės uždaviniai ir funkcijos." 7 straipsnis dabar vadinasi taip: ,,Svarbiausieji muitinės uždaviniai ir funkcijos". Iš 7 straipsnio pasidarė 7.1. Tai yra jau 7 straipsnio dalys. Ir taip atitinkamai 8, 9 ir 10 tapo 7 straipsnio pirma, antra, trečia ir ketvirta dalimis. Pasikeitė redakcijos. 7.1 dabar būtų toks: ,,Vykdyti įstatymus, nustatančius Lietuvos Respublikos muitų politiką". Čia kalbiniai pataisymai. 7.2. ,,Taikyti muitų tarifus ir rinkti muitų rinkliavas"; 7.3. ,,Užkirsti kelią kontrabandai ir kitokiems muitų taisyklių pažeidimams". 7.4. liko toks, koks ir buvo, tik išbrauktas žodis ,,statistikos".
PIRMININKAS. Pastabų nėra.
S.PEČELIŪNAS. Buvęs 11 tampa 8 straipsniu. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar pastabų nėra?
S.PEČELIŪNAS. Buvęs 12 tampa 9 ir yra toks: ,,Vykdyti tiriamąjį darbą muitinės veiklai tobulinti". Čia irgi kalbinis pataisymas.
Buvęs 13 tapo 10. Taip pat pastabų nėra. Ir atsirado naujas 11 straipsnis. ,,Vykdo tarptautinius susitarimus muitų veiklos sferoje".
PIRMININKAS. Pastabų nėra.
S.PEČELIŪNAS. Tai čia yra visas antrasis skirsnis.
PIRMININKAS. Trečiasis skirsnis.
S.PEČELIŪNAS. Trečiasis skirsnis. Aš gal dabar iš eilės straipsnių numeravimo pakeitimo nevardinsiu. Mes sutaupysim laiko. Sakysiu senus pavadinimus, bet visi sutiksim, kad tie numeriai jau dabar bus pasikeitę atitinkamai. Buvusiame 15 straipsnyje generalinį direktorių išbraukėm, o parašėm vadovą. Buvusiame 16 straipsnio antroje dalyje nei ,,muitinės tarnautojas", bet ,,muitinės pareigūnas". Toks yra pataisymas.
PIRMININKAS. Pastabų, atrodo, nėra.
S.PEČELIŪNAS. Buvęs 17 straipsnis yra perredaguotas. ,,Vykdydami muitinės priežiūros ir kontrolės funkcijas, muitinės pareigūnai dėvi" ir toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. Pastabų nėra.
S.PEČELIŪNAS. Buvęs 19 straipsnis. Įvertinta ta pareikšta pastaba. ,,Taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė vyriausiojo muitininko teikimu."
PIRMININKAS.. Prašau toliau.
S.PEČELIŪNAS. 10 straipsnis. Pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Deputatai taip pat nieko nesako, prašau toliau.
S.PEČELIŪNAS. Buvęs 21 straipsnis. Yra įrašomas muitinės tarnautojo priesaikos tekstas. Muitinės tarnautojai prisiekia Lietuvos Respublikai. ,,Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojo priesaika. Aš (pavardė, vardas), jums liudijant, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti it vykdyti jos įstatymus, prisiekiu savo elgesiu nekenkti muitinės darbuotojo garbei ir orumui, prisiekiu saugoti valstybines ir tarnybines paslaptis. Tepadeda man Dievas. (Prisiekti galima ir be paskutimo sakinio)." Toks yra visas trečiasis skyrius.
PIRMININKAS. Ar turit pastabų? Deputatas Č.V.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš labai atsiprašau, nespėjau laiku dėl buvusio 12 straipsnio. Vieną žodį norėčiau pasiūlyti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kurio straipsnio?
Č.V.STANKEVIČIUS. Buvusio 12 straipsnio. Ne ,,vykdyti tiriamąjį darbą", bet ,,dirbti tiriamąjį darbą".
S.PEČELIŪNAS. Galima pataisyti. Priimtina.
PIRMININKAS. Ketvirtasis skyrius.
S.PEČELIŪNAS. Ketvirtasis skyrius. Buvęs 22 straipsnis yra papildytas tokiais žodžiais: vietoje ,,generalinė prokuratūra" įrašyta ,,Lietuvos Respublikos prokuratūra" ir toliau ,,kitų valstybių atitinkamomis institucijomis".
S.PEČELIŪNAS. 23 straipsnyje pakeitimų nėra. 24 straipsnyje taip pat. 25 dabar jau pagal seną skaičiavimą būtų toks: ,,Įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos".
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka turi pastabą.
