Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K.MOTIEKA ir deputatas L.N.RASIMAVIČIUS
Diskusijų dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės. Plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
PIRMININKAS (K.MOTIEKA). Labas rytas, gerbiamieji deputatai. Atėjo laikas pradėti sesijos posėdį. Prašom sėstis, pradėsime darbą. Kadangi daugelis iš tų, kurie vadovavo posėdžiams, išvažiavo į Maskvą, prašyčiau deputatus pritarti pasiūlymui, kad man padėtų deputatas L.N.Rasimavičius iš sekretoriato. Ar nieko prieš neturėtų deputatai tokiam pasiūlymui? Po to, žinoma, svarstysim ir dienotvarkę, ir kandidatų išrinkimo į seniūno bei pavaduotojų pareigas klausimą. Ar galima sužinoti, kiek yra deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Paprašytume, kad deputatai susėstų.
K.RIMKUS. Siūlyčiau gerbiamąjį Z.Juknevičių. Mes jau matėm, kaip jis pirmininkavo.
PIRMININKAS. Čia tik laikinai, kol mes pradėsime svarstyti šitą klausimą.
P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis pirmininko pavaduotojau, kadangi jūs renkatės padėjėją, tai kuris jums patinka, tą pasirinkit iš salės, ir viskas bus gerai.
PIRMININKAS. Ačiū labai. Ne dėl to, kad patinka. Aš galbūt pasirinkčiau dar kitą. Bet aš sakau, kad su gerbiamuoju L.N.Rasimavičiumi buvo aptarta taip pat ir dienotvarkės ten klausimų svarstymo eiga. Todėl aš prašyčiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra devyniasdešimt devyni deputatai.
PIRMININKAS. Labai malonu. Aš prašyčiau deputatų pritarti mano pasiūlymui. Kas už tai, kad L.N.Rasimavičius šiuo metu talkintų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo šešiasdešimt trys.
PIRMININKAS. Galbūt iš karto pereisim prie gerbiamojo K.Rimkaus pasiūlymo, kad padėjėju būtų Z.Juknevičius. Prašom balsuoti.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš prašyčiau nesvarstyti mano kandidatūros.
PIRMININKAS. Jūs atsiimat? Labai ačiū. Kas prieš L.N.Rasimavičių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Gerbiamasis Rasimavičiau, prašom ateiti.
BALSŲ SKAIČIUOTOMS. Yra balsų skaičiavimo komisijos pareiškimas.
PIRMININKAS. Taip, prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Kadangi mūsų darbo mėnuo baigėsi, reikia išrinkti naujus žmones.
PIRMININKAS. Aš girdžiu balsus, kad jūsų kadencija baigiasi ketvirtadienį. Po to, kai Vokietija galutinai susijungs, tą ir išspręsim, gerai? Ačiū.
PIRMININKAS (L.N.RASIMAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, jūs turite darbotvarkę. Siūlome šią darbotvarkę patvirtinti būtent antradieniui, t.y. vienai dienai. Po to yra kandidatų į Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir pavaduotojų pareigas siūlymas. Kada bus kandidatai išrinkti, jiems pasiūlysim po pietų sėsti būtent už šio pulto, ir lai veda popietinį posėdį tie, kurie bus išrinkti.
Šiandien planuojame dirbti taip: patvirtinsime darbotvarkę, iki pusės vienuolikos pabandysime siūlyti kandidatus; Lietuvos Respublikos privačių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projektą perskaitys A.Rudys. Noriu tamstų pasiklausti, ar bus leista kalbėti Rašytojų, Dailininkų ir Kompozitorių sąjungų pirmininkams. Jie yra atvykę ir norėtų atkreipti deputatų dėmesį į vieną ar kitą problemą. Po to deputatas Z.Juknevičius turėtų pateikti, kaip norima pakeisti Spaudos įstatymą. Lietuvos generalinis prokuroras norėtų pristatyti Lietuvos Respublikos prokuratūros nuostatų projektą. Deputatas E.Grakauskas pateiks Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl automobilių ir žemės ūkio technikos pardavimo įstatymų projektą. Deputatas V.P.Andriukaitis pateiks Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo projektą. Deputatas V.Žiemelis perskaitys Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl kontrolės komisijos sudarymo.
V.ŽIEMELIS. Aš šitą klausimą siūlau perkelti į ketvirtadienį, kadangi dar reikia derinti.
PIRMININKAS. Aš manau, kad nebalsuodami galime sutikti su deputato V.Žiemelio pasiūlymu, juoba kad yra paruoštos išvados dėl Rytų Lietuvos problemų. Siūlome išklausyti deputatą Vidmantą Povilionį. Pereitą ketvirtadienį buvo nutarta apsvarstyti ir balsuoti dėl Gamtos apsaugos komisijos. Ketvirtadienį buvo šis klausimas. Stenogramoje jis yra, aš šitą pats perskaičiau.
BALSAS IŠ SALĖS. Mes buvom susitarę, kad šiandien, kai bus kvorumas, balsuosim, ar įtrauktume tą klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Tai būtent balsavimu šį klausimą ir išspręsim.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl dienotvarkės. Farmacijos įstatymas šiandien negali būti pateiktas. Vakar įvyko jungtinės komisijos pasitarimas ir dar kartą jisai buvo svarstomas. Yra esminių prieštaravimų, neparuoštos alternatyvos, todėl į dienotvarkę šiandien jis negali būti įtrauktas.
PIRMININKAS. Aš manau, sutiksim su šiuo pasiūlymu. Kas dar norėtų?
J.MAČYS. Prašau, kad į šios dienos darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas, kodėl Vyriausybė nevykdo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų liepos 26 dienos nutarimo I-411 dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo. Šio nutarimo antrame punkte buvo parašyta: ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1990 metų rugsėjo 1 dienos nustatyti detalesnę žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką”. Ačiū Dievui, šiandien yra spalio 2 diena. Kiek žinau, buvo paruošti keturi variantai. Nė vienas Vyriausybei netiko, visi atmesti, o žmonės kaime nerimauja, nes nori žinot, ar žemė bus duodama, ar jie tiktai buvo apgauti. Reikia jiems ją įsigyt, pasitręšt ir taip toliau.
PIRMININKAS. Ar jūs esat paruošęs nutarimą?
J.MAČYS. Nutarimo nėra, bet artimiausiu laiku turi būti priimtas poįstatyminis aktas, kad žmonės galėtų gauti žemę.
PIRMININKAS. Ar jūs negalėtumėte užduoti paklausimą Vyriausybei?
J.MAČYS. Aš manau, kad reikia greitai. Vyriausybinė valanda tik ketvirtadienį, o aš prašyčiau, kad tas klausimas būtų svarstomas greičiau.
PIRMININKAS. Ką mes galėtume svarstyti neturėdami nei nutarimo, nei išvadų šiuo klausimu?
J.MAČYS. Čia turėtų Vyriausybės atstovai paaiškinti, kodėl taip yra, kodėl praėjo mėnuo, o nė vienas poįstatyminis aktas netiko. Tie reikalai tęsiasi ir toliau.
E.GRAKAUSKAS. Prašyčiau, kad J.Mačio pasiūlymas butų įtrauktas į ketvirtadienio Vyriausybės valandos paklausimus. Vyriausybė galėtų paaiškinti, kodėl visas mėnuo nėra priimtas nutarimas.
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, dėl padėvėtų traktorių ir automobilių pardavimo tvarkos. Manyčiau, kad tai yra grynai Vyriausybės reikalas, ir norėčiau tada paklausti gerbiamojo to įstatymo projekto autoriaus E.Grakausko, ar tai su Vyriausybe yra suderinta?
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis E.Grakauskai.
E.GRAKAUSKAS. Šis nutarimas yra atsiradęs kaip tik Vyriausybės iniciatyva. Gerbiamasis vicepremjeras A.M.Brazauskas kreipėsi į Aukščiausiąją Tarybą, kad galima būtų bent išimties tvarka šiuos reikalus spręsti, jog padėvėtą techniką galėtų įsigyti ūkininkai. Yra sudarytos tam tikros sutartys dėl senų taksi mašinų, kad po nuomos sutarties laiko pasibaigimo jas galėtų nusipirkti žmonės. Nutarimo projektas paruoštas suderinus ne tik su Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, bet ir su Vyriausybės vadovybe bei savivaldybėmis.
PIRMININKAS. Ar patenkina atsakymas?
R.RUDZYS. Dėl automobilių ir žemės ūkio technikos pardavimo. Kiek bendrauju su ūkininkais, tai įsitikinu, kad jiems gyvybiškai reikia ne vien automobilių ir žemės ūkio technikos. Bet šį kartą ne apie tai. Man atrodo, deputatai, bent dalis jų, galėtų pasimesti tarp nutarimų, kurie draudžia. O štai šito nutarimo projektas leidžia. Štai du nutarimo punktai, kurie leidžia. Tai, mano galva, kažką leidžiančio nutarimo visiškai nereikia. Tegu pasiknisa Vyriausybė po senus nutarimus. Jeigu yra nutarimų, draudžiančių tai daryti, tai juos reikia panaikinti. Negi mes dabar pradėsim už kiekvieną nutarimą balsuoti, kad kažką leistume. Aš įsitikinęs, viskas, kas neuždrausta, ne tik leidžiama, bet netgi skatintina. Manyčiau, kad šio nutarimo svarstymas šiandien visiškai nereikalingas ir betikslis. Vyriausybė turėtų pati išspręsti.
PIRMININKAS. Jūs siūlysit balsuoti.
R.RUDZYS. Balsuoti siūlysit jūs, kadangi jūs dabar padėjėjas. Aš siūlau jo nesvarstyti. Šiandien jis visiškai nereikalingas. Mes neturėtume užsiiminėti kažką leidžiančiais nutarimais, tą pačią dieną priimdami draudžiančius nutarimus. Reikia pasirinkti taktiką: arba viską leisti, arba tik drausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau siūlyti ir prašyti jūsų įtraukti į dienotvarkę ir svarstyti klausimą dėl Lietuvos bankų sistemos sukūrimo, įstatymą dėl bankų nacionalizacijos ir nutarimą dėl Lietuvoje veikiančių bankų reorganizacijos, kuriam buvo jau rugsėjo 18 dieną pritarta po pirmo svarstymo Aukščiausiosios Tarybos sesijoje. Man pavesta išsiaiškinti kai kurias detales Maskvoje su Rusijos banko pirmininku, TSRS banko pirmininku. Šitas reikalas yra net pavėluotas, todėl manyčiau, kad jį reikėtų jau neatidėliotinai svarstyt ir priimt, juo labiau kad per pirmąjį svarstymą jam prieštaravimų nebuvo.
PIRMININKAS. Siūlot šiandien.
V.BALDIŠIS. Šiandien arba ketvirtadienį, bet yra jau paruoštas, po pirmojo svarstymo priimtas ir turi būti neatidėliotinai svarstomas.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš dėl tvarkos. Bet prieš tai turbūt dėl darbotvarkės kalbės kitas deputatas.
PIRMININKAS. Prašau.
A.ŽALYS. Kadangi mes numatome klausimus, kuriuos svarstysime ne tik šiandien, bet ir kitomis šios savaitės dienomis, prašau į Aukščiausiosios Tarybos posėdžio penktadienio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Klaipėdos universiteto steigimo. Šių metų birželio 29 dieną keturiasdešimt trys Aukščiausiosios Tarybos deputatai pasirašė pareiškimą, kuriuo raginama greičiau įsteigti Klaipėdos universitetą. Praeitą savaitę yra priimtas Respublikos Vyriausybės nutarimas šiuo klausimu. Pritariama šiam reikalui. Todėl prašau tai numatyti svarstyti penktadienį.
PIRMININKAS. Buvo siūloma kiekvienos dienos darbotvarkę patvirtinti. Galbūt jūs sutiktumėte penktadienį šį klausimą pakartoti.
A.ŽALYS. Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
E.KLUMBYS. Kadangi deputatas A.Žalys pradėjo kalbėt apie penktadienio klausimus, aš noriu paklausti, ar mes jau baigėm šios dienos darbotvarkę ir galim pereiti prie kitų šios savaitės darbotvarkės klausimų?
PIRMININKAS. Ne, dar nebaigėm.
E.KLUMBYS. Ačiū. Tai aš po to norėsiu...
PIRMININKAS. Prašau.
P.VARANAUSKAS. Turiu pasiūlymą dėl posėdžio vedimo tvarkos. Praeitą kartą man deputatas A.Abišala paaiškino, kad vienas deputatas vienu klausimu turėtų pasisakyti ne daugiau kaip du kartus. Jis sakė, kad dar nepriėmėm Reglamento. Tai aš norėčiau, kad mes protokoliškai arba tiesiog be balsavimo susitartume ir pirma pagalvotume, ką sakysim, bei kalbėtume vienu klausimu ne daugiau kaip du kartus. Toks pasiūlymas. O toliau dar yra labai trumpų prašymų. Galbūt aš galėčiau paketu pateikti visą šitą ir užbaigti.
Lietuvos tremtinių sąjunga priėmė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. Kadangi jis atspausdintas “Tremtinyje”, tai aš nenoriu jo viso skaityti, o tik pateikiu, kad jūs išdalintumėte komisijoms, kad Aukščiausiosios Tarybos vadovybė turėtų ir kad jis būtų prijungtas prie stenogramų tiesiog darbo tvarka.
Prašau, kad Mandatų ir etikos komisija ištirtų rugsėjo 28 dienos ,,Panoramą". Buvo rodomi šūkaujantys žmonės piketo metu prie rūmų, o pasakyta, kad tai mitingas dėl Molotovo - Ribentropo pakto. Ir dar pasakyta, kad panašiai kalbėjo P.Varanauskas. Mano kalba buvo visai kitokia. Aš atvažiavau specialiai į Vilnių stengtis, kad nepasikartotų tai, kas buvo rugpjūčio 23 dieną ir, atrodo, pavyko. O televizija faktiškai šmeižia ir mane. O kreipiuosi į Aukščiausiąją Tarybą todėl, kad kitaip ši Mandatų ir etikos komisija nedirba. Turiu patirtį.
PIRMININKAS. Ar jūs nebandėt? Jūs turite tokią teisę savo pareiškimą atiduoti Mandatų ir etikos komisijai.
P.VARANAUSKAS. Vieną pareiškimą jie nuo vasario turi.
PIRMININKAS. Daugiau nėra. Prašom pasiruošti balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš dėl dienotvarkės papildymo. Pritardamas Lietuvos banko valdybos pirmininkui V.Baldišiui, norėčiau pasakyti, kad nematau savaitės dienotvarkėje aktualaus ir svarbaus Lietuvai klausimo, Lietuvos veikiančių bankų reorganizavimo klausimo. O jeigu reikėtų kokių nors faktų ir motyvų, galima būtų pateikti, kodėl taip aktualu ir svarbu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi du klausimai iš dienotvarkės išbraukti, manau, jog deputatai į tai atsižvelgs. Taigi nebuvo prieštaravimų dėl kandidatų į Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir jo pavaduotojų pareigas siūlymo. Balsuoti nereikia. Lietuvos Respublikos privačių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projektas. Šiandien svarstomas ir galbūt bus balsuojama. Prieštaravimų nematau, vadinasi, priimta. Lietuvos Respublikos spaudos įstatymo pakeitimo projektas. Pranešėjas Z.Juknevičius. Pirmas pranešimas - balsuojama nebus. Prieštaravimų yra? Nėra. Lietuvos Respublikos prokuratūros nuostatų projektas. Prieštaravimų nėra. Čia bus siūloma šiandien priimti, kadangi jis yra labai specifinis, pagaliau jiems patiems geriausiai žinomas. Dėl automobilių ir žemės ūkio technikos pardavimo nutarimo buvo prieštaravimų. Kas siūlo balsuoti, prašau...
