TREČIASIS POSĖDIS

1990 m. rugsėjo 5 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B.J.KUZMICKAS ir deputatas A.A.ABIŠALA

 

PIRMININKAS (B.J.KUZMICKAS). Gerbiamieji deputatai! Malonu ma­tyti, kad esame maždaug ant kvorumo ribos, gal ir šiek tiek daugiau. Tikėki­mės, kad sėkmingai galėsime tęsti ir baigti tai, ko nesuspėjome padaryti vakar. Dabar, kaip paprastai, aš perduodu reikalus mūsų gerbiamajam Alek­sandrui Abišalai.

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALA). Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Ne­galiu jums pateikti darbotvarkės. Galiu tik pasakyti, kad turim svarstyti vakarykščią 5 klausimą, t.y. pradėti aptarti mūsų rudens sesijos darbo planą, taip pat artimiausių dienų darbo tvarką. Žodį suteikiu Aukščiausiosios Ta­rybos sekretoriui Liudvikui Sabučiui.

LR AT Sekretoriaus deputato L.Sabučio informacija apie rudens sesijos darbo plano projektą ir atsakymai į deputatų klausimus

 

L.SABUTIS. Labą rytą. Pirmasis mūsų etapas vyko iš tikrųjų sudėtingu laikotarpiu, visa mūsų pirmosios sesijos darbo baigtis rodo, jog buvome tiesiog įsukti į įvykių sūkurį, bet, mano supratimu, bendromis jėgomis sėk­mingai įveikėme šį etapą. Buvo visko. Galėjo kai ko ir nebūti. Bet tuo laiku brendome, mokėmės, vieni kitus labiau supratome. Vakarykščias darbas parodė, kad atėjome į antrąją sesiją labiau susimąstę, susikaupę, turėdami daugiau informacijos iš šalies, iš žmonių ir, man atrodo, labiau linkę ieškoti sprendimų. Štai šito labai norėtųsi ateityje, mūsų antrojoje sesijoje. Kad ir kokie būtų posūkiai, kokie keliami klausimai, problemos, dirbtinės ar natū­raliai iškylančios, jas galime įveikti grupėmis, su bendraminčių pagalba.

Šiandien, bandydami aptarti pradžią mūsų darbų antrojoje sesijoje, turė­tume žiūrėti į tai, kad komisijos, deputatai, iniciatyvinės grupės stengėsi parengti mums projektus ir pasiūlyti juos pasirinktinai svarstyti. Jau 75 suregistruoti: o gyvenimas diktuoja dar. Ir vakar dar išgirdote, kad vieni kiti siūlė priimti dokumentus, įstatymus ir nutarimus, kurie įgalintų mus geriau dirbti.

Mes (turiu omeny ir sekretorių, ir Prezidiumą) turėtume jus, deputatus, vis painformuoti, pranešti apie Prezidiumo priimtus nutarimus. Leiskite atimti šiek tiek jūsų laiko. Kokius pagrindinius klausimus svarstėme rugpjū­čio mėnesį, kai vyko du posėdžiai ir kai dirbo Prezidiumas. Man atrodo, kai bus priimtas Reglamentas, tai taps sistema. Jeigu negalėsime arba nepageidausime, kad tai būtų pranešama čia ir atsakoma į jūsų klausimus, turėtų tai padaryti komisijų pirmininkai. Mes jau turime galimybę komisijų pirmininkams kitą dieną pateikti Prezidiumo priimtus ir pasirašytus nutarimus, kad jie galėtų pranešti jums apie tokius sprendimus, kad galėtume kartu išsakyti ir savo nuomonę, galbūt dėl kai kurių klausimų reikia padiskutuoti. Aš jaučiu, kad Prezidiumas, mes, nusistovėjusią kompetenciją kai kada ir virši­jame, bet tai darome labai atsargiai, giliai apsvarstydami, kada nėra kitos išeities, nes neturime tvirto Pagrindinio Įstatymo, Konstitucijos, o tik Laiki­nąjį Pagrindinį Įstatymą. Turime senąjį Reglamentą, turime tam tikras tradi­cijas, turime gerų norų. Štai tokiais kriterijais vadovaudamasis dirba Prezi­diumas.

Paprastai į posėdžius susirenka visi, kas tik gali. Iš 11 dažniausiai dalyvau­ja 9 ar 10. Per rugpjūčio mėnesį, be kitų darbų, įvyko 6 Prezidiumo posė­džiai. Priimti 52 aktai, t.y. nutarimai, du įsakai, vienas pareiškimas. Kai kurie buvo skelbti spaudoje. Ryšium su piliečių pareiškimais piliečių tautybės, pavardžių keitimo, malonės klausimais Prezidiumas priėmė atitinkamus aktus. Dėl Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų darbo priim­ti 6 nutarimai: dėl teismų pareigūnų pavadavimo, Valstybės kontrolės de­partamento, svarstėme Lietuvos banko, Kultūros paveldo inspekcijos darbą.

Nemaža bėda su mūsų naujų Aukščiausiosios Tarybos organų funkciona­vimu. Kol kas jie neturi net materialinės bazės. Kai kada tenka jiems talkin­ti, padėti. Jie sudaryti, bet dar labai daug reikia, kad atsistotų ant kojų ir galėtų iš tikrųjų funkcionuoti. Taip yra ir su kai kuriomis inspekcijomis, ir su departamentais. Todėl manyčiau, jog būtų labai gerai, kad komisijos, dabar jau turėdamos tam tikras sąlygas, dažniau posėdžiautų, svarstytų jų problemas. Tiesiog mes nesame įteisinę, kokios komisijos turėtų šefuoti tas sudarytas institucijas prie Aukščiausiosios Tarybos, tačiau akivaizdu, kad Teisinės sistemos komisija šefuoja būtent teisinės krypties institutus. Jie tą darbą dirba. Kol kas mes aparate neturime darbuotojų, kurie specialiai užsiimtų šiais reikalais. Tenka man, kaip sekretoriui, su padėjėju šituos reikalus spręsti. Kadangi tai yra Aukščiausiosios Tarybos institutai, mes turime jausti pareigą nuolat jiems padėti.

Aukščiausiosios Tarybos deputatų gyvenimo ir veiklos sąlygų klausimu taip pat priimti 4 nutarimai. Apgyvendinimo ir įkurdinimo reikalai sprendžiami, sakyčiau, sėkmingai. Dar turime problemų, bet čia ateities dalykas. Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų komandiravimo ar leidimo išvykti į užsienį - 8 nutarimai. Vienas iš jų - dėl komandiruotės į užsienį išlaidų padengimo tvarkos, kiti - be išlaidų padengimo.

Mums iškyla du labai svarbūs dalykai - sutvarkyti deputatų ir ne deputatų, tai pat mums talkinančių žmonių išvykas į užsienį ir atvykstančių iš užsienio delegacijų priėmimą. Tokio padalinio Aukščiausiojoje Taryboje neturime. Yra tik komisija su patarėju. Ten dabar reikia parengti nuostatus. Tai paves­ta padaryti viename iš Prezidiumo posėdžių. Ir šitie reikalai bus sprendžiami.

Turėtume rasti bendresnę kalbą su Užsienio reikalų ministerija, galbūt ir su Vyriausybe, tačiau Vyriausybė iš dalies atsiribojo, skirdama tam tikrą sumą lėšų, ir mes bandysime kartu spręsti šituos dalykus.

Prezidiumas svarstė ir dėl neeilinių sesijų sušaukimo. Priėmė keturis nu­tarimus.

Dėl amoralaus pobūdžio leidinių, videofilmų priimti du nutarimai, po to, kai buvo priimtas svarbiausias, atsižvelgiant į deputatų pageidavimus. Ginčas dar nėra baigtas, tačiau Vyriausybė įpareigoja iki rugsėjo 15 d. pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl šių leidinių, informacijos priemonių reglamentacijos, leidėjų ir platintojų apmokestinimo bei jų atsakomybės.

Priimti nutarimai dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, jos Prezidiumo, Vyriausybės dokumentų rinkinio išleidimo lietuvių, anglų, rusų kalbomis. 5 tūkstančius. Norėtume tokio leidinio. Jis jau pradėtas rengti. Tai visi pagrindiniai dokumentai nuo kovo 11 d. iki liepos 31 d. ir neeilinės sesijos.

Nagrinėtas klausimas, kaip bus leidžiamos "Lietuvos Respublikos Aukš­čiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios", kaip bus su jų prenumerata. Deputatams šis leidinys bus užsakytas. Jis dabar jau geriau išleidžiamas, vėluoja tik 20 dienų. Reikėtų deputatams kasdien naudotis šitomis "Žiniomis", kai kada prisiminti priimtus įstatyminius aktus, mokytis. Taip pat parengta išleisti trimis kalbomis Aukščiausiosios Tarybos deputatų gyvenimo istorija, jų programa ir t.t. Sudaryta darbinė grupė. Bandysime šitą darbą taip pat sklandžiai parengti.

Per tą mėnesį priimti tokie nutarimai: "Dėl jaunuolių grobimo, priverstinio siuntimo atlikti karinę tarnybą TSRS ginkluotosiose pajėgose", "Dėl piliečio paso projekto", "Dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo antspaudų", "Dėl rugsėjo 8-osios tautos šventės atgaivinimo". Reikia parengti visų valstybinių, tautinių švenčių įstatymą. Apsvarstyti ir išspręsti reikėtų iki buvusių didžiųjų Spalio švenčių.

"Dėl buvusio Lietuvos komunistų archyvo". Buvo toks sprendimas, svars­tė Prezidiumas, jūs žinote. Televizija, spauda pranešė. Priimtas valstybės žinion. Dėl grupės deputatų kreipimosi ir mūsų pareiškimo ir t.t.

Tokie pagrindiniai klausimai buvo svarstomi ir išspręsti rugpjūčio mėnesį. Rugsėjo 4 d. taip pat posėdžiavo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Tokiuose posėdžiuose (ir tai yra gerai) dalyvauja komisijų pirmininkai. Jie turbūt jums pranešė, kokie klausimai buvo svarstyti. Iš viso išnagrinėta 11 klausimų. Ir dėl įstatymų bei kitų dokumentų aiškinimo visuomenei. Man atrodo, tai nemažas darbo baras, nes iki šiol buvo aiškinama įvairiai, neaktyviai. Pavesta Informacijos ir Juridiniam skyriams iki rugsėjo 30 d. pateikti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pasiūlymus dėl šio darbo, kad būtų panaudojamos visos galimybės - spauda (ne tik respublikinė, bet ir savivaldybių), radijas, televizija, mūsų aktyvus dalyvavimas apygardose ir mūsų padėjėjų dalyvavimas šiame darbe.

Svarstytas Jonavos rajono ir ten sudaryto organizacinio komiteto kreipimasis, iškilus ginčui dėl sąvartyno įrengimo netoli Jonavos. Kauno miestas siūlo ten padaryti toksinių atliekų aikštelę. Departamentas dar kartą grįš prie to klausimo, nes jonaviečiai, dalyvaudami Prezidiumo posėdyje, pasitelkę specialistus, įtikino, kad jis nėra gerai išspręstas.

Svarstyta dėl leidimo įdukrinti, įsūnyti ir kiti įvairaus pobūdžio, kasdieninio mūsų gyvenimo klausimai.

Tiek trumpai apie priimtus per šį laikotarpį Prezidiumo nutarimus. Toks protokolinis nutarimas priimtas atsižvelgiant į deputato V.Žiemelio pasiū­lymą, kad reikia kažką daryti su besiplečiančia spekuliacija (kol kas mes ją taip turime vadinti), dėl prekių paskirstymo tose žinybose, kurios turi tuo užsiimti. Tartasi ir Teisinės sistemos komisijai pasiūlyta svarstant pirmadienį Vyriausybės pateiktą projektą "Dėl laikinų priemonių sustabdyti speku­liacijos reiškiniams, plintantiems Lietuvoje" taip pat atsižvelgiant į šį pasiūlymą.

Dabar norėčiau trumpai grįžti prie jūsų pasiūlymų, kuriuos jūs iškėlėte vakar. Dėl ekonominės padėties stabilizavimo. Reikėtų išklausyti Vyriausybės ar jos atstovų pranešimą dėl deputato atšaukimo įstatymo; deputatas Č.Juršėnas siūlė padaryti mūsų atliktų darbų analizę.

Štai iš dalies aš jums pranešiau apie Prezidiumo darbą. Siūloma dėl Kons­titucinio teismo. Noriu iš karto pasakyti, kad neturime nei Konstitucijos, nei dar tokios valstybės. Tik kuriame. Kažin ar to reikia. Bet tai diskutuotinas dalykas.

Įtraukti deputato V.Šadreikos variantą dėl atšaukimo tvarkos. Čia taip pat diskutuotinas dalykas. Deputatas, žinoma, turėtų jausti pareigą, jeigu jis išrinktas į vykdomąją valdžią, galbūt ir pareikšti savo nuomonę, ar jis gali toliau vykdyti ir tas, ir tas pareigas. Tai būtų geriausias variantas. Pasaulyje irgi toks būdas nepriimtinas. Jeigu rinkėjai išrinko, tai jis privalo vykdyti. Man atrodo, mes visi, kaip sugebame, vykdome tas pareigas. Tačiau, be abejo, gali būti priežasčių, kurios priverstų vienaip ar kitaip spręsti šituos klausimus.

P.Varanauskas klausia, kas atsakys dėl šiurkštaus žmogaus teisių pažeidimo. Aš supratau, kad tai adresuota konkrečiai Vidaus reikalų ministerijai, ir tai turėtų būti atsakyta šiandien, mūsų posėdžio metu.

Yra Prezidiumo nutarimas, kad, pateikiant darbotvarkę svarstyti Aukš­čiausiajai Tarybai, turėtų savo nuomonę išsakyti ir Prezidiumas, ir komisijų pirmininkai. Susitikimo metu mes buvome taip sutarę, bet manėme, kad klausimų atranką galėsime padaryti rytoj 15 val. Tačiau kadangi vakar nuta­rėme dirbti šiandien, turime tiesiog čia analizuoti šitą Aukščiausiajai Tary­bai pateiktų svarstyti įstatymų projektų sąrašą. Pirmiausia čia siūloma pra­dėti kaip tik nuo Reglamento. Iš tikrųjų Reglamentas yra parengtas iki tokio lygio, kad galima diskutuoti ir jį svarstyti. Principiniai klausimai turi būti išspręsti svarstymo metu. Su Reglamentu susiję visi kiti dalykai, tarp jų ir mūsų komisijų performavimas.

Prieš išvykdamas K.Antanavičius pateikė tokį savo dokumentą, prašyda­mas padėti sustiprinti Ekonomikos komisiją. Sakykite, jeigu Ekonomikos komisija nedirbs sklandžiai arba bent efektyviai, ar mes galėsime tikėtis, kad seksis čia norma1iai dirbti, svarstyti tiek daug pateiktų įstatymų projektų? Todėl, manydamas, kad Ekonomikos komisija turėtų labiau dirbti su kitomis komisijomis, kreipiuosi į jus: gal verta pagalvoti dėl kai kurių deputatų savanoriško perėjimo į šią komisiją? K.Antanavičius labai pageidavo, kad ir deputatas K.Glaveckas dalyvautų šios komisijos darbe, ir deputatė L.Andrikienė, ir A.Šimėnas, ir kiti. Žodžiu, tie, kurie turi gerą supratimą arba gali prisidėti prie įstatymų rengimo Ekonomikos komisijoje. Vertėtų apie tai pamąstyti.

Dėl Valstybinių įmonių įstatymo projekto. Čia kaip tik Ekonomikos ko­misijos sritis. Norėčiau pabrėžti, kad iš viso pateikto bemaž 80-ties įstatymų sąrašo pusę pateikia Vyriausybė. Tam tikra prasme parengiamasis darbas lyg gultų ant Vyriausybės arba jos sudarytų komisijų, darbo grupių pečių. Bet mes puikiai žinome, kad be mūsų aktyvaus dalyvavimo šių įstatymų projektų negalima parengti tinkamai ir, be abejo, be parlamento jie negali būti priimti.

Projekte ir Pagrindiniame Įstatyme mūsų darbo laikas numatytas nuo rugsėjo iki gruodžio pabaigos. Dėl paskutinės dienos nenutarta, ar baigsime prieš Kalėdas, ar, jeigu privers gyvenimas, prieš pat Naujuosius metus. Ta­čiau vis dėlto laikykimės to termino, kad iki gruodžio 20 d. sėkmingai dirbdami turėtume baigti. Jeigu posėdžiautume dvi dienas per savaitę, per keturias su puse savaitės turėtume apie 10 dienų. Keturi mėnesiai - 40 dienų. Įstatymų apie 80. Žodžiu, laiko išties maža. Todėl komisijų pirmininkai turėtų šiandien mums pasakyti, kurie įstatymų projektai yra išties parengti rugsėjo mėnesiui, ir šiandien daugmaž susitarti dėl pirmąją savaitę ir visą rugsėjo mėnesį svarstomų įstatymų projektų. O vėliau komisijos turėtų pa­daryti atranką, kurie klausimai gali dar lukterti. Prie šių įstatymų svarstymo arba net darbotvarkės patvirtinimo grįžtume vėliau. Tokią darbo tvarką siūlyčiau ateičiai.

Tiek trumpai apie tai, ką mes turime. Nenoriu kartoti, skaityti, nes kiek-vienam deputatui tai įteikta. Kas norėjote, paskaitėte, paanalizavote, ir manau, kad galite pateikti klausimus, mes bandysime išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar norite paklausti pranešėjo?

L.SABUTIS. Čia ne visi įrašyti, tiesa. Pavyzdžiui, Vyriausybė yra pateikusi projektą "Dėl atsakomybės už prekybos taisyklių, prekių supirkimo, išvežimo ar išsiuntimo už Lietuvos Respublikos ribų tvarkos pažeidimą". Prie jo dirbama. Bus papildomai. Bet čia tiesiog gyvenimo diktuojamas įstatymo variantas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prieš jums klausiant turiu pra­nešti, kad salėje yra 83 deputatai. Tikiuosi, kad užsiregistravusių yra dau­giau. Kadangi mums reikės balsuoti ir tartis dėl tolesnės darbo tvarkos, prašau visus susirinkti į salę.

