Penktasis
(26) posėdis
2005
m. vasario 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir V.MUNTIANAS
2005 m. vasario 15 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Mielieji kolegos, pradedame šios neeilinės sesijos paskutinį posėdį. Seniūnų sueiga truputį patvarkė darbotvarkę. Jeigu matote, keletas klausimų, tarp jų Gamtinių dujų įstatymas, yra išbraukti iš darbotvarkės. Tačiau darbotvarkė papildyta kitais dviem, netgi trimis klausimais – tai Statuto pakeitimo projektais ir Statybos įstatymu.
Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai darbotvarkei?.. (Balsas salėje) Ne taip garsiai. Leiskite, aš baigsiu sakinį. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu ir padaryti vieną posėdį, t.y. iki 13 val., ir šiuo vienu posėdžiu baigti neeilinės sesijos darbotvarkę? Jeigu nėra sutarimo, tada balsuosime. Prašom pasiruošti. (Balsai salėje) O kokie argumentai, jeigu… (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Seniūnų sueiga teikia.
PIRMININKAS. Palaukite, nesikarščiuokite, Seniūnų sueiga… (Balsai salėje) Matyti, kad šiandien labai agresyviai nusiteikę. Prašom, J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto ši sesija buvo inicijuota tik tam, kad būtų priimtas Dujų įstatymas, neeilinė sesija. Dabar žinome, dėl kokių tikslų pagrindinis sesijos tikslas – priimti šį įstatymą – yra išbraukiamas. Kiek girdėjome iš įvairių informacijos šaltinių, šio įstatymo priėmimas atidedamas rudeniui. Tai kam buvo sušaukta, jeigu nevykdomas pagrindinis šios sesijos uždavinys – priimti įstatymą? Tai gal tada pratęskime?
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad buvo pradėtas tikrai neblogas darbas. Ten, kur yra didžiulė netvarka, t.y. dujų sektoriuje, buvo bandoma įvesti šiokią tokią tvarką, kad piktybinis navikas „Dujotekana neimtų milžiniškų pelnų. Pažiūrėkite, kaip Seimas atrodo mūsų Lietuvos valstybėje ir kokį pavyzdį rodo mūsų verslininkams. Mes raginame, premjeras ragina, kad verslininkai mokėtų mokesčius, kad nesteigtų antrinių firmų ir neplautų pinigų. O Lietuvos Seimas toleruoja tokį pinigų plovimą per „Dujotekaną.
Ir apskritai, kokia mūsų valstybė? Įsivaizduokite. Skolų be tarpininkų mes išsiieškoti negalime, elektros be tarpininkų parduoti negalime. Mes nieko negalime be tarpininkų.
Gerbiamieji, man atrodo, turėkime pilietinės drąsos šiandien priimti įstatymą ir nedaryti jokių pertraukų. Tai yra gėda ne tik prieš mūsų verslininkus, kuriuos raginame būti sąžiningus, juk pats Seimas ir Vyriausybė rodo pavyzdį, kaip plauti pinigus ir nemokėti mokesčių. Aš manau, kad jokių pertraukų negali būti. Priimkime tą įstatymą. Galų gale didžiausią išimtį galime padaryti – tai parašyti, kad įstatymas įsigalioja po mėnesio nuo priėmimo, kad galėtume pažiūrėti, kokia bus „Gazpromo reakcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu priminti, kad jeigu Seniūnų sueiga patvirtino darbotvarkę, dėl jos tik balsuojame, jokių ginčų neturi būti. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau ne dėl darbotvarkės, bet gal tai susiję su šios dienos darbotvarke, nes iš tiesų būtų labai svarbu šiandien, paskutinę sesijos dieną, išsiaiškinti vieną svarbų dalyką, apie kurį kalba ministras V.Uspaskichas šios dienos „Lietuvos ryto laikraštyje. Noriu pacituoti jo žodžius, kuriuos skelbia šis laikraštis. Tie žodžiai skamba taip (cituoju): „Pirmiausia vieni pasirašo vergišką sutartį su „Gazpromu, parduodami penkiskart pigiau „Lietuvos dujas.
Aš norėčiau sužinoti, kas pasirašė tą vergišką sutartį su „Gazpromu ir kas yra atsakingas už tai, kad Lietuva, pasak ministro V.Uspaskicho, prarado apie 400 mln. litų. Būtų gerai šiandien į Seimo posėdžių salę pasikviesti V.Uspaskichą, kad jis paaiškintų, arba turime sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją ir aiškintis, kas ir kodėl, dėl kokių aplinkybių pasirašė tokią vergišką sutartį.
PIRMININKAS. Sutartis pasirašyta jau prieš keletą metų ir, kaip žinote… (Balsai salėje) Palaukite…
A.KUBILIUS. Aš noriu priminti, kad sutartis pasirašyta pernai ministro A.Brazausko. Tą pasakė. Premjeras A.Brazauskas… O ministras V.Uspaskichas šiandien taip vertina šią sutartį.
PIRMININKAS. Mes žinome, kas privatizuoja įvairius objektus. Tai Turto fondas – speciali institucija. Prašom. N.Steiblienė.
N.STEIBLIENĖ. Aš noriu informuoti, kad Ekonomikos komitetas šiandien pritarė Seimo nutarimo „Dėl gamtinių dujų kainos įtakos tarifo projektui. Tik pakoregavo datą. Tai yra redakcinio pobūdžio pakeitimas, kad šis skaičiavimas bus atliktas iki birželio 15 dienos. Ir išbraukti žodelius „bei kitų. Valstybės kontrolė sutiko šį darbą, šį Seimo pavedimą atlikti ir, man atrodo, tikrai nereikia nieko stabdyti. Mes dabar išeisime, tuščiai praeis mėnuo ir vėl nieko nepadarysime. O šis tarifų klausimas lieka. Aš manau, kad mes jį turime įtraukti į darbotvarkę ir prašyti Seimo Pirmininko, kad jis būtų priimtas ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerai. J.Veselka jau kalbėjo, todėl… Gerai, mes baigsime darbotvarkę, tada jūs kitu klausimu. Ar galėtume Seimo nutarimo „Dėl gamtinių dujų kainos įtakos tarifo projektą grąžinti į darbotvarkę? Galime. Nėra prieštaravimų. Tada prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad patvirtintume mūsų darbotvarkę su rezerviniu antru klausimu, prašom balsuoti.
61 – už, 7 – prieš, 29 susilaikė. Darbotvarkei pritarta. Repliką po balsavimo pasakys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, A.Kubiliaus mintį reikėtų palaikyti, nes ne tik ką V.Uspaskichas pasakė, bet pasirodo, kad Turto fondo, kurį aprobavo Vyriausybė, pasirašyta sutartis automatiškai Seimui supančiojo rankas priimti įstatymą, kuriuo monopolistui būtų reguliuojamos kainos. Aš manau, kad iš tikrųjų reiktų pasikviesti ūkio ministrą, jį išklausyti ir galbūt sudaryti komisiją siekiant išsiaiškinti, ar ši sutartis yra teisėta, nes ji yra labai panaši į „Mažeikių naftos sutartį.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Replika po balsavimo. Aš matau balsavimo rezultatus dėl darbotvarkės. Balsuojant dalyvavo tiek socialdemokratai, tiek socialliberalai. Balsavimas vyko dėl esminio klausimo – dėl dujų klausimo. Aš manau, ir tą mes sakėme praeitą savaitę, tiek socialdemokratai, tiek socialliberalai privalėjo iš viso nedalyvauti svarstant klausimus, susijusius su Dujų įstatymu. Manau, kad tai, kas dabar įvyko, yra viešųjų ir privačių interesų šiurkštus pažeidimas.
PIRMININKAS. Prašau neklaidinti. Dabar balsavome dėl darbotvarkės, kurią patvirtino Seniūnų sueiga.
Dabar pradedame mūsų darbo dieną. Yra pasiūlymas 14 ir 15 klausimus iškelti į priekį ir padaryti tik pateikimus, kad paskui galėtume, svarstydami pagrindinius klausimus, kartu ir šiuos Statuto pakeitimus svarstyti ir priimti. Ar galime taip sutarti? Jeigu nėra prieštaravimų, pradedame darbotvarkę. Kviečiu pirmininkauti Č.Juršėną.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį ir, kaip ką tik susitarėme, darbotvarkės 14 ir 15 punktai, pirmoji stadija, t.y. pateikimo stadija. Čia yra du Seimo statuto pakeitimai. Pirmasis yra Seimo statuto 32 straipsnio pakeitimas. Antrasis yra Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimas. Dėl antrojo jau yra antrasis variantas, pagal registraciją projektas Nr.XP-275 ir projektas Nr.XP-189. Dėl 32 straipsnio į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską. Po to – J.Sabatauskas.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-275 (pateikimas)
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, tai būtų dar vienas bandymas, kol pagrindinė darbo grupė parengs įstatymo projektą dėl Seimo narių darbo sąlygų ir dėl kitų dalykų, kurie yra aptarti Konstitucinio Teismo praėjusių metų liepos 1 d. nutarime. Teikiu jums projektą, kuris leistų Seimo nariams pasinaudoti nemokamomis atostogomis arba išvykti ne Seimo lėšomis ir kad šiuos sprendimus galėtų priimti Seimo valdyba. Noriu pasakyti, kad Konstitucinio Teismo vasario 10 d. nutarimas dar kartą paaiškino, jog gali susiklostyti tokia situacija, kai Seimo narys dėl ypač svarbių asmeninių ar kokių nors kitų pateisinamų priežasčių negali dalyvauti Seimo ar Seimo komitetų posėdžiuose ir tuo metu negali vykdyti ir Seimo nario pareigų. Jis tada gali kreiptis į Statute nurodytą instituciją ir kurį laiką nedalyvauti šiuose posėdžiuose.
Taigi mano pasiūlymas yra labai lakoniškas, trumpas. Manau, galima sutikti ar sutarti, kad jisai galiotų tiktai laikinai, iki priimsime kitus pakeitimus, visą kompleksą tų pakeitimų. Bet tai padės mums išvengti nepatogių situacijų, į kurias pakliūva Seimo nariai, išvykstantys savo asmeniniais reikalais iš Lietuvos arba kitur.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Buvo įjungta, viskas laiku padaryta, tiksliai laiku.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paklausti, Konstitucinis Teismas savo nutarime aiškiai parodo, kaip turėtų būti reglamentuotos atostogos. Jūs siūlote šiek tiek kitaip, aš suprantu, kad tai yra laikinai, todėl aš dabar nediskutuosiu dėl šio dalyko. Mano klausimas būtų toks. Jūsų nuomone, kokio ilgumo atostogos turėtų būti? Jūs teikėjas šio įstatymo arba siūlymo, kaip jūs įsivaizduojate, kokios trukmės nemokamas atostogas jūs siūlote Seimo nariams? Labai ačiū.
A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad iki savaitės. 7 dienos galėtų būti toks normalus ir pagrįstas nemokamų atostogų trukmės laikas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, darbo tvarka susitarsime. E.Klumbys. Svarbu principą aprobuoti. E.Klumbys, prašom, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, esu įsitikinęs, kad ne pirmą kartą Konstitucinis Teismas, pažeisdamas Konstituciją, primeta valią Seimui. Sakykite, mes tą klausimą kėlėme praeitą kartą, kai buvo teikiamas ankstesnis variantas dėl atostogų, kada mes, Seimo nariai, gausime detalų paaiškinimą, koks yra parlamentarų darbo ir atostogų santykis kitose Europos Sąjungos valstybėse, Japonijoje, JAV, kad mes detaliai žinotume, kaip šitie santykiai yra reglamentuojami ten, o neišradinėtume dviračio Lietuvoje?
A.PAULAUSKAS. Mes turime Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos Konstitucinio Teismo, o ne Japonijos ar kitų valstybių, ir turime vykdyti šį išaiškinimą. Išaiškinimas yra teikiamas pagal Lietuvos Konstituciją, o ne pagal kokios kitos valstybės. O jeigu jūs norite sužinoti, kaip kitur reglamentuojama, užeikite pas mane, aš jums duosiu visą sąrašą, kaip kitose valstybėse reglamentuojamas atostogų laikas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, mano toks būtų klausimas. Sakykim, Seimo narys neatėjo į posėdžius, ten yra taip – tam tikrą kiekį posėdžių praleidai, iškart tau nurėžia atlyginimo. Dabar išeina, jeigu jis bus gudresnis, užeis pas jus ir paprašys, kad leiskite mane nemokamų atostogų, vadinasi, jis gaus visą algą, tik už atostogas negaus. Tai kaip čia dabar išeina? Vienas, kuris tas pačias 7 dienas ir du posėdžius praleido, bus baudžiamas, kitas, paprašęs vadų leidimo… Kiekvienas turime būti lygiateisis, negalima, kad vienas sesijos metu atostogauja ir už tai jam mokama visa alga, o kitam ne. Kaip jūs paaiškinsite šitokią dviprasmybę?
A.PAULAUSKAS. Paaiškinsiu taip, kad kaip tik čia yra lygiateisiškumas, kad visi gali pasinaudoti šia teise. Primenu dar kartą, pacituosiu tuomet, jeigu jau iškilo toks klausimas, Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris neseniai priimtas: „Be abejo, galimos ir tokios situacijos, kai Seimo narys dėl ypač svarbių asmeninių ar kitų pateisinamų priežasčių negali tam tikrą laiką dalyvauti Seimo, Seimo komiteto ar kitų struktūrinių padalinių, kurių narys šis Seimo narys yra, posėdžiuose ir tam tikrą laiką negali vykdyti kitų Seimo nario pareigų. Tai suponuoja būtinumą nustatyti, kokia tvarka toks Seimo narys minėtais atvejais turi kreiptis į įstatyme arba Seimo statute nurodytą instituciją dėl leidimo tą laiką nedalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys šis Seimo narys yra, posėdžiuose, tą laiką nevykdyti kitų Seimo narių pareigų. Štai ir yra atsakymas į jūsų klausimą, kad kiekvienu atveju valdyba turės nuspręsti, kokios tos svarbios priežastys.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom, kolega.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aišku, būtinybė po Konstitucinio Teismo išaiškinimo nustatyti įstatymais ir reglamentuoti Seimo narių atostogas, yra. Bet ar jūs nemanote, kad mes kažkaip nuo kito galo viską pradedame daryti? Aš manau, kad iš pradžių reikia aiškiai apibrėžti mokamų atostogų sąlygas. Kai bus žinoma, kiek dienų per metus Seimo narys turės galimybę atostogauti, tada būtų prasminga kalbėti apie tą galimybę, apie kurią jūs dabar kalbate. Dabar mes pradedame nuo nemokamų atostogų, o paskui spręsime mokamų atostogų klausimą. Ar nesutinkate, kad iš kito galo viską darome?
A.PAULAUSKAS. Tai nesutinkate jūs, nes aš pradėjau nuo to galo, kurį jūs minite. Bet jūs praeitos sesijos pabaigoje nepritarėte šio įstatymo svarstymui skubos tvarka ir mes nepriėmėme, todėl aš, tęsdamas ir eidamas iki kito galo, bandau įteisinti bent nemokamas atostogas, kad Seimo nariai vėl nepakliūtų į nepatogias situacijas ir nežemintų Seimo autoriteto.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Labai gerai. Dabar G.Steponavičius. Prašom, kolega.
G.STEPONAVIČIUS. Nenoriu sakyti, gerbiamasis Pirmininke, kad nuo vidurio norėčiau pradėti, bet išties…
PIRMININKAS. Iš šono.
G.STEPONAVIČIUS. Norėčiau paklausti apie tai, kuo jūs baigėte. Ar jūs nemanote, kad jūsų siūlymas pakeisti Statutą yra susijęs su svarbiomis priežastimis ir niekaip neatliepia situacijos, į kurią Seimo nariai gali patekti šį laikotarpį iki pavasario sesijos pradžios. Ir ar nemanote, kad vis dėlto tai yra tiktai vienas žingsnelis į priekį ir kad mes problemos iki galo dar nebūsime išsprendę?