PIRMININKAS (K.MOTIEKA). Vieną minutėlę, aš tik norėčiau truputį paaiškinti. Čia gerbiamasis deputatas R.Rudzys paminėjo, kad mums svarbu nurodyti tai, ko negalima. O kas yra negalimųjų sąraše, tai tas viskas yra leidžiama, aš taip supratau. Bet aš prašyčiau atkreipti dėmesį, kad čia kalbama ne apie leidimą įsigyti ir panašiai, bet dėl pardavimo. Turi būti nustatyta pardavimo tvarka, turi būti kažkaip tas klausimas reglamentuojamas. Be to, reikalinga neužmiršti, kad tai daroma mūsų Vyriausybei pageidaujant. Manyčiau, kad darbas padarytas. Tai bent būkim tolerantiški ir išklausykim šitą paruoštą dokumentą. Galbūt po to spręsim, ar jį priimti ar nepriimti. Toks būtų pasiūlymas.
J.PANGONIS. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Prašom.
J.PANGONIS. Ar jūs galvojate, kad pardavimo tvarką turėtų Aukščiausioji Taryba nustatyti, o ne Vyriausybė?
PIRMININKAS. Aš visiškai su jumis sutikčiau, jeigu tai nebūtų gerbiamojo A.M.Brazausko pasiūlymu šitai daroma. Visai sutikčiau.
R.RUDZYS. Aš sutinku su jumis, gerbiamasis K.Motieka, ir siūlau priimti jūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ačiū.
PIRMININKAS (L.N.RASIMAVIČIUS). Kitų pasiūlymų nėra. Gerbiamasis R.Rudzys sutiko. Nebalsuojam ir įtraukiam į darbotvarkę. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo projektą pranešėjas prašė perkelti. Perkeliam. Kontrolės komisijos sudarymas. Pranešėjas prašė perkelti. Kas už tai, kad į šios dienos darbotvarkę būtų įtrauktas įstatymas dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių TSRS bankų įstaigų nuosavybės.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš siūlyčiau šitą klausimą nukelti bent jau ketvirtadieniui dėl šios dienos pokalbio Maskvoje. Ketvirtadieniui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.Baldiši, ar šiandien reikia jį svarstyti ar ketvirtadienį?
V.BALDIŠIS. Minėjau, kad šitas reikalas yra pavėluotas, kadangi tuos klausimus, kuriuos kai kurie deputatai klausia; aš pats derinau aukščiausio lygio susitikimuose. Bet jeigu deputatai pageidaus, jį galima persvarstyti ir ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Tai jūsų pasiūlymas.
V.BALDIŠIS. Aš siūliau, kad jį reikia nedelsiant svarstyti ir priimti šiandien.
PIRMININKAS. Siūlom balsuoti, kad šis klausimas būtų įtrauktas į šios dienos darbotvarkę?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo septyniasdešimt trys.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - du.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė dešimt.
PIRMININKAS. Balsų dauguma klausimas įtraukiamas į šios dienos darbotvarkę. Kas už tai, kad šiandien išklausytume Rytų Lietuvos problemų komisijos pranešimą, kurį turėtų perskaityti Vidmantas Povilionis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo šešiasdešimt penki.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė trys.
PIRMININKAS. Balsų dauguma klausimas į darbotvarkę įtraukiamas. Prašau deputatus pasiruošti balsuoti už šios dienos darbotvarkės patvirtinimą.
Č.JURŠĖNAS. Aš atsiprašau, bet dar du klausimai buvo: dėl Gamtos apsaugos komisijos ir dėl Klaipėdos universiteto.
PIRMININKAS. Klaipėdos universitetas penktadieniui. Dėl Gamtos apsaugos pamiršau. Kas už tai, kad Gamtos apsaugos komisijos pirmininko perrinkimo, paskyrimo klausimas butų svarstomas šiandien? Yra septynių komisijos narių...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo keturiasdešimt.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo dvylika.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė dvidešimt keturi.
PIRMININKAS. Šis klausimas balsų daugumos negavo ir á darbotvarkę neįtraukiamas.
J.ŠIMĖNAS. Dėl darbotvarkės galėčiau? Prašau žodžio.
PIRMININKAS. Prašau. Ten paprašė pirma.
J.ŠIMĖNAS. Kadangi šis klausimas mūsų komisijoje seniai svarstytas, tai mes prašėme parlamento įtraukti į dienotvarkės svarstymą. Toliau aš komisijoje dirbti negaliu. Nuo šios dienos savo įgaliojimus Gamtos apsaugos komisijoje sustabdau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šimėnai, tai nereiškia, kad jis nebus svarstomas ketvirtadienį ar penktadienį. Kalbėjome dėl šios dienos. Deputatas E.Klumbys.
R.RUDZYS. Būtų mano eilė.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
R.RUDZYS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininkaujanti, mums šiandien išplatino nutarimo projektą dėl kontrolės komisijos sudarymo. Į šį klausimą...
PIRMININKAS. Šis klausimas šiandien nebus svarstomas - taupykim laiką.
R.RUDZYS. Iš to projekto išeitų, kad dalis deputatų dabar užsiims reikalais, svarbesniais negu deputatų pareigos.
PIRMININKAS. Šis klausimas nebus svarstomas.
R.RUDZYS. Tai aš norėčiau paklausti, ar tą projektą išdalino tik šiaip sau? Aš matau, kad jis nebus svarstomas ir šią savaitę. Norėčiau. Juk kai išplatino popieriuką, norisi žinot šiek tiek daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes išplatinome įstatymo nutarimo projektą, ne popieriuką, o pranešėjas painformuos, kada šis klausimas bus svarstomas.
PIRMININKAS (K.MOTIEKA). Galėtume dar truputį čia smulkiau. To dokumento projektas buvo išdalintas iki prelegento atsisakymo. Jeigu deputatai dabar turės ne pusę valandos, o keletą dienų iki svarstymo, tai, atrodo, tik į naudą. Būsime geriau susipažinę ir geriau galėsime svarstyti. Aš neįžiūrėčiau čia kažkokios betvarkės mūsų darbe.
R.RUDZYS. Ačiū. Aš tik tiek ir norėjau.
PIRMININKAS (L.N.RASIMAVIČIUS). Prašau, deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš dėl ketvirtadienio dienotvarkės dar norėčiau.
PIRMININKAS. Šiandien šį klausimą svarstysime po pietų, kada jau pirmininkaujančio vietoje bus mūsų išrinktasis.
E.KLUMBYS. Po pietų bus svarstomas? Gerai.
PIRMININKAS. Prašau deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš tiesiog noriu pasakyti praktiškai tą patį, ką pasakė deputatas J.Šimėnas. Susidariusi komisijoje padėtis yra tokia, kad dirbti joje neįmanoma ir nėra prasmės. Kol šitas klausimas bus svarstomas, aš taip pat sustabdau savo įgaliojimus.
PIRMININKAS. Aš manau, kad deputatai suprato, kokia tai yra padėtis. Svarstydami kitų dienų darbotvarkės klausimus, į tai atsižvelgs.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik noriu pasisakyti dėl šitų įgaliojimų sustabdymo. Precedentas buvo gerbiamosios kolegės Z.Šličytės. Dabar dar du pareiškė sustabdą savo įgaliojimus. Kiek aš suprantu, Konstitucijoje, galiojančiame Reglamente ir Deputato statuso įstatyme tokia protesto forma nenumatyta. Tai tada mes paveskime Mandatų ir etikos komisijai, Valstybės atkūrimo komisijai atitinkamai pataisyti įstatymus ir numatyti įvairias deputatų protesto formas parlamento rūmuose ir už jo ribų. Jeigu mes šito nesiruošiame daryti, tai kolegoms turėtume paaiškinti garsiai ir vadovybės vardu, kad vis dėlto įstatymai yra įstatymai, ir kad juos reikia gerbti visų pirma patiems deputatams.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
P.VARANAUSKAS. Kad ir kaip keista, aš panašiai norėjau kalbėti.
PIRMININKAS (K.MOTIEKA). Vieną minutėlę palaukit, jums nebuvo duotas žodis. Palaukit vieną minutėlę, reikalinga tvarka. Aš norėjau į gerbiamojo Č.Juršėno pasakymą atkreipti dėmesį, kad nė vienas deputatas nepasakė, kad jisai nutraukia savo veiklą komisijoje protesto vardan.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku, gerbiamasis K.Motieka.
PIRMININKAS. Jeigu šitie deputatai mano, kad reikalinga, kol nebus sprendžiamas klausimas, nedalyvauti komisijos darbe, tai nereiškia, kad jie sustabdo deputato veiklą. Jie tiktai sustabdo savo darbą komisijose. Nei čia protestas, nei čia kas nors kita. Viskas susitvarkys. Atrodo, kad tokių politinių išvadų čia nereikėtų daryti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, dar aš nenoriu daryti šitų politinių išvadų, bet vis dėlto Aukščiausioji Taryba patvirtino komisijų sudėtį. Aukščiausioji Taryba, o ne kas nors kitas.
PIRMININKAS. Tvarkoj, su šituo reikia sutikti. Teisingai. Prašau.
G.ŠERKŠNYS. Aš galvoju, kad ši nedidelė krizė, susidariusi Gamtos apsaugos komisijoje, tiktai dar kartą įrodo, kad mums kuo skubiau reikia priimti Reglamentą ir spręsti komisijos sudarymo klausimus. Mes turėtume įsipareigoti kitą savaitę ar kada svarstyti Reglamentą.
PIRMININKAS (L.N.RASIMAVIČIUS). Ačiū. Tai jums spręsti. Prašau, deputate V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. Aš pritariu gerbiamajam G.Šerkšniui, kad reikia greičiau spręsti dėl Reglamento. Kad nebūtų tokių sustabdymų, kad nebūtų deputatai įžeidinėjami salėje viešai, reikėtų Mandatų ir etikos komisijai, jeigu ji jau pasivadino taip, pagalvoti ir paruošti etikos taisykles. Matyt, mes dar nepriaugome, kad galėtume apsieiti be tokių taisyklių. Taigi reikia pagalvoti Prezidiumui, pagalvoti Valstybės atkūrimo komisijai, jog būtina paruošti deputatų etikos taisykles. Tada gal ir nebūsime taip įžeidinėjami. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, diskusijos etikos klausimais šios dienos darbotvarkėje nenumatytos, siūlyčiau susilaikyti.
A.SAKALAS. Tik informacija. Mūsų komisija tikrai tokias etikos taisykles ruošia.
PIRMININKAS. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Klausimas, atrodo, pranešėjui deputatui Z.Juknevičiui dėl Spaudos įstatymo kai kurių pakeitimų. Ar bus atstovaujama žurnalistams per sąjungą, ar kaip nors kitaip? Jeigu ne, tai siūlau tiems, kurie klausosi transliacijos, atvykti ir atstovauti žurnalistams, kad būtų ne tik parlamento atstovai.
PIRMININKAS. Kiek yra žinoma, šiandien bus pristatymas ir komisija būtent lauks pasiūlymų. Tai neužkerta kelio.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Čia dėl to Gamtos apsaugos klausimo balsavo septyniasdešimt šeši. Nebalsavo dvidešimt penki. Gal galima tą reikalą pergalvoti?
PIRMININKAS. Aš manau, kad grįžti nereikia. Šią savaitę šį klausimą išspręstume. Prašau pasiruošti deputatus balsuoti. Kas už tai, kad šios dienos darbotvarkė būtų patvirtinta?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo aštuoniasdešimt keturi.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė trys.
PIRMININKAS. Šios dienos darbotvarkė patvirtinta. Prieš pradedant spręsti pirmąjį darbotvarkės klausimą, aš siūlau gerbiamiesiems deputatams išklausyti mūsų svečio iš Australijos daktaro Jono Kuncos. Prašau.
Svečio iš Australijos daktaro J.Kuncos kalba
J.KUNCA. Dėkoju už progą pasveikinti gerbiamuosius Lietuvos parlamento narius Australijos lietuvių vardu. Aš atvažiavau į Lietuvą kitais reikalais: nė tiek sveikinti, bet teikti tam tikrą medicinišką pagalbą. Atvežėm Kauno raudonojo kryžiaus ligoninei ir Sveikatos apsaugos ministerijai vaistų. Kartu norėjom ištirti, ar ta pagalba tikrai yra deramai paskirstoma, ar ta pagalba pakeliui neužkliūva kur nors, ar sąžiningai ją gauna Lietuva. Tai padaryti šiais laikais nėra lengva. Norėjau susipažinti ir paskui supažindinti mūsų išeiviją Australijoje ir kitur su tikra Lietuvos padėtim. Dėl to turėjau važiuoti brangesniu keliu per Vakarų Vokietiją ir Rytų Vokietiją, kad nebūtų trukdoma įvežti diagnozės sistemą, kuri galėtų arba užkliūti Maskvoje, arba galėtų sugesti, jeigu neatsargiai transportuotų.
Dabar be sveikinimų aš norėjau šiek tiek papasakoti apie užsienio lietuvius. Australų bendruomenė yra neskaitlinga: esam likę 4000 lietuvių, atvykusių į Australiją 1939-1950 metais. Bet bendruomenė yra gana aktyvi, vieninga ir pasiryžusi padėti Lietuvai, aišku, pagal galimybes. Tokia maža grupė negali surinkti milijoninių sumų. Vis dėlto australų bendruomenė per keletą mėnesių sugebėjo surinkti, suaukoti virš 100 000 dolerių. Šiaurės Amerikos ir Kanados bendruomenės yra daug skaitlingesnės. Jos galėtų imti pavyzdį iš Australijos lietuvių, atvažiuoti ir duoti gerų patarimų, praktiškai mėginti padėti kiek galima mūsų kraštui. Kalbant apie išeivius, parlamento nariai, Vyriausybė ir bendrai lietuvių tauta neturėtų lengvai pasitikėti. Deja, yra daug tarp išeivių tokių, kurie mėgsta gražiai pakalbėti, kurie mėgsta, kad jų pavardė ir fotografijos būtų spaudoj čia, bet kurie galbūt neturi nei sugebėjimo, nei noro tikrai padėti. Yra ir labai kilnių, ir darbščių bei specializuotų išeivių, kurie tikrai galėtų padėti ir, kiek girdėjau, kai kurie tai daro. Tai, sakyčiau, atsargiai priimkit mūsų išeivių gerus patarimus ir gražius žodžius ir pirma pažiūrėkit, su kuo turite reikalą.
