Šeštasis (27) nenumatytas posėdis
2005 m. vasario 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau informuoti, kad Seimo valdyba yra nusprendusi sušaukti neeilinį plenarinį posėdį. Jo pradžią esu pasirengęs paskelbti. Kartu norėčiau konstatuoti, kad dėl pirmo svarstomo klausimo nėra gauta Teisės departamento išvados, atsiprašau, nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Todėl ne dėl mano kaltės mes negalime laiku pradėti posėdžio. Jeigu paskelbčiau pradžią, tada suteikčiau žodį ponui J.Olekui. Ar neprieštarausite, jeigu paskelbčiau posėdžio pradžią? (Balsai salėje) Gerai. Skelbiu neeilinio plenarinio posėdžio pradžią.

Dėl vedimo tvarkos – J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip suprantu, dabar būtų svarstomas šio neeilinio posėdžio 1 klausimas. Kadangi yra tam tikrų objektyvių priežasčių, kurias jūs iš dalies minėjote, frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos dėl jo priėmimo, tuo tarpu priimsime kitus, tada galėsime sugrįžti ir turėsime visus reikiamus dokumentus.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų ne tik rūpestį, bet ir siūlymą. Perspėju, kad kitam klausimui svarstyti ir priimti mums reikia ne tik 71 dalyvaujančio Seimo nario, bet ir balsuojančio už Statuto pakeitimą. Nežinau, ar jūs sąmoningai mus norite pastūmėti prie Statuto svarstymo dabar? Kolegos, kad daugelis geriau pasijaustų, įgyvendinkime neatimamą Seimo nario teisę į registraciją. Registruokimės.

Norėčiau siūlyti, jeigu Seimas neprieštarautų, galėtume pradėti nuo darbotvarkės 3 klausimo. Svarstytume Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ar salėje yra pranešėjai? Čia vėlgi keblumas. Pone Jagminai, jūs esate vienas iš papildomų komitetų. Sveikinu jūsų pasiryžimą. Turime pradėti nuo pagrindinio – Aplinkos apsaugos. Nesant V.Rinkevičiaus, ar yra pasirengusių iš pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto narių pateikti pagrindinio komiteto išvadą svarstymo stadijoje? Norėčiau paskelbti 10 minučių pertrauką.

Pertrauka

Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-118(2*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. (…) plenarinio posėdžio darbotvarkę. (Triukšmas salėje) Siūlau pradėti nuo darbotvarkės 3 klausimo. Registracija jau buvo posėdžio pradžioje. Netrukus turėsite progos balsuodami patvirtinti savo buvimą salėje.

Darbotvarkės 3 klausimas – Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-118. Svarstymo tęsinys. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Kviečiu A.Bosą, komiteto pirmininką, pateikti išvadą. Ruošiasi J.Jagminas, vieno iš papildomų komitetų pranešėjas.

A.BOSAS. Ačiū pirmininkui. Kolegos, Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstė Aplinkos apsaugos komitetas, taip pat svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Diskusijoje su Teisės ir teisėtvarkos komitetu priėmėme tokį sprendimą ir šiandien teikiame balsuoti 9 straipsnio tokią redakciją: „Statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas)… Šio pažymėjimo nereikia dėl statinių, kurie negali būti atskiri Nekilnojamojo turto kadastro objektai, ir šių statinių neatlikti kadastriniai matavimai bei teisinė registracija. Tokiais atvejais pateikiami statinio nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai“.

Kadangi yra sutarimas tarp Aplinkos apsaugos komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kviečiu balsuoti už šią redakciją.

Taip pat noriu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos ir Aplinkos apsaugos komitetai nutarė sukurti darbo grupę, kuri antrą pastraipą, kurią šiandien mes bendru sutarimu išbraukėme, dėl kelių, t.y. vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių… Mes kartu darbo grupėje parengsime redakciją ir pateiksime kitą kartą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Vienas papildomas buvo paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Jo pirmininką J.Jagminą kviečiu į tribūną. Ar kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, pranešėjų galėtų pateikti išvadą vietoj J.Sabatausko, ar ne? Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.JAGMINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau siūlyti pritarti A.Boso išsakytai pozicijai. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir toms pataisoms pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks komiteto narė N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Šiai pateiktai nuostatai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė bendru sutarimu, siūlydamas išbraukti žodžius „susisiekimo komunikacijos“ bei tuos nelemtus kelius. Bendru sutarimu pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme pagrindinio ir papildomų komitetų išvadas. Kviečiu į tribūną grįžti A.Bosą, pagrindinio komiteto pranešėją. Turime apsvarstyti pataisą, dėl kurios komitetas jau yra apsisprendęs. Ši pataisa buvo įregistruota po to, kai komitetas jau buvo svarstęs. Jūs, gerbiamasis pranešėjau, trumpai pateikdamas išvadą, pateikėte savo siūlymą.

