1990 m. gegužės 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B. J. KUZMICKAS ir deputatas A. A. ABIŠALAS.
Diskusijos dėl savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkės
Pirmininkas (B. J. Kuzmickas). Gerbiamieji deputatai, visai suprantama, kad po kelių laisvų dienų yra noro pakalbėti ir pasidalinti mintimis, bet mes vis dėlto turėtume susikoncentruoti, nes labai svarbių klausimų turime nemažai. Juos konkrečiau aptars gerbiamasis A. A. Abišalas.
Pirmininkas (A. A. Abišalas). Laba diena, gerbiamieji deputatai. Preliminarinės darbotvarkės projektas buvo priimtas praeitą savaitę. Leiskite jums jį priminti. Beje, prieš tai prašyčiau jūsų leidimo darbotvarkių nebespausdinti ir nebedalinti visiems deputatams. Taupykime popierių. Priimtos darbotvarkės galėtų būti pakabintos skelbimų lentoje: gal nebus sudėtinga kiekvienam prieiti ir pasižiūrėti, jeigu užmiršite, ką mes esame nusprendę svarstyti.
O dabar konkrečiai dėl darbotvarkės. Primenu, kad šiandien nuolatinių komisijų pirmininkų pasitarime buvo numatyta ir patvirtina svarstyti šią savaitę tokius dalykus.
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo projektas. Klausimą pateikia Aukščiausiosios Tarybos nuolatinė Ekonomikos komisija. Pranešėjas - Gediminas Vagnorius.
Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių. Nebe pirmą kartą mes jau šį klausimą bandome išspręsti. Tikiuosi, jis šiandien bus išspręstas galutinai. Pateikia Teisinės sistemos komisija. Pranešėjas - deputatas Z. Juknevičius.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo projektas (pirmasis svarstymas). Man regis, ir Valstybės atkūrimo komisijos vardu buvo prašyta, kad būtų leista išklausyti bendrame plenariniame posėdyje deputato Kęstučio Lapinsko pranešimą apie tai, kas pasikeitė nuo įstatymo pristatymo, o po to ne svarstyti plenariniame posėdyje, bet šiandien pat rengti seminarą, atvirą komisijos posėdį. Jame galėtų dalyvauti tie asmenys, kurie suinteresuoti. O išsakę nuomones, galbūt svarstytume plenariniame posėdyje kitą savaitę, jei pavyks pasiruošti. Tai šios dienos darbotvarkė buvo planuojama tokia, bet praėjo nemažai laiko nuo mūsą paskutinių posėdžių, yra nemažai naujų įvykių, ir ekonominės blokados situacija reikalauja aptarti padėtį Respublikoje. Komisijų pirmininkai siūlo išklausyti šiandien Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimą, Valstybinės blokados komisijos pirmininko, Ministrės Pirmininkės pavaduotojo pranešimą. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės Valstybės atkūrimo komisijos pirmininko pranešimą. Toliau susitarti - bent jau pirmininkai taip siūlo, - kad penktadienį iš ryto, atsiprašius savo rinkėjų, jeigu buvo užplanuota susitikti, diskutuoti dėl šio klausimo Aukščiausiojoje Taryboje. Tai tokios šiandien diskusijų kryptys. Mes galėtume pasitarti komisijose, klubuose ir diskutuoti dėl mūsų galimų politinių sprendimų.
Rytoj reikia mums formuoti trečiąją valdžią - teismus. Numatyta rinkti Aukščiausiojo teismo teisėjus ir tarėjus. Nutarimų projektus ir pretendentų sąrašus jūs turite. Be to, rytoj reiktų svarstyti įstatymą dėl amnestijos, atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tokie darbai numatyti rytdienai. Tikimasi, kad galbūt nereikės visos darbo dienos šitiems dviem klausimams. O mes galėtume vėlgi ruoštis tai bendrai diskusijai, galbūt rasti kai kurių sprendimų penktadienį,- jeigu susitarsime dirbti penktadienį, - ir įtraukti į darbotvarkę diskusiją dėl politinės padėties. Be to, paskutinę plenarinio posėdžio dieną Respublikinė rinkiminė komisija siūlė svarstyti klausimą dėl rinkimų nukėlimo Naujosios Vilnios apygardoje Nr. 21. Mes tada tarėmės, kad mums reikia pagalvoti apie tai, pasitarti su savo rinkėjais ir su kitais žmonėmis. Šiandien rinkiminė komisija prašo vienaip ar kitaip išspręsti šitą klausimą. Aš manau, kad mes galėtume įtraukti papildomai į šios dienos darbotvarkę ir, matyt, antroje dienos pusėje, apsvarsčius tuos klausimus, kurie yra numatyti išankstinėje darbotvarkėje, galėtume spręsti. Štai tokia siūloma šios savaitės darbo tvarka. Ar turite kokių nors papildymų, prieštaravimų?
P.Varanauskas. (N e m u n o r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Noriu pasiūlyti panaikinti gegužės 9 šventadienį, ir kad tai būtų darbo diena...
Pirmininkas. Prašau paruošti projektą ir motyvavimą. Manau, kad mes galėtume bet kurią dieną, galbūt rytoj iš ryto, papildomai svarstyti.
P.Varanauskas. Projektą ir motyvavimą aš daviau Teisinės sistemos komisijai prieš mėnesį.
Pirmininkas. Atidedam klausimą rytdienai. Suderinsime su Teisinės sistemos komisija. Deputatas S. Malkevičius.
S.Malkevičius (B a l t i j o s r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Aš norėčiau pasakyti, kad galbūt mums neverta visko transliuoti. Labai daug gaunu laiškų su nepasitenkinimais, kad mes transliuojame šiuo momentu, kada vyksta tokie labai. . .
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate S. Malkevičiau, aš suprantu motyvaciją, bet tai yra apgalvota ir padaryta. Šiandien transliuojame tik iki pietų.
V. P. Plečkaitis (T r i n y č i ų r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Aš taip pat pritariu gerbiamajam S. Malkevičiui. Ir jūsų atsakymas jam yra visiškai nepakankamas. Mes turim nuspręsti, ar turi būti transliuojami šitie posėdžiai. Iš tikrųjų žmonės labai skundžiasi, kad mes antraeiliais klausimais užimame eterį. Tartum radijui nebūtų darbo. Ir todėl mes turime dėl šito klausimo balsuoti. O jūs dabar atsakėte, kad mes tiktai po pietų netransliuosime. Čia toks sprendimas nepriimtinas.
Pirmininkas. Kokį jūs siūlote sprendimą? Prašom pasiūlyti konkrečiai.
V. P. Plečkaitis. Aš manau, kad prieš kiekvieną posėdį reikėtų balsuoti, ar jis reikalingas transliuoti Lietuvos žmonėms, ar ne?
Pirmininkas. Mūsų nutarimas buvo šiek tiek kitoks. Jeigu jūs siūlote jį pakeisti, aš neprieštarauju. Tą klausimą reikia apsvarstyti. Ar jūs siūlot balsuoti dabar? Konkrečiai dėl ko? Šitą posėdį? Prašom tada pasakyti motyvus.
V. P. Plečkaitis. Mes su S. Malkevičiumi išdėstėme motyvus. Daug pageidavimų, kad mes tokiais nelabai įdomiais, sakytume, visai Lietuvos visuomenei svarstomais dalykais neužimtume eterio. Apskritai nemokame dar normaliai dirbti parlamente, nėra frakcijų, dažnai redaguojame dokumentus. Viena vertus, matomos mūsų neigiamos savybės, o šito nereikėtų. Kita vertus, tai visiškai nedomina žmonių. Žmonės norėtų gauti informaciją apie tai, kas priimtina, kas svarstytina, komentarus. Todėl, matyt, čia reikėtų kiekvieną kartą prieš darbotvarkę susitarti, ar tai reikalinga transliuoti Lietuvai, ar ne. Sakykime, mes aptarsime tuos teismo tarėjus. Jų yra apie 500. Negi dabar žmonės klausys? Na, tai čia mums reikia galų gale nuspręsti, ką rodo televizija, ką transliuoja radijas, ir tai turėtų būti daroma.