V.JARMOLENKA. Aš labai atsiprašau, bet nespėjau prie 22 straipsnio. Kitų valstybių atitinkamiems organams. Saugumo organai... Sakysim, KGB.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, jūs neteisingai supratote. ,,Atitinkamomis institucijomis." Muitinė bendrauja su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis. ,,Vykdydama savo funkcijas muitinė bendradarbiauja su Lietuvos vidaus reikalų ir saugumo organais bei Krašto apsaugos departamentu ir Lietuvos Respublikos prokuratūra, kitų valstybių atitinkamomis institucijomis."
V.JARMOLENKA. Būtent žodis ,,atitinkamomis".
PIRMININKAS. Čia deputatas V.Jarmolenka siūlo rimtą pastabą, nes čia ,,atitinkamomis" apima ir vidaus reikalų, ir saugumo, ir kitus departamentus. Deputatas J.TAMULIS.
J. TAMULIS. Tai būtų labai paprasta pataisyti. Reikia visiškai atskiru sakiniu tą įrašytį, kad muitinė taip pat bendradarbiautų su...
S.PEČELIŪNAS. Gerai, pastaba priimtina. Toliau įrašytas paskutinis straipsnis, kad įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Jums, gerbiamasis S.Pečeliūnai, siūlo, jog reikia protokolinio nutarimo, atskiro nutarimo, kad įstatymas įsigalioja...
S.PEČELIŪNAS. Taip, tai aš nesiūlau šito į įstatymą, o tiesiog, kad visi žinotų, jog yra toks prašymas.
PIRMININKAS. Bet mes nutarimo projekto neturime.
S.PEČELIŪNAS. Tai kai nubalsuosime įstatymą, tuomet aš pateiksiu vieno sakinio nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji deputatai, jums Muitinės įstatymas perskaitytas. Esminių pataisų nėra. Į tas pataisas, kurias jūs pateikėte, deputatas S.Pečeliūnas atsižvelgė. Ar galėtume mes balsuoti už šitą įstatymą? Ar manote, kad reikia balsuoti už visą įstatymą? Galima už visą balsuoti. Ar deputatai pasiruošę balsuoti? Gerbiamieji deputatai, kas už Lietuvos Respublikos muitinės laikinąjį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 76.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.1.
PIRMININKAS, Įstatymas priimtas. Dėkojame gerbiamajam S.Pečeliūnui ir prašome perskaityti nutarimo projektą.
S.PEČELIŪNAS. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo muitinės įstatymo įsigaliojimo tvarkos. Lietuvos Respublikos laikinasis muitinės įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos."
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar turite pastabų nutarimo projektui? Neturite. Ar galima balsuoti? Kas už šitą nutarimo projektą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Sveikiname deputatą S.Pečeliūną su gerai paruoštu ir gerai priimtu nutarimu bei įstatymu.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau jums padėkoti visų būsimų Lietuvos Respublikos muitininkų vardu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, toliau turėtume svarstyti Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo ,,Dėl priemonių stabilizuoti Respublikos ūkiui perėjimo į rinkos ekonomiką laikotarpiu" projektą. Pranešėjas deputatas G.Vagnorius. Beje, aš jums priminsiu, kad tai yra jau nebe pirmasis svarstymas. Buvo sudaryta komisija, į kurią įėjo deputatai G.Vagnorius, V.Terleckas, K.Glaveckas ir A.Šimėnas, taip pat Ekonomikos, Materialinių išteklių, Prekybos, Finansų, Socialinės apsaugos ministerijų ir Lietuvos banko valdybos atstovai. Projektą jūs turite. Ar galima šitą projektą laikyti suderintu šitos komisijos projektu, ar yra kaip nors kitaip? Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš tiesiog nežinau, kaip aš turiu atsakyti į tą klausimą, dėl to ir juokiuosi. Jeigu jūs manęs paklaustumėte, kas tai yra Vyriausybė, aš jums atsakyčiau. Bet aš, sutrikau, ir nežinau, ar Vyriausybė pritaria, ar nepritaria. Šiandien mes buvome susirinkę su tais ministrais, kurie buvo numatyti į tą komisiją. Peržiūrėjom tuos straipsnius, lyg ir iš esmės susitarėme, kad taip turėtų būti, bet po pietų aš gaunu raštą, pasirašytą gerbiamosios K.D.Prunskienės. Jame rašoma, kad iš esmės niekas netinka. Tai aš šiuo atveju galiu tik informuoti, kokia yra situacija.
