Ketvirtasis (25) posėdis
2005 m. vasario 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir V.MUNTIANAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. vasario 10 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Primenu, mes buvome susitarę, kad imsimės darbotvarkės 4 klausimo, bet salėje nematau labai svarbaus Seimo nario, pavarde A.Monkevičius. Gal mes jo truputėlį palaukime? Sako, rašo atitinkamą visiems rūpimą išvadą. Išklausykime finansų ministro mūsų kolegos A.Butkevičiaus žodį dėl vieno įstatymo, gal per tą laiką atsiras Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Ar sutinkame? Ačiū.

Kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-236 (pateikimas)

Taigi imamės darbotvarkės 6, dar rytinės darbotvarkės, klausimo – tai Kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, projekto registracijos Nr.XP-236. Pateikimo stadija. Pranešėjas – finansų ministras. Prašom. Gal iš pradžių užsiregistruokime. Prašom registruotis, kas nori, nes tai neturi juridinių pasekmių. Jeigu pageidaujate, prašom.

Užsiregistravo net 68 Seimo nariai. Per pateikimo stadiją tikrai daugiau, negu reikia. Prašom, gerbiamasis Butkevičiau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamame projekte siūloma panaikinti Finansų ministerijos įgaliojimus nustatyti privalomuosius važtaraščių rekvizitus (privalomi nurodyti važtaraščių duomenys būtų nustatyti tik Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalyje), taip pat panaikinti įgaliojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyti važtaraščių apskaitos tvarką bei panaikinti neaktualias teisės normas.

Pritarus teikiamam projektui palengvėtų verslo sąlygos krovinių pervežimo kelių transporto priemonėmis sektoriui, būtų aiškiau reglamentuotas privalomų rekvizitų nurodymas važtaraščiuose, taip pat sumažėtų vežėjų verslo sąnaudos. Ačiū. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikro daug klausinėti jūsų nenorima. Vienas kolega – G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau pasitikslinti. Sprendimas atrodo paklūstantis sveiko proto logikai. Pasakykite man, ar vis dėlto Europos Sąjungos praktika, ar jūsų paties giliai suvoktas būtinumas nulėmė štai tokio sprendimo teikimą?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už užduotą klausimą. Noriu atsakyti: dėl to, kad PVM sąskaitos-faktūros yra panaikintos, ir netikslinga tokia įstatymo nuostata. Apie logiką galima atskirai pakalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre ir kolega. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime? Ačiū. Pritarta.

Noriu pranešti, kad Seniūnų sueiga pasiūlė štai ką: pagrindinis komitetas turėtų būti Ekonomikos komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar sutinkate? Ačiū. Siūloma nagrinėti jau ne šioje neeilinėje sesijoje, o eilinėje sesijoje kovo mėnesį. Sutinkate? Ačiū. Klausimas baigtas.

Dabar, mielieji kolegos, yra kita neįprasta stadija, tai yra laukimo stadija. Laukiame Etikos ir procedūrų komisijos… Jau yra. Prašom. Kolega A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Kolegos!

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu informuoti, nes išvada komisijos posėdžio, kuris ką tik baigėsi, rašoma. Esmė yra paprasta. Komisija siūlo tiems Seimo nariams, kurie buvo išvardyti, kurių pavardės buvo išplatintuose lapeliuose, kurie buvo paremti rinkimų kampanijos metu ir kurie turi rinkos dalyvių bendrovių akcijų, neturėtų dalyvauti svarstant ir balsuojant. Mes siūlome… (Balsai salėje) Toks yra komisijos sprendimas. Tuoj bus pateikta pati išvada, bet ten yra tik tos pavardės, kurias paminėjau… (Balsai salėje) Patys Seimo nariai žino ir gali vadovautis Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalimi.

PIRMININKAS. Kol kas nediskutuokime. Kai bus dokumentas, tada galėsime aiškintis santykius. Dabar siūlau štai ką: jeigu kolega A.Dumčius galėtų… Gerbiamasis profesoriau, jeigu jūs galėtumėte referuoti 3 rezervinį klausimą, tada mes ramia galva posėdžio laiką vis tiek prasmingai išnaudotumėme. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.XP-121(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Taigi Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.XP-121(2). Svarstymo stadija. Prašom.

A.DUMČIUS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, pateikiame nutarimą dėl nuostatų patvirtinimo. Žmogaus teisių komitete pataisos ir pasiūlymai buvo priimti bendru sutarimu. Vėliau mes dar gavome porą Teisės departamento pastabėlių, kurios yra tiktai redakcinio pobūdžio, nekeičia esmės, todėl visų labai prašau šiandien priimti šį nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pranešimą. Niekas nenori kalbėti diskusijoje. Iš tikrųjų Teisės departamentas, man atrodo, racionaliai siūlo atsisakyti paskutiniojo straipsnio, kuris skamba taip: „Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo“. Kadangi tai tikrai svarbus nutarimas, keičiantis atitinkamus nuostatus, tai iš tikrųjų to straipsnio nereikia, arba, geriau pasakius, yra nelabai tikslingas. Sutinkame? Ačiū. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū.

Ar galime dabar priimti, nes toks buvo ir Seimo Pirmininko siūlymas? Galime. Ačiū. Čia yra, be to 6, penki straipsniai. Ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio – dėl atitinkamos nuostatų dalies pakeitimo? Niekas nenori. Priimta.

2 straipsnis – dėl komisijos sudarymo principo pagal proporcinį atstovavimą. Niekas neprieštarauja? Ačiū.

3 straipsnis – dėl komisijos posėdžių. Niekas neprieštarauja. Ačiū.

Siūloma vieną skirsnį išbraukti ir pakeisti skirsnių numeraciją. Neprieštaraujame? Ačiū.

Ir paskutinis – septintojo skirsnio patikslinimas, kad komisija kasmet pateikia Seimui darbo ataskaitą. Galima pritarti? Ačiū.

Taigi pastraipsniui priimta. Ar nori kas kalbėti dėl viso nutarimo projekto? Niekas. Tada, mielieji kolegos, balsuojame už šį nutarimą be 6 straipsnio.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai: 96 – už, nė vieno – prieš, nė vieno susilaikiusio, nutarimas priimtas. Dėkoju.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo NATO reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.XP-126A(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mes dar turime vieną analogišką nutarimą. Gal irgi galėtume priimti, bet nematau kolegos A.Sadecko. Gal gerbiamasis A.Kašėta galėtų pateikti dėl komisijos? Ten jokių pataisų, man atrodo, nėra. Ačiū. Kolega A.Kašėta ateina į tribūną, o nutarimas yra toks: „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo NATO reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos!

PIRMININKAS. Projekto registracijos Nr.XP-126(2) variantas. Prašau.

A.KAŠĖTA. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išnagrinėjo įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Jokių pastabų, pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom atiduoti. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Seimo Pirmininkas ir šiuo atveju siūlo, kad šiandien priimtume visą nutarimą. Galime sutikti? Ačiū. Nutarimas – tai vienas straipsnis. Pakeisti atitinkamą nutarimą ir priedėlį, o priedėlis tai ir yra Seimo NATO reikalų komisijos nuostatai. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Mielieji kolegos, prašau pasiruošti, susikaupti. Registruojamės ir balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo NATO reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo. Arba, tiksliau, naujų, patikslintų nuostatų. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Už – 88, prieš – 1, 4 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 154³, 154⁴, 154⁵, 154⁶, 154⁷, 154⁸, 246, 281 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 154⁹, 154¹⁰ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-208 (pateikimas)

Mielieji kolegos, aš siūlau kol kas dar… (Balsai salėje) Tai atnešė, labai gerai, bet turi būti išplatinta visiems Seimo nariams, o juo labiau kad aš jau turiu pluoštą pareiškimų. Tai iš pradžių tas pranešimas, po to – čia gulintys pareiškimai, o per tą laiką mes galime vieną, man atrodo, nesudėtingą klausimą dar išnagrinėti. Irgi pateikimas, ATPK kodekso pakeitimai. Ar sutinkam? Čia yra penktasis rytinio posėdžio darbotvarkės punktas. Ir viceministras Aidas Gedvilas, buvęs mūsų kolega. Prašom. Projekto registracijos Nr.XP-208.

A.GEDVILAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo“. Įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas su įsigaliojusiu nuo 2004 metų gegužės 1 d. naujos redakcijos Pašto įstatymu ir Elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, kurios naujai reglamentuoja pašto paslaugų, pasiuntinių paslaugų ir elektroninių ryšių sektorius.

Projekte siūloma pakeisti 35 straipsnio formuluotes siekiant jas suderinti su Elektroninių ryšių įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Projekte siūlomais straipsnių pakeitimais siekiame šių kodekso straipsnių nuostatas suderinti su naujos redakcijos Pašto įstatymo nuostatomis, taip pat pakeisti sankcijų dydžius už padarytus pažeidimus siekiant, kad šios sankcijos būtų veiksmingesnės ir skatintų sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją.

Taip pat projekte siūloma papildyti kodeksą 154 straipsnio 9 dalimi, kuriame numatomos sankcijos už bendrųjų pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygų pažeidimus ar kitų pasiuntinių paslaugų teikimo reikalavimų nesilaikymą. Ir 154 straipsnio 10 dalimi, kurioje numatomos sankcijos už ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, priimtų išnagrinėjus ginčus dėl pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo, nevykdymą.

Kodekso papildymas šiais straipsniais leis ryšių reguliavimo tarnybai įgyvendinti Pašto įstatymo nuostatų priežiūros funkcijas, numatytas šiame įstatyme. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad kodekso 246 ir 281 straipsniai atitinkamai papildomi įterpiant 154 straipsnio 9 dalį ir 154 straipsnio 10 dalį. Tiek būtų šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vieną minutę. Jus nori paklausti Seimo narys P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų reikia suvienodinti terminologiją ir sąvokas, tačiau aš atkreipiau dėmesį į tai, kad yra siūlomos labai didelės baudos. Ir 5 tūkstančiai, ir 10 tūkstančių, ir ypač atkreipiau dėmesį į pasiuntinių paslaugų teikimą, kur gali ir kokios nors nedidelės organizacijos kurtis, kokios nors firmos, kurios pradeda užsiimti pasiuntinių paslaugomis, ką nors netiksliai padaro ir štai – 10 tūkstančių litų bauda. Iš karto įstaiga jau žlugusi. Sakykit, kodėl tokios didelės baudos? Ar čia kokia nors didelė žala galėtų būti padaryta tomis paslaugomis? Na, ne laiku užsiregistravo, dar ką nors.

A.GEDVILAS. Labai ačiū už klausimą. Negalėčiau pasakyti, kad baudos yra vien tiktai padidintos. Iš tikrųjų jų diapazonas yra gerokai išplėstas. Tai yra atsakomybė nuo mažiausios iki didžiausios. Praktika ir gyvenimas parodė, kad atsakomybę reikia griežtinti, ir, kaip pasekmė, turbūt gimė ir šis pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite prisėsti. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar yra norinčių registruotis ir balsuoti? Matot, kai kurie nori vis dėlto balsuoti. Tai balsuokime. Kas pritaria, kad pradėtume visas atitinkamas procedūras pagal Statutą po pateikimo? Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. 86 balsavus už, 1 – prieš ir 6 susilaikius, pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos. Sutinkam? Ačiū. O papildomas – Ekonomikos komitetas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ir, žinoma, siūloma nagrinėti kovo vidury, t.y. jau naujojoje pavasario sesijoje. Ačiū.

Dabar, mielieji kolegos, aš jums noriu perskaityti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl Seimo narių prievolės vengti interesų konflikto. Posėdis įvyko šiandien. Nutarimo arba, tiksliau tariant, išvados Nr.101.1.9. Kolegos, dėmesio, nes ne visi dar turbūt spėjo pasižiūrėti. „Į Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Seimo nariai, prašydami išaiškinti, ar nebūtų pažeistos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos Seime svarstant ir balsuojant dėl Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (atitinkamas numeris). Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja: Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad (citata) „kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių“. Etikos ir procedūrų komisijos žiniomis, dalį Seimo narių 2004 metų Seimo rinkimuose parėmė įmonės, susijusios su dujų rinka. Tai Seimo nariai: A.Ažubalis, A.Bosas, K.Glaveckas, V.Grubliauskas, E.Masiulis, R.Palaitis, K.D.Prunskienė ir A.Staponkienė. Seimo nariai A.Bosas ir V.Orechovas turi akcijų įmonėse, susijusiose su dujų rinka. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Vadovaujantis Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies nuostatomis rekomenduoti Seimo nariams, susijusiems su dujų rinkos dalyviais, nusišalinti nuo Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.69(2) svarstymo ir balsavimo.

Komisijos balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.“ Pasirašo komisijos pirmininkas kolega A.Monkevičius.

Dabar iš eilės, nors aš čia turiu dar keletą pareiškimų. Gal juos perskaityti, o po to jau žodžiu. Taip. Aš manau, kad bus teisingiau. Tuo labiau kad šie pareiškimai buvo anksčiau surašyti.

Posėdžio pirmininkui: „Remdamiesi Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalimi, pareiškiame, kad dėl galimo interesų konflikto nusišaliname nuo tolesnio Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo ir balsavimo.“ Pasirašo Seimo nariai E.Masiulis, K.Glaveckas, V.Grubliauskas.

Toliau. Seimo posėdžio pirmininkams: „Prašau jūsų pranešti viešai posėdžio dalyviams, kad vadovaudamasis Seimo statuto (vėlgi tuo pačiu) straipsniu nusišalinu nuo Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo svarstymo“, bet dar reikėtų pridėti ir balsavimo. Pagarbiai – A.Ažubalis.

Ir Seimo Pirmininkui Seimo narės A.Staponkienės pareiškimas: „Pranešu, kad vadovaudamasi Seimo statuto atitinkamu straipsniu, kad išvengtume visuomenės abejonių kilimo, jog gali būti interesų konfliktas, nedalyvausiu svarstant ir priimant Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymą. Pagarbiai“. Parašas.

Dabar iš eilės buvo pirmas kolega V.Orechovas. Prašom.

V.ORECHOV. Ačiū, pirmininke. Aš dėl ką tik pateikto klausimo. Aš siūlau, kad dar IPVK būtų įtrauktas į svarstymą.

PIRMININKAS. Prašau?

V.ORECHOV. Dėl to klausimo, kuris buvo pateiktas, ne dėl šio klausimo. Aš siūlau, kad papildomas komitetas būtų IVPK, nes IVPK dabar kuruoja Ryšių reguliavimo tarnybą. Taip. Ir Pašto…

PIRMININKAS. Dėl Administracinių teisės pažeidimų?..

V.ORECHOV. Taip, taip.

PIRMININKAS. Čia yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Ekonomikos komitetas. O jūs kurį dar siūlote?