A.PAULAUSKAS. Taip, aš manau, kad dar mums ne kartą teks grįžti prie tų klausimų, nes jie ne tokie paprasti. Pasižiūrėkime, kaip aiškina Konstitucinis Teismas, kad Seimo nariai turi išeiti atostogų vienu metu, ir aš jau girdėjau, jog yra daug abejonių dėl tokio aiškinimo. Matyt, čia dar ne kartą turėsime ginčytis. Bet vėl mes išeiname, arba baigiame sesiją, ir kad nebūtų tokių atvejų, kai Seimo narys išvyks kur nors iš Lietuvos be jokio leidimo ir papuls į įvairias publikacijas, aš siūlau išeitį. Ji yra laikina, iki kol darbo grupė, kuri yra sudaryta, pateiks įstatymo projektą, dėl kurio mes turėtume apsispręsti. Tai turėtų apimti ir mokamas, ir nemokamas, ir kitokias išvykas, t.y. išspręsti klausimą iš esmės. Bet iki tol mes turime turėti galimybę spręsti tuos klausimus. Tarkim, visai nesenas pavyzdys vieno Seimo nario, kuris turėjo išvykti dėl savo artimo žmogaus sveikatos problemų. Mes neturėjome galimybės priimti jokio sprendimo, leisti jam išvykti ar neleisti. Jis išvyko savo nuožiūra. Kad nepakliūtume į tokias situacijas, mes turėtume legalų, teisinį pagrindą priimti tokį sprendimą ir pateisinti to žmogaus išvykimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Monitoriuje matau, kad visuotinio sutarimo nėra. Taigi vienas – už, vienas – prieš. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, per tuos visus 15 metų iš tikrųjų, jeigu Seimo nariui kas nors atsitikdavo, kas nors susirgdavo ar pats susirgdavo, Etikos ir procedūrų komisija, jeigu taip atsitikdavo, pateikdavo paaiškinimą, kodėl jis neatvyko, ir jokių bausmių jam nebuvo taikoma.
Kur dabar yra bėda? Labai daug kas veržiasi į Seimą, o kai atsidūrę Seime pamato, kad yra tam tikra drausmė, tam tikra atsakomybė – atleiskite, noriu būti Seime, bet noriu būti laisvas, koks buvau iki šiol, kur noriu, ten važiuoju, užsisakau atostogas. Gerbiamieji, jeigu Seimas jums yra katorga, kurios jūs pakelti negalite, niekas netrukdo pasakyti: nepatinka man dirbti Seime, aš suklydau. O šiaip, gerbiamieji, Statute yra numatyta: jeigu susirgo tėvas, mama, žmona, vaikai ar kas kitas, gali nelankyti posėdžių, ir algos niekas nemažina. O dabar nė vienas dėl tėvo ar mamos nenori, o nori į užsienį nuvažiuoti, pamatyti Maldyvus, Indoneziją, dar ką nors.
Todėl, manau, jeigu bus priimtas įstatymas dėl atostogų, tai jis turi būti kompleksinis, o ne taip kad parašė pageidavimą, ir visi turime priimti įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas – kita nuomonė. Prašom, kolega.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų sveikinu, kad Seimo Pirmininkas pateikė šio įstatymo projektą, nes dauguma Seimo narių atsidūrė visiškai keblioje situacijoje vykdydami senąjį Statutą. Buvo nusistovėjusi nuostata, kad tarp posėdžių yra lyg ir atostogos. Atsirado nereikalingų debatų spaudoje, ir tai mažina Seimo autoritetą, kai yra tokie išaiškinimai, kad Seimo nariui nepriklauso atostogos ir jis turi dirbti 24 val. per parą. Mes priėjome iki absurdo. Manau, gerbiamasis žemieti Juliau, mes esame visi lygūs, tiek paprasti žmonės, tiek Seimo nariai. Todėl mes visi turime ir vadovautis įstatymais. Visi turi teisę į neapmokamas atostogas, turi teisę į apmokamas atostogas, turi teisę į pateisinamą priežastį, kai serga ir negali dalyvauti darbe, o Seimo posėdžiai yra darbas. Nemanau, kad kas nors siūlytų kokias nors privilegijas Seimo nariams. Tai yra tik dalis to, ką mes turime priimti. Kad neatsidurtų kolizijoje Seimo nariai, kurie yra iš anksto suplanavę poilsį, manau, tie, kurie nori, gali vykti kur nori, o pririšti Seimo narį, kad jis pasiėmęs neapmokamas atostogas būtų prie Siesikų ar kitur, tai, žinote, mes labai norime supaprastinti tuos reikalus. Aš siūlau balsuoti už ir sveikinu šio įstatymo iniciatorius. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, matau, kad be balsavimo neapsieisime. Taigi ar pritariame po pateikimo? Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. (Balsai salėje) Prašom neagituoti balsavimo metu!
Už – 86, prieš – 9, susilaikė 12. Pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo, kad ir šitas, ir kitas pateikiamas Statuto pakeitimas būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka. Priėmimas, kaip numatyta, būtų 11.30 valandą. Ar sutinkame? (Balsai salėje) Irgi reikia balsuoti? Gerai.
Kas už tai, kad šie pakeitimai būtų svarstomi ir priimami šiandien 11.30 valandą, prašom balsuoti. Ar aišku? Dėl ypatingos skubos. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 75, prieš – 9, susilaikė 10. Ypatinga skuba patvirtinta.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-189(2) (pateikimas)
Antrasis Statuto pakeitimas, registracijos Nr.XP-189(2). Kviečiu į tribūną pranešėją J.Sabatauską. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį Statuto pakeitimą lėmė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, kurį neseniai priėmėme, kai nustatėme opozicijos lyderiui atitinkamai didesnį atlyginimą, bet Statute yra likusi norma, kuri nustato, kad opozicijos lyderiui mokamas papildomas atlyginimas. Kadangi jam papildomas atlyginimas nemokamas, mes turėtume pataisyti Statutą. Kaip minėjau, buvo priimtas įstatymas, kuriame yra vientiso atlyginimo struktūra, tai yra nustatytas pareiginio atlyginimo koeficientas. Todėl šiandien tas Statuto pakeitimas yra gana paprastas, išbraukiame žodį „papildomas. Jis skambėtų taip: „Seimo nariams, pareigūnams ir Seimo opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas atlyginimas, kurio dydį nustato įstatymas, o įstatymas jo dydį jau nustatė. Ačiū.
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū. Nėra norinčių jūsų klausti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Ačiū. Svarstysime kartu su 16 klausimu.
Dabar grįšime prie darbotvarkės 1 klausimo – Aviacijos įstatymo 1, 2, 43, 70, 71 ir 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-151. Pranešėjas – Edmundas Pupinis, Ekonomikos komitetas. Priėmimas.
E.PUPINIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 1, 2, 43, 70, 71 ir 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų normas. Kadangi po svarstymo jokių pasiūlymų nebuvo gauta, manau, kad reikėtų pritarti šiems įstatymo papildymams, 1, 2, 43, 70, 71 ir 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatoms.
PIRMININKAS. Tai Teisės departamento pastabos, taip?
E.PUPINIS. Taip.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Jeigu pasiruošę, tada dėl 1 straipsnio. Ar A.Pekeliūnas dėl 1 straipsnio? Dėl viso įstatymo? Dėl 1 straipsnio? Tik išsakyti motyvus. Prašom. A.Pekeliūnas – dėl 1 straipsnio.
A.PEKELIŪNAS. Aš ne dėl 1 straipsnio, dar kartą sakau, bet 2 straipsnyje yra parašyta „valstybės orlaivis. „Valstybės orlaivis suprantamas kaip krašto apsaugos, muitinės ir vidaus reikalų tarnybų naudojamas orlaivis. Prezidentas, Vyriausybė nusiperka, Seimas nusiperka orlaivį. Kur šis orlaivis patenka? Į kokią sampratą?
E.PUPINIS. Tai dėl 2 straipsnio. Siūlau eiti iš eilės. Jeigu galima, šiek tiek arčiau mikrofono, nes labai negirdėti.
A.PEKELIŪNAS. Dėl 1 straipsnio aš neturiu.
E.PUPINIS. Dėl 1 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio. A.Pekeliūnas. Prašom.
A.PEKELIŪNAS. Aš kartoju klausimą. 334 punktas – „valstybės orlaivis. Prezidento lėktuvas į kurią terpę įsiterpia? Vyriausybė nusiperka lėktuvą, arba Seimas nusiperka. Kur jis atsiranda? Kodėl čia…
E.PUPINIS. Minutę! Šis įstatymas daugiau reguliuoja civilinę aviaciją. Manyčiau, kad jis turėtų būti derinamas bendra tvarka. Įstatymas taikomas daugiau civilinei aviacijai, o čia turėtų būti specialus suderinimas, nes kalbama apie tai, kaip reglamentuoti civilinę aviaciją ir nustatyti tam tikrą tvarką, kaip reglamentuoti kalbant apie civilinę aviaciją.
A.PEKELIŪNAS. Suprantu, bet ar nebūtų galima įrašyti papildomą terminą?
PIRMININKAS. Čia jau priėmimas.
E.PUPINIS. Priėmimas. Dabar jau siūlymų… Reikėjo siūlyti laiku. Raštu pasiūlymo nebuvo.
PIRMININKAS. Per priėmimą nebegalima taisyti, tada reikėjo…
A.PEKELIŪNAS. Aš tik dabar pamačiau.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio ar yra ginčų? Jeigu nėra, priimtas. 3 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti? Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Papildymas priedu. Priimtas. Ir 8 straipsnis. Priimtas. Ačiū pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Aviacijos įstatymo 1, 2, 43, 70, 71 ir 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymą? Vyksta balsavimas.
94 balsavo už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 2 klausimas – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 9, 13, 15, 17, 18, 22, 23 ir 24 straipsnių ir III skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-146. Kviečiu B.Bradauską. Priėmimas.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po svarstymo yra gauta Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko J.Liongino įstatymo pataisa. Pataisos esmė – yra sukonkretinami juridinių asmenų pavadinimai, tai yra apima ir užsienio juridinį asmenį bei jo, sakykime, filialą. Šį pasiūlymą Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir jam pritarė. Yra Teisės departamento pasiūlymai, kurie yra redakcinio pobūdžio. Visuose įstatymuose (ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme) yra vartojamas „įvežimas ir išvežimas, o Teisės departamentas mano, kad turėtų būti „importas ir eksportas. Šiai Teisės departamento nuomonei komitetas nepritarė. Siūlau pradėti priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimamas 1 straipsnis. Ar yra priekaištų? Nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Nėra jokių papildymų, pataisų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis – dėl pavadinimo pakeitimo. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. Ir paskutinis 14 straipsnis. Priimtas. Ačiū.
Vieną minutę! Mes norime išsiaiškinti dėl J.Liongino pasiūlymo, kuris yra pateiktas dėl 2 straipsnio 2 dalies. Taip, pakeisti 3 straipsnį. Gerai, mes tada grįžtame prie 2 straipsnio, kuris keičia 3 straipsnį. 14 pastraipoje yra J.Liongino pasiūlymas. Ar J.Lionginas galėtų pristatyti šią pataisą?
B.BRADAUSKAS. Jo nėra, aš esmę išdėsčiau. Čia sukonkretinami…
PIRMININKAS. Jūs išdėstėte. Ar bendru sutarimu galime pradėti svarstyti? Ačiū. Pradėjome svarstyti. Tada ar yra norinčių kalbėti dėl šios pataisos? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti J.Liongino pataisai dėl 3 straipsnio 14 pastraipos išdėstymo? Pritariame. Ačiū. Padarėme šį darbą.
Tada norėčiau paklausti jūsų dar kartą: ar galime priimti 2 straipsnį su jau mūsų priimta pataisa? Priimta. Ačiū. Tai ir viskas. Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. L.Sabutis dėl viso įstatymo? Prašom.
L.SABUTIS. Ačiū. Šis įstatymas vis dėlto gyvavo 10 metų. Tos korekcijos, kurios yra padarytos, aptartos ir komitete, ir specialistų, man atrodo, yra esminės ir labai patikslina kai kuriuos dalykus, ypač kiek tai susiję su tauriaisiais metalais, o jie, kaip žinome, visada veda į tam tikras pagundas. Todėl šioms pataisoms pritariu ir kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių ir III skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas? Prašom balsuoti.
Už – 98, prieš – nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 3 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 4, 8, 58 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 41 straipsnio ir 59, 60, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-63. Kviečiu V.Škilį, Ekonomikos komitetas.
V.ŠKIL. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, po paskutinio plenarinio posėdžio, kuriame buvo svarstomas Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, jokių papildomų siūlymų ir pastabų Ekonomikos komitete nebuvo gauta. Todėl, gerbiamieji, kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. Ačiū pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nematyti. Tada balsuosime. Kas už tai… O kodėl nepaskaudžiate mygtuko? V.Žiemelis. Prašau. Prašau kalbėti.
V.ŽIEMELIS. Aš norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pateikęs tam tikrus pasiūlymus šiam įstatymo projektui, tačiau neatsižvelgta. Norėčiau pabrėžti, kad 1987 m. lapkričio 9 d. Europos Sąjungos direktyva numato galimybę verstis krovinių vežimu vandens keliais ir fiziniams asmenims, ne tik juridiniams. O į šią pastabą neatižvelgta. Priimdami šį įstatymą, mes iš dalies nusižengtume Europos Sąjungos direktyvų reikalavimams. Nebuvo gautas atsakymas, kodėl vis dėlto pagrindinis komitetas pasielgė taip, neatsižvelgė į Teisės ir teisėtvarkos komiteto, mano požiūriu, esminę pastabą, todėl man, aišku, sudėtinga balsuoti už įstatymą, kuris jau šiandien prieštaraus Europos Sąjungos direktyvų reikalavimams.
PIRMININKAS. Noriu patikslinti, kad ne Teisės ir teisėtvarkos komiteto, bet Teisės departamento.
V.ŽIEMELIS. Ne, ne, atsiprašau, tai buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiems Teisės departamento pasiūlymams. Tai iš esmės Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerai. J.Jagminas. Prašau. Atsisakote. V.Draugelis.
V.S.DRAUGELIS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 4, 8, 58 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 41 straipsniu ir 59, 60, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą?
Už – 69, prieš nėra, susilaikė 23. Įstatymas priimtas.
Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-64(3*) (priėmimas)
Darbotvarkės 4 klausimas – Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-64. Kviečiu V.Škilį, Ekonomikos komitetas. Priėmimas.
V.ŠKIL. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Po paskutinio plenarinio posėdžio, kuriame buvo svarstomas Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, buvo gauta Seimo Teisės departamento pastaba dėl patobulinto projekto 5 straipsnio 5 dalies formuluotės. Išvadoje Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad patobulintame projekte nėra nieko nustatyta apie darbo užmokesčio mokėjimą tais atvejais, kai saugios laivybos administracijos darbuotojas išeina atostogų kvalifikacijai tobulinti. Šis klausimas buvo nagrinėtas Ekonomikos komitete projekto svarstymo metu. Pažymėtina, kad toks reglamentavimas buvo perteklinis. Kaip žinome, saugios laivybos administracijos darbuotojai yra valstybės tarnautojai, todėl jiems taikomas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 38 straipsnis nustato atostogų, skirtų kvalifikacijai tobulinti, suteikimo tvarką ir sąlygas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad darbuotojams, kuriems yra suteiktos atostogos kvalifikacijai tobulinti, darbo užmokestis nemokamas. Todėl Ekonomikos komitetas nusprendė Teisės departamento pastabai nepritarti. Kviečiu, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Noriu paklausti, ar galime priimti pagal skirsnius? Nėra prieštaraujančių. Pradedame.
I skirsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas. II skirsnis. Priimtas. III skirsnis. Priimtas. IV skirsnis. Priimtas. V skirsnis. Priimtas. VI skirsnis. Priimtas. VII skirsnis. Priimtas. VIII skirsnis. Priimtas. IX skirsnis. Priimtas. X skirsnis. Priimtas. XI skirsnis. Priimtas. XII skirsnis. Priimtas. XIII skirsnis. Priimtas. XIV skirsnis. Priimtas. XV skirsnis. Priimtas. XVI skirsnis. Priimtas. XVII skirsnis. Priimtas. XVIII skirsnis. Priimtas. Ir 2 straipsnis. V.Žiemelis dėl viso? 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas. Ačiū pranešėjui. Dėl skirsnių ir atskirų straipsnių jau sprendimai priimti.
Dabar dėl viso įstatymo. V.Žiemelis. Prašau, nuomonė už.
V.ŽIEMELIS. Pagrindinis komitetas, Ekonomikos komitetas, atsižvelgė į visas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas, o jų buvo tikrai nemažai, iš viso 19, ir, mano požiūriu, teisine prasme šis įstatymas yra priimtinas. Todėl siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Saugios laivybos įstatymą, prašau balsuoti.
Už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 27, 871, 872, 873, 874, 875, 876, 224, 242, 244, 2591, 263, 268, 320, 324, 325, 327, 329 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 877, 2414 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-75(3*)ES (priėmimas)
Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 27, 871, 872, 873, 874, 875, 876, 224, 242, 244, 2591, 263, 268, 320, 324, 325, 327, 329 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 877, 2411 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-75. Primenu, kad tai yra eurointegracinis. Pranešėjas – J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimas.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po svarstymo dėl šio projekto yra gauta Teisės departamento išvada su, sakyčiau, esminėmis pastabomis. Nežinau, kaip mums elgtis. Arba mums reikėtų daryti pertrauką, arba, jeigu galima, priimti šį įstatymą be tam tikrų straipsnių ar jų dalių, dėl kurių Teisės departamentas pasisako prieš. Čia yra Europos Sąjungos teisės aktas, kurį mes turėjome jau priimti dėl kitų. Tai yra nemažos apimties įstatymas ir dėl kitų straipsnių problemų būtų galima nekelti, bet čia yra keli straipsniai, t.y. 2591 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 3 dalis ir 268 straipsnio 3 dalis.
PIRMININKAS. O visi kiti tinka?
J.SABATAUSKAS. Visi kiti tinka, kai kuriems būtų galima pritarti, nes yra techninės pataisos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žuvivaisa? Yra pasiūlymas tuos straipsnius, kurie kelia abejonių ir nėra parengti priimti, iš priėmimo procedūros išbraukti, o priimti tik tuos, kurie…
J.SABATAUSKAS. Tuo labiau kad yra visiškai nauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto redakcija, į kurią būtų galima inkorporuoti šiuos abejotinus straipsnius. (Balsai salėje) Pavasario sesijoje. Ne, šitą reikia dabar priimti.
PIRMININKAS. Ar galėtume dar kartą išgirsti, dėl kokių… Palaukite, Juliau Veselka, jūs dabar diskutuojate. Tai kalbėkite per mikrofoną, kad būtų visiems girdėti. Aš noriu paklausti J.Sabatausko, dėl kurių konkrečiai straipsnių mes šiandien negalime surengti priėmimo, kad būtų visiems aišku?
J.SABATAUSKAS. Ne visų straipsnių, o atskirų straipsnių dalių. Tai yra šio projekto 15 straipsnio, 14, 15 ir 16 straipsnių atskirų dalių, kurios siejasi su Žuvivaisos centro darbuotojų…
PIRMININKAS. Mes susipainiosime, jeigu tik atskirų dalių negalėsime priimti. Gerai. J.Veselka nori pareikšti savo nuomonę. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš J.Sabatausko paaiškinimo aišku, kad mes šiandien galime priimti tik kai kuriuos straipsnius. Šiandien viso įstatymo nepriimsime?
J.SABATAUSKAS. Kaip tik visus. Mes šiame projekte turime ne vieną, o keliolika straipsnių.
J.VESELKA. Bet viso įstatymo šiandien nepriimsime?
J.SABATAUSKAS. Kodėl, galime priimti.
J.VESELKA. Kad jis po savaitės būtų išspausdintas „Valstybės žiniose, nepriimsime?
J.SABATAUSKAS. Galime priimti.
J.VESELKA. Galime? Jeigu galime, tada…
J.SABATAUSKAS. Tik dėl trijų straipsnių atskirų dalių yra Teisės departamento pastabų, kurios yra rimtos ir į kurias mes negalime neatsižvelgti.
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad kiekvienas straipsnis yra atskiras įstatymas, todėl jeigu kelių straipsnių nebus, jis vis tiek gali būti paskelbtas, jeigu mes jį priimsime.
J.VESELKA. Bet pavasarį priiminėsime naujos redakcijos.
J.SABATAUSKAS. Bet ten bus visas kodeksas, nepainiokite, ten bus visas kodeksas.
PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, aš siūlau eiti pastraipsniui pagal tai, ką mes galime priimti. Tas dalis, kurių negalime priimti, atmesti ir priimti visą įstatymą.
PIRMININKAS. Yra siūlymas eiti pastraipsniui ir tos dalys, arba tie straipsniai, kurie negali šiandien būti priimti ir dėl jų balsuojama, išbraukti iš šio projekto, o visą kitą įstatymo dalį priimti, kaip yra pateikta tekste. Sutinkate su tokiu siūlymu, prieštaraujančių nėra? Ar pats pranešėjas pritaria tokiai idėjai?
J.SABATAUSKAS. Taip, būtų galima tas straipsnių dalis, dėl kurių yra Teisės departamento pastabos ir kurioms būtų galima pritarti, palikti pavasario sesijai, kai bus svarstomas naujos redakcijos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
PIRMININKAS. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, manau, kad dabar yra priėmimo procedūra, yra teikiamas labai konkretus dokumentas. Mes negalime vienos ar kitos straipsnio dalies neteikti priimti. Mes tik galime teikti tą straipsnį, ir Seimas, jeigu bus informuotas, turi balsuoti ir jam nepritarti. O neteikti negalima, nes priėmimui yra pateiktas konkretus dokumentas, ir nei Seimo Pirmininkas, nei pagrindinis pranešėjas savo valia negali išbraukti vieno ar kito straipsnio dalies. Seimas balsuodamas nepritars vienai ar kitai daliai, ir teisiškai bus viskas sutvarkyta.
J.SABATAUSKAS. Bet aš negaliu neatsižvelgti į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti arba nesutinkančių dėl 1 straipsnio? Nėra. Priimtas.
2 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Nėra.
PIRMININKAS. Yra pastabų? Prašom, paspauskite mygtuką. Paspauskite mygtuką, kad galėtume įjungti. Dėl motyvų. Paspauskite savo kompiuterio mygtuką, kad būtų užfiksuota čia, ir mes suteiksime jums žodį. Prašom. Palaukite. A.Endzinas.
A.ENDZINAS. Norėčiau pranešėjo paklausti.
PIRMININKAS. Dabar klausimų nėra – dėl balsavimo motyvų.
A.ENDZINAS. Sakydamas prieš noriu pasakyti, kad verslinės žvejybos taisyklės šiame punkte labai aiškiai reglamentuoja, kad už ryškius ir šiurkščius pažeidimus yra atimama teisė žvejoti. O čia rašoma, kad (pacituosiu): „Atėmimas teisės medžioti arba užsiimti žvejyba negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė arba žvejyba yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Labai aiškiai prieštarauja verslinės žvejybos taisyklėms. Arba reikia keisti, arba šito nedaryti, arba daryti kompleksiškai.
PIRMININKAS. Jūs pasisakote prieš?
A.ENDZINAS. Taip.
PIRMININKAS. Supratau. Ar galite pakomentuoti?
J.SABATAUSKAS. Verslinės žvejybos taisyklės yra teisės aktas, kuris pagal teisės šaltinius yra žemesnės galios teisės aktas ir jis negali koreguoti įstatymo. Atitinkamai turės būti taisomi lydimieji teisės aktai, jeigu bus taisomas įstatymas.
PIRMININKAS. Aišku. Dar kartą klausiu, ar po šio paaiškinimo galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Prieštaraujančių nėra? Priimtas.
3 straipsnis. Yra J.Veselkos nuomonė prieš. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, anksčiau buvo formuluotė, jeigu yra licencijų ir telkinių nuomos taisyklių pažeidimų, tada yra baudžiama. Viskas lyg ir buvo aišku. Dabar žiūrėkite: „Privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimo nuostatų pažeidimas. Kas pareikš pretenzijas? Ar tik brakonierius bus baudžiamas, ar pats privatininkas, kuris turi ežerą, ir nežinau, ką jis turi padaryti, kad jį nubaustų už tai, kad jis eksploatuoja savo nuosavybę, jį neva nubaus ir pinigus perves į biudžetą. Pirma buvo aišku: jeigu išnuomojau, pažeidžiau taisykles, gavau kokią nors apibrėžtą licenciją, ją pažeidžiau – moku. Dabar už ką baus privatininkus?
PIRMININKAS. Kodėl svarstymo metu nepateikėte to siūlymo?
J.VESELKA. Jeigu J.Sabatauskas paaiškins, už ką konkrečiai bus baudžiamas privatininkas, sakysime, už tai, kad jis žvejoja savo ežere po 23 val., tai gal suprasiu.
J.SABATAUSKAS. Iki kurios valandos?
PIRMININKAS. Gerai. Tai galbūt…
J.SABATAUSKAS. Kolegos, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas yra taisomas atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymą, kuris neseniai buvo pataisytas. Todėl turėtume kelti pretenzijas Žuvininkystės įstatymui, o ne šitam. Čia yra įtvirtinta tik pasekmė, patvirtinama atsakomybė.
PIRMININKAS. Dar kartą prašau nekalbėti ir nesiginčyti iš vietos. Aš suteiksiu žodį, bet turime… (Balsai salėje)
J.SABATAUSKAS. Skaitykite Žuvininkystės įstatymą. (Balsai salėje) Matyti, kad neskaitėte.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl 3 straipsnio. J.Veselka pasisakė prieš. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume 3 straipsnį, prašom balsuoti.
52 pasisakė už šį straipsnį, 7 – prieš, 16 susilaikė. Priimtas.
4 straipsnis. Ar būtų kokių nuomonių? Nėra, priimtas. 5 straipsnis. Nėra. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Priimtas. 10 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Priimtas. 11 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Nuo 11 iki 17 straipsnių yra Teisės departamento bendros pastabos, kad Vyriausybės nutarime pagal Žuvininkystės įstatymą turi būti… Vyriausybė turi suteikti įgaliojimus atitinkamoms institucijoms. Šiandien Vyriausybės nutarime įgaliojimai suteikti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms. Jie sako, kad atitinkamai reikia taisyti Vyriausybės nutarimą. Vyriausybės nutarimo projekto faktiškai jau yra priėmimo stadija ir jis greitai bus pataisytas. Todėl, manyčiau, į šią pastabą galima neatsižvelgti.
PIRMININKAS. Dėl 11 straipsnio?
J.SABATAUSKAS. Galima jį priimti.
PIRMININKAS. Priimti. Su Teisės departamento pastaba?
J.SABATAUSKAS. Į Teisės departamento pastabą galime atkreipti dėmesį, bet neatsižvelgti, nes svarstoma Vyriausybės nutarimo pataisa.
PIRMININKAS. Dėl 11 straipsnio? Kad aš nerandu Teisės departamento jokios pataisos.
J.SABATAUSKAS. Yra, yra. Pirma.
PIRMININKAS. Trečiajame variante jie nieko nerašo.
J.SABATAUSKAS. Teisės departamentas tiesiog išreiškė pastabą, kad Žuvininkystės departamentui ir Valstybiniam žuvininkystės tyrimų centrui… neatitinka įstatymo straipsnio ir Vyriausybės nutarimo. Vyriausybės nutarime turi būti suteikti įgaliojimai institucijai, kuri turi teisę kontroliuoti. Taip, departamentui šiandien nutarimu dar nesuteikta tokių įgaliojimų, bet tai vyksta. Įstatymo lydimasis aktas, kuris bus pataisytas.
PIRMININKAS. Tai ką darome su 11 straipsniu?
J.SABATAUSKAS. Galima jį priimti.
PIRMININKAS. Ar būtų prieštaraujančių?
J.SABATAUSKAS. Mes tokią pastabą ir anksčiau komitete svarstėme ir jai nepritarėme.
PIRMININKAS. Paspauskite mygtuką. Vidmantai Žiemeli, paspauskite mygtuką ir pasakykite, ką jūs norite pasakyti, nes tikrai negirdėti, kai sakote iš vietos. Nieko nesakote. Tai tada priimtas.
12 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar būtų kokių nuomonių dėl 12 straipsnio? Priimta.
J.SABATAUSKAS. Labai atsiprašau. Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento techninė pastaba: prieš žodžių junginį „straipsnyje, kai pažeidimai padaryti parduodant, superkant vidaus vandenų žuvininkystės produktus įrašyti atitinkamą straipsnį. Lyginamajame įstatymo projekto variante yra straipsnio numeris, o ne lyginamajame jo nėra. Tai techninė klaida, čia turi būti 876 straipsnio numeris.
PIRMININKAS. Priimame šį pasiūlymą. 12 straipsnis priimtas. 13 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 14 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Dėl 14 straipsnio, kaip minėjau, yra Teisės departamento esminė pastaba dėl Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro. Bazinio įstatymo 2591 straipsnio 2 dalyje svarstymo metu pritarėme kolegos A.Rimo siūlymui Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generaliniam direktoriui, pavaduotojui, filialų direktoriams suteikti teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Teisės departamentas išreiškė tokią pastabą: suteikti teisę surašyti protokolus, taip pat sulaikyti asmenis, tikrinti daiktus Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui, tačiau šios įstaigos darbuotojai nėra valstybės tarnautojai ir jiems nėra taikomas Valstybės tarnybos įstatymas ir jame įtvirtinti nešališkumo reikalavimai ir kiti reikalavimai valstybės tarnautojui. Administracinė atsakomybė yra viešosios teisės reguliavimo sritis ir administracinių teisės pažeidimų teisiniai santykiai kyla tarp valstybės ir individo, todėl teisę vykdyti administracinių bylų procesą turėtų tik teismai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai. Siūlytina šiame projekte atsisakyti suteikti įgaliojimus minėtas funkcijas vykdyti Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui.
Be to, aplinkos ministro įsakymu patvirtintos taisyklės, pagal kurias neetatiniams aplinkos inspektoriams tam tikrais atvejais suteikiama teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Pagal tas taisykles tokie žmonės gali būti nevisuomeniniais inspektoriais, todėl šiame projekte tokių teisių nustatyti nebūtina.
Aš manau, Teisės departamento pastabai galima pritarti ir iš 259 straipsnio 2 dalies išbraukti žodžius: „tam įgalioti Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinis direktorius, jo pavaduotojas, filialų direktoriai (871 straipsnio 3 dalis). Šiuos žodžius. Atsižvelgti į Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Aišku. Mes čia drąsiai elgiamės ir žodžiu taisome, bet dėl 14 straipsnio nuomonę prieš turi V.Žiemelis. Prašom. Palaukite, tuoj įjungsime, minutę.
J.SABATAUSKAS. Tiesiog tų dalių dabar nepriimtume, o kai svarstytume naujos redakcijos kodeksą, šią problemą galėtume apsvarstyti ir grįžti prie jos.
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, žodį, atrodo, man suteikė.
