Šešiasdešimtasis posėdis

1990 m. gegužės 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B. J. KUZMICKAS.

 

PIRMININKAS. Aukščiausioji Taryba! Mes vėl tęsime darbą. Ko­kie klausimai mūsų laukia, supažindins gerbiamasis A. A. Abišalas.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.

 

PIRMININKAS. Pagal darbotvarkę mes suspėjome gana sėkmin­gai susitvarkyti su pirmuoju klausimu rytiniame posėdyje. An­trasis - Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus sky­rimas. Pagal patvirtintą statutą kandidatūras pateikia valdyba. Valdybą buvo jau šį klausimą apsvarsčiusi, tikėdamasi, kad statutas bus patvirtintas toks arba panašiai toks, todėl leiskite suteikti žodį televizijos ir radijo valdybos išrinktam pirmininkui gerbiamajam L. Tapinui.

LRTV pirmininko L. Tapino pranešimas dėl kandidatų į LRT generalinio direktoriaus postą. Kandidato D. Šniuko kalba ir atsakymai į deputatų klausimus. Diskusijos

 

L. TAPINAS. Gerbiamieji deputatai! Norėčiau keliais žodžiais jums referuoti, iš kokių sudedamųjų dalių susidėjo mūsų valdybos sprendimas rekomenduoti Domijoną Šniuką Lietuvos radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi. Mums padarė įtaką radijuje ir televizijoje atlikti sociologiniai tyrimai, kai, apklausus maždaug penkis šimtus darbuotojų, didžioji dauguma - 86 procentai pasisakė už Domijoną Šniuką. Galbūt jūs pasakysite, kad tai nieko nereiškia. Bet tai reiškia dargi atvirkščiai. Tačiau patikėkite man, radijas ir televizija šiandien yra be galo komplikuotas kolektyvas, kuriame persipynė įvairios politinės pažiūros, ambicijos, pavykę ar nepavykę likimai, todėl toks didelis ir vieningas kolektyvo pa­laikymas, mūsų supratimu, šį tą reiškia.

Antras konkurentas buvo jo programa, kurios aš nekomentuosiu, jūs patys ją galėsite tuoj pat išgirsti. Mums ji pasirodė įdomesnė, realesnė ir laibiau tinkama šiam laikui negu kitų kandidatų. Trečias dalykas - jo organizacinė veikla per palyginti ga­na trumpą laiką. Visų pirma tarptautinių ryšių srityje, kada buvo užmegztos ir pradedamos iš tiesų realizuoti įdomios sutartys su Amerikos, Vokietijos, Suomijos, Lenkijos televizija, kada yra rea­lios galimybės mums išeiti per kosminį palydovą į Europą ir pa­tiems transliuoti. Tai - neperdėdamas pasakysiu - buvo D. Šniu­ko nuopelnas ir atėjus naujam žmogui, turbūt tektų pradėti daug ką iš naujo. Ir ketvirtas dalykas - ta reali televizijos ir radijo produkcija, kurią mes visi žinome ir kuri turbūt labiausiai nulemia vertinant vieną ar kitą kandidatą.

Mums pasirodė šiek tiek keista, kad į šiandieninės Lietuvos radijo ir televizijos laidas nemažai deputatų žiūri perdėm negatyviai, manydami, kad tai yra labai prastos laidos arba kad tai iš viso nėra laidos. Manytume, tokiu atveju reikėtų pagalvoti, kas buvo dar labai neseniai - prieš metus ar pusantrų. Tai - iš tiesų  nepalyginami dalykai demokratijos, viešumo, laidų meniškumo prasme ir mums turbūt ne tik negėda lygintis su latviais, estais ar su tais pačiais lenkais, bet mūsų radijas ir televizija kai kur juos netgi pralenkia.

Ar tai reiškia, kad čia yra viskas gerai? Gink Dieve, ne. Yra klaidų daugiau aiškių, yra mažiau aiškių, tačiau norėčiau pabrėž­ti viena, kad aš nežinau nė vienos šalies (aš tai sakau labai atsa­kingai, kaip radijo ir televizijos katedros vedėjas, šiek tiek studi­javęs literatūrą), kurios gyventojai būtų patenkinti savo televizija. Tai tiesiog taisyklė - sakyti, kad mūsų televizija yra labai bloga. Ir aš esu tikras, kad jeigu mes po metų svarstytume kurio nors kito generalinio direktoriaus darbą, mes surastume jam daugybę priekaištų. Kad televizija galėtų visiems patikti - tai yra utopija. Televizija - ne doleris. Doleris visiems patinka. Tačiau kada aš girdžiu, jog tas nepatikimas remiasi savotiškomis spekuliacijomis, kada bandoma iš nufilmuotos, nenufilmuotos, per ilgai nufilmuo­tos, per trumpai nufilmuotos, ne tuo planu nufilmuotos, neduoto kažkokio skelbimo kažkokiam deputatui sunerti politinę liniją, po­litinį kaltinimą ir pasakyti (tai aš girdėjau savo ausimis ir labai atsakingai tai sakau), kad Lietuvos televizija esanti nepriklauso­mybės reikalo kenkėja ir Lietuvos priešas, man ir mūsų komisijai klausytis iš tiesų yra gana liūdna, nes manytume, kad pirmiausia žmonėse reikėtų ieškoti to, kas yra gero, o tik po to, kas bloga.

Į klausimą, kodėl iki šiol nebuvo daromos radikalios pertvar­kos, reformos radijuje ir televizijoje, turbūt atsakys pats pretendentas. Mūsų nuomone, žmogui, dirbančiam laikinai, kažin ar buvo etiška imtis kažkokių pertvarkų, gal tuo pakenkiant būsimajam radijo ir televizijos direktoriui, kuris galbūt galvoja visai prie­šingai.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad mes toli gražu nemanome, kad Domijonas Šniukas yra kandidatas be trūkumų. Galbūt ne jo naudai kalba ir jo, sakyčiau, toks ramus, santūrus charakteris, nelinkęs į ekstremistinius išpuolius. Tačiau kažkuria prasme tai gal yra ir privalumas. Aš prisimenu, kaip jis buvo skalbiamas už tai, kad atidavė televiziją Sąjūdžiui, pardavė televiziją nefor­malams ir taip toliau. Jis gi į tuos dalykus reagavo gana santū­riai, kaip reaguoja ir šiandien.

Kartodamas, jog, mūsų supratimu, šis pretendentas yra ne be trūkumų, daugumos valdybos narių nuomone, šiuo metu kito pre­tendento mes nematome. Tie žmonės, kurie figūravo mūsų sąra­šuose, mūsų nuomone, yra kur kas blogesni pretendentai į Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus kėdę - labai sunkią, atsakingą ir nelengvą kėdę. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Manau, kad deputatai norės jūsų paklausti. Ar nori kas nors paklausti? Leiskite man jūsų paklaus­ti. Gal jūs galėtumėte patikslinti balsavimo rezultatus jūsų valdyboje, kokie buvo kiti pretendentai ir kaip išsidėstė balsai?

L. TAPINAS. Gerai. Valdyboje iš įvairių šaltinių buvo surinkti pasiūlymai į generalinio direktoriaus postą. Tai buvo gerbiamieji ponai Kaušpėdas, Maliukevičius, Šniukas, Butkus ir Jokūbėnas. Atsisakė dalyvauti nerinkiminėje kovoje gerbiamieji Maliukevi­čius ir Kaušpėdas, neatvyko, nors buvo siūlyta įsijungti į šį pro­cesą, gerbiamasis Čekuolis. Tokiu būdu liko Šniukas, Butkus ir Jokūbėnas, visi trys - Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojai. Iš septyniolikos valdybos narių atvyko trylika. Septyni balsavo už Domijoną Šniuką, už Butkų ir Jokubėną balsavo po tris žmones. Tiesa, ir raštu, ir žodžiu savo nuomonę buvo pasakiusi profesorė Vanda Zaborskaitė, kad ji pasisakanti už Šniuką. Tačiau ji daly­vauti negalėjo, buvo išvažiavusi į Vakarų Vokietiją, ir mes jos bal­so neįskaitėme. Nors formaliai būtų galima galvoti, kad iš ke­turiolikos aštuoni žmonės pasisakė už Domijoną Šniuką.

PIRMININKAS. Deputatas J. Beinortas.

J. BEINORTAS (Žemaičių rinkiminė apygarda). Galbūt aš negerai išgirdau, bet vis tik norėčiau, kad jūs arba patvirtintumėte, arba atšauktumėte savo pasakymą, kad kiti kan­didatai neverti pristatymo.

L. TAPINAS. Nesupratau.

J. BEINORTAS. Aš supratau, kad iš trijų kandidatų, dėl kurių val­dyba balsavo6 jūsų nuomone, tik vienas kandidatas vertas pristaty­mo. Aš teisingai supratau?

L. TAPINAS. Taip, teisingai.

J. BEINORTAS. Vadinasi, atmetate galimybę svarstyti kitas dvi kandidatūras, net ir kitu pateikimu?

L. TAPINAS. Mes nutarėme balsavimo keliu, kad gerbiamajam parlamentui pateiksime vieną kandidatūrą, o jeigu ji bus atmesta, mes rinksimės iš naujo ir vėl ieškosime kitos kandidatūros.

PIRMININKAS. Ačiū jums, gerbiamasis pranešėjau. Prašau Švie­timo, mokslo ir kultūros nuolatinės komisijos pirmininką pateikti komisijos išvadą. ­

S. G. ILGŪNAS (Rimkų rinkiminė apygarda). Švie­timo, mokslo ir kultūros komisija vakar svarstė radijo ir televizi­jos valdybos generalinio direktoriaus kandidatūrą. Komisijos po­sėdyje dalyvavo vienuolika komisijos narių. Buvo diskutuojama dėl generalinio direktoriaus. Nuomonės poliarizavosi. Balsuojant buvo tokie balsavimo rezultatai: pritarti radijo ir televizijos val­dybos siūlomai kandidatūrai, tai yra gerbiamojo D. Šniuko kan­didatūrai. Už balsavo penki komisijos nariai, prieš - keturi, ir du susilaikė. Tokia yra komisijos nuomonė.

PIRMININKAS. Ar kas nors nori paklausti komisijos pirmininką? Ačiū. Minutėlę. Deputatas A. V. Patackas vis dėlto nori paklausti. Prašom.

A. V. PATACKAS (Žaliakalnio rinkiminė apygar­da). Atsiprašau, aš negalėjau dalyvauti komisijos darbe, bet ar tas balsavimas galioja? Nedalyvavo didesnė pusė komisijos narių. Ar pagal reglamentą viskas tvarkoje?

S. G. ILGŪNAS. Viskas tvarkoje. Galioja. Reglamentas - vienuo­lika žmonių. Kvorumas yra.

PIRMININKAS. Jeigu formaliai imtume pagal dabar veikiančius nuolatinių komisijų darbo nuostatus, tai kvorumas buvo pakankamas, bet pagal tuos pačius nuostatus, kad komisija priimtų teisė­tą sprendimą, už jį turi balsuoti daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Bet, man atrodo, čia ir taip pakankamai aiškiai išdėstyta komisijos nuomonė. Deputatas V. Šadreika.

V. ŠADREIKA (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš dėl procedūrinių klausimų.

PIRMININKAS. Prašom.

V. ŠADREIKA. Dėl procedūrinių klausimų. Ne klausimo.

PIRMININKAS. Ar daugiau klausimų nebeturite? Ačiū, gerbiama­sis pirmininke. Prašom.

V. ŠADREIKA. Prieš valandą mes priėmėme Lietuvos radijo ir televizijos statutą. Pagal galiojančią įstatymų įsigaliojimo tvarką šis įstatymas įsigalioja sekančią dieną po jo paskelbimo. Paskelb­tas jis yra šiandien. Todėl esu įsitikinęs, jog generalinį direktorių galima rinkti tik po to, kai įsigalioja įstatymas, pagal kurį jis turi būti renkamas. Taigi šiandien bet kokie generalinio direktoriaus rinkimai negalimi.

PIRMININKAS. Aš apgailestauju, kad gerbiamasis deputatas V. Šadreika mūsų neperspėjo anksčiau, prieš įtraukiant į darbo­tvarkę. Darbotvarkėje tas buvo numatyta ir praėjusią savaitę, ir šiandien.

V. ŠADREIKA. Atleiskite, aš nežinojau, koks bus sprendimas dėl šio įstatymo įsigaliojimo, todėl aš negalėjau prieštarauti. Prieš­tarauju tik tada, kai turiu tam pagrindą.

PIRMININKAS. Ačiū.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima įsiterpti?

PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Prašom.

S. G. ILGŪNAS. Noriu patikslinti gerbiamojo V. Šadreikos pa­siūlymą. Mūsų balandžio trečiąją priimtas nutarimas skamba taip: pasiūlyti Lietuvos radijo ir televizijos valdybai prieš priimant Lietuvos radijo ir televizijos statutą pateikti Aukščiausiajai Ta­rybai tvirtinti kandidatą į generalinius direktorius.

PIRMININKAS. Tai ir buvo padaryta.

S. G. ILGŪNAS. Ir, manau, mes net galėjome svarstyti iš pradžių generalinio direktoriaus kandidatūrą, o tik po to priiminėti statutą.

PIRMININKAS. Prašom.

Č. JURŠĖNAS (Švenčionėlių rinkiminė apygar­da). Aš norėjau patvirtinti tą patį, kad mes turime teisę nagrinėti.

PIRMININKAS. Ar deputatas V. Šadreika reikalauja nutraukti pro­cedūrą? Galbūt jūs dar kartą motyvuotumėte? Ne? Ar kitose ko­misijose svarstyta kandidatūra? Deputatas B. V. Rupeika pava­duoja Mandatų ir etikos komisijos pirmininką. Ar buvo svarstyta?

