1990 m. rugsėjo 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALA
Plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Italijos Pontinijos miesto mero M.Domeniko kalba
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji deputatai, pradedame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rugsėjo 25 d. rytinį posėdį. Prašom tylos!
Darbotvarkė buvo preliminariai pristatyta praeitos savaitės paskutiniame posėdyje. Vakar jūs savo korespondencijos dėžutėse radote konkretų darbotvarkės projektą. Gerbiamieji deputatai, leiskite jums pasiūlyti tokią darbo tvarką. Prašau dėmesio! Pirmasis klausimas, kaip ir buvo nuspręsta, Valstybinių įmonių įstatymo priėmimo procedūra. Lygiai 13 val., pagal susitarimą su Vyriausybe, Vyriausybės informacija dėl deputatų Z.Šličytės ir Z.Vaišvilos paklausimų. Taigi turėtume daryti pertrauką, kad ir kokį klausimą tuo metu svarstytume. 17 val. nustatytas balsavimas dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo.
Štai tokie baziniai laikai. Sunku, žinoma, pasakyti, kaip mums seksis ir kiek laiko užims Valstybinių įmonių įstatymo priėmimas. Be to, numatyti tokie klausimai, tik negaliu tiksliai pasakyti, kokiu laiku jie bus svarstomi.
Taigi Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo projektas, trumpas pirmasis svarstymas, t.y. pranešimas apie įstatymo esmę ir atsakymai į klausimus, kad mes būtume prieš priimdami Gyventojų pajamų garantijų įstatymą susipažinę su visos socialinės apsaugos schemos projektu. Taigi paskui, kaip jau sakiau, Gyventojų pajamų garantijų įstatymo projekto priėmimas. Taip pat siūloma, jeigu pavyks suspėti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų projektas, labai trumpas tardymingumo perdavimas. Taip pat kelių įstatymų projektų pateikimai Aukščiausiajai Tarybai: Lietuvos Respublikos spaudos įstatymo pakeitimai, Lietuvos Respublikos įstatymų dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir Vyriausybė prašo leisti pristatyti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą. Šitie pristatymai galės vykti tuo metu, kada nenumatytas balsavimas.
Ar kas nors turi pastabų dėl šios dienos darbotvarkės? Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš neturiu pastabų dėl išvardytos darbotvarkės, bet manau, kad ne man vienam, o visiems deputatams būtų įdomu išgirsti Ministrę Pirmininkę po tokio atsakingo vizito. Tuo labiau jog ji kartais skundžiasi, kad deputatai nekviečia jos išklausyti. Todėl aš kviečiu gerbiamąją Ministrę Pirmininkę pateikti savo pranešimą apie tai, kas buvo Maskvoje, kokie poslinkiai. Man atrodo, kad tai privalu.
PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas numatė tokį klausimą ir šįryt susiskambino su Ministre Pirmininke. Kaip jūs žinote, šiandien yra Vyriausybės posėdis, kuris atkeltas iš vakarykštės dienos. Ministrė Pirmininkė pažadėjo, jeigu bus bent mažiausia galimybė, šiandien atvykti į Aukščiausiosios Tarybos plenarinį posėdį ir pateikti informaciją. Tačiau, gerbiamieji deputatai, su sąlyga, kad spės baigtis Vyriausybės posėdis. Vėliausiai šitas pranešimas bus padarytas šį ketvirtadienį.
Gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti už darbotvarkės patvirtinimą? Tada prašom. Jeigu manot, kad reikia, prašom. pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo grupė pasirengusi.
Kas už darbotvarkę su pagrindiniais laikais: 10 val. - Valstybinių įmonių įstatymo priėmimas, 13 val. - Vyriausybės informacija dėl deputatų Z.Šličytės ir Z.Vaišvilos paklausimų ir 17 val. - Politinių partijų įstatymo priėmimas, o kiti darbotvarkės klausimai, kaip išvardyta, jeigu suspėjame? Kas už, prašom pakelti mandatus. V.Plečkaičio klausimą aš jau išaiškinau: jeigu Vyriausybės posėdis suspėja baigtis, Ministrė Pirmininkė dalyvauja mūsų posėdyje ir padaro informaciją.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 92.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS.Balsuojant dalyvavo 94 deputatai, balsų dauguma darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamieji deputatai, Aukščiausiojoje Taryboje vieši Italijos Pontinijos miesto delegacija, vadovaujama miesto mero (...) (Plojimai) Gerbiamieji deputatai, jums maloniai sutikus, žodį suteiksiu buvusiam Pontinijos miesto merui Medičiui Domenikui.
M.DOMENIKAS. (Vertimas) Gerbiamieji deputatai, ačiū už suteiktą galimybę Italijos delegacijai įeiti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir dalyvauti Respublikos, turinčios labai turtingą istoriją ir demografines tradicijas, posėdyje. Mes atstovaujame Pontinijos savivaldybei, kuri atvyko į Lietuvą. Šitą susitikimą surengė organizacija TSRS - Italija. Mūsų tikslas - susigiminiavusių miestų susitarimo pasirašymas tarp Utenos ir Pontinijos savivaldybių. Šitas susitikimas, organizuotas Utenos miesto atstovų, pasiliks mūsų širdyse kaip pats nuostabiausias mūsų kelionės įspūdis. Tikimės, kad visos iniciatyvos, kurios buvo pradėtos kartu su miesto meru įvairiuose lygiuose, tiek kultūriniame, tiek religiniame, tiek ir ekonominiame, duos abipusiškai naudingų rezultatų.
Iniciatyva prasidėjo prieš metus, kada Pontinijoje viešėjo Lietuvos delegacija, vadovaujama ministro (...). Labai greitai gimė draugystė tarp dviejų tautų, kurios tolimos atstumu, tačiau labai artimos savo tradicijomis ir savo supratimu. Mes tikimės, kad šita audra, kurią jūs patys sukėlėte savo šalyje, ir toliau plis su dar stipresne jėga. Mes visą laiką jus palaikysime, nes labai gerai jus suprantame. ,,Perestroikos" vystymasis, pradėtas M.Gorbačiovo, didžiai vertinamas Vakaruose, nes visi dabar truputėlį ramesni, kadangi tikisi, kad taika bus stabilesnė. Mes tikime, kad ,,perestroikos" plėtojimasis suteiks daugiau autonomijos Tarybų Sąjungos respublikoms. Mes plačiai susipažinome su politinėmis, kultūrinėmis, socialinėmis Utenos realijomis, kurios iš dalies atspindi ir Lietuvos veidą. Matome, kad yra labai daug galimybių Lietuvai pereiti nuo valstybinės ekonomikos į rinkos ekonomikos vėžes. Jūs turite visas technines, kultūrines ir žmonių galimybes įveikti šitą iškilusią problemą. Mūsų ekonominę galią rodo 5 arba 6 vieta pasaulyje pagal išsivystymo lygį. Susipažinę su šitomis galimybėmis ir su mūsų vystymosi eiga, jūs turėsite daugiau patirties plėtodami savo ūkį ir ekonomiką.
Mes oficialiai pakvietėme Utenos miesto delegaciją atvykti į Pontiniją, kad būtų galima pasirašyti susibroliavusių miestų sutartį. Tikimės, kad bus ir kitų vizitų:ne tik Pontinijos į Uteną, bet ir kitų savivaldybių į Lietuvą. Mes visada turime turėti omeny, kad visi pasikeitimai ekonomikos srityje privalo atitikti nacionalinius abiejų pusių interesus. Pontinijos miestas yra vienas iš tų, su kuriais jūs bet kada galite turėti tiesioginius kontaktus.Jis visada pasirengęs bendradarbiauti su jumis. Taip pat reikia neužmiršti ir kultūrinių ryšių, kurie negali būti antraeiliai, palyginti su kitomis labai svarbiomis bendradarbiavimo sritimis.
Jums linkėdamas viso geriausio, aš noriu palinkėti mums visiems taikos, demokratijos ir taikaus tautų sugyvenimo. Telaimina jus Dievas. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jūs žinote, kad Lietuvoje vieši ir šiuo metu Aukščiausiosios Tarybos rūmuose yra Europarlamento delegacija. Žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mums labai malonu, kad Lietuvoje vieši Europos parlamento Krikščionių demokratų frakcijos delegacija, kuriai vadovauja jos viceprezidentė ponia R.Omen. Mes vakar turėjome labai svarbių susitikimų. Mūsų svečiai atvyko ne tik susipažinti su Lietuva, bet ir pažinti mūsų problemas iš arčiau. Jie jau ir dabar yra daug padarę paremti Lietuvai politiškai tiek Strasburge, tiek Briuselyje, tiek Europoje apskritai. Mes dėkingi Europos krikščionims demokratams, ir ypač Europos parlamento Krikščionių demokratų frakcijai. Mums bus labai malonu dabar išgirsti ponios Rijos Omen žodį. Prašome. (Plojimai)
Europos parlamento Krikščionių demokratų frakcijos viceprezidentės R.Omen kalba
R.OMEN. (Vertimas) Ponas prezidente, gerbiamosios ponios ir ponai, mielieji kolegos! Kreipiuosi šiandien į jus kaip laisvosios Europos ir Europos krikščionių demokratų atstovė bei pasiuntinė. Europa ir visų pirma Europos krikščionys demokratai laukia sugrįžtant Lietuvos , kaip laukia šeima sugrįžtant sūnaus, maniusi, kad jis dingęs.
Dar krikščionybės kūrimosi laikotarpiu Lietuva teikė Europoje daugiausia vilčių. Juk jūs Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Mindaugo vardu labai anksti stojote krikščionybės pusėn. O vėliau, popiežiui įteikus karališkąją karūną, jūsų kraštas, kartu su Stepono ir Vaclovo karališkaisiais kraštais, tapo mūsų kontinento vilčių reiškėjais. Ištisus šimtmečius Lietuva, drauge su Vengrija ir Bohemija, buvo Europos švyturys Rytuose. Ir tik XVIII a. užgeso ši iš jūsų krašto sklindanti dvasinė šviesa. Tik po gerų šimto metų Lietuva vėl ėmėsi misijos nešti šviesą ir Europos dvasią bei kultūrą į Rytus. Tuomet mes visi tikėjomės, kad šią misiją Lietuva Europoje atliks visą laiką. Mielieji kolegos, juk 1920 m. liepos 12 d. su Lenino vyriausybe pasirašytoje sutartyje sakoma, kad Rusija pripažįsta visišką Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir suverenitetą, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kurios susijusios su pripažinimu. Ir visiems laikams savo noru atsisako visų didžiavalstybinių teisių į Lietuvos tautą ir teritoriją. O po dviejų dešimtmečių Europa, nieko negalėdama padaryti, turėjo sutikti su tuo, kad iš Rytų fakelo nešėjos rankų vėl buvo brutaliai išplėšta šviesa. Tuomet mūsų kontinento Rytų pusėje stojo šalta naktis ir dvasinė tuštuma. Ir iš šitos ledinės nakties bei tuštumos Lietuva po truputį vėl bunda.
Brangieji kolegos! Mūsų delegacija, turėdama daug pokalbių ir susitikimų su jūsų šalies atstovais, visur jautė labai daug šito jūsų pabudimo ženklų. Mes žavėjomės jūsų Vyriausybės atstovais, jų rimtumu ir energija, su kuria jie vadovauja jūsų tautos kovai. Jūsų jaunimo veiduose mes stebėjome susižavėjimą, kai kalbėjome vakar su jais apie jūsų krašto ateitį. Susitikdami su visomis jūsų partijomis, mes taip pat pajutome bendrą politinį siekimą neiškrypti iš pradėto kelio.
Brangieji kolegos! Apie visa tai mes papasakosime, grįžę į Europos parlamentą. Aš pažadu, mes padarysime viską, kad visuose lygiuose jūsų kraštui būtų atidarytos durys integruotis į Europos vystymosi procesą.
Didžiai gerbiamas pone prezidente, brangieji kolegos! Europa laukia Lietuvos sugrįžimo. Juk visiems aišku, kad niekas kitas kaip tik jūs turi teužimti savo vietą Europos tautų šeimoje. Lygiai taip pat aišku, kad niekas negali atlikti jūsų partijos bendrame Europos koncerte. Niekas nepakeis jūsų balso. Ir tik jūs, mielieji ponios ir ponai, galite vežti mūsų žemyno dvasinę šviesą vėl į Rytus. Jūs galite nutiesti tiltą į Europą. Nutiesti tiltą, per kurį ir pati toliausia Rytų Europos šalis ras kelią į Europą, į Vakarus. Toje Europoje, tuose Vakaruose su jūsų pagalba vėl iškils kryžius.
Linkime jums daug sėkmės. Visada kaip krikščionys demokratai esame pasiruošę jus remti Europos parlamente. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prieš pradedant svarstyti darbotvarkę, žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko deputato V.Landsbergio politinis pranešimas
V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos! Norėjau pasakyti keletą žodžių apie mūsų reikalus plačiame tarptautiniame kontekste ir čia, vietoje, kai kada net labai mažo miestelio kontekste. Dabar vyksta labai didelės permainos ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ypač Centrinėje Europoje. Mes, kaip Šiaurės Rytų šalis, dalis to Centrinės Europos ruožo, norime ir siekiame grįžti į demokratinių, laisvų šalių bendriją.
Padėtis tokia, kad daugelis politinių jėgų ir valstybių, iš principo remiančių mus daugeliu atžvilgių, tiek politikos, tiek kitose srityse, mano, kad pagrindinis sprendimas turi būti padarytas Maskvoje arba kur nors tarp Vilniaus ir Maskvos. Tikriausiai taip ir yra. Mes tik primenam, kad teisingiau būtų nepalikti šito klausimo vien tik mums patiems, bet kad ta palanki mums pasaulio demokratinių šalių opinija būtų ir aktyvi, ir veiksminga. Šiaip ar taip, ruošdamiesi, laukdami ir tikėdamiesi derybų su Tarybų Sąjunga, dabar vėl turime vieną vilties teikiantį ženklą. Gali būti, kad Kremlius žengs ir kokį konkretesnį žingsnį į tą pusę ir nesiribos, kaip ligi šiol, tik žodiniais įkalbinėjimais pasirašyti vienokią ar kitokią sutartį, taigi įstoti į Tarybų Sąjungą.
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, manydamas, kad reikalinga labai aiški pozicija ir politinių pažiūrų bei jėgų konsolidacija, pasiūlė Vyriausybei padaryti bendrą pareiškimą dėl to, kad Lietuva negali pasirašyti ne tik kokių nors sąjunginių sutarčių, bet ir ilgalaikių, arba neriboto laiko, ekonominių sutarčių, kol neišspręsti politiniai klausimai. Tikimės, kad Vyriausybė pritars tokiam bendram pareiškimui ir tada galbūt mes jį svarstysime poryt.
Pirmoje vietoje dabar iškilęs Vokietijos susijungimas. Įvairiai komentuojamas ne tik pats 4+2 susitarimas Maskvoje, bet ir pasirodęs spaudoje būsimas, tuo tarpu tiktai parafuotas Tarybų Sąjungos ir Vokietijos susitarimas. Kai kuriuos jo momentus tikriausiai galima įvairiai interpretuoti, ir mes neturėtume pulti į vienašališkas negatyvias interpretacijas, kaip kai kam paskubom pasirodė, net mūsų kaimynams. Mes galime interpretuoti ir racionaliai, teisingai. Kaip siekiame teisingumo spręsdami mūsų klausimus, taip turime galvoti ir apie kitus, kad jie yra geros valios vedami. Matyt, iki spalio 3-iosios Vokietijos susivienijimo iškilmių Berlyne fone šitas susitarimas gali būti galutinai pasirašytas. Tada mes tikriausiai ir pareikšim savo galutinę nuomonę ir poziciją. Tame susitarime matomas vienas momentas, kuris turbūt yra naudingas ir reikalingas Tarybų Sąjungos centrinei vadovybei. Nors Tarybų Sąjunga pati bando skelbti save kaip valstybių sąjungą, ten labai stipriai pabrėžiama kaip viena valstybė, lyg ji tebebūtų ta pati unitarinė, kaip ir ankščiau, ne kaip kokios nors 12 valstybių, kaip iš tikrųjų dabar turėtų būti matoma. Ir net kaip viena tauta. Bet čia gali būti jau lingvistikos ir terminologijos dalykai. Tiesą sakant, ir mes, nors su Tarybų Sąjungos respublikomis kalbamės ir atskirai, kaip su valstybėmis (beveik su visomis 12), siekiame derybų su centrine valdžia, kuri vis dar atstovauja tam tikrai visumai.
