ANTRASIS POSĖDIS

1990 m. rugsėjo 4 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B.J.KUZMICKAS  ir deputatas A.A.ABIŠALA

 

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALA). Gerbiamieji deputatai! Pradedame šios dienos popietinį posėdį. Nematau salėje deputatų, išskyrus deputatą S.Kropą, kuriems buvo pavesta parengti banko statuto redakciją, teiktiną balsuoti. Gal deputatas S.Kropas galėtų informuoti Aukščiausiąją Tarybą?

S.KROPAS. Komisija dar dirba, liko suderinti keletą klausimų.

PIRMININKAS. Ar Aukščiausioji Taryba sutiktų, kad atsižvelgdami į de­putato S.Kropo informaciją toliau svarstytume valstybės kontrolieriaus pa­teiktą klausimą?

Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, prašome į tribūną.

M.STAKVILEVIČIUS. Jei galima, norėčiau paklausti.

PIRMININKAS. Prašom pateikti klausimą. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau sužinoti, koks bus atlyginimas pagal šią sąmatą vyriausiajam kontrolieriui gerbiamajam K.Uokai ir ar gaus jis deputato atlyginimą?

K.Uokos atsakymai į deputatų klausimus

 

K.UOKA. Ar yra tokių deputatų, kurie, atlikdami valstybines funkcijas, dar gauna ir deputato atlyginimą? Bent aš į tokius tikrai nepretenduoju. Biudžeto komisija siūlo 800 rublių atlyginimą. Tikrai būkit ramus, gerbia­masis Stakvilevičiau, dviejų atlyginimų aš neimsiu. O dar norėčiau, kad ir tą patį sumažintumėt. Tikrai nereikia 800 rublių.

PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Kalbant apie pinigus arba valstybinę dotaciją valstybės kontrolės institutui norėtųsi sužinoti, ką jūsų žinyba yra nuveikusi, kad būtų aišku, už ką skiriami pinigai ir kokia kryptimi (bent pagrindiniais bruožais) einama.

PIRMININKAS. Siūlau deputatui K.Uokai pačiam pasirinkti, atsakyti į šitą klausimą ar ne, nes tai nesusiję su svarstomu klausimu.

K.UOKA. Galiu atsakyt. Jau susiformavo toks aktyviai dirbančių, beku­riančių valstybės kontrolės sistemą žmonių būrys, kurie visuomeniniais pag­rindais nuveikė labai nemažai. Pagal mano įgaliojimus atliko kelis tyrimus. Rasta neteisingai panaudotų apie pusę milijono valstybės rublių. Iš jų apie 100 tūkstančių grąžintini į valstybės biudžetą, tiktai dar nežinom, kur grąžin­ti, nežinom, kaip tą procedūrą atlikti. Čia Aukščiausioji Taryba ar Prezidiumas turės dar padirbėti. Surengtas konkursas, apsvarstyta 400 kandidatūrų į Valstybės kontrolės departamento darbuotojus, apie 80 ar 100 žmonių galė­sime tikrai ramia sąžine priimti, tai yra to verti žmonės. Valstybės kontrolės departamentas turbūt bus pirma Lietuvos valstybės institucija, formuojama konkurso principu.

B.V.RUPEIKA. Dėkoju už konkretų atsakymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rupeika, ar mes negalėtume su­tarti, kad deputatai pasisako tada, kai gauna žodį?

Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Norėčiau paklausti, koks dabartinio Valstybės kontrolie­riaus organizacijos mėnesinio biudžeto dydis, palyginti su buvusiu Lietuvos kontrolės komiteto mėnesiniu biudžeto dydžiu? Kaip atrodo šitie skaičiai?

K.UOKA. Kiek žinau, Liaudies kontrolės komitetas iš Maskvos gaudavo 2,4 ar 2,6 mln. rublių. Mūsų biudžetas panašus.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Jeigu galite, pasakykite, kiek jūsų sistemos žmonių dirbs vienam rajone ir kokie bus jų atlyginimai?

K. UOKA. Respublikos teritorija suskirstyta į 12 apygardų. Radviliškio rajonas bus Šiaulių apygardoje. Apygardoje dirbs, priklausomai nuo kontro­liuojamų objektų skaičius, nuo 11 iki 23 žmonių. Priklausomai nuo to, koks rajonas kokių kandidatų pasiūlys. Gali pasitaikyti, kad iš Radviliškio rajono nebus nė vieno žmogaus arba gali būti trys žmonės, o iš Pasvalio - nė vieno. Mes vertinam kompetenciją ir tinkamumą tam darbui.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš pateiksiu dar vieną labai paprastą klausimą. Dabar labai aktuali problema - spekuliacija. Nenorėčiau, kad jūs vardytumėte kovos su spekuliacija priemones. Tiesiog norėčiau paklausti, ar jūsų departamentas ruošiasi šitai kovai ir ar greitai bus imamasi priemonių?

K.UOKA. Šitai kovai ruošiamės. Pirmiausia, mano nuomone, reikia sut­varkyti valstybės turto apsaugą, nes šiandien visa tai, kuo spekuliuoja speku­liantai, patenka iš valstybės turto. Jeigu mes sutvarkysime valstybės turto apsaugą, tai automatiškai bus jau šiokia tokia tvorelė spekuliacijai. Bet, aišku, darysim ne tik tai. Su gerbiamuoju A.Sinevičium praeitą savaitę mes prasėdėjom visą vakarą, ar ne 5 valandas, suderinom daugelį priemonių, ką turėtų padaryti jie, ką turėtume padaryti mes. Beveik visais klausimais suta­rėm. Dabar belieka, kad padarytume tai, kas mums priklauso, ir tai, kas jiems priklauso. Manyčiau, kad apie lapkričio pradžią tai bus justi.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Aš norėčiau paklausti, pagal kokias savybes jūs pasirenkat rajonuose arba, sakysim, Šiauliuose savo darbuotojus? Sakykit, kas jums juos pasiūlo arba rekomenduoja?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Uoka, deputato K.Rimkaus klau­simas susilaukė tos pačios replikos kaip ir deputato B.Rupeikos. Tai nėra svarstoma tema, ir jūs galite pasirinkti, atsakyti ar neatsakyti.

K. UOKA. Keliais sakiniais vis tiek atsakysiu. Buvo atvejų, kai rekomenda­vo organizacijos, partijos, Sąjūdis, Darbininkų sąjunga, žalieji, tremtiniai ir apie pusę atvejų, kai žmonės patys padavė pareiškimus. Mes svarstėm visus pareiškimus, o vertinom 10 balų sistema dviem aspektais: kompetencija ir pilietinis patikimumas.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Kadangi daugiau klausiančių nėra, aš norėjau replikuoti, bet repliką atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputate, gerbiamasis valstybės kont­rolieriau, daugiau klausimų jums deputatai neturi.

Gerbiamieji deputatai, ar nori kas nors pasisakyti diskusijose?

K.UOKA. Norėčiau baigti. Dar noriu grįžti prie valstybės turto apsaugos. Aš jau jums priminiau kooperatyvus, įsisteigusius prie valstybinių įmonių, minėjau, kaip sunku čia kontroliuoti valstybinį turtą. Bet ne tik čia. Daugelis valstybinių įmonių vadovų iš viso nelabai suvokia, kad buvimas valstybinės įmonės vadovo poste nėra kokia feodalo teisė, nėra kokia nors tėvonija, o tai tarnavimas valstybei. Šitą dalyką mes turime išaiškinti visiems Lietuvos turtą privalantiems gausinti vadovams. Aš manau, kad buvimas vadovo poste yra įsipareigojimas gausinti tą turtą, racionaliai naudoti, o ne įsivaizduoti, kad tai yra visam gyvenimui duota teisė. Siūlyčiau Aukščiausiojoje Taryboje apsvarstyti tokią idėją: per kokius 5, 6, gal 8 mėnesius, priklausomai nuo įmonių statuso, surengti visų Lietuvos valstybinių įmonių vadovų atestaciją. Reikėtų apsvarstyti, kaip tai padaryti, kokia metodika, ir, be abejo, atsižvelg­ti į įmonių statusą, ar, sakysim, įmonė ruošiasi greitai pereiti į privatizaciją. Pavyzdžiui, kino teatro direktorius, parduotuvės direktorius - tai viena. Juos galbūt galima ir greičiau, ir pagal kitokias taisykles atestuoti. Žemės ūkio įmonių, įstaigų vadovus - kitaip, o stambiųjų pramonės įmonių vadovus ­dar kitaip. Manau, kad šitą reikėtų padaryti. Tai yra tik idėja, prašom aps­varstyti, pasiginčyti.

Ačiū už dėmesį.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, ar per šitą atestaciją bus tikrinamas politinis lygis, kaip dabar, priimant kontrolierius?

K.UOKA. Jeigu pasiūlytumėt metodiką, gal ir galėtume, bet aš turbūt prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors nori kalbėti diskusijose dėl sąmatos patvirtinimo? Ar gerbiamieji deputatai turi pasiūly­mų pakeisti?

Prašom deputatą J.Pangonį.

J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti Biudžeto komisijos vardu. Mes svars­tėm ir siūlom patvirtinti.

Nutarimo “Dėl LR valstybės kontrolės departamento 1990 m. antrojo pusmečio išlaidų sąmatos” priėmimas

 

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji deputatai, ar nebus kitokių pasiūlymų? Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom balsuoti, kas už tai, kad valstybės kontrolieriaus pateiktas Valstybės kontrolės departamento sąmatos projek­to 1990 metams būtų patvirtintas. Kas už? Balsų skaičiavimo komisijos nariams primenu, kad jie taip pat turi pareigą balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 92.

PIRMININKAS. Kas prieš? Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Balsų dauguma sąmata patvirtinta. Gerbiamieji deputatai, deputatui K.Uokai - baigiamasis žodis.

K.UOKA. Aš norėjau padėkoti Aukščiausiajai Tarybai už sąmatos patvir­tinimą ir paprašyti, kad kitos savaitės antroje pusėje numatytų svarstyti mūsų statutą. Mes baigiam ir negalim realizuoti daugelio sankcijų todėl, kad nėra statuto. Paprašytume kitos savaitės antroje pusėje rasti vietos darbot­varkėje.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, toliau svarstome atidėtą klausimą. Lietuvos banko statutas ir įstatinis kapitalas. Deputatą V.Baldišį prašom į tribūną pristatyti tai, kas redakcinės grupės buvo padaryta per pertrauką.

V.Baldišio pranešimas apie Lietuvos banko statuto pataisas, bei statuto priėmimas

 

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Pertraukos metu jūsų suda­ryta redakcinė komisija, į kurią įėjo 6 deputatai, gana produktyviai padirbė­jo, ir aš su malonumu turėčiau konstatuot, kad mes visais klausimais priė­jom konsensą. Neturim nė vienos alternatyvos vienu ar kitu klausimu.

Dabar norėčiau jus supažindinti, kokius redakcinio pobūdžio pakeitimus padarėm. Tai būtų 2 skyriaus 5 straipsnio 2 punkte. 2 punktas dabar skamba taip: "Reguliuoti Lietuvos pinigų ir kreditų apyvartą". To paties 5 straipsnio 3 punktas dabar skamba taip (čia tik patrumpinta): "vykdyti pinigų ir emisi­jos politiką". To paties 5 straipsnio 4 punkte dabar vietoj "nustatyti" parašy­ta "reguliuoti Respublikos piniginio vieneto kursą". To paties 5 straipsnio 5 punktą nuspręsta iš viso išbraukti. Ten buvo kalbama, kad iki tol, kol bus įvesta konvertuojama valiuta, Lietuvos bankas nustato Respublikos pinigų keitimo užsienio valiuta koeficientą. Nuspręsta, kad to akcentavimo nereikia.

Toliau - nedidelis redakcinis pakeitimas 4 skyriaus 6 straipsnio 5 punkte. 5 punktas dabar skamba taip: "nustato užsienio valiutos naudojimo Respub­likoje tvarką". Išbraukta "juridinių ir fizinių asmenų turimos". To paties straipsnio 7 punktas truputėlį paredaguotas: "nustato nacionalinės valiutos keitimą į kitas valiutas". Kaip matot, gerbiamieji kolegos, pataisymai yra daugiau redakcinio pobūdžio.

7 straipsnio 2 punkte išbraukti keli žodžiai. Dabar 2 punktas skamba taip: "nustato atsiskaitymų Respublikoje tvarką, organizuoja atsiskaitymus tarp bankų per jų korespondentines sąskaitas, atidaromas Lietuvos banke". Šitie pataisymai padaryti tam, kad nebūtų kaip nors dviprasmiškai traktuojama.

7 straipsnio 5 punktas, kaip aš minėjau, irgi šiek tiek sutrumpintas. To punkto redakcija tokia: "naudodamasis Lietuvos banko įstatymo ir šio statu­to suteiktomis ekonominio reguliavimo teisėmis, reguliuoja kreditų paklausą ir pasiūlą". Čia irgi sukonkretinta.

8 straipsnio 4 punktas irgi truputėlį patrumpintas, sukonkretintas. Para­šyta taip: "duoda leidimus kredito įstaigoms vykdyti užsienio valiutos operacijas Lietuvoje ir užsienyje".

PIRMININKAS. Prašom patikslinti straipsnio numerį.

V.BALDIŠIS. 8 straipsnio 4 punktas. Straipsnis patrumpintas, palikta pirmoji dalis "duoda leidimus kredito įstaigoms vykdyti užsienio valiutos operacijas Lietuvoje ir užsienyje". To paties straipsnio 5 punkte irgi išb­raukti du žodžiai. Dabar 5 punktas skamba taip: "nustato užsienio kreditų ir valiutinių operacijų reguliavimo tvarką".

9 straipsnio 2 punktas irgi truputėlį sutrumpėjo. Išbraukiama tokia bend­ra frazė - "atsižvelgdamas į ekonominį tikslingumą". 2 straipsnis dabar toks: "duoda leidimus steigti bendrus su užsieniu bankus, dalyvaujant užsienio steigėjams - dalininkams arba akcininkams". Išbraukiama ta pirmoji abst­rakti dalis.

Dabar dėl 10 straipsnio 2 pastraipos. Aš jau minėjau gerbiamojo deputato G.Vagnoriaus pasiūlymą redakcijai, jo jau nebenorėčiau kartoti. Kad nebū­tų kam nors iliuzijų, jog Lietuvos bankas, ignoruodamas įstatymus, savava­liškai leidžia kredito įstaigoms privalomus norminius aktus, mes 10 straipsnio 1 dalį dabar suformulavom taip: "Lietuvos bankas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, leidžia visoms Respublikos kredito įstaigoms priva­lomus norminius aktus, reguliuojančius bankininkystę". Akcentavom dar kartą, kad ne savavališkai, ne kokiais savo interesais, bet remdamasis įstatymu.

Buvo gerbiamojo deputato Z.Juknevičiaus ir deputato J.Prapiesčio tei­singa pastaba dėl 4 skyriaus 14 straipsnio. Nors Lietuvos banko priimtajame įstatyme numatyta, kad pavaduotojus ir revizijos skyriaus viršininką Lietu­vos banko pirmininko teikimu tvirtina Aukščiausiosios Tarybos Prezidiu­mas. Kadangi dabar Prezidiumas, kiek aš supratau, nebeturi tokios prerogatyvos, tai mes čia pataisom, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus, valdybos narius tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu, kad atitiktų dabar galiojančius įstatymus.

17 straipsnyje buvo "Lietuvos banko valdyba savo posėdžiuose"... Tas "savo posėdžiuose" išbraukiamas kaip nereikalingas pasakymas. 17 straips­nio 5 punkte gerbiamojo deputato V.Terlecko pasiūlymu padaryta pataisa, su kuria sutiko visi komisijos nariai: "tvirtina Lietuvos banko pajamų ir išlaidų sąmatą", kad nebūtų kaip anksčiau, sovietinė tvarka. Tiesiog "tvirti­na Lietuvos bankų pajamų ir išlaidų sąmatą", kurioje visa tai atsispindi.

20 straipsnio paskutinė pastraipa taip pat atitinkamai ištaisyta remiantis tuo, kad revizijos skyriaus viršininką skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o ne Prezidiumas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu, nes pasikeitė Prezidiumo funkcijos. Paskutinis pataisymas - 5 skyriaus 30 straipsnis. Mes išbraukėme šio straipsnio 2 dalį, ir dabar ji skamba taip: "Po lėšų atskaitymo į atsargos kapitalą. 30% likusio banko metinio pelno sumokama į Lietuvos valstybės biudžetą". Visa likusi dalis išbraukiama.

Gerbiamieji deputatai, štai tokie būtų pataisymai, kuriuos per pietų pert­rauką padarė komisija dalyvaujant visiems komisijos nariams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tuojau balsuosim.

V.BALDIŠIS. Komisija priėjo bendrą nuomonę, sutarė dėl tų pataisymų ir dėl paties statuto pateikimo tvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar po to, kai...

V.BALDIŠIS. Dar norėčiau pasakyti, kad vieningai sutarus komisijos nariams, visiems suinteresuotiems, už statutą būtų galima balsuoti.

PIRMININKAS. Aš kaip tik šitą ir norėjau pasiūlyti. Ar dar liko kas nors, ką jūs norėtumėte pataisyti? Jeigu liko, prašom pranešti. Deputatas A.Rudys, matau, eina. Ar dar kas nors...

A.RUDYS. Norėčiau paprašyti...

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, gerbiamasis deputate Rudy. Deputatas A.Sakalas dar nori ištaisyti. Prašom.

A.SAKALAS. Ar bus įmanomos nežymios kalbinės pataisos jau priėmus dokumentą?

PIRMININKAS. Manau, kad ne. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Tai tada aš iš karto siūlau. 7, 8 ir t.t. straipsniuose rašoma: "Lietuvos bankų atsiskaitymų ir kredito srityse" ir t.t. Visuose straipsniuose Lietuvos bankas nukeltas į galą. Aš nežinau, kaip čia...

PIRMININKAS. Prašom dar kartą pakartoti.

A.RUDYS. Štai pasakyta: "atsiskaitymų ir kredito srityse Lietuvos bankas", dvitaškis ir toliau - ką atlieka. Čia keletas tokių straipsnių, pavyzdžiui, "santykiuose su komerciniais bankais ir kitomis kredito įstaigomis" (9 straipsnis) Lietuvos bankas daro tą ir tą.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad tokia forma gal ir nelabai gražiai skam­ba, bet visuose įstatymuose yra priimta. Matyt, reikėtų keisti visus. Gal jūs vis dėlto sutiktumėt nereikalauti laikytis jūsų pasiūlymo? Ekspertu norėčiau pakviesti deputatą K.Sają ar dar ką nors iš literatų, deputatą J.Dringelį, kuris taip pat gerai moka lietuviškai. Ar tinka tokia forma - Lietuvos bankas ir paskui vietos aplinkybės? Nelabai gražu, bet galbūt jūs sutiktumėt palikti taip, kaip yra?

BALSAS IŠ SALĖS. Norėčiau pasiūlyti, kad mes neredaguotume, nes yra Protokolų skyrius, kuris tuo darbu užsiima. Jis vis tiek paredaguoja. Taigi negaiškim laiko.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Čia mes turėtume išsiaiškinti vieną taisyklę, kad priimti dokumentai nebegali būti redaguojami. Tik projektai. Matyt, mums teks taip ir palikti.

Č.JURŠĖNAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis Aleksandrai. Kadangi esu tikrai stropiai viską perskaitęs, galiu tamstai kategoriškai pasakyti, kad yra taisytinų dalykų. Yra tokių jau mūsų priimtų įstatymų, kur jeigu nepataisys ar kalbininkai, ar kas, tikrai mums bus kada nors nepatogu, sarmata. Man atrodo, nebijokim, kad kokią aiškią klaidą ištaisytų kiti, o ne mes patys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutinkate, atsižvelgdami į sudėtingas mūsų darbo sąlygas, kad būtų padarytos nežymios pataisos būtent literatūrinės kalbos atžvilgiu?

Jeigu taip, tada aš noriu pasakyti vieną pastabą. Matyt, reikėtų vengti ir tokio pasakymo: "sutinkamai su", o rašyti "pagal Lietuvos banko įstatymą". Čia pats pirmasis straipsnis.

Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutinkate balsuoti už statutą, atsižvelgdami į tai, kad bus padaryta kalbinių pataisų?

Prašom balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos banko statutas būtų patvirtintas? Gerbiamasis deputate Baldiši, prašom dar pabūti tribūnoje.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 95.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Priimta vienu balsu. Lietuvos banko statutas patvirtintas. Nutarimas dėl Lietuvos banko statuto ir pagrindinio kapitalo.

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos! Taip pat norėčiau perskaityti siūlomą priimti nutarimą, kuris, kaip jūs girdėjote, su Vyriausybe suderintas. Mes pastabų neturėjom.

"Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Lietuvos banko statuto ir pagrindinio kapitalo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:

1. Patvirtinti Lietuvos banko statutą ir 500 milijonų rublių pagrindinį kapitalą.

2. Nustatyti, kad Lietuvos banko pagrindinis kapitalas turi būti suformuotas per šešerius metus.

3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę:

a) skirti 1990 metais 40 mln. rublių, 1991 metais - 60 mln. rublių ir 1992-95 metais - vidutiniškai po 100 mln. rublių kasmet Lietuvos banko pagrindiniam kapitalui sudaryti;

b) iki 1990 m. rugsėjo 15 d. pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl Lietuvos banko pagrindinio kapitalo suformavimo šaltinių;

c) iki 1990 m. spalio 1 d. suteikti Lietuvos bankui tinkamas patalpas". Dėl šito punkto aš norėčiau pasakyti gerbiamiesiems kolegoms, kad dar ankstesnioji Aukščiausioji Taryba, priimdama nutarimą dėl Lietuvos bankų įstatymo, buvo šitą pavedus Respublikos Vyriausybei.

"4. Iki bus visiškai suformuotas Lietuvos banko pagrindinis kapitalas, atleisti jį nuo mokesčių į Lietuvos valstybės biudžetą.

5. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos".

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas nors turi klausimų dėl nutarimo? Deputatas L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Atleiskit, jeigu tai būtų naivus klausimas. 1995 metai, ir dar skaičiuojama milijonais rublių. Kaip praktiškai tai būtų, jeigu bus litai?

V.BALDIŠIS. Aš visiškai sutinku. Bet dabar, kol veikia toks piniginis vienetas, aš esu tiesiog keblioje padėtyje. Kol dabar toks veikia, mes, matyt, negalim...

PIRMININKAS. Ar galima suprasti, kad automatiškai bus pakeista pagal keitimo kursą į litus?

V.BALDIŠIS. Taip. Aš suprantu būtent taip.

PIRMININKAS. Ačiū.

Nutarimo “Dėl Lietuvos banko statuto ir pagrindinio kapitalo” priėmimas

 

Ar dar kas nors turi klausimų? Ar kas nors turi pasiūlyti nutarimui pataisų? Prašom tada balsuoti. Kas už tai, kad nutarimas dėl Lietuvos banko statuto ir pagrindinio kapitalo būtų priimtas? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 95.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, naudodamasis proga, norėčiau padėkoti redakcinės komisijos nariams, kurie tikrai produktyviai padirbėjo, ir jums už suteiktą pagalbą. Stengsimės pateisinti tą pasitikėjimą. Dėkui. (Plojimai)

PIRMININKAS. Klausimas baigtas.

Gerbiamieji deputatai, kaip matom, balsavo 95 deputatai, t.y. kvorumas ant ribos. Labai prašau deputatų neišsivaikščioti, nes kol kas mums sekasi dirbti neblogai. Yra vilties, kad galėsime daug padaryti, jeigu turėsime kvo­rumą.