Pirmininkas. Aš noriu jums priminti, jog mes buvome nutarę, kad radijas pats orientuosis, atsiklausdamas, žinoma, mūsų. Galiu jums pasakyti, kad kol kas yra siūloma transliuoti šios dienos popietinį posėdį, kai bus skaitomi pranešimai. Netransliuoti šiandien po pietų ir netransliuoti rytoj taip, kaip ir jūs siūlote. Jeigu jūs siūlote pakeisti šį sprendimą ir netransliuoti ir šio posėdžio, galima, be abejo, dėl to balsuoti. Deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius (S t a t y b i n i n k ų r i n k i m i n ė a p y g a r d a) . Na, aš manau, kad remtis tuo, jog yra pageidavimų netransliuoti, neturėtume teisės. Reikėtų apklausą padaryti dėl to, kad yra visiškai priešingų - kad būtų transliuojama. Aš manau, kad tikrai turbūt mes negalim nustatyti, kokį posėdį kaip transliuoti. Tegul komiteto atsakingi žmonės patys nusprendžia, kas Lietuvai įdomu ir kas ne. Mes gi tokį sprendimą esame priėmę ir kodėl mes turėtume dabar balsuoti? Tai atrodys, kad mes jau vėl užsislaptiname, kažko neleidžiame transliuoti. Mes esame priėmę sprendimą, kad netransliuotų tiktai uždarų posėdžių. O jei komitetas neturi ko daugiau rodyti, tai tegu transliuoja šitą, bet tada žmonės spręs apie jo kompetenciją.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas P. Varanauskas.
P. Varanauskas (N e m u n o r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Kadangi buvo pritariama dar pirminiam pasiūlymui, tai aš visiškai pritariu deputatui K. Antanavičiui. Aš susitikęs buvau Kaune su rinkėjais, jų nervai labai stiprūs ir jiems labai patinka girdėti deputatų balsus per radiją.
Pirmininkas (B. J. Kuzmickas). Aš manyčiau, jog Aukščiausioji Taryba dėl to taip pat galėtų turėti ir savo nuomonę. Yra tokių požiūrių, kad Aukščiausioji Taryba kai kada svarsto labai svarbius, opius klausimus, kuriuos nebūtina visiems girdėti ir žinoti. Dėl to gal reikėtų apsiriboti tik viešų išvadų, rezultatų apibendrinimu, bet ne projektų ar kokių nors duomenų pateikimu. Tai aš manyčiau, kad Aukščiausioji Taryba galėtų kai kada pati žinoti, ar transliuoti, ar ne. Aš dabar tai pritarčiau gerbiamajam V. P. Plečkaičiui. Balsuoti gal ir reikėtų, bet aš balsuočiau už tai, kad šiandien transliuoti reikia.
Pirmininkas (A. A. Abišalas). Ačiū. Ar gerbiamieji deputatai pasiruošę balsuoti? Manau, kad mygtukais, nes tai yra darbo tvarkos klausimas. Deputatas V. Žiemelis dar nori papildomai pasisakyti.
V. Žiemelis (R a g u v o s r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Aš nežinau, už ką jūs ruošiatės balsuoti. Yra priimtas nutarimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos. Ar mes jį keičiam, ar nekeičiam? Antra vertus, mes išrinkom 17 narių komisiją. Ką ji daro? Jie tegu patys sprendžia - galbūt suteikime tokią teisę. Kodėl dabar mes kiekvienu konkrečiu atveju patys viską darom? Taipogi norėčiau pasiūlyti, kad mes neatidėliotume ir apsvarstytume F. Miterano ir H. Kolio laišką mūsų Tarybai. Aš neišgirdau jūsų tokio pasiūlymo. Ir kuo greičiau. . .
Pirmininkas. Ačiū. Į pasiūlytą svarstyti politinę padėtį įeina ir šitas dalykas.
V. Žiemelis. Ar ne per vėlai? Aš siūlau rytoj.
Pirmininkas. Gerbiamasis V. Žiemeli, būtų gerai, kad jūs ateitumėte duoti savo pasiūlymų pirmininkų susirinkime. Tada būtų paprasčiau juos pasvarstyti, bet, be jokios abejonės, jūsų pasiūlymas yra taip pat svarstytinas. Gerbiamieji deputatai, deputatai S. Malkevičius ir V. P. Plečkaitis siūlė balsuoti. Beje, mūsų pačių nutarimas leidžia spręsti konkrečiai dėl kiekvieno posėdžio, jeigu yra reikalas, o kitais atvejais paliekama Lietuvos radijo ir televizijos komitetui. Taigi buvo pasiūlymas balsuoti. Ar aš teisingai supratau, kad jūs siūlote balsuoti dėl šio posėdžio netransliavimo?
Balsas iš salės. Manau, kolegos S. Malkevičius ir V. P. Plečkaitis nori, kad deputatai balsuotų, jeigu būtų norinčių, kad tas ar kitas posėdis nebūtų transliuojamas. Štai dabar yra konkretus šio posėdžio atvejis ir, žinoma, jūs priversti balsuoti. Ir dėl kiekvieno konkretaus posėdžio taip pat gali būti reikalaujama, nenusižengiant mūsų priimtam nutarimui.
Pirmininkas. Visiškai teisingai. Nutarime yra įrašyta, kad galima spręsti dėl kiekvieno posėdžio transliavimo. Tai dar kartą klausiu, ar aš turiu siūlyti balsuoti dėl šio posėdžio netransliavimo?
Kalba iš salės. (N e g i r d ė t i.)
Pirmininkas. Aš galiu dar kartą priminti, kad Lietuvos radijas ir televizija yra numatęs transliuoti šį posėdį iki pietų ir netransliuoti šiandien po pietų ir rytoj. Jūs siūlot keisti šitą tvarką? Ačiū. Tada balsuoti nereikia. Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti dėl pasiūlytos darbotvarkės ir taip pat užsiregistruoti. Prašom spausti tokius mygtukus, kokie jums tinka.