Grįžtu prie Lietuvos, kurios nemačiau 50 metų. Turiu pareikšti jums objektyviai, kad joje radau geresnę padėtį, negu galvojau. Lietuva turi išardytus sodžius, sodybas, bet mačiau ir gerąją pusę. Ji turi gerą kelių sistemą, turi elektrifikacijų. Tai du faktoriai, kurie jau bus labai reikšmingi, nes bus bazė tolimesniam mūsų krašto progresui. Dabar tie dideli valstybiniai ūkiai atrodo kaip dvarai, tik reikia apsodinti medžiais. Lietuvos reformos turės būti labai atsargios, labai apgalvotos, kad iš karto pagerintų produkciją, pagerintų jos kokybę ir palaipsniui atstatytų, tokią laisvos rinkos demokratišką ekonominę sistemą. Galbūt Lietuvai šiuo momentu nebūtų praktiška grįžti į buvusią idealių tokių ūkininkų sodybų sistemą. Šiais laikas nebūtų nei žmonių, nei ekonominių galimybių tai padaryti ir gal nebūtų nei reikalo.
Lietuva yra nuostabiai graži šalis. Vilnius yra ypatingai turtingas architektūros, taip pat istorinių paminklų. Atrodo, kad turizmas galėtų būti deramai panaudotas Lietuvos ekonominei naudai, jeigu būtų truputį pagerintos turizmo sąlygos. Pirmas įspūdis - trūksta tinkamo pastato Vilniaus aerodromui. Galbūt lėktuvų keliai turėtų būt ilgesni, kad galėtų nusileisti laisvojo pasaulio didesni lėktuvai. Tas galbūt nebūtų susieta su tokiomis didelėmis išlaidomis. Trūksta turizmo organizacijos. Galbūt tą būtų galima iš anksto paruošti. Turistai turi turėti literatūros, iliustruotų vadovų. Reikėtų parodyti Vilnių, Palangą, Kuršių Neriją, Druskininkus, Merkinę. Yra daug gražių vietų, kurias galima parodyti. Yra neeksploatuota turistiniu atžvilgiu Lietuva palyginti su Vakarų Europa, į kurią jau yra nusibodę Europos turistams važinėti, kadangi jie matė, 10-20 kartų mato vis tą patį. Lietuva būtų naujas, įdomus dalykas.
Susipažinau taip pat su Lietuvos kaimo žmonėmis, su tokiomis našlėmis, senelėmis, kurios gyvena lūšnose prie Panevėžio. Įspūdis toks, kad visa lietuvių tauta nori tikros laisvės. Po trijų savaičių studijų kilo abejonių, dėl ko yra tam tikrų nesklandumų tarp šio parlamento ir Vyriausybės arba ministrų kabineto. Iš tikrųjų aiškaus atsakymo negalėjau gauti nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Aš buvau su Pirmininku ponu V.Landsbergiu taip pat su Kazimiera Prunskiene, kuri yra Ministrė Pirmininkė. Buvau su buvusiu užsienio reikalų ministeriu ponu Merkiu, kardinolu. Bet jei manęs paklaustų atvirai, dėl ko nesutaria Lietuvos Vyriausybė ir parlamentas, aš negalėčiau atsakyti. Norėčiau atkreipti gerbiamojo parlamento narių dėmesį, kad šitas nesutarimas, kuris galbūt nėra esminis, gali būti labai, labai žalingas Lietuvos reikalui. Kiek girdėjau iš paprastų žmonių, Vyriausybės ir pačio parlamento prestižas kažkaip smunka tautoje. Bet čia Lietuvos vidaus reikalas. Daug pavojingesnis dalykas yra, kad tiems, kuriems rūpi, jog Lietuva tvirtai neitų nepriklausomybės keliu, šita situacija sukelia vilčių. Tikiu, kad tie nesklandumai galėtų didėti, didėti ir prieitumėte prie tokių bendrų nesutarimų. Tarybų Sąjungai atpultų reikalas iš viso tartis su Lietuva. Jie nuspręstų geriau palaukti dar truputį, kol jūs iš viso susipešit tarpusavyje. Čia mano subjektyvi nuomonė.
Dabar dar yra vienas dalykas. Užsienio ambasados, esu gerai informuotas apie tai, turi savo stebėtojus ambasadose, kurie nuolatos informuoja jų Vyriausybes apie padėtį Pabaltijyje, ypač Lietuvoje. Jeigu ta informacija parodytų užsienio vyriausybėms, kad Lietuvoje yra nesutarimų dėl bendro siekio, tai užsienio vyriausybės, kurios ir šiaip delsia paremti Lietuvą, galėtų galvoti, ar iš tikrųjų verta rimtai galvoti apie šią paramą. Dovanokit už šitas pastabas. Aš noriu, kad parlamento nariai ir Vyriausybės nariai pagalvotų apie galimas pasekmes dėl tokių ne visai pagrįstų nesklandumų. Dar kartą dėkoju už šitą progą, linkiu parlamentui ir Lietuvos Vyriausybei australiečių lietuvių vardu kuo didesnės sėkmės. Dėkui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau gerbiamajam J.Kuncai viešai padėkoti už tą paramą, kurią jis teikė kalėjusiems ir buvusiems tremtyje. Ačiū. (Plojimai)
Diskusijos dėl Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir jo pavaduotojų kandidatūrų
PIRMININKAS. Siūlau pereit prie kandidatų į Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir jo pavaduotojų pareigas siūlymo. Siūloma tokia procedūra. Patvirtinęs reglamentą mūsų parlamentas turės posėdžių seniūną, jo pavaduotoją ar pavaduotojus. Galbūt šioje salėje iš tikro yra žmonių, kurie savo sugebėjimų dar neparodė. Yra gera proga. Vyksta derybos ir mūsų nuolatinis pirmininko padėjėjas yra Maskvoje, todėl siūloma siūlyti kandidatus į seniūnus ir jų pavaduotojus. Keturis, penkis, šešis žmones, o po to lai kiekvienas rotaciniu principu, tarkim, po rytinį ar popietinį posėdį pabando pirmininkauti. Tai nėra seniūno rinkimai, tai ir būtent yra tie kandidatai, iš kurių, ko gero, mes po to šiuos pareigūnus Aukščiausiojoje Taryboje ir išsirinksime. Gal iš karto pradėkim dirbti.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau jus patikslinti. Gal dabar mes nekeliam kandidatų į seniūnus, bet būtent patikrinam žmones, kurie galėtų tikti. Kada mes pradėsim rinkt, jau žinosim, kas į kur tinka. Taip?
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Žiemeli, mes patvirtinom darbotvarkę. Kandidatų į Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir jo pavaduotojo pareigas siūlymas. Jos ne...
V.ŽIEMELIS. Tada siūlau Zenoną Juknevičių.
PIRMININKAS. Ar nustatom skaičių? Zenonas Juknevičius yra jau pasiūlytas, tačiau aš nepasiūliau kolegoms nustatyti skaičių. Kokį skaičių siūlote? Po to balsavimu išspręsim. Jeigu man buvo leista pasiūlyti, aš siūliau šešis. Ar yra kitų pasiūlymų. Prašau.
V.PIKTURNA. Kad nebūtų anarchijos, siūlyčiau pirmiau susitarti dėl paties siūlymo principo. Ar frakcijos, ar kaip kitaip, kad būtų aišku.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes tų frakcijų dar neturim, bet tai niekas nedraudžia dabar jums pasitarti ir pasiūlyti.
S.MALKEVIČIUS. Aš siūlau Juozą Karvelį. Kadangi yra Pagrindiniame Įstatyme parašyta, jog posėdžio seniūnas ir jo pavaduotojas renkami, tai mes turėtume apsiriboti dviem kandidatūrom. Tačiau sutinku su jūsų pasiūlymu, kad galime didesnį skaičių siūlyti. Vis dėlto man atrodo, kad pakaktų šiam periodui penketo žmonių. Po to galėtume sėkmingai dirbti kartu. Nes sudarant dienotvarkę bus nemažai keblumų. Kai daug, tai nėra kam tą dieną dirbti ir panašiai planuoti darbą.
PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai. Tada laikykim, kad Zenonas Juknevičius ir Juozas Karvelis yra jau pasiūlyti. Tačiau dėl skaičiaus yra pasiūlymai: du, šeši ir penki. Daugiau pasiūlymų yra šiuo klausimu? Nėra.
Kas už tai, kad apsiribotume šešiais?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo keturiasdešimt.
PIRMININKAS. Galbūt prieš ir susilaikiusių nereikia. Kas už tai, kad būtų penki?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo devyni.
PIRMININKAS. Išeitų balsų dauguma dėl šešių, bet nė vienas negavo...
J.ŠIMĖNAS. Nė vienas iš šitų balsavimų negavo daugumos, kadangi neteisingai yra siūloma balsuoti. Aš siūlyčiau neapriboti kandidatų kiekio, tačiau po to, kai bus pasiūlyti, sakykim, devyni kandidatai, atrinkti iš jų tris, penkis, šešis ir taip toliau. Tokiu atveju nebus dirbtinai sustabdyta visiems pasiūlyti savo kandidatus.
PIRMININKAS. Šio pasiūlymo tikslas būtent šiandien dar nenuspręsti, bet pirmiau pasižiūrėti, kaip jie dirba. O kai jau bus renkama, tai nuspręsim. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau vis dėlto sugrįžti prie to klausimo, kurį buvo iškėlęs deputatas V.Pikturna. Kad ir kaip būtų, keturios frakcijos save yra paskelbusios. Mes puikiai žinome, kad yra dar dvi frakcijos nepasiskelbusios, bet faktiškai egzistuojančios. Aš dabar pasiūlyčiau nustatyt kvotas - po vieną iš tų mažesnių frakcijų ir du arba tris iš didžiausios. Ir taip mes turėtume pakankamą kiekį ir pakankamai atstovaujamus interesus.
PIRMININKAS. Aš galėčiau tik tiek pasakyti, kad jeigu jos yra, tai praktiškai niekas nedraudžia pasiūlyti savo kandidatų.
J.ŠIMĖNAS. Bet tada neapribokime pasiūlymų penkiais žmonėmis.
PIRMININKAS. Šis klausimas bus svarstomas. Buvo pasiūlymas, vėl balsuokim. Buvo pasiūlymas siūlyti neribotą skaičių.
Kas už tai, kad priimtume deputato J.Šimėno pasiūlymą ir neribotume skaičiaus siūlymo.
Č.JURŠĖNAS. Bet ne daugiau šimto keturiasdešimt.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo trisdešimt šeši.
PIRMININKAS. Ką gi, matote, mes šiek tiek įklimpom. Matyt, atėjo laikas gerbiamiesiems deputatams rekomenduoti, tiesiog siūlyti kandidatus. Po to kiekvieną jų aptarsim balsuodami. Kito kelio aš nematau.
BALSAS IŠ SALĖS. Siūlau deputatą A.Taurantą.
PIRMININKAS. Galbūt sekretoriatas gali mums padėti užrašyt.
J.PANGONIS. Laisvųjų demokratų frakcija siūlo deputatą A.Kumžą.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau, kad pirmininkaujantis suteiktų žodį, o ne kiekvienas rėktų prie mikrofono, priėjęs be eilės.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Aš siūlau įrašyti į šį sąrašą Aleksandrą Abišalą.
J.DRINGELIS. Sąjūdžio nuosaikiųjų frakcijos vardu siūlau Vytautą Plečkaitį.
PIRMININKAS. Ar yra tokia frakcija?
J.DRINGELIS. Yra.
PIRMININKAS. Prašau.
P.PAPOVAS. Kairiųjų frakcijos vardu siūlau Česlovą Juršėną.
PIRMININKAS. Kas dar laukia, prašau.
R.VALATKA. Centro frakcija siūlo Joną Tamulį ir Aloyzą Sakalą.
PIRMININKAS. Prašau.
S.AKANOVIČIUS. Vilnijos frakcija siūlo gerbiamąjį deputatą Lionginą Šepetį.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEŠKO. Siūlau Medardą Čobotą.
BALSAS IŠ SALĖS. Norėčiau ne pasiūlyti, o tiktai paklausti. Ar posėdžio seniūnu galėtų būti komisijos pirmininkas? Ar nereikėtų, kad seniūnas nebūtų frakcijos nariu?
PIRMININKAS. Aš manau, kad šį klausimą mes išspręsim tada, kada iš tikro rinksim seniūną ir jo pavaduotoją. Šiuo metu visi mes norim išsirinkti tą žmogų, kuris mums visiems patiktų ir gerai dirbtų. Kaip siūlot dabar balsuoti? Už visus ar priimti, kad visi šitie pasiūlyti deputatai pradėtų savo darbą?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, gal aš perskaitysiu visus pasiūlytus.
PIRMININKAS. Z.Juknevičius, A.Taurantas, A.Kumža, A.A.Abišala, V.P.Plečkaitis, Č.Juršėnas, J.Tamulis, A.Sakalas, L.Šepetys, M.Čobotas.
PIRMININKAS. Praleistas J.Karvelis.
Č.JURŠĖNAS. J.Karvelis vienuoliktas. Manęs, matyt, tada nebuvo.
PIRMININKAS. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu pasiūlyti dvyliktą žmogų - gerbiamąjį L.N.Rasimavičių.
PIRMININKAS. Man jau ši garbė teko. Jeigu aš būčiau siūlomas į seniūno pavaduotojus, tai aš savo kandidatūrą atsiimčiau. Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. Neprisijungusiųjų ir nepartinių grupės vardu siūlome deputatę N.Oželytę-Vaitiekūnienę.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų nutraukta?
G.RAMONAS. Dar vieną pasiūlymą galima?
PIRMININKAS. Prašau, prašau.
G.RAMONAS. Anarchistų vardu siūlau deputatą K.Sają.
PIRMININKAS. Aš siūlau prieit prie mikrofono ir paaiškinti, ką deputatas norėjo šituo pasakyti. Ar tai nebus kvalifikuojama kaip įžeidimas.
G.RAMONAS. Ne, aš turėjau omenyje save ir siūlau deputatą K.Sają.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad siūlymai būtų nutraukti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo septyniasdešimt vienas.
PIRMININKAS. Kas prieš? Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra. Susilaikė šeši.
PIRMININKAS. Ačiū. Paprašysim sekretoriatą šiuos visus asmenis surašyti alfabeto tvarka. Jeigu priimsit tokį siūlymą, tai po pertraukos pirmasis sąraše bus pakviestas...
Č.JURŠĖNAS. Taigi A.A.Abišala bus pirmas.
PIRMININKAS. Tai antrasis. Tas, kuris yra salėje.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai gal reikėtų pradžioje paklausti, ar jie sutinka. Tiesiog paklausti kiekvieno, ar sutinka.
PIRMININKAS. Aš manau, kad tas, kuris nenorės, tai neateis...
K.SAJA. Vis dėlto atsiprašau labai. Gerbiamasis G.Ramonas yra vienas iš pačių jauniausių mūsų deputatų, todėl į jo pokštus siūlau nežiūrėti rimtai, aš savo kandidatūrą, žinoma, kurios nelaikau rimtai patvirtinta, atsiimu.
Č.JURŠĖNAS. Galima patikslinti, kad gerbiamasis G.Ramonas yra pats jauniausias deputatas.