Atsižvelgiant į tai, kad mes vis dėlto šiandien nebalsuosime, aš galiu tiktai trumpai pakomentuoti, kas yra padaryta, ko atsisakyta ir ką reikėtų daryti. Kadangi Vyriausybė pareikalavo, kad vykdomosios valdžios funkcijas vykdytų Vyriausybė, o mes tiktai padėtume, tai mes ir išmetėme visus tuos punktus, kurie bent kiek galėtų sukelti įtarimą, kad mes kišamės į Vyriausybės reikalus. Dabar kiti dalykai likę yra tokie, kurie turi būti reglamentuojami įstatymais. Tai lieka alternatyva - numatyti arba nenumatyti, priimti arba nepriimti. Pavyzdžiui, 1 straipsnis nurodo, kad Vyriausybei yra suteikiama teisė pereinamuoju laikotarpiu taikyti tokias prekybos formas. Tai mes nieko neįpareigojame, nieko neverčiam, suteikiame teisę. Jeigu ji mano, kad visuomenei bus geriau, jeigu netaikysime tokių priemonių, tai galima netaikyti. Jeigu mano, kad reikia taikyti, tai galima takyti. Tačiau šituo įstatymu nustatoma taip: jeigu vykdoma komercinė prekyba, tai taisyklė visuose Respublikos miestuose ir rajonuose turi būti bendra. Kad nebūtų taip, jog ta pati prekė viename rajone pardavinėjama komercinėje parduotuvėje, kitame rajone yra pardavinėjama paprastoje parduotuvėje arba iš viso nepardavinėjama, o pervežama iš vienos parduotuvės į kitą, ir taip pelnosi. Tai šiuo atveju, mano supratimu, tą tvarką turi reglamentuoti įstatymas, kad vietos savivaldybė negalėtų priimti tokių nutarimų, kurie yra skirtingi lyginant su visa Respublika. Toliau rašoma, kad tuo atveju, kai yra nustatytos kainos, negalima taikyti kitokių kainų. Tiesa, dabar yra tokia padėtis kainų ūkyje, kad dažnai sunku net ir aprašyti, kas ten darosi. Mes pabandėm tokį formulavimą. Buvo visokių išimčių, bet kažką daryti reikia, kadangi negalima taikstytis su tuo, jog konservai būna už dešimt rublių ir už rublį, arba tos pačios sultys ir už 16 rublių, ir 4 rublius. Tai čia yra aiški netvarka. Reikia kažką daryti.
Toliau lyg ir susitarėm, kad reikėtų atskirti kooperatyvus nuo valstybinių įmonių. Kad nebūtų taip, jog kooperatyvai, imdami iš įmonės žaliavas už valstybinę kainą, imdami mokos fondą, pardavinėja tą pačią produkciją, kurią gamina gretimas cechas, kelis kartus didesnėm kainom ir susikaupia šimtus tūkstančių rublių. Mes tokių skundų esam gavę daug ir turime kažką daryti. Juo labiau kad Lietuvos Respublikos įmonių įstatymai tokius dalykus draudžia. Tai šiuo atveju reikia suprasti tik kaip išaiškinimą, kad šitą daryti yra draudžiama. O toliau mes papildėme tokią nuostatą, kad tai nereiškia, jog kooperatyvai neturi teisės nuomoti laisvų patalpų, esančių prie įmonių. Tai šita teisė išlieka. Tik rašom, kad valstybinė įmonė turi teisę nuomoti laisvas patalpas privačiai įmonei tik gavusi steigėjo leidimą. Pasaulyje normali įmonė, žinoma, po stogu kitos įmonės nepriima, taip nebūna. Jie paprasčiausiai puikiai suvokia, kad tai prieštarauja jų interesams, o čia susidariusios tokios tradicijos, kad kartais keli įmonės cechai paverčiami kooperatyvais. Tai yra jau, deja, tokia praktika, dėl kurios žmonės labai piktinasi. Mes, kaip įstatymų leidėjai, turime tą reikalą išspręsti. Išspręsti ta prasme, kad reikia atskirti įmones. O teisės nuomoti patalpas niekas neatėmė. Jeigu komercinė įmonė pardavinėja komercinėmis kainomis, tai natūralu reikalauti, kad žaliavas įsigytų ne iš tos pačios valstybinės įmonės kito cecho, o ta tvarka, kuri nustatyta komercinei prekybai.
Toliau rašome, kad leidimus išvežti už Lietuvos ribų išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota ministerija. Čia yra natūralu ir visose valstybėse taip yra daroma.
