Antrasis
(23) posėdis
2005
m. vasario 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
Sveikatos apsaugos ministro Ž.Padaigos atsakymai į Seimo narių klausimus
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti šios dienos vakarinio posėdžio pradžią. Priminčiau, kad rytiniame posėdyje spėjome apsvarstyti keletą vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimų. Todėl darbuosimės, manau, pagal grafiką ir, ko gero, šiek tiek anksčiau baigsime posėdį.
Pirmasis darbotvarkės klausimas yra sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos atsakymai į Seimo narių klausimus. Tai yra pusvalandis, skiriamas Vyriausybei, būtent sveikatos apsaugos klausimams ir yra skiriama ši posėdžio dalis. Kolegos, manau, būtų prasminga atlikti tai, kas mums visiems yra svarbu, – registruokimės. Gerbiamasis ministre, kviečiu jus į tribūną. Jei esate pasiruošęs, padarykite trumpą įžangą, po to Seimo nariai tikrai norėtų jūsų klausti.
Klausimų registracija taip pat yra pradedama. Gerbiamieji kolegos, kai kas yra iš anksto užsiregistravę. Gerbiamasis ministre, žodis jums.
Ž.PADAIGA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite trumpai pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetinius darbus. Šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetai išlieka tie patys kaip ir praėjusiais metais. Tai yra akcentuojame sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos problemas, akcentuojame profilaktinių programų vykdymą, ypač atsižvelgdami į vaikų ir jaunimo sveikatą, taip pat gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio didinimo problemas.
Leiskite trumpai apžvelgti tuos prioritetinius darbus, kuriuos ministerija atlieka jau antrą mėnesį. Norėčiau pradėti nuo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos problemos. Per sausio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija peržvelgė visų apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos eigą, įvertino ją, aptarė ir priėmė nemažai nuostatų, kaip paspartinti pirmojo etapo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos įgyvendinimą, kuris baigiasi šių metų pabaigoje. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete papildomai skiriame sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai 10 mln. Lt. Iš viso šiais metais restruktūrizacijai yra skiriama 29 milijonai litų. Tikime, kad sveikatos priežiūros įstaigos, tinkamai panaudojusios šiuos pinigus, iš tiesų galės pasiekti patvirtintų Vyriausybės restruktūrizacijos kriterijų ir visiškai įvykdyti tai, ką esame planavę, t.y. tai, kad sveikatos priežiūros sistema taptų daug efektyvesnė. Kol kas situacija nėra labai palanki, nėra pakankamai išplėtota pirminė sveikatos priežiūra. Kol kas likę per daug ligoninių lovų, per dideli hospitalizacijos rodikliai.
Kita kryptis, kuri yra viena prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos krypčių, – tai yra prevencinės programos. Šiemet prevencinėms programoms yra skirta dvigubai daugiau pinigų negu pernai, t.y. 8 milijonai litų. Kaip žinote, prieš tai Sveikatos apsaugos ministerija ministro Juozo Oleko pastangomis pradėjo Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, kurią įvertinome Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryboje. Turėjome taip pat nemažai pastabų, kaip tą programą paspartinti. Yra sudaryta darbo grupė, kuri Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje turi revizuoti įkainius. Taip pat antroji aktuali programa, kuri startuos šiais metais, t.y. Moterų krūties vėžio profilaktikos programa, ankstyvosios profilaktikos programa. Ir tikimės patvirtinti keletą papildomų prevencinių programų. Diskutuojame apie Vyrų prostatos vėžio ankstyvos profilaktikos programą, kitas svarbias programas.
Viena iš labai svarbių sričių, kuri reikalauja skubių ir strateginių sprendimų, t.y. informacinių technologijų plėtra sveikatos apsaugoje. Kaip tik dabar atvykau iš ministerijos kolegijos posėdžio, kuriame nusprendėme tokius dalykus. Pasaulio banko paskola, kurios likutis yra 10 mln., bus panaudota sukurti nacionalinio informacinių technologijų branduolio sveikatos priežiūros sistemą su keliais pilotiniais projektais, demonstraciniais projektais visoje Lietuvoje, ir 30 mln. vertės pataisytas projektas bus pateiktas Informacinės visuomenės plėtros komitetui finansuoti per 3.3 priemonę. Šiuo projektu bus išplėtoti nacionaliniai informacinių technologijų prioritetai Lietuvoje.
2005 metai yra tie metai, kai reikia įvertinti Lietuvos sveikatos programą. Lietuvos sveikatos programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Seime 1998 metais liepos 2 d. Ir šiais metais reikia įvertinti, ką esame pasiekę ir ar reikia atlikti kažkokias programos korekcijas. Tam yra sudarytos darbo grupės, kalbama su Seimo Sveikatos reikalų komitetu, Nacionaline sveikatos taryba ir numatyti finansai šiam vertinimui atlikti. Tikimės, kad rudenį galėsime pristatyti įvertinimą ir, jeigu reikia, atlikti Lietuvos sveikatos programos korekcijas.
Taip pat yra koreguojama Visuomenės sveikatos strategija, kuri baigiasi 2004 metais. Šiuo metu baigiama parengti Visuomenės sveikatos strategija 2005–2008 metams, kuri numatys Europos Sąjungos visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimą šioje srityje.
Na, ir paskutinė sritis – tai yra medikų atlyginimų didinimas. Vakar pasitarime su premjeru ir finansų ministru nusprendėme, kad atlyginimai gydytojams ir slaugytojams didinami 20% nuo šių metų gegužės 1 d. Ir gavau patikinimus, kad kitais metais bus skiriamas reikalingas finansavimas, kad užtikrintume tą patį atlyginimų lygį, ir, žinoma, visi tikimės, kad vėl galėsime kitais metais atlyginimus didinti dar papildomai. Tai yra mūsų šiuo metu Sveikatos ministerijoje atliekamų darbų trumpas reziumė. Maloniai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Statuto numatyta tvarka pradedame nuo opozicinių frakcijų. Klausia I.Degutienė, ruošiasi A.Čaplikas.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis ministre, nors mūsų frakcija buvo praeitą trečiadienį su jumis susitikusi ir jūs maloniai atsakėte į daugelį klausimų, malonu išgirsti, kaip jūs ir žadėjote, kad susitiksite su finansų ministru ir Ministru Pirmininku dėl medikų atlyginimo padidinimo, ir dabar konstatuojate, kad nuo gegužės 1 d. tai bus padaryta, medikų atlyginimai padidės 20%. Tačiau gal galėtumėt pasakyti, kokie tai bus šaltiniai, ar tai bus papildomas finansavimas, ar tai tiesiog yra pažadas, kuris nebus įgyvendintas? Ačiū už atsakymus.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Finansai, skiriami atlyginimams padidinti, yra iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo, kurio šiais metais turime per 200 mln. litų. Tačiau svarbu ne šie metai, kurie yra pakankamai geri ir tų lėšų yra, kaip aš minėjau pradžioje, mes buvom tvirtai garantuoti, kad galėsime skirti 10%. Tačiau problema yra žiūrint į ateinančius metus, kad tas finansavimas būtų išlaikytas. Tai, manau, didesnis pasiekimas yra, kad mes esame užtikrinti, kad kitais metais mes išlaikysime tą patį finansavimą ir pagal galimybes toliau didinsime medikų atlyginimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Gerbiamasis ministre, nuo sausio 1 d. įsigaliojo Sveikatos priežiūros įstaigų privalomasis civilinės atsakomybės draudimo įstatymas. Jūsų ministerijos valstybės sekretoriaus rašte, atsakyme į mūsų paklausimą, informuojama, jog šiandien tiktai viena sveikatos priežiūros įstaiga yra apsidraudusi privalomuoju draudimu, t.y. viešoji įstaiga Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras. Ir yra tiktai viena rinkoje veikianti draudimo kompanija – RESO EUROPA. Kiek laiko, jūsų manymu, truks tas procesas? Ar nebus po to skausmingų pasekmių? Ir kokios priežastys, kad šioje srityje yra tam tikra netvarka? Jeigu mes prisiminsime vairuotojų privalomąjį civilinį draudimą, tai mes buvom stabdomi ir baudžiami nuo tos dienos, kai įsigaliojo įstatymas. Šiandien įstatymas jau galioja daugiau nei mėnesį – jokių veiksmų nėra atlikta.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Noriu priminti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo Civilinės atsakomybės draudimo įstatymo įgyvendinimui buvo papildomai skirta 16 mln. litų didinant įkainį 1%, t.y. kiekviena įstaiga šiais metais gaus papildomai vieną procentą.