PIRMININKAS. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima? Vis dėlto yra 10 kandidatūrų. Jeigu mes jiems visiems norėsim suteikti laiko, mums reikės penkių dienų. Per savaitę turime dvi dienas. Kiek mes laiko galėsim gaišti? Vis dėlto siūlau dabar, kada jau yra iškeltos kandidatūros, nustatyti, ar penki ar šeši žmonės, paliekami kandidatais ir kurie turės bandymo laiką. Paskui paprasta balsavimo procedūra nustatyti, kurie iš tų 10 yra būtent tie penki. Skaičiuokime balsus. Kitaip mes nieko nepadarysim.
PIRMININKAS. Pakartokit. Šiuo metu jūs siūlote...
BALSAS IŠ SALĖS. Dabar, kada iškeltos kandidatūros, nustatykim skaičių tų, kuriems leisim bandyti laimę pasėdėti tame krėsle. Aš siūlau, kad tai būtų penkios kandidatūros.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Iš tikrųjų prieš siūlydamas, kad būtų išrinkti penki ar šeši kandidatai, būtent tai ir turėjau omeny, jog keliam ką pageidaujame, o išrinkim ir apsispręskim ties vienu skaičiumi. Siūlau penketą. Jaučiu, kad gali būti vėl svarstoma. Jeigu kolega atsisakytų, aš pritarčiau, kad kandidatūrų sudėtis būtų šešių žmonių. Jie galėtų pirmininkauti arba padėti pirmininkaujančiam. Kartu, žinoma, dirbtų atitinkamai komisijoje su komisijų pirmininkais sudarant dienotvarkę ir planuojant kitą darbą. Išties reikėtų nuspręsti būtent tą skaičių.
PIRMININKAS. Kokia tvarka mes dabar turėtume balsuoti?
L.SABUTIS. Abėcėlės tvarka. Kas gauna mažiausiai, savaime turėtų atpulti, o daugiausiai arba vienodai gavę balsų turi likti tame sąraše. Tokią siūlyčiau procedūrą.
PIRMININKAS. Ar yra kitų pasiūlymų?
Č.JURŠĖNAS. Šeši todėl, kad bus per pusę. Turime dvylika. Tai iš dvylikos šešis galime išsirinkti.
Č.OKINČICAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlau slaptą balsavimą.
PIRMININKAS. Kaip jūs jį įsivaizduojate?
Č.OKINČICAS. Aš manau, kad bus išdalinti biuleteniai, kuriuose bus surašytos pavardės, ir kiekvienas deputatas atrinks tiek pavardžių, kiek mes nustatysime. Kas gaus daugiausia balsų, tas ir taps seniūnu bei pavaduotojais.
BALSAS IŠ SALĖS. Norėčiau pritarti deputatui Č.Okinčicui. Tiktai nenorėčiau vadinti slaptu balsavimu. Labai nesunku paprašyti sekretoriatą paruošti, o mes tuo metu galėtume dirbti kitą planinį darbą. Čia gi ne išrinkimas, o tiktai kandidatų parinkimas. Sutaupytume laiko.
Č.JURŠĖNAS. Pritariu kolegoms. Mes taip rinkom Prezidiumo narius.
BALSAS IŠ SALES. Aš irgi norėjau patvirtinti tiktai, kad buvo jau Reglamento numatyta tokia balsavimo procedūra ir tvarka. Tai sąrašinis balsavimas.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau paklausti, kadangi deputatas Č.Juršėnas sakė, kad dvylika. Ar mane jūs išbraukėte? Ačiū, aišku.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega L.N.Rasimavičiau, gal perskaitykite dar sykį sąrašą pagal abėcėlę?
PIRMININKAS.Aš manau, kad reikėtų.
Č.JURŠĖNAS. A.A.Abišala, M.Čobotas, Z.Juknevičius, Č.Juršėnas, J.Karvelis, A.Kumža, N.Oželytė-Vaitiekūnienė, V.P.Plečkaitis, A.Sakalas, A.Taurantas, L.N.Rasimavičius atsiėmė, tada lieka vienuolika.
G.RAMONAS. Atsiprašau, mane labai stebina šita procedūra. Mes svarstome, kaip ir ką darysime, tačiau visiškai nepaklausiame kandidatų, ar jie sutinka balotiruotis į šitą postą.
PIRMININKAS. Tie, kurie nesutiko, jau pasisakė.
M.ČOBOTAS. Noriu padėkoti, kad kolegos siūlė mano kandidatūrą, bet, deja, aš esu nuolatinės komisijos pirmininkas. Ant dviejų kėdžių žmogus negali sėdėti, o ten man užtenka darbo. Savo kandidatūrą atsiimu. Prašau mane išbraukt.
PIRMININKAS. Kas dar nori pareikšti?
J.PANGONIS. O kaip mes gerbiamojo A.A.Abišalos paklausim?
PIRMININKAS. A.A.Abišala išvažiuodamas pasakė, kad jis sutiktų. Jam patiko. Balsavimui reikia nuspręst, ar sutinkame su pasiūlyta sąrašine balsavimo procedūra. Kas už tai, kad balsuotume sąrašu, kaip pasiūlė deputatas Č.Okinčicas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo septyniasdešimt penki.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė trys.
PIRMININKAS. Buvo pasiūlymas biuletenyje palikti šešias deputatų pavardes. Kitų pasiūlymų yra? Nėra. Balsuoti nereikia, paliekame šešias.
J.PANGONIS. Ar šešis reikia išrinkti, ar šešias pavardes palikti?
PIRMININKAS. Palikti neišbrauktas pavardes. Tai jie ir bus išrinkti.
J.PANGONIS. Tai galima palikti ir vieną.
Č.JURŠĖNAS. Ne, reikia išbraukti ne mažiau keturių.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis L.N.Rasimavičiau, palikti biuletenyje visas, o išbraukt keturias, kaip sakė gerbiamasis Č.Juršėnas. Biuletenyje įrašyti visas pavardes, kurios siūlytos.
PIRMININKAS. Tos pavardės, kurios bus neišbrauktos ir gaus daugiausia balsų, rodys, kad šie deputatai yra kandidatai į seniūnus bei pavaduotojus. Šeši.
BALSAS IŠ SALĖS. Vis dėlto noriu grįžti prie penkių. Neargumentuosiu ir negaišinsiu jūsų laiko, tačiau manau, kad pernelyg didelis skaičius reikalaus papildomo laiko. Pasižiūrėkite į sąrašą ir lengvai galėsite nuspręsti penkias kandidatūras. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai. Pirmas pasiūlymas buvo šeši. Kas už tai, kad kandidatais pasiūlytume šešis kandidatus?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - penkiasdešimt penki.
PIRMININKAS. Matyt, prieš ir susilaikiusių nereikia. Atsiimat? Liekame su šešiais. Siūlau balsų skaičiavimo komisijai pakartoti, kiek balsavo deputatų už tai, kad sąraše paliktume šešis kandidatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo penkiasdešimt penki.
PIRMININKAS. Tai balsų dauguma. Patvirtinate šitai?
Č.JURŠĖNAS. Taigi galima paskutinį kartą sutrumpintą sąrašą perskaityti, kad sąmoningai pasirinktumėt.
PIRMININKAS. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. A.A.Abišala, Z.Juknevičius, Č.Juršėnas, J.Karvelis, A.Kumža, N.Oželytė-Vaitiekūnienė, V.P.Plečkaitis, A.Sakalas, J.Tamulis, A.Taurantas. Taip bus atspausdinta.
PIRMININKAS. Siūlom sekretoriatui paruošti sąrašinio balsavimo lapelius, balsuosim po pertraukos. Dar liko šešios minutės iki pertraukos. Siūlau pradėti Lietuvos Respublikos privačių asmenų mokesčio įstatymo projektą. Gerbiamąjį pranešėją siūlau pažiūrėt į laikrodį ir, kai tik tiktai bus pertrauka, pačiam ją paskelbt.
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, ar radijas transliuoja šiuos rinkimus, Lietuvos žmonėms nepaprastai įdomius?
PIRMININKAS. Transliuoja. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Kai būna svarstomi įvairūs klausimai, būna ir ministerijų vadovai ar bent atstovai. Čia bus svarstoma žemės ūkio dalykai. Ar žemės ūkio ministerija nebuvo kviesta, ar jiems neįdomu.
PIRMININKAS. Siūlau gerbiamajam deputatui pasidomėti šiuo klausimu. Telefonai yra išdalinti visiems. Prašau.
A.RUDYS. Aš norėčiau pranešt jums, kad Biudžeto komisija intensyviai dirbo su projekto rengėjais ir pateikia jums dar šitą projektą, kuriame yra išdėstytos pagrindinės alternatyvos. Daug su kuo komisija sutiko - jūs šitą pastebėsite projekte. Jeigu pasiūlymams komisija pritarė, tai jų jau nėra alternatyvose. Jis pateiktas kaip vientisas tekstas. Kai kuriose vietose yra pateiktos kelios alternatyvos. Tai atsitiko dėl to, kad komisijos nariai nepriėjo prie vieningos nuomonės arba dėl to, kad komisijos nuomonė aiškiai atsiskyrė nuo autorių pasiūlymų. Ir dar vienas variantas, kada komisija, pateikdama alternatyvą, vis dėlto jau negalėjo sutikti su labai jau kraštutiniu pasiūlymu, kuris, sakytume, visai neatitinka mokesčių teorijos, mokesčių mokslo reikalavimų. Taip sakant, pateikėm sušvelnintą variantą. Na, mes tą matysim.
Manau, kad iki pertraukos mes turėtumėm spėti išspręsti pirmąją alternatyvą dėl įstatymo pavadinimo. Jūs prisimenat, kad pats pirmasis projektas buvo Fizinių asmenų pajamų mokestis. Daugiausia kultūros, literatūros žmonės sukritikavo šį pavadinimą. Ieškojome kito, bet Gyventojų pajamų mokestis ir Privačių asmenų pajamų mokestis pasirodė netikę. Ypač pasisako teisininkai prieš mūsų naudotą Privačių asmenų mokesčio įstatymą. Komisija pateikė šiuos du variantus. Manau, kad mes balsuosime ir išspręsime šitą alternatyvą. Paskui visur tekste atitinkamai būtų pataisyta.
PIRMININKAS. Siūlykit alternatyvas.
Diskusijos dėl Lietuvos Respublikos privačių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projekto
A.RUDYS. Visi turite tekstus. Pirmas variantas - Lietuvos Respublikos privačių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas; antras variantas - Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, dar prieš balsavimą norėčiau pastebėti, kad atsirado žodelis “laikinasis”. Tai tarsi pabrėžiama, kad numatome dviejų metų mokesčio veikimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas trumpai dėl alternatyvos? Kviečiu teisininkus. Gerbiamasis E.Jarašiūnai, jūs šiuo klausimu kalbėjot pereitą kartą, prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad nereikėtų keisti nusistovėjusios juridinės terminijos. Yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiuo atveju gyventojus mes suvokiame kaip fizinius asmenis. Privatūs asmenys atsirado dėl aiškaus, sakyčiau, teisinio žioplumo. Manyčiau, kad visuose įstatymuose, jeigu mes kalbam apie tą patį dalyką, apie tą patį objektą, turėtume vienodai vardinti. Tai jau yra juridinės technikos ir, sakyčiau, tam tikro teisinio korektiškumo dalykas.
PIRMININKAS. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Jeigu teisininkai yra nukalę blogų terminų, tai nereikia, kad mes iki Teismo dienos turime juos vartoti. Fiziniam, vadinasi, prieš būtų koks nors dvasinis. Suprantate! Todėl man atrodo, kad galėtų būti privatūs arba asmeninis. Manau, kad čia teisininkai neturėtų jokių argumentų neleisti žodžių “privatus, asmeninis”.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Aš dėl tvarkos, bet salė triukšmauja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kalba deputatas R.Rudzys ir prašo dėmesio.
R.RUDZYS. Kai kiti kalba, jūs galėtumėme nuraminti salę, kolega. Manyčiau, kad dabar nereikėtų jums, gerbiamasis Rasimavičiau, kviesti prie mikrofono atskirus deputatus, juk diskusija ir antrasis svarstymas jau buvo. Yra alternatyva, pasisakom dėl balsavimo motyvų, balsuojam ir žengiam tolyn. Aš siūlyčiau tokią tvarką, jeigu ji jums būtų priimtina.
PIRMININKAS.Ačiū.
E.JARAŠIŪNAS. Taip pat norėčiau atsakyti į gerbiamojo deputato K.Sajos paaiškinimą. Nieko nepadarysi, nuo romėnų teisės laikų vartojama fizinio asmens sąvoka. Čia, taip sakant, reiktų labai daug ką kaltinti. Aš siūlyčiau vis dėlto laikytis normalios teisinės terminijos.
PIRMININKAS. Šiuo klausimu nori kalbėti finansų ministro pavaduotojas.
MINISTRO PAVADUOTOJAS. Praktikų vardu prašyčiau jūsų pritarti fizinių asmenų sąvokai dėl to, kad jūsų jau tik ką priimtame nutarime dėl valstybinės įmonės įstatymo įsigaliojimo atsirado sąvoka “privačios įmonės”. Jeigu dabar vartotume sąvoką “privatūs asmenys”,- o čia rašoma tiktai apie fizinio asmens statusą turinčių įmonių ar asmenų apmokestinimą, - būtų painiava su “privačiomis įmonėmis”.
PIRMININKAS. Galima balsuot. Prašau deputatus pasiruošti. Kas už tai, kad įstatyme būtų žodis “privatus”?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už privatų - šešiolika.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš keturiasdešimt keturi.
PIRMININKAS. Pasirodo, prieš nereikėjo, aš suklydau. Iš karto antroji alternatyva. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų pavadintas Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymu?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - penkiasdešimt devyni.
PIRMININKAS. Balsų daugumą gavo antroji alternatyva. Skelbiama pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame darbą, prašau sėstis į savo vietas. Ar sekretoriatas yra pasiruošęs? Prašau balsų skaičiavimo komisiją išdalinti vardinio balsavimo lapelius. Susitarėme, kad šeši gavę daugiausia balsų bus pretendentai į seniūnus ir jų padėjėjus. Išbraukti galima ir daugiau.
J.PANGONIS. Tai susitarėm, kad lyg ir išbrauksim keturis, o jūs ką tik minėjote dabar taip, kad galima ir daugiau išbraukti. Aš taip ir nesupratau. Kiek nori galima išbraukti?
PIRMININKAS. Sąrašinis balsavimas tradiciškai. Tai susitarėm, kad šeši daugiausiai surinkę balsų bus pretendentai. Negalima palikti daugiau kaip šešis. Nes jeigu bus palikta daugiau, tai tas biuletenis bus negaliojantis. O jeigu bus daugiau išbraukta, jis galios.
Į tribūną kviečiamas deputatas A.Rudys ir toliau svarstome Laikinąjį fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, išsprendėm pavadinimo klausimą. Toliau pakeitimas yra 1 straipsnio 3 punkte. Tai čia faktiškai rašoma apie personalines įmones ir ūkines bendrijas, kurių savininkai yra tik privatūs asmenys. Tai dabar šitas suformuluota kad visais atvejais. Atsižvelgta į deputatų pastabas.