B. V. RUPEIKA (Širvintų rinkiminė apygarda). Mandatų komisija šios kandidatūros nesvarstė, kadangi iki pas­kutinio momento buvo neaišku, kiek kandidatų bus į šį postą. Jeigu reikalingiausia yra Etikos komisijos nuomonė apie šį žmo­gų, tai mes galime padaryti per penketą minučių ir pareikšti savo nuomonę. Tačiau, manau, lemiamas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos balsas.

PIRMININKAS. Pagal galiojantį reglamentą jūs neprivalote būti­nai apsvarstyti. Jūs privalėsite būtinai apsvarstyti, kai bus pri­imtas naujas reglamentas. Taigi dabar aš tik paklausiau, galbūt buvo svarstyta. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš dabar kai ko nesuprantu. Yra reglamentas, kur parašyta - rinkimai ir kur parašyta - kandidatūros. Tai jei­gu rinkimai, turi būti ne mažiau dviejų. Taip, gerbiamieji. Jeigu yra rinkimai, turi būti ne mažiau dviejų kandidatų.

PIRMININKAS. Visiškai nebūtinai, žinoma. Gerbiamieji deputatai, ar nebuvo svarstyta kitose komisijose? Jeigu ne, prašau preten­dentą į tribūną.

D. ŠNIUKAS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji de­putatai, gerbiamieji kolegos! Matyt, aš savo pasisakymą pradė­siu padėkodamas Aukščiausiajai Tarybai, leidusiai man baigti įga­liojimus, kad jie nebuvo nutraukti kovo 12 dieną. Man atrodo, aš įrodžiau, kad ir nebuvo tokio skubaus reikalo. Aš šiandien ati­duodu savo įgaliojimus ir noriu trumpai pasakyti, kad vadovauti Radijo ir televizijos komitetui (dabar - radijui ir televizijai) maž­daug metus ir tris mėnesius, vadovauti tokiu sudėtingu pereina­muoju laikotarpiu buvo tikrai nelengva. Ir pats pasakyčiau, ir ko­lektyvas yra tos nuomonės, kad televizija ir radijas nepakenkė mums ateiti į kovo 11 dieną. Valdybos pirmininkas minėjo, kad mes buvome ir kritikuojami, ir koneveikiami, ir taip toliau, bet mes jau tokie buvome. Galbūt buvo truputį netikėti tie patys pasikartoję epitetai ir po kovo 11 dienos. Aš ilgai bandžiau tai suprasti ir šiandien vienu kitu aspektu tai paliesiu.

Visų pirma taip buvo todėl, kad radijas ir televizija šiandien yra tikrai nesidalijantis savo įtaka su bet kuriuo laikraščiu informacijos organas, apskritai mūsų Respublikos dvasingumo ir kultūros širdis. Todėl tas dėmesys ir kitą sykį kylantis įtarumas sukelia galbūt netikėtas reakcijas ir nesusipratimų. Norėčiau pabrėžti dar vieną dalyką, kad, matyt, tarp žurnalistų ir naujojo šaukimo deputatų dar nėra baigęsis tas toks suderinamumo periodas. Truputį, matyt, dar yra tam tikro įtarumo. Žurnalistai pastaruosius dvejus metus buvo įpratę, kad jų žodis būtų svarus, lemiamas (kuo karščiau, tuo geriau), kita vertus, jie sutiko tokius pat karštus vyrus ir, sakyčiau, kartais dar karštesnes moteris. Žinoma, pradėta kibirkščiuoti. Bet aš labai nenorėčiau, kad tas kibirkščiavimas (kadangi jūs visi esate aukščiausioji valdžia, o žurnalistai yra žurnalistai) būtų daromas kažkokio įtarimo ar dar ko  kito forma. Sakysime, šiandien Lietuvos žurnalistai kenkia Lietuvos nepriklausomybei, nori diskredituoti parlamentą ir taip toliau. Man atrodo (kadangi ir deputatai yra karšti ir kitus kritikuoja), reikėtų jums susigyventi su ta mintimi, kad ir jūs galite būti ir paliečiami, ir kritikuojami, ir panašiai.

Kiek aš žinau, laikraščiai nėra taip kritikuojami, kaip televizija už kažkokią, na, galbūt nepagarbą parlamentui ir taip toliau. Aš dabar mąstau - pirmadienis, vadinasi, spaudos konferencija. Ar  ji diskredituoja parlamentą? Antradienis -"Akistata", spau­dos konferencija. Ar ji diskredituoja parlamentą? Trečiadienis-"Atgimimo banga", ketvirtadienis - "Valstybės studija", laidos že­mės ūkiui, ,,Veidrodis", "Viltys ir likimai" ir daugybė kitų laidų. Aš nežinau, jūs man nurodykite, kurios laidos diskredituoja ir Lietuvos nepriklausomybės šūkius, ir mūsų kelią, ir Lietuvą, ir, sa­kysim, mūsų valdžios atstovus. Kiek aš suprantu, kadangi depu­tatai yra labai užsiėmę politine veikla, visas jų dėmesys yra su­kauptas į "Panoramos" laidą. Iš tikrųjų tos laidos darbe esama ir trūkumų, esama ir neprofesionalumo, ir žioplumo, kitą sykį ir vienas kitas iš tikrųjų svarbaus pirmojo Respublikos žmogaus dokumento sakinys yra sutrumpintas ir galbūt ne taip nufilmuota, bet aš norėčiau užtikrinti, kad jokių sąmoningų kėslų tuose da­lykuose nebūta. Ir dar norėčiau pabrėžti (šiandien čia jau buvo minėta), kad iškyla dvi deputatų povyzos, tai yra V. Kvietkauskas ir B. V. Rupeika. Aš suprantu, kad jeigu vienas iš jų priklausytų klubui, o kitas ne arba priešingai, gal nebūtų problemos.

Dabar taip jau susiklostė, kad jie priklauso mažumai ir tai, ma­tyt, natūraliai kelia daugelio nepasitenkinimą. Čia matyčiau tokią išeitį. Aš, pavyzdžiui, negaliu jų atleisti dėl to, kad jie tapo de­putatais. Nurodykite man tokį įstatymą ir aš tai padarysiu. Ma­nyčiau, kad jie turėtų paklusti tam ateityje priimtam reglamentui, kuris nurodo, kaip valdžios atstovai, deputatai ir kiti turi naudo­tis radiju ir televizija. Ir bandysime padozuoti, kad jie, sakysim, kalbėdami valstybės ar politikos reikalais, būtų prilyginti kitiems deputatams arba gal jūs surasite kitą sprendimą.

Dabar norėčiau pereiti prie minčių apie būsimą darbą, jeigu jūs už mane balsuotumėte. Be abejo, aš sutinku, kad televiziją reikia iš esmės pakeisti. Daug ką reikėtų keisti kartu su jumis, nes nuo jūsų politinio aktyvumo ir nuo politinių visuomeninių laidų dydžio priklausys ir mūsų televizijos modelis. Jis dabar yra neregėtai deformuotas, tai yra atvirkščiai, negu turėtų būti, nes pasaulyje yra iki 70 procentų meno, literatūros ir kitokių laidų ir 30-40 - politikos. Na, mes gyvename tokį  laikotarpį, kai kitaip, matyt, negalima. Kaip vieną iš išeičių aš čia matau antrojo tele­vizijos kanalo transliavimą, kur galima būtų vietoj Maskvos an­trosios programos koncentruoti visas mūsų Respublikos visuomenines politines, tautinių bendrijų, galbūt religinių bendruomenių laidas ir taip toliau. Nors reikia pasakyti, kad Lietuvai šiuo metu su tokia ekonomikos padėtimi tai gana sunkoka padaryti. Toje laidoje, kaip čia kalbėjo ir gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, mes galėtume panaudoti ir Leningrado televizijos įdomesnes laidas ir panašiai.

Šiuo metu televizijos ir radijo struktūra yra labai nepaslanki, žurnalistai nevienodai apkrauti, pasikeitus situacijai negali ope­ratyviai persiorientuoti į kitus darbus. Vieni tinginiauja, kiti dir­ba, nėra konkurencijos, yra galimybė nedirbant neblogai uždirbti, ir, žinoma, pagrindinis ir artimiausias tikslas būtų sunaikinti tą visą esančią struktūrą ir sukurti optimaliausią kūrybinę grupę, kuri galėtų pagal šios dienos darbą ir panaudojus netgi konkuren­cinius principus atlikti reikalingus uždavinius.

Kitas dalykas, lemiantis žurnalisto darbą, yra apmokėjimas už kokybę. Iki šiol praktiškai to principo nebuvo. Kartais mes pako­reguodavome premijomis, bet galima buvo nors ir neįdomiai, bet daug laiko eteryje užimti ir uždirbti kitą sykį daugiau negu rimtai padirbėjus.

Be abejo, jus domina ir tai, kiek žmonių bus atleista iš televizijos ir panašiai, ar tai turi būti pogromo pobūdžio pertvarky­mas, ar kitoks. Aš norėčiau pasakyti, kad, žinoma, tarp žurnalistų yra jau ir pensijinio amžiaus žmonių, gal truputį kūrybiškai ir pavargusių, permainos turės būti. Aš nenorėčiau šiandien to skai­čiaus minėti, bet pagrindiniai principai - ištikimybė Lietuvos ne­priklausomybei, aukštas profesionalumas ir žmogaus padorumas.

Manau, tokių žmonių mūsų Televizijos ir radijo komitete yra dauguma, ir  jeigu tie žmonės, kurie mano, kad daugumą reikėtų atleisti, tai pagal tai įvertinkite ir mano galimybes.

Kokie turėtų būti mūsų santykiai su kaimyninėmis šalimis, kaip mes turėtume išeiti su savo žodžiu, pasakodami apie Lietuvą? Šiuo metu mes turime tokius kanalus: pirmoji programa trumpųjų bangų siųstuvu siunčia signalus ir praktiškai iki Ispanijos juos pagauna, kas lietuviškai klausosi. Maskvai mes taip pat trum­pųjų bangų siųstuvais perduodame pirmąją programą ir maskviečiai jos klausosi. Tačiau čia yra problemų. Mes, matyt, į pirmąją programą taip pat darysime intarpus rusų kalba, kad, sakysim, maskviečiai galėtų daugiau klausyti rusiškai. Buvo kilusi mintis versti ir transliuoti mūsų parlamento darbą, bet gal čia su jumis reikėtų pasikonsultuoti, nes ne visada gal būtų naudinga, kad ta polemika būtų klausoma Maskvoje.

Užsienio lietuviams ir anglų kalba mes transliuojame po vidurnakčio, siųstuvai yra kažkur Chabarovske, jie aptarnauja Vakarų pakrantę, Los Andželą ir San Franciską, ir yra siųstuvai, jei neklystu, Maskvoje ir Krasnodare, kurie aptarnauja rytinę Amerikos pakrantę. Jie, žinoma, kybo ore, Maskva gali bet kada juos uždaryti, todėl šiuo metu iškyla reikalas statyti stiprius trum­pųjų bangų siųstuvus pačioje Lietuvoje. Buvo atėjęs gerbiamasis K. Birulis, skaičiuojama, kiek tai kainuos ir panašiai. Žodžiu, mes turėtume rimtai ruoštis išeiti į užsienį.

Reikėtų pažymėti, kad mes, kaip nekeista, priklausome (Pa­baltijys, Ukraina, Baltarusija ir Moldavija) tarptautinei televizijos ir radijo organizacijai, kurios centras yra Prahoje. Sąlygos ten yra neblogos, jai priklauso ir suomiai, ir daug Vakarų Europos šalių. Jeigu mes įsirengtume savo išėjimą į palydovą, mes galėtume kasdien perduoti ir savo siužetus, tiesa, veltui, ir kartu gauti siužetus iš kitų Europos šalių, kuriuos dabar, pavyzdžiui, gerbiamosios K. Prunskienės kelionę po Vakarų Europą turime nusirašinėti tiesiai iš palydovo. O tada galėtume gauti užsakymo ke­liu. Tiesa, mes esame labai neturtingi savo baze. Visa technika praktiškai yra importinė, truputėlį jau pradedame užsidirbti.

Gal gerbiamasis L. Tapinas perdaug iškėlė mano nuopelnus, jų tiek daug nėra, bet šiuo metu yra komerciniai pasiūlymai, kurių dėka transliuodami mums, Lietuvai, ir pažintine prasme naudin­gas programas galėtume per metus užsidirbti iki pusantro milijono dolerių ir apsirūpinti technika ateičiai. Tada mes galėtume keistis ir programomis, ir siųsti savo korespondentus, žodžiu, pa­siekti, kad mūsų televizija ir radijas taptų normaliu organizmu.

Šiandien deputatai mažokai kalbėjo apie kitas laidas, daugiau lietė politinius klausimus, "Panoramos", informacijų reikalus. Te­levizija, turbūt sutiksite, yra toks fenomenas -  tai yra namų teatras, namų koncertų salė, namų paroda. Mūsų tauta tiek metų buvo dvasiškai alinama, todėl dabar turėtume visus - ne tik proto, bet ir jausmo kanalus paskirti atgimimui. Jeigu neklystu, gerbia­masis A. V. Patackas teisingai siūlė, kad mes turėtume ugdyti pagarbą savo valstybei, bet ją ugdyti galima net ir politiniu keliu. Man atrodo, mes ją ugdome, prikeldami savo kultūrinę praeitį, atskirus istorinius asmenis, ir kuo daugiau mes turėsime laiko rengti laidas, rengti naujai, gražiai, pasikviečiant įdomius žmones, tuo mes taip pat stiprinsime savo valstybę, savo nepriklausomybę, savo lietuviškas kultūrines tradicijas, kurias mes įsivaizduojame Europos kultūros, pagaliau pasaulinės kultūros kontekste.