A.ČAPLIKAS. Šitą žinom.
Ž.PADAIGA. Sveikatos apsaugos ministerija labai aktyviai stebi situaciją. Noriu patikslinti jūsų teiginį. Šiuo metu jau yra dvi draudimo bendrovės. Daug įstaigų šiuo metu derasi dėl įkainių. Mus pasiekė tikrai malonios žinios, kad įkainio padidinimo 1% daugiau negu užtenka sutartims sudaryti. Ministerijos pozicija būtų neforsuoti veiksmų šioje srityje. Mūsų žiniomis, turėtų ateiti ir daugiau draudimo bendrovių. Mes raginame įstaigas pasiderėti ir gauti kuo palankesnes sąlygas, susiderėti dėl kuo mažesnių draudimo įmokų. Kaip minėjau, daugelis įstaigų sako, kad užtenka faktiškai įkainį padidinti 0,7–0,8% ir joms tie pinigai lieka. Sveikatos apsaugos ministerija netaikys jokių sankcijų. Manau, kad per pusę metų šis procesas tikrai deramai įsivažiuos ir dauguma įstaigų bus apsidraudusios.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Ruošiasi V.Vertelienė.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs gal paneikite, o gal reikalinga išsamesnė analizė. Mane pasiekė tokia informacija (aš neturėjau galimybių patikrinti, bet gal bus galima pavadinti ne informacija, o gal tik gandais, tai duok Dieve, kad tai būtų tik gandai), kad iš tikrųjų kai kurių apskrities lygio, ne Vilniaus, vadovų atlyginimai yra gerokai didesni už jūsų paties, o mes kalbame apie labai mažus gydytojų atlyginimus. Tai ar ministerija analizavo šią situaciją ir ar nebus taip pat atradimas, nes mes apskritai turime reikalą su valstybinėmis įstaigomis, kur yra nepamatuotai dideli kai kurių valstybinių įmonių vadovų atlyginimai. Ar teko analizuoti, ar planuojate tai paanalizuoti? Būtų gerai, kad tokią informaciją būtų galima gauti ir Seime. Ar tokių dalykų yra? Žmonės skundėsi, bet aš kol kas neturiu faktinės medžiagos. Ačiū.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Administratorių atlyginimai, kuriuos galima nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, man yra žinomi. Tų atlyginimo skyrimą aš pratęsiau trims mėnesiams. Sutarę didinti atlyginimus 20%, mes sudarėme darbo grupę, kuri turi užtikrinti įkainių padidinimą ir drauge atlyginimų didinimą per įkainius. Jūsų iškeltą klausimą mes ir nutarėme spręsti sistemiškai, kad administratorių atlyginimai nedidėtų taip sparčiai, kad jie didėtų tik tiek, kiek didėja gydytojų atlyginimai, t.y. jeigu administratorius dirba gydytoju, ta dalimi ir didėtų. Į jūsų klausimą tikrai atsižvelgsime ir išnagrinėsime detaliau.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Vertelienė. Ruošiasi A.Sysas. Atsiprašau, minutėlę. Mikrofoną tuoj pat įjungsime. Prašom.
V.VERTELIENĖ. Gerbiamasis ministre, ankstesnių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybių darbe buvo pasigendama glaudesnio bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis, visuomeninėmis organizacijomis. Šios organizacijos norėtų dalyvauti priimant tokius sprendimus kaip brangios diagnostikos aparatūros įsigijimas, tam tikro vaisto įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Kokia numatyta dabartinės Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės politika visuomeninių organizacijų atžvilgiu?
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Galbūt nenorėčiau sutikti, kad menkai buvo atstovaujama pacientų nevyriausybinėms organizacijoms, tačiau, žinoma, galima sustiprinti jų dalyvavimą ir jų atstovavimą. Pacientų organizacijų atstovai yra įtraukti į visas darbo grupes, į Sveikatos apsaugos ministerijos kolegiją, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos veiklą. Aš, kaip ministras, reguliariai susitinku su organizacijų atstovais, esu paskyręs visuomeninį patarėją darbui su nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat planuojame skirti tam tikrą fondą, į kurį galėtų pretenduoti nevyriausybinės organizacijos, prašydamos finansuoti savo projektus, visų pirma susijusius su ligų profilaktikos sritimi. Kol kas negauname nusiskundimų, kad nevyriausybinės organizacijos yra nušalinamos arba į jų norus yra neatsižvelgiama.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia A.Sysas. Ruošiasi L.Mogenienė. Tuoj pat mikrofonas bus įjungtas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti dėl diabetikų. Pasiekė tokia informacija, kad žadama nutraukti, tiksliau, nemokėti 25 litų kas mėnesį. Galbūt yra per daug išpūsta ta informacija. Jeigu žadama eiti tokiu keliu, tai kokiu būdu bus kompensuojama, nes kalbama apie tai, kad bus išduodami tam tikri vaistai. O jeigu kai kas nieko negauna? Kaip žada ministerija spręsti šią problemą, nes tai ypač skaudus klausimas sprendžiant vaikų diabetikų problemas? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų prieš pasitraukdamas iš klinikinės praktikos dirbau vaikų endokrinologu kaip tik cukrinio diabeto srityje. Taip, diskutuojame su Lietuvos diabeto asociacija apie vadinamuosius pinigus gydomajam maitinimui, kas yra reliktas ir liekana iš tarybinių laikų, kai sergantieji cukriniu diabetu turėjo galimybę už tuos pinigus nusipirkti tam tikrų maisto produktų. Šiuo metu ši problema yra dingusi, tačiau išlieka labai didelis tokių cukrinio diabeto komplikacijų kaip aklumas, inkstų nepakankamumas ir daugybė kitų paplitimas. Diabeto komplikacijas sąlygoja savikontrolės priemonių stoka, ir sergantieji cukriniu diabetu gauna labai mažai savikontrolės priemonių. Būtų idealu, kad jie tirtųsi cukraus kiekį prieš kiekvieną insulino injekciją, t.y. keturis kartus per dieną, o sergantieji antrojo tipo diabetu – apie du kartus per dieną.
Vakar vyko visų endokrinologų ir Lietuvos diabeto asociacijos atstovų posėdis, kuriame iš principo buvo pritarta nuostatai, kad šiuos pinigus, t.y. 20 mln., būtų galima paversti savikontrolės priemonėmis. Kaip mane informavo, Diabeto asociacija vakar preliminariai pritarė, kad tai būtų racionalus sprendimas. Tie pinigai nebūtų skiriami niekam kitam, jie liktų sergantiesiems cukriniu diabetu ir mes visi kartu spręstume, kaip juos racionaliai panaudoti, tačiau nei lito kitoms sritims – diabeto kontrolei, komplikacijų profilaktikai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L.Mogenienė. Ruošiasi A.Dumčius.