Tikėdamiesi ir, aš manau, neabejodami, kad mūsų tikslas bus pasiektas, anksčiau ar vėliau, lengviau ar sunkiau, tikriausiai sunkiau, negalime nematyti didelės politinės ir propagandinės veiklos priešų Lietuvoje ir Vakaruose, ką aš ypač jums norėčiau pakomentuoti. Vakarų spaudoje pasirodė ne vienas straipsnis, kai kurie ir gana koncentruoti, ir gana tendencingi, bauginantys Vakarų šalių visuomenę, kad Rytų Europos sugrįžimas á Europą, o tuo labiau Tarybų Sąjungos transformacija į savarankiškas valstybes gali būti bloga ir pavojinga. Gąsdinama, kad tos naujos, mūsų atveju tai atstatomos, atkuriamos valstybės, kurias valdė ir tvarkė Tarybų Sąjunga, buvo tai nedemokratiškos, tai pažeidžiančios žmogaus teises ir todėl nevertos paramos ir priėmimo į Europą, tai pavojingos Europai ir net visam pasauliui. Galima pasiskaityti ir tokių dalykų, atseit turėsime 15 atominių valstybių, kurios pradės viena kitai grūmoti branduolinėmis galvutėmis. Mums tai galėtų atrodyti ir juokinga, bet tai rašoma labai rimtais veidais. O tai, kad kai kurios Tarybų Sąjungos respublikos arba išsilaisvinančios Baltijos šalys numato sukurti savo krašto apsaugą, vėlgi yra tam tikro gąsdinimo motyvas. Žinoma, kad Rytų Europai reikia ir reikės pagalbos, vėl galima interpretuoti taip, jog geriau būtų, kad tos pagalbos nereikėtų, tegu jos sau ten vargsta. Arba dėl pagalbos geriau tartis su vienu negu su daugeliu. O tarptautinėse organizacijose irgi geriau, kad dalyvauja vienas užsienio reikalų ministras negu 15 naujų užsienio reikalų ministrų. Taip kai kam atrodo. Ir tie žmonės, matyt, mažai galvoja apie tautų teises ir, žinoma, vadovaujasi pozicija, kurią mūsų liaudis gražiai apibūdina: sotus alkano nesupranta.
Kai kada blogam pasitarnauja ir mūsų tam tikri vieši (nors, atrodytų, ir tarp savęs, bet viskas gali būti padaroma vieša) vieši plakimai rykštėmis, kad mūsų papročiai ar dar kas nors nepakankamai mandagūs, nepakankamai demokratiški. Kiekviena provincialių peštynių yda ar politinė klaida gali būti ir būna eksponuojama mūsų, ir nebūtinai tik mūsų, apskritai mūsų regiono kraštų nenaudai.
Iš Vakarų mes, deja, dažnai pastebime, kad daug daugiau reikšmės jų laikysenai turi interesai negu teisė arba kokie nors principai. Bet mes turime pasirinkę savo kelią ir iš jo nesitrauksime. Mūsų kelias yra taikus, ir neturime leisti, kad jis būtų iškreiptas bent kokios tariamybės ar regimybės. Kitaip sakant, turime, kaip ir per visus praėjusius dvejus trejus metus, ir toliau nesiduoti išprovokuojami kivirčams. Žinoma, galime ir pavargti. Kartais ir kyla klausimas ar nepavargstam prisiklausę visokių metų metais besitęsiančių šmeižimų, grasymų atplėšti nuo Lietuvos teritorijas, prisižiūrėję ir prisiskaitę apie valstybinių vėliavų niekinimus Lietuvoje, matydami skaudžiai mums brangių paminklų niekinimus? Kai kada per daug paprastai žiūrime į netinkamų paminklų ištepliojimus arba pašalinimus, kai tuos paminklus, kurie svetimi, atgyvenę, nutariame pašalinti, o jų ginti ateina kareiviai, vykdydami seno tipo valdžios įsakymus. Irgi nereikia konfrontacijų. Turime kitais būdais veikti, šviesti, paaiškinti, kokie tikri to ar kito veikėjo, kurio paminklą nutariame nukelti, nuopelnai.
Negaliu nepaminėti tokio incidento, kuris galėtų būti visai nedidelis, vietinis, bet atspindi tam tikrą susikaupusią įtampą, galbūt ir tam tikrą nuovargį, kur vieną kartą tiems, kurie norėjo mūsų judėjimą kaip nors patikrinti, pavyko sukelti ne visai gerą lietuvių visuomenės reakciją, tos vietinės visuomenės Trakų Vokės mokykloje. Kiek aš tą dalyką esu apmąstęs ir pagal mano turimą informaciją reiktų pasakyti, kad jeigu lietuvių mokytojų nervai neišlaikė, tai vis dėlto negerai. Mūsų savitvarda, nervai ir kiek galima žmoniškesnis požiūris į žmones visada reikalingi. Tie vaikai, kurie ten buvo atvesti, tikrai nekalti, ir tėvų reikėtų atsiprašyti. Kultūros ministerijos aiškinime šiek tiek pritrūko apgailestavimo dėl to, ką aš dabar miniu.
Žinoma, mes jokiu būdu dabar negalime pritarti ir tiems, kurie ieško kivirčų, kurie, žinodami, kad bus konfliktas, siekia jo ir dar priekyje stumia vaikus, kad tas konfliktas kuo blogiau atrodytų. Bet turime būti pasirengę ir tokiems atvejams. Gaila, kad tam tikros pusiausvyros ir orumo neišlaikė ,,Lietuvos aidas”, 22 dienos numeryje spausdindamas tokį nelabai solidų straipsnį apie lietuvių ir lenkų santykius Rytų Lietuvoje.
Aš vėl galiu pasakyti, kad kiekvienas mažas dalykas, prie kurio tik galima prikibti, pučiamas ir išnaudojamas ne tik vidaus reikalams, bet tuoj pat keliamas ir į tarptautinę plotmę. Ir šiuo atveju bandyta tai daryti skelbiant: štai koks baisus kraštas Lietuva, koks nežmoniškas, nedemokratiškas! Žinoma, tie, kurie tai daro, nėra nei Lietuvos patriotai, nei nori gero Lietuvai, siekdami bet kokiu pretekstu ją diskredituoti.
Žmogaus teisių, mažumų teisių klausimas labai aktualus visai Europai, tie klausimai keliami ir daugelyje Vakarų Europos šalių; yra tam tikrų etninių bendrijų, kurios nėra turėjusios savo valstybių, gyvena kitos tautos viduje, kitos valstybės teritorijoje ir siekia išlaikyti savo identitetą. Tai yra vertingas dalykas, vertingas bruožas. Mes tikrai galime konstatuoti, kad Lietuvos atgimimo dėka įvyko ir tęsiasi Lietuvos tautinių mažumų atgimimas, tai yra bendroji to proceso dalis, kurios vieni elementai ir bruožai neturi prieštarauti ir neprieštarauja kitiems. Bet didelės patirties nes irgi neturime. Mūsų įstatymai niekuo neblogesni už kitų šalių įstatymus šitoje srityje. Jų taikymo metodika, jų saugojimo metodika visa tai mums aktualūs dalykai.
Todėl mes esame pasitarę Prezidiume, ir jūs šiandieną turite prieš save, aš tikiuosi, išdalytą tam tikrą tekstą, kuriuo mes norime kreiptis į Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Žmogaus teisių komisiją, kad ji, jeigu matys reikalą ir galimybę, atsiųstų į Lietuvą kokią nors savo įgaliotą grupę arba komisiją susipažinti, kokios Lietuvoje problemos, kokie klausimai mums kyla, kaip jie sprendžiami. Jų patarimai ir išvados mums būtų svarbūs. Galbūt šiandieną mes rasime laiko kur nors tarp kitų klausimų pasvarstyti, aš tikiuosi, ir pritarti šitam laiškui į Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Žmogaus teisių komisiją, kad jis galėtų, aš manau, rytoj vakare iškeliauti nurodytu adresu vieno mūsų ministro kišenėje. Nors mes vakar Prezidiume nutarėm, kad paredaguosim iki ketvirtadienio, iki sesijos plenarinio posėdžio ketvirtadienį, siūlom jums susipažinti jau šiandien ir, jeigu reikės, šiandien arba rytoj Prezidiumas tą dokumentą užbaigtų. O dabar linkiu sėkmingo darbo priimant įstatymus ir visame kame, kas mūsų laukia šią savaite. Ačiū.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimosi į SNO Žmogaus teisių komisiją priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlyto priimti kreipimosi į Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Žmogaus teisių komisiją. Prašau jūsų, turint šiek tiek laiko per pertrauką, pasižiūrėti ir pateikti savo pastabas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Po pietų bandysime pasitarti, ar galim papildomai įtraukti į šios dienos darbotvarkę ir tokį kreipimąsi priimti.
Deputatas K.Antanavičius siūlo balsuoti iš karto. Ar Aukščiausiosios Tarybos deputatai sutiktų?..
Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti, kas už tai, kad įtrauktume šį kreipimąsi į darbotvarkę. Prašom pakelti mandatus, procedūrinis klausimas.
Ačiū, dauguma, matyti, yra.
Gerbiamieji deputatai, ar turi kas nors pastabų dėl teksto? Prašom balsuoti už visą tekstą. Kas už tai, kad kreipimasis būtų priimtas? Kas už?
Atsiprašau. Prašom nuleisti.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, matau, kad vis tiek kyla...
V.LANDSBERGIS. Gerai, turėsime galvoje.Gerai.
PIRMININKAS. Tada, jeigu pastaba priimta, prašom balsuoti už visą tekstą su priimta pastaba. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOTAS. Už balsavo 97.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Pieš, nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašom, prieš - vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ Skaičiuotojas. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Balsų dauguma kreipimasis priimtas.
Pirmasis darbotvarkės klausimas - Valstybinių įmonių įstatymas. Ekonomikos komisija, deputatas G.Vagnorius. Prašom.
Deputato G.Vagnoriaus pranešimas Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo klausimu. Diskusijos svarstomu klausimu.
G.VAGNORIUS.Gerbiamieji deputatai, mes dar kartą buvom susirinkę, išklausėm atskirų suinteresuotų pusių nuomones. Kai ką sutarėm. Radom dar papildomai kompromisų, tačiau, aišku, kai kurie klausimai nebuvo iki galo suderinti. Juo labiau kad ir Pramonės ministerijos siūlymai dažnai nesutinka su Pramonininkų asociacijos siūlymais. Tai visiškai natūralu ir suprantama, nes įmonės nori kuo daugiau laisvės, o ministerijos dar ne visuomet šitam pasirengusios ir priešingai - reikalauja kai kada suvaržyti jų teises. Tai mes stengiamės būti arbitru, kad viena ar kita nuostata atitiktų Lietuvos Respublikos interesus. Todėl siūlyčiau daugiau nediskutuoti. Juo labiau jog du kartus esam balsavimu nusprendę, kad pereisim prie balsavimo, bet vis sutrukdydavo nenumatytos aplinkybės. Tai siūlyčiau balsuoti pagal straipsnius. Aš pakomentuosiu iš karto tas vietas, dėl kurių yra nesutarimų. Ar galima pradėti?
PIRIMININKAS. Ar deputatas K.Antanavičius turi kitokį pasiūlymą?
K.ANTANAVIČIUS. Vakar Ekonomikos komisija susitiko ir su pramonininkais, ir su Pramonininkų asociacija bei Pramonės ministerija. Iš tiesų su šiuo įstatymu yra nemažai keblumų. Problema ta, kad įstatymas iš esmės jungia tris įstatymus. Vienas - tai Valstybinių įmonių, kitas - Akcinių bendrovių ir trečias - Privatizavimo. Jeigu juos atskiriame - iškyla privatizavimo niuansai, kaip valstybinę įmonę paversti akcine įmone. Ir taip per visą įstatymą. Jeigu mes priimam kokią nors būseną, kad, sakysim, tas procesas praėjęs, tada tas įstatymas būtų tik Valstybinių įmonių įstatymas. Akcinių įmonių mes jau turime. O valstybinė akcinė - tai ne kas kita, kaip akcinė įmonė su valstybės akcijomis. Kitokia samprata, matyt, netinka, nes jeigu valstybė yra dalininkas, tai ji yra ir akcininkas. Lieka tik nustatyti, kokia dalis akcijų turi būti, kad būtų akcinė įmonė, ir kokia dalis, kad būtų valstybinė įmonė. Taigi tokio Valstybinių akcinių įmonių įstatymo iš principo nereikia. Juo labiau kad čia, šitame įstatyme, yra perėjimas, kaip vis dėlto pakeisti.
Taigi mūsų susirinkusiųjų nuomonė buvo gana vieninga (Pramonės ministerijos ir Pramonininkų asociacijos). Mes su V.Terlecku Ekonominės komisijos interesus... Gerbiamasis G.Vagnorius, žinoma, priešingos nuomonės. Galbūt, sakau, to įstatymo priėmimą reikia dar šiek tiek atidėti, nes Akcinių bendrovių įstatymas yra, ir parengti tik Valstybinių įmonių įstatymą.
Tai aš, kaip komisijos pirmininkas, norėjau išreikšti tą nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius. Nors, tiesą sakant, konkrečiai suformuluoto pasiūlymo deputatas K.Antanavičius nepateikė arba aš nesupratau. Prašom. Jūs siūlot nepriimti įstatymo? Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Kiekvieną dieną atsiranda vis naujų siūlymų. Atvirai pasakius, tokiam siūlymui net nebuvau pasiruošęs. Juo labiau kad iki šiol toks variantas nesvarstytas. Mes balsavom už tai, kad reikia priimti šitą įstatymą. Žinoma, galim išskirti ir tris įstatymus, galime padaryti ir penkis. Visos įmonės galėtų dirbti pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tas irgi galima, Bet tam reikia panaikinti valstybines įmones.
Galima bandyti šitą įstatymą įrašyti ir į privatizacijos programą, irgi fiziškai įmanomas dalykas, bet, mūsų supratimu, reikėtų taip rengti įstatymus, kad kiekviename iš jų atsispindėtų tai, kas turi atsispindėti. Jeigu mes į tą įstatymą įpinsim privatizacijos dalykus, tai bus nebe Įmonių įstatymas, o Privatizacijos įstatymas.
Mūsų supratimu, čia turi būti tiktai įmonių narių tarpusavio santykiai ir santykiai su valstybe. O dėl privatizacijos, tai bus ir Privatizacijos įstatymas,ir programa, tačiau ne šiame įstatyme , o šalia šito įstatymo. Jeigu mes neturėsime Valstybinių įmonių įstatymo, tai, priėmę Privatizacijos įstatymą, priėmę privatizacijos programą, turėsime priimti nutarimą, kad privatizacija laikinai sustabdoma, kol priimsime Valstybinių ir Valstybinių akcinių įmonių įstatymus. Tai neišvengiamas ir mintyse nesunkiai sumodeliuojamas procesas, prie kurio mes prieisim. O, kad mes išskiriam valstybines įmones į dvi: valstybinę (gryno pavidalo) ir pusiau privačią, pusiau valstybinę įmonę, tai aš manau, kad nuo to tik aiškiau. Jeigu mes paliksime tik gryno pavidalo valstybinę įmonę ir iš karto peršoksim prie privačios įmonės, nelabai įsivaizduoju, kaip Lietuvoje, kur beveik šimtaprocentinis valstybinis kapitalas, reikės padaryti tokį šuolį iš vienos būsenos į kitą.
Pagaliau aš manau, kad mums labiau tiks Vakarų Europos modelis negu amerikietiškasis, ir mes visuomet turėsime pusiau akcinių, pusiau valstybinių įmonių. Mano supratimu, kaip tik tokiomis pusiau privačiomis įmonėmis ir bus paverstos visos valstybinės įmonės. Todėl aš siūlau vis dėlto svarstyti, balsuoti, nes lygiai už mėnesio sukaks metai, kai mes tą įstatymą svarstom, nagrinėjam. Atidėdami mes į priekį nesistumiam. Juo labiau aš nesuprantu, kaip mes manome pradėti reformą, jeigu vieną dieną sakom, kad reikia skubinti, kitą dieną jau agituojame palaukti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą. Kas už tai, kad Aukščiausioji Taryba pakeistų savo sprendimą pradėti įstatymo priėmimo procedūrą ir atidėtų įstatymo priėmimą? Kas už? Prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 25.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom nuleist.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 50.
PIRMININKAS. Kiek susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 27.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas negavo. Tęsiame darbą pagal pačių nustatytą tvarką.
Prašom.
G.VAGNORIUS. Pirmasis straipsnis. Įstatymo paskirtis. Nesutarimas toks, kad mes siūlom atskirų įmonių, išimtinių įmonių, kurios gali nesinaudoti tuo įstatymu, sąrašą Vyriausybės teikimu tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai, o Vyriausybė siūlo, kad tą sąrašą tvirtintų Vyriausybė.
Kodėl mes parašėme, kad tvirtintų Aukščiausioji Taryba? Žinodami tą inerciją, kuri dar reiškiasi vykdomojoje valdžioje, mes paprasčiausiai bijom vieno, kad, palikus šitą landą, už savaitės šitame sąraše atsidurs visos dabartinės valstybinės įmonės ir šis įstatymas bus paprasčiausiai apeitas. Mes siūlome sunkesnį kelią. Sunkesnį ta prasme, kad tai bus iš tikrųjų tik kelios dešimtys įmonių ir tik tuo atveju, jeigu tokių išimtinių įmonių sąrašas bus pateiktas Aukščiausiajai Tarybai. Ji pati nerengs, ji paprasčiausiai pritars tam sąrašui, ir tiek. Tai sustabdytų galimą procesą, kad atskiros ministerijos nesistengtų apeiti to įstatymo, dirbtinai išplėsdamos šitą sąrašą,
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, diskusijose dalyvauja pramonės ministras R.Jasinavičius. Taip pat yra pareiškęs norą (ir mes turėtume, manau, jį patenkinti) Pramonininkų asociacijos pirmininkas gerbiamasis A.Matulevičius. Asociacijai turėtų būti galimybė ginti savo pataisas. Pramonės ministerijos pataisos jums išdalytos.
Ar jūs neprieštaraujat, kad svarstant kiekvieną savo pateiktą pastabą galėtų dalyvauti ir Pramonininkų asociacijos pirmininkas?
Prašom, gerbiamasis ministre.