Prašom deputatą J.Tamulį.

J.TAMULIS. Aš tiesiog norėjau paklausti, kokie kriterijai, kokie principai buvo taikomi darant šitą planą, visų pirma rugsėjo mėnesį?

L.SABUTIS. Pirmiausia, žinoma, mūsų darbą turėtų sąlygoti tikslingumas. Yra du labai svarbūs momentai: planiniai įstatymai, kuriuos reikia parengti, kad normaliai funkcionuotų mūsų žinybos ir plėtotųsi ekonomika, ir tie, kuriuos kai kada diktuoja gyvenimas, net neatsižvelgdamas į mūsų norus. Šita programa ar darbo planas buvo sudarytas, kai Vyriausybė pateikė savo siūlymus. Du kartus svarstė Vyriausybė, kol atėjo iki mūsų, iki Prezidiumo. Svarstyta ir bendrame komisijų pirmininkų pasitarime. Tas grafikas sudarytas komisijų pirmininkų ir Vyriausybės siūlymu.

PIRMININKAS. Turiu pridėti, kad didelė dalis įstatymų numatyta svarstyti mūsų pačių nutarimais.

L.SABUTIS. Taip, kaip kontroliniai. Yra padaryta suvestinė, kiek pavedimų esame davę vien tik Vyriausybei parengti atskirus įstatymų projektus. Jie beveik vykdo tuos Aukščiausiosios Tarybos pavedimus. Dėl kai kurių papil­domai kreipiasi į Prezidiumą, ir mes pateiksime Aukščiausiajai Tarybai, ką dar reikėtų atidėti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą L.Šepetį.

L.ŠEPETYS. Šiandien projekte pirmiausia numatoma svarstyti Reglamentą. Tai svarbus dalykas. Bet vieną projektą mes turėjome prieš atostogas. Bijau, kad daug kas nebeturime. Be to, kaip jūs sakėte, yra ir antras projektas. Ar negalima būtų vis dėlto iš naujo juos gauti, kad galėtume tikrai dalykiškai svarstyti?

L.SABUTIS. Žodžiu, jūs pageidaujate dar kartą pakartoti tą, kuris buvo parengtas mūsų darbo grupės, ir tą, kurį rengė Centro frakcijos iniciatyvinė grupė. Aš manau, kad šiandien mes išgirsime nuomonę. Padarysime viską, jeigu šiandien pradėsime iš esmės svarstyti Reglamentą, kad po pertraukos būtų galima...

L.ŠEPETYS. Būsime labai dėkingi.

L.SABUTIS. Bet šiandien. Tiems, kurie neturite. Būtų labai gerai, kad mes vis dėlto prisimintume, kur palikome gautus dokumentus, ir susirastume. Bet jeigu nėra tokios galimybės, padarysime.

L.ŠEPETYS. Palikome šiuose rūmuose.

PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Jūs šiandien kelis kartus sakėte, kad neturime Pagrindinio Įstatymo, turime Laikinąjį. Tačiau numatyta svarstyti tik gruodžio mėnesį. Kokios priežastys neleidžia parengti ir svarstyti anksčiau?

L.SABUTIS. Ačiū. Mes tuo keliu beveik jau einame. Juk kai priimame atskirus įstatymus ir tenka koreguoti Pagrindinį Įstatymą, tai darome. Ta­čiau ir ten, kur jūs sakėte Pagrindinis Įstatymas, kalbama apie Pagrindinį Įstatymą ne kaip apie Konstituciją. Nors, žinoma, galima kalbėti ir apie naują Konstitucijos redakciją. Tačiau nežinau, ar tikslinga tai daryti rugsėjo ar spalio mėnesį, kada mes, priimdami arba svarstydami daugelį įstatymų projektų, neišvengiamai vėl atsiremsime į mūsų Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Jis taip pat gali būti atitinkamai koreguojamas. Todėl logiškai atrodo, kad galutinė redakcija turėtų būti padaryta mums baigiant antrosios sesijos darbą. Ten tuos straipsnius arba tuos momentus, kurie dar būtų nepataisyti, reikėtų koreguoti. Galėčiau tik tiek pasakyti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą V.Plečkaitį.

V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau jūsų paklausti dėl jūsų darbo Prezidiume. Ar jums neatrodo, kad kartais būtų tikslingiau Prezidiumui pasitarti su Aukščiausiąja Taryba priimant tokius, sakykim, nevisiškai vienareikšmius sprendimus, pavyzdžiui, dėl "Dvidešimt kapeikų" arba mūsų tautinių švenčių. Tai jaudina visus Tarybos narius, ir mes paskui turim atsakyti už Prezidiumą. Gal tokie veiksmai turėtų būti truputį plačiau aptariami?

L.SABUTIS. Ačiū. Aš pripažįstu tai kaip pasiūlymą. Kviečiame jus daly­vauti Prezidiumo posėdžiuose. Kai kada reikėtų pasitarti su Aukščiausiąja Taryba, bet, deja, tuo metu Aukščiausiosios Tarybos nėra, o reikia spręsti. Kai kada, aš jums turiu atvirai pasakyti, jaučiame ir spaudimą: išspręskit vienaip ar kitaip. Bet, sakysim, dėl "Dvidešimt kapeikų", tai deputatų grupė paskutinį vakarą, 31 d., prieš išvykdama paliko pareiškimą. Spręsti, duoti įvertinimą reikėjo. Ir svarstymo metu buvo keletas variantų. Tas galutinis sprendimas, jūs puikiai žinote, nėra toks, kaip pateikiamas visuomenei. Galu­tinis sprendimas yra pasiūlyti atitinkamai žinybai vertinti, sustabdyti, kol neparengta reglamentacija. Tai visai kas kita. Nors jūs, jeigu skaitėte pasku­tinį "Literatūros ir meno" numerį, matėte, kad pokalbyje su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju B.Kuzmicku korespondentas triskart kar­toja, jog šitas leidinys uždraustas. Aš specialiai nesidomėjau, bet iš Juridinio skyriaus ir kiti žmonės, kurie rengė, sakė, kad ne savarankiškas leidinys, o priedas prie savarankiško leidinio. Šitą klausimą irgi reikėtų spręsti. O kad kai kada reikėtų pasitarti arba tiesiog ginčytinus klausimus spręsti Aukš­čiausiojoje Taryboje, tą mes tuoj pat ir padarėm. Visus ryšium su tuo leidiniu priimtus dokumentus išdalijom deputatams. Nežinau, kokia jūsų nuomonė susipažinus su tais dokumentais. Jeigu būtų siūloma šį nutarimą sus­tabdyti arba panaikinti - prašau, mes tai galim spręsti. Tegul to nesprendžia kas nors kitas, geriau tegul sprendžia Aukščiausioji Taryba.

Žinoma, aš jaučiu tokią pat, gal net didesnę atsakomybę, kada tenka atsakyti ne tik už Prezidiumo, bet ir už Aukščiausiosios Tarybos priimtus dokumentus. Mes kiekvienas atsakom už bet kokią bėdą, problemą arba nesklandų veiksmą Aukščiausiojoje Taryboje arba ryšium su jos gyvenimu. Mes kiekvienas vienodai turime atsakyti, kiekvienas deputatas. Aš, pavyz­džiui, tokią atsakomybę tikrai jaučiu. Ir už Prezidiumą, ir už nuolatines komisijas, už visą Aukščiausiąją Tarybą: aparatą, savivaldybių darbą ir darbą su Vyriausybe. Tai nauja, anksčiau to visiškai nebuvo. Kiekvieną pirmadienį reikia pasiruošti tokiam pasitarimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu yra svarstoma ne Prezidiumo veikla, o darbų planas. Todėl prašyčiau į darbotvarkės klausimą ir orientuotis. Mūsų Reglamento projekte numatyti periodiški atsakymai į Prezidiumo vadovų, taip pat ir sekreto­riaus klausimus. Jeigu mes jį patvirtinsime, tai tada tuos visus dalykus bus galima daryti teisėtai. Prašyčiau laikytis darbotvarkės.

Deputatas A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš norėčiau replikuoti.

PIRMININKAS. Replikoms dar neatėjo laikas.

A.V.PATACKAS. Tai irgi apie darbą.

PIRMININKAS. Replikoms dar neatėjo laikas, gerbiamasis deputate Patackai.

Prašom deputatą J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Atleiskit, gal jūs galėtumėt tiksliau suformuluoti tai, apie ką jau kalbėjote, kad praėjusią savaitę bendrame Vyriausybės ir Prezidiumo posėdyje buvo kalbėta apie būtinas priemones prekybai sutvarkyti, kovai su spekuliacija ir kitais dalykais. Aš norėčiau žinoti, ar šito klausimo pateikėjas bus Vyriausybė, ar bus pateikiama bendrai? Ir antra. Jeigu pateikėjas bus Vyriausybė, ar bus siūloma pakeisti įstatymų paketą ar tai bus Vyriausybės atsiskaitymas? Kaip ten buvo suformuluota?

L.SABUTIS. Galiausiai turbūt negalėtume pasakyti, koks turėtų būti sprendimas toliau, bet pasitarimo metu prieita bendra nuomonė, kad dabar mes esam tiesiog priversti imtis sankcijų, tokio administracinio sutvarkymo, kiek tai susiję su prekyba arba prekių gamyba, pardavimu, skirstymu. Kol kas buvo kalbama apie administracinio poveikio priemones, ne baudžiamojo. Ir šio poveikio priemonės sulaukė nemaža pastabų. Paprašyti Teisinės sistemos komisijos ir taip pat tų iniciatorių, t.y. Prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos (turbūt ten ir Teisingumo ministerija dirbo), kad jie dar padirbėtų prie šio projekto ir kad mums, Aukščiausiajai Tarybai, Vyriausybė pateiktų, kai bus prie šių dokumentų bendrai padirbėta. Pasitarimo metu iškėlėm klausimą, kad tai negali būti vien tik toks žingsnis arba vyksmas. Turi būti vis dėlto galvojama ir apie produkcijos patekimą į prekybos sales, į parduotuves arba į kolektyvus, jeigu toks paskirstymas dar priimtinas. Taip pat Vyriausybė, šalia to, turėtų mums padėstyti platesnę programą. Toks pageidavimas bus išsakytas.

J.PRAPIESTIS. Atsiprašau, ar galima patikslinti?

L.SABUTIS. Prašau.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Deputatui P.Papovui buvo eilė. Prašom, pra­šom.

J.PRAPIESTIS. Patikslinu. Tai dar nėra įstatymas, o tik užuominos, kas turėtų būti įstatyme. Čia buvo patikslinimas.

L.SABUTIS. Ten, pamenate, parengta 15,16 atskirų straipsnių, ir dėl to nereikėtų diskutuoti. Tai yra kaip problema, kurią spręsti mus verčia. O vienas iš sprendimo būdų siūlomas toks.

PIRMININKAS. Prašom deputatą P.Papovą.

P.PAPOVAS. Visą ekonominės reformos klausimų paketą numatoma svarstyti spalio-lapkričio mėnesį. Tuo tarpu agrarinės reformos - rugsėjo mėnesį. Kodėl taip planuojama?

L.SABUTIS. Dėl agrarinės reformos gal galėtų atsakyti ir komisijos pirmininkas, bet, kiek aš pamenu, yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kad rugsėjo mėnesį mes turime grįžti ir svarstyti tą dalyką. Ir todėl jis čia įrašytas.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Jeigu pirmininkas leistų, aš norėčiau papildyti L.Sabu­čio atsakymus ryšium su tuo, ką Prezidiumas ir Vyriausybė nutarė dėl tų priemonių.

PIRMININKAS. Prašom.

G.VAGNORIUS. Tai aš norėčiau priminti, jog Prezidiume buvo svarstytas ir toks klausimas, kad reikėtų priimti ne tik Vyriausybės nutarimus, bet ir laikiną įstatymą. Jeigu aš neklystu, buvo pavesta ir man, ir kolegoms tuo pasirūpinti. Mes tokį įstatymo projektėlį rengiame ir pačiu artimiausiu metu pateiksime.

L.SABUTIS. Bet jūs rengiat kontaktuodami su Teisinės sistemos komisija. Taip suprantu? Nes tada buvo sutarta, kad kartu dirbam, kartu pateikiam Aukščiausiajai Tarybai.

PIRMININKAS. Ar daugiau klausimų neturite, gerbiamieji deputatai? Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš galbūt pateiksiu ne klausimą, o atsakymo dėl "Dvi-dešimt kapeikų" papildymą.

PIRMININKAS. Tai gal tada truputį lukterkit, nes deputatas A.Patackas tuo pačiu klausimu. Paskui žodis jums.

Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš gerbiamąjį sekretorių norėčiau paklausti. Profesorius K.Antanavičius čia paliko savo aimaną, prašydamas sustiprinti Ekonomikos komisiją. Tokias pat aimanas gali pareikšti ir daug kitų komisijų. Kada mes svarstysime (aš suprantu, kad mūsų aparatas ribotas, ir mes daug jėgų neturime), matyt, teks ieškoti vidinių rezervų. Todėl aš norėčiau žinoti, kada gi mes svarstysime tokį deputatų statusą kaip neprivalėjimas dirbti komisijoje, t.y. tą dvigubą statusą: noriu - būnu deputatas, noriu - kalbu tik plenariniuose posėdžiuose. Ar tai bus kartu su Reglamentu, ar tai bus kartu su komisijų pakeitimu? Kada tai numatome?

L.SABUTIS. Reikėtų tai padaryti pačiu artimiausiu metu. Vis dėlto ne pats geriausias sprendimo būdas - sankcijos. Man atrodo, kad pirmoji sesija buvo parengiamasis mūsų darbo etapas, pirmoji klasė. Antroji klasė yra aukštesnė visais požiūriais, teisine prasme. Man rodos, kad mes subrendom tam, jog tie žmonės, kurie ryžtasi, turi išsakyti savo nuomonę čia viešai. Mes galėtume sėkmingai dirbti plenariniuose posėdžiuose. Iš tikrųjų yra didžiulė problema. Gal jau esu minėjęs, kad čia, Aukščiausiojoje Taryboje - 99 depu­tatai. Rezervas - apie 40 deputatų, kurie dirba ne nuolat. Bet iš tų nuolat dirbančių kai kurie yra kur kas aktyvesni, nuoširdesni, darbingesni ir galbūt atidesni negu tie žmonės, kurie dirba nuolat. Aš šiandien nenorėčiau skirstyti į kategorijas. Gali būti įvairių priežasčių, bet mes visi esam išrinkti vienodomis sąlygomis ir visi atsakingi už bendrą rezultatą. Todėl turėtume ieškoti čia konsenso.

Iškyla dar kitas dalykas. Mes iki šiol neturim ir mums būtinai reikia sekretorių padėjėjų apygardose. Neturim tokio statuso. Reikėtų, kad toks būtų. Deputatai pageidavo. Reikia bendromis jėgomis parengti komisijų patarėjų nuostatus. Reikia parengti Prezidiumo darbo nuostatus, ko iki šiol dar irgi nėra. Yra tik susitarimas ir tam tikra prasme tradiciniai dalykai. Reikia nuspręsti galbūt ir dėl kai kurių kitų darbo grupių apmokėjimo, kurios talkina, rengiant įstatymų projektus. Taip pat išvyktų finansavimas, atsiskaitymas. Tiesiog gyvybiškai reikia tuos reikalus spręsti. Bet viskas atsiremia į Reglamentą, kaip pagrindinį dokumentą.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis sekretoriau, jūs minėjote, jog aš pateikiau pasiūlymą kažką daryti su spekuliacija. Ne kažką daryti. Aš pasakiau tiksliai, ką daryti. Reikia įvertinti vidaus reikalų organų darbą, kad jie nekovoja su šiuo negatyviu reiškiniu, ir sudaryti tam parlamentinę komisiją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Žiemeli, klausimai...

V.ŽIEMELIS. Aš norėjau patikslinti.

L.SABUTIS. Tai iš tikrųjų buvo bendras sprendimas. Sutrumpindamas pasakiau, kad reikia kažką daryti. Jūs sakėte, kad didelį ryžtą turėtų parodyti vidaus reikalų sistemos darbuotojai. Bet čia mes negalime nematyti daugelio kitų atsakomybės, priežasčių, kurios skatina spekuliaciją. Dėl to apie tai buvo kalbama ir tariamasi, ką daryti.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis sekretoriau, jūs sakėt, kad K.Antanavičius paliko raštą, norėdamas sustiprinti Ekonomikos komisiją, bet man rodos, reikėtų pirmiausia pasižiūrėti, dėl ko ta komisija blogai dirba. Jeigu komisijos pirmininko nuolat nebūna, tai ar gali komisija gerai dirbti? Gal­būt reikėtų į tą klausimą pažiūrėti kitaip.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, ar galima replikuoti? Man atrodo, kad dar vienos komisijos pirmininkas visą laiką važinėjo, o komisija dirba gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kategoriškai nutraukiu pasisakymus, replikas, pasiūlymus ir visa kita. Prašau visus sėsti į savo vietas, kurie nesiruošia klausti. Aš prisimenu tuos, kurie nori replikuoti.

PIRMININKAS. Deputatas K.Grinius.

K.GRINIUS. Gerbiamasis sekretoriau. Kiek prisimenu, pagal mūsų bendrą susitarimą iki liepos 1 d. visi deputatai turėjo apsispręsti dėl savo tolesnio darbo. Šis klausimas yra konstitucinis, tačiau jis neįtrauktas į būsimą darbotvarkę. Kodėl? Ir ar numatoma įtraukti?

L.SABUTIS. Ar jūs vakar buvot iki pat posėdžio pabaigos? Buvot. Buvo pateiktas svarstyti projektas, balsavome, jog pratęsiame jo galiojimą iki atskiro sprendimo. Kada bus tas Aukščiausiosios Tarybos sprendimas, tada ir spręsim. O apmokėjimas toks, koks yra iki šiol. To nutarimo galiojimą mes pratęsiam.

PIRMININKAS. Deputatas E.Petrovas.

E.PETROVAS. Klausimas dėl šiuo metu vykstančio pokalbio. Koks mūsų svarstymo objektas? Jeigu mes svarstom pateiktą priemonių sąrašą, tai yra vienas dalykas. Ar mes čia apskritai kažką apšnekam?