10 punktas reguliuoja tuos valiutinius ir finansinius klausimus. Reikia keisti užsienio valiutos keitimo į vidaus pinigus koeficientą. Šiandien 1 doleris kainuoja, atrodo, 62 kapeikas. Tai yra visiškai nelogiška. Ir ypač nenaudinga Lietuvai, kai sąjunginė įmonė, eksportuodama į užsienį produkciją, gauna valiutines pajamas, o 90% arba net 95% tų valiutinių pajamų paima Maskva. Ir Maskva už tą vieną doleri moka 62 kapeikas. Tai išeina tokia situacija, kad kuo daugiau produkcijos Lietuva eksportuoja į užsienį, kuo daugiau gauna valiutinių pajamų, kurios nukeliauja į sąjunginį biudžetą, tuo labiau patiria didesnius nuostolius. Ir yra tokių įmonių, kurios paprasčiausiai pradeda dirbti nuostolingai, ir jos sako, kad joms nėra reikalo eksportuoti produkciją, nes dėl šito patiria tik nuostolius. Tai kad šito išvengtume, siūloma pakeisti koeficientą, kad 1 JAV doleris kainuotų 2 rublius. Šiaip galiu pranešti, kad Tarybų Sąjungoje pačiu artimiausiu metu numatomas taip pat toks koeficiento pakeitimas. Ten yra numatoma už 1 JAV dolerį mokėti 1 rublį 80 kapeikų. Tai taktiniais sumetimais būtų gerai, kad pas mus būtų bent 2 rubliai. Tai šiek tiek skatintume užsienio eksportą per Lietuvos žinybas, kad pajamas gautų ne Tarybų Sąjungos biudžetas, o Lietuvos biudžetas. Tai iš esmės kitiems metams.
Toliau mes siūlome, kad būtų įvestas mokestis už pajamas, gautas konvertuojama valiuta. Šiandien mes tokių mokesčių neturime, dėl to Lietuvos Respublika neturi valiutos. Jūs ne kartą girdėjote, kaip vienas ar kitas aukštas pareigūnas informuoja mus, jog Lietuvos kasoje yra vienas ar kitas šimtas dolerių. Tai iš kur jų gali būti, jeigu mes netaikome mokesčių valiutai. Kartu įpareigojama Finansų ministerija nustatyti tvarką, kaip yra formuojamas valiutinis biudžetas. Nutarimas yra perredaguotas atsižvelgiant į tai, kad yra panaikinta daug straipsnių. Nutarime palikta tai, kas iš esmės yra reikalinga Lietuvai. Reikėtų panaikinti degtinės, likerių ir vyno gaminių keletą kainų lygių ir pereiti prie vienų kainų. Tai yra natūralu. Toliau siūloma yra organizuoti visą Lietuvos Respublikos prekybos žinybą valstybinėms funkcijoms reguliuoti. Dar rašoma, kad tų kooperatyvų, kurie per mėnesį nepradeda veikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, veikla būtų laikoma neteisėta. Jie turi prisiregistruoti ir tinkamai įforminti dokumentus. Kitas punktas nurodo, kad Materialinių išteklių ir Prekybos ministerijos įpareigojamos siekti, jog iki metų pabaigos vis dėlto pagaliau būtų užtikrintas iš Lietuvos išvežamų ir įvežamų prekių balansas. Šiandien yra, deja, tokia situacija, kad šiais metais iš Lietuvos išveža vos ne už milijardą rublių prekių daugiau negu įveža. Tai tas milijardas yra ne toks jau mažas skaičius, tai yra šiaip jau baisus skaičius. Bet, matyt, blokada padarė savo ir mes taip iš karto to skirtumo neįveiksime, tačiau turim dėti visas pastangas, kad tas balansas vis dėlto anksčiau ar vėliau būtų. Priešingu atveju nereikia stebėtis, kodėl Lietuvoje trūksta prekių ir kodėl toks didelis deficitas. Ir dar vienas esminis punktas, kuris įpareigoja, kad Lietuvos Respublikos prekybos ministerija kartu su Lietuvos kontrolės departamentu per spalio mėnesį nustatytų prekių, kurias atveža privačios įmonės iš Tarybų Sąjungos ir kitų užsienio valstybių, pardavimo rinkos kainomis tvarką tam, kad galima būtų normaliai taikyti įstatymą dėl atsakomybės už prekių taisyklių pažeidimus. Taip pat siūloma, kad per lapkričio ir spalio mėnesius Lietuvoje būtų įsteigta prekių birža. Tokia prekių birža yra įsteigta Maskvoje, steigiama kituose regionuose. Manyčiau, kad mes turėtume taip pat irgi neatsilikti nuo šio proceso. Ačiū už dėmesį. Šiandien aš nesiūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius nesiūlo šiandien balsuoti, tačiau yra atvykęs ekonomikos ministras ir Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas gerbiamasis A.Matulevičius. Jie dėl šito norėtų trumpai pasisakyti, jeigu gerbiamieji deputatai neprieštarautų. Nors mūsų laikas eina į pabaigą, bet, gal jūs sutiktumėte, kad šitie gerbiamieji valstybės vyrai išdėstytų savo poziciją būtent dėl šito dokumento. Paprašysime, kad jie kalbėtų trumpai. Aš manau, kad jie tai moka padaryti, kai nori. Neprieštaraujame. Prašau gerbiamąjį ekonomikos ministrą V.Navicką.