Diskusijos dėl įstatymo “Dėl pakeitimų Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 55 ir 56 straipsniuose” projekto, bei nutarimo priėmimas

 

Trečiasis klausimas - Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 19 straipsnio ir Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 55 ir 56 straipsnio pakeitimo projektai. Klausimo esmė aiški. Man asmeniškai ne visai aiškus yra pavadinimas, nes, kiek aš suprantu, Vyriausybė siūlo pakeisti 55 ir 56 Darbo įstatymų kodekso straipsnius, o deputatas Č.Juršėnas atskirai siūlo keisti Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Ar taip? Jeigu taip, tai turbūt vadinkim darbotvarkės klausimą taip, kaip ir derėtų - "Darbo įstatymų ko­dekso 55 ir 56 straipsnių pakeitimo projektai", o deputatas Č.Juršėnas turės teisę pasiūlyti, šį klausimą svarstant, ir savo Konstitucijos pakeitimo projektą.

Gerbiamieji deputatai, skirtingai nuo to, kas parašyta darbotvarkės pro­jekte, klausimą pristatys Socialinės apsaugos ministerijos skyriaus viršinin­kas gerbiamasis B.Merčaitis.

Prašom pranešėją. Ar nėra pranešėjo salėje? Prašom.

B.MERČAITIS. Gerbiamieji deputatai! Aukščiausiosios Tarybos š.m. liepos 24 d. įstatymu yra pakeistas Respublikos Darbo įstatymų kodekso 52 straipsnis. Vietoj 41 valandos darbo savaitės nustatyta 40 valandų darbo savaitė. Šis įstatymas įsigaliojo nuo š.m. rugsėjo 1 d. Ryšium su tuo iškilo būtinumas padaryti pakeitimus Darbo įstatymų kodekso 55 straipsnyje, ku­riame dabar pasakyta, kad, esant 6 dienų darbo savaitei, kasdieninis darbas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės norma yra 41 valanda, 6 valandos, kai savaitės norma yra 36 valandos, ir 40 valandų, kai savaitės norma yra 24 valandos. Siūloma pakeisti: vietoj 41 valandos įrašyti 40 valan­dų. Visa kita palikti, kaip buvo. Kartu padaryti pakeitimus Darbo įstatymų kodekso 56 straipsnyje, kuriame kalbama apie darbo laiko trukmę esant 6 dienų darbo savaitei prieš poilsio dienas. Dabartiniame kodekse pasakyta, kad poilsio dienų išvakarėse, esant 6 darbo dienų savaitei, darbas neturi trukti ilgiau kaip 6 valandas. Siūloma pakeisti, kad darbas tomis dienomis negali trukti ilgiau kaip 5 valandas. Tokiu būdu išsilygina balansas su 40 valandų darbo savaitės trukme.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas jau baigė?

B.MERČAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Ar kas nors iš deputatų nori paklausti? Prašom deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Čia mums išdalytame projekte yra 2 punktas, kad įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos. Kokią datą jūs dabar siūlote?

B.MERČAITIS. Nuo rugsėjo 1 dienos. Kadangi įstatymas dėl 40 valandų darbo savaitės įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos.

PIRMININKAS. Kokia Teisinės sistemos komisijos pirmininko išvada? Ar gali nuo rugsėjo 1 d. įsigalioti šiandien priimtas įstatymas?

J.PRAPIESTIS. Gali.

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį pranešėją dėl tų kategorijų žmonių, kurie dirba po 6 valandas. Kiek aš suprantu, tai chemijos pramonės įmonės, kur po 6 valandas dirbama tada, kai yra nepertraukiamas darbo procesas ir keičiasi pamainos. Ar mes šitaip automatiškai ir jiems sumažindami darbo savaitę, darydami jiems 35 vietoj 36 val., nesudarysim keblumų vadovaujant šitų įmonių gamybos procesui?

B.MERČAITIS. Čia esmė yra ta, kad darbo savaitė neturi viršyti 40 valandų, o mažiau galima.

PIRMININKAS. 36 valandos taip ir pasilieka, gerbiamasis deputate, jeigu aš teisingai supratau?

J.BEINORTAS. Aš supratau, kad mažėja po vieną valandą.

B.MERČAITIS. Ne, nemažėja.

J.BEINORTAS. Tada man aišku. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas S.Šaltenis. Paskutinis klausimas.

S.ŠALTENIS. Aš norėjau paklausti, ar jūs skaičiavot, kokios kategorijos išloš? Man atrodo, kad čia išloš (gal aš klystu) tik valdininkai, įstaigų tarnautojai. Bet darbininkai puikiai supranta, kad mokos fondas lieka tas pats. Gal aš klystu?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šalteni, mes nustatėme savo įstatymu 40 valandų darbo trukmę. Siūlomi pakeitimai tik priderina tai, kas mūsų priimta.

B.MERČAITIS. Čia pakeitimas privalomas. Kitaip negalima. Kadangi tai išplaukia iš įstatymo, kuris nustatė 40 valandų darbo savaitę. Čia būtina keisti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar dar kas nors turi pastabų siūlomiems įstatymo pakeitimams? Ar jūs sutinkate balsuoti už abiejų straipsnių pakeitimą iš karto?

Prašom balsuoti, kas už tai, kad nutarimas dėl Lietuvos darbo įstatymo kodekso...

Vieną minutėlę.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Informuojame, kad 88.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsų skaičiavimo grupė praneša, kad salėje yra 88 deputatai. Prašome sėstis į savo vietas. Manau, kad padau­gės. Iš akies žiūrint, turėtų būti daugiau.

Ar balsų skaičiavimų grupė save priskaičiavo?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip, visada.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, klausimas atidedamas. Atsiprašau, balsavimas dėl 55 ir 56 straipsnio pakeitimo atidedamas.

Deputatą Č.Juršėną prašom į tribūną.

Gerbiamuosius deputatus prašau susirinkti balsuoti. Primenu, kad užsire­gistravusių buvo 121.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos! Aš pirmiausia dėl paties klausimo pristatymo. Prezidiumas užrašė "Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindi­nio Įstatymo 19 straipsnio ir Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimų projektai". Aš manau, kad Prezidiumas užrašė teisingai, kadangi čia yra kompleksinis klausimas. O kad gali būti du pranešėjai, jeigu reikia, čia kitas dalykas. Man atrodo, klausimas yra vienas, kompleksinis.

Kodėl reikalinga Konstitucijos pataisa? Darbo savaitės trukmė yra tokio lygio socialinis iškovojimas arba tokio lygio socialinis klausimas, kurį reglamentuoja (ir ne vienoj mūsų šaly) pagrindinis įstatymas, šiuo atveju mūsų Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. 19 straipsnis nustatė ne ilgesnę kaip 41 valandos darbo savaitę. Mes pokonstituciniame įstatyme, t.y. Darbo įstaty­mų kodekse, nutarėm pakeisti ir pakeitėm. Tai, mano supratimu, reikėjo daryti iš karto. Bet jeigu nepadarėm iš karto, padarykim dabar. Žodžiu, ir Konstitucijoje, ir Darbo įstatymų kodekse turi skambėti vienodai. Čia yra esmė. Vietoj 41 užrašyti 40 valandų, ir viskas.

PIRMININKAS. Ar deputatas A.Sakalas nori paklausti?

A.SAKALAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį pranešėją. Konstitucijoje numatyta "ne ilgesnė kaip 41", o ne "trumpesnė kaip 41". Tai konstitucinė pataisa reikalinga, jeigu ne ilgesnė kaip 41. Galima ir 40, ir 39, ir pan.

Č.JURŠĖNAS. Bet jeigu (dar kartą sakau) Darbo įstatymų kodekse šitaip pakeitėm, tai ir Konstitucijoje reikia keisti, kad būtų vienodai. Kadangi Konstitucija yra viršesnis įstatymas už Darbo įstatymų kodeksą, vadinasi, kažkas gali vadovautis Darbo įstatymų kodeksu, nustatydamas sau ilgesnę darbo savaitę.

A.SAKALAS. Man regis, Konstitucija neprieštarauja, ne ilgesnė kaip 41 darbo valanda...

Č.JURŠĖNAS. Labai gerai. Bet kokia nors, sakysim, sąjunginė įmonė pareikš ir nusistatys 41 valandos darbo savaitę. Ką jūs tada darysit?

A.SAKALAS. Tai bus prieš darbo įstatymą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamieji deputatai, nutraukiu jūsų disku­siją. Ar galėtų deputatas Č.Juršėnas, kaip pranešėjas, perskaityti Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo patį paskutinį straipsnį?

Č.JURŠĖNAS. Prašau. Jeigu jums įdomu, jeigu kas neprisimenat. "Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo arba papildymo sumanymas turi būti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta­rybos svarstomas, kai jį pateikia ne mažiau kaip vienas dešimtadalis visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų arba Vyriausybė".

PIRMININKAS. Ar atsižvelgta į šitą pasiūlymą?

Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju - ne. Jeigu reikia, aš manau, galim surinkti 15 parašų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pasiūlymas atmetamas iki tol, kol bus išlaiky­tas konstitucinis reikalavimas.

Gerbiamieji deputatai, ar kas nors galėtų pranešti, kiek dabar salėje de­putatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Tuojau pranešime. 90.

PIRMININKAS. Balsavimas dėl Darbo įstatymų kodekso atidedamas. Ketvirtas klausimas - dėl kolūkių ir kitų žemės ūkio kooperatyvų valdy­mo organų. Pranešėjas - deputatas E.Grakauskas. Primenu, kad galioja deputato J.Mačio pasiūlymas šio klausimo nesvarstyti, todėl po deputato E.Grakausko pranešimo mes iš karto už tai balsuosime. Aš tikiuosi, kad jau galėsime.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Po pranešimo, jeigu galima. Vis dėlto pranešimas turėtų būti pirmiau.

R.Grakausko pranešimas apie nutarimo “Dėl kolūkių ir kitų žemės ūkio kooperatyvų valdymo organų” projektą

 

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Pateiktas projektas jau yra brandintas daugiau kaip mėnesį. Jūs jį turėjote, svarstėte, žiūrėjote. Aš norėčiau trumpai pristatyti, koks mechanizmas numatomas ir kokie yra šį mėnesį vykusio svarstymo rezultatai.

Reikalas tas, kad kolūkių veiklos Respublikos įstatymai iki šiol nereguliavo. Kolūkių veiklą reguliavo Tarybų Sąjungos kooperacijos įstatymas ir Pavyzdiniai kolūkio įstatai. Pavyzdiniai kolūkio įstatai yra neteisinis, nenorminis aktas. Paskutinieji jų yra aprobuoti sąjunginiame kolūkiečių suvažiavime, kuris įvyko 1988 m. kovo 25 d. Projektas tik aprobuotas ir priimtas nutarimas, pavedantis sąjunginei, t.y. TSRS, kolūkių tarybai jį galutinai patvirtinti. Ta kolūkių taryba 1988 m. rugpjūčio 24 d. tai ir padarė. Per tą laikotarpį tarp suvažiavimo ir tos tarybos buvo priimtas Kooperacijos įstatymas. Kooperacijos įstatymas iš esmės valdymo struktūros nereguliuoja, apibrėžia tik aukščiausiųjų valdymo organų veiklą ir 33, 39 straipsnyje numato tam tikrus kolūkio, kaip socialistinio gamybinio kooperatyvo, ypatumus. Tokia yra teisinė klausimo pusė.

Akcentuočiau tai, kad kolūkio įstatai nėra norminis aktas. Mums reikia apsispręsti, kaip traktuosime, kas yra kolūkis. Yra tam tikrų aiškinimų, kad kolūkis - tai visuomeninė organizacija, ir daugiau nieko. Tačiau pagal tą sąjunginį Kooperacijos įstatymą ir visą 50-ies metų veiklą, pagal pačius įstatus, kolūkis yra socialistinė gamybinė įmonė. Jo turtą, jo poziciją mes visi daugmaž žinome. Mano supratimu, tai praktiškai denacionalizacijos pagrindu suvalstybintas turtas. Tai veikianti valstybinė įmonė, nes ir planas, ir valstybiniai užsakymai, ir aprūpinimas, ir atsiskaitymai, ir atlyginimai - vis­kas buvo reguliuojama valstybine tvarka. Tai svarbus teorinis momentas. Apie jį, aš manyčiau, jūs savo mintis irgi išreikšite.

Kokios pagrindinės mintys akcentuotos pateiktame projekte ir kokiu tikslu jis yra priimamas? Visų pirma noriu pasakyti (jūs visi daugmaž žinote), kad kolūkio valdymo organų, vadovaujančių organų praktiškai patys kolūkiečiai, be atitinkamų valdžios institucijų neformavo, Kolūkio įstatai šiuos reikalus reguliavo gana paviršutiniškai, todėl mes esame pateikę pro­jektą, kurį jūs turite. Šis projektas paliestų Pavyzdinių kolūkių įstatų 10 skyriaus keletą pagrindinių straipsnių: 64, 65, 66, 67 ir 68. Tie straipsniai reguliuoja kolūkio valdymo organų struktūrą ir jų kompetenciją, jų veiklą iš esmės. Kolūkio įstatų 64 straipsnyje fiksuota, kad visuotinis kolūkio narių susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas ir turi tam tikrą išimtinę kompetenciją, kuri išdėstyta 16-oje punktų. Tačiau 65 straipsnyje reglamentuojama visuotinio susirinkimo veikla, jame išdėstyti tokie reikalavimai, kurie siejasi su šiuo jums pateiktu nutarimu.

Visuotinis susirinkimas kviečiamas, kai to reikalauja du trečdaliai kolūkių narių. Sprendimai priimami balsų dauguma.

Mes siūlome, kad pasikeistų šita situacija, ir visuotinis susirinkimas būtų kviečiamas pareikalavus ne vienam trečdaliui, o vienam ketvirtadaliui kolūkio narių. Visuotinio susirinkimo sprendimai būtų teisėti, jeigu dalyvautų ne du trečdaliai, o daugiau kaip pusė kolūkio narių: 50% + 1. Kolūkiečiai nuo 1950 metų vidurio praktiškai nelabai aktyviai rinkdavosi į visuotinius susirinkimus. Todėl siūloma ta pozicija.

65 straipsnyje siūloma kolūkio valdybą rinkti ne trejiems, o dvejiems metams ir ne atviru, o slaptu balsavimu. Pavyzdiniai įstatai numatė, kad gali būti arba atviru, arba slaptu balsavimu. Daugumoje kolūkių užfiksuotas atviras balsavimas. Kartu siūloma, kad ir kolūkio valdybos narius, ir kolūkio pirmininką būtų galima atšaukti prieš terminą.

68 straipsnyje kolūkio pirmininką rinkti numatyta trejiems metams. Siūloma dvejiems metams. Taip pat ne atviru, o slaptu balsavimu. Ir tik slaptu. Ir kad kolūkio valdyba bei kolūkio pirmininkas galėtų būti atšaukiami prieš terminą. Pabrėžiu, nei Kooperacijos įstatymas, nei Pavyzdiniai kolūkio įstatai atšaukimo prieš terminą mechanizmo nenumatė.

Koks tas mechanizmas turėtų būti? Šiame jums pateiktame projekte ir Pavyzdiniuose kolūkio įstatuose jis reglamentuojamas taip. Sukviesti į vi­suotinį susirinkimą, kuris turėtų rinkti arba atšaukti kolūkio valdymo organus (valdybą ir pirmininką), reikia vieno ketvirtadalio kolūkio narių rašytinio pareiškimo. Tai gali padaryti vienas ketvirtadalis visų kolūkio narių, gali padaryti kolūkio valdyba ir revizijos komisija. Trys pagrindiniai organai, kurie galėtų tai padaryti.

Antra mechanizmo dalis būtų ta, kad visuotinį susirinkimą privalo surengti kolūkio pirmininkas, tas, kuris tuo metu vadovauja kolūkiui, jo pava­duotojas arba kolūkio valdyba per 15 dienų nuo rašytinio pareiškimo gavi­mo. Šis 15 dienų terminas yra fiksuotas projekte

Ir trečias mechanizmo elementas. Apie visuotinio susirinkimo šaukimą kolūkio valdyba privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 7 dienas. 7 dienų terminas yra išdėstytas Pavyzdiniuose kolūkio įstatuose.

Štai toks iš esmės siūlomas mechanizmas. Prie to projekto, kuris jums pateiktas, mes turime dar papildomą pasiūlymą. 2 punktas numato, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos; kolūkio ir kiti žemės ūkio kooperatyvai turi suderinti savo įstatus su šiuo nutarimu. Mes siūlome laiky­ti antrąjį punktą trečiu ir formuluojame jį taip: "Panaikinti kolūkiuose įgaliotinių susirinkimo institutą".

Motyvai ir pagrindiniai reikalavimai. Įgaliotinių susirinkimo institutą nu­mato Pavyzdinių kolūkio įstatų 66 straipsnis. Jis fiksuoja tai, kad dideliuose kolūkiuose įgaliotinių susirinkimas gali būti šaukiamas ir visuotinio susirin­kimo kompetencijos sprendimams priimti. Tad įgaliotinių susirinkimui rei­kalingos tokios sąlygos: viena, kolūkis turi būti didelis, antra, kad tai gali būti taikoma tik išimties tvarka. Į įgaliotinių susirinkimus šaukiama išimti­niais atvejais. Pas mus Respublikoje yra tokia taisyklė. Kartu tam turi būti padaromas konkretus įrašas įstatuose, kad įgaliotinių susirinkimas perima visuotinio susirinkimo kompetenciją, išskyrus kolūkių smulkinimą, stambi­nimą, pertvarkymą ir veiklos nutraukimą. Šie reikalai priskirti visuotinio susirinkimo kompetencijai.

Įgaliotinių susirinkimą renka padaliniai, atstovavimo normą nustato ko­lūkio valdyba. Įgaliotinių susirinkimo įgaliojimo laiką taip pat nustato vi­suotinis susirinkimas.

Kokie argumentai būtų tam, kad ši institucija irgi nereikalinga? Jeigu nutarimas, kuriame pirmasis punktas būtų priimamas, tai mes manytume, kad...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Gudaiti, būkit geras. Mes tuoj pat balsuosim.

E.GRAKAUSKAS. Sumažinus kolūkio narių kvorumą nuo dviejų trečda­lių iki daugiau negu pusės, kad kolūkio visuotinis susirinkimas būtų teisėtas, praktiškai padidėja demokratiškumo galimybės. Nes įgaliotinių susirinkime atstovauja nedidelis kolūkiečių skaičius, o visuotiniame susirinkime, kurio kvorumas sumažėja nuo dviejų trečdalių iki daugiau negu pusės, yra galimy­bė atstovauti daug plačiau. Kartu kolūkio nariai įgyja galimybę realiau daly­vauti tvarkant kolūkio reikalus.

Argumentai sumažinti kvorumą yra tokie. Norėdami, kad būtų priimami sprendimai, kolūkiečiai gali nesusirinkti. Žinote, kaip kvorumas pritempia­mas pagrindiniu būdu. Padaromi sąrašai, kiek dalyvavo visuotiniame susi­rinkime. Nors kolūkiečių tiek nedalyvavo, bet pridedamas visas sąrašas, kad tiek dalyvavo. Aš iš dvidešimties metų praktikos tai galiu pasakyti. Taip būdavo ir dar dabar taip yra. Ir mažesnioji dalis tokiu būdu gali blokuoti nutarimo priėmimą. Neatvykdami, nedalyvaudami, jie gali blokuoti, ir sunku spręsti.

Trys pagrindiniai reikalavimai. Visų pirma, priėmus tokį nutarimą, sus­tiprėtų demokratija formuojant kolūkių valdymo organus. Kolūkiečiai sava-rankiškiau galėtų tai padaryti. Antras dalykas, pirmą kartą įstatymų tvarka būtų reguliuojama kolūkių valdymo organų veikla. Iki šiol įstatymų tvarka kolūkių veikla nebuvo reguliuojama. Ir trečias motyvas - ūkinė situacija būtų dinamiškesnė, ruošiantis reformai būtų galima pereiti prie rimtesnių reikalų svarstymo.

Ir paskutinis reikalas. Noriu pateikti informaciją, kas buvo atlikta per tą laikotarpį, kaip šis projektas buvo rengiamas ir kokia yra derinimo, atsiliepimų tvarka.

Projektą parengė Agrarinė komisija su Žemės ūkio ministerija. Buvo pateikta vienintelė pastaba. Buvo dar papildomai siūloma, kad visuotinio susirinkimo nutarimas dėl valdybos narių ir pirmininko atšaukimo būtų priimamas paprasta balsų dauguma. Po 15 dienų gerbiamasis A.Šleževičius, Žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas, Vyriausybei parašė kitą raštą, kuriame išdėstė tokio turinio mintis: "Žemės ūkio ministerija dalyvavo nagrinėjant Aukščiausiosios Tarybos Agrarinės komisijos parengtą įstatymo papildymo projektą" (jau nutylima, kad Žemės ūkio ministerija dalyvavo, ji rengė kartu), "tačiau yra tos nuomonės, kad šį įstatymą priimti netikslinga". Koks motyvas? "Kadangi, vykstant žemės ūkio reformai, kolūkiai bus įre­gistruoti kaip naujo tipo įmonės su atitinkamo valdymo forma". Kartoju, "bus įregistruoti kaip naujo tipo įmonės su atitinkama valdymo forma". Paskutinė pastraipa teigia, kad Agrarinė komisija yra apie tai informuota. Deja, mes oficialaus dokumento negavome. Kartu noriu pasakyti, jog...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Ramonai, mes tuoj pat turėsime balsuoti už tą klausimą.

E.GRAKAUSKAS. Pirmojo punkto paskutiniame sakinyje pasiūlyta, kad susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma. Galima alternatyvinė pozicija, kad susirinkimo nutarimai priimami dviejų trečdalių dalyvavusių kolū­kio narių balsų dauguma. Čia panašiai jau nuskambėjo. Deputatas K.Rim­kus kėlė tokią mintį, manyčiau, kad galima būtų į tai atsižvelgti. Ir dar yra dvi Ministrų Tarybos Pirmininkės K.Prunskienės pateiktos išvados. Ministrų Taryba mano, kad netikslinga jį priimti dėl šių priežasčių. Pateikiami du motyvai. "Numatomi Kooperacijos įstatymo papildymai galiotų trumpą laiką, nes įgyvendinant Respublikos įmonių įstatymą visos įmonės, tarp jų ir žemės ūkio įmonės, artimiausiu metu turi būti perregistruotos. O po perre­gistravimo jos savo veikloje vadovausis atitinkamos įmonės rūšies įstatymu."

Leiskite paklausti, kokiu būdu jos gali būti perregistruotos, jeigu privati­zacijos įstatymai, visa kita, nepriimti, mechanizmas nepaleistas? Jos gali tapti tiktai valstybinėmis arba akcinėmis įmonėmis su valstybiniu kapitalu. Tokiu būdu privatizacijos procesas kaime gali būti sustabdytas.

Antras Vyriausybės motyvas: "Be to, po šio trumpalaikio norminio akto priėmimo labai komplikuosis ir taip sudėtinga padėtis kaime".

Mes šiuo klausimu esam diskutavę su jumis, aš savo poziciją šiuo reikalu pateikęs. "Ryšium su tuo prašome pateikto įstatymo projekto nesvarstyti". Ir paskutinis yra vakarykščias atsiliepimas į projektą. Jį pateikė Kolūkių taryba, t.y. kolūkių pirmininkų taryba (ten daugiausia yra kolūkių pirminin­kai) ir Žemdirbių taryba, kurioje irgi yra kolūkių pirmininkai, tarybinių ūkių vadovai. Jie irgi siūlo šito projekto nepriimti, nes šiuo metu kolūkių ateitis neaiški. "Prasidėjus žemės ūkio reformai bei privatizacijai, atsiras naujos gamybinės struktūros bei santykiai, todėl tokio nutarimo dabartiniu metu nereikėtų priimti. Toks nutarimas neskatintų reformos ir privatizacijos. Ta­rybų nariai siūlo dėl valdybos bei pirmininko rinkimų palikti spręsti kolūkio kolektyvams." Pasirašytas yra vieno iš tarybos pirmininkų gerbiamojo Vaclovo Lapės.

Na, yra tokia situacija. Norėčiau, kad jūs apsispręstumėte ir balsuotumėte už šio nutarimo svarstymą ir priėmimą. Mano nuomone, nutarimas yra savalaikis, pribrendęs, nutarimas nieko blogo...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau nepalikti salės, už dviejų minučių balsuojame!

