Trečiasis
(24) posėdis
2005
m. vasario 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS, G.STEPONAVIČIUS ir V.MUNTIANAS
2005 m. vasario 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas, kviečiu visus užimti savo vietas. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią.
Kolegos, noriu jus informuoti apie pasikeitimus, susijusius su šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarke bei Seniūnų sueigos siūlymais. Jums išdalytoje darbotvarkėje yra šiek tiek sukeistas klausimų eiliškumas, palyginti su tuo, kas jums buvo pateikta anksčiau. Dėl daugelį mūsų dominančio darbotvarkės 4 klausimo – Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Seniūnų sueigoje išsiskyrė nuomonės dėl to, kada šis klausimas galėtų būti svarstomas. Todėl aš teiksiu balsuoti, nes Seniūnų sueigoje Liberalų ir centro frakcija siūlė, jog Gamtinių dujų įstatymas būtų svarstomas po Vyriausybės valandos, kad būtų išklausyta Vyriausybės nuomonė, tai yra pradedant vakarinį posėdį 15.00 val. nuo Gamtinių dujų įstatymo svarstymo tęsinio. Tačiau dėl to bendro sutarimo nebuvo, todėl mes dabar balsavimu turime apsispręsti. Kolegos, prašau nešurmuliuoti salėje, nes po to klausite, ar suprantate, už ką balsuojate. Tai dabar formuluoju klausimą, tai yra procedūrinis balsavimas, dėl to, kada yra svarstomas Gamtinių dujų įstatymo projektas. Balsavimas už reikštų, kad klausimas, kaip buvo siūloma, yra perkeliamas į vakarinio posėdžio pradžią. Balsavimas prieš reikštų pritarimą, kad lieka, kaip numatyta darbotvarkėje. Tokiu atveju susilaikantieji nebūtų skaičiuojami. Aš paskui suteiksiu žodį. Dabar turime balsuoti dėl šio procedūrinio dalyko. Kolegos, nuomonės nėra išsakomos, kai balsuojama dėl procedūrinių klausimų. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame, kad klausimas yra perkeliamas į vakarinį posėdį. (Šurmulys salėje) Kolegos, dabar vyksta balsavimas, o ne šurmuliavimas.
Kolegos, balsuojant apsispręsta, kad klausimas yra svarstomas rytiniame posėdyje. Tada aš dar norėčiau stabtelti ties šita tema ir pasakyti, kad Seniūnų sueigoje buvo iškeltas klausimas, jog svarstant šį klausimą dalyvautų Ministras Pirmininkas A.Brazauskas. Dabar mes turėtume tiesiog pasitikslinti, kada Ministras Pirmininkas būtų pasiruošęs atvykti. Kolegos, nieks nekvestionuoja, kad šis klausimas yra svarstomas rytiniame posėdyje. (Triukšmas salėje) Iš vietos replikos nėra priimamos. Jeigu kas nori kalbėti per mikrofoną, prašom. A.Kubilius – pirmasis. Po to – A.Sysas.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, posėdžio pirmininkas paskubėjo pasiūlyti balsavimą dėl laiko. Nes iš tikrųjų laiką turėtume derinti su premjero galimybe dalyvauti posėdyje. Aš manau, kad tai yra tikrai gyvybiškai būtina, nes aiškiai matyti, kad, nepaisant visų pasižadėjimų dirbti vieningai ir lyg ir Vyriausybės atsiųstos bendros nuomonės dėl įstatymo, ministro V.Uspaskicho nuomonė vis tiek yra kitokia. Taigi būtų tikrai svarbu, kad Seime dalyvautų ir premjeras, ir ministras V.Uspaskichas svarstant šitą klausimą. Ar galima sužinoti, kada gali būti toks laikas per šios dienos posėdžius, kad mes tikrai galėtume išgirsti bendrą nuomonę. Arba tada kitas siūlymas – pradėti svarstyti įstatymą, jeigu nežinome, kada bus premjeras, ir 23 klausimo svarstymo metu daryti pertrauką, laukti Vyriausybės valandos, ir per ją sudaryti galimybę… Kaip?
PIRMININKAS. 23 straipsnio.
A.KUBILIUS. Taip. Daryti 23 straipsnio svarstymo pertrauką ir per Vyriausybės valandą aiškintis su ministru ir premjeru, kokia yra jų nuomonė.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū. Posėdžio pirmininke, nenoriu kartoti to, ką pasakė Andrius, todėl norėčiau paprašyti, kad būtų iš naujo balsuojama, nes dalis nesuprato. Buvo ganėtinai greitas balsavimas, dalis dar ėjo į salę ir galbūt sprendimas bus kitoks. Žinoma, logiškiau, kad Seimo nariai išgirstų aiškią Vyriausybės ir premjero poziciją, tada būtų apsisprendimas balsuojant dėl šito įstatymo. Galbūt 15.00 val. premjeras turi didesnę tikimybę susitikti, kas matė jo išsiuntinėtą darbotvarkę, tai rytinis laikas užimtas iki Vyriausybės valandos. 13.00 val. jis tikrai čia bus.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, jog jums yra žinoma, kad mes su J.Veselka kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją, nes gavome iš Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadas, jog „Dujotekana suteikė kai kurioms politinėms partijoms bendrai per Europos Parlamento, Prezidento ir Seimo rinkimus daugiau kaip 600 tūkst. Lt. Ar tie Seimo nariai, kurie gavo pinigus, turi teisę dalyvauti balsavime, ar nėra pažeistas Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymas? Ar tos politinės partijos, kurios gavo pinigus, turi teisę dalyvauti svarstant šitą klausimą? Ar nebus pažeistas įstatymas. Todėl, manau, labai svarbi šios komisijos išvada.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Gražuli. Jūs supainiojote žanrus. Mes dabar svarstome darbotvarkę, o ne konkrečiai šį klausimą. Kai mes prie jo ateisime, tai ir svarstysime. Dėl vedimo tvarkos – H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl darbotvarkės norėčiau atkreipti dėmesį. Yra toks rezervinis 7 klausimas, tai yra nutarimas „Dėl gamtinių dujų kainos įtakos tarifo. Man atrodo, kad tai yra labai svarbus klausimas, susijęs su dujų klausimu. Ar nebūtų galima, vedant posėdį, organizuoti taip, kad šitas klausimas būtų prieš Dujų įstatymą. Dėl to, kad tai esminis dalykas, nes ten data yra kovo 15 d., kada Valstybės kontrolė turi duoti atsakymą, ir tas gali turėti įtakos balsavimui ir apsisprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik priminčiau, kad šiandien nėra numatytas Gamtinių dujų įstatymo priėmimas, yra svarstymas. Prie šito klausimo mes galėsime stabtelti, jeigu sutaps laikas. Manau, kad vienas šalia kito šie tarpusavyje susiję klausimai, tikrai galėtų būti svarstomi. Ačiū už šią pastabą. Kolegė A.Balsienė. Prašau.
A.BALSIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi pagal darbotvarkę valdyba buvo įtraukusi dujų klausimą į rytinį posėdį, aš manau, kad premjeras, į kurį mes kreipėmės, kad jis paaiškintų savo poziciją, jautriai reaguoja ir per valandą galėtų ir atvykti. Vis dėlto tai yra labai svarbus kiekvienam žmogui klausimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Supratome. Manau, toks jausmas yra vyraujantis šioje salėje. Kolegos, drįsčiau dar kartą atkreipti jūsų dėmesį. Č.Juršėnas kontaktavo su Vyriausybe. Aš, prieš pradėdamas vesti posėdį, tariausi su juo ir buvau informuotas, kad iš principo Vyriausybės valandoje Ministras Pirmininkas, taip pat kuruojantis šią sritį ministras būtų pasirengę atsakyti į visus su šiuo įstatymu susijusius klausimus. Taigi, turėdamas šiuos motyvus mintyje, aš išsakiau dalies Seniūnų sueigos nuomonę, kad šis klausimas galėtų būti svarstomas po to, kai poziciją tiesiogiai čia, plenarinių posėdžių salėje, išsakytų tam tikri Vyriausybės nariai. Todėl, remdamasis Socialdemokratų frakcijos siūlymu, pakartosiu balsavimą, kuris yra procedūrinis ir alternatyvus. Balsavimas už reikštų, kad mes nusprendžiame Gamtinių dujų įstatymo svarstymą perkelti į 15.00 val. vakarinio posėdžio pradžioje. Balsavimas prieš reikštų, kad mes jį svarstome rytiniame posėdyje. Kolegos, vėl išdėstytų motyvų daugelis nesuprato, dėl ko balsavo. Kolegos, nešurmuliuokite, dabar suformulavau, dėl ko balsuojame, ir dar kartą prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę. Ką gi, nuomonės nesikeičia. (Balsai salėje) Gal Liberalų demokratų frakcija pageidauja perbalsuoti? Formuluokite prie mikrofono ir žiūrėsim, kokie jūsų motyvai. Kolegos, aš noriu paprašyti, kaip Seimo posėdžio pirmininkas, padaryti 15 minučių pertrauką, kad būtų dėl šio klausimo pasitarta, kurią valandą gali dalyvauti Ministras Pirmininkas ir ūkio ministras. 15 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po trumpos pertraukos siūlau tęsti posėdį. Kviečiu neformalias diskusijas trumpam baigti. Norėčiau jus informuoti apie pertraukos metu įvykusius pašnekesius su Vyriausybės atstovais. Galiu patvirtinti, kad ir Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, ir ūkio ministras V.Uspaskichas yra pasirengę atvykti 12.30 val., jeigu Seimas sutiktų, būtent 12.30 val. svarstytume Gamtinių dujų įstatymą. Ar priimtinas, gerbiamieji kolegos, toks rytinio posėdžio laiko perkėlimas? Priimtinas. Gerai, kolegos, ačiū.
Norėčiau trumpai pasitarti dėl kai kurių klausimų perkėlimo į ankstesnę dalį, tuomet svarstytume kai kuriuos rezervinius klausimus, kol ateitų eilė Gamtinių dujų įstatymo projektui. Jeigu tinka, dar dėl vedimo tvarkos, ir tada galėsime tvirtinti šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Tai, kas įvyko dabar, tie du balsavimai, kurių rezultatas buvo vienas ir tas pats… Noriu pasakyti, kad kai buvo gautas, tarkim, vieniems nepalankus rezultatas, jūs pradėjote aiškinti, ką reikia daryti, kaip reikia daryti, galbūt reikia ką nors keisti. Jūs, kaip posėdžio pirmininkas, turėjote tai padaryti, viską detaliai pasakyti prieš pirmąjį balsavimą. Jeigu mes jau balsavome, gautas rezultatas, ir viskas. Tai parodo, kad buvo susitarta su Vyriausybe ir kad lygiai tą patį buvo galima padaryti ir be antrojo balsavimo. Aš nenorėčiau, kad tokie dalykai daugiau kartotųsi.
PIRMININKAS. Nežinau, gerbiamasis Klumby, ar jūs buvote posėdžio pradžioje, kai aš tai detaliai išdėsčiau. Apgailestauju, kad tuo metu, kaip ir dabar, dalis Seimo narių šurmuliavo, o ne įdėmiai klausė. Dar kartą primenu, kad tai nebuvo mano sprendimas, o buvo vienos iš koalicijos frakcijų, Socialdemokratų frakcijos prašymas išdėsčius motyvus. Tai yra grynai statutinis reikalavimas, kuriuo remdamasis aš ir pasiūliau antrą kartą balsuoti. Gerbiu jūsų valią, kad šis klausimas yra svarstomas rytiniame posėdyje.
Taigi, kolegos, klausiu, ar galėtume su šiais nedideliais pakeitimais patvirtinti šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę? Prieštaravimų nėra. Darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie pirmojo darbotvarkės klausimo – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-146. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komitetas paskirtas pagrindiniu. Kviečiu į tribūną komiteto pranešėją B.Bradauską. Kolegos, dar kartą prašau tylos, nes salėje didelis triukšmas. Dėmesio! Pateikiama komiteto išvada. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis klausimas susijęs su „atpalaidavimu, jeigu taip galima pasakyti, nuo procedūrų, kurių nereikia, t.y. dar kartą prabuoti tauriuosius metalus, kurie jau yra prabuoti Europos Sąjungos valstybėse ir Turkijoje. Kad antrą kartą to nereikėtų daryti, ir yra teikiamos šio įstatymo pastabos. Komitetas šį klausimą svarstė ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, likite dar tribūnoje, nes yra viena pataisa, dėl kurios mes turėtume balsuoti. Informuoju, kad yra gauta Seimo nario J.Liongino pataisa, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad pataisa yra įregistruota, bet negali būti svarstoma, nes nepraėjęs reikiamas valandų skaičius, kad ji būtų svarstoma. Jeigu gerbiamasis J.Lionginas nepyktų, manau, priėmimo metu mes ją galėsime svarstyti.
Taigi nėra pataisų, kurias dabar galėtume svarstyti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Noriu pasakyti, kad papildomų komitetų paskirta nebuvo. Dalyvauti diskusijoje Statuto numatyta tvarka užsiregistravusių nėra. Klausiu, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo metu? Nėra. Kolegos, ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo įstatymui, kurio registracijos Nr.XP-146, pritarta.
Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl jungtinio taikos palaikymo dalinio kūrimo ir formavimo, taip pat kitų susitarimų denonsavimo projektą Nr.XP-148. Tam, kad denonsuotume šią sutartį, primenu, kad reikia 85 Seimo narių daugumos, todėl prašau registruotis. Prašom neišsivaikščioti iš salės. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto išvadą pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Ruošiasi Užsienio reikalų komiteto narys E.Vareikis. Prašom.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas…
PIRMININKAS. Prašome truputį garsiau.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jį patobulino atsižvelgdamas į Teisės departamento, Užsienio reikalų komiteto siūlymus, kurie daugiau susiję su juridinės technikos dalykais. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu į tribūną pateikti Užsienio reikalų komiteto išvadą komiteto pirmininką J.Karosą. Prašau į tribūną.
J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, vasario 2 d. svarstė šį įstatymo projektą. Komitetas pritarė bendru sutarimu su tokiomis pastabomis. Pirma. Įstatymo projekto pavadinime vietoj žodžio „padalinio įrašyti žodį „dalinio. Antra. Įstatymo projekto 1 straipsnyje žodį „sutarties pakeisti žodžiais „sutarčių ir protokolų. Trečia, įstatymo projekto 1 straipsnio tekste vietoj žodžio „padalinių įrašyti žodį „dalinio. Tai redakciniai dalykai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme papildomo komiteto išvadą. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių turėtume balsuoti, nėra. Teisės departamento ir papildomo komiteto pastaboms pagrindinis komitetas pritarė. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Svarstymo stadijoje dėl balsavimo motyvų prieš… (Balsas iš salės: priėmimo stadijoje.) Priėmimo stadijoje. Kolega J.Veselka kalbės vėlesnėje stadijoje. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-148 po svarstymo?
Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Už – 103, prieš – 4. Po svarstymo pritarta.
Paprastai svarstant tarptautines sutartis, ratifikuojančias tam tikrus įstatymus, arba denonsuojant jas yra pereinama ir prie priėmimo. Ar Seimas neprieštarautų, kad šiame posėdyje ir priimtume šį įstatymą? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Taigi priėmimo stadija. Kolegos, proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Keturi kalba už, keturi – prieš. J.Veselka – motyvai prieš. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų žiūrėkime taip – vis dėlto buvo bandoma suformuoti bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos kovinį padalinį. Logikos yra. Jeigu mes, trys valstybės, sakysim, Latvijos prezidentės požiūriu skiriamės, aš sutinku, kad galima skirtis įvairiu ir politinių pažiūrų, ir ekonominių pažiūrų vertinimu, bet tai, kas susiję… (Balsai salėje) Va, jau Amerikos CŽV veikia. Bet bendrojo karinio potencialo, kuris susiję su gynyba, atsisakymo aš niekaip negaliu suprati.
Visi sako – NATO mus apgins. Gerbiamieji, didelės galybės, kai ateina laikas persidalyti pasaulį, į mus visiškai nežiūri ir mes patys savo rankomis bandome sunaikinti tą, dėl kurio menką didesnę galybę galėtume turėti. Kodėl Lietuva, aš nesuprantu, negali suvokti – jokie svetimi už mus geriau nepasirūpins negu mes patys. Kodėl mes nenorime turėti bent… Kuo dabar tampa Lietuvos kariuomenė? Lietuvos kariuomenės kariai tampa samdiniais, kurie laksto po Afganistaną, po Iraną… po Iraką, po buvusią Jugoslaviją. Kaip įprasta, komandos, kur pasiųsti Lietuvos karius, ateina ne iš Europos Sąjungos, o iš Vašingtono, kur paskui derinami įvairūs klausimai. Labai keista, nes kaip mes atrodysime Europai. Pinigus semiame iš Europos maišo, o politinę ir karinę valią vykdome nurodžius iš už Atlanto.
Liksime nei šiokie, nei tokie, paprasčiausia kažkokie vasalai, nerandantys vietos Europoje. Aš negaliu su šia pozicija sutikti. Trijų valstybių bendras karinis bendradarbiavimas yra būtinas ir reikalingas. Viskas ir solidžiau atrodytų, ir pigiau, ir ne taip veiktų pasaulio galybių įtakos sričių perskirstymas ateityje. Todėl aš balsuosiu prieš. Ir kviečiu tuos, kurie tai supranta, taip pat balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau, kad kolegos J.Veselkos kalba įkvėpė kalbėti dėl motyvų už. L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS. Ačiū. Manau, kad ir iš savo valstybės patirties, ir iš kitų valstybių patirties mes galime daryti išvadą, jog bendromis pajėgomis yra kur kas lengviau veikti iškilus agresijai arba pavojams, o be to, kai šis bendras veikimas yra įteisinamas įstatymu arba sutartimi, tuo labiau ji yra reikšmingesnė. Todėl aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašau jūsų dėmesio! Formuluoju balsavimo klausimą. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.XP-148) priėmimo. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 110. Balsavimo rezultatai: už – 102, prieš – 4, susilaikė 1. Įstatymas (registracijos Nr.XP-148) priimtas. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Kolegos, eilės tvarka darbotvarkės 3 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-103(2). Svarstymo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo pirmininką J.Sabatauską kviečiu pristatyti komiteto išvadą. Ruošiasi Z.Žvikienė.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir turėjo pastabų bei pasiūlymų dėl įstatymo datos taikymo. Tiek pagal šį įstatymą, tiek pagal Statutą Seimo narių atlyginimo pakeitimas turėtų būti taikomas tik nuo kitos kadencijos. Taip pat komitetas turėjo pastabų, kad reikėtų įvertinti Statuto 15 straipsnio 3 dalį, kad jinai nekorektiška, nes ten kalbama apie papildomą atlyginimą opozicijos lyderiui. Esu įpareigotas įregistruoti Seimo statuto pataisą (tą aš ir padariau), todėl prašau Seimo priimant svarstyti kartu su Statuto pataisa, kad nebūtų prieštaravimų tiek šiame įstatyme, tiek Statute, nes šiame įstatyme nustatomas vienas atlyginimo tarifas be jokių papildomų atlyginimų. Iš esmės patobulinęs projektą komitetas, 7 balsavus už, 4 susilaikius, pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū. Tik norėčiau pasitikslinti. Ar jūs pats inicijuojate tam tikras Statuto pataisas, kad jas suderintume su šio nutarimo pakeitimais?
J.SABATAUSKAS. Komitetas mane įpareigojo, aš įregistravau savo vardu. Šis projektas yra registruotas Seimo sekretoriate.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvados pateikimą. Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą prašau pristatyti komiteto pirmininkę Z.Žvikienę.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio ir priedėlio I skirsnio papildymo įstatymo projektą. Komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti nebuvo išklausius komiteto išvadas. Matau, yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tas pats J.Veselka. Motyvai prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš niekaip negaliu suprasti, politika, padaryta biznio, atvirai pasakius. Net opozicija, kuri iš esmės… Na, tuo metu, kai esi opozicijoje, tai tik žiūri, kaip pakišti pagaliukų į Vyriausybės ratus. Man atrodo, šis postas, kai tu gauni už tai algą, yra daugiau simbolinis. Tai yra kad jis atstovauja tai pusei, daliai, kuri tuo metu konkrečiai už visą valstybės tvarkymą lyg ir neatsakinga, o tiktai dirba žvelgdama į perspektyvą. Ir dabar staiga to, kuris čia turėtų dirbti iš idėjos, pajamas norima prilyginti Seimo Pirmininko pavaduotojo pajamoms. Gerbiamieji, tai kur ta mūsų 1990 m. dvasia – sukursime valstybę, dirbsime valstybei, stengsimės?!
Jeigu dabar tik galime kur nors išpešti nors 100 Lt papildomai į savo kišenę, jokių skrupulų nėra. Atiduok 100 Lt – Tėvynė pakentės. Gerbiamieji, mes iš viso nusivažiuojame. Lietuva tampa ne valstybe, o, sakysime, kažkokių turtuolių sąjunga. Ir biudžeto dalijimo arba „obščiako dalijimo sąjunga. Su tokia pozicija aš negaliu sutikti, todėl balsuosiu prieš. Niekis, opozicijos lyderis tegul įtemptai dirba, aukojasi, kitų rinkimų dėka bus premjeras.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet priminus Sąjūdžio dvasią siūlyčiau nevartoti netinkamo Seimo nariui žargono. Kolegos, manau, tai galioja mums visiems.
Gerbiamieji, išklausę motyvus prieš, matau, kad balsavimo neišvengsime. Išsakykime dėl šio Seimo nutarimo, tiksliau, dėl įstatymo pakeitimo projekto, nuomonę balsuodami. Ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-103 po svarstymo?
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš – 11, susilaikė 23.
Po svarstymo pritarta. Primenu, kad pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas komiteto iniciatyva yra įregistravęs Statuto pakeitimo įstatymo projektą, suderinantį su šiuo įstatymu. Manau, kad netrukus prie šio klausimo grįšime. Šiandien šio klausimo svarstymas baigtas.