L.SABUTIS. Mes svarstom 5 arba 6 darbotvarkės klausimą dėl antrosios sesijos darbų programos. Kiekvienas, aš suprantu, išsako savo pageidavimus ir nuomonę. Darbų programa, išklausius pirminius jūsų pasiūlymus, turėtų būti rikiuojama, o galiausiai pateikiama ateinančiam posėdžiui tvirtinti. Šiandien mes tik turėtume apsvarstyti, apdiskutuoti, pasitarti. Ir pirmiausia reikėtų žiūrėti į tą pateiktą sąrašą. Visiškai teisingai. O pageidavimų, kaip matot, yra begalės. Turėtų pasisakyti, jeigu jūs mane išleisite iš tos tribūnos, jau ir komisijų pirmininkai. Jie išsakys savo nuomonę dėl to vardinio pateiktų projektų sąrašo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Petrovai, Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas sako, kad reikalai apsvarstomi preliminariai Aukščiausiojoje Taryboje, paskui perduodami į komisijas. Viena. Antra, pagal mūsų darbo tradiciją parengtas projektas pateikiamas pirmą kartą svarstyti, paskui atiduodamas aptarti komisijose ir tada jau tvirtinamas. Čia jokio procedūros pažeidimo nėra.

Prašom deputatą L.Apšegą.

L.APŠEGA. Šitame sąraše numatyta, mano supratimu, tokie kertiniai klausimai. Bet mes matom, kad bedirbant atsiranda įvairiausių klausimų, kurie neatidėliotinai spręstini. Ir jų atsiras. Ar mes sugebėsim ir kada galė­sim tarp šitų klausimų įterpti visus kitus, kurie iškyla bedirbant kiekvienos savaitės pradžioje?

L.SABUTIS. Manau, iš dalies į tai buvo atsakyta. Mes turbūt neatsisakysim tradicijos patvirtinti darbotvarkę iki metų pabaigos kaip projektą, mė­nesiui - kaip darbų programą ir kiekvieną pirmadienį arba, jeigu pradedam posėdžius antradienį, - savaitei. O Reglamentas nustatys, koks deputatų skaičius turi teisę siūlyti. Matyt, gyvenimas privers turėti tam tikrą langą, gal ir panaudoti kokią dieną, kuri bus skirta darbui komisijose. Man atrodo, kad mes pagaliau tvirtai apsispręsime posėdžiauti dvi dienas per savaitę, dvi arba tris dienas dirbsim komisijose, vieną dieną paliksim organizaciniams dar­bams ir susitikimui su rinkėjais.

Čia gali būti visokių variantų. Galima plenariniams posėdžiams skirti po pusę dienos, o iki pietų dirbti komisijose. Bet tai jau Reglamento dalykai.

L.APŠEGA. Aš ne tą turėjau galvoje. Mes patvirtinsim šitą darbotvarkę, bet reikia ir Vyriausybės valandų, ir pareigūnų išklausyti, ir t.t.

L.SABUTIS. Todėl mes nesiūlome šiandien patvirtinti. Siūlome išklausyti komisijų pirmininkus, kad jie patys pasakytų, ko iš šio projekto nereikia svarstyti rugsėjo mėnesį. Nors tam laikotarpiui sutarkim.

L.APŠEGA. Vadinasi, galimybė bus.

L.SABUTIS. Taip, pateikti klausimus.

PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji deputatai nebeturi klausimų? Prašom deputatą Z.Juknevičių.

Z.JUKNEVIČIUS. O, tarkim, ar galima iš spalio-lapkričio planų perkelti į rugsėjį? Konkrečiai Valiutos kontrolės įstatymą. Čia neparašyta, kas pateikia. Ar Vyriausybė, ar kuri nors komisija, ar Valstybinis bankas.

L.SABUTIS. Viršuje, pačioje pirmojoje eilutėje, parašyta "Vyriausybė". Toliau vardijama. Čia galima siūlyti pasvarstyti.

Z.JUKNEVIČIUS. Rugsėjį.

L.SABUTIS. Šiuo atveju yra pasiūlymas pasirinktinai. Ką kelsim į rugsėjo mėnesį, turi pasakyti komisijų pirmininkai. Šiandien tik išklausom nuomo­nę. Jūsų nuomonė rytoj.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Sabuti, daugiau klausimų deputatai jums, rodos, nebeturi. Prašau pakartoti savo pasiūlymus dėl šios dienos mūsų darbo tvarkos.

L.SABUTIS. Paklausyti komisijų pirmininkų. Tiesiog norėtųsi išgirsti, kad jie pasakytų, kurie įstatymai nėra parengti, nes čia išties gana nemažai rugsėjo mėnesį. Bet visi į šį projektą įrašyti jūsų pačių ir Vyriausybės siūlymu. Arba po atskirų nutarimų.

Vis dėlto paskui reikėtų padirbėti mums, Prezidiumui, kartu su komisijų pirmininkais. Jeigu mes šiandien patvirtintume, kad kitą posėdį pradedam, sakykime, antradienį, reikėtų pradėti svarstyti Reglamentą. O toliau - visi kiti įstatymų projektai arba nutarimai, kuriems šiandien būtų pritarta. Siūlyčiau šiandien patvirtinti ateinančios savaitės darbotvarkę ir svarbiausius įstatymų projektus, kuriuos reikėtų svarstyti rugsėjo mėnesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau jūsų truputį pakeisti savo pasiūlymą, kad nereikėtų balsuoti, t.y. pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai šiandien neišklausyti komisijų pirmininkų, o iš karto perduoti šitą projektą kartu su tais pasiūlymais, kurie buvo padaryti vakar ir kuriuos galbūt depu-tatai laikys būtinais padaryti šiandien, kad komisijos galėtų svarstyti ir išs­pausdintą planą, ir tuos deputatų pateiktus pasiūlymus, o šiandien prie šito plano daugiau nebegrįžti. Vietoj to apsvarstyti tuos penkis pasiūlymus, kurie pateikti ir laikomi neatidėliotinais (jeigu autoriai jų neatsiims), ir nuspręsti, kuriuos iš tiesų turim svarstyti šiandien pat. Be to, nutarti, kaip posėdžiaujam toliau, kiek posėdžiaujam šiandien, posėdžiaujam ar ne ir kaip posė­džiaujam rytoj, ir kaip dirbam kitą savaitę. Kokia tvarka. Paskui jau spręsti tuos klausimus, kuriuos nutarsim esant būtinus.

Ar jūs sutiktumėt su tokia pataisa?

L.SABUTIS. Nesuprantu, tik ar yra toks nutarimas, kad komisijų pirmi­ninkai neišsakytų šiandien savo nuomonės?

PIRMININKAS. Ne, tokio nutarimo nėra, aš tiesiog...

L.SABUTIS. Jeigu tokio nutarimo nėra, tai Prezidiumas siūlė, kad išsaky­tų savo nuomonę. Jeigu komisijų pirmininkai nepageidauja, aš pritarčiau, kad iki to laiko, kol susitiktume su komisijų pirmininkais, vis dėlto jie turėtų rasti galimybę padirbėti komisijose ir paskui pasakytų savo nuomonę. Jau tada tą pareigą ir naštą - pateikti galutinę darbotvarkės redakciją - paliktų Prezidiumui. Vis dėlto reikėtų šiandien nors keletą minučių, kad nebūtų didelių debatų, pasikeisti nuomonėmis dėl darbo eigos antrojoje sesijoje ir kartu dėl darbotvarkės.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Jūsų pasiūlymas tada lieka galiojantis. Pra­šau komisijų pirmininkus.

J.TAMULIS. Aš norėčiau pateikti dar vieną pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ar tai bus alternatyvinis, ar kitoks pasiūlymas?

J.TAMULIS. Iš dalies papildantis tai, ką pasakė Liudvikas Sabutis. Aš norėčiau vis dėlto pasiūlyti pradėti šiokią tokią diskusiją dėl šio plano ir susitarti dėl pagrindinių principų, pagal kuriuos mes sudarysime šitą planą. Nes tas sąrašas, kuris pateiktas rugsėjo mėnesiui, yra labai eklektiškas ir gerokai perkrautas. To akivaizdžiai neįmanoma įvykdyti. Taigi mes turėtu­me susitarti dėl aiškesnių principų, strategijos, kaipgi dirbsime, ko visų pirma reikia, kokie bus tie principai, o paskui jau šnekėti komisijose apie konkretų darbo planą, apie tai, ką siūlo komisijos ir ką reikėtų daryti, atsiž­velgiant į tuos principus.

PIRMININKAS. Ar deputatas J.Tamulis gali pasiūlyti pranešėją savo pa­siūlytai diskusijai?

J.TAMULIS. Aš ruošiausi kalbėti pats ir manau, kad ne aš vienas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tada pirmiausia išklausykim mūsų užsakytų dviejų replikų - deputato A.Patacko ir deputato S.Pečeliūno - o paskui diskutuokim jau šiuo klausimu. Atsiprašau deputatą G.Ilgūną. Prašom deputatą A.Patacką.

A.V.PATACKAS. Aš norėjau pasakyti keletą minčių dėl paties Prezidiumo vaidmens. Jeigu važiuoja traukinys, ir nėra įgaliotų žmonių patraukti avarinį stabdį, tai toks važiavimas labai pavojingas. Prezidiumas yra mūsų pačių išrinktas, ir jeigu jis neturi teisės tam tikrais ypatingais momentais imtis atsakomybės ir daryti sprendimus, už kuriuos paskui, aišku, atsako ir atsiskaito, tai tada nebus darbo. Jis privalo atsiskaityti, bet neprivalo teisin­tis. Čia kaip precedentas tas "Dvidešimt kapeikų". Dar to betrūko, kad 140 žmonių svarstytų laikraštpalaikį. Tai buvo pristatyta kaip keleto deputatų akcija, tačiau tai ledkalnio viršūnėlė. Kalbama apie tam tikrą moralinį smur­tą, kurį tam tikra grupė žmonių daro visai Lietuvai, prievartaujama pati visuomenė. Ir šitas precedentas tiktai yra proga pagalvoti mums apie tai, ką reikėtų daryti. O vykdomoji valdžia nedirba, neatlieka to, ką turėtų daryti. Todėl Prezidiumas visiškai teisėtai, savo kompetencijos ir jam suteiktų įga­liojimų ribose priėmė sprendimą. Jam už tai galima tik padėkoti. Tik nege­rai, kad jis teisinasi. Visiškai nebūtina įrodinėti, kad nesu kupranugaris. O už tų "Dvidešimt kapeikų" stovi visa Lietuva. Yra vyskupų konferencijos prašymas Aukščiausiajai Tarybai, kuris nežinau kodėl nebuvo perskaitytas. Ne vien tik deputatų grupė, visa katalikiška Lietuva stojo. Ir niekados su šitais dalykais nebus susitaikyta, ar kam tas patinka, ar nepatinka. Yra dvi demokratijos: viena formali, o kita tikroji, esminė, ir negalima tai formaliai demokratijai pridenginėti to, ką aš pavadinau moraliniu smurtu. Taigi aš siūlyčiau Prezidiumui ir toliau dirbti tą, ką jis turi dirbti, ir nesiteisinti.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau sukonkretinti tai, ką norėjo pasakyti ger­biamasis A.Patackas. Spaudoje ir kitur buvo užsipuolamas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, kad jis pažeidžia Spaudos įstatymą ir visa kita. Deja, paskaitykit Spaudos įstatymo 8 str. 3 punktą - "Masinės informacijos priemonės, tikslai". Tai yra dalykai, reikalingi registruojant leidinį. Kaip žinom, "Dvidešimt kapeikų" yra "Vasario 16" priklausinys. Priedas. "Vasario 16" išduodant leidimą buvo suformuluotas labai aiškus tikslas: kultūrinis de­mokratinis laikraštis. Taigi ar atitinka šitą tikslą tas priklausinys? Spaudos kontrolės valdyba turėjo tuoj pat pati sustabdyti šito leidinio leidimą, nes jis neatitinka registracijos dokumentų. Ji šito nedarė. Visa Lietuva tam leidiniui priešinosi. Ką turėjo daryti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas?

Taigi turim kreipti dėmesį ne į Prezidiumą, kad ji vis dėlto sustabdė tą netvarką, o turim paklausti Vidaus reikalų ministerijos Spaudos kontrolės komiteto ar valdybos (kaip ji vadinasi), kodėl ji neatlieka savo tiesioginių funkcijų, kodėl ji nedirba to darbo, kurį turėtų dirbti?

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Replikos baigtos. Deputatui A.Patackui žodis ne­suteikiamas. Prašom deputatą G.Ilgūną.

S.G.ILGŪNAS. Dėl mūsų darbo. Viena iš mūsų ne visada gerai organizuoto darbo priežasčių būtų ta, jog čia, Aukščiausiojoje Taryboje, svarstome klausimus, neišnagrinėtus, neaptartus komisijose. Todėl primygtinai, ger­biamieji kolegos, siūlyčiau šiandien nesvarstyti mūsų antrosios sesijos darbo plano, prieš tai neišnagrinėjus jo komisijose. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kyla nesutarimas tarp dviejų pa­siūlymų: deputato L.Sabučio su deputato J.Tamulio pataisa ir deputato G.Ilgūno (kuris posėdžio pirmininko taip pat buvo išsakytas) atiduoti komi-sijoms. Todėl mums teks...

Č.JURŠĖNAS. Ar galima įsiterpti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu jūs sutikote, kad aš padė­čiau posėdžio pirmininkui, būkit malonūs išklausyti bent jau manęs. Leiskit man jus nutraukti, kada man atrodo teisėta. Prašau jūsų leisti išklausyti. Deputatas J.Tamulis pirmas priėjo prie mikrofono, paskui deputatas Č.Jur­šėnas.

J.TAMULIS. Aš tiesiog dar noriu paaiškinti tai, ką siūliau. Aš nesiūliau nagrinėti paties plano, o siūliau nagrinėti jo sudarymo principus ir remiantis tais principais paskui tą patį planą jau svarstyti komisijose. Tai skirtingi dalykai.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš remiu kolegą A.A.Abišalą ir kolegą J.Tamulį, kadangi iš tikro vyksta viso šito plano pirmasis svarstymas. Turim teisę ir turim galimybę. Yra įvairių siūlymų, yra kontrpasiūlymų. Pasinagrinėkim, o paskui jau, žinoma, pakeliui panagrinėsim ir principus, jeigu gerbiamasis J.Tamulis nori. Paskui tegul komisijos, atsižvelgdamos į šitą pirmąjį mūsų nagrinėjimą, sukonkretins, ir jau antradienį susirinkę mes galėsime visiškai kvalifikuotai, rimtai, trumpai drūtai tą planą sureguliuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, bijau, kad mes neturime kvoru­mo priimti sprendimą perduoti komisijoms, todėl norim nenorim turim diskutuoti. Prašau užsirašyti sekretoriate tuos, kurie nori pasisakyti dėl plano. Aš labai prašau visus nesančius salėje susirinkti čia ir atkreipti dėmesį į mūsų darbo tvarką. Būtų labai nemalonu, jeigu mes pradėtume tuo, kuo baigėme pirmąją sesiją, t.y. nuolatiniu kvorumo nebuvimu.

Deputatas G.Ilgūnas užsirašė pirmasis. Prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Galime informuoti: 86 deputatai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, labai prašau salėje esančius neišeiti, o nesančius - ateiti į salę.

S.G.Ilgūno kalba

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos, nors aš siūliau nesvarstyti šito plano, tačiau jeigu jis vis dėlto svarstomas, noriu trumpai pasidalyti keletu minčių. Rugsėjo mėnesio plane siūlyčiau laikinai atsisakyti Lietuvos Res­publikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos alternatyvios darbo tarnybos įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos atsakomybės už krašto apsaugos įstatymų nevykdymą įstatymo projekto svars­tymo; taip pat Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo projekto svarstymo. Nenorėdamas gaišinti jūsų laiko, noriu paprašyti ne tik savo, bet ir mūsų komisijos vardu primygtinai rugsėjo mėnesį svarstyti Švietimo įstatymo projektą. Šį projektą mūsų komisija svarstė keturis kartus, yra keletas šito projekto variantų. Rugsėjo mėnesį šitas įstatymas bus visiškai pareng­tas. Mūsų švietimo sistema labai reikalinga šito įstatymo. Manau, jums ne­reikia dar papildomai įrodinėti jo svarbos, todėl į rugsėjo mėnesio planą nuo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos siūlyčiau įtraukti svarstyti Švietimo įstatymo projektą. Į spalio mėnesio darbų planą nuo mūsų komisijos siūlyčiau įtraukti svarstyti Kultūros įstatymo projektą. Jo projektą mūsų komisija taip pat turi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.Juršėno kalba

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos. Iš pradžių du skaičiai. Aš pasižiūrėjau štai į šitą sąrašą, kurio projektas mums pateiktas, dar kai ką paskaičiavau. Taigi turėtume iki Naujųjų metų išnagrinėti, o gal ir priimti mažiausiai 100 įstatymų projektų.

Dabar priminsiu kitą skaičių. Per pirmąją sesiją mes priėmėm 55 įstatymus, o iš viso čia (jau gerbiamasis L. Sabutis minėjo) Aukščiausioji Taryba ir Prezidiumas priėmė daugiau negu pusę tūkstančio įvairių įstatymų, nutarimų ir kreipimųsi. Bet, pabrėžiu, įstatymų vis dėlto per ilgesnę sesiją mes priėmėm 55. Manau, mes neturime jokių šansų; net jeigu dirbsime 7 dienas per savaitę, dieną naktį, tikrai 100 nepriimsim.

Vadinasi, reikia jau iškart kategoriškai apsiriboti, kas mums reikalinga, kas nereikalinga, t.y. pirmiausia nusistatyti prioritetą. Ir ta prasme aš palaikau tuos kolegas ir konkrečiai G.Ilgūną, kad komisijose reikia labai rimtai išnagrinėti, be jokios kalbos. Bet vis dėlto pirmiausia mes apsibrėžkime tas problemas, kurios mus slegia.