L.MOGENIENĖ. Susitikimų metu gyventojai ne vieną kartą uždavė klausimą dėl sąnarių pakeitimo operacijų, dirbtinio klubo sąnario įdėjimo. Klausimas konkretus. Žmogui, jeigu jis dėl skausmų ryžtasi tą sąnarį pasikeisti ne eilės tvarka anksčiau, tenka mokėti daugiau kaip 4 tūkst. litų, o kompensuojama atėjus vadinamajai eilei tik apie 1,5 tūkst. litų. Kodėl toks skirtumas?
Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Galbūt pradėsiu nuo to, kad šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fonde yra gerokai padidintos išlaidos sąnarių endoprotezavimui – nuo 10,5 mln. pernai metais iki 14 mln. šiais metais. Skirtumas susidaro dėl to, kad perkant centralizuotai yra nusiderama ir yra perkama labai geromis kainomis. Individualiai pirkdamas sąnario endoprotezą žmogus moka rinkos kainą, t.y. tiek, kiek kainuoja vienas protezas. Tas skirtumas gali susidaryti ir dėl to, kad žmogus gali pirkti kokybiškesnį, bangesnį protezą, negu perka Valstybinė ligonių kasa. Tačiau didžiausias skirtumas susidaro dėl to, kad Ligonių kasa perka centralizuotu būdu, žmogus perka pats, t.y. tokia kaina, kokia yra vieno protezo kaina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs nebenorite klausti, kad paspaudėte? Gerai. Klausia A.Dumčius. Ruošiasi A.Kašėta. Minutėlę. Tuoj pat mikrofonas bus įjungtas. Prašom, kolega.
A.DUMČIUS. Gerbiamasis ministre, grįžtu prie Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo. Kad jis būtų tvirtai įgyvendintas, funkcionuotų, be minėto draudimo, ligoninių ir kitų įstaigų, dar lieka etapas – komisija, kuri nustato žalą iki teismo. Reikia labai tvirtai išspręsti klausimą dėl nuostatų ir taip pat pataisyti smulkius to paties įstatymo dalykus, sakykime, dėl konfidencialumo, dėl atstovavimo nepilnamečiams ir kita. Tai kaip greitai tas etapas baigsis? Ir dar aš norėčiau paklausti apie restruktūrizavimą, į kurio antrą etapą mes eisime. Norėčiau paklausti, ar vis dėlto jūs nebijote socialinio sprogimo vadovaudamiesi siektinais rodikliais, vadinasi, mažindami lovų skaičių. Sakykim, Kaune apie 1500. Gal geriau gerinti darbo efektyvumo rodiklius ir taupyti, siekti racionalesnio darbo, bet ne atleisti žmonių, nes tai neišvengiamai gresia?
Ž.PADAIGA. Dėkoju, profesoriau, už klausimą. Jūsų paminėti Civilinės atsakomybės draudimo įstatymo įgyvendinimo trūkumai šiuo metu yra sprendžiami. Trečiadienį Vyriausybės posėdyje yra tvirtinamas komisijos darbo reglamentas, būtent tos komisijos, į kurią gali kreiptis pacientas, jeigu mano, kad jam buvo padaryta žala. Tai bus sutvarkyta.
Dėl restruktūrizacijos ir jūsų nuogąstavimų dėl socialinio sprogimo. Turime antram etapui numatyti paslaugų poreikį, jį suderinti su restruktūrizavimo tikslais ir su sveikatos priežiūros specialistų poreikio ilgalaikiu planavimu. Preliminarūs duomenys rodo, jog esame gana palankioje situacijoje. Kaip žinote, dėl 1992–1993 metais beveik dvigubai sumažinto priėmimo į aukštųjų mokyklų medicinos fakultetus šiuo metu yra išleidžiama dvigubai mažiau absolventų ir mes iki 2015 metų turėsime gydytojų skaičiaus mažėjimo tendenciją, nepaisant to, kad prieš trejus metus padidinome priėmimą į abiejų aukštųjų mokyklų medicinos fakultetus.
Taip pat dėl migracijos tempų, kurie yra jums žinomi ir yra gana ženklūs, mes neturėtume susidurti su socialinėmis problemomis. Ir iš tikrųjų strategiškai spręsdami galime išlaviruoti labai tinkamai ir išvengti jūsų įvardinamų socialinių sprogimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi A.Balsienė.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis ministre, mano klausimas taip pat susijęs su įsigaliojusiu Sveikatos priežiūros įstaigų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymu. Susidaro įspūdis, kad ministerija nesukūrė finansiškai pagrįstų įstatymo įgyvendinimo priemonių, nes apygardoje, ypač kaimiškose gyvenvietėse, dažnai tenka išgirsti ne tik nusiskundimų, bet pasipiktinimų dėl susidariusios situacijos. Pavyzdžiui, susižalojus moksleiviui mokykloje gydytojai, apsidrausdami nuo atsakomybės už pacientui padarytą žalą, atsisako priimti moksleivį be tėvelių. Moksleiviai kreipiasi elementariai pirmajai pagalbai, tačiau gydytojai yra dabar įsigaliojusio įstatymo įkaitai. Taigi ar jūs nemanote, kad galbūt reikėtų vis dėlto sustabdyti įstatymo veikimą, kol iš tikro nebus apdraustos visos gydymo įstaigos ir nebus realiai užtikrintas jo veikimas?
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Turbūt reikia įsisąmoninti, kad, priėmę šį įstatymą ir numatę jo įsigaliojimą mes žengėme labai reikšmingą žingsnį, kurio vertę pajusime po keleto metų, ir greičiausiai atsigręžus atgal mums bus sunku suvokti, kaip mes iki šiol gyvenome be šio įstatymo, be teisiškai reglamentuoto žalos atlyginimo. Jūsų keliamos problemos, aš sakyčiau, yra tos ribinės problemos, kai yra laikomasi labai aklai įstatymo raidės, kai nenusileidžiama elementaraus protingumo principams. Kas susiję su vaikais ir būtent jūsų paminėtas atvejis, pirmąją privalomąją pagalbą privalo teikti visi medikai ir netgi, kaip jūs žinote, neatsižvelgdami į draustumą. Taigi čia neturėtų kilti problemų. Keliamos problemos dėl to, kad tėvai negali nusiųsti vieno, kad ir nepilnamečio paauglio, pas gydytoją, vėlgi neturi pagrindo. Tėvai paprasčiausiai gali paskambinti šeimos gydytojui, perspėti, kad ateis jų vaikas, jeigu reikia pažymos ar kažko. Tvirtai tikiu, kad mes visas tas problemas stebėdami ir jas įvardydami po pusės metų, po metų galėsime apibendrinti ir koreguoti tą tvarką, tačiau griežtai esu prieš įstatymo įsigaliojimo sustabdymą. Tai yra tinkamas teisės aktas. Tai buvo paminėta ir susitikime pas Seimo Pirmininką kartu su Sveikatos reikalų komitetu, su ministerijos atstovais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Balsienė. Ruošiasi R.Visockytė.
A.BALSIENĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, mes žinome, kad trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena skurde ir nepritekliuose. Yra šeimų, kurios turi mažamečius vaikus. Vykstant sveikatos reformai, sumažėjo ligoninių rajonuose ir taip pat specialistų, todėl iš tokių rajonų, kaip, pavyzdžiui, Akmenė, Mažeikiai, jeigu reikia šeimai, gyvenančiai nepritekliuose, vykti į Vilnių, vežti savo vaikus patikrinti sveikatą pas specialistus, tai labai didelės išlaidos. Kas turėtų nuvežti ir ar yra fondas kaip tik šiam reikalui, nes ne visada savivaldybės noriai padeda šiuo klausimu, ir tada tos šeimos palieka be specialistų, be gydytojų priežiūros?