E.GRAKAUSKAS. Nutarimas tiktai sudemokratina kolūkių valdymo rei­kalus ir suteikia galimybę žmonėms patiems realiau apsispręsti, nes iki šiol beveik nebuvo jokios teisinės normos, reguliuojančios šį klausimą. Tai tik pagerintų, suaktyvintų kaimo gyvenimą. Žinoma, galima panaudoti ir politi­nei destrukcijai, politikos pūtimui, kaip buvo padaryta su nutarimu dėl trijų dviejų hektarų.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas atidedamas.

Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti. Grįžkime prie anksčiau svarstyto klausimo. Ta pačia proga leiskite padaryti...

K.RIMKUS. Aš nesupratau, ar paklausti negalima?

PIRMININKAS. Ne, negalima. Klausimas atidėtas.

K.RIMKUS. O kodėl negalima?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, prašom sėsti į savo vietą.

K.RIMKUS. Gerbiamasis Abišala...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, jums žodis nėra suteiktas.

K.RIMKUS. Jeigu padarė pranešimą, aš turiu teisę paklausti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, labai prašau jūsų sėsti į savo vietą.

K.RIMKUS. Aš nežadu atsisėst, pakol negausiu paklaust.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, klausimas atidėtas. Grįžtame prie anksčiau svarstyto klausimo. Darbo įstatymų kodekso 55 ir 56 straips­nių pakeitimo projektai. Gerbiamieji deputatai, prašau rimties. Šitas klausi­mas yra atidėtas. Grįžtame prie 55 ir 56 Lietuvos Respublikos Darbo įstaty­mų kodekso straipsnių pakeitimo. Kadangi prieštaravimų nebuvo, liko tik balsuoti, todėl prašau...

Dėmesio, deputatas J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Noriu patikslinti. Tada nevisiškai išgirdau klausimą dėl įstatymo įsigaliojimo, palaikiau tai klausimu, ar tai gali būti taikomas atgal, todėl buvo toks atsakymas. Šitą klausimą reikėtų spręsti taip. Čia jau buvo nurodyta, kad išėjo teisinė kolizija, todėl reikėtų priimti atskirą nutarimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo. Dabar reikia patikslinti šio įstatymo pavadinimą. Įstatymas "padaryti pakeitimus" netinkamas. Turėtų būti taip: "Dėl pakeitimų Lietuvos Respublikos Darbo įstatymų kodekso 55 ir 56 straipsniuose". Toks paties įstatymo patikslinimas. Paskui turėtų būti atskiras nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl pakeitimo Lietuvos Respublikos Darbo įstatymų kodekso 55 ir 56 straipsniuose" taikymo tvarkos". Šis nutarimas turėtų preambulę, kurios redakciją dar reikėtų patikslin­ti. Turėtų būti pasakyta taip: "Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo įstatymu, priimtu 1990 m. liepos 27 d." (jeigu neklystu), "sutrumpina darbo savaitę, padarydama atitinkamus pakeitimus Darbo įstatymų kodekso 52 straipsnyje, iki 40 valandų, todėl nutaria įstatymą" (dėl šios dienos įstatymo) "taikyti nuo rugsėjo 1 dienos". Žodžiu, turi būti nutarimas dėl šito įstatymo taikymo tvarkos. Šis įstatymas gali įsigalioti nuo šios dienos.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai sutinka su tokiomis formuluo­tėmis? Ar įstatymo projekto autoriai - Sveikatos apsaugos ir socialinių rei­kalų komisija - sutinka su tokiu deputato J.Prapiesčio pasiūlymu? Tada prašom balsuoti, kad įstatymo pakeitimas ir nutarimas dėl jo įsigaliojimo, kaip pateikė deputatas J.Prapiestis, būtų priimtas.

Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 84.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo grupę prašau pranešti, kiek deputatų yra salėje.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 97.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsų dauguma Darbo įstatymų kodekso pakeitimas ir nutarimas dėl jo įsigaliojimo yra priimtas.

Grįžtame prie atidėto klausimo. Dėl kolūkių ir kitų žemės ūkio koopera­tyvų valdymo organų. Prašau deputatą E.Grakauską į tribūną.

Grupės Agrarinės komisijos deputatų pareiškimas

 

Gerbiamieji deputatai, primenu jums, kad yra pateiktas ir galioja deputa­to J.Mačio pasiūlymas šio klausimo nesvarstyti. Nesu tikras, bet manau, kad klausimo pateikimas reikštų svarstymo pradžią. Prašom pagalvoti, ar iš pra­džių spręsime tai, svarstom ar nesvarstom (pasiūlymas galioja, jis duotas), ar vis dėlto pateikiam klausimus ir pradedam svarstyti. Taip pat primenu, jog paskelbta, kad šiuo klausimu yra aštuonių Agrarinės komisijos deputatų pareiškimas. Taigi rinkitės patys.

K.RIMKUS. Būtų geriausia prieš tai leisti perskaityti aštuonių Agrarinės komisijos narių pareiškimą.

PIRMININKAS. Tai tada prašom deputatą E.Grakauską sėstis, prašom sėstis ir kitus deputatus. Tokiu atveju pradedam svarstyti. Prašau.

B.V.RUPEIKA. Atsiprašau, kodėl nebalsuojama už deputato (...) pasiūlymą?

A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji deputatai. Gal aš pradėjau visiškai nieko nesuprasti, bet šiuo atveju tikrai nesuprantu, kodėl prieš tai nebuvo balsuota už deputato J.Mačio pasiūlymą? Aš nežinau, ar pranešimo paskaitymas nėra klausimo svarstymo pradžia?

Grupės Agrarinės komisijos deputatų pareiškimas.

"Daugumos Agrarinės komisijos deputatų požiūris į realią šiandieninę žemės ūkio ir apskritai kaimo būklę, agrarinės reformos įgyvendinimo būdus bei šiuo metu kaime vykstančius reiškinius iš esmės skiriasi nuo Agrarinės komisijos pirmininko Eimanto Grakausko ir kai kurių jam visais klausimais pritariančių deputatų požiūrio. Agrarinės komisijos pirmininkas E.Grakauskas labai dažnai prieš Lietuvos, ir ypač prieš Lietuvos kaimo visuomenę, pasisako Agrarinės komisijos vardu, Aukščiausiajai Tarybai svarstyti pateikia įstatymų projektus, aptartus su komisijos mažuma. Visiškai neaiškus kai kurių jo pateikiamų projektų reikalingumas, kaip nutarimo dėl kolūkių ir kitų žemės ūkio kooperatyvų valdymo organų projektas. Ko­misijos pirmininkas neigiamai atsiliepia per masines informacijos priemo­nes apie daugumą žemdirbių organizuojamų rajoninių ir respublikinių ren­ginių, Vyriausybės veiklą. Mes, po šiuo pareiškimu pasirašę Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Agrarinės komisijos nariai, pareiškiame, kad daugeliu klausimų nesutinkame su Agrarinės komisijos pirmininko deputato E.Grakausko užimama pozicija ir atsiribojame nuo tokio pobūdžio komisijos pirmininko veiklos".

Pasirašo deputatai Algirdas Ražauskas, Kęstutis Rimkus, Petras Papovas, Leonas Apšega, Algimantas Ulba, Mykolas Arlauskas, Petras Poškus ir de­putatas Edvardas Tomaševičius. Be to, šiam pareiškimui pritaria dar du deputatai žemdirbiai, neįeinantys į Agrarinės komisijos sudėtį, tačiau pagal galimybes dalyvaujantys jos veikloje. Tai deputatai J.Pangonis ir deputatas G.Ramonas. Noriu pasakyti tik tiek, kad nuo šio klausimo rengimo Agrari­nė komisija buvo visiškai nušalinta. Pasirašę deputatai diskusijoje nedalyvaus, jeigu ji ir vyktų.

Vienas sakinys dėl E.Grakausko pranešimo. Buvo pasakyta, kad įstatymų tvarka kolūkio veikla nebuvo reguliuojama. Tada kiltų klausimas - ką, jei ne kolūkinę teisę, jūs, gerbiamasis Grakauskai, dėstėte mums kelis metus Žvė­ryne esančioje Aukštojoje mokykloje?

Ačiū už dėmesį.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galiu paklausti pranešėją?

PIRMININKAS. Tai nebuvo pranešimas. Todėl vargu ar reikalingi klausimai.

A.RAŽAUSKAS. Manau, kad aš ne egzaminų komisijoje...

BALSAS IŠ SALĖS. Aš supratau, kad tai buvo pranešimas.

A.RAŽAUSKAS. Tai buvo deputatų grupės pareiškimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, vieną minutėlę, aš vis dėlto jūsų noriu paklausti, ar šitas pareiškimas reiškia, jog, jūsų nuomone, pateiktasis projektas oficialiai nebuvo apsvarstytas Agrarinėje komisijoje?

A.RAŽAUSKAS. Tekste aš viską išsakiau ir daugiau aš...

PIRMININKAS. Vis dėlto aš norėčiau, nes tai yra svarbu dėl procedūros.

A.RAŽAUSKAS. Pabaigoje aš pasakiau, kad mes šiuo klausimu nediskutuojam, pareiškimas bus...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, dar kartą formuluoju klausimą. Ar jūsų pareiškimas reiškia teiginį, kad pateiktasis projektas nebuvo aps­varstytas Agrarinėje komisijoje?

A.RAŽAUSKAS. Taip, visiškai taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau, kad pakomentuotumėt...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Manau, kad vis dėlto nereikėtų klausti, gerbiamieji de­putatai...

BALSAS IŠ SALĖS. Tai gal tada gerbiamasis Abišala, jūs galėtumėte man atsakyti?

PIRMININKAS. Tiesiog deputato pareiškimas. Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš manau, kad mes esame šiek tiek dezinformuojami. Kiek aš supratau, tie pareiškimą pasirašiusieji žmonės nėra dirbantys deputatai, todėl jų motyvai, kad štai Agrarinėje komisijoje neapsvarstyta, nedaryta, matyt, kažkiek priklauso nuo jų darbo statuso. Galbūt aš galėčiau gauti išsamesnį atsakymą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate...

K.RIMKUS. Jeigu galima, aš atsakyčiau į šitą klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, prašau komisijos pirmi­ninką deputatą E.Grakauską atsakyti į priekaištą, kad projektas nebuvo svarstomas Agrarinėje komisijoje.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, projektas, be jokios abejonės, buvo svarstytas komisijoje. Yra protokolas. Dalyvavę deputatai, kurie svars­tė ir jam pritarė. Protokolą deputatai K.Rimkus ir kiti tikrino, žiūrėjo, bet jų pačių nebuvo. Pavyzdžiui, toks deputatas, kuris pasirašė šitą kreipimąsi, E.Tomaševičius yra buvęs pačioj pradžioj viename komisijos posėdyje, dau­giau mes niekada jo nesame matę komisijos veikloje. Dar kartą teigiu: yra svarstyta, užprotokoluoti pasisakymai. Prašyčiau Mandatų ir etikos komisiją pažiūrėti. Jeigu reikia, tuoj pat pristatom protokolą.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, incidentas...

K.RIMKUS. Čia įsivėlė vienas melas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, leiskite man turėti malo­numą suteikti jums žodį.

K.RIMKUS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Jūs prašote žodžio replikuoti?

K.RIMKUS. Aš noriu atsakyti į E.Grakausko pasakytą netiesą.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis deputatas Rimkus norėtų replikuoti?

K.RIMKUS. Norėčiau.

PIRMININKAS. Prašom replikuoti, deputate Rimkau.

K.RIMKUS. Aš nesupratau, kokį protokolą mes su gerbiamuoju L.Apše­ga vartėm. Gal gerbiamasis L.Apšega ir yra matęs, aš tikrai nemačiau. Ir čia nereikėtų kalbėti. Anksčiau šitame komisijos darbe mes dalyvavom, tačiau jokių rimtų klausimų nesprendėm; gerbiamasis ponas E.Grakauskas nuei­davo į Žemės ūkio ministeriją, jie ten užsidarydavo ir tuos klausimus spręs­davo. Bet mums niekas nieko neparodydavo.

PIRMININKAS. Ačiū, replika priimta.

Gerbiamieji deputatai, manau, kad mes galime pasiruošti balsuoti už deputato J.Mačio pasiūlymą. Aš jį pakartosiu. Gerbiamasis deputatas J.Mačys patikslins, jeigu kas nors bus suformuluota ne taip.

Pristatytas klausimas. Deputatas J.Mačys siūlo jo svarstymą atidėti nea­pibrėžtam laikui. Taip?

Gerbiamieji deputatai, prašom tylos ir atkreipti dėmesį į formuluotę. Gerbiamieji deputatai, prašau jūsų dėmesio!

Gerbiamasis deputatas Apšega! Ar jūs negalėtumėt atkreipti dėmesį į tai, kad mes dabar ruošiamės balsuoti? Balsuoti pateikiamas deputato J.Mačio pasiūlymas atidėti klausimo svarstymą neapibrėžtam laikui. Kad pasiūlymas būtų priimtas, reikia pusės ir vieno balso. Prašom balsuoti.

Deputatas A.Sakalas turi pasiūlymą.

A.SAKALAS. Aš manyčiau, kad daugeliui deputatų padėtų apsispręsti, jeigu galėčiau ir aš pažiūrėti tą protokolą ir pasakyti, kad tikrai viskas buvo pagal procedūrą, pagal toje komisijoje esančių deputatų daugumą. Tada būtų galima spręsti - priimti tą gerbiamojo J.Mačio pasiūlymą arba ne.

PIRMININKAS. Jūs prašote...

A.SAKALAS. Aš prašau kelių minučių.

PIRMININKAS. Jūs prašote atidėti, kol patikrinsite protokolą.

A.SAKALAS. Aš labai trumpai, per keletą minučių.

PIRMININKAS. Ar deputatai sutinka su tokia procedūra?

BALSAI SALĖJE. Nereikia, nereikia...

PIRMININKAS. Vis dėlto išlaikykim tam tikrą padorumą ir išsiaiškinkim šitą klausimą.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, vieną žodį.

PIRMININKAS. Prašom, prašom...

G.VAGNORIUS. Jei neklystu, Konstitucija leidžia svarstyti klausimą ir tuo atveju, jeigu komisija duoda ir neigiamą atsakymą. Aš ne už tai, kad būtų neigiamas, ir ne už tai, kad nebūtų analizuojamas tas protokolas. Bet kad veltui negaištume, gal per tą laiką, kol pradėsim diskusiją dėl nutarimo, gerbiamasis A.Sakalas pasižiūrės protokolą, ir kai mes balsuosim už tą konkretų protokolą, jis informuos, ar komisija palaiko šį projektą, ar nepalaiko. Dabar siūlau balsuoti už tai, kad svarstom tą klausimą, o tam jokių komisijos išvadų nereikia.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas prašė pertraukti svarstymą tam, kad būtų galima patikrinti teisingumą, nes du deputatai skirtingai traktuoja turimą informaciją. Aš manau, kad, balsuojant deputato J.Mačio pasiūlymą, labai svarbu žinoti ir šitą faktą, todėl paremiu deputato A.Sakalo prašymą. Jeigu dar yra norinčių, tada siūlysiu balsuoti už tokią tvarką.

Ačiū. Prašom, gerbiamasis deputate Sakalai. Kol kas mes galėtume pradėti svarstyti penktąjį klausimą - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos antrosios sesijos darbų projektas.

Prašom deputatą L.Sabutį. Jums reikia laiko pasiruošti? Pertrauka iki 16 val. 48 min.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pertrauka baigėsi, prašome sės­tis, tęsiame posėdį. Prašome sėstis į savo vietas.

Ar gerbiamieji deputatai D.Morkūnas, J.Tamulis ir J.Paleckis sutiktų leisti tęsti posėdį?

Gerbiamieji deputatai, posėdžio pradžioje deputatas E.Vilkas prašė leisti perskaityti grupės deputatų pareiškimą. Jeigu jūs sutiktumėt, kol susirinks kvorumas, išklausyti šį pranešimą, aš mielai suteikčiau jam tribūną. Prieštaravimų nėra. Prašom deputatą E.Vilką. Prašom rinktis į salę.

E.Vilko pareiškimas dėl Laisvųjų demokratų frakcijos įkūrimo

 

E.VILKAS. Gerbiamieji deputatai! Pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo. "Lietuva įžengė į laikotarpį, kuriame išryškės, ar įtvirtinsime realią nepriklausomybę ir sugrįšime į Europos valstybių bendriją, ar visuomenė, kurią sukursime, bus demokratiška ir garantuos kiekvienam žmogui laisvę ir gerovę.

Kelias nuo imperijos provincijos, totalitarinės santvarkos ir skurdžios ekonomikos į nepriklausomybę, demokratinę ir klestinčią visuomenę niekam ir niekada nebuvo lengvas, kaip, beje, nebuvo ir trumpas. Tame kelyje skubotumas ir prievarta, visuomenės dėsnių ir pasaulio politinių procesų nepaisymas gali būti pragaištingi.

Kad ir kokie būtų išorės pavojai Lietuvai, mūsų sėkmę lems tai, kokiu mastu suvaldysime vidaus prieštaravimus, kurie yra objektyvūs ir todėl nepanaikinami. Visuomenė yra tokia, kokia ji yra. Raginimai vienytis įgrįsta, nespėja duoti naudos, o prievartiniai veiksmai visus suvienodinti gali prieštaravimus paversti destrukcija. Lietuvai naudingas tik konstruktyvus politinių ir socialinių grupių bendradarbiavimas. Sąlyga jam atsirasti - demokratija. Tai yra lygios galimybės kiekvienam žmogui ar grupei realizuoti savo teisėtus interesus, suprantant, kad kiekvienas iš mūsų esame priklausomas nuo kitų. Demokratija ir pilietinė santarvė vietoje kerštavimo ir kieno nors, kad ir daugumos, diktato, kompetencija ir kantrybė vietoje revoliucinių ir ultrapatriotinių frazių, lietuviškas konservatyvumas ir saikas vietoje bekompromisinio radikalizmo.

Lietuvos politiniame gyvenime nemaža faktų, rodančių, kad demokratija pati savaime mūsų visuomenėje neįsitvirtins. Diletantizmas ir nepakantumas politikoje trukdo kurti šiuolaikinį politinį valstybės mechanizmą, efektyviai funkcionuojančias politines struktūras ir įsitvirtinti konstruktyvumo atmosferai visuomenėje.

Visa tai verčia mus įkurti Aukščiausiojoje Taryboje Laisvųjų demokratų frakciją ir pakviesti visuomenę paremti mūsų veiklą. Tik demokratija yra kelias į nepriklausomybę, teisėtumą ir gerovę".

Pasirašė Bronius Genzelis, Kęstutis Glaveckas, Vidmantė Jasukaitytė, Algirdas Kumža, Jokūbas Minkevičius, Jonas Pangonis, Virgilijus Pikturna, Algimantas Ulba, Eduardas Vilkas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, Reglamento projekte numatytos frakcijos ir jų steigimo tvarka. Manau, kad pasirašę deputatai, kada Reglamentas bus patvirtintas, ir formaliai pateiks savo pareiškimą frakcijai įregistruoti.

O dabar grįžtame prie svarstomo klausimo. Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas deputatas A.Sakalas pateiks savo išvadą dėl Agrarinės komisi­jos posėdžio protokolo. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš pirmiausia priminsiu jums komi­sijos sudėtį. Komisijoje yra 15 narių, iš kurių 7 yra nuolatiniai nariai, 8 nenuolatiniai. Komisijos sudėtis: E.Grakauskas - pirmininkas, R.Survila, J.Mačys - vicepirmininkai, pirmininko pavaduotojai. Visi šitie minėti pirmi­ninkai yra nuolatiniai komisijos nariai. Komisijos nariai: P.Aksomaitis (nuolatinis), L.Apšega, M.Arlauskas (nenuolatiniai), L.Milčius, A.Miškinis (nuolatiniai), P.Poškus, A.Ražauskas, K.Rimkus (nenuolatiniai), E.Toma­ševičius (nenuolatinis), M.Treinys (nuolatinis), A.Ulba, P.Papovas (nenuo­latiniai).

Komisija surengė posėdį, kuris įvyko liepos 31 d. Pagal protokolą (protokolo Nr. 12), dalyvavo visi 7 nuolatinės komisijos nariai, nė vienas nenuolatinis komisijos narys jame nedalyvavo. Svarstytas šitas įstatymo projektas, kurį čia gerbiamasis E.Grakauskas pateikė. Nutarta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl kooperacijos (dabar truputį kitoks pavadinimas) papildymo projektą pateikti svarstyti parlamentui. Toks nutarimas yra, balsavimo rezultatai čia nenurodyti, taigi aš negaliu apie tai pasakyti. Dalyvavo 7 komisijos nariai iš 7.

Diskusijoje kilo klausimas, ar laikyti komisijos posėdį teisėtu, jeigu iš 15 narių dalyvavo visi nuolatiniai nariai, o 8 nenuolatiniai nedalyvavo. Jeigu laikysime teisėtu, tada komisija šitą klausimą yra apsvarsčiusi. Jeigu sakysi­me, kad kvorumas turi būti skaičiuojamas nuo visų komisijos narių, nepriklausomai nuo to, ar jie nuolatiniai, ar nenuolatiniai, tada, be abejo, kvorumo nėra. Aš manyčiau, kad šitą atsakymą galėtų duoti mūsų teisininkai, kurie dar gerai atsimena nuolatinių komisijų nuostatus. Mes per tokį trumpą laiką nesuspėjom pasižiūrėti.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar deputatas K.Rimkus nori paklausti?

K.RIMKUS. Aš norėčiau pateikti vieną klausimą. Ten gerbiamasis L.Milčius yra ministro pavaduotojas. Nežinau, ar jis gali būti nuolatinis narys?

PIRMININKAS. Jeigu jūs leisit, gerbiamieji deputatai, aš pateiksiu savo komentarą. Mūsų priimti įstatymai (aš dabar negaliu pasakyti tikslios datos) sako, kad galioja tie Lietuvos TSR įstatymai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui. Apie nuolatinių komisijų darbo tvarką kalbama Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų nuostatuose. Mano nuomone, šių nuostatų 32 punktas niekaip neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, o sako jis štai ką: "Nuolatinių komisijų posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvau­ja daugiau kaip pusė atitinkamos komisijos sudėties". Kol kas niekaip neap­ribota deputatų teisė būti nuolatinių komisijų nariais, nepriklausomai nuo to, ar jie nuolat dirbo Aukščiausiojoje Taryboje, ar kur nors kitur. Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Agrarinę komisiją buvo išrinkta 15 narių, visi jie yra kol kas teisėti jos nariai. Todėl įstatymas sako, kad ką tik minėtas Agrarinės komisijos posėdis buvo neteisėtas, ir formaliai Agrarinė komisija nepateikė klausimo svarstyti. Todėl Aukščiausiosios Tarybos rei­kalas dabar - imtis svarstyti šį klausimą ar nesiimti. Ir toliau galioja depu­tato J.Mačio pasiūlymas - svarstymą atidėti neapibrėžtam laikui. Prašau svarstyti būtent šį klausimą. Atidėti ar neatidėti.

L.MILČIUS. Ar būtų galima trumpai?

PIRMININKAS. Jeigu dėl klausimo esmės, prašom.

L.MILČIUS. Ne, aš tik norėčiau dėl gerbiamojo deputato K.Rimkaus dezinformacijos. Man labai malonu, kad jis mane pavadino ministro pava­duotoju, bet aš toks nesu.

PIRMININKAS. Ačiū, tai yra asmeninis klausimas. Jūs turėjote teisę į žodį.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš truputėlį dėl jūsų komentarų. Visi žinom (gal reikia pasižiūrėti kitą įstatymą), kad nenuolatiniai nariai gali nedalyvauti ir į kvorumą neįsiskaito.

PIRMININKAS. Ne, kol kas taip dar nepriimta. Tokie įstatymai dar, deja, nepriimti. Man labai gaila, bet kol kas dar tokių įstatymų neturim.

BALSAS IŠ SALĖS. Tai dabar galima sabotuoti, taip?