R.JASINAVIČIUS. Mes, gerbiamieji deputatai, norėtume, kad jūs įsiklausytumėt ne tik į Pramonės ministerijos, bet ir į Ministrų Tarybos argumentus. Pagrindiniai mūsų argumentai trys. Ne tiek galbūt svarbu, kad Ministrų Taryba blogai vykdys šitą įstatymą ir kažkokioms įmonėms sudarys landas apeiti šitą įstatymą. Man atrodo, jog deputatai nemano, kad Ministrų Taryba veiks prieš šitą įstatymą, prieš Respublikos interesus. Antra, aš manau, kad Aukščiausioji Taryba turi pakankamai instrumentų kontroliuoti bet kokius Vyriausybės sprendimus: ir per pirmadienio susitikimus Prezidiume, ir per ketvirtadienio Vyriausybės valandėles. Ir jeigu bus klaidų, visada bus galima pataisyti.
Bet svarbiausias yra trečias argumentas. Aš norėčiau, kad jūs į tai atkreiptumėt dėmesį. Mūsų apskaičiavimais, prognozėm,pagal šitą įstatymą turėtų persiregistruoti iki 5 tūkst. įmonių. Aišku, dėl atskirų įmonių, kurioms įstatymas bus netaikytinas, abejonių nekils. Tai Vidaus reikalų ministerijos įmonės, krašto apsaugos įmonės, geležinkelininkai, valstybinių ryšių kanalai ir t.t. Tokių įmonių sąrašas nedidelis, jį būtų galima greitai pateikti. Tačiau daugelis įmonių dabar irgi nori prisitaikyti sau šitą ypatingos įmonės statusą. Ir jeigu paliksime tai galutinai spręsti Aukščiausiajai Tarybai, tai aš manau, kad Aukščiausioji Taryba nieko kito šį ketvirtį negalės spręst, nes kiekviena įmonė kreipsis, argumentuos, ir Aukščiausioji Taryba kiekvieną kartą turės svarstyti. Jeigu jūs manot, kad čia yra svarbiausias dalykas, tai...
PIRMININKAS. Ar kas nors nori dar šiuo klausimu? Gerbiamasis A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Galima? Aš norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų tai turėtų būti lyg ir Vyriausybės kompetencija. Bet mes gyvename nenormaliomis sąlygomis, ir šiandieną siūlyčiau sutikti su tuo, kaip yra įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas nors kalbės šiuo klausimu? Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Mes vakar per televiziją labai aiškiai girdėjome mūsų gerbiamojo Pirmininko pavaduotojo deputato Č.Stankevičiaus pastabas, kas tai yra vykdomoji, aukščiausia, įstatymų leidžiamoji valdžia, Jis sakė: reikia kuo aiškiau atriboti vykdomąją nuo įstatymų leidžiamosios valdžios. O čia mes einame priešinga kryptimi. Lyg nepasitikime savo vykdomąja valdžia ir vėl imamės tų vykdomosios valdžios funkcijų. Manyčiau, kad tai netikslinga.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš pritarčiau pramonės ministro siūlymui, remdamasis tokia argumentacija: jeigu mes bent kiek vadovaujamės logika, tai palikim spręsti tą specialistams. O jeigu mes tą darysim Aukščiausiojoje Taryboje, tai, vadinasi, tiktai ,,šventieji" spręs. Nesvarbu, kad ne specialistai, bet ,,šventieji". Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Bent jau teisinėm pozicijom remiantis įstatų priėmimo reikalus turėtų tvarkyti Vyriausybė. Visų pirma gamybos sritis - tai ne Aukščiausiosios Tarybos kompetencija. Tačiau pagrindinis argumentas yra tas, kad įstatai yra poįstatyminis norminis aktas. Juos priima ir tvarko vyriausybinės struktūros, t.y. vykdomoji valdžia. Taigi išeitų, kad įstatai pakeliami į įstatymų rangą, ir aukščiausiosios valstybinės valdžios organas tai sprendžia. Manyčiau, kad turėtų būti taip, kaip siūloma, kad tvarkytų Vyriausybė.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti.
Prašom deputatą G.Vagnorių.
G.VAGNORIUS. Pavyzdiniai įstatai - tai ne kiekvienos įmonės įstatai, jie prilygsta įstatymui. Tai šituo atveju reikia atsisakyti pavyzdinių įstatų.
E.GRAKAUSKAS. Visiškai ne. Įstatai yra poįstatyminis aktas, ir tvirtinamas ne...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Grakauskai!..
G.VAGNORIUS. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kas čia parašyta. Pavyzdiniai įstatai - tai nėra konkrečios įmonės įstatai. Ir antra, parašyta, kad “Vyriausybės teikimu tvirtina” sąrašą. Jeigu tai bus dvidešimt įmonių, Vyriausybė pati nuspręs, kokios tai įmonės. Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad kitų šalių parlamentai keliskart daugiau dėmesio skiria valstybiniam turtui. Ten yra komisijos, nagrinėjami net ir įmonių vadovų klausimai. Tai nėra vykdomosios valdžios kompetencija. Valstybiniam turtui atstovauja ir vykdomoji valdžia, ir parlamentas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Pateikti du variantai. Vienas jums išdalytame projekte, kitas jums išdalytame Pramonės ministerijos siūlomų pataisų projekte. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra įstatymo projekte. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 49.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų pataisyta taip, kaip siūlo Pramonės ministerija?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 33.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Iš viso balsavo 100 deputatų. 49 balsavo... Atsiprašau, iš viso balsavo 90 deputatų, 49 balsavo už priimtą projekto variantą.
K.RIMKUS. Būtų prašymas suskaičiuoti, kiek yra žmonių salėje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Praeitą kartą balsuojant dalyvavo 102.
PIRMININKAS. Prašom patikrinti, kiek salėje deputatų, tačiau paskui mes turėsime susitarti dėl balsavimo procedūros, kol tai nėra griežtai apibrėžta.
90 - kvorumas yra. Bet deputatai reikalauja suskaičiuoti, todėl mes turėsime tartis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 104 deputatai.
PIRMININKAS. Salėje yra 104 deputatai. Gerbiamieji deputatai, mūsų kol kas paprotinė teisė, bet tai įrašyta ir į projektą, sako štai kaip (mes iki šiol taip darydavom):jeigu balsuojant dalyvauja pakankamai deputatų, skaičiuojame nuo balsavusių skaičiaus, ir tik tada, jeigu balsuoja mažiau negu reikalingas kvorumas, skaičiuojame visus salėje esančius deputatus. Tai viena mūsų patirtis. O kita patirtis (mes visada taip elgdavomės): jeigu nė vienas iš pasiūlymų negauna daugumos, tai paliekama taip, kaip projekte. Šitą jūs taip pat turėtumėt pripažinti. Todėl mes dabar turim visiškai tiksliai susitarti, ne pagal papročius, o bent priimdami šį įstatymą, kol bus priimtas Reglamentas, ar kas nors prieštarauja, kad laikytumės šitų dviejų nuostatų: jeigu balsuojant dalyvauja kvorumas, skaičiuoti nuo balsavime dalyvaujančių, jeigu ne, tada skaičiuoti visus salėje esančius, ir jeigu nė vienas iš pasiūlymų negauna absoliučios daugumos, laikyti priimtu tą, kuris projekte.
Prašom pasisakyti.
K.ANTANAVIČIUS. Antrasis tai iš viso nepriimtinas. Dėl pirmojo tai dar kaip nors, bet antrasis taigi juokingas. Vadinasi, 26 ar 20 balsuos, na, arba 17, ir bus priimtas toks, koks yra. Tai juokinga!
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Iš esmės norėjau pasakyti tą patį. Bet ten bara profesorių K.Antanavičių, turiu palaukti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, manau,kad deputatas Č.Juršėnas irgi pataria man prieš siūlant balsuoti: jeigu balsuoja pakankamas skaičius deputatų, tai skaičiuoti nuo jo, nuo balsavusių deputatų, o antruoju atveju tada ieškoti kompromiso arba bandyti dar kartą balsuoti, kad deputatai apsispręstų arba ką nors tokio. Ar sutinkate šitaip? Ačiū. Vadinasi, pagal susitarimą pirmą kartą balsuojant dalyvavo 90 deputatų; 49 - daugiau kaip pusė - balsavo už.
R.RUDZYS. Gerbiamasis, aš vis laukiau, kol jūs nutildysit salę.
PIRMININKAS. Gerbiamoji sale, prašom, nutilti, kalba deputatas R.Rudzys!
R.RUDZYS. Ačiū.
Laba diena, gerbiamieji kolegos! Aš manyčiau, kad šiuo atveju, priimant atskirus įstatymo straipsnius, vieną projekto variantą siūlo, tarkim, pranešėjas, šiuo metu deputatas G.Vagnorius, o kitą - alternatyvinį - šiuo metu siūlo Vyriausybė arba bet koks kitas deputatas. Taigi ne skaičių manipuliacija. Mano galva, priimant įstatymus turint galutinį projektą, turi būti balsuojama už alternatyvas. Ir jeigu net, kaip čia ką tik sakė profesorius, ,,šventojo" siūlytas variantas negavo pusės pritarimo, tai dėl jo turėtų būti toliau diskutuojama. Jis negalėtų būti priimtas taip ekspromtu, kaip mes čia norėtume. Aš bent taip įsitikinęs. Kad ir kaip jūs įtikinėtumėte, visada taip balsuočiau už tuos įstatymus. Siūlau padiskutuoti šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš tiesiog štai ką norėčiau pasakyti. Projektą pateikia Ekonomikos komisija, ir turbūt pirmoji formuluotė turėtų būti tokia, kokią priėmė ir palaimino Ekonomikos komisija. Norėčiau tiesiog kiekvienu atveju žinoti, ar už šitą formuluotę, turiu galvoje anas pateiktas alternatyvas, balsavo Ekonomikos komisija, priėmė sprendimą? Jeigu ji priėmė sprendimą, tai galime laikyti pirmąja pateikta.
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau deputatui priminti, kad šitas projektas priimtas ir po pirmojo, ir po antrojo svarstymo, ir už tas formuluotes balsuota, jos nagrinėtos komisijoje prieš du mėnesius. Galbūt užmiršot per tą laiką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar mes neįklimpsim į debatus dėl procedūros? Deputatas K.Rimkus. Prašom.
K.RIMKUS. Mano nuomone, ekonominiai klausimai yra vieni iš svarbiausių mūsų gyvenime. Ekonomikos komisijoje kyla nesutarimai. Tai gal pirma išspręskim tuos nesutarimus, o paskui nagrinėkim jų pateiktus projektus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti dėl procedūros. Galbūt kyla abejonių, ar reikia balsuoti už pasiūlymą, kad jeigu balsuoja pakankamas deputatų skaičius, t.y. 90 arba daugiau, skaičiuojame nuo balsavusių skaičiaus, jeigu 90 nėra, skaičiuojame nuo visų salėje esančių skaičiaus, paprasta dauguma.
Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos! Pirmiausia primenu, kad iš tikro po įstatymo projektu pasirašo Ekonomikos komisija, o paskui - konkretūs deputatai, kurie rengė šitą įstatymo projektą, ir pirmasis - gerbiamasis G.Vagnorius. O antras dalykas - dėl šitų kvorumų, man atrodo, mes priėmėm atitinkamą įstatymą ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos Reglamento pakeitimo", kur šitas aiškiai pasakyta. Man atrodo, čia jau nevertėtų ginčytis. Skaitau, kad tikrai visi įsigilintume, suprastume ir gal įsimintume.
46 str. ,,Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti Aukščiausiosios Tarybos sprendimai, išskyrus Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, Reglamente numatytus atvejus, priimami balsų dauguma Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai bendro deputatų skaičiaus".
Vadinasi, šiandien mes kol kas turim būtent šitą atvejį, mes turim salėj daugiau nei 90, nes naujasis mūsų kvorumas yra 90, o ne 94.
Toliau. ,,Jeigu balsavimo metu, kuris buvo nustatytas ne vėliau kaip prieš dieną, posėdyje dalyvauja mažiau deputatų, Aukščiausiosios Tarybos sprendimai gali būti priimti, kai už juos balsuos daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus", t.y. 68. Jeigu salėje būtų mažiau negu 90, tada, be abejo, reikalingas kitas dalykas.
Ir tai, kas žinoma: ,,Bendru deputatų skaičiumi laikomas skaičius visų patvirtintus mandatus turinčių deputatų, kurių įgaliojimai nėra apriboti šio Reglamento 11 straipsnio numatytais atvejais".
Kaip žinot, šešiems deputatams mes jau apribojom. Taigi kvorumas yra mažesnis, ne 94, o 90. Tiek aš primenu teisybės labui.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, paprasta balsų dauguma - tai daugiau kaip pusė balsavusių, taip?
Gerbiamieji deputatai, aš labai prašau, labai prašau susikaupti, nesikarščiuoti, nesinervinti. Paprasta balsų dauguma, jeigu yra kvorumas. Aš tiesiog norėčiau susitarti, mes visą laiką migruojam. Galėtume, žinoma, prieš kiekvieną balsavimą nustatyti tikslų deputatų skaičių. Vis dėlto aš labai prašau laikyti (o man regis, kad taip visur ir sakoma) balsų skaičių balsavusių skaičiumi. Jeigu mūsų balsuoja daugiau kaip 90, tai tikras įrodymas, kad salėje yra daugiau kaip 90 žmonių. Ir nuo jų skaičiuoti. Bet prašom pasirinkti patiems, nes aš bijau, kad vėl būsiu apkaltintas...
G.RAMONAS. Galėčiau pasiūlyti...
PIRMININKAS. Prašom siūlyti.
G.RAMONAS. Kadangi pagal pacituotą deputato Č.Juršėno Reglamento pakeitimą, kurį mes patys priėmėm, vis dėlto kvorumas būtų daugiau kaip pusė salėje esančių deputatų, tai balsavimo metu būtų galima paklausti deputatų, kurie nebalsavo. Ir tada būtų galima išvesti bendrą skaičių. Jeigu deputatas iš viso nei balsuoja, nei nebalsuoja, vadinasi, jo salėje kaip ir nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlau pradėti dirbti, todėl prašyčiau savo nuomonę pareikšti balsavimu.
Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Dėl šio balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašom.
R.RUDZYS. Už tai, ką pacitavo deputatas Č.Juršėnas, aš jam dėkingas, jis dar išsamiau išaiškino mano mintis. Bet tai visiškai atitinka Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 82 straipsnį, kurį mes sutvarkėm. Ten liko tokia pastraipa: ,,Lietuvos įstatymai, kiti aktai laikomi priimti, jeigu už juos balsuoja dauguma Aukščiausiosios Tarybos deputatų, dalyvaujančių sesijoje". Tai, man atrodo, negalima nei klaust deputatų, kodėl jie nebalsuoja, nei bart juos už tai, kad nebalsuoja. Jie dalyvauja sesijoje, elgiasi kaip tinkami: vieni balsuoja už, kiti - prieš, kiti susilaiko, o ketvirti nieko nedaro. Bet jie visi dalyvauja sesijoje. Juk jie visi užsiregistravo. Tam, kad nugalėtų pirmasis straipsnis (aš už tai, kad jis nugalėtų, nors balsavau prieš, bet tegul nugali, tokia daugumos nuomonė), reikėtų, kad už jį balsuotų pusė plius vienas deputatas nuo tų, kurie dalyvauja, o ne nuo tų, kurie tingi arba netingi, nori arba nenori. Man atrodo, tai aišku, ir šis balsavimas, kurį jūs siūlote, visiškai nereikalingas. Reikia paprasčiausiai skaičiuoti paprastą balsų daugumą nuo dalyvaujančių sesijoje. Dar kartą kartoju, Konstitucijos 82 straipsnis.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašau jūsų dabar jau šita tema nekalbėti; tiems, kam tas aktualu, pasilikti čia, grupėje, pasitarti tarpusavyje ir pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai bendrą sprendimą. O dabar prašau dar kartą pakartoti balsavimą už pirmąjį straipsnį.
J.TAMULIS. Galima? AS vis dėlto negavau atsakymo į savo klausimą ir norėčiau jį pakartoti. Galbūt atkris balsavimas iš viso.
Jeigu aš teisingai supratau darbo komisijoje procedūrą, tai kai pateikiami kokie nors papildomi pasiūlymai, komisija paprastai juos visus svarsto iš eilės ir priima sprendimą arba pritarti tam pasiūlymui, ir tada jis atsiduria projekte, arba jį atmesti. Šituo klausimu paprastai balsuoja, ir tai yra komisijos siūlymas. Mano klausimas buvo labai paprastas - ar šitas konkretus straipsnis perėjo tokią procedūrą? Jeigu perėjo, tai požiūris į jį bus vienas, o jeigu ne - visiškai kitas.
G. VAGNORIUS. Tai aš jau, atrodo, sakiau, kad tikrai perėjo, bet perėjo prieš du mėnesius. Be to, dar perėjo ir Aukščiausiojoje Taryboje, mes gi balsavome po pirmojo svarstymo ir po antrojo svarstymo. Tas pateikiama kaip projektas. Aš manau taip: jeigu balsų daugumos negauna, galioja tai, kas yra projekte.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar dėl balsavimo motyvų. Galbūt nepakankamai argumentavau. Norėčiau pagrįsti, kad įmonės įstatai, kartu ir pavyzdiniai įstatai, yra Įmonės vidaus veiklos pasas. 7 straipsnyje 4 dalyje išdėstytos funkcijos, t.y. privalomas įstatų turinys, kuris tai reguliuoja. Taigi beveik visame pasaulyje įstatus priima Vyriausybė, vykdomosios valdžios organas.