Gerbiamieji deputatai, kaip tik dabar vyksta Stanislovo Žemaičio laidotuvės. Taip pat mes žinome, kad iš tarybinės armijos parvežti žuvusio Arūno Bazevičiaus palaikai. Prašau šias dvi aukas pagerbti tylos minute. (Tyla.) Ačiū. O dabar imsime dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. Prašau į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
V. Landsbergio pranešimas apie politinę padėtį Lietuvoje
V. Landsbergis. (K n i a u d i š k i ų r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Laba diena, gerbiamieji kolegos deputatai! Leiskite man pasidalinti savo pastabomis, samprotavimais apie politinę padėtį Lietuvoje ir, kaip dabar sakoma kai kuriuose oficialiuose dokumentuose, aplink Lietuvą. Lietuva yra tarptautinių politinių įvykių sūkuryje. Mes dabar labiau negu bet kada suvokiame save, mūsų Tėvynę, mūsų kraštą labai intensyvioje Rytų ir Vakarų interesų sąveikoje. Tas suvokimas lemia, manau, ir mūsų pačių požiūrius, tam tikrus politinius sprendimus ir pasirinkimus, bet nereikėtų nukrypti į kokį nors vienašališkumą, manyti, kad atsakymas arba sprendimas ateis tik iš tos arba tik iš anos pusės. Sprendimus padarys daugelio jėgų sąveika. Galėtume tą metaforiškai pavadinti gyvenimu, mums taip pat dalyvaujant. Todėl nepageidautinas ne tiktai vienpusis dėmesys, nepageidautinas ir mūsų pačių, Aukščiausiosios Tarybos deputatų, arba visuomenės pasidalijimas į kokius nors rytiečius ir vakariečius. Manau, suprantate, apie ką aš kalbu. Lietuva tame sūkuryje ne šapelis ir ne tik laivelis, kurį blaško bangos, o jame mes stengiamės išsilaikyti ir išlaikyti vairą ir kryptį. Lietuva yra dalyvis, ir tą taip pat, aš manau, visi kasdieną geriau suvokiame. Bijojome, turime pagrindo ir dabar kai kada būgštauti, kad Lietuva bus tiktai objektas kokių nors mainų, derybų tarp kitų galybių, tarp kitų jėgų. Dabar turime suvokti, manau, ir suvokiame, kad Lietuva tikrai yra subjektas toje tarptautinėje politikoje, kurios įvairius reiškinius matome ir kuriuose dalyvaujame. Dalyvaujame aktyvios politikos dėka. Vienas pačių svarbiausių, galbūt ir svarbiausias iki šiol savo aidą ir savo raibulius skleidžiantis faktas - kovo 11 diena. Tęsiame tą aktyvią politiką kaip Lietuvos nepriklausomybės teisinių prielaidų įtvirtinimą. Tą politiką reikia tęsti ir reikia ją aktyvinti kur kas plačiau ir ne tik Lietuvoje. Aš manau, kad pasaulis labai įdėmiai, susirūpinęs, su viltimi ir su baime stebi permainas, vykstančias Tarybų Sąjungoje. Tų permainų ir reikia. Matyt, kai kam baisu, kas iš to gali būti. Iš to baisumo atsiranda noras, kad geriau tų permainų kol kas nebūtų. Bet štai iš tikrųjų gyvenimas negali sustoti. Ir mūsų dalyvavimas jame - mūsų indėlis. Mes dalyvavome Rytų Europos demokratiniame procese, kai kada anksčiau, raiškiau ir stipriau negu tie kraštai, kurie buvo apimti depresijos ir stagnacijos. Ir dalyvaudami, ir aktyvindami Rytų Europos procesą, mes ir įtvirtinom save pačius, kaip Baltijos valstybių, Baltijos kraštų, Baltijos judėjimus, ir priminėm, kad mes esame Europos dalis. Kartu su Latvija ir Estija, žiūrint iš šalies, buvome laikomi Tarybų Sąjungos pertvarkos varikliu, Michailo Gorbačiovo laboratorija. Ir dabar paskelbę nepriklausomybę ir ją įtvirtindami, tebebūdami labai glaudžiai susieti su visais čia vykstančiais procesais, toliau tą darome, nes procesai nesustoja. Tautos ir respublikos reikalauja teisių ir eina savo teisių pasiimti, atstatyti, atgauti.
Mes matome, kad pertvarka Tarybų Sąjungoje pasidarė dvilypė jau ne šiandien, jau anksčiau. Net patys pertvarkos iniciatoriai pavirto stabdytojais. Buvo labai aiškiai išreikšta centristinė tendencija skubiai stiprinti centrinę valdžią. Matom, kad ta centristinė tendencija pralaimi todėl, kad gyvenimas ne jos pusėje, ir Lietuvos pavyzdys įkvepia, skatina. Apie tai kalba liaudies judėjimai, demokratiniai judėjimai ir bendras demokratinės pertvarkos siekimas į rytus nuo mūsų. Moldavija, bent jau savo Aukščiausiosios Tarybos pirmininko lūpomis, pareiškia, kad ji sieks visiškos ekonominės ir politinės nepriklausomybės. Ukraina, bent jau Vakarų Ukraina, skelbia naujas valstybines šventes - savo istorinės nepriklausomybės, buvusios trumpą laiką, dienas. Gruzijos liaudies frontas kviečia neatsilikti nuo Pabaltijo, eiti kartu ir paremti. Ir štai matome estų ištvermę - jie nepalūžta įsakinėjami nepadėti Lietuvai, pabrėžia savo pagalbą bet kuriomis sąlygomis, atsisako paklusti ultimatyviems reikalavimams, kurie darosi tokie patys, kaip ir Lietuvos atžvilgiu. Net atsisakoma tęsti derybas su ta jėga, kuri nenori derybų, tik skelbia ultimatumus. Ir Latvija poryt spręs ir pasirinks. Ji turi galimybę apibendrinti tą nedidelę, bet svarbią praėjusio mėnesio Lietuvos ir Estijos patirtį, ir, regis, pasinaudos ta ir vienų, ir kitų patirtimi, galbūt pasirinkdama kokią nors tarpinę formulę, savo metodinį variantą, išsakys savo siekį, tikslą ir žygį į ten pat, kur mes einame. Mes laukiame Latvijos: ji ateina, įsijungia, ir toliau einame kartu. Jūs turbūt jau skaitėte parengtą deputato Romo Gudaičio sveikinimą Latvijos Aukščiausiajai Tarybai. Jeigu pritarsite, tai jis rytoj bus perskaitytas. Didžiuliai poslinkiai vyksta ir Rusijoje. Leningradas, Maskva, didžiulės Sibiro teritorijos, suvokė, kad taip pat išnaudojamos, kaip ir mažesnės sąjunginės respublikos. Galbūt jums teko girdėti ar skaityti Maskvos tarybos pirmininko, tarpregioninės grupės lyderio G. Popovo įvertinimą, kad ir deputatų suvažiavimas, ir TSRS Aukščiausioji Taryba nebeatspindi tų politinių jėgų, kurios šiandieną yra Tarybų Sąjungoje, ypač kai ten tebeatstovaujama tokioms visų akivaizdoje griūnančioms organizacijoms, kaip TSKP ir VLKJS. Ir kad šitas parlamentas nebegalės savo funkcijų vykdyti Maskvoje. Čia galbūt ir mūsų problemos vienas naujas aspektas, nes Maskvos požiūriu Lietuvos klausimas yra įstrigęs tam tikroje dogmų sangrūdoje. Nuolat kartojama: tik pagal TSRS Konstituciją, nors ji Lietuvai buvo primesta anksčiau, bet negalioja nuo kovo 11 dienos. Bet tokia formulė buvo priimta III deputatų suvažiavime didelio pykčio, emocinio pakilimo atmosferoje. Tą, žinoma, ir skatino neapykantos broliai interfrontininkai. Iš čia yra tas nuolatinis, nepajudinamas ultimatumas Lietuvai. Mes išmokome gyventi su tuo ultimatumu. Priklausomai nuo pasikeitimų Rusijoje, matyt, atsiras naujų aspektų ir šituo atžvilgiu.
Vakaruose mes matome ne mažėjantį, o turbūt didėjantį Lietuvos problemos aktualumą, kuris vis labiau suvokiamas kaip politinių, moralinių ir kitokių intencijų patikrinimas: kas iš tikrųjų yra kas ir kas už ką pasisako. Ir nuo to nebegali pasitraukti ir įgudę pragmatiški politikai. Aiškiai naujas dalykas Europos dėmesys, Europos didžiųjų politikų dėmesys Lietuvai. Tai tam tikras ir svorio centro pasikeitimas arba pasidalijimas. Tuo pat metu matome, kad ir Jungtinės Amerikos Valstijos nepasitraukia. Šitokių būgštavimų galėjo būti. Nepasitraukia nuo aktyvios politikos dėl Lietuvos. Rytoj Vašingtone Baltuosiuose rūmuose numatytas Kazimieros Danutės Prunskienės priėmimas pas prezidentą Dž. Bušą. Jame dalyvaus Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas daktaras Vytautas Bieliauskas. Priimant Kazimierą Danutę Prunskienę, pabrėžiama, kad ji yra Lietuvos demokratiškai išrinkto ir tautai atstovaujančio parlamento deputatė. Manau, tai paliudija, kad neblogai padarė mūsų Aukščiausioji Taryba, radusi tuo ir vienu kitu panašiu atveju kompromisinį sprendimą ir neatėmusi deputatų mandatų mūsų ministrams. Be kita ko, Pasaulio lietuvių bendruomenė atidarė pagalbos Lietuvai sąskaitą. Į ją per porą dienų įvairiose šalyse gyvenančių lietuvių atsiųsta dešimtys tūkstančių. Tai yra tik pradžia, o greta to žinome apie kitas sąskaitas ir paramos organizacijas Švedijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur. Ir kokį tos paramos, iniciatyvos turės realų materialinį poveikį sunkumų metu, tai mes pamatysime, bet politinį poveikį jos tikrai turi didelį ir yra didžiai reikšmingos. Mums labai svarbu, kad toje norimos Lietuvai teikti pagalbos sąveikoje suaktualėtų ir, be abejo, labai suaktualės dėmesys mūsų sienoms. Ar mūsų sienos yra mūsų sienos?Ar mes esame šalis, kuri nori ir gali būti atvira pasauliui, ar ji yra dirbtinai uždarinėjama naujomis geležinėmis uždangomis? Be kita ko, apie pagalbą daug kalba užsienio įžymūs žmonės, kreipiasi kitų šalių įtakingi politikos veikėjai ir visi prašo būtiniausių dalykų konkretaus sąrašo. Mūsų Ministrų Taryba ir antiblokadinė komisija turi tokį sąrašą. Turėtų būti dar konkretesnis ir glaustesnis sąrašas tų dalykų, kurių reikia jau šį mėnesį, kurią mums kelia ekonominė blokada, t.y. dirbtinis nedarbas. Na, kita vertus, ta didesnė ar mažesnė pagalba, kurios sulauksime, turi būti orientuota. Mes pabrėžiame - ji turi pereiti į normalią tarptautinę prekybą, į normalius prekybinius ryšius. Taip mes artėtume ne tik prie blokados, bet ir prie politinės izoliacijos sulaužymo, mėginamos mums primesti politinės izoliacijos įveikimo.