Dabar prieinam prie vieno iš labiausiai diskutuotinų straipsnių. 5 straipsnis. Čia yra trys plotmės. Reiškia, kad šitas straipsnis pakito trimis plotmėmis.
Pirmiausia buvo pasiūlyta atkreipti dėmesį į tai, kad būtų šiek tiek lengvatiškai apmokestinamos šeimos, kuriose yra vienas maitintojas. Vienas iš tėvų. Kėlė klausimą deputatai R.Rastauskienė, J.Beinortas, V.P.Plečkaitis. Komisija į tai atsižvelgė. Yra pakeistas tekstas.
Komisijoje pasiūliau, kad regėjimo invalidams būtų taikoma speciali lengvata. Ir, kaip jūs matote, tai atsispindi čia, prieraše. Pirmos ir antros grupės regėjimo invalidams mokestis mažinamas 30 rublių. Ta formuluotė, buvo suderinta su Aklųjų draugija. Motyvuojama tuo, kad regėjimo invalidų pilnavertiškam gyvenimui labai reikalingi skaitovai ir vedliai, o tai, aišku, susiję su didelėmis išlaidomis. Šiuo atveju mes galėtume šitą klausimą patenkinti.
Dabar trečias klausimas yra kolūkiečių apmokestinimo klausimas. Čia irgi buvo labai daug diskusijų. Kaip jūs matot, šitame straipsnyje yra pateikti 3 variantai. 1 variantas - komisijos variantas - numato, kad kolūkiečius reiktų apmokestinti taip, kaip bet kuriuos dirbančiuosius. 2 variantas - siūlė deputatas K.Rimkus - kolūkiečiams apskaičiuotą mokestį sumažinti 50%. Ir 3 variantas - irgi siūlė komisija - sumažinti kolūkiečių mokestį truputį kitaip. Ne 50%, bet nustatyti didesnį neapmokestinamą minimumą. Kodėl šitaip yra pasielgta? Tai faktiškai padarytų, kad apie pusė kolūkiečių visai nemokėtų šito mokesčio. Antras dalykas - išvengtų tam tikro mokestinių lengvatų netolygaus gavimo, jeigu būtų pasirinktas, sakykim, 50% variantas. Tokiu atveju tas, kuris moka mažą mokestį, t.y. turi mažas pajamas ir moka mažą mokestį, sakykim, sutaupytų per mėnesį keletą rublių, o tas, kuris gauna labai dideles pajamas ir kuriam reikėtų mokėti didelį mokestį, gautų 6070 rublių lengvatą. Tai dėl to komisija ir pasiūlė dar vieną variantą, kurį jums, gerbiamieji deputatai, reikia pasirinkti.
J.PANGONIS. Ar galima vieną klausimą?
PIRMININKAS. Prašau.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad antram variante geriau būtų “žemės ūkio įmonių dirbantieji”, o ne “kolūkių nariai”.
V.ŠADREIKA. Taip, aš irgi norėjau tą sakyti.
J.PANGONIS. Kad neišskirtų. Jei akcinė bendrovė ar panašiai, tai kad neišskirtų.
A.RUDYS. Komisijoje šitie dalykai buvo aptariami, bet norėtųsi pasirūpinti ir valstybės pajamomis. Dalis kaimo žmonių, būtent tarybinių ūkių platesne prasme, mokomųjų ūkių, kitų valstybinių ūkių darbininkai moka šituos mokesčius. Jie yra įpratę. Jiems ne naujiena. O šitokiu įrašu praktiškai juos didžia dalimi atleistume nuo mokesčio. Tai užuot stabilizavę valstybės biudžeto pajamas, mes dar kokiais 30 milijonų mokesčių Įplaukas sumažintume.
J.PANGONIS. Bet dabar yra Respublikoje per šimtą ūkių persiorganizavusių į akcines bendroves. Tai irgi reikia atsižvelgti į tai. Ateityje kolūkiai vis tiek transformuosis į kitus darinius.
A.RUDYS. Deputatai, jūs sprendimą priimsit, jūs atsižvelgsit.
PIRMININKAS. Prašau, deputatas V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. Aš pritariu kolegai J.Pangoniui. Manyčiau, kad tos lengvatos turi apimti žemės ūkio darbuotojus. Juk sovietiniais metais labiausiai atsilikę kolūkiai buvo perorganizuoti į vadinamuosius tarybinius ūkius ir jie dabar velkasi gale kiekviename rajone. Jų rodikliai yra patys blogiausi. Jeigu tai būtų svarbu, pavyzdžiui, man žinomuose Žemaitijos kolūkiuose, aš pritarčiau, kad tai turėtų būtų taikoma. Be to, reiktų turėtų galvoje, kad kolūkių nariai gauna įvairias lengvatas iš kolūkio, o tai netaikoma tarybinių ūkių ir kitokių valstybinių ūkių darbuotojams. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ką siūlot?
V.ŠADREIKA. Siūlau: “Kolūkių nariams, taip pat kitų žemės ūkio įmonių darbuotojams”.
PIRMININKAS. Ačiū.
P.VARANAUSKAS. Aš norėjau dėl tvarkos. Mes lyg ir tarėmės, kad kai prieisim prie kiekvieno straipsnio, tai galėsim pateikti savo pasiūlymus ir trumpus motyvus, taip?
Praeitą kartą pirmininkavo A.A.Abišala. Jis man pasakė, kad tokia tvarka, tai galbūt mes tada ir eikim. Mes vis tiek priimsim, nors ir blogas tas įstatymas. Jis man visai nepatinka, bet nėra kito kelio. Nagrinėkim pastraipsniui, siūlykim viską ir bus greičiau.
PIRMININKAS. Taip ir darom. Ačiū. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš jau vakar ir anąsyk sakiau, kad nereikėtų lengvatų žemės ūkio darbuotojams, o tai reikėtų visai kitais metodais sutvarkyti. Aš pacituosiu vieną sakinį, kas parašyta šios dienos “Lietuvos aide” profesoriaus Butkaus, docentų Vilimo ir Pauliko. “Nors ir keista, dar iki šiol kolūkiečių ir ūkinių karvių pienas priėmimo metu vertinamas antrarūšiu, o ūkiai pramonei parduoda jau kaip pirmarūšį ir gauna per metus apie 130 milijonų rublių papildomų pajamų, pasisavintų iš gyventojų”. Jeigu mes sutvarkytume šitokią netvarką visame ūkyje, nereikėtų svarstyti, ar kolūkiečiams ir ūkininkams skirti mokesčių lengvatas. Mokesčiai turėtų būti visur vienodi, o reikėtų sutvarkyti visai kitais metodais.
PIRMININKAS. Prašau.
R.GAJAUSKAITĖ. Aš norėčiau dėl dviejų dalykų. Jeigu kalbame dabar dėl mokesčių sumažinimo kolūkiečiams, tai labai keista, kad trečios grupės invalidai yra iš viso eliminuoti. Jiems mokesčių mažinti visai nereikia. Tai daugiau negu keista. Aš ypatingai noriu tą pareikšti gerbiamajam V.Kvietkauskui, kuris rūpinasi invalidais. Nė vienam iš trijų variantų nėra trečios grupės invalidų. Dar kartą noriu pakartoti, kad jeigu apie kolūkiečius ir apie žemdirbius kalbame, jog jiems reikėtų 50% mažinti mokesčius, tai kur dingo trečios grupės invalidai?
Norėčiau priminti, kad mes turime dar 6000 Černobylio avarijos likvidatorių. Jų sveikatos būklė yra ypatingai bloga, juo labiau kad iki šios dienos visame pasaulyje nebuvo tokių avarijų ir nėra metodikos jų sveikatingumui arba sveikatos dinamikai atstatyti. Praktika rodo, kad daugelis jų miršta, daugelis jau eina iš proto, žudosi, daugeliui dar yra įvairiausios bėdos, kurios tik stebina gydytojus, o kol kas priemonių niekas nesiima.
Jeigu neįrašytume šito dalyko šalia pasakymo, kad regėjimo invalidams, Černobylio avarijos likvidatoriams, tai tada būtinai prašyčiau tame nutarime dėl įsigaliojimo įrašyti 6,4 punktus dėl Černobylio avarijos likvidatorių prilyginimo I ir II grupės regėjimo invalidams ir taikyti jiems numatytas mokesčių lengvatas.
Labai prašyčiau gerbiamųjų deputatų pritarti, nes tai yra mūsų Lietuvos labai didelė nelaimė. Aš jau nesakau III grupės invalidų skaičiaus ir kiek jų yra ir dar bus dėl ekologinės situacijos pasekmių. Jau nekalbu apie Černobylio avarijos visus likvidatorius. Tarybų Sąjungoje kovo mėnesį yra išleistas analogiškas įstatymas. Lietuvoje kol kas šitokio nėra, tuo tarpu žmonių turime ir juos kažkaip priglobti, kažkokias lengvatas suteikti jiems turime ir privalome.
PIRMININKAS. Ką gali atsakyti pranešėjas?
A.RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti dirbti sistemingai. Jeigu mes dabar pradėjome kalbėti apie žemės ūkio dirbančiųjų apmokestinimą, tai ir pabaikim, apsispręskim dėl šitų klausimų. Paskui bus galima pakalbėti apie invalidus, apie vaikus ir visus kitus dalykus. Jeigu pastebit, šitie trys pateikti variantai skiriasi tiktai žemės ūkio darbuotojų apmokestinimo aspektais. O visas kitas alternatyvas aš siūlyčiau po to, kai išspręsim šitą klausimą.
A.TAURANTAS. Aš manau, kad turime atsižvelgti ir suprasti, kad žemdirbiai buvo iš tikrųjų labiausiai nukentėję nuo sistemos. Bet mes turbūt kuriame kitą sistemą ir tikimės, kad greitai ji atsistos ant kojų. Mano manymu, jeigu būtų priimtos antro arba trečio varianto nuostatos dėl kolūkiečių ar žemės ūkio darbuotojų apmokestinimo, tai jos turėtų būti ne pačiame įstatyme, o nutarime dėl įstatymo įsigaliojimo ir tokia norma turėtų galioti metus arba du, kol žemės ūkyje pasikeis situacija. Vėliau jie turėtų būti apmokestinami kaip ir kiti Lietuvos žmonės.
PIRMININKAS. Ką galite pasakyti?
A.RUDYS. Galėčiau pasiūlyti atkreipti dėmesį į gerbiamojo A.Tauranto pastabą. Bet aš norėčiau pasakyti, kad mūsų pats įstatymas yra laikinas. Ir maždaug jau mes užbrėžiam dviejų metų ribą. Vadinasi, mes priimame ir neužkrauname kolūkiečiams iš karto visos mokesčių naštos, taip pat yra pereinamasis laikotarpis. Įvykus ekonomikos pakitimams ir priprasti galima. Tai faktiškai viskas, ką jūs sakėte, čia telpa į mūsų įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Prašau.
R.R.SURVILA. Čia yra absoliutūs skaičiai. Ką reikš 250 rublių po pusmečio, nėra aišku. Vienaip ar kitaip reikėtų koreguoti tą įstatymą.
A.RUDYS. Taip.
R.R.SURVILA. Tai šiuo metu, turi būti elementari logika. Tai reikalautų, apimtų visus žemės ūkio darbuotojus, nes vienaip ar kitaip mes neišvengsime dotacijų žemės ūkiui. Manau, kad čia būtų labai priimtina forma. Bet tai būtų vieninga sistema. Būtų logiška tiesiog, nes šiandien tai didžiajai daliai kolūkiečių tai nepriimtina.
A.RUDYS. Aš iš karto norėčiau pastebėti, kad, atsižvelgiant į deputato Šimėno pasakytą pastabą nutarime, kurį mes prieisim vėliau, yra punktas: ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, be kita ko, paruošti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai privačių asmenų pajamų mokesčio apskaičiavimo tvarką, atsižvelgiant į infliacijos procesą". Tai štai ir yra įdėta šita mintis, kad šiandien mes fiksuojam šios dienos kainų ir atlyginimų lygį, o jeigu paskui įeinam į aiškios infliacijos procesą, tai tada automatiškai, kad net nereiktų Aukščiausiajai Tarybai rinktis, sakykim, kartą per ketvirtį ir iš naujo diskutuoti pagal tam tikras taisykles keičiami šitie dydžiai.
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiliepdamas į kai kurių deputatų siūlymus norėčiau, kad būtų įrašyta vietoje kolūkių žemės ūkio įmonės. Aš pasikonsultavau su gerbiamuoju ministro pavaduotoju. Šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, kas yra žemės ūkio įmonės, nes, pavyzdžiui, ar kaimo statybininkai yra žemės ūkio įmonės dirbantieji, ar žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės irgi yra žemės ūkio įmonės, ar ne. Manyčiau, ko gero, reiktų pritarti tam antram variantui, nes 250 rublių, kiek aš žinau, net daugelis miesto darbuotojų, tarnautojų, gydytojų negauna tokios sumos. Čia jau yra labai didelė nuolaida, mano supratimu.
BALSAS IŠ SALĖS. Man nevisiškai suprantama, kodėl mes praeitame projekto variante operavome terminu ,,valstiečių ūkis", o čia atsiranda ,,kolūkio nariai". Aš norėčiau pagrįsti savo abejonę įrašyti čia kolūkių narių mokesčių lengvatą dėl to, kad kolūkio nariais yra ir įvairių verslų žmonės, kurie praktiškai su žemės ūkiu nesusiję. Jeigu mes šitą čia įrašysime, tai bus dar viena landa, pro kurią valstybė patirs eilinių nuostolių. Manyčiau, kad priimtinesnis yra pirmas variantas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, ministro pavaduotojau.
V.JURNA. Aš norėčiau tik trumpą informaciją apie pasekmes. Jeigu jūs pritarsit pasiūlymui ir numatytą lengvatą teikti kolūkių nariams suteiktumėte žemės ūkio įmonių darbuotojams... Jeigu jūs priimsit ketvirtą straipsnį dėl tarybinių ūkių darbuotojų, kurių atlyginimas per mėnesį ne didesnis kaip 254 rubliai, jiems visiems mokesčiai sumažės. Jeigu šita lengvata bus išplėsta tarybinių ir kitų valstybinių ūkių darbuotojams, vadinasi, mažės mokesčiai valstybinių ūkių darbuotojams, kurių atlyginimas per mėnesį 410-420 rublių. Tuo tarpu mokytojo, gydytojo ar kito darbuotojo, gaunančio tokį atlyginimą, mokesčiai didės gerokai. Nuo 400 jau jam mokesčiai padidėtų apie 20%. Tai būtų labai nelogiška vien dėl tos lengvatos, kai mažėja mokesčiai visiems, gaunantiems atlyginimą iki 264 rublių, biudžetas netenka 72 milijonų rublių. Išplėtus šitą lengvatą, - aš tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, - tai būtų apie šimtą milijonų. Na, aš apvalinu. Todėl subalansuoti biudžetą būtų žymiai sunkiau.
