DVIDEŠIMT PIRMASIS POSĖDIS

1990 m. spalio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininko pavaduotojas B.J.KUZMICKAS ir deputatas Z.JUKNEVIČIUS

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau sėst. Pradedame popietinį posėdį. Prieš pradedant svarstyti įstatymo pakeitimus, noriu perskaityti vieną telegramą.

“Telšių trikotažo gamybinio susivienijimo “Mastis” kolektyvas nuoširdžiai sveikina savo deputatą Vytautą Puplauską ir linki nuoširdaus darbo  parlamente. Įsitikinę, kad jo darbas padės įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę ir linkime sveikatos ir geros kloties." Man atrodo, kad ir mes prie to  galime prisidėti bei pasveikinti gerbiamąjį Vytautą Puplauską. (Plojimai)

Prašau deputatą J.Prapiestį į tribūną. Tęsime įstatymo dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų svarstymą.

Siūlyčiau gerbiamiesiems deputatams tokią tolesnę tvarką: svarstyti ištisai viso šito įstatymo 3 bloką. Jame rašoma: “Ypatingosios dalies 1 skirsnį išdėstyti taip.” Balsuotume po to už visą skirsnį, kadangi tai yra dalis įstatymo. O pranešėjas J.Prapiestis mus tiesiog supažindins su kiekvieno nusikaltimo pobūdžiu. Ir dar leiskit atkreipti dėmesį, kad jeigu mes vieno ar kito straipsnio nepriimame, tai nereiškia, kad nenustatome tokios atsakomybės, o tai reiškia, kad lieka galioti visi tie įstatymai, kuriuose yra nuorodos į TSRS įstatymus. Prašom tada, gerbiamasis J.Prapiesti.

J.PRAPIESTIS. Ir dar pridėsiu, kad ne tik nuorodos lieka, bet faktiškai ta atsakomybė už tas veikas, apie kurias kalbame, yra nustatyta TSRS. Respublika net neturėjo tokios teisės numatyti atsakomybę už tas veikas, kurios yra  Baudžiamojo kodekso ypatingosios dalies 3 skirsnyje. Pavyzdžiui, 62 straipsnis, kuris siūlomas mūsų redakcijoje, dabar veikiančiame įstatyme yra toks: "Tėvynės išdavimas yra veika, kurią tyčia padarė TSRS pilietis, darydamas žalą TSRS valstybinei nepriklausomybei, teritorijos neliečiamybei". Atsisakymas grįžti iš užsienio į TSRS ir kiti panašūs formulavimai.Tai čia dabar veikiantis Baudžiamasis kodeksas ir jo taikymo galimybės, kaip matote iš tų formulavimų, praktiškai mums neįmanomi. Noriu pastebėti, kad praktiškai tokį nusikaltimą gali padaryti tik Lietuvos pilietis. Pilietis, susijęs su užsienio valstybe ar su atitinkama užsienio žvalgybine organizacija, kurios nusi­teikusios priešiškai, vienokiu ar kitokiu būdu stengiasi kenkti mūsų valsty­bei. Kadangi pastabų, pakeitimų, išskyrus sankciją, nebuvo, todėl, manau, toliau kalbėti apie šitą straipsnį nėra prasmės. Deputatai į komisijos posė­džius nė karto neatėjo.

PIRMININKAS. Tada analizuojame šnipinėjimą.

J.PRAPIESTIS. "Šnipinėjimas." Šis straipsnis numato atsakomybę, jei  žinias, kurios yra Respublikos valstybinė paslaptis ar krašto apsaugos paslaptis, perduoda priešiškai valstybei. Tai čia jau nusikaltimo subjektu yra laikomas tik užsienio pilietis. Jeigu tai daro Lietuvos pilietis, tai taikomas 62 straipsnis kaip tėvynės išdavimas.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

J.PRAPIESTIS. Parodys laikas. Kodekse neišvardinsim. Kas čia žino, kuri nusiteikus nepalankiai, vienokiu ar kitokiu būdu stengiasi mums pakenkti.

PIRMININKAS. Siūlau balsuoti. Deputate M.Laurinkau, jūs dėl 63?

M.LAURINKUS. Taip, dar dėl 63. Ar netikslinga būtų pakeisti šnipinėjimą kokiu kitu žodžiu. Todėl, kad anksčiau savi buvo žvalgai, o svetimi – šnipai.

PIRMININKAS. Tai ką siūlot? 

M.LAURINKUS. Na, žvalgybinė veikla...

J.PRAPIESTIS. Aš nesiūlau balsuoti. Tai tradicinis tarptautinis žodis, visi prie jo priprato. Pradėsim mes painioti.

PIRMININKAS. 64 straipsnis. Nėra pastabų. 65 straipsnis. Nėra. 66 straipsnis. Nėra. 67 straipsnis.

J.PANGONIS. Norėčiau vis dėlto išsiaiškinti, kas tai yra kenkimas.

J.PRAPIESTIS. Paaiškinti, kas yra kenkimas, aš galiu perskaitęs šitą straipsnį. Čia yra kenkimo formulavimas. ­

PIRMININKAS. Deputate J.Pangoni, viskas sudėta į straipsnio dispoziciją. Niekas negali traktuoti plačiau ar siauriau. Jūs pasiaiškinkit su prokuratūros darbuotojais, jeigu kokį klausimą turite, o čia pradėti populiariai aiškintis... Kokį turit klausimą? Konkretų? Kas jums nesuprantama? Dėl 68 straipsnio? Nėra. Deputatas E.Gentvilas, prašom.

E.GENTVILAS. 68 straipsnyje yra dėl raginimo smurtu prieš suverenite­tą. O jeigu kartais už suverenitetą smurtu raginama ką nors daryti? Ar paprastai nenumatomi tokie dalykai? Mes turim pavyzdžių, kai smurtu raginama iš esmės ginti suverenitetą.

J.PRAPIESTIS. Tai tada bus kiti straipsniai, kurie numato atsakomybę, kaip tas smurtas pasireiškia, nes čia kažkaip antilogiška.

PIRMININKAS. Dėl 69 straipsnio pastabų, pasiūlymų, pataisymų... Nėra. Dėl 70 straipsnio? Deputatas S.Kropas.

S.KROPAS. Kažkaip keistas piniginis išsipirkimas. Už antivalstybinių organizacijų kūrimą ir, sakysim, valstybinės paslapties atskleidimą nustatoma arba baudžiamoji byla, arba kompensuojama pinigais. Siūlyčiau arba visai­ šitą išbraukti, arba pridėti “ir”.

PIRMININKAS. Deputatas J.PRAPIESTIS.

J.PRAPIESTIS. Man atrodo, nėra prasmės daug diskutuoti. Jeigu deputa­tai mano, kad prie laisvės atėmimo dar reikalinga ir bauda, tai čia tada tik valstybės iždui daugiau naudos būtų. O bauda dėl to, kad labai greitai galima realizuoti šitą bausmę, mažiau problemų su tuo visu laisvės atėmimo gaiši­mu. Jeigu manote, kad reikia taip stiprinti... Tačiau kitas dalykas - kas čia garantuotas. Tose antivalstybinėse organizacijose bus kitos valstybės pilie­čiai ir vėl visokios problemos. Bauda mums daug paprasčiau.

PIRMININKAS. Ar deputatas S.Kropas prašo balsuoti dėl šito? Tai jūs už tai, kad nebūtų piniginės baudos.

J.PRAPIESTIS. Tiesa, čia negali būti ir laisvės atėmimas, ir bauda, kadan­gi abi bausmės yra pagrindinės. O sujungti dvi pagrindines pagal bendrąją dalį neišeina.

PIRMININKAS. Tai pakartokit dar aiškiai siūlymą, gerbiamasis S.Kropai.

S.KROPAS. Už antivalstybinių organizacijų kūrimą, valstybės paslapties atskleidimą. Siūlyčiau išbraukti, kad piniginė bauda.Tiktai laisvės atėmi­mas.

PIRMININKAS. Taip, aiškus pasiūlymas. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad atsakomybė būtų tokia, kokia numatyta projekte, o alternatyva bus, kad čia liktų tiktai laisvės atėmimas? Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš tik norėjau pritarti gerbiamajam S.Kropui. Iš tikrųjų valstybiniams nusikaltimams tai netiktų.

PIRMININKAS. Kas už tai, kaip užrašyta projekte? 

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - dvidešimt septyni.

PIRMININKAS. Tai gal tada nebegaištam laiko. Kas už tai, kad sankcija  liktų laisvės atėmimas nuo 3 iki 8 metų? Kas už tai, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt aštuoni.

PIRMININKAS. Deputato S.Kropo pasiūlymas negavo balsų daugumos. Lieka projekto variantas. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad būtų praktiškiausiai dabar balsuoti už visa, šitą 6 skirsnį "Valstybiniai nusikaltimai".

M.LAURINKUS. Aš labai atsiprašau pirmininkaujančio, aš nespėjau įsi­terpti, kai buvo svarstomas 62 straipsnis. Būtent aš siūlyčiau iš tikrųjų balsuoti. “Baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų su turto konfiskavi­mu arba mirties bausme su turto konfiskavimu.” Siūlyčiau išbraukti “mirties bausme su turto konfiskavimu”. Tokiais revoliucinio perėjimo metais inkri­minuoti valstybės išdavimą, kada yra taip susipainioję, susikomplikavę dalykai, labai lengva. Ir aš manau, kad reikėtų vengti tiesmukų ir drastiškų siūlymų. Aš siūlyčiau išbraukti “mirties bausme su turto konfiskavimu”, o ­palikti “iki 15 metų ir su turto konfiskavimu”.

J.PRAPIESTIS. Aš manyčiau, kad reikia palikti taip, kaip yra, kadangi čia yra pats sunkiausias nusikaltimas Respublikai. Valstybės išdavimas gali turėti tokias sunkiai aprėpiamas, nusakomas, pasekmes. Nereikia pamiršti, kad čia yra numatyta veika, jog asmuo gali dalyvauti tos priešiškos organizacijos veikloje, kai siekiama jėga nuversti respubliką. Tai jau vien tai, ką reiškia! Ginkluotas perversmas su valdžios užgrobimais, susprogdinant parlamentą ar panašiai. Taigi pasekmės neapibrėžiamos, nenumatomos. Aš galiu pasa­kyt, kad vienas dalykas  inkriminuoti, bet kitas dalykas  nuteisti. Dar yra teismas, instancijos, visi kiti tokie garantiniai teisiniai institutai. Taigi vienas dalykas  kaltinti, kitas dalykas nuteisti.

PIRMININKAS. Ar jūs vis dėlto reikalaujate už savo pasiūlymą balsuoti?

M.LAURINKUS. Taip.

PIRMININKAS. Deputatas A.Januška.

A.JANUŠKA. Aš pritariu M.Laurinkaus pasiūlymui. Norėčiau, kad dar balsavimu po to būtų atskirtas ir dar vienas klausimas  turto konfiskavimas. Jeigu kažkas ir dalyvavo valstybės išdavime, tai nebūtinai dėl to turi kentėti visa šeima. Kodėl reikia būtinai konfiskuoti turtą?

PIRMININKAS. O jūs, gerbiamasis A.Januška, žinote, kad konfiskuoja­mas ne visas turtas, o tik tas, kuris priklauso nuteistajam nuosavybės teise. Juk čia ne visos šeimos turtas. Jūs tada nebereikalaujat?

Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad 62 straipsnio sankcijoje būtų palik­tos bausmės tokios, kaip, numatyta projekte, tai yra ir laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, ir mirties bausmė. Kas už tai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturiasdešimt vienas.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvylika.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvylika.

PIRMININKAS. Vyksta balsavimas.

G.RAMONAS. Aš būtent dėl kito balsavimo norėjau jūsų paklausti...

PIRMININKAS. Vyksta balsavimas tuo pačiu klausimu.

­G.RAMONAS.Nieko panašaus, jau buvo už, prieš ir susilaikė.

PIRMININKAS. Kas už tai...

G.RAMONAS. Ar galima paklausti pirmininkaujančio?!

PIRMININKAS. Negalima, gerbiamasis G.Ramonai! ­

G.RAMONAS. Aš noriu paklausti!

PIRMININKAS. Maža ko jūs norite! 

G.RAMONAS. O aš paklausti noriu!

PIRMININKAS. O 130 žmonių nori dirbti!

G.RAMONAS. Tai va, aš noriu, paklausti, o jūs netrukdykite!

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų išbraukta iš šito straipsnio sankcijos mirties bausmė, kaip siūlė M.Laurinkus?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trisdešimt trys.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyni.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trylika.

PIRMININKAS. Nei už, nei prieš. Tokiu svarbiu klausimu atsidūrėme tam tikroje abstrakcijoje. Pagal tą mūsų praktiką lieka variantas toks, koks pasiūlytas projekte. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paprašyti gerbiamojo pirmininkaujančio, kad kai būna alternatyvūs balsavimai, tai ir balsuotume alternatyviai. Dabar ­kyla klausimas, ar tas pats asmuo gali dalyvauti ir vienam, ir kitam balsavi­me, nors balsuojama už tą patį, tik vieno balsavimas už kitame reiškia prieš.

PIRMININKAS. Taip, aišku. Deputatas K.ANTANAVIČIUS.

K.ANTANAVIČIUS. Man rodos, kad čia nekorektiška pasakyti tai kas ­buvo pasiūlyta projekte. Aš jau, rodos, trečią kartą tuo klausimu kalbu, kad tokios praktikos negali būti. Štai balsuos 7 už mirties bausmę ir mirties bausmė bus priimta. Visi kiti, pavyzdžiui, susilaikė arba 6 balsuoja prieš. Taigi to Reglamente įrašyta nėra, o tokia praktika negali būti puoselėjama, kad tokiais klausimais paliktume taip, kaip pasiūlyta projekte. Na, visiškai neleistina.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Antanavičiau, aš jums galiu pa­kartoti tai, ką jau sakiau. Jeigu mes dėl šito klausimo nepriimsim sprendi­mo, liks ta pati sankcija, kuri yra šiuo metu. O šiuo metu yra numatyta mirties bausmė su turto konfiskavimu. Senajame, va šiuo metu galiojančia­me straipsnyje.

J.TAMULIS. Gal vis dėlto nereikėtų šitaip spausti cituojant senus straips­nius. Jau gerbiamajam pirmininkaujančiam tikrai nederėtų taip daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Tamuli, čia ne spaudimas, bet čia paaiški­nimas, kokioje situacijoje mes atsiduriam, kada nei priimam siūlomą varian­tą, nei jį atmetam.

J.TAMULIS. Man vis dėlto labai patiktų, jeigu tą paaiškinimą pateiktų gerbiamasis J.Prapiestis. Antra, aš norėčiau, kad leistumėt pasakyti tai, ką aš norėjau.

J.PRAPIESTIS. Tai ar man pirma paaiškinti, ar jūs pirma pasakyti norit?

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis J.Tamuli, ko jūs dar norėjot?