PIRMININKAS. Prašom, V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš kartu norėjau priminti pranešėjui, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė kitaip, negu jūs šiandien sakote. Todėl, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, jūs negalėtumėte kalbėti taip, kaip nenusprendė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Turėtume persvarstyti. Negalima vienam nuspręsti už visą komitetą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau, gerbiamieji kolegos, padaryti pertrauką, suredaguoti pagal Teisės departamento pateiktus siūlymus, dar atsižvelgiant į jūsų pastabas. Aš truputį per drąsiai sakiau, kad galime pradėti, bet matau, kad mes beveik prie kiekvieno straipsnio daug diskutuojame. Man atrodo, darykime pertrauką ir paskui perduosime. (Balsas salėje) Jeigu nėra prieštaraujančių, aš padėkosiu pranešėjui. (Balsas salėje) Ne, palaukite, jau išsprendėme.
J.SABATAUSKAS. Aš iš pradžių siūliau tokią galimybę.
PIRMININKAS. Viskas, nebekalbėkime. Tiesiog baikime. Padarykime pertrauką iki pavasario sesijos.
J.SABATAUSKAS. Aš iš pradžių siūliau dvi galimybes: arba pertrauką, arba… Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Ne, ne dėl to, kad prieš. Tiesiog kiekvieną kartą, matyt, pačiam reikia įsitikinti. Ačiū pranešėjui. Šiuo klausimu sprendimo mes negalime priimti.
Pradedame darbotvarkės 6 klausimą – Katalikų Bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymo projektą Nr.XP-85. Kviečiame R.Žakaitienę. Prašom. V.Gedvilas. Priėmimas.
Gerbiamieji, tylos, nes labai sunku ir pranešėjui, ir jums turbūt sekti visą įvykių eigą. Prašau.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas po svarstymo pritarė projektui, tačiau po pritarimo buvo gauta Teisės departamento pastaba ir komitetas svarstė šią pastabą, ją turite ir jūs. Komitetas nusprendė nepritarti. Pasakysiu kodėl. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų ratifikavimo įstatymo 2000 m. (numeris toks ir toks) ratifikuotos sutarties 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublika pripažįsta Katalikų Bažnyčiai juridinio asmens statusą. Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnis, 3 dalis). Jei ratifikuotose tarptautinėse sutartyse yra nustatyta kitaip, negu nustato nacionaliniai įstatymai, yra taikomos tarptautinių sutarčių normos, taip pat ir terminai. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektu siekiama atkurti nuosavybės teises ne konkrečiai Katalikų Bažnyčios institucijai ar institucijoms, o Katalikų Bažnyčiai kaip juridiniam asmeniui. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „Katalikų Bažnyčia neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, nes atkuriant nuosavybės teises į kilnojamąsias kultūros vertybes šios teisės būtų atkuriamos Katalikų Bažnyčiai kaip juridiniam asmeniui, o atkūrus nuosavybės teises kilnojamosios kultūros vertybės būtų perduodamos konkrečiai Katalikų Bažnyčios institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 2 straipsnio 2 dalį taip pat turi juridinio asmens teises. Dar yra keletas motyvų, dėl kurių reikėtų nepritarti Teisės departamento pastaboms. Šiaip daugiau pastabų nėra gauta. Kviečiu Seimą pritarti įstatymui.
PIRMININKAS. Norėjau pasiteirauti J.Čekuolio ir D.Teišerskytės. Čia du pasiūlymai dėl 5 ir 9 straipsnio.
V.GEDVILAS. Buvo gautas Seimo narės D.Teišerskytės pasiūlymas. Jis iš esmės yra perregistruotas pasiūlymas, kurį prieš tai pateikė Jonas Glemža. Jam komitetas nepritarė, nes įrašius, kad kilnojamosios kultūros vertybės būtų neperleidžiamos tretiesiems asmenims, būtų suvaržomos savininko teisės.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet mes dėl jo turėsime balsuoti ir apsispręsti.
V.GEDVILAS. Jis buvo vėliau pateiktas, per 24 val. turėjo būti pateiktas, o jis pateiktas 12 valandą.
PIRMININKAS. Jeigu komitetas yra apsisprendęs, tai mes juos pasvarstysime.
Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dabar užsirašę dėl viso įstatymo nori kalbėti? Tai galbūt, jeigu norės kas kalbėti pastraipsniui, pakelkite ranką arba pasakykite, kad aš galėčiau suteikti žodį. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių? Priimtas. Dėl 2 straipsnio? Priimtas. Dėl 3 straipsnio? Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Dabar dėl 5 straipsnio mes turime J.Čekuolio ir D.Teišerskytės pasiūlymus, bet turiu priminti, kad jie registruoti tiktai vakar 12 val., o dėl šių pasiūlymų turi būti 48 valandos. (Balsai salėje) Palaukite, leiskite užbaigti. Šios pataisos buvo pateiktos per vėlai ir formaliai mes jų neturėtume svarstyti. Ar komiteto pirmininkas galėtų dėl jų tarti keletą žodžių, kad būtų viskas aišku. (Balsai salėje) Nepažeidinėkime, bet aš tik noriu, kad komiteto pirmininkas jums pasakytų.
V.GEDVILAS. Gerbiamieji kolegos, tokį pasiūlymą anksčiau teikė Valstybės paminklosaugos komisijos pirmininkas ponas J.Glemža ir jam komitetas nepritarė, nes įrašius reikalavimą, kad kilnojamosios kultūros vertybės būtų neperleidžiamos tretiesiems asmenims, būtų suvaržomos savininko teisės. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybė kontroliuoja prekybą kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, jų įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos. Toks buvo komiteto komentaras.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes galime būti įsitikinę, kad tos pataisos svarstymo metu buvo pateiktos. Jos apsvarstytos, joms nepritarta. Taigi ir pagal Statutą, ir pagal visas kitas aplinkybes jos nesvarstomos. (Balsas salėje: kvepia lobizmu.) E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Pirmininke, aš dar kartą labai prašau, nepažeidinėkime Statuto. Jeigu pataisos yra pateiktos vėliau, negu leidžia Statutas, nesvarstykime ir važiuokime…
PIRMININKAS. Mes ir nesvarstome.
E.KLUMBYS. Svarstome, komiteto pirmininkas iš tribūnos aiškina apie tas pataisas.
PIRMININKAS. Ne, mes nesvarstome, bet žmonėms reikia žinoti. J.Čekuolis. Prašau.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, Pirmininke. Galbūt komitete ir vyko diskusijos dėl mūsų pateiktų formuluočių, bet vienas dalykas yra svarstymas komitete, kitas dalykas yra aptarimas plenarinių posėdžių salėje ir viso parlamento nuomonės išsakymas šiuo klausimu. Mes turėjome kitus argumentus, kurie galbūt ir paneigtų komiteto pirmininko poziciją, teikdami šią pataisą, bet jeigu jūs minite, kad tai padaryta per vėlai, tai Statutas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš atsiprašau jūsų, bet jūs tada turėjote laiku užregistruoti šią pataisą ir jinai būtų svarstoma. Dabar to daryti mes negalime.
5 straipsnis. Ar galima priimti bendru sutarimu? Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. Ačiū pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo kalbės A.Sereika. Nuomonė už. Prašau.
A.SEREIKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau kalbėti dėl ankstesnio įstatymo. Jūs tiesiog neištrynėte įrašo.
PIRMININKAS. Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso?
A.SEREIKA. Būtent taip.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Tada kalbės E.Zingeris. Nuomonė už. Prašau.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia yra istorinio teisingumo aktas, jo atkūrimas. Mes prisimename, kaip mes trumpam 1990 m. po Kovo 11-osios Akto atkūrėme Lietuvos valstybės 1938 m. Konstitucijos galiojimą, ir tai yra vienas iš didesnių mūsų laimėjimų. Aš suprantu visus už ir prieš, kurie buvo išsakyti, ir suprantu įvairius konfliktus, kurie buvo pakeliui į šį įstatymą, bet visa esmė, kad Lietuvos Respublika atstato savo teisinius tiltus su ikikarine Lietuva ir įrodo mūsų buvimo Sovietų Sąjungoje laikinumą. Mus buvo okupavę ir per tą okupaciją atsitiko daug neteisybių, o dabar mes jas ištaisome. Todėl iš esmės tas aktas yra netgi didesnis, negu teisės į kultūros palikimą atkūrimas. Tai yra politinis mūsų valios aktas. Todėl aš labai dėkingas visiems, kurie prisidėjo prie šio iš esmės rimto akto parengimo, tiek poniai R.Žakaitienei, tiek Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš manau, kad šis įstatymas iš principo yra ydingas, nes jis kalba tik apie Katalikų Bažnyčią, o kilnojamųjų kultūros vertybių turi, jos yra susijusios su kiekviena tų tradicinių religinių bendrijų, kurias pripažįsta Lietuvos valstybė. Šioje situacijoje mes turėtume priimti kur kas platesnį įstatymą, o čia vėl yra išskiriama viena konfesija, todėl aš manau, kad einama neteisingu keliu. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad aš taip ir negavau atsakymo, kai šis įstatymas buvo pateikiamas, dėl Katedros lobyno, kas bus su juo. Manau, kad dabar vadovaujantis tuo įstatymu to, sakyčiau, net valstybės turto, kuris buvo labai labai sudėtingai, labai sunkiai išsaugotas, pati valstybė atsisako. Esant tokiai situacijai, aš negaliu pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. G.Steponavičius – nuomonė už.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pritardamas tiems kalbėjusiems, sakiusiems, kad gerai, kad toks įstatymas galų gale yra priimtas, kad įstatymo lygiu yra sureguliuojama ši problema, noriu atkreipti dėmesį, kad mes turime pasitikėti Katalikų Bažnyčios galimybėmis įstatymo nustatyta tvarka, gerbdami privačią nuosavybę, nes, manau, privati nuosavybė bus geriau tvarkoma tada, kai ji bus Bažnyčios rankose, o ne valstybiniuose fonduose. Svarbu, kad šis įstatymas atsakys ir į kitus klausimus, kad šios kultūros vertybės bus prieinamos, bus priežiūra, kaip jos bus tvarkomos. Kartu džiaugiuosi, kad rengiant įstatymą dalyvavo tiek valstybinės institucijos, tiek Bažnyčia, tiek ir visuomenės atstovas. Gerai, kad mes šiandien šioje istorijoje padėjome civilizuotą tašką.
PIRMININKAS. V.Čepas – nuomonė prieš.
V.ČEPAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Įstatymas, kurį mes priimame, yra geras, tačiau jis neapima viso problemos arealo. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad mes kalbame tik apie Katalikų Bažnyčią. Lietuvoje yra ir kitų Bažnyčių. Ne mažiau nuo sovietų yra nukentėję ir protestantai, ir liuteronai, ir stačiatikiai, kurių bažnyčios buvo išplėštos ir išvogtos, išlygintos buldozeriu, paskui vertybes pardavinėjo turguje. Tai viena.
Antra. Mes kalbame tik apie vertybes, kurios yra saugomos valstybės saugyklose. O kur tos vertybės, kurios buvo rastos, dovanotos, perdovanotos, tarkime, vogtos? Na, vogtos – jau kito įstatymo veika. Apie tai mes nekalbame. Taigi man atrodo, kad šis įstatymas yra truputį per siauras, jį reikėtų išplėsti bent jau tais dviem aspektais, kuriuos aš paminėjau. O šiaip, manau, reikėtų balsuoti bent jau už tokį, koks dabar pateiktas, nes kai jo nėra, tai tikrai, kaip ponas G.Steponavičius minėjo, valstybėje yra didelė netvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. P.Jakučionis – nuomonė už.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš esu už šio įstatymo priėmimą. Jis buvo rengiamas jau bent metus, jeigu ne daugiau, komitete kruopščiai apsvarstyti visi niuansai ir pritarta. Norėčiau pasakyti tik dėl to, ką kolegos kalbėjo apie kitų konfesijų, ne Katalikų Bažnyčios, kilnojamąsias vertybes. Pirmiausia reikia turėti omeny, kad su Katalikų Bažnyčia, su Vatikanu yra pasirašyta tarpvalstybinė sutartis. Šis įstatymas yra tos sutarties įgyvendinimas. Žinoma, kitų konfesijų kilnojamųjų kultūros vertybių klausimai turėtų būti svarstomi, tačiau tam reikia parengti tam tikrą įstatymo projektą.
Dabar dėl Arkikatedros ar kitų bažnyčių lobynų. Yra visiškai tinkama civilizuota galimybė Katalikų Bažnyčios vertybes deponuoti, saugoti, atverti jas, padaryti prieinamas visuomenei valstybės muziejuose. Čia jau abiejų pusių geranoriškas susitarimas. Kviečiu šį įstatymą priimti ir už jį balsuoti.
PIRMININKAS. I.Degutienė – nuomonė už.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau priminti, kad dar 1999 m. Seimas ratifikavo sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto. Dabar teikiamas Lietuvos Respublikos katalikų bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymo projektas kaip tik ir reglamentuoja vieną iš sutarties dalių, tai yra 4 dalies dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje įgyvendinimo projektą. Taigi jeigu mes vieną kartą esame ratifikavę tokią sutartį, tai turime laikytis jos nuostatų ir atlikti darbą iki galo. Atsakau kitiems kolegoms, kurie klausė, kodėl tik Katalikų Bažnyčia, o nėra kitų konfesijų. Mes turime sutartį tik su Šventuoju Sostu, kurioje kalbama apie Katalikų Bažnyčią. Siūlyčiau visiems balsuoti už.
PIRMININKAS. Tai buvo ketvirtoji nuomonė už. Pradedame priėmimą. Pasiruoškite ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Katalikų Bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymą, prašom balsuoti.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 7 klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 46 ir 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-178. Kviečiu J.Palionį. Priėmimas.
J.PALIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitete po Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 46 ir 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto svarstymo naujų pasiūlymų, pastabų ar papildymų negauta. Todėl siūlau Seimui pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar yra kokių nors nuomonių? Nėra. Priimtas.
2 straipsnis. Priimtas.
Dėkoju pranešėjui. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Pasiruoškite, priimsime. Kas už tai, kad būtų priimtas Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 46 ir 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas?
Už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Miškų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-76(3*) (priėmimas)
Darbotvarkės 8 klausimas – Miškų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-76. Pranešėjas – G.Jakavonis. Priėmimas. Prašom.
G.JAKAVONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė įstatymo aptaisas. Yra gautos kelios Seimo Teisės departamento išvados. Vienai nutarta pritarti, nes tai yra daugiau redakcinio pobūdžio, o siūlymą, pagal kurį turi būti draudžiami miško apsaugos darbuotojai tuo atveju, jeigu jiems netaikomas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, Teisės departamentas pripažino kaip perteklinį ir siūlė jam nepritarti. Komiteto nuomonė – nepritarti Teisės departamento išvadai. Svarstymo stadijoje teko bendrauti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo nustatyta tvarka susijusi su pareigų vykdymu ne darbo laiku, kai sulaikomas pažeidėjas ne darbo laiku sužeidžia miško urėdijos darbuotoją ir panašiai. Tai yra specifinė, ne perteklinė nuostata. Bendru sutarimu komitete nutarta nepritari Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume priimti šį įstatymą pastraipsniui? Kitų nuomonių nėra. Pradedame priėmimą.
1 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.
2 straipsnis. V.Kamblevičius dėl 2 straipsnio ar dėl viso įstatymo? Atsisakote. Gerai, ačiū.
Dėl 3 straipsnio. Priimtas.
Visi įstatymo straipsniai priimti pastraipsniui. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada pasiruoškite ir pradėsime priėmimo procedūrą. Jūs prieš? A.Sereika. Nuomonė prieš. Prašom.