Baigdamas norėčiau šiek tiek apie save. Manau, kad ir tokių klausimų bus. Aš esu vyresniosios kartos atstovas, būdamas 8 metų berniuku, prisimenu, kaip nyko litai ir buvo keičiami į rublius. Karą ir pokarį aš pergyvenau paaugliu, o žurnalistinį darbą teko pradėti pirmaisiais postalinistiniais metais. Jūs puikiai suprantate, kad žurnalistika - ta darbo sritis, kuri yra arčiausiai politikos. Man taip pat nepavyko praeityje išvengti tų stereotipų, kurie tuo metu buvo naudojami, kuriuos, deja, naudojo ir mokslininkai savo disertacijose ir panašiai. Žinoma, šiandien, kai pasižiūri į tuos rašinius, jie šios dienos įsitikinimu galbūt yra antipodas. Aš tik norėčiau pasakyti, kad jeigu savo darbą praeityje vertinčiau tos dienos požiūriu, tai save laikyčiau iš tų žmonių, kurių dėka mes atėjome į šią dieną. Norėčiau deputatams priminti vieną G. Mo­pasano novelę "Pampuška", kurią turbūt daugelis esate skaitę. Ta Pampuška atliko kitąsyk gal ir nedėkingą vaidmenį, bet tam diližanui, kuris keliavo, padėjo. Manyčiau, kad aš taip kukliai ir savo vaidmenį apibrėžčiau.

Žinoma, kadangi kalbu šioje tribūnoje ir noriu toliau vadovauti, pajutau kažkokį skonį, bet taip pat labai atvirai noriu pasa­kyti, kad jeigu jūs manęs nepatvirtinsite, tragedijos nebus, tikrai pas M. Burokevičių nebėgsiu. Noriu padėkoti ir tiems, kurie už mane balsuos, ir tiems, kurie prieš mane balsuos. Aš tikiu, kad televizija bet kuriuo atveju turės gyvuoti, turės būti gera. Ačiū jums už dėmesį.

B. J. KUZMICKAS. Gerbiamieji deputatai, gal klausimų kokių kiltų? Prašom.

A. V. PATACKAS (Žaliakalnio rinkiminė apygarda). Norėčiau pasiteirauti, kokios yra deputato B. V. Ru­peikos pareigos radijuje?

D. ŠNIUKAS. Jis yra politinis apžvalgininkas.

A. V. PATACKAS. Atsiprašau, kad aš taip tikslinuosi, vėliau pa­aiškinsiu, kodėl. Taigi ar jis eilinis žurnalistas, ar taip sakant prie viršininkų? ­

D. ŠNIUKAS. Matot, pagal kvalifikaciją jis yra prie viršininkų, bet pagal postą ne vadovaujantis asmuo. Jokių pavaldinių jis ne­turi.

A. V. PATACKAS. Tada aš norėčiau paprieštarauti jums štai dėl ko. Aš jau apie tai kalbėjau. Ar gali ne eilinis žurnalistas, o redak­torius ir netgi vyriausiasis redaktorius būti deputatu? Jūs trakta­vote taip, kad dalis deputatų nepatenkinti todėl, kad tie abu minėti asmenys yra, kaip čia pasakyti, už klubo, o jeigu tai būtų klubo žmogus, mes tada neprieštarautume ir viskas būtų tvar­koje.

D. ŠNIUKAS. Tada prieštarautų mažuma.

A. V. PATACKAS. Tai aš galiu pasakyti, kad jeigu aš būčiau tuo redaktoriumi, ir dar "Panoramos" redaktoriumi, kuri yra vis tik labai svarbus politinis svertas, aš atsisakyčiau tos pareigybės vien dėlto, kad esu deputatas, ir vien dėl etinių, o ne politinių motyvų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A. V. Patackai, jūs nors pasistengtumėte suformuluoti savo pasisakymą kaip klausimą.

A. V. PATACKAS. Aš atsiprašau, tas klausimas jau buvo formaliai iš pradžių, o dabar aš jį. . .

PIRMININKAS. Prašom tada užsirašyti.

A. V. PATACKAS. Baigdamas aš norėčiau sportiniais terminais paaiškinti savo mintį, kad žaidėjas negali būti teisėju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A. V. Patackai, aš ryžtingai protestuoju.

A. V. PATACKAS. Todėl tai turbūt yra etinė, mano nuomone, pra­žanga, o ne kažkokia politinė nuostata.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A. V. Patackai, vis dėlto reikia turėti ir šiokios tokios sąžinės. Dar ne diskusija, dar tik klausimai. Prašom daugiau šitaip nesielgti. Juo labiau, kad vargu ar tai lie­čia konkrečiai gerbiamojo D. Šniuko kandidatūrą.

A. V. PATACKAS. Jeigu jūs nebūtumėte manęs nutraukęs, aš po trijų sakinių būčiau baigęs ir mes būtume sutaupę laiko. Baigdamas aš noriu pasakyti, kad tokia nuostata yra neteisinga. Eiliniam žurnalistui tai, aišku, netaikytina, bet žmogus, kuris formuo­ja visuomenės nuomonę, neturėtų užimti tokias pareigas, o turėtų likti bent jau eiliniu žurnalistu.

PIRMININKAS. Jūsų pasisakymas neprotokoluotinas todėl, kad neatitinka reglamento. Prašom, deputate K. Uoka.

K.UOKA (Rokiškio rinkiminė apygarda). Ger­biamasis D. Šniukai, mano balsavimą lems dar ir tokios žinios iš jūsų. Norėčiau sužinoti, kiek žmonių dirbo jums ateinant į Radijo jr televizijos komitetą, kiek jų dirba dabar ir ar manote, kad pakankamai produkcijos duoda tas, kiek suprantu, didžiulis kolektyvas? Kiek jis galėtų parengti laidų, dirbdamas normaliai, ne taip, kaip dabar -  manau, kad ten dykinėjančių daug.

D.ŠNIUKAS. Galiu atsakyti. Dirba maždaug du tūkstančiai dar­buotojų, daugiau kaip tūkstantis techniniame centre ir apie 900 kūrybinių darbuotojų. Matote, pagal iki šiol esančią struktūrą negalima buvo kas pusmetį keisti, atleisti žmones ir taip toliau. Jūs žinote, kad specialiai rengiamos laidos yra imlesnės, o pastarųjų metų politiniai įvykiai būtent tą imlumą nulėmė. Kadangi apvalūs stalai, forumai ir kitos panašios laidos reikalauja mažiau darbo, daug žurnalistų dabar dirba neapkrauti. Be abejo, mes nežinome, kada tai baigsis, kiek tai tęsis ir dabar, kada įvyks tokia, sakyčiau, radikali permaina, mes bandysime pradėti iš naujo ir taupiau dirbti. Jūs puikiai žinote, kad seniau būdavo galima labai greitai netekti finansavimo, bet jį vėl iškovoti praktiškai buvo neįmanoma.

Manęs jau klausė, ir galbūt dar klaus apie tam tikrą mano neryžtingumą šiuo periodu. Iš tikrųjų buvo toks pereinamasis periodas, kur daug kas ir valdžios struktūrose nelabai gaudėsi, ir apskritai mes buvome labai visokių instrukcijų reglamentuoti. Kuo, sakysim, bet kuri valstybinė įmonė buvo menkesnė už koo­peratyvą, už privatų sektorių - tuo, kad ją varžė nežmoniškai daug įvairių instrukcijų. Jeigu mes žengsime naują etapą, kur galėsime ir finansais, ir apmokėjimu, ir visu kitu manipuliuoti, tu­rėdami pagrindinį tikslą - taupumą ir kuo didesnę kokybiškos produkcijos išeigą, mes visai kitaip galėsime dirbti.

K. UOKA. Norėčiau patikslinti. Vis tik kiek buvo jums atėjus dirbti žmonių?

D. ŠNIUKAS. Maždaug tiek, kiek buvo, tiek ir yra.

K. UOKA. Ir transliacijos valandų skaičius per parą  esamas ir galimas?

D. ŠNIUKAS. Transliacijos valandų skaičius nepasikeitė. Gal truputį padidėjo.

K. UOKA. O galimas, jeigu jie dirbtų normaliai?

D. ŠNIUKAS. Jeigu dirbtų, jie būtų visi apkrauti. Ir jeigu ne politinės laidos, tai jie ir būtų apkrauti. Šiuo metu tikrai nelabai apkrauti. 

PIRMININKAS. Gerbiamasis D. Šniukai, truputį kitas klausimas buvo: kiek laidų galėtų paruošti šis žmonių skaičius, jūsų nuomone?

D. ŠNIUKAS. Aš galėčiau pasakyti, kad jeigu mes susitartume su Aukščiausiosios Tarybos vadovybe, jeigu atidarytume antrąjį kanalą, manyčiau, kad galėtume verstis su tuo pačiu žmonių skaičiumi su sąlyga, kad tai būtų iš esmės užstalės laidos, arba, kaip mes, žurnalistai, sakome - kalbančių galvų laidos. Gal tru­putėlį nukentėtų pirmoji programa, nes reikėtų dalintis studijomis, o šiaip galėtume dirbti be papildomų asignavimų.

PIRMININKAS. Deputatas J. Beinortas.

J. BEINORTAS (Žemaičių rinkiminė apygarda). Kai jūs paminėjote G. Mopasano kūrinį, aš mintyse prisiminiau jį ir norėčiau ryžtingai nesutikti, nes jūsų darbas nesulyginamas su tos mergaitės amatu - jis yra gerokai sunkesnis. Tačiau vis tik aš norėčiau išgirsti jūsų principinę nuomonę dėl tų įvykių, kada televizija N. Steiblienės ir kitų autorių rankomis priešpastatė save parlamentui, diskredituodama Sąjūdžio deputatų kalbą. Pra­šau pasakykite, ar jūs į šį dalyką žiūrite tolerantiškai, atseit nieko neįvyko, ar manote, kad įvyko konfliktas ir ar manote, kad už tą konfliktą kažkas turi atsakyti?

D. ŠNIUKAS. Būkite geras, patikslinkite, kada tas diskreditavimas įvyko.

J. BEINORTAS. Diskreditavimas įvyko, kai laidoje buvo pasakyta, kad V. Čepaitis išvarė televiziją. Tuo tarpu pati televizija nepaklaususi pradėjo transliuoti Sąjūdžio deputatų ikiparlamentinio klubo pasitarimą.

D. ŠNIUKAS. Į šį klausimą galbūt taip atsakyčiau. Mes kažkokio specialaus tyrimo neatlikome, bet aš minėjau iš pradžių, kad mūsų klaidų buvo, jų, matyt, gal ir ateityje bus. Jeigu buvo ne taip, aš galiu ir šiandien atsiprašyti, čia yra ir gerbiamoji N. Steiblienė, ji taip pat galėtų paaiškinti. Gal mano žodžiai jums nepatiks, bet kartais deputatai reaguoja kaip anksčiau rajkomų pirmieji sekre­toriai arba biuro nariai, kai bet kokia žurnalisto padaryta klaida yra labai išpučiama ir iš to daromos būtinai politinės išvados. Anksčiau būdavo juodinimas, dabar nežinau kaip pavadinti, bet aš raginčiau deputatus būti atlaidesniems.

J. BEINORTAS. Aš vis tik norėčiau išgirsti jūsų principinę poziciją.

D. ŠNIUKAS. Dėl principinės pozicijos gal sutarkime taip: jeigu gerbiamosios N. Steiblienės buvo padaryta klaida, tada išsiaiškinsime, atitinkamai bausime ir pranešime deputatų klubui.

J.BEINORTAS. Bet tai tilpo į informacinę laidą "Panorama".

PIRMININKAS. Deputatas E. Gentvilas.

E. GENTVILAS (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Aš, kaip Klaipėdos deputatas, noriu gerbiamojo pirmininko pasiteirauti, kadangi tas klausimas rūpi ir kitiems Klaipėdos miesto bei regiono gyventojams - kokia situacija su Klaipėdos teritorine radijo ir televizijos laidų redakcija, analogiška, sakysime, kokia yra Kaune?

D. ŠNIUKAS. Galiu labai konkrečiai atsakyti. Kaip žinote, mes turime tik vieną vyr. redakciją Kaune, kuri paruošia savo sekmadieninę laidą. Žinoma, ta redakcija taip pat turi savo trūkumų, bet žmonės ją labai žiūri. Mes nuo praėjusio rudens pradėjome derybas su tuometine Klaipėdos valdžia, siūlydami atidaryti ana­logišką redakciją Klaipėdoje. Buvo šnekėta (mums Ministrų Taryba nedavė jokių lėšų ir stokojome technikos) ir tartasi, kad Klaipėdos valdžia susitars su įmonėmis, disponuojančiomis valiuta, kad mums padėtų įsigyti truputį aparatūros ir mes, sakysim, šeš­tadieniais galėtume kokią valandą arba dvi paskirti pamario kraš­tui, kuris apskritai atspindimas labai silpnai. Šiemet mes bandėme išvažiuojamąsias laidas daryti, vieną padarėme, bet šiuo pereinamuoju periodu pirmasis blynas gal liko ir nepastebėtas. Pagal planus pirmiausia Klaipėda, po to Šiauliai, Panevėžys ir, manau, kad pradžiai mūsų valstybinei televizijai tokių sustiprintų punktų ir redakcijų pakaktų, o vietose turėtų būti municipalitetų, visuomeninių organizacijų ir kitokia televizija.

PIRMININKAS. Deputate V. Paliūnai, prašom.

V. PALIŪNAS (Panemunės rinkiminė apygarda). Iš jūsų atsakymo į deputato K. Uokos klausimą aš supratau, kad beveik visi žurnalistai yra priimti į darbą Januičio ir Kuolelio valdymo laiku. Tada į darbą buvo priimami ryškiai politiškai užsiangažavę žurnalistai. Man kyla klausimas, kaip jūs manote, ar dabar tokie žurnalistai, vienpusiškai užsiangažavę politine pras­me, tinka dirbti radijuje ir televizijoje, kad skleistų bešališką ob­jektyvią informaciją?