Ir dar vienas argumentas - mes ir šioje sesijoje turime pakankamai didelį kiekį įstatyminių aktų, kurių, be jokios abejonės, nespėsim priimti. Tai jeigu priimama taip, kaip siūloma projekte, mums dar atsiranda papildomų norminių aktų, kuriuos puikiausiai galėtų priimti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Grakauskai, mes jau baigėm diskusijas dėl šito punkto. Dabar tiktai dėl balsavimo tvarkos, kuri staiga iškilo dėl to, kad mes neturim griežtai priimto Reglamento.
V.ŠADREIKA. Jeigu galima. Gerbiamasis G.Vagnorius pareiškė, kad šios pastabos gautos prieš du mėnesius. Jeigu dabar tikėsime raštu, kuris čia išdalytas ir gerbiamosios K.Prunskienės pasirašytas, tai jis pasirašytas 1990 09 19. Klausimas toks. Šios pastabos, jūs sakėt, prieš du mėnesius išnagrinėtos, bet aš matau priešingai. Tai kaip iš tikrųjų?
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, pabandysiu dar kartą atsakyti. Projektas, kurį mes šiandien svarstome, pateiktas prieš keletą mėnesių, ir tas straipsnis yra nepakitęs. O Vyriausybės pastabos pateiktos, jūs pastebėjote teisingai, tą dieną. Bet projektas jau yra keletą mėnesių.
K.ANTANAVIČIUS. Aš labai atsiprašau, neketinau pasisakyti, bet mano komisijos nariai man rodo eiti kalbėti. Aš, kaip pirmininkas, matyt, turiu kalbėti. Man visai nesvarbu, kurį variantą laikyti pirmuoju. Ir aš būčiau laimingas, kad užbaigtume tą balsavimą. Čia nelemiamas dalykas, aš sakiau. Tvirtinsime, ir viskas gerai. Ką pateiks Vyriausybė, tą ir patvirtinsim. Vis tiek gi mes nieko nesuprantam. Tik Vyriausybė neturės atsakomybės, o mes turėsim. Bet aš noriu pasakyti, kad labai negražu deputatui G.Vagnoriui (kokį žodį man čia vieni kiti sakė, aš negaliu pakartoti) taip įžūliai neprisiminti, kas buvo vakar. Tai labai negražu, nes vakar komisijoje buvo nuspręsta, kad tvirtins Vyriausybė. Tai vakar, ne prieš du mėnesius, paskutiniam svarstyme. Gal prieš du mėnesius buvo kitaip, aš nežinau, nepamenu. Bet kas vakar buvo, aš galiu pakviesti liudytojus. Na, tai kam čia reikia šitaip daryti, aš nesuprantu?
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar mes negalėtume vis dėlto baigti šią diskusiją ir išspręsti bent pirmojo straipsnio likimą, o per pertrauką dar kartą prašau pasilikti tuos, kurie norėtų pasitarti dėl balsavimo tvarkos, kad nereikėtų dėl to kiekvieną kartą ginčytis.
G.VAGNORIUS. Aš tik norėčiau atsakyti, kad bet kokia kritika, bet kokie pasisakymai, įžeidimai turi ribas.
PIRMININKAS. Ar deputatas V.Žiemelis dar nori šiuo klausimu?
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau šiuo klausimu pasisakyti. Nesuprantu šiuo atveju Ekonomikos komisijos pirmininko. Jis pasakė, kad jo nuomonė visiškai skirtinga. Juk šis įstatymas svarstomas ne pirmą kartą. Mes visi per ankstesnius svarstymus priėmėm būtent tokią straipsnio redakciją. Tai pirmininkas turėtų tą atsimint. Gal jis tuo metu buvo kelionėje? Juk šį įstatymą svarstom ne pirmą kartą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Žiemeli, gerbiamieji deputatai! Aš prašau nesibarti. Deputatas K.Antanavičius ir kiti deputatai sutinka balsuoti dar kartą ir išspręsti klausimą. Prašau balsuoti visus deputatus ir balsuoti, pasirinkus poziciją, kad mes vėl neliktume keblioje situacijoje. Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti.
V.ŠADREIKA. Aš dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate...
V.ŠADREIKA. Kokiu pagrindu dabar prašoma perbalsuoti, jeigu Konstitucijoje aiškiai parašyta ,,dalyvaujančių sesijoje"? Tai kokiu pagrindu? 49 balsai. Nebuvo daugumos.
PIRMININKAS. Alternatyvinis balsavimas. Nė vienas iš pasiūlymų negavo tokios daugumos, kokios jūs reikalaujate. Aukščiausioji Taryba turi pasirinkti kokį nors sprendimą. Ar jūs siūlote nepasirinkti jokio ir palikti įstatymą be straipsnio?
Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti.
J.PANGONIS. Vienas klausimas.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar tai yra sąmoningas noras nebalsuoti ir nieko nespręsti?
J.PANGONIS. Galima pasiūlyti?
PIRMININKAS. Prašom.
J.PANGONIS. Norėčiau pasiūlyti paskelbti dabar pertrauką. Per pertrauką susirinkti Ekonomikos komisijai, visiems, kurie domisi šiuo klausimu, pateikti naują alternatyvos projektą ir tada balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš labai prašau nors pradėti svarstyti šį įstatymą.
K.ANTANAVIČIUS. Aš labai atsiprašau, nėra čia tų alternatyvų. Yra du variantai. Siūlau balsuoti. Aš pritariu (asmeniškai, ne Ekonomikos komisijos vardu), kad Aukščiausioji Taryba... Mano vienas balsas jau bus prie 46, taigi siūlau balsuoti. Na, čia toks smulkus dalykas, kad tikrai...
PIRMININKAS. Aš dar kartą prašau, gerbiamieji deputatai, nebesakyti replikų, o balsuoti. Ar jūs sutiktumėte? Tuos, kurie stovi prie mikrofono, aš prašau asmeniškai.
R.RUDZYS. Aš sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas Č.Juršėnas sutinka?
Č.JURŠĖNAS. Aš noriu pacituoti Vyriausybės raštą, tai užims vieną minutę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, visi deputatai turi jį rankose.
Prašom balsuoti dar kartą, kas už tai, kad būtų priimtas toks pirmasis straipsnis, koks pateiktas įstatymo projekte. Kas už?
Gerbiamieji deputatai, gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, ar du deputatai antroje eilėje buvo suskaičiuoti, nes jie šiek tiek vėliau pakėlė rankas? Ačiū. Prašom nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 61.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 61.
PIRMININKAS. Kas už tą variantą, kurį pateikė Pramonės ministerija?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 26.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Balsavo 92 deputatai. Priimtas įstatymo projekte pateiktas variantas.
Gerbiamieji deputatai, dabar bus paskelbta pertrauka. Dar ne dabar paskelbta. Po pertraukos, įtampai atpalaiduoti - trumpa deputato K.Antanavičiaus informacija apie jo išvykas. 12.05 val. posėdžio tęsinys.
Po pertraukos, gerbiamasis Antanavičiau, po pertraukos.12 val. posėdis tęsiamas.
Gerbiamieji deputatai, prašau pasilikti visus, kurie suinteresuoti pasitarti dėl balsavimo tvarkos. Tai galėtų duoti naudos ir mūsų Reglamento projektui. Prašau pasilikti prie manęs.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom sėstis. Tęsiame posėdį. Kaip buvo sutarta, žodis deputatui K.Antanavičiui.
Kiek jums reikia laiko, gerbiamasis deputate? Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, labai atsiprašau, kad užimu jūsų brangų laiką. Praėjusią savaitę norėjau gauti penketą minučių ir informuoti apie kai kuriuos rezultatus, per tą 14 dienų pasiektus Stokholme, Strasburge ir Vienoje.
Švedijos socialdemokratų partijos pirmininkas, Švedijos ministras pirmininkas Ingvaras Carlssonas, pradėdamas suvažiavimą (suvažiavime kabojo mūsų vėliavos - Lietuvos, Latvijos, Estijos - tarp visų kitų, kaip normalių valstybių vėliavos), taigi Ingvaras Carlssonas pasakė kalbą. Ji bus išspausdinta žurnale ,,Politika". Jis sakė, kad 1989 metai - tai tie metai, kur istorikai matys Europos globalinių pasikeitimų pradžią. Tie globaliniai pasikeitimai esą ženklūs ir šiame suvažiavime, nes suvažiavime tarp visų kitų svečių dalyvauja Estijos, Lietuvos, Latvijos valstybių atstovai. Jis pasakė ,,valstybių atstovai" ir toliau vardijo: Čekoslovakijos, Lenkijos, Prancūzijos ir t.t., o mes buvom patys pirmieji. Na, ir baigdamas savo kalbą, jis pasakė, jog visos Europos tautos ir Tarybų Sąjunga pagaliau turi suprasti, kad Lietuva, Latvija ir Estija turi vėl tapti pilnateisėmis Europos tautomis.
,,Mes visada būsime su jumis, mielieji draugai", - pasakė jis oficialioje kalboje, - ,,ir remsim jus". Panašiai savo oficialioje kalboje sakė ir S.Anderssonas, kalbėdamas apie užsienio politiką. Nekartosiu. Paskui surengė pietus Pierre Schori, kuris čia buvo pas jus. Tai jis sprendė visai konkrečiai (turbūt su kai kuriais deputatais jis čia kalbėjo). Aš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką informavau iš karto grįžęs. Švedų iniciatyva pas mus, pirmiausia Lietuvoje, Vilniuje, norima atidaryti Šiaurės šalių namus. Reikia tik suremontuoti namą. Jie nori susiremontuoti būtinai patys, kad atitiktų jų gyvenimo standartus. Jie sako, kad tas namo remontas užtruks pusę metų, o šiaip, dėl politinių sumetimų, dėl visų kitų jie gali ir nori atidaryti tuos namus nors ir šiandien.
Estai ir latviai buvo truputį nepatenkinti, tačiau švedai sakė, kad Estijoje ir Latvijoje yra konsulatai, o Lietuvoje nieko nėra, be to, Lietuva yra didžiausia Pabaltijo valstybė, ir todėl jie norį pradėti nuo šito. Na, ir sakė, kad mūsų Vyriausybė parašytų laiškus visoms Šiaurės šalims: Norvegijai, Danijai, Švedijai, Suomijai, pirmiausia Švedijai, dėl Baltijos namų įkūrimo. Kad parašytų mūsų visos trys respublikos. Švedai randa pastatą ir finansuoja tuos Baltijos namus. Švedai sakė: ,,mes esam dabar Šiaurės šalių seniūnas ir visa ką organizuojam". Vadinasi, ne tiesiogiai vyriausybė vyriausybei, nes vyriausybė vyriausybės negali finansuoti, bet per atitinkamas žmogaus teisių organizacijas ir t.t. tuos namus finansuoja.
Taigi tokią galimybę mes turime. Kaip pasinaudosime, tai mūsų dalykas.
Tai tiek, sakyčiau, čia, Švedijoj.
Be to, yra pasiūlymų siųsti studijuoti jaunimą švedų kalbos, bendradarbiauti su profsąjungomis ir pan.
Teko būti pas Europos parlamento pirmininką Enriqe Baron Crespo. Priėmė mus tris, Lietuvos, Latvijos ir Estijos socialdemokratų partijų pirmininkus. Buvo M.Lauristin, V.Šteinas ir aš. Mano iniciatyva buvom parašę visų trijų - Latvijos, Lietuvos ir Estijos - Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkų raštus Europos Prezidentui, kad leistų sudaryti specialią delegaciją Lietuvai, Latvijai ir Estijai, t.y. Baltijos šalims, atstovauti. Yra tokia praktika, kad pagal Europos parlamento statutą delegacija sukuriama, t.y. kai kurie Europos parlamento deputatai imasi šefuoti šitą delegacija, atstovauti ir dar pritraukia tarnautojus, žmones iš tų respublikų. Yra tokia delegacija ryšiams su Lenkija, yra tokia delegacija ryšiams su Sovietų Sąjunga. Tai Crespo (aš tą laišką turėjau, jam priminiau) sako: čia svarbiausia ne politiniai, o finansiniai klausimai.
Aš irgi kalbėjau su mūsų Pirmininku ir su atitinkamais Estijos bei Latvijos atstovais, kad mes patys galėtume surasti galimybių. Dabar parengėm laišką, prisimindami jūsų pasakymą, kad yra ne politinės, o ekonominės priemonės. Mes prašome leidimo tokiai misijai, o pinigų patys surasim. Pažiūrėsim, ką jie pasakys.
Europos Taryboje buvo mūsų laiškas su prašymu specialaus statuso. Teko lankytis pas Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotoją ne šalių - narių reikalams. Iš pradžių jis paaiškino, kad specialų Tarybos svečio statusą gali turėti tik valstybės, kurios turi savo demokratiškai išrinktus parlamentus, o štai mes negalį turėti. Aš labai įsižeidžiau, sakau, kad tokio įžeidimo Europoje dar nebuvau patyręs, ir kad mes esame išrinkti, turim ir turėsim teisę. Ir kaip jie gali būti Europos Taryba, jeigu jie dar tik šitaip supranta ir t.t. Galų gale išsiaiškinom, kad mes turim tokias teises. Jis pažadėjo per mėnesį atsiųsti oficialų atsakymą, ar mums bus suteiktas specialus svečių statusas, ar stebėtojų statusas.
Su Austrijos federaliniu kancleriu F.Vranitzky'u turėjom labai nuoširdų pokalbį. Austrai, patys buvę tokioje būsenoje, labai rimtai, nuoširdžiai mus remia. Jie sakė, kad ir paremtų mus, ir keltų klausimą dėl dalyvavimo Paryžiaus pasitarime. Taip pat Švedijos užsienio reikalų ministras (per radiją aš sakiau, kad užsienio reikalų, bet klaidingai perdavė, kad Carlssonas), taigi S.Anderssonas pasižadėjo, kad šitą savaitę, va, dabar jis turi susitikimą su J.Bakeriu ir kad tikrai J.Bakeriui primins, jog Amerika yra atsakinga už mūsų reikalą ir kad turi mus kviesti į Europos pasitarimą kokiomis nors teisėmis, kitaip Europa be mūsų negali būti Europa. Ne Europos pasitarimas, o kokio nors regiono pasitarimas, nes...
Ačiū, aš daugiau neturiu laiko. Savo trumpą ataskaitą perdaviau, bet surašyti labai sunku. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, primenu jums, kad deputato K.Antanavičiaus kelionių ataskaita yra padauginta ir išdalyta kiekvienam.
Gerbiamieji deputatai, Mandatų ir etikos komisijos pareiškimas vardu. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš gal pridursiu dar vieną žinią. Šiandien per radiją pranešė, kad Islandijos atstovas Suvienytųjų Nacijų Organizacijoje pasakė kalbą, remiančią Lietuvą ir tvirtinančią, kad Pabaltijo valstybės turi teisę į nepriklausomybę. Detales sužinosime vėliau, bet žinia maloni.
O dabar leiskite man paskaityti oficialų raštą, kurį mes gavome iš Lietuvos Respublikos prokuratūros. Jame rašoma:
,,1990 09 04. Respublikos prokuratūra praneša, kad dėl medžiagos apie deputato G.Ilgūno šmeižimą ,,Respublikos" laikraštyje yra iškelta baudžiamoji byla pagal nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 122 str. 2 dalies požymius. Baudžiamoji byla(...) pasiųsta Vilniaus miesto vyriausiajam prokurorui". Pasirašė prokuroro pavaduotojas P.Babraitis. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai...
B.V.RUPEIKA. Ar galima paklausti dėl deputato K.Antanavičiaus pasisakymo?
PIRMININKAS. Gal...
B.V.RUPEIKA. Tai vieno sakinio klausimas arba pasiūlymas, kad ir visi kiti deputatai, kurie vyko su valstybinėmis užduotimis į užsienius, taip pat atsiskaitytų, pasakytų, ką jie ten Lietuvos labui nuveikė. Deja, ataskaitų arba savos kelionės ir naudos Lietuvai aprašymų jau nebebūna.
PIRMININKAS. Ačiū.
K.ANTANAVIČIUS. Ar galėčiau replikuoti? Aš važiavau ne su valstybine užduotimi, o socialdemokratų kvietimu ir socialdemokratų finansuojamas. Tiktai. Jokios valstybinės užduoties neturėjau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, prašom susirinkti salėje, nes tęsime balsavimą už Valstybinių įmonių įstatymą. Prašom deputatą G.Vagnorių.
G.VAGNORIUS. 2 str. Valstybinės įmonės ir valstybinės akcinės įmonės. Tai yra apibrėžimas, nusakantis, kas yra valstybinė, kas valstybinė akcinė įmonė. Iš karto perskaitau Vyriausybės siūlymą. Apibrėžiant valstybinę akcinę įmonę siūloma taikyti ne 1/5 įmonės įstatinio kapitalo, t.y. kada akcinis kapitalas sudaro ne 1/5, o 1/3. Paprastais žodžiais tariant, pas mus siūloma, kad valstybine akcine įmone, t.y. pusiau privačia įmone, tampama, kai akcinininkai įgyja bent 20% viso įstatinio kapitalo. Vyriausybė siūlo, kad tai būtų ne mažiau kaip30%. Pramonininkų asociacija, kiek man žinoma, siūlo palikti taip, kaip yra įstatymo projekte.
Koks skirtumas tarp šito ir šito, kad būtų lengviau susiorientuoti? Jeigu ši norma didinama, t.y. reikalaujama, kad būtų 30%, 40% ar 50% akcinio kapitalo, tai apsunkinamas privatizacijos procesas. Amerikiečiai ekspertai mums siūlė nustatyti 5% tarifą. Mes vis dėlto pakėlėm iki 20%. Tačiau didinant sunku įsivaizduoti, kaip galėsim parduoti tą kontrolinį akcijų paketą, jeigu akcininkai turės sudaryti ne mažiau kaip 30-40 ar daugiau procentų. O privatizacijos programoje gali būti numatyti ir papildomi reikalavimai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom.