Norėčiau trumpai pasitarti su jumis. Kaip ir sutarėme, gamtinės dujos perkeliamos į 12.30 valandą. Susisiekę su atskiromis ministerijomis, kurios Vyriausybės vardu teikia įstatymų projektus, norėčiau jūsų sutikimo, kad neprieštarautumėte ir dabar galėtume svarstyti iš vakarinio posėdžio Bausmių vykdymo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektus, tai yra darbotvarkės 2-3a ir 2-3b klausimai. Ar galime tam neprieštarauti? Dėkui. Yra atvykęs teisingumo viceministras Gintaras Švedas, ir manau, kad abu įstatymų projektus galėtume pristatyti kartu. Pateikimo stadija. Svarstome Nr.XP-181 ir Nr.XP-182. Pone viceministre, žodis jums.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybės nutarimu jums teikiamas Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šiuo projektu, sakyčiau, yra siūlomi keisti trys esminiai momentai. Pirmas. Siūloma atsisakyti siuntinių ir perdavimų, kuriuose yra maisto produktų, nuteistiesiems. Antras momentas. Seimo kontrolieriai atkreipia dėmesį į keletą įstatymo netikslumų, susijusių su nuobaudų taikymu. Tai būtų apie nuteistojo perkėlimą į drausmės grupę. Dabartinis kodeksas nenustato maksimalaus tokios nuobaudos termino, todėl siūloma aiškiai įvardyti, kad tokia nuobauda, pati griežčiausia nuobauda, gali būti skiriama nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Ir trečias momentas, sakyčiau, tokios techninės teisinės pataisos, susijusios su televizoriais, kuriuos nuteistieji turi teisę turėti įkalinimo įstaigose. Siūloma neįvardyti jų kaip nešiojamųjų televizorių, bet apibrėžti jų įstrižainių dydį. Siūloma, kad būtų leidžiami televizoriai, kurių ekrano įstrižainė nėra didesnė nei 51 cm.
Atsižvelgiant į tai, kad numatoma panaikinti maisto produktų siuntinius ir perdavimus, siūloma įteisinti tam tikrą pašalpų galimybę, išduoti jas nuteistiesiems. Jos būtų ne visiems nuteistiesiems, bet įvardyčiau kaip „socialiai remtinus nuteistuosius, ir tokiems nuteistiesiems būtų galima skirti kas mėnesį po 0,3 MGL dydžio pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kad tai pareikalautų tam tikrų finansinių išlaidų, siūloma, kad tas įstatymas įsigaliotų tik nuo kitų metų sausio 1 dienos. Atkreipsiu dėmesį, kad su šiuo įstatymo priėmimu taip pat reikės pakeisti nemažai įstatymus lydinčių teisės aktų. Manyčiau, yra dar vienas labai svarbus dalykas – teks atlikti ir kai kuriuos organizacinius veiksmus, nes ne paslaptis, kad siuntinių panaikinimas iš principo yra siejamas su neleistinų daiktų patekimu į įstaigas, t.y. mobiliųjų telefonų, narkotinių priemonių. Savaime suprantama, kad panaikindami teisę gauti siuntinius tokių dalykų poreikio įkalinimo įstaigose tikrai nepanaikinsime, todėl teks imtis tam tikrų organizacinių priemonių, kad būtų užkirsti kiti kanalai, kuriais bus bandoma tuos daiktus neteisėtai perduoti nuteistiesiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Septyni Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka. B.Bradauskas pirmasis. Prašom, kolega.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo. Ar dabar maisto siuntinys kaliniams yra duodamas valstybės sąskaita? Kodėl mes turime įvesti vadinamąją pašalpą, kai pas mus laisvėje gyvenančių dorų žmonių yra tiesiog masė ir jie negauna jokios pašalpos. O čia mes įvedame kažkokią pašalpą. Manau, kad naikindami perduodamus siuntinius mes tikrai gerai darome, nes perduodami visokie nereikalingi dalykai, bet pašalpas įvesti… Aš manau, kad jūs čia kažką nelabai suprantama siūlote.
G.ŠVEDAS. Į jūsų klausimą atsakyčiau taip. Čia aš tikrai nelyginčiau nuteistųjų su visais kitais asmenimis. Šiuo atveju valstybė turi pareigą rūpintis tiek tais, kurie yra laisvi ir sunkiau gyvena, tiek tais, kurie atlieka bausmę. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas. Kodėl mes manome, kad ta pašalpa yra būtina. Supraskime vieną paprastą dalyką. Oficialiai įkalinimo įstaigose yra tik apie 10% narkomanų, ekspertų vertinimu, iš tikrųjų tokių žmonių skaičius yra didesnis, turbūt siekia apie 30%. Tai reiškia, kad iš dešimties tik trys nuteistieji gauna siuntinius arba teoriškai gali gauti siuntinius, kuriuose yra šių dalykų. Vadinasi, siekdami išvengti vienos blogybės, didesnei daliai nuteistųjų mes atimame teisę gauti visiškai normalų maisto siuntinį. Atsižvelgdami į tai, mes ir bandome šį teisės panaikinimą šiek tiek kompensuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Ar nemanote, kad jūsų teikiamas įstatymo projektas, Kalėjimo departamento parengtas, ne ministerijos, bet jūsų departamento, tiesiog siūlo eiti pačiu lengviausiu keliu. Tarsi pripažįstama, jog patingima arba nerandama sistema efektyviai kontroliuoti siuntinius, kurių nuteistasis gauna maždaug po pusantro siuntinio per mėnesį, ir tada einama lengviausiu keliu – visai juos uždrausti. Jūs paminėjote, kad iš dešimties nuteistųjų trys yra galimai vartojantys narkotikus. Vadinasi, septyni iš dešimties nevartoja. Ir dabar mes atimame galimybę jiems gauti siuntinius iš namų, skiriame jiems pinigines sumas, o pavertus per dieną, yra vienas litas. Skiriame vieną litą per dieną. Tai, kas yra siūloma, yra vienas litas per dieną. Jeigu nesusitvarkome su siuntinių kontrole, tai tokiu atveju klausimas, kodėl siūlome įgyvendinti nuo 2006 m. sausio 1 d., nuo kitų metų. Tai ką, dar metus nesusitvarkysite su siuntiniais? Negi neįmanoma efektyviai kontroliuoti siuntinių?
G.ŠVEDAS. Labai geras klausimas. Aš atsakysiu taip, kad tas klausimas visus metus buvo diskutuojamas, sveriamos visos galimybės, vertinama visa situacija ir šis sprendimas tikrai nėra lengviausias sprendimas. Tikrai, nesakykite, kad tai lengviausias kelias. Kodėl vis dėlto pasirinkome šį kelią? Pirmas momentas yra tai, kad maisto produktų siuntiniuose ir tai, kokius maisto produktus gali gauti nuteistieji, yra tokių dalykų, kurių praktiškai neįmanoma kontroliuoti nesugadinant, nesunaikinant įpakavimo ar dar ko nors. Vadinasi, bet kuriuo atveju tam tikra dalis maisto produktų yra sunkiai kontroliuojama.
Antras momentas, ką jūs sakote, nėra visiškai tikslu. Ne pusantro siuntinio per mėnesį nuteistasis gali gauti. Mūsų skaičiavimais, vienas nuteistasis, kuris normaliai elgiasi įkalinimo įstaigoje, šiandien per metus gali gauti apie 20 siuntinių. Tai vienas aspektas. Turėkime omeny dar keletą švenčių, kurių metu nuteistieji gali gauti labdaros siuntas su maisto produktais. Jeigu pažiūrėtume visą apimtį, kiek į įkalinimo įstaigą ateina siuntinių, tai skaičiai yra labai dideli. Natūralu, kad šiuo atveju reiktų didinti arba žmonių skaičių, arba įsigyti tam tikrą įrangą. Tokia įranga tikrai brangiai kainuoja. Mūsų supratimu, pašalpos šiuo atveju lengviau išspręstų šią problemą.
Kitas ne mažiau svarbus momentas. Siuntiniams visuomet tam tikra prasme prieštaravo ir visada į juos labai negatyviai žiūrėjo medikai. Nes kad ir kaip žiūrėtum, šiuo atveju kalbama apie maisto produktus, apie galimybę užsikrėsti įvairiomis ligomis, kurias kontroliuoti, patenkant į įstaigą tokiems siuntiniams, yra be galo sudėtinga. Ir ne mažiau svarbus veiksnys yra tas, kad mes šiandien esame turbūt vieninteliai iš normalių Vakarų ir Centrinės Europos valstybių, kurie dar tokią teisę esam išlaikę. Visoje Vakarų Europoje jau seniai pereita prie pašalpų sistemos, kai nuteistasis maisto produktus gali įsigyti įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl pašalpos dydžio. Aš noriu nuraminti kolegas, čia parašyta „gali būti. Tai gali jų ir nebūti. Aš norėčiau paklausti, kodėl pasirinktas būtent toks dydis. MGL dydžio visuomenės gyvenime mes beveik nenaudojame, liko tik simbolinis MGL dydis.
Ir kitas klausimas, susijęs su šituo. Paskutiniu metu iš įkalinimo įstaigų aš gavau 3 laiškus, kuriuose nuteistieji skundžiasi, kad darbą dirbti juos pradeda versti ne 8, 12 val., verčia dirbti šeštadieniais ir sekmadieniais, sumažino įkainius, mažiau moka. Ką galvojama daryti šitoje srityje, kaip sutvarkyti? Nes tai yra galimybė žmonėms užsidirbti, nereikės jokių pašalpų, arba uždirbti pinigus tokioms pašalpoms. Labai ačiū.
G.ŠVEDAS. Dėl pirmo jūsų klausimo. Jūs labai teisingai pastebėjote, kad įstatymas tikrai neįtvirtina privalomos išmokos visiems nuteistiesiems. Tas dydis buvo pasirinktas todėl, kad bausmių vykdymo kodeksai… išmokos yra siejamos su MGL. Mums atrodė, kad yra patogiausia neišskaidyti tame pačiame kodekse skirtingų skaičiavimų būdų. Pats dydis buvo pasirinktas atsižvelgiant į įkalinimo įstaigų parduotuvėse esančių maisto produktų kainas ir į tai, ką nuteistieji gauna siuntiniais. Kad iš principo tie žmonės, kurie neužsiima neteisėta veikla, nepajustų siuntinių teisės praradimo. Faktiškai tai yra suma, už kurią galima įsigyti tai, ką jie gaudavo siuntiniais.
Į antrą klausimą atsakymas būtų toks. Aš tikrai norėčiau gauti tuos skundus, nes tai, ką jūs sakote, jau iš klausos galima spręsti, kad yra kai kurių įstatymų pažeidimai. Taip tikrai negalima elgtis, mes tikrai atliksime patikrinimą, ir jeigu tie faktai pasitvirtins, bus imtasi atitinkamų priemonių. O šiandien Vyriausybė yra patvirtinusi specialią programą dėl nuteistųjų įdarbinimo, ir ji jau veikia. Aišku, ji dar neveikia taip, kaip mes norėtume, šiandien tiktai iki 30% nuteistųjų yra aprūpinti darbu. Tačiau čia, sakyčiau, yra kur kas gilesnės ir platesnės problemos negu teikiamas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre. Toliau jūsų klausia J.Veselka.
J.VESELKA. Atsiprašau, aš jau gavau atsakymą, kad Europoje nėra tokių dalykų.
PIRMININKAS. Dėkui. Sutaupėme. Toliau klausia R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, nesu tikrai labai didelė kalėjimų specialistė, bet mane sudomino, ar tikrai įstatyme turime įrašyti leidžiamas televizoriaus įstrižaines? Ar neužtenka tokį dalyką įrašyti į Vyriausybės kokius nutarimus, sprendimus? Gal aš ko nors nežinau, gal tikrai tai būtina?
G.ŠVEDAS. Mano atsakymas būtų toks. Dabar galiojančiame įstatyme rašoma apie nešiojamą televizorių, ir galiu pasakyti, kad tikrai turėjome su nuteistaisiais keletą teisinių diskusijų, kas tai yra nešiojamas televizorius. Dėl šiandieninių technologijų galima nešioti net ir tokį televizorių, kurio ekranas būtų pora metrų. Todėl mes manytume, kad dėl to neliktų jokių diskusijų, jei įstatyme labai aiškiai įvardytume, kokio dydžio tas televizorius turėtų būti. Iš karto galiu pasakyti, kad tikrai problemų nekiltų, nes šiandien iš tų televizorių, kiek yra įkalinimo įstaigose, aš pasakysiu, tik trys televizoriai viršija įstatymo projekte nurodytą įstrižainių dydį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Laba diena. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti tokio dalyko. Jūs kalbate, kad siuntinių perdavimo kaliniams būdas, arba tokia sistema, yra atgyvenę ir Europoje nenaudojama. Bet, kita vertus, be abejo, mes ir ekonominiu lygiu atsiliekame nuo Europos. Ir dar vienas dalykas. Jeigu jūs siūlote tą pašalpą, tai kokiais kriterijais remiantis kuriam kaliniui bus skiriama šita pašalpa? Kita vertus, žiūrint moralės ir teisingumo požiūriu, kaip turi jaustis nuo to nusikaltėlio nukentėjęs žmogus, jeigu nusikaltėlis gauna papildomą pašalpą, o jis labai vargingai gyvena ir jokios papildomos materialinės paramos negauna? Ačiū.
G.ŠVEDAS. Į antrą jūsų klausimo dalį, aš tikiuosi, jau atsakiau. Valstybė yra vienodai atsakinga ir už normalius, teisėtai besielgiančius piliečius, kurie galbūt gyvena ir prasčiau, lygiai taip pat valstybė turi būti atsakinga ir už tuos asmenis, kurie nėra patys geriausi. Prancūzijos Prezidentas Žakas Širakas yra pasakęs labai gerą frazę: „Kad ir koks blogas jis būtų, jis yra mūsų valstybės pilietis, ir mes juo privalome rūpintis.
Dėl pirmo klausimo. Tuos kriterijus mes esame aptarę ir tikrai nemanome, kad tai turėtų būti įstatyme, nes vis dėlto gyvenimas yra toks, kad kai kuriais atvejais tie kriterijai turėtų būti ganėtinai lankstūs, bet vienas iš pagrindinių, be abejonės, bus nuteistojo turtinė padėtis. Natūralu, kad tie nuteistieji, kurių turtinė padėtis yra gera, tikrai pašalpų negaus. Ir antras momentas, tikrai orientuosimės į tai, ką jūs sakote. Kaip rodo mūsų tyrimai, siuntinius dažniausiai gauna tie, kurių turtinė padėtis gal ir nėra bloga, bet jie kilę iš kaimo. Tai yra įvairūs kaime gaminami maisto produktai. Savaime suprantama, galbūt jų turinė padėtis ir nėra labai bloga, tačiau jie neturi pinigų, jie daugiau gyvena iš natūrinio ūkio. Orientuosimės į tokius nuteistuosius. Savaime suprantama, kad pašalpų negaus tie, kurie užklius dėl neteisėtų priemonių laikymo, gavimo – bus tam tikras diferencijavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia V.Žiemelis. Prašom, kolega.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, tikriausiai jūs sutiktumėte, kad labiau reikėtų paremti tuos asmenis, kurie atliko laisvės atėmimo bausmę, nes jiems daug sudėtingiau pradėti gyvenimą, susirasti darbą ir bent kelis mėnesius turėti iš ko maitinis, jeigu jų nepriima giminės. O tokių yra labai daug. Jūs minėjote, kad yra sudėtinga nustatyti, ar neperduoda narkotikų ir kitų medžiagų siuntiniuose. Tačiau gal būtų pigiau nusipirkti keletą metalo ieškiklių, keletą šunų ir t.t. ir pagalvoti apie kitas apsaugos priemones, o ten, kur negalima nustatyti, uždrausti tuos produktus perduoti. Nustatyti produktų rūšis, kurias galima perduoti. Tačiau šiuo atveju mes uždedame valstybei 1,5 mln. naštą. Ar tų pinigų yra valstybės biudžete? Ir kitas klausimas, ar mes nepažeisime šiuo atveju kalinių žmogaus teisių?
G.ŠVEDAS. Pradėsiu nuo pabaigos. Tikrai šiuo atveju nebūtų galima įžvelgti jokio žmogaus teisių pažeidimo. Antras momentas dėl pinigų. Aš atkreipiau į tai dėmesį pateikdamas šitą projektą, nes jis pareikalaus tam tikrų finansinių išteklių. Todėl su Finansų ministerija buvo sutarta, kad šita įstatymo nuostata įsigaliotų nuo kitų metų, tai yra jau kitų metų biudžete šitie reikalai atsispindėtų. Ir trečias momentas, aš tikrai nemanau, kad šiuo atveju 1,5 mln. yra daug brangiau negu pasirinkti kitą kelią. Mes tikrai vertinome ir aiškinomės, kokios yra techninės galimybės, šiuo atveju ne tiek metalo aspektu, ne tiek mobiliųjų telefonų gaudymo prasme. Didžiausia problema yra narkotinės priemonės. Čia įranga ir technika, ir metodai yra labai brangiai kainuojantys. Turint omeny, kad mes šiandien turime 14 įstaigų, savaime suprantama, kad kiekviena įstaiga turėtų savo atskirą sistemą. Mūsų supratimu, tikrai daug paprasčiau nueiti šiuo keliu.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visų pageidavusių klausti Seimo narių klausimus. Dėkoju už pristatymą. Primenu, kad svarstėme pateikimo stadijoje du Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus. Matau, bendros nuomonės nėra. Eilės tvarka – B.Bradauskas. Motyvai prieš. Nemykite per dažnai, jeigu mygi – išsitrina. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Aš pritariu tai įstatymo nuostatos daliai, kuria uždraudžiama perduoti siuntinius, nes tuose siuntiniuose… Jau įsigudrino uždaryti į konservų dėžutes ir kur tik įmanoma. Į kalėjimus narkotikai yra perduodami, o tai yra labai negeras dalykas. Kiek žinau, kalėjimuose yra parduotuvės ir jose galima nusipirkti rūkalų, būtiniausių maisto produktų ir t.t. Bet kai yra siūloma dar mokėti pašalpą, tai su tuo negaliu sutikti. Mes negalime duoti vaikams mokyklose bandelės prie arbatos, kaimo vaikų tėvai jokių pajamų negauna, nieko negauna, o čia staiga mes pradėsime dalinti pašalpas. Juk kalėjimas ir yra kalėjimas, kalėjimuose žmonės atsiduria ne dėl gero elgesio. Jeigu pamatytumėte, kokį maistą valgo kaliniai, tai galbūt balsuotumėte kitaip. Aš kategoriškai prieš, kad būtų mokamos pašalpos. Iš pradžių pamaitinkime savo vaikus, kurie dorai elgiasi, o tada galvokime apie tuos, kurie nusikalto mums ir visuomenei. Todėl siūlau balsuoti prieš ir pataisyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad varpelis niekaip neverčia jūsų suklusti. Eilės tvarka. Kolega Simulikai, gerbiamasis Masiuli ir visi tie, kurie kalbatės tarpusavyje! Pokalbiams yra vieta už Seimo salės ribų. Yra negirdima, ką kalba, kokie motyvai išsakomi. Gerbkime vieni kitus, ypač kalbančiuosius. Eilės tvarka kolegė V.Vertelienė – motyvai už. (Balsai salėje)
V.VERTELIENĖ. Prašu kolegų pritarti siūlomoms pataisoms, nes siuntinių atsisakymas įkalinimo įstaigose iš dalies užkirs kelią narkotikų perdavimui, pristabdys narkomaniją ir tokių ligų kaip ŽIV plitimą, nes uždarame būryje susirgti šiomis ligomis galimybė padidėja daug kartų. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad narkomanija išgydoma labai retai, o AIDS gydymas valstybei kainuos tikrai labai brangiai. Taip pat noriu priminti, kad šiuo metu įkalinimo įstaigose yra per 300 infekuotųjų ŽIV. Ateis laikas, kai jie visi iki vieno susirgs. Valstybei jų gydymas kainuos milijonus, nes, pradėjus gydymą, jis tęsis visą gyvenimą. Jeigu nėra priemonių išaiškinti, kaip narkotikai patenka į kalėjimus, reikia kovoti tokiu būdu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kadangi svarstome du tarpusavyje susijusius įstatymus (pateikimo stadija), suteikiu galimybę kalbėti dėl motyvų dar po vieną. Eilės tvarka motyvai prieš – J.Čekuolis. Ruošiasi J.Razma.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, abejoju dėl pateikto projekto. Narkotikai, kurie buvo minėti, yra aktualūs 2–3 kaliniams iš dešimties. Jeigu bus uždrausta perduoti per siuntinius, tai perduos prižiūrėtojai už didesnius pinigus nei anksčiau, jeigu taip populiariai būtų spekuliuojama. Tai, kad Europos Sąjungos valstybėse nėra siuntinių sistemos, manęs neįtikina, nes ir kalėjimuose sąlygos yra visai kitokios. Jeigu vertintume europietiškus kalėjimus, tai ten vos ne sanatorijos, o mums dar toli gražu iki to. Jeigu nesusitvarkome su kontrole, tai gerinkime kontrolės įrangą ir pačią kontrolę. Jeigu kontrabanda patenka į valstybę, tai niekas dėl to aklinai uždaryti sienos nesiūlo. Diskusijoje buvo pasakytas geras pasiūlymas galbūt nustatyti rūšis produktų, kurių neįmanoma patikrinti, bet uždrausti – iš esmės tai yra ėjimas primityviausiu keliu, todėl aš abejoju ir siūlau nepritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš atkreipčiau dėmesį, kad Vyriausybės teikiamame projekte yra daug reikalingų pataisų, bet mes kažkodėl ginčijamės dėl vienos nuostatos – dėl siuntinių. Dėl to, manau, dar galima diskutuoti pagrindiniame komitete, kas nori, gali įregistruoti tarpines pataisas. Aš siūlau pritarti projektui, nes vis dėlto tos problemos, kurias sprendžia teikiamas projektas, yra realios, seniai žinomos. Manau, kad kalėjimų administracija laukia šio projekto. Jeigu diskutuotume dėl siuntinių ir kontrolės galimybės, aš tikrai neįsivaizduoju efektyvios kontrolės. Jeigu kitos šalys nuėjo tuo keliu, kad siuntiniai draudžiami, tai kodėl mes Lietuvoje turime būti unikalūs ir palikti tą galimybę? Parduotuvės yra geros. Pagaliau iš ko tas siuntinys sudaromas? Perkami produktai, siunčiant pasidaro neaiški jų kokybė, siunčiančiam žmogui prisideda pašto išlaidos. Palikti siuntinius nėra socialinio aspekto. Aš nenorėčiau, kad Seimas būtų apkaltintas, jog nepritardamas tam projektui pritaria narkotikų platinimo kalėjimuose galimybėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pateikimo stadija. Du svarstomi įstatymai. Po du kalbėjo už ir prieš. Dabar norėčiau paklausti, ar sutikdami, kad tai yra tarpusavyje susiję įstatymų projektai, neprieštarautumėte, kad balsuotume dėl abiejų iš karto? Dėkoju. Visų supratimas panašus. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymų Nr.XP-181 ir Nr.XP-182, ar pritariame jiems po pateikimo. Primenu, kad vyksta balsavimas, bet ne agitavimas.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 7, susilaikė 27. Po pateikimo įstatymų projektams pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: dėl abiejų įstatymų projektų pagrindiniu siūlo skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomais – Socialinių reikalų ir darbo, Biudžeto ir finansų bei Žmogaus teisių komitetus. Ar mes galėtume sutarti dėl šių komitetų bendru sutarimu? Kitų siūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Svarstymo data – šių metų kovo 17 d., prasidėsianti pavasario sesija. Ar galime preliminariai datai pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Svarstymo datai pritarta bendru sutarimu.