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Pritariu, kad tai yra aktualus klausimas, ir galbūt žinote, kad sveikatos priežiūros finansavimo teisumas Lietuvoje, palyginti su kitų šalių situacija, nėra pats geriausias. Būtent tie namų ūkiai, kurie turi mažas pajamas, esant tikrai rimtai sveikatos problemai, gali pakliūti į situaciją, kai išlaidos sveikatos priežiūrai, tarp jų ir jūsų minėtos išlaidos ligoniams transportuoti, jiems yra gana nemažas. Restruktūrizuodami sveikatos priežiūros įstaigas, mes numatome gerokai plėtoti ambulatorinę grandį ir ambulatorinių specialistų grandį, kad nereikėtų važiuoti į Vilnių, į kurį, manau, reikėtų važiuoti tik siekiant gauti labai sudėtingas sveikatos priežiūros paslaugas.
Klausimą dėl kelionių apmokėjimo kelia nemažai ir pacientų organizacijų. Iš tiesų yra tokia tarptautinė praktika, kad gali būti, jog savivaldybė ar kažkas kitas dengia kelionę, tarkim, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, pavyzdžiui, dializuojamiems pacientams, kuriems nuolat reikia važinėti gauti sveikatos priežiūros paslaugą ir mokėti iš savo kišenės, kas jiems yra papildomos išlaidos prie ligos išlaidų. Svarstome tokią galimybę. Esame įtraukę į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą konkrečiai aptarti šias galimybes, aptarti su Savivaldybių asociacija, jeigu būtų galimybė apmokėti arba užtikrinti tokių ligonių transportavimą, nuvežimą, jeigu iš tiesų reikia jūsų minėto lygio paslaugų trečio lygio universitetiniuose centruose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Visockytė. Kolegos, didelis šurmulys salėje. Prašau dėmesingumo.
R.VISOCKYTĖ. Gerbiamasis ministre, Sveikatos apsaugos ministerija atsakingomis už priklausomybės ligų prevenciją ir gydymą yra įvardijusi šias sveikatos priežiūros įstaigas: Valstybinį ir regioninės psichikos sveikatos centrus bei Regioninės priklausomybės ligų centrus. Šios įstaigos gali būti atsakingos tik už priklausomybės ligos, pavyzdžiui, narkomanijos gydymą, taip pat už antrinę ir tretinę priklausomybės ligos prevencijas, tačiau jos, manau, niekaip negali būti atsakingos už pirminę prevenciją. Ar negalvojama, kad už pirminę priklausomybės ligų prevenciją šalyje turėtų būti atsakingos visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos? Tai yra, visuomenės sveikatos centrai bei Visuomenės sveikatos ugdymo centras ir jo filialai.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Taip, visiškai pritariu, kad priklausomybių, ypač pirminės profilaktikos srityje, turi darbuotis Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Šiuo metu peržvelgiame Visuomenės sveikatos tarnybos struktūrą ir jai patikėtas funkcijas. Yra parengtas įstatymo projektas Narkomanijos kontrolės programos komisijos, kurios pirmininkas esu aš pats. Įtraukiami visų bendradarbiavimo tarp sektorių partnerių atstovai. Kaip žinote, yra prie Vyriausybės įsteigtas Narkotikų kontrolės departamentas, bet akcentas turi būti, tam pritariu, visuomenės sveikatos tarnybos, specializuotos įstaigos bei apskričių centrai.
Taip pat norime įsteigti ir esame įsirašę į programą įsteigti savivaldybių visuomenės sveikatos biurus, kaip įrankį savivaldybių gydytojams vykdyti pirminę ligų profilaktiką, tarp jų ir priklausomybių profilaktiką.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kolegos, išnaudojome pusvalandį, jis beregint prabėgo. Ačiū už… (Balsas salėje) Pradėjome faktiškai tokiu metu. Ačiū už atvykimą. Manau, progų klausti dar tikrai bus. Pone Matulai, ne jūsų būtų buvusi eilė klausti. Dėkui.
Judame į priekį. Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-75, su Europos integracija susijęs projektas. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet nematau J.Sabatausko. Gal kuris nors kitas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto būtų pasirengęs pateikti?
Siūlyčiau svarstyti darbotvarkės 3 klausimą. Prie darbotvarkės 2 klausimo grįšime tada, kai pranešėjas bus pasirengęs kalbėti. Kolegos, svarstome Jūros aplinkos apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-178. Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto paskirtą pranešėją J.Palionį į tribūną pateikti išvadą.
J.PALIONIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra reikšmingas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės įsipareigojimus. Įstatymo 47 straipsnio pripažinimas netekusiu galios yra būtinas, nes jūros biologinių resursų apsauga bendrosios žuvininkystės politikos kontekste yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija. Todėl komitetas bendru sutarimu pritarė išvadoms dėl Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 46 ir 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Per svarstymo stadiją diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje 1 – už, 1 – prieš? Nėra. Ar nesant norinčių kalbėti dėl motyvų galėtume po svarstymo šiam integraciniam įstatymui pritarti bendru sutarimu? Matau, yra norinčių balsuoti. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-178.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 96 – už, prieš nėra, 3 susilaikė, po svarstymo įstatymui pritarta.
Svarstome darbotvarkės 2 klausimą, atvykus Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui J.Sabatauskui. Kviečiu jus pateikti išvadą į tribūną. Svarstome įstatymo projektą Nr.XP-75. Svarstymo stadija. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektą. Svarstymo metu buvo gauti… Du kartus svarstė. Buvo gauti Seimo nario A.Rimo siūlymai. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, pritarė ir Seimo nario siūlymams. Tiesa, siūlymai buvo registruoti du kartus. Vieniems buvo nepritarta, bet paskutiniams Seimo nario A.Rimo siūlymams buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, yra pataisų, dėl kurių turėsime apsispręsti. Prašom likti tribūnoje. Iš pradžių klausčiau H.Žukausko. Tiesa, mes turime papildomą komitetą. Tada dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Formaliai turime išklausyti ir papildomo komiteto išvadas, tada grįšime prie pagrindinio komiteto svarstytų ir teiktų pataisų. Kviečiu į tribūną B.Paužą, Kaimo reikalų komiteto paskirtą pranešėją, pateikti papildomo komiteto išvadą.
B.PAUŽA. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu svarstant Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas svarstė šio įstatymo projektą ir siūlo jį priimti. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi grįžtame prie pataisų, kurias komitetas svarstė, ne visoms pritarė. Eilės tvarka – H.Žukausko pataisa. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis Henrikai Žukauskai, jūsų pataisa dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano pataisa yra tokio pobūdžio, kad, manau, norint kovoti su brakonieriavimu, reikėtų apriboti ir tam tikro kiekio žuvų supirkimą. Taigi buvo tokio pobūdžio pataisa. Dalyvavau Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Mes buvome aptarę tą dalyką, kad norint pateikti pataisą, kuri galbūt turėtų tam tikrą poveikį, kartu reikėtų pakeisti ir kitą įstatymo projektą.
Žemės ūkio ministerija buvo pasirengusi šį dalyką padaryti. Bet dabartiniu metu, kaip matau, svarstoma ta mano pataisa, kuri buvo svarstoma posėdžio metu. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad mano pataisa nėra tinkama, aš ją pasirengęs atsiimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš noriu pakartoti. Išvadoje jūsų pataisai nepritarta. Ar konstatuojate, kad jūs ją atsiimate?