J.TAMULIS. Ne, aš tiesiog norėjau pasakyt, jog pirminis balsavimo va­riantas, kuris buvo už atitinkamą metų skaičių ir mirties bausmę, nebuvo priimtas. Logiškai jau nebereikėjo ir antrojo balsavimo, kad mirties baus­mės nebūtų. Jos savaimė nėra, nes balsų daugumos šitas siūlymas negavo.

PIRMININKAS. Pranešėjau, tada paaiškinkit.

J.PRAPIESTIS. Aš vėl turiu kelintą kartą grįžti prie to paties. Mes taisom  Baudžiamąjį kodeksą. Darom jį tokį, kad galima būtų taikyti. Nepriėmimas tos redakcijos, kurią mes siūlome, faktiškai garantuoja, kad veikia tas sena­sis įstatymas, kurio praktiškai neįmanoma pritaikyti. Žodžiu, balsuodami prieš pasiūlymus,  čia jokiu būdu ne spaudimas, bet paaiškinimas situaci­jos,  jūs balsuojate už tai, kad Lietuvoje veiktų TSRS įstatymai. Tai dar kelintą kartą kartoju tą patį, jokiu būdu tai ne spaudimas, bet paaiškinimas, kokioje situacijoje atsiduriam. Praktiškai iš viso nieko nebelieka, jeigu mes užginčijam. Tuštuma. Ir tada bendradarbiaukit kaip norit, gerbiamajam  M.Laurinkui darbo nėra jokio. Kam norit teikit, kam norit padėkit ir taip toliau.

J.TAMULIS. Aš labai atsiprašau, bet dar kartą esu priverstas kalbėti. Bet, atrodo, pirmosiomis dienomis buvo priimta nuostata, kad galioja tie įstaty­mai, kurie neprieštarauja. Šiuo atveju mes turime reikalą su akivaizdžiu prieštaravimu, ir nereikėtų sakyti, kad galioja TSRS įstatymai.

J.PRAPIESTIS. Taigi šito įstatymo visa esmė ta, kad jis buvo priimtas tam, kad saugotų TSRS interesus Lietuvoje. Kai nenorima suprasti, labai sunku išaiškinti.

PIRMININKAS. Yra tokie siūlymai. Aš gavau ir raštu tokį siūlymą, ir deputatas S.Pečeliūnas yra pasakęs anksčiau, kad reiktų pakartot balsavimą, jog būtų aišku. Yra pateiktas projekto variantas. Deputatas M.Laurinkus siūlė alternatyvą. Tuomet mums reikėtų iš pradžių balsuoti už alternatyvą. Jeigu alternatyva gauna pakankamai balsų, tuomet ji priimama, jeigu jinai negauna pakankamai balsų, lieka projekto variantas. Ar tokiai tvarkai kas nors prieštaraus?

L.ŠEPETYS. Šitą ir aš norėjau taip pat pasiūlyti, kad balsuotume alterna­tyviai.

PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys pritaria. Deputatas G.RAMONAS.

G.RAMONAS. Aš dabar galiu paklausti?

PIRMININKAS. Prašom, paklauskit.

G.RAMONAS. Kaip bus balsuojama, ar irgi už alternatyvą ir už projekto  variantą? Ar bus vėl už alternatyvą, prieš, susilaikė ir už projekto variantą, prieš, susilaikė?

PIRMININKAS. Ne. Mes taip sutarėme, kad balsuosime už alternatyvą. Jeigu alternatyva negaus daugumos, lieka projekte pasiūlytas variantas.

G.RAMONAS. Gerbiamasis, pirmininkaujanti, atleiskit kad aš įkyriai lendu, bet man vis dėlto yra neaišku. Būtų balsavimas du kartus už alternatyvą, prieš alternatyvą ir susilaikė. Po to, vadinasi, jeigu negauna daugumos už antrąjį variantą, tada, vadinasi, balsavusieji pirmą kartą "už" turi teisę bal­suoti ir antrą kartą "už". O jeigu jūs suformuluosite balsavimą už alternaty­vą, o paskui už projekto variantą iš karto arba prieš, tai tada balsavimas visai  kitas. Aš to ir norėjau jūsų paklausti.

PIRMININKAS. Tai aš jums aiškinau. Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Aš norėjau, kad gal balsų skaičiavimo komisija  pasaky­tų, kiek dalyvauja, nes balsuosime, o pasirodys, kad nėra kvorumo. Reikės iš naujo balsuoti. Man rodos, kad nėra kvorumo.

PIRMININKAS. Tai prašom tada ir paskelbti, kiek mūsų yra salėje.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavimo metu salėje buvo 87 žmonės. Ka­dangi balsavimas paskelbtas, reikia 68 balsų.

PIRMININKAS. Taip, tai mums kol kas tada tenka palaukti dėl balsavi­mo. Kviečiu visus deputatus ateiti į salę ir dirbti toliau. O mes galėtume svarstyti, analizuoti kitus straipsnius.

J.PRAPIESTIS. Turėtų užtekti dabar.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kokių yra pastabų, pataisų, pasiū­lymų, papildymų dėl 72 straipsnio? Nėra pastabų. Dėl 73 straipsnio? "Vals­tybės paslapties atskleidimas". Nėra pastabų. Dėl 74 1  straipsnio? Gerbiama­sis deputate, tada paaiškinkit.

J.PRAPIESTIS. Tai dokumentų, kurių turinys yra valstybinė paslaptis, praradimas. Ta vieta yra aptarta jau anksčiau, dėl ko galima taikyti aplaidu­mą. Čia kitas formulavimas.

PIRMININKAS. Dėl 741 nėra pastabų. 75 straipsnis? "Banditizmas". Nėra pastabų. 76 straipsnis? "Veiksmai, kuriais dezorganizuojamas laisvės atėmimo įstaigų darbas". Nėra. 77 straipsnis. "Kontrabanda".

J.PRAPIESTIS. Čia buvo nurodyta karinė apranga. Dabar šioje redakcijo­je to nebeliko, kadangi pagalvojome, jog jeigu atvažiuojantis į Lietuvą norės atsivežti, pavyzdžiui, kokios nors Rumunijos karininko kepurę, kad netaptų kontrabandininku. Arba, pavyzdžiui, jei norės išsivežti mūsų milicininko uniformos atitinkamus atributus.

PIRMININKAS. 78 straipsnis. Masinės riaušės. Neturit pastabų? 79 straipsnis? Nėra pastabų. 80 straipsnis? Nėra pastabų. 82 straipsnis? Depu­tatas G.Ramonas. ­

G.RAMONAS. Aš norėjau sužinoti, ar senajame Baudžiamajame kodekse buvo panašus straipsnis? Ar nereikėtų vengti kažkokių straipsnių priėmimų apie neteisėtus valstybinės sienos pažeidimus, kada mes neturime nustatę ­savo sienos režimo. Mes net neturim savo sienos režimo koncepcijos.

J.PRAPIESTIS. Sena redakcija vadinosi Neteisėtas išvažiavimas į užsienį ir neteisėtas įvažiavimas į TSRS. Ar nereikia šito straipsnio? Man atrodo, kad ateis laikas ir mes turėsim tą tvarką. Kadangi dabar tokia aiški tvarka nėra nustatyta, jos praktiškai nėra, tai tas straipsnis kol kas skirtas ateičiai. Jis faktiškai bus netaikomas, kol ta tvarka nebus numatyta. O kad nereikėtų vėl mums kažkada grįžti prie to paties, mes tai galime padaryt dabar.

G.RAMONAS. O galbūt mūsų sienos bus atviros ir tada šitas straipsnis iš­viso niekada neveiks.

J.PRAPIESTIS. Čia, man atrodo, tiksliau atsakys Krašto apsaugos ir vi­daus reikalų komisija.

S.PEČELIŪNAS. Galima, aš atsakysiu į šitą klausimą. Yra ruošiamas valstybinės sienos įstatymas, kuriame visa tai bus reglamentuota.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis deputatas B.V.Rupeika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Dėl sienų. Vis dėlto yra dešimtys tūkstančių žmonių, kurie kasdien kursuoja pažeisdami tą būsimąjį mūsų įstatymo punktą. Iš ­Baltarusijos į Lietuvą ir atgal. Priimdami įstatymą, mes skelbiame jo priėmi­mo datą. Tai mes galime derinti įstatymą ir jo veikimą.

J.PRAPIESTIS. Kaip mes galim pažeisti tai, ko nėra? Taigi jūs pasakėte, kad to įstatymo dar nėra, bet jį pažeidinėja. Tai kaip jį pažeidinės, jeigu jo nėra.

B.V.RUPEIKA. Bet sieną mes apibrėžiame kaip egzistuojantį dalyką. Ir kol kas yra ta TSRS - Lietuvos TSR siena iš senųjų įstatymų apibrėžimo. Formaliai tą sieną mūsų delegacija, įvažiuodama į Maskvą, pažeidinės kas­dien ar kas antra savaitė. Aš imu absurdo dalykus, tačiau jie yra užrašomi įstatyme ir tampa dar didesniu absurdu.

J.PRAPIESTIS. Ne, aš taip nemanau, kadangi užrašyta čia yra neteisėtas Lietuvos Respublikos sienos  perėjimas. Dabartiniu metu, kada nėra tos tvarkos, nėra vienokio ar kitokio draudimo, tai tas laisvas važinėjimas yra teisėtas...

B.V.RUPEIKA. Aš tiesiog galbūt siūlyčiau netraukt...

J.PRAPIESTIS. Tai kuris kalbam?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.V.Rupeika. Siūlykit ir nebedis­kutuokit…

B.V.RUPEIKA. Neįtraukti šito įstatymo punkto į projektą. Na, tai juokinga pagaliau.

PIRMININKAS. Deputatas E.Gentvilas.

E.GENTVILAS. Mes turbūt daugelyje įstatymų susidūrėme su tokia prak­tika. Jeigu yra dar nereglamentuoti dalykai, tai įstatymo šitame atitinkamame straipsnyje galima nurodyti, kad sienų režimą reglamentuoja Respubli­kos sienų apsaugos kažkoks departamentas ar įstatymas. Nuoroda į kitą dokumentą, kuris būtent  reglamentuos. Tada bus viskas aišku.

J.PRAPIESTIS. Ne, aiškiau dėl to nebus, kadangi šituose įstatymuose nėra išvardijama, kokios taisyklės turi būti pažeidžiamos. Baudžiamasis ko­deksas taptų atitinkamų norminių aktų rinkiniu.

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš siūlyčiau šitą priimti tada, kai bus sienos įstaty­mas. Tikrai paradoksali padėtis. Pagėgiuose gyvenantys žmonės dirba Sovetske. Čia paradoksalu. Iš karto sąmyšį kelsime.

J.PRAPIESTIS. Aš priverstas sakyti dar kartą, kad yra, parašyta neteisėtas,  o kadangi nėra tos tvarkos, nėra norminių aktų, numatančių tvarką, tai važinėkit, kur jums patinka. Ir vėl pusę dienos ginčysimės. Tai gal dabar padarykim tai, kas bus būtina padaryti už mėnesio, kito!

PIRMININKAS. Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Aš norėčiau paprašyti deputatų atidžiau sekti. Mes jau ne  vieną tokį straipsnį ką tik priėmėm, kuriuose yra reglamentuojama tai, ko dar mums trūksta. Tai tada viską išmeskim ir išsiskirstom.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Kai priiminėjami įstatymai, kurie neveikia, tai yra tiesiog ugdoma nepagarba įstatymams. Tik tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas. Jūs šituo klausiniu jau trečią kartą norit kalbėti.

G.RAMONAS. Ačiū už tai, kad jūs sugebėjote suskaičiuoti. Aš noriu pasiūlyti, kad balsuotume iš viso už tos nuostatos nepriėmimą. Kitaip sakant, kad ji būtų išbraukta.

PIRMININKAS. Aišku, jūs siūlot tokį variantą. Aš tada noriu paklausti balsų skaičiavimo komisijos, kiek yra salėje deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoniasdešimt aštuoni.

PIRMININKAS. O jūs nematot, matyt, deputato A.Račo, kuris skambina telefonu.

J.PRAPIESTIS. Tai jeigu mes priimsim tokią nuostatą, kad nereikia šitos ­normos, faktiškai atversim kelius, kad ir iš Lenkijos eis, kas norės.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyniasdešimt deputatų.

PIRMININKAS. Taigi yra kvorumas, galime balsuoti. Pirmiausia balsuosime dėl alternatyvos. Kas už deputato M.Laurinkaus pasiūlymą, kad iš straipsnio, numatančio atsakomybę už valstybės išdavimą, būtų išbraukta mirties bausmė. Kas už tokį pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trisdešimt trys.

PIRMININKAS. Mums tapo aišku: tas gerbiamojo M.Laurinkaus pasiūly­mas negavo balsų daugumos. O projekto variantą balsuosime kartu su visu  ­įstatymu. Taip susitarėm. Gerbiamasis J.Tamuli, juk taip susitarėme? Dabar ­dar reikės balsuoti dėl kito nesutarimo. Deputatas G.Ramonas siūlo visiškai  išbraukti iš šito įstatymo 4 skirsnio straipsnį, numatantį atsakomybę už neteisėtą valstybinės sienos perėjimą. Kas už G.Ramono pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyni.

PIRMININKAS. Septyni. Deputato G.Ramono pasiūlymas negavo dau­gumos. Kokių dabar yra pastabų dėl 83 straipsnio? Deputate M.Stakvilevičiau, jūs sugriausit kvorumą. Dėl 83 nėra pastabų? 84 straipsnis. Deputatas  B.V.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Aš siūlau tą patį, ką siūliau dėl 82 straipsnio. Tokių įstaty­mo punktų priėmimas didina absurdo precedentus. Tokia mano nuomonė. Aš siūlau išbraukti šitą įstatymo punktą iš projekto.

Z.VAIŠVILA. Norėčiau paklausti. Minimos trys transporto rūšys: geležin­kelis, vandens ir oro. Ar autotransporto panašūs nutikimai buvo svarstyti? Kokia komisijos nuomonė?

J.PRAPIESTIS. Čia jūsų pastebėjimas labai tikslus. Čia yra tokia situacija. Mes turime tą palikimą, kad šito transporto rūšys yra išskirtos kaip didžiau­sią pavojingumą sukeliantys pažeidimai. O apie autotransporto įvykius tai, ko gero, bus net atskiras skirsnis Baudžiamajame kodekse. Dabartiniu metu yra 246 straipsnis ir kiti, kurie sprendžia nusikalstamo lygio pažeidimus, kai pažeidžiamos autotransporto taisyklės. O čia yra išskirtos būtent tos trans­porto rūšys. Suprantama, jos turėtų būti sujungtos į krūvą, tačiau jeigu mes dabar imsime taip tobulinti Baudžiamąjį kodeksą, taip draskyti, tai savaime  nusitemps Baudžiamojo proceso kodekso tvarkymas. Mes patys supranta­me, kad būtų geriau tai, ką jūs pastebėjote, bet kol kas to negalima daryti.