PIRMININKAS. Prašau, deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Norėčiau atkreipti kolegos bendrapavardžio Audriaus dėmesį į 5 straipsnio 3 varianto šeštą pastraipsnį, jeigu bus trečiasis priimtas. Taip, taip, aš kaip tik kalbėsiu apie žemės ūkį, pone J.Pangoni. Penktasis pastraipsnis nenusako neapmokestinamo minimumo. Jis nusako 50% lengvatą. Tuo tarpu 6 su juo “pjaunasi”, kadangi ten minimumas nenusakytas, o čia ,,kitiems nepaminėtiems šio įstatymo pirmame ir penktame punktuose - 100 rublių". Mano galva, jeigu jūs gerai perskaitysit, čia reikėtų rašyti pirmame ir ketvirtame punktuose, o šitą penktąjį pastraipinį kelti prie I ir II grupės invalidų. Sutinkat?
A.RUDYS. Taip, teisingai, aš priimu šitą. Pražiopsota.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš dėl kolūkio narių apmokestinimo. Mane nustebino, kad šitam projekte atsirado terminas “kolūkiai”. Mes numatom lengvatas tiems objektams, kurių išvis nenumatom turėt nuo ateinančių metų.
Antra, jeigu tas procesas užtruks, - gali būti jis užtruks dar vieną kitą mėnesį ir kitais metais, - siūlyčiau tada paprasčiausiai neardyti mokesčių sistemos, o nustatyti nutarime tokią, kad kol kolūkiai nebus reorganizuoti, taikytina dabar galiojanti apmokestinimo tvarka.
PIRMININKAS. Galite ką nors į tai atsakyti?
A.RUDYS. Taip, mes suteiksim argumentą toliau laikytis kolūkiams tam tikra prasme net ir dirbtinai.
M.TREINYS. Agrarinės komisijos nariai, kurie dalyvavo pasitarime, siūlytų tokią formuluotę: vietoj tų “kolūkių nariams” rašyti “asmenims, žemės ūkio produkciją gaminantiems ir perdirbantiems žemės ūkio įmonėse”. Imtume dėmesin tiktai tuos, kurie gamina žemės ūkio produkciją ir čia pat tą produkciją perdirba. Tada būtų aišku, kad tai neapima jokio mėsos kombinato ar ten dar kokių nors sagų gamintojų.
PIRMININKAS. Ar galite pateikt raštu šitą pasiūlymą? Ar norit atsakyti?
A.RUDYS. Na, čia šitas pats pasiūlymas faktiškai siejasi su kai kuriais anksčiau pasakytais. Tiktai aš trupučiuką stebiuosi, kodėl Agrarinės komisijos atstovas šiuo atveju nepriėjo prie loginės pabaigos, kad jie kartu sutinka, jog būtų minimumas ne 250 rublių, bet 200 rublių.
M.TREINYS. Manome, kad čia diskusija dėl paties formulavimo, o paskui dėl tarifų galbūt jau bus kitas klausimas.
A.RUDYS. Biudžetiniu požiūriu tai neatskiriamai dalykai. Apsisprendžiant reikia žinoti, kuo tai baigsis.
PIRMININKAS. Prašau, deputate J.Pangoni.
J.PANGONIS. Aš norėčiau atkreipt dėmesį į deputato G.Vagnoriaus pastabą, kad kolūkiai tegyvuos 23 mėnesius. Jeigu mes pavadinimus pakeisim, tai nereiškia, kad išnyks ta kolūkinė tvarka. Tai bus procesas keleto ir net keliolikos metų. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol kolūkiečiai iš viso nemokėjo pajamų mokesčio iš uždarbio, gaunamo kolūkyje. Taigi netgi ir politiniu požiūriu reikėtų į šitai atsižvelgti ir taikyti, tai yra neapmokestinti visų žemės ūkio įmonių darbuotojų nuo 250 rublių, iki 250 rublių. Tai nekliudys tų specialistų, kurie gauna labai didelius atlyginimus. Jie nemažai sumokės, o eiliniai dirbantieji, kurie normaliai uždirba iki 400, iš viso nemokės. Tas pats ir dabar. Ir nenorėčiau sutikti su gerbiamojo ministro pavaduotojo V.Jurnos nuomone, kad čia biudžetas kažką praras. Jūs jau pirminiame variante buvot numatę, kad iš kolūkių bus paimta daugiau 30 milijonų mokesčio, negu buvo imama anksčiau, nes kolūkiai dabar moka į centralizuotą fondą. Žodžiu, negalima teigti, kad biudžetas kažką praras.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, ministro pavaduotojau.
V.JURNA. Aš tik papildomą informaciją. Pratęsti esamą tvarką kolūkiams keliems mėnesiams techniškai neįmanoma dėl metodikos todėl, kad kolūkio pajamų mokesčio apskaičiavimo metodika nuo metinių rezultatų, gamybinio potencialo, darbo apmokėjimo fondo. Taigi arba ją keisti, arba taikyti visiems metams.
J.PANGONIS. Čia, man rodos, šnekame ne apie metodiką, bet apie patį principą žemės ūkyje.
PIRMININKAS. Daugiau kalbėtojų neturim. Prašau suformuluoti alternatyvas.
A.RUDYS. Galima pasiūlyti apsispręsti dėl dviejų dalykų. Ar kolūkiečiams ir, plačiau žiūrint, žemės ūkio įmonių darbuotojams taikysim lengvatas bendra tvarka, ar netaikysim? Va šita būtų pirmoji, o jeigu nutarsim, kad taikysim, tada galim jau toliau diskutuoti dėl formuluočių ir dėl dydžio.
PIRMININKAS. Aišku.
J.PANGONIS. Dėl balsavimo motyvų galima?
PIRMININKAS. Prašau.
J.PANGONIS. Čia dėl taikymo tvarkos aš paprašyčiau man pritarti, ir aš paprašyčiau vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Tai gal aiškiau suformuluokit.
L.PANGONIS. Dėl pasiūlymų balsavimo variantų. Ar lengvatas žemės ūkiui taikyti ar netaikyti. Aš prašau vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Kas pritaria? Prašau balsų skaičiavimo komisiją patvirtinti, ar yra reikiamas skaičius.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienuolika.
PIRMININKAS. Daugumos negavo.
A.RUDYS. Gal aš suformuluosiu. Viena alternatyva yra apmokestinti žemės ūkyje tais pačiais pagrindais, kaip darbininkus ir tarnautojus kitose liaudies ūkio šakose. O antras variantas - ar teikti kolūkiečiams ir kitiems žemės ūkio įmonių darbuotojams lengvatas.
PIRMININKAS. Balsuojam. Kas už pirmąjį variantą? Už tai, kad būtų visiems Lietuvos piliečiams vienodos sąlygos, kad visi dirbantieji Lietuvoje būtų vienodai apmokestinti. Kas už tai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trisdešimt aštuoni.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trisdešimt vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė aštuoni.
G.RAMONAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, yra klausimas.
PIRMININKAS. Prašau.
G.RAMONAS. Mano supratimu, buvo neteisingai pateiktos balsavimo alternatyvos, todėl aš prašyčiau pakartoti balsavimą.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, o kaip reikia pakeisti?
G.RAMONAS. Buvo formuluotos alternatyvos taip: kas už tai, kad būtų apmokestinti visi Lietuvos dirbantieji. Antras variantas - kas už tai, kad kaime kolūkiečiams būtų taikytinos kitos lengvatos. O balsavimui formulavome taip: pirma - alternatyva už, o paskui - prieš. Balsavimas turėjo būti formuluojamas toks: kas už tai ir kas už tai.
PIRMININKAS. Aš pasakiau, kad buvo klaida. Dabar balsuosime už antrąjį variantą ir išsiaiškinsim šį klausimą. Kas už tai, kad žemės ūkio darbuotojams būtų taikomos apmokestinimo lengvatos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo keturiasdešimt devyni.
PIRMININKAS. Prašau balsų skaičiavimo komisijos pranešti, kiek salėje yra deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsų skaičiavimo komisija neskaičiuos, kol deputatai nesėdės savo vietose.
PIRMININKAS. Deputatai, sėskite į savo vietas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra šimtas deputatų.
J.PANGONIS. Labai atsiprašau, bet keletas deputatų įėjo po to, kai buvo pasakyta, kad keturiasdešimt devyni balsavo už. Turėjo būti mažiau negu šimtas. Balsavimo metu buvo mažiau kaip šimtas. Prašau pasakyt, kas atėjo vėliau?
V.ŠADREIKA. Po balsavimo atėjo du balsų skaičiavimo komisijos nariai. Tikiuosi, jie tą patvirtins.
PIRMININKAS. Prašau tuos, kurie iš tikro atėjo, prisipažinti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ar deputatai nesutiktų imti ir pakartoti balsavimą? Tada bus aišku. Aiškios alternatyvos. Kas už tai, kad visiems Lietuvos dirbantiems būtų vienodai taikomas apmokestinimo įstatymas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo trisdešimt aštuoni.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad žemės ūkio darbuotojams būtų taikomos apmokestinimo lengvatos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penkiasdešimt trys.
PIRMININKAS. Balsų dauguma nuspręsta, kad žemės ūkio darbuotojams bus taikomos apmokestinimo lengvatos. Dabar kyla klausimas kokios? Kviečiu pranešėją.
V.ŠADREIKA. Aš turiu pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašau, deputate V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. Buvo pasiūlymas, bet dabar siūlyčiau taip suredaguoti. ,,Kolūkių nariams, tarybinių ūkių ir jiems prilygintų kitų žemės ūkių įmonių darbuotojams." Tokia redakcija, o po to jau kokia lengvata.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, buvo išsakyta daugybė argumentų. Man atrodo, mes dabar galėtume iškelti vėl alternatyviai. Ar tai apims tiktai tuos, kurie iki šiol visai nemokėjo. Tai yra kolūkiečiai. Ar šitą lengvatą išplėsti plačiau visiems tiems, kurie dirba betarpiškai žemės ūkyje? Štai šitokios dvi alternatyvos.
G.VAGNORIUS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau.
G.VAGNORIUS. Prieš savo pasiūlymą norėčiau pasakyti mažą repliką. Gerbiamieji deputatai, balsuodami už lengvatų taikymą, mes balsavom už tai, kas jau yra priimta. Žemės ūkių įmonės moka lengvatinį 5% pelno mokestį, tai yra tam tikra lengvata, kuri tokiais atvejais yra taikoma.
Antra, kai pradėjom kalbėti apie kolūkius, tarybinius ūkius, pasijutau, lyg ir mes būtume 1988-1989 metais. Šiandien gi nebėra tokių formuluočių. Jokių kolūkių, jokių tarybinių ūkių ir jokių kitokių. Kalbame apie tikras žemės ūkio įmones, kurios nuo kitų metų egzistuos. Tai yra gali būti formuluotės tiktai tos, kurios yra priimtos mūsų įstatyme. Tai ir siūlau, kad ten būtų rašoma: “Žemės ūkio įmonės darbuotojams taikoma 80% pajamų mokesčių lengvata”. Tik ne 50%, nes čia prasidės sukčiavimas.
V.ŠADREIKA. Aš sutinku dėl terminologijų su gerbiamuoju G.Vagnoriumi. Čia mano grynai ekspromtu buvo parašyta. Visai sutinku, kad pavadinimas turėtų būti toks.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Man atrodo, gerbiamasis G.Vagnorius ir vėl suklydo. Anksčiau kolūkiai ir tarybiniai ūkiai mokėjo į biudžetą 3,6% pelno, o mes jau dabar kitiems metams nustatėm 5%. Didėja. Dar kitiems metams bus 10%, todėl taip teigti, kad čia jau jiems lengvatą darom, negalima. O aš siūlau vis dėlto rašyti “žemės ūkio įmonių dirbantiesiems”.
V.ŽIEMELIS. Ar ne per plati sąvoka “žemės ūkio įmonės”? Aš kreipiuosi į gerbiamąjį G.Vagnorių. Galbūt reikėtų nustatyti ta, kuri gamina žemės ūkio produkciją, arba bent 80% gaminančių žemės ūkio produkciją. Reikėtų kažkokiais kriterijais nustatyti. Galbūt tik gėles augina. Ar atleisim gėlininkus? Aš manyčiau, kad reikėtų apsiriboti būtent tuo kriterijum, kiek jinai gamina žemės ūkio produkcijos.
J.PANGONIS. Pritardamas gerbiamojo V.Žiemelio pasiūlymui, manau, kad reikia nutarimu pavesti Vyriausybei nustatyti, ką mes laikome žemės ūkio įmone. Aišku, paukščių fabrikų ir šiltnamių kombinatų nereiktų priskirti prie žemės ūkio įmonių.
V.ŽIEMELIS. Manyčiau, kad mes tai ir patys galime nustatyti. Tik laiko reikia. Galbūt šį klausimą atidėkime svarstymui ir einam tada toliau.
PIRMININKAS. Ką gali pranešėjas? Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Agrarinė reforma formulavo: “Asmenims, gaminantiems žemės ūkio produkciją ir ją perdirbantiems žemės ūkio įmonėse”.
A.RUDYS. Jeigu mes nutarsim teikti šitokią lengvatą, tai čia yra formuluotė pakankamai gera, nes, pavyzdžiui, žemės ūkio įmonėse esančių pagalbinių verslų darbuotojai šičia nepakliūna. Tai šiuo atveju mes siejame su darbo pobūdžiu...
BALSAS IŠ SALĖS. O jeigu žemės ūkio aptarnavimo technika?
A.RUDYS. Svarbu, kokio aptarnavimo. Pavyzdžiui, agrocheminis susivienijimas arba melioratoriai lieka bendra tvarka. Jie negamina žemės ūkio produkcijos.
P.POŠKUS. Jūs minėjot verslus. Verslai jau juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymu yra apmokestinti. Jeigu anksčiau verslai mokėdavo 35 milijonus, tai dabar pagal naują įstatymą mokės 145 milijonus. Jau virš šimto milijonų gaunate iš verslų, o dabar dar norim prilyginti antrą kartą.
A.RUDYS. Ne antrą kartą. Čia gi visai kitas mokėjimo subjektas. Ten yra užsiimantis verslais ūkis. Tik tuo atveju, jeigu labai didelė yra pagalbinių verslų produkcijos lyginamojo svorio...
P.POŠKUS. Tai ūkis pelno mažiau turės. Mokėdamas mokesčius, jis turės mažiau pelno. Jis pelną atiduos į mokesčius.
A.RUDYS. Man atrodo, kad dabar mes šnekam apie atskirus dirbančiuosius. Išeina taip, kad jei pramonės įmonės sumokėjo pelno mokestį, tai tada iš darbininkų negalima imti. Čia šita logika nėra visai teisinga.
P.POŠKUS. Mano supratimu, šitas formulavimas, kuris buvo siūlomas, kad gaminanti ar perdirbanti žemės ūkio produkciją yra per daug plati. Čia apima visus mėsos perdirbimo kombinatus, kailių fabrikus ir taip toliau. Tai yra perdirbama žemės ūkio produkcija. Reikia labai tikslų formulavimą parinkti, nes toks...
A.RUDYS. Čia yra pasiūlyta: “Asmenims, žemės ūkio produkciją gaminantiems ir perdirbantiems žemės ūkio įmonėje”. Tai jeigu bus dešrų cechas, jam bus taikoma lengvata, jei jis perdirbs savo pačių pagamintą žaliavą. Mano akimis žiūrint, tai yra iš principo skatintinas dalykas.