Siūlau grįžti į rytinio posėdžio darbotvarkę. Yra atvykęs vidaus reikalų viceministras Virgilijus Vladislovas Bulovas. Svarstysime rytinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimą. Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 17 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-219. Primenu, kad tai yra Vyriausybės teikiamas projektas.
Pone viceministre, tribūna jūsų paslaugoms.
V.V.BULOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui teikiamas įstatymo pakeitimo projektas.
Iš esmės tai yra projektas, kuriuo reikia suderinti dviejų įstatymų nuostatas. To priežastis buvo priimtas Triukšmo valdymo įstatymas. Jį priėmus reikia atitinkamai pakoreguoti Vietos savivaldos įstatymą. Šiuo metu Vietos savivaldos įstatyme nėra nuostatų dėl savivaldybių institucijų atliekamos triukšmo prevencijos ir triukšmo valdymo. Triukšmo valdymo įstatyme yra nustatyta, kad, be kitų subjektų, triukšmo valdymą įgyvendina savivaldybių institucijos. Jos turi įgyvendinti patvirtintą Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą, nustatyti tyliąsias zonas, triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius, taip pat atlikti kitas triukšmo prevencijos ir triukšmo valdymo funkcijas.
Teikiamame įstatymo projekte numatyta papildyti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį, kuris reglamentuoja priskirtąsias ribotai savarankiškas savivaldybių funkcijas. Ten įvesti naują funkciją – priskirti triukšmo valdymo įgyvendinimą. Taip pat papildyti 17 straipsnį, kuris reglamentuotų savivaldybės tarybos įgaliojimus, t.y. papildyti įgaliojimais, susijusiais su triukšmo valdymu. Neigiamų pasekmių nenumatoma, prašytume šiam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai nori jūsų klausti, gerbiamasis pranešėjau. D.Bekintienė pirmoji.
D.BEKINTIENĖ. Gerbiamasis viceministre, jūs ką tik išvardijote, kokias funkcijas turi atlikti savivaldybė pagal naujai priimtą Triukšmo valdymo įstatymą. Tačiau ar Vyriausybė, deleguodama savivaldybei naujas funkcijas, numatė lėšas šioms funkcijoms atlikti? Kaip jūs žinote, penkios savivaldybės įpareigotos iki 2007 m., kai kurios savivaldybės iki 2012 m. parengti aglomeracinius, strateginius triukšmo žemėlapius. Taigi mano klausimas ir būtų, ar Vyriausybė numatė lėšas šioms funkcijoms atlikti?
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Aš manau , kad kai įstatymas bus priimtas taip, kaip ir kitoms priskirtosioms funkcijoms, tokios lėšos bus numatytos. Šiai metais jos nėra numatytos, bet priėmus įstatymą bus numatyta įsigaliojimo data, ir realiai arba nuo metų vidurio, jeigu bus koreguojama, arba nuo sausio 1 d. tas klausimas bus išspręstas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toks jausmas, kad tą patį klausimą ne vienas Seimo narys norėjo užduoti, todėl liko tik J.Veselka. Jums žodis.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, neretai ateina ir skundžiasi dėl muzikos, ją leidžia daugiabučiuose iki 23 val., gali leisti ir visus šokdinti. Ar ten yra kokių apribojimų numatyta, ar tas lieka už to įstatymo reguliavimo ribų?
V.V.BULOVAS. Šitie klausimai yra detaliai tame Triukšmo valdymo įstatyme. Dabar teikiamame yra kalbama tik apie tai, ką turėtų daryti savivaldybės. Faktiškai į jūsų klausimą atsakymas toks, kad tai yra pagrindiniame įstatyme, šiose pataisose to nėra. Tiktai kalbama, ką reikia daryti, kaip įgyvendinti tą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Dėkoju, viceministre.
Pateikimo stadija. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar po pateikimo pritartume bendru sutarimu? Nėra manančių kitaip, pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Iš klausimų supratau, kad būtų logiška papildomu skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Ar pritariame tam? Nėra prieštaravimų. Pritarta dėl šių komitetų paskyrimo svarstant šį įstatymo projektą. Preliminari svarstymo data prasidėsiančios pavasario sesijos plenariniame posėdyje – kovo 15 d. Ar galime tam taip pat pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas pritarus po pateikimo yra baigtas.
Toliau norėčiau prašyti, kad posėdžiui pirmininkautų Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, toliau tęsiame posėdį. Dabar dar vienas klausimas, kurį turėtų pateikti Vidaus reikalų ministerijos atstovas gerbiamasis V.Bulovas, tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-225. Pateikimo stadija. Prašom, viceministre.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, antrasis pateikimas iš esmės taip pat yra panašus į pirmąjį. Priėmus Valstybės registrų įstatymo pakeitimus, yra numatyta, kad valstybinių registrų steigimą ir registrų objektų registravimo tvarką nustato įstatymas. Todėl projekto tikslas yra pagal priimtą Valstybės registrų įstatymo nuostatą nustatyti, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonės (ir traktoriai, savaeigės žemės ūkio mašinos, jų priekabos) turėtų būti registruose, o įstatyme būtų numatytas tokio registro steigimo teisinis pagrindas.
Esmė yra ta, kad Valstybės registrų įstatymas reglamentuoja registro steigimą ir registro objektų registravimo tvarką, o Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tiktai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes. Todėl pataisius šį įstatymą bus galima steigti registrą ir išspręsti šitą, sakykim taip, trumpalaikę koliziją.
PIRMININKAS. Viskas? Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmiausia kolegė D.Bekintienė. Prašom.
D.BEKINTIENĖ. Atsiprašau, tikrai nenorėjau klausti.
PIRMININKAS. Malonu. Tada A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, atrodo, lyg ir nekaltas dalykas, bet iš tikrųjų tai labai sudėtingas dalykas, nes dabar visos žemės ūkio priemonės, kuriomis naudojasi žemdirbiai, ūkininkai yra registruojamos savivaldybių žemės ūkio skyriuose. Jeigu mes viską taip „pernešam į „Regitros, tos valstybinės registro įmonės, kuri priklauso jūsų ministerijos reguliavimo sričiai, tai jie elgsis taip, kaip elgiasi su visais vairuotojais. Žinoma, per tiek metų vairuotojus jie išdresiravo, bet bijau, kad šios pataisos, kurios įsigalios iškart tik priėmus šį įstatymą, aš taip suprantu, nes nėra kitaip numatyta, pagal mums pateiktą projektą, sukels didžiulį mūsų ūkininkų ir žemdirbių triukšmą. Tai yra labai dideli finansiniai resursai. Ar jūs išblaškysite mano abejones? Labai abejoju dėl šito. Mano supratimu, žmonės tam neparengti. Ačiū.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Aš suprantu jūsų susirūpinimą, bet tokios grėsmės žiūrint mano akimis nėra. Jeigu kalbėsime apie motorines transporto priemones, priekabas, puspriekabes, jos yra registruojamos ir yra duomenų bazė, bet ji neturi registro statuso, jai reikia suteikti registro statusą. Dėl antros dalies. Ten, mūsų siūlomoje pataisoje, yra parašyta taip, kad savaeigių traktorių, žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą tvarko Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybės. Mes tikrai nenorime daryti esminės reformos ir nuo to nušalinti savivaldybių, o manome, paskui kitais teisės aktais reglamentuoti santykį Vyriausybės įgaliotų institucijų ir savivaldybių. Savivaldybės tikrai negali būti nušalintos.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Jūs labai gražiai išdėstėte. Niekas neturi būti nušalintas… aš žinau viena, jeigu valstybė imasi kokio veiksmo, lauk pinigų ištraukimo iš tavo kišenės. Todėl jūsų tie žodžiai… Pasakykite man tiksliai, kas skundėsi, iš kur jūs gavote įvairius prašymus, kad reikia pertvarkyti šitą registrą? Ar jūs, klerkai, sugalvojote, ar iš tikrųjų atėjo žemdirbiai ir sako, žinai, mano priekabos nėra įregistruotos, aš negaliu jų parduoti ar nupirkti, ar ką nors, prašau, ministre, sutvarkyti. Ar susėdote ir galvojate, kaip čia dar pinigėlių pasidaryti? Aha, čia savivaldybė tvarkė, dabar priversime perregistruoti į valstybinį registrą ir neš kiekvienas papildomai po 100 litų. Aš įsitikinęs kad taip nebus, aš įsitikinęs atvirkščiai – valstybė visada mane skalpuoja, kiek žinau.
V.V.BULOVAS. Ne, gerbiamasis Seimo nary, čia nėra visai taip. Iki Registrų įstatymo pataisų priėmimo registrus galėjo steigti ir žinybos. Galėjo ir ministerija steigti savo registrą. Dabar, deja, viskas yra padaryta taip, kad tik įstatymas tai gali leisti. Todėl to registro steigimas gali būti patvirtintas tik įstatymu. Tai, kas jau yra padaryta, visa ta informacija, kuri jau yra sukaupta, atitinkamai parengus registro nuostatus ir juos priėmus, automatiškai bus perkelta. O papildomų pinigų, nemanau, kad prireiktų. Dėl vienos dalies, kurią šiuo metu tvarko „Regitra, ten iš valstybės pinigų nebus prašoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dabar vienas už, vienas – prieš. P.Gražulis pirmasis paspaudė mygtuką. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad klausimas yra nepaprastas, nes visiškai neseniai visas Kaimo reikalų komitetas lankėsi… Prie Žemės ūkio ministerijos taip pat yra Sigito Puodžiuko vadovaujamas registrų centras, kur renka visus duomenis apie žemės ūkį, galvijus. Jie aiškino, kad ves visą ir kitos žemės ūkio technikos apskaitą. Aš nesuprantu, ar čia susikalba tarpusavyje mūsų valdžia ir mūsų Vyriausybė? Ar kiekviena ministerija galvoja vien tik kaip sau kuo daugiau pinigėlio pasirinkti iš to vargšo ūkininko? Manau, kad gal greitai pradės ir grėblius, ir šakes, ir visokius kastuvus registruoti ir reikalauti mokesčio. Mes iki to prieisime. Niekur be jokio reglamento negalėsime pajudėti. Aš manyčiau, kad dar reikia susėsti visoms žinyboms, pasikalbėti, pasitarti ir tikrai nevarginti visokiais registrais tų ūkininkų, valstiečių, kad jie pateiktų duomenis, kiek šakių, kiek grėblių ir ko turi.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Ačas. Prašom.
R.AČAS. Ačiū už galimybę kalbėti. Aš manyčiau, kad šis projektas yra labai reikalingas ir galbūt net pavėluotas. Mes visi labai savotiškai žiūrime į savaeiges žemės ūkio mašinas, nors tokie traktoriai kaip (…), kurie kainuoja po pusę milijono litų, yra registruojami labai aplaidžiai. Žemės ūkio skyriai nesusitvarko ir, manyčiau, galbūt perdavus registrui šis klausimas būtų išspręstas ir tų technikos priemonių vagysčių būtų daug mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū už kalbą. Kolegos, primenu, kad mes dabar turėsime apsispręsti tik dėl pateikimo. O komitetuose ir frakcijose, kaip bus nuspręsta, taip nuspręsta. Taigi ar bendru sutarimu galime pritarti? Ne, tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo teikiamam projektui dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, prašom balsuoti.
Už – 51, prieš – 13, 14 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Ačiū. O papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Kaimo? Prašau. Tada du: Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Nagrinėsime kovo mėnesį, t.y. jau naujojoje pavasario sesijoje. Klausimas baigtas. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom, kolega.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Tęsiame posėdį, kolegos. Buvome pradėję svarstyti su Teisingumo ministerijos kuruojama sritimi susijusius Vyriausybės teikiamus klausimus. Tas pats viceministras G.Švedas dar yra salėje ir dar yra pora klausimų, pora įstatymų projektų, teikiamų Vyriausybės, kuruojamų Teisingumo ministerijos, t.y. ketvirtasis ir penktasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimai, registracijos Nr.XP-249 ir Nr.XP-250. Tarpusavyje susiję įstatymų projektai. G.Švedą kviečiu į tribūną pateikti projektus.
G.ŠVEDAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia dar dviejų teisės aktų projektus. Jie iš tikrųjų yra labai susiję. Jeigu leisite, aš juos pristatysiu kartu, nors vienas iš jų yra įstatymas, o kitas – Seimo statutas. Šių dviejų projektų esmė, sakyčiau, yra du pagrindiniai dalykai. Pirmiausia tai, kad šiandien pagal Europos Sąjungos sutartį Europos centrinio banko kompetencijai priskirtais klausimais valstybės, priimdamos tam tikrus teisės aktus, privalo konsultuotis ir derinti savo teisės aktų projektus su šia institucija. Taip pat yra dar keletas Europos Sąjungos teisės aktų, kurie numato valstybių narių pareigą priimant tam tikrus sprendimus, kurie gali atsiliepti kitoms valstybėms narėms arba pačiai Europos Sąjungai, taip pat konsultuotis su kitomis valstybėmis arba Europos Sąjungos institucijomis. Kadangi nei mūsų įstatyme dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos, nei Seimo statute nėra numatyta nei tokia pareiga, nei procedūra, todėl ir yra siūloma nustatyti tokią pareigą, kad pateikiant projektą Seimui Vyriausybė kartu pateiktų ir savo išvadą, ar dėl tokio akto buvo konsultuojamasi ir derinamos pozicijos, ir kokios gautos išvados dėl to, bei Seimo statute numatyti procedūras, kaip tokios konsultacinės procedūros yra atliekamos.
Ir antras labai svarbus momentas, vėlgi susijęs su Europos Sąjungos reikalavimais, yra tas, kad įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tam tikri Europos Sąjungos teisės aktai gali būti įgyvendinami atskirais savarankiškais įstatymais.
Norėčiau truputėlį paaiškinti, ką čia turime omeny. Šiandien kai kurie Europos Sąjungos teisės aktai yra tiesiogiai susiję su mūsų kodifikuotais įstatymais, pavyzdžiui, Civiliniu kodeksu, Baudžiamuoju, Baudžiamojo proceso kodeksais. Mūsų kodeksai iš esmės tų teisės aktų reikalavimus atitinka ir jų keisti nereikėtų, tačiau patys Europos Sąjungos teisės aktai kartais numato tam tikras taisykles, kurias būtina vienokia ar kitokia forma išspręsti, pavyzdžiui, numatyti instituciją, kuri būtų atsakinga už vieno ar kito teisės akto nuostatų įgyvendinimą. Mūsų supratimu, tokių smulkmeniškų dalykų tikrai nereikėtų traukti į kodifikuotus teisės aktus, nes taip mes išsaugotume kodifikuotų teisės aktų stabilumą ir neužverstume jų smulkiomis organizacinėms priemonėms skirtomis taisyklėmis.
Antras labai svarbus aspektas yra tai, kad tokiais specialiais įstatymais būtų galima nustatyti kai kurias išimtines taisykles, kurios neatitiktų mūsų kodifikuotų teisės aktų reikalavimų. Civilinis kodeksas netgi yra įtvirtinęs specialią nuostatą, sakančią, kad Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinantis teisės aktas gali numatyti kitokias nei Civiliniame kodekse nustatytas taisykles ir tokiais atvejais būtų taikomos specialaus įstatymo taisyklės.
Tokie šių dviejų projektų esminiai momentai. Prašyčiau Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti po pateikimo?
G.ŠVEDAS. Taip.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori jūsų klausti, gerbiamasis pranešėjau. Pirmasis – R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Žinome, kad įsipareigojimus ar tarptautines sutartis, susitarimus būtina vykdyti, bet taip pat žinome, kad mes dažnai arba bent kartais stipriai persistengiame vykdydami tuos įsipareigojimus. Taigi ar nebus ir čia toks atvejis ar atvejai, kad, sakykime, dar neįvedus euro iš mūsų šalies centrinio banko atimsime šiokį tokį savarankiškumą, priversdami jį derinti ir konsultuotis? Ir dar svarbiau, manau, tai, ar keičiant Statutą jūsų siūloma linkme nebus suvaržyta Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, ar dabar 50 tūkst. piliečių, prieš pateikdami Seimui, neprivalės atsiklausti arba pasikonsultuoti su visomis Europos Sąjungos valstybėmis dėl teikiamo projekto? Atkreipiu jūsų dėmesį į 135 straipsnį, ne į 136, o į 135 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Smetona, klausimui viena minutė.
R.SMETONA. Kaip su Konstitucijos teisėmis?
G.ŠVEDAS. Atsakau į pirmą jūsų klausimą, tikrai labai gerą klausimą uždavėte. Mano supratimu, šis siūlymas kaip tik tą to konteksto problemą ir išsprendžia, kad mes kartais nepersistengtume daryti daugiau. Nes kai konsultacijų metu išryškėja, ką mes turime padaryti, tai mes turime labai aiškią ribą jau ne mūsų pačių vertinimo, bet tų, kurie už tai atsako. Tai šiuo atveju mes atsidursime kur kas palankesnėje padėtyje, kad nedarytume daugiau, negu mes turime padaryti.
Atsakydamas į to paties klausimo dar vieną aspektą, aš atkreipsiu dėmesį, kad įstatyme labai aiškiai pasakoma, kad tik tais klausimais, kurie priskirti tai kompetencijai. Tai reiškia, kol neturime euro, mes ir neprivalome atlikti tokių konsultacijų ar tokių derinimų. Beje, ši nuostata kaip tik ir buvo įtraukta į šį projektą remiantis Lietuvos centrinio banko siūlymu.
Atsakau į antrą jūsų klausimą. Aš kaip tik nurodyčiau Statuto 145 straipsnio keitimo projekte numatomą keitimą, kuris kaip tik ir atsako į jūsų keltą klausimą. Iš tikrųjų nei Seimo nariai, nei piliečiai, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ta jų grupė, kuri pateiks įstatymo projektą, teikdama projektą neprivalo konsultuotis ir derinti. Tai bus daroma jau po pateikimo Seime per Vyriausybės nustatytas procedūras. Vadinasi, projektas bus pateiktas, o tik tada dėl to projekto bus pradedamos derinimo ir konsultacijos procedūros. Mano supratimu, šiuo atveju tikrai nebus apribotos konstitucinės piliečių ar Seimo narių teisės teikti pasiūlymus dėl įstatymų priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka taip pat nori klausti.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinate, aiškinate, bet aš vis tiek įtariu. Jūs sakote, kad reiks įstatymų leidybą derinti su Europos Sąjungos ten tais visokiais ir jie neva pateiks labai kvalifikuotą išvadą, ir mes nepadarysime klaidų. Palaukite, tai aš, norėdamas pateikti Seimui įstatymą, turėsiu važiuoti pas Hansą ir prašyti: klausyk, Hansai, įvertink, ar gali būti šis įstatymas priimtas, ar ne? Ar vis dėlto bent kiek galėsime ir be Hanso pagalbos teikti įstatymus?
PIRMININKAS. Pasakykite jo pavardę.
G.ŠVEDAS. Ponas J.Veselka visad klausia su humoru. Jeigu iš tikrųjų nesupratote, ką norėjau pasakyti, aš pabandysiu dar kartą paaiškinti. Seimo nariai pagal Konstituciją turi teisę ir pareigą teikti įstatymų projektus. Tai tokią teisę ir pareigą jūs ir išlaikysite. Vadinasi, jeigu manysite, kad yra būtinas tam tikras reguliavimas įstatymu, jūs tokį projektą ir pateiksite Seimui. Ir tik po to Seimo valdyba nuspręs, ar šis projektas arba įstatymas patenka į tą kompetencijos dalį, dėl kurios mes esame sutarę su Europos Sąjunga ir turime konsultuotis. Jeigu bus nuspręsta, kad taip, tai yra toks įstatymas, tai jau šiuo atveju Seimo valdyba įsuks Vyriausybę ir visas jos institucijas, kurios ir atliks tą konsultaciją ir derinimą, o jums bus pateikta tų institucijų nuomonė.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas taip pat nori jūsų klausti.
R.KUPČINSKAS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti dėl trijų momentų. Vis dėlto kiek laiko užtruks konsultacijos? Ir dar vienas dalykas: kokia forma bus tos konsultacijos, ta nuomonė įforminama? Ar su keliomis institucijomis, ar su visomis kiekvienos Europos Sąjungos valstybės institucijomis reikės konsultuotis dėl vieno ar kito teisės akto priimant vieną ar kitą teisės aktą? Ačiū.
G.ŠVEDAS. Šiandien pagal Europos Sąjungos teisės aktus iš principo yra tik keletas tokių aktų. Tai yra Europos centrinis bankas, tik jo kompetencijos klausimai, šiuo atveju tik su juo tokios konsultacijos ir derinimas bus būtinas. Ir yra dar vienas, dėl kurio reikia gauti Europos Komisijos nuomonę. Dėl laiko aš tikrai negaliu jums pasakyti. Manau, kad tai priklausys nuo klausimo sudėtingumo. Šiuo atveju mes tik nustatome terminą, per kurį Vyriausybė turi Seimui pateikti visas gautas nuomones. Tai vis tiek ir vertimo klausimai, ir įforminimo tam tikri klausimai. Savaime suprantama, kad visa tai bus daroma raštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus kilusius klausimus. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Pateikimo stadijos metu niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Ar mes po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Yra norinčių balsuoti. Ką gi, taip ir pasielgsime. Prašau pasiruošti ir jeigu neprieštaraujate, balsuoti dėl dviejų tarpusavyje susijusių įstatymų projektų – Nr.XP-249, Nr.XP-250. Ar pritariame jiems po pateikimo?
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 53, prieš – 2, susilaikė 6. Jeigu norite replikuoti, tam yra mikrofonai. Po pateikimo yra pritarta. Abejones išsakykite, jeigu tik pageidaujate. Uolusis J.Veselka – repliką po balsavimo.
J.VESELKA. Atsiprašau, turbūt pateikiant nereikės 71.
PIRMININKAS. Ar reikia priminti Statuto normą? Malonu. Tęsiame posėdį. Abejonės išsisklaidė pakeliui prie mikrofono.