V.ORECHOV. Informacinės visuomenės plėtros komitetą.

PIRMININKAS. Prašau.

V.ORECHOV. Ačiū.

PIRMININKAS. IVPK. Gerai. Ačiū. Pridedame. Manau, niekas neprieštarauja? Dabar kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija priėmė vis dėlto ne visą, netgi pasakyčiau, tiktai pusinį sprendimą. Yra priimtas sprendimas dėl Seimo narių, tačiau mes pateiktoje lentelėje matome, kad tarp tų, kurie gavo aukas, yra dvi partijos – Lietuvos socialdemokratų partija ir Naujoji sąjunga (socialliberalai), kurie gavo iš „Dujotekanos“ rimtas finansines injekcijas. Aš manyčiau, kad šioje situacijoje tų partijų nariai negali dalyvauti tolesniame šio įstatymo svarstyme ir jie lygiai taip pat turėtų nusišalinti nuo šio įstatymo svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Dabar turbūt iš eilės kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Aš šiek tiek kitaip siūlyčiau. Iš tikro galbūt Etikos ir procedūrų komisijai reikėtų grįžti dar prie šio klausimo svarstymo. Noriu priminti, kad ne tiktai dujų tiekėjai, bet ir dujų vartotojai finansavo politikus Seimo rinkimuose. Taigi galbūt reikėtų peržiūrėti rinkimų ataskaitas ir svarstyti visą sąrašą. Tada būtų aiškiau, kiek Seimo salėje galėtų likti balsuotojų.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu taip, jaučiu, tada mes šiandien nieko negalėsime daryti. Gal pirma iš eilės J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš frakcijos vardu noriu paprašyti padaryti pertrauką iki kito posėdžio ir mes išsiaiškinsime visus šiuos dalykus, kad nebūtų vienų kitiems priekaištų. Galbūt iš tikrųjų reikia pasižiūrėti ir kito dujų tiekėjo, tai yra „Lietuvos dujų“, ir tų, kurie tiekia šilumą ir panašiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš viso Seimo liks keletas narių. A.Matulevičius. Prašom. (Balsai salėje)

A.MATULEVIČIUS. Kolegos, truputį dėmesio! Man atrodo, čia tikrai daugelį apims. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į tai, ką nusprendė Etikos ir procedūrų komisija… Valerijau, ir tau tai svarbu, palauk. Vadovaujantis Seimo statuto ir t.t… „susijusių su dujų rinkos dalyviais“, čia vienareikšmiškai, kaip aš suprantu, parašyta apie visus tuos, kurie ne tik nuperka ir parduoda dujas, bet ir tuos, kurie naudoja dujas. Vienareikšmiškai. Aš, žinoma, darau pareiškimą savo vardu. Jeigu taip suprasime, tai aš irgi tada negaliu dalyvauti nei svarstant, nei balsuojant ir prašau tai įtraukti į protokolą, nes galima ir žodžiu atsisakyti. Man atrodo, ir visi, kurie naudoja dujas, turėtų pasekti mano pavyzdžiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Tiktai tie, kurie elektrines virykles turi, turi likti salėje. Taip? (Balsai salėje) A.Bosas. Prašom, kolega. Kolegos, tylos! Paklausome. Čia pirmas toks rimtas atvejis, tai įsiklausykime ir išsišnekėkime. Prašom, kolega.

A.BOSAS. Iš tikro aš noriu pasakyti, kad minėtos mano įmonės treji metai rinkoje neturi nė vieno tūkstančio kubinių metrų dujų, bet aš norėdamas, kad visuomenėje nekiltų kokių nors neaiškumų dėl galimų interesų konflikto, balsavime nedalyvausiu.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Bičiuliai, prašom paklausyti.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš su šiais žaidimais, kurie vyksta su Dujų įstatymu, nežinau, ką žmonės turėtų daryti. Kiekviena sugaišta diena, kai mes tų dujų… nepriimam… Žinoma, jeigu nepriimsime reguliuoti… Į „Dujotekanos“ kasą papildomai kiekvieną dieną įplaukia 100 tūkst. litų. Vienas sako, kad konflikto nebūtų, kitas, kad dujas turi kažkur savo garaže. Nereikia šaipytis iš valstybės! Priimkime sprendimą, o dabar atsistoja premjeras, nors ką nors, tu jam ten duok kur nors… Sako ką, 24 mln… Argi sumažės šilumos vartotojams kainos? Nesumažės. Premjeras, kurio pareiga sureguliuoti monopolistą taip, kad vartotojas pajustų… Ką daryti, ponai? Ponai, baikime juokauti! 100 tūkst. kiekvieną dieną mūsų juokeliai. Ta močiutė, kurią greitai išvarys iš buto, moka už mūsų juokelius. Todėl prašom svarstyti ir priimti sprendimą.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš taip pat siūlyčiau tikrai Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo nenuleisti juokais. Paprasčiausiai tie Seimo nariai, kurie gavo tiesioginę paramą, jau padarė pareiškimus ir nedalyvaus posėdyje, ir pasielgė gana garbingai. Aš manau, kad, deja, Etikos ir procedūrų komisija neišnagrinėjo mūsų antros dalies paklausimo. Politinės partijos rinkimuose gavo po 100 tūkst. litų, pavyzdžiui, Naujoji sąjunga, arba imkime, kad ir jų kandidatę į Prezidentus V.Blinkevičiūtę – 100 tūkst. litų. Ar jų frakcija turi teisę dalyvauti balsavime, nes tai iš tikro nemaži pinigai. Žinoma, „Dujotekanai“ tai maži pinigai, bet apskritai tai yra dideli pinigai. Į šį klausimą neatsakė Etikos ir procedūrų komisija, kaip turėtų elgtis partijos. Aš manau, bent jau Pirmininkas patikslintų, kaip turėtų elgtis tos partijos, kurios gavo paramą iš „Dujotekanos“, svarstant „Dujotekanai“ aktualų klausimą.

PIRMININKAS. Tai jūs dar pertrauką siūlote daryti? (Balsai salėje) Kolega A.Monkevičius, komisijos pirmininkas. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija nagrinėjo visus klausimus, kurie buvo pateikti. Mes parašėme tą išvadą, kuri buvo priimta ir dėl kurios buvo apsispręsta bendru sutarimu. Visi bendru sutarimu, beje, dalyvaujant visų frakcijų, bent jau didžiosios dalies, atstovams, mes nusprendėme, jog Statute nėra tokio aspekto, kuris susietų Seimo nario mandatą su kokia nors partine atsakomybe. Tuo labiau mes matome, kad kiekvienoje frakcijoje yra galbūt ir ne partijos narių, kitas aspektas yra tas, kad toje pačioje frakcijoje yra ir skirtingų nuomonių, tai siūlome palikti kiekvienam Seimo nariui, atsižvelgdami į jo laisvą mandatą, jo asmeninę sąžinę, vadovaudamiesi 18 straipsniu, kuriame aiškiai parašyta, kad jis turi elgtis taip, kad nebūtų visuomenei jokių abejonių dėl jo sąžiningumo. Toks buvo komisijos sprendimas, ir mes siūlome tuo vadovautis. Jeigu yra kitų nuomonių, deja, aš negaliu atsakyti, nes komisija būtent taip apsisprendė.

PIRMININKAS. Gerbiamajam pirmininkui noriu šiek tiek pagelbėti ir perskaityti pavardes tų, kurie dalyvavo posėdyje. Tai kolegos R.Kšanienė, A.Matulas, A.Monkevičius, S.Pabedinskas, A.Salamakinas, A.Staponkienė, A.N.Stasiškis, D.Teišerskytė, M.Žymantas.

Prašom. Kolegė A.Balsienė. Prašom.

A.BALSIENĖ. Manyčiau, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas irgi nešališkas, nes jo partija gana nemažai gavo, o tiek nedaug jos narių yra Seime. Gal net neetiška, kad jis taip komentuoja? Tai turėtų būti peržiūrėta iš esmės arba turėtų būti sudaryta nauja komisija. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, šiandien ketvirtadienis, turime laiko, išsišnekėkime. Pradėsime iš kairės. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš visada būdavau dešinėje, bet šį kartą pabūsime kairėje pagal Č.Juršėną. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau baigti cirką. Yra Seimo įgaliota institucija – Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri išnagrinėjo visą medžiagą. Gauti paramą rinkimams nėra nusikaltimas. Yra nusikaltimas nevengti interesų konflikto. Štai šiandien šią procedūrą turime visi sąžiningai atlikti, ir tą procedūrą padeda atlikti Etikos ir procedūrų komisija tokia, kokią turime. Kiekvienas, kuris buvo įvardytas, ir anksčiau yra padaręs pareiškimą. Žinau, kad mūsų kolega A.Ažubalis yra padaręs pareiškimą, kad nusišalina nuo svarstymo, tą patį padarė A.Bosas, tą patį padarė ir visi kiti. Taigi toliau mes sprendžiame esminį klausimą, tai yra dėl paties įstatymo.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už patikslinimą. Tikrai naudingas. A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Aš taip pat pritardamas kolegai A.Kubiliui kviesčiau priimti sprendimus ir grįžti prie klausimo svarstymo. Kolegoms, kuriuos įvardijo, partijoms, kurios naudojosi vienomis ar kitomis įmonių lėšomis rinkimų metu, vis dėlto siūlyčiau priminti gerbiamiesiems kolegoms, ypač tiems, kurie pirmą kadenciją Seime, kad rinkimai baigiasi tada, kai Seimo narys prisiekia. Prašome dar kartą perskaityti priesaikos tekstą, ten rasite visus atsakymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Dar kartą noriu pakartoti, gerbiamasis pirmininke, kad aš frakcijos vardu siūliau padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Yra naujų faktų, štai mano rankose yra dar viena faksograma, ji nurodo, kad „Dujotekana“, kaip sako kolegos, gana stipriai yra parėmusi savaitraštį „Laikas“, kuris gali būti susijęs su kai kuriomis Seime egzistuojančiomis partijomis. Tą taip pat turėtų pasiaiškinti Etikos ir procedūrų komisija. Todėl visus kviečiu pritarti pertraukai iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra formalus pasiūlymas, mes turėsime balsuoti. Kol kas S.Pečeliūnas. Prašom. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Paklausykime!

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Manau, jūs visi gavote komisijos išvadą ir girdėjote, kaip Č.Juršėnas perskaitė posėdyje dalyvavusių asmenų pavardes, kurie sprendė šį klausimą. Man kilo natūralus klausimas, į kurį jūs pats sau galėtumėte atsakyti. Ponia A.Staponkienė, nurodyta kaip lyg ir turinti konfliktą šiuo klausimu, pati dalyvavo tame posėdyje. Klausimas – ar ji dalyvavo, ar tik klausė, ar nusišalino? Pirmininkas galėtų informuoti.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis kolega, neturi reikšmės, nes buvo pakankama dauguma, ar vienas balsas ten, ar ten. Mielieji kolegos, dabar prašyčiau susikaupti, registruosimės ir balsuosime, ar darome pertrauką iki kito posėdžio. Paprašė frakcijos vardu. (Šurmulys salėje) Balsuojame, ar darome pertrauką, štai ir viskas. Ar aišku? Prašom registruotis, ir balsuosime, ar darome pertrauką iki kito posėdžio.

30 iš 104 – neužtenka. Pertraukos nėra. Taigi, mielieji kolegos…

Dar pareiškimas? (Balsai salėje) Vieną minutę. Kadangi pareiškimas aktualus, aš jį perskaitysiu. „Posėdžio primininkui. Kadangi vasario 10 d. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo nariai, kurie gali būti susiję su dujų rinkos dalyviais, pareiškiu, kad, vadovaudamasis Seimo statuto 18 straipsnio atitinkama dalimi, nedalyvausiu Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymą svarstant ir priimant. Seimo narys A.Matulevičius.“ Ačiū.

Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-69(2*)ES (svarstymo tęsinys)

Mielieji kolegos, dėmesio! (Šurmulys salėje) Kolegos, prašom susikaupti. Darbotvarkės 4 punktas – Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Primenu, kad visi norėję kalbėti, kalbėjo. Pakviesti ministras V.Uspaskichas ir premjeras A.Brazauskas taip pat kalbėjo. Dabar atėjo pataisų priėmimo ir nepriėmimo laikas. Kolega P.Vilkas jau pasiruošęs, bet dar kolega V.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Norėčiau informuoti apie mūsų frakcijos poziciją. Atsižvelgdama į tai, kad po antradienio posėdžio, kurio metu mes prašėme Vyriausybės pateikti bendrą nuomonę, kad ja galėtų vadovautis Seimas, bet šiandien mes išgirdome dvi skirtingas nuomones, atsižvelgdama į tai, kaip mums atrodo, kad vartotojų interesai šiandien niekam nerūpi, o tiktai vyksta finansinių grupuočių kova dėl įtakos, atsižvelgdama į tai, kad Vyriausybė, taip ir neturėdama aiškios pozicijos, nori padaryti Seimą įkaitu dėl priėmimo ir negali pasakyti, kokios bus pasekmės priėmus vieną arba kitą sprendimą, Liberalų ir centro sąjungos frakcija nedalyvaus svarstymo procedūroje.

PIRMININKAS. Galima įtarti, kad visa frakcija turi interesą. (Juokas salėje) Aš labai atsiprašau už įtarimus, bet jūsų valia. Aš atsiprašau, bet sakau, galima. (Balsai salėje) Gerai. Dar E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš dabar dėl procedūrinių dalykų. Anksčiau svarstymo pertraukos metu tekdavo patirti, kad būdavo sakoma, kad diskusijoms bus užsirašoma iš naujo, kai vyks naujas svarstymas. Aš užsirašiau kalbėti per svarstymą, jūs dabar žodžio nesuteikėte. Aš tam neprieštarauju. Aš tik noriu pasakyti, kad ateityje atsiminkite šią situaciją, kai bus daroma svarstymo pertrauka, kad naujai užsirašę turi teisę kalbėti. Dabar jūs nesuteikėte žodžio, ką darysi.

PIRMININKAS. Vieną minutę. Aš kolegai noriu paaiškinti, kad čia yra svarstymo tęsinys. Tai šiuo atveju galioja visi anksčiau užsirašę, visi anksčiau užsirašę pakalbėjo, ir viskas baigta. Mes susitarėme, kad pertrauka padaryta, kad pasiaiškintume kitus dalykus ir gautume Vyriausybės nuomonę. Čia viskas padaryta taip, kaip reikia. Mielieji kolegos, aš dabar dar kartą kviečiu seniai pasiruošusį kolegą P.Vilką į tribūną, imsimės pataisų. Noriu iškart pranešti, pataisų yra nemažai, bet kolega P.Vilkas turėtų pasakyti, kokia eile (Statutas tai leidžia) pradėti nagrinėti – nuo pagrindinių pataisų arba tų pataisų, kurios lemia nagrinėjamo įstatymo esmę. Taip, esmė bus paaiškinta.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū, kad leidot man šnekėti. O siūlyčiau pradėti turbūt nuo esminių.