R.JASINAVIČIUS. Aš labai norėčiau atkreipti visų deputatų, kurie balsuos, dėmesį, kad šitas punktas yra vienas iš kertinių viso įstatymo punktų. Čia, kaip teisingai pasakė gerbiamasis G.Vagnorius, yra ta riba, ties kuria valstybinio kapitalo dalis, esanti įmonėje, pereina tiesiogiai į akcininkų rankas. Jeigu bus palikta taip, kaip pateikia autorių projekte, 1/5 viso kapitalo valdys visą likusį kapitalą. Ir ne tik - aš noriu atkreipti dėmesį - privatizacijos metu, bet ir po jos, kada tas privatizacijos procesas bus daugmaž perėjęs pirmą fazę, vis tiek, man atrodo, mes padarysime didelį nuostolį mūsų esamam valstybiniam turtui.
Todėl sutikdami su nuostata, jog akciniam kapitalui reikia suteikti prioritetą prieš valstybinį kapitalą, norėtume, kad šitas santykis turėtų mažesnį rizikos laipsnį, t.y. viena dalis akcinio kapitalo būtų prilyginta dviem dalims valstybinio kapitalo. Akcinis kapitalas turėtų dukart didesnę reikšmę ir įtaką nei valstybinis kapitalas, esantis įmonėje, o ne 4 kartus, kaip siūloma projekte.
Normaliai egzistuojančioje ekonomikoje tokio klausimo gal ir nekiltų, tačiau pereinamuoju laikotarpiu ypač svarbu, kad valstybinis kapitalas,nors ir naudojamas ne taip efektyviai, bet būtų stabilizuojantis faktorius. Pasinaudodami projekte siūloma proporcija, ideologiškai priešiškai nusiteikę Lietuvos valstybės nepriklausomybei, atskirų liūdnai pagarsėjusių regionų ar įmonių kolektyvai turės galimybę, esant nedidelei akcinio kapitalo daliai, pavyzdžiui, gamindami nerentabilią tarpinę produkciją, vėliau ją perparduodami á kitų Sąjungos respublikų įmones ir pan., iššvaistyti, pervesti į kitą šalį ar kitaip neefektyviai naudoti Lietuvos Respublikos valstybinį turtą.
Nustačius trečdalį, kaip siūlo Vyriausybė, nesustotų privatizacijos procesas, nes vakar dar kartą buvo aptarta, kad iki trečdalio valstybinio turto bus išduota tais vadinamaisiais čekiais. Taigi šita riba automatiškai pasikelia iki trečdalio. Jau automatiškai. Ir bus trečdaliu mažiau akcijų tik tose įmonėse, kur patys darbuotojai, gavę investicinius čekius, nesutiks į tą įmonę įdėti. Jeigu visi, gavę akcijas, dės į tą įmonę, jau bus trečdalis, ir jie galės veikti normaliai. Jeigu jie patys įtars, kad į tą įmonę neverta sudėti investicinių čekių, tada tokios įmonės, man atrodo, neišgelbės ir 20% akcinio kapitalo.
Todėl aš labai norėčiau, kad balsuodami jūs atsižvelgtumėt į šitą kertinį punktą.
Ir dar viena, kad šitas įstatymas galios ne tik vieną, du ar tris privatizacijos mėnesius, jis galios ir kitais metais, ir šita norma turės išlikti.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū.
Pratęsdamas gerbiamojo ministro mintį, aš vis dėlto nepasisakau taip aiškiai, kaip valstybės vyras, už šio santykio didinimą. Valstybės turtas - tai ne vien skriemuliai. Jis pasakė: kada akcinio kapitalo santykis, palyginti su valstybiniu, didės, kolektyvai kaip tik ne visada ir sugebės, ne visada ir pamatys tą perspektyvą tapti akciniu, valstybiniu akciniu kolektyvu.
Man atrodo, šito labai bijoti nereikia, kadangi tiek valstybines, tiek valstybines akcines įmones gina vienas ir tas pats įstatymas. Ir valstybė bus suinteresuota ieškoti dar geresnių, gudresnių priemonių kolektyvams skatinti, jeigu tai bus naudinga. O vidutiniai, nedideli kolektyvai, surinkę 1/5 kapitalo, galėtų pavirsti valstybine akcine įmone (man tai atrodo svarbu), nepritraukdami kapitalo, nepritraukdami akcininkų iš šono: iš užsienio, iš Baltarusijos (nesvarbu, iš kokio užsienio). Bet pats kolektyvas galbūt greičiau surastų jėgų štai šitam procesui spartinti. Taigi aš nenoriu taip stipriai pritarti gerbiamajam ministrui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Deputatas K.Antanavičius. Ar dar kas nors norės kalbėti?
K.ANTANAVIČIUS. Kalbu ne dėl to, kad nuolatos remiu ministrą. Taip, jeigu tas įstatymas būtų priimtas po privatizacijos, tai tikrai 1/5, tas 20%,. būtų gerai. Dabar kalbama apie privatizavimą ir apie tai, kad 30% (matyt, beveik visuotinai sutarta, kiek man teko pasiaiškinti ir su latviais, ir su estais, ir vakar Ekonomikos ministerijoje), taigi žmonės gaus 30% kiekvienos įmonės kapitalo, ir tokiu būdu visos įmonės, iš karto pradėjus privatizavimą, taps akcinėmis, išskyrus tik tas, kurios bus specialiame sąraše, liks valstybinės.
Kur čia slypi pavojus? Pavojus tas, kad akcinė įmonė dabartiniame etape gali nebeklausyti jokio valstybinio nurodymo. Akcinė bendrovė, akcininkų taryba, stebėtojų taryba ir t.t. renka savo vadovus, ir jie visi galutinai sprendžia. Taigi dabar, sakysim, kokia nors sąjunginė įmonė pasikviečia šiek tiek akcininkų, turi šiek tiek valstybinio turto ir gali nebeklausyti mūsų valstybės nuostatų, išeiti iš mūsų valstybės. Taigi man rodos, kad mes dabar galėtume nutarime parašyti, kad iki privatizavimo palikti 1/3, o baigus privatizavimo procesą - 1/5, bet geriau būtų, mano manymu, palikti tokį siūlymą: 1-3.
PIRMININKAS. Ir deputatas V.Terleckas. Prašom.
V.TERLECKAS. Gerbiamieji deputatai, dėl 2 straipsnio 1 punkto. Mano nuomone, įmonės į valstybines ir valstybines akcines įmones suskirstytos skirtingais kriterijais. Paskaitykim. Valstybinių įmonių akcijos necirkuliuoja, jos uždaros. Taip? O valstybinių akcinių įmonių yra jau laisvai cirkuliuojančios. O tas įstatinio kapitalo apribojimas (1/5) taikomas ir vienu, ir kitu atveju. Tai aš čia pasigendu loginio nuoseklumo.
G.VAGNORIUS. Galima atsakyti?
PIRMININKAS. Prašom.
G.VAGNORIUS. Reikia pripažinti, kad mums trūksta laiko įsiskaityti, kas parašyta. Pavyzdžiui, pavojai, kurie slypi pereinamajame periode. Nutarime prirašyta tiek daug apribojimų, kad ta įmonė negalės net krustelėti, jeigu Vyriausybė vadovausis visomis suteiktomis teisėmis, numatytomis nutarime. Tai viena. Antra. Valstybė jokiu atveju, ar 20% , ar 30% akcinio kapitalo, nuostolio nepatiria, kadangi palūkanos mokamos nuo to faktinio valstybinio kapitalo dydžio, t.y. turės 80% valstybinio kapitalo, tai nuo 80% bus mokamos palūkanos.
Ir trečia. Jokių nacionalinių pavojų nėra. Ir iš viso čia nacionaliniai dalykai neturi nieko bendro. Privatizacijos programa nustatys, kas turi teisę įsigyt, ar Lietuvos piliečiai, ar ne Lietuvos piliečiai. Tačiau pagrindinis dalykas, dėl ko tas įrašyta, tai tas, kad tai susiję su privatizacija, ir ta norma reikalinga ne po privatizacijos, kaip siūlo deputatas K.Antanavičius, o dabar, kadangi negalios valstybinė akcinė įmonė, iš viso jų tokių nebus, kol nebus atlikta privatizacija. Čia tik popierius. Kol neatliksim privatizacijos, jokių valstybinių akcinių įmonių nebus. O kad atliktume privatizaciją, reikia turėti galimybių, kad būtų nors elementari konkurencija tarp žmonių grupių, norinčių įsigyti tą kontrolinių akcijų paketą, kuris sudaro 20% .Tai kuo aukščiau mes keliam kartelę, tuo mažėja žmonių, konkuruojančių tarpusavyje. Kuo žemiau mes kartelę nuleidžiam, tuo didesnė tikimybė, kad į tą patį objekto kontrolinių akcijų paketą pretenduos dvi, trys ir keturios grupės. Galim pakelti 50% , garantuotai jokios konkurencijos nebus. O kad žmonės dar abejos, kokią įmonę pirkti, kada pirkti, tai jie abejos dar pusmetį ar metus, gali ten būti ir 30, ir 40, ir 50. Tai tik dėl to, kad palengvintume privatizaciją ir, kita vertus, padarytume nors elementarią konkurenciją tarp tų žmonių, kurie dalyvaus privatizacijoje, kad būtų kiek įmanoma objektyvesnis procesas.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Alternatyvinis balsavimas. 2 straipsnio 1 punktas, pateiktas projekte. Alternatyva - 2 straipsnio 1 punktas, pateiktas Pramonės ministerijos pasiūlymuose.
Prašom balsuoti, kas už projekto variantą. Prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 56.
PIRMININKAS. Kas už alternatyvinį pasiūlymą? Prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 22.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Balsavo 88 deputatai. Prašom pasakyti, kiek salėje yra deputatų iš viso?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 92.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas.
2 straipsnio 2 punktas ginčijamas. Prašom.
G.VAGNORIUS. 2straipsnio 2 punkto 2 dalyje siūloma išbraukti2 sakinį. Tačiau išbraukus gali būti ir toks variantas, kad susijungusios kelios valstybinės įmonės pareikalaus teisės dirbti kaip privati akcinė bendrovė. Kad šito neįvyktų, ir yra apribota. Jeigu trys įmonės įsteigė ketvirtą pačios, gavusios Vyriausybės leidimą, tai jos tada veikia kaip valstybinė akcinė įmonė, o ne kaip privati akcinė bendrovė. Čia, matyt, dar nespėta įsidėmėt. Jį išbraukę mes tik pakenktume, t.y. sudarytume sąlygas per privačią įmonę išpumpuot valstybinį kapitalą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministras.
R.JASINAVIČIUS. Gerbiamieji, jeigu išbrauksim, tai bus būtent taip, kaip pasakė gerbiamasis G.Vagnorius, nes čia parašyta: sujungus kelių valstybinių įmonių ir vienos valstybinės akcinės įmonės kapitalą, įmonė veikia kaip valstybinė akcinė, t.y. faktiškai kaip akcinė. Dėl to net nesakoma, kokios akcijų sumos. Paimkime chrestomatinį pavyzdį: keturios valstybinės įmonės su milijoniniais kapitalais susivienija su viena valstybine akcine įmone, turinčia 100 rublių akcinio pelno, ir šitas 100 rublių (kadangi susivienija, tampa kaip valstybinė akcinė įmonė) valdo visą susivienijimą. Taip parašyta šitame punkte. Dėl to būtina šitą išbraukti. Būtina.
R.RUDZYS. Svarstau, ar dar verta kalbėti. Juk iš esmės šio straipsnio 1 punktą, kad būtina turėti 1/5 kapitalo, labai lengva paversti akciniu, kaip siūlo gerbiamasis ministras, jeigu paliktume šitą sakinį. Dvi valstybinės įmonės, neturinčios nė vieno akcijų popieriaus, susijungusios veikia pagal šitą punktą kaip valstybinė akcinė įmonė, kadangi čia nėra ,,VĮ ir VAĮ", bet yra ,,VĮ ar VAĮ" (ar tokios, ar tokios). Dvi valstybinės įmonės susijungusios apeina šio straipsnio 1 punktą, ir joms visiškai nereikia mąstyti apie akcinį kapitalą.
Taigi šitas sakinys, mano supratimu, visiškai ne vietoj, jis kliudo. Jūs sakot, kad jos pabandys eilinį kartą apgauti mus, deputatus, ar valstybę. Jos niekaip neapgaus. Juk dvi susijungusios įmonės vis tiek turi vienodai skaityti visą šitą įstatymą. Ir jeigu jos taip susijungia, kad atsiranda akcinis kapitalas, tai tampa valstybine akcine įmone, jeigu ne taip susijungia, tai netampa. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Prašom.
G.VAGNORIUS. Atsakysiu. Deja, fiziškai galimi tik du variantai. Galim, jeigu reikia, paskui susitikti, pasiaiškinti. Fiziškai neįmanoma kitaip, išskyrus du variantus. Kai kelios valstybinės įmonės steigia trečią - bendrą įmonę kaip valstybinę, ji gali veikti dviem principais: arba kaip valstybinė akcinė įmonė, arba kaip privati akcinė bendrovė. Kitaip fiziškai neįmanoma. Mes galim čia ginčytis ir daryt ką norim. Tada turim pasirinkti, ar leidžiam, kad ji dirbtų ir kaip valstybinė akcinė įmonė, ir kaip privati akcinė bendrovė, ar vis dėlto apribojam ir sakom, kad vis tiek išlieka valstybinė įmonė, t.y. pusiau valstybinė įmonė. Mes sakom, kad siekiant apsaugoti (šiuo atveju tikrai yra galimybė perpumpuot valstybinį kapitalą), siekiant apsaugoti valstybės interesus, mes sakome, kad kelios valstybinės įmonės, įsteigusios kitą įmonę, gali dirbti kaip valstybinė akcinė įmonė, o ne kaip privati akcinė bendrovė. Jeigu išbraukiam, papuolam į labai .negerą padėtį. Tikrai tada bet kokia įmonė steigs tik privačias akcines bendroves,t.y. valstybinės įmonės sąmoningai steigs privačias akcines bendroves.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Prašom balsuoti, kas už projekto variantą. Prašom pakelti mandatus, kas už tai, kad būtų taip, kaip pateikta projekte? Prašom nuleist.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 54.
PIRMININKAS. Kas už alternatyvinį variantą, t.y. išbraukti 2 straipsnio 2 punkto 2 sakinį?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už antrą variantą - 8.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 18.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas. 3 straipsnio 1 punktas.
G.VAGNORIUS. 3 straipsnio 1 punktas. 3 sakinys. Siūloma palikti taip, kaip yra, tik Vyriausybė siūlo išbraukti pirmą sakinį, t.y. sakinį ,,Įmonininko funkcijas atlieka įmonės valdymo organai". Tas sakinys jau priimtas Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme. Tai ar mes jį išbrauksime, ar neišbrauksime, esmės nepakeis, kadangi toks jau yra. Šiuo atveju tik primenu, kad iš tikrųjų taip yra. Ar verta balsuoti? Pramonininkai atsiima...
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis ministras prašo, kad būtų balsuojama? Gal deputatas G.Vagnorius sutinka, kad...
R.JASINAVIČIUS. Aš vis dėlto sakau, kad perrašyti kitų įstatymų į šitą įstatymą neverta, juo labiau kad net logikos nėra. Pats straipsnis vadinasi ,,Įmonė", o toliau įrašomas sakinys ,,įmonininkas..." Jeigu jį reikia perrašyti, tai reikia formuluoti kaip atskirą punktą. Net logiškai jis čia visai netinka.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis deputatas G.Vagnorius sutinka?
G.VAGNORIUS. Sutinka.
PIRMININKAS. Sutinka. Balsuoti nereikia, jeigu niekas nereikalauja balsuoti. Pataisa priimta. 4 straipsnio 3 punktas.
G.VAGNORIUS. 4 straipsnio 3 punktas. Skolintas kapitalas negali būti didesnis už akcinį kapitalą, neįskaitant įnašų. Valstybinės įmonės reikalas čia labai paprastas. Kai valstybinė akcinė įmonė, kurioje kontrolinį akcijų paketą turi privatūs akcininkai, bankrutuoja, tai nuostolis visų pirma dengiamas iš akcinio kapitalo, o tik paskui iš valstybinio. Jeigu ji turi visas teises valdyti įmonę, tai turi ir atsakyti už tas teises. Kad nebūtų tokia situacija, kad ji nepasiskolintų... Tuo atveju reikalavimas taip pat aiškus. Skolintam kapitalui turi būti užstatas. Tas užstatas gali būti lik akcinis kapitalas, o ne valstybinis kapitalas. Jeigu paliksim, kaip siūlo Vyriausybė, kad tai būtų 40% skolintas kapitalas, tai jeigu akcinio kapitalo bus tik 20% , įmonė turės teisę pasiskolinti 40% , vadinasi, 20-čiai užstatas jau bus ne tik akcinis kapitalas, bet ir valstybinis kapitalas. Tai labai paprasta daryt, pasidalyt tarp bankininko ir privataus asmens tą 20%. Kad šito nebūtų, užstatu turi būti akcinis kapitalas. Tam reikalaujama, kad skolintas kapitalas neviršytų akcinio kapitalo. Priešingu atveju tai sukels labai daug keblumų.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre.