Turime apsispręsti dėl svarstymo eigos. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą, preliminarią svarstymo datą numatyti kovo 17 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Nėra kitų siūlymų, pritarta bendru sutarimu.
Iki pertraukos posėdyje galėtume apsvarstyti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo 2 straipsnio pakeitimo projektą Nr.XP-108. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną, kuris yra šio klausimo teikėjas. Pateikimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šitas projektas susijęs su tuo, kad viena frakcija, konkrečiai Tėvynės sąjungos frakcija, siūlo vieną savo narį pakeisti kitu nariu, tiksliau, nare. Tai yra Peticijų komisijoje vietoj kolegos P.Jakučionio siūloma įrašyti V.M.Čigriejienę. Manau, galime ir pritarti po pateikimo, ir šiandien priimti, nes čia daugiau procedūrinis – techninis klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Neišprovokavote klausiančiųjų. Pateikimo stadijos metu nėra norinčių kalbėti. Tikrai procedūrinis ir gana formalus dalykas. Ar galime pritarti po pateikimo? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Ar Seimas neprieštarautų, kad šį su mūsų vidaus tvarka susijusį nutarimo projektą galėtume taip pat ir priimti šiame posėdyje? Nėra kitaip manančių.
Grįžtam prie svarstymo. Ar po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pereiname prie priėmimo.
Priėmimo stadija vyks pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra manančių kitaip. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 3 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Norinčiųjų kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo (registracijos Nr.XP-108) priėmimo.
Užsiregistravo 2 Seimo nariai. Už – 70, prieš nėra, susilaikė 1.
Noriu konstatuoti, kad pateikiant per priėmimą balsavimą pastraipsniui matome, jog yra redakciniai dalykai. Ar galime manyti, kad straipsnių numeracija turi keistis (yra du straipsniai), ir laikyti, kad balsavimas išsako Seimo nuomonę? Prieštaravimų nematau. Seimo nutarimas Nr.XP-108 priimtas. Dėkoju tiems, kurie yra dėmesingi.
Dar vienas formalus rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo priedėlio pakeitimo projektas Nr.XP-120. Svarstymo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo paskirtas kuruojančiu ir jo pirmininkas V.Gedvilas yra pasirengęs iš tribūnos pateikti komiteto išvadą. Prašom, pranešėjau.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatų pakeitimus ir bendru sutarimu jiems pritarė. Kviečiu ir Seimo kolegas šiems pakeitimams pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Dėkoju už pateikimą. Dalyvauti diskusijoje pageidaujančių nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje? Nėra. Klausiu, ar galėtume po svarstymo nutarimo projektui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Tuoj bus proga balsuoti po svarstymo bendru sutarimu. Ar Seimas neprieštarautų, kad šį gana formalų nutarimo projektą mes šiame posėdyje priimtume? Nėra manančių kitaip.
Pereiname prie nutarimo projekto priėmimo. Priėmimo stadija, priėmimas pastraipsniui. Yra du straipsniai. Ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo projekto. Kolegos, prašome pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr.XP-120 priėmimo.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 75, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimo projektas Nr.XP-120 priimtas.
Kolegos, aš siūlyčiau iki 12 val. padaryti trumpą pertrauką ir į posėdį grįšime 12 valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji, tęsiame posėdį. Prašom užimti savo vietas. Jums siūlomas svarstyti Seimo nutarimo „Dėl A.Pekeliūno atleidimo iš pareigų projektas Nr.XP-255. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums nutarimo projektą dėl A.Pekeliūno atleidimo iš Europos reikalų komiteto pirmininko pareigų. Jūs žinote, aš tik priminsiu, kad A.Pekeliūnas parašė pareiškimą atsistatydinti iš šių pareigų. Europos komitetas svarstė jo pareiškimą ir nusprendė pritarti. Už – 12, prieš nėra, susilaikė 2 ir vasario 9 d. Europos reikalų komitetas priėmė tokį nutarimą. Pagal tolesnę procedūrą Seimas sprendžia šį klausimą iš esmės. Prašau pritarti teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašom klausti kolegą P.Gražulį.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vis dėlto norėjau Seimo Pirmininką paklausti tikrųjų atstatydinimo priežasčių. Kiek kalbėjau su Seimo nariais, tai jie sako, kad klausimas yra seniai aptartas ir jeigu jis neatsistatydins, bus atstatydintas. Žmogus, matydamas, kad neturi valdančiosios daugumos palaikymo, atsistatydino. Iš esmės aš nematau didelių problemų. Yra galbūt viena problema, kad jis žurnalistui ne taip atsakė į vieną klausimą ir todėl atleidžiamas iš šio komiteto pirmininkų. Ar yra kokių nors kitų priežasčių?
A.PAULAUSKAS. Noriu dar kartą priminti, kad pagrindas šiam nutarimui yra jo pareiškimas. Jis išreikštas turbūt gera valia, apsisprendžiant laisva valia. Prieš priimdamas šį sprendimą, jis buvo užėjęs pas mane, įvardijo keletą priežasčių, kodėl jis taip daro, tačiau nebuvo paminėta, kad jam kas nors daro spaudimą, kad tai daro dėl kokių nors grėsmių. Tai yra jo paties sprendimas įvertinus susiklosčiusią situaciją apie jo asmenį. Aišku, jeigu jis būtų čia pats, galėtų daugiau pasakyti arba pakartoti tuos žodžius, bet jis tą sprendimą priėmė tikrai laisva valia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mano klausimas būtų bendresnis, bet jis man neduoda ramybės ir jaučiu, kad ir kitiems kolegoms neduoda ramybės. Pastaruoju metu valstybė nesusitvarko su situacija, kuri galbūt prasidėjo su buvusio Prezidento apkalta. Pastaruoju metu Seimas, kaip institucija, yra savotiškai žeminamas ir naikinamas. Man atrodo, kad klausimas, kurį mes dabar spręsime, žinoma, mes jį išspręsime… Suprantu, kad jums, kaip Seimo Pirmininkui, jūs nesate tiesioginis Seimo narių administratorius, nes visų mandatai lygūs, yra gana sudėtinga už mus aiškintis, kas išvažiavo slidinėti ar dar ką nors. Kiek valstybei yra naudingi tie dalykai, kai galima ir susimokyti, apkalbėti žmogų, kaip atsitiko A.Pekeliūnui. Negi jis, jūsų manymu, tikrai nesusitvarkė su tomis pareigomis, nors to laiko buvo mažai, rimtai nepadirbo net kelių mėnesių, tačiau negi ji buvo toks nevykęs, kad negalėjo vadovauti tam komitetui? Ar tai yra žaidimai opozicijos, spaudos ar kitų jėgų, kad toje Lietuvėlėje visą laiką būtų tokia nesantaika, kuri naudinga ne valstybei, o tik kelioms grupėms arba mūsų priešams? Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Mes ne pirma diena politikoje ir matėme ne vieną atvejį, kai žmogus patenka į kryžminę ugnį ir jam tenka kiekvieną dieną pradėti nuo aiškinimosi dėl publikacijų, dėl reportažų, dėl to, ką pasakė ir padarė. Iš tiesų paskui visa tai tampa labai dideliu trukdžiu atlikti pareigas, apskritai nusiteikti dirbti. Aš ne vieną kartą esu pataręs žmogui, kuris pakliuvo į tokią situaciją, kad gal geriau kuriam laikui pasitraukti, nedalyvauti aktyvioje veikloje, stebėti situaciją iš šalies, negu kautis ir vis tiek rezultatas būtų tas pats. Jis pats priėmė, kaip sakiau, tą sprendimą galbūt įvertindamas ir visas galimas pasekmes. Manau, tas jo sprendimas yra teisingas. O ar galima, ar negalima susimokyti, užpulti, tai mes turbūt matome, kad pagrindas visiems tiems rašiniams buvo. Tačiau kaip paskui viskas plėtojosi ir kodėl nebuvo kokiame nors etape sustota ar sustabdyta, dabar galima tik pasvarstyti, tačiau, matyt, mes nieko nepakeisime. Matyt, reikia daugiau mūsų žmonėms nepakliūti į tokią situaciją. O jeigu yra kritikuojama, reikia sugebėti priimti kritiką ir pasitaisyti arba pakeisti tą situaciją sau naudinga linkme.
Tai atskira tema ir iš tiesų šio Seimo nariams reikėtų pagalvoti. Mes nuolatos, kiekvieną dieną pakliūvame dėl įvairių įstatymų pažeidimų, dėl įstatymų ignoravimo. Atrodytų, lyg ir smulkmena, bet žmonėse formuojasi nuomonė, kad staiga Seimo narys ignoruoja, kad Seimo narys nepaiso tų normų, kurios kitam žmogui yra privalomos ir už tai jis dažnai yra baudžiamas. Tai mes patys supraskime, kad esame sustiprinto dėmesio centre, kad esame stebimi per didinamąjį stiklą ir kad iš mūsų reikalaujama daugiau nei iš kitų. Jeigu mes tą suvoksime, tada gal ir įvertinsime visus kitus įvykius ir nebepasitaikys tų naujų situacijų, kurios dabar yra.
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Prašom. A.Kubilius – už.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes nuo pat pirmosios pono A.Pekeliūno paskyrimo į šį postą dienos sakėme, kad išties yra labai rizikinga į tokį postą, kuriame reikalinga ir patirtis, ir geras Europos reikalų išmanymas, skirti žmogų, kuris tokios patirties neturi, kuris galbūt turi patirties vadovauti rajonui, turi ūkinės patirties, bet tikrai neturi tos patirties, apie kurią kalbėjau. Ir tai nėra koks nors priekaištas pačiam žmogui, toks jo susiklostęs gyvenimas ir į tai reikia atsižvelgti. Galime pasveikinti ir patį A.Pekeliūną, ir valdančiąją koaliciją, kad galų gale ši situacija, į kurią ir pats A.Pekeliūnas, ir valdančioji koalicija, ir visa Lietuva buvo pastatyta, pagaliau išspręsta. Bet būtų gerai, kad iš to būtų padarytos atitinkamos išvados. Reikės ir naujo komiteto pirmininko, tai tikrai ragintume neeksperimentuoti. Mūsų manymu, valdančioji koalicija turi rasti savyje jėgų susitarti ir paskirti žmogų, kuris tikrai būtų patyręs šioje srityje, būtų patyręs tarptautinės politikos srityje, žinotų ir tarptautines organizacijas, o ne vien tik žiūrėtų į kažkokias postų proporcijas, kuriai čia dabar partijai, kuriai frakcijai tas postas turėtų priklausyti, nežiūrint į tai, ar ta frakcija ar partija gali surasti tokį žmogų. Tikrai ragintume dar sykį nesukurti tokių problemų visai Lietuvai, Seimui ir šitam tikrai svarbiam komitetui.
PIRMININKAS. Dėkojame A.Kubiliui už nuomonę už. Prašome, nuomonė prieš, kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mums būtų derėję išklausyti ir patį gerbiamąjį A.Pekeliūną, kad jis galėtų atsakyti mums į klausimus. Mes būtume galėję užduoti, o jis galėtų atsakyti.
Aš prisimenu, nuo to prasidėjo jo puolimas ir atsistatydinimas. Kai laidoje „Spaudos klubas vienas iš žurnalistų, ne žurnalistų, politologų, Raimundas Lopata uždavė jam klausimą apie Europos Sąjungos kaimynystę ir panašiai ir paskui pagrasino: jeigu tu neteisingai atsakyti, žinok, tu nukentėsi, ir atrodo, du kartus pakartojo laidoje, kad tu nukentėsi. Pasirodo, labai sąmoningai, tendencingai vyko visa tai, ką pasakė žurnalistas. Kaip mes nusigyvenome, kad jeigu Seimo Pirmininko pavaduotojas neteisingai atsakė į klausimą, ir štai dabar visiems grasins R.Lopata pirštu: matote, ką aš padariau su A.Pekeliūnu? Jeigu jūs atsakysite taip į klausimą, visi neteksite netgi Seimo nario mandato. Ar mes galime šitokiu keliu eiti?
Kiek mėnesių dirbo A.Pekeliūnas? Ar galima dabar pasakyti, kokias jis, kaip Europos reikalų komiteto pirmininkas, padarė konkrečias klaidas, dėl kurių mes turėtume jį atleisti, o ne vien dėl to, kad į klausimą atsakė ne taip, kaip norėjo žurnalistas, atstatydinamas iš pareigų. Aš manau, kad tai tikrai nėra tas kelias. O jeigu mes kalbėsime, kad reikia žmonių vien tik su patirtimi, tai gal panaikinkime Seimo rinkimus, kad visi sėdėtume, kurie sėdime, iki mirties, tada jau įgysime tą patirtį ir dirbs visi tik patyrę.
Bet yra kita, demokratinė sistema. Yra rinkimai, žmonės renka. Aš manau, kad visada bus pasikeitimas ir visada kiekvienoje kadencijoje dalis Seimo narių bus naujų. Reikia to atnaujinimo, reikia naujų idėjų ir naujų minčių Seime. Negali užsisėdėti Seimas. Dabar aš asmeniškai nesuprantu, dėl ko taip greitai A.Pekeliūnas yra atstatydinamas. Aš negaliu pritarti. Žinoma, jis parašė pareiškimą, aš susilaikysiu, nebalsuosiu prieš, bet vis tiek būtų mandagiau mums ir jį išklausyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, išklausėme vieną nuomonę už, kitą prieš. Prašome apsispręsti, ar galime pritarti nutarimo projektui po pateikimo. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pateiktam nutarimo projektui, prašome balsuoti.
Ačiū. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 2, susilaikė 30. Pritarta po pateikimo. Gal galėtume iš karto apsvarstyti pateiktą nutarimo projektą ir jį priimti? Kas norėtų dalyvauti projekto svarstyme, prašome registruotis. Tokių nėra. Ačiū. Tuomet ar galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Nėra. Už, aš taip suprantu, tokiu būdu pritarėte.
Ar galime tada eiti prie nutarimo projekto priėmimo? (Balsai salėje: taip) Priimame pastraipsniui. Dėl nutarimo projekto 1 straipsnio ar yra kokių prieštaravimų? Nėra. Ačiū. Priimta.
Dėl nutarimo projekto 2 straipsnio? Nėra. Ačiū. Priimtas.
Dėl nutarimo projekto 3 straipsnio? Nėra. Prašome tuomet, kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą… Atsiprašau. Prašome pareikšti nuomonę už ar prieš dėl viso nutarimo projekto. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš jau išsakiau savo nuomonę, tik norėčiau pasitaisyti. Pasirodo, „Spaudos klube, kaip mane patikslino kolega, buvo ne politologas R.Lopata šitą klausimą suformulavęs, bet Lauras Bielinis. Kad nebūtų kaip nors interpretuojama, aš noriu pasitaisyti, nes jeigu nepasitaisysiu, matyt, ir aš neteksiu ne tiktai frakcijos seniūno pirmininko posto, bet ir Seimo nario mandato. Labai atsiprašau gerbiamojo R.Lopatos, kad suklydau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš pasisakė P.Gražulis.
Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už pateiktą nutarimo projektą „Dėl A.Pekeliūno atleidimo iš pareigų, prašome balsuoti.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 31. Nutarimo projektas priimtas.
Gerbiamieji, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų projektas Nr.XP, ir nėra toliau. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Atsiprašau, registracijos numeris XP-256.
A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš jums pristatau Seimo nutarimo „Dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų paskyrimo projektą. Seniūnų sueigoje mes šiandien kaip tik svarstėme tą klausimą ir buvo nutarta iš 7 komiteto pirmininko pavaduotojų, t.y. tiek, kiek šiame komitete gali būti, ir šis skaičius jau yra patvirtintas Seniūnų sueigos, šiandien paskirti keturis pavaduotojus: P.Auštrevičių, R.J.Dagį, J.Karosą ir J.Zinkevičiūtę.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Prašom klausti. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tikrųjų nebūdamas prieš tas personalijas, kurios yra pateiktos nutarimo projekte, labai nustebau, kad Seime taip sprendžiamas algų kai kam klausimas. Kadangi komitetų pirmininkų pavaduotojai, mes žinome, ne paslaptis, gauna didesnes algas, tai gal reikia ne 7, o 17 pavaduotojų? Būtų logiška iš viso 24 pavaduotojai Europos reikalų komitete – kiekvienai valstybei po pavaduotoją. Lietuvą galėtų pats pirmininkas kuruoti. Suprantate, aš šiek tiek juokauju. Aš suprantu, kad ne jūs sugalvojote, bet galbūt šiuos dalykus reikėtų stabdyti. Tai yra svarbesni dalykai, negu kur televizijos laidoje kažkas šį tą šiek tiek ne taip leptelėjo ir todėl netenka posto, tai jau susiję su mūsų finansais. Ir apskritai, ką tie pavaduotojai darys? Štai šito aš niekaip nesuprantu. Gal jūs man paaiškinsite.
A.PAULAUSKAS. Pabandysiu atsakyti. Europos reikalų komitetas išties yra labai svarbus. Tai yra kaip ir… gal ne, bet kaip ir mažasis Seimas, todėl labai gerai, kai jame yra atstovaujamos visos frakcijos – ir patys aukščiausi frakcijų pareigūnai, komitetų pirmininkai, ir pagal kvotas Seimo nariai, todėl pavaduotojai, mes Seniūnų sueigoje svarstėme, turėtų būti iš visų frakcijų, t.y. visų frakcijų atstovai galėtų būti paskirti Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojais. Jiems būtų suteiktas ir tam tikras statusas, ir reikšmingumas, ir kiekviena frakcija per savo pavaduotoją, per savo narius galėtų aktyviai dalyvauti šito komiteto veikloje. Toks buvo mūsų svarstymas. Visi Seniūnų sueigos nariai pritarė, tarp jų ir jūsų frakcijos atstovas Seniūnų sueigoje, todėl (aš sutinku, jūs galite turėti savo nuomonę) aš išreiškiu Seniūnų sueigos susitarimą. Prašau Seimą jį patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, kodėl ten tiek daug pavaduotojų reikia?
A.PAULAUSKAS. Todėl, kad septynios frakcijos yra Seime.
J.VESELKA. Tai visiems po gerą papildomą algą?
A.PAULAUSKAS. Taip.
J.VESELKA. Viską supratau.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, sutinku, kad labai gerai, jog kiekviena frakcija turi pavaduotoją, tačiau būtų labai gerai sužinoti prieš skiriant pavaduotojus, bent jau iš kokios frakcijos bus skiriamas pirmininkas. Jeigu neturi dauguma, mes paskolinsime.
A.PAULAUSKAS. Ačiū už rūpestį, bet iš tikrųjų pirmininkas bus iš daugumos, aš spėju.
PIRMININKAS. Ačiū teikėjui Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Kokių būtų nuomonių dėl balsavimo motyvų? Nėra. Yra. Prašom. Prieš – J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, džiaugiuosi vienu – kad Seimo Pirmininkas sąžiningai atsakė. Frakcijų daug, pinigų reikia visiems, o ką darysi – „obščiakas yra „obščiakas, reikia jį padalinti. Bet vis dėlto aš prieš, manau, per daug ten tų pavaduotojų. Pirmininko nė vieno – pavaduotojai septyni. Iš viso anarchija. Ne, gerbiamieji, aš nepritariu tokiam dideliam skaičiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Matote, kai gerai atsako, tada ir nuomonę pakeiti. Aš tikrai už, kad būtų kuo daugiau pavaduotojų, bet vienu atveju – kad jie negautų priedų, o dirbtų už Seimo nario algą, nes jie atėjo dirbti su didžiuliu noru padėti Europai ir Lietuvai. Tada balsuosime už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Reikia pasakyti, kad ne visi priedus ir gaus. Prašom. Ar reikia balsuoti, ar nereikia? (Balsai salėje) Reikia. Prašom. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui po pateikimo? Prašom balsuoti. Ačiū.
Užsiregistravo 91. Už – 72, prieš – 4, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo.
Gerbiamieji, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarka apsvarstyti šį nutarimo projektą. Kas norėtų dalyvauti svarstyme? E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmoji mano kalbos dalis bus frakcijos vardu, antrojoje dalyje aš pasakysiu šį tą savo.
PIRMININKAS. Laiko sumažinti.
E.KLUMBYS. Iš principo man 7 min. priklausytų. (Balsai salėje) Ne, ne. Pirmiausia noriu pasakyti frakcijos nuomonę dėl bendro principo.
Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, yra absurdas – pirmiausia mes skiriame pavaduotojus, kai nėra pirmininko. Ir to dar nepakanka – tas pirmininkas turi būti Seimo vicepirmininkas. Vadinasi, mes iš principo nežinome, kuris Seimo vicepirmininkas bus šio komiteto pirmininkas. Iš esmės viskas yra verčiama aukštyn kojom. Aš suprantu ir frakcija supranta, kad visa tai yra todėl, kad valdančioji koalicija elementariai nepasidalija tarpusavyje postų, todėl nėra susitarta pirmiausia dėl Seimo vicepirmininko posto, pagal kurį jau bus tolesni sprendimai.
Mes norime priminti, kad šį projektą teikęs Seimo Pirmininkas, sakydamas savo pirmąją kalbą, kai vyko diskusija tarp kandidatų į Seimo Pirmininkus, iš šios tribūnos pasakė, kad jis laikysis ir stengsis, kad įstatymai, teisės aktai būtų kokybiški. Mes šiandien kuriame visiškai nekokybišką produktą.
Ir dar noriu pasakyti jau savo vardu. Kolegos, žmonės iš mūsų juokiasi. Elementariai žmonės juokiasi, spauda tyčiojasi, o mes toliau kuriame absurdą. Štai šis nutarimo projektas yra tipiškas mūsų absurdo produktas.
Ir dar vieną dalyką noriu pasakyti (dabar jau kalbu savo vardu) – numatoma skirti 7 pavaduotojus: 4, kaip buvo pasakyta, iš pozicijos ir 3 iš opozicijos. Bet, kolegos, aš noriu pasakyti, kad ir mūsų Mišri grupė turi frakcijos teises. Tai jeigu imsime logiškai, tai ir jiems priklausytų vienas postas.
Č.JURŠĖNAS. 8 daryti.
E.KLUMBYS. Tai tada reikia 8 daryti, jeigu yra kokia logika.
Aš noriu pasakyti dar vieną dalyką: o kur jūs matėte kitą tokį komitetą, kad trys komiteto žmonės turėtų vieną viršininką? Gerbiamieji, mes einame į absurdą. Šis nutarimo projektas tikrai sukels daug diskusijų tiek spaudoje, tiek visuomenėje. Patikėkite, negalima už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū už pareikštą nuomonę. Daugiau per svarstymą kalbėti neužsirašė nė vienas Seimo narys. Kas už tai, kad pritartume šitam nutarimo projektui po svarstymo? Prašom. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta nutarimo projektui po svarstymo?