PIRMININKAS. Aišku, kokių būtų pastapų dėl 85 straipsnio? Deputatas K.Saja.

K.SAJA. Aš irgi norėjau pastebėti tą pačią loginę klaidą. Čia reikėtų sausumos, vandens ir oro tiek 84, tiek 85 straipsniuose. "Sausumos, vandens arba oro transporto eismo saugumui”. Toliau nors "orlaivis" yra lietuviškas žodis, tačiau neprigijęs, todėl siūlyčiau ten "orlaivį" pakeisti "lėktuvu" .Taip pat pritariu tam nelogiškumui – sausumos, vandens ir oro.

J.PRAPIESTIS. O jeigu oro balionas? O jeigu malūnsparnis? Orlaivio sąvoka visus skraidymo aparatus… Ir malūnsparniai, ir sklandytuvai. Gal dar bus kokių nors. Ši sąvoka yra platesnė. O jei oro transportas, tai jau viskas: ir oro keliai, ir dispečerinės... Dėl to, kad turėtų būti sujungta ir sausumos ­transportas. Tai aš jau sakiau, kad tai labai teisingai jūs siūlote, bet dabar mes technine prasme negalime to daryt, kadangi už autotransporto įvykius atsakomybė yra numatyta kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Kai  bus naujas kodeksas, visa tai bus sujungta kaip transporto nusikaltimai nebeišskiriant atskirų rūšių.

PIRMININKAS. Deputate K.Saja, jūs reikalaujat balsuoti dėl to? Ne. Daugiau pastabų nėra. 86 straipsnis.

B.V.RUPEIKA. Aš manyčiau, kad jūs turėjote bent paklausti manęs, ko aš čia stoviu. Dėl 85 straipsnio.Aš primenu, kad siūliau dėl 83 straipsnio balsuoti...

PIRMININKAS. 86 straipsnis. Nėra. 87 straipsnis.

J.PRAPIESTIS. Aš turiu. Man keista, kodėl dabar niekas nereaguoja, dėl ko šitą straipsnį priimama. Taisyklių irgi beveik nebėra. O valiuta cirkuliuo­ja kaip nori. Mes į ekonomistus kreipėmės. Todėl tokia pasyvi ekonomistų reakcija stebina. Todėl mes labai prašom, kad po šito straipsnio priėmimo kaip įmanoma greičiau būtų paruoštos valiutos operacijų taisyklės Lietuvo­je.

PIRMININKAS. Taip. 88 straipsnis. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš siūlyčiau šitą straipsnį naikinti iš viso, nes iš esmės tai yra skundų skatinimas, nors ir dėl gražių paskatų. To neturėtų būti.

J.PRAPIESTIS. Anaiptol, kadangi vėl mes kalbame, nepamirškite, apie pačius sunkiausius nusikaltimus. Ir nepranešimas, pavyzdžiui, apie banditiš­ką organizaciją, kuri veikia nuolatos, kažkuria prasme padarytų tuos, kurie tyli, tų veikų bendrininkais.

PIRMININKAS. Ačiū. 89 straipsnis? Nėra. Kiek salėje yra deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyniasdešimt.

PIRMININKAS. 83 straipsnis. Deputatas B.V.Rupeika siūlė išbraukti jį. Balsuojama dėl pateiktos alternatyvos.

J.PRAPIESTIS. Tai mes, šitą straipsnį išbraukę, padarome Lietuvą pereinamu kiemu. Kaip kas nori, taip tas skraido. Be abejo, mes techninių priemonių užtikrinti saugumą ir bausti pažeidėjus dar neturime, tačiau bent jau žinotų, kad yra numatyta atsakomybė už tas, taisykles ir tie veiksmai yra neteisėti. Tuo labiau kad kalbame apie tarptautines taisykles, o jos veikia visur. Aš sakiau, kad ateis laikas, sustiprėsim, gal sugebėsim užtikrinti. O atsisakyti visko...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kas už deputato B.V.Rupeikos pasiūlymą išbraukti straipsnį "Tarptautinių skridimo taisyklių pažeidimas".

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penki.

PIRMININKAS. Penki. Deputato B.V.Rupeikos pasiūlymas negavo dau­gumos. Deputatas J.Tamulis pasiūlė išbraukti 88 straipsnį, numatantį atsa­komybę už nepranešimą apie valstybinius nusikaltimus.

Kas už deputato J.Tamulio pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šeši.

PIRMININKAS. Šeši. Pasiūlymas daugumos negavo. Tokiu būdu mes jau aptarėme 3 ir 4 šito įstatymo skirsnius. Dabar balsuosime už skirsnį "Valsty­biniai nusikaltimai ir itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai",  kuris apima 62 ir 71 straipsnius. Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę dėl 70 straipsnio "Antivals­tybinių organizacijų kūrimas ir jų veikla". Ten deputato S.Kropo pasiūlymu buvo balsuojama, kad galima pakeisti pinigine bauda. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į piniginę baudą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Z.Vaišvila, šitas klausimas buvo balsuotas. Jūs dabar verčiate vėl grįžti prie šito...

Z.VAIŠVILA. Atleiskit, buvo balsuojama išbraukti...

PIRMININKAS. Buvo balsuojama išbraukti, bet negavo balsų daugu­mos...

Z.VAIŠVILA. Aš to paties nesiūlysiu. Aš norėčiau pasiūlyti šitas baudas padvigubinti nuo penkių iki dvidešimties. Turim kad ir nelabai vykusį, taisy­tiną Spaudos įstatymą. Ten yra baudos trisdešimt tūkstančių, o čia valstybi­nis nusikaltimas  dešimt tūkstančių. Reikėtų kilstelėti bent iki dvidešimties tūkstančių, jeigu paliekam šitą nuostatą. Toks pasiūlymas.

J.PRAPIESTIS. Aš nematau čia didelio principinio ginčo, kad reikėtų veltis į diskusiją. Kadangi lieka amplitudė nuo penkių. Jeigu bus pasiūlymas priimtas dvidešimt, tai teismas turės galimybę…

PIRMININKAS. Jūs ne prieš tokį pasiūlymą?

J.PRAPIESTIS. Ne.

PIRMININKAS. Prieš nėra? Priimam tada deputato Z.Vaišvilos pasiūly­mą. Balsavimui priimame. Balsuosim už visą skirsnį. 

J.PANGONIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, jūs žadėjot man suteikti žodį dėl 67 straipsnio.

PIRMININKAS. Ar dėl balsavimo motyvų dabar norite?

J.PANGONIS. Taip, dėl balsavimo motyvų…

PIRMININKAS. Ar dar jums neaiški šito straipsnio esmė? ­

J.PANGONIS. Aiški, aš jau išsiaiškinau... Aš išsiaiškinau, kad už kenkimą jau keli dešimtmečiai bylų nėra. Ar mes grąžinsime stalinistinę normą dabar ir pradėsime teismus, kurių jau nėra apie dvidešimt metų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Pangoni, čia visiškai ne dėl balsavimo mo­tyvų...

J.PANGONIS. Siūlau 67 straipsnį išbraukti.

J.PRAPIESTIS. Aš nesutikčiau. Jeigu blogai dirbo teisėsaugos organai iki tol, nereiškia, jog reikia naikinti tuos straipsnius. Manau, straipsnį naikinti tiesiog nelogiška.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis pateikė savo alternatyvą, mes bal­suosime. Žodžiu, deputato J.Pangonio pasiūlyta alternatyva turi gauti dau­gumą balsų, kad šitas straipsnis būtų išbrauktas iš įstatymo.

J.PRAPIESTIS. Tai pasiūlymas nebausti už sabotažą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kas už J.Pangonio pasiūlymą išbraukti iš įstatymo 67 straipsnį, numatantį atsakomybę už kenkimą?

­BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyni.

PIRMININKAS. Septyni. Pasiūlymas daugumos negavo. Lieka projekto variantas. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad būtų priimti šito įstatymo 6 ir 7 skirsniai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvylika.

PIRMININKAS. Prašom pranešti, kiek salėje yra deputatų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyniasdešimt vienas.

PIRMININKAS. Priimti įstatymo 6 ir 7 straipsniai. Dabar mums lieka dar aptarti 8 straipsnį. Padaryti atskirų straipsnių pavadinimų ir teksto pakeiti­mus.

J.PRAPIESTIS. Praktiškai yra pavalymas, kad neliktų šiukšlių. Aš manau, kad kažkokio ypatingo aiškinimo net ir nėra, kadangi vien tai, kokie yra čia pakeitimai nurodyti, man atrodo, viskas yra aišku. Tik aš noriu pastebėti, kad 14 puslapyje prieš skaičius 134 reikia prirašyti 27. Iš to straipsnio reikia išbraukti būtent tuos žodžius, kokie ten nurodyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar būtų kokių pastabų dėl 1992 straipsnio apie valstybės simbolių išniekinimą? Nėra. Kas už tai, kad būtų priimti šito įstatymo 7 ir 8 straipsniai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt aštuoni už.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Šitie įstatymo straipsniai priimti.

J.PRAPIESTIS. 9 straipsnis irgi praktiškai terminijos tikslinimui, kadangi tai, kas dabar yra parašyta, buvo nusikaltimai, socialistinei nuosavybei. Taigi mes keičiam į sąvoką "valstybinei ar visuomeninei nuosavybei" kaip tikslesnę šiuo metu, nors ir ne pačią geriausią, tačiau šiuo metu būtent tokia tinkama.

PIRMININKAS. Ką jūs siūlote dėl 10 straipsnio?

J.PRAPIESTIS. O dėl 10 tai čia, matyt, reikėtų praktiškai išsiaiškinti galimybes, kada šitas įstatymas gali būti paskelbtas. Jeigu jisai būtų paskelbtas rytdienos laikraščiuose, tai mes, galime sakyti, kad ir įsigalioja nuo paskelbimo momento. Savaitgaliui labai tiktų.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote tokią l0 straipsnio redakciją, kad šis įsta­tymas įsigalioja nuo paskelbimo momento?

J.PRAPIESTIS. Tai reikalinga, kadangi vis dėlto įstatymas yra ne toks jau paprastas. Žmonės turi būti susipažinę. Todėl - nuo paskelbimo.

PIRMININKAS. Kitokių nuomonių nėra. Kas už tai, kad būtų priimti tokie 9 ir 10 įstatymo straipsniai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyniasdešimt šeši.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Įstatymas dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo priimtas. Toliau dėl Baudžiamojo proceso kodekso. Prašom, pranešė­jui.

J.PRAPIESTIS. Faktiškai šitas pakeitimas Baudžiamojo proceso įstatymo, kaip sako teisininkai, keičiantis tardymingumą arba sprendžiantis tardy­mingumo klausimus, yra tie straipsniai, kuriuos mes dabar priėmėme. Jei būtų bylų pagal šiuos straipsnius, tai tyrimą šitose bylose atliktų prokuratū­ros tardytojai. Tai vienas momentas. Kitas dalykas, mes puikiai žinom, kaip ­apkrauti vidaus reikalų tardytojai. Praktiškai jų krūvis yra daug didesnis negu prokuratūros tardytojų. Todėl prokuratūrai sutikus, net praktiškai jų pačių iniciatyva, dalis bylų perimama faktiškai prokuratūros dispozicijon. Keičiamas tardymingumas ir bylose, pavyzdžiui, dėl tyčinio sunkaus kūno sužalojimo (mirties atveju), dėl apysunkio kūno sužalojimo. Šitose bylose tardymą dabar darys prokuratūros tardytojai. Tiek su vidaus reikalų vadovy­be, tiek su generaline prokuratūra, kuri čia yra, tai suderinta. Jums lieka tiktai tai faktiškai įforminti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kokių yra klausimų? Deputatas B.V.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau padėkoti, jeigu iš tikrųjų prokuratūros vadovai sutiko.

J.PRAPIESTIS. Aš dar tik noriu pasakyti ir paklausti generalinio prokuroro, kada reikia įstatymo įsigaliojimo? Spalio 15 diena tinka ? Taigi įsigalio­ja nuo spalio 15 dienos.

PIRMININKAS. Siūloma, kad šitas įstatymas įsigaliotų nuo spalio 15 dienos. Nėra kitokių nuomonių? Taigi, gerbiamieji deputatai, kas už šito įstatymo projektą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyniasdešimt devyni.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trys.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Įstatymas priimtas. Dėkojame pranešėjui ir Universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjui docentui Poviloniui už darbą.

Gerbiamieji deputatai, Laisvųjų demokratų frakcija priminė mums, kad šiandien gimimo dieną švenčia ir deputatas E.Vilkas. Aukščiausioji Taryba sveikina deputatą. (Plojimai)

Gerbiamieji deputatai, prašau neatsipalaiduoti, nes laukia taip pat nemažai svarbus Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas. Kviečiame deputatą A.Rudį į tribūną.

A.RUDYS. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji kolegos deputa­tai! Praeitą kartą pradėjome svarstyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Labai sunkiai sekėsi. Labai tikiuosi, kad šiandien mums pavyks po keletą kartų tų pačių argumentų nekartoti. Mes turime nedaug laiko. Baigėme 5 straipsniu. 6 straipsnyje siūlyčiau redakcinio pobūdžio pataisymą. 2 punkte išbraukti žodelius "taip pat kompensacinės išmokos". Yra komisijoje pasitarta, kad tai yra taip pat išmokos.

PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra šitam siūlymui?

R.GAJAUSKAITĖ. Aš norėčiau tik pasitikslinti. Jeigu tuos du žodelius ­išbraukiame, tai lieka kitos dvi išmokos. Ar kartais nesupras žmonės, naudo­jantys šitą įstatymą, kad va prie tų kitų jiems priklauso ir kompensacija.

A.RUDYS. Kompensacinių išlaidų apmokestinimo ypatybės yra apibrėž­tos kitame straipsnyje. Ten viskas bus aišku. Toliau 16 straipsnis.

PIRMININKAS. Ar dėl 7 straipsnio deputatai turi pastabų? Nėra. 8 straipsnis? Nėra. 9 straipsnis? Nėra.10 straipsnis? Nėra. 11 straipsnis? Nėra  pastabų. 12 straipsnis? Nėra. 13 straipsnis? Nėra. 14 straipsnis? Nėra. 15 straipsnis? Nėra.

A.RUDYS. Na, dabar priėjome prie 16.16 bus panašus į 15.

S.PEČELIŪNAS. Prieš pradėdami 16 straipsnį mes galėtume balsuoti už  visą skyrių. Būtų jau pabaigta ir niekaip negalėtume prie to grįžti.

PIRMININKAS. Yra toks pasiūlymas. Jeigu niekas kitokių pasiūlymų nepateikia, tai galima balsuoti tada už...

A.RUDYS. Aš pasiūlyčiau tokiu atveju balsuoti už I ir II kartu, nes už I mes nebalsavom.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kas už I ir II šio įstatymo skirsnius?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt devyni.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  du.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė trys.

PIRMININKAS. Priimta.