Ir štai Europa, kurios iniciatyvą mums įkūnija prezidentų F. Miterano ir kanclerio H. Kolio laiškas. Čia buvo paminėta, kad jį reikėtų apsvarstyti. Dabar aš galvoju, ar jis buvo kur nors išspausdintas? Nes mes šiandieną gyvename gana keistoje visuomenėje: Aukščiausioji Taryba ir Ministrų Taryba neturi savo dienraščio, o politinių grupių laikraščiai pasirenka, ką jiems spausdinti, o ko nespausdinti, o Aukščiausiosios Tarybos deputatus arba kupiūruoja, arba perpasakoja. Taip pat buvo perpasakojamas ir šis laiškas. Ypač TASS’as stengėsi pakreipti taip, kad būtų naudingiau Tarybų Sąjungos politikai, o kai kurie mūsų laikraščiai nubėgo pavymui. Jeigu jūs norėtumėte, aš galėčiau perskaityti tą laišką. Jis yra adresuotas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Pasirašė abu valstybių vadai Paryžiuje balandžio 26 dieną.
“Mes abu vienodai sunerimę dėl situacijos raidos Lietuvoje. Mes norėtume jums apie tai pranešti. Lietuvių tauta nedviprasmiškai pareiškė savo valią įkūnyti nepriklausomybės teisę. Dėl to jai negalima priekaištauti, tačiau istorija sukūrė sudėtingą situaciją, kuri susaistyta daugeliu politinių, juridinių ir ekonominių saitų. Jų išnarpliojimas pareikalaus laiko ir kantrybės, ir reikės panaudoti klasikinius dialogo kelius. Mes taip pat išsakome pageidavimą, kad kuo greičiau prasidėtų pokalbiai tarp jūsų ir tarybinės vadovybės, kad dabartinė krizė būtų išspręsta abiem pusėms priimtinu būdu. Tokių derybų pradžia, be abejo, palengvėtų, laikinai sustabdžius pasekmes jūsų parlamento nutarimų, kurie neprarastų nė trupučio savo vertės, nes remiasi visuotinai priimtu principu - tautų apsisprendimo principu. Mes sveikiname Jus ir t. t."
Į šitą laišką Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas iš karto reagavo ir pateikė bendrą nuomonę spaudai. Mes laikome tai pozityviu žingsniu, kurį reikės papildomai išstudijuoti, konstatuojant, jog mūsų pozicija ir yra, kad kuo greičiau prasidėtų dialogas tarp abiejų suinteresuotų pusių ir konstatuojant pritarimą tam, kad lietuvių tauta nedviprasmiškai pareiškė savo valią ir dėl to jai negali būti daroma jokių priekaištų. Kadangi TASS’as interpretavo kitaip, tai 27 balandžio Prancūzijos užsienio reikalų ministerija atsiuntė papildomą pareiškimą, kurį aš irgi galiu paskaityti.
"Respublikos Prezidento ir kanclerio H. Kolio laiškas Prezidentui V. Landsbergiui neimplikuoja jokio reikalavimo atsisakyti Lietuvos nepriklausomybės. Priešingai - tas laiškas primena apie lietuvių tautos nesvyruojantį pasirinkimą, pabrėžia visuotinai pripažintą tautų apsisprendimo principą, kuriuo pagrįsta Nepriklausomybės deklaracija. Siūlomas tik priemonių, kurių buvo imtasi, pasekmių sustabdymas, kad galėtų prasidėti derybos. Vilniaus valdžia, su kuria diplomatinės tarnybos turi nuolatinį ryšį, šiuo požiūriu nesuklydo."
Labai daug komentarų jau susilaukė šitas laiškas ir jo paaiškinimas. Mes taip pat turėjome ne kartą komentuoti, kad pritardami tokiai pasekmių, kitaip sakant, vėlesnių dokumentų pristabdymo formulei, jei to reiktų, jeigu imtumės tą svarstyti ir taip nutartumėme, visų pirma turėtume sukonkretinti apie ką kalbama. Apie ką galėtų būti kalbama, kas yra tos konkrečios pasekmės, nes negali būti pristabdytas Ministrų Tarybos suformavimas ir darbas, nors tai irgi yra pasekmės. Mes kuriame savo valstybę, remdamiesi kovo 11 dienos nutarimais. O kai kurie aktai, kai kurie nutarimai, kurie galbūt Tarybų Sąjungai arba jos piliečiams atrodo gyvybiškai svarbūs, be abejo, galėtų būti komentuojami, svarstomi, koreguojami arba pristabdomi tam laikotarpiui, kuris reikalingas pradėti konkrečias derybas, jeigu toks laikotarpis būtų numatytas. Štai maždaug tokia dvasia yra parengtas ir mūsų atsakymas. Jį mes rengėme, svarstėme, kaip jums žinoma, keletą dienų, Prezidiumas dirbo kiekvieną dieną visą šitą savaitgalį ir vakar, ir gegužės pirmąją. Apsvarstėme tokio pobūdžio atsakymą, kurio politinė intencija - priimti visa tai, kas priimtina, ir priimti taip pat Europos valstybių iniciatyvą dalyvauti sprendžiant mūsų problemą. Reikia suprasti, kad jų iniciatyva, tai nėra dviejų praeivių padarytas gestas, po kurio galima nueiti toliau ir negalvoti, kas iš to išeis. Aš manau, kad tų valstybių vadai taip negalvoja, o ir mes neturime pagrindo taip žiūrėti į situaciją ir į jų norą dalyvauti. Todėl aš tą atsakymą jums, tikiuosi, tam tikrai aprobacijai dabar galiu perskaityti, nes mums reikia išsiųsti tekstą. Čia perskaitysiu laiško prancūziškąjį variantą, nes siunčiame prezidentui F. Miteranui ir kancleriui H. Koliui. Be abejo, jų kai kurios detalės turi skirtis.
"Pone Prezidente, valstybės ministro pareiškimuose ir bendrame Jūsų ir kanclerio H. Kolio laiške išreikštas pageidavimas, kad prasidėtų pokalbiai tarp Vilniaus ir Maskvos, kuriais būtų pasiektas visoms pusėms priimtinas sprendimas. Toks pat yra didis Lietuvos troškimas. Siekdama dialogo, ji patvirtina, kad galima derėtis visais klausimais, išskyrus Lietuvos valstybės 1990 m. kovo 11 dieną atstatytą nepriklausomybę. Pasitikėdami Prancūzija ir Vokietija, taip pat kitomis Vakarų demokratijomis, kad jos parems Lietuvos demokratiją, prašome Jūsų perduoti Sovietų vadovybei mūsų sutikimą apsvarstyti idėją laikinai sustabdyti tas Lietuvos Respublikos suverenaus parlamento priimtų nutarimų pasekmes, kurios labiausiai kliūva Sovietų vadovybei. Aš Jus, pone Prezidente, prašau priimti mano didžiulės pagarbos užtikrinimą.”