V.NAVICKAS. Gerbiamieji deputatai, aš pasistengsiu labai trumpai kalbėti, kadangi jau turbūt ir nusibodęs esu, nes tais pačiais klausimais daug kartų kalbėjau. Gerbiamasis G.Vagnorius nusistebėjo dėl Vyriausybės atsiliepimo ar nuomonės, kuri įteikta turbūt ir jums. Iš tiesų buvo keletą kartų ir jūsų sudarytoje komisijoje svarstomas šis įstatymo projektas, buvo įvairių pastabų. Šiandien jūs turite paskutinį, ketvirtą, projektą. Aš asmeniškai gavau jį tiktai po pietų. Ir visuose projektuose faktiškai nebuvo atsižvelgiama į tas pastabas, kurias mes išsakydavome. Štai ir paskutiniame projekte yra daug dalykų, kuriuos jau realizuoja Vyriausybės nutarimais praktinėje veikloje. Pirmoje 8 punkto dalyje įrašyta, kad valstybinės užduotys įmonėms yra privalomos. Vėl kartojasi tekstas, kuris jau buvęs kažkur. Šiuo atveju konkrečiai galėčiau dar daug punktų paminėti. Štai 5 punkte rašoma apie tai, kad reikia atidaryti valiutos keitimo punktus gyventojams. Vyriausybės posėdyje tą nagrinėjo komisija, kuri sudaryta rinkos apsaugos priemonėms tobulinti ir įgyvendinti. Buvo nutarta tuos punktus atidaryti. Ir mes informavome gerbiamąjį G.Vagnorių, kad tas sprendimas priimtas ir tie punktai bus atidaryti. Tai dabar rašyti tą patį, regis, ir nėra reikalo.
Dabar 1 punktas, jeigu iš eilės sugrįžtume. Jūs įsiskaitykit į jo prasmę. Respublikos Vyriausybei suteikiama teisė, aprūpinant gyventojus, prekyboje naudoti šias prekybos formas. Tai yra trys rūšys talonų. Vyriausybei suteikiama teisė prekyboje naudoti talonus. Tai juk ir dabar jinai tą naudoja. Matyt, mažoka Vyriausybei suteikti tiktai tokią teisę. 2 punktas apie komercinę prekybą. Ji turi būti vykdoma specialiose parduotuvėse. Tą prekybos taisyklės ir numato. Vienintelis dalykas 2 punkte yra naujovė, kad savivaldybės turėtų teisę padidinti komercinėse parduotuvėse pardavinėjamoms prekėms kainas. Matyt, įgyvendindami vieningą kainų politiką toje srityje, mes esame tos nuomonės, jog tai nebūtų tikslinga. Vienintelė naujovė visame straipsnyje. Visos kitos nuostatos yra jau įgyvendintos. Dėl 3 punkto aš nekalbu, nes jo nėra Vyriausybės sprendimuose, o jeigu jūs nutarsit, lai taip ir būna. 6 punktas. Čia galima išskirti daug nuostatų. Viena mini tą dalį kooperatyvų, kurie yra prie valstybinių įmonių, kad jie persiregistruotų ir kad būtų galima leisti jiems nuomoti laisvas patalpas. Negamybinės paskirties patalpų nuoma yra leidžiama ir Vyriausybės nutarimu, kuris buvo priimtas dėl rinkos apsaugos. O dėl persiregistravimo mes aną kartą lyg ir kalbėjome, kad kai bus įmonių rūšys, tam tikri konkretūs įstatymai, kai bus nustatyta persiregistravimo tvarka, tada persiregistruos kooperatyvai ir bus tas klausimas išspręstas būtent tokiu būdu. Po to yra nustatoma tvarka, kaip kooperatyvai galėtų įsigyti išteklius. Čia rašoma apie tai, kad per Išteklių ministeriją ir Prekybos ministeriją kooperatyvai įsigytų didžiąją dalį resursų komercinėmis kainomis. Dabar yra nustatyti veikiančių kainų koeficientai. Aš aną kartą minėjau, kad tai susieta su visų finansų, biudžeto reikalais. Tie