Ir dar noriu pasakyti, ką mes patys įsipareigojome. Sudarinėdami šituos gausius sąrašus, tarp tų, matyt, pusės tūkstančio dokumentų šiek tiek pasimetėm ir kai ką užmiršom. Todėl aš leisiu sau priminti ir kai kuriuos minė­tus dalykus, kai kuriuos neminėtus dalykus, kas, mano supratimu, verta mums nagrinėti šitoje sesijoje.

Pradėsiu, sakyčiau, nuo tokių globalinių, fundamentalių klausimų. Dar sykį primenu savo pasiūlymą dėl diskusijos. Manyčiau, labai tiktų kaip tik antradienį - dėl diskusijos įvertinant Aukščiausiosios Tarybos darbus. Gerus ir ne tokius gerus, pavykusius ir nepavykusius. Ir Prezidiumo darbą. Čia gerbiamasis L.Sabutis, aš džiaugiuosi, jog pagaliau, nors ir labai atsargiai, bet pasakė, kad Prezidiumas lyg ir viršijo konstitucinius įgaliojimus.

Žinoma, aš pasakyčiau stipriau, tą nesunkiai galiu įrodyti. Bet ačiū ir už šitokį pasakymą, kad vis dėlto lyg ir viršijo. Tai jau pažanga. Ačiū.

Taigi turėtų kas nors iš Aukščiausiosios Tarybos vadovų padaryti pranešimą. Gal ir mes kas nors pasiruoštume; jeigu jūs nieko prieš, galiu pasiūlyti ir savo paslaugas kokiam nors koreferatui. Ir tikrai, per šitą rimtą diskusiją panagrinėję, ką padarėm, ko nepadarėm, ką gerai, ką blogai darėm, padėtume labai svarų pamatą konstruktyvesniam, našesniam darbui antrojoje sesi­joje.

Dabar antras klausimas. Aš jį minėjau anksčiau. Formuluočiau taip: Konstitucinio teismo įstatymo projektas ir kai kurių Konstitucijos pataisų įtraukimas. Iki mes turėsime naują Konstituciją, vis dėlto šitą, įsitikinome, turime taisyti. Daug ten yra taisytinų dalykų. Aš pats atitinkamoms komisi­joms esu pateikęs visą sąrašą. Taigi Konstitucinis teismas (o dėl to, žinoma, reikia įtraukti ir konstitucinę pataisą) ir kitos būtinos konstitucinės pataisos. Toliau, žinoma, Reglamentas. Be jo mes tikrai neapsieisime. Manau, kad kaip tik išsprendus kai kuriuos kapitalinius klausimus, ypač po diskusi­jos apie pirmąją sesiją, mums reikia pulti prie Reglamento, visus kitus darbus atidėjus į šoną.

Toliau (čia jau siūlė kiti kolegos, aš tik pakartoju) - Deputatų atšaukimo įstatymas.

Dabar dar kai kurie dalykai. Čia aš jau cituosiu mūsų pačių sprendimus, pagal juos mes turėtume daryti. Štai mes pataisėm Darbo įstatymų kodeksą, tiksliau, naują 251 straipsnį. Tai štai tame straipsnyje yra numatytas toks labai įdomus dalykas, kuris iš dalies susijęs su mumis arba atitinkama dar­buotojų dalimi. 251 pataisytas Darbo įstatymų kodekso straipsnis numato Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka spręsti Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos renkamų arba skiriamų asmenų darbo ginčus su šitom organizacijom. Vadinasi, reikalingas šitas įstatymas svarbiai darbuotojų daliai, jų teisėms užtikrinti.

Pagal Deputato statuso įstatymą organizacijų, kurių veikla susijusi su valstybinės paslapties saugojimu, lankymo tvarką nustato įstatymas. Tai svarbu mums visiems, gerbiamieji. Ar kas lankomės, ar nesilankome, bet visiems reikės šitose visose slaptose ar pusiau slaptose organizacijose lankytis. Pasirodo, tam reikalingas įstatymas. Turim šitai pasižymėti.

Toliau (žinoma, kartu su Reglamentu, bet aš noriu specialiai fiksuoti) ­kvorumo klausimas. Čia yra konstitucinio lygio dalykas, bet, matyt, reikia šitą išspręsti atskiru įstatymu. Juo labiau kad mes jau padarėm Reglamento pataisą, t.y. apibrėžėme, ką reikėtų suspenduoti. Bet reikia konkrečiai sus­penduoti atitinkamus žmones ir atitinkamai nustatyti, koks tas kvorumas, kaip jis skaičiuojamas.

Dar vienas klausimas. Įmonių įstatymas, jo 14 str. numato labai įdomią galimybę. Gal kai kurie prisimenate, kai kurie ne, tai dabar aš visiems pri­minsiu. Jis numato galimybę, kad Aukščiausioji Taryba skelbtų ypatingąją padėtį arba tam tikrą Lietuvos teritoriją nelaimės zona. Na, žinoma, mes visą Lietuvą jau bandėm skelbti nelaimės zona, čia kitas dalykas. Bet prisi­menat, kiek turėjom problemų! O kas yra nelaimės zona, kokie tie požy­miai? Galų gale kokiom sąlygom skelbiama ypatingoji padėtis? Man atrodo, kad čia vėl konstitucinis klausimas. Įmonių įstatyme mes jau šitą numatėm, ačiū atitinkamai komisijai. Bet man atrodo, spręskim ir Konstitucijos lygiu, o svarbiausia - atskiru įstatymu.

Toliau. Manau, atsižvelgiant į esamą ir projektuojamą padėtį, mums tik­rai reikėtų įstatymo dėl streikų arba, eufemistiškai tariant, dėl kolektyvinių ginčų sprendimo tvarkos.

Dabar, gerbiamieji, kai kurie smulkesni reikalai. Bet man atrodo, mes juos turime spręsti šitoje sesijoje. Sakysim, blokados fondo lėšų likimas. Pagal nuostatus (primenu, kas užmiršot) blokados lėšos turėtų būti paskirstytos po lygiai vaikų fondui ir invalidų draugijai. Tai ar paliekam viską, kaip sakoma, kyboti, ar vis dėlto sprendžiam, ką daryti su šituo fondu, t.y. padalyti, kaip mes patys nutarėm?

Toliau. Esam nutarę, kad reikia sureguliuoti kai kuriuos televizijos finan­savimo reikalus. Prisimenat, kai tvirtinom statutą, priėmėm atskirą sprendi­mą, kad reikia patikslinti finansavimą ir visus kitus reikalus. Visos datos baigėsi. Aš kalbėjau su radijo ir televizijos vadovybe. Jeigu jie dar nepateikė, gal artimiausiu metu pateiks. Manau, kad mes šitą klausimą turime spręsti. Jeigu mes užsirašėme, tai neturim užmiršti, kad radijo ir televizijos generaliniam direktoriui mes nustatom algą. Pasirodo, ir tokį dalyką užsirašėm. Ne kam kitam, o šitam užrašėm. Tai irgi turim spręsti.

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau, o ar K.Uokai mes tvirtinam algą? Kurgi tvirti­nam? Prezidiume? Bet čia algą turi tvirtinti Aukščiausioji Taryba.

Taigi čia mūsų priimtų įstatymų nevienodumai, bet nenoriu blaškyti jūsų dėmesio.

Toliau. Rugsėjo 8 d., mielieji kolegos, baigiasi amnestijos vykdymo laikas. Jis buvo numatytas keturiems mėnesiams. Manau, būtų teisinga atitinkamame posėdyje išklausyti Vidaus reikalų ministro, Prokuratūros ar ko nors kito kokią nors informaciją, kokį efektą davė ta amnestija, kiek paleista, kiek jau grįžo ir t.t.

Ir dar vienas dalykas. Tai, ką aš dabar paminėsiu, buvo kelta, man atrodo, anksčiau (ar čia profsąjungų, ar kieno) - dėl kai kurių tarptautinių konvencijų ratifikavimo. Žinoma, galima sakyti, kad gal per anksti, kad mes dar ne visai valstybė. Bet vis dėlto jeigu formaliai mes valstybė, jeigu mes save laikome tokia valstybe, tai gal prisiimkim ir kai kuriuos tarptautinius įsipareigojimus. Ir ypač specialiais klausimais. Man atrodo, kad čia būtų dėmesio vertas dalykas. Bent pasvarstyti reikėtų. Žodžiu, aš šitai siūlau.

Ir dabar dėl darbo tvarkos. Aš siūlyčiau, kad vis dėlto ketvirtadienį, penktadienį dirbtų komisijos. Ir intensyviai padirbėtų. Pirmadienį ir šiaip dar bus pakankamai posėdžių: bendras Prezidiumo ir Vyriausybės posėdis ir nuolatinių komisijų pirmininkų posėdžiai. Bet štai šitas kelias dienas komisijose tikrai viską stropiai išnagrinėkim, kas čia jau surašyta ir ką mes dar sušnekėsim, o antradienį jau pradėkim tą rutininį darbą. Bet aš dar kartą siūlau, pradėkim jį nuo tos diskusijos, kuri mums tikrai bus naudinga ir kuri duos efektą, t.y. nuo pirmosios sesijos gerų ir netikusių darbų įvertinimo ir nuo atitinkamų išvadų, rekomendacijų antrajai sesijai.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

Č.JURŠĖNAS. Na, tai čia, manau, dar ne diskusija. Visų pirma turi būti vadovybės priimta ataskaita.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Juršėnai, ką reiškia jūsų "hm hm" po pasakymo "Vyriausybės ir Prezidiumo posėdis"?

Č.JURŠĖNAS. Aš nežinau, ar jis įvyks.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.VAGNORIUS. Ar paklausti galima, ar nepatartina?

PIRMININKAS. Manau, kad ne.

G.VAGNORIUS. Bet gerbiamasis Č.Juršėnas sutinka. Jūs, gerbiamasis deputate, išvardijot labai daug įstatymų projektų. Aš galėčiau jums pagelbėti išvardyti dar porą dešimčių. Ką jūs asmeniškai pasiryžęs iš to sąrašo parengti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai? Kokius konkrečius įstatymus?

Č.JURŠĖNAS. Parengsim. Kartu su Vyriausybe. Nenusimink, bus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dabar jau replika protokolui. Prašyčiau kreiptis vienas į kitus "gerbiamasis deputate" ir jokiu būdu ne "tu". Ačiū.

Daugiau klausimų, jums, gerbiamasis deputate, kiti deputatai nebeturi. Deputatas J.Prapiestis.

J.Prapiesčio kalba

J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai. Manau, kad mes kalbam tik apie rugsėjo mėnesį. Jeigu jau kalbėta, kad rugsėjo mėnesį labai daug prirašyta, tai dar buvo pažerta tiek pasiūlymų. Man atrodo, kad mes turim turėti vieną kriterijų, kalbėti tik apie tų įstatymų projektų svarstymą, kurie yra parengti, o ne tų, kurie dar planuojami. Mūsų komisija šį rytą spėjo susirinkti, peržiūrėti tai, kas jai priklauso daryti, trum­pai žvilgtelti į sąrašą. Tačiau mes nesiryžom kritikuoti kitų komisijų pateik­tų projektų, ar jie realiai gali būti svarstomi. Vien pažiūrėjus į Ekonomikos, Biudžeto, Socialinių reikalų komisijų planuojamus darbus, aiškiai matyt, kad normaliai dirbant darbo pakaktų iki Naujųjų Metų. Man atrodo, pirmi­ninkai patys įvertins ir kiek laiko turi, ir tų parengtų projektų kondiciją, ir tinkamumą svarstyti. Aš tik noriu pasakyti, ką mūsų komisija mano būtinai svarstyti rugsėjo mėnesį. Kai kurie mūsų komisijos pateikti įstatymai jau pradėti svarstyti, ir yra pakankamai gero lygio, kad galėtų būti priimti nesugaištant daug laiko.

Taigi visų pirma mes gavom naują pavedimą, kuris šiek tiek keičia pateik-tąjį rugsėjo mėnesio planą. Tai buvo Vyriausybės pateiktas Laikinojo Įstaty­mo projektas. Tam tikra prasme bandoma atrasti teisinę panacėją, kuri likviduotų bėdas, atsirandančias dėl mūsų nevykusios ekonomikos ir dėl kitų materialinių klausimų. Tam tikra prasme tikimasi, kad išgelbės įstatymas ir atitinkami teisėsaugos organai. Žinoma, laikinam etapui gal tai ir tiks, bet apskritai gali apsunkinti padėtį. Tai kai kurie ekonomistai vaizdžiai išdėstė Vyriausybės ir Prezidiumo posėdyje. Tačiau pavedimas yra, ir šitą įstatymo projektą, komisija mano, rugsėjo 14 dieną (kitą ketvirtadienį) galima svarstyti. Be to, mes dar manom, kad pavyks parengti ir tinkamą šio įstatymo vykdymo tvarką, kadangi projektus dėl atitinkamo baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimo mes turėjome anksčiau. Taigi nori nenori, bet ateinančios savaitės pabaigoje šis įstatymas jau turi būti mūsų darbo objektu. Be to, jau yra pavedimas, kad komisija parengtų ir atitinkamus Spaudos įstatymo pakeitimus, kurie beveik baigti. Šiandien dar vyks paskutinieji aptarimai.

Jau buvo užsiminta apie Darbo įstatymų kodekso pakeitimus. Irgi yra toks tų pakeitimų paketėlis, jie jau svarstomi. Manome, kad komisija rugsėjo viduryje būtų pajėgi pateikti jums svarstyti. Tai būtini pakeitimai.

Ir dar. Partijų įstatymas bei Advokatūros įstatymas. Nors buvo sakyta, kad galima su juo palaukti, tačiau jis yra tokio lygio, kad gali būti svarstomas. Ar klausimų yra? Prašau?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

J.PRAPIESTIS. Tai papildomai - Laikinasis Įstatymas, Spaudos įstatymo pakeitimai, Darbo įstatymų kodekso pakeitimai.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai! Ar mes nesutiktume taupydami laiką nepagrindinių pranešėjų neklausti?

B.V.RUPEIKA. Mes tam ir susirinkę čia, kad klausinėtume.

PIRMININKAS. Ne, mes čia susirinkę tam, kad dirbtume, gerbiamasis deputate Rupeika.

B.V.RUPEIKA. O pozicijų išsiaiškinimas - tai ne darbas?

PIRMININKAS. Aš labai prašau prieiti paklausti asmeniškai. Juk radijas netransliuoja ir tai neturi...

B.V.RUPEIKA. Aš tada noriu viešai pasakyti. Kodėl mes vakar ir užvakar svarstėme darbo įstatymo pakeitimą, gaišome pusdienį, jeigu visas paketas panašaus pobūdžio įstatymų jau parengta? Kodėl mes taip nenašiai, ne­konstruktyviai dirbame? Tai pastaba praeičiai. Bet tai labai nekonstruktyvu. Kokia prasmė buvo taip daryti?

L.SABUTIS. Buvo prasmė. Galbūt jūs skaitėte tai, kas buvo padaryta liepos 24 d. Ten buvo parašyta, kad 40 valandų savaitė, kuri buvo sutrumpinta viena diena. Tas įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. Paskutinėmis dienomis, kai vyko neeilinė sesija, tai padaryti nepavyko. Kad tas įstatymas būtų taikomas, reikėjo ir tų pakeitimų.

PIRMININKAS. Ar deputatas B.Rupeika patenkintas, sugaišinęs minutę laiko?

B.V.RUPEIKA. Nepatenkintas.

PIRMININKAS. Ačiū. Deja, jau daugiau nieko negaliu padėti. Deputatas J.Tamulis.

J.Tamulio kalba

J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos. Aš neatsitiktinai kėliau klausimą vis dėlto susitarti dėl principų, kuriais remiantis sudaromas darbo planas. Ir štai deputato Č.Juršėno pasisakymas - tiesiog puikus pavyzdys, kad mes priversti susitarti dėl principų. Jis visai teisingai padarė, atliko darbą už mane, tai, ką aš ruošiausi pasakyti. Suskaičiavo beveik apie 100 rengiamų priimti įstatymų, padejavo, kad negerai, ir paskui pasiūlė turbūt gerą dešimtį papildomų. Tiesą sakant to, ką reikia daryti, turbūt yra daugybė. Ir praėjusios mūsų sesijos darbas yra puikus pavyzdys. Degančių vietų yra pakankamai daug, ir įstatymų leidimas pavirto nevaldomu procesu, be kriterijų. Štai žmogus, išmanantis savo sritį, mano taip: įstatymo čia reikia, įstatymų pakeitimo reikia. Iš tiesų reikia. Jis siūlo savo, kitas - savo, ir taip mes dirbam be jokios tvarkos. Paskui visą tą įstatymų visumą turbūt bandysim įforminti kaip vals­tybę.

Toli gražu ne tokiu keliu reikėtų eiti. Ir jeigu mes nesutarsime dėl aiškių, konkrečių principų, strategijos, kaip kuriame tą valstybę, kokios jos norime, tai vėl susidursime su tuo pačiu reiškiniu: dėliosime kaip papuolė. Tiesą sakant, šitas sąrašas (bent jau rugsėjo mėnesio) yra to pavyzdys. Ir čia reikia, ir čia reikia, ir čia trūksta, ir čia trūksta. Vis dėlto reikėtų susitarti dėl konkrečių ir labai aiškių principų, kaip tai turėtume daryti. Ir manau, šičia visų pirma buvo Valstybės atkūrimo komisijos uždavinys, bent aš taip įsivaizduoju, sudėlioti tuos pagrindinius valstybės kūrimo principus. Many­čiau, nuo to reikėtų pradėti. Iš šito parengto plano daug ką iš tiesų reikės išmesti. Bet reikalinga labai aiški strategija ir principai, kuo remdamiesi mes atmetinėsim, nes kiekviena komisija turės labai aiškią savo nuomonę. Vienos komisijos nuomone, reikia to, to ir to. Kitos komisijos nuomone, reikia to, to ir to. Ir vėl bus didžiulis sąrašas.