D. ŠNIUKAS. Gerbiamasis V. Paliūnai, aš jums taip pat galėčiau atsakyti. Matyt, turėtų būti labai individualus požiūris. Aš nežinau, ar reikėtų atleisti A. Jokubėną, priimtą Januičio, ar reikėtų atleisti D. Jokubėnienę, priimtą Januičio, ar reikėtų atleisti ir daugiau panašių žmonių, priimtų Januičio. Man atrodo, tada mes galime žmogų jau kaltinti, kad jis gimė ne tuo metu.

PIRMININKAS. Deputatė B. Valionytė.

B. VALIONYTĖ (Biržų rinkiminė apygarda). Man atrodo, prieš mane buvo gerbiamasis B. V. Rupeika, aš jam žodį suteikiu.

PIRMININKAS. Aš manau, kad B. V. Rupeika, būdamas džentelmenas, jums užleidžia eilę.

B. V. RUPEIKA. Taip, aš tą įrodžiau, neatsakydamas į deputato A. V. Patacko domėjimąsi manimi, aš tyliu šį kartą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, vis dėlto būtų geriau, jeigu mes elgtumėmės parlamentiškiau. Prašau.

B. VALIONYTĖ. Gerbiamasis pretendente! Aš norėčiau jūsų paklausti kaip šios įstaigos vadovo. Jau beveik metai, kaip yra rengiamas tradicinis penktadienio susitikimas su gerbiamuoju Al­girdu Brazausku. Ar jums neatrodo, kad, pasikeitus vadovaujančioms jėgoms Lietuvoje, šis tradicinis pasikalbėjimas turėtų vykti arba su gerbiamąja K. Prunskiene, arba su gerbiamuoju Vytautu Landsbergiu? Kokia jūsų asmeninė nuomonė?

D. ŠNIUKAS. Buvo metas, kada gerbiamasis A. Brazauskas pagal to meto tradicijas, papročius, tvarką buvo pirmasis Respublikos asmuo, na, ir, matyt, išliko kažkokie asmeniniai kontaktai. Aš dabar sutinku, kad nebūtinai gerbiamasis B. V. Rupeika turi kalbėti, sakysim, tik su gerbiamuoju A. Brazausku. Aš manau, kad taip ir bus ateityje. Tik norėčiau pridurti, kad gerbiamasis A. Brazauskas užima gana solidų postą, yra Ministrės Pirmininkės pavaduotojas, todėl pokalbiai su juo nieko neturėtų šokiruoti. Aš, pavyzdžiui, žinau, kad ir gerbiamasis V. Landsbergis, ir kiti per televiziją kitą sykį ir tris kartus per dieną pasirodo, ir tai nėra blogai. Mes labai dėkingi Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kad jis į rusų laidas ateina, tiesiogiai kalbasi su kitų tautybių žmonėmis. Aš sutinku, kad tuos dalykus galima koreguoti ir kad B. V. Rupeika, matyt, tos monopolijos ateityje nesilaikys, nors tai buvo tradicine tapusi laida.

PIRMININKAS. Deputatas B. V. Rupeika.

B. V. RUPEIKA (Širvintų rinkiminė apygarda). Ačiū. Aš nesibalotiruoju į pirmininkus, todėl šį diskusijos tęsinį paliksiu ten, kur jis galės būti konkretesnis. Aš jums turiu klausi­mą, pirmininke ir pretendente. Vakar "Atgimimo bangoje" jau iškilo ši problema, kuri, matyt, palies ir kitus deputatus, ir rajonų bei miestų savivaldybių organus. Norėčiau paklausti dėl vietinio radijo ateities. Vietinis radijas - operatyvi ir šiuo metu labai rei­kalinga informacijos priemonė, juo labiau kad, blokuojant mus ekonomiškai, spaudos leidiniai pasirodo retai, o gali atsitikti taip, kad jie nepasirodys ir ilgesnį laiką.

Jūs puikiai žinote tą istoriją ir mūsų kovą dėl vietinio radijo etatų. Tai  žmonės ir įranga, neteikiantys pelno "Periodikos" susivienijimui ir būtent dėl šios priežasties jie buvo išmesti iš ten, kur gaudavo atlyginimą -  iš "Periodikos" susivienijimo. Klausi­mas toks - ar radijas ir televizija rastų galimybes rajonų vietinį radiją ne tik finansuoti (čia gal lengviausiai išsprendžiamas klau­simas per savivaldybes), bet ir šefuoti, globoti technine prasme. Aš noriu jums priminti, kad, kai vadovavo ankstesnis pirmininkas, jo paskutinis veiksmas (labai papiktinęs ir mus, ir Lietuvą) buvo tas, kad vietiniai radijo žurnalistai nežinia kodėl piktavališkai buvo išmesti iš Televizijos ir radijo komiteto ir palikti spurdėti vietinių redakcijų priežiūroje, kurios taip pat yra svetimkūniai. Taigi pers­pektyvoje, jeigu jūs būtumėte išrinktas, ar galima tikėtis štai tokio koordinavimo, kaip buvo anksčiau, ir glaudesnio kontakto su sa­vivaldybėmis?

D. ŠNIUKAS. Jeigu trumpai, tai aš esu už vietinį municipalinį ir visuomeninį radiją, visiškai autonomišką, kuris gali kurtis abso­liučiai nepriklausomai nuo mūsų. Mes kiekviename rajone turėjome savo radijo korespondentą, bet prieš kažkiek metų buvo nutarta paimti iš mūsų pinigus ir mokos fondą pervesti "Periodikai", kad ji priimtų į savo etatus tuos radijo korespondentus ir pagal to meto tvarką rajkomai ar vykdomieji komitetai jiems vadovautų. Dabar tie radijo korespondentai tapo nepatogūs "Periodikai", per­einančiai prie ūkiskaitos ir jiems visiems dviems mėnesiams įteikti lapeliai. Mes ėmėme reikalauti, kad mums grąžintų mokos fon­dą, kad mes galėtume sutankinti Respublikoje korespondentų tin­klą, bet buvo atsakyta, kad tie pinigai ištirpo biudžete, kad jie nebuvo pervesti "Periodikai". Taigi tų pinigų nebėra. Tik Snieč­kuje neseniai atidarėme vieną korespondentų punktą. Kadangi municipalitetai ateityje turės lėšų, būtų gerai, kad jie steigtų savo iniciatyva korespondentų postus ir raginčiau, kad tai jie darytų kuo greičiau. O dėl technikos, mes, žinoma, metodinę paramą visada teikiame ir korespondentus apmokysime, bet tai vis tik yra municipalitetų reikalas.

PIRMININKAS. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (Pirmojo Alytaus rinkimine apygarda). Gerbiamasis pretendente, visame pasaulyje yra žinių laidos, kurios vengia ir kuriose draudžiama ten dirbantiems žur­nalistams komentuoti įvykius. Kaip jūs manote, ar greitai pagrindinė mūsų žinių laida "Panorama" iš komentarų laidos virs žinių laida?

D. ŠNIUKAS. Aš esu už tai, kad nebūtų pusvalandinė laida vieną kartą per dieną, bet gal kelis kartus po 15 minučių, kaip visame pasaulyje. Pagal tempą ji turėtų būti tokia, kokia yra vienuoliktos valandos laida. Žinoma, laikantis šiandien priimto statuto ir noro, kad vis tik parlamentas iš tikrųjų išreikštų savo nuomonę, tai ži­nių laidos turėtų būti oficialesnės. Aš su jumis sutinku. Tik aš norėčiau (nežinau, patiks ar nepatiks tai deputatams), jeigu parlamentą aš įsivaizduočiau kaip kažkokį dinamišką keturių motorų lėktuvą, kuris plėšiasi nuo žemės, tai kad tie žurnalistai nebūtų ta žalia žolele, kuri dreba nuo to gausmo. Vis tiek žurnalistika yra nacionalinės kultūros ir nacionalinės politikos komponentas, ji turi savo vystymosi dėsnius ir aš manau, kad, pavyzdžiui, netgi dabar, tokiu gana kovingu metu, aštrios politikos metu žurnalistai neturi kentėti. Man atrodo, visada turi būti grįžtamasis ryšys, turi ir deputatai gauti idėjų iš žurnalistų, ir abi pusės turi stengtis suderinti savo dialogą. Aš už tai, kad būtų mažiau komentarų ir būtų tik trumpos žinios, nors nemanyčiau, kad, pasirodžius naujam įstatymui ar įvykus kokiam įvykiui, čia pat neatsirastų politinis apžvalgininkas ir kažką paaiškintų žmonėms. Tai vienas kitam netrukdo.

PIRMININKAS. Deputatas S. Pečeliūnas turbūt ir nereikalavo, kad nebūtų komentarų, tik tiek, kad pačios žinios turėtų būti žinios. Ar teisingai supratau?

S. PEČELIŪNAS. Aš norėjau pasakyti, kad turi būti žinių laida, kur pateikiama gryna informacija be jokių komentarų. O visi ko­mentarai - vienokie ar kitokie - turėtų būti visiškai atskirti nuo informacijos. Gali būti atskiros laidos, ne viena, o kelios. Bet kad žmogus, kuris nenori komentarų, galėtų pasirinkti tik informaciją, o komentarus jau pats pasirinks, kurie daugiau prie širdies arba išklausys visus.

D.ŠNIUKAS. Manau, kad tai priimtina.

PIRMININKAS. Deputate L. Milčiau, prašom.

L. MILČIUS (Vilkijos rinkiminė apygarda). Gal galima būtų sužinoti labai trumpai, koks yra biudžetas, kiek patys užsidirbate procentais lėšų, koks turėtų būti tas biudžetas ir kiek jūs galėtumėte ateityje uždirbti. Dabar jūsų techniniai darbuotojai labai skundžiasi dėl prastos techninės bazės, senos įrangos. Kiek reikėtų jums pinigų ir kaip juos galėtumėte gauti?

D. ŠNIUKAS. Šiuo metu radijui ir televizijai kasmet (bent šiems metams) skiriama apie 33 milijonus rublių. Turiu pasakyti, kad žurnalistams už darbą, už laidų parengimą mokos fondas yra beveik 5 milijonai. Visi kiti pinigai -  apie 27 milijonai išeina visam techniniam aptarnavimui, ryšiams, transliacijoms ir taip toliau. Žinoma, mes turėsime patikslinti mūsų programų pobūdį ir pagal kažkokias veikiančias normas galėsime planuoti biudžetą kitiems metams. Mes tikimės, kad šiais metais jis yra paskirtas, pasistengsime jį naudoti taupiai ir orientuosimės pagal nepriklausomos Lietuvos poreikius.

PIRMININKAS. Deputatas V. Jarmolenka.

V. JARMOLENKA (Dainavos rinkiminė apygarda). Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pretendente. Aš norėčiau paklausti apie autorystės teisę jūsų buvusiame komitete. Ar ji egzistuoja? Ar tie žmonės, kurie daro, kūrybiškai daro tas laidas, laikomi jų autoriais? Ar egzistuoja tokia teisė komitete dabar?

PIRMININKAS. Ar ginamos autorių teisės?

D. ŠNIUKAS. Na, taip. Visi naudojamės ta pačia autorine teise, kuri kaip įstatymas galioja mūsų šalyje ir čia nieko sugalvoti negalime.

PIRMININKAS. Deputatas V. Baldišis, prašom.

V. BALDIŠIS (Skuodo rinkiminė apygarda). Gerbiamasis D. Šniukai, aš norėjau paklausti. Pirma, kaip jūs žiūrite į televizijos ir radijo depolitizavimą, antra, ar netrukdys jūsų paties priklausymas vienos iš partijų CK šiam procesui?

D. ŠNIUKAS. Logiškas klausimas. Šiuo metu televizijoje yra, sakyčiau, trys pagrindinės politinės grupuotės. Tai - Lietuvos ko­munistų partijos pirminė organizacija, Sąjūdžio organizacija ir yra labai kukli Socialdemokratų. Laikantis statuto, aš nežinau, ar aš, ar kitas vadovas turėtų išleisti įsakymą, kad per mėnesį ar dvi savaites jos iš mūsų išsikeltų. Tačiau statute nenurodyta, kad, pavyzdžiui, Socialdemokratų ar Komunistų, ar kitų partijų nariai išstotų iš savo partijų. Manau, jie galėtų likti. Aš tik noriu pasakyti, kad griežtai laikysiuos statuto ir, jeigu aš esu savarankiškos Lietuvos komunistų partijos statytinis, tai nereiškia, kad ta kryp­timi ir vairuosiu. Aš labai sąžiningai būsiu viduje depolitizuotas.

PIRMININKAS. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda). Dar vieną klausimą norėčiau paklausti. Kaip žinome, rinkiminė kampanija prieš kiek laiko oficialiai baigėsi, tačiau, žiū­rint televizijos laidas ir klausantis radijo susidaro toks įspūdis, kad, jeigu nežinotum, jog rinkimai baigėsi, pasirodytų, kad jie dar tebesitęsia. Ir visiškai neaišku, kas yra išrinktas, kas neišrinktas, o gal rinkimai dar po mėnesio bus atnaujinti? Kada baigsis rinkiminė kompanija radijuje ir televizijoje?

D. ŠNIUKAS. Ką jūs turite omenyje? Na jeigu jūs norite pajuokauti, tai mes taip pat dar gauname laiškų, kuriuose rašoma, kad nors rinkimai ir įvyko, bet vis tiek deputatai dar eina ir už save agituoja. Aš suprantu, kad deputato pirmoji tribūna yra parlamentas, antroji tribūna - susitikimai su rinkėjais. Žinoma, gali būti tribūna ir per televiziją. Aš, pavyzdžiui, ne prieš tai, kad deputatai būtų aktyvūs ir ateitų į televiziją, radiją, ypač į radiją kol kas mažokai eina, bet suraskime tokį protingą susitarimą, kad būtų ir teisybė, ir neatimtų, sakysim, pernelyg daug televizijos ir radijo laiko.