A.SEREIKA. Neišgirdau aiškios gerbiamojo pranešėjo argumentacijos, kodėl nutarta atsisakyti Teisės departamento pastabos. Vis dėlto pastaba yra esminė. Ar tai reiškia, kad urėdijų ir miškotvarkos darbuotojus reikės papildomai antrą kartą drausti, ir kokios tai yra išlaidos? Jeigu taip, tai ar bandėte skaičiuoti, kokios yra sąnaudos, ir ar tą tikrai reikia daryti? Manau, kad reikėtų padiskutuoti dėl to. Esu prieš.
PIRMININKAS. Taip, išgirdome vieną nuomonę prieš. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Miškų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymą? Prašau balsuoti.
75 – už, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties patikslinimo projektas Nr.XP-187. Pranešėja –D.Bekintienė. Svarstymas ir priėmimas. Prašom.
D.BEKINTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties patikslinimo projektą. Buvo gauti du Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai. Į vieną pasiūlymą yra atsižvelgta, jam pritarta. Antram pasiūlymui pritarta iš dalies, nes patobulintame nutarimo projekte teikiama nuoroda į IX-2224, kuriuo buvo skiriami į komisiją dabar atleidžiami komisijos nariai. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis tikslinama komisijos sudėtis, nustatoma, kaip ji tikslinama: „atleidžia ir naujai paskiria komisijos narius, tačiau netvirtina iš naujo visos komisijos sudėties, todėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiam patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs matote, kad teisingumo ministras ir Teisininkų draugija teikia po dvi kandidatūras. Mums reikėtų iš jų pasirinkti vieną. Kaip ir praėjusiais kartais, burtų keliu renkami šie nariai. Ar yra parengti?.. Yra parengti du. Išrinkime iš pradžių šiuos kandidatus, o tada jau balsuosime ir dėl kitų pasiūlymų. Ar sutiktumėte, kad aš pakviesčiau iš Balsų skaičiavimo komisijos vieną asmenį, kuris ir ištrauktų šiuos vokus? Sutinkate. Ne, nepradėkime iš vietos siūlymų, kai aš pasakiau ir jūs pritarėte. Kviesčiau R.Smetoną. Ar galėtumėte atlikti šią pareigą ir iš keturių vokų man paduoti du, kurie, jūsų nuomone, yra reikalingi? Ačiū.
Taip, nuo Teisininkų draugijos – Saulius Katuoka, nuo Teisingumo ministerijos – Jonas Udris. Mes dabar žinome: J.Udris ir S.Katuoka. Dabar dėl pasiūlymo. Prašom pristatyti pasiūlymą.
D.BEKINTIENĖ. Buvo gauti Seimo narių J.Oleko ir V.Karbauskio bei L.Sabučio pasiūlymai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties patikslinimo. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir bendru sutarimu šiems pasiūlymams pritarė.
PIRMININKAS. Tai koalicijos kandidatė būtų Živilė Verbylaitė. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Ir dar vienas L.Sabučio pasiūlymas – nustatyti, kad šiuo Seimo nutarimu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai prisiekia Seime vasario 15 d., t.y. šiandien. Ar pritartumėte bendru sutarimu šiam pasiūlymui, nes jeigu šiandien neprisieks, tai tik pavasario sesijoje bus galima tai padaryti. Pritariate? Dėkui. Ačiū pranešėjai.
Skelbiu visą Vyriausiosios rinkimų komisijos narių sąrašą: Živilė Verbylaitė, Jonas Udris, Ona Buišienė, Antanas Bukauskas, Reda Daniškevičiūtė, Saulius Katuoka. Štai visi komisijos nariai. Ar galime pritarti tokiam nutarimo projektui po svarstymo? Nėra prieštaraujančių, pritarta.
Pradedame priėmimą.
Ar būtų kokių siūlymų dėl šio nutarimo? Ar galime pradėti pastraipsniui? Tada dėl 1 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Ar dėl 2 straipsnio būtų kokių pasiūlymų? Nėra. Priimtas.
Ir dėl 3 straipsnio. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū.
Dabar dėl viso nutarimo. Prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties patikslinimo? Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.
72 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Dabar darbotvarkės 10 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-242. Svarstymas ir priėmimas. Komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą. Yra gautos Teisės departamento išvados. Pastaboms, išsakytoms tiek pirminiam variantui, tiek patobulintam, mes iš esmės pritariam. Kitų institucijų, piliečių pasiūlymų negauta, papildomų komitetų nebuvo paskirta. Balsuojant komitete 3 balsavo už, 1 – prieš ir 2 susilaikė. Siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Klausčiau, ar po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? J.Čekuolis. Norite kalbėti po svarstymo? Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, teikiamo įstatymo projekto tekstas yra gana sudėtingas. Jis apima pensijų skaičiavimo formulę ir neįsigilinus atrodo, kad nelengva yra suprasti. Bet noriu atkreipti dėmesį į balsavimo rezultatus komitete, kai pritarimą faktiškai lėmė tik komiteto pirmininko balsas. Taip pat atkreipkime dėmesį į juridinės technikos netikslumus. 2 straipsnio pavadinimas skamba maždaug taip: pensijų perskaičiavimas nuo 2004 m. gruodžio 1 d., taip ir lieka neaišku, ar čia suponuojama, kokioms konkrečiai pensijoms ši tvarka bus taikoma?.. Tenka su apgailestavimu pasakyti, kad Teisės departamento išvados, kurios buvo dvi tam pačiam projektui – vasario 7 ir vasario 14 d., yra identiškos ir į jas neatsižvelgta, tekste lieka nemažai dviprasmybių, todėl manau, kad jam pritarti nereikėtų, ir nepritariu po svarstymo.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J.Olekas. Prašau.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gal ir sudėtingas, kaip kolega sakė, įstatymas, bet jis apima grupę žmonių, kuriems perskaičiuojant pensijas nebuvo paskaičiuota taip, kaip turėjo būti paskaičiuota, todėl socialinio teisingumo vardan mes turime atsižvelgti į nedidelę pensininkų grupę ir priimti šias įstatymo pataisas. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektui? Kas už tai, kad pritartume po svarstymo?
Už – 49, prieš nėra, susilaikė 25. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Noriu paklausti, ar priėmimui kas nors yra pasirengęs teikti pastabas, pasiūlymus? Nes jeigu tokių būtų, reikėtų priėmimą atidėti dar 3 valandom, bet jeigu tokių siūlymų nėra, galėtume pereiti prie priėmimo. Nėra. Gerai. Pradedame priėmimą. Dėl vedimo tvarkos – J.Razma. Prašau.
J.RAZMA. Aš frakcijos vardu noriu prašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes Teisės departamento pastabose yra labai aiškiai akcentuota, kad galimai pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Kitaip tariant, yra kalbama, kad galimai įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes šitas principas yra konstitucinis. Todėl manau, kad mes negalime priimti šio įstatymo negavę Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Tokia situacija. Aš opozicinės frakcijos vardu prašau balsuoti dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Taip, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė šitos išvados?
J.RAZMA. Dėl konstitucingumo, manau, nesvarstė. Svarstė gal dar nesant Teisės departamento…
PIRMININKAS. Iš tiesų yra gauta pažyma, išvada, kurioje sakoma, ką citavo ir J.Razma, kad gali būti pažeisti asmenų lygybės įstatymui bei teisėtų lūkesčių principai ir kad tai nesiderina su teisės teorijoje galiojančia taisykle, kad įstatymas atgal negalioja. Frakcija prašo pertraukos, ar pritartume tokiam siūlymui? A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš tada siūlau alternatyvą – balsuoti ne kitame posėdyje, o 3 valandų pertrauką, ir tegul tada komitetas pareiškia nuomonę. Teisės departamentas nepasakė, kad tai prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Supratau. Jūs sakote, dėl pertraukos galima sutarti, bet dėl trukmės – ar 3 valandom, ar iki kito posėdžio, taip? Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų apsvarstyti per 3 valandas šitą išvadą ir pateikti Seimui savo siūlymą? J.Sabatauskas atsakys į tą klausimą. Prašau.
J.SABATAUSKAS. 3 valandos tai būtų…
PIRMININKAS. Aišku, 3 valandos čia jau maksimumas, nes…
J.SABATAUSKAS. Iki 14 val. tuomet.
PIRMININKAS. Kiek sesija tęsis?
J.SABATAUSKAS. Šiaip tai pagal Statutą komiteto posėdis negali vykti posėdžio metu, bet jeigu Seimas paveda, mes bandytume susirinkti.
PIRMININKAS. Aišku. J.Razma dar norėtų tarti žodį. Prašau.
J.RAZMA. Jeigu mes rimtai žiūrime į galimo prieštaravimo Konstitucijai svarstymą, tai aš manau, kad toks forsavimas tikrai būtų netinkamas. Manau, teisės ekspertai turėtų rimtai panagrinėti, kaip čia yra, ir nebūtų gerai, manau, įsprausti juos į 3 valandų rėmus.
PIRMININKAS. Per 3 valandas jie turi tiktai susirinkti ir pasakyti, ar čia rimtas klausimas, ar ne.
J.RAZMA. Ar nereikia pagalvoti? Susirinks ir pasakys taip, kaip reikia, taip?
PIRMININKAS. Ne, kodėl jūs taip nepasitikite kolegomis. Aš manau, kad svarstys rimtai. Gerai, dėl pertraukos sutarėm. Dabar dėl trukmės. Ar tikrai mes galime paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto susirinkti ir atsakyti į tą klausimą, ar kelti pertrauką į kitą posėdį? Kokių daugiau būtų siūlymų? (Balsai salėje) Taip, tada dėl dviejų ir balsuosime. Nuomonė, išsakyta J.Razmos, iki kito posėdžio būtų už, o kas už 3 valandas, bent iki posėdžio pabaigos, būtų prieš. Prašau pasiruošti.
J.RAZMA. Pirmininke, nuo kada šitaip galima balsuoti? Yra opozicinės frakcijos siūlymas, tam reikia penktadalio balsų, ir čia jokia alternatyva negali jo paneigti.
PIRMININKAS. Palaukite. Dėl pertraukos mes sutarėme.
J.RAZMA. Mano siūlymas buvo konkretus– iki kito posėdžio. Jeigu norite taip per galvą verstis, šaukite kitą posėdį po 3 valandų, čia jūsų valia, bet nepažeiskite Statuto.
PIRMININKAS. Mes nepažeidžiame Statuto. Mes ieškome sutarimo, kad būtų galima… (Balsai salėje) Kodėl jūs rėkiate iš vietos? Visą dieną šiandien tik rėkiate ir rėkiate. Prieikite prie mikrofono ir kalbėkite. Negalite patylėti? (Balsai salėje) Tai patylėkite. Aš klausiu ieškodamas kompromiso, ar galime sutarti, kad dar šiandien baigiame tą klausimą. Jeigu yra tokių principinių nuostatų, aišku, niekas nedarys per prievartą. Ieškom kompromiso, štai kur yra visa esmė. (Balsai salėje) Tai gerai, aš noriu J.Razmos dar kartą paklausti, ar mes galime balsuoti alternatyviai, ar ne?
J.RAZMA. Aš šiuo atveju negaliu pažeisti Statuto siekdamas kažkokio kompromiso su jumis. Statute pasakyta aiškiai, jeigu opozicija prašo, balsuojama taip, kaip ji prašo. Taigi prašau iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime tada. Kas už tai, kad padarytume pertrauką iki kito posėdžio?
Balsavime dalyvavo 73 Seimo nariai. Penktadalis pasisakė už pertrauką iki kito posėdžio. Darome pertrauką iki kito posėdžio.
Tada siūlome Teisės… Ar galime priimti protokolinį nutarimą, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstytų šią išvadą ir pateiktų savo išvadą mums, Seimo nariams? Ar galėtume padaryti 10 minučių pertrauką? Darome pertrauką iki 11 valandų 5 minučių. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Šitas posėdžio tęsinys yra skirtas vienam pranešimui. Šiuo metu, mielieji kolegos, Seimo valdyba renkasi į neeilinį posėdį ir spręsime, ar šaukiame neeilinį Seimo posėdį, nes kai kuriuos klausimus reikia išspręsti šiandien, o ne kovo 10 ar 11 dienomis. Tomis dienomis numatyti kiti svarbūs dalykai. Taigi dabar skelbiu naują 15 minučių pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Buvo sukviestas neeilinis valdybos posėdis ir nusprendėme 14 val. surengti popietinį posėdį, kuriame būtų svarstomas Pensijų įstatymas. Jį dabar mes atidėjome iki kito posėdžio. Jeigu nespėsime išnagrinėti kitų klausimų, jie taip pat bus perkelti į popietinį posėdį.
Dabar svarstome darbotvarkės 11a klausimą – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-230. Pranešėja – V.Margevičienė. Prašom į tribūną.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Teisės departamento išvadai komitetas pritarė ir atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė teikia įstatymo projektą Nr.XP-241, taigi remdamiesi Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi mes teikiame šiuos įstatymus. Mūsų komiteto pirmininkas ponas A.Sysas parengė įstatymų projektus, kuriuose yra siūloma visų statutinių įstaigų pareigūnams mokėti vienodas vaiko priežiūros išmokas, kol vaikui sueis vieneri metai, taip pat atostogų laikotarpio dydžio… Jie bus visi suvienodinti ir apskaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė šiam įstatymo projektui. Buvo tik siūlymas įsigaliojimo datą pakeisti nuo 2005 m. kovo 1 dienos. Tam pasiūlymui yra pritarta, Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui pritarta, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoms taip pat pritarta. Komitetas bendru sprendimu išvadoms pritarė.
PIRMININKAS. Jūs pateikėte dabar visus tris?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Aš pateikiau pirmąjį.
PIRMININKAS. Dėl Specialiųjų tyrimų?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Taip, Specialiųjų tyrimų tarnybos.
PIRMININKAS. Tai gal galėtumėte pateikti ir Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo, ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Iš esmės tai yra keturių įstatymų pataisos, kurioms yra pritarta. Siūloma suvienodinti, kad visiems statutiniams pareigūnams būtų mokamas vienodas 70% vidutinis darbo užmokestis nuo šių metų kovo 1 dienos. Visi komitetai pritarė ir siūlo sujungti Vyriausybės ir komiteto siūlomas pataisas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kartą noriu patikslinti, kad svarstomi keturi tarpusavyje susiję įstatymai, kaip minėjau, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos sistemos ir tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos. Ačiū pranešėjai. Dabar kviečiu R.Kupčinską pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Pateikite išvadą dėl visų įstatymų. Prašom.
R.KUPČINSKAS. Laba diena. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlomiems įstatymų projektams. Kaip minėjo ankstesnė pranešėja, siūloma juo visus sujungti. Taip pat siūlėme pritarti nuostatai, kad visų statutinių įstaigų pareigūnų vaikų priežiūros išmokos, iki vaikui sukaks vieneri metai, atostogų laikotarpiu būtų skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuris apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigalioja nuo 2005 m. kovo 1 dienos. Tai mes siūlėme pagrindiniam komitetui.
Ir dar vienas pasiūlymas, kurį siūlo Biudžeto ir finansų komitetas – papildyti įstatymo projektą baigiamosiomis nuostatomis ir nustatyti, kad tiems pareigūnams, kuriems vaiko priežiūros išmokos, iki vaikui sueis vieneri metai, atostogų laikotarpiu buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, darbo užmokestis būtų ne perskaičiuojamas, o mokama 70% dydžio išmoka. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Sadecką – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką.
A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas, apsvarstė visus keturis įstatymų projektus ir siūlė pagrindiniam komitetui pritarti pakeičiant įstatymo įsigaliojimo datą į 2005 m. kovo 1 d. bei numatant, jog vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tą pagrindinis komitetas ir padarė. Komitetas pritarė bendru sutarimu visiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu komiteto pirmininką J.Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Mūsų komitete taip pat buvo svarstomi trys įstatymų projektai: Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto, Valstybės saugumo departamento bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto. Buvo atkreiptas dėmesys, kad įstatymuose yra skirtingas reguliavimas, skirtinga tvarka. Šiais projektais siūloma suvienodinti, ir mes bendru sutarimu pritarėme tobulinti pagal tas pataisas, kurias pateikė Teisės departamentas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar A.Sysas dar norėtų ką nors pasakyti? Prašom.