PIRMININKAS. Ne, visiškai ne. Aukščiausiosios Tarybos reikalas dabar ­imtis spręsti šią problemą ar ne. Prašom apie tai ir pasisakyti. Deputatas G.Vagnorius, rodos, pirmas priėjo prie mikrofono.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau dėl balsavimo motyvų, kadangi tas kitas klausimas, dėl kurio čia bandoma diskutuoti, yra principinis. Bet jis yra principinis tik tai pačiai komisijai (tarpusavio santykių išsiaiškinimas), bet neprincipinis parlamentui, dėl kurio reikėtų gaišti laiką. Aš norėčiau parem­ti tuos deputatus. Šitas klausimas taip pat susietas ir su Ekonomikos komisi­jos darbais bei siūlymais. Pasisakau už tai, kad mes tą klausimą šiandien svarstytume. Aš norėčiau tik priminti tiems, kurie nežino, kas yra svarstoma. Su šiuo pavadinimu yra svarstomi kolūkių pirmininkų demokratiškesni rin­kimai, t.y. slapti, nepriklausomai nuo kieno nors jėgos ir valios, nes yra tokių atvejų, kad pirmininkai vos ne patys save pasiskiria. Dar kartą primename: svarstome kolūkių pirmininkų demokratiškesnius rinkimus. Atvirai pasa­kius, aš nelabai suprantu, kai šį pasiūlymą bando blokuoti deputatai, kolū­kių pirmininkai, kurie iki šiol kalbėjo apie kolūkių interesus. Manyčiau, kad kai kurie painioja savo interesus su kolūkiečių interesais.

PIRMININKAS. Deputatas A.Kumža.

A.KUMŽA. Gerbiamieji kolegos. Galimas dalykas, kad šitas projektas yra labai geras. Tačiau pats būdamas kaimo vietovių deputatas, norėčiau pasa­kyti, kad projektai, įstatymai, susiję su kaimo reikalais, kaime sutinkami labai jautriai, o kartais ir labai nervingai. Dabar matom, kad dėl šito projek­to nesutaria net pati komisija. Komisija nesutaria su ministerija arba su kai kuriais ministerijos atstovas. Pakankamai nervingai jau pradedam ir mes čia svarstyti. Todėl vien dėl to, jog nujaučiu, kad šitas įstatymas, kaip ir kai kurie kiti, vėl bus audringai sutiktas kaime, o to neramumo mums nereikia, prisi­dėčiau prie tų, kurie prašo atidėti šitą projektą. O gal reikėtų pačių žemdir­bių, pačių kaimo žmonių paklausti, ką jie apie tai mano. Juk mes žinom ministerijos nuomonę, tačiau visiškai nežinom kaimo gyventojų nuomonės. Gal reikėtų paskelbti, kol mes čia prieisim prie kokio konsenso. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatui A.Kumžai norėčiau pareikšti, kad galim paskelbti, jeigu pradėsim svarstyti. Tik su tokia sąlyga atidėti. Svarstymo atidėjimas neribotam laikui praktiškai reiškia klausimo numarinimą, skelbti nebebūtų galima.

Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Jeigu galima, aš norėčiau priminti, kad šioje sesijoje dalyvau­ja ne ekonomistai, ne pirmininkai, ne muziejų direktoriai, o dalyvauja depu­tatai. Ir paprašyčiau specialybėm nevardyti. Aš labai atsiprašau deputato L.Milčiaus, kad jį įžeidžiau. Matot, pasikeitė ministerijų pavadinimai. Aš nesuspėjau susigaudyti. Anksčiau buvo ministro pavaduotojas, dabar yra mokslo departamento direktorius Lietuvos žemės ūkio ministerijoje.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, aš tikrai norėčiau paprašyti neplėsti šitos diskusijos. Atsiklausti žemdirbių? Tai prašau, deputate Kumža, nuva­žiuoti į kokį nors visuotinį susirinkimą ir sulauksit nuo pasienio atsakymą: "Jūs išvažiuosit, ir su mumis susidoros". Išvis visuotiniame susirinkime 20­ - 30% žmonių tebalsuoja atvirai. Tokių pavyzdžių pilna. Jeigu dar norit pas­kutinių pavyzdžių, tai net sienas griauna, kad kolūkio valdžios nurodymu įsiveržtų į svetimą butą. O tokių konkrečių pavyzdžių galiu pateikti iš pasku­tinių dienų įvykių. Todėl labai prašau tikrai neišpūsti šito klausimo. Be kita ko, praėjusioje sesijoje šis klausimas jau buvo pateiktas. Liko, kaip ir pir­mesnieji šios dienos klausimai, neapsvarstyti, todėl korektiškiau būtų for­muluoti, kaip pasiūlė deputatas (neatsimenu kuris), už išbraukimą iš dar­botvarkės, o ne už įtraukimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Vaišvila, bus balsuojama už klausimo atidėjimą neapibrėžtam laikui. Aš jau suformulavau pasiūlymą. Prašau kaip tik dėl to ir pasisakyti.

Deputatas J.Beinortas.

Gerbiamieji deputatai, ar tie, kurie stovi... Yra pasiūlymas nutraukti diskusiją. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors prieštarauja dėl diskusijos nutraukimo?

BALSAS IŠ SALĖS. Aš tik manau, kad jeigu komplikacija dėl šito klausimo pateikimo kaip nuo Agrarinės komisijos, tai mes jį galime laikyti pateiktu atskiro deputato, jeigu jį parems 14 deputatų. Aš asmeniškai paremčiau tokį pasiūlymą ir manyčiau...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti, kas už tai, kad nutrauktume diskusijas dėl klausimo atidėjimo. Jeigu jūs sutiksit, aš paprašysiu neskaičiuoti. Prašom nuleisti.

Ačiū. Kas už tai, kad tęstume diskusijas dėl atidėjimo? Tokių nėra. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti dėl deputato J.Mačio pateikto pasiūlymo ­atidėti klausimo svarstymą neapibrėžtam laikui. Kas už? Atsiprašau...

E.BIČKAUSKAS. Atleiskit, ar buvo tokia formuluotė "neapibrėžtam"?

PIRMININKAS. Aš deputato J.Mačio atsiklausiau dėl formuluotės. Jis sutiko, nors taip ir nebuvo suformuluota.

E.BIČKAUSKAS. Tada aš replikuosiu dėl motyvų. Aš balsuočiau už "atidėti klausimo svarstymą" be žodžio "neapibrėžtam". Už šitą formuluotę aš nebalsuosiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

L.ŠEPETYS. Kadangi dabar ruduo, žmonėms kaime daug darbo. Studentus, mačiau, šiandien jau siunčiam dirbti. Aš irgi siūlyčiau tai, ką deputatas E.Bičkauskas sakė, "atidėti", bet nesakyti "neribotam laikui", gal žiemą...

PIRMININKAS. Gerai, jeigu deputatas J.Mačys sutinka, aš sutinku for­muluoti "atidėti klausimo svarstymą".

Prašom balsuoti.

Vieną minutėlę, prašom dar susėsti į savo vietas. Norėčiau, kad būtų patikrintas kvorumas.

Gerbiamasis deputatas J.Jurgelis sėdi ne savo vietoje. (...)

Č.JURŠĖNAS. Gerai, labai trumpai. Aš iš kitos pusės. Gerbiamieji, pas mus dar tebegalioja tas Kooperacijos įstatymas, kurį ruošėmės taisyti. Paskui sugalvojom, kad jo taisyti nereikia, t.y. papildyti nereikia. Aš jį vis dėlto noriu priminti. Šitas Kooperacijos įstatymas nenumatė pirmininkų ar kitų viršininkų rinkimo tvarkos. Ir aš manau, nenumatė ne todėl, kad nenorėjo reglamentuoti, o todėl, kad vis dėlto čia kitas dalykas, ir ne valstybės organo reikalas šitai reglamentuoti, todėl...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Juršėnai, leiskit užprotestuoti...

Č.JURŠĖNAS. Aš noriu baigti. Aš baigsiu.

Galimas daiktas, šitai reikia taisyti, kaip čia kolegos sakė, "bus daugiau demokratijos". Bet ar mes vėl eilinį kartą neįlįsim į kitų reikalus? Štai kokį klausimą noriu iškelti.

PIRMININKAS. Jūs jau svarstote klausimą iš esmės. Ar galima balsuoti?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Galima. 102 deputatai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti už deputato J.Mačio pasiūlymą atidėti svarstymą. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 3l.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 57.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Balsų dauguma pasiūlymas atmestas.

Diskutuoti yra užsirašę deputatai A.Rudys, P.Poškus, L.Apšega ir R.Rastauskienė. Kadangi šis klausimas pradėtas svarstyti iš esmės, manau, kad deputatai dar norėtų paklausti pranešėjo. Ar bus dar tokių klausimų?

Prašom, gerbiamasis Grakauskai, į tribūną. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėjau paklausti dėl mūsų ūkininkavimo ir išvis verslininkystės esmės. Kadangi gerbiamasis G.Vagnorius rengė visus įmonių įsta­tymus, yra priimtas įmonių įstatymas, reglamentuojantis visas įmonių rūšis, noriu paklausti, ar Kooperacijos įstatymas kaip toks išliks, priėmus visus atitinkamus įmonių rūšių įstatymus?

E.GRAKAUSKAS. Aš už gerbiamąjį deputatą G.Vagnorių atsakyti negaliu. Galiu išreikšti savo, kaip teisininko, nuomonę, ir vienareikšmiškai: Tarybų Sąjungos įstatymai Lietuvoje perspektyvos neturi ir negalės galioti.

J.PANGONIS. Aš klausiu, kas veikia Lietuvoj. Kooperacijos įstatymas veikia Lietuvoj, nors jis priimtas Tarybų Sąjungoje.

E.Grakausko atsakymai į deputatų klausimus

 

E.GRAKAUSKAS. Tokio Lietuvos kooperacijos įstatymo projekto, kaip dabar išdalytuose sąrašuose, kaip matot, iki pat Naujųjų metų nenumatoma. Kartu Įmonių veiklos įstatyme nenumatyta tokia įmonių rūšis kaip kooperacija, kokia buvo dabar, ar kitokia. Kooperacijos esminiai pagrindai nevisiškai tobulai ir nevisiškai išbaigtai yra išdėstyti Ūkinės bendrijos įstatyme. Jo kol kas yra tik projektas, ir mums yra puiki galimybė pasireikšti, išdėstyti tas reikalingas kooperacijos veiklos normas.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę.

BALSAS IŠ SALĖS. Galima?

PIRMININKAS. Ne, negalima. Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Gerbiamasis Grakauskai, aš norėčiau paklausti. Ar jūsų siūlomas projektas susijęs su Pavyzdiniais kolūkių įstatais? Tai štai, aš noriu paklausti, ar Pavyzdiniai kolūkių įstatai yra įstatymas ir ar juos turi svarstyti Aukščiausioji Taryba?

E.GRAKAUSKAS. Aš jau pristatydamas projektą jums minėjau ir du kartus akcentavau, dabar pakartosiu trečią kartą, kad Pavyzdiniai kolūkio įstatai nėra teisinis norminis aktas, nes jis nėra priimtas, patvirtintas, apro­buotas ar kitaip padarytas jokio valstybės valdžios ar valdymo organo. Vi­suomeninė organizacinė struktūra - sąjunginė kolūkių taryba - juos yra pat-virtinusi.

G.RAMONAS. Tai ar galiu pratęsti, ar dabar gerbiamajam J.Pangoniui?

PIRMININKAS. Gal jūs kaip nors pakaitom. Prašau deputatą J.Pangonį.

J.PANGONIS. Klausimas, išplaukiantis iš pirmojo mano klausimo. Kaip jūs manote, kiek veiks šitos pataisos, kurias šiandien priimsim? Kiek laiko veiks?

E.GRAKAUSKAS. Mano nuomone, tiek veiks, kiek egzistuos pas mus kolūkiai. Arba kol Aukščiausioji Taryba neras reikalo pakeisti.

G.RAMONAS. Dabar mano eilė, taip?

PIRMININKAS.Dabar deputatas P.Poškus.

P.POŠKUS. Jūs praėjusioje sesijoje iš tos tribūnos minėjote, kad Biržų rajono kolūkių pirmininkai nutarė panaikinti tą nutarimą dėl trijų ha sklypo padidinimo. Aš, būdamas Biržuose, šitą klausimą aiškinausi ir turiu savivaldybės pažymą. Toks klausimas nebuvo svarstomas ir nenumatytas svarstyti. Ar tokie nepatikimi šaltiniai nemažina jūsų, kaip komisijos pirmininko, autoriteto?

PIRMININKAS. Klausimas ne esminis, jūs galite į jį neatsakyti.

E.GRAKAUSKAS. Ne, aš atsakysiu. Aišku, kad mažina. Bet aš rėmiausi tokio pat deputato, kaip jūs, pateiktais duomenimis. Tokio deputato iš jūsų rajono.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Jeigu manęs neapgauna atmintis, tai kiekvieno kolūkio įstatymuose yra toks straipsnis apie įstatų keitimo tvarką. Man atrodo, jeigu tas straipsnis nepanaikintas, tai mūsų nutarimas neturės jokios reikšmės, nes kolūkis gali nepriimti tų pasiūlymų, kuriuos jūs teikėt šiandien svarstyti.

PIRMININKAS. Ar tai yra klausimas?

G.RAMONAS. Gal iškėliau tai kaip problemą. Gal gerbiamasis E.Gra­kauskas gali pakomentuoti?

E.GRAKAUSKAS. Kolūkiai nėra Marse. Jie - Lietuvos valstybėje ir yra Lietuvos valstybės ūkinės struktūros dalis. Visiems Lietuvos piliečiams ir kitiems asmenims, net ne piliečiams (ir juridiniams asmenims) yra privalomi Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Jų nevykdyti negalima, nors šiuo metu kaip tik ir stengiamasi nevykdyti naujų įstatyminių aktų, bandyti juos atšaukti, jų nepaisyti ar pan.

G.RAMONAS. Jeigu...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Ramonai. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Manau, sutiksit, kad nėra reikalo rūpintis čia esančių kelių deputatų pirmininkų likimu, ir ne dėl to čia tas pareiškimas. Priėmus šitą pataisą (turbūt sutiksit, o gal aš neteisingai suprantu), visuose kolūkiuose reikės daryti visuotinius susirinkimus kolūkių įstatams pakeisti. Paskui juos reikės savivaldybei perregistruoti ir t.t. Tai čia nemažas darbas. Lietuvoje yra maždaug 1100 kolūkių. Gal jūs galėtumėte pasakyti, iš kelių šimtų kolektyvų jūs turite kolektyvinių pageidavimų, laiškų paremti savo pranešime išsakytoms mintims dėl ten vykstančių visokių dalykų? Aš manau, sutiksit ar nesutiksit, didesnė dalis kolūkiečių šiandien siūlytų kitą atšaukimą. Jie norėtų ne pirmininkų atšaukimo, bet deputatų atšaukimo įstatymo.

E.GRAKAUSKAS. Atsiliepimų ir oficialių pageidavimų šioje srityje nėra pateikta. Tačiau ir jūs, ir mes dalyvaujam susitikimuose su žemdirbiais. Matėt ir turim praktiką, jau ne pirmus metus dirbam. Žinom, kaip vyksta visuotiniai susirinkimai. Aš, pavyzdžiui, štai praeitą ketvirtadienį dalyvavau susirinkime, kuris vyko Kretingos rajono Darbėnų kolūkyje. Jame nebuvo reikiamo kvorumo. Susirinkime balsuoja irgi tik dalis deputatų. Svarsto ir balsuoja tokiais atvejais, kada įstatyminės normos sureguliuoja reikalą visiškai kitaip. Pateiksiu pavyzdį. Yra žinomas toks 1974 metų nutarimas, kuris draudė gyventojams parduoti pastatus tol, kol nėra žemės ūkio įmonės ad­ministracijos sutikimo skirti žemę po perkamais pastatais. Šis nutarimas panaikintas 1987 metais. Jau seniai. Kadangi nutarimas dienos šviesos neišvydęs ir nekomentuojamas, jis praktiškai netaikomas.

Antras pavyzdys. Svarstoma ir balsuojama skirti žemę ar neskirti valstiečių ūkiui, kai tuo tarpu ši mūsų Aukščiausioji Taryba savo pirmojoje sesijoje pačioje pradžioje, priėmė Žemės kodekso pataisą, papildydama į 481 straipsniu, kur numatė, kad šių klausimų svarstymo kompetencija yra perkelta iš kolektyvų visuotinių susirinkimų į rajono savivaldybių kompetencijos lygį.

O dabar koks turėtų būti priimtas įstatymas ar dėl kolūkiečių, ar dėl deputatų. Noriu aiškiai pasakyti. Deputatų atšaukimo mechanizmas, kaip ir komisijų veiklos mechanizmas, kurį paskaitė gerbiamasis deputatas A.Abi­šala, irgi yra. Atšaukti mūsų deputatus galima pagal tą pačią šiuo metu galiojančią sovietinės teisės normą. Beje, ji gana efektyvi. Visiškai nesuprantama, kodėl toje plačiojoje spaudoje, pabrėžiu, kairiojoje spaudoje, pučiama, kad nėra deputatų atšaukimo mechanizmo. Eiliniai kolūkiečiai šių elgesio taisyklių, t.y. šių siūlomų projektinių normų, neatmes. Diskusija vyks kaip vyksta ir dėl agrarinės reformos, tik vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų lygio.

PIRMININKAS. Prašom deputatą P.Papovą.

P.PAPOVAS. Norėčiau plačiau išgirsti jūsų argumentaciją dėl Ministrės Pirmininkės motyvų nesvarstyti šio klausimo dabar, ypač dėl to, kad šis įstatymas, ryšium su Įmonių įstatymo įgyvendinimu, turės laikiną pobūdį.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamoji premjerė savo rašte pateikė du pagrindinius motyvus, kuriuos čia išdėsčiau. Pirmasis motyvas, kad artimiausiu metu kolūkiai ir tarybiniai ūkiai apskritai bus perregistruoti ir vadovausis atitinkamos įmonės rūšies įstatymu. Mes su jumis ne kartą svarstėme įmonių rejestro įstatymą ir jau atidėjom terminą, motyvuodami, kad kol nėra denacionalizacijos ir privatizacijos, neturėtų būti persiregistruojama į valstybines ar kitokias įmones. Šį terminą atidėjom. Tie patys deputatai, ir jūs, gerbiamasis deputate, ne kartą kėlėte klausimą ir Dotnuvoje, kad negali būti skubotai ardomi kolūkiai. Politinėje kampanijoje viešai, nuolat (net šį rytą) žurnalistai žmonėms formuoja mintį, kad negali būti skubotumo ir pan. Noriu pasakyti, kad nė vienas kolūkis per šį laikotarpį nebuvo išardytas dėl kokių nors reformų. Priešingai, nuo 1985 m. iki š.m. liepos 1 d. atsirado, susiformavo arba persitvarkė iš valstybinių ūkių ir kitaip dar 136 kolūkiai. Manyčiau, šis argumentas, kad kolūkiai gali persiregistruoti į kitas įmones, neprasidėjus ūkinei ir ekonominei reformai, negalimas.

Antras motyvas, kad labai komplikuota ir itin sudėtinga padėtis. Šiuo klausimu aš buvau pateikęs prašymą vicepremjerui gerbiamajam A.Brazaus­kui, kuris stovėjo čia tribūnoje. Prašyčiau paaiškinti, dėl ko ypač sudėtinga padėtis, kokie tos ypatingos padėties esminiai bruožai. Deja - jūs esate liudininkai - į šį klausimą nebuvo atsakyta. Aš galiu pateikti tokią nuomonę, kad sudėtinga padėtis kaime yra daugiau dėl nepakankamo materialinio techninio aprūpinimo prekėmis. Tačiau ypatingos padėties dėl žemės ūkio valdymo, dėl Žemės ūkio veiklos, gamybinės veiklos šiuo metu nėra, bent man, važinėjančiam visą pavasarį ir dabar, ketvirtadienį, neteko matyti.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus. Rodos, paskutinis klausimas.

K.RIMKUS. Jūs minėjote, kad žemės ūkį išmanote tikrai neblogai. Man kyla du tokie klausimai. Sakėte, kad šitam projektui nepritarė Vyriausybė, nepritarė Žemdirbių taryba, nepritarė Žemės ūkio ministerija. Pagaliau Ag­rarinėje komisijoje nepritariam ir mes, keletas žemdirbių, dirbusių ar dir­bančių žemės ūkyje. Man kyla klausimas. Kadangi jūs šitą projektą siūlote nuo savęs asmeniškai, ar nėra kada nors kaip nors jūsų nuskriaudę kokie nors ūkio vadovai, pirmininkai, stagnatoriai? Aš nesuprantu šitų motyvų. Jūs minėjote, jog niekas iš Respublikos žemdirbių nesiūlė, kad reikia.

Man čia neaišku. Aš manau, kad jūs asmeniškai esate nusiteikęs prieš Lietuvos žemės ūkio vadovus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, jūsų kalba aiškiai neprotokolinė. Juo labiau kad joje nėra jokio klausimo.

K.RIMKUS. Ar jūsų nėra nuskriaudęs koks nors žemės ūkio vadovas asmeniškai? Čia klausimas.

PIRMININKAS. Jūsų klausimas neprotokolinis. Deputatas E.Grakauskas gali į jį neatsakyti. Jeigu būtų leista, tai aš atsakyčiau. Mane nuolat skriau­džia šičia, Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salėje. (Plojimai)

Prašom.

E.GRAKAUSKAS. Manęs asmeniškai nėra nuskriaudę jau vien dėl to motyvo, kad nepajėgūs tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų deputatai nebeturi. Diskutuoti yra užsirašę deputatai A.Rudys, P.Poškus, R.Rastauskienė, L.Milčius, E.Klumbys, Č.Juršėnas ir G.Vagnorius. Gerbiamieji deputatai, siūlau apri­boti diskusijas 10-čia minučių. Viena kalba - 10 minučių. Ar jūs sutinkate be balsavimo prašyti oratorių kalbėti kiek galima trumpiau, o po 10 minučių juos nutraukti? Ačiū.

Deputatas A.Rudys.

Gerbiamieji deputatai, primenu, kad šiandien dar vienas klausimas dėl tolesnės sesijos darbo tvarkos.

Prašom.

A.Rudžio kalba

A.RUDYS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Prisimenu savo rinkiminę kampaniją, kurios metu man teko aplankyti keliolikos kolūkių visuotinius susirinkimus, kurie vyko kaip tik tuo metu kaip ir rinkiminė kampanija. Tai štai. Maždaug per vidurį šitų lankymųsi kolūkių susirinkimuose aš pradėjau viešai žadėti, kad klausimą, kurį šiandien mes svarstome, aš iškelsiu ir palaikysiu. Jeigu Agrarinės komisijos pirmininkas prisimena, tai aš šitą klausimą su juo esu aptaręs vieną iš pirmųjų mūsų veiklos mėnesių.

Kodėl būtinai reikia šito sprendimo? Čia motyvuojama, kad mes iš viso neturime teisės kištis į visuomeninės ar kokios nors kitos kooperatinės organizacijos veiklą. Na, yra jų įstatai, jie juos pasitvirtinę, ir negalima jų liesti. Čia buvo toks gerbiamojo G.Ramono priekaištas ir taip pat kai kurių kitų pasisakymų leitmotyvas.

O aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną dalyką, kad kolūkiai faktiškai nėra tikrąja to žodžio prasme komercinio apskaičiavimo arba ūkiskaitos pagrindu veikiančios gamybinės įmonės. Šita kolūkio sąvoka yra nepalyginamai platesnis dalykas. Be kita ko, tai yra ir tam tikra teritorinė, ir socialinė žmonių organizavimo priemonė. Tai štai dėl to, kad čia suplaukia dvi funkcijos, t.y. ūkinė gamybinė, organizacinė funkcija, taip pat ir socialinės aplinkos formavimo, mes negalime užmerkt akių ir laikyti šituos kolūkius vien tik gamybine organizacija. Galbūt mes ir nelabai korektiškai pasielgtume, jeigu dabar pradėtume, priėmę kokį nors akcinių įmonių įstatymą, staiga dar papildomai nurodinėti, kaip ten reikėtų elgtis. Bet aš noriu dar kartą akcentuoti šitą dalyką: kolūkiai nėra vien tik kooperatinė organizacija. Tai yra faktas. Juridinė forma yra vienas dalykas, gyvenimo faktas yra visiškai kitas dalykas.