A.BOSAS. Taip.

PIRMININKAS. Tam, kad ši pataisa būtų svarstoma, reikia 10 Seimo narių pritarimo. Ar pakeldami rankas galėtumėte išreikšti pritarimą? Gerai. Ačiū, yra pakankamas skaičius. Gerbiamasis pranešėjau, dar trumpai referuokite, kodėl komitetas siūlo išbraukti ir kodėl yra toks siūlymas, kuris teikiamas jūsų ir J.Sabatausko.

A.BOSAS. Todėl, kad Teisės departamentas pastebėjo, kad kai kuriuose žodžių deriniuose gali būti teisinė kolizija. Abu komitetai nutarė kurti darbo grupę, kad išvengtume šių teisinių kolizijų, todėl mes teikiame. Ir šiandien Aplinkos komitete svarstėme ir bendru sutarimu vienbalsiai priėmėme teikti šią redakciją.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar būtų norinčių paremti ar kalbėti prieš pataisą? Nėra prieštaravimų. Ar bendru sutarimu galime pritarti pagrindinio komiteto pritartai pataisai, kurią teikė J.Sabatauskas ir A.Bosas? Nėra manančių kitaip, pritarta bendru sutarimu.

Minutėlę. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasitikslinti. Jūs siūlote išbraukti žodžius, tiksliau, yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas išbraukti žodžius „susisiekimo komunikacijas“. Tam komitetas pritarė?

A.BOSAS. Nėra jų.

PIRMININKAS. Nėra. Gerai. Ačiū. Daugiau nėra pataisų, dėl ko turėtume balsuoti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi apsvarsčius pasiūlymą ir jam pritarus dėl patobulinto varianto su pataisa, kuriai pritarėme, balsavimo motyvai už. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Be abejo, pritariu šiam įstatymui ir siūlau balsuoti už. Noriu pasakyti vieną dalyką, kad šio įstatymo pataisos dar buvo svarstomos ano Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Ten taip pat buvo daug teisinių kolizijų dėl šio įstatymo pataisų. Iš esmės kolizijos yra tokios, kad eina laikas, daug susisiekimo komunikacijų yra nutiesta, bet savininkai (ar savivaldybė būtų, ar privatūs asmenys, ar valstybė) nelabai rūpinasi, kad jie būtų įregistruoti registre. Pritardamas šiai pataisai taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad visi, tiek valstybės, tiek savivaldybės, tiek privatūs asmenys, užsiimtų šituo, tada nereikėtų plaukioti tarp teisinių kolizijų, tada nereikėtų ieškoti kokių nors specialių teisinių terminų, išbraukti, priimti. Iš esmės visas turtas pagal Konstituciją ir Civilinį kodeksą turi būti registruotas, tada nereikės mums ieškoti kokių nors būdų. Aš noriu tik paraginti, galbūt netgi protokoliniu sprendimu įpareigoti turto naudotojus įregistruoti tą turtą. Tada bus kur kas paprasčiau gyventi. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių prieštarauti. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojant pasakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-118, po svarstymo.

Užsiregistravo 94.

Už – 83, prieš nėra, 9 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-242* (priėmimas)

Norėčiau paklausti dėl pirmojo klausimo. Ar mes turime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, gerbiamasis komiteto pirmininke? Gerai. Tada grįžtame prie pirmojo darbotvarkės klausimo – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-242. Priėmimo stadija. Ar, kolega Sysai, išvadą jau pateikėte ir ar turite ką pridurti svarstymo stadijos metu dėl šio įstatymo projekto? Šoninis mikrofonas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Bet išvadą Teisės ir teisėtvarkos komitetas dabar teikia.