Štai toks parengtas laiškas, kuris gali būti šiandien išsiųstas. Jo projekto variantas jau yra Paryžiuje. Po jūsų aprobacijos Egidijus Bičkauskas diplomatiniais kanalais įteiks originalą.
Na, aš noriu dar pasakyti ir keletą tokių baigiamųjų žodžių. Koks yra mūsų uždavinys? Mūsų pagrindinis uždavinys yra nesuskilti, nesiblaškyti. Tarp mūsų yra nerimo, yra klausimų, yra minties, darbo ir ieškojimų. Ką mes turėtume daryti, susidūrę su blokada, grasinimais? Kai kas sako, kad reiktų keisti liniją, bet niekas nepasako konkrečiai. Nenorėčiau, kad mes tokius abstrakčius žaidimus tęstume. Turbūt politinę padėtį svarstysime kitą dieną. Ir reiktų ją svarstyti labai konkrečiai, jeigu kas nors turi konkrečių pasiūlymų. Aš nemanau, kad kas nors pasiūlytų atsisakyti kovo 11 dienos nutarimų. To be paliovos reikalauja Maskva. Kalbama apie politinį manevrą. Iš tikrųjų mes darome gana daug, aš manau, darome, ką galime. Mūsų manevrai yra ties betonine siena. Mes galime manevruoti iki sienos. Ir tą darome. Mums siūlo, vaizdingai kalbant, grįžti atgal į narvą, į juridinį narvą, į blogesnį negu kad buvome, nes tada su mumis pradėtų kalbėti, kaip ir kada mus galbūt galės išleisti. Tai, žinoma, yra nepriimtina, ir aš manau, kad tie žmonės, kurie siūlo, irgi labai gerai žino, kad tai yra nepriimtina. Todėl žodis kompromisas, apie kurį vieni prabylame kaip ieškotiną dalyką, kiti - su nepakantumu, aš manau, irgi turi būti labai gerai suprantamas ir apibrėžiamas. Aš jau vieną kartą esu atsakęs į klausimą dėl kompromiso. O atsakiau taip: kompromisas yra tai, kas galima; negalimas kompromisas jau ne kompromisas, o kapituliacija. Kada svarstome tuos klausimus tarpusavyje, grupėse, komisijose ir kai svarstysime čia, Aukščiausiojoje Taryboje, norėčiau, kad prisimintume turbūt pagrindinį dalyką - kas mūsų priešas ir kur yra mūsų Tėvynė? Mūsų priešas - irzlumas, ambicijos, pyktis, kai kada net juoda neapykanta. Mes stiprūs, kai einam be pykčio, be neapykantos, kai einam teigdami ir kurdami, įveikdami savo grupines ambicijas, nepasitikėjimą, kurio yra tarp mūsų. Bet pasikliaukime žmoniškumu ir bendru tikslu, kuris turi būti neišmatuojamai didesnis už viską. Ačiū.
Č. Juršėnas. Ar galima būtų paklausti?
Pirmininkas. Prašom.
Č. Juršėnas (Š v e n č i o n ė l i ų r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Galimas daiktas, kad ir jūs girdėjote užsienio radijo stotis gana vieningai pranešant, kad Ministrė Pirmininkė K. D. Prunskienė, būdama Šiaurės Amerikoje, lyg ir pareiškė, jog jinai pritarianti idėjai įšaldyti būtent kovo 11 dienos sprendimus. Tai ar tai tikras pranėšimas? Gal jūs turite geresnių patikrintų pranešimų? Aš tiktai radiju rėmiausi. Ir, jeigu tikrai būtent toks pranešimas buvęs, tai ar čia jos iniciatyva atsirado būtent Šiaurės Amerikoje, ar tai išankstinė pozicija, suderinta čia, Vilniuje?
V. Landsbergis. Mes galėsime jos pačios paklausti pirma pasitaikiusia proga. Matome, kad labai dažnai yra painiojami lyg ir netoli viens kito esantys, o iš tikrųjų visiškai skirtingi dalykai. Tai yra kovo 11 dienos nutarimų atsisakymas arba įšaldymas (laikinas atsisakymas, visiškas atsisakymas ir įšaldymas iš esmės beveik tas pats) ir tų nutarimų pasekmių, kitaip sakant, vėlesnių aktų peržiūrėjimas. Čia aš jau kalbėjau, kad jau tada susidaro konkreti tema: apie ką gali būti kalbama, kas kam kliūva? Vardan derybų mes galime tą svarstyti. Bet vakar jau buvo tokios dvi labai didelės antys, skraidančios toli po pasaulį. Reikėjo atsakinėti ir aiškinti, kad tai antys. Ši yra trečioji. Aš mačiau tekstą. Ten yra garantijų sąvoka, apie kurią mes tarpusavyje kalbėdavomės. Gali būti, kad gerbiamoji K. D. Prunskienė yra panaudojusi tarptautinių garantijų, taip sakant, tokį pageidavimą arba reikalą bet kuriuo mūsų kompromiso, sakykime, laikinojo kompromiso požiūriu. Bet aš nemanau, kad ji būtų kalbėjusi apie Nepriklausomybės akto sustabdymą.
Aš manau, kad čia yra eilinis žurnalistų iškraipymas, kai nejaučiami niuansai.
Pirmininkas. Dar vieną minutėlę. Deputatas L. Šepetys.
L. Šepetys (V i e v i o r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Gerbiamasis Pirmininke, ar jūsų perskaitytas atsakymo tekstas diskutuotinas, ar jau jis, taip sakant, tik mums susipažinti?
V. Landsbergis. Aš norėčiau taip įsivaizduoti: būtų gerai, jeigu mes nepradėtume jo redaguoti. Mes jį svarstėme gana ilgai ir buvo daug ilgesnių to laiško variantų. Galima būtų daug ką pridėti.
L. Šepetys. Jeigu galima, vieną abejonę?
V. Landsbergis. Taip.
L. Šepetys. Dėl vietos, kur prašome perduoti Sovietų vadovybei, man taip regis, ponas F. Miteranas ir H. Kolis tarytum atsiduria tokioje savotiškoje sunkioje padėtyje. Tarytum mes kalbamės su jais, o ne su Maskva. Ar negalima buvo taip, kad mes atsakysime jums ir savo ruožtu patys informuosime Maskvą ir panašiai. Žodžiu, prašau atleisti, bet kad, na, kaip nors neapsunkintume Paryžiaus ir Bonos. Tokią abejonę aš išsakau.
V. Landsbergis. Aš suprantu jūsų mintį. Mes galime būti labai dėmesingi ir stengtis nieko pasaulyje neapsunkinti, bet mes jau apsunkinome. Mes tada turėjome visiškai nieko nedaryti - būtume buvę labai geri.
L. Šepetys. Ne, ne, jokiu būdu ne taip. Bet kad neišeitų, jog mes jau su Maskva nekalbame, o tik su Paryžiumi ir Bona. Na, bet jūs galbūt ilgiau svarstėte. Aš tik suabejojau.
V. Landsbergis. Man regis, jie patys ėmėsi tam tikros naštos savo iniciatyva. Na, ir į tai galima atsakyti. Ir kad ta iniciatyva neužgestų, čia yra tokia intencija.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas L. S. Razma dar norėjo paklausti.
L. S. Razma (Ž i r m ū n ų r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Norėjau paklausti, ar Prezidiumas turi informaciją apie Lietuvos visuomenės žmonių reakciją į mūsų priimtus sprendimus, į padėtį Lietuvoje? Taip pat norėčiau pritarti deputato L. Šepečio nuomonei dėl tos vietos laiške F. Miteranui. Ar nereikėtų prašyti panaudoti didžiulį Prancūzijos tarptautinį autoritetą, kad paveiktų Tarybų Sąjungos vadovybę pradėti dialogą, o ne prašyti perduoti?