Ir štai, dirbdamas savo apygardoje, gaunu laiškų, susitinku su žmonėmis. Maždaug su aštuoniomis iš šešiolikos žemės ūkio įmonių neturiu jokių problemų. Jeigu ateina koks nors vienas prašymas padėti išspręsti vieną ar kitą klausimą, jis iš karto patenkinamas. Tuo tarpu su šešiais ūkiais visą laiką turiu didelių rūpesčių. Aš net užsimerkęs galiu jums pasakyt pirminin­kų pavardes ir kaip jie elgiasi su žmonėmis. Dėl to aš manau, kad, palaikyda­mi siūlomą variantą, mes niekuo nepakenksime tiems kolūkių vadovams, kurie atitinka to kolūkio darbuotojų poreikius. Esu įsitikinęs, kad ir čia esantys kolūkių pirmininkai nuo šito visiškai nenukentės. Bet kartu mes sudarome galimybes kolūkiečiams lengviau pašalinti tuos pirmininkus, kurie neatitinka daugumos kolūkiečių interesų. O tokių yra. Ir jeigu šitas mūsų pusės dienos darbas padės pakeisti kolūkinę sistemą nors trimis ketu­riais atvejais, t.y. kad nors trijuose keturiuose kolūkiuose žmonės galės laisviau atsikvėpt, tai aš manyčiau, kad pusdienis nenuėjo veltui.

Dėl to aš dar kartą prašysiu balsuoti už pateiktą projektą, gal tik nutarime norėčiau pasiūlyti vieną konkretų papildymą. Kada ten kalbama apie tai, kad turi prieš septynias dienas iki visuotinio susirinkimo informuoti, ir nurodyta ką, aš dar norėčiau pasiūlyti įtraukti ir rajono arba valsčiaus, jeigu ilgesnį laiką kaime išsilaikytų kolūkinė santvarka, savivaldybę. Tam, kad būtų kažkas iš šalies, dalyvautų šitame visuotiniame susirinkime, kad būtų išsaugotas viešumas.

Štai šitiek aš norėjau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamasis deputate Rudy, prašome truputį lukterti, kol aš suteiksiu žodį deputatui P.Poškui ir paprašysiu pasiruošti deputatę R.Rastauskienę. Prašom.

P.Poškaus kalba

P.POŠKUS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji deputatai. Šiandien svarstomas klausimas sukėlė daug prieštaringų nuomonių. Aš ne­seniai prie ano mikrofono klausiau mūsų Agrarinės komisijos pirmininką gerbiamąjį E.Grakauską, kodėl buvo neteisingai informuota Lietuvos visuo­menė, kad susirinkę kolūkių pirmininkai ignoruoja Aukščiausiosios Tarybos nutarimus. Dar kartą sakau, jog turiu pažymą, kad tokio nutarimo nebuvo. Galiu pateikti ir daugiau tokių pavyzdžių. Yra ir Pasvalio kolūkių žemdirbių tarybos, ir Ūkininkų sąjungos panašus nutarimas, kada buvo kalbama, kad kitaip suprantama agrarinė reforma. Žinoma, kada jie kvietė apsilankyti į tą susibūrimą, gerbiamasis E.Grakauskas nedalyvavo. Todėl sakyčiau, kad atei­tyje reikia prieš tai gerai išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, labai atsiprašau, kad pertraukiu, bet būtų gerai, kad mes dabar nesvarstytume deputato E.Grakausko temos, o svarstytume nutarimą.

P.POŠKUS. Viena su kitu labai artimai susiję, gerbiamasis Abišala. Čia to klausimo tęsinys. Šiandien iškilo toks klausimas. Anksčiau jis buvo formu­luojamas vienaip, dabar - kitaip. Šios dienos klausimo svarstymas dar paro­dys mūsų parlamento diletantizmą žemės ūkio klausimais. Šiandien kaimui yra labai aktualių problemų. Kalbant su žemdirbiais reikia gerai išsiaiškinti dabartinę situaciją. Mes, čia susirinkę, visi patenkinti, kad žemės ūkyje neb­logai klostosi reikalai, tačiau labai gaila, kad mūsų vadovybė padėties gerai nežino.

Per televizijos vyriausybines laidas, kada ateina tie patys žmonės ir pakal­ba apie žemės ūkį, žemdirbiui nieko gero neduoda. Reikėtų parodyti bent vieną deputatų susitikimą su žemdirbiais vietoje, apygardoje. Pamatytų, kaip iš tikrųjų yra. Negalvokite, kad priimsime tą nutarimą, ir reikalai Lietuvoje pagerės. Panašiai buvo be reikalo būgštaujama dėl tų trijų hektarų. Iš tikrųjų pirmininkas, kuris bent kiek protauja, negali jo paneigti, nes čia viskas yra tik įteisinta. O kaip šiuo atveju suprasti, jeigu priimam tokį nutarimą, ir gerbiamasis G.Vagnorius jau siūlo iki rugsėjo 1 d., dabar jau iki spalio 1 d. perregistruoti įstatus? Tai ir toliau numatome, kad kolūkiai išliks. Tada kalbėkime konkrečiai apie žemės ūkio reformos ateitį, apie agrarinės refor­mos ateitį. Ar nebus kaip su Gorbačiovo perestroika? Penkerius metus kalbėjo apie perestroiką, ieškojo kaltininkų, kas ją stabdo. Dabar mes pra­dedam ieškoti priešų, lyg ūkių vadovai būtų didžiausi priešai. Aš jokiu būdu nebijau šito perrinkimo, ir dauguma sąžiningų vadovų nebijo. Tegul būna tie rinkimai kartą per metus. Juk taip gyvenime susiklostė, kad kolektyvai tuos žmones gerai pažįsta ir išrenka tik tuos, kuriais pasitiki. Mažai tokių liko, kuriais nepasitikėjo. Aišku, piktnaudžiaujančių tarnybine padėtimi dar yra, tai ne paslaptis. Bet nereiškia, kad Lietuvoje reikalai pagerės, jeigu priimsi­me tokį dalinį nutarimą. Reikia viso komplekso priemonių.

Aš pritariu gerbiamajam J.Mačiui, kad tikrai šiandien neverta balsuoti. Kaimas laukia apgalvotos reformos, kurios tikslas - ne tik privatizacija, bet gal daugiau antimonopolinė veikla, dabar ir ateinančiais metais numatomos tvirtos kainos. Valstybė pasisavina pagrindinį žemdirbio tikslą - pelną, kai tuo tarpu pramonės prekės realizuojamos įvairiausiomis kainomis: sutarti­nėmis, kooperatinėmis, blokadinėmis ir dabar vis besiplečiančiomis komer­cinėmis. Tad kol nebus kainų ekvivalentiškumo, supirkimo kainų padidėji­mas ateinančiais metais keliomis dešimtimis procentų neišspręs žemdirbių finansinių reikalų.

Gal ir nukrypau nuo tiesioginės šios dienos temos, bet paminėtos proble­mos glaudžiai susijusios su pagrindinėmis šių dienų kaimo aktualijomis. Norėčiau pasakyti tai, kad ir anksčiau ūkių vadovus pagal galiojančius kolūkių įstatus dažnai perrinkdavo nesibaigus kadencijai. Daug tokių atvejų Lietuvoje buvo. Vadovai, kurie turėjo savo nuomonę ir tuo laiku Lietuvai atliko nemažus darbus vadovaudami ūkiams, ir šiandien yra kolektyvo palai­komi. Čia gerbiamasis A.Rudys irgi kalbėjo, kad gal keletui ir turės įtakos. Bet man atrodo, kad kaimui yra kur kas svarbesnių klausimų ir juos ateityje, bent rugsėjo mėnesį, reikėtų svarstyti, nes padėtis tikrai blogėja. Čia susirinkę Lietuvos laisvės lygos piketuotojai klausia, kodėl išvežam žemės ūkio produktus į kitas respublikas. Bet jeigu tokiais tempais mažės gamyba, kaip dabar mažėja žemės ūkio gamyba, ateis laikas, kai mes patys galbūt privalė­sim įsivežti produktų iš kitur. Čia rimčiausi reikalai. Tačiau atrandam šaluti­nius klausimus ir dar pabloginsim padėtį. Bus pareikštas nepasitikėjimas dauguma sąžiningų žmonių, o galutinio rezultato nepasieksime.

Tokios mano pastabos.

PIRMININKAS (B.J.KUZMICKAS). Yra užsirašiusi deputatė R.Rastauskienė, tačiau deputatas P.Papovas prašo žodžio replikai. Jeigu neilgai, tada prašom. Gerbiamoji R.Rastauskienė ruošiasi pasisakyti. Replikos, matyt, nebus. Tada prašom.

R.Rastauskienės kalba

 

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji de­putatai! Labai gaila, bet kiekvienas klausimas apie Lietuvos kaimą yra svars­tomas su didoku, švelniai pasakius, triukšmu. Labai gaila, kad kaimo žmo­nės tikrai yra įpratę prie ramesnio, švelnesnio tono, o kreipimosi tonas nuteikia tokiam priešiškumui. Labai gaila dar ir todėl, kad iš kreipimąsi pasirašiusių žmonių per tuos keletą mėnesių negirdėjau nė vieno alternaty­vinio pasiūlymo, neteko girdėti, kad tie konkretūs pasiūlymai būtų buvę čia, Aukščiausiojoje Taryboje, atmesti. Labai keista. Būdamas kitos specialybės žmogus bandai rasti ryšį su savo sritimi.

Įsivaizduoju, kaip pasipiktintų tie patys žmonės, tie patys ūkių vadovai ir jūs, gerbiamieji deputatai, jeigu, sakysime, Aukščiausiojoje Taryboje svars­tant sveikatos koncepciją ar kokį konkretų sveikatos įstatymą, čia dirbantys gydytojai pultų prieštarauti tam, kad žmogus pats gali pasirinkti sau gydyto­ją. Manau, labai nustebtumėt. Todėl ir dabar labai stebina, kad šitas pasip­riešinimas kyla kaip tik iš šitos konkrečios profesijos žmonių, tarp kurių yra tikrai gerbtinų žmonių. Aš asmeniškai daug jų pažįstu. Labiau suprasčiau tokią šitų žmonių poziciją, jeigu kaip tik būtų ramiai apsvarstoma ir ramiai tam dalykui pritarta. Jeigu jau tas klausimas nėra toks reikšmingas, tai ar verta prieš jį taip aršiai kovoti? Galbūt ramiai nubalsuokime, žmonės iki visuotinių susirinkimų vasario ar kovo mėnesį apsipras su šitais naujais įstatymais, naujais dalykais, ir rinkimai vyks daug ramiau ir paprasčiau.

Čia buvo kalbėta apie tai, kad žmonės prieš tokį įstatymą, šitokį nutarimą. Man labai keista. Galbūt kiekvienas randam sau artimesnių požiūrių, bet kiek man buvo skambučių, kiek teko kalbėti specialiai, aš tikrai, patikėkite, nesutikau nė vieno, kuris pasisakytų prieš šitą. Net ir ūkių vadovai visiškai ramiai žiūri į tą dalyką.

Jau ne kartą iš šitos tribūnos buvo kalbėta apie tai, kad mūsų Lietuvoje kuriasi savivaldybės, lyg ir kažkokios kunigaikštijos, kurios neklauso Lietu­vos įstatymų. Deja, būdama tas dienas namie, Pasvalyje, susidūriau su tuo, kad kunigaikštijomis, labai gaila, bet tampa ir kolūkiai, kada be saiko užda­rinėjamos ikimokyklinės įstaigos. Aš suprantu, aš pati pasisakiau prieš jas, tačiau atiduoti švietimo ir kultūros dalykus vien į kolūkių vadovų rankas... Manau, kad ir jie patys nelabai imtųsi tokių pareigų.

Norėčiau pateikti konkretų pavyzdį, kodėl būtent reikia, kad kolūkio vadovą rinktų kuo daugiau žmonių, bent jau pusė kolūkio narių. Teko dalyvauti viename iš nuošalių Pasvalio rajono ūkių susirinkime, kur įsikišo prokuroras, įsikišo savivaldybės pareigūnai, ir, deja, nepavyko pakeisti tų nutarimų, žmonėms atrodžiusių neteisėtais, kadangi kolūkio pirmininką perrinko įgaliotinių susirinkimas. Kolūkio įstatuose parašyta, kad įgaliotinius šiame kolūkyje išrenka tokiu principu: nuo dviejų ūkyje dirbančių specialistų-vienas įgaliotinių atstovas. Nuo penkių mechanizatorių, gyvulinin­kystės darbuotojų - vienas. O nuo visų likusių (dauguma - pensininkai), nuo dvidešimties - vienas. Jūs galite aiškiai suprasti, koks demokratiškumas ir koks atstovavimas tokiame įgaliotinių susirinkime!

Galėčiau pateikti daugybę konkrečių pavyzdžių, kodėl reikia šito įstatymo. Galbūt galima ginčytis dėl laiko, terminų, ar šiandien mes tai padarysi­me, ar, sakykime, gruodžio mėnesį, ar sesijos pabaigoje. Čia galbūt ir yra diskusija. Bet kad reikia šitokio Aukščiausiosios Tarybos sprendimo, aš neabejoju.

Kitas pavyzdys, kodėl reikia. Norėčiau šiuo atžvilgiu pereiti į mūsų oponentų, pasirašiusių kreipimąsi, pusę ir apginti ūkių vadovus. Aš netgi siūly­čiau šitai pasirašiusiai grupei pateikti Agrarinei komisijai ar kitur svarstyti klausimą (netgi į šitą nutarimą buvo galima įtraukti) ir reglamentuoti visą šitą atšaukimo tvarką.

Naujas pavyzdys. Praeitą šeštadienį taip pat viename Pasvalio rajono ūkių, tikrai trūkus žmonių kantrybei (o tai kaimo žmonėms retai atsitinka), "Draugystės" kolūkyje įvyko spontaniškas, piktas (aš pati nedalyvavau, daly­vavo mano padėjėja), netgi toks nekorektiškas kolūkiečių susirinkimas, ku­riame su dideliu triukšmu, su dideliais pykčio prasiveržimais buvo nuverstas kolūkio pirmininkas. Balsavo žmonės vienu balsu. Tame susirinkime ūkio vadovas nedalyvavo. Galbūt todėl ir buvo taip drąsiai, vieningai balsuota. Tačiau šitas žmogus, kuris ilgus metus buvo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, kuris neseniai tų pačių žmonių irgi slaptu balsavimu išrinktas rajono deputatu, kuris tik dabar, perskaičiau, besisteigiančios Valstiečių sąjungos respublikinės tarybos narys, jau, matyt, išsėmė paskutinį žmonių kantrybės lašą siekdamas asmeninės naudos, kitų dalykų (smulkiau nepasakosiu). Jis buvo pašalintas ne tik iš ūkio vadovų, bet net ir iš kolūkio. Buvo užsimota pašalinti iš kolūkiečių netgi jo žmoną, tik vienas kitas šaltas protas atvėsino įsikarščiavusius žmones. Jeigu tas ūkio vadovas būtų buvęs šitokia­me įkarštyje, būtų galėję baigtis netgi liūdniau.

Taigi manau, kad reikia reglamentuoti, kaip turi vykti tokie dalykai, kad nebūtų saviveiklos, kad ir tas nuverstasis ūkio vadovas turėtų tam tikras garantijas, bent jau toliau dirbti tame kaime (vis dėlto ir ūkis, ir patirtis, ir visa kita).

Taigi labai ilgai jūsų negaišindama ir neteikdama dar daugybės pavyzdžių, noriu paprašyti, kad nekaitintume aistrų. Noriu paprašyti ir mūsų spaudos, čia dalyvaujančios ar nedalyvaujančios, kad nebūtų iškraipomas šitas visiškai geranoriškas ir visiškai, matyt, doram, teisingam ūkio vadovui niekuo nekenkiantis nutarimas ir neskelbiama, kad Aukščiausioji Taryba užsiima visai ne jai skirtais dalykais. Šį nutarimą mes galėjome be didelių diskusijų priim­ti, sakykim, per 15-20 minučių, per daug vieni ant kitų nepykdami.

Ačiū už dėmesį ir kviečiu balsuoti už šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pasisako deputatas L.Milčius.

L.Milčiaus kalba

 

L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš tikrai kalbėsiu neilgai. Neseniai man teko vadovauti vienai delegacijai, kuri lankėsi Slovakijos respublikoje. Tai oficiali žemdirbių delegacija. Be visų susitikimų, mes turėjome susitikimą akcinėje bendrovėje, kuri anksčiau buvo kolūkis. Buvusio kolūkio pirmi­ninko paklausėme, nuo ko jis pradėjo kurti akcinę bendrovę. Jis pasakė, kad pirmiausia įsitikinęs, ar iš tikrųjų turi buvusių kolūkiečių, būsimųjų akcininkų pasitikėjimą. Ūkyje surengtas slaptas balsavimas, ir 80% darbuotojų balsavę už jį. Vėliau jis dar kartą papildomai įsitikinęs, ar iš tikrųjų tie žmonės patikės jam visą būsimąjį gyvenimą, būsimąjį savo turtą. Ir tik įsitiki­nęs pradėjo kurti tą akcinę bendrovę.

Aš manau, ne mažesnės svarbos įvykiai laukia ir pas mus. Kad ir kokį agrarinės reformos projektą žiūrėsime, tokia sistema ir tokios formos kolūkiai, kokie yra dabar, be privatinės nuosavybės negali būti. Ir aš visiškai suprantu, kad kiekvienas save gerbiantis ūkio vadovas, kuris norėtų ateityje organizuoti akcinę ar kokią nors kitą bendrovę, toliau turėti pasitikėjimą, negalėtų ir negali remtis kažkokiais socialistinės sistemos priimtais įstaty­mais. Aš manau, mūsų Aukščiausiosios Tarybos aprobuotas naujas įstaty­mas dėl daug demokratiškesnio jo išrinkimo tik sustiprintų jo poziciją ir duotų ateityje jam teisę sakyti, kad iš tikrųjų jis buvo išrinktas pagal demok­ratiškai priimtą įstatymą, o ne pagal kažkada anksčiau išleistą stagnacinį įstatymą.

Savo kaimiškoje apygardoje pažįstu kolūkių pirmininkų ir valstybinių ūkių vadovų. Kad ir kokie griežti būtų rinkimai, jie pasiliktų, nes tai intelektualūs, gabūs vadovai, kurie myli žmones ir kuriuos žmonės myli. Čia jokių problemų nėra. Tačiau jeigu ir iš 100 atsirastų du ar vienas, kuris nuskriaustų savo žmones, ir tuo atveju vertėtų priimti šį įstatymą. Negalima skaičiuoti, ar daugiau kaip pusė, ar mažiau kaip pusė bus veikiami šio įstatymo.

Aš manau, kad šis nutarimas, jeigu mes jį šiandien priimsim (kviečiu priimti), turėtų kelti didesnį pasitikėjimą tiems ūkių vadovams, kurie iš tikrųjų nuoširdžiai rūpinasi savo žmonėmis. Jie turės ateityje tik didesnę moralinę ir praktinę atsparą.

Aš taip pat pritarčiau, jog būtų atskirai balsuojama, kad susirinkimų nutarimai būtų priimami ne balsų dauguma, o gal net ir dviem trečdaliais. Čia labai svarbu, kad ir kolūkio pirmininkas ar kas kitas, jeigu jis būtų ir paliktas, turėtų didesnę balsų persvarą, kad jis būtų paliktas dviem trečda­liais ir savo ūkyje galėtų jaustis daug stipriau negu, sakykim, išrinktas pusės balsų plius vienas. Ačiū.

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALA). Deputatas E.Klumbys.

E.Klumbio kalba

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos! Mano rinkiminė apygarda yra grynai kaimiška (apie 30 kolūkių), ir aš žinau tą situaciją, kurie ten yra. Rinkiminės kampanijos metu man teko dalyvauti keliuose ataskaitiniuose rinkiminiuose susirinkimuose. Savo akimis mačiau šitų susirinkimų netvarką ir chaosą. Išsiaiškinus visus pažeidimus, būdavo nebeaišku, kiek tame kolūkyje yra kolūkiečių ir kaip reikia skaičiuoti kvorumą. Noriu pasakyti, kad man teko garbė dalyvauti vieno tokio feodalinio karaliuko nuvertimo procese. Aš mačiau, koks tai skausmingas, komplikuotas ir kiek pasekmių turintis pro­cesas. Iš pradžių balsuojant atvirai tas santykis, kiek pamenu, buvo 84 už senąjį kolūkio pirmininką ir 42 prieš, tai paskui, paaiškėjus, kad susirinkimas neturi galios, balsuojant slaptai, prieš buvo 151, o už - tiktai 2. Manau, kad taip yra ne viename ūkyje. Paskui aš pažadėjau, kad savo apygardoje dalyvausiu kiekviename ataskaitiniame susirinkime. Manau, kad šis nutarimas yra visiškai nebaisus tikrai demokratiškiems vadovams, kurie nori realių permainų mūsų žemės ūkyje. Mano nuomone, tai yra toks neesminis klausimas. O kita vertus, mes visi matome, koks yra mūsų kolegų kolūkių pirmi­ninkų pasipriešinimas. Siūlau už šį nutarimą balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas. Deputatas E.Klumbys pasisaky­mui sugaišo dvi minutes.

Č.Juršėno kalba

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos! Aš iš karto pasakysiu, kad nenorėčiau abejoti projekto autorių gerais ketinimais. Bet, kaip sakoma, gerais ketinimais ir kelias į pragarą grįstas. Šitą momentą reikia irgi turėti galvoje. Dar kartą pabrėžiu, aš nenoriu abejoti gerais ketinimais, išties siekiama įtvirtinti kaime demokratiją, kurios trūksta, beje, ne tik kaime, bet ir mieste. Trūksta apačioje, trūksta ir viršuje.

Kaip šitai ruošiamasi padaryti, kokiomis priemonėmis ir galų gale kada ką galima daryti, o ką netikslinga daryti. Grįžtu prie tos abejonės, kuri išreikšta jau cituotame Vyriausybės rašte, pasirašytame gerbiamosios Kazi­mieros Prunskienės, t.y. ar šito dokumento priėmimas neatsilieps padėčiai, kuri kaime nėra visiškai šviesi, linksma ir aiški. Apie tai mes tikrai turime galvoti, t.y. kiek padėsim, kiek nepadėsim. Vienas konkretus dalykas, manau, aiškus visiems kolegoms. Pagal naująją tvarką aktyvi kolektyvo dalis, tas ketvirtadalis, kaip siūloma - pabrėžiu, ketvirtadalis - gali sušaukti susirinkimą ir gali nugalėti. Taigi tas ketvirtadalis, sakysime, ne visiškai gerų kolektyvo narių, ar rėksnių, ar kokių kitokių, gali nuversti ir gerą vadovą. Taigi vienoj vietoj mes, sudarydami sąlygas sutvarkyti nenaudėlį, diktatorių, feodalą ir pan. (o tokių tikrai esama), darydami gerą darbą, kitoje vietoje mes tam tikra prasme pakenksime, jeigu padėsime aktyviai mažumai nuversti tinkamą, tikrai vertinamą vadovą, specialistą. Tai vienas samprotavimas.

Dabar kitas samprotavimas, susijęs su bendresniais dalykais. Man atrodo, kad mes jau ne pirmą kartą imame spręsti dalinį reikalą, neišsprendę plates­nio. O tai dažniausiai nebūna konstruktyvu.

Pavyzdys. Štai, neturėdami politinių partijų ir visuomeninių organizacijų įstatymo, neturėdami naujo profsąjungų įstatymo, mes ėmėmės tvarkyti profsąjungų turtą. Nemanau, kad tai buvo pats geriausias mūsų Aukščiausiosios Tarybos sprendimas (aš taip atsargiai pasakysiu). Manau, kad ir dabar, kol mes nesutarėm dėl agrarinės reformos, kol nepriimtas atitinka­mas įstatymų paketas, kuris yra iš dalies parengtas, spręsdami šitą dalinį klausimą, kuris kai kuriuose kolektyvuose gal ir ves prie demokratijos įtvir­tinimo, nežinia, ar atliksim konstruktyvų darbą.