PIRMININKAS. Aš tiesiog matau, kad išdalintoje darbotvarkėje jūsų komitetas figūruoja…

A.SYSAS. Mūsų kaip pagrindinis, o…

PIRMININKAS. Gerai. Tada aš kviesčiau į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską. Kaip suprantu, ši išvada dabar Seimo nariams yra dalijama.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šio projekto sutikimo su Konstitucija klausimą. Jums yra dalijama išvada, kuri susideda iš dviejų dalių, kurios esmę būtų galima pasakyti taip, kad įstatymo projekte paminėtas įstatymo taikymas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. preliminariai prieštarautų Konstitucijai, todėl siūlytina įstatymo projekte išbraukti žodžius ir skaičius – 2004 metų gruodžio 1 diena.

Toliau dėl asmens įgytos teisės ir kylančių teisėtų lūkesčių, dėl kurių taip pat išsakė nuomonę Teisės departamentas. Komitetas pasakė, kad lūkesčiai turi būti ginami, jeigu keičiamas įstatymas, jeigu tokios teisės savo turiniu nėra privilegijos. Keičiama ir pildoma įstatymo nuostata sudarė sąlygas daliai asmenų gauti pernelyg dideles pensijas, palyginti su kitais asmenimis, kurios savo turiniu laikytinos privilegijomis ir nėra priskirtinos ginamoms teisėms. Preliminariai įvertinus projektą darytina išvada, kad jo nuostatos nepažeidžia asmenų teisėtų lūkesčių ir šiuo požiūriu neprieštarauja Konstitucijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš siūlyčiau dar minutėlę stabtelti tribūnoje. Turėčiau klausimą Seimo nariams: ar antrajam Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados punktui dėl to, kad projektas preliminariai neprieštarauja Konstitucijai, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.

Dabar dėl jūsų kito pasiūlymo išbraukti datą, gerbiamasis pranešėjau. Tai yra susiję tiktai su projekto 2 straipsnio pavadinimu?

J.SABATAUSKAS. Taip, pavadinime neturi būti datos, tai yra neturi būti pasakoma, nuo kada taikomas šis įstatymas, tuo labiau kad taikymo data būtų įstatymo galiojimas atgal. Negali galioti jokie nepaskelbti teisės aktai, o jie tada turėjo būti paskelbti iki gruodžio 1 dienos.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, dar likite…

J.SABATAUSKAS. Įsigaliotų nuo įstatymo paskelbimo dienos.

PIRMININKAS. Dabar mes einame pastraipsniui. Stabtelsime ties 2 straipsniu ir galutinai pasitikslinsime. Primenu, kad tai yra priėmimo stadija. Kolegos, pone Klumby, jeigu norėtumėte suvokti, už ką balsuojame, siūlyčiau būti dėmesingiems. Gerai.

Dar dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Dėl 2 straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet jūs formulavote išvadą dėl negalimumo taikyti įstatymą atgaline tvarka. Jūs siūlėte išbraukti žodžius…

J.SABATAUSKAS. Reikia išbraukti datą, nuo kada taikoma.

PIRMININKAS. Ar sutiktumėte, kad mes braukiame ir žodį „nuo“?

J.SABATAUSKAS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip pat mano ir pagrindinio komiteto pranešėjas. Kolegos, dėl 2 straipsnio su pasiūlymu, kurį formulavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, remdamasis konstitucine doktrina. Ar galėtume pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Kolegos užsiregistravę, kaip suprantu, dėl viso įstatymo projekto? Gerai. Ar galime tada, pritarę pataisai, pritarti visam 2 straipsniui? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis taip pat yra priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Dėl viso įstatymo projekto. Gerbiamasis Zingeri, gerbiamasis Starkevičiau, labai prašau jūsų dėmesio. Taigi priėmimo stadija, proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad taip operatyviai pasistengė išspręsti šį klausimą, nes tokių atvejų toliau gali daugėti. Dar kartą noriu priminti, kad nebus pažeisti jokie teisėti šių Lietuvos piliečių lūkesčiai. Paprasčiausiai tai, ką valstybė žadėjo, kad pensijos bus padidintos, tiems didėja, tik paprasčiausiai iš 3 tūkstančių Lietuvos piliečių nebus išskirta grupė nuo kokių 60 iki 80, kuriems buvo didinamos pensijos, kad jų pensija padidėtų kur kas daugiau negu kitų. Tai paprasčiausiai būtų kaip privilegija, todėl aš siūlau pritarti šioms įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė. J.Veselka – prieš.