H.ŽUKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Taip ir supratome. Ačiū. Judame į priekį. Buvo teiktos Seimo narių A.Rimo ir J.Palionio pirminės pataisos. Jeigu teisingai suprantu, yra įregistruotos vėlesnės ir pirmines jūs atsiimate?
A.RIMAS. Taip.
PIRMININKAS. Visas?
A.RIMAS. Taip.
PIRMININKAS. Dabar turėtume svarstyti kolegų A.Rimo ir J.Palionio pateiktus pasiūlymus, kurie yra įregistruoti Posėdžių sekretoriate vasario 3 dieną ir vakar buvo svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Matau, kolega A.Rimas yra pasirengęs juos pateikti. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ne vakar buvo svarstyti, o penktadienį.
PIRMININKAS. Penktadienį. Gerai.
A.RIMAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras organizuoja ir vykdo žuvų išteklių atkūrimą valstybiniuose vandens telkiniuose, nes žuvų ištekliai tuose telkiniuose turi tendenciją mažėti. Jie mažėja dėl brakonieriavimo ir kitų teisės aktų pažeidimų.
Atsižvelgdami į tai, siūlome Administracinių teisės pažeidimų kodeksą papildyti trimis pasiūlymais. Tie pasiūlymai dėl 14, 15 ir 16 straipsnių. Jų esmė tokia, kad Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinis direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir filialų direktoriai turėtų teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik norėčiau paklausti, ar šie jūsų pasiūlymai yra vertintini kaip vientisas pasiūlymas?
A.RIMAS. Taip.
PIRMININKAS. Prieš išklausant pranešėjo, t.y. komiteto, nuomonę, klausiu, ar salėje būtų 10 Seimo narių, kurie paremtų teikiamą pasiūlymą? Jau yra pakankamai. Ačiū. Parama yra. Siūlau dėl visų trijų manyti, kad parama yra išsakyta, bent 10 Seimo narių ją išreiškė. Taigi komiteto išvada. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Seimo narys siūlo, kad Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro darbuotojai, konkrečiau, direktorius, pavaduotojai, filialų direktoriai turėtų teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, atlikti daiktų apžiūrą bei, esant reikalui, jeigu neįmanoma nustatyti asmens tapatybės vietoje, pristatyti pažeidėją į artimiausią policijos skyrių. Kad jie turėtų tokią teisę be teisės nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Jas nagrinės, kaip ir anksčiau, atsakingi aplinkosaugos pareigūnai. Komitetas šešiems balsavus už, dviem susilaikius pritarė šiems siūlymams.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pranešėjau. Tai dėl visų trijų aš siūlau apsispręsti iš karto. Tačiau nėra bendro sutarimo. Tai vienas kalba už, vienas – prieš. A.Sereika. Kolega Žiemeli ir kolega Matulevičiau, prašyčiau nešurmuliuoti, nes svarstom gana svarbius dalykus. Taigi A.Sereika. Prašom. Motyvai prieš.
A.SEREIKA. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš ir komitete, ir dabar lieku prie savo nuomonės. Jeigu vadovaujamės tokia logika, kad reikia leisti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus žuvivaisos institucijų atstovams, tai reikėtų ir nacionalinių parkų, ir rezervatų direktoriams, ir t.t. Tada tą skaičių reikėtų plėsti be ribos. Nesuprantu, kodėl vienai grandžiai reikėtų daryti išimtį ir leisti jiems surašyti protokolus. Tokius įgaliojimus turi valstybinės institucijos, tegul jos tą darbą ir daro.
PIRMININKAS. Kita nuomonė – J.Olekas. Prašau.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gal ir racionalūs ką tik kalbėjusio Seimo nario pasiūlymai. Jeigu jis tokius pasiūlymus teiktų ir įrodytų, kad reikia papildomų pajėgų brakonieriams tramdyti, iš tikrųjų galėtume svarstyti. Bet šiuo atveju mes turime labai konkretų siūlymą, kad tais atvejais, kai pagaunami brakonieriai ir tą faktą konstatuoja minėto Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro įgalioti žmonės, t.y. išvardyti pareigūnai – direktorius, pavaduotojai ir t.t., iš tikrųjų reikėtų, kad tai užsibaigtų administracinių teisės pažeidimo protokolo surašymu, nes kitaip lieka ginčas tarp brakonieriaujančiųjų ir saugančiųjų mūsų gamtą. Todėl kviečiu pritarti kolegų teikiamoms įstatymo pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Apgailestauju, tačiau tik po vieną dėl balsavimo motyvų svarstant pataisas galima kalbėti. Taigi, kolegos, turėsime balsuoti. Prašau pasiruošti ir išsakyti savo balsavimu… Dar vis dėlto norėtų atsakyti į kolegos iškeltą klausimą komiteto pranešėjas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų kolegos A.Sereikos pastabos yra rimtos ir tikrai galima būtų į jas atsižvelgti, jeigu ne viena aplinkybė: parkai, draustiniai yra mūsų valstybinės nuosavybės žemės ir teritorijos, o tvenkiniai, tarkim, net ir turint omeny, kad Žuvivaisos centras taip pat yra valstybinis, yra jų darbo įrankis, darbo vieta, kurioje auginama produkcija – žuvys. Galima būtų tokį palyginimą duoti. Kai gamykloje, gamyklos viduje, pagaunamas vagis, vagiantis pagamintus produktus, kas tai yra? Tai yra vagystė, o ne brakonieriavimas. Nesakykim, kad tai yra brakonieriavimas, nes tai iš esmės vagystė ir vagių gaudymas. Bet kad tie asmenys turėtų teisę surašyti protokolą, kad nebūtų savivalės, kad nebūtų savavaldžiavimo, jiems leidžiama surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Bylas nagrinės, kaip ir anksčiau nagrinėjo, atsakingi aplinkosaugos pareigūnai. Ir čia išimčių nedaroma.
Dar aš noriu pasakyti. Šiandien dar tik svarstomas naujas kodeksas, kuris įsigalios, jeigu viskas bus gerai, 2006 metų sausio 1 dieną, o jeigu bus pavėluotas teikti Administracinių teisės pažeidimų proceso kodeksas, jeigu jis bus pateiktas tik metų pabaigoje, tai galbūt ir 2007 metais. Todėl laukti naujo kodekso galbūt būtų per didelė prabanga. Leistume patirti valstybei ir toms įmonės didžiulį nuostolį.
PIRMININKAS. Supratome.
J.SABATAUSKAS. Nes paskaičiuota, kad apie 30% produkcijos taip yra pavagiama.
PIRMININKAS. Supratom, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, turėsime balsuoti. Balsuojame dėl Seimo narių A.Rimo ir J.Palionio pateiktų siūlymų dėl trijų svarstomo įstatymo straipsnių. Dėl visų trijų pataisų, kurios tarpusavyje susijusios, balsuosime kartu. Taigi, nesant bendro sutarimo, prašau savo nuomonę išsakyti balsavimu.
Užsiregistravo 104. Balsavimo rezultatai: 57 – už, 17 – prieš, 26 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas.
Miškų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-76(2*) (svarstymas)
Eilės tvarka svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Miškų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-76. Svarstymo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Jo paskirtą pranešėją G.Jakavonį prašau pateikti komiteto išvadą. Papildomo komiteto išvadą ruošiasi pateikti R.Baškienė.
G.JAKAVONIS. Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Miškų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo projektą. Buvo pateiktos Teisės departamento išvados. Trim nutarta pritarti, ketvirtai – iš dalies. Taip pat svarstymo metu gauti Seimo narių G.Jakavonio ir J.Jaruševičiaus siūlymai, jiems komitetas taip pat vienbalsiai nutarė pritarti. Taigi komiteto išvada – pritarti įstatymo projekto 2, 5 ir 6 straipsnių pakeitimui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar kviesime jus į tribūną. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R.Baškienę pateikti papildomo komiteto išvadą.