Ir pagaliau paskutinis dalykas, apie kurį aš užsiminiau, norėdamas kalbėti dėl balsavimo motyvų, tik dabar aiškiau pasakysiu. Vis dėlto formaliai galio­jantis TSRS kooperacijos įstatymas nenumatė reglamentuoti žemės ūkio kooperatyvų, kooperatinių organizacijų vadovų rinkimo tvarką. Nematė rei­kalo. O mes matom reikalą. Galimas daiktas, mes teisūs. Ir aš beveik įsitiki­nęs kad čia bus atitinkama dauguma, kuri šitą sprendimą priims, bet vis dėlto noriu viešai pareikšti abejonę, ar čia mes labai teisingai ir korektiškai elgiamės, vėl kišdamiesi, nurodinėdami, kur mums atrodo reikia kažką tvar­kyti, iki smulkmenų, iki detalių.

Ir paskutinis reikalas. Kadangi aš, kaip blaiviai mąstantis žmogus, jau užsiminiau, jog greičiausiai šitas dalykas bus priimtas, siūlyčiau, kad būtų įtrauktos mažiausiai dvi pataisos. Vis dėlto atšaukimas - pabrėžiu, atšaukimas - turėtų būti dviem trečdaliais balsų. Ir antras dalykas. Susirinkimas turi galioti, jeigu susirenka du trečdaliai kolektyvo narių. Štai du mano konkre­tūs pasiūlymai dokumento projektui.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.Vagnoriaus kalba

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš negaliu susilaikyti nepagyręs deputato Č.Juršėno kalbos. Ji tikrai atitinka visus teorinės ir praktinės kal­bos reikalavimus. Sugretinti skirtingi dalykai, pateikti vienu metu, užsimenama apie profsąjungų turtą, užmirštant, kad tai profsąjungų klausimas. Tik vienintelis dalykas pasakyta, jog profsąjungų turtas yra visų Lietuvos Res­publikos piliečių nuosavybė. Jeigu deputatas Č.Juršėnas nesutinka, siūlyčiau su juo per pertrauką tuo klausimu padiskutuoti.

Aš išvis neplanavau čia kalbėti, tikėdamas, kad deputatas K.Rimkus, deputatas B.Rupeika ir kiti, kurie pabrėžtinai pasisako už demokratiją ir, bet kuriai progai pasitaikius, gina valstiečių interesus, pirmieji įsiverš į šitą tribūną ir pasakys, kad tai tikrai atitinka valstiečių interesus, kad tai reikia priimti pirmiausia. Deja, šito neįvyko, ir aš turiu išsakyti keletą pastabų dėl to, kas buvo pareikšta.

Visų pirma tai nėra savitikslis reikalas, ir šitas daroma su aiškiu tikslu. Tikslas yra vienas. Tikriausiai gerbiamieji kolūkių atstovai pamena pavasarį, ypač vasarą, kai mes svarstėme tuos atvejus, kada kolūkio pievos liko nenušienautos. Mes svarstėme, galbūt atiduoti jas žmonėms, kurie nori šienauti. Pamenate, kai svarstėm, kad nepjaunami javai, ir dabar svarstom, kad žūva derlius. Tada buvo švelniai pasakyta, jog kai kurie ūkių vadovai aiškiai nesistengia atlikti savo pareigų. Nepamenu, kad bent vienas iš tų vadovų būtų atleistas už nesugebėjimą tvarkytis.

Kitas klausimas - ar reikia atsiklausti kolūkiečių? Mano supratimu, jeigu mes ir šiuo klausimu reikalausime atsiklausti kolūkiečių, tai turim kartu atsiklausti kolūkiečių ir to, ar kolūkietis yra žmogus, ar tik kieno nors priedėlis, ar kolūkietis gali turėti kokias pilietines teises, ar jam tos teisės negali būti suteiktos. Tiesiog ciniška kreiptis į kolūkiečius, kai kalbama, jog kolūkiečiui reikia suteikti laisvai, neterorizuojamam dalyvauti rinkimuose. Ar gali tai turėti žalos? Irgi, atrodo, aiškus klausimas. Argi gali turėti žalos, jeigu šita priemonė skirta sudrausminti atskirus vadovus? Ne organizuoti perrinkimą, o sudrausminti. Pavyzdžiui, man visiškai negaila, kad tas įstaty­mas buvo pradėtas svarstyti pavasarį, o dabar priimtas. Jeigu jis būtų pradėtas svarstyti sausio mėnesį ir nepriimtas (bet šiandien mes priimsim), tai būtų labai gerai. Nes kai mes pradėjome svarstyti, aš neabejoju, kad reikalai ne viename kolūkyje pagerėjo. O kad tai labai svarbu, aš manau, mes prisi­minsim žiemą, pavasarį ir prisiminsim tada, kai galbūt kils maisto ir kitokių problemų. Tačiau apie tai mes turime galvoti šiandien, o ne tada, kai atsi­dursime prie kritinio slenksčio.

Aš jau kartą pagyriau gerbiamąjį deputatą Č.Juršėną. Tikrai jis visuomet teisingai atsako į teisinius klausimus. Tačiau šiuo kartu negaliu šito padaryti. Gerbiamasis deputatas Č.Juršėnas, kaip pats kartą prisipažino, nelabai susipažinęs su ūkinės teisės dalykais. Tikrai jis suklydo, sakydamas, kad rinkimo klausimas, net ir privačios įmonės, yra pačių žmonių reikalas. Man neteko matyti tokios valstybės, kurioje, tarkim, akcinės bendrovės ar kitokių privačių įmonių reikalus, rinkimo reikalus spręstų patys žmonės. Čia yra vieša įmonė, vieša organizacija. Teisinė valstybė pati sureguliuoja, sunormuoja.

Ir dar buvo išsakyta tokių minčių, kad gal reikėtų palaukti Įmonių įstatymo. Kai klausiau, labai apsidžiaugiau, kad prisiminė mane ir prisiminė gerai. Neva mūsų oponentai pritars, kad iki spalio 1 d. priimtume Įmonių įstatymą. Labai tikiuosi, kad kai už kelių dienų svarstysim Įmonių įstatymą, jūs prisi­minsite savo pažadus ir taip pat pareikalausite, kad iki spalio 1 d. būtų priimtas Įmonių įstatymas ir perregistruotos visos įmonės.

Ir baigdamas pasakysiu dėl tų normų, kurios numatytos šitame įstatymo projekte. Lenkijos vyriausybės narys gali būti atleistas iš ministro pareigų paprasta balsų dauguma, dalyvaujant pusei deputatų, o mes svarstome, ar galime kolūkio pirmininką atleisti arba paskirti paprasta balsų dauguma. Tiesa, noriu jums priminti, kad Lenkijoje nėra jokių problemų dėl vyriausybės ir nėra jokių vyriausybės pašalinimų, pakeitimų ar perrinkimų. Šito pakaks ir mums. Jeigu kolūkių pirmininkai bus tiek skiriami, tiek ir atleidžiami paprasta balsų dauguma, aš įsitikinęs, kad jokių perrinkimų nebus, ir ta nedidelė dalelė kolūkių pirmininkų - pabrėžiu, nedidelė dalelė - tikrai pradės geriau dirbti.

Ir dar viena norma dėl susirinkimo sušaukimo. Man teko peržiūrėti labai daug įstatymų. Paprastai susirinkimai šaukiami net esant vienam dešimtadaliui narių. Šiuo atveju parašyta - viena ketvirtoji. Tai labai švelni norma. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū.

Deputatas K.Rimkus. Galbūt jis sutiktų truputėlį palaukti, nes replikos prašo deputatė Z.Šličytė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai, aš norėjau įsiterpti su tokia replika. Čia išsakoma nuomonė, kad valstybė neturėtų reglamentuoti ir kištis į to­kius kolūkių reikalus kaip, pavyzdžiui, kolūkių pirmininkų rinkimai. Artėja kolūkių ataskaitiniai rinkiminiai susirinkimai. Rinkimų į TSRS liaudies deputatus metu Skuodo rajone teko atsakyti į tokį klausimą - ar teisėti yra kolūkio pirmininko rinkimai? Kai buvo išklausytas jo pranešimas, kažkas salėje šūktelėjo: "Gal palikime senąjį pirmininką!" Ir dviese atsistoję pradėjo giedoti "Ilgiausių metų". Sugiedojus "Ilgiausių metų", kolūkio pirmininkas liko. Rinkimų nebuvo.

Tai ir norėčiau, kad visi deputatai, esantys salėje, pagalvotų, ar valstybė turi reglamentuoti tuos klausimus, ar ir toliau paliksime, kad kažkas ataskaitinių rinkiminių susirinkimų metu giedotų "Ilgiausių metų" ir nebūtų nustatyta demokratiška tvarka, kad eiliniai kolūkiečiai galėtų pareikšti savo nuomonę, ar jie nori, kad tas asmuo vadovautų jų kolūkiui.

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate, aš tikėjausi, kad jūsų replika bus dėl procedūros, o jūs svarstote klausimą iš esmės. Sekretoriato pranešimas toks: "Daugelis mano, kad sesija transliuojama per radiją, todėl tokios graž­bylystės ir replikos. Gal reikėtų priminti, kad nėra transliacijos". Tą aš ir darau. (Plojimai)

Deputatas K.Rimkus.

K.Rimkaus kalba

K.RIMKUS. Gerbiamieji deputatai, man per savo ūkinę veiklą teko dirbti visokį darbą. Buvau ir padalinio vadovu, visko mačiau, 15 metų dirbau skirtinguose ūkiuose ir daug kam galbūt netikėtai buvau išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Nors iš žemės ūkio, kuris gamina pusę nacionalinių pajamų, deputatų, tikrų žemdirbių (žinoma, jie jūsų nėra vadinami žemdirbiais, daugiausia stagnatoriais) išrinkta nedaug. Kiek buvo priimama sprendimų, žemdirbiai gamybininkai dažniausiai šitiems sprendimams nepritarė. Matyt, jie visi laikomi dideliais žemės ūkio kenkėjais arba galbūt menkais žemės ūkio žinovais. Nuo pat pirmų išrinkimo dienų man (ir ki­tiems deputatams, žemės ūkio atstovams) visą laiką primindavo, kad mes esame pirmininkai. Nežinau, kokiais sumetimais tai daroma. Galbūt manoma, kad mes pasimesime ir nuleisime rankas. Norėčiau priminti deputatams: šitaip nebus, mes tikrai nepasimesime, nes mes atstovaujame žemės ūkiui ir esame išrinkti demokratiškai. Galbūt mes džiaugiamės, kad dirbam čia ne nuolat, ne nuolat sėdime tarp keturių sienų ir sprendžiam žemės ūkio klausimus vien tik iš susitikimų.

Man labai keista. Šitas klausimas buvo keliamas daug kartų. Aš pats asmeniškai sakiau, kad šitas klausimas Agrarinėje komisijoje nesvarstytas. Vis dėlto niekas mūsų nepakvietė, nepasiūlė, ir mes nepasitarėme dėl to. Antra bėda: man gaila, kad jums visiems kyla juokas, pašaipa, jeigu atsistoja koks nors žemės ūkio specialistas ir bando įrodyti. Žinoma, didybė, galybė yra jūsų rankose; mūsų tik mažuma. Nežinau, kokių priemonių mes imsi­mės, ką mes, žemdirbiai, darysime, bet nusileisti nenusiteikę. Ir sprendimai privalo būti derinami su žemdirbiais. Nenorit derinti su mumis, derinkite su Respublikos žemdirbiais. O dabar, kiek man teko girdėti, geriausiai išmano žemės ūkį, jeigu du kartus nuvažiavo į kaimą. Jau jis, matot, didelis žemdirbys. Žino, kaip ką daryti. Jeigu norima atsikratyti ūkių vadovų, specialistų arba kam vienas kitas nepatinka, tai gal priimkim kitokio pobūdžio įstatymą. Man dabar keista, kur girdėjot, kad ūkių vadovai būtų renkami kas dveji metai?! Aš to nežinau. Ne taip seniai mes rinkome fermos vedėjus, mokyklų direktorius, gamyklų direktorius. Ir kas iš tų rinkimų išėjo? Mes čia, deputatai, nė vienas nebijome, kad galbūt būsime išvyti, išmesti ar pan., bet reikia galvoti apskritai apie žemės ūkį, nesijuokti, nesityčioti iš jo. Susidarė tokia tendencija, jog norime įrodyti, kad esame teisūs, neįsigilinę į padėtį. Jeigu mes šitaip elgsimės su žemės ūkio... Šiuo metu žemės ūkio gamyba mažėja, ir ką dabar ūkio vadovas, jaunas, neturėdamas patirties, gali padaryti, atėjęs į silpną ūkį, per porą metų? Ką jis gali padaryti? Atsiminkim tai, kad pirmaisiais metais atėjus naujam vadovui į ūkį reikalai nesiklosto taip, kaip nori­ma. Nesiklosto. Vadinasi, praeina metai, rinkim vis kitą ir kitą. Atskiruose rajonuose susidarė tokia tendencija (kiek žinau, Raseinių rajone, kituose), kad ūkių vadovus versdavo labai dažnai. Anksčiau, žinoma, versdavo partija, o šiuo metu mes norime tai daryti. Kodėl mes pagaliau norime viską suversti tiems "stagnatoriams" ūkių vadovams ir neatsiklausiam paprastų žemdir­bių? Yra visuotinis susirinkimas. Jeigu jis negalioja, tai galbūt spręskime dėl to visuotinio susirinkimo įstatymo. Žinoma, tas mano pasisakymas jums nieko nereikš, gal tik sukels priešiškumą, kaip ne vieną kartą yra sukėlęs. Ką padarysi.

Mano pasiūlymas. Šitas įstatymas šiandien jokiu būdu neturi būti priim­tas. Juo labiau jog pats gerbiamasis E.Grakauskas sakė, kad nei Vyriausybė, nei Žemdirbių taryba - niekas nepritaria. Jeigu už šitą įstatymą bus bando­ma balsuoti ir priimti normaliai neišdiskutavus, aš kviesčiau visus čia esan­čius žemdirbius, prijaučiančius žemės ūkiui, palikti salę ir nedalyvauti toliau jį svarstant.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galėčiau, gerbiamasis Abišala?

Kaip prijaučiantis žemės ūkiui deputatas, pats augęs kaime, rinkęs varpas, varu varytas su tėvais į kolūkį, aš kviečiu ne tik vieną kartą sutramdyti šitą feodalinį siautėjimą kaime, bet šiandien pat balsuoti, balsuoti vardiniu balsavimu už šito nutarimo priėmimą. Demokratijos mums nebus per daug.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, leiskite...

BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu kas mane palaikytų... Man reikėtų 14 pritariančių.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dar nesistoti, jūsų pasiūlymas priimtas, bet dar nesvarstytinas. Kai bus balsuojama, tada tai padarysime.

Ar deputatas nori replikuoti dėl procedūros?

E.BIČKAUSKAS. Aš nenoriu pasisakyti. Bet jeigu daugiau pasisakančių nėra, aš tik porą sakinių.

PIRMININKAS. Aš jus užrašysiu replikuoti. Deputatas A.Miškinis.

A, jūs replikuosite. Atsiprašau, sumaišiau. Deputatas A.Miškinis, deputa­tas M.Arlauskas ir deputatas J.Šimėnas prašė žodžio, deputatas P.Papovas ir deputatas E.Bičkauskas prašė replikos. Deputatas Z.Juknevičius taip pat prašė replikos.

Č.JURŠĖNAS. Aleksandrai, jau pertrauka. Jau pusantros valandos.

PIRMININKAS. Dar turim 13 minučių.

A.Miškinio kalba

A.MIŠKINIS. Man neseniai teko dalyvauti įgaliotinių susirinkime Utenos rajone Radeikių kolūkyje, ir aš pakomentavau šitą įstatymą, kurį čia dabar svarstome. Paprašiau kolūkiečių, jeigu kam nepatinka, pasisakyti. Pasakiau: jeigu nebus prieš, tai Aukščiausiojoje Taryboje sakysiu, kad paprasti žmonės tam reikalui nesipriešina. Prieš nebuvo, niekas nieko nesakė, tik kolūkio pirmininkas, žinomas Respublikoje (...) tarybos narys, komentavo, kad pas juos galioja ir slaptas balsavimas, ir yra numatytas priverstinis atšaukimas, tik ne 25, kaip čia siūloma, o 30 procentų. Bet čia visai nedidelis skirtumas. Žinau, kad ir tas kolūkis ilgai laikysis, ir tas pirmininkas ilgai bus.

Iš dalies noriu pritarti gerbiamajam K.Rimkui, kad tie pirmininkai, kurie pateko į Aukščiausiąją Tarybą, turi labai didelį savo žmonių pritarimą ir kad garsas apie gerą pirmininkavimą ėjo per visą apygardą. Taip neabejotinai yra. Aš iš patikimų šaltinių žinau, kad labai gerbiamas deputatas P.Poškus. Dažnai man tenka lankytis kolūkyje, kuriam vadovauja gerbiamasis A.Ra­žauskas. Ir praeitą savaitę esu buvęs. Žmonės stebisi, iš kur taip jam viskas sekasi. Aš aiškiai galiu pasakyti, kad jeigu jis kada išeitų iš to kolūkio, tai būtų paskelbtas gedulas. Žinoma, ko gi žmonėms reikia, jeigu kolūkio eko­nomika kyla kaip ant mielių, aruodai pilni, nuolat tvarkomi keliai. Buvau praeitą savaitę - asfaltuojami keliai, gražiausiai vyksta statybos. Žmonės gerai uždirba, primilžiai geri, ir nieko jis nemuša. Va, kas keista. Nėra tame ūkyje primuštų.

Nežinau, kam čia priešintis tam slaptam balsavimui? Yra toks šūkis, kurį kadaise metė didysis kombinatorius: "Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas". Taip ir čia. Manoma, kad jų pačių reikalas, ar slaptai, ar kaip kitaip balsuoti. Taip galima pašnekėti tik su humoru. Problema štai kur. Nuo tų nelaimingų Stalino laikų mūsų širdyse, mūsų viduje labai giliai yra įsiėdęs tas baimės sindromas. Kolūkio pirmininkas, ar geras, ar blogas, bet prisibijo. To sindromo mes taip lengvai neišgyvendinsime. Čia yra ilgas procesas, turbūt vienos kartos neužteks. Tikrai labai nuoširdžiai stebiuosi, kad nereikia šitokio įstatymo. Stebiuosi, kad nuo to gali suprastėti kaimo reikalai. Kaip jie gali suprastėti, jeigu kolūkio pirmininką žmonės tikrai gerbia, kaip aš čia sakiau? Taigi jie griūdami atlėks už jį balsuoti, nebus taip, kad susirinko keli "pijokėliai" ir nuvertė. Kur tai matyta?! Gali taip šnekėti žmogus, pikto norėdamas. Kam gi čia mes svarstome, kam gi čia mes kišamės? Šiaip ar taip mes visi susirinkome ne vien tik atlyginimų pasiimti, bet ir žiūrėti savo žmonių. Ar galim bent vienam ar keliems žmonėms, kolūkiams padėti, ar negalim. Aš siūlau balsuoti už šitą nutarimą.

PIRMININKAS. Deputatas M.Arlauskas.

Deputatas Č.Juršėnas kelia pertraukos klausimą. Mes pradėjome dirbti, tiesą sakant, be 9 minučių 17 val., dabar yra lygiai pusantros valandos. Ar jūs sutinkate svarstyti iki 18.30 val., o paskui spręsti klausimą?

Prašom.

M.Arlausko kalba

M.ARLAUSKAS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Pasistengsiu pasakyti kelis žodžius, žinoma, sutaupydamas laiką, tai greičiau priartės pertrauka. Klausimas iš tikrųjų labai erzina kaimo žmones. Jis, matyt, seniai svarstomas, nes ne vieną kartą jau buvo sesijoje pateikia­mas, jį daug kur komentuoja. Man norėtųsi pasakyti tik vieną dalyką. Nebūkime mes, mielieji, gerbiamieji deputatai, tendencingi. Nebūkime. Ir šiandien kalbame: štai, mano rinkėjai, kaimas, aš susitikau. Aš kiekvieną dieną bendrauju su žemdirbiais, aš grįžtu namo. Tie, kurie čia nuolat dirba, neturi tokių galimybių, tik kartkartėmis išvažiuoja. Aš visą laiką gyvenu kaime ir ten girdžiu įvairiausių klausimų bei nuomonių. Jaučiu tą barometrą, jaučiu tą pulsą, jaučiu tą didžiulį įsiaudrinimą. Man rodos, mes dažnai čia viską verčiam tai į vieną pusę, tai į kitą. Sakysim, kad ir dėl tų rinkimų. Sakom: girdim girdim girdim. Visko girdim. Sakykim tiesiai: girdim visko. Štai Gudžiūnų kolūkyje buvo mūsų, kaip kandidatų, pristatymas. Išvažiavau, o kitą dieną jau nuvertė tą ūkio vadovą, kuris to nesitikėjo. Štai kokia šiandien padėtis. Kur reikia, ten jie ir išsprendžia. Ir įstatymiškai, ir du trečdaliai dalyvauja, ir balsų dauguma nuverčia. Betygalos kolūkyje, va, dabar, visai neseniai, prieš pusantro mėnesio, taip pat pakeitė ūkio vadovą. Irgi teisėtai, pagal galiojančius įstatymus. Ir du trečdaliai dalyvavo, ir žmonės susirinko, ir vieningai neišrinko to pirmininko, kurio kai kas norėjo, o išrinko tą, kurio jie norėjo.

Aš norėjau dar paakcentuoti kitą motyvą. Atstovauju Kėdainių rajonui. Tai dideli ūkiai, neblogi ūkiai. Ir čia yra visko. Bet yra kita problema - į ūkio vadovus niekas nenori eiti. Yra ūkių (gal net 9), kur nenori eiti, nes ten ir apimtis didelė, ir atsakomybė didelė. Šiandien niekas nenori ryžtis šitokiam sunkiam darbui. Tokią problemą man kelia: duokit gerų vadovų, pirmininkų, kurie norėtų eiti. Niekas nenori tokio atsakingo darbo. Ir čia problema.

Aš nenorėčiau agituoti, o kiti agitavo, kad tai būtina, kad reikia. Žinoma, galima būtų priimti, bet ne tokį, kaip jis pateiktas. Projektas taisytinas. Aš su tokiu nesutikčiau, ir mano rinkėjai man neatleistų, jeigu aš jam pritarčiau.

Iš tikrųjų susirinkimas teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė kolūkio narių. Vadinasi, pusė dalyvauja, o pusė iš tų dalyvaujančių jau išrenka. Išeina 25-26%. Aš nežinau, ar norės dirbti toks vadovas, kur tik ketvirtis šito kolektyvo narių jam pritaria. Argi eis rimtas vadovas? Šitoks traktavimas vis dėlto negeras. Aš negaliu sutikti, kaip užrašyta projekte: "susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma", kada dalyvauja pusė. Su­sirinkimas dėl narių ir pirmininko atšaukimo, kitaip sakant, pirmininką atšaukia iš pareigų prieš terminą. "Turi teisę sukviesti vienas ketvirtadalis kolūkio narių rašytiniu pareiškimu". Su šituo galima būtų sutikti. Taip pat valdyba. Tai 5-7 ar stambiame ūkyje 9 žmonės. Taip pat revizijos komisija, 3-5 žmonės. Na, ar tai rimta? Tai nerimta. Pabandykime pagalvoti, pritaiky­kime savo Taryboje, tame gerbiamajame mūsų parlamente. Jeigu taip mūsų Agrarinės komisijos 3-5 ar 6 nariai pareikštų raštu, kad reikia perrinkti mūsų gerbiamąjį Tarybos Pirmininką. Na, nerimti dalykai. Sukviesti perrinkimui - jau keliamas nepasitikėjimo klausimas. Tai šitaip.