A.RUDYS. 16 straipsnis. Čia yra vienas iš tų straipsnių, kurie kelia dideles diskusijas. Pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad yra pateikti du priedų variantai. Pateiktos dvi lentelės, pagal kurias turėtų būti apskai­čiuojama.

Pirmas variantas tai tas, kurį pasiūlė komisija. Taip sakant, pagrindinis variantas. Antrą variantą galima būtų pavadinti sudėtiniu. Ta prasme, kad jis yra komisijoje aptartas, apsvarstytas. Jį pateikė deputatai K.Saja ir S.G.Ilgūnas. Buvo pasiūlymas panaikinti apmokestinimą iki l 200 ir atitinkamai sumažinti 10 punktų visas likusias apmokestinimo dalis. Mano nuomone ir komisijos nuomone, šitas pasiūlymas yra visiškai nepriimtinas. Aš žinau, kad tuoj kils dėl to diskusijos, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad komisija įverti­nimo ir šitą pasiūlymą. Ji 5 punktais faktiškai sumažino apmokestinimą. Taip pat sumažėjo dalinimas nuo 300 rublių iki 1 200 rublių. Vietoje tų dviejų gradacijų liko viena, būtent dėl to 5 punktais sumažėjo ir šitas nuo 600 iki 1 200 rublių pajamų apmokestinimas, taip pat ir visos likusios gru­pės. Komisija, pasisakydama už savo pirminį variantą, kartu pateikia alternatyvinį gerokai lengvesnį.variantą.

PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Tai aš tik norėčiau pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinė komisija kartu su didele grupe atstovų diskutavo. Mums labai išsamiai aiškino gerbiamasis A.Rudys. Vieni likę mes vis dėlto nutarėme prašyti gerbiamuosius deputatus sutikti, kad būtų 16 straipsnyje įrašyta: Pajamų dydis iki 1200 rublių per metus neapmokestinamas. Atitinkamai, žinoma, tas atsispindėtų ir toje lentelėje. Tai čia būtų 16 straipsnis. O 17 straipsnyje įrašytume žodžius išmokėtos sumos, viršijančios 1 200 rublių. Kodėl mes vis dėlto manome, kad 1200 rublių turėtų atsispindėti kaip neapmokestinama suma? Visų pirma tai išeitų 100 rublių mėnesiui. Gerai, kad netransliuojama per radiją. Tai prilygtų 3 grupės invalidams. Tai tikrai ne  tokia didelė išimtis. Pagaliau mes parodytume, kad Aukščiausioji Taryba vis dėlto atsižvelgia į menininkų norus, kurie yra didesni, nes komisija siūlo žymiai sumažinti. Kita vertus, biudžetas nuo to tikrai smarkiai nenukentėtų. Ateityje, matyt, reguliuotume honorarų reikalus. Todėl aš siūlau pradėti skaičiuoti virš, taip sakant, 1200 metinių pajamų. Jų neapmokestinti. Tai yra kuklus mūsų prašymas, gerbiamieji kolegos. Prašau pritarti.

A.RUDYS. Aš galiu pasakyti, kad būtent šitas klausimas, matyt, dėl to ir kyla, kad neatkreipiamas dėmesys į skirtumą tarp to, kad yra darbo užmokestis toje pagrindinėje darbovietėje ir galima suteikti šitą lengvatą. Tai labai didelė dalis žmonių, gaunančių honorarus, ja pasinaudos savo pagrindinėje darbovietėje. Antras dalykas, jeigu būtų galima užtikrinti, kad kiek­vienas iš kūrybinių darbuotojų naudosis ja tiktai vienoje pajamų gavimo vietoje, tai tada su tuo principu galima būtų sutikti.

L.ŠEPETYS. Gerbiamasis pranešėjau, jie tokios nori, kad tiktai vienoje vietoje naudojasi.

A.RUDYS. Na, bet mokestininkai susiduria su realiu gyvenimu. Tai ne vien tik dėl menininkų, kurių vardai mums yra žinomi, kurie yra labai ger­biami žmonės. Atsiras daugybė žmonių, kurie gauna honorarus iš kelių vietų. Nesu toks optimistas, gerbiamasis deputate.

L.ŠEPETYS. Joks pats tobuliausias įstatymas, pati autoritetingiausia Aukščiausioji Taryba ar seimas nebus 100% apsaugotas nuo vieno kito sukčiaus, bet mes orientuokimės į daugumą, o dauguma bus dori ir sąžiningi.

­PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Jeigu pavyktų įtikinti deputatus ir deputatai pasisakytų už tai, mano manymu, kitas apmokestinimo progresyvinis mokestis virš 1200 rublių galėtų būti bendra tvarka kaip ir visiems kitiems tarnautojams, kuris numatytas 18%.

A.RUDYS. Aš atsiprašau, bet aš norėčiau patikslinti. Tiesiog šitaip neįma­noma padaryti dėl to, kad yra labai daug žmonių, kurie gauna iš įvairių vietų  ir po nelabai daug pajamų. Tai tada, kai mes pereisim prie deklaracijų ir metinių pajamų sumavimo nepriklausomai nuo jų gavimo šaltinio -  o mes esame susitarę, kad šitas įstatymas veikia ne daugiau kaip dvejus ir per tą laiką bus galima pasiruošti tokiam įstatymui apie kokį dabar šneku - tada šitas klausimas išsispręs savaime. O dabar tiesiog aš neįsivaizduoju, kaip šitą dalyką padaryti.

V.KAČINSKAS. Bet tada man visiškai neaišku, kam jūs visur vieną siste­mą keičiate kita. Kodėl čia tada įvedamas pajamų dydis per metus? Jeigu neišeina paskaičiuoti, jeigu neišeina suderinti, tai tada bendrą tvarką naudo­kime šitiems dalykams.

A.RUDYS. Na, aš galiu paaiškinti. Todėl, kad vieną mėnesį, sakykime, vienoje vietoje žmogus nieko negauna. Antrą mėnesį gauna stambų honora­rą. Trečią mėnesį, ketvirtą, penktą mėnesį nieko negauna. Šeštą mėnesį vėl gauna mažiuką, nedidelį. Mokesčių ėmimo technika yra nusistovėjusi. Kiek­vienoje iš atskirų vietų, kada joje vyksta antras, trečias, ketvirtas išmokėji­mas, yra susumuojama pagal lenteles, apskaičiuojama, kiek privalo mokėti, o minusuojama tai, ką žmogus jau sumokėjo anksčiau. Tai čia yra logiška sistema. Būtent ji ir glūdi šitoje lentelėje.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Pirmiausia norėčiau pranešėją paklausti dėl alterna­tyvos, kuri dabar išdalinta. Ar jūs dar kalbėsite dėl šito 16 straipsnio?

A.RUDYS. Taip, mes dabar aptariame patį lentelės turinį.

P.VARANAUSKAS. Dabar aš tada noriu informaciją pateikti visiems de­putatams. Aš esu ne tik paskaičiavęs, bet ir domėjausi, kartu su ekonomis­tais mes aptarėme. Galiu paminėti turbūt ir deputatą G.Vagnorių. Visi meno, mokslo ir išradybos autoriniai išmokėjimai sudaro keletą milijonų rublių. Įvairiais metais pulsuoja. Daugiausia dešimt. Tai sudaro tiktai kelias promiles visame biudžete. O tai, dėl ko čia ginčijamės, iš viso sudaro labai  nedidelę promilės dalį biudžete. Ginčijamės dėl smulkmenos, o mora­linę tokią paskatą meno žmonės, kūrybos žmonės jaučia didelę. Štai tik norėjau į tai atkreipti dėmesį. Taip yra paskaičiuota.

A.RUDYS. Aš norėjau sureaguoti į šitą pasakymą. Jeigu mes norime, kad kažkas būtų mėlyno kraujo, tai mes galime tą dalyką daryti. Bet aš vis dėlto idealą matau tokį, kad prieš valstybę kiekvienas žmogus stoja su savo asme­ninėmis pajamomis. Tik mūsų bėda, kad negalime jų visų įvertinti. Dėl to mums tenka naudoti  aš tikiuosi ir dar kartą pabrėžiu, kad tik laikinai  va štai šituos metodus.

P.VARANAUSKAS. Bet juk čia yra smulkmena...

PIRMININKAS. Deputate P.Varanauskai, prašau nediskutuoti. Juk bu­vome nutarę, jog šiandien yra balsavimas. Visi savo alternatyvas turėjo pa­teikti komisijai iki šios dienos posėdžio ir reikėtų tik balsuoti dėl alternaty­vų.Deputatas S.G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pirmininkaujanti, mūsų posėdyje dalyvauja kūrybinių sąjungų atstovai. Noriu paprašyti jūsų  leisti suteikti galimybę tarti žodį kūrybinių sąjungų atstovui gerbiamajam V.Krutiniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kokių buvo pasiūlymų? Prašom, gerbiamasis V.Krutini, replikos tvarka.

V.KRUTINIS. Atleiskit, jei mano replika nebus labai trumpa, nes aš tie­siog nelabai tikiu, kad dar kartą galėsiu prieiti prie mikrofono. Bet man atrodo, kad daug argumentų, kuriuos pasakė gerbiamasis Biudžeto komisi­jos pirmininkas, ne visai atitinka realią tikrovę. Jeigu jūs priimsit tokį įstaty­mą, koks projektas yra paruoštas, tai mes ir toliau pasmerksim menininkus niekada neišgyventi iš savo kūrybinio darbo. 1200 rublių per metus kelia abejonę ir vien todėl nepasitikima menininku, jog jis nuslėps pajamas. Man atrodo, kad mūsų alternatyvinis pasiūlymas, kuris išdalintas šiandien rytą jums visiems, yra labai aiškus ir paprastas, kad kūrybinių sąjungų nariai būtų atleisti nuo mokėjimo į biudžetą. Ir tai ne prašymas, kad mes visai būtume atleisti, o mes tiesiog šitą 10% pajamų mokestį mokėtume tiesiogiai kūrybinei sąjungai. Tai būtų vienas iš variantų. Galbūt nepriimtinas šią dieną jums atrodytų, bet tai būtent tas kelias, kurio reikėtų. Reikėtų, kad menininkai ir apskritai žmonės pradėtų galvoti apie tai, kaip išgyventi iš savo uždirbtų lėšų. Šnekam apie privatizaciją, tai štai yra pasiūlymas, kaip galima paleng­vinti valstybei šitą uždavinį. Menininkai patys išsilaikytų save.

Dabar daug pretenzijų kyla dėl to, kad negalima suskaičiuoti. Man atro­do, jeigu pajamos būtų paprasčiausiai deklaruojamos, - o tą galima įtraukti į straipsnį, kad menininkas deklaruoja, - tų pajamų niekas nenuslėptų. Be to, mes užmirštame, kad 20 straipsnis taipogi yra tame pačiame įstatyme. Ten aiškiai parašyta, kad bus išieškoma tris kartus didesnė bauda. Tai kam šiuo atveju tas straipsnis, jeigu mes nepasitikime vieni kitais. Jeigu vieną ar antrą kartą pameluos tas menininkas, tai jis sumokės daug pinigų ir nustos meluoti.

Antradienį daug buvo argumentuojama apie tai, kad biudžetas šiuo metu skylėtas, kad didelis biudžeto deficitas. Aš suprantu, kad taip yra, bet biudže­to deficitas kyla ir nuo to, kokios yra išlaidos, ne tiktai kokios pajamos. ­Natūralu, kad valstybei atsikuriant pajamos reikalingos milžiniškos, bet ne­būtina iš karto taikyti tokią mokesčių sistemą, kad iš karto viskas būtų padengta. Jeigu žmogus perka automobilį, tai irgi yra jo šeimos biudžeto deficitas kažkuriam laikui. Gal jis ir skolon perka, bet jis tą žino ir normaliai išlygina visą savo šeimos biudžetą. Manau, kad būtent visos tos lentelės, kurios yra pateikiamos tikrai neskatina ir ypatingai neskatins menininkų. Juk menininkus priverčia dirbti etatiniuose darbuose ne todėl, kad jie trokš­ta, bet todėl, kad jie negali išgyventi iš kūrybinio darbo. Jie kūrybinį darbą  dirba laisvalaikiu. Jei mes neatleisim nuo tų 100 rublių per mėnesį, ir toliau menininkas negalės išgyventi iš savo darbo. Ko jis mokėsi, kam jis gabus? Mes atimam iš jo tą galimybę priimdami šitokius mokesčius. Man atrodo, kad vieningas mokesčių taikymas visiems, sakysim, 10% ar 13% tikrai yra pakankamas. Anksčiau iš tų 13% buvo kuriamos ir kosminės programos, ir branduolinis ginklas. Deja, galim ir šitaip motyvuoti. Tai negi praktiškai  Lietuvai to reikės. Aš netikiu, kad kitais metais jau mes kursim. Mes siūlom tą mokėjimo į kūrybinę sąjungą variantą būtent todėl, kad tas įstatymas yra laikinas. Ir būtent laikinu įstatymu mes galime patikrinti, ar metodas veiksmingas, ar ne. Kai jūs priiminėsit galutinį įstatymą, tai bus jau tada galima  remtis vienokia ar kitokia patirtimi ir eksperimentuoti. Tokia nedidelė suma. Jeigu būtų 10% skirta tiesiogiai į kūrybinę sąjungą, tai būtų 500 tūkstančių sau didžiausia suma. Net ir tokios nebūtų.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam svečiui. Tiktai norėjau paklausti, ar jūs čia visų kūrybinių sąjungų  nuomonę išsakėte?

V.KRUTINIS. Šiuo atveju aš pasakiau tai, ką mes aptarėme kartu. Vakar  pateikė alternatyvų visų tų straipsnių, kurie svarbūs mums, variantą.

A.RUDYS. Pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos pasisakymo netikslumus. 20 straipsnyje rašome ne apie tuos, kurie patys nesumokėjo mokesčio, bet apie organizacijas kurios dėl aplaidumo ir apsirikimo neiš­skaičiavo šito mokesčio. "Iš išmokėjusios įmonės, įstaigos ar organizacijos". Toks yra tas dalykas.

Antras dalykas, norėčiau patikslinti, kad kosmoso įsisavinimas, kariuo­menės išlaikymas, upių pasukimus tai ne iš 13%. Pernai "Argumentai ir faktai" buvo išspausdinę straipsnį, kuriame įrodoma, kad Tarybų Sąjungoje  iš vidutiniškai uždirbančio žmogaus mokesčiais yra paimami 86% visų jo ­šitų uždirbtų sumų. Va tai ten guli karinės išlaidos, o ne 13%. Iš viso gyventojų mokesčiai Sąjungos biudžete duoda apie 8% su trupučiu visų pajamų. Reikia į šitai atkreipti dėmesį, kad tai yra labai mažos pajamos. Va tiek galėčiau pasakyti dėl dalykinės pusės, o dėl kitų aspektų aš tiesiog nebeturiu ką sakyti, nes tai yra agitacija. Poveikis bus deputatams, tai bus, o nebus, tai nebus. Aš, kaip finansininkas, neturiu kaip sureaguoti.