J.VESELKA. Ne visai kita, bet vis dėl to aš žiūriu į tą valstybės pareigūnų veiklą. Tokį įstatymą… Socialinių reikalų ir darbo ministerija, komitetai, patarėjai, įvairūs Teisės departamento specialistai dirba, dirba ir nieko nemato. Staiga žiūri – priskaičiuota, neduok Dieve, kokia didelė pensija. O Jėzus, bėgame atgal, ir pabrukę bėga atgal. Gerbiamieji, ar atsakys kas nors, ar bus nubaustas už tai, kad padarė didelę įstatymo klaidą, nes iš tikrųjų dabar, kaip jūs sakote, kad teisėti lūkesčiai, bet virto privilegijomis… Žmogus sėdi ir skaičiuoja: oho, padidės pensija 800 litų, kaip gerai manimi valstybė rūpinasi. Staiga sako: atsiprašau, mūsų klaida. Todėl aš vis dėlto prašyčiau, kad pareigūnai taip daugiau nedirbtų.

PIRMININKAS. Jūsų motyvai? Jūs motyvus norite išdėstyti, kaip balsuosite?

J.VESELKA. Išdėsčiau motyvus – blogai, kad taip daroma, bet siūlau pataisai pritarti, ką padarysi.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių daugiau kalbėti dėl motyvų? Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Formuluoju, dėl ko balsuosime. Balsuojame dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo, registracijos Nr.XP-242, priėmimo. Prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę.