Toliau kitas dalykas. Ar rimtas pirmininkas, kuris galvoja apie darbą, kada jį siūlo į kandidatus, sutiks eiti dvejiems metams, ypač žemės ūkyje? Kitur aš nežinau, bet žemės ūkyje. Ką tai reiškia? Atėjęs jis turi pusę metų susipažinti, jeigu ne vietinis. Jeigu vietinis, prasideda koks nors statybos projektavimas. Tai metai laiko - projektavimai, toliau - statybos. Neįsivaiz­duoju dvejiems metams. Buvo treji metai, manyčiau, kad reikėtų ir palikti kaip buvo. Tada galima būtų svarstyti.

Mano Kėdainių rajono rinkėjai taip pat šitą klausimą svarstė savo išplės­tiniame Kėdainių rajono žemdirbių tarybos prezidiumo posėdyje. Svarstyta dėl kolūkio ir kitų žemės ūkio kooperatyvų valdymo organų rinkimo ir vadovų atšaukimo. Jie taip rašo savo nutarime ir prašo mane perduoti jų nuomonę: "valdymo organus rinkti visuotiniuose susirinkimuose dalyvaujant dviem trečdaliams narių, o balsuojant surinkti balsų daugumą - 50 % + 1. Valdymo organus rinkti trejiems metams dalyvaujant dviem trečdaliams narių. Dėl balsavimo procedūros sprendžia susirinkę nariai balsų dauguma. Ūkio vadovo negali atšaukti nei kolūkio valdyba, nei revizijos komisija".

Tai tokie yra mano rinkėjų pasiūlymai. Manyčiau, kad padarius tokius pakeitimus, papildžius šitą nutarimą, patobulinus, galbūt dar pasvarsčius jį plačiau, paskelbus žemdirbiams, kad jie apsvarstytų, galima būtų vėl grįžti prie šito klausimo ir jį svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašau perduoti savo pasiūlymus posėdžio pirmininkui.

Deputatas J.Šimėnas.

Gerbiamieji deputatai, prašau atleisti. Pranešu, kad liko vienas deputatas, užsirašęs kalbėti, ir, trys deputatai, užsirašę replikuoti: P.Papovas, E.Bič­kauskas, Z.Juknevičius. Dabar mums reikėtų spręsti (iš tikrųjų pagal regla­mentą mūsų darbo laikas baigiasi, štai deputatas S.Pirožkovas jau ir naudojasi šituo), ar mes baigsime šiandien svarstyti šį ir taip pat kitus klausimus, ar tęsime posėdį rytoj iš ryto ir svarstysime penktąjį darbotvarkės klausimą, kuris yra likęs, ar elgsimės kokiu nors kitokiu būdu. Aš siūlyčiau, kadangi kalbėtojų liko nedaug, baigti dabar nagrinėjamą klausimą, o paskui jau spręsti apie tolesnę mūsų veiklą. Ar reikalaujate pertraukos?

Prašome pasiruošti balsuoti. Jeigu jūs leistumėte, neskaičiuočiau, spręs­tume iš aiškios daugumos, jeigu tokia būtų.

Kas už tai, kad baigtume svarstyti klausimą be pertraukos? Ačiū. Kas už tai, kad padarytume dabar pertrauką? Mažuma. Deputatas J.Šimėnas.

J.Šimėno kalba

J.ŠIMĖNAS. Aš pasistengsiu labai trumpai. Kalbėsiu tik apie esmę. Ta­čiau besiklausydamas mūsų žemės ūkio vadovų pasisakymų tikrai negaliu be emocijų. Gerbiamasis K.Rimkus įsižeidęs, kad štai dauguma diktuoja mums savo valią. 50 metų jūs buvote dauguma, ir mes klausėme jūsų diktato, taigi nėra ko čia įsižeisti. Ir dar norėčiau paminėti, kaip vienas gerbiamasis depu­tatas pasakė per pertrauką: galbūt geriausia būtų išrinkti kolūkio pirminin­ką 25 metams be atšaukimo teisės. Tai čia yra emocijos.

O dabar apie esmę. Manyčiau, kad projektas yra palaikytinas ir už jį reikėtų balsuoti. Aš turėjau pastabą dėl pirmojo punkto pirmosios pastrai­pos, kad visuotinį susirinkimą dėl pirmininko atšaukimo organizuoja raštiš­ku pareiškimu ketvirtadalis. Aš buvau linkęs nerašyti, kam tas susirinkimas organizuojamas. Tačiau kai pamačiau, kad iškilo tokia baisi diskusija, jog ketvirtadalis gali nuspręsti kolūkio klausimus, aš sutinku, kad būtų taip, kaip parašyta: "kolūkio pirmininkui atšaukti". Tada, kai visi kolūkiečiai bus informuoti, kad kviečiamas susirinkimas atšaukti kolūkio pirmininką, kiek­vieno kolūkiečio pilietinė teisė bus dalyvauti, kad nebūtų atšauktas geras pirmininkas. Ir su šituo nutarimu visiškai sutinku.

Dabar norėčiau dar pritarti vieno deputato pasisakymui, kad kadenciją reikėtų pratęsti turbūt bent iki trejų metų. Dveji metai iš tikrųjų yra nedaug, juo labiau kad mes čia siūlome pirmininko atšaukimo mechanizmą: jeigu kolūkio pirmininkas blogas, galima jį ir prieš laiką atšaukti. Todėl aš pasisa­kyčiau, kad kadenciją reikėtų pratęsti iki trejų metų. Ir Kolūkių nuostatuose kadencijų kiekis nėra apribojamas. Galima pirmininką perrinkti kiek nori kartų.

Ir dar apie Kolūkių nuostatus. Kai aš paprašiau vieno kolūkio pirminin­ko: "duok man susipažinti su Kolūkių nuostatais", sako: "Imk "YcTas xonxosa«, parašyta tas pats, kas Kolūkių nuostatuose". Vadinasi, mūsų kolūkiai vadovaujasi Tarybų Sąjungos kolūkių nuostatais.

Čia gerbiamasis deputatas A.Ražauskas pasakė, ar mes atsiklausėme kai­miečių, svarstydami šį klausimą. Tai ar mes dėl kiekvieno dalyko turėsime kaimiečių atsiklausti: ir priimdami įstatymą prieš spekuliaciją, ir priimdami kitus įstatymus? Ar būtinai turėsime važiuoti ir paklausti: gerbiamasis kolū­kieti, ar mums šitą įstatymą priimti, ar ne? Jeigu mumis pasitikėjo, jeigu mes išrinkti į Aukščiausiąją Tarybą, privalom ir pateisinti tų žmonių pasitikėjimą.

Dėl atstovavimo normų. Didelė diskusija, ar kolūkio visuotiniame susi­rinkime turėtų dalyvauti du trečdaliai, ar užtenka pusės. Aš pritariu, kad užtenka pusės. Šiuo metu visi kolūkių pirmininkai argumentuoja, kodėl jie yra įkūrę įgaliotinių instituciją: nes neįmanoma surinkti dviejų trečdalių kolūkiečių į susirinkimą. Tai palengvinkim kolūkių pirmininkams surengti visuotinį susirinkimą. Užtektų pusės, ir būtų teisėtas kvorumas. Todėl pasi­sakyčiau, kad visiškai užtenka pusės kolūkiečių.

Na, ir dar dėl slapto balsavimo. Aš manyčiau, kad labai svarbus argumen­tas būtų registracija, kiek kolūkiečių dalyvauja susirinkime. Slaptu balsavi­mu būtų užregistruota, ir nekiltų jokių abejonių, ar buvo kvorumas, ar susirinkimas teisėtas. Aš galiu pasakyti keletą pavyzdžių iš rinkiminės kam­panijos, kai vietoj 250 rinkėjų keliant kandidatus į deputatus buvo 80, o užfiksavo, kad buvo 300 žmonių. Štai tokios savivalės yra kai kuriuose kolū­kiuose. Aš už tai, kad būtų panaikintas kolūkio įgaliotinių susirinkimų insti­tutas. Mūsų tikrai gerbiamas kolūkio pirmininkas Stoškus klausė, ar tas nutarimas duos ką nors gero Lietuvai. Tikrai galiu atsakyti, kad blogo Lietu­vai ir Lietuvos žmonėms taip pat neduos. Aš pritariu šitam nutarimui su sąlyga, kad pirmininko kadenciją reikėtų pratęsti iki trejų metų.

PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas. Replika.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji deputatai, rytą gerbiamasis Tarybos Pirminin­kas labai gražiai kalbėjo, kad mums nereikia supriešinti parlamento su Vy­riausybe, kad yra politinių jėgų, kurios taip daro. Bet ar šiandien mes to nedarom? Vyriausybė nepritarė ir pasisakė, kad šito klausimo nereikia svarstyti, o šiandien visiškai nedalyvaujant Vyriausybei jį svarstom. Tai vie­nas aspektas.

Antra. Deputatai kalbėjo, kad reikia priimti šį įstatymą, kad tai neesminis klausimas, kad tai daugumos kolūkiečių reikalas. Jeigu daugumos kolūkie­čių reikalas, tai, kaip M.Arlauskas kalbėjo, kolūkiečiai susirenka ir gali pirmininką nuversti "migom". Sunkiausia būna nuversti kartais ir blogą pirmininką, jeigu kolūkiečiai priešinasi. Aš turiu 20 metų patirtį, nors nei ūkio vadovu, nei kitu vadovu niekad nesu dirbęs, tik specialistu.

Ir trečia. Šiandien mes numatom 2-3 metų kadenciją. Tai negi mes agrari­nę ir ekonominę reformą vykdysim 2-3 metus? Nustatom tokią kadenciją, kada iš tikrųjų nėra kooperatinės įmonės, kolūkių įstatymo. Nėra gi tokio įstatymo. Yra visai kitos įmonės, o mes šiandien svarstom apie kolūkius. Man atrodo, kad tai turi tokį populistinį, gal šiokį tokį politinį pobūdį, bet esminių reikalų tai tikrai nesprendžia. Dabartiniu metu kolūkio pirmininką gali atleisti vienas trečdalis, čia mes siūlom vieną ketvirtadalį. Nieko naujo nepasakom.

PIRMININKAS. Deputatas E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Nesiginčydamas dėl klausimo esmės, norėčiau vis dėlto dar kartą atkreipti deputatų dėmesį į susirinkimo teisėtumo normą ir į tai, kad kai kuriais atvejais išrinkti ar atšaukti pirmininką gali tik vienas ketvir­tadalis kolūkio narių. Ir pratęsdamas deputato G.Vagnoriaus pavyzdį dėl Lenkijos, kad ten Vyriausybės ministrai gali būti atšaukti tokiomis sąlygo­mis, noriu pasakyti, kad gal bus dar demokratiškiau, jeigu kolūkyje toks sprendimas bus teisėtas, kai susirinkime dalyvaus tik trečdalis jo narių, jeigu taip suprantama demokratija. Vargu ar šiuo atveju Lenkijos pavyzdys mums tinkamas. Beje, ir padėtis ten nėra pavyzdinė. Kai aš siūliau atidėti šio klausimo svarstymą be formuluotės "neribotam laikui", turėjau galvoje, kad reikia perduoti šį klausimą skubiai apsvarstyti komisijoms (kadangi yra įvai­rių pasiūlymų) ir vėl tuoj pat pateikti jį Aukščiausiajai Tarybai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Bičkauskai. Jeigu jau apie tai pradėta kalbėti, tai tada aš pasakysiu, kad jūs apgavote Aukščiausiąją Tarybą (aš atsiprašau, čia ne protokolui). Sakėt, balsuosit už nutarimą atidėti be formuluotės "neribotam laikui", o nebalsavote už tai. Balsavimas buvo atviras. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Visų pirma pasisakau, kad nutarimas būtų priimtas. Tačiau reikėtų pirmajame straipsnyje, kur kalbama apie visuotinį susirinkimą, įterpti "kolūkiečių". Kad būtų aišku, jog tai tik kolūkiečių visuotinis susirinkimas, nes kolūkyje yra daug žmonių, dirbančių pagal darbo sutartį, pagal samdos ir rangos sutartį. Kitokių žemės ūkio kooperatyvų, be kolūkių, aš Lietuvoje nežinau. Man atrodo, kad šito nutarimo 2 straipsnio, antro sakinio, kur "kolūkiai ir kiti žemės ūkio kooperatyvai turi suderinti savo įstatus su šiuo nutarimu", nereikia. Taip pat nereikia siūlomo 3 straipsnio ­"panaikinti įgaliotinių susirinkimo institutą". Mes juk nerevizuojame Pavyz­dinių kolūkio įstatų. Tai yra priimta kolūkiečių suvažiavime. Tai yra visuomeninės organizacijos teisinė norma. Mes jų netaisome, nekeičiame, bet pačiu aukščiausiu lygiu nustatom vadovaujančių darbuotojų rinkimo tvarką. Ir suprantama, kad šita Aukščiausiosios Tarybos nustatyta tvarka vis vien galios ir reikės jos laikytis, kad rajonų valdybose nereikėtų vėl derinti, pa­keisti, registruoti ir pan. Kas suderins - gerai, kas nesuderins - vis vien šiuo atveju turės galioti šita tvarka, o ne įstatai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

Deputatas E.Grakauskas. Primenu, kad buvo siūlomos tokios pataisos: nutarimo pirmosios dalies 2 eilutėje vietoj "dvejiems metams" įrašyti "tre­jiems metams". Buvo siūloma, kad susirinkimas būtų teisėtas, kai jame dalyvauja du trečdaliai, o ne pusė deputatų. Buvo siūloma, kad būtų išrenkami ir atšaukiami vadovai dviem trečdaliais balsų ir, rodos, daugiau konkrečių pasiūlymų taisyti nebuvo.

Prašom. Deputatas E.Grakauskas apibendrina ir siūlo balsuoti.

Ir dar buvo viena pataisa: įrašyti "atšaukia iš einamų pareigų kolūkiečių...", ir aš savo ruožtu siūlyčiau deputatui Z.Juknevičiui pataisyti, kad ne tik kolūkiečių, bet "kolūkiečių ar kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas". Ačiū.

Prašom.

E.Grakausko kalba apie nutarimo projekto pataisas,bei diskusijų svarstomu klausimu tęsinys

 

E.GRAKAUSKAS. Labai dėkingas už aktyvų svarstymą ir pastabas. Eida­mas papunkčiui, norėčiau iš karto pasakyti, kad kolūkio valdyba ir kolūkio pirmininkas trejiems metams buvo renkami iki šiolei. Aš vis dėlto pasirem­čiau pasaulio praktika. Pavyzdžiui, Izraelio kibucos vadovai skiriami pusei metų. Argumentas, kad per dvejus metus sutvarkyti, kad reikia ilgaamžiško sprendimo pakelti tą kolūkį, paremtas buvusia mūsų ūkine ir aprūpinimo situacija. Situacija vykdant radikalias reformas ir visa kita turi iš esmės pakisti. Todėl aš nemanyčiau, kad reikėtų numatyti ilgesnę kadenciją kaip dvejiems metams. Aš, pavyzdžiui, manau, kad pakaktų vienerių metų, tačiau jeigu Aukščiausioji Taryba ras reikalą svarstyti ir spręsti kitaip, tai galbūt.

Dabar norėčiau pasisakyti dėl antrojo sakinio. Kaip dauguma deputatų labai teisingai pastebėjo, nėra galimybės sukviesti visus kolūkiečius dėl dau­gelio priežasčių: senyvas amžius, dideli atstumai, dešimtys kilometrų, apati­ja, kurią suformavo 50-ties metų tokio gyvenimo laikotarpis, tam tikra baimė ir angažementas. Jeigu dabartiniu metu vyksta kolūkio pirmininkų rinkimai ir perrinkimai, tai, kaip rodo praktika, kolūkiečiai būna angažementas. Jeigu dabartiniu metu vyksta kolūkio pirmininkų rinkimai ir perrinkimai, tai, kaip rodo praktika, kolūkiečiai būna angažuojami, jiems bandoma įpiršti įvairias mintis jau iš vakaro ar prieš savaitę. Nemanyčiau, kad pusė kolūkiečių, kurie atvyksta į visuotinį susirinkimą ir nusprendžia reikalą, yra normali norma.

Dabar dėl susirinkimo nutarimo priėmimo. Reali pozicija, jeigu į susirinkimą atvyksta daugiau kaip pusė ir sprendžia balsų dauguma, tai yra reikia­mo lygio valios pasireiškimas. Tačiau aš pateiksiu tokią alternatyvą, kaip jūs, gerbiamieji deputatai, nuspręsite. Po sakinio "Susirinkimo nutarimai prii­mami balsų dauguma" galima siūlyti papildymą "išskyrus pirmininko atšau­kimą prieš terminą; tais atvejais nutarimas priimamas dviem trečdaliais susirinkime dalyvaujančių kolūkio narių balsų". Ir dar manyčiau, kad vertas dėmesio ir palaikymo diskusijos pradžioje pasisakiusio gerbiamojo A.Ru­džio pasiūlymas. Dėl pranešimo apie visuotinio susirinkimo sušaukimą. Įs­tatuose užfiksuota, kad prieš 7 dienas valdyba turi pranešti kolūkiečiams. Aš siūlyčiau į šitą nutarimą įtraukti vieną sakinį, kad kolūkio valdyba privalėtų pranešti visiems kolūkiečiams, nes taip nėra fiksuota. "Visiems kolūkio nariams". Ir dar reikėtų: "rajono (apylinkės) savivaldybės tarybai apie visuo­tinio susirinkimo sušaukimą ne vėliau kaip prieš 7 dienas". Ši detalė buvo palikta už šio nutarimo ribų. Tai reguliavo kolūkio įstatai. Todėl aš manyčiau, kad tokį papildymą reikėtų padaryti. Ir pritarčiau deputatų išreikštoms mintims, kad ryšium su tuo, jog yra mechanizmas, kaip rinkti ir atšaukti kolūkio valdybą bei kolūkio pirmininką, palikti egzistuoti 66 punkte išdėsty­tas sąlygas, kaip turi veikti įgaliotinių susirinkimas. Tą savo pasiūlymą pa­naikinti įgaliotinių susirinkimą aš atsiimčiau ir kartu pritarčiau minčiai, kad 2 punktą reikėtų pabaigti pirmuoju sakiniu, nerašant antrojo. Kartu norėčiau pasakyti, kad šitas nutarimas (kadangi laiko pakako) buvo derintas su Aukščiausiosios Tarybos Juridiniu skyriumi ir aptarinėjamas, kaip kai kurie deputatai minėjo, kolūkiečių susirinkimuose.

Aš baigiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome dabar pasiruošti balsuoti. Balsuosime pirmiausia už pataisas. Gal pradėkim vardyti iš eilės pataisas ir tada...

BALSAS IŠ SALĖS. Apskritai dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Tai dar mes nebalsuojam už visą.

BALSAS IŠ SALĖS. Ne dėl viso, bet dėl balsavimo pradžios.

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Vis dėlto nepavyko išsiaiškinti šito įstatymo reikalingumo. Liko neaišku man ir, manau, ne tik man. Koks tikslas, sakysim, tegul ir gorbačiovinių laikų įstatymą keisti į brežnevinių laikų įstatymą demokra­tiškumo požiūriu? Tačiau paaiškėjo kitas dalykas. Vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad šio klausimo nerengė jokia Žemės ūkio ministerija ir jokia Agrarinė komisija, kaip liepos 31 d. iš šios tribūnos man tris kartus tvirtinto Agrarinės komisijos pirmininkas E.Grakauskas. Tai deputato E.Grakausko ir dar vieno kito jo bendraminčio kūrinys. Todėl aš kviesčiau ne tik pasira­šiusius šį pareiškimą, bet ir visus kitus, nepritariančius E.Grakausko suorganizuotam spektakliui, jame nedalyvauti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galima jau prieiti prie balsavimo? Konkrečių pataisų.

G.RAMONAS. Dėl balsavimo motyvų galima?

PIRMININKAS. Apie kokius balsavimo motyvus jūs kalbėsite?

G.RAMONAS. Aš noriu pasakyti apie nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar mes negalėtume susitarti, kad dėl balsavimo motyvų jūs pasisakytumėt, kada bus balsuojama už visą nutarimą? Dabar norėčiau, kad būtų pasisakoma...

G.RAMONAS. Taip. Aš pasisakysiu dabar, o paskui priimsiu atitinkamus sprendimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai...

G.RAMONAS. Aš noriu pasakyti, kad...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Ramonai, aš labai prašyčiau laikytis tvarkos ir nekalbėti negavus žodžio.

G.RAMONAS. Būtent šį kartą aš norėčiau pasisakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, diskusijos buvo baigtos. Niekas nebuvo užsirašęs. Gerbiamasis deputate Ramonai, gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai.

G.RAMONAS. Aš noriu pasakyti porą sakinių dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Ar mes iš tiesų negalėtume laikytis nustatytos tvarkos?

G.RAMONAS. Man atrodo, aš greičiau pasisakysiu, negu jūs...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, labai prašau jūsų laikytis normalios visur priimtos tvarkos, taip pat ir mūsų Reglamento. Deputatas gauna žodį tada, kada jis jam suteikiamas. Nenorėdamas gaišinti laiko ir nusileis-damas šiurkščiam pažeidimui, deputatui G.Ramonui suteikiu žodį.

G.RAMONAS. Šitas nutarimas yra tiek teisingas ir gražus, kiek teisingas ir gražus yra muilo burbulas. Noriu padėkoti gerbiamajam E.Grakauskui už meistrišką ir dažną muilo burbulų pūtimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs įžeidėte deputatą E.Grakauską. Manau, kad turėtumėt jo atsiprašyti.

E.GRAKAUSKAS. Tokie dalykai nebūdingi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pirmoji pataisa buvo pirmosios dalies 2 eilutėje dėl dvejų ar trejų metų. Ar kas nors nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų?

V.ŠADREIKA. Aš dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Šiuo klausimu?

V.ŠADREIKA. Dėl balsavimo motyvų priimant šitokį svarbų nutarimą.

PIRMININKAS. Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad mes dabar dar nebalsuojame už jūsų nutarimą, o svarstome pataisas.

V.ŠADREIKA. Gaila, aš nepriėjau prie sekretoriato ir manęs neužrašė replikai. Ar aš čia pats kaltas, ar man buvo nesuteiktas žodis. Nežinau, kaip čia atsitiko. Galbūt aš kaltas, kad nebuvau priėjęs arba dingo... Bet man iš sekretoriato davė signalą, jog aš replikai užrašytas. Atleiskit, aš jūsų nepert-raukiau.

Labai svarbu, kokias pataisas šis komisijos pirmininkas nori padaryti. Aš turiu turėti tą įstatymo projektą prieš akis, nes mes turime labai gerą pamoką, apie kurią aš per pertrauką sakiau gerbiamajam A.Abišalai. Štai buvo priimtas mūsų nutarimas dėl delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su Ta­rybų Sąjunga sudėties patvirtinimo. Ir žinom, koks buvo antrasis, trečiasis straipsnis, už kurį aš irgi balsavau, ir kokį aš jį perskaičiau "Lietuvos aide". O "Lietuvos aide" perskaičiau štai ką: "Į delegacijos sudėtį stebėtojų teisėmis bus kviečiami Estijos ir Latvijos Respublikų atstovai, kurių sudėtį patvirtins Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba". Štai prie kokio absurdo mes nuėjom. Todėl aš ir sakau, kad aš negaliu balsuoti iš klausos, nes vieną kartą nubalsavom.

Ačiū už dėmesį.

Repliką aš turėjau kitokią. Jeigu leisit ta pačia proga, nes aš buvau užsirašęs... Jeigu neleisite, tai tiek to.

PIRMININKAS. Jūs nebuvote užsirašęs, gerbiamasis deputate Šadreika. Bent sekretoriatas neperdavė tokio jūsų prašymo. Antra vertus, deputatai E.Bičkauskas ir Z.Juknevičius žodį replikai gavo pakėlę rankas, ir jūs galėjot tą patį padaryti.