BALSAS IŠ SALĖS. Čia mes pasitarėme, kad reikia ją sutrumpinti ir tiesiai parašyti: “Žemės ūkio produktų gamintojams”.
V.JURNA. Vis dėlto, praktikų nuomone, tai neįmanoma. Vargu ar būtų teisinga nustatyti neapmokestinamą minimumą dirbančiajam priklausomai nuo to, kokį jis darbą dirba. Jeigu jau toje pačioje žemės ūkio įmonėje bus skirtingas neapmokestinamasis minimumas - ar jis sėja, ar jis daro iš plastmasių, tai juk vieną mėnesį gal dirbs su plastmase, o žemės ūkio darbymečiu dirbs žemės ūkyje. Bus painiava. Jeigu jau nustatytume minimumą ne dirbantiems, tai būtent tam tikrai organizacijų grupei. Šiuo atveju jūs siūlote žemės ūkio įmones. O kas yra žemės ūkio įmonė? Iš tikrųjų apibrėžimo nėra.
Aš laikausi, žinoma, prašymo, kad vis dėlto lengvatos netaikytume visam žemės ūkiui - tai per didelė būtų prabanga mūsų ekonominėmis sąlygomis. Bet jei jūs nuspręsti, tai minimumą nustatykime ne dirbančiajam, o tam tikrai įmonių grupei. Jeigu priimtumėme žemės ūkio įmones ir apdirbamąsias pramonės šakas, tai jau būtų apie 40% viso liaudies ūkio. Tada jiems mokesčiai mažėtų nebe iki 264 rublių, o iki 400 rublių. Netektis biudžetui būtų labai didelė.
E.GRAKAUSKAS. Man rodos, išryškėja dvi pozicijos ir dvi sąvokos, dvi nuomonės. Viena buvo pateikta deputato V.Šadreikos ir kitų, kad vietoje sąvokos “kolūkio nariams” vartotume sąvoką “”žemės ūkio įmonių darbuotojams”.
Antrą pasiūlymą, kurį formulavo dalis Agrarinės komisijos narių, pateikė deputatas Mečislovas Treinys. Antra yra alternatyva: “Asmenims, gaminantiems žemės ūkio produkciją ir ją perdirbantiems žemės ūkio įmonėse”. Jeigu mes vieną ar kitą sąvoką laikome pagrindu balsuodami, tai jau pažengiame į priekį. Tada galėtume tartis ir kalbėti apie pačią lengvatos sumą. Aš siūlyčiau šitokiu principu išspręsti reikalą.
A.RAŽAUSKAS. Teks beveik šiek tiek pasikartoti. Mane stebina ministro pavaduotojo pasakyta mintis, kad nepavyks atskirti, kas yra žemės ūkio produkcija. Tuo tarpu iki šiol labai sėkmingai buvo atskiriama bet kurioje žemės ūkio įmonėje, kas yra žemės ūkio produkcija. Jūs labai puikiai žinote, kad labai skirtingai buvo apmokestinami verslai, plastmasės ir kiti panašūs dalykai. Tai yra ne žemės ūkio produkcija. Ir kaip jau dabar galima neatskirti, kuri produkcija yra žemės ūkio ir kuri ne. Tai tam yra pakankamai instrukcijų ir vyriausybinių nutarimų. Jų yra ir bus.
PIRMININKAS. Prašau, deputate L.Šepety.
L.ŠEPETYS. Kol mes čia diskutavome, man jau paskambino mano rinkėjai žemdirbiai. Jie prašo teikti lengvatas žemės ūkio produkciją gaminantiems, perdirbantiems žmonėms, o ne tiems, kas lengvu keliu gali eiti gaminti plastmasių ar kitų dalykų. Todėl aš remiu kaip tiktai tą pasiūlymą, kad lengvatas taikytume žemės ūkio įmonių dirbantiesiems ir gaminamiems produkciją. Siūlau baigti diskusijas, nes jau alternatyvos aiškios.
PIRMININKAS. Yra siūloma balsuoti. Kaip suformuluoti alternatyvas balsavimui?
A.RUDYS. Dabar neformuojant formulavimo, mums reikia apsispręsti šiuo atveju dėl principo. O principas toks: arba šitai taikoma tiktai tiems, kurie iki šiol nemokėjo, tai yra kolūkiečiams, ir nesvarbu, koks bus tolimesnis jų likimas, nors tai socialinis kompromisas būtų, arba išplėsti šitą lengvatą visiems žemės ūkio dirbantiesiems, užsiimantiems betarpiškai žemės ūkio veikla, o formulavimo paieškotume truputį vėliau.
PIRMININKAS. Pasiruošiam balsuoti. Kas už tai, kad ši lengvata būtų taikoma tik dabartiniams kolūkiečiams?
G.VAGNORIUS. Dėl balsavimo motyvų. Nebuvo suformuluota aiški alternatyva, ir taip ekspromtu balsuoti negalima.
PIRMININKAS. Prašau paaiškinti.
G.VAGNORIUS. Pagaliau siūlau taip įdėmiai tą procesą sekti ir nedaryti tokių neleistinų dalykų. Bet kokia mokesčių lengvata kažką skatiname. Jeigu mes rašom, kad “kolūkių nariai atleidžiami 50% nuo mokesčių”, tai nebūkim naivūs - mes skatiname tolesnį kolūkių egzistavimą. Jeigu mes norime padaryti lengvatą žemės ūkio įmonėms ir visų pirma toms kurios naujai organizuojamos, tai skatinkime tas įmones.
PIRMININKAS. Tai pasiūlykite aiškią alternatyvą.
G.VAGNORIUS. Aš siūlau “žemės ūkio produkciją gaminančias žemės ūkio įmones”, o toliau balsuosim, kokia ta lengvata didesnė ar mažesnė. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas už tai, kad apmokestinimo lengvata būtų taikoma žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojams?
BALSAI IŠ SALĖS. Gerbiamieji, ir “perdirbančių žemės ūkio įmonėse”.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą norime paaiškinti: žemės ūkio produkciją gaminantis - užauginęs kviečius ir juos perdirbantis. Tas pats, kuris užaugino kviečius ir iškepė duoną, - tas pats, o ne kita kepykla ir visa kita. Štai kur esmė. Čia nereikia sakyti, kad čia patenka kailių fabrikai, mėsos kombinatai ir panašiai. Jie negamina žemės ūkio produkcijos žaliavos, jie nuperka ją ir perdirba. Tai yra visai kitas reikalas. Esmė yra formulavime, kad produkciją pats pasigamina. Jeigu ją pats ir perdirba - tai normalu.
J.ŠIMĖNAS. Noriu paprieštarauti deputatui E.Grakauskui. Perdirbimas - tai jų pačių asmeninis reikalas. Jeigu jie nori daugiau gauti pinigų, tai jie ir perdirba. Mes skatiname žemės ūkio produkcijos gaminimą. Jeigu bus balsuojama, aš siūlau balsuoti atskirai. Pirmiausia už žemės ūkio produkcijos gaminimą, o paskui, jeigu bus norima, dar pridėti perdirbimą.
PIRMININKAS. Prašau.
R.R.SURVILA. Atskirti realiame ūkyje gamybą ir perdirbimą bus labai sudėtinga. Todėl, kad žiemą žmonės perdirbs,vasarą dirbs čia. Čia reikėtų formuluoti taip, kaip jūs, gerbiamasis L.N.Rasimavičiau, turite prieš akis. M.Treinio formulavimas. Siūlyčiau už jį balsuoti.
J.PANGONIS. Aš pritariu ir norėčiau tik pridurti, kad mes turime skatinti žemės ūkio produkcijos perdirbimą vietose. Tai leis kovoti su monopolijomis, su mėsos ir pieno kombinatais. Mes turim skatinti kad vietose steigtųsi cechai.
PIRMININKAS. Prašau.
Z.VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, jeigu iš tų grūdų iškepsim duonos kepalėlį ar iš mėsos padarysime dešrą, tai taip pat bus žemės ūkio produkcija. O šitoks neatsargus formulavimas, kad ir perdirbimą, tai nori nenori mes suteiksime šitą lengvatą ir tiems kombinatams, apie kurių monopoliją jūs šnekat, ir kitiems. Tai to išvenkim. Jeigu šitoje žemės ūkio įmonėje yra gaminama ir perdirbama šita produkcija, tai tas ir išlieka. Todėl deputato G.Vagnoriaus formuluotė šito neuždraudžia, bet palieka galimybę kovoti su monopolizmu.
J.PANGONIS. Sakykite, ar kombinatai žemės ūkio įmonė, ar ne? Aš nesuprantu, pasimečiau.
A.RUDYS. Jeigu galima, aš norėčiau trupučiuką šitą dalyką paaiškinti. Dabar mes juk nekalbame apie kažkokius kolūkius, kokie jie ten bus ir kaip jie vadinsis. Klausimas yra visiškai kitas. Mūsų šitas kolūkiečių apmokestinimas yra politinis žingsnis. Štai visa diskusija kyla ne dėl to, ar čia gamina, ar perdirba. Esmė yra ta, kad kažkokia 223 tūkstančių žmonių kategorija, iki šiol dirbdama kolūkyje, nemokėjo mokesčių. Kolūkis už juos sumokėdavo. Dabar mes norime šitą tvarką pakeisti ir padaryti, kad už gaunamas pajamas mokėtų kiekvienas žmogus; šiuo metu egzistuojantys kolūkiečiai nemokėtų. Štai šis žingsnis yra politinis, kada mokestis užkraunamas nemokėjusiai grupei, čia iš karto kyla nepasitenkinimas, pasipriešinimas. Tai aš jums neatsitiktinai siūlau alternatyvą. Tie, kurie dabar yra kolūkiečiai, kad jie kurį laiką išlaikytų. Nesvarbu, kur jie dirbs žemės ūkyje. Čia yra politinis sprendimas. Ir šiuo atveju fiksuoti nėra labai sunku. Jeigu, sakykim, spalio 5 dieną jis yra kolūkietis, tai jis kitus metus ir dar vienerius metus turės lengvatą. Kokią - čia jau yra kita kalba. Tai aš siūlau vieną alternatyvą.
Antra alternatyva - kada visi žmonės dirba žemės ūkio įmonėje būtent žemės ūkio produkcijos darbą. Štai yra šitos dvi alternatyvos. Mes dabar priimam ne tiek ekonominį, kiek politinį sprendimą.
PIRMININKAS. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš nežinau, ar galimi tokie įvertinimai. Kaip nuo kiekvieno iš tų balsavimo variantų priklausytų biudžeto įplaukos ir kiek nebūtų tenkinama socialinių reikmių? Ar tokie įvertinamai galimi, ar ne?
A.RUDYS. Labai, labai apytikriai. Gerbiamasis V.Jurna jau šiek tiek sakė. Bet tai, aš manau, su kelių milijonų paklaida.
L.MILČIUS. Aš manau, kad negalima žemdirbių ateity ir dabar skirstyti, ar jis dirbtų kolūkyje, ar tarybiniame ūkyje, ar valstybiniame ūkyje. Jau dabar yra didelis nepasitenkinimas. Kuo kalti tie žmonės, kurie dirba ūkiuose, kurie skirti mokymo tikslams, mokslo tikslams. Jeigu mes darom nuolaidą, darykime ir neskirstykime žmonių. Visiems padarykim tas nuolaidas. Gal mažesnes darykime ar panašiai, tačiau vienodai. Jokiu būdu dar neskirstykime žmonių į juodus ir baltus.
PIRMININKAS. Prašau, deputate G.Vagnoriau.
G.VAGNORIUS. Galbūt toks pasiūlymas išspręstų tą konfliktinę situaciją. Būtent kiekvienu atveju, kai yra daromos mokesčių įstatymų lengvatos, prie tos lengvatos yra pridedama tokia knygutė, kuri išaiškina, kam yra taikoma šita lengvata. Šito mes neturite. Tačiau mes turime Finansų ministeriją. Jeigu sektume kaimyninių respublikų pavyzdžiu, tai mes galime pasiūlyti tokį variantą, kaip išeiti iš susidariusios padėties. Įstatyme reiktų rašyti taip: “Žemės ūkio produkciją gaminančioms žemės ūkio įmonėms taikoma lengvata...” tokia, kokią mes nubalsuosim. Pavesti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai nustatyti žemės ūkio įmones, kurios gamina žemės ūkio produkciją ar atlieka pirminį jos perdirbimą.
PIRMININKAS. Gal galės deputatas G.Vagnorius įkomponuoti į nutarimą šitą ir tuoj pat paruošti.
G.RAMONAS. Visiškai nesuprantama yra diskusija, kadangi aš visai pritariu gerbiamajam pranešėjui. Klausimas yra politinis. Iš pradžių reikia nuspręsti, ar mes taikome tą lengvatą kolūkių nariams, ar taikome visiems žemės ūkio dirbantiesiems. O kai jau nuspręsim, matyt, kad jau nuspręsim taikyti visiems žemės ūkio dirbantiesiems, tada ieškosime formulavimo. Be šito balsavimo mes painiosimės. Praktiškai tą formulavimo ieškojimą dar kartą reikėtų pavesti komisijoms. O čia mes gaištame laiką be reikalo. Paprasčiausiai mums reikia nuspręsti, ar tiktai kolūkio buvusiems ir esantiems nariams, ar visiems žemės ūkio dirbantiesiems. Šitą alternatyvą išsprendę, galėsime ieškoti formulavimų toliau.
PIRMININKAS. Taip, ruošiamės...
E.GRAKAUSKAS. Mes praeitu balsavimu nusprendėm, kad taikomos mokesčio lengvatos žemės ūkio darbuotojams.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, prisiminkime, aš formulavau kolūkiečių, o skliausteliuose galbūt ir tam dar.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininkaujantis aiškiai suformulavo alternatyvinį variantą: ar žemės ūkio darbuotojams lengvatos taikomos, ar ne. Priimame sprendimą žemės ūkio darbuotojams lengvatas taikyti. Taip?
A.RUDYS. Tai čia jus jau iškreipėte tą idėją, kurią aš suformulavau, gerbiamojo pirmininkaujančio paprašytas. Aš neatsitiktinai pasakiau kolūkiečiams ir dar skliausteliuose, jeigu nutarsime. Dabar reikia tiesiog balsuoti, ar ta lengvata, kurią mes čia prašysim bus taikoma tik dabartiniams kolūkiečiams, ar visiems žemės ūkyje dirbantiems asmenims. O toliau ieškosime formulavimo, kas yra tokie tie žemės ūkio dirbantieji.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, buvo komisijos ir G.Vagnoriaus pasiūlymai. Balsuokime dėl tų, o po to, jeigu dar atsiras pranešėjo trečias pasiūlymas, balsuosime dar ir dėl to. Aš galiu priminti G.Vagnoriaus pasiūlymą, kuris man priimtiniausias.
PIRMININKAS. Priminkit.
V.ŽIEMELIS. “Gaminančioms žemės ūkio produkciją žemės ūkio įmonėms”. Taip, jeigu aš nesuklydau.