koeficientai yra maždaug nuo keturių iki septynių kartų didesni už tą kainą, kuria įsigijo valstybinės įmonės tuos resursus. Į mūsų ministeriją kreipėsi daug įmonių ir prašė leisti sumažinti tuos normatyvus tam, kad kooperatyvai ar kitos įmonės neperka, o yra vagiama. Sumažinti tas kainas ir tuos pačius normatyvus. Tai aš įsivaizduoju, kad mes galime tose savo kompetencijos ribose tą klausimą spręsti. O dabar įvesti tokią, taip sakant, visiškai naują tvarką, peržiūrėti visą nomenklatūrą išteklių, kuriais naudojasi privačios įmonės iš šių dviejų valstybinių įstaigų fondų, būtų be galo sudėtinga ir vargu ar prasminga. 6 punktas. Daugiau kaip 500 rublių vertės įrengimai, mechanizmai privačioms įmonėms butų parduodami aukcionuose. Aš minėjau apie tuos pavojus, kad gali būti parduodami aukcionuose. Čia iškiltų labai daug pavojų. Matyt, tą tvarką įvesti, mūsų nuomone, nėra tikslinga. 7 punkto antroji dalis. Ta tvarka dabar ir egzistuoja. Tai ar verta vėl ją rašyti. Kad jeigu kooperatyvai pagamintą savo produkciją atiduota valstybei valstybinėmis kainomis, tai ir ištekliai jiems parduodami valstybinėmis kainomis. Tai tą vargu ar verta įrašyti. Dabar dėl 8 straipsnio pirmosios dalies jau pasakiau, kad valstybinės užduotys negali būti didesnės kaip 90% jų pajėgumo. Minėjau apie tai, kad fiksuoti įstatyme tokį lygį neprasminga ir vargu ar tai logiška, kadangi įmonės gali kaip tik siekti, jog valstybinės užduotys būtų 120%. Aš tą minėjau aną kartą. Pastatys dar tris stakles, jeigu tos užduotys bus naudingos. 9 punktas yra realizuojamas Vyriausybės tam nutarime dėl prekių išvežimo iš Respublikos tvarkos, išskyrus vieną momentą dėl privačių įmonių arba kooperatyvų. Ten numatyta, kad jiems išvežti duoda savivaldybės. Čia gerbiamasis G.Vagnorius atkreipė dėmesį, jog ta produkcija galėtų būti nustatyta pagal sąrašą. Jeigu būtų toks pageidavimas, tai čia Vyriausybė galėtų tą dalyką padaryti, bet, matyt, savivaldybės, registruodamos kooperatyvus, visų pirma atsižvelgia į tos produkcijos reikalingumą būtent tai savivaldybės teritorijai, miestui ar rajonui. Ir todėl, matyt, tikslinga joms spręsti. Čia galima padiskutuoti. Jeigu jūs manysite, kad reikalinga, tai čia galima pakoreguoti tą dalį, o visas 9 punktas iki tos vietos, kurią aš minėjau, yra realizuojamas. Yra sudaryti sąrašai, nustatyta tvarka, kaip galima išvežti iš Respublikos. 10 punktas nustato atskaitymų už komercinę prekybą į įvairius biudžetus tvarką. Respublikos, savivaldybių, taip pat prekybinėms organizacijoms. Kaip matote, nurodoma ir data - nuo sausio 1 dienos. Jūs svarstysite kitų metų biudžetą - tas numatyta jūsų dienotvarkėje - ir bus galima kalbėti apie įvairius atskaitymus už komercinę prekybą kitais metais. Šiandien nustatyti 1991 metams netikslinga, nes finansiniai ir mokesčių klausimai bus nagrinėjami plačiai tvirtinant kitų metų biudžetą, analizuojant tuos klausimus. Tai tada galėsiu sugrįžti prie to klausimo, o šiandien aš nematau prasmės. Tuo labiau kad nustatyta tvarka apsvarstyta. Finansų ministro nuomonė šiandien buvo būtent tokia.