PIRMININKAS. Pagal jūsų man surašytą eilę jūs siūlot pradėti nuo kolegos V.Čepo pasiūlymo 23 straipsnio 3 daliai.

P.VILKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar gali kas referuoti kolegos V.Čepo siūlymą? Kuris kolega? Aš galiu perskaityti, kad jo siūlymas yra… Taip, pranešėjas, be abejo, galės pakomentuoti.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Minutėlę, aš tiktai perskaitysiu. Siūlo išbraukti 23 straipsnio 3 dalies 2 sakinį: „Komisija, atsižvelgdama į konkurencijos lygį dujų sektoriuje, turi teisę nustatyti viršutinę dujų tiekimo kainos ribą, kai nepagrįstai didinamos ar iškraipomos dujų kainos vartotojams arba kai dujų tiekimo kaina viršija 15% dujų pirkimo kainos prie valstybės sienos“. Prašom, pranešėjau.

P.VILKAS. Taip, kaip aš supratau, gerbiamojo V.Čepo pasiūlymas yra 23 straipsnio 3 daliai.

PIRMININKAS. Yra dar vienas siūlymas. Tai dabar kuris čia tas tikrasis? Antrasis? „Komisija turi teisę nustatyti mokėjimo už dujas buitiniams vartotojams, įskaitant dujų kainą, perdavimo, skirstymo ir tiekimo kainos viršutinę ribą“. Čia šitas yra paskutinis? Prašau. Tai prašom tada paaiškinti. Paaiškinkit poziciją.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo pasiūlymu gerbiamasis kolega V.Čepas, jeigu taip trumpai tariant, lyg ir atsisako dujų rinkos reguliavimo. Komitetas tikrai daug diskutavo, svarstė šį klausimą. Buvo daug konstruktyvių diskusijų. Jūs informacijos tikrai turite gana nemažai. Taip turbūt nėra buvę, kad prieš įstatymo svarstymą ateina ir aiškinasi ir premjeras, ir ministras. Tai, aišku, palengvina mano padėtį per priėmimo procedūrą, bet komiteto nuomonę aš galėčiau išreikšti. Komitetas svarstė ir kai kurie komiteto nariai nutarė, kad šiuo metu esamoje gamtinių dujų rinkoje, jeigu taip galima pavadinti gamtinių dujų rinka, nes, man atrodo, kad sąlygų nėra, gamtinių dujų reguliavimas laisviesiems vartotojams yra priimtinas. Galbūt net ir būtinas. Šiai nuostatai neprieštarauja ir net pritaria ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Taip pat ir Europos teisės departamentas teigia, kad Europos Sąjungos direktyva leidžia nukrypti nuo nuostatų dėl dujų rinkos liberalizavimo, jeigu valstybė turi vienintelį dujų tiekėją. Man atrodo, aiškinti, kad mes turim tikrai vienintelį dujų tiekėją, man nereikėtų. Iš tikrųjų taip yra. Taigi reguliavimas, jeigu tęsčiau savo mintį, turi būti. Dabar kodėl mes, komiteto nuomone, numatėme reguliavimą. Kad ir kaip būtų, pas mus šiuo metu tokios konkurencijos nėra. Jeigu mes priimtume šią nuostatą, kad reikėtų reguliuoti gamtinių dujų tiekimo kainos viršutinę ribą, galbūt būtų šiokių tokių ir konkurencijos daigelių. Taip pat čia buvo daug kalbama apie kainas. Vieni sakė, kad kainos nepadidės, kiti sakė, kad sumažės. Aš tik noriu jums pabrėžti viena, kad ir kaip būtų, dabar kaina „Dujotekanos“ ir „Lietuvos dujų“ skiriasi maždaug apie 80 litų, o jūs puikiai suprantat, kad „Lietuvos dujos“ neaprūpina visų laisvųjų vartotojų. Jie gauna dalį dujų iš laisvųjų vartotojų, bet ne viską. Tai jeigu kaina sumažėja maždaug 80 litų, tai, savaime suprantama, kad laisvieji vartotojai turės realią galimybę sumažinti paskolų kainas, taip konkrečiai kalbant, šilumos energijos kainas. Taigi ir čia galima įžvelgti, kad šis reguliavimas turėtų naudos ir vartotojams.

Praeitą kartą, gerbiamieji kolegos, labai daug kas kalbėjo dėl valstybės nuomonės, dėl Vyriausybės nuomonės. Man atrodo, komitetas yra gavęs, jūs visi turit, mes svarstėm šiandien, bet mes ten aiškios, konkrečios nuomonės neradom. Komitetas bendru sutarimu priėmė domėn šią išvadą, bet pasiūlyto ko konkretaus mes neturim. Dėl kitų nuostatų buvo konkreti nuomonė, mes su tuo sutikom ir buvo priimti atitinkami sprendimai. Mano manymu, šiuo metu kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kartu buvo pasakyta ir kelių Seimo narių, jog mes turim jiems patikėti, kad jie reguliuotų ir toliau. Jų pritarimas, kad jeigu bus tokia nuostata, jie tikrai galės atsižvelgti į pateiktus duomenis, į pateiktas visas konkrečių dujų tiekėjų sąlygas ir kaina galėtų būti reguliuojama. Tas reguliavimas tikrai padės, sudarys sąlygas galbūt prieinamomis kainomis įsigyti dujas ir mūsų vartotojams. Tad komiteto nuomonė yra tokia, sprendimas yra toks: nepritarti Seimo nario V.Čepo pasiūlymui pakeisti 23 straipsnio 3 dalį. Už buvo vienas, prieš – 12, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi čia dar kilo kai kurių klaustukų, tai aš perskaitysiu tą įstatymo variantą, kuris buvo iš tų dviejų ar trijų sakinių. „Komisija turi teisę nustatyti mokėjimo už dujas buitiniams vartotojams, įskaitant dujų kainą, perdavimo, skirstymo ir tiekimo kainos viršutinę ribą“. O po to ėjo „Komisija, atsižvelgdama į konkurencijos lygį dujų sektoriuje, turi teisę nustatyti viršutinę dujų tiekimo kainos ribą, kai nepagrįstai didinamos ar iškraipomos dujų kainos vartotojams“. Šį dalyką siūloma išbraukti. Ir kolega V.Čepas siūlo palikti tą pirmąjį sakinį: „Komisija turi teisę nustatyti mokėjimo viršutinę ribą“. Tai čia yra reikalo esmė. Reikia dešimt Seimo narių. Bet prašau, dar kolega J.Razma, matyt, dėl vedimo tvarkos nori pasakyti. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, ką tik visi girdėjom, kad Liberalcentristų frakcija visiškai nusišalina nuo šio projekto svarstymo. Tai turėtų reikšti, kad ponas V.Čepas atsiima savo pataisą, ir mes greit išspręstume šį klausimą.

PIRMININKAS. Nesant Seimo nario, negalima už jį spręsti. Yra? Ar yra? Tai tegul jis prieina prie mikrofono ir pasako žodį tautai. Prašom. Kolega V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš šią pataisą pateikiau praėjusią savaitę, penktadienį, kai dar nieko nebuvo žinoma. Dabar jūs darykit, kaip norit. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Kaip iš tikrųjų? Svarstom? Ar yra dešimt Seimo narių, kurie remia šį kolegos V.Čepo siūlymą? Tą, kurį aš perskaičiau. (Balsai salėje) Yra? Prašau. Gerai, pabalsuokim ir bus aišku, ar yra dešimt remiančių Seimo narių. Tie, kurie remia kolegos V.Čepo siūlymą. (Balsai salėje)

8 Seimo nariai. Nesvarstom. Taigi einam toliau. Antroji pataisa yra kolegos V.Karbauskio pasiūlymas 23 straipsnio 3 daliai. Prašom, pranešėjau. O gal pats kolega V.Karbauskis? Prašom.

P.VILKAS. Jeigu jis nenori…

PIRMININKAS. Vis tiek reikia formaliai padaryti, nors yra pritarta, bet jūs turit pasakyti.

V.KARBAUSKIS. Komitete yra pritarta, tai aš neturiu ką…

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė gerbiamojo V.Karbauskio pasiūlymui. Čia yra išbraukti vieną žodį iš šio įstatymo nuostatos. Dabar yra „Vyriausybė, jos įgaliota institucija turi teisę reglamentuoti dujų sektoriaus kainų nustatymo principus“, o gerbiamasis V.Karbauskis siūlo tą teisę išbraukti. Komitetas šiai nuostatai pritarė. Už – 12, prieš nebuvo, susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Minutėlę. Kolegos, taigi iš eilės vėl ta pati procedūra. Ar yra dešimt Seimo narių, kurie pritaria, kad nagrinėtume šią pataisą? Yra ar nėra? Komitetas pritaria. Vis tiek formaliai mes turime pademonstruoti, kad yra 10 Seimo narių. Pakelkite rankas. Ar yra 10 Seimo narių? Dabar jau daugiau. Manau, visi patikės, kad yra. Gerai. Pats autorius kalbėjo. Dabar – vienas už, vienas prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam, kam pritarė Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Ne, negalima? Prašom. J.Razma protestuoja. Prašom. (Balsai salėje) J.Razma dėl kolegos V.Karbauskio pataisos. Ar ne?

J.RAZMA. Aš esu užsirašęs dėl viso.

PIRMININKAS. Dėl viso? Tada kolega B.Bradauskas. Prašom. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Kolegos, aš manau, kad mes primetame Vyriausybei tą funkciją, nors aiškiai girdėjome šiandien Ministro Pirmininko pasakytą poziciją. Aš nemanau, kad mes turėtume pritarti ir kaip nors sujaukti visa tai, kas yra nusistovėję ir kas iš tikrųjų suteikia mums galimybę dujas gauti pigiau. Todėl negriaukime tos sistemos, kuri dabar yra. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis – kita nuomonė. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ne kartą buvo kalbėta, ir mes nė vienas neabejojame, kad Lietuva gauna dujas iš vieno šaltinio. Dujų tiekėjas yra monopolistas. Todėl būtina reguliuoti dujų kainas, nes tai bus naudinga tiktai paskutiniam dujų vartotojui. Tie argumentai, kurie buvo pasakyti anksčiau, kad štai dujos atpigo ir 100 mln. litų dujų šilumos tiekėjai įsidėjo sau į kišenę ir dėl to nesumažėjo vartotojams kainos už šilumos tiekimą, tai nereiškia, kad nereikia tvarkyti šios netvarkos. Reikia žengti antrą žingsnį ir paklausti, išsikviesti čia Energetinių kainų komisijos pirmininką. Jeigu jis nekompetentingas ir nesugeba nustatyti mažesnių šilumos kainų, reikia jį atstatydinti arba pareikalauti, kad Prezidentas jį atstatydintų, nes jis jį teikė. Aš manau, paprasčiausiai tai yra išsisukinėjimas nenorint šiame sektoriuje padaryti tvarką, o čia tvarkos tikrai nėra. Pradėkime nuo dujų tiekėjų, po to mes prieisime prie tų, kurie gamina šilumą, kad vartotojams ta kaina būtų pigesnė. Aš siūlau palaikyti šią nuostatą.

PIRMININKAS. Kolegos, dar kartą kartoju. Kolegos, V.Karbauskio siūlymui pritarė Ekonomikos komitetas, bet kai kurie prieštarauja, todėl aš siūlau balsuoti. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, dabar mes turėtume balsuoti dėl kolegos V.Karbauskio pataisos, kuriai pritarė Ekonomikos komitetas. Dėl to paties dalyko? Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu ir komiteto atstovo, ir visų kolegų dėmesį atkreipti į vieną faktą. Komiteto atstovas ką tik pasakė, kad komitetas atidžiai apsvarstė Vyriausybės poziciją, į ją atsižvelgė, bet kadangi Vyriausybė nieko nepateikė, komitetas neturėjo ką ir įrašyti į komiteto išvadą. Tai yra komiteto pateiktame projekte yra likęs lygiai toks pat tekstas, apie kurį Vyriausybė pasakė. Noriu dar sykį pakartoti, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes yra didelė tikimybė, kad Seimui priėmus Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą tokios redakcijos, kokia dabar svarstoma, bei įgyvendinus įstatymo nuostatas, „Gazprom“ gali pareikšti pretenzijas.

Gerbiamieji kolegos, ką mes dabar darome? Mes svarstome įstatymo projektą, dėl kurio Vyriausybė sako, kad jis tikrai gali prieštarauti sutarčiai su „Gazprom“. Iš tiesų problema yra ta, kad Vyriausybė pasakiusi, kad Seimo svarstomas projektas prieštarauja sutarčiai su „Gazprom“, nepateikė jokio savo varianto, kaip reikėtų šią problemą spręsti. Dabar tie, kurie manome, kad Vyriausybė yra teisi taip keldama klausimą, kad įstatymas gali prieštarauti sutarčiai su „Gazprom“, nežinome, ką toliau mums daryti, nes vis tiek svarstome tą patį įstatymo projektą, apie kurį Vyriausybė sako, kad jis prieštarauja sutarčiai.

Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji valdančioji koalicija! Arba jūs kaip nors išspręskite šią problemą be mūsų ir išsiaiškinkite, koks variantas jums yra tinkamas, arba atneškite aiškią Vyriausybės poziciją, koks variantas yra tinkamas, nes Vyriausybė pasakiusi, kad tai yra blogai, kad tai prieštarauja, nepasakė, kas galėtų neprieštarauti. Arba darome pertrauką, arba 23 straipsnio 3 dalies svarstyme mes taip pat turime nedalyvauti, nes nežinome, dėl ko čia mes dabar ginčijamės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega ir gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad yra galiojantis oficialus Vyriausybės nutarimas, kuris buvo priimtas sausio 21 dieną. Prašom. Štai yra atitinkamas nutarimas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

P.VILKAS. Gerbiamasis kolega, aš nelabai sutikčiau, kad mes nežinom, ką svarstome. Ekonomikos komitetas svarstė tą pirmą pareiškimą (…), antrą ir komitetas priėmė sprendimą tai nuostatai pritarti. Taigi iš tikrųjų komitetas turi savo apsisprendimą ir pritaria tai nuomonei, kuri dabar yra patobulintame variante.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę! Iš eilės. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš dalies opozicija kalbėdama apie tai, kad ši formuluotė (…) V.Karbauskio pasiūlyta, aš manau, kad iš tikrųjų paskutinis sakinys prieštarauja sutarčiai. Noriu pabrėžti, paskutinis sakinys, ne tas priešpaskutinis, bet paskutinis. Kodėl? Kadangi aiškinamajame rašte, pasirašytame ūkio ministro, jis siūlo tą formuluotę, tai galima traktuoti kaip Vyriausybės iniciatyvą, o sutartyje, kad Vyriausybė nesiims jokios įstatymų leidybos ar kitokios iniciatyvos. Todėl, mano galva, mums reikėtų priimti tiktai tą antrą sakinį, kad komisija pakoregavusi turi teisę ekonomiškai, jeigu nepagrįstai didinama ir jeigu daugiau kaip 15… Mes įpareigojame Vyriausybę vykdyti, o ne prašome Vyriausybės nustatyti kainodaros principus, nes kainodaros principai seniai Energetikos komisijos yra žinomi. Mes jau čia prašome įvesti politinį elementą. Todėl, manau, paskutinio sakinio nereikia, nes šiaip gali būti prieštaravimas.