94 Seimo nariai užsiregistravo. Balsavimo rezultatai: 64 – už, prieš nėra, 27 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-242 priimtas.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-275 (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Kitas neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas“, registracijos Nr.XP-275. Liko priėmimo stadija. Pagrindiniu buvo … nebuvo paskirtas komitetas, tačiau mums apsisprendus šiandien svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka, buvo įregistruotas Seimo nario A.Monkevičiaus pasiūlymas. Gerbiamasis kolega, terminai yra išlaikyti. Ypatingos skubos tvarka taikoma per tris valandas. Laikotarpis buvo numatytas. Taigi, kolega Monkevičiau, prašau trumpai pateikti savo pasiūlymą. Nereplikuokite iš vietos, kolega.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pabandžiau, kaip ir kalbėjau, tom kategorijom, kuriomis operuoja Konstitucinis Teismas ir, tiesą sakant, turi tam pagrindą, nustatyti galimybę įtvirtinti, įteisinti galimybę Statute, papildant 3.1 straipsniu valdybos įgaliojimus dėl to, kuomet atsiranda aplinkybių, kai Seimo nariui dėl asmeninių svarbių priežasčių prireikia nedalyvauti posėdžiuose arba kitoje veikloje, susijusioje su jo tiesioginėmis pareigomis. Tai gali būti ir išvyka, tai gali būti galbūt ir kitokios priežastys. Aišku, tai nėra liga, tai nėra laikinas nedarbingumas, tai nėra artimųjų laidotuvės, kuomet jau galiojanti tvarka numato galimybę nedalyvauti posėdžiuose ar kitoje veikloje, jeigu yra tokių ypač svarbių priežasčių. Bet kalbam apie tai, jog Seimo nariui, jeigu jis yra, ir Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad gali būti ir visuomeninės organizacijos narys, ir eiti įvairias pareigas, jeigu jos leidžiamos, gali tekti dalyvauti tarptautiniuose renginiuose arba, tarkim, išvykti į jubiliejinį susitikimą su giminaičiais užsienyje, nuvykti į vaikų diplomų įteikimą aukštojoje mokykloje užsienyje ir daugybė įvairių kitų priežasčių. Valdyba, įvertinusi aplinkybes (ar tai yra sesija, ar tai yra kitas laikas), gali priimti sprendimą ir leisti Seimo nariui išvykti. Kiek laiko? Ar tai būtų savaitė, ar tai būtų, kaip dabar mūsų kolegos K.Bobelio atvejis buvo, septyniolika dienų, gal kažkiek dienų, turėtų tvarkoje numatyti pati valdyba. Todėl aš ir siūlau kalbėti ne apie atostogas, bet kalbėti būtent apie tokią tvarką, kurią mums siūlo nusistatyti Konstitucinis Teismas, kad esant svarbioms priežastims valdybos patvirtinta tvarka Seimo nariai galėtų nedalyvauti, o tuo metu jiems nemokėtų atlyginimo, kadangi iš tikrųjų jie nevykdytų savo tiesioginių pareigų ir tai nebūtų atostogos. O dėl atostogų mes galėtume iš tikrųjų susitarti kalbėdami pavasario sesijoje, darbo grupė pateiks savo pasiūlymus. Trumpai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymas pateiktas, išklausytas. Po vieną už ir prieš dėl šio siūlymo. Ar kolega S.Pečeliūnas ir kolega A.Matulevičius dėl šio paties siūlymo esmės? Dėl kolegos A.Monkevičiaus. Eilės tvarka. S.Pečeliūnas – prieš.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tvarką, kurios kai kurie iš jūsų galbūt nežino, kaip Statute buvo iki šiol. Jeigu Seimo nariui reikėdavo kur nors išvykti, jis turėdavo gauti valdybos leidimą. Ir ten apie atlyginimą nebuvo kalbama. Būdavo čia… skaitykit, kaip parašyta: frakcijos teikimu, pavyzdžiui, į kitos, draugiškos partijos suvažiavimą vyksta… Seimas nekomandiruoja, t.y. nemoka jokių pinigų, komandiruotpinigių, bet sutinka, kad Seimo narys ten vyktų, nes vienokiu ar kitokiu būdu jis ten vis tiek atstovaus Lietuvos valstybei, ne savo asmeniui, ar mūsų daugiapartinei sistemai, ar dar kažkam kitam, bet atstovaus valstybei. Tai dabar šis pasiūlymas, koks jo santykis su dabar galiojančiu Statutu ir praktika? Pridėkit prie viso to dar siūlymą nemokamų atostogų ir gausim, atsiprašau, visišką jovalą, kai valdyba galės manipuliuoti skaitydama pavardes: šitas patinka, gerai, jį komandiruojam, šitas nepatinka, jį leidžiam nemokamų atostogų. O šitas visai nepatinka, tai su juo elgiamės gal dar kaip nors kitaip. Tokios trigubos taisyklės tuo pačiu klausimu, man atrodo, yra nelabai priimtinos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Matulevičius. Kita nuomonė. Bet primenu, kad dabar mes išdėstom motyvus dėl A.Monkevičiaus pateikto pasiūlymo. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu paremti gerbiamojo Seimo nario A.Monkevičiaus pasiūlymą, kuris iš tikrųjų suteikia tam tikrą aiškumą tai situacijai, į kurią pakliūna ir Seimo Pirmininkas, ir mes visi, kai gyvenime susidaro aplinkybių ir reikia Seimo nariui, jis negali atlikti savo pareigų, o turi atlikti galbūt tėvišką pareigą ar kažką kita, kas irgi yra ganėtinai žmogiškai svarbu. Aš neturiu omeny važiavimo kur nors ilsėtis. Ši redakcija, man atrodo, kaip tik apeina tą žodį „atostogos“, kuris buvo pateiktas. Dėl atostogų. Aš skaičiau su kolegomis, netgi maniau, kad neįskaitau, iš tikrųjų Konstitucija nenumato žodžio „atostogos“ Seimo nariui, ir man atrodo, kad jeigu mes ką nors rašysim dėl to, tai tik pažeistume Konstituciją. Bet dabar aš, taupydamas jūsų laiką, apie tai nekalbėsiu, o tiesiog remiu šį pasiūlymą ir manau, kad nereikėtų kabinėtis ir jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai po vieną dėl motyvų… dar pats teikėjas trumpą repliką norėtų…

A.MONKEVIČIUS. Aš norėjau labai trumpai pakomentuoti kolegai S.Pečeliūnui. Iš tikrųjų aš siūlau 3.1 punktą, o 3 lieka. Tai visa, ką jūs sakėt, 3 punkte lieka. Aš siūliau 3.1, kuris išplečia galimybes. Taigi jūsų… (Balsai salėje) Taip, kaip buvo iki šiol, tas ir lieka. Aš siūlau 3.1 punktą, kuris išplečia galimybes dėl asmeninių priežasčių.

PIRMININKAS. Kolegos, tai išties aš noriu dar kartą, kad visi suprastume, kad kolegos A.Monkevičiaus siūlymas nekeičia Seimo Pirmininko teikiamos nuostatos, o siūlo kitaip formuluoti 3.1 nuostatą. Tai yra tik papildanti nuostata, praplečianti, jeigu norit, išplečianti. Kolegos, ar dabar aišku, dėl ko balsuosime. Gerai, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nario A.Monkevičiaus siūlymo, susijusio su įstatymo projektu Nr.XP-275.