Ačiū. Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 9, susilaikė 24. Nutarimo projektui pritarta po svarstymo.
Pereiname prie… Prašau? Tenka apgailestauti, kad… Dabar tik dalyvaukite priimant.
Pereiname prie kitos stadijos – nutarimo projekto priėmimo pastraipsniui. Dėl nutarimo projekto 1 straipsnio nėra prieštaravimų? Priimta.
Dėl 2 straipsnio. Nėra prieštaravimų. Priimta.
Dėl 3 straipsnio. Nėra prieštaravimų. Priimta.
Dėl 4 straipsnio. Nėra prieštaravimų. Priimta.
Dėl 5 straipsnio. Nėra prieštaravimų. Priimta.
Dėl 6 straipsnio. Nėra prieštaravimų. Priimta.
Ar pritariame visam… Atsiprašau, dar dėl balsavimo motyvų yra užsirašiusių kalbėti. Prašom. Prieš – J.Veselka. Prašom. Nuomonė prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš prisimenu tuos gerus laikus, kaip vertėm komunistus. Jokių privilegijų, panaikinsime viską, dalgiais pjausim rugius, arkliais vešim į klojimus, rankom kulsime, kad tik tėvynė būtų laisva! Praėjo 15 metų – visi tie idealai velniop. Dabar, kai tik patenkame į Seimą, – kuo daugiau postų įsisteigti, kad net ir konkurencijos tarpusavyje nebūtų, nes visi sumokam… Parėkaujam dėl A.Pekeliūno, parėkaujam ant kokio nors rezervisto, patys suradę. O ten, kur reikalai eina milijardais, – tada jau susitarimas, nes ir tau vieną pavaduotojo postą, ir tau vieną, ir opozicijos lyderiui pinigėlių, ir visiem. Ir prieiname prie šito, kad dabar jau norint priimti įstatymą, reikės kreiptis pirma į Hansą, ar jis pritaria. Tai kam mes čia reikalingi? Ir kodėl mes… Lietuvos valstybės nebėra, yra pinigų maišas… valstybėje susirinkę, kaip jį geriau pasidalyti. Ir dar, kai aš paprašiau čia vieno, atrodo, iš liberalcentristų, nebijokite jūs to Veselkos, reikia imti išspręsti ryžtingai savo algų didinimo klausimus… Aš jokiu būdu nepritariu, bet galvoju, ką toliau daryti. Jeigu dar būtų Lietuvos kariuomenė, žinočiau, ką daryti. Bet ir ten samdiniai dabar, kurie tarnavo Afganistane, Irake, Jugoslaviją tvarko. Žinote, visiškas bejėgiškumas, bet aš nesikarsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, nuomonė už. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia, žinoma, rimtas dalykas verčiamas šiek tiek linksmu, bet, kaip kiekviename darbe, taip ir mūsų darbuose bei sprendimuose, yra ir viena, ir kita pusė. Tai aš tą linksmąją paliksiu kitai progai, bus dar tų „šposų. O rimtoji reikalo pusė yra štai kokia. Pirmą dalyką pasakė Seimo Pirmininkas – šitas komitetas yra ypatingas, atsiverskite patikslintą Konstituciją ir pažiūrėkite konstitucinį aktą, kokias teises turi šitas komitetas ir ką jis turi spręsti. Tai yra iš tikrųjų mažasis parlamentas. Taigi ir atitinkamas vadovavimas turi būti, ir gal pasiskirstymas pagal sektorius arba pagal šakas. Taigi to tikrai reikia. O jeigu skaičiuosime, kiek žmonių tenka vienam viršininkui, tai imant mūsų mažuosius komitetus taip ir išeina: 7 Seimo nariai ir 2 viršininkai. Tada ten irgi reikėtų gal vieną mažinti norint, kad daugiau būtų vadovaujamųjų. Čia vienas momentas. Kitas momentas dėl Europos komiteto pirmininko ir dėl pavaduotojų. Iš tikrųjų yra problema, kuri dabar, kaip matote, sprendžiama, bet Seimas, taip pat ir jo padaliniai turi dirbti be pertraukos. O kad dirbtų, turi turėti vadovus. Štai šiandien ir priimamas šitas dalinis, ne visas sprendimas, ne dėl visų pavaduotojų ir ne dėl pirmininko, dėl kurio yra tam tikrų neaiškumų, o priimamas toks sprendimas, koks yra pasiūlytas. Pabrėžiu, Seimas ir jo struktūriniai padaliniai turi dirbti be pertraukos. Štai dėl to mums reikalingas toks sprendimas ir kviečiu kolegas suprasti tai ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame Č.Juršėnui. Prašom. Nuomonė prieš – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gal remdamiesi logika, pagal kurią Seimas priims šį nutarimą, dabar visus frakcijų seniūnus, jų yra 7, padarome Seimo vicepirmininkais, visi bus patenkinti, visi bus suinteresuoti. Tai yra vienas siūlymas. Antras siūlymas. Remdamiesi logika, kad trims Seimo nariams tenka vienas vadas, gal sukuriame Seime 35 ar 38 komitetus ir visi bus irgi patenkinti. Ir trečias dalykas. Dėl to, ką dabar pasakė gerbiamasis Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, kad turi būti nenutrūkstamumas, aš dėl to nesiginčiju. Iki šiol Europos komitetui vadovavo vienas A.Pekeliūnas, bet nebuvo nė vieno pavaduotojo. Dabar mes turėsime 4 pavaduotojus ir nė vieno pirmininko. Tai aš darau išvadą, kad vienas A.Pekeliūnas yra lygus 4 Seimo nariams. Tuo vadovaudamiesi, mes tikrai labai šauniai važiuojame į priekį ir tikrai suteikiame labai daug džiugesio ir tautai, ir spaudai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Nuomonė prieš – P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, ką tik išklausėme ir Seimo Pirmininko, ir jo pavaduotojo Č.Juršėno argumentus už, kad tikrai yra labai svarbus ir pagal naują Statutą, ir pagal Konstitucijos nuostatas, kad yra mažasis Seimas. Bet man atrodo, kad jis ne mažasis Seimas. Šitas komitetas, turėdamas 24 narius, turi net 7 pavaduotojus. O Seimo Pirmininkas, turėdamas 141 Seimo narį, turi tik 4 pavaduotojus. Tai mažasis Seimas tapo didžiuoju Seimu. Ir aš manau, kad turėtų ambicijos kažkaip suveikti ir Seimo Pirmininkas pareikalautų, kad bent visų frakcijų, kiek yra Seime, po vieną atstovą būtų jo pavaduotojais. Tai gal būtų logiškiau. Aš manau, kad čia nėra jokios logikos, o tik viena logika – tai yra būdas, kaip padidinti kai kuriems Seimo nariams atlyginimus. Manau, negaliu pritarti. O jeigu jau tiek jis svarbus, tai gal tikrai tą Seimą paleiskime ir tas mažasis Seimas tegu sprendžia visas problemas. Kam reikia Lietuvai 141 Seimo nario, užtektų gal ir 25. Tikrai valstybės biudžetui daug pigiau kainuotų Seimo išlaikymas. Aš manau, kad tikrai reikėtų pagalvoti, pasvarstyti ir nejuokinti nei tautos, neduoti peno žiniasklaidai.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš. Nuomonė už – kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad kai kurie mano kolegos tikrai gerai šiandien pasiaštrinę liežuvius, ir, nors mūsų laukia dar labai rimtas Gamtinių dujų įstatymo projekto svarstymas, tęsia debatus dėl komitetų pavaduotojų. Mes šį klausimą ne kartą svarstėme Seniūnų sueigoje, visų frakcijų nuomonė buvo atspindėta. Mes labai kolegiškai sutarėme, kad būtent taip paskirstome pavaduotojus Europos reikalų komitete, kuriame krūvis yra didesnis negu kituose komitetuose pagal mūsų Konstituciją ir mūsų Statutą. Todėl kviečiu visus balsuoti ir patvirtinti tą dalį pavaduotojų, dėl kurių yra susitarta. Tikiu, kad tai neužtruks, komitetas turės pirmininką ir mes galėsime balsuoti, kad šiame komitete darbas vytų sklandžiai. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, visi kalbėjo už ir prieš. Dabar pereiname prie balsavimo. Kas už pateiktą nutarimo projektą, prašome balsuoti.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 8, susilaikė 20. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji, toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Č.Juršėnas.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-69(2*)ES (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere ir visi malonūs susirinkusieji, kurių šiandien, matau, yra daugiau plenarinių posėdžių salėje. Dėl mūsų darbo tvarkos. Dabar turėtume imtis darbotvarkės 4 punkto – Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-69(2). Primenu, kad per ankstesnį posėdį visi norėjusieji kalbėti kalbėjo ir šiandien rytą po pasitarimo buvo sutarta, kad į posėdį kviečiami ir yra atvykę ir premjeras, ir mūsų kolega ūkio ministras. Jie abu turėtų tarti žodį, o po to imtumės konkrečių pataisų. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komitetas atstovą, bet kol kas žodį nori tarti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas kolega A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu kolegoms Seimo nariams priminti Statuto 18 straipsnio reikalavimą prieš pradedant svarstyti, tarkim, šį klausimą, kai aptarinėjame sudėtingą rinką, yra daug dalyvių… Etikos ir procedūrų komisija gavo du prašymus, kuriuos mes per ilgesnę pertrauką nagrinėsime. Iš anksto noriu priminti nuostatą, jog Seimo nariai, kurie turi privačių interesų arba yra gavę kokią nors paramą, turi nusišalinti nuo svarstymo ir balsavimo. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tikiuosi, kad prieš balsavimą tai bus padaryta. Juo labiau kad vieną pareiškimą mes turime. Galėčiau paskelbti, bet gal pirma išklausykime kalbas ir nepamirškime, kad tuoj Vyriausybės valanda. Arba mes susitarsime dėl visiškai kitos darbų tvarkos, arba pradedame klausytis tų, kuriuos pakvietėme. Dar kolega A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS. Po pono A.Monkevičiaus kalbos aš supratau, kad Seimui vėl reikia daryti pertrauką ir tegul Etikos ir procedūrų komisija pasako, kaip Seimo nariams reikia elgtis. Kiek suprantu, tai yra vieno komisijos pirmininko nuomonė, o ką mano komisija? Būtų gerai, kad nekiltų nereikalingų spekuliacijų. Gal tai yra išeitis – svarstymo metu komisija galėtų susirinkti ir pasakytų savo nuomonę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šiuo momentu, man atrodo, mes galime ramiai išklausyti ir ministro, ir premjero kalbas. Klausyti galima nepaisant turimų tikrų ar netikrų interesų. Dabar yra tokia stadija, o kai bus galutinis balsavimas, o tai preliminariai numatyta paskutinę neeilinės sesijos dieną – antradienį, tada jau reikės apsispręsti. Iki to laiko, kiek žinau, Etikos ir procedūrų komisija tikrai posėdžiaus ir priims sprendimą. Aš siūlau išklausyti pakviestuosius. Kviečiu ministrą V.Uspaskichą į tribūną. Prašom iš eilės. Gerbiamasis ministre ir kolega, kiek minučių reikėtų jūsų kalbai?
V.USPASKICH. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, nežinau, ką dar galima pridurti prie Gamtinių dujų įstatymo ir kuo jį papildyti. Iš tiesų įstatymas kelia didelę audrą. Noriu pasakyti tik savo nuomonę. Vyriausybės, mūsų frakcijos ir mano tikslas vis dėlto eiti prie to, kad padarytume konkurencingą rinką. Mes eisime tuo keliu, taip įrašyta koalicinės Vyriausybės programoje ir mes taip darome. Aš, kaip ūkio ministras, tiesiog privalau atlikti tokius veiksmus.
Kaip žinote, Vyriausybė pritarė paskutiniam projektui (bijau suklysti, nes dabar neturiu), kuris buvo pateiktas Seimui apsispręsti. Ten yra vienas punktas, dėl kurio turi apsispręsti Seimas. Kaip kalbėjau žiniasklaidai, Seimo nariams ir frakcijai, „Lietuvos dujų pirkimo ir pardavimo sutartis buvo pasirašyta praeitą kadenciją, kai premjeru taip pat buvo A.Brazauskas. Dėl etinių priežasčių, nes sutartis buvo pasirašyta tada, aš puikiai suprantu, kad premjerui sunku kalbėti kitaip, negu taip, kaip parašyta sutartyje. Aš vakar apie tai kalbėjau per televiziją, dabar galiu tą patį pakartoti. Manau, kad sutartyje numatytų sankcijų arba sąlygų premjeras negali keisti.
Galiu pasakyti ir kita. Premjero pasisakymas už įstatymą yra signalas pirkėjams, kad Vyriausybė savo iniciatyva nori tai keisti. Sutartyje buvo parašyta, kad Vyriausybė nesiims tokios iniciatyvos, todėl ir buvo apsispręsta spręsti Seimui. Daugiau aš nieko negaliu pasakyti.
Paskutinis Vyriausybės nutarimas jums yra pateiktas. Aš, kaip iniciatorius, balsuosiu už, ir kitaip daryti negaliu. Buvo daug klausimų, kalbų, ar rytoj, jeigu bus priimtas įstatymas, atpigs dujos, ar atpigs šiluma. Aš to garantuoti negaliu. Dar daugiau – kad atpigs dujų kaina smulkiam vartotojui, aš negarantuoju. (Balsai salėje) Sekundėlę. Negaliu garantuoti smulkiems šilumos vartotojams, ar rytoj atpigs šiluma. Dar daugiau noriu pasakyti – nepaisant to, ar priims Seimas šį įstatymą, ar ne, dujų kainą „Gazpromas padidins bet kokiu atveju, nes tai irgi numatyta sutartyje. Noriu tiesiog patvirtinti ir akcentuoti labai paprastą dalyką.
PIRMININKAS. Vieną minutę, kolegos! Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, aš labai prašau visų Seimo narių dėmesingai klausyti. Patys paprašėme, o po to nenorime klausyti. Tai išklausykime. Prašom, kolega.
V.USPASKICH. Todėl aš noriu tiesiog akcentuoti, kad Lietuva, Seimas, turi priimti Dujų įstatymą, tai yra net skola pagal Europos Sąjungos direktyvą. O, kad mes norime įrašyti, kad dujos būtų reguliuojamos, teisinga, nes tai yra monopolinė organizacija. Norime mes tai daryti, norime, ką norime galvoti, bet mes vis tiek turime tai padaryti.
Gerbiamieji, ar didės dujų kaina, ar nedidės, mes turime apsispręsti, ar mes norime civilizuotai sutvarkyti tą ūkį, ar ne? Bet galiu jus patikinti, kad ir nepriėmus įstatymo dujų iš „Gazpromo kaina padidės, nes taip numatyta sutartyje. Ir nenoriu, kad tai būtų susieta su šiuo įstatymu. Nenoriu, kad būtų susieta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu Ministrą Pirmininką A.Brazauską. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji parlamentarai! Susidaro toks įspūdis, kad štai šios teisinės Dujų įstatymo pataisos yra koks nors fundamentalus valstybės reikalas, kurio neišsprendę mes iš viso negalėsime gyventi. Aš norėčiau pasakyti, kad tai nėra esminis, nėra labai didelis dalykas ir laisvosios rinkos sąlygomis tokie klausimai iš viso nesvarstomi. Tačiau Lietuvoje dar yra tam tikros tendencijos, kai manoma, kad savo kieme galima padaryti viską. Kas tai yra „Gazpromas? „Gazpromas tai yra akcinė bendrovė, turinti valstybės akcijų paketą, ji tiekė valstybei dujas visus tuos metus, nes jokių alternatyvų Lietuva neturi.
Jeigu mes kalbame apie benziną, žibalą, aviacinį kurą, tai alternatyvų labai daug, bet jeigu mes kalbame apie dujas, tai mums reikia galvoti, kaip Lietuva gyvens ne tik šiandien, bet ir po penkiolikos metų. Tuo labiau kad Ignalinos uždarymas 2009 m., kaip dabar yra dokumentuose, pareikalaus daugiau negu padvigubinti dujų kiekį Lietuvai, žinoma, ir suvartojimą. To pamiršti nereikia, manau, kad ir parlamentas, ir Vyriausybė – visi mes turime galvoti apie Lietuvos ateitį.
Dabar keletas žodžių, nors mes labai daug pateikėme informacijos Seimo nariams. Manau, kad ją turite, bet gal aš priminsiu, daug ką tą patį čia dabar pasakysiu. Pirmas dalykas. Buvo pasirašyta sutartis, kurios derinimas truko apie pusantrų metų. Privatizuota 34%, primenu, ir 34% „Rurgazo. „Lietuvos dujoms palikta tik keliolika procentų akcijų, kurios, matyt, anksčiau ar vėliau turėtų patekti į akcijų rinką ir būti parduotos, nes jų kiekis (beje, kaip ir Latvijoje, ir Estijoje) nevaidina kokio nors didelio vaidmens. Šioje sutartyje yra tai, ko Lietuvai tikrai reikia. Pirmas dalykas – sutartis pasirašyta laikotarpiui nuo 2006 iki 2015 metų. Šioje sutartyje eilutėmis kasmet yra nustatytas dujų kiekis, kurį gaus Lietuva. Jis patenkina visus mūsų poreikius, elektros energetikos taip pat, imant visas šilumines elektrines tuo atveju, jeigu atominė elektrinė nedirs. Tai yra vienas svarbiausių, pagrindinių dalykų, kuris daug ką diktuoja mums ir kalba apie mūsų ateitį.
Antras dalykas. Pasisekė susiderėti, kad 70% visų tiekiamų dujų vartotojams bus tiekiama per akcinę bendrovę „Lietuvos dujos, kuri vis dėlto yra organizuota, kur yra trijų šalių interesai. Žinoma, ir kainų reguliavimo klausimai yra numatyti šioje sutartyje. Man atrodo, tai nekelia jokių abejonių Seimo nariams, nes ten 15% pelno marža, ne tik pelno marža yra nustatyta, ir jinai visiškai tenkina visas puses, man atrodo, ir vartotojus.
Kaina. Na, aš ne visai norėčiau sutikti su ministru. Ten nėra fiksuota, kad bus padidinta kaina. Ten yra kas kita. Ten yra parašyta, kad kainos bus skaičiuojamos taip, kaip jos skaičiuojamos visiems kitiems, ir formulė, kaip yra skaičiuojama dabar iki 2006 m. imtinai, pagal kurią pagrindinė formulės dalis – alternatyvių kuro rūšių vertė Roterdamo biržoje, tai yra konkrečiai mazuto kaina plius visos kitos objektyvios išlaidos, transportavimo ir taip toliau, laikymo, transportavimo, saugojimo saugyklose. Tokių atvejų irgi yra ir gali būti, todėl kainos nustatymas gali būti ir bus rimtas derybų objektas. Bet jokiu būdu negalima teigti, kad ši kaina yra fiksuota ir labai didelė.
Dabar dėl ko čia ginčijamasi. Lietuvoje laisvieji vartotojai sudaro 25–27%, ir tik tiek. Ir viso ginčo, kuris čia vyksta jau kelintą savaitę, metu kalbama tiktai apie ketvirtadalį visų kainų, kai iš tikrųjų šią kainą „Dujotekana yra nustačius, yra marža apie 27% vietoj tų 15%, kurie pagal sutartį yra nustatyti „Lietuvos dujoms. Yra toks dalykas. Manau, kad „Dujotekaną galima paveikti kitais metodais, nebūtinai priimant tokius rimtus įstatymus. Ir tai nėra koks nors, sakyčiau, esminis klausimas formuojant, informuojant apie štai visą tą kainų politiką.
Dabar sutartis. Sutartis pasirašyta. Sutartyje yra įsipareigojimai. Yra „Gazpromo įsipareigojimai, apie kuriuos aš jau kalbėjau, yra Lietuvos įsipareigojimai, kurie yra labai aiškiai parašyti viename priede, pavadintame „Lietuvos Respublikos Vyriausybės patikinimas. Vadinasi, tuometinė Vyriausybė ėmėsi štai tokio dalyko. Jeigu jūs turėsite kantrybės, aš perskaitysiu keletą eilučių: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė neketina dujų tiekimo sutarties galiojimo metu (tai yra iki 2015 m.) išimtinai savo iniciatyva, įskaitant įstatymų leidybos iniciatyvą, priimti sprendimų, inicijuojančių Kainų ir energetikos komisiją ar kitas institucijas nustatyti valstybės gamtinių dujų kainą laisviems vartotojams arba reguliuoti kitais būdais. Šiek tiek sutrumpinau visą tą ilgą patikinimo dokumentą.
Dabar, jeigu bus pažeista ši sutartis ir bus atsisakyta to, dėl ko mes ginčijamės daugiau negu metus… Beje, laisvųjų vartotojų institutas buvo vienas iš pagrindinių ginčų objektų, kai buvo kalbama parduodant pirmąją dalį – 34% „Lietuvos dujų „Rurgazui, kuris irgi manė, kad Europai visiškai nepriimtinas dalykas reguliuoti kainas laisviesiems vartotojams. Aš noriu dar kartą priminti, kad laisvieji vartotojai tai nėra gyventojai. Toli gražu nėra, visiškai ne. Yra sąrašai, man atrodo, jie irgi yra patekę į Seimą, bent jau į Ekonomikos komitetą tai tikrai.
Ten labai aiškiai eilutėmis parodyta, iš kur dujas gauna kiekviena viryklė, mažos katilinės, privačios katilinės, kurių dabar Lietuvoje labai daug, kai statomi nuosavi namai, būstai. Visur daugiausia individualios katilinės. Viso to neliečia, nes „Lietuvos dujos turi tam tikrą mechanizmą reguliuoti šias kainas ir daugiausia aprūpina individualius Lietuvos vartotojus. Ir čia jokio pavojaus nėra. Yra vienas kitas rajonas, kur dujas tiekia „Dujotekana, tai Akmenė, Ukmergė ir, atsiprašau, vieną užmiršau. Tik trys rajonai, kuriems dujos yra tiekiamos „Dujotekanos. Iš tikrųjų čia buvo ginčas ir mes, Vyriausybė, įsikišome ir padėjome išspręsti šį klausimą, kad iš tikrųjų nebūtų kainų šuolio ir kad žmonės nenukentėtų aprūpinant šilumine energija.