Dabar kas iš to, jeigu bus prieštaravimas? Yra dar viena nuostata sutartyje: jeigu kyla nesutarimų tarp „Gazprom“ ir Lietuvos… Vadinasi, per du mėnesius iki paduodant į teismus turi gražiuoju būti išspręsti šie klausimai. Todėl, aš manyčiau, paskutinį reikia išbraukti, bet jeigu jau visi užsispyrę norės jį palikti, mes turėsime du mėnesius laiko pasižiūrėti „Gazprom“ reakciją. Aš manyčiau, kad paskutinio sakinio dėl principų nereikia palikti, nes komisija seniai tuos kainų nustatymo principus turi, ir politizuoti to dalyko nereikėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra daug norinčių kalbėti, bet, man atrodo, buvo svarbus, jeigu aš teisingai supratau, procedūrinis opozicijos lyderio siūlymas. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Jeigu jūs, valdančioji koalicija, negalite išsiaiškinti, kokios čia reikia formuluotės, mes siūlome jums tai išsiaiškinti. Mes šiandien negalime dalyvauti diskusijoje konkrečiai dėl šitos dalies, nes, mūsų įsitikinimu, jūs taip ir neišsiaiškinote su savo mylima Vyriausybe. Todėl priėmimo stadijai mes pateiksime savo variantą ir siūlome iki priėmimo jums gauti iš Vyriausybės aiškias formuluotes, kokios Vyriausybei būtų tinkamos.

P.VILKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs kaltinate, kad koalicija neturi savo sprendimo, tai tas sprendimas yra aiškiai parašytas. Aš galiu jums perskaityti: „Komisija turi teisę nustatyti mokėjimą už dujas buitiniams vartotojams įskaitant dujų kainas, pardavimo, skirstymo ir tiekimo kainų viršutinę ribą. Komisija, atsižvelgdama į konkurencijos lygį dujų sektoriuje, turi teisę nustatyti viršutinę tiekimo kainos ribą, kai nepagrįstai didinamos ir iškraipomos dujų kainos vartotojams. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę reglamentuoti dujų sektoriaus kainų nustatymo principus“. Tai formuluotei, kurią mes pateikėme, ir pritaria Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien turėjome progą išklausyti ir Ministrą Pirmininką, ir ūkio ministrą. Ūkio ministras negarantavo, kad priėmus šį įstatymą sumažės dujų kainos. Jis nepateikė absoliučiai jokių garantijų. Premjeras pasakė galimas šio įstatymo priėmimo pasekmes. Šiandien pritardami tai pataisai, kuri yra siūloma, tai iš esmės yra dujų kainų reguliavimas, mes turėtume labai rimtai ir labai atsakingai pasvarstyti. Todėl aš, pritardamas Valstiečių sąjungos, gerbiamojo V.Navicko, pasiūlymui, siūlau daryti pertrauką ir sudėti visus taškus iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau grįžti prie svarstymo procedūros. Man atrodo, mes padarėme vieną klaidą, t.y. nepradėjome iš esmės, t.y. nebuvo išsakyta tvirta Vyriausybės pozicija, bet mes komitete turėjome redakciją, kurioje buvo kalbama apie 15%. Tada į komitetą atėjo pono P.Vilko ir S.Bucevičiaus pataisa, kuri dabar yra įrašyta tame straipsnyje, ir tiktai tam siūlymui aš teikiau pataisą. Taigi pirmiausia reikėtų kalbėti ir svarstyti P.Vilko ir S.Bucevičiaus pasiūlymą, tai yra principinis dalykas, o tik paskui kalbėti apie kitus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, mano sąraše tai tikrai nepažymėta. Gerbiamasis Vilkai, ar jūsų tekste yra tas dalykas? (Balsas salėje). Tai prašom pasakyti, jeigu jūs prieš tai svarstėte. Mes dabar turime šį dalyką. Prašom.

P.VILKAS. Aš dar sykį pakartosiu. Kai mes pirmą kartą svarstėme Ekonomikos komitete, buvo ši pataisa, t.y. buvo pasiūlymas. Komitetas pritarė, įtraukėme į patobulintą variantą ir už patobulintą variantą balsavome. Mes pritarėme visam patobulintam variantui. Jums buvo pateiktas patobulintas variantas ir savo pataisas pateikėte patobulintam variantui. Aš nežinau, kodėl čia taip…

PIRMININKAS. Lyg ir viskas yra aišku. J.Veselka dar kartą, ir baigiame.

J.VESELKA. Dar kartą noriu. Gerbiamasis V.Karbauskis labai teisingai pabrėžė. Tų formuluočių, kurios buvo prieš tai, mes Seime nesvarstėme, gerbiamųjų P.Vilko ir S.Bucevičiaus. Jis tik pateikė pakeisti vieną žodį. Ten buvo „turi teisę“. Tai turi, kad turi, bet formuluotė iš esmės yra klausimas, ar Seimas pritaria tai formuluotei be „turi“. Jeigu mes nepritartume, sakytume vienokį ar kitokį, nes yra pasiūlymų, tada kiltų klausimas, ar reikia pritarti gerbiamojo V.Karbauskio siūlymui. Pirmiausia turime apsispręsti iš esmės, ar pritariame šiam jūsų, P.Vilko ir S.Bucevičiaus, pasiūlymui, pagal kurį turi teisę, neapibrėždami nei ekonomiškai… 15%… Pirmiausia turime dėl to apsispręsti.

P.VILKAS. Juliau, aš…

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau, dar sykį.

P.VILKAS. Arba mes nesusikalbame.

PIRMININKAS. Taip išeina.

P.VILKAS. Mes dirbame ketverius metus. Kai svarstome komitete klausimus, būna pasiūlymų, mes svarstome, sprendžiame, nutariame ir parengiame komiteto patobulintą variantą. Komitete balsuojame už tą variantą. Tada tas variantas pateikiamas Seimui. Tie nariai jau teikia pasiūlymus tam patobulintam variantui. Kodėl mes galime balsuoti už tą variantą, aš neįsivaizduoju.

PIRMININKAS. Šiuo atveju, kai bus priėmimo stadija, mes gi šiandien nepriimame įstatymo pastraipsniui, štai tada bus galima išbraukti straipsnį arba jį pataisyti ir t.t., bet kad viskas būtų sureguliuota, tai iš tikrųjų pertrauka praverstų, bet kažkas turi ją pasiūlyti. Kolega A.Stasiškis. Prašom. (Balsai salėje)

A.N.STASIŠKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš esu nustebintas, kad patyręs posėdžio pirmininkas sutriko. Čia jau pusvalandį vyksta kolegos P.Vilko ir J.Veselkos benefisas, tarpusavio disputas. Jis yra įdomus, bet gal galima kur nors kitur tą atlikti, be 140 žiūrovų.

PIRMININKAS. Labai ačiū už įvertinimą, bet kolega J.Veselka yra toks pat Seimo narys kaip kitas, plius jis ekonomistas ir turi ką pasakyti. Jeigu yra neaiškumų dėl tokio ginčijamo ir subtilaus klausimo, mes turime viską iki galo išsiaiškinti. Minutėlę, aš dabar dar noriu pasakyti vieną dalyką.

Yra dar viena labai svarbi komisija, kuri 16 val. turi posėdžiauti, tai kolegos S.Pabedinsko – rezervistų ir kitokia – komisija. (Balsai salėje) Minutėlę. Pagal Statutą, jeigu Seimas pritaria, jie gali posėdžiauti ir plenarinių posėdžių metu. Jeigu Seimas tam nepritaria, tai jie čia turi sėdėti, o iškviesti asmenys turi kantriai laukti. (Šurmulys salėje) Reikia balsuoti? Neleidžiame? Gerai. Balsuokime, kad paskui vėl nebūtų kaltinimų dėl neaiškumų. Vieną minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Dabar balsuosime, ar leidžiame kolegos S.Pabedinsko vadovaujamai komisijai posėdžiauti Seimo plenarinio posėdžio metu. Kas remia jų posėdžiavimą, tas balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom. Nors nepriklauso dėl balsavimo motyvų kalbėti, bet prašom. Kolega V.Mazuronis.

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, ką man daryti – aš ir čia noriu būti, ir ten noriu būti. Jeigu mes sudarysime tokius precedentus… Turi būti. Manau, turime baigti vieną darbą ir pereiti prie kito.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Mazuroni, aš su tamsta sutinku, bet yra tokia statutinė taisyklė, todėl mes turime prisiimti atsakomybę ir balsuodami nutarti, kad neleidžiame. Ar aišku? Kolega S.Pabedinskas. Prašom.

S.PABEDINSKAS. Mielieji kolegos, mes galime posėdį perkelti į kitą dieną, nėra jokios problemos, bet pagal Statutą aš privalėjau dabar pasakyti Seimo Pirmininko pavaduotojui tai, kas buvo suplanuota. Mes buvome iškvietę žmones į komisiją. Jeigu taip nutarėme, tai nėra jokios problemos, mes atidedame kitam kartui. Viskas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Šis klausimas išspręstas. Ačiū. Neleidžiame. Kolega A.Sysas. Ne? Prašom. Kolega V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien mes išklausėme Ministro Pirmininko ir ūkio ministro informaciją nagrinėjamu klausimu. Taip pat komitetas vakar raštu gavo tą informaciją, kuri jums išalinta. Šiandien ryte 8.30 val. vykęs komiteto posėdis negalėjo įvertinti tos informacijos, kurią gavome šiandien ir kuri buvo pateikta vakar raštu, nes tam tikri procedūriniai terminai turi būti išlaikyti. Straipsnis labai svarbus. Mes komiteto vardu prašytume padaryti pertrauką iki kito posėdžio, kad mes, atsižvelgdami į pateiktą informaciją, galbūt galėtume suformuluoti naujas iniciatyvas, kuriomis pareikštume savo nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas, kaip žinote, irgi turi teisę prašyti. (Balsai salėje) Prašom. Mielieji kolegos, komiteto pirmininkas automatiškai atstovauja komitetui. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio? Prašom registruotis ir balsuoti.

30 iš 99 – vis tiek pertraukos nėra. Einame toliau. (Šurmulys salėje) Prašom. Dėl V.Karbauskio pataisos. Prašom.

P.VILKAS. Aš dar kartą kartoju: komitetas pritarė V.Karbauskio pataisai. Siūlau pritarti…

PIRMININKAS. Taip. Tada prašom balsuoti. Kas remiate kolegos V.Karbauskio pataisą, kuriai pritarė komitetas? Prašom balsuoti.

P.VILKAS. Už. Aš negaliu rodyti.

PIRMININKAS. Už – 46, prieš – 9, 15 susilaikė. Pritarta. Šiuo atveju čia pataisa, ne įstatymas arba ne nutarimas. Tai dabar antras pagal eilę klausimas išspręstas. Trečias yra kolegos J.Veselkos siūlymas tam pačiam 23 straipsniui. J.Veselka. Prašom, tamstai žodis.

P.VILKAS. Trečią dalį.

PIRMININKAS. Komitetas čia nepritarė. Dėl 23 straipsnio 3 dalies 2 sakinio.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jau sakiau, kad sutartyje yra aiškiai apibrėžta, kad Vyriausybė negali inicijuoti įstatymų ar kitų teisės aktų, susijusių su kainų reguliavimu. Todėl, mano galva, kadangi aiškinamajame rašte yra parašyta, kad Vyriausybė nori nustatyti kainų principus, aiškiai galima juridiškai traktuoti, kad Vyriausybė imasi iniciatyvos. Tokiu atveju pradeda veikti sutarties principai. Jeigu per du mėnesius nesusitariam, tada prasideda didelės sankcijos – net sumažina dujų tiekimą iki 40% mūsų poreikio. Todėl manau, kad Seimas turi priimti aiškias nuostatas. Mano pasiūlymas: komisija turi teisę nustatyti viršutinę dujų tiekimo kainos ribą, kai nepagrįstai didinamos arba kai marža viršija 15%. Čia jau be išlygų… o kainų principus seniai žino ir moka nustatyti Energetikos kainų nustatymo komisija. Aš manau, kad ši formuluotė kaip tik neleis „Gazpromui“ mums reikšti pretenzijų, nes žiūrėkit tą punktą, kuriame sako: jeigu prieštarauja priimtam įstatymui. Mano toks pasiūlymas, nes aš nenoriu iš tikrųjų šių sankcijų išprovokuoti. Manau, kad ši formuluotė visiškai nerodo Vyriausybės iniciatyvos. Todėl manyčiau, kad reikėtų mano siūlymui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vėl, ar yra dešimt Seimo narių, kurie remia J.Veselkos siūlymą? Prašom. Minutėlę. Įjungsim techniką ir bus aiškiau. Prašom, ar yra remiančių, kad nagrinėjam. Dabar ne balsuojam, o nagrinėjam. Ar nagrinėjam J.Veselkos siūlymą? Čia mes dabar balsuojam, ar nagrinėjam J.Veselkos siūlymą. O tik po to reikės balsuoti.

12. Nagrinėjam. Tai dabar prašom 1 – už, 1 – prieš. Pačiam J.Veselkai neišeina kalbėti už save. Čia kažkas kitas turi kalbėti. J.Razma turi kitą nuomonę. Ne, ne dėl to. Tada komiteto atstovas. Prašom, gerbiamasis P.Vilkas.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, įrašyti 15%, kažkaip užkirsti ribą, man atrodo, nėra teisinga, kas komitete ir buvo pasakyta. Ir man atrodo, žodis „nepagrįstai“ irgi kažką sako. Yra Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija, ji susipažinusi su sutartim. Aš neabejoju, kad į tai bus atsižvelgta. Mano nuomone, toks konkretus skaičius, ypač išviešinant (…) sutartį, visiškai nebūtinas įstatyme. Todėl komitetas apsvarstė šį gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymą, nepritarė jam, už buvo du, prieš – septyni, susilaikė trys.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes turim balsuoti, ar pritariame Seimo nario J.Veselkos siūlymui, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.