R.BAŠKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento, taip pat Aplinkos ministerijos Miškų departamento darbuotojų išvadas ir, atsižvelgęs į Seimo Teisės departamento išvadą, balsų dauguma, nes 7 balsavo už, 3 susilaikė, pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kviesčiau grįžti į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją G.Jakavonį. Klausčiau jūsų jau ne kaip pranešėjo, bet kaip dalies pataisų teikėjo. Keliems jūsų siūlymams buvo pritarta iš dalies. Ar jus tenkina šie patobulinti siūlymai?
G.JAKAVONIS. Tenkina.
PIRMININKAS. Nenorit, kad dėl jų būtų balsuojama? Tvarka. Tada eilės tvarka likęs dar neapsvarstytas ir vėliau pateiktas Seimo nario J.Jaruševičiaus siūlymas. Prašytume kolegą J.Jaruševičių pateikti… (Balsas salėje) Ne, aš manau, kad teikėjas paprastai pateikia, o jūs pakomentuosit komiteto išvadą. Bet dar likite tribūnoje, gerbiamasis pranešėjau. Pone Jaruševičiau, siūlymai yra pateikiami iš vietos, o pranešėjas tada pakomentuos. Prašau.
J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mano pasiūlymas yra toks: projekto 3 straipsniu keičiant Miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą po žodžių „organizuoja ir vykdo miškų išbraukti žodžius „miško produkcijos, po žodžių „miško naudojimo tvarkos pažeidimų išbraukti žodžius „miško produkcijos ir įrašyti žodžius „medienos ir miško išteklių. Ir 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „Organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų, savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisėto lankymosi miške, padegimo, naminių gyvulių daromos žalos. Šis pakeitimas reikalingas dėl to, kad dažniausiai praktikoje mediena yra vadinama miško produkcija. Bet tokio termino miškininkystės ir medienos standartuose nėra, todėl šie žodžiai įstatyme nenaudotini. Toks mano turinys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pataisos teikėjau. Tam, kad ši pataisa būtų svarstoma, reikia bent dešimties Seimo narių pritarimo. Ar pakeldami ranką galėtų kolegos išsakyti paramą? Ačiū. Pakankamas kiekis. Ši pataisa yra svarstoma. Jūsų komentarai, gerbiamasis pranešėjau.
G.JAKAVONIS. Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu pritarė pono J.Jaruševičiaus pataisai.
PIRMININKAS. Nėra norinčių prieštarauti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Manau, kad tai yra patikslinantis įstatymo pakeitimas, kurį siūlo kolega J.Jaruševičius. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Nėra prieštaravimų, bendru sutarimu pritarta. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Svarstymo stadijoje nėra prieštaraujančių. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu patobulintam variantui? Nėra prieštaraujančių, pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Kolegos, šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Judame į priekį.
Darbotvarkės 8 klausimas, peršokame tuos, kuriuos apsvarstėme rytiniame. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo pakeitimo projektas Nr.XP-223, tai Vyriausybės teikiamas nutarimo projektas. Yra atvykęs švietimo ir mokslo viceministras Raimondas Mockeliūnas. Kviečiu gerbiamąjį viceministrą į tribūną per pateikimo stadiją pristatyti nutarimo projektą.
R.MOCKELIŪNAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Prašau, atsižvelgiant į Lietuvos mokslo tarybos teikimą, vietoj šiuo metu į Mokslo tarybos narių sąrašus įrašyto profesoriaus Vlado Stanislovo Laurinavičiaus skirti kitą mokslininką, Vilniaus universiteto Matematikos ir informacijos fakulteto dekaną profesorių Feliksą Ivanauską.
PIRMININKAS. Gal galėtumėte išdėstyti motyvus, aš manau, visiems būtų aiškiau.
R.MOCKELIŪNAS. Pagal Lietuvos mokslo tarybos nuostatus, jeigu narys yra paskirtas arba išrenkamas į vadovaujančias institucijos pareigas, šiuo atveju profesorius V.S.Laurinavičius yra išrinktas Biochemijos instituto direktoriumi, tai tada pagal nuostatus jis yra atšaukiamas iš tarybos narių ir yra teikiama kito nario kandidatūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Išprovokavote jūsų klausti vieną Seimo narį. Kolega V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS. Norėčiau jūsų paklausti. Štai tarp tų 32 Mokslo tarybos narių faktiškai nėra nė vieno ekonomisto, ekonomikos mokslo atstovo. Kodėl tokios disproporcijos, nes kartais Mokslo tarybos priimami sprendimai yra nepalankūs ekonomikos arba socialiniams mokslams. Kaip jūs galėtumėte tai paaiškinti?
R.MOCKELIŪNAS. Na, galėčiau tik pasakyti, kokiais principais yra formuojama Mokslo taryba. Šešis narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės, po narį deleguoja Rektorių konferencija, Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencija, Mokslų akademija, Mokslo tarybos pirmininkas taip pat įeina, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos mokslininkų sąjunga, taip pat yra renkami nariai iš kiekvienos mokslo srities. (Balsai salėje) Taip, sutinku, bet.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuokart atsakėte į klausimą. Ačiū, gerbiamasis viceministre, už atvykimą, pateikimą. Pateikimo stadijoje kalbėti dėl motyvų norinčių nėra. Klausčiau, ar mes galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu komitetu svarstant šį klausimą būtų skiriamas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pasiūlymų dėl papildomo nebuvo. Dėl svarstymo datos turėtume apsispręsti. Ar būtų priimtina prasidėsiančioje pavasario sesijoje? Gerai, kolegos. Ar galime tokiai svarstymo eigai pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Eilės tvarka darbotvarkės 9 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-242. Pateikimo stadija. Teikia Vyriausybė. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę. Ponia ministre, prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimą ir įstatymo papildymą 61 straipsniu. Įstatymo projekto tikslas yra reglamentuoti praktikoje iškilusius klausimus, kai įgyvendinant mažų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų didinimą atsirado tam tikrų problemų. Tai yra tais atvejais, kai atsiradus aplinkybėms, dėl kurių šių pensijų dydis turėtų būti perskaičiuojamas, pavyzdžiui, asmuo pateikia papildomus duomenis apie valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, mažos senatvės ir invalidumo pensijos didėtų laikantis šių pensijų padidinimo pagrindinių principų, dėl kurių jau buvo apsispręsta didinant tas pensijas. Taigi įstatymo projektu siūloma, kad tais atvejais, kai atsiranda aplinkybių, dėl kurių senatvės ar invalidumo pensijų dydis turėtų būti perskaičiuojamos, pensijos didinamos tokia tvarka. Atsižvelgiant į atsiradusias aplinkybes, apskaičiuojama senatvės ar invalidumo pensija pagal asmens tikrąjį draudžiamųjų pajamų koeficientą, tuomet apskaičiuojama senatvės ar invalidumo pensija pagal pakeistą koeficientą. Jeigu taip apskaičiuotų pensijų dydžių skirtumas didesnis, negu nustatytas maksimalus pensijos prieaugis, indeksuotas pagal einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, galiojusias aplinkybių atsiradimo metu, tas pakeistas koeficientas perskaičiuojamas taip, kad pensijos padidinimo dydis būtų ne didesnis kaip indeksuotas maksimalus pensijos prieaugis, o trečios grupės invalidams ne didesnis kaip pusė nurodyto maksimalaus pensijos prieaugio.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Du Seimo nariai nori, liko vienas, norintis klausti. P.Jakučionis. Prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, žinoma, gerai, kai didinamos labai mažos pensijos, tačiau kai šios pensijos pradeda artėti prie pensijų vidurkio, tai tie žmonės, kurie gauna šiek tiek mažesnę pensiją nei vidurkis, yra labai nepatenkinti, nes mato tam tikrą lygiavą. Štai ten kai kuriems trūksta stažo, kai kurie gavo labai mažus atlyginimus ir jie vos ne tiek pat gauna pensijos, kiek ir, pavyzdžiui, gydytojai, mokytojai, ir visa mūsų inteligentija. Ar ką nors ministerija numato, kad nebūtų tokios lygiavos, kad būtų tos maždaug vidutinės pensijos atitinkamai didinamos?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis Jakučioni, jums už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė ir Seimas kartu ne tik numato, bet ir daro. Galėčiau atsakyti taip, kad pensijos nėra visiems žmonėms vienodos. Atvirkščiai, pagal socialinio draudimo principus jos yra kiekvienam individualiai apskaičiuojamos, t.y. priklauso nuo draudiminio stažo laikotarpio ir priklauso nuo uždarbio, tai yra nuo to vidurkio, nuo kurio žmogus draudėsi visą savo gyvenimą. Šiuo atveju dėl mažų pensijų, ką jūs pasakėte, tai aš labai atsiprašau, bet ne visai teisingai, nes mažas pensijas, mažesnes kaip 325 litus gaunantiems žmonėms, tiek senatvės, tiek neįgalumo pensijas gaunantiems, didinome porą kartų – nuo 2003 metų sausio ir nuo 2004 metų kovo 1 dienos. Noriu pasakyti, kad kaip tik tarp tų žmonių buvo labai daug medikų, labai daug mokytojų, labai daug kultūros darbuotojų, nes sovietmečiu jų atlyginimai išties buvo maži, bet jie turėjo pakankamą ir tebeturi nemažą darbo stažą.