Tai štai tokia yra situacija. Todėl Vyriausybė laikosi tos linijos, kad nereikėtų daryti pataisų šiame galiojančiame įstatyme. Šis galiojantis įstatymas tikrai neatpigins dujų, tai čia garantuota, aš su V.Uspaskichu visiškai sutinku, tikrai neatpigins dujų. Bet mūsų pagrindinis tikslas padaryti, kad jos nepabrangtų arba pabrangtų minimaliai. Ir kad šio pabrangimo priežastis pirmiausia nebūtų Vyriausybė, ir labai linkėčiau, kad ir parlamentas taip pat nebūtų priežastis galimo dujų pabrangimo, nes naujoji sutartis iki 2015 metų dėl dujų kainos ir kitų dalykų turi būti nustatyta iki 2006 metų pabaigos, t.y. iki 2006 metų pradžios. Prasidės naujas periodas, naujo įstatymo galiojimas ir pretekstas, man atrodo, geresnio nesugalvosi, padidinti kainas Lietuvai. Tuo labiau kad kaina formuojasi ne reguliuojant šiuos procentus. Kaina formuojasi pasienyje. Todėl šiai pasienio kainai įtakos negali padaryti jokie parlamentai, jokie Vyriausybės sprendimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, premjere. Dabar, gerbiamieji kolegos, situacija, aš manau pastebite, yra tokia. Yra 13.08 val., taigi jau turėjo prasidėti Vyriausybės valanda. Yra ir premjeras, ir ministrai. Dar kai kuriuos ministrus prašyčiau pakeisti savo dislokaciją. Ir mes turėtume pradėti Vyriausybės valandą, kurios metu, tikiuosi, bus klausimų kaip tik ir šia aptariama tema. O po Vyriausybės valandos yra grupės Seimo narių kreipimasis į Ministrą Pirmininką, tai turi būti nagrinėjama 14–14.20 valandą. Taigi rytinio posėdžio darbotvarkės 4 punktas galės būti tęsiamas tik nuo 15 valandos.
Aš norėčiau atsiprašyti čia esančių kai kurių ministerijų atstovų, viceministrų ir kitų, kad jų klausimai, t.y. ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, ir Kelių transporto kodeksas, ir Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimas, ir dar čia kažkokio seno nutarimo panaikinimas – visa tai nukeliama kokiai ketvirtai valandai. Bet aš manau, kad jums bus naudinga čia pabūti ir pasiklausyti, pasitreniruokite. Gal kurią dieną būsite ministrai ir jūs čia būsite kankinami.
Taigi pradedame Vyriausybės valandą. Ar opozicijos lyderis klaus, ar ne? Gerai. Minutėlę. Pagal tvarką pirmasis klausia opozicijos lyderis ir jis turi teisę pateikti du klausimus. Prašom. A.Kubilius. Kolegos, dėmesio! Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu pradžioje užduoti vieną klausimą premjerui ir susijusį klausimą su ką tik kalbėta tema, t.y. dėl Dujų įstatymo.
Gerbiamasis premjere, jūsų pateiktoje išvadoje, kurią pateikė Vyriausybė dėl minėto įstatymo ir jo 23 straipsnio 3 dalies nuostatų, sakoma taip. „Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra didelė tikimybė, kad Seimui priėmus Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą, įstatymo projekto 23 straipsnio redakciją, bei įgyvendinus įstatymo nuostatas dėl laisvųjų vartotojų reguliavimo, akcinė bendrovė „Gazpromas gali pareikšti pretenzijas Vyriausybei dėl minėtų privatizavimo sutarties nuostatų tyčinio nesilaikymo arba nerūpestingo pažeidimo. Ir kitoje vietoje yra sakoma, kad „bendra pardavėjo atsakomybės už nuostolių atlyginimą pagal sutartis suma negali viršyti sumokėtos pirkimo kainos, t.y. 100 mln. litų. Sakykite, gerbiamasis premjere, ar tai, kad ministras V.Uspaskichas ragina Seimą vis dėlto nepaisyti Vyriausybės nuomonės ir priimti tokį įstatymą su tokios redakcijos straipsniu, ar tai reiškia, kad ministras V.Uspaskichas ragina Seimą prisiimti atsakomybę už galimą 100 mln. litų sumos nuostolių atlyginimą pirkėjui, tai yra „Gazpromo kompanijai?
A.M.BRAZAUSKAS. Man, žinoma, sunkoka kalbėti už V.Uspaskichą. Jis turbūt pats galėtų atsakyti į šį klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Po vieną, prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Tokia juridinė galimybė yra. Teisininkai man ne vieną kartą kartojo. Tokiu atveju, jeigu mes pažeidžiame sutartį, tai maksimali ieškinio suma gali būti 100 mln. litų. Tiek, kiek jie sumokėjo už 34% akcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ministras norės pasakyti žodį, ar A.Kubilius pateiks antrą klausimą?
A.KUBILIUS. Tai gal ministras gali atsakyti, ar jis siūlo mums prisiimti atsakomybę.
PIRMININKAS. V.Uspaskichas. Pritarimo čia nereikia. Prašom klausinėti.
V.USPASKICH. Iš tikrųjų rengdami šį projektą arba, teisingiau sakant, darydami išvadą pagal Seimo ir Seimo Ekonomikos komiteto paklausimą, mūsų teisininkai taip pat kūrė tą projektą ir neįžvelgė, kad gali būti toks ginčas priėmus tokį įstatymą. Kodėl? Aš tiesiog su savimi dabar neturiu tos sutarties ištraukos, bet kaip dabar iš atminties atsimenu, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas arba tarptautiniai įsipareigojimai, arba Europos Sąjungos teisės aktai faktiškai atleidžia Vyriausybę nuo prisiimtos atsakomybės. Matyt, mūsų ministerijos teisininkai vadovavosi būtent tuo punktu.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Antras klausimas.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu visų pirma pasakyti, kad yra keistas ministro atsakymas. Vakar jis pritarė Vyriausybės pažymai, kurioje pasakyta, kad, aš dar sykį pakartoju, atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra didelė tikimybė, kad Seimui priėmus įstatymą „Gazpromas gali pareikšti pretenzijas. Noriu dar sykį pakartoti. Taigi tai buvo vakar, kaip aš suprantu, Vyriausybės bendrai priimta nuostata, o šiandien ministras vėl kažką kita aiškina.
Bet aš noriu užduoti antrą klausimą. Ir vėl premjerui, ir galbūt ministrui V.Uspaskichui šiuo atveju dėl „Mažeikių naftos. Pastaruoju metu stebint įvykius, susijusius su „Mažeikiu nafta ir naftos tiekimu, ir įvairius ministro V.Uspaskicho iniciatyvų reikalus, ir Vyriausybės svarstymo reikalus, susidaro vaizdas, kad aktyviai ieškoma kito naftos tiekėjo šalia „Jukos kompanijos. Be abejo, tai bus Rusijos naftos kompanija ir yra sakoma, kad toks naftos tiekėjas turėtų įsigyti iš Lietuvos Vyriausybės, iš Lietuvos valstybės taip pat nemažą akcijų paketą, apie 30% ar 30 ir daugiau procentų akcijų, įskaitant ir dalį tų akcijų, kurias bandoma perimti iš „Jukos kompanijos. Klausantis iš šalies tokių planų, susidaro vaizdas, kad yra planuojama, jog „Mažeikių naftos kompanijoje du akcijų paketus, tai yra apie 80% akcijų, valdys dvi Rusijos naftos tiekėjų kompanijos, tai yra „Jukos kompanija ir dar papildomai ieškoma naftos kompanija. Ar aš teisingai suprantu šitokius planus, kurie yra svarstomi šiandien Vyriausybėje, tai yra perduoti Rusijos naftos kompanijoms iš esmės visą „Mažeikių naftos akcijų paketą?
PIRMININKAS. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. „Jukos turi du naftos žaliavos šaltinius – tai yra Samara ir Tomskas, kurie tiekia naftą dabar Mažeikiams per tarpininkus. Visas mechanizmas gana sudėtingas. Tai ir buvo priežastis nutraukti kelioms dienoms, nes tai nėra tiesioginis ryšys, eina per keletą bankinių korespondentų. Yra ir daugiau gavybos įmonių. Mes turime jų sąrašus, bet jos yra kur kas mažesnės ir, be jokių abejonių, negali užtikrinti mūsų poreikių, tačiau nėra paslaptis, viešai tai sakoma, kad „Jukos skolinga valstybei 16 mlrd. dolerių. Žinoma, tie 16 mlrd. dolerių lems, kokiu būdu jie bus išieškoti valstybės naudai, kokiais būdais, kokiais sprendimais, iš kokių dukterinių organizacijų, nes naftos tiekimas ir apmokėjimas už naftą yra decentralizuotas, ir „Jukos, kaip centrinis štabas, čia jau nevaidina vaidmens, nes yra tiesioginiai atsiskaitymai su naftos tiekėjais. Todėl šiandien prognozuoti, koks bus šitų žaliavų gavybos įmonių arba bendrovių likimas, niekas negali. Reikia stebėti įvykių eigą, reikia žiūrėti, kas bus toliau.
Aš tik norėjau dar kartą patikinti parlamentą, kad jeigu akcijų paketas bus perimtas ir mes turėsime per 50%, ir bus būtinai panaikinta 1999 metų valdymo sutartis (kitaip mes įmonės valdyti negalime), tokiu atveju mums kils užduotis, kuri, mano supratimu, yra visiškai neįveikiama, tai yra šios įmonės aprūpinimas žaliava. Nematau tokių galimybių, nes mes nedisponuojame jokiais svertais, kurie mums užtikrintų, kad kita pusė, konkrečiai Rusijos kompanijos, garantuotų naftos tiekimą Lietuvai. Ši atsakomybė yra visiems. Aš nemanau, kad čia bus galima kaltinti vieną ar kitą instituciją arba asmenį, ar pareigūną, bet tai realiai neįmanomas dalykas. Akcijų paketą turi turėti tas, kas gali šimtu procentų aprūpinti įmonę žaliava, turėti rinką, užsiimti visa distribucija ir, be jokių abejonių, dirbti pelningai, ko mes ir siekiame. Todėl čia politikai turėtų būti mažiausiai vietos. Taip aš suprantu šį reikalą.
PIRMININKAS. Dabar A.Kašėta – dar vienos opozicinės frakcijos atstovas, ruošiasi J.Veselka. Ar ūkio ministras dar nori? Prašom. V.Uspaskich.
V.USPASKICH. Aš noriu dar kartą viešai pasakyti ir papildyti. Šiandien, kol yra strateginis investuotojas, kuris turi įsipareigojimus „Mažeikių naftą aprūpinti nafta, nei Vyriausybė, nei Ūkio ministerija neturi teisės rūpintis naftos tiekimu ir vesti bet kokias derybas. Mes galime tik priimti pasiūlymus, juos svarstyti, bet priimti kokį nors sprendimą mes negalime ir to nedarome. Todėl suformuluoti savo klausime kaltinimą, kad dėl kažkokių derybų žlugdomas naftos tiekimas ir t.t., yra neteisinga, negarbinga. Tai pripažino ir „Jukos akcininkai. Be „Jukos akcininkų, be strateginio investuotojo, šiandien mes nedarome nė vieno žingsnio, kad nepažeistume to susitarimo. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas dėl galimybės perimti 10% ir užtikrinti Lietuvai kontrolinį akcijų paketą. Taip pat nereikia manyti, kad tai daro vienas V.Uspaskich. Neinformavęs Vyriausybės aš nieko nedarau. Galiu tik pasakyti, kad jeigu Vyriausybė bandys užtikrinti kontrolinį akcijų paketą, tai mes kalbame apie tai, kad mažų mažiausiai turi būti pasirašytos sutartys, kad bent penkeriems metams „Mažeikių nafta būtų aprūpinta žaliava. Mes tai darysime. Kitaip mums iš tikrųjų nereikalingas paketas be naftos. Eina būtent tokia kalba, ūkio ministras konsultuojasi su premjeru ir nesiima jokių veiksmų, nors taip gal kam nors ir atrodo. Jūs puikiai žinote, bet kokio sprendimo dėl „Mažeikių naftos Vyriausybė negalės priimti, vis tiek reikės ateiti į Seimą. Todėl, gerbiamieji, atmetu visus kaltinimus, samprotavimus dėl „Mažeikių naftos, bet Ūkio ministerija, kaip institucija, atsakinga už „Mažeikių naftą, negali būti tik stebėtoja. Mes nagrinėjame kiekvieną veiksmą, kiekvieną poveikį ir deriname savo veiksmus su šiandieniniu strateginiu investuotoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kolega A.Kašėta. Ruošiasi J.Veselka. (Balsas salėje) Kad prie A.Kašėtos užrašyta frakcija. Kuris iš jūsų tada viršininkas? A.Čaplikas viršininkas? Gerai. A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Sekretoriato paklauskite, kuris viršininkas.
PIRMININKAS. Prašau.
A.ČAPLIKAS. Klausimas premjerui. Aš jums pacituosiu Darbo partijos lyderio ir ūkio ministro vieną pasakytą frazę: „Aš kalbėjau su vienu asmeniu iš „Gazprom vadovybės, pranešiau, kad rengiame tokį įstatymą. Jie pasakė, kad jei yra tarpininkas, kuris užsimojo gauti per didelį pelną, Lietuvos valstybės noras sureguliuoti yra normalus. Jie tam neprieštaravo, – sakė „Respublikai V.Uspaskich. Norėčiau jūsų, premjere, paklausti. Ar jūs įgaliojote ūkio ministrą vesti derybas dėl šio įstatymo priėmimo, su kokiu pareigūnu jis šnekėjo ir ar jus informavo apie pašnekesį?
A.M.BRAZAUSKAS. Žinote, aš labai atsiprašau, bet visų žiniasklaidos parašymų aš nepasirengęs komentuoti. Čia yra žiniasklaidos parašymai. Aš negirdėjau, kada ministras kalbėjo…
A.ČAPLIKAS. Galima patikslinti tada, klausti ūkio ministrą?
A.M.BRAZAUSKAS. O citatų aš galiu pririnkti šimtą per dvi dienas, pilna prirašyta šitų citatų. Jeigu jūs manote, kad galima citatų būdu reguliuoti santykius tarp Vyriausybės narių, tai to nebus. Mes turime visiškai aiškią liniją. Vyriausybė stabiliai dirba, atskiri ministrai gali kalbėti, jiems niekas uždrausti negali, tačiau Vyriausybės veiklos rezultatas yra bendri sprendimai. Per tuos mėnesius mes priėmėme šimtus sprendimų, ir nebuvo absoliučiai jokių atvejų, kai mes negalėtume susitarti dėl vieno ar kito klausimo.
A.ČAPLIKAS. Aš norėčiau patikslinti klausimą.
PIRMININKAS. Prašom. Vieną minutę! Kolega A.Čaplikas nori papildomai patikslinti. Dabar prašom.
A.ČAPLIKAS. Aš noriu paklausti tada ūkio ministro. Ar tai reiškia, kad „Respublika iškraipė jūsų žodžius ir iš tikrųjų to nebuvo?
PIRMININKAS. Prašom.
V.USPASKICH. Aš galiu pritarti premjerui ir daugiau nieko nenoriu komentuoti. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. J.Veselka, ruošiasi kolegė R.Visockytė.
J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, aš vis dėlto nesupratau jūsų galutinio paaiškinimo, kad vartotojams neatpigs šiluma dėl kainų reguliavimo. Kaip jūs žinote, pagal šį įstatymą mes laisviems vartotojams net nesirengiame kainų reguliuoti. Mes žadame kainas reguliuoti tik dviem – „Lietuvos dujoms, jeigu būtų tam tikra situacija, ir „Dujotekanai.
A.M.BRAZAUSKAS. Ten laisvieji vartotojai.
J.VESELKA. Minutę! „Lietuvos dujos, kaip žinot, niekam netaiko didesnės kaip 15% maržos, taiko iki 15. Vadinasi, tos kainos yra pagrįstos ir jiems niekas nesikeis, išskyrus tai, kad galimi apribojimai, jeigu užsimanys daugiau. „Dujotekana, kaip žinote, taiko 27% maržą. Tai dabar jūs man pasakykit, kaip neatpigs? „Dujotekana, pagal jūsų skaičius, pateikė 785 mln. kubinių metrų dujų. Jeigu ji už 254 litus pirktų, na, taip, kaip Latvijai parduoda, už tai gautų 200 mln. litų pajamų, bet jeigu ji taikytų maržą 15, jos pajamos būtų 230, t.y. per 15%, jos uždirbtų 30 mln. Dabar, kai jos taiko…
PIRMININKAS. Prašom klausti.
J.VESELKA. Dabar, kai taiko 27%, jos uždirba 54 mln. Jeigu taikys tik 15, šilumos gamintojai turės 24 milijonų ekonomiją. Pasakykit, kur tie 24 milijonai dingtų?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš pataisau, kolega. Ne šilumos gamintojams, o visas biznis yra „Dujotekanai. Ar pastebėjo galbūt Seimo nariai, kad prieš keletą dienų, prieš dvi ar tris dienas, buvo toks „Dujotekanos plakatėlis, kad dujų kaina dėl visokių priežasčių per pastarąjį laikotarpį sumažėjo 200 milijonų… (Balsas salėje: „Šimtu). Ar šimtu milijonų? O šiluma visai neatpigo. Taigi nėra jokio ryšio tarp šilumos gamintojų kainų, nes yra laisva rinka. Šilumos gamintojai naudojasi tuo ir gauna papildomą pelną, ir viskas. Mes kiekvienais metais priekaištavom šilumos gamintojams, kad pingant dujoms šilumos kaina nė kiek nesumažėjo. Aš nežinau, ar galima priimti tokį įstatymą, kuriuo galima reikalauti? Manau, kad negalima esant laisvai rinkai, bet tai faktas. Teisingai, teisingai kalba Julius. Žinoma.
J.VESELKA. Patikslinti…
PIRMININKAS. Prašom. J.Veselka tikslina.
J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, jūs cituojat faktą. Taip, tie sumažina, tie pasididina, bet tai yra įstatymų spraga. Vis dėlto turėtų tas
„Dujotekanos pelno sumažėjimas, sakysim, atsiliepti vartotojui, galutiniam vartotojui, t.y. tam, kuris gauna šilumą. Tai ar mes nepriimam sprendimo ir paliekam, kad arba tie, arba tie gauna papildomą pelną… Mums reikia kompleksiškai priimti, kad tie 24 ar 30 milijonų atitektų vartotojui, mano, Ukmergės, vartotojui.
A.M.BRAZAUSKAS. Tai tada reikia priimti išvystyto socializmo principus – paimti ir įstatymu visiems nustatyti kainas. Kas belieka?
PIRMININKAS. Ačiū. Išsiaiškinom. R.Visockytė. Prašom. Paskui, tiktai vienas paaiškinimas. Viskas. Toks Statutas, gerbiamasis Juliau, prašom laikytis tvarkos. Jūs jau pasitikslinot, atsakė papildomai.
J.VESELKA. Neatsakė.
PIRMININKAS. R.Visockytė. Prašom. Tvarka yra tvarka.
R.VISOCKYTĖ. Aš tikėjausi, kad bus ministrė V.Blinkevičiūtė, bet kadangi jos nėra, gal į mano klausimą atsakys premjeras arba finansų ministras.
Šiuo metu už sutuoktinį, mirusį iki 1994 m. gruodžio 31 d., vidutiniškai mokama 35,5 lito per mėnesį našlio pensija. Šias pensijas gauna apie 87 tūkst. našlių. Našlių pensija taip pat už sutuoktinį, tik mirusį viena diena vėliau, t.y. po 1995 metų sausio 1 d., yra vidutiniškai 82 litai per mėnesį. Tokias pensijas gauna apie 102 tūkst. našlių. Vienišiems asmenims, t.y. nevedusiems, netekėjusioms, išsiskyrusiems, kurių Lietuvoje gyvena apie 340 tūkst., jokios pensijos nemokamos, nors jų gyvenimo kokybė blogesnė negu asmenų, turinčių šeimas. Jie moka visus tuos pačius mokesčius kaip ir turintys šeimas asmenys. Kaip manote, ar šiuo metu galiojanti našlių pensijų sistema nesudaro didelės diskriminacijos? Gerbiamieji ministrai, premjerai, jeigu matote šią problemą, norėtume sužinoti, kaip ir kada numatoma ją spręsti?
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamieji ministrai…
A.M.BRAZAUSKAS. Šią problemą…
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis premjere. Aš tiesiog dar kartą, šimtąjį, turiu priminti kolegoms, kad klausimui, net ir sudėtingam, – viena minutė, o dabar buvo pusantros minutės. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Šią problemą ne tik matom, bet ir puikiausiai žinom visus dešimtį metų, nuo tada, kai buvo priimtas šis įstatymas. Iš tikrųjų yra likęs šis skirtumas tarp tų našlių, kurie tapo iki tam tikro laiko… Kita situacija tiems našliams, kurie tapo tokiais po tam tikros datos. Dilema buvo. Mes keletą kartų Vyriausybėje svarstėme, galim apsvarstyti ir Seime. Reikia pagalvoti, ar reikia didelius finansinius išteklius skirti šiam sulyginimui. Aš dabar nesiryžtu pasakyti, kiek šimtų milijonų tai kainuotų. Jūs paminėjot skaičių – 340 tūkst. tų, kurie moka mokesčius. Aš negirdėjau, kad pensininkai mokesčius mokėtų, arba aš nesupratau. Taip, yra ši problema, ji yra žinoma, iki šiol neišspręsta. Mums reikės pasirinkti taktiką – ar mes didinsim pensijas žmonėms, kurie gauna labas mažas pensijas, kas buvo padaryta praeitos kadencijos metu – bandyta padidinti pensijas šiai kategorijai žmonių, arba tada skirti papildomas galimybes ir išteklius iš „Sodros biudžeto štai šioms našlių pensijoms padidinti. Klausimas atviras. Mes pasiruošę svarstyti šį klausimą ir Seimo komitete. Jeigu reikės kokių nors Seimo sprendimų… Be abejo, reikėtų, nes tai buvo nustatyta įstatymais. Iš tikrųjų jis yra, mums priekaištaujama labai dažnai. Aš manau, rinkimų kampanijos metu visiems Seimo nariams užduodavo klausimą dėl tos našlių nelygybės. Yra. Spręsti reikia. Sutinkam.
PIRMININKAS. Dabar klausia J.Palionis. Prašom.
J.PALIONIS. Norėjau klausti, kada bus dėl D-6 reikalų. Bet jeigu dabar…
PIRMININKAS. Tai atskiras klausimas. Tada einam toliau. Tokiu atveju M.Petrauskienė – nuo Socialdemokratų frakcijos. M.Petrauskienė.