Pagaliau turbūt pradeda aiškėti, kad einam dviem keliais. Viena vertus, keičiam tą sovietinės valstybės struktūrą ir kartu kuriam visiškai naujas struktūras, paremtas jau visai kitais principais. Logiška, kad tuo keliu ir reikia eiti. Galbūt šituo principu ir vadovautis rengiant įstatymų projektus, kurie skirti sukurti paralelinei struktūrai, ir tuos, kurie reikalingi palaikyti gyvavimui, kol neturim tų paralelinių struktūrų. Galbūt galimi dar kiti principai. Bet jeigu mes to nepadarysime, nesusitarsim dėl tų principų, bus beviltiška. Bus vėl ėjimas kaip ėjom. Eklektiškas mėtymas ten, kur papuolė. Kai mes mėtome kur papuola, tai paprastai mėtom ne ten, kur reikia. O reikėtų visų pirma išsiaiškinti skausmingiausias vietas, ko būtinai reikia, ir pradėti nuo to.

Tai tiek dėl darbų plano.

Dar vienas klausimas, kuris susijęs su mūsų darbo tvarka. Norėčiau siūlyti Aukščiausiajai Tarybai duoti pavedimą Prezidiumui. Klausimas susijęs su informacija. Bent jau tam tikra tos informacijos dalis yra konfidenciali, ir tos informacijos dalies mes negaunam. Negaunam todėl, kad nėra darbo su tais vadinamaisiais slaptais dokumentais tvarkos. Jeigu mes norime situacijai adekvačių deputatų sprendimų, deputatai turi teisę turėti tą informaciją. Turėtų būti Prezidiumui pavedama parengti darbo su tokiais dokumentais tvarką ir vieną kartą tai baigti.

Na, ir dėl "Dvidešimt kapeikų". Čia buvo daug apeliacijų, kad visa Lietuva prieš, kad visa Lietuva prievartaujama, niekas jo nenori. Galbūt dauguma reikalauja uždrausti, bet tas 120 tūkstančių žmonių, kurie išpirkdavo tiražą, nori ko kito. Nenoriu labai gilintis į tą dalyką, tačiau nuomonių buvo įvairių. Prezidiumas vis dėlto yra mūsų organas, mes atsakom už jo veiklą, ir manau, kad būtų visiškai natūralu ištaisyti Prezidiumo padarytą klaidą. Mes privalom. Reikia būti sąžiningam, pripažinti savo klaidą ir ją atitaisyti. Mes turim Teisinę komisiją, ir visą tą košę reikėtų baigti labai paprastai, duoti pavedimą Teisinei komisijai įvertinti teisėtumą: ar tas Prezidiumo nutarimas pa­žeidė įstatymus, ar nepažeidė, pateikti išvadas Aukščiausiajai Tarybai ir atitinkamai pasielgti. Ir tuo šitą klausimą baigti. Štai ir viskas.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas prašė replikos. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Noriu replikuoti. Arba kolega J.Tamulis nesuprato, arba jis negirdėjo, ką aš sakiau. Aš kaip tik sakiau, kad reikia atrinkti, bet, norint atrinkti, pirma reikia žinoti, ką mes patys užsirašėm. Ką skaičiau, tai didžioji dalis mūsų pačių nutarta. Čia kaip tik yra įspėjimas, kad neprisiimtume gausybės pavedimų, būtume atsargesni. Yra toks rusiškas terminas «3aKOI». Tai va, iš dalies mums šitas gresia. Todėl aš dar kartą ir skaičiau, ką mes patys nutarėm. O paskui, panagrinėję komisijose, antradienį tikrai atsirinkim prioritetus. Sudarykim eilę, ir tada bus viskas gerai. Daugiau kaip 30 nespėsim padaryti.

PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Juršėnas galėtų savo pasakymą išversti į valstybinę kalbą?

Č.JURŠĖNAS. Prašau. "Įstatymų leidybos niežulys".

PIRMININKAS. Ačiū.

Deputato J.Tamulio norėčiau paprašyti, kad jis, iškėlęs rimtą problemą, galbūt galėtų pateikti raštu sekretoriatui, ar kaip nors, įstatymų atrankos principus, apie kuriuos kalbėjo.

Prašom deputatą E.Grakauską.

E.Grakausko kalba

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai! Kadangi pradėjom diskusiją, aš irgi norėčiau išsakyti keletą minčių dėl mūsų plano projekto. Mano sup­ratimu, iš tikrųjų mes, pasikeitę nuomonėmis, apsvarstysime komisijose. Prisidedu prie tų, kurie sako, kad reikėtų detaliai sugrupuoti pagal princi­pus. Siūlyčiau pasielgti taip. Dažniausiai mums iškyla užsienio ir vidaus politikos problemos. Manyčiau, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti mūsų ekonomikos, mūsų Lietuvos ūkio reformavimui. Todėl dalį klausimų, kurie yra labai svarbūs, ypač ekonomikos principai, ekonomikos programa, dena­cionalizacijos įstatymai, kiti ūkinės veiklos įstatymai, būtų galima atkelti svarstyti anksčiau, negu numatyta (lapkričio ar gruodžio mėn.). Mano supra­timu, jeigu mes, operatyviai pasiruošę, artimiausiu metu netvarkysime eko­nomikos, Lietuvos ūkiui gali iškilti daug problemų. Po Reglamento pir­miausia reikėtų svarstyti įstatymus, apibrėžiančius įmonių veiklą. Čia yra dalis jų išdėstyta ir juos reikėtų svarstyti. Tačiau aš manyčiau, kad mes rugsėjo mėnesį viso sąrašo įstatymų neapsvarstysime. Priešingai negu ger­biamasis kolega J.Prapiestis, pasisakyčiau už tai, kad Advokatūros įstatymo šiuo metu atsisakytume, o svarstytume, atkėlę, pavyzdžiui, iš spalio mėnesio tokius svarbius įstatymus kaip Denacionalizacijos, Privatizacijos pagrindų įstatymą. Tai siūlyčiau įtraukti papildomai, nes be Privatizacijos pagrindų įstatymo, kuris apibrėžtų pagrindinius kriterijus, kaip turėtų būti atliekama turto privatizacija apskritai, neįmanoma radikaliai reformuoti Lietuvos ūkio. Deja, šitokio įstatymo projektas net nėra numatytas. Siūlyčiau įtraukti. Tai būtų privatizacijos pagrindai visos Lietuvos ūkio mastu. Dar galėtų būti detalizuojama pagal atskiras ūkio šakas. Pavyzdžiui, žemės ūkio įmonių turto privatizacija turi tam tikrą specifiką, ir aš manyčiau, kad galėtų būti analogiškas savarankiškas įstatymas. Planuojamas Advokatūros įstatymas, Prokuratūros įstatymas jau priimtas, bus priimtas kitų teisinių institutų įstatymas. Tačiau neturėtų būti einama tokiu keliu, kokiu ėjo sovietinės valdžios struktūros. Siūlyčiau, kad būtų įtrauktas į planą ir pradėtas rengti bei priimtas bent iki Naujųjų metų pirmajam svarstymui ir juriskonsultūros, arba juridinės tarnybos Lietuvos ūkyje, įstatymo projektas.

Manyčiau, galima truputėlį palūkuriuoti su Sąžinės laisvės įstatymu, su Partijų įstatymu, Tautinių mažumų ir Farmacijos įstatymu, perkeliant kitus svarbius Lietuvos ūkio įstatymus į pirmą vietą.

Rugsėjo mėnesį įtrauktas į planą Agrarinės reformos įstatymo projektas. Pagal liepos 3 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimą Vyriausybei buvo paves­ta jį parengti, tačiau, mano turimais duomenimis, kol kas šito įstatymo projekto nėra, ir daromos tam tikros išvados, kad gal reikėtų atidėti, o gal iš viso jo nerengti ir pan. Taigi Vyriausybė šito įstatymo projekto dar neparen­gė, jo pateikto nėra, todėl siūlyčiau šio įstatymo projektą, jo pateikimą ir svarstymą perkelti į spalio mėnesį. Galbūt tai ir būtų logiška, kadangi agrari­nės reformos principų svarstymas inspiravo mūsų parlamentą ir Vyriausybę pradėti rengti ekonomikos reformą. Nutarimas numatė, kad Vyriausybė pateiktų pagrindinius reformos principus iki spalio 1 d. Taigi bendrame kontekste būtų galima geriau parengti visus ūkio reformos įstatymus.

Norėčiau dar pasiūlyti, kad vietoj Žemės įstatymo (arba kartu su juo) galbūt reikėtų rengti ir Žemės kodekso įstatymą. Jeigu rengiamas Sveikatos apsaugos įstatymas, kiti su socialinėm garantijom ir gyventojų darbo apsau­ga susiję įstatymai, manyčiau, kad būtina parengti ir priimti Veterinarijos įstatymą, nes pagrindiniai jos reikalavimai privalomi laikytis ne tik žemės ūkyje, bet ir kitose ūkio srityse.

Aš truputėlį kritiškai vertinčiau ir siūlyčiau pagalvoti apie Arbitražo pro­ceso įstatymą. Siūloma koncepcija, kad ūkiniai teismai, t.y. Arbitražas, turi įsilieti į pagrindinę Lietuvos teismų struktūrą. Todėl siūlyčiau prie Aukš­čiausiojo Teismo formuoti ūkinę kolegiją ir išspręsti problemą procesine tvarka.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, dabar bus paskelbta pertrauka, bet prieš tai aš noriu...

G.ŠERKŠNYS. Aleksandrai, galima replikuoti?

PIRMININKAS. Prašom deputatą G.Šerkšnį.

G.ŠERKŠNYS. Aš kaip tik norėjau tą repliką pasakyti prieš kalbant gerbiamajam E.Grakauskui, po deputato J.Tamulio kalbos, nes jis paminėjo mūsų komisijos darbą. Nors dar Reglamentas nepatvirtintas, bet ten aiškiai apibrėžta komisijos kompetencija, ir tai neįeina į komisijos kompetencijos sritį.

Dabar kitas dalykas. Yra strateginio planavimo grupė ir galbūt šita grupė galėtų tuo užsiimti. Praktiškai ta strateginio planavimo grupė (į ją įeina žmonės iš įvairių komisijų) rūpinosi, pavyzdžiui, ekonominės reformos klausimų spartinimu, svarstė krašto apsaugos principus ir t.t. Ta grupė galėtų organizuoti seminarus, nes čia ne vienos komisijos, o įvairių komisijų deputatų darbas. Tokiuose seminaruose mes kaip tik galėtume aptarti šituos principus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Tamuli, ar jūs negalėtumėte asmeniškai atsakyti deputatui G.Šerkšniui? Labai jums ačiū.

Gerbiamieji deputatai, užsiregistravo 97 Aukščiausiosios Tarybos depu­tatai. Tikrai žinau, kad bent vienas kol kas neužsiregistravo, vadinasi, 98. Todėl esu tikras, kad mes turime, tiesiog privalome susirinkti ir nuspręsti. Aš įsivaizduoju šitaip, kad šitame posėdyje, antrojoje dalyje, kur dar turi pasisakyti deputatai A.Rudys ir S.Kropas dėl pradėtos diskusijos, dėl darbo plano, diskusija turėtų baigtis nutarimu atiduoti komisijoms ir nustatymu laiko, kada preliminarus planas turėtų būti tvirtinamas. Paskui turėtume nutarti dėl tolesnio darbo plano. Mano įsitikinimu, jis turėtų būti toks. Čia jau buvo du panašūs pasiūlymai, kad pačiame pirmame posėdyje, kada mes susirinksime, turi būti svarstomos alternatyvos, kurios jums buvo pateiktos anksčiau, liepos mėnesį, dėl Reglamento ir taip pat konstitucinės pataisos, susijusios su Reglamentu. Ar Aukščiausioji Taryba nutars prieš tai rengti diskusiją, siūlytą deputato Č.Juršėno, aš nežinau, tačiau bet kuriuo atveju, man atrodo, ji neturėtų tęstis ilgiau kaip valandą. Tokiu būdu mes vieną dieną užimtume šitais reikalais. Paskui galėtume spręsti dėl darbo plano, nes reikės savaitės suderinti Reglamentui pagal priimtas darbo plano alternatyvas, galbūt pradėti formuoti komisijose, jeigu nutarsime komisijų for­mavimo būdą, spręsdami alternatyvas paskui. Tada priimtume Reglamentą, tvirtintume darbo planą ir pradėtume pagal jį dirbti. Aš įsivaizduoju tokią tvarką ir prašyčiau jūsų dėl to pasisakyti. Dabar kada turėtų būti artimiausias posėdis. Kol kas buvo vienas pasiūlymas - ateinantį antradienį. Žinau, kad bus kitas pasiūlymas - šį ketvirtadienį. Prašom dėl to diskutuoti. Pert­rauka iki 12.35 val.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas ir pasiruošti tęsti posėdį. Labai prašau visų, nors kvorumo ir nėra, neišeidinėti iš salės. Aš visą laiką turiu vilties, kad jis atsiras, ir mes galėsime nuspręsti dėl savo tolesnės darbo tvarkos.

O dabar posėdis tęsiamas. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji ... Norėjau pasakyti pirmininkai, bet gerbiamasis pirmininke...

PIRMININKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininkas deputatas Bronius Kuzmickas labai atsiprašė Aukščiausiosios Tarybos. Jis yra 308 kambaryje ir dirba su ekspertų grupe. Esant reikalui, jis tuoj pat čia ateis. Prašom tęsti.

A.Rudžio kalba

A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai. Mes šiandien su jumis atliekame nedi­delį eksperimentą, galima taip pasakyti. Mes eksperimentuojam būsimo biudžeto įstatymo tvirtinimą, kada kiekvienas, atsistojęs į šitą tribūną, tą mažą antklodę temps į savo pusę. Taip ir su šitais čia pateiktais įstatymų projektais: kiekvienam skauda savo, kiekvienas traukiam į savo pusę. Aš norėčiau pasakyti, kad vienintelis konstruktyvus sprendimas šituo klausimu galimas tuo atveju, jeigu mes Aukščiausiojoje Taryboje sutartume paskirti kokį nors sąlyginį arbitrą. Spręs, aišku, Aukščiausioji Taryba, bet kad kažkas kvalifikuotai, sistemingai, strategiškai apgalvotai pareikštų savo nuomonę apie visus šituos įstatymų projektus ir kitus norminius dokumentus, kuriuos mums reikės priimti. Manau, kad geriausiai šitą galėtų atlikti Valstybės atkūrimo komisija ir, kaip šiandien buvo replikuota, strateginio planavimo grupė.

Man atrodo, kiekviena komisija, svarstydama šitą pateiktą dokumentą, pasiims savo srities įstatymus ir surikiuos jų prioritetus. Bet sakykit, ką daryti Biudžeto komisijai? Esu įsitikinęs, jog kolegos mane palaikys, kad visa, kas čia parašyta, Biudžeto komisijai būtina priimti, nes priešingu atveju mes iš viso negalėsime kalbėti apie kokią nors rimtą ekonomikos pertvarką. Ir dar daugiau. Aš čia nematau dar vieno įstatymo projekto, kuris turėtų reglamentuoti netiesioginių mokesčių ėmimą. Kaip matot, aš irgi ateinu su tam tikrais savo reikalavimais.

Štai dėl to aš ir norėčiau dar kartą kreiptis į Valstybės atkūrimo komisijos narius. Matyt, kaip tik dabar yra tas momentas, kada jiems reikėtų ypač aktyviai padirbėti, ir kada mes grįšime prie šito klausimo, jie išreikštų moty­vuotą tvirtą nuomonę, kas svarbiau.

Norėčiau šiek tiek papolemizuoti su gerbiamuoju J.Prapiesčiu. Daugelis įstatymų yra rengimo stadijoje. Mes jiems turime rezervuoti vietą. Jeigu iki to laiko nebus parengtas konkretus įstatymo projektas, tai būsim dėkingi Teisinės sistemos komisijai, kuri visą laiką laikys kažką jau parengtą. Ir tada bus galima įtraukti į šitą tarpą.

Ir dabar dėl blokados fondo. Buvo toks paklausimas. Noriu paaiškinti, kad Prezidiumas patvirtino šito blokados fondo nuostatus. Aš tikiuosi, kad Prezidiumas pats, jeigu reikės, šituos nuostatus ir pakeis. Noriu painformuoti, kad numatyta fondą likviduoti paskirstant lėšas lygiomis dalimis invalidų draugijai ir vaikų fondui. Taip? Bet šitas variantas yra parengtas teisiškai tam, kad nebūtų galima jo likviduoti kitaip, kokiam nors kitam organui. Suprantat?

Dabar noriu informuoti, kad centriniame fonde (aš turiu žinias), neskaitant atskirų savivaldybių fondų, yra netoli 8 mln. rublių. Kreipiuosi į visus deputatus, kurie girdi šitą mano pasisakymą. Į Biudžeto komisiją ateina pasiūlymai, kaip jį panaudoti. Aš asmeniškai laikausi tokios politikos: kol mes su Tarybų Sąjunga galutinai "nesusirokavom", kol yra blokados bizūno pavojus, siūlyčiau neišleisti iš jo nė vieno rublio jokiems labdaringiems, jokiems kitokiems dalykams, nes, pagal šito fondo nuostatus, jeigu ne abso­liučiai vienintelis, tai pagrindinis uždavinys - sušelpti tuos žmones, kurie dėl blokados netenka pajamų. Ne todėl, sakysim, kad jis yra be kojos arba kad jis susirgo, bet tik dėl šitos priežasties.

Tai štai tiek, gal ir ne visai vietoj, norėčiau papildyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar žodis deputatui S.Kropui.

Norėčiau paprašyti gerbiamųjų deputatų, kurie mane girdi nebūdami salėje, ateiti čia, o tuos, kurie yra salėje, kad neišeitų nė vienas, prieš tai nepriėjęs prie posėdžio pirmininko kėdės. Labai jūsų prašau, nes mes turėsime spręsti.

Prašom deputatą S.Kropą.