N.OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ. Gerbiamasis A.Rudys labai teisingai pasakė apie mėlyną kraują. Aš norėčiau kreiptis į visus deputatus, kurie jaučia kompleksą prieš tai, kad menininkai uždirba milijonus, kaip anksčiau buvo sakoma, bet nesukuria materialinių vertybių, o visi kiti vargsta. Nieka­da anksčiau mes nedrįsdavome kalbėti apie tai, kad mums reikia net mini­malaus išgyvenimo šaltinio, kadangi visada buvo sakoma, jog menininkas neturi kalbėti apie materiją. Mes ir tylėjome. Aš seniai pritariu kūrybinių sąjungų atstovams. Kreipiuosi į jus visus, kad mes, menininkai, nesam mėlyno kraujo. Patikėkite, kuo mažiau bus supančiotas menininko gyvenimas, tuo mėlynesnis darysis visuomenės, kurioje tas menininkas gyvena, kraujas.  Be abejonės, biudžetui tai menkas nuostolis, bet moraliai mes išlošime labai daug. Aš suprantu, galbūt čia netinka operuoti tokiomis dvasinėmis katego­rijomis, kaip pasakė gerbiamasis A.Rudys, kad čia emocijos ir agitacija, bet jeigu mes šito dabar nesuvoksime ir neįvertinsime šito dalyko dvasinio po­veikio, tai materialiai mes išlošime tik katės ašaras.

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate, jūs pateikite tikslų pasiūlymą, dėl kurio galėtume balsuoti.

N.OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ. Aš pritariu pateiktajam sąjungos variantui.

PIRMININKAS. Ar tokį, kurį deputatas L.Šepetys siūlė? Dėl ko turėtume balsuoti?

N.OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ. Taip, kaip siūlė deputatas L.Šepetys.

PIRMININKAS. Pajamų dydis iki 1200 rublių per metus neapmokestina­mas.

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad galima pasiūlyti dar vieną. Būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika. Iš tikrųjų sutikime su pasiūlymu, kurį davė gerbia­masis L.Šepetys. O tą nuostolį, kurį turės biudžetas, kompensuotų padidi­nant atitinkamai procentus.

A.RUDYS. Ne, jokiu būdu šitaip negalima padaryti. Labai nedaug žmo­nių, kurie pakliūna. Niekaip nesukompensuosim.

PIRMININKAS. Deputatas K.Saja.

K.SAJA. Seniai stoviu, bet kalbėsiu trumpai. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad mes norim apmokestinti žmonių laisvalaikį. Dauguma kūrybi­nių žmonių dirba redakcijose, dirba įvairiausius darbus. Kiti važinėja tenai grybauti, žvejoti ar merginėti, atleiskit, ar šnapso gerti, o menininkas savo savaitgalius ir atostogas išnaudoja kūrybiniam darbui. Mes norim prispausti jį taip, kad jis nusispjautų ir nustotų šitą darbą dirbęs arba norim nuo jo devynis kailius nulupti. Pagaliau tai yra labai didelė vidinė politika. Aš siūlau apie tai pagalvoti. Labai didelė, labai svarbi politika. Todėl aš siūly­čiau per pertrauką pačiam A.Rudžiui ir visiems pagalvoti apie du galimus variantus. Jeigu vis tiek kūrybinės organizacijos be subsidijų neapsieina, ar ne geriau būtų, kad jos žiūrėtų savo narius, kad mokestis būtų mokamas į kūrybines organizacijas ir kad kiekvienas kūrėjas metų pabaigoje pats dekla­ruotų apie savo pajamas. Tokios kūrybinės sąjungos, patikėkite, prižiūrės kaip dera. Priešingai - toks narys išlėks iš tos sąjungos. Arba jeigu taip neįmanoma, aš remiu gerbiamojo L.Šepečio variantą, kad vis dėlto meninin­kas nebūtų apmokestinamas daugiau negu eilinis darbininkas ar tarnauto­jas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar išklausysim deputatą R.Gu­daitį.

R.GUDAITIS. Aš žinau, kokia sudėtinga šiandien mūsų darbotvarkė, kaip mes neturim laiko, bet klausimas labai svarbus todėl, kad jis vis dėlto apima valstybės kultūrinę politiką. Čia yra principinis dalykas. Iškyla grėsmė iš esmės kūrybinių sąjungų egzistavimui. Ir kūrybinių sąjungų pasiūlymuose numatyta vis dėlto, kad atskaitymai tie būtų kūrybinėms sąjungoms. Todėl aš vis dėlto prašyčiau Aukščiausiosios Tarybos leisti pasisakyti kūrybinių sąjungų vadovybei. Čia yra ir gerbiamasis Martinkus, ir Dailininkų sąjungos pirmininkas Leonavičius, ir Kompozitorių sąjungos pirmininkas. Jeigu mums šiandien nepakanka laiko, vadinasi, atidėkime rytojaus dienai, bet šitą klausimą spręskime iš esmės.

PIRMININKAS. Aš teiravausi gerbiamojo V.Krutinio, ar tai visų kūrybi­nių organizacijų nuomonė. Jis tą patvirtino. Gerbiamieji deputatai, darome ­pertrauką šito klausimo svarstyme, tačiau aš prašyčiau jūsų išklausyti gerbia­mąjį daktarą Joną Valaitį iš Čikagos.

J.VALAITIS. Gerbiamieji šios demokratinės Lietuvos Respublikos parla­mento atstovai, aš atvykau dalyvauti gydytojų suvažiavime, bet negaliu pra­leisti progos nedalyvauti su jumis. Aš jus sveikinu. Aš atvykau į Vilnių po 45 metų. Kiekviena gatvė, kiekvienas žmogus, kiekvienas lietuvis man nepa­prastai brangus. Aš jums tiktai linkiu vieno dalyko  būkite nevienodi, bet būkite vieningi. Linkiu jums daug darbo ir daug sėkmės. (Plojimai)

PIRMININKAS. Pertrauka iki 17 valandos.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom sėstis, tęsime Fizinių as­menų pajamų mokesčio įstatymo projekto svarstymą.

A.RUDYS. Dar Finansų ministerijos atstovas norėjo pasakyti komentarą.

V.JURNA. Gerbiamieji deputatai, aš labai trumpai, kad būtų aišku dėl tų pasiūlymų, kurie pateikti. Pirma, dėl gerbiamojo deputato L.Šepečio pasiū­lymo nustatyti neapmokestinamą minimumą 1200 rublių. Bent trys kalbėtojai pateikė argumentus, kad jis nepriimtinas todėl, jog techniškai tai sunku, padaryti. Antras motyvas, kyla abejonių dėl užpildytojų sąžiningumo. Tai aš norėčiau labai tvirtai pareikšti, kad šitie argumentai visiškai neegzistuoja.  Apsaugok, Dieve, nuo nesąžiningumo ar dėl ko kito... Mums netgi priimti­nas tas, jeigu gerbiamasis L.Šepetys tvirtai siūlo ir jūs nuspręsit. Man jis visiškai priimtinas. Minimumą nustačius, jis, suprantama, turi būti vienoj vietoj, arba taip, kaip pasielgė Tarybų Sąjunga - sumuoti pajamas iš visų šaltinių. Patikėkit, toks variantas, jeigu jį parlamentas priims, bus visiškai neparankus su dabar siūloma sistema. Jis yra sunkesnis. Jeigu norima gero, aš siūlyčiau gerbiamajam L.Šepečiui geriau atsiimti tą pasiūlymą. Jeigu norima, kad būtų palankesnė sistema kūrybiniams darbuotojams. Nes pateikti deklaraciją, sumuoti prie prerogatyvinės mokesčių skalės, tai kiekvienam kūrybiniam darbuotojui reikia turėti reikalų su mokesčių inspektoriumi. Mokesčio suma bus didesnė. Dėl kūrybinių sąjungų pasiūlymo, kuris bus išdalintas. Aš nedrįstu pateikti kokių kontrargumentų, bet tik noriu pasaky­ti, kad jeigu jūs nuspręsite atsižvelgti į tuos pasiūlymus ir priimsite tą mintį, kuri siūloma... Nereikia čia didelių 16, 17, 18 punktų, nes esmė tai labai  paprasta. Jeigu argumentai priimtini, užtenka vieno įrašo "Autorinį atlygi­nimą atleisti nuo apmokestinimo". Nes jeigu nariai atleidžiami, o kitiems taikomas minimumas 1200, tai Respublikoje liks keliolika ar keliasdešimt asmenų, dėl kurių ieškoti, daryti ataskaitą ir tikrinti visus honorarus praktiš­kai neverta. Čia siūloma, kad parlamentas nustatytų vietoje nario mokesčio kūrybinėms sąjungoms. Iki šiol buvo, kad tai sprendžia ne parlamentas, o jų suvažiavimas. Tai kūrybinių sąjungų vidaus reikalas. Todėl vis dėlto jeigu norima palankesnės sistemos, tai mūsų pasiūlymas  -apmokestinti kiekvienoje išmokėjimo vietoje, bet galbūt peržiūrėti tarifų dydžio klausimą, jo  progresiją ir panašiai. Bet negrįžkime prie pajamų sumavimo, susumuotų pajamų minimumo taikymo arba honorarų visumos apmokestinimo.

A.RUDYS. Aš galiu pritarti tai gerbiamojo V.Jurnos tezei, kad neverta patiems kūrybiniams darbuotojams stengtis būti apmokestintiems vienoje vietoje, net jeigu jiems bus nustatytas tas 1200 rublių neapmokestinamas minimumas. Jeigu jūs netikite tuo, būkime malonūs, paimkit ir patys čia pat  pasiskaičiuokite. Paimkite, sakysim, 1000 rublių vienoje vietoje, 1000 rublių kitoje, 1000 rublių trečioje vietoje. Pabandykit pasiskaičiuoti, kaip yra dabar, kaip yra siūloma lentelėje ir kaip siūloma jūsų. Tada spręskite patys. Aš tik tai šitiek galiu pasiūlyti.

PIRMININKAS. Deputatė N.Oželytė-Vaitiekūnienė.

N.OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ. Aš norėčiau, kad įvertintų tą pasiūly­mą, kurį aš suformulavau. Jo nelabai galėjau suformuluoti, kai kalbėjau apie 13% į biudžetą.

V.JURNA. Aš, pavyzdžiui, jam pritariu dėl dydžio. Tam principui atmesti argumentų neturiu.

N.OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ. Aš labai dėkinga ir labai prašyčiau de­putatus balsuoti už mano pateiktą alternatyvą. Dabar mes kalbėjome su  kūrybinių sąjungų vadais. Manome, kad tai ir yra tas kompromisinis variantas, kuriam jūs, gerbdami meną, galėtumėte pritarti.

PIRMININKAS. Tai kaip tuomet turėtų atrodyti 16 straipsnis. Suformu­luokite.

A.RUDYS. Jeigu būtų priimtas šitas formulavimas, tai būtų taip: Auto­riams ir jų įpėdiniams išmokamas autorinis atlyginimas už mokslo, literatū­ros, meno kūrinius, atradimus, išradimus bei kitus autorinius darbus apmo­kestinamas... Dabar galima pasiūlyti 13 ar kitaip. Tada ir lentelės visos  atpultų. Bet tik aš norėčiau pridurti, kad vis dėlto mokestis, kurį moka asmenys, būtų progresyvus. Aš tik pakomentavau, kaip tai atrodytų juridiš­kai.

PIRMININKAS. Tai jūs, kaip projekto autorius, vis dėlto priimate šitokį deputatės N.Oželytės-Vaitiekūnienės variantą? Jeigu jūs ne prieš, tai mes ir nebalsuotume. Tiesiog suformuluojame ir einam prie kito straipsnio. Jeigu  jūs vis vien manote, kad turėtų būti progresyvesnis, tuomet mums reikia balsuoti. Balsuotume pirmiausia dėl procentų dydžio. Dėl varianto, o po to dėl procentų.

A.RUDYS.Kaip man dabar pasielgti? Aš tai nenorėčiau, bet aš matau salės reakciją.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau padėti apsispręsti. Biudžetas kiauras - pro­gresijų neįmanoma padaryti. Imkim vidurkį. Koks vidurkis?

A.RUDYS. Ne, vidurkis yra aukštesnis, tad kuo aukščiau lipi, tuo...

G.VAGNORIUS. 15% fiksuotas mokestis. Bus vidurkis daugmaž ir jokių  problemų nebus nei finansininkams, nei meno atstovams.

A.RUDYS. Aš manau, kad gal tada reikia sutikti su bendru deputatės N.Oželytės-Vaitiekūnienės ir deputato G.Vagnoriaus pasiūlymu. Dėl tokio pasiūlymo aš atsiimu bet kokias alternatyvas.

PIRMININKAS. Tai koks tada būtą 16 straipsnis?

A.RUDYS. 16 straipsnis tada būtų taip, kaip parašyta su žodžiais bei kitus autorinius darbus, apmokestinamas taikant 15% tarifą.

PIRMININKAS. Aš tik norėčiau paklausti, ar mūsų ta eilutė su 1 200 jau išbraukiama?

A.RUDYS. Taip.

PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Laisvųjų demokratų frakcija, vykdydama savo programą, nori paremti kūrybinės inteligentijos prašymus. Aš manyčiau, kad mums nereikė­tų smulkintis ten dėl tų 2%. Tegu būna 13%, ir taškas.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes sakėm, kad jūs tada kitą alternatyvą pateiksit. Matau, kad bus balsavimas už visą 16 straipsnį.

A.RUDYS. Aš patikslinsiu, kad jūsų pasiūlyta alternatyva yra 2 dalis. Mes šito dar nesvarstome.

PIRMININKAS. Deputatas V.Šadreika.

V.ŠADREIKA. Kairiųjų frakcijos vardu pritariu kūrybinėms sąjungoms. Nustatykime tvirtą 13% pajamų mokestį. Tokia yra Kairiųjų frakcijos nuo­monė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, atrodo, artėjame prie l6 straipsnio formulavimo, tik skirtingas mokesčio procentas. Autoriai remia, kad  būtų apmokestinama taikant 15% tarifą...

A.RUDYS. Aš, kaip biudžeto komisijos pirmininkas, pasisakau už 15%.

PIRMININKAS. Dvi frakcijos pareiškė, kad 13% tarifas. Aš noriu dabar tiesiog pasitarti, dėl kurio skaičiaus pirmiausia turėtume balsuoti. Ar projekto autorių variantas, ar nuo mažesnio iki didesnio...

P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, už 13% dar buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, tik nepateikė alternatyvos.Tai ne vien tik frakcijų, bet dar komisijos nuomonė yra 13%. Galite drąsiai pradėti balsuoti nuo 13%.