M.PETRAUSKIENĖ. Ačiū. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Būtų įdomu sužinoti, kaip vykdomas šių metų biudžetas ir iš kokių pinigų ruošiamasi padidinti atlyginimus sveikatos apsaugos darbuotojams. Ir dar. Finansų ministerija praeitą savaitę Europoje platino euroobligacijas. Būtų įdomu sužinoti, kaip Europos tarptautinės organizacijos vertina Lietuvos finansų sistemą. Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už pateiktus tris klausimus. Galiu pasakyti, kad šiais metais valstybės biudžeto pajamų planas vykdomas sėkmingai. Sausio mėnesį turėjom viršplaninių pajamų. Vasario mėnesio dienų planai irgi yra vykdomi.
Jeigu kalbėtume apie darbo užmokesčio padidinimą sveikatos apsaugos sistemoje dirbantiems darbuotojams, tai norėčiau visus patikinti, kad atlyginimų didinimas nenumatytas visiškai ne dėl to, kad kažkas ruošiasi streikuoti arba piketuoti, bet dėl to, kad pasibaigus metams Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete sukaupta daugiau kaip 200 mln. litų viršplaninių pajamų. Kaip tik tos lėšos ir bus panaudotos, aš manau (tai sveikatos apsaugos ministro kompetencija), darbo užmokesčiui didinti. Jokiu būdu nė vieno lito mes neskirsim iš valstybės biudžeto. Taip pat reikia paminėti, kad šiais metais, kaip niekada, per valstybės biudžetą ir per Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetą asignavimai sveikatos apsaugos sistemai, palyginti su praeitais metais, yra padidėję daugiau kaip 340 mln. litų.
Jeigu kalbėtume apie euroobligacijų platinimą praeitą savaitę, tai tikrai galima pasigirti, kad nustebino tarptautinių finansinių organizacijų Lietuvos finansų sistemos vertinimas. Mes buvome pasižadėję baigti pasiūlymų knygą penktadienio rytą, kai paskelbėme praeitą pirmadienį, kad platiname 600 mln. eurų, bet mums teko priimti sprendimą trečiadienį vakare būnant Amsterdame, kad atsisakome priimti papildomus pasiūlymus, nes jų buvo gauta daugiau kaip už 4 mlrd. litų.
Taip pat turiu pabrėžti, kad vadinamoji marža sudaro tik 8 bazinius punktus. 100 bazinių punktų tai yra vienas procentas. Kaip palyginimą galiu pasakyti, kad praeitais metais buvo 34 baziniai punktai. Iš visų naujų Europos Sąjungos valstybių tik Lietuva kol kas turi tokią mažą maržą – 8 bazinius punktus. Iš Europos zonos valstybių – Graikija ir (…).
Taip pat, aišku, kuponas, tos vadinamosios palūkanų normos, yra nekintamos, kai 11 metų išplatintos obligacijos, sudaro 3,75%.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Ramonas. Prašom, kolega.
J.RAMONAS. Noriu paklausti sveikatos apsaugos ministro. Dėl pirminių sveikatos centrų kaime yra tam tikrų problemų. Tie, kurie yra pavaldūs savivaldybėms, taupydami pinigus nori siaurinti veiklą arba siaurina, privatūs sveikatos centrai, kai žmonių mažėja ir yra kitų dalykų, nelabai nori kurtis. Klausimas būtų toks, kaip reikėtų padaryti, kad sveikatos paslaugos kaime nebūtų siaurinamos, o plečiamos, nes, šiaip ar taip, tai mažiausias pajamas turintys žmonės. Aš kalbu apie socialiai remtinus ir invalidus, nekalbu apie tuos, kurie gana pajėgūs, nuvažiuoti iki rajonų centrų yra gana sudėtinga. Ką reikėtų padaryti, kad sveikatos apsaugos pirminis aptarnavimas kaimuose ne susilpnėtų, o gerėtų. Labai ačiū.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Patvirtinu jūsų informaciją. Iš tiesų socialiniai ekonominiai sveikatos skirtumai yra dideli, lyginant miestų ir kaimo gyventojus, todėl numatome stiprinti sveikatos priežiūrą kaime, taip pat didinti įkainį, planuojame, kalbame apie tai, apie įkainio didinimą už kaimo gyventojus papildomai. Kalbama apie ambulatorinės slaugos plėtojimą, ypač kaimo vietovėse. Kalbame apie infrastruktūros, kaimo bendrosios praktikos gydytojų ir kabinetų sutvarkymą. Žinote, kad buvo skirti pinigai iš Pasaulio banko. Šiuo metu yra skirti struktūrinių fondų pinigai. Pateikti projektai baigiami vertinti, rengiamės kovo mėnesį paskelbti naujas gaires, prašyti teikti naujų projektų. Vyriausybės programos priemonių plane taip pat yra numatyta nemaža priemonių, būtent atsižvelgiant į jūsų keliamą problemą, kad sveikatos priežiūra sustiprėtų kaime.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia A.Skardžius. Ruošiasi P.Gražulis.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėjau paklausti teisingumo ministro, bet jo nematau. Gal Vyriausybės vadovas – premjeras atsakys į šį klausimą. Įsigaliojo praktika, kai savivaldybė savo žemėje suteikė užstatymo teisę neatlygintinai privatiems ūkio subjektams, kurie savo ruožtu šią žemę įkeičia bankams, gaudami už tai gana dideles sumas. Jeigu plotai yra dideli, tai ir sumos yra šimtamilijoninės.
Savivaldybės, būdamos viešosios teisės subjektai, kuriems galioja Žemės įstatymas, Valstybės turto valdymo ir jo disponavimo įstatymas, elgiasi labai lengvabūdiškai. Tiesiog vadovaudamosi tik Civiliniu kodeksu, dovanoja valstybės turtą – žemę už dyką. Jei ir toliau taip bus vadovaujamasi, tai laiko klausimas, kada bus pradėtas dalyti ir kitas nekilnojamasis turtas. Šiuo atveju Vyriausybės atstovas apskrityje (arba apskrityse) ramiai stebi šį procesą, galėčiau sakyti, tiesiog nesiima priemonių atstovauti viešajam interesui apginti viešąjį interesą. Gal reikia pataisų Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose, kad įpareigotų vis dėlto nešvaistyti veltui šito turto, nes tai yra vertybė, jeigu bankai už tai moka didžiulius pinigus. Ačiū
A.M.BRAZAUSKAS. Čia labai specifinis klausimas. Aš įsivaizduoju, kad čia yra įstatymų normos. Jeigu jos yra pažeidžiamos, yra mechanizmai, kaip turi atsakyti arba institucija, arba asmuo, pažeidęs įstatymus. Bet įvertinant tai, kad Seime atsirado Audito komitetas, manau, dėl to, ką jūs pasakėte, adresuojate Vyriausybei, Audito komitetas galėtų suformuluoti kokį nors konkretų pasiūlymą, kaip reikėtų padaryti, kad išvengtume tokio neigiamo reiškinio. Prašom. Mes pasirengę dalyvauti, pasirengę duoti savo išvadas.
Norėčiau informuoti Seimą, kad Vyriausybė sudarė labai didelę grupę žmonių ir pavedė man jai vadovauti. Mes tikimės pateikti Seimui paketą įstatymo pataisų, susijusių su žemės naudojimu, disponavimu žeme. Dabar, kai Lietuvoje jau baigėsi žemės reforma ir faktiškai visa žemė jau turi savininkus (kol kas su nedidelėmis išimtimis), be abejo, kyla klausimų, kaip tomis žemėmis disponuoti. Jeigu yra tokių pažeidimų, kaip jūs sakote, manau, komitetas turi pakankamai instrumentų, kuriais gali pasinaudoti. Jeigu yra tokių akivaizdžių pažeidimų, reikia imti ir teikti atitinkamoms institucijoms, tegul kelia reikiamo lygio bylas, formuoja ieškinį ir tegul atsako tam tikri pareigūnai. Vyriausybė už savivaldybių veiklą, kaip jūs žinote, negali atsakyti ir tikrai neatsakys.
Atstovai yra tokia grandis, kuri, deja, nėra apginkluota milžiniškais įgaliojimais, kad galėtų spręsti labai sudėtingus valstybinio lygio klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar A.Skardžius nori papildyti. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Dėkoju premjerui už tokį išsamų atsakymą. Mes, Seimo nariai, mielai dalyvautume šioje darbo grupėje. Bet susiduriame su problema, kad prokuratūra neturi pinigų ir bijo pralošti ieškinius, nes reikės už tai mokėti, nekelia ieškinio, negina visuomenės intereso. Vienas dalykas. To paties bijo ir apskričių atstovai, kad reikės atlyginti teismo išlaidas. Tai yra problema. Šios abi institucijos bijo prarasti lėšas, todėl nekeliami ieškiniai. Teismai neformuoja praktikos šiuo klausimu, o procesas juda, karavanas juda. Tikrai, premjere, mes su mielu noriu dalyvautume jūsų darbo grupėse. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš dar kartą galiu patvirtinti, nežinau, kur čia Vyriausybės vaidmuo šioje įstatymų leidyboje. Aš niekaip nesuprantu. Tokie klausimai… gal jūs raštiškai parašykite Vyriausybei, pavesime dar kartą išnagrinėti, nes iš klausos į tokius sudėtingus klausimus be specialaus pasirengimo, tikrai labai sunku atsakyti.
PIRMININKAS. Premjere, aš paaiškinsiu. Čia klausimas – kas pirmas inicijuos atitinkamas įstatymų pataisas, ar A.Skardžius, ar Vyriausybė?
A.M.BRAZAUSKAS. Mes pirmenybę perleidžiame Audito komitetui.
PIRMININKAS. Gerai. P.Gražulis. Ruošiasi kolega J.Razma.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, gal premjerui ir ūkio ministrui norėčiau užduoti klausimą. Iš tiesų esu šiek tiek sutrikęs, galiu pasakyti, po premjero ir po ūkio ministro kalbų. Jūs, gerbiamasis premjere, citavote Lietuvos ir „Gazpromo sutartį ir sakėte, kad negalima keisti jokių sutarties nuostatų nei Vyriausybei, nei Seimui, nes vėliau gali būti mūsų valstybei sankcijos. O ūkio ministras kalbėjo, kad jeigu būtų įvestas reguliavimas dujų kainų, tai būtų koreguojama ir sutartis ir tai padarytų Seimas, tada Lietuvai nebūtų jokių sankcijų taikoma. Kaip iš tikrųjų yra? Ar nereikėtų išviešinti tokią labai naudingą mūsų valstybei Lietuvos ir „Gazpromo sutartį, kad mes visi žinotume, kaip iš tikrųjų yra? Gal galėtų Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas pasakyti, kaip tikrai ta sutartis… Kuris gal rengė tą sutartį, kuris daug geriau žino tą sutartį ir mums tas neaiškumas galbūt išnyktų?
PIRMININKAS. Prašom klausti.
P.GRAŽULIS. Toks klausimas. Kadangi aš nežinau, kaip iš tikro yra, ir nenoriu balsuoti taip… jeigu balsuosime už reguliavimą ir pakenksime ir bus numatytos mūsų valstybei sankcijos, tai tikrai labai atsakingas momentas. Labai norėčiau žinoti, kaip tiksliai yra pasakyta sutartyje.
A.M.BRAZAUSKAS. Viešinti sutarties mes negalime dėl komercinių samprotavimų. Sutartis yra Seime. Prašom ją perskaityti. Aš tą vietą, kuri yra susijusi su Vyriausybės įsipareigojimu, perskaičiau. Aš ją galiu jums duoti. Visa kita yra didžiulė sutartis. Seimui paprašius, mes šią sutartį atsiuntėme. Ekonomikos komitetas… Ponas V.Karbauskis linksi galva. Jis matė, skaitė. Kas norėjo, visi tą sutartį matė.
Dabar dėl atsakomybės. Mes kalbame apie Vyriausybės atsakomybę. Mes nelaužysime šios sutarties. Jeigu Seimas mano reikalinga dėl tokių nedidelių dalykų ją keisti, iš esmės pakeisti kai kuriuos jos punktus, atitinkama atsakomybe dalysimės. Ką aš galiu daugiau pasakyti?
PIRMININKAS. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. O dabar dėl atskirų žodžių, kuriuos pasakė ūkio ministras, kuriuos pasakė premjeras. Aš manyčiau, kad ne čia esmė. Kiekvienas žmogus, tą pačią mintį reikšdamas, gali pavartoti visai kitus žodžius ir kai kas gali savotiškai suprasti. Mūsų Vyriausybė, dar kartą galiu pasakyti, kol kas dirba vieningai, dirba sėkmingai ir mes nematome priežasčių, kad dėl vienos ar kitos kalbos arba kokių nors šios kalbos niuansų, arba šiek tiek skirtingo traktavimo įvyko kas nors tokio. Aš labai apgailestauju, kad kai kurios frakcijos jau siūlo mums taip greitai atsistatydinti nepalaukus nors šimto dienų.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikro primenu P.Gražuliui, kad lietuvių kalba labai turtinga arba, trumpiau tariant, žodinga.
Dabar klausia J.Razma. Ruošiasi kolegė V.Vertelienė.
J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs ne kartą esate sakęs, kad jūsų aprobuota sutartis su „Gazpromu yra labai gera. Aš drįsčiau tuo smarkiai abejoti, ypač dėl tos jūsų įsipareigojimo dalies, už kurią gavote papildomus 9 mln. litų ir įsipareigojote neinicijuoti jokio kainų reguliavimo laisviesiems vartotojams, nors tai iš laisvųjų vartotojų kišenės išims ne 9 mln., o šimtus milijonų litų. Man labai keista, kodėl toks tų įsipareigojimų disbalansas ir kodėl reikėjo daryti, kad į biudžetą gautume 9 mln. litų ir „Gazpromui per „Dujotekaną ir „Lietuvos dujas suorganizuotume papildomus 100 mln. litų? Būtų buvę galima nustatyti įprastą 7%–8% maržą ir nebūtų šiandien tos įtampos, jeigu nebūtų to jūsų punkto, kuris kainavo 9 mln. litų. Kaip tai paaiškintumėte?
A.M.BRAZAUSKAS. Nieko bendra tie 9 mln. litų neturi su tuo, ką jūs sakote, su visa ta marža. (Balsai salėje) Mes parašėme. Žinoma. Aš galiu tik tiek pasakyti. Jūs dabar kalbate apie vieną kitą milijoną, o aš kalbu apie šimtus milijonų, kurie gali gulti ant vartotojų pečių. Pažiūrėsime, ką tada mes kaltinsime ir kur bus tas atpirkimo ožys.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Klausia V.Vertelienė. Ruošiasi kolega J.Olekas. Prašom.
V.VERTELIENĖ. Dėkui. Gerbiamasis premjere, kaip žinote, Lietuva dujas gali nusipirkti tik iš dviejų monopolistų: 4/5 iš „Lietuvos dujų ir 1/5 iš „Dujotekanos. Ar jums žinoma nors viena Europos Sąjungos valstybė, kurioje monopolistams nereguliuojamos kainos, ir kodėl jūs jų nenorite reguliuoti? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia nėra monopolisto. Šiuo atveju dujų pardavimo srityje monopolisto nėra. Monopolistas yra pasienyje ir skirkime du dalykus. Vienas dalykas – prekyba dujomis vidaus rinkoje ir bazinė, pradinė dujų kaina pasienyje. Tai yra du skirtingi dalykai, nes daugelis Europos valstybių turi alternatyvius dujų šaltinius ir net ne du, o po tris, kaip Nyderlandai ir kai kurios kitos valstybės. Net po tris alternatyvius pagal įstatymus. Mes, deja, turime vieną ir aš artimiausiu metu nematau, kad būtų antras. Todėl mes turime atsižvelgti į esamą situaciją, įvertinti ją ir elgtis taip, kad dujų kaina būtų nedidelė ir kad ji dėl mūsų pačių priežasčių nedidėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas. Ruošiasi kolega A.Kašėta.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti savo kolegos sveikatos ministro. Gerbiamasis ministre, sveikinu su jūsų darbo pradžia ir daugelio mūsų pradėtų programų tęstinumu, bet norėčiau pasitikslinti, kaip yra su jau praėjusiais pro centrinę projektų valdymo agentūrą projektais dėl kaimo ambulatorijų plėtros panaudoti Europos Sąjungos lėšas, nes jau lapkričio mėnesį buvo priimta daug sprendimų. Kaip yra su sutarčių pasirašymu? Jūs mums pateikėte informaciją, kad netrukus tos sutartys bus pasirašomos toliau. Ačiū už atsakymą.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Vakar vyko projektų atrankos komiteto posėdis. Šiandien dar man nespėjo pateikti informacijos. Turi pateikti visą informaciją, kiek projektų yra praėję atrankos komitetą, kiek sustabdyta. Kol kas tiktai žodžiu žinau, kad keli yra sustabdyti, keli pakartotinai prašyti įvertinti, bet didžioji dauguma yra patvirtinti ir pateiks pasirašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi kolega Z.Mikutis. Prašom.
A.KAŠĖTA. Klausimas gerbiamajam vidaus reikalų ministrui. Sienos apsaugos tarnybą pastaraisiais metais krėtė vidaus intrigos tarp statutinių pareigūnų. Tai, be abejo, yra liūdna, nes Lietuva vykdo išorinių Europos Sąjungos sienų apsaugą ir tokia atmosfera nėra naudinga nei mūsų valstybei, nei kelia pasitikėjimą mūsų partneriams Europoje. Dabar atsistatydinus Sienos apsaugos tarnybos vadui generolui Jurgiui Jurgeliui bus skiriamas naujas vadovas. Kokiais kriterijais jūs vadovausitės, ar esate numatę kandidatūrą turint omeny, kad tai nėra turbūt vien tiktai vidaus reikalų ministro atsakomybės klausimas? Tikiuosi, jūs konsultavotės ir su Vyriausybe šiuo klausimu. Norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte.
G.J.FURMANAVIČIUS. Kaip jūs žinote, pagal nustatytą tvarką vidaus reikalų ministras skiria Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą suderindamas kandidatūrą su premjeru. Šios derybos įvyko. Aš noriu pasakyti, kad kandidato paieškos buvo gana sudėtingos, buvo peržiūrėtos daugybės žmonių, galinčių dirbti šį darbą, kandidatūros. Kadangi yra tam tikros nuostatos, kad tai gali būti tiktai statutinis pareigūnas, ir yra apibrėžti gana griežti kriterijai, pagal kuriuos jis turi būti atrinktas, noriu atsakingai pareikšti, kad mūsų pasirinktas kandidatas, mano giliu įsitikinimu, atitinka visus nustatytus kriterijus, turi ilgą darbo patirtį. Tai yra Pakrančių apsaugos tarnybos rinktinės vadas ponas Saulius Stripeika. Šiandien yra išplatinta informacija apie tai, kad jis yra patvirtintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu nuo vasario 17 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kolega Z.Mikutis. Ruošiasi V.Žiemelis.
Z.MIKUTIS. Ačiū už leidimą paklausti. Klausimas būtų vidaus reikalų ministrui, galbūt ir finansų ministrui. Nebeleidžia mums gatve praeiti policininkai, skundžiasi dėl jų finansavimo. Sustabdžius ir kelyje rodo savo kiauras uniformų alkūnes. Ar numatoma nors kiek didinti jų finansavimą? Ar jie nesugeba patys, sakykim, sureguliuoti savo finansavimo ir skirti tam, kam yra reikalingiausia?
Toliau dar būtų. Kas numatoma dėl policininkų rengimo? Dabar rajuose trūksta po 10–20 policininkų. Kai kalbėjau su komisaru, tai sako, per daug yra pakelta jų išsilavinimo kartelė, jie turi būti su specialiuoju teisiniu išsilavinimu. Kas numatoma dėl šių policininkų rengimo? Ačiū.
G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Visų pirma dėl atlyginimų. Noriu priminti, kad Policijos departamentas yra asignavimų valdytojas ir policijos generalinis komisaras tiesiogiai atsako už savo eilutės tvarkymą ir valdymą. Nepaisant to, mes buvom su juo susitikę kelis kartus ir prieš du mėnesius šioje salėje sakiau, kad policininkų atlyginimų sutvarkymas tai yra viena iš mūsų prioritetinių veiklos sričių. Esu giliai įsitikinęs, kad taip ir bus padaryta. Naudodamasis proga noriu pasakyti, kad visiems policininkams po Konstitucinio Teismo sprendimo mokamas visas atlyginimas be jokio indeksavimo. Apie tai buvo kalbėta ir su premjeru, ir su finansų ministru. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra vykdomas be jokių diskusijų. Manau, priemonės, kurias dabar rengia Policijos departamentas kartu su naujai paskirtu ministerijos sekretoriumi ponu Stanislovu Liutkevičiumi, netrukus turėtų duoti rezultatų.
Dėl antro klausimo. Noriu jums atsakyti, kad buvau susitikęs su Mykolo Riomerio universiteto rektoriumi ponu Alvydu Pumpučiu ir apie šią policininkų rengimo problemą kalbėjome. Policininkų rengimas turėtų vykti pakopomis, kurių pirma būtų Klaipėdos policijos mokykla, o paskutinė – M.Riomerio universitetas. Trūksta tokios kaip ir tarpinės grandies, kuri rengtų policininkus, bet jie, vėliau baigę aukštąjį mokslą, neišeitų dirbti teisininkais, o ateitų į policiją. Po šio susitikimo mes sutarėme, kad nuo rugsėjo 1 d. bus parengta nauja programa, pagal kurią baigę mokslus policininkai galės tarnauti policijoje. Dar noriu pasakyti, kad mes tikrai nemanom, kad reikalavimų dėl policininkų išsilavinimo kartelę reikėtų nuleisti žemiau. Atvirkščiai, mes norėtume matyti gatvėse dar geriau parengtus, dar geresnio išsilavinimo ir dar geriau atliekančius savo pareigas policininkus.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Prašom. Ruošiasi kolega…
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Minutėlę. Ruošiasi kolega J.Juozapaitis.
V.ŽIEMELIS. Klausimas premjerui ir iš dalies vidaus reikalų ministrui, nes ministras dar tuo metu nedirbo. Buvęs Kauno rajono policijos komisaras Linas Šarkis laimėjo bylą teisme ir jam priteista 2500 litų nesumokėto atlyginimo, nes Vyriausybės nutarimu Kauno rajono policijos komisariatas taikė indeksavimo koeficientą ir išmokėjo mažesnį atlyginimą nei jam priklausė. Buvo sumažinti atlyginimai ir kitiems Lietuvos policininkams. Šiuo atveju, policijos profsąjungų duomenimis, į teismą žada kreiptis apie 90% visų Lietuvos policininkų. Pasak Policijos departamento vadovų, savo darbuotojams jie skolingi apie 25 milijonus. Tačiau yra galimybė… ne galimybė, o jau realu, kad reikės sumokėti tuos 25 milijonus. Jeigu nebus imtasi skubių priemonių, dar papildomai reikės sumokėti iš valstybės biudžeto taip pat ir už advokatų paslaugas, mano skaičiavimais, ne mažiau kaip apie 10 mln. litų. Taip pat, nacionalinių teismų administracijos duomenimis…
PIRMININKAS. Prašom klausti.