S.Kropo kalba

S.KROPAS. Gerbiamieji kolegos deputatai. Čia svarstomu klausimu mes kiekvienas išsakom daugmaž savo nuomonę, ir turbūt išvada bus tik viena, kad perduosim svarstyti komisijai. Tačiau tam, kad priimtume geresnį sprendimą, mano supratimu, jau turėjome turėti šiokią tokią strategiją, principus, kuriais remiantis būtų galima šiandieną diskutuoti. Dokumentų sąrašas, aišku, sudarytas tik techniškai. Jame kai kurie dokumentai įrašyti du kartus, pavyzdžiui, dėl administracinio teritorinio suskirstymo tvarkos. Tur­būt per neapsižiūrėjimą. Ten pateikta ir savivaldybių, ir Vyriausybės. Yra dokumentų, kuriuos mes patys esam numatę priimti jau įvairiuose poįstatyminiuose aktuose ir kurie čia neatsispindi. Kas susiję su savivaldybių komisija, tai mes atradom tokius tris dokumentus, kuriuos būtina priimti iki kitų metų. Taip pat dar yra praleista dokumentų, kuriuos mes turėtume įtraukti. Savivaldybės kategoriškai reikalauja, ir mes patys žadėjome, kad vis dėlto ekonominės programos metmenų pagrindu svarstysim Vyriausybės progra­mą kadencijai. O iki šiol mes dar šito darbo neatlikom. Čia irgi labai didelis darbas. Matyt, mes turėtume jį atlikti.

Vis dėlto turbūt reikėtų numatyti principus, kaip atrinkti įstatymus, kurie čia surašyti, numatomi parengti ir gal jau parengti, bet nedegantys. Turbūt vienas iš svarbiausių principų - būtinumas ūkio reformai. Reikalingi doku­mentai, be kurių kitais metais negali pradėti funkcionuoti mūsų ūkiai. Tai čia yra tokių dokumentų, kurie daugiausia jau parengti, kurių yra pirmasis svarstymas, taip pat kurių pirmojo svarstymo nebuvo, bet kuriuos reikia priimti ir nuo kurių reikia pradėti. Reikėtų būtinai padaryti reviziją ir numatyti įtraukti į planą tuos dokumentus.

Kitas principas - įtraukti tuos įstatymus, kuriuos mes patys numatėme ir užsirašėme tam tikruose nutarimuose. Kad išlaikytume savo prestižą. Jeigu jau užsiplanavom, tai tuos dokumentus reikėtų priimti. Aišku, kad reikėtų atsižvelgti ir į įstatymų baigtumo laipsnį. Visos savivaldybės laukia keturių konkrečių įstatymų: valsčiaus, apskrities, miesto ir miesto-kurorto įstatymų. Tačiau šių dokumentų rengimo terminą Vyriausybė du kartus atidėjo. Dabartiniu metu mūsų komisijai siūloma šituos dokumentus atidėti kitai sesijai, kadangi grupės su šiais dokumentais dirba nelabai aktyviai, nėra jų parengusios. Todėl gali iškilti problema įtraukti kai kuriuos kitus būtinus svarstyti įstatymus. Konkreti problema: jeigu šitie įstatymai nebus priimti, tada turbūt reikės forsuoti šakinius įstatymus: švietimo, milicijos ir kitus, kuriuose reikėtų nustatyti savivaldybių funkcijas. Iškilo kontrolės problema savivaldybėse, kadangi buvo priimtas Savivaldos pagrindų įstatymas ir manoma, kad kontrolės sistema užsiims ir savivaldybių ūkiu. Šiuo metu Kontrolės departamentas pagal savo koncepciją atsisako užsiimti vietinių ūkių, savivaldybių ūkių kontrole ir siūlo, kad tai darytų pačios savivaldybės. Todėl reikia reglamentuojančio dokumento, padedančio savivaldybėms atlikti šias funkcijas. Ir tai ypač svarbu dabartiniu metu, kada Respublikoje stiprėja anarchija. Todėl reikėtų palikti dar ir rezervą neatidėliotiniems dalykams, kuriuos mes turėtume įtraukti.

Mes komisijose apsvarstysim. Bet, aišku, kiekviena komisija pareikš, kad jos įstatymai labai svarbūs. Todėl norėčiau ir tiesiog prašyčiau, kad šitas planas vis dėlto būtų svarstomas frakcijose ir frakcijos galėtų pareikšti savo nuomonę, kadangi frakcijose yra žmonių iš įvairių komisijų. Taip atsispindės tam tikros deputatų grupės strategija ir matymas tų sąlygų, kuriose mes turėtume būti baigiantis mūsų antrajai sesijai.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.

L.Šepečio kalba

L.ŠEPETYS. Gerbiamieji deputatai. Pirmąją darbo savaitę turbūt bus leista pasidžiaugti matant visus kolegas pailsėjusius, orius, energingus. Aš nenorėčiau polemizuoti dėl kokio nors vieno šiame sąraše pateikto klausimo, nes jie visi svarbūs. Bet labai pritarčiau deputato J.Tamulio minčiai, kad reikia vadovautis tam tikrais principais. Principais, kurie pažabotų svarbių problemų srautą ir mūsų energiją. Rugsėjo, o gal ir spalio mėnesį siūlyčiau suteikti prioritetą ekonomikai. Ekonomikai ir dar kartą ekonomikai. Ir nenoriu čia remtis rinkėjais, nes tai jau tokia visiems nusibodusi frazė. Iš tikrųjų, kur bebūni, visi kaltina, pyksta. Šį rytą einantį gatve mane užsipuolė du jaunuoliai: kodėl cigaretės tokios brangios? Kodėl jų nėra? Aš, sakau, nerūkau, patariu ir jums. Jie dar labiau užpyko. Na, bet aš esu čia, dar gyvas.

O jeigu rimtai, tai siūlau Aukščiausiojoje Taryboje apsvarstyti ar išklausyti ir paskui priimti turbūt ne įstatymą, o nutarimą apie rinkos stabilizavimo priemones. Nesu idealistas. Suprantu, kad vienu nutarimu mes čia daug nepadarysim, bet bent iš dalies pažabotume spekuliaciją. Ir tas mūsų teisinimasis, jog nėra sienų, nėra muitinių, vis dėlto nėra jau toks labai argumen­tuotas. Siūlau išklausyti turbūt ir Vyriausybę, ir atskirus ministrus, ir proku­rorą, ir miliciją - ir visus - kas bus daroma. Patikėkime, kad tušti prekystaliai virs politine problema, ir tuo pradės matuoti mūsų darbą. Nepasiteisinimas, kad nėra prekių. Galima išvardyti šimtus, ką Lietuvoje tikrai gamina. Mes kiekvienas nešiojam Utenos fabriko gaminius, kurių visiškai nėra krautuvėse ir pilna Gariūnuose.

Tai kokia išeitis? Aš neapeliuoju vien į teismines ir baudos priemones. Tai irgi nėra panacėja nuo visų bėdų. Reikia šį mechanizmą paleisti tvirčiau, nes dabar juk diegiamas teisinis nihilizmas. Kada vaikėzai visiškai atvirai spekuliuoja pramonės prekėmis, tai jie spjauna ant įstatymo; tada ir mes visi - į tą pačią spjaudyklę. Bet antra vertus, gal tikrai surinkim iš Gariūnų kokį šimtą pačių "geriausių" vyrų ir parduokim jiems dalį krautuvių. Gal vadinsim tada nebe spekuliacija, o komercija. Bet išjudinkim iš mirties taško ir ką nors darykime, nes kitaip, aš nenoriu kranksėti, bet su mumis pradės daryti. Sakys: parlamentas čia sėdi nuleidęs rankas ir nieko nedaro.

Taigi va, beveik baigiu savo kalbą. Dar kartą sakau, tai turėtų būti ne įstatymas, bet kompleksinis nutarimas. Kadangi netransliuojama, tai labai gerai. Tarp mūsų kalbant, svarstydami ir iš esmės ką nors išspręsime, ir savo imidžu pasirūpinsime. Bent parodysime, kad suprantame ir jaučiame skau­džias vietas. Ir šitą klausimą svarstykime viešai. Būtinai viešai.

Na, ir dar ko siūlau nesvarstyti, kadangi mūsų darbotvarkė ne guminė. Aš irgi siūlyčiau visų klausimų, susijusių su ginklais, rugsėjo mėnesį nesvarstyti. Taip pat būtų galima atidėti ir Sąžinės laisvės įstatymą, nes, man regis, dabar iš esmės visi laisvi. Ir tegu man atleidžia Gamtos apsaugos komisija, gal galima vėliau svarstyti Gamtos apsaugos įstatymą. Taigi agituoju už tokį priemonių.... Tas žodis "priemonė", atsiprašau, skamba stagnatoriškai, gal vadinkim kitaip, už programą stabilizuoti rinkai. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas V.Puplauskas. Gerbiamieji deputatai, liko vienas kalbėtojas, paskui balsuosime. Juk buvau prašęs neišeiti.

V.Puplausko kalba

V.PUPLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš visiškai pritardamas prieš mane kalbėjusiam deputatui gerbiamajam L.Šepečiui, norėčiau truputėlį labiau akcentuoti ekonomikos stabilizavimo klausimą. Tai kalnas, prie kurio prieiname ir, kadangi į jį sunku įlipti, vis apeiname ir vis atidedam tolesniam laikotarpiui. O atidėti toliau nebegalime. Tikrai nebegalime, ka­dangi Sąjūdis dėl to praranda autoritetą. Prarasime ir mes autoritetą. Mes tiesiog neturim moralinės teisės svarstyti kitų įstatymų, kol neužgesinam gaisro židinio. Mūsų Lietuva dabar gyvena lyg su perpjautomis venomis. Reikalinga skubiausiai greitoji pagalba, kad sustabdytų šitą tautos ekonominio potencialo ištekėjimą. Mūsų Lietuva mažytė, Tarybų Sąjunga maždaug šimtą kartų didesnė. Taigi mūsų ekonomiką galima palyginti su kibiru van­dens tarp cukraus maišų: tas vanduo pereina į cukrų. Taip mus "ištraukia" aplink esanti skurdi ekonomika.

Bet jokiu būdu nesutinku, kad reikia rankas arba pakelti (pasiduoti), arba nuleisti ir pasakyti, kad nieko negalime padaryti. Jeigu tuoj po nepriklausomybės paskelbimo mūsų Vyriausybė ir mes būtume neatstoję nuo jos tol, kol nebūtume užsukę čiaupų, per kur "išbėga" mūsų ekonomika, tai tikrai rezultatas būtų buvęs visai kitas, ir žmonės mus suprastų, kitaip apie mus kalbėtų. Kas trukdė, pavyzdžiui, perregistruoti ir peratestuoti kooperatyvus? Niekas netrukdė. O per čia tikriausiai iškeliauja gal ketvirtadalis, o gal ir daugiau mūsų gėrybių. Kas trukdė, prieš pradedant šitaip išreguliuoti kainas, tai komercines, tai sutartines, tai dar kitokias, iš karto gyventojams pasakyti: va, kainos kyla, bet algos, pensijos ir pašalpos irgi kyla atitinkamu masteliu, atsižvelgiant į gyvenimo minimumą? O dabar praėjo pusė metų, kainos šokinėja, atlyginimai, pensijos - liko vietoje.

Vidaus reikalų ministras kalbėjo, kad teisėtvarkai užtikrinti yra pristatytas svarstyti įstatymas. Reikėtų iš tikrųjų skubiau su juo susipažinti ir, jeigu jis geras, priimti. O dabar žinote, kaip žmonės kalba: senus įstatymus panaikinote, naujų mums neduodate, tyčia padarėte netvarką. Štai šitokios kalbos sklinda, ir mes neturime pagrindo pasakyti, kad yra kitaip.

Taip pat greičiau reikėtų įstatymo, sugriežtinančio atsakomybę už naminės degtinės gamybą. Liaudies vartojimų prekių gamyba kol kas nėra stimuliuojama. Visas pridėtinis pelnas, ką gauna prekybininkai dėl kainų pakėlimo, kol kas tokiu pačiu masteliu nepereina gamybininkams, kad stimuliuotų taip trūkstamą prekių gamybą.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų neturim moralinės teisės svarstyti kitų įstatymų, kol neapsvarstysim prieš mane kalbėjusių ir mano paminėtų įstatymų. Tiesiog sarmata žmonėms pažvelgti į akis, grįžus į savo rinkiminę apygardą. Praėjo tam tikras laikas, o negalime pasakyti, ką konk­rečiai padarėme.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius. Prašom pasiruošti deputatą J.Šimėną, ir daugiau užsirašiusių, rodos, nėra.

Gerbiamieji deputatai, prašom neišeiti. Salėje šiuo metu - 85 deputatai. Tikiuosi: kad bus daugiau, ir mes galėsime nuspręsti.

Prašom kalbėti.

G.Vagnoriaus kalba

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai! Tikriausiai sunku būtų nesutikti su tais deputatais, kurie teigia, kad ekonomikai mes šiame etape turime skirti ypač daug dėmesio. Ir tai nereiškia, kad tą dėmesį turime skirti tik priimdami įstatymus arba svarstydami priimtus ar būsimus įstatymus. Įstatymai susiję su ekonomikos reforma. Ta reforma užtruks ne vieną mėnesį, galbūt pusmetį ar metus. O gyventi reikia jau šiandien. Ir reikia galvoti, kaip gyvensime žiemą ir pavasarį. Dėl to aš visų pirma siūlyčiau į darbų planą įtraukti - nežinau, kaip ją pavadinti, "Vyriausybės valanda" netinka - gal padėties ūkyje analizę.

Aš jau siūliau ir dar kartą kartoju, kiekvieno plenarinio posėdžio pradžio­je išklausyti nors vienos žinybos atstovo informaciją: kas veikiama, kas nu­veikta ir kas trukdo, kokios jiems paramos reikia ir t.t. Tai nėra kokios nors politinės problemos. Čia paprastos gyvenimiškos problemos. Ir jeigu mes neskirsime šito dėmesio, situacija tikrai po keleto mėnesių bus visiškai ne­valdoma. Šiandien per tą pusmetį (radijas netransliuoja, kalbu taip, kaip įsivaizduoju), taigi per tą pusmetį ir mūsų ekonomika nuvaryta prie ribos. Gal kas mano, kad taip galima tęsti ir toliau, tačiau aš esu įsitikinęs, kad galime pratempti mėnesį kitą, bet po šito tai neberasite nė vieno žmogaus, kuris norėtų būti Vyriausybėje, net ir nekalbant, kad kas nors iš jūsų drįs kelti klausimą dėl atsistatydinimo. Juk nieko nedaroma. Viskas paleista. Nežinau, ar sąmoningai, kai kas gal nesąmoningai. Bet jeigu mes tam neskir­sime dėmesio, tai šita ekonominė problema peraugs į politinę problemą, ir tie, kurie siekia per tą ekonominę problemą išspręsti ir politines problemas, savo pasieks. Todėl dar kartą prašau jus pritarti mano minčiai - prieš kiek­vieną posėdį svarstyti bent vieną žinybą.

Ir dar viena. Vyriausybė pateikia nutarimą dėl pirmaeilių priemonių. Tai šis nutarimas buvo svarstytas, ten yra keletas gerų minčių, tačiau pagrindinis trūkumas tas, kad nutarimais neįmanoma nieko padaryti. Yra ten keletas net ir tokių paprastų apribojimų dėl atsiskaitymų formų. Jeigu ir būtų priim­tas toks nutarimas dėl atsiskaitymų formų, jis visų pirma pažeistų galiojančius įstatymus. Nežinau tos pagrindinės priežasties, kodėl ten nepaliesti esminiai dalykai, ekonominiai pagrindai, kurie dabar būtini ir kuriuos galima priimti be jokios žalos pačiai ekonominei reformai. Galbūt jie negali priimti radikalesnių žingsnių dėl to, kad juos riboja įstatymai. Nesigilindamas į tas aplinkybes, aš tiesiog siūlau pagrindinį dėmesį skirti ne Vyriausybės nutarimui, o laikinajam neatidėliotinų priemonių įstatymui, kurį mes rengiam ir už dienos kitos būtume pajėgūs svarstyti.

Ir keletą žodžių dėl darbų sąrašo. Aš pritariu deputato L.Šepečio minčiai, tik nevisiškai sutinku su visais jo siūlymais dėl kiekvieno konkretaus įstaty­mo projekto. Tikrai mums reikėtų akcentuoti tik tuos pagrindinius įstatymus. Daugelį įstatymų be jokio pavojaus ir nuostolių galima atidėti gruo­džio mėnesiui, o kai kuriuos ir sausiui bei vėlesniam laikui. Aš visų pirma kalbu apie ekonominius įstatymus (apie politinius ir kitokius nenorėčiau išsiplėsti), vadinamuosius šakinius ekonominius įstatymus. Mes juos galime perkelti bet kuriam vėlesniam laikotarpiui. Taip pat manau, kad gruodžio mėnesį galėtume svarstyti ir Pensijų, ir Valstybinės statistikos, ir Žemės mokesčio įstatymus, ir daug kitų. Aš tas pastabas perduosiu gerbiamajam sekretoriui. Taip pat be jokio pavojaus galim atsisakyti ir Individualios įmonės įstatymo projekto, juo labiau kad Įmonių įstatymas reguliuoja santykius tarp įmonės narių. Tai jeigu asmeninėje įmonėje - vienas narys, atrodo, aišku, kad tarp vieno asmens negali būti jokių santykių. Šitą siūlyčiau išbraukti. Vietoj jo reikėtų įrašyti Civilinio kodekso pakeitimus ir papildymus, kuriuos pateikė Vyriausybė, tik jie kažkur labai toli nukelti...

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir deputatas J.Šimėnas. Prašom.

J.Šimėno kalba

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai. Aš turėjau sąraše pasižymėjęs, ką reikėtų svarstyti pirmiausia, ką atidėti, tačiau matau, kad nėra prasmės dabar apie tai kalbėti. Juo labiau kad tas sąrašas bus grąžinamas į komisijas, ir mes galėsime tai padaryti. Norėčiau pasakyti keletą minčių, kurios kilo klausantis deputatų pasisakymų. Prioritetai skiriami ekonomikai ir socialinėms garantijoms. Aš suprantu, kad tai dabar svarbiausia, tačiau nenoriu sutikti su gerbiamojo L.Šepečio pasakymu, kad mes turėtume priimti nuta­rimą šitoms problemoms išspręsti. Mano supratimu, tai yra Vyriausybės prerogatyva, ir mes neturėtume dabar galvoti, kaip sumontuoti tokį nutarimą, neišklausę Vyriausybės iniciatyvos. Nemanyčiau, kad mums reikėtų klausyti Vyriausybės informacijų. Mes jų prisiklausę jau pakankamai, tačiau iš to jokių išvadų nedaroma. Vyriausybės pateikiama informacija turėtų būti pasiūloma su atitinkamomis priemonėmis, ir mes turime nuspręsti, priimame tas priemones ar nepriimame.