V. Landsbergis. Tai mes tada dar labiau apsunkinsime. O informacijos Aukščiausiojoje Taryboje iš tiesų neturime. Aš čia jau esu minėjęs ir anksčiau, kad būtų labai gerai, jeigu turėtume sociologinių tyrimų tokią tarnybą ar panašiai. Iš dalies tą pavaduoja deputatų kontaktai su savo rinkėjais, laiškai, telegramos iš žiūrovų ir klausytojų. Galbūt reikia kokio nors apibendrinimo, bet tada norėtųsi išgirsti ir deputatų nuomonių.
Pirmininkas. Deputatas V. Žiemelis?
V. Žiemelis (R a g u v o s r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Gerbiamasis Pirmininke, ar kartais jūs nepakliūsite į keblią padėtį, galima sakyti, įsipareigodamas, kad suspenduosit kai kurių mūsų priimtų sprendimų veikimą? Aš analizavau mūsų priimtus sprendimus ir bent aš neradau, ko gero, tokių, kuriuos jūs galėtumėte sustabdyti: jie vienas su kitu susiję. Tai organizmas. Galbūt vieną tiktai galima, o taip... Ar jūs ne per daug įsipareigojate? Aš bent taip nedaryčiau.
V. Landsbergis. Aš supratau jūsų abejonę ir galiu perskaityti tą svarbiausią vietą. Tai yra mūsų sutikimas apsvarstyti idėją laikinai sustabdyti tas pasekmes, kurios labiausiai kliūva Sovietų Sąjungos vadovybei. Mes norime, kad pradėtų kalbėti ir Sovietų Sąjungos vadovybė. Palaukit, yra labai aiškiai pasakyta, kad apie kovo 11 dieną kalbos nėra. O ji labiausiai kliūva. Na, jūs to nedarytumėte, o aš manau, kad čia nėra per didelis įsipareigojimas.
Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Gerbiamasis Pirmininke, ar aš teisingai supratau, kad jūs siūlote balsuoti dėl teksto. Aš tikiuosi, nes buvo pasiūlymų... Kokią jūs siūlote išeitį?
V. Landsbergis. Kokią išeitį siūlo Taryba? Pritarti? Jeigu bus diskusijos su redagavimu, pasiūlymais, tai mes labai ilgam įklimpsime. Aš nemanau, kad Prezidentas F. Miteranas būtų svarstęs savo laišką Prancūzijos asamblėjoje.
Pirmininkas. Ačiū. Tada aš klausiu šitaip. Ar kas nors iš deputatų kategoriškai prieštarautų ir prašytų balsuoti prieš laiško tekstą arba už jo sulaikymą? Ar yra tokių pasiūlymų? Nėra. Ačiū.
Balsas iš salės. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo kalbėta, aš tiktai norėčiau paprašyti sekretoriatą, kad to F. Miterano ir H. Kolio laiško tekstas būtų išdalintas visiems deputatams. Ir ne tik laiškas, bet ir tas Prancūzijos užsienio reikalų ministro komentaras.
Pirmininkas. Ar jūs prašot H. Kolio ir F. Miterano laiško atsakymo?
Balsas iš salės. Ir to, ir to. Ir spaudoje paskelbta, bet ir mes visi jį turėtume turėti ir. . .
Pirmininkas. Ačiū. Aš manau, kad tai įgyvendinama, ir po pietų, tikiuosi, deputatai galės gauti tekstą. Ačiū gerbiamajam Pirmininkui ir klaususiems. Dabar prašau į tribūną valstybinės komisijos blokados pasekmėms įveikti pirmininko pavaduotoją deputatą Č. V. Stankevičių, o po to Valstybės atkūrimo komisijos pirmininką deputatą G. Šerkšnį.
Valstybinės komisijos priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti pirmininko pavaduotojo Č. V. Stankevičiaus pranešimas apie komisijos veiklą
Č. V. Stankevičius (M u r a v o s r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji pirmininkaujantys! Komisijos pirmininkei esant svarbioje valstybinėje kelionėje, turiu garbės jums trumpai pranešti apie jūsų sudarytos komisijos darbą.
Sudarant šią komisiją buvo nuspręsta, jog jos uždavinys yra rengti svarbiausius sprendimus, antiblokadinių priemonių planus. Komisija šį uždavinį vykdo. Komisija posėdžiauja, kai yra Vyriausybės arba jos pačios iniciatyva parengtų strateginių sprendimų. Taip pat kiekviename posėdyje išklausoma Vyriausybės narių informacija apie padėtį Lietuvos ūkyje. Jūs žinote, komisija svarstė Vyriausybės nutarimus, kurie vėliau buvo priimti, dėl priemonių ūkio veiklai ir gyventojų aprūpinimui ekonominės blokados sąlygomis stabilizuoti, dėl priemonių reguliuoti pinigų cirkuliaciją, parengė ir priėmė valstybinio-visuomeninio blokados fondo nuostatus, pateikė pasiūlymų dėl šio fondo disponavimo komisijos sudarymo. Tie pasiūlymai galutinai buvo patvirtinti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu. Komisija bendradarbiauja su Aukščiausiosios Tarybos nuolatinėmis komisijomis, ypač su Ekonomikos ir Biudžeto, komisijomis, kurios teikia reikšmingą pagalbą ir per savo narius, įeinančius į valstybinės komisijos sudėtį, ir per kitus nuolatinės komisijos deputatus. Valstybinė komisija sukūrė tokius nedidelius štabus, jeigu taip galima pavadinti, sudarinėja darbo grupę, sutvarkė, nors dar ne iki galo, informaciją ir ryšius. Paskutiniame posėdyje buvo nuspręsta, kad šią ir kitą savaitę reikia apsvarstyti atskiras problemas, ir tam turi būti parengti priemonių planai. Pirmiausia kuro ir energetikos, finansų ir bankų veiklos, taip pat pirmutinių ekonominių priemonių rinkai palaikyti dabartinėmis sąlygomis planai. Vakar dalis komisijos narių susitiko su energetikos ministru ir susitarė, kad jisai rytdienos popietiniame posėdyje jau pateiks pagrindinius samprotavimus dėl galimybių, dėl strategijos parengti Lietuvos naftos ūkį, dėl naftos pirkimo iš užsienio ir iškrovimo Klaipėdos uosto naftos bazėje. Jūs žinote iš Vyriausybės informacijos, kad ši bazė rekonstruojama, ir greitai ji bus paruošta iškrauti naftą. Gegužės viduryje galės paimti iki dešimties tūkstančių tonų naftos per parą.