Už – 10, prieš – 35, susilaikė 18. Nepritarta.

Ketvirtas pagal eilę siūlymas, tai yra vėlgi kolegos J.Veselkos siūlymas 23 straipsnio 3 sakiniui. Arba, tiksliau, siūlymas išbraukti. Vėl J.Veselka. Prašom. Turi teisę reglamentuoti dujų sektoriaus kainų nustatymo principus. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jau trečią kartą dėl to paties kalbėsiu. Sutartyje aiškiai parašyta: Vyriausybė negali inicijuoti. Aiškiai veikia institucija, tai Valstybinė energetikos kainų komisija, kuri turi kainų nustatymo principus. Todėl dar kartą. Jeigu jau palikot tą pirmąją formuluotę ir nenustatėte procentų, tai ši formuluotė juridiškai sudaro galimybes „Gazpromui“ pradėti teistis dėl to, kad mes nevykdom sutarties, nes Vyriausybė inicijuoja kainų reguliavimo principus. Jų nereikia, jie yra. Todėl manau, kad šį paskutinį sakinį reikia išbraukti. Visa esmė lieka, bet nebelieka juridinio preteksto kelti mums pretenzijas. Štai kodėl aš siūlau šį sakinį išbraukti.

PIRMININKAS. Aišku. Ar yra remiančių, ar yra prieštaraujančių? Nematau. Tada gerbiamasis pranešėjas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, mano manymu, Vyriausybė čia nėra įpareigota daryti įtaką dujų kainų reguliavimui. Seimas nurodo, ne Vyriausybė. Man atrodo, kad čia mes tiktai neprasilenkėm su sutarties nuostatom. Jeigu Ūkio ministerija, kuri tiesiogiai atsakinga už dujų sektoriaus rinką, derins kokius nors principus, man atrodo, tikrai didelių problemų nebus. Todėl komitetas gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymui nepritarė. Balsavimo rezultatai: 2 – už, prieš – 7, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Bet dabar vėl formalus klausimas: ar yra dešimt Seimo narių, kurie remia kolegos J.Veselkos siūlymo svarstymą? Svarstymą. Dabar ne balsuojam už ar prieš, bet ar svarstom.

11. Svarstom. Tai dar kartą noriu paklausti, ar yra norinčių kalbėti už ar prieš? Čia, matyt, tie patys ir dėl viso. Taigi dabar jau formalus balsavimas, ar pritariam J.Veselkos dar vienam siūlymui? Prašom balsuoti.

Už – 14, prieš – 32, 14 susilaikė. Ir šiam siūlymui nepritarta.

Dabar pagal eilę penktas yra kolegos V.Navicko siūlymas vis dėlto tam pačiam 23 straipsniui, bet 8 daliai. Ar kolega V.Navickas nemalonėtų paspausti? Kolega V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS. Aš teikiau šį pasiūlymą todėl, kad nebūtų sudarytos galimybės sukurti atskirą tvarką prisijungti dideliems dujų vartotojams prie paskirstymo tinklų ir taip nebūtų sudarytos išskirtinės sąlygos atskiriems ūkio subjektams veikti specifinėm sąlygom rinkoje. Svarstant komitete dalyvavo „Lietuvos dujų“ atstovai, taip pat Pramonininkų konfederacijos atstovai. Padarius atitinkamą pataisą viename iš jau dabar pateikiamų įstatymo projekto straipsnių, iš esmės to ginčo ir tokio poreikio įvesti šią pataisą įstatyme ir nebeliko. Todėl aš siūlau (taip pat atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas) šią pastraipą iš įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Ar kolega E.Pupinis dėl šios pataisos, taip?

E.PUPINIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

E.PUPINIS. Aš, atvirkščiai, nepritariu šitam.

PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Tada dar kartą noriu paklausti, ar yra dešimt Seimo narių, kurie remia svarstymą? Pabrėžiu, remia svarstymą. Pabrėžiu, ar yra 10, kurie remia svarstymą? Prašom balsuoti.

18. Nagrinėjame. Dar kartą noriu paklausti, ar yra norinčių kalbėti dėl šitos konkrečios pataisos? B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų leisdami prisijungti tiesiai iš magistralinių tinklų, mes apsunkiname padėtį tiems, kurie gauna dujas per skirstomuosius tinklus. Ir, kiek man žinoma, daugelyje, jeigu ne visose Europos Sąjungos valstybėse, jeigu prisijungia tiesiai iš magistralinių tinklų, tai mokamos kompensacijos už tai, kad jie prisijungia iš tiesioginių tinklų, nes dujos neišvengiamai brangsta vartotojams, kurie gauna jas per skirstomuosius tinklus. Todėl aš siūlau balsuoti už gerbiamojo V.Navicko pataisą ir jai pritarti.

PIRMININKAS. Kolega pranešėjas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad jūs supainiojote pataisas.

PIRMININKAS. Gerai. Tada jūs…

P.VILKAS. Aš pabandysiu paaiškinti. Jūs dabar kalbėjote, kaip aš supratau, dėl 25 mln., taip? Ar jūs irgi? Ne apie šitą pataisą dabar kalbama, dabar 23 straipsnio 8 dalis. (Triukšmas salėje) Yra 23 straipsnio 8 dalis. Jeigu norite, aš paaiškinsiu, kas čia per pataisa.

PIRMININKAS. Prašom.

P.VILKAS. 2005 m. liepos 1 d. nustoja galioti Lietuvos Respublikos ūkio ministro nutarimas dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo ir laikymo taisyklių. Šiame nutarime pasakyta, kad iki 2005 m. liepos 5 d. dalį išlaidų, t.y. 12 mln., kompensuoja „Lietuvos dujos“. Taip buvo sutarta, kad būtų vieno šilumos tiekėjo, nebūtų skirtingai nuo pristatymo vietos. Dabar buvo norima, kad pagal pristatymo vietą būtų nevienodos kainos. Ir taip buvo sutarta, kad pristatymo vietos nežiūrėsime, bet yra vienas šilumos tiekėjas, ir visi kiti moka. Suma sudaro apie 12 mln. Jeigu dabar mes išbrauksime šitą pataisą, tada tuos 12 mln. reikės kam nors priskirti. Šiuo metu 12 mln. priklauso „Lietuvos dujoms“. Tada mes turėsime perkelti į šilumos tiekimo įmones ir savaime padidės kažkiek procentų šilumos energijos kainos. Jeigu mes šito norime, tai bus įvykdyta, nes 12 mln. niekur nedings. Dabar dujų kaina yra, paskui atsiras šilumos tiekimo kaina. Taigi prašome apsispręsti. (Balsai salėje) Prašau? Aš jau sakiau, kad tame pačiame mieste bus nevienodos kainos.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas paaiškino. Ar B.Bradauskas nori patikslinti? Tik labai trumpai. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Aš iš tikrųjų supainiojau straipsnius, atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerai. Šiuo atveju tada kas nors turi kalbėti prieš. Ar kolega J.Razma, ar J.Veselka, ar E.Pupinis? Kolega E.Pupinis dėl šito straipsnio? Prašom.

E.PUPINIS. Savivaldybėse susidaro labai paradoksali situacija. Kai kurios dujų tiekimo įmonės, kurios gauna dujas šildymui, turi po kelias katilines viename miestelyje, ir tada savivaldai būtų problema paaiškinti savo žmonėms, kodėl iš kiekvienos katilinės susidaro skirtingos kainos. Prasideda labai sudėtingos procedūros su kainų tvirtinimu ir kyla didelis chaosas. Manyčiau, kad neverta ir svarstyti to klausimo, reikia, kad būtų prieš, nors dujininkai nori už. Jiems, aišku, galbūt būtų naudinga gauti skirtingas kainas ir skaidyti bendrus vartotojus ir kad dujos būtų skaičiuojamos pagal tiekimo kiekį atskirai, nebūtų pliusuojamos.

PIRMININKAS. Kolega V.Navickas norėtų antrą kartą kalbėti, bet pasiūlymo autorius nekalba. Jūs jau kalbėjote. Patikslinti? Trumpai.

V.NAVICKAS. Noriu patikslinti. Iš tiesų man nepasisekė taip greitai rasti dokumentų ir šiek tiek kalbėjau dėl kitos savo pataisos, kurią pristatysiu vėliau. Bet kalbant apie šį mano pasiūlymą noriu atkreipti dėmesį, kad jums išdalytame Vyriausybės laiške taip pat siūloma kitokia siūlomos pataisos redakcija, kuri dabar yra įstatymo projekte. Priėmus tą redakciją, kurią pristatinėja gerbiamasis P.Vilkas, pats Seimą nustatytų tokią tvarką, kuria naudotųsi tos šilumos įmonės, kurios supirktų didesnius dujų kiekius. Tuo tarpu dabar, kaip teisingai pristatė kalbėtojas, Vyriausybė yra parengusi laikiną tvarką, nustatančią išimtinę teisę trejus metus naudotis… integruojant atskirų šilumos tiekėjų poreikius ir gaunant palankesnę kainą… perkant didesnius dujų kiekius. Vyriausybė, atsižvelgdama į Europos Sąjungos reikalavimus, taip pat įvertindama Seimo Teisės departamento išvadą, kad yra iškreipiamos lygios sąlygos visiems rinkos dalyviams, siūlo šią teisę deleguoti pačiai Vyriausybei ir taip išsamiau išnagrinėti esamą situaciją ir pritaikyti arba nepritaikyti minėto įstatymo normą.

PIRMININKAS. Pranešėjau, norite ką pasakyti?

V.NAVICKAS. Todėl priėmus mano siūlomą redakciją faktiškai ji būtų susijusi su Vyriausybės redakcija, pateikta šiek tiek kitam to paties įstatymo straipsnio punktui.

PIRMININKAS. Prašau. Pranešėjas.

P.VILKAS. Trumpai. Mano manymu, tokią nuostatą palikti Vyriausybei… gali ji ir nepratęsti šitos nuostatos. Įstatyme įrašyta ir tikrai mes tai garantuotume… Tikrai siūlau šitai nuostatai nepritarti. Komiteto nuomonė irgi nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar jau turime balsuoti. Ar pritariame kolegos V.Navicko siūlymui dėl 8 straipsnio? Atsiprašau, dėl 23 straipsnio 8 dalies. Prašom balsuoti.

Už – 10, prieš – 51, susilaikė 4. Nepritarta. Dabar iš eilės 6 siūlymas. Tai dar vienas kolegos V.Navicko siūlymas 8 straipsnio 4 daliai. Prašom. Kolega V.Navickas.

V.NAVICKAS. Aš turbūt kalbėsiu trumpiau, nes šį klausimą pristačiau supainiojęs savo pristatymus ir tik priminsiu, kad kalbama apie didelių vartotojų prisijungimą specifinėmis sąlygomis, t.y. tų, kurie suvartoja daugiau kaip 22 mln. gamtinių dujų per metus. Šią problemą, kaip minėjau, išsprendė kitas įstatymo straipsnis, kuris numato specifines ekonomines sąlygas tokiems dideliems vartotojams prisijungti prie tinklų, ir Vyriausybei suteikiama teisė nustatyti tas sąlygas, kad kiekvienas vartotojas, vartojantis didelius dujų kiekius, galėtų pasinaudoti tokiomis sąlygomis. Todėl siūlau šį punktą išbraukti, arba išbraukti minėto punkto dalį, ir kartu atsižvelgti į Teisės departamento siūlomą pastabą, kad tai prieštarauja lygiateisiškumo principui rinkoje.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar yra 10 Seimo narių, remiančių šitos pataisos nagrinėjimą? Prašom balsuoti. Tik dėl nagrinėjimo kol kas balsuojame.

Už – 16. Nagrinėjame. Seimo valia. Šiuo atveju svarbu, kad būtų bent 10. O dabar ar yra remiančių ir prieštaraujančių? J.Veselka. Prašau. Dėl kolegos V.Navicko siūlymo.

J.VESELKA. Ir mano toks pat. Todėl iš karto.

PIRMININKAS. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia, kur gerbiamasis V.Navickas siūlo išbraukti, kas yra numatyta? Pagal vieną punktą naujų vartotojų prisijungimas prie sistemos pagal vienas taisykles, t.y. pagal 1 punktą, jeigu tu vartoji iki 25 mln. Jeigu tu vartoji 25 mln. ir daugiau, tu jau žiūrėk į antras taisykles. Mes iš karto įteisiname diferenciaciją, na, sakysim, taip, vienam išimtiniam vartotojai išimtinai įsijungti į sistemą. Todėl, mano galva, įtvirtinti įstatyme tokį dalyką… Jeigu 24,5 aš naudoju, aš žiūriu į trečią punktą, jeigu jau naudoju 25, aš žiūriu į ketvirtą punktą. Taip sakant, visas įstatymas galioja visiems, išskyrus mane. Todėl labai teisinga, kad šios nuostatos nebūtų, nes kitame įstatyme nurodoma, kad nustatomos ir diferencijuojamos kainos pagal dujų kiekį, (…) tenai. Tai šitą… Arba jau turėtų būti kita formuotė, kad ir kiti esant tam tikroms sąlygoms galėtų (…), o dabar tik 25 viename įstatyme įteisinti, manau, yra klaidinga. Siūlau palaikyti gerbiamojo V.Navicko pasiūlymą.

PIRMININKAS. Aš noriu tiktai paklausti, kolega Juliau. Ar dėl jūsų abiejų pasiūlymų galima kartu balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, tvarka. Ar dabar kolega J.Razma dėl šito? Prašau, J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jeigu vis dėlto mes norime skatinti naujų kogeneracinių elektrinių atsiradimą ir norime, kad jų elektra būtų kuo konkurencingesnė, tai, manau, būtų gerai numatyti palikti tą galimybę prisijungti tiesiai prie magistralinių tinklų, nes priešingu atveju, jeigu jos mokės kaip eiliniai vartotojai, tada gal ir nebus jau sąlygų atsirasti toms elektrinėms. O jos, manau, yra naudingos, tai ir pigi šiluma, ir santykinai pigi elektra. Ta kryptis yra ir energetikos strategijos dokumente patvirtinta.