Vis dėlto šį kartą norėčiau pasiremti rinkėjų nuomone (ir savo taip pat), kad prašoma pareikalauti iš Vyriausybės programos. Neturime, nesvarstėme Vyriausybės programos. Aš suprantu, kad Vyriausybės programoje turėtų atsispindėti ir tai, apie ką šiandien mes visi kalbame. Nematau šitoje srityje iniciatyvos. Kai kas sako (ir ta pati Vyriausybė), kad mes trukdome jai dirbti. O kas trukdė parodyti iniciatyvą dėl moratoriumo? Buvo būtinybė, ir parodė Vyriausybė tą iniciatyvą, ir mes svarstėme, ir priėmėme, ir netrukdėme Vy­riausybei įgyvendinti to, ką ji norėjo.

Aš norėčiau, gerbiamieji deputatai, dar pakomentuoti porą faktų, kaip šiuo metu ignoruojami veikiantys įstatymai. Jeigu taip tęsis toliau, mes galime tų įstatymų po dešimt per dieną priimti, tačiau jie nebus vykdomi.

Vienas iš tokių įstatymų - dėl žemės suteikimo valstiečio ūkiui. Aš jau vieną kartą kalbėjau iš šitos tribūnos, kaip yra Klaipėdos rajone, kai vienam valstiečiui trečią kartą nesuteikiama žemė valstiečio ūkiui įsteigti. Ir štai ką kalba rajono savivaldybės tarybos prezidiumas: "Jeigu mūsų prezidiumas sutiktų, žemės skyrimo Jasiuliui klausimą svarstytų Respublikos Aukščiau­siosios Tarybos Prezidiumas." Ir toks laiškas persiųstas į Respublikos Aukš­čiausiosios Tarybos Prezidiumą, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas skirtų ūkininkui žemę! Man atrodo, kad kiekvienas turime dirbti savo darbą. Šitokį darbą turėtų atlikti savivaldybės. Aš komentuoju faktą, kaip negerbia­mi ir nevykdomi galiojantys įstatymai.

Toliau. Grupė deputatų pateikėme Vyriausybei paklausimą dėl privilegi­jų panaikinimo buvusiems valstybės vadovams, vykdomųjų komitetų ir visų kitų organų darbuotojams. Gavome štai kokį atsakymą: ryšium su tuo, kad didelė aparato darbuotojų dalis pasibaigus įgaliojimams nebeturi kur dirbti, atleisti iš darbo, nustatyta, kad suteikiamos kai kurios socialinės garantijos atleistiems darbuotojams.

Deja, niekas nesuteikia tokių garantijų kitiems darbuotojams, atleistiems iš darbo. Čia surašyta viskas, aš nebenorėčiau gaišinti jūsų brangaus laiko. Parašyta, kad tos garantijos paliekamos. Seni atlyginimai, kurie buvo patvir­tinti buvusios Vyriausybės. Kaip žinote, 1989 m. visų vykdomųjų komitetų darbuotojų atlyginimai pakelti apie 30%, kai kur net ir daugiau. Ir štai jie, perėję netgi į eilinės sekretorės pareigas rajone, gauna buvusio vykdomojo komiteto pirmininko atlyginimą - 450 rublių ir pan. Mūsų Vyriausybė duoda atsakymą į deputatų paklausimą, kad paliekamas senos Vyriausybės sprendimas. Nematau skirtumo tarp senos ir naujos Vyriausybės.

Tai kokius mes dabar turėtume priimti naujus įstatymus. Vis dėlto turėtu­me išklausyti Vyriausybės programą, kas numatoma, ir tik tada galėtume priimti įstatymų kompleksą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai. Dar prašė žodžio Banko valdybos pirmininkas deputatas V.Baldišis. Matau, deputatas P.Poškus nori žodžio replikai, taip? Tai prašom palaukti eilės, ir tada aš jums suteiksiu žodį.

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos deputatai!

PIRMININKAS. Truputėlį atsiprašau, man rodos, šiuo metu salėje yra kvorumas, balsų...

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Lygiai 94.

PIRMININKAS. Todėl prašau neišeiti nė vieno, mes tuojau galėsime bal­suoti.

Prašom.

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos! Puikiai suprasdamas, kiek daug ir sudėtingų klausimų turi būti svarstoma Aukščiausiojoje Taryboje, vis dėlto norėčiau prašyti jūsų, kad rugsėjo mėnesį atsirastų galimybė dar apsvarstyti ir priimti du nedidelius nutarimus, kurie susiję su Lietuvos banko veikla ir Lietuvos bankų sistemos reorganizacija. Tai būtų vienas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl Lietuvos valstybinio banko teisinio statuso". Šitas klausimas gana svarbus ir neatidėliotinas. Ir kitas nedidelis nutarimėlis ­"Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo". Apie porą būtinų Lietuvos banko įstatymo pakeitimų mes vakar jau girdėjome, ne vienas deputatas kalbėjo. Be to, ir mūsų ką tik priimtas Lietuvos banko statutas jau suponuoja tam tikrą Lietuvos banko įstatymo pakeitimą, kadangi pirmininko pavaduotojus, Revizijos skyriaus viršininkus tvirtina Aukščiausioji Taryba, o ne Aukščiau­siosios Tarybos Prezidiumas, kaip buvo numatyta anksčiau. Šitie nutarimai daug laiko neužima, mes parengtume visą medžiagą. Prašyčiau, kad gerbia­mieji kolegos paremtų, ir rugsėjo mėnesį mes juos galėtume apsvarstyti ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatą P.Poškų prašom replikuoti.

P.POŠKUS. Deputatas L.Šepetys kaip sensaciją čia pateikė faktą, kad Gariūnų turguje parduodamos cigaretės. Aš norėčiau pateikti tokią tragišką sensaciją, kad net ir pieno mišiniai vaikams parduodami tik Gariūnų turgu­je. Iš bazių jie pakliūva pas tam tikrus asmenis, ir parduotuvėse motinos negauna pirkti tų mišinių. Tai čia jau labai rimtas signalas. Prašyčiau į tai atsižvelgti. Turiu konkrečių faktų. Čia gal ne visai į temą.

Dėl šito svarstomo klausimo. Kai kurie deputatai minėjo, kad pirmoje sesijoje priėmėm vos ne 100 įstatymų, bet kaip jie vykdomi, niekas apie tai nekalba. Pažiūrėkim į šitą paskutinį mūsų priimtą įstatymą dėl trijų hektarų. Nuo rugsėjo 1 d. jis turėjo jau įsigalioti. Kaip vykdoma, ar nereikėtų arti­miausiu metu išklausyti Žemės ūkio ministerijos atstovus? Iš tikrųjų šitam praktiškai niekas nesiruošia. Jeigu nenorim besėdėdami parlamente patys susikompromituoti, reikėtų pakontroliuoti priimtus įstatymus. Aišku, čia vykdomosios valdžios reikalas, bet mes neturim likti nuošaly. Aš siūlyčiau sustiprinti šitą kontrolę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Įvyko Aukščiausiosios Tarybos rudens sesijai numatomų darbų plano projekto pirmasis svarstymas. Siūlo­ma jį perduoti svarstyti komisijoms.

Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio, mes dabar dirbame bendrą darbą, o ne atskirose grupėse. Siūlau pavesti strateginio planavimo grupei, kuri yra mūsų sudaryta, kartu su komisijų pirmininkais apibendrinti komisijų išvadas ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti darbų planą. Dėl datos kol kas pasiūlymo neturiu. Manau, kad tai galėtume aptarti atskirai.

Ar kas nors turi kitokių pasiūlymų dėl tokio protokolinio nutarimo? Deputatas L.Sabutis. Aš dėl datos dar nesiūliau.

L.SABUTIS. Čia labai svarbu, kurią dieną pateikti. Jeigu vis dėlto sutarsi­me tą parengtą programėlę pradėti iš esmės svarstyti antradienį, būtų gerai, kad pirmadienį ta strateginė komisija ir Prezidiumas galėtume kartu peržiū­rėti dar kartą. Tada pateikti parlamentui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Aš siūlau balsuoti kol kas be datos, o toliau svarstytume dėl tolesnės darbo tvarkos ir nustatytume datą, kada ji turi rinktis, jeigu jūs sutiktumėte.

L.SABUTIS. Jeigu strateginė planavimo komisija, aš nepamenu, kas tos komisijos pirmininkas... G.Šerkšnys? Tai visas tas krūvis tektų jam. Žodžiu, jeigu jis sutinka, tai būtų padarytas didelis darbas. O šiaip komisijų pirmininkams vis dėlto reikėtų rytoj, jeigu nebus posėdžio, 15 val. susitikti su ta komisija ir padirbėti.

Nutarimo “Dėl LRAT antrosios sesijos darbo plano projekto”priėmimas

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys negali pareikšti nepasitenkinimo ir atsistatydinimo, nes jo dabar nėra salėje. Todėl jeigu nėra kitokių pasiūlymų, prašau balsuoti dėl protokolinio nutarimo perduoti svarstyti darbų sąrašą komisijoms ir pavesti komisijų išvadas apibendrinti ir pateikti aptartą projektą Aukščiausiajai Tarybai ir strateginio planavimo grupei. Kas už šį nutarimą, prašau pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 81.

PIRMININKAS. Kas prieš? Turbūt nėra, nes balsavimo grupė nieko nesa­ko. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip nėra.

Diskusijos dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės

Gerbiamieji deputatai, dėl artimiausios mūsų darbo tvarkos. Buvo siūloma (kitokių pasiūlymų, rodos, negirdėjome), kad ketvirtadienį, penktadienį ir pirmadienį, šiandien po pietų taip pat, dirbtume komisijose, nes komisijos turi apsvarstyti ir darbų planą, ir savo rengiamų įstatymų projektus. Ir plena­rinį posėdį rengti antradienį nuo 10 val. Ar yra prieštaravimų?

Nutarimas priimtas.

Dėl antradienio darbotvarkės. Aš siūlau antradienį svarstyti Aukščiausiosios Tarybos reglamento alternatyvas, kurios buvo pateiktos jums anksčiau. Kiek žinau, kai kuriose deputatų grupėse tai jau sutarta. Taip pat apsvarstyti ir, jeigu sėkmingai šitas svarstymas vyks, priimti Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisas, kurios siejasi su tuo Reglamentu, kurios buvo taip pat išdalytos ir kurios buvo apsvarstytos ir joms pritarta Valstybės atkūrimo komisijoje. Tai mano pasiūlymas. Deputato Č.Juršėno pasiūlymas - skirti dalį laiko taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos pirmosios sesijos darbo rezultatyvumui aptarti. Matyt, prieš pat svarstant šitą.

Ar kas nors remia deputato Č.Juršėno pasiūlymą? Prašom tada balsuoti. Prašom deputatą J.Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Jeigu svarstysime Aukščiausiosios Tarybos darbą, manyčiau, reikėtų išklausyti ir Vyriausybės programą. Tai ir siūliau savo pasisakyme.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Tai visos dienos darbotvarkė?

PIRMININKAS. Manau, kad mums tikrai reikės visos dienos šitiems dalykams išspręsti. Aš nelabai įsivaizduoju, ar galėtume mes dar ką nors suspėti. Galbūt būtų galima numatyti rezervinius klausimus, jeigu spėtume.

G.VAGNORIUS. Aš buvau pateikęs siūlymą (ir dar kažkas siūlė) apsvars­tyti laikinas priemones rinkai stabilizuoti.

PIRMININKAS. Ar jos jau bus parengtos antradieniui?

G.VAGNORIUS. Taip, bus parengtos. Manau, kad galėtume svarstyti kartu su Vyriausybės siūlymais. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimus reikėtų priimti Aukščiausiojoje Taryboje.

PIRMININKAS. Tokio pasiūlymo priėmimas nužudytų pasiūlymą svarstyti Reglamentą ir judėti su juo į priekį. Tačiau aš jo neatmetu, siūlysiu balsuoti.

Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos. Reglamento svarstymas priebrėkš­mais nėra rezultatyvus. Todėl aš siūlyčiau antradienį svarstyti kitus klausi­mus, o paskui imtis Reglamento ir nepaleisti jo iki neužbaigsime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Ilgūnai, aš nežinau, ar jūs dalyva­vote Centro frakcijos pasitarime, tačiau...

S.G.ILGŪNAS. Dalyvavau.

PIRMININKAS. Tada man nesuprantama jūsų pozicija, nes mes, rodos, sutarėme šitaip. Be to, yra visiškai aišku, kad po to, kai bus nuspręsta dėl alternatyvų, rengėjų grupei reikės mažiausia savaitės laiko tam, kad ji pasirengtų Reglamentą priimti pagal straipsnius. Todėl jūsų pasiūlymas visiškai neįgyvendinamas. Bet jeigu jūs to reikalaujate, aš už jį taip pat siūlysiu balsuoti. Ar jūs reikalaujat balsuoti už jūsų pasiūlymą?

S.G.ILGŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar dar bus kokių nors pasiūlymų dėl antradienio darbotvarkės?

Deputatas L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Akivaizdu, kad mes esam pasirengę svarstyti Reglamentą antradienį. Specialiai nereikėtų dar kartą svarstyti ir nagrinėti savo pačių darbo, kaip čia buvo pasiūlyta. Priimant Reglamentą visi tie dalykai išryškės, matysim, kokios spragos ir ką reikia taisyti. Tai aš sakyčiau, kad antradienį pradėkim svarstyti Reglamentą ir Prezidiumo nario deputato G.Vagnoriaus pasiūlymą. Išties toks susitarimas su Vyriausybe ir Prezidiumu šį pirmadienį buvo, jog reikia pradėti svarstyti. Jie turi pateikti tas laikinąsias priemones. Ir jeigu tai yra parengta, šitų dviejų dalykų mums pakaktų. O toliau dirbsim, būsim ir spręsim, kokius klausimus svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš esu pažadėjęs keliuose susitikimuose savo rinkėjams ir taip pat spaudai gulti kryžium už tai, kad Aukš­čiausioji Taryba pradėtų savo sesiją nuo Reglamento svarstymo ir priėmimo. Todėl šitaip aš dabar ir darysiu. Ir kadangi pasiūlymas buvo iškeltas pirmas, prašysiu balsuoti, kas už tai, kad Aukščiausiosios Tarybos reglamento svars­tymui, o konkrečiai - jo alternatyvų, taip pat konstitucinių pataisų, susijusių su Reglamentu, svarstymui antradienį būtų atiduotas prioritetas? Tai yra alternatyviniai pasiūlymai dėl Reglamento. Antrasis pasiūlymas buvo tų nepaprastųjų priemonių įstatymo svarstymas.

Gerbiamieji deputatai, kol kas aš siūlau balsuoti dėl prioriteto, o ne dėl kurio nors įtraukimo ar neįtraukimo į darbotvarkę, t.y. kurį svarstyti pirma.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs taip keliat klausimą, mano pasiūlymas nėra alternatyva. Jis yra antras po šito prioritetinio klausimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu taip, tada alternatyvos ne­būtų, ir prioritetas atiduodamas Reglamentui. Taip? Sutinkat? Papildomas klausimas - nepaprastųjų priemonių svarstymas. Po šito. Tikiuosi, kad bus trumpas. Aš bijau, kad gali būti netrumpas.

Gerbiamieji deputatai, nustatyti du klausimai antradienio darbotvarkei ­Reglamento alternatyvų svarstymas bei konstitucinių pataisų priėmimas ir nepaprastųjų priemonių, kurias pateiks Vyriausybė, pirmasis svarstymas. Po to dėl ketvirtadienio darbotvarkės mes jau galėsime orientuotis tiksliau. Tačiau aš galiu jums garantuoti, kad Reglamentą ketvirtadienį svarstyti pagal straipsnius dar bus neįmanoma, nes paskui reikės suderinti visą tekstą. Ketvirtadienį darbotvarkę turėtų numatyti Prezidiumas, pasiūlyti komisijos ir t.t. Visai realu, kad ketvirtadienį galime svarstyti rudens sesijos darbo planą.

Prašom tada balsuoti dėl antradienio darbotvarkės. Kas už? Pirmas klausimas - Reglamentas ir konstitucinės pataisos, antras - nepaprastųjų prie­monių įstatymo svarstymas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 74.

PIRMININKAS. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.4.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas.

Dabar mes turime nustatyti datą, kada strateginio planavimo grupė turi rengti savo posėdį, kuriame turi suderinti komisijų nuomones ir pateikti savo išvadas Aukščiausiajai Tarybai. Ar tinkama data būtų trečiadienis, kitą savaitę?

Prašom, gerbiamasis Sabuti, pateikti siūlymą.

L.SABUTIS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Jūs turite galvoje komisijų pirmininkų?

L.SABUTIS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis pasiūlė daryti pirmą susitikimą rytoj, bet turbūt kalbama apie tai, kada turi būti galutinai parengtas tas dalykas. Matyt, Aukščiausioji Taryba turėtų pavesti tą darbą padaryti iki ketvirtadienio, ar ne? Iki ketvirtadienio. Jeigu niekas neprieštarauja, laiky­sim šitą datą patvirtinta.

Gerbiamieji deputatai, jums yra išdalytas deputato V.Žiemelio parengtas projektas šituo klausimu.

Prašom deputatą J.Tamulį.

J.TAMULIS. Aš tiesiog noriu priminti, kad pateikiau dar porą pasiūlymų, t.y. pavesti Teisinei komisijai išnagrinėti situaciją dėl Prezidiumo nutarimo ryšium su "Dvidešimt kapeikų" ir pateikti išvadas Aukščiausiajai Tarybai. Ir antra, pavesti Prezidiumui parengti darbo su slapta informacija ir dokumentais tvarką, kad deputatai galėtų susipažinti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Nesiūliau, bet galiu pasakyti, palikim Teisinę sistemą dabar dirbti prie tų įstatymų, kurie reikalingiausi. Mes turim rimtesnių darbų negu "Dvidešimt kapeikų".