Užsiregistravo 94, 56 – už, 12 – prieš, 22 susilaikė. A.Monkevičiaus siūlymui yra pritarta. Dabar dėl viso įstatymo projekto su pasiūlymu, kuriam buvo pritarta. Proga pasisakyti 4 – už, 4 – prieš. Replika po balsavimo bus po viso įstatymo projekto. Taip. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Suprantame, dėl ko norime… L.Sabutis. Motyvai prieš. Kviečiu išsijungti mobiliuosius.

L.SABUTIS. Ačiū. Aš ir geriausių norų turėdamas, suprasdamas, kad reikia kaip nors sureguliuoti, sunorminti tokius dalykus, dėl kurių galbūt ne visada mes galim sutikti su kai kurių kompetentingų institucijų sprendimais, bet dėl pačios esmės ir dėl pirmosios dalies, ir dėl antrosios noriu štai ką pasakyti. Šiaip mes Valstybės tarnybos įstatyme nustatėme, kas yra tos svarbios priežastys ir jas išvardijom. Dabar visiškai neišvardijamos tos svarbios priežastys. Tai kelia abejonių. Kita dalis. Mes apskritai nežinom, kada prasideda Seimo nario darbas ir kada baigiasi. Jau nekalbant apie tokią sąvoką kaip „atostogos“. Kalbėti net nežinant, kada yra (…) ir kokia sudėtis yra atostogos, mes kalbam apie nemokamas atostogas… Ir atskirai, jeigu žiūrėtume pažodžiui, visiškai neaišku, iš kur ir į kur turi išvykti Seimo narys pagal pateiktą redakciją. Taigi aš nežinau. Dabar dėl antrosios dalies kolegos A.Monkevičiaus. Vėl kartojam tą patį – esant svarbioms priežastims, galbūt dar būtų galima, kadangi ten leidžiama išvardyti, kas Seimo valdybos nustatyta, tada jau būtų Seimo nariui aišku, tačiau niekaip negaliu sutikti su ta formuluote, kai parašoma „ir nevykdyti kitų Seimo nario pareigų“. Gal apsiribokime, kad jeigu negali dalyvauti Seimo komitetų, kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžiuose, tada aš sutinku. Bet nevykdyti kitų Seimo nario pareigų, na, niekaip įstatyme mes negalime šios formuluotės palikti. Todėl aš negaliu pritarti tokiai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Dėkui. Kita nuomonė. Č.Juršėnas. Tuoj bus įjungtas mikrofonas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mielieji kolegos, aš noriu pabrėžti pagrindinį dalyką. Šis mūsų teisės aktas, jeigu jį priimsime, galios iki to momento, kai bus pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą pateikta didelė Seimo statuto dalis. Taigi štai toms kelioms savaitėms, man atrodo, ir Seimo Pirmininko, ir kolegos A.Monkevičiaus pasiūlyti variantai gali būti priimti. Mes iš tikrųjų palengvinsime sau gyvenimą, ne tik Seimo vadovybei, ir būsime labiau suprantami mūsų rinkėjų. Dar kartą pabrėžiu – mes balsuojame už laikiną klausimo sprendimą, gal kai kur nevisiškai tikslų ir nevisiškai visiems priimtiną, bet vis dėlto laikiną sprendimą, kuris šiek tiek išsprendžia problemas. Jeigu galime šitiek padaryti, aš siūlau daryti ir balsuoti už tai, kas pateikta.

PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Išklausėme po vieną nuomonę. Tačiau nei aš norėjau suklaidinti, nei pirminis kolegos A.Monkevičiaus pateiktas pasiūlymas, kuris yra išdalytas pusės lapo dydžio ir nėra aiškiai susijęs su konkrečiu įstatymo straipsniu. Aš prašyčiau paaiškinti, kad būtų aišku ir kalbantiems dėl motyvų, ir visiems kitiems apsisprendžiant prieš balsavimą, kur ir kaip šią nuostatą, kolega Monkevičiau, jūs siūlote įrašyti? Tuoj įjungsiu mikrofoną.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Aš jau prieš tai pirmajame posėdyje šiandien bandžiau paaiškinti aplinkybes. Konstitucinis Teismas siūlo nevartoti tuo atveju, kai yra tokios priežastys, atostogų termino. Tai yra nedalyvavimas Seimo darbe ir atliekant bet kokias kitas pareigas, ir tai nėra atostogos. Tai yra leidimas jam nedalyvauti posėdžiuose arba kitoje veikloje nemokant jam atlyginimo dėl tokių priežasčių. Jeigu būtų liga, būtų kitos priežastys, kaip įprasta, tai būtų pateisinama. Mes kalbėjome apie tas priežastis, kurios susijusios su jo šeimos ar kitokiomis aplinkybėmis, ir jam iš tikrųjų reikia išvykti, arba netgi ir Lietuvoje kažkiek laiko būti, bet nedalyvauti Seimo veikloje.