Dabar dėl valiutinio padengimo. Tikėtis, kad jei už 1 dolerį mokėsime 2 rublius ir tokiu būdu gausime valiutinių lėšų Respublikoje, abejotina, kadangi visas valiutines operacijas, kaip žinote, kontroliuoja TSRS valstybinis bankas. Kad ir kaip mes norėtume, tuose centralizuotuose sąjunginiuose fonduose pinigus nuo mūsų sąskaitų labai lengvai gali nurėžti. Mes galim užrašyti, bet jo įgyvendinimas bus abejotinas. Aš nenorėčiau sustoti prie nutarimo detaliau, kadangi tai, matyt, susiję su daugeliu punktų. Dar kartą atkreipiu dėmesį į pirmame puslapyje 2 punkto paskutinę pastraipą. Balansas sudaromas ir skaičiuojamas nuo gruodžio 31 dienos. Aš minėjau, kad galima galbūt ir galvoti apie tai, nors mūsų Respublika yra žaliavas perdirbanti valstybė, ir bet koks gaminamas produktas visada verte didesnis negu įvežamos žaliavos. Kad ir kaip mes stengtumės, visada balansas mūsų Respublikoje gali būti neigiamas. To siekti reikia, to kiekviena valstybė siekia, bet, deja, dabartinėmis sąlygomis ir kainų lygiu taip yra. Jeigu mes keisim bendrą kainodarą, atsiskaitymo sistemą ir taip toliau, galėsim tuos klausimus taip spręsti.
Čia yra Pramonininkų asociacijos prezidentas gerbiamasis A.Matulevičius. Klausimai dėl įmonių veiklos reglamentavimo šito įstatymo rėmuose buvo aptariami šiandien Ministrų Taryboje vykusiame vadovų susitikime. Dalyvavo apie tris šimtus žmonių, buvo išreikšta jų nuomonė. Čia gerbiamasis prezidentas galėtų ją išsakyti detaliau.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs čia išvardinote, kad visi siūlomi dalykai yra daromi, nors mes tokių reglamentuojančių dokumentų nežinome. Tačiau galbūt juos bus galima sužinoti. Bet norėčiau kai kuriuos dalykus paklausti specialiai. Prekyba už bendruosius talonus. Kiek aš esu patyręs, gyventojai jų nori, o Vyriausybė nenori. Tą patyriau ir susitikimuose su rinkėjais, ir iš spaudos straipsnių. Tai ar Vyriausybė atsižvelgia į gyventojų nuomonę, ar kaip nors tiria tą nuomonę?
V.NAVICKAS. Prekybos ministerijai klausimas dėl limitų čekių ir kitų talonų formų tikslingumo organizuojant prekybą pavestas išnagrinėti iki spalio 15 dienos. Taip, šitas klausimas yra nagrinėjamas, ir aš manau, kad ta ministerija turėtų atsižvelgti ir į gyventojų nuomonę.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš vis dėlto noriu žinoti, ar ministerijos nuomonė, ar gyventojų nuomonė tiriama. Tai skirtingi dalykai.
V.NAVICKAS. Ministerija vykdo Vyriausybės pavedimą ir turėtų atsižvelgti į gyventojų nuomonę. Mano tokia nuostata ir manau, kad taip bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar tūrite, gerbiamasis...
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš supratau, kad jūs darysite specialią apklausą.
V.NAVICKAS. Ministerija.
Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Taip pat klausimas, susijęs su gyventojų interesais. 4 straipsnis dėl kainų reguliavimo. Mes žinome tą praktiką, kuri buvo. Norėčiau konkrečiai išgirsti, kad toks kainų šuolis, kuris buvo įvykęs, yra negalimas ir Vyriausybės specialiu aktu yra reglamentuotas.
V.NAVICKAS, 4 punkte rašoma apie tai, kad prekėms, kurioms yra nustatytos valstybinės kainos, valstybinės įmonės ir taip toliau negali taikyti sutartinių ar kitokių rinkos kainų, išskyrus tai, kas yra pagaminta žemės ūkyje, deficitinėms prekėms, gaminamoms valstybiniais užsakymais kito profilio įmonėse. Sakykim, suvirinimo įrengimų gamykla gamina suvirinimo aparatus. Jos neprofilinė produkcija yra dulkių siurbliai. Ir jinai praktiškai negalės nustatyti sutartinių kainų...
Č.V.STANKEVIČIUS. Atsiprašau, norėčiau palengvinti klausimą. Apie daržovių konservus konkrečiai...