V.ŠADREIKA. Aš sekretoriatui rodžiau, ir man pasakė, kad perduota. Atleiskit, jeigu aš padariau tokią klaidą ir neįteikiau raštelio. Galbūt tai taikoma tik deputato V.Šadreikos atžvilgiu. Aš tada nereplikuosiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsų skaičiavimo grupę pranešti, kiek salėje yra deputatų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje šiuo metu yra 90.

PIRMININKAS. Ar kas nors galėtų pakviesti deputatus, esančius šiuo metu ne salėje? Aš manau, kad dar pakankamai deputatų galėtų ateiti. Šiandien užsiregistravo 121 deputatas. Ar visi deputatai suskaičiuoti? Turiu galvoje tuos, kurie sėdi ne salėje. Ar būtų galima paprašyti gerbiamuosius deputatus visus atsisėsti į savo vietas ir paprašyti dar kartą suskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų?

Gerbiamasis ministre ir deputate Saudargai, jūs taip pat skaičiuojamas į kvorumą pagal dabar galiojančias normas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom deputatus atsisėsti.

PIRMININKAS. Prašom atsisėsti į savo vietas ir nemigruoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje šiuo metu yra 90 deputatų.

PIRMININKAS. Suskaičiavau 94 deputatus. Galbūt aš ir suklydau.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerai. Dar kartą perskaičiuosime. Prašom sėdėti ramiai, savo vietose. Gerbiamieji deputatai, malonėkite atsisėsti.

PIRMININKAS. Prašome sėsti į savo vietas. Bus lengviau dirbti skaičiavi­mo grupei, kuriai iš tiesų nelengva. Prašau atkreipti dėmesį taip pat į depu­tatą J.Paleckį, kuris kol kas sėdi ne savo vietoje. Ar deputatai V.Jarmolenka ir N.Oželytė negalėtų dar mums nurodyti kokio nors deputato buvimo vietos?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Kodėl jie nepakviesti? Tai tie deputatai, kurie tokiu būdu žlugdo įstatymo priėmimą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavimo komisija negali suskaičiuoti, ka­dangi...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar kartą labai prašau visus sėsti į savo vietas ir nejudėti tol, kol būsite suskaičiuoti jūs ir jūsų pakeltos rankos. Prašom sėdėti ir nejudėti.

Gerbiamasis deputate Sabuti, prašom leisti jus suskaičiuoti. Deputatą L.Sabutį prašom priskaičiuoti kaip esantį.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 93 deputatai.

PIRMININKAS. Kai tik deputatas L.Sabutis ateis, bus 94 deputatai, ir galėsime balsuoti.

Gerbiamieji balsų skaičiavimo grupės nariai, teks mums dabar padaryti pertrauką neišsiskirstant iš salės ir leisti man suskaičiuoti dar kartą. Aš negaliu nusileisti, kad blogiau skaičiuoju už jus. Suprantu, kad atėjo naujų deputatų, bet aš jau tada suskaičiavau 94. Galbūt jūs neskaičiuojat deputato A.Saudargo? Ar sekretoriate taip pat suskaičiavo?

B.V.RUPEIKA. Kolegos, juokinga žiūrint iš šalies į tą reiškinį. Perkelkime tai rytojaus rytui, kada bus ne 120, bet 110. Bet tai jau tikrai juokinga. Paskui bus ne tik juokinga, bet ir...

PIRMININKAS. ... pikta.

Gerbiamasis deputate Rupeika, mielai tą padaryčiau, bet kadangi nėra kvorumo, mes negalim nustatyti, kad rytoj bus mūsų plenarinis posėdis.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ne. Aš prašau jūsų palaukti dar vieną minutę. Deputatas K.Uoka 94-tas. Gaila, kad dabar...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Tai neturi reikšmės. Į kvorumą pagal dabar galiojančią Konstituciją jis įskaičiuojamas.

Kvorumas yra, prašau pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji deputatai, pirmoji alternatyva dėl dvejų arba trejų metų kadencijos kolūkių ir kitų žemės ūkio kooperatyvų pirmininkams.

Ar deputatai, kurie siūlė, skirtingai nuo projekto, trejus metus, prašo balsuoti? Ar jūs prašote balsuoti? Ar kas nors kitas prašo balsuoti už trejus metus?

Prašom tada balsuoti. Kas už tai, kad būtų nustatyta taip, kaip projekte, dveji metai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 59.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų įrašyta, kaip buvo pasiūlyta ir pa­remta deputato M.Arlausko (rodos, taip) - treji metai? Prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 16.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas.

Gerbiamieji deputatai, deputatas Z.Juknevičius pasiūlė įrašyti pirmosios dalies trečioje eilutėje po žodžių "einamų pareigų" "kolūkiečių ar koopera­tyvų narių visuotinis susirinkimas". Kiek supratau, deputatas E.Grakauskas pritaria tokiam pasiūlymui.

E.GRAKAUSKAS. Jis neesminis, nekeičia situacijos, nes Kolūkio įstatuose ir apskritai visur pasakyta, kad balsavimo teisę turi, reikalus sprendžia kolūkio narys.

PIRMININKAS. Jeigu jūs prieštaraujat, prašome balsuoti.

E.GRAKAUSKAS. Ne, ne, nežinau, kaip deputatas J.Šimėnas...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Taip, atsiima savo pasiūlymą.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš vis dėlto ne dėl tuščio principo, bet žinau, kaip yra praktikoje. Man daugiau negu gerbiamajam E.Grakauskui teko susidurti su šitais visuotinio susirinkimo nutarimais, kada dirbau Prokuratūroje. Juk įtraukiami ir visi tie, kurie dirba pagal darbo sutartį. Atvirkščiai, jie fiktyviai buvo priimami į kolūkio narius. Todėl šitoks įrašymas tik patikslina situaci­ją. Ką tai reiškia visuotinis susirinkimas? Tai visi, kas gyvena toje teritorijo­je. Galima taip suprasti. Tai yra esminis dalykas: visuotinis kolūkiečių arba kooperatyvo narių susirinkimas.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas priima pataisą. Ar kas nors prašo balsuoti?

Pataisa priimta. Toliau. "Visuotinis susirinkimas teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė kolūkio narių kooperatyvo". Man rodos, kad kažkas nelabai žymiai, bet vis dėlto siūlė ir prašė patvirtinti, kad būtų daugiau kaip du trečdaliai.

Jūs prašot balsuoti?

E.GRAKAUSKAS. Č.Juršėnas siūlė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pataisa tokia: nutarimo pirmo­sios dalies 5 eilutėje vietoj "daugiau kaip pusė" įrašyti:"daugiau kaip du trečdaliai".

N.MEDVEDEVAS. Aš tik norėčiau patikslinti štai ką. Turėkime omeny, kad lazda turi du galus. Jeigu koks nors diktatorius norėtų išsilaikyti, tai jis taip pat galėtų organizuoti, kad būtų išrinktas ketvirtadalio. Ar mes čia sudarom pakankamą apsaugos juostą? Pagalvokime.

PIRMININKAS. Aš nesuprantu, ką jūs siūlot, gerbiamasis deputate Med­vedevai. Reikėtų tiksliau formuluoti.

N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau, kad būtų du trečdaliai.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš siūlyčiau laikytis gyvenimo patikrintų normų. Juo labiau kad ir mūsų pačių priimtuose įstatymuose, už kuriuos kartu balsavome, yra numatyta pusė, t.y. pakankamas kiekis. Šiuo atveju, norint būti visiškai sąžiningiems ir tiksliai aprašyti, reikėtų įrašyti dar vieną sakinį: "Tuo atveju, kai nedalyvauja pusė, šaukiamas pakartotinis susirinkimas ir sprendimai priimami nepriklausomai nuo dalyvių skaičiaus". Mes šito jau nerašom, paliekam pusę. Tai jeigu mes įrašysim du trečdalius, gyvenime jokių susirinkimų nesušauksim.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, turėčiau jums pasakyti, kad parlamentinės teisės, kuri taikoma visokiems įvairių organizacijų susirinki­mams, niekur nenumatyta dviejų trečdalių norma. Tik mūsų yra tokia didelė norma. Ypač kai kalbama apie visuotinius kokios nors organizacijos narių susirinkimus. Taip labiau priimta. Čia jau mano, kaip posėdžio pirmininko, replika.

Prašom pasiruošti balsuoti, nes, kiek supratau, niekas nenori atsisakyti pasiūlymų. Projekte numatyta daugiau kaip pusė narių, siūlomas alternatyvinis variantas - daugiau kaip du trečdaliai visų narių.

Kas už tai, kad būtų palikta kaip projekte, daugiau kaip pusė narių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 58.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų įrašyta "du trečdaliai visų narių"?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 10.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kita pataisa, kurią deputatas E.Grakauskas pristatė ne kaip savo priimtą, bet kaip alternatyvinį balsavimą (todėl ji turės gauti daugiau kaip pusę balsų, kad būtų priimta), yra pataisa dėl to, kad kolūkio pirmininko atšaukimas būtų galiojantis, jeigu balsuoja du trečdaliai dalyvaujančių.

Norėčiau pasakyti savo repliką. Paprastai rinkimų ir atšaukimo normos būna skirtingos. Atšaukimo norma dažniausiai būna didesnė.

Ar kas nors dar nori pasisakyti dėl šitų? Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Na, aš nevisiškai su jumis sutinku. Čia jau nebėra visuo­tinė norma. Tai viena. Antra - po to, kai kolūkio pirmininkai bus išrinkti pagal šitą taisyklę, aš nematau nieko blogo, jeigu jie bus atšaukti dviem trečdaliais. Kreipiuosi į tuos deputatus, kurie priminė, kad tada jau galios bendri įmonių įstatymai. Tikrai tada galios. Jeigu norim, kad ta norma galiotų visiems, ir tiems, kurie buvo paskirti kolūkių pirmininkais, tai ele­mentari logika reikalauja, kad jie būtų ir renkami, ir atleidžiami paprasta balsų dauguma. Dėl šito, aš įsivaizduoju, mes ir susirinkom ir tam paskyrėm pusę dienos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, siūloma pataisa. Pirmojo punkto, pirmosios pastraipos pabaigoje pridėti žodį: "nutarimą atšaukti kolūkio pirmininką priima dviejų trečdalių dalyvaujančių balsų dauguma". Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti dar vieną variantą, formuluoti maždaug taip, kad sprendimas dėl atšaukimo priimamas paprasta balsų dauguma, tačiau ne mažiau kaip 33,4% bendro sąrašinio kolūkiečių skaičiaus.

Kokia čia logika? Čia logika labai paprasta. Yra du trečdaliai nuo pusės, tačiau reikia uždėti truputį daugiau. Jeigu mes rašom "dviem trečdaliais", tai, augant dalyvaujančių skaičiui, kartu labai auga ir šita norma. O mano pasiūlytos formuluotės atveju yra nubrėžta minimali riba, žemiau kurios negali nukristi.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, jeigu jūs sutiksite, balsuosime tokiu būdu. Pirma balsuosime, kas už tai, kad reikia papildyti pirmojo straipsnio pirmąją pastraipą. Jeigu nuspręsime, kad reikia, tai rinksimės vieną iš dviejų pasiūlytų variantų. Sutinkat?

Kas už tai, kad reikia papildyti vieno iš dviejų pasiūlytų būdų pirmojo straipsnio pirmąją pastraipą? Kas už? Kas už tai, kad reikia papildyti kokia nors papildoma norma dėl atšaukimo? Na, rinksimės, arba dviem trečda­liais, arba taip, kaip pasiūlė deputatas A.Rudys.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 34.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 21.

PIRMININKAS. Nutarimas papildyti nepriimtas. Pasilieka taip, kaip yra projekte.

Kokie buvo tolesni papildymai? Prašau man priminti. Deputatas M.Arlauskas, rodos, siūlė pirmojo punkto antrojoje pastraipoje išbraukti žodžius "taip pat valdyba arba revizijos komisija". Kitaip sakant, atimti teisę valdy­bai arba revizijos komisijai kviesti susirinkimą dėl pirmininko atšaukimo.

Ar deputatas prašo balsuoti už jo pasiūlymą?

BALSAS IŠ SALĖS. Jo nėra.

PIRMININKAS. Nėra, vadinasi...

BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, yra. Atsiprašau, atsiprašau, trečią kartą atsiprašau, atleiskit.

PIRMININKAS. Ar jūs prašot balsuoti? Gerbiamasis deputatas neprašo balsuoti... Prašom tai aiškiai pareikšti.

Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad pirmojo straipsnio antrojoje pastraipoje išbrauktume žodžius "taip pat valdyba arba revizijos komisija", kitaip sakant, atimant teisę šiems organams šaukti susirinkimą dėl pirmininko atšaukimo? Kas už tai, kad išbrauktume tuos žodžius?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 2.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Balsų dauguma pataisa nepriimta.

Gerbiamieji deputatai, buvo siūlyta papildyti, ir, kiek aš supratau, tai jau yra autoriaus nuomonė... Gerbiamieji deputatai, labai prašau leisti užbaigti mums darbą!

E.GRAKAUSKAS. Čia gerbiamasis A.Rudys siūlė, ir aš palaikau.

PIRMININKAS. Apie susirinkimą prieš 7 dienas...

E.GRAKAUSKAS. "Kolūkio valdyba privalo pranešti visiems kolūkio na­riams ir rajono (apylinkės) savivaldybės tarybai apie visuotinio susirinkimo sušaukimą ne vėliau kaip prieš 7 dienas".

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas nors prieštarauja tokiam papildymui?

A.RUDYS. Tikslinu pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.RUDYS. Reikia arba "rajono ir apylinkės", arba tik "rajono". Kad nei­šeitų arba rajono, arba apylinkės.

PIRMININKAS. Papildyme parašyta "rajono".

E.GRAKAUSKAS. Taip, rajonas. Skliausteliuose "apylinkės".

PIRMININKAS. Skliausteliuose "valsčius", buvo pasakyta.

A.RUDYS. Taip, čia ateityje, jeigu įvyks reforma, o dabar...

PIRMININKAS. Ar kas nors prieštarauja tokiai pataisai? Pataisa priimta.

Antrajame punkte buvo siūloma išbraukti antrąjį sakinį. Deputatas E.Grakauskas su tuo sutiko. Ar kas nors prieštarauja tokiai pataisai?  Pataisa priimta. Ar daugiau pataisų kas nors turi?

BALSAS IŠ SALĖS. Noriu paklausti.

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima rašyti "valsčius", kai jo dar nėra?

PIRMININKAS. Skliausteliuose.

E.GRAKAUSKAS. Savivaldybių pagrindų įstatyme tai jau užfiksuota.

Nutarimo “Dėl kolūkių ir kitų žemės ūkio kooperatyvų valdymo organų” priėmimas

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu daugiau pataisų nėra, prašom pasiruošti balsuoti už visą nutarimą. Kas už tai, kad nutarimas dėl kolūkių ir kitų žemės ūkio kooperatyvų valdymo organų su mūsų padarytomis pataisomis būtų priimtas?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas J.Beinortas reikalauja balsuoti vardiniu balsavimu. Aš agituoju prieš tokį prašymą ir prašau...

E.GRAKAUSKAS. Vietoj žodžio "valsčiaus" - "apskrities". Atsiprašom. Patikslinu.

PIRMININKAS. Taip, ačiū, ačiū. Patikslinimas aiškus.

Prašau atsistoti tuos, kurie pritaria deputato J.Beinorto pasiūlymui dėl vardinio balsavimo. Gerbiamieji deputatai, primenu, kiek tai užims laiko. Ar jau visi atsistojo?

Prašom atsisėti tuos, kurie nepritaria vardiniam balsavimui. Ne, ne, nevisus. Kurie pritaria, prašom atsistoti. Aš tiesiog noriu, kad nebūtų maišoma, nes kai kurie deputatai stovi galbūt ne dėl to reikalo.

Prašom suskaičiuoti, kiek yra norinčių vardinio balsavimo. 11. Per mažai. Prašom sėsti. Bus balsuojama atviru būdu.

Prašom balsuoti, kas už, kad šis nutarimas būtų priimtas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 70.

PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom balsuoti, kas prieš. Prašom pranešti rezultatą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.

PIRMININKAS. Prašom pranešti, kiek salėje yra deputatų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 94.

PIRMININKAS. Kvorumas yra, balsų dauguma nutarimas priimtas. (Plo­jimai)

Ačiū už plojimus visos Aukščiausiosios Tarybos vardu tiems, kurie plojo. Gerbiamieji deputatai, mums liko vienas iš paskelbtos darbotvarkės klausimų, t.y. dėl Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbo tvarkos. Kaip jūs prisimenate, šitam klausimui jau pateikta mažiausia dešimt pasiūlymų, ir galbūt dėl kai kurių mes galėtume spręsti. Todėl aš noriu pateikti pasiūlymą plenarinį posėdį tęsti rytoj 10 val. Tačiau prieš išsiskirstydami galbūt mes galėtume, jeigu nekiltų ginčų, įtraukti į darbotvarkę ir priimti tokį nutarimą. Kad jūs žinotumėte, apie ką kalbama, aš jį perskaitysiu.

Nutarimo pratęsti LR AT 1990 m. balandžio 10 d.nutarimo “Dėl LR AT deputatų laikinųjų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatų patvirtinimo” galiojimą” priėmimas

 

"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria pratęsti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos balandžio 10 d. nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų laikinųjų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatų patvirtinimo" galiojimą iki atskiro Aukščiausiosios Tarybos sprendimo. Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo".

Tai ryšium su tuo, kad šie nuostatai galioja iki naujosios sesijos pradžios, o Reglamentą priėmę mes galėtume juos ir taisyti.

Ar sutinkate įtraukti į darbotvarkę? Prašau pakelti mandatus, kas sutinka. Ačiū. Matau, kad bus dauguma.

Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė?

Balsų dauguma į darbotvarkę įtraukta. Prašom balsuoti, kas už šio nutarimo priėmimą. Kvorumas yra, deputatas J.Pangonis išėjo, jau prasidėjus balsavimui, vadinasi, susirinkime dalyvavo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 66.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

Tų, kurie balsavo, priimta vienu balsu.

Gerbiamieji deputatai, ar reikia svarstyti klausimą dėl to, kad plenarinis posėdis tęsiamas rytoj 10 val.?

A.TAURANTAS. Jeigu galima...

PIRMININKAS. Prašom.

A.TAURANTAS. Rytoj mes turėtume svarstyti tolesnį sesijos darbų planą. Kaip paaiškėjo iš preliminarinių diskusijų, turbūt ir komisijų pirmi­ninkų posėdyje, čia galimi dideli nuomonių skirtumai. Kad mes rytoj neateitume į posėdį su 140 nuomonių, o galbūt su dviem trim nuomonėm, turbūt ir besiformuojančioms frakcijoms, ir deputatų grupėms reikėtų dar šiek tiek pasitarti šituo labai svarbiu klausimu. Galbūt mes galėtume rytoj šiek tiek vėliau pradėti savo posėdžius: arba po pietų, arba, sakysim, bent 11 ar 12 val.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš pabandysiu pasakyti, kaip įsi­vaizduoju rytdienos posėdį. Pirmiausia deputatas L.Sabutis pristato klausi­mą dėl darbų plano. Darbų plano sesijoj rytoj mes nesvarstom, o nubalsuojam perduoti komisijoms. Toliau. Svarstome, ką būtina išspręsti tuojau pat iš pateiktų, deputatų nuomone, neatidėliotinų klausimų. Aš juos priminsiu: dėl partijų mokyklose - deputatas M.Stakvilevičius, dėl Vyriausybės pranešimo apie neatidėliotinas priemones - deputatas V.Čepaitis, dėl laikinųjų nuostatų pratęsimo (mes jau tą priėmėm), dėl nuveiktų darbų analizės ­- deputatas Č.Juršėnas, dėl Konstitucinio teismo - deputatas Č.Juršėnas, dėl atšaukimo įstatymo - deputatas V.Šadreika, dėl rugsėjo 23 d. incidento - ­deputatas P.Varanauskas. Ir nebuvo pasiūlyta, bet aš dabar turėčiau priminti, kad mes turėtume kažkokiu būdu pradėti svarstyti Reglamentą. Būtų gerai, mano nuomone, jeigu išspręstume jau žinomas alternatyvas, kad rytoj (o jeigu nuspręstume daryti pertrauką tarp plenarinių posėdžių, jau po to) Reglamentą bandytume priimti.

Tai štai. Jei mes nuspręstume iš karto svarstyti kuriuos nors iš šių pateiktų klausimų rytoj iš karto, tai, matyt, juos ir svarstytume. Jeigu ne, tai tada spręstume, kada rinktis kitą kartą ir kokia darbotvarke pradėti darbą. Štai tokios užduotys galėtų būti rytoj.

Deputatas B.Rupeika, rodos, pirmas priėjo prie mikrofono.

B.V.RUPEIKA. Aš noriu tamstos paklausti, jeigu leis kolegos.

PIRMININKAS. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Mes buvome nusistatę tvarką posėdžiauti kiekvieną darbo dieną, išskyrus pirmadienius, ypatingomis, arba sukarintomis, sąlygomis, kada buvo ta blokada. Tai buvo pirmosios ir turbūt dar neeilinės sesijos laikotarpiu. Tačiau ar dabar mūsų sėdėjimo kiekybė irgi toliau sėkmingai perauginės į sėdėjimo čia arba darbo čia kokybę? Aš tuo abejoju, man rodos, tos proporcijos yra pažeistos, ir kuo ilgiau mes čia sėdėsime, tuo trumpesnė gali būti mūsų kadencija. Čia mano asmeninis požiūris.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rupeika, kadangi klausimas adre­suotas man, aš ir atsakysiu. Tam, kad mes galėtume pradėti dirbti normaliai rytoj, turim atsisėsti ir susitarti dėl normalios darbo tvarkos. Mano nuomo­ne, sesijoje per vieną savaitę turi būti ne daugiau kaip 4 posėdžiai, t.y. du rytiniai ir du vakariniai. Tačiau mes nebaigėme svarstyti šitų klausimų, ku­riuos apsvarstę būtume galėję pradėti dirbti, ir todėl aš siūlau rytoj susirinkti ir... Aš asmeniškai labai džiaugčiausi, jeigu rytdienos posėdis baigtųsi iki 12 val. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš noriu dalies Centro frakcijos deputatų vardu pritarti depu­tato A.Tauranto pasiūlymui ir pradėti posėdį valanda vėliau. Jeigu bus pri­imtas toks sprendimas, tada atšaukiu šios dienos Centro frakcijos numatytą posėdį perkeldamas į rytojaus 9 val.

PIRMININKAS. O ar negalėtų Centro frakcija susirinkti valanda anks­čiau, kad nereikėtų visą posėdį nukelti valanda vėliau?

A.TAURANTAS. Jeigu galima man...

PIRMININKAS. Prašom.

A.TAURANTAS. Jeigu mes nekeliam sau uždavinio rytoj priimti galutinį sprendimą, tai aš savo pasiūlymą atšaukiu.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji deputatai, vis dėlto yra du pasiūlymai: pradėti rytoj posėdį 10 val. ir pradėti rytoj posėdį 11 val. 11 val. pasiūlymo kėlėjai prašo balsuoti. Prašom. Deputatas A.Patackas taip pat prašo balsuoti. Man jo motyvai žinomi.

Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti, kas už tai, kad posėdį pradėtume 10 valandą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad posėdį pradėtume 11 val.?

Gerbiamieji deputatai, perspėju, kad dviejų rankų balsuojant kelti negalima.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.

PIRMININKAS. Turbūt nebeverta skaičiuoti susilaikiusių, nes aišku, kad pusės balsų negavo nė vienas pasiūlymas. Bet galbūt jūs sutiktumėt laikytis įprastos tvarkos ir posėdžius pradėti 10 val., juo labiau kad lietuvių patarlė sako: anksčiau atsikelsi - nesigailėsi.

Gerbiamieji deputatai, posėdžio pradžia 10.30 val. (Plojimai) Plenarinis posėdis tęsiamas rytoj 10.30 val.

A.RUDYS. Rytoj 8.45 val. 217 auditorijoje Centro frakcijos pasitarimas.

PIRMININKAS. Jūs nelogiški, siūlau rinktis 8.30 val. Posėdis baigtas.