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Deputato J.Tamulio pasiūlymas buvo pavesti Aukščiausiosios Tarybos Teisinės sistemos komisijai išanalizuoti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutari­mo teisinę...

A.V.PATACKAS. Aš prašiau pasisakymo...

PIRMININKAS. Aš visiškai jums nedraudžiu pasisakyti. Aš formuluoju problemą, gerbiamasis deputate Patackai. Prašau...

A.V.PATACKAS. Mano pasisakymas gali paveikti balsavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Patackai, nuoširdžiai jūsų prašau nepertraukti posėdžio pirmininko ir kalbėti tada, kai jums bus suteiktas žodis.

Formuluoju problemą. Deputato J.Tamulio pasiūlymas pavesti Teisinės sistemos komisijai išnagrinėti Prezidiumo nutarimo dėl "Dvidešimt kapei­kų" teisėtumą. Prašau pasisakyti. Pirmas prie mikrofono priėjo deputatas E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad šitas klausimas yra ne dėl "Dvidešimt kapeikų", o principinis. Tai dėl Prezidiumo kompetencijos, ir visiškai nes­varbu, ar tai 20, ar 40 kapeikų. Todėl manau, kad išvada turėtų būtinai būti. Aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Bičkauskai, jeigu jūs turite galvoje mano formuluotę, tai aš tiesiog kitaip negaliu suformuluoti nutarimo pavadinimo. Prašom deputatą A.Patacką.

A.V.PATACKAS. Kadangi deputatas J.Tamulis pats jau yra nusprendęs, kad tas nutarimas blogas, tai nereikia ir tos Teisinės komisijos - jis ją atstoja.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom nereplikuoti ten, kur vi­siškai neverta to daryti.

Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau, kad gerbiamieji deputatai atkreiptų dėme­sį į tai, ką aš anksčiau sakiau, kad problema yra ne dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo, o problema, kad tos vyriausybinės įstaigos, kurios turi atlikti savo darbą, to darbo neatlieka. Manau, tada klausimą galim formuluoti kitaip. Bus atitinkamas paklausimas, ir tada mes sužino­sim, kodėl Vidaus reikalų ministerijos Spaudos kontrolės valdyba neatlieka savo tiesioginio darbo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jau būtų galima balsuoti? Kas už tai, kad deputato J.Tamulio pasiūlymu Teisinės sistemos komisijos... Gerbiamieji deputatai, yra dvi aiškios nuomonės, ar mes dar ką nors naujo... Prašom deputatą Z.Juknevičių.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš siūlyčiau formuluoti truputį kitaip. Jeigu yra norin­čių, kad Aukščiausioji Taryba svarstytų šitą klausimą (Aukščiausioji Taryba turi teisę pasisakyti dėl kiekvieno Prezidiumo įsako), tai svarstykim, ar įt­raukti tą klausimą į darbotvarkę, ar ne, o dabar pavesti spręsti vienai ar kitai komisijai. Komisija vis dėlto yra komisija, tai ne Konstitucinis teismas. Todėl toks J.Tamulio formulavimas nėra visiškai geras. Jeigu jis nori šitą klausimą svarstyti, tai taip reikia kelti: ar jį svarstyti, ar ne.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, siūloma nutraukti diskusijas. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų nutrauktas...

J.TAMULIS. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad čia ne diskusijos, o pasisakymai dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad nė viename parlamentinės teisės vadovėlyje jūs nerasite tokios formuluotės "dėl balsavimo motyvų". Tai yra diskusijos.

Gerbiamieji deputatai, J.Tamuliui, kaip iniciatyvos autoriui, baigiamasis žodis prieš balsuojant bus suteiktas.

Gerbiamieji deputatai, buvo pasiūlymas nutraukti diskusijas. Prašom balsuoti, kas už tai.

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau man atleisti, tačiau aš stengsiuos elgtis taip, kad būtų be priekaištų. Jeigu jūs balsuosit prieš disku­sijų nutraukimą, be jokios abejonės, visiems deputatams, kurie norės pasisakyti, žodis bus suteiktas. Taigi buvo pasiūlymas diskusijas nutraukti, prašom už jį balsuoti.

Kas už pasiūlymą nutraukti diskusijas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 55.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas.

Paprastai reikalaujama, kad diskusijas būtų galima nutraukti tik tada, kada už nutraukimą balsuoja bent dvigubai daugiau negu prieš. Dabar ­penkiskart daugiau negu prieš.

Žodis deputatui J.Tamuliui, paskui balsuosim.

Diskusijos dėl deputato J.Tamulio pasiūlymo pavesti LR AT Prezidiumui nustatyti deputatų susipažinimo su neskelbtais ir kitokio pobūdžio neviešais dokumentais tvarką, bei pasiūlymo priėmimas

 

J.TAMULIS. Visų pirma aš berods nepasakiau, kad šis nutarimas yra blogas ar neteisėtas. Ir klausimas nėra dėl "Dvidešimt kapeikų", kaip teisin­gai pastebėjo deputatas E.Bičkauskas. Tiesiog pakankamai triukšmo yra kelta dėl šito Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo. Prezidiumas yra Aukščiausiosios Tarybos organas, ir Aukščiausioji Taryba šioje istorijoje tiesiog privalo padėti tašką. Jeigu nutarimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymus, reikia vyriškai pripažinti savo klaidą ir šitą nutarimą atšaukti. Jeigu vis dėlto įstatymų buvo laikomasi, reikia tai pažymėti, atitinkamai pareikšti ir taip pat baigti šitą istoriją. Konstitucinio teismo ar panašių organų mes neturime, ir, manau, Teisinės komisijos kompetencija yra padaryti tą galutinį sprendimą.

PIRMININKAS. Prašau balsuoti, gerbiamieji deputatai, kas už deputato J.Tamulio pasiūlymą pavesti Teisinės sistemos komisijai išnagrinėti Prezi­diumo nutarimą dėl laikraščio "Dvidešimt kapeikų" teisėtumo. Prašom pa-kelti mandatus, kas už.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 18.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 24.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputato J.Tamulio pasiūlymas negavo daugumos pritarimo.

Gerbiamasis deputate, prašom priminti antrąjį savo pasiūlymą. Gerbiamieji deputatai, bus pasiūlytas dar vienas sprendimas, todėl prašau nepalikti salės.

J.TAMULIS. Pavesti Prezidiumui parengti deputatų susipažinimo su in­formacija, kuri laikoma slaptais dokumentais ir pan., tvarką.

PIRMININKAS. Ar deputatai sutinka su tokiu pasiūlymu? Jeigu nėra prieštaravimų, prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu aš neklystu, iki šiol nėra reglamentacijos, kas Lietuvos Respublikoje laikoma slapta informacija, informacija, skirta tarnybiniam naudojimui. Tik tada būtų galima reglamentuoti naudojimosi šitais dokumentais ir informacija tvarką. Pirmiau reikia apibrėžti, kas tai yra slapta informacija ir informacija tarnybiniam naudojimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, Aukščiausiosios Tarybos sekre­torius deputatas L.Sabutis girdėjo mūsų pageidavimus. Aš manau, kad nebūtinai reikia apibrėžti, kas yra konfidenciali informacija. Manau, kad deputato J.Tamulio reikalavimas teisėtas, todėl tikiuosi, jog būtų galima be bal­savimo sakyti, kad Prezidiumas sutinka parengti tvarką, kaip deputatai galėtų su tokiais dokumentais susipažinti. Tai yra, mano nuomone, deputato teisė.

B.V.RUPEIKA. Ar galima išsakyti kitą nuomonę?

PIRMININKAS. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Po jūsų nuomonės.

PIRMININKAS. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Aš visų pirma noriu išreikšti didelį nepasitenkinimą, kad jūs nesuteikėte man ir kitiems deputatams žodžio, kai buvo kalbama dėl deputato J.Tamulio pasiūlymų. Toks spaudimas remiantis nežinia kokių šalių parlamentų ir kurių laikų praktika yra, man atrodo, visiškai neteisėtas, ir nereikia to demonstruoti, cituojant nežinomus dalykus. Jeigu turėsime Reglamente tokius įrašus, ar tai bus Afrikos šalių, ar Azijos šalių įstatymai, tada galbūt ką nors ir darysime. O štai mūsų teisė, aš grįžtu prie anksčiau skambėjusio pasiūlymo, mūsų negalėjimas kontroliuoti Prezidiumo veiklos ar bent jau atskirais klausimais ja domėtis, kelia didžiausią nuostabą. Kita vertus, jūsų konfidencialumo, kaip tam tikros neviešumo kategorijos, įvertinimas yra stebėtinai keistas. Argi esant visuotiniam viešumui ir Deputato statuso įstatymui mes neturime teisės susipažinti su visais Lietuvos Respublikos reikalus liečiančiais dokumentais ir veikla? Ten pasakyta aiškiai: deputatas turi teisę susipažinti su visa jį dominančia informacija. Kur slaptumo prezumpcija arba slaptumo kategorija tame įstatyme arba kituose įstatymuose? Aš nežinau, kas man gali atsakyti į šitą klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rupeika, cituoju iki šiol nepakeisto ir dabar veikiančio (pagal mūsų Konstituciją galioja visi įstatymai, kurie neprieštarauja jai) Lietuvos TSR įstatymo 13 straipsnį:

"Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas turi teisę siūlyti klausimą svarstyti sesijoje, pateikti pasiūlymus dėl sesijos dienotvarkės ir darbo tvarkos". 15 straipsnis. "Diskusijos nutraukiamos Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai nutarus. Nutraukus diskusijas, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimai priimami balsų dauguma".

Gal jūs galėtumėt pasakyti, kurie iš šių trijų teiginių buvo pažeisti nutraukiant diskusijas? Jeigu negalėtumėt to pasakyti, aš labai prašau jūsų viešai manęs atsiprašyti.

B.V.RUPEIKA. Aš nematau būtinumo atsiprašyti, tuo labiau kad šiandien dviejuose spaudos leidiniuose jūsų asmenybė yra pakankamai teigiamai nušviesta ir, manau, tai sudaro gerą foną tolesniam šios sesijos darbui. Tačiau aš iškėliau konkrečius klausimus, prašau į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Aš jums atsakiau.

B.V.RUPEIKA. Kokių šalių parlamentų praktika jūs remiatės, nutraukdamas štai tokiu būdu diskusijas?

PIRMININKAS. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamentu, kurį jums ką tik pacitavau ir kuris iki šiol galioja. Todėl dar kartą prašau Mandatų ir etikos komisijos pirmininko įvykdyti mano nuolankų prašymą.

B.V.RUPEIKA. Aš nesulaukiu atsakymo į konkrečius klausimus.

PIRMININKAS. Konkretūs klausimai yra ne mano kompetencija. Į tuos konkrečius klausimus, į kuriuos galėjau atsakyti, aš jums atsakiau visiškai tiksliai.

Prašau deputatą J.Tamulį.

J.TAMULIS. Aš noriu tik pasakyti, kad deputatas B.Rupeika kažkaip keistai suprato mano pasiūlymą. Aš nekeliu klausimo dėl deputato teisės susipažinti su atitinkama informacija, dokumentais ir pan. Aš kalbu apie to darymo tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Tamuli, būtent dėl to, nenorėdamas ginčų ir laikydamas jūsų pasiūlymą absoliučiai suprantamu ir priimtinu, aš tikėjausi, kad jis bus priimtas nediskutuojant ir nesiginčijant. Tačiau kadangi kilo abejonių, aš manau, kad už jūsų pasiūlymą reikia balsuoti. Prašom pasiruošti tai daryti.

Kas už tai, kad J.Tamulio pasiūlymu būtų pavesta Prezidiumui nustatyti tvarką, kaip deputatai gali susipažinti su neskelbtinais ir kitokio pobūdžio neviešais dokumentais, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 53.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas.

Gerbiamieji deputatai, jums yra išdalytas deputato V.Žiemelio parengtas ir, kiek suprantu, Užsienio reikalų komisijos aprobuotas dokumentas. Ar jūs sutiktumėt jį papildomai įtraukti į darbotvarkę ir priimti?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Nieko nesupratau, deputatas V.Žiemelis mane informa­vo, kad jis išdalytas visiems deputatams. Klausimas negali būti svarstomas.

Gerbiamieji deputatai, ar dar turite kokių nors klausimų dėl šios dienos? Jeigu daugiau klausimų nėra...

V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, gerbiamasis, nežinau, kaip pavadinti, laikinasis spikeri. Parengtas projektas yra išdalytas komisijų pirmininkams. Ar ne taip? Taip, išdalytas. Ir aš štai gavau V.Čepaičio pastabas. Aš galiu paaiškint, koks mano pasiūlymas: pasveikinti naująjį Moldavijos prezidentą. Jeigu mes nenorime jo pasveikinti, tai kitas dalykas. Būtent tos respublikos pirmąjį žmogų, kuris daug prisidėjo, kad būtų pripažinta Lietuva. Jeigu jūsų ambici­jos šiuo metu užgautos, tai aš nežinau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Žiemeli, nemanau, kad kieno nors ambicijos užgautos. Tačiau jūs mane informavot, kad dokumentas išdalytas. Aš taip pasakiau Aukščiausiajai Tarybai ir, pasirodo, ją apgavau. Tegu ger­biamieji deputatai sprendžia, ar mes galim priimti tokio pobūdžio dokumentą, ar ne.

Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Aš perskaitysiu skelbimą, kai baigsis.

PIRMININKAS. Tada prašom, kas norėtų dėl šito klausimo. Prašom de­putatą E.Zingerį.

E.ZINGERIS. Kad būtų paprasčiau (galbūt tai užtruktų pusantros minutės, ne daugiau), aš perskaityčiau, jeigu leistumėt, gerbiamasis pone spikeri.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pone deputate, jeigu Aukščiausioji Taryba sutinka, aš neturiu jokių pretenzijų.

Ar Aukščiausioji Taryba sutinka išklausyti tekstą?

Prašom Užsienio komisijos pirmininką deputatą Emanuelį Zingerį.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis pone pirmininke, gerbiamieji kolegos. Laiškas skamba taip:

Diskusijos dėl pasveikinimo Moldovos TSR prezidentui teksto projekto

 

"Pone Prezidente! Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba su džiaugsmu sutiko žinią apie tai, kad jūs išrinktas Moldovos TSR prezidentu. Su Jūsų vardu susiję svarbūs Moldovos Respublikos žingsniai siekiant vals­tybingumo. Lietuvos piliečiai sveikina broliškąją Moldovą, įteisinusią gimtąją kalbą kaip valstybinę, paskelbusią valstybinio suvereniteto deklaraciją, priėmusią kitus reikšmingus"...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio...

E.ZINGERIS. "Mūsų nuomone, ypač svarbus Respublikos Aukščiausio­sios Tarybos šių metų rugsėjo 4 d. nutarimas, pripažinęs TSRS karinės prievolės įstatymo veikimą Moldovos Respublikos teritorijoje netekusiu galios.

Lietuvių tauta niekada nepamirš Jūsų vadovaujamos Aukščiausiosios Ta­rybos ryžto ir draugiškumo, parodyto šių metų gegužės 31 d., kai Moldavijos TSR Aukščiausioji Taryba, nepaisydama TSRS vyriausybės grūmojimų, viena iš pirmųjų pripažino Lietuvos valstybę de facto ir de jure.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pritaria Moldovos parlamento, vyriausybės veiksmams užtikrinant Respublikos teritorijos vientisumą ir nedalomumą ir smerkia reakcinių jėgų pastangas sukurstyti nacionalinę ne­santaiką. Sveikiname jus su išrinkimu į garbingos Moldovos TSR prezidento pareigas ir linkime sėkmės įgyvendinant numatytus siekius."

Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai turėtų pastabų?

L.ŠEPETYS. Vieną, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašom deputatą L.Šepetį.

L.ŠEPETYS. Aš manau, jeigu mes sveikiname Aukščiausiosios Tarybos vardu, gal nereikėtų detalizuoti. Mes sveikiname išrinktą prezidentą, kaip suprantu, ir svarbiausią dokumentą - nepriklausomybės deklaraciją. Taip? O minėdami kalbą ir kitus dalykus, tarytum sumenkintume, nes jie turbūt priėmė dar ir daugiau svarbių dokumentų, kurių mes nevardijame. Siūlyčiau apsiriboti pačiais svarbiausiais - deklaracija ir išrinkimu.

E.ZINGERIS. Čia po kablelio buvo paminėti svarbiausi dalykai, kurie ir mums turėtų reikšmės. Tai karinės prievolės įstatymas.

K.SAJA. Galima dar pastabėlę?

PIRMININKAS. Prašom deputatą K.Sają.

K.SAJA. Aš siūlyčiau apskritai priimti šitą tekstą be jokių ypatingų pataisymų, tik kreiptis kaip nors "didžiai gerbiamas pone prezidente", ne taip sausai.

E.ZINGERIS. Aš priimu šitą pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar daugiau pasiūlymų turite?

G.VAGNORIUS. Protokoliškai pritarti ir pasiūlyti, atsižvelgiant į pastabas, padaryti reikiamas pataisas. Kartu pasiūlyti deputatui E.Zingeriai keletą minučių palaukti, pabūti prie tribūnos, kad visi, kurie nori išsakyti pastabas, jam išsakytų ir toliau be mūsų priimtų.

PIRMININKAS. Ar jūs, gerbiamasis deputate Vagnoriau, sutiktumėt pa­tikslinti pasiūlymą? Aukščiausioji Taryba turėtų pritarti tekstui iš esmės. Pavesti Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijai galutinai sure­daguoti ir išsiųsti Aukščiausiosios Tarybos vardu. Ar tokia formuluotė tinkama?

Prašom pasiruošti balsuoti, o pastabas prašom perduoti deputatui V.Žiemeliui. Kas už tokį nutarimą, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.

PIRMININKAS. Kas prieš? Kas susilaikė?

Balsų dauguma priimta. Prašom.

E.ZINGERIS. Aš gerbiamajam Sauliui Šalteniui: be jokios abejonės, bus parašyta moldavų kalba.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Darbotvarkės klausimai baigti.