A.SYSAS. Prašyčiau kolegų pritarti, nes šiomis įstatymų pataisomis mes suvienodinome visų pareigūnių ir pareigūnų teisę gauti vienodo dydžio išmoką paėmus atostogas vaiko priežiūrai iki vienerių metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas dėl šių įstatymų kalbėti nenori. Ar galime po svarstymo pritarti įstatymų projektams dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos bei Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atitinkamų statuto straipsnių pakeitimo? Pritariame? Prieštaravimų nėra. Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti ir pradėti šių įstatymų priėmimą? Ačiū. Pradedame.
Pirmasis – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu 1 straipsnis? Priimtas.
2 straipsnis dėl įsigaliojimo. Priimtas.
Ar dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašom pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.
75 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Įstatymas taip pat susideda iš dviejų straipsnių. Ar 1 straipsnis gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ir 2, dėl įsigaliojimo? Priimtas. Ar dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada pasiruoškime… J.Sabatauskas? Ne. Tada pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas?
Balsavimo rezultatai: 76 – už, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada klausčiau, ar galim priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas. Ir 2 straipsnis? Priimtas. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas? Balsuokime.
78 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymas. Taip pat du straipsniai. Dėl pirmojo. Ar jis gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ir antrasis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymą?
76 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, žodžio paprašė Seimo narys, krašto apsaugos ministras G.Kirkilas. Jis labai trumpai norėtų sutrukdyti jūsų dėmesį svarbiu klausimu. Prašau.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau labai trumpai jums pristatyti atlasą „Lietuvos karių, partizanų, šaulių kapai. Jūs žinote, kad visos tautos, valstybės rūpinasi savo kariais, žuvusiais už laisvę. Kaip žinote iš istorijos, Lietuva yra tautų, valstybių kryžkelėje, istorijos kryžkelėje. Lietuvoje žuvo įvairių tautybių karių: lenkų, rusų, vokiečių, austrų, prancūzų, daugelio kitų tautų. Šių šalių valstybės rūpinasi čia atgulusiais savo kariais.
Kol kas nebuvo tokio leidinio. Lietuva pirmą kartą, Lietuvos krašto apsaugos ministerija kartu su Kultūros ministerija, su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, surinko didžiulę medžiagą ir siūlo jums štai tokią knygą. Tai jums yra dovana, visiems mums, aš manau, dovana. Yra Vasario 16-osios išvakarės. Aš manau, kad ji bus vertinga. Ačiū tiems, su kuriais šiandien kalbėjau ir girdėjau, kad ne visi čia yra paminėti, ne visų medžiaga yra surinkta.
Mes ruošiamės šį leidinį tęsti. Mes taip pat tęsim ir kitų sričių leidinius. Planuojame išleisti trijų tomų leidinį „Lietuvos piliakalniai ir taip pat „Lietuvos partizanai 1944–1953 metais.
Taigi, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš noriu visus dar kartą pasveikinti su artėjančia Vasario 16-ąja ir pakviesti bendradarbiauti su mumis šioje srityje. Manau, kiekvienas iš jūsų savo apygardoje susitikdami su žmonėmis galėtumėte mums padėti papildyti šiuos leidinius ir juos tęsti, nes, aš manau, tautos atmintis turi būti įkūnyta arba rašytiniuose leidiniuose, arba kokiuose nors kituose, dabar jau ir internete, ir t.t., bet vis dėlto pradžia visada yra knyga. Taigi aš visus jus ir tuos, kurie prisidėjo prie šios knygos, sveikinu su šiuo leidiniu. Jis yra labai svarbus mūsų istorijai.
Dar kartą ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Su artėjančiomis Lietuvos nepriklausomybės šventėmis! Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. (Plojimai) Svarstome darbotvarkės 12 klausimą – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5, 6, 7, 9, 19, 23 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-58. Pranešėja – I.Degutienė. Svarstymas.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5, 7, 9, 19, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, taip pat pritarė… daugelio visuomeninių organizacijų, tai yra Lietuvos neįgaliųjų forumo, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis, ir daugybei kitų organizacijų, kurios prašė pritarti įstatymo projektui.
Tačiau komitetas nepritarė Lietuvos Respublikos Seimo nario R.Palaičio pasiūlymui, kurį jis turbūt po to pateiks, ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje iš esmės siūloma pritarti pateiktam įstatymo projektui, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui siūloma, kad Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 5 punkto nuostata dėl šalpos pensijų skyrimo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, įsigaliotų nuo 2006 metų liepos 1 dienos.
Mes komitete tam nepritarėme ir siūlome, kaip buvo Vyriausybės projekte, skirti ir mokėti šalpos pensijas nuo 2006 metų sausio 1 d., o ne nuo 2006 metų liepos 1 dienos. Toks Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. O R.Palaičio pataisai nepritarėte?
I.DEGUTIENĖ. Nepritarta.
PIRMININKAS. Aišku. Dėkui. Ir R.Kupčinskas paskelbs Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašau.
R.KUPČINSKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitete šis įstatymo projektas buvo svarstomas ir nutarta iš esmės jam pritarti.
Aš perskaitysiu kitą dalį šio sprendimo: „Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei komiteto pasiūlymą projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 5 punkto nuostata dėl šalpos pensijų skyrimo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, įsigalioja nuo 2006 metų liepos 1 d. Komiteto nariai balsavo taip: 7 – už šią nuostatą ir 2 susilaikė. Žodžiu, motyvai buvo tokie, kad 2005 metų biudžete numatyta, jeigu neklystu, 1,4 mln. litų, o 2006 metų biudžete reikėtų 6 mln. litų. Finansų ministerija teigia, kad gali būti įtemptas biudžetas, todėl tų lėšų gali neatsirasti. Tokia komiteto išvada.
Taupydamas laiką norėčiau pasakyti, kad vis dėlto aš manau, taip ir balsavau komitete, kad išmokos būtų mokamos nuo 2006 m. sausio 1 d., bet komiteto išvada – nuo liepos 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl šio įstatymo pataisų. Yra gauta, kaip ir buvo pranešime minėta, R.Palaičio pataisa dėl 4 straipsnio, kuris keičia 19 straipsnį. Pataisos autorius – R.Palaitis. Prašom paspausti mygtuką, greičiau rasime. Prašom pateikti pataisą.
R.PALAITIS. Šios mano pataisos esmė paprasta. Aš manau, kad skiriant valstybės pašalpą vis dėlto reikėtų atsižvelgti į asmenų, kuriems yra skiriama pašalpa, turimą turtą. Tokia praktika daugelyje valstybių yra taikoma. Konstruokime paprastą pavyzdį: Jonas visą gyvenimą gavo nedidelį atlyginimą, bet mokėjo „Sodros įmokas, o Petras nemokėjo „Sodros įmokų, bet vertėsi privačiu bizniu ir gyvenimo pabaigoje sukaupė gana didelį turtą. Jokių kitų išmokų iš valstybės jis negauna, turto turi, tačiau pagal šį įstatymą valstybės pašalpą gaus. Mano supratimu, ši vieta yra taisytina ir reikia pasižiūrėti į turto deklaravimą mokant pašalpą. Jeigu asmuo deklaravo, kad jis turto neturi, tvarka, bet jeigu jis turi turto, tai kam jam mokėti pašalpą. Tokia pataisos esmė.
PIRMININKAS. Dabar pradedame svarstyti jūsų pataisą. Norėtų kalbėti A.Sysas. Prašom. A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiek tiek labiau atkreipti dėmesį dėl šalpos pensijų. Jau šiandien buvo priėjęs vienas kolega ir sakė, kad mūsų pensijų draudimo sistema yra taip sumodeliuota, kad 2009 m. sausio 1 d. išeidami į pensiją mes skaičiuosime tiktai lietuvišką stažą pagal galiojantį Draudimo įstatymą. Labai daug žmonių, kurie nesidraudė, išvis praras teisę gauti bet kokią socialinio draudimo pensiją. Todėl valstybės pareiga yra turėti valstybinę šalpos pensiją. Tam įpareigoja mus ir tam tikri tarptautiniai įsipareigojimai, ir socialinė chartija. Šiuo atveju pono R.Palaičio pasiūlymas dėl turto deklaravimo būtų labai priimtinas. Jūs žinote, kad kai mes svarstėme Socialinės piniginės paramos įstatymą, būtent aš pasisakiau už tas nuostatas ir tai ten įtvirtinta. Šiuo atveju įstatymas yra šiek tiek kitokio pobūdžio, ir aš neįsivaizduoju, kad bus tokia galimybė… Žmogus, gyvenantis privačiame name, eis gauti šalpos pensijos. Todėl aš siūlau, kad… Yra tam tikri valstybės įsipareigojimai ir paprasčiausiai šiuo atveju reikia padaryti būtent taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Išgirdome nuomonę. Balsuosime, pasiruoškite, dėl R.Palaičio siūlymo. Primenu, kad pagrindinis komitetas nepritaria. Kas už tai, kad pritartume R.Palaičio pasiūlymui? Pataisai nepritarta.
Už ją balsavo 21, prieš – 29, kiti susilaikė.
Dabar dar norėčiau paklausti pranešėjos. Čia yra tokia pastaba, kad Vyriausybė siūlo mokėti šalpos pensiją nuo sausio 1 d., o ne nuo 2006 m. liepos 1 dienos. Ar čia mums reikia dėl to dar kartą balsuoti, ar mes jau nutarėme? Kaip komitetas nusprendė?
I.DEGUTIENĖ. Komitetas nusprendė pritarti Vyriausybės projektui mokėti nuo 2006 m. sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo nuo liepos 1 d. nereikalaujama balsuoti? Nereikia. R.Kupčinskas, Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas.
R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Šį pasiūlymą mes teikėme pagrindiniam komitetui ir komitetas sprendimą priėmė. Manau, kad čia…
PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, jūs sutinkate su komiteto priimtu sprendimu.
Dabar noriu paklausti dėl balsavimo motyvų. Jeigu nėra norinčių kalbėti, ar bendru sutarimu po svarstymo pritartume šiam projektui? Ačiū. Po svarstymo projektui pritarta. Tuo baigėme šio įstatymo svarstymą. Norėčiau pakviesti V.Muntianą mane pavaduoti. Aš pateikčiau darbotvarkės 13 klausimą.
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji, jūsų dėmesiui siūlomas Seimo nutarimo „Dėl A.Radzevičiūtės paskyrimo Seimo kontroliere projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jums teikiu nutarimą, kuriuo prašau paskirti Albiną Radzevičiūtę Seimo kontroliere valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Noriu jums priminti, kad sausio 12 d. mes atleidome Seimo kontrolierę Elvyrą Baltutytę (jos prašymu) iš pareigų. Būtent ji vykdė kontrolieriaus valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti pareigas. A.Radzevičiūtė turi tinkamą teisininko išsilavinimą, kurio reikia šioms pareigoms eiti. Taip pat yra nepriekaištingos reputacijos ir turi ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą. Noriu pažymėti, kad A.Radzevičiūtė kurį laiką dirbo Seimo Pirmininko sekretoriate patarėja teisės klausimais, tačiau išreiškė pageidavimą dirbti ne politinio pasitikėjimo komandoje, o turėti nuolatinį darbą. Šiuo metu ji dirba Teisės ir teisėtvarkos komitete patarėja. Apie ją atsiliepimai yra geri, ji yra principinga, dalykiška, sąžininga ir kompetentinga teisininkė. Prieš pateikdamas jums šią kandidatūrą, esu nusiuntęs į frakcijas visus duomenis apie A.Radzevičiūtę, su ja kai kurios frakcijos susitiko. Beveik visos frakcijos išreiškė nuomonę apie galimybę A.Radzevičiūtei eiti šias pareigas, todėl manau, kad daugelis iš jūsų jau esate susipažinę su šia kandidatūra, ir prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori klausti kolega J.Razma. Prašom klausti.
J.RAZMA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš gal norėčiau pasiteirauti, kokiu būdu gerbiamoji A.Radzevičiūtė buvo tapusi jūsų patarėja? Matyt, nuo to ir prasidėjo jos karjera. Ar jūsų asmeninė pažintis, ar kolegų, ar partijos siūlymai tai lėmė? Ar tai yra tam tikras dėsnis, kad jūs neretai į Seimo kontrolierius siūlote žmones iš savo buvusios ar esamos artimos aplinkos, priminsiu, iš buvusios Advokatų kontoros, iš kurso draugių, dabar iš buvusių patarėjų tarpo? Ar valdančiąją daugumą sudarančios partijos nepasiūlo platesnio kandidatų spektro, kad būtų didesnė galimybė rinktis ir išsirinkti išties jau žinomus visuomenei, pasižymėjusius žmogaus teisių gynimo srityje kandidatus?
A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad spektras labai platus: ir iš vienos, ir iš kitos srities, tačiau jūs klausdamas lyg ir priekaištaujate dėl pasirinkimo, bet turbūt neturite priekaištų dėl tų žmonių darbo. Jie tikrai gerai dirba, kai tampa kontrolieriais, ir mes girdime netgi opozicijos labai palankius atsiliepimus.
Dėl Albinos Radzevičiūtės. Ji išties nėra jokios partijos narė ar kaip nors asmeniškai pažįstama su manimi ar su kitais partiečiais. Tiesiog buvo pasirinkta pagal kompetenciją, pasirinkta viena iš kandidačių, tuo metu kandidatavusių į Sekretoriato patarėjos pareigas. Tik tiek. Šiandien mano pasiūlymas nėra susijęs su kokiais nors asmeniniais ryšiais, o remiasi tiktai dalykiškumu ir jos visapusišku pažinimu, nes aš tikrai jausdamas atsakomybę negaliu siūlyti žmonių, kurių nepažįstu arba tiktai pasiremčiau trečiųjų asmenų charakteristika ar rekomendacija. Todėl A.Radzevičiūtę ir pažinodamas, ir kitų rekomendacijomis remdamasis atsakingai teikiu ir galiu garantuoti dėl jos darbo ir kompetencijos.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom. Kviečiame į tribūną A.Radzevičiūtę.
A.RADZEVIČIŪTĖ. Dėkoju už suteiktą žodį. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagrindiniai mano biografijos duomenys yra išdėstyti CV, pridėtame prie nutarimo projekto, kurį teikia Seimo Pirmininkas. Taigi pati akcentuočiau tik tai, kas, mano manymu, yra svarbu kandidatuojant į Seimo kontrolieriaus pareigas, – būtent viešojo administravimo teisės išmanymas ir viešojo administravimo patirtis, kurią įgijau pradėjusi dirbti Šiaulių miesto savivaldybėje kaip vyriausioji juriskonsultė, dalyvaudama priimant ir derinant tiek savivaldybės valdybos, tiek ir tarybos sprendimus. Dirbdama Seimo Pirmininko sekretoriate teisės patarėja taip pat įgijau didelės valstybės viešojo administravimo patirties.
Seimo kontrolieriaus veiklą pati sieju su Lietuvos Respublikos konstitucine nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šia nuostata, manau, remiasi Seimo kontrolierių įstatyme suformuluotas Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, taip pat prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyti veiklos principai iš tiesų, pažymėsiu, sutampa su principais, kuriais aš pati vadovaujuosi eidama įvairias pareigas. Tai pagarbos žmogui ir valstybei, veiklos laisvės ir savarankiškumo, nešališkumo ir teisingumo, atskaitingumo ir teisėtumo.
Savo uždavinius, jeigu būčiau paskirta Seimo kontroliere, kartu su kitais Seimo kontrolieriais formuluočiau taip: gerinti valstybės viešąjį administravimą kartu gerinant ir žmonių požiūrį į valdžią. Todėl, manau, sprendžiant konkrečius skundus ar patiems inicijuojant kai kurių problemų sprendimą, svarbu ne tik siūlyti tobulinti įstatymus, bet ir jų taikymo praktiką.