Kitas dalykas, reikia atkreipti dėmesį, kad, deja, kai buvo planuojamas „Lietuvos dujų“ privatizavimas, nebuvo atskirta magistralinė dalis ir nepalikta valstybės rankose, nes jeigu taip būtų, tai išvis spendimas būtų paprastas. Kaip, sakykim, yra padaryta su „Lietuvos energija“ –magistralinė dalis yra atskirta ir neprivatizuojama. Tai dėl to aš linkęs labiau palaikyti, kad ta galimybė labiau išliktų, kaip yra apsispręsta komitete.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Jeigu komiteto atstovas nori dar pasakyti…

P.VILKAS. Labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, prieš apsispręsdamas dėl tos projekto nuostatos, kreipėsi į Seimo Teisės departamentą. Atsakymas yra Seimo Teisės departamento išvadoje. Ten nurodoma, kad Seimas, atsižvelgdamas į ūkinės veiklos turinį, jos ypatumus, iš esmės turi teisę nustatyti tokį teisinį reglamentavimą. Taip pat buvo kreiptasi ir į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją – kaip bus su kainomis? Atsakymas buvo, kad pagal galiojančią dujų kainų skaičiavimo metodiką dujų paskirstymo kainos, pritarus 8 straipsnio 4 dalies nuostatoms, galutinei dujų tiekimo kainai ir daugeliui vartotojų esminės įtakos neturės, tuo tarpu dujų perdavimo kaina mažėtų visiems vartotojams. Europos Sąjungos direktyva nurodo, kad bet kuris vartotojas turi teisę laisvai prisijungti prie dujų tinklo. Tad, mano kolegos, yra labai aišku ir mes, komitetas, tai nuostatai nepritarėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome balsuoti. Dabar balsavimas yra šiek tiek kitoks: už abu pasiūlymus – ir kolegos V.Navicko, ir J.Veselkos. Kas palaiko šiuos siūlymus, jie panašūs, prašome balsuoti.

Už – 22, prieš – 44, susilaikė 11. Abi pataisos nepriimtos. (Balsai salėje) Ne, po balsavimo, kai viską nubalsuosime, tada.

Dabar 7 punktas pagal kolegos P.Vilko pasiūlytą planą, tai yra J.Veselkos siūlymai dėl 3 straipsnio. J.Veselka. Prašom referuoti savo siūlymą.

P.VILKAS. Dėl trijų mėnesių.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kad šis įstatymas pradėtų veikti, reikės daugelio Vyriausybės nutarimų, kurie detalizuos mūsų priimto įstatymo tam tikras prielaidas. Todėl, manau, Vyriausybė ir Seimas turėtų būti įpareigoti nustatyti terminą, per kurį ji turėtų parengti tuos visus nutarimo aktus. Todėl ir siūlau 3 straipsnyje „Įstatymo įgyvendinimas“ įrašyti: „Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo parengia teisės aktus, kurių reikia Gamtinių dujų įstatymo nuostatoms įgyvendinti“. Kitaip sakant, ne tam, kad vyktų ketverius, penkerius ar pusę metų, o kad būtų aišku – ne vėliau kaip per tris mėnesius įvykdytų. Tuo labiau kad Vyriausybė pasižadėjo per tris mėnesius įvykdyti. Bet dėl pažadų, nors jie labai gražūs, manau, geriausia, kai jie surašyti aiškiai įstatyme, popieriuje. Manau, kad tam reikėtų pritarti ir įpareigoti Vyriausybę per tris mėnesius viską sutvarkyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vėl reikia 10 balsų. Prašome balsuoti. Ar yra 10 balsų, remiančių nagrinėjimą? Pabrėžiu, remiančių nagrinėjimą.

Už – 23. Taigi nagrinėjame. Dabar prašom balsuoti, ar yra remiančių, ar yra prieštaraujančių šiam siūlymui. J.Razma. (Balsai salėje) A, tai senas įrašas. Tada prašome balsuoti, ar pritariame kolegos… (Balsai salėje) Prašau, gerbiamasis pranešėjas.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, čia mes laužome ietis visiškai be reikalo. Mums nurodė Ūkio ministerijos atstovai, kad pagal jų taisykles, ar reglamentą, jiems nustatytas trijų mėnesių terminas. Taigi apsispręskite. Bet komitetas siūlo nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašome pasiruošti balsuoti, ar priimam kolegos siūlymą. Prašome balsuoti. 3 straipsnis, tai yra „Įstatymo įgyvendinimas“. J.Veselka siūlo kitaip užrašyti, konkrečiau.

Už – 29, prieš – 23, susilaikė 17. Nepritarta.

Dabar noriu pranešti, kad visi Seimo narių siūlymai yra išnagrinėti. Gerbiamasis pranešėjau, pasitikrinkime dėl kolegos J.Veselkos siūlymo dėl 8 straipsnio 6 dalies. Man atrodo, kad šitas dar nenagrinėtas. Prašau. J.Veselka.

J.VESELKA. Jeigu būčiau kitoks, tai pasiduočiau, bet Veselka yra Veselka. Gerbiamieji, šis įstatymas iš viso yra labai įdomus. Yra tokios formuluotės, kad dujų įmonė privalo nutiesti, jeigu yra poreikis, dujotiekius ten, kur ekonomiškai jai atsiperka. Jeigu jai kokia dalis neatsiperka, pats vartotojas turi nutiesti už savo pinigus, o dujų įmonė pasako – ačiū, kad tu įdėjai 50 ar 100 tūkst., ar milijoną, ir viskas mano. Tai aš vis dėlto galvoju, kad jeigu ekonominį pagrįstumą nustato tik dujų įmonė, o vartotojas įdeda kažkiek pinigų, tai turėtų būti sutartimi tarp vartotojo ir dujų įmonės apibrėžta, kada dujų įmonė jam kompensuos jo įdėtas lėšas. Nes labai keistai išeina – aš įdedu pinigus, o už visą transportavimą per tą dujotiekį pinigus ima dujų įmonė, t.y. aš dalį vamzdžių nupirkau, įdėjau, darbo įdėjau, atiduodu dujų įmonei, o pats dar moku už tą patį transportavimą. Manau, pinigai turi būti skaičiuojami. Kiek aš įdėjau – mano, o jeigu tu nori visą dujotiekį turėti – sumokėk man. Aš siūlau tai įteisinti sutartimi tarp dujų įmonės ir naujo vartotojo. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Pranešėjas, o po to ieškosim 10 balsų, kad galėtume nagrinėti. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas, liaudiškai kalbant, gana rimtas, bet komitetas nepritarė šiai nuomonei. Dėl ko? Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustato įkainius, pagrįstus įkainius. Prisijungia vartotojas, „Lietuvos dujos“ aiškina, kad man tas prisijungimas kainuoja 200 tūkst. O ne, sako, aš prisijungiu už 300 tūkst. Tas nepagrįstas kainas, kurios tikrai nepagrįstos, vartotojas turėtų padengti. Jeigu mes įrašysime tokias sąlygas, tai, man atrodo, mes tikrai sukelsim didelį chaosą. Įsivaizduokite taip: aš paimu kreditą ir įsivedu dujas į savo kokį namuką ar ką, kiek kompensuos, o paskui reikės sudaryti sutartį ir grąžinti už visas kitas kainas per kiek tai laiko, per tam tikrus terminus. Parašyta – per pagrįstą laikotarpį. Man atrodo, aš tikrai siūlyčiau šitai nuostatai nepritarti, nes problemų dabar yra pakankamai, jeigu mes dar tą priimsime, bus dar daugiau.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, dabar V.Navickas. Jūs palaikote šitą pataisą? Prašom.

V.NAVICKAS. Iš tiesų komitete nagrinėjant šį gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymą nuomonės išsiskyrė ir iš esmės nebuvo pritarta vien todėl, kad galbūt tai gali būti per daug didelė našta „Lietuvos dujoms“. Iš esmės mes susitarėme, kad teiksime prieš priėmimo procedūrą patobulintą variantą dalinio apmokėjimo. Tai yra kad už prisijungimą, kur našta uždedama visiems vartotojams, kažkokią proporciją turėtų iš karto apmokėti „Lietuvos dujos“, o dalį, kad nepiktnaudžiautų, turi apsimokėti patys vartotojai. Kad nepiktnaudžiautų savo norais, jog bet kur užsinorėjus „Lietuvos dujos“ turėtų nutiesti jiems dujotiekį. Todėl iš principo pritardamas pačiai J.Veselkos idėjai, manau, kad šia prasme reiktų patobulinti pateiktą siūlymą ir prieš priėmimo stadiją pateikti tokią redakciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame. Ar pritariame paskutiniam kolegos J.Veselkos pasiūlymui šitame etape?

Už – 17, prieš – 25, susilaikė 16. Nepritarta. Mielieji kolegos, dar ne visos pataisos, noriu pranešti. Kolegos, dėmesio! Prašom paklausyti. Yra kolegos J.Razmos ir kolegės N.Steiblienės siūlymai, bet jie buvo pavėluotai pateikti, vadinasi, jie iškart keliauja į priėmimo stadiją. Seimo komitetas vasario 10 d. nagrinėjo Vyriausybės pastabas. Jos yra keturios. Štai taip formuluojama: pritarti Vyriausybės pasiūlymui dėl 8 straipsnio 4 dalies nuostatos, po to imti domėn Vyriausybės siūlymą dėl 23 straipsnio 3 dalies nuostatų, nepritarti Vyriausybės siūlymui dėl 23 straipsnio 5 dalies ir nepritarti Vyriausybės siūlymui išbraukti 23 straipsnio 8 dalį. Tai dėl 8 dalies mes balsavome ir mums dar kartą balsuoti tikrai nereikia. (Balsai salėje) Jeigu vieną kartą balsuota, kitą kartą neišeina balsuoti. Prašom pateikti priėmimo stadijai. O štai dėl pritarimo, tai ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti, nes komitetas pritarė? Galim. Dabar „imti domėn“. Čia labai apibendrintai pasakyta, gal kolega gerbiamasis pranešėjas gali iššifruoti, ką reiškia „imti domėn“.

P.VILKAS. Aš jau minėjau, kad mes susipažinome su Vyriausybės išvada ir šitam straipsniui neradome konkretaus pasiūlymo. Todėl buvo priimtas toks apibendrinimas – „domėn“. Gal nelabai galima pagrįsti, bet buvo susipažinta ir nerastas konkretus pasiūlymas. Konkretaus pasiūlymo mes neradome.

PIRMININKAS. Vis tiek šiuo atveju, kai jūs pateiksite priimti suredaguotą, su pastabom ar be pastabų, projektą, tada bus galima iš naujo teikti siūlymus. Primenu tai kolegoms Seimo nariams, kurie pirmą kartą tai darys. Dabar dėl siūlymo 23 straipsnio 5 daliai. Komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, paaiškinti.

P.VILKAS. Mano manymu, mes jau jį apšnekėjome pritardami, kalbėdami apie kitas. Yra tas pat, ką aš jau minėjau. Čia vėl yra apie tuos pačius vartotojus, kurie yra skirtingose vietose, jeigu tam pačiam dujų tiekėjas yra vienas, o jie yra kitur, mokės kitas kainas. Aš jau minėjau dėl 12 mln., čia yra tas pat, tik kitaip pasakyta. Aš siūlau… Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų noriu labai tiksliai griežtai paklausti, jeigu tai yra panašu į tuos dalykus, dėl kurių balsavome, tada mes šito nenagrinėjame. J.Veselka, manau, šiuo atveju sąžiningas arbitras. Nagrinėjome. Tada viskas aišku. Atkrenta visi siūlymai. Kolega V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia pateikiama pataisa, Vyriausybės pateikta pataisa, minėtam įstatymo projektui ir iš tiesų ji lyg ir siejasi su mano ankstesniu pasiūlymu, tai yra kad šilumininkams, kurie perka dujas integruotiems regionams arba daugeliui katilinių, kad Vyriausybė įgytų teisę nustatyti specifines lengvatines sąlygas dujoms įsigyti. Aš siūlyčiau, kaip ir kalbėdamas dėl savo projekto, šią teisę suteikti Vyriausybei, o ne imtis Seimui nustatinėti kainodarą būtent specifiniams objektams. Tuo labiau kad Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą šiuo klausimu, jis iš principo pasisako, kad negali būti įvesta tokia teisės norma.

PIRMININKAS. Jūs siūlote dar kartą balsuoti? Nes jeigu mes vieną sykį apsisprendėme, tai neišeina. Gerbiamasis pranešėjau, prašau.

P.VILKAS. Gerai, pirma jūs paminėjote. Seimo Teisės departamentas griežtai pasisakė prieš tą nuostatą. O mes jau vieną sykį balsavome. Ten buvo mūsų konkrečiai nustatyta, čia yra parašyta „gali būti“. Čia yra skirtumas, bet jau buvo balsuota ir tam buvo pritarta. Aš nežinau, kaip dabar antrą kartą balsuoti už tą patį, aš nelabai suprantu.

PIRMININKAS. Šiuo atveju, be abejo, neišeina, jeigu jau vieną sykį balsavome. Mielieji kolegos, noriu konstatuoti, kad dėl visų pataisų susitarta arba, tiksliau, nesusitarta. Mes galime baigti svarstymo stadiją. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, ačiū, aktyvūs kolegos Seimo nariai. Dabar vienas – už, vienas – prieš, ar pritariame po svarstymo. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymui po svarstymo siūlyčiau pritarti, nors yra daug trūkumų ir ypač, man atrodo, trūkumas tas, kad Vyriausybę įgaliojame nustatyti kainų principus. Tai gali būti didelis minusas. Bet vis dėlto, kadangi tai yra ne priėmimo stadija, aš dar kartą ir su komitetu pakalbėjau, teiksime kai kuriuos savo naujus pasiūlymus ir dėl 25 mln… Jeigu jau reikia, tai reikia plačiau pažiūrėti, kad ne tik tas, kuris 25, bet ir 23, ir laisvasis vartotojas. Bet šiaip siūlau pagrindinį dalyką – ryžomės pradėti reguliuoti kainas ir šitas dalykas yra esminis, nes šiaip tai… Siūlau pritarti, nors jis turi daug trūkumų, bet, manau, iki priėmimo mes jį dar patobulinsime. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašau. Kita nuomonė.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektui būtų galima pritarti, jeigu jame nebūtų 23 straipsnio 3 dalies tokios, kokia ji dabar yra parašyta. Dabar dėl šios dalies. Jeigu mes vadovautumės tais teiginiais, kuriuos išdėstė, šią redakciją apgynė autoriai, pirmiausia Darbo partijos atstovai, tai jie sako, kad dėl taip suredaguotos dalies bus galima naudingai vartotojams reguliuoti kainas ir visiems bus labai gerai. Bet jeigu jie pažiūrėtų, ką jie parašė teikdami tokius dalykus, tai nesunkiai suprastų, kad jie parašė visiškai priešingus dalykus. Ten dabar liko įrašyta, kad Vyriausybė gali nustatyti dujų sektoriaus kainodaros principus. Jūs girdėjote premjerą ir kitus Vyriausybės narius, jie aiškiai pasakė, kad Vyriausybė pagal sutartį nieko negali inicijuoti dėl dujų sektoriaus kainų reguliavimo. Tai kas bus? Dabar visi plos rankom, kad reguliuojame, ateis į Vyriausybę, bus pasakyta, kad negali nustatyti. Kainų komisija, kol negaus tų principų, be abejo, irgi jų lauks, nieko negalės spręsti dėl kainų reguliavimo. Tai mes padarysime net blogiau, negu dabar yra, man atrodo, bet norint visus tuos dalykus išspręsti, žinoma, reikia visiems atvėsusiomis galvomis prisėsti ir paieškoti tokių formuluočių, kurios vis dėlto leistų atlikti tam tikrą reguliavimą vartotojų labui. Tai mes, kaip kolega A.Kubilius minėjo, esame pasirengę tikrai negailėti pastangų ir paieškoti tų galimybių, o dabar mūsų frakcija, kaip ir sakėme, šioje stadijoje nedalyvaus balsavime, nes iš tikrųjų vienaip reikėtų balsuoti pagal teorines kalbas ir kitaip reikėtų balsuoti pagal faktinius užrašymus tekste.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašome susikaupti. Dabar balsuojame, ar pritariame po svarstymo tam variantui, kurį pateikė pagrindinis komitetas ir kuris buvo šiek tiek pakeistas pagal Seimo narių ir Vyriausybės siūlymus. Ar aišku? Dabar balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Prašome registruotis ir balsuoti.