R.JASINAVIČIUS. Mūsų pasiūlymas čia kaip tik atvirkščias, išplečiant tokios valstybinės akcinės įmonės teises, kad jos reikiamu atveju galėtų skolintis, t.y. imti kreditus, ir didesnės apimties nei akcinis kapitalas, bet su sąlyga, jeigu tam duoda garantijas steigėjas arba valstybinio kapitalo atstovas. Būtent šitaip. Siūlau trečią variantą, kad skolintas kapitalas negali būti didesnis už akcinį kapitalą, neįskaitant įmonių, išskyrus atvejus, kai garantiją suteikia steigėjas.
G.VAGNORIUS. Bet nėra atsakomybės. Steigėjas suteikia garantiją, aš suprantu, bet įmonė bankrutuoja, ir steigėjas iš savo kišenės nemoka. Tai yra valstybės turtas. Garantiją duoda,bet bankrutavimo atveju jis nepadengia nuostolių. Sakykim, jūs būsit ministras, aš pas jus ateisiu, paprašysiu, jūs duosit man tą garantiją. Bet bankrutavimo atveju tai vis tiek niekas neatsako. Ne, tai šiuo atveju kalbama, kad ministras leidžia rizikuoti valstybiniu kapitalu. Kad sakytų, va, steigėjas iš savo asmeninių lėšų leidžia rizikuoti, tai taip. Bet šiuo atveju jei gražiai paprašysi, galbūt...
R.JASINAVIČIUS. Iš kur galima dengti? Jūs gi žinot, kad valstybinio kapitalo naudojimas duoda palūkanas. Tai turint šitas palūkanas, iš jų galima sudaryti rezervinį fondą, skolinti būtent šitai daliai.
G.VAGNORIUS. Čia visai kitas dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Matot, jeigu mes apribosim tik akcinio kapitalo dydžiu, tai sustabdysim įmonių rekonstrukcijos procesą. Taigi šiuo atveju, kad ir kaip keista, aš palaikau ministerijos siūlymą.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis prezidente, noriu priminti, kad kalbama apie akcinę įmonę, kurioje papildomos lėšos, kaip visame pasaulyje, surenkamos išleidus papildomai akcijų. Tai palikim teisę išleisti akcijas, o ne riboti jas.
A.MATULEVIČIUS. Bet Lietuvėlėj dar niekas nesiruošia akcijų pirkti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, nuomonės pasakytos. Prašom pasiruošti balsuoti už 4 straipsnio 3 punktą.
Kas už tai, kad jis būtų priimtas toks, kaip pateiktas projekte, prašom pakelti mandatus.
BALSŲS KAIČIUOTOJAS. 52.
PIRMININKAS. Kas už Pramonės ministerijos pateiktą variantą, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už antrą variantą - 24.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas.
Ar deputatas V.Žiemelis turi procedūrinę pastabą?
V.ŽIEMELIS. Ne, aš tik norėjau paklausti, ar tai Pramonės ministerijos pasiūlymas, ar Vyriausybės?
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gal neteisingai pasakiau. Perskaitysiu oficialų raštą:
,,Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo projektą pasirašo Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė."
V.ŽIEMELIS. Tada viskas gerai.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau.
Prašom.
G.VAGNORIUS. Noriu nuraminti deputatus, tikrai mes dar keletą kartų balsuosim ir daugiau nereikės. Čia iš pradžių yra tie pagrindiniai punktai, dėl kurių nesutariama.
4 straipsnio 4 punkto pirmą sakinį siūlo išbraukti. Tas sakinys nurodo, kad valstybinė akcinė įmonė yra iki tol, kol akcinis kapitalas neviršija 50%. Kai jis jau viršija 50%, ji tampa privačia akcine bendrove. Tai jeigu mes šito reikalavimo neįrašysime, nebebus tos ribos. Minimali riba yra 20%, maksimali - 50%. Tai nebeliks antro matavimo. Šitą sakinį reikia palikti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš supratau, kad jūs siūlėt šitą sakinį išbraukti, nes buvot siūlęs savo pataisoje įrašyti tą patį sakinį 2 straipsnyje. Kadangi mes nepriėmėm 2 straipsnyje, tai, matyt, šita jūsų pastaba neturėtų galioti. Prašom pasakyti savo nuomonę.
R.JASINAVIČIUS. Pataisa redakcinė. Čia vėlgi pakartojimas, nes Akcinių įmonių įstatyme pasakyta, kad akcinė įmonė tokia, kurioje daugiau nei 50%, o valstybinėje - mažiau...
G.VAGNORIUS. Ne, šiuo atveju aš siūlyčiau palikti, nes tada reikės studijuoti, kad surastum. Šiuo atveju aiškiau, kai paliekam. Siūlyčiau gal...
PIRMININKAS. Jeigu ministras iš esmės neprieštarauja, tik dėl redakcijos, tai gal sutarkim, kad jis pasilieka, ir nereikės balsuoti. Priimta.
G.VAGNORIUS. 4 straipsnio 4 punktas. Mes balsavom kitaip, tai alternatyva nebeturi prasmės. 5 straipsnio 2 punkto 2 ir 3 sakiniai. Šiuo atveju 5 straipsnio 2 punkto...
PIRMININKAS. 2 punkto, t.y. 5 puslapyje.
G.VAGNORIUS. Mes padarėme tokias pataisas, atsižvelgdami į Vyriausybės atstovų siūlymus. Sakome, kad valstybinės įmonės, kuri veikia transporto ir ryšių šakose, kuro ir energetikos sistemoj, komunaliniame ūkyje, steigėjas turi teisę nustatyti joms privalomus darbus, taip pat reikalaujant kokybės. Reikėtų palikti tas užduotis gal kiek kitokios formos. Šitoje alternatyvoje siūloma dar įrašyti kažkokias vyriausybines sutartis. Visų pirma nėra tokių kategorijų. Yra valstybiniai užsakymai, vietos savivaldybių užsakymai. Tai nieko neduotų.
Antra, aš supratau, jog tas papildymas susijęs su tuo, kad norime gražiai pavadinti valstybines užduotis, ir lyg siūlome jas taikyti visoms valstybinėms įmonėms. O dėl pereinamojo periodo, tai nutarime pasakyta: kol nebus atlikta didmeninės prekybos reforma, visoms valstybinėms įmonėms privalomos valstybės nustatytos užduotys. Čia mes tą problemą išsprendžiam, o paskui, kai mes atliksim ekonominę reformą, nebebus prasmės nustatinėti įmonėms užduotis, nes reguliuos rinka, o ne valdžios organai. Kita vertus, mes dar paliekam sąrašą įmonių, kurios veiks pagal šitą įstatymą. Irgi jokio pavojaus nėra. Siūlyčiau palikti taip, kaip yra pas mus projekte.
PIRMININKĄS. Gerbiamasis ministras.
R.JASINAVIČIUS. Mūsų argumentacija yra tokia. Ypač šiuo periodu labai sunku su tiekimais, visi tiekimai, pavyzdžiui, ateinantiems metams yra nustatomi tarpvyriausybinėmis sutartimis. Tai jeigu vyriausybiniu lygiu bus sutarta, kad vyksta mainai, už vieną produkciją gaunam kitą, o pagal šituos visus valstybinius užsakymus jokiu būdu nebus galima įpareigoti įmonių, tai tada nėra jokios prasmės daryti kažkokias tarpvalstybines sutartis.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis ministre, dar kartą kartoju: nutarimo 7 straipsnis skamba taip (perskaitau, jeigu kas neturi):
,,Nustatyti, kad:
kol nepriimti atitinkami nutarimai dėl didmeninės prekybos reformos, valstybinėms akcinėms, valstybinėms kooperatinėms įmonėms Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos valstybinės užduotys (užsakymai) ir limitai yra privalomi".
Ką jūs norėsit, tą pereinamuoju periodu galit su tuo punktu daryti. Viską, kas jums tiktai patiks.
R.JASINAVIČIUS. Visą šitą, ką jūs sakot, mes ir siūlom įtraukti į įstatymą, nes pagal jūsų argumentaciją labai nekonkrečiai apibrėžta: ,,kol nėra padaryti tie reformos etapai". O kada jie bus padaryti?
G.VAGNORIUS. Priimsim kainų programą ir parašysim nutarimą, kad nuo šios dienos panaikinamas tas 7 nutarimo punktas, ir nebegalios. O kol nebus panaikintas tas nutarimas, tai jis galios nors ir kelis metus, jeigu nedarysim reformos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, daugiau nematau, kad kas nors norėtų kalbėti šia tema. Prašom pasiruošti balsuoti už 5 straipsnio 2 punkto redakciją.
Kas už tokią redakciją, kokia pateikta projekte, prašom pakelti mandatus, turint galvoje minėto nutarimo punktus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 74.
PIKMININKAS. Kas už alternatyvinį pasiūlymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už alternatyvinį - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas. 7 straipsnio 3 punktas.
E.GRAKAUSKAS. Aš atsiprašau, ar nebūtų galima prie 5 straipsnio 4 punkto pridėti nedidukę redakcinę pataisą? Man rodos, kad sutartume. ,,Įmonė turi teisę per teismą ir Arbitražą"... Arbitražas, galimas dalykas, neegzistuos. Ar netiktų tokia bendra teisinės kultūros požiūriu tinkamesnė formuluotė, vietoj žodžių ,,per teismą ir Arbitražą" rašyti ,,civilinio proceso tvarka"?
G.VAGNORIUS. Jeigu teisininkai pritaria...
E.GRAKAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Priimta.
Gerbiamieji deputatai, mes buvom sutarę, tik aš nespėjau to pasakyti, kad bus svarstomos tos alternatyvos, kurios pateiktos raštu ir iš anksto.
S.KROPAS. Aš labai atsiprašau. Gal gerbiamieji deputatai galėtų 5 straipsnio 15 punkte pridėti vieną žodį? ,,Nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius, tarifus, darbo apmokėjimo sistemas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė". Ir pridėti ,,savivaldybė", kadangi įmonių ir savivaldybių įstatymai yra kartu. Kai kuriuose įstatymuose numatyta taisė šituos dalykus reguliuoti, todėl reikėtų pridėti dar šitą žodį.
G.VAGNORIUS. Galima pridėti, kad būtų aiškiau. Skliausteliuose. ,,Reguliuoja valstybė (vietos savivaldybė)".
PIRMININKAS. Tai priimta.
Prašom.
G.VAGNORIUS. Dėl 7 straipsnio 3 punkto mūsų nuomonė sutampa su įmonių atstovų, kad įstatų tvirtinti nereikia, juos reikia registruoti. O Pramonės ministerijos siūlymu parengti įstatai turėtų būti tvirtinami. Čia logika yra tokia, kad įstatai, jeigu jie priimami po įstatymo, tai registruojami. O jeigu jie yra tvirtinami, tai nereikia įstatymo. Įmonė niekuomet neparengs tokių įstatų, kad prieštarautų valstybės interesams, nes įstatų punktai, kurie prieštarauja įstatymui, negalioja. Tai ką mes tada tvirtinsime? Nebesuteikiam įmonei teisės visiškai savarankiškai nustatyti, kiek valdybos narių, ar reikės ten stebėtojų tarybos, kaip organizuoti tą susirinkimą. Ten gi lieka tik darbinės taisyklės, ir aš nematau jokio reikalo dar reikalauti, kad jie kažkur pas kažką vaikščiotų ir prašytų tvirtinti įstatus.
PIRMININKAS. Ar kas nors nori kalbėti šiuo klausimu? Prašom tada balsuoti už 7 straipsnio 3 punktą.
Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra įstatymo projekte? Prašom pakelti mandatus.
E.GRAKAUSKAS. Aš atsiprašau posėdžio pirmininko, gal gerbiamasis G.Vagnorius sutiktų irgi...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Grakauskai, vyksta balsavimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 68.
PIRMININKAS. Kas už alternatyvinį pasiūlymą, prašom pakelti mandatus.
Gerbiamasis deputate Grakauskai, gal mes laikykimės vis dėlto savo susitarimo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už alternatyvinį - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas.
7 straipsnio 6 punktas.
G.VAGNORIUS. Jis nebereikalingas balsavimo. Jis turėtų prasmės, jeigu prieš tai būtų buvę kitokie balsavimo rezultatai. Dabar 9 straipsnio 1 punkto 5 dalis. Mes buvom susitikę ir, atrodo, susitarėm, kad reikia palikti, kaip yra įstatymo projekte. Jeigu niekas neprieštarauja.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.VAGNORIUS. 9 straipsnio 2 punkto pirmieji du sakiniai. Čia reikalas toks, kad valstybinė akcinė įmonė turi teisę pati savo sprendimu susinaikinti. Akcininkų susirinkimo sprendimu. Ir jeigu tokį sprendimą ji priima būdama moki, vykdydama visas prievoles, tai ir likvidatorių taip pat skiria pati. Čia bendra norma, tokia yra Respublikos įmonių įstatyme. Jeigu ji likviduojama dėl to, kad nemoki, nevykdo prievolių, tai suprantama, kad teismas ar steigėjas, priėmęs tokį nutarimą, pats paskiria likvidatorių.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis ministras gins savo pasiūlymą? Ačiū.
Priimta.
9 straipsnis 4 punktas.
G.VAGNORIUS. 9 straipsnio 4 punktas sako, kad valstybinės įmonės darbuotojai turi pirmumo teisę įsigyti likviduojamos įmonės valstybinį kapitalą. Tai yra apsaugos priemonė. Jeigu valstybė nusprendžia likviduoti valstybinę įmonę, o valstybinė įmonė yra ta, kuri turi labai nedaug akcininkų, tai paprasčiausiai pažeidžiamos akcininkų teisės. Jeigu valstybė nusprendžia,kad nebereikia tokios įmonės, tai akcininkams galima suteikti pirmumo teisę išsipirkti tą įmonę, o ne kad kažkas iš šalies išsipirktų. Manau, kad čia visiškai niekam nekenkia.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti?
Prašom toliau.
G.VAGNORIUS. 6 punktas nustato tvarką, kad valstybinė įmonė negali būti visiškai nekontroliuojama, ar ji nori tapt, ar nenori tapt valstybine akcine įmone. Čia kaip tik yra ministerijos funkcija. Jeigu ji nusprendžia privatizuoti įmonę, tai turi turėti teisę pareikalauti, kad įmonė būtų reorganizuota į valstybinę akcinę įmonę. Jeigu mes šitą straipsnį išbraukiam, tai jūs sakysit: štai yra valstybinė įmonė, mes programoj numatom ją padaryti valstybine akcine įmone, t.y. privatizuoti. O įmonės kolektyvas sakys: ne, mes nenorim šito, šito nedarysim. Tai šiuo atveju reikia įrašyti, kad steigėjas turi tokią teisę, priešingu atveju mes parduosim ne ką mes norim, o ką nori viena ar kita grupė žmonių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom.
R.JASINAVIČIUS. Atvirai šnekant, aš nesuprantu gerbiamojo G.Vagnoriaus logikos, kaip ministerija gali priversti išpirkti akcijas, reikalauti, kad dalis privačių žmonių pirktų akcijas? Ministerijos įsakymu?
G.VAGNORIUS. Palaukit, ten neparašyta. Sakinys yra paprastas: ,,Steigėjas turi teisę valstybinę įmonę reorganizuoti į valstybinę akcinę įmonę".
R.JASINAVIČIUS. Bet reorganizacija faktiškai vyksta, kada tos akcijos perkamos, o ne dekrete.
G.VAGNORIUS. Tai bus toks procesas kaip ir privatizacija. Bus paskelbta, kad ta įmonė reorganizuojama, verčiama valstybine akcine įmone ir skelbiamas konkursas. Jeigu šito nebus, tai jūs gi neturėsit teisės šito padaryti. Nežinau, gal ko nors nesuvokiu, bet čia yra tokia elementari tiesa, kad neturint teisės privatizuoti, niekuomet įmonės neprivatizuosi. Čia nesakoma, kad turi išsipirkti būtent šios įmonės akcininkai. Prieš tai straipsnis sakė, kad jeigu jie nori, turi teisę išsipirkti. O šiuo atveju sakom, kad steigėjas turi teisę privatizuoti.
R.JASINAVIČIUS. Aišku, aš neturiu juridinio išsilavinimo, bet žinau, kad jeigu įstatymas nedraudžia, tai tokia teisė suteikiama. Dėl to papildomai dar rašyti į kažkokį įstatymą, kad jis turi teisę į tai, kas yra įstatyme... Aš nesuprantu. Nesuprantu aš to.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš turiu juridinį išsilavinimą, todėl paremčiau gerbiamojo pirmininko pasiūlymus ir manyčiau, jog šitas punktas galėtų būti išbrauktas, kad įmonės ir patys žmonės galėtų savarankiškai spręsti, kaip tai daryti.
G.VAGNORIUS. Na, gerai. Įsivaizduokim, mes priimsim Privatizacijos įstatymą. Nustatom, kad tą įmonę privatizuojam, versdami arba valstybine akcine įmone, arba akcine bendrove. Juk įmonės kolektyvas sakys: mes nenorim šito! Tai kaip mes privatizuosim? Tai neprivatizuosim.
PIRMININKAS. Ar kas nors dar nori kalbėti prie mikrofono? Prašom tada pasiruošti balsuoti. Tai bus paskutinis balsavimas iki pertraukos, pereinant prie kito klausimo.
Prašom balsuoti, kas už projekte pateiktą 6 straipsnio variantą. Kas už? Prašom nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kas už alternatyvinį variantą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už alternatyvinį - 23.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOIAS. Susilaikė 21.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti, kiek buvo pirmą kartą.
balsų skaičIUotoJas. Už pirmą buvo 47, už antrą - 23, susilaikė 21.