Tiek trumpai. Jeigu turite klausimų, esu pasirengusi į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Dumčius. Prašom klausti. Atsiprašau. Kaip aš suprantu, jūs atsisakėte klausimo?
A.DUMČIUS. Aš nieko neturiu prieš jus kaip asmenį, kvalifikuotą darbuotoją, bet tiktai noriu vieno paklausti. Ar teko jums savarankiškai siūlyti pataisas, įstatymus, ar atlikdavote tiktai techninį darbą iki šios dienos? Tik tiek.
A.RADZEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kaip ir kolegos Seimo nariai minėjo, tikrai neturiu iniciatyvos teisės, kuri yra suteikta Seimo nariams ir kitiems asmenims, nurodytiems Konstitucijoje, tačiau dirbdama Seimo Pirmininko sekretoriate tikrai nagrinėjau atskiras problemas, kurios kildavo arba iš žmonių skundų, arba iš…
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom tylos!
A.RADZEVIČIŪTĖ. …kitų institucijų skundų ar prašymų Seimo Pirmininkui, ten buvo nurodomos konkrečios problemos, kad reikia tobulinti įstatymus. Šis mano darbas ir buvo kaip Seimo Pirmininko teisės patarėjos darbas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Prašom klausti.
J.VESELKA. Gerbiamoji pretendente, pirma, mane taip labai maloniai nustebino, kad visos valdžios institucijos dirba Lietuvos žmonėms, ir jūsų veide nebuvo net šypsenos. Mane tai ima juokas. Taip nebūna, bet klausimas būtų labai kietas. Ką tik Seimo Pirmininkas jus pristatinėdamas pasakė: aš teikiu į pareigas tik tuos žmones, kuriuos pažįstu, kitų aš neteikiu. Kaip jūs, kaip teisininkė, tai vertinate, kai turi būti konkursai ir teikimai, nebūtinai asmeninė pažintis, kaip būtent jūs supratote Seimo Pirmininko žodžius? Ar jo požiūris šiuo atžvilgiu juridiškai yra tikslus?
A.RADZEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Į šitas pareigas, jeigu teisiškai žiūrėtume, vertintume, neinama konkurso būdu. Įstatyme yra nustatyta, kad Seimo kontrolieriai yra skiriami Seimo Pirmininko teikimu. Aš tikrai sutikčiau su tuo, kad Seimo Pirmininkas, pasirinkdamas kandidatus į Seimo kontrolierius, teikdamas kandidatą, turi jį pažinoti, žinoti jo kompetenciją. Aš manau, tikrai yra logiška, kad ketverius metus dirbdama jo patarėja, turėjau galimybę parodyti savo kompetenciją. Manau, kad šis pateikimas yra logiškas žingsnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti, kolega Klumby.
E.KLUMBYS. Gerbiamoji pretendente, aš paskaičiau tai, kas yra parašyta jūsų CV. Aš nenorėčiau sutikti, kad tai yra CV. Tai, kas čia išdėstyta, yra jūsų teisinio darbo patirtis. Pirmiausia sakykite, kurią mokyklą ir kada jūs baigėte? Ir tradicinis mano klausimas tiems, kurie stovi šioje tribūnoje: santykiai su KGB.
A.RADZEVIČIŪTĖ. Tiesiog nenurodžiau, bet atsakysiu, kad 1983 metais baigiau Kuršėnų 1-ąją vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojau į Vilniaus universitetą.
Į antrą klausimą galiu atsakyti labai trumpai – ne, nepriklausiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Albertai Sereika, prašom klausti.
A.SEREIKA. Gerbiamoji pretendente, pirmiausia norėčiau pasakyti keletą žodžių apie jus, kad pažįstu jus kaip gerą ir kvalifikuotą Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėją. O žiūrėdamas į jūsų CV pasigendu daugelio punktų. Man krito į akis, kad jūs iki 1999 metų dirbote Šiauliuose Laisvosios ekonominės zonos juriskonsulte. Sakykit, ar jūsų pažintis su Seimo Pirmininku prasidėjo Šiauliuose, ar kiek vėliau?
A.RADZEVIČIŪTĖ. Iš tiesų teisingai, iki 1999 metų dirbau Šiauliuose. Dirbant ten buvo įsteigtas Šiaulių laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės Vilniaus filialas ir buvau perkelta į Vilniaus filialo tas pačias pareigas ir kartu ėjau ir Arbitražo generalinės sekretorės pareigas. Taigi su Seimo Pirmininku anksčiau nebuvau pažįstama. Kai įvyko rinkimai, buvo renkama Seimo Pirmininko komanda, ir mano kandidatūra tiesiog buvo svarstoma kartu su kitom kandidatūrom. Buvau susitikusi su Seimo Pirmininku ir po kurio laiko gavau atsakymą, kad pagal savo kvalifikaciją tikčiau dirbti Seimo Pirmininko sekretoriate.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.N.Stasiškis. Prašom klausti.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Ponia pretendente, aš irgi perskaičiau tą tokį, sakyčiau, labai jau šykštų CV, bet tiek to. Aš atkreipiau dėmesį į daugelį jūsų pareigų. Jūs visą laiką ėjote dvejas ar trejas pareigas, bet mano klausimas… Irgi įdomu, kodėl taip ir kaip tai atrodo… Bet aš klausiu konkrečiai. Čia jūsų įrašyta: „Albinos Radzevičiūtės teisinių paslaugų įmonė, Šiauliai, nuo 1998 iki 2004 metų, savininkė ir skliausteliuose – „įmonė veiklos nevykdė nuo 2000 metų. Ketverius metus įmonė nevykdė veiklos, bet ji nebuvo panaikinta, ji egzistavo, nebuvo išregistruota. Ar tai nėra kokia nors kolizija teisiniu požiūriu, ar nėra tam tikros jūsų, kaip savininkės, principingumo spragos, kad ta įmonė buvo įregistruota, ji egzistavo, kai ji nieko nedarė, nevykdė veiklos?
A.RADZEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų iš gyvenimo aprašymo matyti, kad tais pačiais metais ėjau kelerias pareigas keliuose darbuose, bet tai buvo objektyviai susiję su vienu dalyku – buvo vieni ir tie patys Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos steigėjai. Po tam tikro laiko, kai buvo steigiamos abi laisvosios ekonominės zonos, dalyvavau rengiant teisės aktus ir teisinę aplinką. Po tam tikro laiko buvo priimtas sprendimas, kad teisinės paslaugos būtų teikiamos per įmonę, todėl įregistravau savo personalinę įmonę. Paslaugas teikiau tiktai toms abiem įmonėms, t.y. Šiaulių laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovei ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovei: kūriau vidaus teisės aktus ir dalyvavau rengiant šių zonų įstatymų projektus. Daugiau jokių paslaugų ši įmonė neteikė. Įmonės veiklą nutraukiau, kai pradėjau dirbti Seimo Pirmininko sekretoriate, kartu pradėjau likvidavimo procesą. Kaip žinot, pagal tuo metu galiojusius įstatymus nebuvo labai paprasta išregistruoti, t.y. procesas vyko. Man pavyko jį pabaigti tiktai tuo laiku, kaip nurodyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Žiemelis. Prašom klausti.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji pranešėja, aš jus pažįstu kaip mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėją. Mano požiūriu, pagal dalykinę kompetenciją jūs tikrai galėtumėte eiti šias pareigas, tačiau mano klausimas būtų kitoks. Seimo kontrolierius yra savarankiška figūra, kuri priima sprendimą neatsižvelgdama į politinių partijų pageidavimus, net ir daugumos. Tarkim, šiuo metu į šias pareigas jus siūlo Seimo Pirmininkas. Jeigu jis jūsų paprašytų, kad išspręstumėte klausimą taip, kaip reikia jam, ar jūs tą padarytumėt? Nors prieštarautų įstatymams.
A.RADZEVIČIŪTĖ. Galiu daug nekalbėdama labai paprastai atsakyti – ne. Man tokią veiklos garantiją suteikia įstatymas, kad Seimo kontrolierius yra nepriklausomas. (Balsas salėje) Taip.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Dėkojame Albinai Radzevičiūtei. Jūs atsakėte į visus pateiktus klausimus. Kokių būtų nuomonių dėl pretendentės ir galimybės eiti Seimo kontrolierės pareigas? Prašom frakcijų nuomonės. Tėvynės sąjungos frakcija, Liberalcentristų frakcija, Darbo partijos frakcija, Liberaldemokratų frakcija, Socialliberalų, Valstiečių ir naujosios demokratijos. Prašau? Socialdemokratų frakcija. Ar yra norinčių kalbėti dėl svarstomos kandidatūros? Nėra? A.Sereika. Prašom.
A.SEREIKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai Seimo Pirmininkas pristatė šią kandidatūrą, jis pasakė, kad daugelis Seimo frakcijų turėjo galimybę susitikti. Noriu jus informuoti, kad mūsų frakcija tokios galimybės neturėjo. Kiek žinau, tokios galimybės neturėjo ir Tėvynės sąjungos frakcija. Neturėdamas nieko prieš prieš pačios A.Radzevičiūtės kandidatūrą, manau, kad negaliu balsuoti, nes iš principo susipažinti iki galo neturėjau galimybės, todėl kviesčiau susilaikyti arba daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, gal aš ir labai klystu, bet, mano požiūriu, jeigu mes visi pradėsim vadovautis principu, kad į valstybės tarnybą kelsim tik tuos žmones, kuriuos gerai pažįstam, tai tada tie vargšai, kad ir gabūs, kurie nėra pažįstami su A.Paulausku ir kurie turi kas geresnę, sakysim, juridinę… Jiems nėra jokių šansų patekti į valstybės tarnybą. Man atrodo, kad tai yra ydingas principas, ir pretendentė tam pritaria. Jeigu manęs ar kažko A.Paulauskas nepažįsta, tai ir neturi teisės. Todėl buvo labai geras vieno konservatoriaus klausimas. Jis sakė: o jeigu A.Paulauskas, kaip pažįstamas, paprašytų spręsti klausimą kitaip? Kadangi tik per A.Paulauską galima patekti, tai galbūt pretendentė ir išspręstų kitaip, naudingai ne klientui, o A.Paulauskui. Man toks požiūris yra nepriimtinas. Yra labai daug dalykų, ir pažintis negali būti lemiamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Liberaldemokratų frakcija pageidauja susitikti su pretendente ir reikalauja tokio susitikimo? Ar gali kas nors iš frakcijos atsakyti? Ar galėtumėte susitikti per pertrauką? Bus paskelbta pertrauka prieš kitą posėdį. Bus neeilinis posėdis ir bus paskelbta. Taip. Prašom. J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėl vedimo tvarkos. Mielieji kolegos, mūsų frakcija buvo susitikusi su pretendente. Atrodo, gal net prieš dvi savaites tai buvom padarę. Buvo duota daug gražaus laiko visoms frakcijoms, kurios mano, kad reikia, kurios pageidauja surengti tokius susitikimus. Tai jeigu kuri frakcija laiku nesusiorganizavo, dėl to nereikėtų stabdyti viso Seimo darbo. Siūlyčiau tiesiog balsuoti. Mūsų frakcijai kandidatės kvalifikacija nekelia abejonių.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Dar kartą noriu paklausti Liberaldemokratų frakcijos: ar jūs reikalaujate susitikti su pretendente? Ačiū, frakcija tokio susitikimo nereikalauja, todėl galima pereiti prie nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra? Prašom tada pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra prieš? Prašau? (Balsai salėje) Dėl 2 straipsnio? Nėra. Tada dėl viso nutarimo projekto. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra? Kas už pateiktą nutarimo projektą, prašom balsuoti. Ačiū. Priimta.
Už balsavo – 84, prieš nebuvo, susilaikė 5. (Plojimai) Sveikiname A.Radzevičiūtę. Jūs tapote Seimo kontroliere.
Gerbiamieji, mūsų kolega jaučiasi gana prastai ir prašo ne eilės tvarka svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų, pavaduotojų patvirtinimo papildymo projektą. Prašom. Pranešėjas – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš paaiškinsiu, kodėl aš taip jaučiuosi. Aš jums teikiu visą paketą naujų viršininkų ir tarp tų viršininkų yra ne bet kas, o J.Veselka. (Balsai, juokas, plojimai salėje) Taigi žinote, kokia mano savijauta, nors iškrisk.
Dabar rimtai pasakau reikalo esmę. (Balsas iš salės) Ne, aš neatsiimu nutarimo projekto. Tuo labiau kad mes čia dviese su Pirmininku pasirašėme, o reikalo esmė yra tokia. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kaip frakcijos pasidalija komisijų pirmininkų pavaduotojų postus, ir pagal tą pasidalijimą kiekviena frakcija pasiūlė savo žmones, savo atstovus. Komisijų posėdžiai vyko. Dabar mes galėtume patvirtinti. Mes su Pirmininku prašome, kad šis nutarimas būtų priimtas iš karto, tai yra šiandien, ir tada aš iš tikro geriau jausiuosi.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti… Prašom klausti. Ar yra norinčių klausti? (Balsai salėje) Prašom klausti. R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Aš, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, norėčiau jūsų „ligą“ pagilinti. Kai praėjusį kartą ponas J.Veselka kalbėjo apie Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojus, suskaičiavo, kad vienas pavaduotojas tenka trim komiteto nariams. Dabar per komitetus ir komitetų pavaduotojus išeina, kad vienas funkcionierius – dviem su puse narių.
Č.JURŠĖNAS. Ne. Aš turiu pasakyti. Išeina vienam du Seimo nariai. (Kalba abu kartu)
R.J.DAGYS. Vienam du… tai kaip su tuo galvos skausmu? Kaip čia pasielgsime su ponu J.Veselka, su jo skaičiuote?
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Jeigu dabar galime skausmu jau trise pasidalyti: ir J.Veselka, ir R.Dagys, ir aš, man tikrai bus lengviau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra? Prašom. Kokių būtų nuomonių dėl balsavimo motyvų? Vienas prieš – kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mane renkate ne viršininku, bet viršininko pavaduotoju. Tai viena. Bet kitas labai rimtas dalykas. Kaip jūs žinote, man rusai ir Rusija – ne priešas. Aš jau rengiuosi, jeigu mane patvirtins, pasikviesti atominės energetikos mokslininkus iš Rusijos, kad jie pažiūrėtų, kaip su Ignalina, ir išdėstytų ne tik vakarietiškus argumentus, bet ir tuos, kurie… Todėl žinokite, aš esu pavojus dėl to, kad bandysiu bet kokia kaina išlaikyti atominę energetiką, o dauguma jūsų nori ją palaidoti, nes tai bus labai naudinga „Gazpromui. Aš iškart perspėju – su KGB nebendravau, bet Rusija man ne priešas. Aš žiūriu kaip į partnerį. Jeigu yra bent kiek naudinga bendrauti su Rusija ir išgelbėti ką nors Lietuvos naudai, aš taip darysiu, todėl labai atsargiai už mane balsuokite.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Nėra prieš? Prašom. Pritarta nutarimo projektui po pateikimo. Ar yra norinčių dalyvauti svarstant nutarimo projektą? (Balsai salėje) Nėra? Ar galime pritarti po svarstymo nutarimo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Ar galime pereiti prie nutarimo projekto priėmimo? Dėl balsavimo motyvų nėra? Prašom. Kas už pateiktą nutarimo projektą, prašom balsuoti. Atsiprašau, gerbiamieji, ar reikia pritarimo pastraipsniui nutarimo projektui? Ar galime už visą nutarimo projektą? Prašom. Kas už pateiktą nutarimo projektą, prašom… Nebuvo. (Balsai salėje) Ačiū.