Dabar dėl to, kad visos pensijos didėtų proporcingai tam įdėtam indėliui, tai taip ir yra daroma. Šiais metais tai suplanuota tvirtinant „Sodros biudžetą, nes galioja du pensijų didinimo mechanizmai. Vienas – didinant bazinę pensiją, tai reiškia, kad visiems vienodai didinamos pensijos, antras mechanizmas yra didinti draudžiamąsias pajamas. Tai reiškia, kad kiekvienam skirtingai yra didinama. O šiuo metu vidutinė pensija turintiems visą draudimui reikiamą būtinąjį stažą yra 400 litų. Mes tikimės, kad palaipsniui kas metai tos pensijos augs.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, už klausimo pateikimą. Šio klausimo pateikimo stadijoje norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui Nr.XP-242? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Tuokart dar prašyčiau jus likti tribūnoje, tuoj pereisime prie kito jūsų teikiamo klausimo. Dėl svarstymo procedūros taip pat yra gauta Teisės departamento išvada. Seniūnų sueiga siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą skirti pagrindiniu. Vyriausybė siūlo taikyti ypatingos skubos tvarką. Jeigu čia yra siūloma Seniūnų sueigos įrašyti vasario 15 d., galbūt užtektų skubos tvarkos, gerbiamoji ministre?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis pirmininke, jeigu 15 dieną būtų priimta, žinoma, užtektų, nes Vyriausybė labai norėjo, kad būtų priimta šioje neeilinėje sesijoje.
PIRMININKAS. Gerai. Vis tiek ne šiandien mes svarstome, todėl nėra būtinybės taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar sutiktume, kolegos, bendru sutarimu pritarti ne ypatingai, bet tiesiog skubos tvarkai? Linksint ir ministrei galva, bendru sutarimu.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai.
PIRMININKAS. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas, paskirtas pagrindinis komitetas svarstyti šį įstatymo projektą.
Darbotvarkės 10 klausimas, kurį taip pat teikia Vyriausybė ir kuruoja ta pati Socialinių reikalų ir darbo ministerija – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto ir Valstybės saugumo departamento statuto pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-241. Pateikimo stadija. Gerbiamoji ministre, žodis jums.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, minėtų statutų pakeitimo esmė yra tokia, kad siūlome suvienodinti visose šiose struktūrose dirbančių žmonių teisę į kompensacijos dydį, kai žmogus išeina prižiūrėti vaiko iki jam sueis vieneri metai. Siūlome padidinti nuo 60%, kaip yra dabar, tą kompensuojamą uždarbį iki 70%, tai yra padidinti 10%, nes kai tėtis arba mama išeina prižiūrėti vaiko iki kol jam sueis vieneri metai, dirbantys pagal darbo sutartis, tai yra iš „Sodros gaunantys tokias kompensacijas, jau praėjusiais metais buvo nustatyta 70% to kompensuojamo uždarbio. Šitos išmokos šiuo atveju dėl Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūnų, Kalėjimų departamento bei Valstybės saugumo departamento pareigūnų būtų mokamos iš valstybės biudžeto. Mūsų duomenimis (surinkome atitinkamų institucijų duomenis), jeigu Seimas priimtų Vyriausybės siūlymą nuo kovo 1 dienos tokias išmokas pakelti, papildomai šiais metais reikėtų 67 tūkst. Lt. Tai yra ta suma, kurią patvirtino, kad tos institucijos galėtų išmokėti tiems tėvams arba toms mamoms. Į mus kreipėsi Kalėjimų departamento darbuotojos, kurios rengiasi tapti mamomis, ir sakė, kodėl yra tokia nevienoda situacija – iš „Sodros didesnės išmokos negu iš valstybės biudžeto. Todėl Vyriausybė labai greitai parengė įstatymo pataisas ir irgi norėtų, kad skubos tvarka šioje sesijoje priimtume ir nuo kovo 1 d. jau galėtų būti mokamos didesnės išmokos.
PIRMININKAS. Dėkui. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau paklausti. Yra dar ketvirta kategorija, kurios ministerija nesiūlė, – tai yra Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai, kurie irgi yra tėvai ir mamytės. Todėl aš norėjau išgirsti jūsų nuomonę, kodėl nebuvo pasiūlyta ir jiems padidinti iki 70%? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš žinau, kad jūs tai pasiūlėte savo įregistruoto įstatymo projekte. Tiesiog mes nesiūlėme todėl, kad vidaus reikalų sistemos ir krašto apsaugos darbuotojams jau yra reglamentuota. Jie savo įsakymu tai yra reglamentavę, ir mes manėme, kad to pakanka. Bet jeigu Socialinių reikalų ir darbo komitete tai būtų svarstoma, žinoma, būtų galima atitinkamai papildyti ir galbūt irgi per Krašto apsaugos statutą spręsti šį klausimą. Aš noriu pasakyti, kad jau dabar tiek vidaus reikalų sistemos pareigūnai, tiek krašto apsaugos sistemos pareigūnai gauna 70% darbo užmokesčio kompensaciją.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji ministre, jūs paminėjote, kad nestatutinių institucijų darbuotojai jau daugiau kaip metus gauna 70%. Šiuo atveju statutiniai darbuotojai būtų lyg ir nuskriausti, kai kurie jau negavo tų 70%. Tam, kad atkurtume teisybę, reikėtų išmokėti ir negavusiems. Kaip jums atrodo?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Žinote, mes abudu, gerbiamasis Vidmantai, esame teisininkai, ir, matyt, neišeis už praeitą laiką grąžinti, nes nebuvo pakeisti įstatymai, kurie tebegalioja tokie, kokie yra. Bet aš šiai jūsų pastabai pritariu ir manau, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas, tiek atitinkamos tarnybos, kurios nėra tiesiogiai pavaldžios Vyriausybei, turėtų irgi jautriau spręsti savo žmonių problemas ir siūlyti tokius pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, už pristatymus, už atsakymus į klausimus. Saugokite balsą! Pateikimo stadijoje ar būtų norinčių dėl šių įstatymų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, ar po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: gal prabalsuokim!) Galima ne „prabalsuoti, bet balsuoti. Kolegos, prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-241.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Už – 90, prieš nėra, 2 susilaikė. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui, kurį teikia Vyriausybė. Vyriausybė siūlo svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka. Ar galėtume tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta tokiai greitesnei svarstymo eigai. Seniūnų sueiga siūlo, kad svarstyme dalyvautų šie komitetai: pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo, papildomais – Biudžeto ir finansų, Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus. Svarstyti šių metų vasario 15 d. Ar galime pritarti tokiai procedūrai? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Panašius įstatymo projektus teikia ir kolega A.Sysas. Jei Seimas neprieštarautų, prašyčiau, kad A.Sysas pateiktų visus keturis įstatymo projektus. Vienuoliktas darbotvarkės klausimas pradedant Nr.XP-230 baigiant Nr.XP-233. Gerbiamasis kolega, žodis jums. Kolegos, dar minutėlę!