V.ŽIEMELIS. …apytiksliai viena diena teismams kainuoja apie 4 tūkst. litų. Tai vėlgi dar reikėtų apie 10 mln. litų. Siūlau, gerbiamasis premjere, prisiminti praeitų metų gruodžio 22 d. Seimo protokolinį nutarimą, kurį Tėvynės sąjungos vardu parengė J.Razma. Ten siūloma Lietuvos Vyriausybei nustatyti tvarką…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vidmantai, nutraukiu, nes dvi minutės. Dvi minutės. Sąžinės reikia turėti. Prašom. Prašom. Klausimas buvo dėl policininkų atlyginimų. Klausimas labai aiškus.
A.M.BRAZAUSKAS. Tai gal aš jau galiu atsakyti?
PIRMININKAS. Prašau.
A.M.BRAZAUSKAS. Nes čia dar būtų koks šimtas milijonų priskaičiuota. Tai noriu per vidurį maždaug… Taip, jūs teisus, bet po Konstitucinio Teismo išaiškinimo buvo padarytos išvados. Kaip jau buvo minėta ir ministras sakė, dabar nėra tokio reiškinio. Dabar nėra tokio reiškinio. Tai buvo praeityje. Iš tikrųjų taip buvo. Buvo todėl, kad labai sunkiai mes įgyvendinom valstybės tarnybos, statutinių reikalavimų įstatymą, kuriuose iš esmės buvo peržiūrėta visa valstybės sistemos atlyginimų tvarka. Buvo labai sunkus laikotarpis, buvo didžiuliai biudžeto įsiskolinimai. Taip buvo. Bet dabar, kai vis dėlto buvo tokie griežti Konstitucinio Teismo sprendimai, yra padarytos išvados ir dabar mokami atlyginimai be jokių koeficientų sumažinimo. Aš norėčiau patikslinti. Jūs sakot, sumažino atlyginimus. Niekas niekam nesumažino atlyginimų. Tiktai nemokėjo viso koeficiento – vieneto, buvo tam tikras mažesnis koeficientas – 0,8 ir panašiai. Tai tik šitaip. Ir todėl, jeigu jūs skaičiuojat, kad jau atgaline tvarka gali veikti įstatymai, tai tada labai įdomi mūsų valstybė. Atgaline data, po įstatymų priėmimo. Na, jeigu reikės, iš tikrųjų bus tokie sprendimai, tai reikės iš kažko paimti ir finansuoti, be abejo. Vyriausybė tokių rezervų neturi. Tai reikės peržiūrėti biudžetą, iš kažko atimti ir mokėti, ką darysi.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Kartu su Seimu priimsim sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Kartu su Seimu priimsim sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia J.Juozapaitis. Ruošiasi kolega V.Bukauskas, paskutinis.
J.JUOZAPAITIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Ar numatoma skirti lėšų rajonų ligoninių techninei bazei stiprinti, nes, kaip žinome, rajonuose yra bloga padėtis?
Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Kaip žinote, šiais metais baigėsi pirmasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas. Įvertinę, kaip mums pasisekė pasiekti nustatytus restruktūrizavimo kriterijus, kiek sumažinome lovų skaičių, išplėtėme ambulatorines paslaugas, turim apsispręsti dėl antrojo etapo. Šiais metais yra skiriama 30 mln. litų restruktūrizavimo procesui paskatinti ir rajonų ligonines labai motyvuotai skatiname rengti projektus. Šią savaitę jau bus paviešinta tvarka, kaip restruktūrizavimo lėšos gali būti pasiimtos. Galvodami apie kitą Bendrojo programavimo dokumento galiojimo etapą (2007–2013 metų), galvojame, kad tuo metu pinigus reikėtų skirti toms ligoninėms, dėl kurių po restruktūrizavimo bus nutarta, kad jos lieka ir teikia paslaugas. Visų pirma galvojame apie rajonų ligoninių infrastruktūros stiprinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir klausia V.Bukauskas, paskutinysis.
V.BUKAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos ministrą. Kokia yra Sveikatos ministerijos pozicija dėl pirminių sveikatos priežiūros centrų greitosios medicininės pagalbos privatizavimo? Mano manymu, jeigu nėra numatyta apskričių restruktūrizacijos plane, tai pirminių sveikatos priežiūros centrų greitoji medicininė pagalba sudaro vieną iš pelningiausių sričių, kurios išlaiko, uždengia juodas dėmes būtent seniūnijų pirminių priežiūros centrų. Norėčiau aiškios pozicijos dėl šių regioninių pirminės sveikatos priežiūros centrų medicininės greitosios pagalbos privatizacijos. Ačiū.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Šiuo metu aktyviai diskutuojame ir bandome vertinti susidariusią situaciją. Matome, kad vis daugiau domimasi būtent greitosios medicinos pagalbos privatizavimu. Yra labai gerų pavyzdžių, kurie nuteikia optimistiškai ir įrodo, kad šiai sričiai galima suteikti tam tikrą prioritetą, tam tikrą laisvę privačiam interesui, bet yra oponentų, kurie pateikia argumentų, verčiančių įsiklausyti. Todėl kol kas konkrečios pozicijos Sveikatos apsaugos ministerija neturi, bet greitu laiku mes ją pateiksime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mums lieka paskutinis šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Ministro Pirmininko A.Brazausko atsakymas į 10 Seimo narių raštišką klausimą. (Balsai salėje) Baigėsi laikas. Buvo 7 minutės. Tai štai viena minutė, kol pereisime į kitą režimą.
Prašom, gerbiamasis premjere. Galite iš vietos. Vieną minutę. Iš tikro pereiti į režimą reikia laiko. Prašom, premjere.
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Dėkoju Seimo nariams už dėmesį, kuris yra skiriamas platformai D-6. Norėčiau pateikti kai kuriuos paaiškinimus šiek tiek plačiau. D-6 platforma yra Rusijos Federacijos ekonominiuose vandenyse. Be abejo, šios platformos pozicija arba padėtis yra labai opi, jautri vieta, ji yra per 20 km nuo Neringos. Visiškai natūraliai kelia mūsų visuomenės didelį susidomėjimą ir susirūpinimą. Norėčiau viską iš eilės.
Dar 1999 metais tuometinės Vyriausybės buvo sudaryta bendra darbo aplinkos apsaugos komisija su Rusijos Federacija. Dėl daugelio priežasčių ši komisija dirbo, bet kai iškilo klausimas dėl D-6, be abejo, teko labai suaktyvinti šią veiklą. Mes kaip reikia ėmėmės šių dalykų.
Pirmasis atliktas žingsnis – tai 2003 m. spalio mėnesį per oficialų vizitą į Rusijos Federaciją aš įteikiau tuometiniam premjerui Michailui Kasjanovui Lietuvoje parengtą sutartį, kuria buvo numatyti būdai, priemonės žalos atlyginimo atveju, jeigu šis objektas dėl vienokių ar kitokių priežasčių veiktų blogai, užterštų aplinką ar būtų dar kokių nors kitų labai nemalonių reiškinių. Deja, ši sutartis iki šiol nepasirašyta. Turiu pranešti, kad per tą laikotarpį daug kas yra padaryta, ir mes šito negalime nuneigti. Pirmiausia buvo sudaryta Rusijos ir Lietuvos grupė, kur iš Lietuvos pusės buvo paskirtas pirmininkas Aleksandras Spruogis, ministerijos sekretorius. Savo ruožtu Vyriausybė suteikė įgaliojimus ministrui paskirti tokį pirmininką. Todėl klausimas, kurį Seimo nariai kelia dėl įgaliojimų, teisiškai yra sutvarkytas, Vyriausybė pagal savo kompetenciją atliko tokius veiksmus. Toliau buvo konkretus darbas.
Pirmiausia 2004 m. sausio mėnesį pasirašytas pirmasis dokumentas, kuris buvo bendra Baltijos jūros aplinkos monitoringo programa. Tai yra labai reikalingas dalykas. Ši programa veikia. Tiksliau, yra įrengiama monitoringo sistema, kuri leis mums labai konkrečiai stebėti aplinką ir, esant kokiems nors ekscesams, imtis konkrečių priemonių.
2005 m. sausio 24 d. grupė pasirašė dar vieną dokumentą, kuris vadinasi „Naftos telkinio eksploatacinio ekologinio poveikio Kuršių nerijos aplinkai vertinimo veiksmų programa. Tai pagrindinis dokumentas. Jis buvo pagrindas išvengti to pavojaus, kuris kilo dėl UNESCO Paveldo komiteto abejonių, ar iš tikrųjų Kuršių nerija tampa pavojaus objektu kaip pasaulio saugojimo objektas, bet laiku buvo atlikti šie veiksmai, buvo pasirašyta sutartis, buvo nusiųsta atitinkama informacija, ir ji patenkino tuos pareigūnus, kurie inicijavo, kurie kėlė šį klausimą Lietuvai.
Dabar tolesni veiksmai. Aš pasakyčiau, kad jų yra ne tiek mažai, jie vis dėlto sudaro mums galimybę atlikti ateityje, jeigu įvyktų tai, kas mums nepriimtina… Dabar yra parengtas sutarties projektas dėl žalos atlyginimo, dėl to Seimo nariai ir kreipėsi. Šis dokumentas turėtų būti, sakyčiau, pačiu artimiausiu metu išnagrinėtas ir pateiktas dar kartą Rusijos Federacijai, bet tai yra aukštesnio lygio susitarimas, kurį turėtų pasirašyti arba ministrai, arba premjerai. Be abejo, čia vienašališko, vienpusiško sprendimo neužteks. Reikės toliau derėtis. Manau, tai darys ši derybinė grupė, kuri dabar aktyviai veikia. Dar kartą noriu priminti, kad mūsų iniciatyva šis sutarties projektas buvo pateiktas dar 2003 m. spalio mėnesį. Manyčiau, kad šis dokumentas, plius dar vienas, kurį turėtų pasirašyti ši grupė, apie kurią kalbėjau, būtų bendras veiksmų planas. Taigi jeigu būtų avarija, avarinio išsiliejimo atveju būtų bendros šios avarijos likvidavimo pastangos, nes D-6 struktūra yra netoli Lietuvos jūrinės ekonominės ribos, sienos. Dabar šis projektas yra derinimo stadijos. Jis yra parengtas ir, kai jis bus suderintas, bus pasirašytas.
Lieka vienas ir pagrindinis dokumentas – tai žalos atlyginimo ir bendras dokumentas, apimantis daugelį dalykų, ką aš čia pasakojau, nes jau keletas susitarimų yra parašyta. Aš tai vertinu kaip didelę pažangą, nes pradinėje stadijoje, kai buvo rengiamas projektas, kai buvo pradėta statyti ši struktūra ir tos platformos, kurios dabar yra pastatytos, be abejo, į mūsų reakcija buvo, sakyčiau, kitos pusės labai ramiai reaguojama. Tai, jog Rusija sutiko, kad, vertinant aplinką, galimas poveikio priemones, siūloma dalyvauti ir tarptautiniams ekspertams, noriu pabrėžti, tarptautiniams ekspertams, tai yra didelis žingsnis į priekį. Manyčiau, tai suteiks vykdant šiuos susitarimus kur kas didesnį objektyvumą ir, be abejo, tai įpareigos ir vieną, ir antrą pusę imtis visų prevencinių priemonių, kad jokių ekscesų tikrai nebūtų šioje struktūroje. Būtų toks mano koncentruotas atsakymas į tą paklausimą. Jeigu yra kokių nors klausimų, aš galiu atsakyti. Jeigu bus kokių nors detalių, tai Aleksandras Spruogis irgi yra salėje. Būtų galima iki detalių viską papasakoti, iki pačių smulkiausių detalių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo nariai, kurie pasirašė po klausimu, pirmieji ir klaus. J.Razma. Ruošiasi kolega R.Dagys.
J.RAZMA. Nors Rusija kalba, kad ta platforma labai tobula ir avarija neįmanoma, bet, matyt, kai taip nenorima pasirašyti susitarimo dėl žalos atlyginimo, yra kitaip. Turbūt vis dėlto avarijos ir žalos tikimybė yra reali, jeigu jų neveikia ir tas triukšmas, ir visokie spaudimai. Dabar aš vis tiek nesuprantu, premjere, jūsų logikos, kai jūs kaip didžiausią nuopelną raportavote, jog UNESCO štai neįtrauks Kuršių Nerijos į sąrašą tų objektų, kuriems gresia pavojus. Aš suprasčiau, jeigu mes tą pavojų keltume ir būtume pašalinę tą šaltinį, ir galėtume tuo džiaugtis, bet kodėl mums skauda galvą, kai tą pavojų kelia Rusija? Kodėl mes nenorime, kad ir UNESCO savo aktyvesniu stebėjimu prisidėtų prie to, kad galų gale Rusija greičiau pasirašytų visus mums reikiamus susitarimus? Aš nesuprantu jūsų logikos, nors jūs kaip pasiekimą įvertinote tą pasirašytą susitarimą.
PIRMININKAS. Prašom klausti.
J.RAZMA. Kur čia tie argumentai?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš dabar nežinau, kas gerai, kas blogai, jau visiškai nesuprantu. Mes dėjome pastangas ir stengėmės nepasirodyti prieš pasaulį kokie nors bejėgiai, norėjome įrodyti, kad vis dėlto su Rusijos puse vyksta susitarimai, kurie suteikia galimybę pirmiausia prevenciškai kontroliuoti ir šitos struktūros veiklą, ir visas kitas priemones, kurios užtikrintų, kad nebūtų tokių dalykų ir nebūtų pavojaus. Dabar aš matau, kad yra žmonių, kurie yra tos nuomonės, kad reikia daryti priešingai, kad reikia kelti pavojų, mušti pavojaus varpais ir neaišku kodėl.
Dabar dėl UNESCO dalyvavimo. Aš nežinau, ką jūs turite omeny. UNESCO nurodyti ir šiam komitetui nurodyti – aš nežinau, kokių reikia imtis priemonių ir kas gali tai padaryti. Jie traktuoja, jie vertina matydami padėtį, pradinę situaciją, priima savo sprendimus. Kas gerai ir kas blogai?
PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys. Prašom, kolega.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis premjere, man vis dėlto pasidarė keista jūsų klausant. Aš pasijutau taip, kad ne mūsų šalies premjeras mums atsakinėja į klausimus. Mes – Lietuva. Prezidentas V.Adamkus stengėsi, kad tas klausimas būtų padarytas tarptautinis, būtų paviešintas. Mūsų dėka UNESCO įsitraukė į pagalbą Lietuvai kovojant su rusų nenoru spręsti šią problemą. Mes susikūrėme tokį saugiklį prieš šį nenorą. Dabar mes jūsų lūpomis džiaugiamės, kad mes tą saugiklį įveikėme absoliučiai nieko negavę, nes visos tos darbo grupės sudarymas ir tie visi ketinimo protokolai gali taip niekada niekur ir nebūti pasirašyti, ir mes vėl atsidursime kvailio vietoje. Klausimas būtų toks. Jeigu tokie protokolai bus nepasirašyti, ar jūs ir jūsų Vyriausybė prisiima atsakomybę dėl žalos atlyginimo Lietuvos gamtai?
A.M.BRAZAUSKAS. Vyriausybė prisiima atsakomybę tiek, kiek jai priklauso prisiimti atsakomybę. Dabar, aš manyčiau, neprieštaraus Seimas, jeigu mes leistume kalbėti ir aplinkos apsaugos ministrui ponui Arūnui Kundrotui.
PIRMININKAS. Manau, niekas neprieštaraus. Prašom.
A.KUNDROTAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų daugelio jūsų, čia sėdinčių ir ankstesniojo Seimo narių, pastangom tas klausimas tapo tarptautinis ir nagrinėjamas (…), Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitų organizacijų. Geresnes sąlygas toms deryboms sudarė tie laimėjimai, kuriuos minėjo premjeras: monitoringo programa, dėl kurios irgi iš pradžių nebuvo jokios reakcijos ir noro kalbėtis, ir tai, kad jau esame labai pasistūmėję dėl tos tarpvalstybinės sutarties. Yra ir iš Rusijos pusės atitinkami komentarai, Susisiekimo ministerija įvertino, kad avarijų likvidavimo plano kontūrai yra visai neblogi. Tai leidžia mums daryti žingsnius į priekį. Tie tolesni veiksmai (ir pono G.Jakavonio Europos Taryboje) leidžia mums toliau derėtis produktyviau, būtų kitaip be šito tarptautinio palaikymo. Mes tikrai už tai esame labai dėkingi.
Nė vienas raštas ir nė vienas Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos žingsnis nesumažino galimybių toliau derėtis. Kas yra dabar padaryta? Yra pusės metų tarpas, kai bus rengiama studija, ir mes rankose turėsime dar daugiau argumentų, siekdami pasirašyti tą tarpvyriausybinį susitarimą. Dabar yra pasiekta dėl plano, kaip tas poveikis aplinkai bus atliktas. Vasaros viduryje bus grįžta į UNESCO atsiskaityti, kaip tas planas atliktas, kokie buvo rezultatai ir kokie yra tarptautinių ekspertų vertinimai. Aš manau, kad Vyriausybė dirba tą darbą, kuris jai priklauso, tai yra žingsnis po žingsnio siekia visų reikalingų susitarimų, o kitų visų jūsų pastangomis sukuriama geresnė atmosfera toms deryboms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia R.Kupčinskas ir ruošiasi kolega J.Palionis.
R.KUPČINSKAS. Laba diena! Gerbiamasis premjere, vis dėlto aš norėčiau suprasti jūsų logiką. Jeigu dar nepasirašyti susitarimai dėl galimos žalos atlyginimo dėl avarijų ir pažeidimų, ar nevertėtų mums pirmiausia būti įtrauktiems į pasaulio paveldo, esančio pavojuje, sąrašą, o paskui ramiai derėtis su Rusijos Vyriausybe dėl galimos žalos atlyginimo? Dabar tam tikrą laiką avarija gali įvykti bet kuriuo metu, ir mes teisiškai ir finansiškai, ir apskritai esame neapginti. Kaip čia vis dėlto yra?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš nežinau, kodėl sakoma, kad nepasirašyta. Aš sąžiningai išvardijau keturis dokumentus, kurie yra pasirašyti, kurie turi ir privalo būti pasirašant pagrindinį dokumentą, tai yra visa, kas susiję su žalos atlyginimu, ir tų sąlygų, kurios yra numatytos atskiruose susitarimuose, kurie buvo mano išvardyti… Be abejo, visi jie turi būti. Turi būti monitoringas, aplinkos įvertinimas, priemonių programa. Visa tai turi būti. Turi būti pirminiai dokumentai, kurie yra pasirašyti. Aš jokiu būdu negaliu sutikti, kaip sakoma, kad jie nesuderinti. Jie suderinti, ir kreipimasis į UNESCO šitą komitetą buvo ne vien tiktai iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos pusės. Tai, kad Rusijos pusė taip pat pasirašė, galima labai normaliai ir rimtai teigti, kad Rusijos pusė taip pat imasi atsakomybės už galimas kokias nors pasekmes šiame regione.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Palionis. Prašom, kolega.
J.PALIONIS. Daryti įtaką kaimynams ir koreguoti jų gamtosauginius veiksmus nėra lengva. Gerai, kad šių metų sausio 21 d. parengtas bendras veiksmų planas. Per pastaruosius metus dėl naftos telkinio D-6 eksploatavimo nemažai aplinkosauginių priemonių pavyko įgyvendinti, o kai ko nepavyko. Aš noriu paklausti aplinkos ministro, ką reikėtų artimiausiu laiku daryti, kas suteiktų tvirčiausias garantijas saugiai eksploatuoti gręžinį?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tie veiksmai, kurių dabar imamės, tai nėra koks nors mūsų vienų susigalvojimas. Ta pati UNESCO iškėlė keturias pagrindines sąlygas: monitoringo planas, kas jau dabar yra pasirašyta, taip pat poveikio įvertinimas, avarijų likvidavimo planas ir kompensacinių priemonių numatymas. Būtent šitų keturių priemonių aspektu ir yra dirbama. Minėta, kad vienas susitarimas jau yra pasirašytas, kiti yra derinimo stadijoje. Iš tikrųjų dabar Lietuvos pusė, pačioje praeitų metų pabaigoje gavusi Rusijos komentarus dėl susitarimo, vėlgi apsuko ratą tarp visų institucijų, ir Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija ir panašiai pateikė pastabas ir dabar artimiausiomis savaitėmis vyks derybos. Iš tikrųjų gal pagrindinis klausimas yra toks: ar mes vis dėlto sunkiai, bet deramės ir iriamės į priekį ir vieną po kito tuos susitarimus gaunam, ar mes stojam į tam tikrą pozą ir faktiškai vėl nutraukiam derybas. Mūsų ankstesnio etapo patirtis rodo, kad kai faktiškai su mumis nebuvo kalbamasi, o daromi visi veiksmai jūroje, todėl geriau jau pamažu laimėti tuos susitarimus negu bandyti blokuoti kokiu nors griežtu mūsų nusistatymu. Aš manau, kad tas tam tikras darbo pasidalijimas, kuris yra, kai pavieniai Seimo nariai daro įtaką tarptautinei nuomonei, tą patį darom mes, tą patį daro Užsienio reikalų ministerija, ir kartu naudodamiesi ta tarptautine nuomone darom praktinius žingsnius, ir tai yra geriausia derybų taktika.
PIRMININKAS. Labai ačiū, mieli kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamasis premjere. Primenu, kad pagal Statutą nustatytas laikas – 20 minučių – išseko. Ir mes dabar galim ramiai, teisėtai baigti rytinį posėdį.
Bet baigdamas aš noriu pranešti, kaip toliau dirbsim. Vakarinis posėdis vis tiek prasidės 15 valandą, jis prasidės tuo nebaigtu darbotvarkės ketvirtuoju klausimu, tai yra Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Po to kiti keturi klausimai, kurie liko iš rytinio posėdžio, ir vakarinio posėdžio klausimai. Bet yra išnagrinėti aštuoni vakarinio posėdžio klausimai. Žinoma, mums daug laiko užims tas ketvirtasis punktas, o kiti gal tiek daug laiko neužims.
Taigi rytinis posėdis baigtas. Kas nepapietavo, tiems gero apetito.