Už – 43, prieš – 17, susilaikė 6. Pritarta.

Kolegos, pranešu tiems, kurie mato kitokius skaičius, kad šioje stadijoje skaičiuojami tie, kurie balsavo. O kai priiminėsime visą įstatymą, tada jau bus skaičiuojama nuo užregistruotų. Pagal tokį būsimą balsavimą įstatymas nebūtų priimtas.

Šitas etapas baigtas. Bet noriu priminti, kad yra kolegės N.Steiblienės nutarimo projektas „Dėl gamtinių dujų kainos įtakos tyrimo“. Mes buvome susitarę, kad šitą klausimą teiksime kartu su šiuo projektu. Taigi vieną darbą padarėme, užbaikime kitą. O kol kolegė ateis, S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš norėčiau, kad jūs griežtai laikytumėtės Statuto. Ir Seimas dėl visų klausimų, jeigu elgiasi kitaip, kaip jūs visada sakote, turėtų apsispręsti. Štai jums konkretus pavyzdys. Mes buvome nutarę tą dujų klausimą svarstyti 15 valandą. Pagal darbotvarkę jam buvo skirta 1 valanda. Manau, skaičiuoti mokate, dabar jau yra beveik 17 valanda. Posėdis pagal mūsų darbotvarkę turi baigtis 17.05 val., dar yra dešimt klausimų. Tai sukitės iš padėtis kaip nors remdamiesi Statutu. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, aš šitai jums tuoj pat pademonstruosiu, jeigu neaišku. Pirmas dalykas, mums liko 9, 10 klausimai, tai du klausimai. Popietinės darbotvarkės 1, 2 – keturi klausimai. 5 „klausimas“ dabar jau stovi tribūnoje, ir 6 klausimas – darbotvarkė. Taigi ne tiek daug. Ir pranešu, kad Seimo posėdžio pirmininko teise posėdis pratęsiamas tiek, kol mes baigsime viską nagrinėti. Ar aišku? (Balsai salėje) Tai pranešu ir S.Pečeliūnui, ir kitiems.

Ir dar pranešu, kad kolegos S.Pabedinsko komisija posėdžiaus, kai baigsis visas posėdis. Jeigu jis dabar eina posėdžiauti, tai jis daro pažeidimą. (Balsai salėje)

N.Steiblienė tribūnoje, išklausome jos kalbą. Toliau pirmininkaus kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Muntianas. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl gamtinių dujų kainos įtakos tarifo“ projektas Nr.XP-251 (pateikimas)

N.STEIBLIENĖ. Klausimas yra nutarimo „Dėl gamtinių dujų kainos įtakos tyrimo“ projektas. Taisant Gamtinių dujų įstatymą kilo daug klausimų dėl šių kainų, ar dujų kainos turi įtaką šilumos, elektros energijos bei kitų prekių savikainai bei pardavimo, vartotojo kainoms. Aš savo nutarimo projekte siūlau Seimui kreiptis į Valstybės kontrolę, kad per vieną mėnesį, sakykim, iki pavasario sesijos pradžios pirmos savaitės, atliktų 2002–2004 metų tyrimą. Tačiau yra departamento išvada, kuri, švelniai tariant, nelabai pritaria mano teikiamam nutarimo projektui. Mūsų Teisės departamentas teigia, kad Valstybės kontrolė ne tam skirta, ne tam sukurta, kad galėtų padaryti tokią analizę. Aš suprantu ir galiu pritarti šitiems teisininkų teiginiams, tačiau su liūdesiu turiu pasakyti, kad kitos tokios institucijos Lietuvos Respublikoje mes neturime. Pavesti tai Kainų ir energetikos kontrolės komisijai, man atrodo, būtų negerai, nes jinai nėra atskaitinga Seimui, vienas momentas. Antras momentas, jinai pati reguliuoja kainas ir galbūt visiškai nebūtų objektyvu, kad ji paskaičiuotų, kaip jos kinta. Kita vertus, galbūt jinai ir pati galėtų atlikti tokią analizę. Tai jeigu jinai iki šiol to neatliko ir Seimui nepateikė, manau, jai pavesti ir nereikia. O Valstybės kontrolė dar praeitoje kadencijoje buvo Antikorupcijos komisijos pirmininkė, teko susidurti su ana Valstybės kontrole, dar ne auditine, jinai iš tikrųjų turi puikių specialistų, kurie per mėnesį sugebėtų atlikti. Mes neprašome kažko išsamaus, bet kad būtų matomas kainos kitimas perkant dujas buitiniams vartotojams, ir žiūrėti, ar, sakykim, šilumos kaina dėl to mažėja.

Tai čia yra tokios teisinės peripetijos, bet vis dėlto aš prašau Seimo pritarti šiam nutarimo projektui ir balsuoti dėl ypatingos skubos, nes antradienį būtų gerai šitą nutarimo projektą priimti, kad žmonės galėtų greičiau pradėti dirbti ir iki pavasario sesijos atliktų šitą pavedimą. Ačiū.

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Ačiū pranešėjai. Klausti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų, prašome, kas norėtų? A. Skardžius, nuomonė už. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad Valstybės kontrolės kompetencijai nepriklauso ši funkcija. Valstybės kontrolė nedisponuoja tokiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais, bet pranešėja išdėstė motyvus, kad būtų sudėtinga pačiai Kainų reguliavimo tarnybai pavesti save sukontroliuoti ir išanalizuoti priimtus savo sprendimus. Tokiu atveju palaikau šį protokolinį nutarimą kreiptis į Vyriausybę, kad skirtų Valstybės kontrolei šiek tiek finansinių išteklių iš valstybės rezervo, ir Valstybės kontrolė už šias lėšas pasitelkusi specialistų galėtų išanalizuoti šį klausimą ir pateikti kompetentingą atsakymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip suprantu, kad prieštaraujančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Negalime. Tuomet prašome balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui po pateikimo?

Užsiregistravo 66. Už – 34, prieš – 21, susilaikė 7. Nutarimui po pateikimo pritarta.

Siūlomas pagrindinis Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti kitą antradienį, vasario 15 dieną. Prašome. A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Ačiū. Posėdžio pirmininke, aš vis dėlto norėjau dar papildyti (jūs nepaminėjote) šitą protokolinį nutarimą tuo, kad būtų skirti tam tikri finansiniai resursai, kurie leistų Valstybės kontrolei atlikti šį darbą, kuris nepriklauso jos funkcijoms ir kompetencijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimo metu visa tai bus galima padaryti.

A.SKARDŽIUS. Aš norėčiau, kad jūs prie protokolinio nutarimo pridėtumėte tą siūlymą. Žodžiu, galima.

2005 m. vasario 15 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS. Mielieji, dabar jūsų dėmesiui Č.Juršėnas pateiks ateinančio antradienio darbotvarkės projektą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kitas antradienis – tai paskutinioji neeilinės sesijos diena. Kaip aš esu anksčiau kalbėjęs, iš esmės visi klausimai yra tokie, kad turėtume balsuoti tik dėl jų priėmimo. Viskas priklausys, ar bus daug pataisų tiems projektams, kurie bus teikiami priimti. Žinoma, pagrindinis tas, dėl kurio ką tik ginčijomės, – Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir visa serija kitų svarbių įstatymų, taip pat ir vadinamųjų eurointegracinių. Tikiuosi, kad dėl tų, kur parašyta svarstymas, t.y. 10 ir 11 kompleksinio klausimo, Pirmininkas pasiūlys ypatingą skubą, ir tuos svarbius socialinius klausimus galėsime išspręsti antradienį.

Papildomai noriu pasakyti, kad Vyriausybės pusvalandyje yra pakviestas dalyvauti aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ir yra galimi kadrų klausimai, vadinkime taip, tai yra Seimo Pirmininkas siūlo dar vieną žmogų į Seimo kontrolierius. Jeigu komitetų posėdžiai bus arba jau yra įvykę ir komisijų posėdžiai bus arba įvyks, tada pasitvirtinsime dar kai kuriuos pirmininkų pavaduotojus.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, ir dar tas klausimas, kurį pateikė N.Steiblienė.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Prašom klausti. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl Seimo kontrolierės paskyrimas kol kas tik tarp rezervinių klausimų ir be projekto registracijos numerio? Kas trukdo? Labai svarbu būtų paskirti, nes vėliau gal tik po mėnesio rinksimės, o turi dirbti visa Seimo kontrolierių sudėtis.

Č.JURŠĖNAS. Aš galiu atsakyti taip, kaip jūs klausėte: kadangi neužregistruota, todėl ir įrašėme į rezervą, o po Seniūnų sueigos padėsime į garbingą vietą.

Dar vieną dalyką noriu pasakyti, kad atsižvelgiant į tai, kad vasario 15 diena jau yra beveik šventinė diena, tai posėdžiai turės prasidėti valandą anksčiau, ne 11 val., o 10 valandą. Čia parašyta 11 valanda, tai prasidės anksčiau, gal ir anksčiau baigsime.

PIRMININKAS. Ačiū. A.N.Stasiškis. Prašom klausti.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, jūs atspėjote mano klausimą ar spėjote šiek tiek išvengti tokio rimtesnio pokalbio. Bet vis dėlto yra Vasario 16-osios išvakarės. Gal jūs galėtumėte nurodyti, kuris iš tokio didelio klausimų sąrašo yra svarbesnis už Vasario 16-ąją, kurios išvakarėse beveik visur vyks iškilmingi renginiai. Man atrodo, Lietuvos Seimo nario svarbiausia šventa pareiga – dalyvauti visuomenės renginiuose, skirtuose Vasario 16-ajai. Kuris klausimas yra svarbesnis už Vasario 16-ąją?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, dėl to aš turiu pasakyti: nors ir visokeriopai gerbiu tiek Vasario 16-ąją, tiek Kovo 11-ąją, iki to esančios dienos, jeigu mums yra posėdžių dienos, tai jos mums yra svarbiausios dienos. Bet mes galime suderinti ir tai, ir tai. Jeigu, kaip aš sakiau, pradėsime posėdį visa valanda anksčiau, jeigu sutrumpinsime pietų pertrauką – bus ne nuo 14 iki 15 val., o, sakysime, maksimum 30 minučių, jeigu per daug nekankinsime aplinkos ministro, tai mes tikrai galime baigti dviem valandom anksčiau ir spėti į daugelį renginių, kurie paprastai yra antrojoje dienos pusėje, o ne iš ryto. Neužmirškite, kad visiems Lietuvos Respublikos piliečiams tai yra darbo diena.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė I.Degutienė. Prašom klausti.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs beveik atsakėte į tuos klausimus, kuriuos norėjau jums užduoti. Pirmiausia dėl plenarinių posėdžių darbotvarkės pradžios ir darbo pradžios. Nors jūs pasakėte, kad prasidės 10 valandą, noriu paklausti, gal reikėtų pradėti apskritai 9 valandą, nes ypač tie žmonės, kurie išrinkti vienmandatėse apygardose, jau po pietų, 16–17 val., turi šventinius susirinkimus su gyventojais, su savo rinkėjais.

Kitas dalykas. Norėčiau paklausti, ar mes būtinai turime klausinėti aplinkos apsaugos ministrą A.Kundrotą nuo 15 val. iki 15.30 val., ar tą kartą, tai yra ateinantį antradienį, vasario 15 d., Vasario 16 dienos išvakarėse, gali nebūti to pusvalandžio su aplinkos apsaugos ministru? Ačiū už atsakymus.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Tai yra radikalus pasiūlymas. Aš jį palaikyčiau. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, tai ministrą spėsim paklausinėti kovo mėnesį. Sutinkame? (Balsai salėje) Tikrai mes galime jį paklausinėti. Jeigu sutinkate, tai mes iš karto sutaupome laiko.

Dabar ankstesnio rytinio posėdžio laiko. Šiuo atveju rytoj galės apsispręsti Seimo valdyba. Aš asmeniškai palaikyčiau šį siūlymą. Mes tikrai galime dar anksčiau pradėti. Jeigu rytoj toks Seimo valdybos sprendimas bus priimtas, jis bus praneštas visiems Seimo nariams, tada mes tikrai galėsime baigti gana anksti. Sakysime, jeigu pradedame 9 valandą, tai jau dvi valandos, pietų pertrauka, kaip sakiau, pusė valandos, Vyriausybės pusvalandžio atsisakome – jau trys valandos. Štai minusuojame iš 17 valandos – lieka 14 valanda. Tai tikrai bus galima pakliūti į visas šventes.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Žiemelis. Prašom klausti.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu sutinkate, tai ir Seimo valdybą atitinkamai padaryti prašysime.

PIRMININKAS. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs jau pasakėte daug, ko aš norėjau paklausti. Aš žvelgiu į darbotvarkę, kurioje yra daug, mano požiūriu, neskubių klausimų: Aviacijos, Tauriųjų metalų ir t.t. Gal nereikėtų jų svarstyti? Mano požiūriu, kur kas svarbesnis klausimas – Europos reikalų komiteto pirmininko paskyrimas, nes Europos reikalų komitetas neturi vadovo, tai yra pirmiausia pavaduotojo ir tada pirmininko paskyrimas. Geriau įtraukite ne į rezervinius, tada apsispręsime. Vis tiek turite apsispręsti. Anksčiau ar vėliau apsispręskite.

Antras dalykas. Labai prašyčiau, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, kad kiti pavaduotojai (jūs mažiau tą darote) nepažeidinėtų eiliškumo, numatyto patvirtintoje darbotvarkėje, kitas dalykas, klausimus pateiktų tie žmonės, kurie yra įrašyti. Kaip gali koks viceministras neatvykti, jeigu įsakote? Seimas įsako atvykti, o jis užsiėmęs. Na, kas gali būti svarbiau negu Seimo posėdis?

Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, jūs tiek daug klausimų pateikėte, kad posėdis iš tikrųjų užsitęs, bet visi klausimai svarbūs, ir aš iš eilės paaiškinsiu. Pirmiausia, jeigu imsime Aviacijos įstatymo pakeitimus, tai yra, kaip matote, su ženkleliu „Europos Sąjungos“. Tai yra eurointegraciniai įstatymai, kuriems mes turime skirti dėmesį. Aš asmeniškai manau, kad pasitarus su komitetais, nors čia dabar mažai komitetų vadovų, bet pasitarus su komitetais gal kurių nors įstatymų galima ir atsisakyti, ir mes iš tikrųjų sutaupytume. Bet eurointegracinių (čia jų yra keletas) mes tikrai negalime atsisakyti.

Dėl klausimų nagrinėjimo eiliškumo. Eiliškumas buvo kaitaliojamas, ir aš tai dariau žiūrėdamas į tą situaciją, kuri buvo posėdžio metu: arba trūksta pranešėjo, arba mes kažką anksčiau baigėme, arba atvirkščiai – mes užtempėme. Mes patys esame kalti, kad, pavyzdžiui, dujų klausimą tiek ilgai nagrinėjome ir iš ryto, ir vakare, ir tokioje dujų pilnoje salėje. Tai čia tik toks paaiškinimas.

Dabar dėl viceministrų. Pagal atitinkamą teisės aktą yra įgaliojami klausimus pateikti ir ministrai, ir viceministrai. Tai čia šitas yra numatyta ir viskas yra pagal teisės aktus.

Dabar paskutinis klausimas dėl Europos reikalų komiteto. Tai priklauso nuo valdančiosios koalicijos susitarimų. Jeigu toks susitarimas per šį savaitgalį gims, tai, be abejo, būtų gerai, kad mes sesiją baigtume teigiamai išsprendę šį klausimą. Aš su tamsta sutinku, bet čia reikia tartis. (Balsai salėje) Labai gerai žinau, jūs jau praėjusį kartą siūlėte ir aš asmeniškai su simpatija žiūriu, bet esu realistas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu pritarti antradienio darbotvarkei? Nėra prieštaravimų? Ačiū. sutarta.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30 ir 34 straipsnių bei aštuntojo¹ skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-226ES (pateikimas)

Jūsų dėmesiui Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30 ir 34 straipsnių bei aštuntojo¹ skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-226(ES). Pateikimas. Pranešėjas – A.Kundrotas, aplinkos apsaugos ministras.

A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš gal detaliai nenagrinėsiu įstatymo. Jūs turite aiškinamąjį raštą ir patį įstatymą. Pagrindinė priežastis – Europos Sąjungos reikalavimai, ypač direktyva dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Yra keičiami kai kurie terminai, kai yra nustatomos tam tikros prievolės gamintojams importuotojams, pakuočių, elektros elektroninės įrangos gamintojų ir kitų gaminių. Yra pasakoma, kokiais atvejais prie savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų galima steigti papildomas, kad būtų įvykdytos nustatomos užduotis. Apibrėžiamos organizacijos, steigiamos importuotojų arba gamintojų, kad tas užduotis būtų lengviau vykdyti. Taip pat nustatomi tam tikri finansiniai mechanizmai: garantai, laidavimai arba dalyvavimas tose organizacijose, kad galėtume pareikalauti iš gamintojų ir importuotojų surinkti ir tinkamai perrinkti elektros ir elektronikos įrangos atliekas. Tiktai priminsiu, kad 2008 m. yra užduotis surinkti ir perdirbti 4 kilogramus tokios srities atliekų (skaičiuojant vienam gyventojui). Todėl teikiami šie įstatymo pakeitimai.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti kolega E.Pupinis. Prašome klausti.

E.PUPINIS. Norėčiau paklausti. 34¹ straipsnio 4 dalis, kurioje surašyti transporto priemonių gamintojų ir importuotojų įpareigojimai dėl tvarkymo tų dalių. O dabar dėl dalių, kurias įveža ir importuoja į Lietuvą atskiromis dalimis. Tarkim, čia yra išdėstyta, kad jos privalo sutvarkyti visą surinkimą, jeigu yra pagrindinės dalys: variklis, kėbulas. O kitos dalys? Kur jas dėti? Ar negali būti įpareigoti tie, kurie importuoja į Lietuvą atsargines dalis, kad būtų sistema iki galo, nes pakelėse daug atskirų detalių mėtosi.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų įstatymo pakeitime sakoma, kad tvarkytojai sistemą grindžia irgi tam tikra ekonomine nauda. Jeigu mašina yra išvardyta atskiromis dalimis, tai lyg ir negalime jų versti priimti tokių nesukomplektuotų, nes jie neturės kėbulo parduoti metalo laužui ar neturės kažkokios kitokios dalies ir panašiai. Todėl yra tokia nuoroda, kad jeigu yra ardomas automobilis, turi būti tam tikri susitarimai. Bet jeigu šiaip žmogus tikrai vieną kokią nors dalį išsirinkęs ar panašiai… savivaldybių sistema turi būti taip sutvarkyta, kad būtų vieta, kur ją pristatyti. Tačiau prievolė tam surinkėjui tada jau nebeegzistuotų.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų yra? Nėra. Prieštaraujančių, matyt, dėl įstatymo projekto pateikimo nėra. Galime bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta įstatymui po pateikimo bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Europos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti ateinantį antradienį. Atsiprašau, pavasario sesijoje.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19, 26, 31, 32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo, 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 32¹ ir 32² straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-237ES (pateikimas)

Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo, 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 32¹ ir 32² straipsniais įstatymo projekto Nr.XP-237(ES). Pateikimas. Pranešėjas – A.Kundrotas.

A.KUNDROTAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas keičiamas taip pat derinant Lietuvos ir Europos Sąjungos teisę. Tai yra direktyva dėl atsakomybės už žalą aplinkai, numatoma prevencija bei atlyginimas, todėl keičiami kai kurie straipsniai arba papildoma naujais. Reikia pasakyti, kad iš esmės žalos atlyginimo sistema Lietuvoje egzistavo ir anksčiau. Gal nebuvo taip aiškiai apibrėžta, ypač tai, kad reikia imtis atitinkamų prevencinių priemonių ar imtis atkuriamųjų priemonių, iki kiek privaloma imtis, kaip toliau, kas gali pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo arba kokios pareigos yra ūkio subjekto ir panašiai. Be šitos temos, yra dar keletas pakeitimų. Tai yra pripažįstamas netekusiu galios 24 straipsnis dėl ypatingų ekologinių situacijų, nes šitą sritį jau reglamentuoja Civilinės saugos įstatymas, taip pat suderinamas 19 straipsnis su jau egzistuojančiais kitais teisės aktais, kuriuose kalbama apie gamtos išteklių naudojimo ir teršalų emisijos į aplinką leidimus.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausiančių nėra. Prašome dėl balsavimo motyvų. Nėra. Vadinasi, ir prieštaraujančių dėl šio įstatymo projekto pateikimo nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymui po pateikimo? Nėra prieštaravimų? (Balsai salėje) Pritarta įstatymui po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Europos reikalų komitetas. Siūloma klausimą svarstyti pavasario sesijoje.

Konsulinio mokesčio įstatymo 3, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-222 (pateikimas)

Gerbiamieji, jūsų dėmesiui siūlomas Konsulinio mokesčio įstatymo 3, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-222. Pateikimas. Pranešėjas – Zenonas Petrauskas, užsienio reikalų viceministras.

Z.PETRAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas suderinti Konsulinio mokesčio įstatymą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, visų pirma su bendrąja konsuline instrukcija. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad išimtys dėl mokesčio bazės turi būti nustatomos tik įstatymo. Todėl Konsulinio mokesčio įstatymą keisti yra būtina, perkeliant atitinkamas lengvatas, šiuo metu numatytas Vyriausybės nutarimo. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Europos Sąjungos direktyvos Nr.73 ir Nr.2004 numato, jog Europos Sąjungos valstybės narės arba valstybės, dalyvaujančios Europos ekonominės erdvės sutarime, piliečio šeimos nariams vizos išduodamos nemokamai. Todėl būtina papildyti įstatymą teisės norma, numatančia nemokamą vizų išdavimą minėtai asmenų grupei.

Taip pat į įstatymą reikėtų įtraukti nuostatą, kad už supaprastinto tranzito geležinkelio dokumentų išdavimą neimamas konsulinis mokestis, kaip yra numatyta 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos sutarime dėl supaprastinto tranzito geležinkelio dokumentų išdavimo.

2004 metais Vyriausybei patvirtinus užsienio valstybėse be tėvų globos likusių vaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką taisykles, kurios numato, kad konsulinis mokestis neimamas už konsulinius veiksmus užsienio valstybėje be tėvų globos likusiam nepilnamečiui Lietuvos Respublikos piliečiui parvežti į Lietuvą, būtina atitinkamai papildyti ir Konsulinio mokesčio įstatymą.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad tarptautinėje praktikoje priimta, jog diplomatinių tarnybinių pasų turėtojai turi panašias privilegijas ir teises. Todėl siūlome įstatymą papildyti nuostata, kad tarnybinių pasų turėtojams vizos taip pat būtų išduodamos nemokamai. Tai yra tokia pat tvarka, kaip šiuo metu išduodami diplomatiniai pasai diplomatinių pasų turėtojams.

Taip pat siūloma Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 8 straipsnių nuostatose įtvirtinti, kad mokestis mokamas už dokumentų vizai gauti priėmimą ir nagrinėjimą neatsižvelgiant į nagrinėjimo baigtį, kaip numatyta Europos Sąjungos bendrųjų konsulinių instrukcijų priede.

Šiuose įstatymo pakeitimuose pasikeitę vizų ir pažymėjimų pavadinimai suderinami su 2004 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymu. Siūlome pritarti įstatymo projektui ir svarstyti jį Seime.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori klausti kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis viceministre, šiame įstatymo projekte siūlote pakeisti 6 straipsnį suteikiant papildomas lengvatas išduoti vizas Europos Sąjungos piliečiams arba valstybėms, dalyvaujančioms Europos ekonominės erdvės susitarime… piliečių šeimų nariams, taip pat be konsulinio mokesčio pervežant per sieną nepilnamečius. Kiek tai valstybei kainuos? Ar nenukentės dėl to mūsų biudžetas?

Z.PETRAUSKAS. Ačiū už klausimą. Dėl jūsų klausimo 2 dalies, tiksliau, dėl antrojo klausimo galiu pasakyti tiek, kad mūsų Konsulinio departamento duomenimis, tokių vaikų, likusių be globos, yra labai nedaug. Tai yra vienetai. Tai neturėtų viršyti 1000 litų. Šiuo atveju tikrai nebus didelės investicijos į tai, bet bus suteikta reikšminga konsulinė pagalba. Juo labiau kad visais kitais beglobių vaikų atvejais konsulinės įstaigos rūpinasi vykdydamos tiesiogines savo funkcijas.

Dėl Europos Sąjungos valstybių piliečių šeimų narių. Viskas čia suderinta su Europos Sąjungos teisės aktais, mes tiesiog įtvirtiname tą nuostatą įstatyme.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prieštaravimų dėl įstatymo projekto nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaravimų nėra. Sutarta. Pagrindiniu siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso ir Lietuvos Respublikos diplomatinio paso“ ir jį papildžiusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr.XP-234 (pateikimas)

Tas pats pranešėjas ir dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso ir Lietuvos Respublikos diplomatinio paso“ ir jį papildžiusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“ projekto. Pateikimo stadija. Prašom.

Z.PETRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo projekto tikslas yra panaikinti perteklinius teisės aktus ir įstatymus. Tie klausimai, susiję tiek su Lietuvos Respublikos vidaus pasu, tiek su diplomatiniu pasu, jau yra sureguliuoti kitais teisės aktais. Toks teisės aktas, t.y. neseniai priimtas Vyriausybės 2005 m. vasario 1 d. nutarimas, patvirtina naujo diplomatinio paso pavyzdį, kuris yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, taip pat su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos išdėstytais biometriniais ir saugumo reikalavimais.

Turiu pasakyti, kad senojo pavyzdžio diplomatiniai pasai, kurie išduoti pagal 1991 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo reikalavimus, galios tol, kol pasibaigs jų galiojimo laikas. Todėl visi jų turėtojai neturės nepatogumų dėl pasikeitusio diplomatinio paso pavyzdžio. Pasibaigus galiojimo laikui bus suteikiami nauji diplomatiniai pasai. Siūlome pritarti Seimo nutarimo projektui po pateikimo ir svarstyti Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti. Prašom. Kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, turėčiau du klausimus, vienas jų būtų posėdžio pirmininkui. Visai neseniai buvo svarstomas vienas nutarimas, kai buvo naikinami ir pripažįstami netekusiais galios keli anksčiau priimti dokumentai. Kas trukdė į tą bloką įtraukti ir štai šitą? Dabar po vieną nutarimą kažkas kažkur suranda ir vis po vieną nešioja. Atneštų visą bloką, vienu metu būtume atlikę darbą. Tai vienas klausimas.

Antrasis klausimas. Yra Piliečio paso įstatymas. Ar neužteko tuomet priimant tą įstatymą atkreipti dėmesį ir kartu pripažinti netekusiais galios tuos dokumentus, kurie anksčiau galiojo? Ar tada nepastebėjote ir tik dabar susigriebėte, kad tą nutarimą reikia naikinti?

Tai viena. Antra, kodėl Vyriausybė nesurenka viso pluošto tokių dokumentų ir neateina vienu metu, o vaikšto su kiekvienu? Ačiū.

Z.PETRAUSKAS. Šis klausimas man ar… Man klausimas? Galiu pasakyti tiek, kad Užsienio reikalų ministerijos funkcija – diplomatinių pasų išdavimas. Priėmus Vyriausybės nutarimą, senasis Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas tapo perteklinis, jo jau nebereikia. Mes ir siūlome jį naikinti. Kiek susiję su vidaus pasais, tai jau kitos žinybos, t.y. Vidaus reikalų ministerijos kompetencija. Čia galbūt buvo tam tikras nesuderinimas. Būtų, aišku, efektyviau, jeigu eitų visas pluoštas. Mes bandysime atsižvelgti į jūsų pastabą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Galiu pasakyti, kad mes atsižvelgsime į jūsų pastabas ateityje sudarydami darbotvarkes.

Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Jokių prieštaravimų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta po pateikimo.

Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Papildomas komitetas nebuvo numatytas. Nėra reikalo. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.

Gerbiamieji, turiu pasakyti, kad Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas šiandien nebus svarstomas. Pareiškimų nėra. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Posėdis baigtas. Ačiū už bendrą darbą.