Už – 86, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
J.DAUTARTAS. Aš replikos teise. Aš gerbiamajam Juliui nuo Juliaus. Aš suprantu, kad jis nėra Rusijos priešas, bet tegul jis prisimena ir Ukrainą. Ten yra didžiulė atominės energetikos patirtis. Gali ir ukrainietį pasikviesti. (Juokas salėje)
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-275 (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, jūsų dėmesiui yra siūlomas Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 32 straipsnio pakeitimo projektas. Svarstymo stadija. Prašom. Žodis suteikiamas kolegai E.Klumbiui. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien mes antrą kartą susiduriame su fundamentaliu konstitucinės teisės dalyku – santykiu tarp parlamentaro darbo ir atostogų. Tai ne vien Lietuvos problema. Esu įsitikinęs, kad Seimo narys – Tautos atstovas dirba pagal išgales, o laisvalaikį, kaip ir darbą, jis planuoja pats. Jei rinkėjas kreipsis svarbiu klausimu net naktį, bandys jam padėti. Seimo Pirmininkas siūlė užeiti man, kad susipažinčiau, kaip atostogų klausimas yra reglamentuojamas kitose šalyse. Noriu pasakyti, kad ir aš turiu tą Seimo Informacinio skyriaus medžiagą, bet ten pateikiami duomenys tik apie kelias valstybes. Šis klausimas fundamentalus, nes nemokamos atostogos yra atostogų bloko dalis. Klausimas yra neišspręstas, ir mes jį priiminėjame šiandien ypatingos skubos tvarka. Noriu pasakyti, kad atostogos yra darbo santykių dalis. Bet Seimo narių nesaisto darbo santykiai. Su mumis darbo sutartys nėra sudarytos. Iš esmės mūsų darbdavys yra mūsų rinkėjai.
Noriu dar pabrėžti, kad Konstitucinis Teismas nebe pirmą kartą pažeidžia Konstituciją. Tai prasidėjo nuo Prezidento Rolando Pakso apkaltos. Konstitucinio Teismo galios yra labai aiškiai apibrėžtos Konstitucijos 105 straipsnyje. Jis nagrinėja ir priima sprendimus, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai. Bet čia nėra nė vieno žodžio apie tai, ką Konstitucinis Teismas nusprendė, ką Seimas turi daryti.
Iš esmės pažiūrėkime, kuo virto mūsų Seimas, kuo virtome mes patys? Mums sąlygas primetinėja Konstitucinis Teismas, mums primetinėja Vyriausybė nutarimu, tiksliau, sutartimi parduoti „Lietuvos dujas ir pagaliau mums tas sąlygas primetinėja „Gazpromas.
Trečias dalykas. Seimas (beje, šiandien tą pripažino ir Seimo Pirmininkas) pateks į dar keblesnę padėtį dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kad turi atostogauti vienu metu. Jau pats Seimo Pirmininkas šiandien suabejojo, kaip mes darysime su šiuo nutarimu.
Toliau. Dėl nemokamų atostogų. Apie jas Konstitucinio Teismo sprendime nėra nė žodžio. Konstitucinis Teismas kalba apie svarbias priežastis, dėl kurių praleidžiami posėdžiai. Tai yra visiškai kitas dalykas negu nemokamos atostogos.
Kalbėdami apie pačias nemokamas atostogas, mes turime atsiminti dar vieną dalyką: jas reglamentuoja Darbo kodeksas. Darbo kodekse yra labai aiškiai surašytos (man atrodo, 184 straipsnyje) septynios ar aštuonios priežastys, ir tas sąrašas yra baigtinis, dėl ko imamos nemokamos atostogos. Tiesa, antrojoje straipsnio dalyje yra padaryta viena išlyga, kad kai yra kitos priežastys, tai turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje su darbdaviu. Mes neturime darbdavio, mes neturime kolektyvinės sutarties. Pagaliau mūsų pačių, Seimo narių, nesaisto Darbo kodeksas.
Šiuo Seimo siūlomu Statuto pakeitimu yra daromi tikrai, mano įsitikinimu, neteisiniai dalykai, ir tai yra negeri dalykai. Aš manyčiau, kad mes turime dar kartą gerai pagalvoti, ar tikrai reikia šiuos pakeitimus, susijusius su nemokamomis atostogomis, dabar daryti Seimo statute. Aš manau, kad šis klausimas turi būti fundamentaliai išdiskutuotas. Pirma – atostogų klausimas, po to – kaip atostogų dalis nemokamos atostogos. O ne ištraukti iš bendro konteksto nemokamas atostogas ir skubiai šį klausimą svarstyti. Man kartais, atvirai sakant, kyla toks įtarimas, kad kažkam reikia išvažiuoti, nes „Dujotekana nori apmokėti tas atostogas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji, prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalboje, kurią pasakė kolega E.Klumbys, iš tikrųjų yra nemažai tiesos. Mes susiduriame su tokiu konceptualiu mūsų teisės žinovų ginču, ar taikomi darbo santykiai Seimo nariams, kaip taikoma pagal samdos sutartį. Europinėje praktikoje jie daugiausia netaikomi iš principo. O kad mes neturime labai daug darbo santykių specialistų, liudija ir kiti mūsų Konstitucinio Teismo sprendimai, kuriuos mes, deja, turime vykdyti. Ir dėl teisėjų darbo apmokėjimo reguliavimo, į kurį mes negalime kištis, ir panašiai.
Aš manau, jeigu Konstitucinis Teismas neturi argumentų, sakykim, jie taip traktuoja įstatymus, tai mes tikrai turime svarstyti šį klausimą kompleksiškai. Ir tada, jeigu reikia, koreguoti Konstituciją, ir tai mes galime. Bet man atrodo, kai darbdavys yra tauta, rinkėjas, yra visiškai kitoks priėmimas. Tai nėra samdos sutartis. Ir jų santykiai turi būti reglamentuojami visiškai kitokia tvarka.
Taip, bent iš pradžių, ilgą laiką ir buvo traktuojami politikai. Po to tas traktavimas pasikeitė, ir man atrodo, mes nuėjome tikrai paprasta linkme. Iš principo suprasdamas Pirmininko teikiamą problemą, kuri dabar iškilo ir kurią mums reikia vienaip ar kitaip spręsti, nemanau, kad Seimas turėtų šį klausimą taip atsainiai spręsti imdamas gabaliukais ir t.t. Iš tikrųjų, jeigu yra svari priežastis, ligos atvejis ar dar kas nors, tai ir pagal mūsų Seimo statutą yra pateisinama priežastis, dėl kurios praleidžiamas posėdis. Taigi šiuo atveju problemos nėra. O jeigu yra kažkokios kelionės, tai, aišku, čia kitas klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš norėčiau šiek tiek paaiškinti, ko mes siekiame šiandien. Konstitucinis Teismas dėl atostogų pasakė savo nuomonę, ir iš tikrųjų turbūt reikėtų dar padiskutuoti, kaip atsižvelgti į tas rekomendacijas ir išsakytą poziciją. Bet šiandien mes kalbame apie gana aiškią situaciją, kurią jau Seimo Pirmininkas citavo. Aš noriu dar kartą pacituoti visiškai suprantamą ir aiškią Konstitucinio Teismo rekomendaciją ar nuomonę, kad tais atvejais, kai Seimo narys dėl ypač svarbių asmeninių, kitų pateisinamų priežasčių negali tam tikrą laiką dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių ar kitoje Seimo veikloje, tai suponuoja būtinumą nustatyti (aš cituoju) „kokia tvarka toks Seimo narys minėtais atvejais turi kreiptis į įstatyme, Seimo statute nurodytą instituciją dėl leidimo tą laiką nedalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys yra šis Seimo narys, posėdžiuose, tą laiką nevykdyti kitų Seimo nario pareigų. Tai visiškai ne atostogos. Tai yra visiškai kitas atvejis, kai būtent dėl kažkokių svarbių asmeninių priežasčių Seimo narys negali dalyvauti veikloje, kreipiasi, tarkim, į valdybą, gauna leidimą ir visiškai legaliai nustatyta tvarka pagal aiškias taisykles nedalyvauja ir už tą laiką jam nemokamas atlyginimas. Tai ne atostogos. Apie atostogas mes padiskutuosime vėliau.
Siūlyčiau tą tvarką patvirtinti. Ji labai paprasta. Ir bus visiems visiškai aišku, nebus konflikto. Laikinai galime iki atostogų. O nagrinėdami, kaip jūs teisingai ir sakote, atostogų aspektus, mes galėsime iš tikrųjų detaliau pakalbėti ir patvirtinti priimtinesnę tvarką. Todėl, man atrodo, tikrai reikėtų nesikarščiuoti, nekaltinti, neprimetinėti kažkokių abejonių, bet patvirtinti šią tvarką ir tada tikrai, jeigu yra kokių nors asmeninių priežasčių, bus galima skaidriai ir aiškiai pasinaudoti tokia tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū už išsakytas nuomones. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Negalima. Tuomet balsuojame, kas už tai, kas pritartume nutarimo projektui po svarstymo? Prašom balsuoti.
Už – 58, prieš – 12, susilaikė 15. Nepritarta… Pritarta po svarstymo, taip? Pritarta po svarstymo. Prie nutarimo priėmimo pereisime po kito pateikto klausimo, po kito klausimo, kai jis bus apsvarstytas. Dabar norime suteikti galimybę prisiekti mūsų patvirtintai Seimo kontrolierei. Prašom, gerbiamasis Seimo Pirmininke.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, neseniai balsavome dėl Seimo kontrolierės Albinos Radzevičiūtės. Bet prieš pradėdama eiti pareigas, ji turi prisiekti Lietuvos valstybei perskaitydama priesaikos tekstą. Aš priesaikos teksto neskaitysiu. Tik noriu priminti prisiekiančiajai, kad ji gali prisiekti be paskutiniojo sakinio.
Taip pat primenu, kad priesaika priimama Seimo posėdyje. Seimo kontrolierius pasirašo priesaikos tekstą, kuris saugomas Seime.
Kviečiu Albiną Radzevičiūtę prisiekti.
A.RADZEVIČIŪTĖ. Aš, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Sveikiname Albiną Radzevičiūtę. (Plojimai)
Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika
PIRMININKAS. Prašome prisiekti Vyriausiosios rinkimų komisijos narius.
A.PAULAUSKAS. Taip pat paaiškinu, kaip bus atliekama priesaika. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Prisiekiantis asmuo turi teisę (prašau atidžiai paklausyti) pasirinkti vieną iš priesaikos tekstų. Jie yra identiški, tik be paskutiniojo sakinio. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo, priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją laikotarpį. Priesaikos tekstai saugomi Seime.
Kviečiu prisiekti Oną Buišienę.
O.BUIŠIENĖ. Aš, Ona Buišienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas! Ačiū. (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Kviečiu Antaną Bukauską.
A.BUKAUSKAS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Kviečiu prisiekti Redą Daniškevičiūtę.
R.DANIŠKEVIČIŪTĖ. Priesaika (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Kviečiu Saulių Katuoką.
S.KATUOKA. Priesaika (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Kviečiu Joną Udrį.
J.UDRIS. Priesaika (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Kviečiu prisiekti Živilę Verbylaitę.
Ž.VERBYLAITĖ. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Dar kartą visų vardu sveikinu naujai prisiekusius Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. Noriu palinkėti jiems gero sąžiningo darbo, kad rinkimai visada būtų teisingi, sąžiningi ir niekam nekeltų jokių abejonių. Sėkmės jums darbe! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju visiems. Dabar posėdžio pirmininko teisę suteikiu Seimo Pirmininkui A.Paulauskui.
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Svarstome darbotvarkės 15 klausimą –
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo projektas, registracijos Nr.XP-189. Svarstymo stadija. Primenu, pateikimas buvo ryte. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Nebuvo jokių pasiūlymų, papildymų. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje dėl šio įstatymo? Nėra. Ar galime pereiti prie balsavimo? Jeigu nėra norinčių kalbėti, ar nebūtų galima bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam projektui? Galima. Būtų gerai užsiregistruoti. Gal balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume šiam projektui, prašom balsuoti.
85 – už, 1 – prieš, 4 susilaikė, po svarstymo projektui pritarta. Ar galėtume iš karto pereiti prie priėmimo? (Balsai salėje) Jeigu nėra prieštaraujančių, nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, tada balsuosime dėl įstatymo priėmimo. (Balsas salėje) Jūs norite kalbėti prieš? Prašom.
E.Klumbys – nuomonė prieš. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis (negirdėti)…
PIRMININKAS. Rodo, kad įjungtas, bet nėra garso. Prašom prie šoninio. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti principinę nuostatą, kodėl balsuosiu prieš. Manau, iš tikrųjų opozicija turi dirbti iš idėjos – prieštarauti valdančiajai pozicijai, todėl ji neturėtų gauti atlyginimo ir todėl aš esu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nuomonių nėra. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimą, prašom balsuoti.
75 – už, 3 – prieš, 11 susilaikė, Statuto pakeitimas priimtas.
Dabar darbotvarkės 16 klausimas, tiesiogiai susijęs su mūsų ką tik dabar svarstytu – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pirmojo skirsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-103. Dabar pradedam priėmimą. Kviečiu J.Sabatauską. Čia dėl darbotvarkės 16 klausimo. Jis susijęs su dabar mūsų svarstytu, tiktai kitas įstatymas.
J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio ir priedėlio pirmojo skirsnio papildymo įstatymo projektą ir išdėstė pastabas, ką mes jau esame dabar pataisę Statute. Dabar Statute šiek tiek kitaip reguliuojamas opozicijos atlyginimas. Taip pat komitetas iš esmės pritarė Teisės departamento pastaboms, pavedė inicijuoti Statuto pataisas ir 7 balsais – už ir 4 susilaikius pritarė patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių jūsų klausti nėra. Z.Žvikienė – Žmogaus teisių komiteto išvada. Ar kas… Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Pasiruoškime priimti. Kas už tai, kad priimtume Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pirmojo skirsnio papildymo įstatymą, balsuojame.
78 – už, 2 – prieš, 10 susilaikė, įstatymas priimtas.
Dabar iki pertraukos galėtume išnagrinėti rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl gamtinių dujų kainos įtakos tyrimo projektas, registracijos Nr.XP-251. Kviečiu N.Steiblienę, tiesa, V.Navicką. Prašom.
V.NAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas šiandien nagrinėjo jums teikiamą nutarimo projektą ir jam pritarė. Pateikė keletą redakcinio pobūdžio pastabų. Viena – nustatoma kita medžiagos pateikimo data, vietoj kovo 15 d. nustatoma birželio 15 diena. Taip pat pateikiamos tam tikros redakcinės pastabos, kurias pateikė Teisės departamentas. Siūlome šį nutarimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti šiam nutarimo projektui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
Noriu paklausti, ar galime ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą? Nėra prieštaraujančių. Ar yra norinčių kalbėti prieš pradedant balsuoti? Nėra norinčių. Pasiruoškite ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl gamtinių dujų kainos įtakos tyrimo?
80 – už, prieš nėra, 5 susilaikė, nutarimas priimtas.
Gerbiamieji, kaip žinote, esame nutarę surengti popietinį posėdį dėl vieno svarbaus klausimo, kuris buvo atidėtas rytiniame posėdyje. Primenu, kalbama apie pensijas. Jeigu jūs sutiktumėte, ir kiti klausimai, t.y. Statutas dėl atostogų ir 1 ir 2 rezerviniai, taip pat būtų atidėti į popietinį. Dabar iki 14 valandos, tiek, kiek reikia komitetui susirinkti ir apsvarstyti Teisės departamento išvadą, padarytume pertrauką. (Balsai salėje) Taip, nuo 13 val. iki 14 val. pertrauka. Ir komitetas pavalgys. Skelbiu pertrauką iki 14 valandos.