S. PEČELIŪNAS. Aš norėčiau patikslinti klausimą, nes jis buvo truputį kitoks. Jis nelietė pačių išrinktų ar neišrinktų asmenų, bet lietė žurnalistus. Žurnalistai vis tebetęsia klausimų pateikimo manierą, ir visa kita taip, lyg rinkimai dar tebesitęstų.

D. ŠNIUKAS. Na, jeigu susidarė toks įspūdis gerbiamajam S. Pe­čeliūnui, mes ekspertizės tvarka patikslinsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nematau. Ačiū pretendentui. Gerbiamieji deputatai, kalbėti diskusijoje dėl pretendento į Lietuvos radijo ir televizijos generalinius direktorius yra užsira­šę kol kas trys deputatai. Tai - M. Stakvilevičius, P. Varanauskas ir V. Kvietkauskas. Tačiau deputatai M. Stakvilevičius ir  V. Kvietkauskas sutinka susikeisti vietomis, todėl pirmasis kalbės deputatas V. Kvietkauskas. Prašom.

V. KVIETKAUSKAS (Naftininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Domijonas Šniukas į Lietuvos televiziją ir radiją atėjo dirbti prieš 15 mėnesių, pakeisdamas gerai žinomą Juo­zą Kuolelį. Kaip tik tomis dienomis įvyko liūdnai pagarsėjęs Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto septynioliktasis plenumas, senosios partinės gvardijos triumfo momentas. Po šio plenumo, kaip pamenate, tam tikrą laiką per televiziją nebuvo transliuojamos "Atgimimo banga", "Labas rytas". Tada televizija (ir ne vien ji) buvo valdoma komandomis, direktyvomis. Domijonas Šniukas naujajame poste iš pat pradžių stengėsi joms nepaklusti, apsaugoti Televizijos ir radijo komiteto kolektyvą, kūrybišką ko­lektyvą nuo įvairių patarimų, pamokymų iš šalies. Tai ir jo pastangomis "nusikaltusios" laidos greitai sugrįžo į televizijos ekranus. Aš šį epizodą primenu, nors jis ir smulkokas, dėl to, kad, svarstant statutą, šiandien vėl girdėjosi nemažai balsų, siūlančių apriboti Televizijos ir radijo komiteto savarankiškumą, tiesa, dabar Lietuvos radijo ir televizijos. Kas, beje, ir padaryta, išraukiant žodį "savarankiškas" iš statuto.

Objektyvūs vertintojai turėtų sutikti, kad pastarieji pusantrų metų Lietuvos televizijoje tapo savotišku "aukso amžiumi" tiesos sakymo, nuomonės reiškimo požiūriu. Žinoma, tai buvo sudėtingas laikas, bet  pagrindinė tendencija - viešumo nuomonių įvairovės siekimas negali būti paneigta. Beje, kas anksčiau nepatiko buvu­siam visagaliui partiniam aparatui, šiandien nepatinka kai kam parlamente ir tai ne paslaptis. Niekuo kitu iš esmės negalima paaiškinti siekimo pakeisti Domijoną Šniuką, pašalinti jį iš Lietu­vos radijo ir televizijos vadovo pareigų. O toks siekimas, jūs pui­kiai žinote, yra.

Kalbėkime atvirai, tuo reiškiamas nepasitikėjimas visai Lietu­vos žurnalistikai, kurios pripažintu ir formaliu, ir neformaliu lyderiu yra gerbiamasis Domijonas Šniukas. Tikiuosi, dar neužmiršta, kad prieš metus Lietuvos žurnalistai pirmieji tarp kūrybinių Lietu­vos sąjungų atsiribojo nuo sąjunginės unifikuotos struktūros. Tuo metu tai buvo iš tiesų drąsus ir ryžtingas žingsnis. Tą Lietuvos žurnalistų poziciją nemaža dalimi lėmė ir Domas Šniukas, kuris, kaip ir dabar, tada vadovavo Lietuvos žurnalistų sąjungai.

Šio žurnalisto autoritetas didelis ne tik Lietuvoje. Kaip žinote, jis yra Tarybų Sąjungos liaudies deputatas, vienintelis iš Pabaltijo žurnalistų. Už jį balsavo ir kitų Tarybų Sąjungos respublikų žurnalistai. Taigi jo autoriteto žurnalistiniame pasaulyje negalima menkinti ir negalima į jį neatsižvelgti.

Dar vienas esminis dalykas, susijęs su Domijonu Šniuku. Bū­tent jis, kaip Žurnalistų sąjungos pirmininkas, kaip didelę gyveni­mo patirtį turintis žmogus, buvo vienas iš iniciatorių ruošiant Lietuvoje savąjį Spaudos įstatymą. Įstatymas buvo priimtas ne­lengvai, konservatoriai jam, kaip pamenate, priešinosi, nes supra­to, kad spauda nebus paklusni tarnaitė.

Nėra nepakeičiamų žmonių. Galima pakeisti, galima rasti nau­ją kompetentingą, sumanų Lietuvos radijo ir televizijos generalinį direktorių. Bet ar dora ieškoti naujo, jeigu nėra rimtų priekaištų senajam? Jeigu jam vadovaujant (sociologų duomenimis) Lietuvos televizijos ir radijo autoritetas, žmonių pasitikėjimas televizija ir radijumi šoktelėjo aukštyn trigubai? Jeigu jį, Domą Šniuką, dabar  parėmė daugelis Lietuvos radijo ir televizijos valdybos narių, apie ką jau girdėjome.

Šiandien tai būtų ne vien žmogaus ir vadovo pakeitimas. Iš esmės tai požiūris į demokratiją, viešumą, galų gale profesinę kompetenciją ir žmogiškąjį orumą. Praėjusią savaitę greta Aukš­čiausiosios Tarybų rūmų įvyko Lietuvos laisvės lygos mitingas, kuriame buvo pasmerkta Lietuvos televizija kaip prokomunistinė. Po to čia, Aukščiausiojoje Taryboje, šimtiniu tiražu išplatintas Lietuvos televiziją šmeižiantis lapelis, pasirašytas piliečio Antano Terlecko. Beje, kaip bebūtų keista, tas lapelis padaugintas čia, Aukščiausiojoje Taryboje, nepaisant popieriaus trūkumo. Manau, kad visa tai padaryta ne atsitiktinai, o siekiant diskredituoti tele­viziją jos vadovo rinkimų išvakarėse. Nuo generalinio direktoriaus asmenybės didele dalimi priklausys, ar Lietuvos radijas ir televizija bus laisva ir necenzūruojama, kaip reikalauja Spaudos įstatymas. Todėl, nepaisant to, kad Domas Šniukas ką tik išreiškė pasirengimą mane atleisti iš darbo, aš siūlau jį tvirtinti generaliniu direktoriumi.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, gerbiamasis V. Kvietkauskai. At­siprašau.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš ne klausimą, aš savo poziciją norėjau iš­sakyti. Aš šiandien, čia, šiuo momentu, pasirengęs rinkti naują Lietuvos televizijos ir radijo pirmininką, bet ne atleisti Domą Šniuką.

PIRMININKAS. Generalinį direktorių.

TAS PATS BALSAS. Generalinį direktorių. Aš jį noriu rinkti, bet ne atleisti senąjį. Nemaišykime tų dviejų dalykų, nes skamba taip, lyg mes čia susirinkome pašalinti tą žmogų iš pareigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P. Varanauskas. Prašau pasiruošti deputatą M. Stakvilevičių.

P. VARANAUSKAS (Nemuno rinkiminė apygarda). Galbūt pradėsiu nuo pasiūlymo. Vis tik yra viena ir kita pusė, kuri jaučia tam tikrą nerimą dėl to, kad televizija ar radijas gali būti kada nors panaudoti prieš Lietuvos interesus. Be to, ir pati sąvoka "Lietuvos interesai" kartais būna tokia tąsi. Labai ilgus metus mums taip pat kalbėdavo, kad jie dirba Lietuvos interesams. Stebėjau visą šį laiką ir mačiau, kad dabartinis Televizijos ir ra­dijo komiteto pirmininkas didina savo reitingą šiose pareigose. Visiškai neabejoju, kad jis šiandien būtų išrinktas, jeigu ne penktadieninis reportažas, kurį paruošė mūsų deputatai. Matyti viena - mūsų deputatai žurnalistai, nuėję į radiją ir televiziją, pasijunta aukščiau visos Aukščiausiosios Tarybos ir tampa mūsų mo­kytojais. Tai daug kam nepatinka. Tačiau manau, kad jie išgirdo pastabas ir ateityje taip nesielgs. Aš stebėjau iš savo vietos gerbiamąjį deputatą Beną Rupeiką, ir, nors jis įdegęs, mačiau, kai jo pavardė buvo minima, kad pro įdegimą jis dar raudo. Vadinasi, jis nėra toks jau nepataisomas.

Vis tik bijau, kad šiandien gali išsisklaidyti nuomonės ir Do­mijonas Šniukas gali nesurinkti reikiamo skaičiaus balsų. Kita vertus, jis pateikė labai gerą programą. Jį pristatęs prelegentas pasakė, kad dabar negali tos programos įgyvendinti, tiesiog nedrąsu imtis. Tai ar negalima šį kartą rasti laikiną trečiąjį variantą - pratęsti Domijono Šniuko įgaliojimus pusmečiui? Per tą laiką jis pradėtų įgyvendinti savo programą, ir mes matytume rezultatus. Aš - už tai, pavyzdžiui, kad Domijonas Šniukas būtų išrinktas, bet aš sakau tą variantą, kad visi būtų ramūs.

Kas dėl paties pretendento, galiu pasakyti, kad jis mano optiniame taikiklyje yra du su puse metų  nuo 1987-ųjų rugpjūčio 23 dienos, kai renginį rengė Lietuvos laisvės lyga. Aš atidžiai išstudijavau jo straipsnį, kolektyvinį straipsnį, kurį parašė visi "Pravdos" korespondentai (kiekvienas savo dalį), ir aiškiai matė­si, kuri dalis kurio parašyta. Ten Domijono Šniuko pasakyta taip, kad jis matė, kaip pasitiko žmonės su gedulo juostelėmis ir matė, kad kai kurie metė šias juosteles ant žemės ir trypė jas. Cituoju: "Mano simpatijos buvo ne tų pusėje, kurie trypė, bet tų, kurie jas įteikė. Mano simpatijos buvo jų ryžte". Tai buvo pasakyta, kol dar nebuvo Sąjūdžio. Galima norint tai patikslinti. Vadinasi, žmogus turėjo savo poziciją, net dirbdamas tokiame baisiame laikraštyje kaip “Pravda”.

Dar šiek tiek noriu iš asmeninių pozicijų. Kaune tenka aplan­kyti pagyvenusias moteris, jos labai gerai kalba lenkiškai. Viena iš jų visada labai girdavo savo žentą, kol kartą man nusibodo klausyti ir aš paklausiau, kas tas žentas. Pasirodo, kad žentas - ­tai Domijonas Šniukas. Jeigu uošvė giria žentą, tai jis žmogus, ma­tyt, ne toks jau blogas. Aš nejuokaudamas tai sakau, o iš esmės. Įvertinęs tai, kad jį pristatė labai gerbiamas prelegentas, pats aš balsuosiu už Domijoną Šniuką, bet siūlau ir kitą variantą - atidėti šiuos rinkimus pusmečiui, kad mes visi galėtume įsitikinti, sulaukti to momento, kada mūsų kolegos taps lygūs su mumis, o ne vien mūsų mokytojai. Tada ramiai galėsime pakelti savo mandatus už Domijoną Šniuką. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ko norėtų gerbiamieji deputatai, stovintys prie mikrofono?

K. UOKA (Rokiškio rinkiminė apygarda). Labai nestandartinę frazę išgirdau iš gerbiamojo P. Varanausko ir noriu paklausti, ar aš nesu jo optiniame taikiklyje?

P.VARANAUSKAS. Pats tai jau kaip reikiant esi.

PIRMININKAS. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS. Ar galima trumpą repliką? Išgirdome, kad pretendento labai gera programa. Gal ir taip, bet kaip galima nuspręsti - gera programa ar bloga, kai nėra su kuo palyginti? Tai būtų visiškai neobjektyvu. Aš vėl noriu priminti, kad statute parašyta, kad yra rinkimai, ir parašyta, kad. . .

PIRMININKAS. Ačiū. Statute parašyta "skiria", gerbiamasis S. Pečeliūnai, prašom atidžiau paskaityti. Prašau, gerbiamasis deputate.

M. STAKVILEVIČIUS (Lieporių rinkiminė apygarda). Aš norėjau atmesti pasiūlymą pratęsti D. Šniuko įgaliojimus dar kuriam laikui. Nereikia šito. Statute numatyta, kad Aukščiausioji Taryba savo nuožiūra ar komisijos ar valdybos pasiūlymu gali pakeisti. Tai būtų labai bloga paslauga. Vėl žmogus pusę metų būtų tokioje būsenoje, kai jis yra gal viršininkas, o gal ir ne. Mes ir taip jau gana ilgai jį laikėme tokioje padėtyje. Gal nekankinkime daugiau - arba taip, arba taip. Aš manau, kad D. Šniukas su tuo sutiks.

Norėčiau pasakyti dar vieną dalyką. Vis dėlto, kai dabar pagalvoji kaip mes ėjome į šią dieną,  į kovo 11-ąją, tai būkime atviri ir sąžiningi patys sau - labai didelę dalį šios naštos nešė (gal ne visuomet pastebimai) būtent Domijonas Šniukas. Todėl mūsų toks išankstinis paneigimas Domo Šniuko kaip direktoriaus,  man atrodo, daugelio Lietuvos žmonių, kūrybinių darbuotojų, radijo ir televizijos darbuotojų būtų nevisiškai suprastas. Nepatvirtinimas būtų traktuojamas kaip kažkoks mūšis prieš per didelį atvirumą. O tai, kad tas žurnalistų atvirumas smerkiamas, kad jiems jau tarytum ir draudžiama komentuoti, kad kai kurie iš jų jau  aukščiau netgi mūsų pačių, tai yra parlamento, tai, man atrodo, yra paprasčiausiai perdėtos ambicijos. Todėl aš vis dėlto siūlau balsuoti už Domijoną Šniuką.