Vakar mes pavedėme ministrui plačiau išnagrinėti problemą, turint omenyje ir tai, ką reikia padaryti Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje, kad būtų pakankamos galimybės naftos produktus sparčiai išpilti iš cisternų, taip pat įvertinti geležinkelio maksimalias galimybes praleisti sąstatus su nafta į Mažeikius, o perdirbtus naftos produktus - į Klaipėdą. Tada mes galėsime tiksliai ir aiškiai žinoti, kokius kiekius naftos bus galima perdirbti Mažeikių įmonėje, taip pat gausime komercinį šitos prekybos įvertinimą. Tam ministras žadėjo organizuoti darbo grupę. Rytojaus dienai esame numatę su Lietuvos banko valdytoju vėl grįžti prie finansinių ir bankų veiklos problemų, nes šis klausimas yra taip pat vienas iš svarbiausių. Turima omenyje, kad ne tik šio banko valdytojas ir kiti Lietuvos bankai rūpinasi, bet ir kitų Lietuvos bankų vadovai rūpinasi bankinių operacijų pertvarkymu, jų perkėlimu į Lietuvą, korespondentinių sąskaitų atidarymu ir kitais dalykais. Galbūt teks apsvarstyti, ar nereikia patikslinti Vyriausybės priimtų sprendimų dėl kai kurių operacijų, susijusių su grynų pinigų apyvartos sureguliavimu. Aš nenorėčiau kalbėti tuo klausimu plačiau. Mūsų komisijos narys G. Vagnorius ypač rūpinasi, kad būtų parengtos neatidėliotinos priemonės rinkai palaikyti dabartinėmis sąlygomis. Ne tik G. Vagnorius ir mūsų komisijos narys K. Antanavičius, bet ir visa Ekonomikos komisija padeda šitame darbe. Komisijos štabas turi ryšį su Lietuvos žmonėmis, yra paskelbti telefonai, galimas ryšys telefaksu. Daug žmonių rašo, skambina, pateikia nemažai pasiūlymų, kurie gali būti įgyvendinti ateityje, nemažai kritikuoja, kad ne visi Lietuvoje suprato taupaus gyvenimo ir taupymo reikalingumą. Žmonės siūlo, kaip galima taupyti išteklius, žaliavas, medžiagas. Mūsų štabo darbuotojai, kurių keletas labai nuoširdžiai dirba (jų yra nedaug), tuos pasiūlymus sutvarko, klasifikuoja, ir jie pateikiami Vyriausybei, kad būtų galima panaudoti, duoti nurodymus arba padaryti reikalingus parėdymus. Kai kurie pasiūlymai, matyt, galės būti panaudoti rengiant įstatymus. Daug žmonės kritikuoja, jog ministerija ir kiti valdininkai, daugelis kurių yra pasilikę savo ankstesniuose valdžios ar administracijos postuose, dar nekelia sau reikalavimų dėl tam tikrų susisiekimo nepatogumų šiuo laikotarpiu. Manau, esu įpareigotas dar kartą viešai priminti ir perspėti tuos pareigūnus, kad reikia visiems keisti požiūrį į kuro naudojimą, taip pat pakeisti kai kuriuos įpročius.
Valstybinė komisija neturi tikslo pakeisti Vyriausybės veiklą, neduoda tiesioginių nurodymų, apeidama Vyriausybę. Bendradarbiavimas su Vyriausybe yra normalus ir manau, kad pasiteisino Aukščiausiosios Tarybos sprendimas sudaryti komisiją, kurioje dalyvautų Vyriausybės nariai ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Kiti ministrai prireikus dalyvauja komisijos darbe. Taip operatyviai priimti sprendimus ir juos vykdyti nėra kliūčių. Galbūt kiek lėtesnis būtinumo vykdyti tuos sprendimus suvokimas žemesnėse administracinėse grandyse arba įmonėse ir organizacijose. Komisija, kaip ir visas parlamentas, visa Vyriausybė, daug dėmesio taip pat skiria tiesioginių prekybinių, komercinių ryšių užmezgimui su partneriais Tarybų Sąjungoje ir kitose šalyse. Mes jau gavome Vyriausybės parengtą sąrašą svarbiausiųjų medžiagų ir žaliavų, kurių Lietuva ieško, ir Lietuvos produkcijos, kuri siūloma parduoti savo partneriams tiesioginio ekonominio bendradarbiavimo pagrindu. Manau, kad deputatai, kurie vyks susitikti su Tarybų Sąjungos respublikų deputatais, galėtų pasinaudoti šita medžiaga. Jos atvirai spaudoje neskelbsime dėl suprantamų priežasčių. Komisijose kiekvienas deputatas ją galėtų gauti. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, tikiuosi, kad klausimų daug neturėsite, nes turėtume iki pertraukos išklausyti dar ir deputato G. Šerkšnio pranešimą. Tikiuosi, kad neaiškumus galima išsiaiškinti su deputatu Č. Stankevičium asmeniškai. Ačiū. Prašom, deputate G. Šerkšny.
Valstybės atkūrimo nuolatinės komisijos pirmininko deputato G. Šerkšnio pranešimas apie komisijos parengtą nepriklausomybės įtvirtinimo planą
G. Šerkšnys (G i r s t u p i o r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Daug klausimų dabar žmonėms kyla dėl strateginio planavimo darbų vykdymo. Ar jie yra vykdomi Aukščiausiojoje Taryboje? Kaip jie vykdomi? Atskiros komisijos šiuos darbus vykdo. Reikia, mūsų komisijos nuomone, labiau koordinuoti tuos darbus. Ir dėl to mūsų komisija paruošė tokį nepriklausomybės įtvirtinimo planą. Aš jums perskaitysiu, kokius klausimus kurios komisijos turėtų nagrinėti. Šis planas paruoštas atsižvelgiant ir į komisijų įdirbius. Iš to, kas buvo sužinota apklausiant komisijų narius, aišku, kad tuose darbuose gali dalyvauti ir kitų komisijų nariai, taip pat papildyti šitą planą. Čia tiktai supažindinimas su šiuo planu. Mes savo komisijoje šį planą padalinom į keturias dalis.
Pirmiausia užsienio politikos srityje būtų diplomatinės ir konsulinės tarnybos organizavimas. Turėtų dirbti Užsienio reikalų ministerija ir Užsienio reikalų komisija.
Antra, tai yra tarptautinių ryšių atnaujinimas ir plėtojimas. Čia Užsienio reikalų komisija, Švietimo, mokslo ir kultūros komisija ir kitos komisijos. Į šią temą, mūsų nuomone, turėtų įeiti ir, pavyzdžiui, kūrybinių organizacijų įstojimas į tarptautines organizacijas, ir Lietuvos Respublikos įstojimas į įvairias tarptautines organizacijas, ir taip toliau.
Krašto apsaugos sritis. Keturios potemės. Sienos ir jų apsauga. Tais klausimais dirba Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos departamentas, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija. Vidaus apsaugos dalinius kurtų Krašto apsaugos departamentas ir Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija. Miliciją reorganizuotų Krašto apsaugos departamentas, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija ir Teisinės sistemos komisija. Tarybinės armijos Lietuvoje statusą paaiškintų ir parengtų Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija ir Valstybės atkūrimo komisija.
Vidaus politikos sritis. Yra 6 potemės. Pilietybės įstatymo realizavimas - tai Teisinės sistemos ir Valstybės atkūrimo komisijos (kaip tik Prezidiumo posėdyje tas klausimas buvo aptartas ir priimtas nutarimas). Lietuvos piliečių tarnybos tarybinėje armijoje klausimai - Valstybės atkūrimo komisija, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija ir Teisinės sistemos komisija. Čia, suprantama, įeitų ir Lietuvos piliečių, tarnaujančių už Lietuvos ribų, teisių įvertinimas, jų grąžinimas į Lietuvos Respubliką ir galbūt jų dalyvavimas, kuriant Lietuvos krašto apsaugos sistemą. Imigracijos reguliavimas - Valstybės atkūrimo komisija, Savivaldybių reikalų komisija, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija. Įvairūs socialiniai klausimai - Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijai. Mokslo ir švietimo sistemos reorganizavimas - Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos kompetencija. Kultūros plėtojimas - taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros klausimų komisijai.
Ir ketvirtoji klausimų grupė būtų ekonomika ir finansai. Yra 9 klausimai, bet galbūt Ekonomikos ir Biudžeto komisijos norėtų išplėsti tą klausimų ratą. Pagrindinis klausimas yra nuosavybės santykių reguliavimas - Teisinės sistemos ir Ekonomikos komisijos. Ūkio pertvarkymas - Ekonomikos, Biudžeto, Agrarinė ir Valstybės atkūrimo komisijos. Transporto ir ryšių sistemos reorganizavimas - Ekonomikos komisija. Nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas - Ekonomikos ir Biudžeto komisijos. Banko ir kredito sistemos reorganizavimas - Ekonomikos ir Biudžeto komisijos. Muitų sistemos sukūrimas - Ekonomikos, Biudžeto, Užsienio reikalų ir Teisinės sistemos komisijos. Baltijos rinkos realizavimas - Ekonomikos ir Valstybės atkūrimo komisijos. Ekonominiai ryšiai su TSRS - Ekonomikos ir Valstybės atkūrimo komisijos. Ir ekonominiai ryšiai su kitomis užsienio valstybėmis - Ekonomikos, Valstybės atkūrimo ir Užsienio reikalų komisijos.