PIRMININKAS. Tada pagal iki šiol mūsų priimtą praktiką skaičius balsuojame nuo mažesnio iki didesnio. Tada 16 straipsnio 1 dalis būtų tokia: "Autoriams ir jų įpėdiniams išmokamas autorinis atlyginimas už mokslo, literatūros, meno kūrinius, atradimus, išradimus bei kitus autorinius darbus apmokestinimas taikant 13% tarifą". Kas už šitokią straipsnio redakciją?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 50.

PIRMININKAS. Kas prieš? Atsiprašau, tuomet balsuosime dėl antrosios alternatyvos. Kas už tai, kad apmokestinimas būtų vykdomas taikant 15%  tarifą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už –19.

PIRMININKAS. Prašau pranešti, kiek deputatų yra salėje.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavimo metu buvo 79.

A.RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti pakartoti balsavimą. Rekomenduočiau visiems, kurie susilaikė, balsuoti, tada mes išeitume iš šitos duobės. Būtų 68 ir viskas. Jeigu mes pasielgtume taip, kaip aš dabar sakau, tai tada užteks 68 balsų.

PIRMININKAS. Pranešėjo pasiūlymu balsuosime pakartotinai.

A.RUDYS. Čia yra naujas balsavimas, kai yra apmokestinama 13%. Dar kartą kreipiuosi į jus, nuomonės yra iš principo aiškios. Kad išeitumėm  iš  šitos duobės, telieka formaliai apiforminti šitą reikalą.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad kūrybiniams darbuotojams apmokestinimui būtų taikomas 13% tarifas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 71.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė - 5.

PIRMININKAS. Priimta šito straipsnio tokia redakcija.

A.RUDYS. Dabar jums išdalintuose papildomuose lapukuose yra dar viena pataisa dėl šito straipsnio. Tai yra deputato Povilo Varanausko pasiū­lymas, kurio esmė yra tokia: kad išlaikytume dabartinę esamą padėtį, kada išradėjams ir atradėjams išmokamas honoraras už vieną pripažintą išradimą arba atradimą, pirmas 1000 rublių yra neapmokestinamas. Gerbiamasis de­putatas siūlo šitą variantą.

P.VARANAUSKAS. Aš noriu paaiškinti trumpai, kodėl taip daroma. Dabar gauna jie 2% iš ekonomijos. 98% į biudžetą ir 2% gauna. Faktiškai tūrėtų būti neapmokestinama pagal visus ekonomikos dėsnius, nes jau kartą apmokestinta. Bet Tarybą Sąjungoje visą laiką stebėdavo, kad žmogui ne­permokėtų. Paskui dar yra įrašyta viršutinė riba. Tai kadangi biudžeto padė­tis sunki, išradėjai neprašo, kad visai neapmokestintų, nes jau kartą apmo­kestinta. Prašo išlaikyti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministro pavaduotojas V.Jurna.

V.JURNA. Aš tik norėjau šiek tiek atkreipti dėmesį į šį pasiūlymą ne jam prieštaraudamas, o norėdamas palyginti su tuo, ką jūs jau nusprendėte. Pirmajame, tikriau, antrajame skyriuje, kurį jūs jau priėmėte, nuspręsta apmokestinti pagal progresyvias mokesčio normas bet kokius išmokėjimus, premijas, pavyzdžiui, netgi valstybines premijas be jokių išimčių. 

A.RUDYS. Atsiprašau, aš patikslinsiu, jeigu nebus tos premijos nuosta­tuose atskirų nurodymų…

V.JURNA. Valstybės premijos jau ne komersantų mokamos ir, be jokios abejonės, bus apmokestintos. Atsižvelgiant į tai, kas dabar priimta dėl auto­rinio atlyginimo apmokestinimo, galima pasakyti, gerokai švelnesnio negu darbininkams ir tarnautojams, mes prašytume, šitos išlygos nedaryti, nes  būtų ne visai logiška lyginant su jau jūsų priimtais straipsniais. Jeigu jis bus priimtas, tai, man atrodo, būtų nelogiška tiktai išradimų autorius. Tada jau reiktų ir atradimų autorius, kurių būna nedaug. Formuluotume ne kaip lengvatą, o tiesiog kaip minimumą. "Autorinio atlyginimo už atradimus ir išradimus, kurių autoriams išduotas autorinis liudijimas, neapmokestinamas minimumas  - 1000 rublių už kiekvieną atradimą arba išradimą." Tai redakcijos patikslinimas, bet aš prašyčiau jam nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi Vyriausybės nuomonė kitokia, todėl telieka mums balsuoti. Komisija pritaria deputatui P.Varanauskui?

A.RUDYS. Komisija, reikia pripažinti, atskirai šito klausimo nesvarstė,  bet aš, kaip komisijos pirmininkas, pritarčiau šitam deputato P.Varanausko pasiūlymui. Atskiro motyvavimo aš nežinau, bet aš norėčiau atkreipti dėme­sį, kad gerbiamojo V.Jurnos pasiūlytas formulavimas yra teisingesnis. Būtų geriau balsuoti už tai, jeigu būtų raštu pateikta. Bet esmė lieka ta pati.

PIRMININKAS. Taip, tai koks vis dėlto formulavimas turėtų būti? Ger­biamasis V.Jurna siūlo 16 straipsnį papildyti tokia dalimi: "Autorinio atlygi­nimo už atradimus ir išradimus, kurių autoriams išduotas autorinis liudiji­mas, neapmokestinamasis minimumas - 1000 rublių už kiekvieną atradimą ir išradimą". Jūsų pasiūlymui jinai neprieštarauja.

P.VARANAUSKAS. Aš neprieštarauju.

PIRMININKAS.Ar prieštaraujančių yra? Nėra, tuomet susitariam dėl antrosios dalies. Prašom tada, pranešėjau, dar dėl 17 straipsnio.

A.RUDYS. Tai aš siūlau balsuoti už visą straipsnį.

PIRMININKAS. Tada kviečiu gerbiamuosius deputatus balsuoti už visą  16 straipsnio redakciją. Kas už tokį straipsnį?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  69.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS.Kas susilaikė? 

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. 16 straipsnis priimtas. Gerbiamieji deputatai, šiandien šitam įstatymui mes daugiau laiko nebegalime skirti. Galbūt dabar mes galėtume nutarti, jog jo svarstymą tęsime rytoj, kad jau nebūtų ginčų dėl jo įtraukimo į dienotvarkę, jeigu gerbiamasis A.Rudys neturi kitokių pasiūly­mų.

A.RUDYS. Ne, aš kaip tik ir stoviu tribūnoje norėdamas paprašyti, kad tikrai fiksuotume.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, šiandien vis dėlto aš kviesčiau jus nutarti, kad šio klausimo svarstymą mes rytoj tęsime ir pasistengsime baigti. Prieštaraujančių tokiam pasiūlymui nėra? Pradėsime rytoj 9 valandą.Todėl galios mūsų  taisyklės, kad už - 68 balsai. Kas už tokį pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 68.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Rytoj tęsiame šio klausimo svarstymą. Gerbiamieji deputatai, dabar suteiksime žodį gerbiamajam Lietuvos Ministrės Pirmininkės pavaduotojui Romualdui Ozolui dėl Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti pasiūlymų. Čia, kaip matote, yra ir svarstymas, ir balsavimas, todėl prašome susikaupti.

 

LRMP pavaduotojo deputato R.Ozolo pranešimas apie Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti parengtų dokumentų projektus.Diskusijos svarstomu klausimu

 

R.OZOLAS. Gerbiamieji deputatai, Rytų Lietuvos komisija, sudaryta Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, savo darbą atliko ir dokumentus, ku­riuos turėjo įteikti iki spalio 1 dienos, įteikė laiku. Jie jau buvo nagrinėti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume, peržiūrėti kai kuriose komisijose, ir dabar pateikiami jums. Dokumentus sudaro bendros išvados apie tai, kas  sužinota tyrinėjant pavestąjį klausimą, nutarimų projektai, kuriuos komisija laikė esant būtina parengti, kad jūs galėtumėte greičiau prisidėti prie jau pažintų, išaiškintų problemų sprendimo, ir papildoma medžiaga, kurią naudojame tiek išvadoms parengti, tiek ir dokumentams, nutarimų tekstams rengti. Ji galėtų būti taip pat iki galo sutvarkyta ir pateikta kaip pažintinė medžiaga. Mano manymu, tikslinga yra visą medžiagą paskelbti. Paskelbti visų pirma periodikoje, o, aptarus ir pritarus jos turiniui bei formulavimams, galbūt išleistume knygelę, kurią būtų galima išplatinti, kad pasiektų visus suinteresuotus informacija. Tą informaciją mes galėtume laikyti pakanka­mai objektyvia ir reprezentatyvia šių problemų atžvilgiu. Trumpai turinys to, ką mes išaiškinome.

Rytų Lietuvoje esama kelių svarbiausių klausimų, iš kurių visų pirma, mūsų manymu, minėtini keturi: Lietuvos kalbos kaip valstybinės, Lenkų kalbos kaip tautinės mažumos ir apskritai Rytų Lietuvoje gyvenančių tauti­nių mažumų kalbos vartojimo problema, švietimo ir ypač aukštojo mokslo bei kiti kultūros klausimai ir ekonominiai klausimai. Jūs susipažinote su tuo, kas yra parengta išvadose. Jums taip pat duoti nutarimų projektai. Nekomentuosiu to smulkiau, pasakysiu tiktai, kas yra problemų esmė ir kaip mes siūlome išspręsti. Lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos klausimo iš esmės nekvestionuoja. Jeigu esama tokių ar kitokių abejonių, nepasitenkinimo žodžių, tai dėl žmonių, kurie pagal savo padėtį privalo tai būti sau išsprendę. Šiuose rajonuose valstybinės kalbos vartojimo viešuosiuose užrašuose, dokumentuose bandytas rasti klausimo sprendimas išdėstytas pir­muoju nutarimu. Man atrodo, kad tie klausimai, lyginant juos su anksčiau suformuluotais valstybinės kalbos įstatymais, yra sėkmingesni. Rasti apibrėžimai, kurie leidžia labai demokratiškai elgtis dėl visų gyventojų grupių sugebėjimo, galimybių, demokratiškai perimti lietuvių kalbos kaip valstybi­nės kalbos vartojimą. Pagrindinis klausimas, dėl kurio atsirado abejonių ir nepasitenkinimo, buvo tas, kad terminai, kurie nustatyti įstatyme, buvo per trumpi, o materialinė bazė, kuria remiantis buvo galima realizuoti tuos reikalavimus, per menka. Dabar yra siūloma Valstybinės kalbos įstatymo taikymo terminą visa apimtimi nukelti penkeriems metams ir per tą laiką  taikyti minimalius reikalavimus tiems žmonėms, kurie aptarnauja gyvento­jus valstybinėse įstaigose, ir kartu sudaryti galimybę išmokti kalbą per tą laikotarpį, kuriam įstatymo taikymas nukeliamas. Reikalavimai taikomi minimalūs, o to minimalumo reikalavimo gradaciją yra pavedama padaryti ­Valstybinei kalbos komisijai ir tai yra tolesnio darbo reikalas.

Aš manau, kad pakankamai korektiškai yra suformuluotas ir dokumenta­cijos lietuvių kalba, tai yra valstybine kalba, vartojimo reikalavimų taikymo siūlymas taip pat nukeliant iki 1995 metų.

Antras svarbus siūlymas yra susijęs su Tautinių mažumų įstatymo punktų pakeitimais, kurie užtikrina arba, pasakyčiau, išplėtoja tautinių mažumų teises vartoti savo gimtąją kalbą ir apibrėžti jų santykį su valstybinės kalbos  vartojimo sfera. Tautinės mažumos daugumos samprata lanksčiai nusako kiekvienos tautinės mažumos laisvos valios reiškimosi galimybę kartu api­brėždama tos laisvos valios reiškimosi erdvę. Daugumos principas šiuo atve­ju negali būti peržengtas. Daugumos principas yra tautinės mažumos interesų demokratijos situacijos nustatyta riba. Nei respublikinė valdžia, nei pati nacionalinė mažuma negali šitos situacijos pakeisti. Tai yra objektyvybė. ­Situacija keičiasi tada, kada keičiasi gyventojų, kalbančių šita kalba, kompaktiška visuma kaip fizinė visuma, kada jinai didėja, sakysim, auga, plečiasi ir naudojasi tuo, kas yra šiuo atveju jai suteikta įstatymu. Papildomas turbūt tautinių mažumų interesų kalbos vartojimo srityje garantas yra taip pat užrašų nacionalinės mažumos daugumos kalba viešose vietose vartojimo įteisinimas, kuris anksčiau buvo toks nelabai apibrėžtas. Čia yra labai tiksliai nusakyta šita galimybė.

Ir turbūt, mūsų manymu, pats solidžiausias kiekvienos Rytų Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos garantijų paketas yra fiksuojamas pasiūlymuose dėl ekonominės padėties pagerinimo. Jums pateiktame nutarimo  projekte yra nužymėta kryptis tų priemonių, kurios turėtų įgyti konkrečios vyriausybinės programos formą. Kyla klausimas, ar tikslinga čia išvardinti tuos dalykus, kuriuos Rytų Lietuvos komisija laiko esant būtinais spręsti,  kad nebūtų, taip sakant, traktuojama kaip koks nurodymas ir kišimasis į Vyriausybės reikalus. Man atrodo, kad šiuo atveju Rytų Lietuvos komisija, kaip valstybinė komisija, kurioje dalyvauja parlamento ir Vyriausybės atstovai, yra pakankamai reprezentatyvus organas. Dalykai paderinti ir man atro­do, kad kokių nors nesusipratimų nebus, tuo labiau kad šie nurodomi daly­kai yra tiktai bendros kryptys, orientacija, kurlink turėtų krypti toliau Vyriausybės veikta tyrinėjant ir konstruojant konkrečias  nuostatas. Tad klausimas čia būtų apie bendros krypties aprobavimą patikslinant vieną ar kitą čia numatytą akcentą. Kartu nutarime yra rekomenduojama Vyriausybei parengti neatidėliotinų priemonių planą, kurį reikėtų spręsti dar šių metų ketvirtyje pagal Rytų Lietuvos komisijos išsiaiškintų pačių aktualiausių klausimų sąrašą. Tokių yra ir yra pakankamai rimti dalykai. Jie turėtų būti sprendžiami tuoj pat. Ilgalaikė programa taip pat turėtų būti sudaryta iki 1991 metų, kad galima būtų ją imti realizuoti kartu su numatomomis ilgalaikėmis visai Lietuvai konstruojamomis ekonominėmis raidos programomis, su visos Lietuvos ekonomine programa. Gali kilti klausimų, kodėl reikia tokias programas apskritai taikyti ir jas aprobuoti atskirais nutari­mais. Mūsų įsitikinimu, tai yra būtina dėl to, kad tai yra priemonių visuma, kuri gali pasimesti bendrose Lietuvai programose ir negauti pakankamo nuolatinio dėmesio, kurio reikalauja šių specifinių problemų, specifinio Lie­tuvos regiono problemų, sprendimas. Aš pasakyčiau dar daugiau: mano su­pratimu, sugebėjimas tų problemų sprendimą pagal čia teikiamas programas nuolat kontroliuoti reikalauja net ir savotiško šitos kontrolės institucionali­zavimo. Aš drįsčiau teigti, kad tą galėtų padaryti ir ta pati šiek tiek pertvarkyta Rytų Lietuvos komisija, jeigu jūs matytumėte esant reikalinga jos įga­liojimus dar tam tikram laikui pratęsti. Aš esu įsitikinęs, kad tai būtų nepaprastai teisingas ir naudingas ir Rytų Lietuvos kraštui, ir Lietuvai ap­skritai žingsnis.