Štai dėl to tikslinga papildyti Statuto 32 straipsnio 3 punktą 3.1 dalimi, kuri numato tokią galimybę suteikiant valdybai patvirtinti tvarką, kai valdyba, įvertinusi tokias priežastis, priima sprendimą leisti Seimo nariui apibrėžtą laiką nedalyvauti Seimo veikloje.

Siūlyčiau nekalbėti dabar apie atostogas, o kalbėti pavasario sesijoje, kai sistemingiau kalbėsime apie visas atostogas.

PIRMININKAS. Kolega, jūsų intenciją aš irgi taip supratau. Bet jūsų pateiktas pasiūlymas nesiūlo išbraukti to, ką teikia Seimo Pirmininkas, o siūlote papildyti nauju. Štai ir jūsų pateiktas 3¹ punkto antras, nors iš esmės tai reiškia naują 4 punktą… ar nebūsime sugadinę dar labiau teikdami šitaip juridinės technikos požiūriu suformuluotą pasiūlymą, negu yra Seimo Pirmininko pateikta? Kolegos, noriu siūlyti. Galbūt mes galėtume šiandien daryti pertrauką ir pažiūrėti, ar mes nesame dar labiau įklampinę šios nuostatos pakeitimo, kad nepademonstruotume skubėdami dar didesnės teisinės netvarkos, aš taip pasakyčiau.

Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas, po to E.Klumbys. Tik dėl vedimo tvarkos neliečiant turinio.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau priminti vieną Konstitucijos straipsnį, kuriame rašoma, kada Seimo narys netenka mandato. Viena normų yra negalėjimas eiti pareigų. Ponas A.Monkevičius ką tik vardijo, kad Seimo narys galbūt negalės eiti savo pareigų. Ar netaps ši norma paskui pretekstu atiminėti mandatus? Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien mes svarstome Statuto dėl Seimo statuto 32 straipsnio pakeitimo projektą. Šioje situacijoje gerbiamojo A.Monkevičiaus pasiūlymas turėjo būti dėl to, ką siūlo Seimo Pirmininkas. O gerbiamasis A.Monkevičius siūlo savo pakeitimą visam straipsniui. Čia yra visiškai kiti dalykai. Manau, gerbiamojo A.Monkevičiaus siūlymas turėtų būti teikiamas atskirai ir pereiti visas pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man lieka nedaug ką pridurti. Manau, šis gerbiamojo kolegos A.Monkevičiaus pasiūlymas, už kurį balsavome, neatitinka juridinės nuostatos, pagal kurią mes teikiame apskritai siūlymus dėl teikiamų priimti sprendimų. Todėl aš siūlyčiau dar kartą balsuoti, t.y. balsuoti iš naujo, arba prašyti kolegą A.Monkevičių, kad jis atsiimtų, ir mes balsuotume dėl Seimo Pirmininko pateikto siūlymo.

PIRMININKAS. Kolega E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Norėčiau pasakyti, kad mes vienu ar kitu būdu turime ką nors gana greitai priimti. Po daugelio metų Seime aš pirmą sykį jaučiuosi, kad Seimo narius, kurie turi savo statusą Vakaruose… rimtas žmogus yra kas kita nei tarnautojas. Dabar čia tapo, sakyčiau, medžiojamoji vieta, taip pavadinčiau Lietuvos Respublikos Seimą, ir mes tapome medžioklės objektu. Jeigu mes nepriimsime kokių nors dokumentų, man pirmą sykį darosi tamsu akyse, nes aš pajutau, kad Seimo nario statusas Lietuvoje nieko nereiškia ir iš jo galima daryti bet ką bet kokioje vietoje. To dar nebuvo per 14 metų. Todėl raginčiau kuo skubiau priimti. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Monkevičius. Dar po to – Seimo Pirmininkas.