Čia yra parengtas tiktai preliminarinis planas. Aišku, kad jį reikia plėsti ir suteikti jam esmę. Tai kaip tik yra komisijos darbo kompetencija. Mūsų nuomone, reikėtų prie Valstybės atkūrimo komisijos ar atskirai įkurti strateginio planavimo ir prognozavimo grupę. Joje galėtų dalyvauti mūsų komisijos ir Prezidiumo rimti atstovai. Toje komisijoje norėčiau matyti gerbiamąjį Č. V. Stankevičių, jei būtų galima, ir Pirmininką, jeigu turėtų laiko. Kadangi tai būtų strateginis prognozavimas ir būtų svarbių ekonominių klausimų, tai turėtų dalyvauti ir gerbiamasis G. Vagnorius, K. Antanavičius ir V. P. Andriukaitis. Aš pateikiu tik tokį pasiūlymą, kad sudarytume tokią strateginio prognozavimo ir planavimo grupę. Prašyčiau įvairių komisijų - žinau, kad jos turi nemažą įdirbį,- jeigu galima pateikti tiesiog savo darbų metmenis, kad tas planas įgytų turinį. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Dabar, man regis, kaip tik laikas bandyti susitarti dėl to, kad penktadienį iki pietų darytume specialų posėdį aptarti tuos klausimus, kurie buvo iškelti visų trijų šios dienos pranešėjų pasisakymuose. Matyt, galėtume spręsti ir dėl tokios strateginio planavimo grupės ar laikinosios komisijos sudarymo, kaip pasiūlė deputatas G. Šerkšnys, ir aptarti visus kitus dalykus. Būtų iš esmės tam tikra variacija anksčiau deputato Č. Juršėno siūlyto politinės padėties aptarimo, kuris galėtų būti kas savaitę ar kas antrą savaitę - tiek, kiek reikės. Kadangi ši savaitė yra trumpesnė negu kita, mes turėtume vis dėlto padirbėti penktadienį. Na, o po to kurie suspės išvykti pas rinkėjus, tie galės tą padaryti. O kiti turėtų atsiprašyti. Ar jūs sutinkate išplėsti šios savaitės darbotvarkę penktadienį iki pietų. Ar yra prieštaravimų? Prašom.
Balsas iš salės. Norėčiau štai ką pasakyti. Aš už tai, kad būtų išplėsta dienotvarkė, bet ar vis dėlto nebūtų geriau, kaip pasiūlė deputatas V. Žiemelis, H. Kolio ir F. Miterano laišką bei politinę situaciją svarstyti rytoj po pietų. Kodėl rytoj? Todėl, kad šitas laiško svarstymas užtruktų pakankamai ilgai. Ne mažiau kaip pusdienį galbūt. Reikės parengti atitinkamą dokumentą. Tai taip pat užtruks. Ir galbūt, jeigu nespėtume ketvirtadienį, mes galėtume pabaigti penktadienį. O penktadienį pradėję, nežinia, kada baigsime. Ir apskritai savaitės pabaiga visada būna tokia truputį nervinga. Ne visada būna kvorumas. Todėl aš siūlyčiau būtent ketvirtadienį šitą klausimą. O kitus klausimus ir teisėjų, tarėjų tvirtinimą nukelti į penktadienį.
Pirmininkas. Aš asmeniškai mielai su tuo sutikčiau, bet kai kurių komisijų pirmininkų nuomone, galbūt ne visi suspės rytdienai pasiruošti. Jeigu deputatai mano, kad laiko pasiruošti užteks, be jokios abejonės, galima šį pasiūlymą priimti. Ar nori kas nors pasisakyti dėl svarstymo laiko?
Balsas iš salės. (N e g i r d ė t i .)
Pirmininkas. Jie nieko nesprendžia, jie tiktai siūlo. Aš tik sakau jų nuomonę ir visiškai jos neperšu. Tik perduodu. Jeigu niekas daugiau nenori pasisakyti, tada prašau pasiruošti balsuoti dėl dviejų variantų. Kas už tai, kad pradėtume minėtą politinės padėties svarstymą rytoj ir atidėtume į penktadienį tai, ko nespėsime pagal darbotvarkę. Antrasis variantas - pradėti svarstyti ketvirtadienį. Kas už tai, kad pradėtume?
V.Landsbergis. Aš noriu tiktai pasakyti, jeigu deputatai manytų, kad svarstant politinę padėtį, yra reikalinga man dalyvauti, tai tada reiktų poryt. Ne rytoj, o poryt.
Pirmininkas. Pirmas variantas - svarstyti penktadienį nuo ryto iki pietų. Antras variantas - pradėti svarstyti rytoj po pietų. Taigi kas už tai, kad pradėtume svarstyti penktadienį, prašau pakelti mandatus.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 51.
Pirmininkas. Kas už tai, kad pradėtume svarstyti ketvirtadienį po pietų, prašau pakelti mandatus.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 31.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 3.
Pirmininkas. Ačiū. Penktadienį 10 valandą plenarinis posėdis skirtas šitam.
AT kreipimosi į Latvijos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą priėmimas
Gerbiamieji deputatai! Jums yra išdalintas kreipimosi į Latvijos Aukščiausiąją Tarybą projektas, kurio iniciatorius yra deputatas R. Gudaitis. Prašau tuos deputatus, kurie turi pastabų šitam tekstui ir norėtų jį pataisyti, dabar trumpam susirinkti prie deputato R. Gudaičio, pasakyti savo pastabas, kad mums nereikėtų redaguoti plenariniame posėdyje. (Š u r m u l y s s a l ė j e.)
Ar yra, kas norėtų redaguoti, kas randa iš esmės kokių nors klaidingų teiginių? Jeigu nėra, tada labai gerai. Prašau tada balsuoti, kas už tai, kad toks... Aš nebent galiu perskaityti, kad Lietuvos žmonės, kurie dabar klauso radiją, galėtų išgirsti.
"Latvijos Aukščiausiajai Tarybai. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba sveikina jūsų demokratiškai išrinkto parlamento narius, susirinkusius į pirmąją istorinę sesiją. Sveikina Nepriklausoma Lietuvos Respublika, kurios piliečių valią, išreikštą kovo 11 dieną, šiuo metu beviltiškai stengiamasi palaužti ekonomine blokada ir politiniu spaudimu. Iš gausios baltų giminės telikome dvi sesės prie motinos Baltijos ant Dauguvos ir Nemuno krantų. Mus grūdino istorijos vėtros ir kryžkelės, svetimų valstybių agresija ir uzurpuota valia. Mus įkvepia broliškosios Latvijos geros valios žmonių laisvės ir demokratijos siekiai. Mes dėkingi už neįkainojamą politinę paramą, kuri stiprina Lietuvos kelią į realią nepriklausomybę. Sveikiname ryžtingus žingsnius į glaudų trijų Baltijos valstybių ekonominį ir politinį bendradarbiavimą. Tikimės, kad jūsų sesijos darbas bus vaisingas, kad priimsite sprendimus vardan laisvos Latvijos laisvosios Europos tautų šeimoje. Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma Latvija. Tik būdami kartu nugalėsime." Pasirašo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Prašom balsuoti, kas už šį tekstą. Ačiū. Manau, kad skaičiuoti nebūtina. Kas prieš? Kas susilaikė? Ačiū.
V. Žiemelis. Aš dėl to paties. Reikėtų pasiųsti savo delegaciją į sesiją su sveikinimu.
Pirmininkas. Ar Prezidiumas yra pasirūpinęs tuo? Prezidiumas yra tuo pasirūpinęs ir atstovai bus Latvijoje. Ačiū. Ar galite informuoti, kas važiuoja? Prašom.
V. Landsbergis. Aš esu gavęs asmeninį Pirmininko kvietimą ir noriu nuvykti. Pakviečiau kartu deputatus N. Oželytę-Vaitiekūnienę ir R. Gudaitį. (P l o j i m a i.)
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Šiuo metu salėje yra 103 Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Tikimės, kad po pietų pertraukos jų bus daugiau, o ne mažiau, nes turėtų būti mažiausiai keturi balsavimai. Pietausime iki 15 valandos.