PIRMININKAS. Deputatas R. Rudzys. Prašome pasiruošti deputatą Č. Juršėną, po to dar užsirašęs trumpai replikai deputatas K. Saja. Manau, kad kalbėtojai galėtų baigti iki pertraukos, o po to mes iš karto ir balsuotume susirinkę. Prašom.

R. RUDZYS (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš, prieš pradėdamas dėstyti vieną kitą mintį, noriu prisipažinti gerbiamajam kolegai P. Varanauskui, kad, tapęs deputatu, ko gero taip pat pakliuvau į jo optinį taikiklį. Gal dėl to, kad jis skai­čiuodavo mūsų balsus, o tikriausiai dėl to, kad tai iš tiesų pastabus ir, sakyčiau, principingas deputatas. Norėčiau jam padėkoti už tą prisipažinimą, kad jis kartais į mus nusitaiko, už tai, kad ne vieną kartą jis ir man padėjo apsispręsti. Ačiū jums už tokį kolegialumą.

Kol kas tai buvo ditirambas gerbiamajam P. Varanauskui. Aš stoviu ir galvoju - o gal neverta man dabar ir kalbėti, kadangi pats gerbiamasis Domijonas Šniukas - kandidatas į generalinius direktorius - pasisakė turbūt geriausiai už visus kitus ir, matyt, daugiau apie jį kažką bepridurti sunku. Tačiau vieną kitą mintį pasakysiu. Aš neturiu kokių nors ilgalaikių ypatingų santykių su radiju ir televizija, esu tik nuolatinis žiūrovas ir klausytojas. Ekrane šypsotis dažnai man neteko, nuolat dirbant gamyboje dažniau teko atsiskaityti už taupumą, už valstybinius užsakymus. Pirmasis ir rimtas debiutas buvo prieš 3 metus parengta gerbiamojo Stasio Arnašiaus televizijos laida ekologijos tema, kur buvo pasakoja­ma apie mūsų "Kaitrą". Ta laida buvo parengta, kaip čia gerbiamasis D. Šniukas minėjo apie savo žurnalistus, su didele energija, visiškai kompetentingai, nekreipiant jokio dėmesio į tuo metu merdinčios sąjunginės įmonės galimybes ekonomikos, technologijos ir kitais požiūriais. Ir štai tokia aštri laida, gyventojų opinija po tos laidos paskatino kolektyvą rimtai susimąstyti, "įpykti", suartinti vadovo ir tuo metu nelabai kur skubėjusio kolektyvo pozicijas. Aš čia noriu išvesti paralelę su šiandien svarstomu radijo ir televizijos vadovo klausimu. Šis klausimas jau su barzda. Jam beveik tiek dienų, kiek ir mūsų Nepriklausomybei. Ir niekas manęs neįtikins, kad geriau vadovas, kuriam kolektyvas nepritaria. Manęs įtikinti nebegalima. Gerbiamasis D. Šniukas, kaip matėme, turi ženklų kolektyvo pritarimą. Kolektyvo nuomonės, interesų gerbimas, galimybė jiems dirbti kūrybiškai ir kartu toks darnus darbas, mano supratimu, tai jokiu būdu ne liberalizmo sąlyga, kada vadovas visiems geras vien todėl, kad jis geras. Jokiu būdu ne.

Baigdamas norėjau pasakyti, kad man malonu, jog tokią pat nuomonę, sutampančią su kolektyvo nuomone, pateikė ir radijo ir televizijos valdyba, kad nepasisako prieš tai ir nuolatinė ko­misija, vadovaujama gerbiamojo deputato S. G. Ilgūno. Manau, kad šiai nuomonei pritars ir gerbiamieji kolegos deputatai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Deputatas Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (Švenčionėlių rinkiminė apygar­da). Mieli kolegos, aš džiaugiuosi, kad diskusija pakrypo į šią pusę ir aš praktiškai čia nematau diskusijos. Ar sąmoningai nu­stota dabar pasisakyti prieš D. Šniuką, ar iš tikrųjų prieš jį ne­reikia pasisakyti? Aš iki galo neįsitikinęs.

PIRMININKAS. Tai gal jūs ir pasisakykite prieš.

Č. JURŠĖNAS. Aš galiu pasisakyti, kadangi turiu ką pasakyti prieš jį. Galiu prisiminti, kaip kadaise, kai aš dirbau CK, man su juo, kaip "Pravdos" korespondentu, tekdavo susidurti. Tekdavo susidurti, sakysim, sprendžiant tokius klausimus, kaip jo kritiniai straipsniai apie Lietuvą. Žinoma, iš šios dienos pozicijų aš jį galiu tik pagirti, kad jis toks buvo ir, sakysim, kad jis pirmasis parašė teigiamus straipsnius apie Sąjūdį "Pravdoje" 1988 metų rudenį. Žinoma, būdavo skundų ir  vieni buvo patenkinti, kiti nepaten­kinti. Žmonės, sakysim, kai kada juo būdavo nepatenkinti dėl tų skundų neišnagrinėjimo, kadangi daugelis rašydavo į Maskvą ir konkrečiai į "Pravdą".

Visa tai buvo, bet, aš manau, ne tai svarbiausia. Iš diskusijos, jeigu iš tikro ją vadinsime diskusija, išryškėja, kad esminių prie­kaištų D. Šniukui, kaip profesionalui, kaip žmogui, kaip vadovui nėra. Aš bent neišgirdau. Tada, matyt, reikia tai laikyti pliusu ir argumentu, kad jį reikia tvirtinti. Jeigu kalbėsime apie televizijos ir radijo laidas, tai čia išties būta visokių laidų. Bet išskirstykime jas, išdėliokime. Man visada rūpi aiškumas. Išdėstykime tas laidas. Gerbiamasis D. Šniukas tik iš dalies tai padarė, paminėdamas visą seriją laidų, o aš galiu gerokai daugiau jų išvardinti, ir tokių, prie kurių nė vienas, iš čia esančių, sakyčiau, pačių priekabiausių sąjūdiečių deputatų negalėtų prisikabinti. Prie ko kabinėjamasi? Prie kai kurių laidų, konkrečiai, "Panoramos", gal prie kai kurių "Labaryčių". Ir tai ne prie kiekvieno. Tai ar dėl pusantros laidos reikia likviduoti žmogų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Č. Juršėnai, prašom tiksliai išsi­reikšti.

Č. JURŠĖNAS. Aš, matote, kalbu taip, kaip gerbiamasis P. Va­ranauskas, vaizdžiai pasakydamas, kad jis kažką laiko savo opti­niame taikiklyje. Šiuo atveju aš turiu omenyje jo kandidatūrą - ­atmesti ar neatmesti. Jeigu žmonės iš esmės patenkinti laidomis, ar tai blogai? Jeigu tais sunkiais laikais, kai valdančioji partija arba dar kurį laiką valdžiusi partija spaudė, reikalaudama vien­pusiškumo, jis užtikrino pliuralizmą, tai, dovanokite, ar tai blogai?

Baigti aš noriu siūlymu, modifikuotu gerbiamojo kolegos P. Varanausko -  tvirtinkime arba skirkime (statute parašyta  skiria, o ne renka), bet išlygą sau pasilikime. Garsiai tai pasakė gerbia­masis P. Varanauskas ir kiti gali pasakyti, kad jeigu jis mūsų, tai yra parlamento daugumos nepatenkins, mes jam tuoj pat sureng­sime nepasitikėjimo votumą. Ir, manau, tai bus veiksmingiau negu paskyrimas pusmečiui.

Ir paskutinė pastaba. Čia buvo iškilusi tokia teorinė žurnalis­tinė diskusija, į kurią aš, kaip profesionalas, negaliu neįsijungti. Dėl informacijos ir komentarų. Be abejo, informacija yra informa­cija, o komentarai yra komentarai. Bet noriu pabrėžti, kad net ir dantis pragraužęs žurnalistikoje informaciją nuo komentaro labai sunkiai atskirs. Štai jums pavyzdys. Ta pati informacija, įdėta "New York Times" pirmajame puslapyje, ir įdėta 32 puslapyje. Ta pati, surinkta tuo pačiu šriftu, tuo pačiu pavadinimu. Ar tai ne politika? Politika. Arba, sakysim, šalia šios informacijos l pus­lapyje pridėta kita, taip pat objektyvi informacija, bet vaizdą parodanti iš kitos pusės. Ar tai ne politika? Lygiai tas pats ir žinių bloke. Meistras žurnalistas padarys tą patį komentarą, prie kurio niekas neprisikabins, kur bus įdėtos visos žinios ir nuomonė bus išsakyta. Vadinasi, tvirtinti ir turėti iliuzijų, kad žiniose nėra komentarinio momento ir vertinimo, tikrai yra iliuzija. Žinoma, jei­gu mes jau taip norime atskirti, galime bandyti: žinių blokas, komentarų blokas. Bet žiniose visada bus komentarinis vertinimo momentas. Mes to, gerbiamieji, neišvengsime. Siūlyčiau vis dėlto tvirtinti, o paskui, jeigu reikės, atstatydinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, pertrauka iki 17.30 val. Dabar salėje yra 94 deputatai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad jų nesumažės, o vienu padaugės.

 

 

Pertrauka

 

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti. Kalbės de­putatas K. Saja, prašau pasiruošti deputatę R. Gajauskaitę. Ti­kiuosi, kad pasisakymai bus labai trumpi.

K. SAJA (Smėlių rinkiminė apygarda). Geria­mieji deputatai! Radijas ir televizija gerokai giminingi teatrui, o teatralai žino tokią taisyklę, kad karalių vaidina ne tiek aktorius, užsidėjęs karūną ir užsimetęs ant pečių mantiją, kiek jo svita. Man atrodo, gerbiamasis D. Šniukas būtų visiškai tinkamas kara­lius, tačiau jo svita prastokai jam padeda. Ir kyla klausimas - arba svita neklauso savo karaliaus, arba karalius nuolaidžiauja sa­vo svitai. Ką daro tokiais atvejais režisierius? Jis stengiasi taip sutvarkyti reikalus, kad svita padėtų karaliui atrodyti karaliumi. Atleiskite už mano metaforą. Man atrodo, kad mes esame išrinkę labai kompetentingą valdybą, ir aš, šiandien balsuodamas už ger­biamąjį D. Šniuką, kviesčiau ir kitus tai daryti. Mes neturime geresnio aktoriaus karaliaus rolei šiandien (jeigu leisite ir toliau naudoti tą metaforą), tačiau mes turime labai kompetentingą valdybą, kuri iš dalies bus ir to karaliaus svita. Mes esame numatę netgi atsakingų postų skyrimą su tos valdybos pritarimu, kitaip sakant, be pritarimo nebus galima paskirti. Man atrodo, kad kai kurie radijo ir televizijos darbuotojai visą tą laiką, kol gerbiamasis D. Šniukas vadovavo, labai dažnai kompromitavo ir radijo ir tele­vizijos komitetą, ir jo vadovą. Jūs turbūt suprantate, apie ką aš kalbu, tačiau man atrodo, mes turėtume reikšti tam tikrą pasitikė­jimą su savotišku, kad ir nelabai vykusiu mano perspėjimu. Mes esame valstybė, ir deputatai, kuriems suteiktas nemažas pasitikė­jimas, esame būsimojo Lietuvos valstybės radijo ir televizijos ko­miteto režisieriai. Šito neužmirškime ir truputėlį apsiraminkime. Žiūrėkime optimistiškai į to komiteto veiklą ir į gerbiamojo D. Šniuko kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, yra užsirašiusi kal­bėti deputatė R. Gajauskaitė, bet nematau jos salėje, todėl diskusi­jos baigtos. Aš norėčiau, kad pretendentas atsakytų į jam pareikš­tas pretenzijas. Jo baigiamasis žodis.

D. ŠNIUKAS. Gal aš blogai klausiau, bet kažkokių papildomų klausimų lyg ir nebuvo. Čia vienas raštelis. Aš jį galiu perskaityti. Skambino pilietis Buivydas, Šiaulių "Nuklono" gamyklos inžinie­rius ir pasakė, kad 1979 metais jie du kartus važiavo į "Pravdos" redakciją skųstis dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir D. Šniukas, tos redakcijos skyriaus vedėjas, jo nepriimdavo ir nespausdinda­vo straipsnių. Pilietis Buivydas piktinasi, kad tokį žmogų dabar nori rinkti komiteto pirmininku. Aš tikrai nebuvau nei skyriaus vedėju, nei priiminėdavau. Nieko negaliu atsakyti į tokį laišką. Aš norėčiau deputatams padėkoti. Gal kai kurios pagyros paken­kė, gal kai kuri kritika padėjo, deputatai patys nuspręs, tegul būna taip, kaip būna. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Ačiū jums, gerbiamieji deputatai. Prašom pakelti mandatus, kad galima būtų suskaičiuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ar galima skelbti? 88.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau palaukti 2-3 mi­nutes, kai kurie deputatai dar turi ateiti. Gal aptarkime per tą laiką kitos savaitės darbotvarkę? Aš tikiuosi, kad per 2-3 minutes deputatai susirinks. Prašom skaičiuoti visus ateinančius. Gerbiamieji deputatai, kitai savaitei siūlomas toks darbotvarkės projektas. Jau beveik aišku, kad šiandien mes nepriimsime darbo įstatymų pakeitimų, geriausiu atveju juos aptarsime, todėl siūlo­ma šį klausimą įtraukti antradienį nuo 10 valandos. Taip pat šiandien paprašytume pristatyti ir įtraukti į darbotvarkę Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės Tarybos deputato statuso įsta­tymo projektą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento projektą, ir 15 valandą, tikintis, kad Ministrė Pirmi­ninkė grįš į Lietuvą iki antradienio, išklausyti jos informaciją. Jeigu ne, tai tuo antradienio darbotvarkė ir baigtųsi. Ketvirtadie­nį -  Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo projektas, esu tikras, kad reikės tęsti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento projekto svarstymą ir nuo 15 valandos - ­Vyriausybės valanda. Ar bus kokių nors pasiūlymų, gerbiamieji deputatai, kitos savaitės darbotvarkei? Prašom deputatą J. Ta­mulį.

