Lietuvos Respublikos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsniO pakeitImo įstatymo projekto

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Įstatymo projekto tikslas – tinkamai reglamentuoti prokurorams priedo už ištarnautus metus nustatymo tvarką, t.y. siekiama nustatyti, kad priedas už ištarnautus metus prokurorams būtų mokamas nuo jų tarnybos vidaus reikalų sistemos ar prokuratūros įstaigose pradžios.

            Iki 2000-08-29, kuomet buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, galiojo Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas (Nr. I -780; Žin.,1995, Nr. 15-345). Statuto 66 straipsnyje buvo numatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už turimą laipsnį ir ištarnautą laiką. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad ištarnautas prokuratūroje laikas skaičiuojamas nuo priėmimo į tarnybą dienos. Lietuvos Respublikos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme priedo už ištarnautą laiką skaičiavimo tvarka pasikeitė. Šio 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorams priedas prie pareiginės algos skaičiuojamas tik už tarnybos laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. Dėl to – seniai dirbantiems prokuratūros darbuotojams (tarp jų nemažai ištarnautų milicijoje metų turinčių žmonių) neįskaityta daug jų ištarnautų metų ir žymiai sumažėjo socialinės garantijos.

            Valstybei nustačius dabartinį prokurorų atlyginimų teisinių santykių reguliavimą yra pažeidžiami konstituciniai principai. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Asmenys, kurie pagal įstatymą yra įgiję tam tikras teises, konkrečiu atveju teisę į priedą už ištarnautus metus, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Pagal šį principą keičiant teisinį reguliavimą būtina laikytis Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir principo „lex retro non agit“, tai yra įstatymai atgal negalioja. Teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens įgytų teisių ir teisėtų interesų (Kosntitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas).

            Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė doktrina įpareigoja nuosekliai laikytis ir taikyti Lietuvos Respublikos Kosntitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, pagal kurį visi asmenys, esantys (buvę) tokioje pat situacijoje, vertinami vienodai.

Vidaus Tarnybos statuto 37 straipsnio „Vidaus tarnybos stažas“ 1 dalis numato, kad „vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant priėmimo į vidaus tarnybos datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant ( tarp jų ir laikotarpius , buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.)...“, o 3 dalis, kad „priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis pareigūnui nustatomas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą“. Lygiai taip pat klausimas išspręstas ir LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Statuto (2003m. balandžio 1 d. įstatymas Nr. IX-1409 ) 30 str.

Vadinasi, negali būti dviejų skirtingų požiūrių sprendžiant Seime vienodus tarnybos stažų, tarnybos laiko klausimus.  Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo prokuratūroje laikotarpis iki 1990 m . kovo 11 d. yra įskaitomas į tarnybos laiką prokuroro pensijai skirti, o dėl priedo už ištarnautus metus – neįskaitomas.

Nuostatos, kuriomis prokurorams buvo panaikinti priedai už iki 1990 m. kovo 11 d. ištarnautus metus pažeidžia didelės dalies – seniai dirbančių prokurorų teisėtus lūkesčius, konstitucinę teisę į nuosavybę, sukuria teisnio netikrumo ir nesaugumo jausmą.

            Įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus iš biudžeto papildomų lėšų. Šiuo metu tokių prokurorų yra 163. Jiems už ištarnautą prokuratūroje laiką papildomai per metus reikėtų 1160 tūkst.Lt.

Įstatymo projektą rengė Seimo nariai Vytautas Čepas ir Vytautas Grubliauskas.

Pirminiai įstatymo projekto siūlytojai- Klaipėdos apskrities prokuratūros darbuotojai.

LR Seimo nariai                                

                        Vytautas Čepas                                  Vytautas Grubliauskas