A.MONKEVIČIUS. Atsiprašau, galbūt juridinės technikos požiūriu man derėjo ne atskirą punktą (taip išeina, kad 4) įterpti, bet galbūt 3 punktą papildyti ta dalimi, kurią aš pateikiau. Tai būtų leistina juridinės technikos požiūriu, dėl to Seimas galėtų apsispręsti pakeisdamas, pakoreguodamas Seimo Pirmininko teiktą pasiūlymą. Tai yra šį 32 straipsnio 3 punktą papildyti mano siūlymu. Tai būtų 3 punkto koregavimas. Taigi juridinės technikos požiūriu galėtume apsispręsti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas, kaip pasiūlymo teikėjas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes visiškai susipainiojome. Iš tiesų atsitiks taip, kad jeigu mes priimsime visus tuos pasiūlymus, turėsime tris tvarkas ir patys nežinosime, kokią taikyti ir kokiu konkrečiu atveju. Ir čia svarbios priežastys, ir čia svarbios priežastys. Man norėjosi, kad vietoj mano pasiūlymo būtų svarstomas A.Monkevičiaus pasiūlymas, bet dabar, kai abu jie vienas kito nepaneigia ir yra kažkuo panašūs, vos nesidubliuoja, mes patys susipainiosime. Reikia vieną kartą išsiaiškinti, kurią tvarką norime ir kuriais atvejais nustatyti, o tos dvi tvarkos būtų visiškas nesusipratimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo daryti šio svarstymo pertrauką, jeigu teisingai suprantu. (Balsai salėje) Galima dar labai ilgai šurmuliuoti, bet tai yra siūlymas, dėl kurio turime arba sutikti, arba balsuoti ir nesutikti.

Dėl vedimo tvarkos. Dėmesio, kolegos! Tik dėl vedimo tvarkos. B.Bradauskas buvo prieš tai. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, nedemonstruokime savo visiško, aš nenoriu pasakyti to žodžio, ko. Suprantate, mes greitai klausime Konstitucinio Teismo, ar posėdžio metu galime nueiti į tualetą. Jau tyčiojasi Konstitucinio Teismo teisėjai, neįvardysiu jų pavardžių, sako, na, baikite rodyti šitą… Tai ką jūs, sako, 141 besmegenis ten sėdite? Aš labai agituoju gerbiamąjį A.Monkevičių atsiimti savo siūlymą, jis absoliučiai nieko nereiškia. Seimo Pirmininko projektas yra tvarkingas, o jūs atsiimkite savo siūlymą, ir priimkime šią pataisą. Laikiną pataisą, aš dar kartą kartoju, laikiną pataisą. Kai grįšime prie viso to klausimo, iš naujo jį svarstysime. Aš nesuprantu, kas čia yra, kažkoks nesusipratimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Skubos naudą velniai gaudo. Štai ir supraskite, kas dabar vyksta. Gerbiamieji, išklausęs Seimo Pirmininko išdėstytus motyvus, taip pat naudodamasis Statuto man suteikta tvarka, aš teikiu klausimą balsuoti. Ar daryti šio įstatymo… (Balsas salėje) Palaukite! Dabar aš, kaip posėdžio pirmininkas, formuluoju klausimą. Ar mes darome šio klausimo svarstymo pertrauką ir po to paprašome Teisės departamento išvados, ar nėra normų… konkurencijos ir konflikto tarp šių dviejų nuostatų, kurioms mes jau pritarėme. Jeigu jūs nutarsite kitaip, šio klausimo svarstymas posėdyje bus tęsiamas.

Dabar yra alternatyvus procedūrinis balsavimas. Formuluoju, kas už tai, kad darytume šio įstatymo svarstymo pertrauką? Balsuojame už tai, kaip yra suformuluota posėdžio pirmininko.

Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: užsiregistravo 98 Seimo nariai, 52 – už, 32 – prieš. Klausimo svarstymo pertrauka. Tai buvo paskutinis darbotvarkės klausimas. Ne mažiau svarbus dalykas Vasario 16-osios išvakarėse, kad ir neeilinę, bet sesiją baigti Lietuvos Respublikos himnu.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

Skelbiu šios dienos ir kartu neeilinės sesijos pabaigą. Posėdžio pabaiga.