J. TAMULIS (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Gamtos apsaugos komisija yra paruošusi nedidelį Vyriausybės  įstatymo pataisymą ir mes norėtume, kad jis būtų apsvarstytas  galbūt ketvirtadienį, apsvarsčius pirmadienį atitinkamose komi­sijose.

PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte pateikti dabar esmę, kas tai  turėtų būti?

J. TAMULIS. Tai aš galiu padaryti po penkių minučių ir pa­teikti jums jį atspausdintą.

PIRMININKAS. Deputatas R. R. Survila.

R. R. SURVILA (Trakų rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau kitą savaitę pakalbėti štai tokiu klausimu. Mes jau be­veik du mėnesius posėdžiaujame, bet labai mažai dėmesio skiriame žemės ūkio reikalams. Tuo tarpu daugelis deputatų, išrinktų kaimo apygardose, susitikę su savo rinkėjais, nelabai ką turi pasakyti apie mūsų veiklą ir apie tas perspektyvas, kurios laukia žemės ūkio. Mes Agrarinėje komisijoje negalime šiandien pateikti nau­jų įstatymų, jų paruošimas užtruks keletą mėnesių, bet mums rei­kėtų suformuluoti nuostatą, mūsų požiūrį į tas problemas. Jas ap­tarti, manyčiau, reikėtų čia, didelėje auditorijoje, nes tai domina daug ką ir pranešti, ypač kaimo žmonėm, ką veikia Lietuvos Aukš­čiausioji Taryba, kokie svarstomi įstatymai, kokie keliai numato­mi žemės ūkio problemoms spręsti, nuraminti žmones ir pasakyti tai, kas yra. Manyčiau, kad tai reikėtų aptarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K. Uoka.­

K. UOKA (Rokiškio rinkiminė apygarda). Man atrodo, pats laikas kitą savaitę paaukoti vieną valandą ir aptarti tiems būdams, kaip formuojamas Aukščiausiosios Tarybos apara­tas. Aš su skausmu stebiu, kaip laisvai kuriami nauji etatai, kaip visai be jokių kriterijų parenkami žmonės, ir manau, kad valandė­lę apie tai reikėtų pakalbėti. Taip pat reikėtų pakalbėti apie tą gau­sybę parlamento deputatų vizitų į užsienį ir atsiskaitomybės formą.

PIRMININKAS. Deputatas E. Petrovas.

E. PETROVAS (Tauro rinkiminė apygarda). Neži­nau, kokiu būdu pateikti, bet norėtųsi, kad mes nepamirštume pa­nagrinėti bendrą Lietuvos ekonominių reformų panoramos pro­blemą ir būdus joms pagreitinti, pagalvoti, kaip tą daryti. Mano manymu, čia kažkur buksuojame.

PIRMININKAS. Deputatas E. Zingeris.

E. ZINGERIS (Lazdynų rinkiminė apygarda). Aš tik mažą repliką gerbiamajam Kazimierui Uokai. Užsienio komisi­jos nariai turi tokią taisyklę, kad grįžę išdalina savo ataskaitas visiems, esantiems salėje.

PIRMININKAS. Deputatas L. S. Razma.

L. S. RAZMA (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Noriu priminti, kad prieš pora savaičių įvyko Lietuvos taikingųjų jėgų forumas, ir ten buvo keliamas klausimas, ir čia iš tri­būnos ne kartą kalbėjau, kad mums labai aktualu paruošti ir pa­tvirtinti Lietuvos neutraliteto įstatymą. Todėl norėčiau, kad gal­būt Užsienio reikalų komisija imtųsi operatyvaus darbo ir šis įstatymas būtų pateiktas mums tvirtinti. Pats taip pat prisidėsiu prie šito darbo.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V. Šadreika.

V. ŠADREIKA (Šilalės rinkiminė apygarda). Ma­nyčiau, kad prieš plenarinių posėdžių pradžią, tai yra antradienį ir ketvirtadienį, valstybinė komisija turėtų informuoti deputatus apie ekonominę blokadą, apie padėtį tai dienai. Sakysim, aš vyk­stu pas rinkėjus, jie pateiks man labai daug klausimų, o atsakyti vargu ar galėsiu. Manau, kad tokią informaciją turi pateikti vals­tybinė komisija: kiek bedarbių, kiek gamyklų, kokie resursai, kas sustojo, kas yra daroma, kas padaryta. Nes mes praktiškai nieko nežinome. 

PIRMININKAS. Deputatas A. Ambrazevičius repliką į šį pasiūlymą.

A. AMBRAZEVIČIUS (Taikos rinkiminė apygarda). Kiekvienas iš gerbiamųjų deputatų gali užeiti į blokados štabą ir bet kada susipažinti su statistiniais duomenimis.

PIRMININKAS. Prašau.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Man atrodo, kad dabar svarbiausia yra ekonominės reformos. Aš  ne ekonomistas, bet norėtųsi žino­ti, kodėl taip lėtai (gal man taip atrodo) juda įstatymų rengimas. Susitinki ir pažįstamus, ir gamybininkus, jie klausia, kada bus denacionalizacijos, kiti įstatymai, tegul žali, bet kad žmonės žinotų, kas jų laukia, ką jiems toliau daryti. Man atrodo, tai vienas iš svarbiausių dalykų. Kodėl jie taip lėtai pas mus juda? Ar mes tyčia vilkiname, ar iš tikrųjų sunkiai sekasi tai daryti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Štai daug pasiūlymų, aš manau, sunku juos dabar iš karto kaip nors surikiuoti ir pasiūlyti protingą projekto galimybę. Siūlau šiandien darbotvarkės netvir­tinti, leisti Prezidiumui, Sekretoriui jūsų išgirstus pasiūlymus ap­galvoti. Tuo tarpu yra paruoštų pakeitimų, pavyzdžiui, tai, ką siū­lė deputatas J. Tamulis. Čia kalbama apie tai, kad Gamtos apsau­gos departamentas iš Vyriausybės pavaldumo yra išbrauktas, o pačiame Vyriausybės įstatyme tokios funkcijos yra paliktos šiam departamentui. Taigi nedidelis pakeitimas. Na, ir svarbiausia - ­Darbo įstatymų kodekso pakeitimų įstatymas, kuris yra paruoštas ir jį šiandien galėtume apsvarstyti, o antradienį priimti. Šiaip jau būtų gerai, kad mes, svarstydami darbotvarkę ir įtraukdami arba neįtraukdami klausimą į ją, gerai žinotume, apie ką bus kai kalbama. Šiandien buvo numatyta, kad deputatas S. Kropas prista­tys Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės Tarybos deputato statuso įstatymo projektą. Aš nuoširdžiai apgailestauju, kad mes vis dar negalime balsuoti ir truputį stebiuosi kai kurių deputatų požiūriu į tai, bet vis dėlto, tikėdamiesi, kad keturi deputatai ateis į salę, išklausykime S. Kropo pristatomą savivaldybės Tary­bos deputato statuso įstatymo projektą, o po to jau spręsime, ką daryti, daugiau nebelaukdami.

S. KROPAS (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apygarda). Aš labai atsiprašau gerbiamosios Tarybos, bet mes supratome, kad šio deputato statuso įstatymo pristatymas įvyks antradienį. Šitie projektai yra išdalinti, bet, manau, deputatai pakankamai susipažinę su juo, todėl detaliau svarstyti būtų tiks­linga antradienį.

PIRMININKAS. Be jokios abejonės. Mes nesiruošiame svarstyti, mes tik norėjome, kad jūs pateiktumėt informaciją, kodėl tai rei­kalinga, kas ten svarbiausia. Trumpa 5-6 minučių informacija, kad deputatai galėtų atidžiau atkreipti dėmesį. Ar jūs nepasiruo­šęs ir tai padaryti?

S. KROPAS. Aš nepasiruošęs dabar tai daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome siūlyti iš­eitį. Nematau ir deputato J. Prapiesčio. Ar tik nematau, ar… Atsiprašau, deputatas E. Jarašiūnas. Prašom, jūsų klausimas.

E. JARAŠIŪNAS (Respublikos rinkiminė apygar­da). Mes turime Lietuvos Respublikos įstatymo "Padaryti pakei­timus ir papildymus Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodek­se" projektą. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 37 straipsnyje nu­statyta, kad asmenys, kurių teisės yra pažeistos neteisėtais veiks­mais, viršijant pareiginius įgaliojimus, pažeidžiant teises, turi teisę kreiptis į teismą, tai yra įtvirtintas teisminis pažeistų teisių gynybos principas. Iš to sektų, kad šis principas garantuoja, kad pažeistas teises ir ginčą spręs nepriklausomas, nesuinteresuotas, kompetentingas teisiniu požiūriu valstybės institutas. Spręs viešai, bus sudarytos sąlygos naudotis įstatymo leista teisine pagalba. Tačiau dabar galiojančiuose darbo įstatymuose yra numatyta, kad kai kurie darbuotojai savo pažeistų darbinių teisių teisme ginti negali. Dabar galiojančio Darbo įstatymų kodekso 251 straip­snis numato darbuotojus, kurių darbo ginčai tokiais svarbiais klau­simais, kaip atleidimas iš darbo, perkėlimas į kitą darbą, drausmi­nių nuobaudų skyrimas teismams yra nežinybingi, tai yra tuos klausimus, iškilus ginčui, nagrinėja aukštesnieji pagal pavaldu­mą organai. Nagrinėja organai, kurie tam tikra prasme yra suin­teresuoti savo žinybos reikalais, nagrinėja ne viešai, nagrinėja ne kolegialiai, o dažniausiai vienasmeniškai. Ši tvarka, įtvirtinus teisinės valstybės principus, netinkama.

Reikia pasakyti, kad tokių darbuotojų yra nemažai. Tai pir­miausia darbuotojai, einantys pareigas, numatytas darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos nuostatų priedėlyje Nr. l. Šiame sąraše yra įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, padėjėjai, vyriausieji inžinieriai, vyriausieji gydytojai, vyriausieji buhalte­riai, jų pavaduotojai, vyriausieji konstruktoriai, aukštesniųjų or­ganų skiriami juriskonsultai, cechų, skyrių, tarnybų, barų, gamybų viršininkai, vedėjai, valdytojai, kurie turi sau pavaldžių darbuoto­jų, turintys sau pavaldžių darbuotojų kitų struktūrinių padalinių viršininkai, čia ir girininkai, ir statybinių organizacijų vyresnieji darbų vykdytojai, taip pat valdybų, skyrių analogiškų padalinių vadovai ministerijose ir žinybose, vyr. redaktoriai, jų pavaduoto­jai, atsakingieji sekretoriai, skyrių vedėjai. Sąrašas ilgas, čia yra taip pat prokurorai, jų pavaduotojai, tardytojai.

Prie to paties priedėlio yra sąrašas Nr. 2, kuriame išvardinti darbuotojai taip pat tokios teisės neturi. Sakykim, mokslinio tyri­mo, projektavimo ir konstravimo organizacijų, aukštųjų mokyklų mokslinio tyrimo padalinių darbuotojai, kurie yra atleisti iš darbo pagal atestavimo rezultatus, negali to apskųsti. Neturi teisės gin­čyti atleidimo teisme aukštųjų mokyklų profesoriai, dėstytojai, mokslinio tyrimo įstaigų darbuotojai, kurių pareigos užimamos konkurso tvarka, taip pat teatrų, ansamblių, chorų, filharmonijų ir kitų koncertinių organizacijų, televizijos ir radijo organizacijų artistai, kūrybiniai darbuotojai, atleisti iš darbo dėl to, kad jie neišrinkti naujam terminui arba nustatyta tvarka pripažinti ne­tinkančiais užimamoms pareigoms. Tokios teisės neturi tie darbuo­tojai (iškilus klausimui dėl drausminės nuobaudos paskyrimo pa­grįstumo, įskaitant ir atleidimą iš darbo), kuriems yra taikomi drausmės statutai. Tai - geležinkelio, civilinės aviacijos, ryšių ir kitos darbuotojų kategorijos. Čia ginčai sprendžiami pavaldumo tvarka.

Tokia neteisinė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka yra kritikuo­jama jau seniai ir Teisinės sistemos komisijos parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo projektas buvo ruošiamas atsižvelgiant tiek į Respublikos Ministrų Tarybos teisėsaugos organų, tiek į moksli­ninkų teisininkų rekomendacijas ir pasiūlymus. Šis klausimas ke­liamas seniai ir manyčiau, kad mes turėtume užtikrinti darbinių teisių teisminės gynybos principą, tai yra siūlomais Darbo įstatymų kodekso straipsnių pakeitimais siekiama visiems darbinin­kams ir tarnautojams nustatyti vienodą darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, sudarant galimybę apskųsti teismui. Išimtis galėtų būti taikoma tik kai kuriems aukščiausiems valstybės pareigūnams, ku­riuos renka ir tvirtina Aukščiausioji Taryba, Ministrų Taryba arba Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Kadangi  darbo teisės normos sudaro vieningą sistemą, tai tam, kad pakeistume iš esmės vieną straipsnį, tenka keisti kelio­lika straipsnių, kad suderintume tą vieningą normų sistemą. Jūs turite projektą. Noriu pasakyti, kad šį projektą mes vakar dar šiek tiek paredagavome, yra kai kurių redakcinių papildymų, kuriuos aš galbūt perskaitysiu iš esmės nekeičiant normų turinio.