PIRMININKAS. Iš viso balsavo 91 deputatas. 47 - už pirmą pasiūlymą. Pirmasis pasiūlymas gavo balsų daugumą.
Gerbiamieji deputatai, pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę dabar pertraukiame Valstybinių įmonių įstatymo svarstymą. Žodis Vyriausybės vardu vicepremjerui gerbiamajam A.Brazauskui.
Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės pavaduotojo A.M.Brazausko informacija apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 3 d. nutarimo vykdymą ir atsakymai į deputatų klausimus
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji deputatai! Esu Lietuvos Vyriausybės įpareigotas pranešti, kas yra atlikta vykdant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Pateikiu informaciją dėl Aukščiausiosios Tarybos rugsėjo mėnesio 13 d. nutarimo 2 punkto vykdymo.
Respublikos Vyriausybė yra parengusi ir šiandieną apsvarsčiusi nutarimo projektą. Aš norėčiau trumpai supažindint su jo turiniu. Turiu pranešti, kad vėliausiai poryt šitas nutarimas bus paskelbtas spaudoje visai Lietuvos visuomenei ir visiems tiems, kurie suinteresuoti šitais dalykais.
Nutarime numatoma patvirtinti prekių pardavimo ir išdavimo iš įmonių tvarką, iš pačių įmonių, esančių mūsų Respublikoje. Buvo kai kurių variantų, tačiau dabar, matyt, reikia juos surinkti į vieną vietą ir paskutiniame dokumente paskelbti, kad visos įmonės, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, laikytųsi bendros tvarkos.
Galėčiau porą žodžių pasakyti ir apie turinį, kad prekės, kurios tiekiamos pagal sutartį, visuose lydinčiuosiuose dokumentuose turi turėti tos sutarties numerį. Prekių, skirtų paslaugoms teikti ir įmonių, organizacijų nustatytoms mažmeninėms prekių apyvartos apimtims vykdyti, dokumentuose nurodoma, kokios organizacijos yra nustačiusios šitas užduotis. Draudžiama keistis įmonėms normuojamomis prekėmis. Čia mes pakartojam vieną savo Vyriausybės nutarimo punktą, kad būtų visiškai aišku, ir akcentuojam, kad prekes išduoti iš įmonės draudžiama, jeigu jų dokumentuose nenurodytas leidimą išdavusios įstaigos pavadinimas, pareigūno pavardė ir data, kad būtų galima taikyti štai šito įstatymo atitinkamą straipsnį.
Kitas nutarimo priedas yra prekių išvežimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tvarka. Šitame priede pakartojami kai kurie teiginiai tų dokumentų, kurie buvo priimti blokados laikotarpiu, ir šitų taisyklių esmė ta, kad dvi Respublikos ministerijos - Materialinių išteklių ir Prekybos - vykdo išvežamų iš Respublikos visų rūšių prekių kontrolę, priklausomai nuo jų kompetencijos, ar tai būtų gamybos priemonės, žaliavos, ar prekės, neinančios į mažmeninę prekybą, o mažmeninės prekybos srityje šitokius leidimus išduoda tiktai Prekybos ministerija. Tais atvejais, jeigu įmonės, organizacijos nurodytas prekes pristato mainais, galimi tokie, sakyčiau, neekvivalentiškumo atvejai. Tokius atvejus taip pat turi nagrinėti šitos ministerijos.
Naujas reikalas, kurį mes siūlytume (iki šiol jo nebuvo), tas, kad valstybinės įmonės ir organizacijos, pagal Materialinių išteklių ministerijos ir Prekybos ministerijos paskirstymą, privalo perduoti Respublikos socialinėms kultūrinėms reikmėms tenkinti iki 30% išvežamų prekių, kurios reikalingos mūsų vidaus rinkai. Žinoma, jeigu jos mūsų vidaus rinkai nereikalingos, jas galima išvežti ekvivalentinių mainų pagrindu. Iš viso prekių išvežimo iš Respublikos pagrindas yra ekvivalentiniai arba galbūt iš dalies ir neekvivalentiniai mainai, jeigu prekės, kurias mes gaunam, limituoja arba mūsų gamybos apimtį, arba yra labai deficitinės, iš niekur kitur negaunamos ir t.t. Žinoma, tuos visus atvejus labai konkrečiai nusakyti beveik neįmanoma, ir tai jau bus šitų dviejų ministerijų atsakomybė. Leidimus išvežti iš Lietuvos prekes, pagamintas kooperatyvų, akcinių įmonių ir individualia darbine veikla besiverčiančių gyventojų arba įsigytas iš šalies, išduoda miestų arba rajonų valdybos, kurios registravo jų įstatus arba išdavė patentą, arba vadinamąjį verslo pažymėjimą. Miestų ir rajonų valdybos taip pat, jeigu reikalinga šito miesto gyventojų poreikiams, gali iki 30% šitų prekių pasilikti pardavimui ir realizavimui šitame mieste arba rajone.
Išvežant prekes į užsienio valstybes, išskyrus Latviją, Estiją ir TSRS, papildomai turi būti gautas Ekonominių ryšių su užsieniu departamento leidimas. Vadinasi, nustatoma dviguba kontrolė. Pavedama Lietuvos muitinei, Krašto apsaugos departamentui ir tiems postams, kurie jau nuo spalio mėnesio pas mus turėtų būti, žymėti leidimuose išvežamų prekių kiekį ir tvarkyti jų apskaitą.
Kitas priedas prie nutarimo yra apribojimas piliečiams išvežti iš Lietuvos Respublikos maisto ir ne maisto prekes. Aš galiu pasakyti vieną kitą pavyzdį: duonos, pyrago gaminių - 2 kg, sviesto - 0,2 kg, fermentinių lydytų sūrių - 0,5 kg, kitų pieno produktų - 1 kg, saldainių - 0,5 kg ir t.t. Kaip matot, labai nedideli kiekiai ir tai tik iki 50 rb., kad bendra suma neviršytų 50 rb. Nors sąjunginėse taisyklėse galioja 30 rb., bet mes manom, kad 30 rb. yra šiais laikais per mažai. 50 rb. taip pat nelabai didelis pinigas, taigi tos prekės nesudarys labai didelės dalies.
Taip pat yra priedas, kur nurodytos draudžiamos išvežti iš Lietuvos Respublikos prekės. Draudžiamos visiškai. Tai cukrus, arbata ir kava, druska, kruopos, makaronai, likeriai, degtinė, konjakas, šampanas, kailiniai, kailiai, odinė avalynė, muilas, siūlai, baldai ir t.t. Čia labai ilgas tų draudžiamų prekių sąrašas. Noriu pasakyti, kad šitais sąrašais bus vadovaujamasi taip pat vykdant bei kontroliuojant mūsų priimto įstatymo dėl atsakomybės 5 straipsnį ,,Neteisėtas prekių priėmimas ir išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos". Tai siuntimas per paštą, pašto kanalais. Čia taip pat bus vadovaujamasi štai šitais sąrašais, kuriuos aš minėjau.
Štai toks nutarimo projektas yra parengtas ir per dvi dienas bus priimtas.
Dabar toliau. Tame pavedime kalbama taip pat ir apie konfiskuotų prekių realizavimo gyventojams tvarką. Noriu pasakyt, kad tokia tvarka pas mus Respublikoje nustatyta ir ja vadovaujamasi (paskutiniai instrukcijos papildymai buvo padaryti 1988 m.). Tačiau įvertinant tai, kad 30% konfiskuoto turto numatyta palikti kontrolieriams, parengtas Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas. Turiu jį rankose. Jis suderintas ir pačiu artimiausiu laiku bus priimtas kaip atskiras dokumentas, kuriame bus nustatyta papildyta, atnaujinta visų konfiskuotų prekių realizavimo tvarka.
Dabar aš norėčiau pakalbėti trupučiuką detaliau. Visa tai, ką aš minėjau, tai yra išvežimo normavimo reikalai, arba tvarkos nustatymas, kad būtų galima naudotis štai šituo priimtuoju įstatymu.Tačiau jūs sutikit,kad prekių įvežimu mes esam labai suinteresuoti. Tokia šiandien mūsų ekonomika. Ir labai sunku, pasirodo, nustatyti, koks gi turėtų būti mechanizmas vykdant 3 straipsnį, kur parašyta, kad prekių pardavimas, padarytas privačios įmonės, kooperatyvo, išskyrus vartotojų kooperatyvą, viršijant valstybės nustatytas kainas.
Pirmiausia kas tai yra valstybės nustatytos kainos? Aš turiu pasakyt, kaip mes Vyriausybėje suprantame valstybės nustatytą kainą. Tai nebūtinai turėtų būti preiskurantinė kaina. Tai kaina, kuri gali būti ir paprastai būna sutartinė. Tai yra valstybinė kaina, jeigu valstybiniai valdžios organai šitą kainą aprobuoja. Tačiau iškilo klausimas, kaip vykdyti šitų kainų reguliavimą arba aprobavimą. Mes, žinoma, už tai, kad kaip galima daugiau prekių būtų atvežta. Ir miestuose, ir rajonuose yra daug kooperatyvų, kurie atveža prekių, tinkamų vartoti, arba mažmeninei prekybai. Jų yra labai daug. Taip pat yra prekių, kurios nepatenka į mažmeninę prekybą, bet kuriomis suinteresuotos įmonės, organizacijos, kolūkiai ir t.t. Tai ir gamybos priemonės, ir atsarginės dalys, ir įvairios kitokios prekės. Ir štai čia iškilo labai rimta abejonė.
Aš prisimenu vakarykštį gerbiamojo Č.Stankevičiaus susirūpinimą štai šituo klausimu. Mes labai detaliai nagrinėjom. Galimi trys variantai, kurie, kaip tik man išėjus, šiandien labai karštai svarstomi. Aš tiesiog norėčiau painformuoti Aukščiausiąją Tarybą ir netgi drįsčiau pasiūlyti, galbūt ir pasakyti savo nuomonę, kaip šitą reikalą sureguliuoti. Vienas iš realiausių variantų - deleguoti teisę savivaldybėms, kad jos turėtų kontaktus su tais kooperatyvais, kurie užregistruoti atitinkamose savivaldybėse, kad šitos savivaldybės galėtų palaiminti arba, kitaip sakant, įteisinti šitą valstybinę kainą, kuri iš tikrųjų yra sutartinė ir gali būti labai įvairi.
Antras variantas, kuris labai sunkiai suprantamas. Įstatymo projekte parašyta, kad tai turėtų būti galimas koeficientas prie valstybinės kainos, t.y. prie preiskurantinės prekės kainos. Tai būtų ar 1,3, ar 1,5, ar 2. Čia yra tokia šitų kainų įvairovė, juo labiau kad netgi kai kurios suinteresuotos organizacijos gali mokėti ir trigubą kainą. Jei nustatytume tokį koeficientą, pavyzdžiui, lygų 3, tai sunkiai suprastų ir mūsų visuomenė. Tai būtų netgi tam tikras kainų didinimo skatinimas ir valdžios aprobacija.
Yra trečias variantas, kuris iš tikrųjų labai organizuotų šitą prekybą, kad kooperatyvai ir visos šitos organizacijos tarpininkės, kurios įveža prekes į Lietuvą, šitas prekes parduotų mūsų didmeninei bazei, pavyzdžiui, Materialinių išteklių ministerijos organizacijoms, kurios turi savo bazes ir tam tikrą realizavimo tinklą, arba Prekybos ministerijos didmeninėms bazėms, suprantama, sutartinėmis kainomis. Ir štai čia jau prekybinės organizacijos nustatytų tą kainą su atitinkama prekybine nuolaida, kuri yra tradicinė arba patvirtinta Vyriausybės. Tokiu būdu per mažmeninės prekybos tinklą šitos prekės būtų pardavinėjamos.
Jūs sutikite, kad ir šitame įstatyme, ir Vyriausybės nutarime, kol yra tokia sudėtinga ekonominė situacija, mes niekur neskatinam, ir kol nėra prekybos tinklo privatizacijos, mažmeninio tinklo privatizacijos (tas 3 punktas beveik ir stabdo šitą reikalą), tai kooperatyvai kol kas lyg ir neturi turėti savo prekybinio tinklo, išskyrus turgų, kaip matot, kur kainų sureguliuoti iš esmės neįmanoma. O kokia ta valstybinė kaina? Mes visi suprantame, kad tai nėra preiskurantinė kaina, kad tai yra valstybės arba atitinkamų valstybės organų, kuriems deleguota ta teisė, nustatyta kaina.
Tai štai mes susidūrėm su tokiu klausimu ir tikimės, kad šiandieną, rytoj mes jį suformuluosim. Jeigu deputatai turėtų kokių nors pasiūlymų, kaip šitą punktą geriau realizuoti, tai būtume labai dėkingi, galėtume pasinaudoti šitais patarimais.
Tai štai - visi klausimai ir mūsų nutarimo projekto turinys, aš jį išdėsčiau. Tuo ir baigiu savo informaciją mūsų Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors nori paklausti papildomai? Deputatas R.Paulauskas. Prašom.
R.PAULAUSKAS. Jūs labai daug kalbėjote apie tą prekių įvežimą, bet aš, prisipažinsiu, nieko nesupratau. Man atrodytų, kad principas labai paprastas: žmogus, įveždamas prekę iš užsienio, jeigu tai privatininkas, turėtų visišką teisę ją parduoti už tokią kainą, už kokią norės. Taip mes skatintume ir privačią prekybą, ir padidintume prekių gausą, ir išvežtume iš Lietuvos pinigų.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerai. Jeigu jūs baigėte, aš jums atsakau. Tada reikia rimtai peržiūrėti 3 straipsnį. Šitas 3 straipsnis yra priimtas, ir mums reikėtų tada koreguoti. Aš, pavyzdžiui, su jumis netgi sutikčiau. Tačiau mes laikomės to įstatymo, kuris priimtas, mes ieškom būdų ir mechanizmų, kaip padaryti, kad šitas įstatymas efektyviai veiktų. Aš dar galėčiau pakartoti 3 straipsnį. Čia parašyta, kad turi būti neviršijant valstybės nustatytos kainos. Jeigu viršija, tai numatoma nuobauda.
R.PAULAUSKAS. Tai va, mūsų būrelis čia iš karto siūlo tą straipsnį kaip nors pertvarkyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Prašau. Visiškai galimas dalykas. Bet reikėtų šiek tiek pagalvoti ir apie mūsų vartotojus. Suprantat? Jeigu mes visiškai beatodairiškai pradėsim paleisti šitas kainas ir atvežę degtinę pardavinės po 100 rb. už pusę litro, tai aš nežinau... Mūsų pirkėjai ir šito produkto vartotojai sakys: o kodėl valstybė negina mūsų interesų? Čia iškyla kitas klausimas.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau dėl kainų. Dėl paslaugų kainų. Konkrečiai apie taksi. Niekur pasaulyje nemačiau tokios tvarkos, kad kiek nori, tiek galėtų imti. Esant visai privačiam ūkiui, visai privačiai prekybai, visur taksi turi tam tikrus tarifus. Bet pas mus tai kažkokia klaikuma! Aš manau, kad ten reikėtų įrašyti taksi paslaugas ir baigti šitą. Arba tada iš jų imti drastiškus mokesčius. O šiaip tai aš norėčiau pritarti R.Paulauskui, kad tą, ką parduodi, reikia parduoti už tiek, kiek moka. Jūs sakot, degtinė. Tegul neperka ir negeria.
A.M.BRAZAUSKAS. Prašau. Tada reikia keisti 3 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, manau, kad Vyriausybė turėtų pasitarti ir pasiūlyti, jeigu matys reikalą, Aukščiausiajai Tarybai pataisyti įstatymą.
Prašom. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Gerbiamasis pirmininke, aš dėl įvežimo. Nelabai ką imuos siūlyti Ministrų Tarybai, bet klausimas, man atrodo, štai toks. Mums neiškils problemų, kaip ir ką išvežti, jeigu išspręsim problemą, kaip įvežti į Respubliką prekes. Štai prieš keletą dienų, vidurnaktį, grįždamas iš Tverės patyriau, ką tai reiškia. Neapšviestoje kelio dalyje trys baltarusiai su automatais (man atrodo, vienas iš jų šiek tiek ,,priplaukęs") susistabdė gal šešetą septynetą lietuviškų mašinų ir kvočia. Išlipti neišdrįsau, nes būčiau pačių piliečių apkaltintas, gal kas būtų atpažinęs. Vairuotojas, paklaustas «везете ли электроприборы?», pajuokavo, kad veža elektrinį skustuvą. Žodžiu, mes pajutom, ką tai reiškia.
Sakykite, kaip žadama tuos klausimus sureguliuoti, turiu omeny kaip tik įvežimą, Juk ten, be taisyklių, be įstatymų, atsiras visokiausių muitinių, apie kurias jūs turbūt žinote geriau negu aš. Tai kaip bandoma sureguliuoti?
A.M.BRAZAUSKAS. Šitais savo įstatymais vargu bau mes galim sureguliuoti tvarką Baltarusijoje. Arba Ukrainoj, arba kur nors kitur. Jūs patys tą puikiausiai suprantat. Mes čia esam nustatę visiškai konkrečius principus, ir jums jie labai gerai žinomi dar iš nutarimo, priimto blokados metu, kovo 22 d. Ten buvo nustatyta įvežimo ir išvežimo tvarka, t.y. ekvivalentinių mainų pagrindu. Štai šituo nutarimu įteisinta. Mes galim tik kalbėti apie savo kontrolinę zoną ir sienų ekonominę kontrolę. Mes jokiu būdu negalim kalbėti, kas yra Pskove arba Baltarusijoje.