V.NAVICKAS. Tai čia nėra kainų lygio. Jūs kalbate apie kainų lygį, ir aš kalbu apie tai, kas rašoma...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, gal mes nebedarykime klausimų atsakymų vakaro. Vyriausybės valanda bus kitą kartą. Dabar trijų minučių prašo Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas Algimantas Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš dabar kalbėsiu ne vien savo vardu. Šiandien įvyko Lietuvos Vyriausybės ir Pramoninkų asociacijos atstovų pasitarimas, iš kurio mes su gerbiamuoju ministru V.Navicku atvykome. Buvo supažindinti pramonininkai su šio įstatymo projektu. Jau iki šito įstatymo projekto vyko didžiulė diskusija. Jie apie tai dar nežinojo, bet buvo pavadinta mina Lietuvos ekonomikai. Nes dėl dabartinių uždraudimo priemonių Respublikoje, - jūs galit ant manęs užpykti, bet aš jaučiu savo pilietinę pareigą šiandien pasakyti tai parlamente, - iš tikrųjų po dviejų trijų savaičių kai kurios gamyklos sustos. Ir sustos gamyklos, kurios yra susietos didžiuliais tiekimo saitais, nes uždrausta keistis tam tikromis prekėmis, gamybine, technine produkcija ir panašiai. Aš neturiu laiko dėstyti tą atskirai, o kas norės, galėsiu paaiškinti konkrečiais pavyzdžiais. Įsivaizduokit, kas tada bus. Mes patys darome antrąją blokadą. Ir va šitą aš būtinai noriu pasakyti. 4 punkte rašoma apie sutartinių kainų panaikinimą, o prezidentas M.Gorbačiovas, iš kurio gaunam žaliavas, padarė žaliavų kainas sutartinėmis. Mes tą irgi gerai žinome. Tai ką, savo valstybines įmones, kurios priklauso mūsų valstybei, norime nurengti, kovodami lyg ir su spekuliantu, o Gariūnų turgus kaip klestėjo, taip ir klesti. Aš pats sekmadienį pravažiuodamas mačiau. Tai ką mes skriaudžiame ir ką mes darome? Jeigu mes nepasitikime vadovais, kadangi 9 punkte apie tai yra rašoma, tai mes pasakykime atvirai Lietuvos žmonėms, kad šiandien reikia pakeisti visus įmonių vadovus, paskirti naujus ir vieną kartą baikim. O jeigu žmonės dirba, tvarkosi net ir per blokadą... Aš nesakau, kad visi idealūs ir geri, bet leiskime dirbti.
8 punktas. Visiškai neaišku, kaip mes nustatysime valstybines užduotis pagal įmonės gamybinius pajėgumus. Mes turime tarybinę įmonių pajėgumo skaičiavimo metodiką. Aš galiu jums priskaičiuoti ir į tą pusę, ir kitą. Gerbiamieji, aš tikrai noriu pasakyti, kad šito įstatymo priiminėti nereikia, o reikia šiandieną pasitikėti įmonėmis. Tegu atsako, jeigu vogs, jeigu kažką darys. Pasodinkime į kalėjimą. Jeigu reikės, bet reikia leisti kaip nors gelbėti tą ekonomiką visiems. O jeigu tik uždrausime, tai mes sėdėsim surištomis rankomis ir nieko neveiksim, kadangi įmonė susieta dideliais saitais su savo tiekėjais. Aš išreiškiu bendrą nuostatą ir perduodu parlamentui prašymą nerizikuoti su tokiais įstatymais, nors juos ir vadiname laikinais. Vyriausybė jau daug priėmė draudžiančių priemonių. Jeigu kas ir nežino, reikia paskelbti spaudoje, bet jos tiesiog sustabdė veiklą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis prezidente. Gerbiamieji deputatai, norėčiau jums priminti, kad šitoje komisijoje, kuri ruošė šitas priemones, yra deputatas G.Vagnorius, V.Terleckas, K.Glaveckas, A.Šimėnas, ekonomikos, materialinių išteklių, pratybos, finansų, socialinės apsaugos ministrai, Lietuvos banko valdybos atstovas. Gerbiamieji deputatai, aš turiu pabrėžti, kad ir viena, ir kita pusė dar išsako savo nesuderintą nuomonę. Aš manyčiau, kad jeigu jie kitą kartą pasakys savo nesuderintą nuomonę, aš, kaip Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas, paprašysiu jūsų leidimo apsvarstyti šitą komisiją Mandatų ir etikos komisijoje, nes ji nevykdo Aukščiausiosios Tarybos įpareigojimų. (Plojimai)
Mes dar turėjome išspręsti du klausimus. Vienas buvo dėl materialinių išteklių, bet deputatas Z.Juknevičius pareiškė, kad jis siūlo šitą klausimą perkelti į Vyriausybės valandą. Manau, kad gerbiamieji deputatai neprieštaraus. Antras - dėl Gamtos apsaugos komisijos. Turėjom svarstyti šitą pasiūlymą, tačiau šiandien nėra kvorumo ir mes priimti nieko negalime. Siūlyčiau taip pat perkelti į kitą posėdį.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau repliką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Noriu atsakyti į Pramoninkų asociacijos vadovo išsakytas pastabas. Sėdėdamas peržiūrėjau punktus ir, deja, niekur neradau kokių nors apribojimų įmonių veiklai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis G.Vagnoriau. Manau, kad deputatai jūsų repliką suprato. Leiskite tuo baigti posėdį.