Visų pirma preambulėje atsirado nuostata, kad, "vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 37 straips­niu ir siekdama užtikrinti visų darbininkų ir tarnautojų darbinių teisią teisminę gynybą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria". Tai yra pabrėžta, kad šios pataisos sudaromos va­dovaujantis būtent mūsų priimto Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 37 straipsniu. Toliau kalbama apie konkrečius Darbo įstatymų kodekso straipsnius, siekiant užtikrinti visoms darbuotojų katego­rijoms teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą.

Pirmasis punktas: išbraukti 21 straipsnio 3 dalį, tai yra 21 straipsnis numato garantijas priimant į darbą ir ten yra nuostata, draudžianti nepagrįstai atsisakyti priimti į darbą. Siūloma iš­braukti trečiąją dalį, kur nurodoma, kad piliečių skundus dėl ne­pagrįsto atsisakymo priimti į darbą nagrinėja aukštesni pagal pavaldumą organai ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jų gavi­mo dienos. Tai keičiama teisminės gynybos principu.

Antra - 30 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius "o atitinka­mais atvejais (251 straipsnis) aukštesniam pagal pavaldumą or­ganui". 30 straipsnis numato išbandymo priimant į darbą rezultatus. Yra nustatyta taisyklė - jeigu išbandymo rezultatai nepaten­kina administracijos, jį atleidžia be profsąjungos komiteto sutiki­mo išeitinės pašalpos ir tokį atleidimą iš darbo darbininkas ir tar­nautojas turi teisę apskųsti teismui, o atitinkamais atvejais (251 straipsnis)  aukštesniam pagal savo pavaldumą organui. Nelieka tos dalies, kur kalbama apie apskundimą aukštesniam pagal pa­valdumą organui, tai yra visais atvejais numatoma teisė apskųsti teismui.

Trečia. Išbraukti 48 straipsnio antrąją dalį. 48 straipsnis reguliuoja darbo sutarties nutraukimą profsąjungos organų reikalavi­mu. Antrojoje dalyje kalbama, kad darbuotojas ir administracija profsąjungos organų reikalavimą gali apskųsti aukštesniam profsąjunginiam organui ir šio organo sprendimai galutiniai. Tai yra atsisakoma neteisminio kelio sprendžiant darbo ginčus.

Ketvirta - išbraukti 234 straipsnio antrąją dalį ir šio straipsnio trečiąją dalį laikyti antrąja dalimi. Atsisakoma 234 straipsnio antrosios dalies, kur kalbama, kad kai kurių kategorijų darbuotojų darbo ginčus nagrinėja aukštesni pagal pavaldumą organai. Nelieka šito, kadangi tuos ginčus nagrinėja teismas.

Penkta - 241 straipsnio antrosios dalies pirmajame punkte iš­braukti žodžius: “išskyrus ginčus darbuotojų, einančių specialiame sąraše numatytas pareigas” ir pakeisti juos žodžiais "išskyrus ginčus pareigūnų, nurodytų šio kodekso 251 straipsnyje". Čia vėlgi atsisakoma tos specialios tvarkos, atsižvelgiant į naująją 251 straipsnio redakciją.

Sešta -  242 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodžius: "arba aukštesniojo pagal pavaldumą organo sprendimo dėl atsisakymo grą­žinti jį į darbą". 242 straipsnis numato terminus kreiptis dėl darbo ginčų išnagrinėjimo. Kadangi nelieka tokių organų, automatiškai nereikalingi ir tie terminai.

Septinta - 248 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius: "arba aukštesniojo pagal pavaldumą organo". 248 straipsnis reguliuoja pareigūno, kalto dėl neteisėto atleidimo iš darbo, perkėlimo į kitą darbą ar teismo sprendimo grąžinti į darbą vykdymo uždelsimą, materialinę atsakomybę. Kadangi atsisakoma to principo, tai nereikalingas ir reglamentavimas.

Aštunta - prieiname prie 251 straipsnio. Dabar galiojantis 251 straipsnis numato darbo ginčų nagrinėjimą aukštesniuose pagal pavaldumą organuose. Tai yra tas pagrindinis straipsnis, dėl kurio būtina daryti visus kitus pakeitimus. Būtent šiame straips­nyje numatyta, kad aukštesnieji pagal pavaldumą organai nagri­nėja darbo ginčus, būtent ką aš minėjau, kalbėdamas apie sąra­šą Nr. l ir Nr. 2.

Siūloma tokia 251 straipsnio redakcija. Šis straipsnis vadin­tųsi taip: "Pareigūnų, kuriuos į pareigas renka, skiria arba tvirti­na ir atleidžia iš jų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, skiria ir atšaukia jos Prezidiumas ar skiria ir atleidžia Ministrų Taryba, darbo ginčų nagrinėjimas". Šiame straipsnyje būtų kal­bama tik apie išimtines pareigas. Tai pirmiausia tos pareigos, į kurias renka, skiria arba tvirtina ir atleidžia pati Aukščiausioji Taryba. Tai  Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Sekretorius, jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, ministrai ir Respublikos prokuroras. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą turi teisę skirti ir tuo pačiu atleisti diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų. Ir trečia kategorija būtų tos pareigos, į kurias skiria ir atleidžia Ministrų Taryba. Kalbama apie tuos pareigūnus, kurių priėmimo ir atleidimo klausimus priima kolegialūs pagrindiniai vals­tybės organai. Siūloma redakcija, kuri šiek tiek skiriasi nuo tos, kuri yra jūsų projekte. Ji šiek tiek papildyta: "Pareigūnų, kuriuos vadovaujantis Lietuvos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu į pareigas renka, ski­ria arba tvirtina ir atleidžia iš jų Lietuvos Respublikos Aukš­čiausioji Taryba arba skiria ir atšaukia jos Prezidiumas, arba skiria ir atleidžia Ministrų Taryba, darbo ginčai atleidimo iš darbo, atleidimo priežasčių formulavimo pakeitimo, perkėlimo į kitą darbą ir drausminių nuobaudų skyrimo jiems klausimais nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka". Tai yra dėl išimtinio šių pareigybių pobūdžio, susijusio su pasitikėjimu juos rinkusiems ir skyrusiems organams, jiems turėtų būti nustatyta kitokia tvarka.

Norėčiau pasakyti (tikriausiai ir spaudoje skaitėte), kad Teisi­nės sistemos komisija nagrinėjo ir alternatyvinę šio straipsnio re­dakciją. Alternatyvinė redakcija numato, kad pareigūnų, kuriuos į pareigas renka, skiria arba tvirtina ir atleidžia iš jų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, skiria ir atšaukia jos Prezidiu­mas arba skiria ir atleidžia Ministrų Taryba darbo ginčai atleidi­mo iš darbo, atleidimo priežasčių formulavimo pakeitimo, perkėlimo į kitą darbą ir drausminių nuobaudų skyrimo jiems klausimais nenagrinėjami darbo ginčų organuose. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, jos Prezidiumo, Ministrų Tarybos nuta­rimai išvardintais klausimais šių pareigūnų atžvilgiu neskundžiami. Tai  griežta ir kategoriška nuostata. Mes, svarstydami tiek vieną, tiek kitą variantą pasirinkome, taip sakant, blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą tvarką.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tokią detalę. Bėda ta, kad pagal mūsų dabar priimtą Lietuvos Vyriausybės įstatymą Ministrų Taryba pati nesprendžia skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų klausimus, tai yra pagal dabar galiojantį įstatymą ministro pavaduotojus, Vyriausybės patarėjus skiria ir atleidžia iš pareigų Ministras Pirmininkas. Jeigu mes nuosekliai laikytumėmės tokios nuostatos, šios kategorijos asmenys iškilusiais darbo ginčų klausimais turi teisę kreiptis bendra tvarka į teismo instancijas.

Devinta - 209 ir 252 straipsnius pripažinti netekusius galios. 252 straipsnis reguliavo grąžinimą į darbą ir apmokėjimą už pri­verstinę pravaikštą aukštesnio pagal pavaldumą organo sprendi­mu. Kadangi nelieka tokių sprendimų, nereikalingas ir straipsnis, numatantis grąžinimo į darbą tvarką ir kaip apmokama už privers­tinę pravaikštą.

Dešimta - 2521 straipsnio žodžius "(šio kodekso 245 ir 252 straipsniai)" pakeisti žodžiais "(šio kodekso 245 straipsnis)". 2521 straipsnis reguliuoja piniginio reikalavimo patenkinimą. Bū­tent kalba apie tai, kad, nagrinėdamas darbo ginčus piniginio reikalavimo klausimais, išskyrus reikalavimus apmokėti darbuotojui vidutinį uždarbį už priverstinės pravaikštos laiką arba uždarbio skirtumą už laiką, kai darbuotojas dirba mažiau apmokamą darbą, šio kodekso 245 ir 252 straipsniai lieka 245 straipsniu, tai yra kadangi nebėra aukštesnio organo sprendimo dėl grąžinimo, automatiškai nelieka ir tos problemos.

Vienuolikta - 2684 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žo­džius: "Vadovų, meistrų skundus dėl atleidimo iš darbo, o brigadi­ninkų - nuo vadovavimo brigadai, svarsto kartu aukštesnieji ūki­niai ir profsąjungos organai", tai yra 2684 straipsnis kalba apie vadovo rinkimus darbo kolektyvuose. Kadangi mes atsisakėme administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos, nereikalinga ir tokia nuostata.

Dvylikta - žodžius "liaudies teismas" pakeisti žodžiu "teis­mas", tai yra šiuo atveju visame Darbo įstatymų kodekse reikėtų sunorminti terminiją.

Ir dar vienas papildymas, kuris atsirado svarstant vakar šio įstatymo projektą - siūlyti tokią nuostatą, kad šis įstatymas įsi­galioja panaikinus 1990 metų balandžio 25 dienos Lietuvos Res­publikos įstatymą "Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomos eko­nominės blokados sąlygomis". Tai yra šiuo atveju tie pakeitimai iš esmės yra susiję su vadovais. Minėtame įstatyme "Dėl laikinų­jų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados sąlygomis" mes esame numatę vadovo skyrimą ir atleidimą, taip pat manytume, kad ypatingomis sąlygomis tam tikra ypatinga atsakomybė ir galbūt supaprastinta klausimo išnagrinėjimo tvarka dar galėtų likti. Tačiau tai - tik ypatingomis sąlygomis.

Tokie siūlomi Darbo įstatymų kodekso pakeitimai ir papildymai. Kaip matote, norint pakeisti vieną straipsnį, reikia keisti keliolika.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai turi klausimų? Deputatas G. Šerkšnys.

G. ŠERKŠNYS (Girstupio rinkiminė apygarda). Aš pusiau klausimą, pusiau pasiūlymą. Ar negalvojate, kad į šį įstatymų pakeitimo kompleksą tiktų ir toks, kad minimalų darbuotojų atostogų laiką reikėtų prailginti iki dvidešimt keturių dienų? Išskyrus antrą, romėnišką, kad įsigalioja po blokados panaikinimo.

E. JARAŠIŪNAS. Man regis, tam, kad paruoštume įstatymą, rei­kalingi ir tam tikri paskaičiavimai, o šiuo metu tai padaryti vargu ar galime. Tam reikėtų, matyt, atskiro įstatymo. Kad būtini tokie pakeitimai, aš neabejoju. Tačiau mes dar nesame pasiruošę tai padaryti. Reikalingas tam tikras paruošiamasis darbas.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų deputatui nebeturite? Gerbiamieji deputatai, manau, kad posėdį šiandien baigsime. Di­delė dalis deputatų paskutiniais autobusais jau išvyko į apygardas ir, deja, šį vakarą balsuoti negalėsime. Aš apgailestauju dėl to. Iš daugelio deputatų pasisakymų aiškėja parama gerbiamajam D. Šniukui, bet paprašysime jį dirbti dar su senais įgaliojimais iki kito antradienio. Prašom.

L. ŠEPETYS (Vievio rinkiminė apygarda). Aš vis tik paprašyčiau jūsų, kad jūs mūsų vardu atsiprašytumėte tele­vizijos valdybos narius, kurie šiandien visą dieną čia kantriai laukia mūsų sprendimo ir jis yra atidėtas.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau valdybos narių. Bet taip pat atkrei­piu dėmesį, kad mes visą dieną užsiiminėjame televizijos klausi­mu. Deja, į pabaigą nebespėjome išrinkti jums valdžios. Deputa­tas S. G. Ilgūnas.

S. G. ILGŪNAS (Rimkų rinkiminė apygarda). Noriu kreiptis į Mandatų ir etikos komisiją ir gauti čia esančių de­putatų pritarimą, kad mes galėtume sužinoti, kas tie deputatai, kurie, buvę popietiniame pirmajame posėdyje, nieko nesakę leido sau apleisti šią salę ir kad dėl to pasiaiškintų Mandatų ir etikos komisijai, o gal mūsų parlamentui ir savo rinkėjams. Nes tai jau tampa sistema ir problema numeris vienas.

PIRMININKAS. Deputate A. Ambrazevičiau, prašom.

A. AMBRAZEVIČIUS (Taikos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau kolegų dėmesio dėl gerbiamojo A. Terlecko pareiški­mo, išplatinto tarp mūsų. Keletą kartų jis čia buvo paminėtas. Aš jaučiu savotišką sąžines graužimą, nes buvau iniciatorius, iš­kviečiant televizijos grupę į aerouostą ir, pasitaręs su ta grupe, pamatęs, kad temsta, paprašiau, kad ji jau važiuotų. Nemaniau, kad galima bus filmuoti kažkokius dokumentinius kadrus. To ne­pranešiau, ir gerbiamasis A. Terleckas to nežinojo. Manyčiau, kad kaltinimai televizijos grupei šiuo atveju gal ne visai pagrįsti ir jos kaltės ten nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Pirmadienį vienuoliktą valandą - visų komisijų posėdžiai. Visų. Darbo yra labai daug. Nė viena komisija neapsvarstė reglamento, dėl ko aš esu labai nuliūdęs, ir neperdavė savo pastabų.

Antradienį dešimtą valandą plenarinis posėdis. Pradėsime nuo balsavimo.