R.RUDZYS. Ar ne kolūkiečiui galima būtų? Man atrodo, kad komisijos pirmininko deputato E.Grakausko buvo pakankamai aiškiai pasakyta, už ką mes praeitą kartą balsavom. Ir aš, ne kolūkietis, šio klausimo politinę esmę išgirdau po deputato G.Vagnoriaus pasisakymo. Jeigu mes skatinsim kolūkiečius, bus taip ir taip, grįšim atgal į LTSR, kurios jau nebėra, o kolchozai dar tebėra. Tai aš šitą politiką sužinojau po to. Mano galva, mes jau nubalsavom, kad žemės ūkio darbuotojams lengvatos taikomos. Ir štai šitos politikos čia dabar dėti turbūt nebereikės. Nebent iš naujo kiltų kokia mintis balsuoti. Aš įžvelgiu esminį skirtumą šitoje diskusijoje štai tokį: ar lengvata taikoma žemės ūkio įmonei ir jos visiems, visiems dirbantiesiems, ir perdirbantiems tą produkciją, išskyrus sagas, ar lengvata taikoma žemės ūkio darbuotojams, konkrečiai ariantiems, kasantiems žemę, raunantiems runkelius, gaminantiems tą produkciją, nepriklausomai nuo to kokioje jie įmonėje. Juk jeigu didelė pramonės įmonė, nusipirkusi mažą skurdų kolchozą rytoj pavirs akcine įmone, tai negi to kolchozo skurdžiai turės šitas lengvatas. Mano galva, reikėtų apie asmenis, kadangi čia yra fizinių asmenų mokesčių įstatymas. Nekalbėkime, kad ta lengvata taikoma kokioms nors įmonėms, o susitarkime komisijose ar kur kitur, kaip pavadinti tą žemės ūkio darbuotojų kategoriją, apie kurią čia mes visi kalbame.
Jeigu dar diskutuosime toliau, tai prieisime prie išvados, kad mums stinga deputato A.A.Abišalos. Ačiū.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, turiu vis dėlto dar kartą grįžti prie savo pasiūlymo. Siūlyčiau vis dėlto tokias alternatyvas. Pirma, ar turės mokėti mokesčius per artimiausius dvejus metus tie žmonės, kurie šiuo metu yra kolūkiečiai ir kurie iki šiol patys šito mokesčio nemokėjo? Jeigu mes šitą fiksuojam, tada pasidaro nesvarbu, ar jisai dirbs akcinėje bendrovėje, susikūrusioje iš tarybinio ūkio, ar kokiu nors kitu būdu gaus darbo užmokestį. Štai čia yra vienas dalykas. Šitą dalyką nesunku apibrėžti ir dokumentaliai užfiksuoti. Aš prašyčiau daugiau nebediskutuoti, nes pozicijos yra aiškios.
Antras variantas, visiems, kurie užsiima žemės ūkio veikla, - na, gal ne visiems, bet tiems, kuriuos mes apibrėšime kaip užsiimančius žemės ūkio veikla, - taikomos vienodos nuolaidos. Ir viskas. Štai šitą mes išspręsime. Mes sugaišome dvidešimt minučių tokiam paprastam dalykui. Iš karto siūlau dabar balsuoti.
M.TREINYS. Norėčiau patikslinti. Vis dėlto nepamirškim, ko siekiam. Mes žvelgiame į ateitį. Taigi kalbėkime apie žemdirbius, kurie gamins žemės ūkio produkciją ir ją čia pat perdirbinės, o ne tai, kuo jie buvo ir kuo jie bus. Jeigu jie pereis į kokius kitokius darinius, tai pasidarys neaišku, kaip traktuoti iš viso. Taigi apie žemės ūkio produktų gamintojus žemės ūkio įmonėse. O jeigu čia pradėsim taikyt ir žaliesiems cechams, kurie gėles ir pomidorus augins, tai jau visai kas kita. Žemės ūkio įmonė.
G.RAMONAS. Jeigu aš teisingai supratau, deputatas M.Treinys agituoja balsuoti už antrąjį variantą? Aišku. Savo ruožtu agituoju balsuoti už pirmąjį variantą.
PIRMININKAS. Balsuojam. Kas už tai, kad, kaip siūlo pranešėjas, buvę ir esantys kolūkiečiai...
A.RUDYS. Tie, kurie įstatymo priėmimo dieną yra kolūkio nariai.
PIRMININKAS. Tie, kurie įstatymo priėmimo dieną yra kolūkio nariai, bus atleidžiami nuo pajamų...
A.RUDYS. Ne atleidžiami, o naudosis mūsų nustatyta mokesčių pajamų lengvata.
PIRMININKAS. Naudotis mūsų nustatyta pajamų mokesčio lengvata. Balsuojam.
Antroji alternatyva - kas už tai, kad žemės ūkio produktus gaminančių žmonių darbuotojams būtų vienodai taikomos apmokestinimo lengvatos?
J.PANGONIS. Norėčiau pastabą vis dėlto. Aš nenoriu, kad mūsų darbas toliau vyktų destruktyviai. Todėl noriu priminti gerbiamojo E.Grakausko žodžius, kad mes jau balsavom, jog lengvatą taikysime. Be to, noriu pasakyti, kad jeigu imsime kolūkius, tai šią dieną yra daug persiorganizavusių į akcines bendroves. Kas su tais tada bus? Tokių kolūkių jau per šimtą.
A.RUDYS. Jeigu jie šiandien nemoka, tai pakliūna į šitą kategoriją. Čia labai paprastas dalykas.
V.ŠADREIKA. Jeigu aš neapsirinku, balsavome, kad taikytumėme lengvatą visiems žemės ūkio įmonių darbuotojams. Taip yra nubalsuota ir man niekaip nesuprantama... Jeigu aš jau klystu, tai gerai. Todėl aš prašau padaryti pertrauką ir... stenogramą. Kitaip negalėsime dirbti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad nuo įstatymo įsigaliojimo momento kolūkiečiams būtų taikomos mūsų nustatytos apmokestinimo lengvatos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už dvylika.
PIRMININKAS. Skelbiu antrąją. Sutrumpinkim taip: kas už tai, kad žemės ūkio produktų gamintojai būtų apmokestinti vienodai? (Triukšmas salėje) Tarpusavyje. Kad jie būtų tarpusavyje vienodi.
A.RUDYS. Nepaisant to, ar jie dabar kolūkiečiai, ar ne kolūkiečiai.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad kolūkiečiams taikomos specialios lengvatos, kad visi žemės ūkyje dirbantieji būtų apmokestinti vienodai mūsų nustatyta tvarka?
BALSAS IŠ SALĖS. Mes siūlome perskaityti Agrarinės komisijos formulavimą.
PIRMININKAS. Prašau.
A.RUDYS. “Asmenims, žemės ūkio produkciją gaminantiems ir perdirbantiems žemės ūkio įmonėse.” Štai tokią pateikė. Bet čia dar turėsim grįžti prie šitos, nes iškilo klausimas dėl žodžio “perdirbimas”. Viena, balsavom dėl tų, kurie dabar jau yra kolūkiečiai. Kiek balsų gavo? Dvylika. Vadinasi, kita alternatyva, kad visi mes, kuriems pagal tolimesnį formulavimą suteiksime šitą lengvatą, būtų vienodai. Nesvarbu, ar kolūkietis, ar tarybinio ūkio darbininkas, ar šiandien iš viso nedirba žemės ūkyje. O prie lengvatų mes prieisim.
PIRMININKAS. Lengvatos bus nustatytos atskirai.
G.RAMONAS. Aš siūlyčiau dėl formulavimų susitarti komisijose ir dėl to dabar nebalsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš irgi norėčiau pasisakyti šiuo klausimu. Aš, pavyzdžiui, negalėčiau balsuoti už tokį svarbų įstatymą arba jo atskirus punktus, kai jis yra neparuoštas. Artėja jau pertraukos metas. Vis dėlto tai yra pernelyg svarbus įstatymas ir jis turėtų būti iš tikrųjų labai kruopščiai ir labai pamatuotai apsvarstytas komisijose, kad dėl vieno ar kito klausimo negaištume tiek laiko. Faktas, kad pradedame be tų trijų variantų ieškoti ketvirto ir penkto. Tai tik dėl vieno punkto. Dėl vieno būtent penkto šito papunkčio. Tai aš manyčiau, kad galbūt reikėtų pasiūlyti Biudžeto komisijai, taip pat Agrarinei komisijai susirinkti. Jeigu jie sugebės šiandieną šitą padaryti per pietų pertrauką, tai tegu bent pasako, kad jie jau yra pasitarę ir iš naujo pateikia penkto straipsnio turinio formulavimus. Tada mes grįšime prie svarstymo. Jeigu ne, tai tada reikės atidėti to įstatymo svarstymą kitam kartui. Aš siūlyčiau priimti tokį sprendimą. Jeigu jūs pritartumėte tai mes išvengtume labai daug klaidų ir didelio žmonių nepasitenkinimo.
J.PANGONIS. Gerbiamasis pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Prašau.
J.PANGONIS. Labai trumpai norėčiau pasakyti, kad jūsų pasiūlymas priimtinas. Tačiau reiktų baigti tą balsavimą. Kadangi už pirmą alternatyvą balsavo 12, tai reikėtų balsuoti ir dėl antros alternatyvos. Tada būtų galima aiškiau išdėstyti viską įstatyme.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad komisija parengs dar ne vieną. Mes galbūt nesupančiokime sau rankų balsavimo rezultatais. Tada atimtume galimybes ir Agrarinei komisijai, ir Biudžeto komisijai pateikti naujus savo pasiūlymus. Vis dėlto šitas klausimas yra neparuoštas.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, ar mums vis dėlto nereikėtų balsuoti už principus, o komisijai pavestume suredaguoti. Kol mes nenubalsuosim... Mes nebalsavome dėl antros alternatyvos ir neaišku, kokį formulavimą laikys pagrindu.
PIRMININKAS. Prašau.
PIRMININKAS (L.N.RASIMAVIČIUS). Vyksta balsavimas. Dėl antros alternatyvos nebalsuota. Prašom sėstis. Prašau gerbiamąjį prelegentą pakartoti antrąjį formulavimą.
A.RUDYS. Po to, kai čionai gerbiamasis deputatas V.Šadreika pradėjo ieškoti tokios žodžių prasmės, kokios nebuvo, kai jie buvo sakomi, tai aš dabar bijau formuluoti, nes aš noriu dabar principą išsiaiškinti. Paskui bus paimta stenograma ir užrašyta žodis žodin. Aš noriu dar kartą pabrėžti dėl stenogramos. Aš dabar tiktai dėl prasmės. Vienu metu buvo pasiūlyta tiktai kolūkiečiams. Tai gavo 12 balsų. Aišku, kad šita alternatyva netinkama. Dabar reikia atlikti formulavimą ir balsuoti už kitą alternatyvą, tai yra už tai, kad mūsų nustatytos lengvatos galiotų visiems žemės ūkyje dirbantiems žmonėms. O kas tas žemės ūkis, kas tie ten dirbantys žmonės, čia jau... Bet lengvatos būtų taikomos visiems, nesvarbu, ar jis kolūkietis, ar ne. Štai ir viskas. Daugiau mums nieko nereikia išsiaiškinti. Siūlome balsuoti.
PIRMININKAS. Vyksta balsavimas. Kas už tai, kad būtų priimtas tik ką perskaitytas gerbiamojo A.Rudžio formulavimas?
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, kolegos visiškai nežino, už ką balsuojame. Tai mes gi susitarėm, kad balsuojam dėl principo. Tai reikėtų tą principą išaiškinti. Nesutinka su formulavimu - tai kitas dalykas..
A.RUDYS. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį. Susitarkim šitaip. Anuliuojam tą balsavimą, kurio viduryje dabar visi mes atsidūrėme ir aš dar kartą pabandysiu pakartoti formulavimą ne raidės prasme, bet grynai prasmės prasme. O prasmė yra tokia: viena alternatyva - kad tie, kurie iki tam tikros datos yra ar buvo kolūkiečiai, dar metus ar dvejus naudotųsi papildomomis lengvatomis lyginant su kitais žemės ūkyje dirbančiais žmonėmis. Čia viena alternatyva. Antra alternatyva - kad visi dirbantys žemės ūkyje mokesčio įstatymo požiūriu arba, tiksliau, mokesčio lengvatų požiūriu būtų lygūs. Ir daugiau nieko nereikia išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Ar reikia iš naujo balsuoti dėl antrosios alternatyvos?
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamieji deputatai, aš nesuprantu, kodėl pirmininkaujantis visaip keičia formulavimus. Yra pateiktas deputato M.Treinio formulavimas. Prašau jį aiškiai perskaityti ir už jį balsuoti. Tai yra antras variantas. Buvo vien tik už kolūkiečių. O antras variantas buvo visiems žemdirbiams. Perskaitykime ir balsuojam.
A.RUDYS. Ne, čia yra diskutuotinas dalykas ta prasme, kad čia yra ir perdirbimas įrašytas. Dėl to mes negalime, nes yra deputatų, kurie pasisako prieš perdirbimą. Mes turime išsiaiškinti šitą principą. O paskui formulavimą sudarysime.
PIRMININKAS. Prašau, deputate V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. Gerbiamieji kolegos, liko viena minutė iki pietų pertraukos. Gal sutikime su gerbiamojo K.Motiekos pasiūlymu, padarykime pietų pertrauką, prieš tai išklausę, už ką gi nubalsavome. Nes aš galiu likti apkaltintas lyg ir klaidinąs savo rinkėjus ir panašiai. Tada galėsime balsuoti, ir darbas bus produktyvus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (K.MOTIEKA). Gerbiamieji deputatai, artėja pertrauka. Aš manau, kad dar kartą pamąstykime per pertrauką. Po pertraukos grįšime prie šitų klausimų svarstymo, ar yra pakankamai paruošti, ar ne. Tada jau išsakysime savo nuomones. Ar niekas nenori išgirsti balsavimo rezultatų?
Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir jo pavaduotojų rinkimai
PIRMININKAS. Tai nereikėtų išsivaikščioti. Man atrodo, kad pertrauka dar nepaskelbta. Buvo išdalinta 101 rinkimų lapelis ir 101 yra rastas, tik nežinia kur. Ant stalo turbūt. Priminsiu pavardes. Kandidatais buvo užrašyta tie asmenys: A.A.Abišala, Z.Juknevičius, Č.Juršėnas, J.Karvelis, A.Kumža, N.Oželytė-Vaitiekūnienė, V.P.Plečkaitis, A.Sakalas, J.Tamulis ir A.Taurantas. Už A.A.Abišalą balsavo 69, prieš - 32, už Z.Juknevičių - 69, prieš - 32, už Č.Juršėną - 40, prieš - 61, už J.Karvelį - 49, prieš - 52, už A.Kumžą - 37, prieš - 64, už N.Oželytę-Vaitiekūnienę - 44, prieš - 57, už V.P.Plečkaitį - 50, prieš - 51, už A.Sakalą - 57, prieš - 44, už J.Tamulį - 37, prieš - 67, už A.Taurantą - 46, prieš - 55. Išrinkti yra A.A.Abišala, Z.Juknevičius, J.Karvelis, V.P.Plečkaitis, A.Sakalas ir A.Taurantas. Pasveikinkime mūsų išrinktuosius ir padarykime pertrauką. Kadangi gerbiamojo A.A.Abišalos nėra, tai antras yra Z.Juknevičius.