Yra dar ir ketvirtas dokumentas, kuris gali būti pavadintas Rytų Lietuvos teisinės padėties apibūdinimas. Šis dokumentas yra gal ir neįprastas, net mes nedrįstam labai aiškiai pavadinti: vienu atveju buvo nutarimas, kitu atveju siūloma vadinti išvadomis. Reikalas yra štai koks. Rytų Lietuvos savivaldy­bės padarė nemažai sprendimų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų vienam ar kitam punktui, vienai ar kitai nuostatai ir dėl to reikalau­ja atitinkamo vertinimo. Kai kurie vertinimai yra padaryti, kai kurie dar yra siūlomi. Siūloma panaikinti keletą pastaruoju metu priimtų sprendimų lai­kant juos negaliojančiais nuo pat jų paskelbimo pradžios. Mes, Rytų Lietuvos komisija, laikome esant reikalinga siūlyti, dabar tokių vertinimų nedary­ti. Tai, kas yra padaryta priimant vienos ar kitos savivaldybės nutarimus, tiktai teisinių aktų dalys, kurios turėtų kristalizuotis į kažkokį fundamentalesnį teisinį aktą, kurio postulavimas ir aprobavimas, atrodo, artėja. Kiek mums žinoma, ateinančią savaitę turėtų tai būti padaryta. Nesinorėtų dau­giau šnekėti apie tai, ko nėra. To negalima nagrinėti kaip fakto. Kaip tiktai dėl to, kad tai, kas iki šiol padaryta, įsilieja į tą galbūt būsimąjį aktą ir galėtų  sugestijuoti būsimųjų sprendimų pobūdį, Rytų Lietuvos komisija ir siūlo susilaikyti traktuojant kaip mūsų geravališkumo ir tarpusavio ieškojimų supratimo aiškų faktą, nes paskui, aiškėjant situacijai, mes galėtume ieškoti ir rasti pozityvius sprendimus.

Paskutinė išvada. Pateikti dokumentai išdalinti jums kaip dokumentai, dėl kurių turi būti balsuojama. Aš prašyčiau šiandien jų nepriimti, taip sakant, balsuojant kaip dėl galutinių dokumentų. Reikalas yra štai koks: Rytų Lietuvos komisijos požiūriu juos pakankamai neblogai žino tie žmo­nės, kurie atstovauja Rytų Lietuvos gyventojų interesams, taip pat žino ir Rytų Lietuvos gyventojai, tačiau formaliai šitie dokumentai nėra svarstyti kaip visuma. Todėl siūlyčiau balsuoti dėl pritarimo šių dokumentų turiniui,  paskelbti juos spaudoje, paprašyti įsitraukti į jų svarstymą ir po kiek laiko - ­aš siūlyčiau tam suteikti ne daugiau kaip dvi savaites, to, man atrodo, visai  pakaktų - priimti jau kaip svarstytus kartu su tais žmonėmis, apie kurių likimą, apie kurių galimybes čia kalbama.

PIRMININKAS (B.J.KUZMICKAS). Gal kas norėtų paklausti?

P.PAPOVAS. Ar čia apima visus Rytų Lietuvos rajonus, ar tik tuos, dėl kurių buvo nagrinėta?

R.OZOLAS. Apima visus Rytų Lietuvos rajonus, kaip ir yra formuluota komisijos nutarime dėl komisijos darbo.

P.PAPOVAS. Zarasus apima?

R.OZOLAS. Prašom spręsti. Tai jau jūsų reikalas.

P.PAPOVAS. Tai reikia žinoti, ką apima, juk...

R.OZOLAS. Jūs norit, kad būtų išvardinti rajonai? 

P.PAPOVAS. Ne, tiktai aš noriu paklausti jūsų, ar apima.

R.OZOLAS. Galima spręsti ir šitą klausimą.

P.PAPOVAS. Tai ar čia sprendimo reikia, ar jau apima?

R.OZOLAS. Gerbiamieji, man atrodo, kad žmonių, gyvenančių Zarasų rajone, interesai, kiek jie gali būti sprendžiami čia priimamais nutarimais,  gali būti išsprendžiami. Taigi aš nemanau, kad koks nors čia postuluotų nuostatų lokalizavimas galėtų ką nors papildomai aiškinti. Aš manau priešingai -  sukeltų tik neaiškumą. Jeigu jums reikia, jei jums tai būtina, tai naudokitės.

PIRMININKAS. Kas dar norėtų paklausti?

R.MACEIKIANECAS. Aš norėčiau pasisakyti, jeigu galima. Pakvieskite lenkų kalbos vertėją, nes daug dokumentų man reikės cituoti lenkų kalba. 

PIRMININKAS. Atsiprašau, bet dabar paklausimai, o po to pasisakymai.

R.OZOLAS. Atrodo, viskas…

PIRMININKAS. Tai dabar nes turbūt turėtume svarstyti tai, ką čia išgir­dome. Kas pageidautų pradėti? Kas norėtų pasisakyti?

R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, mes su dėmesiu išklausėme gerbiamojo R.Ozolo informaciją. Tik norėčiau jums priminti, kad kada buvo formuojama šita komisija, vienu punktu buvo nutarta, kad medžiaga Aukščiausiajai Tarybai bus pateikta po to, kada ji bus aptarta su deputatais savivaldoje. Iki šiol nei Šalčininkų, nei Vilniaus rajono deputatai nežino apie šitą medžiagą. Tenai ji nebuvo svarstoma ir praktiškai mes dabar nevykdome Aukščiausiosios Tarybos nutarimų. Dėl to aš prašyčiau šitos medžiagos nesvarstyti. Tai pagrindinis dalykas, kodėl mes nevykdome savo nutarimo. Kitas dalykas - mes beveik nežinom nei savivaldų, nei deputatų, nei gyventojų nuomonės, o komisija beveik net neklausia Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldų nuomonės, pasiūlymų bei reikalavimų, kad pagerintų jų, taip sakant, reikalavimų tenkinimą.

Dabar norėčiau jums, gerbiamieji deputatai, pacituoti dokumentus, kurie aiškiai rodo, kad gerbiamojo R.Ozolo komisijoje paruošti projektai neati­tinka tarptautinės teisės reikalavimų ir dėl to šiandien negalėtų būti pagrin­du svarstymui. Turiu Europos parlamento 1988 metų nutarimą, kuris visas paskirtas tautinių mažumų kalbos ir kitoms problemoms spręsti. Jeigu ver­tėjas dirba, tai aš pacituosiu lenkų kalba. Tai čia pirmas pagrindinis dalykas, kurio komisija nesiūlo, o prieš tai siūlė pakeisti.

"Respektowanie zasięgu každego języka regionalnego lub mniej­szoščiowego w celu zapewnienia aby dotychczasowe będi nowe podzialy administracyjne nie stanowily przeszkody dla popierania językow regionalnych lub mniejszoščiowych".

Pagrindinis dalykas, ko nori gyventojai, kad vis dėlto jie galėtų būti viena­me administraciniame vienete. Apie šitai gerbiamasis R.Ozolas nieko nepa­sakė.

Projekte yra siūloma tiktai duoti lėšas, kad mes geriau išmoktume lietu­vių kalbą. Europarlamentas kaip tik, atvirkščiai, numato duoti specialias lėšas, kad padėtų tautinėms mažumoms išmokti kalbą, kad ja galėtų naudo­tis lygiateisiškai su valstybine. Čia daug punktų numatyta, kuriuose apie tai rašoma.

"Zapewnic, aby języki regionalne i mniejszoščiowe byly užywane przez wlade administracyjne i aby wladze te, a przynajmniej ich funkcjonariusze, ktorzy mają kontakt z ludzmi užywali językow regionalnych i mniejszoščiowych, poruzumiewając się z osobami, zwracającymi do nich w tych językach. Zapewnic, aby osoby užywające w swym dzialaniu językow mniejszoščiowych bądz regionalnych." (Triukšmas salėje)

Mes nuo gegužės mėnesio prašėm, kad būtų vertėjas. Aš negalėsiu čia iš karto cituoti ir versti. Kas nesupras, ką padarysi.

"Podjąc kroki, w celu zapewnienia aby užycie języka mniejszoščiowego, bądz regionalnego nie pociągalo dodatkowych wydatkbw dla osob zaintere­sowanych."

L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, vis tiek būtinas ver­timas, kadangi tai, ką skaito jisai, neatitinka... Tai apima nacionalines mažumas, kurios yra istorinėse žemėse, bet tai visai netinka šiai situacijai. Tegul verčia.

R.MACEIKIANECAS. Klausykit, mes kovo mėnesį paprašėme, kad būtų vertėjas. Buvo žadėta, kad bus vertėjas. Tai kada jis vis dėlto bus? Čia dabar svarstom tautinių mažumų problemas, kad tautinės mažumos negali pasisakyti gimtąja kalba. Tai yra vertėjas ar nėra?

Tai aš palauksiu. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kada, gerbiamasis deputate, pareiškėte, kad jūs šiandien turėsite tokį pranešimėlį?

R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, dar kartą pažiūrėkit…

PIRMININKAS. Prašau leisti man baigti. Vis dėlto mes nedažnai kalbame lenkiškai, ir nedažnai reikia vertėjo. Todėl jeigu jums iš tiesų rūpėjo šitas pasisakymas, reikėjo pasiteirauti, ar yra vertėjas. Kad reikia vertėjo, sužinojome dabar, kai jūs išėjote kalbėti.

R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis J.B.Kuzmickai, įstatymas dėl valstybinės kalbos kaip tik ir leidžia mums pasisakyti gimtąja kalba, o Prezidiumo pareiga pasirūpinti vertimu. Ne mums rūpintis. Tai dėl to aš prašyčiau šiandieną šito klausimo nesvarstyti, nes nesuderinta nei su vertėju, nei su deputatais. Leiskite mums pasisakyti vis dėlto gimtąja kalba!

PIRMININKAS. Rodos, dėl to, ką reikia daryti, neaiškumų jokių neturėtų  būti, nes gerbiamasis Romualdas Ozolas labai aiškiai pasiūlė. Pasiūlė dabar tik bendrai dokumentų linkmei pritarti, o toliau jį skelbti visuomenei, kad būtų svarstoma, teikiami pasiūlymai. Tik po to vėl grįžti prie dokumento ir pateikti balsuoti. Žodžiu, yra dviejų savaičių periodas. Gal būtų kitokių pasiūlymų? Tai paprastai, matyt, reikėtų dėl šito pasiūlymo balsuoti.

L.N.RASIMAVIČIUS. Siūloma balsuoti.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas. Jeigu aš jį ne visai tiksliai suformuluosiu, tai prašom mane patikslinti, kad mes balsuosime tik dėl bendros nutarimo krypties. Jį skelbtume, svarstytume ir grįžtume prie jo po dviejų savaičių. Taip, rodos.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas svarstymui palikti tris savaites.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėjau dar prieš tai dėl kalbėjusio pono R.Maceikianeco pasakyti. Mes neturime dar patvirtinto Reglamento. Yra numatyta, kad jeigu norima versti iš kokios nors kalbos, prašymą reikėtų įteikti Sekretoriatui prieš parą, kad būtų pakviestas vertėjas. Mes turbūt visi čia truputėlį esame kalti, nes nežinojome, kad ponas R.Maceikianecas kalbės lenkiškai, o jis nepriėjo prie mūsų per pertrauką. Galbūt būtų galima dabar tą tekstą ir išversti. Mes galėtume padėti jam. Mums reikia žinoti viską, apie ką šnekama.

PIRMININKAS. Labai ačiū jums už pasiūlymą. Ar daugiau kokių pasiūly­mų yra?

BALSAS IŠ SALĖS. Aš dar turiu pasiūlymą įpareigoti komisiją, kuri pateikė šiandien mums tas išvadas, apsvarstyti pateiktus mums projektus Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Švenčionių rajonų savivaldybėse.

BALSAS IŠ SALĖS. Gal nereikėtų vis dėlto formuluoti, kad įpareigotume komisiją. Komisija pateikia Aukščiausiajai Tarybai, mes skelbiame ir  savivaldybės turi galimybę svarstyti ir diskutuoti.

E.PETROVAS. Pritariu tam, kas  čia buvo  kalbama, kad mes jį dabar   tiesiog susipažinę priimam. Dar noriu pabrėžti tokią mintį, kurią buvo pasa­kęs vicepirmininkas, kad tos komisijos darbą taip pat reikėtų pratęsti, nes,  ypač žiūrint į ekonominių priemonių nutarimą, čia daug yra išvardintų prie­monių, kurias praktiškai po to pateiks Aukščiausioji Taryba. Bet jei nebus komisijos, mes prarasime saitus su Vyriausybe. Ji turėtų pratęsti savo darbą.

PIRMININKAS. Dabar reikėtų balsuoti, o už ką balsuoti, jau girdėjote. Kas už pateiktą pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  - 77.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Norėčiau pasiūlyti priimti protokolinį nutarimą,  kad Aukščiausioji Taryba pati šituos dokumentus išverstų į lenkų, baltarusių ir rusų kalbas bei pareiktų laikraščiams paskelbti.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Taigi ar yra prieštaravimų gerbiamo­jo Č.V.Stankevičiaus pasiūlymui? Jeigu nėra, vadinasi, pritarta tokiam protokoliniam nutarimui.

Gerbiamieji deputatai, mūsų darbas šiandien dar nesibaigė. Spaudos įsta­tymo projekto laikas jau praėjo, bet aš norėčiau jums pasiūlyti jausdamas, kad galiu susilaukti kritikos ir nepasitenkinimo, įtraukti į dienotvarkę ir apsvarstyti naują klausimą. Tai yra Lietuvos Respublikos užsienio investici­jų Lietuvos Respublikos teritorijoje įstatymo projektas. Tai būtų tiktai jo pristatymas. Projektą pateikė Vyriausybė ir Ekonomikos komisija. Mes laiko šiandien dar turime. Apsvarstę šitą klausimą, svarstytume tiktai rytdie­nos dienotvarkės klausimus. Jeigu šitokiam pasiūlymui prieštaravimų nėra, tuomet pakviesčiau į tribūną gerbiamąjį G.Vagnorių.