Taigi šitas pavyzdys gal ir labai įdomus, bet šiuo atveju mums neduoda jokio peno, kad galėtume tobulinti savo šituos įstatymo arba nutarimo punktus. Reikia turėti važtaraščius, reikia turėti lydinčiuosius dokumentus tiek įvežant, tiek išvežant. Buvo labai daug atvejų, kada į Lietuvą veždavo benziną be jokių važtaraščių, be nieko. Tai bet kurioj respublikoj tokie dalykai netoleruotini. Kiekviena prekė, kiekviena siunta, kad ir kokiu transportu vežama, turi turėti savo dokumentaciją. Visa tai yra mūsų numatyta.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš dėl tos pačios diskusijos, kurią pradėjo deputatas R.Paulauskas. Jeigu aš teisingai atsimenu, įstatymas dėl laikinųjų priemonių buvo priimtas Vyriausybės iniciatyva, ir dabar mums sukėlė problemų tas 3 straipsnis dėl prekių įvežimo. Lyg ir išeitų, kad Vyriausybė prieštarauja jo panaikinimui ar kokiam išaiškinimui. Ar taip nėra? Ar galėtų Vyriausybė įgyvendinti tokį pakeitimą dėl prekių importo, jeigu mes nutartume ką nors kita?
A.M.BRAZAUSKAS. Norint šiek tiek apginti mūsų piliečių interesus ir sureguliuoti, kaip ir visam pasauly, turėtų būti kokios nors kainų ,,lubos". Negali būti begalybė. Dėl humaniškų sumetimų, man atrodo, tas straipsnis yra tinkamas. Galiu pasakyti, kad tai yra kolektyvinis darbas, ne tik Vyriausybės. Vyriausybė pristatė. Ten netgi buvo įrašyta nustatyti kainų koeficientą, bet paskui tas žodis iškrito. Gal jūs prisimenat. Aš čia nieko nekaltinu, tik konstatuoju. Aš jums pasakiau tris variantus. Šitie variantai gali būti sėkmingai pritaikyti. Gali būti ir ketvirtas variantas, kurį štai pasiūlė kai kurie deputatai - iš viso atšaukti šitą 3 straipsnį. Dar kartą pasitarsim ir per vieną dieną priimsim galutinį sprendimą.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Žinoma, yra toks būdas uždrausti viską, bet, matyt, tuo keliu nei Ministrų Taryba, nei Aukščiausioji Taryba neina. Mūsų tikslas kiek įmanoma daugiau iš Tarybų Sąjungos įvežti, o tai įmanoma tik tada, jeigu atitinkamai yra ir išvežama.
Mano klausimas toks: ar yra šitame nutarime (jo aš nemačiau ir dar tikriausiai niekas nematė) nustatyta tvarka, kuriais atvejais vietos savivaldybė turi teisę neduoti leidimo? Ar ji duoda tam, kuris gražiau prašo, ar yra konkretūs atvejai? Kad nebūtų savivalės.
A.M.BRAZAUSKAS. Nėra konkrečių receptų, kokiais atvejais gali neduoti. Aš manau, kad jų gali būti tūkstantis ir dešimtys tūkstančių. Savivaldybės yra kompetentingas vietos valdžios organas ir turi spręsti. Ir, matyt, gali nujausti. Įvertinant, kad šiandien kooperatyvų gamyba nesudaro gamybos pagrindo, mums atrodytų, kad savivaldybės pakankamai kompetentingos kontroliuoti štai šitą išvežimo procesą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dabar atėjo pertraukos metas. Aš manau, jog mes sutiksim šiek tiek pratęsti posėdį, kad gerbiamasis vicepremjeras galėtų atsakyti į klausimus.
Ar daug dar bus deputatų, norinčių klausti? Dešimties minučių klausimams turbūt užteks.
Deputatas K.Rimkus. Prašom.
K.RIMKUS. Žemės ūkyje nesureguliuotos supirkimo kainos. Ūkiai, atskiros įmonės anksčiau sukdavosi ir kaip nors parduodavo. Parduodavo tokius nereikalingus produktus, kurių Respublika nesuperka, kaip silosas, šiaudai, daugiamečių žolių sėklos ir pan. Jeigu šitie dalykai bus uždraudžiami... Keletą kartų brangiau, nors ir už pinigus, pirkdavome metalą, mišką ir visa kita. Šitie dalykai planuojami ne per mėnesį, ne per savaitę. Sakykim, daugiametės žolės planuojamos ir sėjamos per daugelį metų. Sakykit, ar bus galimybė parduoti už Respublikos ribų daugiametes žolės, jeigu mes nieko negausime iš ten, tik pinigus, o už pinigus ieškosim pirkti metalo iš kitos vietos? Dažniausiai kur parduodamos žolės, ten jie metalo neturi. Jie duoda mums pinigų, o mes metalą penkis kartus brangiau perkam iš kitų vietų.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad galima. Neabejoju, kad bus sprendžiami šitie klausimai. Blokados metu jau mes susidūrėm su tokiais dalykais, kuriuos jūs keliat, deputate Rimkau. Aš nematau čia kliūčių. Būtų, žinoma, gerai ir turbūt nusistovės tokia tvarka, kaip buvo nusistovėjusi blokados metu, kad Žemės ūkio ministerija, apibendrindama ūkių poreikį išvežti kokią nors produkciją, tiesiog centralizuotai išsprendžia šitą reikalą, ir viskas. Ką gi, mes negalim dabar nustatyti atskiros tvarkos žemės ūkio organizacijoms ir įmonėms, pramonės įmonėms ir t.t. Mes manom, kad turi būti unifikuota tvarka. Tai yra laikinos priemonės. Suprantat? Tai yra laikinos priemonės, ne kokios nors nuolatinės. Aišku, čia atsiranda naujų papildomų kelių, kuriuos turės nueiti štai šitos organizacijos atstovai arba ūkių atstovai, norėdami parduoti vieną kitą.prekę. Čia neišvengiamas dalykas, bet tai mūsų realybė, mes turim su tuo skaitytis.
PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas. Prašom.
S.KROPAS. Aš norėčiau paklausti, kokiais argumentais vadovaujantis siūloma uždrausti alkoholio, degtinės išvežimą iš Lietuvos? Mano supratimu, čia kaip tik naudingiausias Lietuvai išvežimas, tuo labiau kad grynųjų pajamų norma yra pati didžiausia. Matyt, nėra toks jau labai mums brangus produktas, kad reikėtų riboti jo išvežimą.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, galima pasvarstyti tokį klausimą. Čia numatyta, kad degtinės ir vyno gaminių galima išvežti du butelius. Kaip nutars.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu atveža ir moka po 20 rb. arba 30 rb., tai kodėl reikia išvežti, kad pilietis, užuot nusipirkęs už 20 rb., mokėtų 50 rb.? Reikia šiek tiek ginti piliečių teises.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus. Prašom.
K.RIMKUS. Aš norėčiau paprašyti, kad Žemės ūkio ministerija spręstų tuos žemiškus klausimus operatyviau. Yra toks pavyzdys: Radviliškio rajonas ir Šiaulių, ir visi kiti rajonai daugelį metų parduodavo pašarinius runkelius. Tuos runkelius augindavo žmonės. Dabar sudarytos sutartys. Sakykim, Radviliškio rajonas nori parduoti 40 tūkst. tonų, Šiauliai - 20 tūkst. tonų. Ir ministerija labai sunkiai duoda leidimą. Ką daryti žmonėms? Užsakyti vagonai ir pan.
A.M.BRAZAUSKAS. Tai aš turiu papildyti, kad jeigu sudarytos sutartys, tai nėra jokių abejonių. Jeigu yra sutartis, turi savo numerį, tai jokio derinimo nereikia. Juk sutartis sudaryta kokiais nors pagrindais, kur suinteresuota atitinkama mūsų Respublikos organizacija. Aš visiškai palaikau. Mes pasiūlysim Žemės ūkio ministerijai turėti atitinkamą žmonių grupę, kurie atstovautų čia, Vilniuje, ir galėtų operatyviai suderinti, kad nereikėtų kiekvienam ūkiui, organizacijai iš Joniškio ar Skuodo važiuoti į Vilnių gauti leidimo. Aš manau, kad tai gali atlikti Žemės ūkio ministerija.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ulba.
A.V.ULBA. Gerbiamasis vicepremjere, jūs rugpjūčio mėnesį nustatėte bulvių valstybines kainas. Pirkėjai, kurie superka bulves iš valstiečių ir ūkių, nusistatė savo kainas, vadovaudamiesi Ekonomikos ministerijos raštu. Jie mums atsiuntė papildomą sutartį. Dabar, kada bulvių paruošos eina į pabaigą, mes tomis kainomis nenorim vadovautis. Aš jums duosiu nuorašą, ką atsiuntė supirkėjai. Jie nustatė tokias kainas, kokios buvo praeitais metais. Mums būtų geriau, jeigu jūs leistumėt išvežti bulves į Maskvą arba Leningradą. Ten mums moka po 70 kp., o jie siūlo tokią kainą, kokią mums nustatė Vyriausybė. Aš jums pateiksiu.
A.M.BRAZAUSKAS. Ar čia mūsų Respublikos organizacijos? Ačiū. Pirmą kartą girdžiu. Gerai, dėkoju.
K.RIMKUS. Man atrodo, šita kaina jau atšaukta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, žodis deputatui K.Rimkui.
K.RIMKUS. Aš norėjau A.Ulbą pataisyti. Man atrodo, paskutiniu metu šita kaina vėl atšaukta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau klausimų gerbiamieji deputatai neturi?
Dėkojame, gerbiamasis vicepremjere, už išsamią informaciją.
Gerbiamieji deputatai, mes buvome nutarę posėdį pratęsti 10 minučių. Ar šiuo klausimu dar kas nors nori kalbėti? Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Norėčiau pasiūlyti, kad mes skubotai, iki galo neišdiskutavę, antrą kartą nepriimtume. Siūlyčiau tą Vyriausybės nutarimą išdalyti deputatams ir tik paskui, kai mes apsvarstysim komisijose, priimti sprendimą. Jeigu paliks tokia tvarka, kad vietos savivaldybės duoda leidimus išvežti kooperatyvams, tai mes, nežinau... Bus visiška suirutė, mafija pasieks tokį lygį, kad negalėsim daryti jokios reformos, ką jau kalbėti apie socialinius dalykus.
A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu galima, aš norėčiau paprieštarauti deputatui G.Vagnoriui, nes Vyriausybė turi savo kompetencijos ribas ir turi savo įgaliojimus. Nemanau, kad Vyriausybė turėtų visus nutarimus derinti, juo labiau, kiek aš žinau, Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkė yra milžiniška, labai daug įstatymų. Manyčiau, kad Vyriausybė turi pakankamai kompetencijos, kad galėtų priimti sprendimą, kaip efektyviausiai realizuoti Vyriausybės jau priimtą atitinkamą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai... Dar deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Man atrodo, gerbiamasis vicepremjere, nevisiškai teisingai supratote. Mes nenorime revizuoti jūsų nutarimo projekto, tačiau pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą nuolatinės komisijos privalo kontroliuoti Vyriausybę. Ir šiuo atveju, kaip viena iš kontrolės funkcijų, - suderinti jūsų priimamą nutarimo projektą su nuolatine komisija.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad jūs galit kontroliuoti mūsų priimtų nutarimų teisingumą, o ne Vyriausybės projektus.
Jeigu Vyriausybė priima nutarimą, ir jūsų komisija sakys, kad šitas Vyriausybės nutarimas prieštarauja įstatymams, tada prašau. Bet kad kiekvieno nutarimo projektas dabar pereitų atitinkamą filtrą, tai, man atrodo, nevisiškai taip, kaip mes įsivaizduojam Vyriausybės darbą.
V.ŽIEMELIS. Gal tik patikslinsiu. Gerai, aš nesakau, kad kiekvieną. Buvo pasiūlyta šį, konkretų.
A.M.BRAZAUSKAS. Na, jūs įsivaizduokit, mums reikia ir operatyvumo. Aš žinau, kad buvo jau daug nesusipratimų štai per šią savaitę, kada Vyriausybė priėmė įstatymą. Mums reikėtų kaip galima greičiau priimti nutarimą, kad juo galėtų vadovautis visi: ir kontroliuojantys organai, ir tie žmonės, kurie gali atsakyti prieš įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis vicepremjere, aš tikiuosi, kad šitie...
Vieną minutėlę, gerbiamieji deputatai, prašau dar truputėlį palaukti,
Aš tikiuosi, kad šitie pasiūlymai buvo iš noro padėti, kad nebūtų tokių ne visai gerų nesusipratimų, kaip buvo su ankstesniu Vyriausybės nutarimu, kur buvo siūloma padėti, bet nesuspėta.
Gerbiamieji deputatai, kadangi liko viena minutė iki mūsų nustatyto papildomo pertraukos laiko, prašau išklausyti deputato V.Beriozovo deputatų grupės vardu daromo pareiškimo. Prašom išklausyti.
Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti į savo vietas, pertrauka dar neprasidėjo. Žodis deputatui V.Beriozovui padaryti pareiškimą deputatų grupės vardu. Prašau.
Deputato V.Beriozovo informacija apie Kairiųjų frakcijos įkūrimą
V.BERIOZOVAS. Prieš pietus, kad būtų geresnis apetitas. Pareiškimas.
,,Apsisprendusi Lietuva gyvena nelengvą nepriklausomybės įtvirtinimo laikotarpį. Tokiu metu Respublikos parlamento vaidmuo ypatingas. Būtina ne tik priimti politinius sprendimus, kurie leistų Vyriausybei vykdyti ekonomines bei socialines reformas, bet ir sutelkti visus Lietuvos žmones juos nuosekliai įgyvendinti.
Prasidėjęs frakcijų kūrimasis - parlamento brendimo požymis. Todėl sveikiname Centro, Laisvųjų demokratų ir Sąjūdžio nuosaikiųjų radikalų frakcijų įsisteigimą. Tai padės visapusiškai atspindėti įvairių visuomenės sluoksnių socialines, politines bei dvasines nuostatas, pateikti daugiau alternatyvų ir atrinkti optimalius variantus.
Mes, žemiau pasirašiusieji, steigiame Kairiųjų frakciją. Pagrindinis jos tikslas - siekti, kad Parlamentas priimtų įstatymus, įteisinančius demokratiją, socialines garantijas ir pilietinę santarvę. Suprantame, kad šios bendražmogiškos vertybės artimos daugumai, bet kiekvienas iš mūsų turi savo supratimą ir požiūrį, kaip tai realizuoti.
Tebūnie mūsų disputų ginklai - logika, argumentai ir sveikas protas. Visi siekime parlamentinės veiklos profesionalumo ir tolerancijos. Kairiųjų frakcija, atspindėdama LKP reorganizavimosi kryptį, pasisako už pasiteisinusių daugelyje pasaulio šalių socialdemokratinių nuostatų įgyvendinimą.
Mes už žmogaus laisves ir teises, socialinę saugą ir ypač tvirtas socialines garantijas labiausiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams, už ekologiją, lygias galimybes visose srityse, darnų Lietuvos tautinių bendrijų sambūvį, taikos išsaugojimą pasaulyje. Pasisakome už teisingus, mokslo bei kultūros vystymąsi stimuliuojančius mokesčius, kuo racionalesnį rinkos ekonomikos diegimą kompensuojant rinkos ribotumą bei trūkumus. Manome, kad ,,žingsnis po žingsnio" taktika, nuosekliųjų ir racionaliųjų reformų nuostatos ūkio pertvarkyme, vidaus bei užsienio politikoje šiuo laikotarpiu gali geriausiai pasitarnauti faktiškam nepriklausomybės atkūrimui. Kartu pabrėžiamu radikalių sprendimų būtinumą ypatingose politinėse situacijose.
Tvirtai laikysimės politinės veiklos atvirumo bei viešumo principų, pasisakysime prieš spaudos, minties ir nuomonės laisvių apribojimą, kad ir kaip jie būtų motyvuojami. Mūsų frakcija bendradarbiaus su visais, kas siekia savitarpio supratimo, susitarimo bei konstruktyvios veiklos Lietuvos valstybinio himno įtvirtinimo labui".
Pasirašo deputatai: V.Beriozovas, Č.Juršėnas, J.Paleckis, P.Papovas, A.Ražauskas, K.Rimkus, R.Rudzys, B.Rupeika, M.Stakvilevičius, V.Šadreika. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname įsisteigusią frakciją.
Gerbiamieji deputatai, kad tikrai būtų geras apetitas, perskaitysiu vienos rinkėjos laišką apie mus visus. Rašo gerbiamoji Minderienė iš Vilniaus.
,,Nebegalime daugiau klausytis mūsų deputatų kreipimosi ,,sakykite prašau". Perskaitykite visiems balsu, kad sakytų: ,,prašom, prašau pasakyti", ,,prašom, prašau netrukdyti", ,,malonėkite pasakyti, netrukdyti". Visa Lietuva turi be atvangos klausytis tos rusiškos konstrukcijos. Kur pagaliau tas parlamento iš pradžių žadėtas kalbininkas, kad tokio dalyko nepataiso?"
Taigi, gerbiamieji deputatai, ar mes negalėtume paklausti Aukščiausios Tarybos sekretoriaus, kur mūsų žadėtas kalbininkas, kuris, mano nuomone, neblogai dirbo praeitoje sesijoje? Tikimės gauti atsakymą per kitą posėdį.
Pertrauka iki 15 val.