D.G.Vagnoriaus pranešimas apie įstatymo dėl užsienio investicijų LR teritorijoje projektą

G.VAGNORIUS. Šitą įstatymą, gerbiamieji deputatai, tikiuosi, rytoj pri­statys Vyriausybės atstovai, bet taip nutiko, kad jį mums reikėjo šiandien taip greitai kiek paredaguoti ir pristatyti jums, kad rytoj komisija, - aš manau, kad tai galėtų padaryti Ekonomikos ir Biudžeto komisijos, galėtų šitą įstatymą apsvarstyti. Mes norėtume, kad šitą įstatymą rytoj ir priimtume. Ir aš pabandysiu labai trumpai argumentuoti, kodėl mums reikia šitą įstatymą kiek įmanoma greičiau priimti. Reikalas yra tas, kad šį šeštadienį arba antradienį panašų įstatymą arba, tikriau tariant, Tarybų Sąjungos preziden­to įsaką ketina priimti Tarybų Sąjunga. Ir, deja, ten ne viskas yra taip, kaip mums norėtųsi. Antras dalykas - mums reikia pateikti ir tam tikrą informa­ciją Tarybų Sąjungai apie padėtį Lietuvoje tuo klausimu. Mes pasitarėme ir  yra gerbiamojo Pirmininko V.Landsbergio prašymas, kad galėtume jau in­formuoti apie mūsų jau priimtą tokį įstatymą. Šiuo atveju tas pats įstatymas nieko tokio esminio nereglamentuoja; yra esminis tiktai vienas kitas puslapis, kuris nusako, kad mes garantuojame teisę užsienio investitoriams pini­gus investuoti į bendrą įmonę, užsienio kapitalo įmonę, įsigyti akcijas arba kitą nekilnojamąjį turtą. Tačiau tai nereiškia, kad mes privatizavimo -laiko­tarpiu pardavinėsime užsieniečiams turtą. Tai čia pagrindinė tokia idėja.

Tarybų Sąjungos peršamame įsake - jis iš esmės orientuotas į tai, kad bus kažkada įstatymas, bet dabar reikia neva jiems paskubėti, reikia įsako - ­numatoma tam tikra tvarka užsienio investicijų, užsienio bendrųjų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių registravimo tvarka, kuri, deja, Lietuvai tikrai yra nepriimtina. Nepriimtina visų pirma dėl to, kad ten net ir nustatomi tie atvejai, kada tos užsienio bendrosios įmonės, užsienio kapitalo įmonės yra registruojamos net Tarybų Sąjungoje. Tai mes tokio, aišku, negalime priim­ti. Mano paskutinis argumentas - šitame įsake taip pat yra numatyti ir tokie dalykai, kaip valiutos keitimo rinkos sąlygomis operacijos, nustatytas gali būti kitas valiutos kursas. Manyčiau, kad mes turime vėlgi ir tais klausimais priimti savo sprendimą, tik norėčiau priminti, kad mes turėjome pateikę savo siūlymus dėl tų dalykų prieš keletą savaičių. Manome, kad tuos klausimus, tik jau kituose įstatymuose, galbūt mes galėtume rytoj priimti. Baigdamas norėčiau paprašyti Biudžeto ir Ekonomikos komisijos narių, kad iki rytojaus 11 valandos surastų galimybę apsvarstyti šitą projektą, ir prašyčiau jūsų visų rytojaus posėdyje tą įstatymą bandyti priimti. Yra padaryta keletas tik pataisų tokio redakcinio pobūdžio. Mūsų teisininkai ir mes paprasčiausiai pataisėme dalykus, kurie prieštarauja jau mūsų priimtiems įstatymams, o šiaip visos idėjos, mintys išlieka tokios, kokias pateikė Vyriausybė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gal deputatai norėtų paklausti dėl šito įstatymo projek­to. Deputatas B.V.RUPEIKA.

B.V.RUPEIKA. Aš siūlau neklausti, kadangi deputatas G.Vagnorius pats pasakė, kad rytoj šį įstatymo projektą pristatys Vyriausybės atstovas. Tad gal tas žaidimas tikrai dabar nereikalingas. Įvadas yra, ir aš siūlyčiau priimti tai pirmuoju skaitymu, ar kaip mes čia vadiname, protokoliškai ir laukti rytdie­nos.

G.VAGNORIUS. Aš tą ir norėjau jums pasiūlyti, kad mes laikytume, jog įstatymas yra pristatytas, o mes jį galime, priiminėti tada, kai jis yra pristaty­tas. Tai rytoj mes galėsim priiminėti bendra tvarka. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš labai susidomėjau jūsų mintimi, kad mes vėl priklausome nuo Tarybų Sąjungos įstatymų. Kaip jūs tą paaiškinsite? Kodėl mes turim skubėti, kad Tarybų Sąjungos prezidentas kažkokį įsaką ten leidžia? Ar mums galioja prezidento įsakai?

G.VAGNORIUS. Aš manau, tikrai negalioja, tačiau mūsų interesai yra tokie, kad užsienio investitoriai visų pirma pinigus investuotų Lietuvos Res­publikoje. Mes turim sudaryti visas sąlygas, kad jie visų pirma rastų tinkamą įstatymą Lietuvoje, o po to ieškotų kur kitur.

J.PANGONIS. Tai ar iki antradienio kas nors pasikeis? Tie investitoriai pabėgs?

G.VAGNORIUS. Jeigu jūs sutiktumėt, aš sutikčiau jums detaliai paaiš­kinti atskirai.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra? Dabar mums telieka pasiteirau­ti, kiek yra deputatų salėje?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 85.

Diskusijos dėl kito plenarinio posėdžio darbotvarkės

PIRMININKAS. Aš tiktai noriu jums, gerbiamieji deputatai, pateikti dar vieną nutarimo projektą, kurio nebuvo dienotvarkėje. Jis užimtų vieną mi­nutę, jeigu mes turėtume kvorumą. Rytoj dėl jo bus balsuojama. Šio klausimo negalima atidėti. Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus tarnybinis atlyginimas. Juk mes privalome nustatyti darbuotojui, pareigūnui atlyginimą, tačiau šito negalima padaryti, nes trūksta kelių deputatų. Tai rytoj dėl šito bus balsuojama ir gali jis būti priimtas, jeigu už jį balsuos kaip  pusė bendro skaičiaus.

Ir teliko mums šiandien nutarti dėl rytojaus dienotvarkės. Esame nutarę, kad 9 valandą tęsime Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą. Deputatas G.Vagnorius pasiūlė, o prieštaravimų kol kas nebuvo, kad rytoj įtrauktume į dienotvarkę įstatymo projektą dėl užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje. Rytoj bus svarstymas, o šiandien buvo pristatymas. Tai šiandien mes dabar balsuosime, svarstysime, ar įtraukti į dienotvarkę. Dienotvarkės formavimo klausimas buvo paskelbtas. 69 balsų turėtų užtekti. Kviečiu gerbiamuosius deputatus pasisakyti dėl tų krausimų, kurie neapsvarstyti šiandien. Vienas klausimas tik liko dėl Spaudos ir masinės informacijos priemonių įstatymo bei dėl klausimų, kurie buvo įtraukti į rytdienos preliminarią die­notvarkę.

R.GAJAUSKAITĖ. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš norėčiau pritarti jūsų ką tik paminėtam Respublikos spaudos įstatymo pakeitimo projektui ir dar norėčiau, kad jūs paskelbtumėte rytoj balsavimą, tada nebūtų tokios liūdnos padėties kaip šiandien dėl tų atlyginimų. Tai tada balsuotume tiek, kiek būtų žmonių.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš norėčiau priminti savo siūlymą rytoj svarstyti  priemones rinkai stabilizuoti.

PIRMININKAS. Kokių dar bus pasiūlymų? Yra 16 deputatų pasirašytas pareiškimas. Prašoma įtraukti į rytdienos darbotvarkę klausimą dėl Gamtos apsaugos nuolatinės komisijos pirmininko perrinkimo. Pasirašė 16 deputa­tų.

Gerbiamieji deputatai, aš kviečiu jus pasisakyti dėl tų klausimų, kurie ir buvo įtraukti į preliminarią dienotvarkę, tarkim, dėl Klaipėdos universiteto įsteigimo. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš manyčiau, kad reikėtų šitą klausimą būtinai įtraukti, kadangi jau yra iškviesti iš Klaipėdos miesto atstovai. Tiesiog būtų ir nepa­togu, jeigu mes šitą klausimą nukeltume.

Dar norėčiau pasakyti, kad, matyt, reikėtų įtraukti į dienotvarkę klausimą, kuris buvo numatytas ir mūsų programoje dėl automobilių, žemės ūkio technikos ir arklių pardavimo. To labai laukia žemės ūkio darbuotojai.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Aš norėjau paklausti pirmininkaujančio, ar deputatės R.Gajauskaitės pasiūlymas gali būti pateiktas, kaip sakant, šiandien skelbtas balsavimas, jeigu klausimas dar net nebuvo pristatytas?

PIRMININKAS. Toks buvo deputatės pasiūlymas. O Aukščiausioji Tary­ba gali nuspręsti ir šiaip, ir kitaip. Deputatas Z.VAIŠVILA.

Z.VAIŠVILA. Rytojaus dienotvarkėje buvo numatytas klausimas dėl savivaldybių policijos. Šiandien Aukščiausiojoje Taryboje teko kalbėti ir  su gerbiamuoju R.Ozolu, ir gerbiamąja K.D.Prunskiene. Jokių principinių nesutarimų su Vyriausybe nėra. Kadangi rytoj atvažiuoja savivaldybių atstovai, labai prašytume šio klausimo neužmiršti.

PIRMININKAS. Aš tiktai noriu gerbiamiesiems deputatams priminti, kad čia yra gautas Vyriausybės prašymas šitą klausimą dar grąžinti, o ji pateiks savo išvadas.

Z.VAIŠVILA. Šitam rašte nėra nurodytų motyvų, o kaip tik šiandien pavyko išsiaiškinti čia, šitoje salėje, jau po šito rašto gavimo. Neaiškumų nėra.

PIRMININKAS. Telieka mums elgtis taip. Vieno klausimo svarstymas jau įtrauktas ir nebegali būti ginčo objektu. Rytoj buvo pasiūlyta svarstyti įstatymo dėl užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje projektą. Todėl gal dėl  kiekvieno klausimo ir balsuokime. Deputatas E.Grakauskas. ­

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, nuolatinių komisijų pirmininkų pasitarime buvo nutarta, kad penktadienį pirmasis bus svarstomas gerbiamojo profesoriaus A.Sakalo siūlytas projektas dėl automobilių, žemės ūkio technikos ir arklių pardavimo ūkininkams. Sakykite, ar negalima būtų po to, kai bus priimtas įstatymas dėl pajamų mokesčio, svarstyti šį. Jis daug laiko, tikėsimės, neužims.

PIRMININKAS. Jau girdžiu, deputatas P.Tupikas siūlo dirbti šeštadienį...

A.SAKALAS. Deputatai pritaria, man rodos...

PIRMININKAS. Šeštadienį rengti plenarinį posėdį. Tik tuomet mes galė­tume apsvarstyti šią savaitę visus siūlomus klausimus. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau trumpai paaiškinti dėl to spaudos klausimo. Jisai buvo šios dienos darbotvarkėje, bet nežinau, kodėl išnyko. Bet čia yra du klausimai. Norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį, jog vienas yra įstatymas, kuriuo keičiami kai kurie straipsniai, o kitas _ nutarimas dėl įstatymo 7 straipsnio taikymo tvarkos. Tai yra skirtingi dalykai. Mes prašytume, kad rytoj būtų balsuojama dėl 7 straipsnio taikymo tvarkos, nes dabar kyla daug nesusipratimų, kaip jį taikyti. Tai būtų nesudėtingas, paprastas klausimas, bet suteiktų kažkokią tvarką tiems, kurie taiko tuos įstatymus. Tai nebūtinai traktuoti taip, kaip iš pradžių buvo sakyta. Įstatymą mes galime pristatyti, apsvarstyti, o dėl nutarimo siūloma balsuoti.

PIRMININKAS. Deputatas A.A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji deputatai, siūlau išeitį, kad nereiktų dabar mums balsuoti. Aš siūlau laikyti, kad paskelbta šįvakar ir kad rytoj bus balsuojama dėl tų klausimų, kurie yra išvardinti. Dėl to, ko nesuspėjome šiandien padaryti, ir dėl to, dėl ko iš esmės, rodos, deputatai sutiko, tai yra dėl Užsienio investicijų įstatymo. Paskelbtume balsavimo laiką nuo 9 valandos iki 15 valandos. O rytoj iš ryto, šįvakar padirbė­jus pirmininkaujančiam, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui ir įstatymus pristatantiems deputatams, nustatytume prioritetų tvarką, o iš ryto ją patvirtintume. Tai leistų mums nevėluoti bet kuriuo atveju. Be to, leistų balsuoti, jeigu blogiausiu atveju nebūtų kvorumo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.A.Abišala, gal dar galėtumėte sukonkretinti. Jeigu mes nenutariam dėl klausimų  įtraukimo į dienotvarkę, kaip galima būtų nuspręsti, kad rytoj dėl jų balsuojam?

A.A.ABIŠALA. Tai nutarkit. Nutarkim, kad įtraukiam visus, rytoj nusta­tysim prioritetus tiesiog eilės tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.A.Abišala pasiūlė mums tokią išeitį, kad šiandien mes tiesiog nuspręstume, jog visi klausimai, kuriuos deputatai siūlė, būtų rytdienos darbotvarkėje ir dėl visų jų būtų balsuojama. Aš tik  noriu patikslinti, kad Spaudos įstatymo pakeitimų negalėtų būti, o galėtų būti tiktai Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl 7 straipsnio išaiškinimo. Taip, ten yra išaiškinimas, o ne įstatymo pakeitimas, ne papildymas. Yra išaiškinimas ir jį galima būtų priimti. Kitokių nuomonių ir prieštaravimų nėra? Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Aš visiškai pritariu deputato A.A.Abišalos pasiūlymui, tačiau su viena sąlyga, kad darbą baigsime 15 valandą.

PIRMININKAS. Taip ketiname, taip planuojame, o jeigu bus kitokių pasiūlymų, iš naujo spręsime. Šiandien taip nutariame, kad darbą rytoj baig­sim 15 valandą. Rytoj Vyriausybės valanda yra numatyta. (Triukšmas salėje)

Vyriausybės valanda numatyta ir Vyriausybei pranešta. Noriu priminti deputatams, kad rytoj posėdį pradedame 9 valandą. Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Aš noriu atkreipti dėmesį į naujai išdalintą Muitinės įstaty­mą, kuris yra labai stipriai pasikeitęs, lyginant su tuo, kurį mes gavom iš Vyriausybės po to, kai pasidarbavom komisijoje. Jis platesnis, daugiau regla­mentuojantis ir, mes tikimės, rimtesnis. Tai yra irgi labai skubus klausimas. Aš nežinau, ar rytoj reikia pristatyti, bet manau, jog jis pristatytas buvo, tik prašau visų komisijų kuo skubesnio įvertinimo. Bent iki pirmadienio pietų, jeigu rytoj neįmanomas pirmasis svarstymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mūsų posėdis baigtas.