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos!
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Gintautai Mikolaiti, jau kuris laikas jūs šurmuliuojate salėje ir rodote nepagarbą esančiam tribūnoje. Ar galiu prašyti rimties? Dėkoju. Prašom tęsti.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke, dar kartą. Gerbiamieji kolegos, kaip ir į ministeriją, taip ir į Seimą kreipėsi pareigūnai, tiksliau, pareigūnės, kurioms nebuvo padidinta motinystės ir vaiko priežiūros pašalpa, todėl mūsų komitetas ir aš asmeniškai ėmiausi iniciatyvos. Galbūt čia sutapo, kad ir ministerija, ir aš, kaip Seimo narys, užregistravome tuos įstatymus beveik vienu metu. Aš siūlau, kad išmoka būtų 70%, tik skirtumas yra toks nuo Vyriausybės projekto, kad aš siūlau suvienodinti, nuo ko skaičiuojamos išmokos. Noriu priminti, kad mes, priėmę Ligos ir motinystės įstatymo pataisas, išmokas skaičiuojame nuo vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat padarėme su valstybės tarnautojais. O šiose valstybinėse statutinėse organizacijose jūs galite pastebėti, kad išmoka skaičiuojama nuo skirtingų dydžių: vieniems nuo darbo užmokesčio, kitiems nuo darbo užmokesčio ir priemokų, tretiems nuo trijų paskutinių mėnesių, todėl mano projektuose yra siūlymas padaryti visiems tokią vienodą sistemą, tai yra nuo vidutinio darbo užmokesčio. Dar vienas esminis skirtumas, kurio nebuvo Vyriausybės projekte, yra dėl krašto apsaugos. Manau, ne visai geras dalykas, kad ministras savo įsakymu nustatydavo pašalpos dydį. Jeigu mes – teisinė valstybė, tai, manau, mes turime sutvarkyti. Galbūt šiandien labai geras krašto apsaugos ministras ponas G.Kirkilas ir nustatys daugiau, bet gali būti ir kitas ministras, kuriam trūks lėšų ir nutars mokėti tik 20 ar 30% Todėl, manau, mes turime ir krašto apsaugos sistemoje nustatyti vienodą tvarką visiems tėvams, kurie augina vaikus iki vienerių metų, tai yra 70%. Taip būtų modifikuota bendra Lietuvos sistema. Toks yra skirtumas.
Aš labai prašyčiau sujungti tuos įstatymų projektus. Priimti jie atitiktų tuos reikalavimus, kurie mūsų Seimui yra keliami, – viena sistema, vienodi dydžiai ir nebūtų vienos ar kitos sistemos pareigūnų nepasitenkinimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis teikėjau, už lakonišką pateikimą. Klausia V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kokio įstatyminio ar kito teisinės akto pagrindu krašto apsaugos ministras nustatė priemokas? Ką jūs, kaip kuruojantis šios klausimus komiteto pirmininkas, padarėte, jeigu jis pažeidė įstatymus, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai?
A.SYSAS. Jie nebuvo pažeidžiami. Buvo nustatyta 60, vėliau, kai atsirado Ligos ir motinystės įstatymas, ministras savo įsakymu padidino išmokas. (Balsas salėje) Aš esu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, todėl siūlau įstatyme suvienodinti tą tvarką ir nebus jokių ginčų.
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt polemikai bus vėliau proga. Dabar klausia R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Laba diena. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. Tas mažesnis nuošimtis, kur buvo 60%. Kokia buvo motyvacija? Galbūt buvo manoma, kad absoliučiais dydžiais tokia išmoka turėtų būti vienoda, ar vienoj įstaigoj dirbi, ar kitoj? Manau, tas vienodas procentų nustatymas įvairioms įstaigoms yra teigiamas dalykas. Jeigu galite, pakomentuokite. Ačiū.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti: kai buvo šiek tiek sunkesnė finansinė situacija, mūsų išmokos dydis visiems, auginantiems vaikus iki vienerių metų, siekė 60%. Pagerėjus situacijai ir pagerėjus „Sodros finansinėms galimybėms, pernai buvo priimtas įstatymas, kuris reglamentavo naują dydį. Priimdami Ligos ir motinystės įstatymą, paskui taisydami Valstybės tarnybos įstatymą mes kažkodėl pamiršome, kad turime atskirus statutus ir atskirus įstatymus šioms kategorijoms, t.y. saugumui, STT, krašto apsaugai ir Kalėjimų departamentui. Galima pasakyti, buvo toks Seimo brokas, todėl kreipėsi pareigūnės, kurios manė, kad tai yra ne visai logiška ar ne visai teisinga. Taip ir atsirado tiek mano projektai, tiek ministerijos, nes buvo kreipimasis beveik tuo pačiu metu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, atsakėte į klausimus. Pateikimo stadija. Dėl motyvų norėtų kalbėti I.Degutienė. Primenu, svarstome iš karto visus keturis tarpusavyje susijusius projektus. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, turbūt tuo, ką dabar pateikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, mes taisome tas klaidas, kurias buvo galima taisyti kur kas anksčiau. Kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad. Aš siūlyčiau pritarti po pateikimo teikiamam įstatymo projektui, svarstymo stadijos metu galvoti, ar nereikėtų sujungti teikiamus Vyriausybės pasiūlymus ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pasiūlymus, nes iš esmės yra tas pats, tik skirtingos institucijos, arba taikoma skirtingų institucijų darbuotojams. Dabar, aišku, siūlyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Turime padaryti pirmą žingsnį, kad vėliau kalbėtume apie galimybę jungti. Ar po pateikimo mes galime pritarti įstatymų projektams bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po pateikimo bendru sutarimu įstatymų projektams Nr.XP-230, Nr.XP-231, Nr.XP-232 bei Nr.XP-233.
Seniūnų sueiga ir dėl Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto, ir dėl šių projektų siūlo pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomais dėl visų įstatymo projektų – Biudžeto ir finansų, Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus. Ar galime pritarti, kad šie komitetai svarstytų? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Preliminari svarstymo data yra šių metų vasario 15 diena. Ar galime tam taip pat pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Nėra prieštaravimų. Manau, komitetas, svarstydamas šiuos tarpusavyje susijusius projektus, galės apsispręsti dėl sujungimo į vieną, juo labiau kad idėja yra panaši.
Ar kolega A.Sysas dėl vedimo tvarkos? Prašom.
A.SYSAS. Pirmininke, norėčiau paprašyti. Galbūt reikėtų patvirtinti skubos tvarka, kaip ir aną įstatymą, kad nebūtų procedūrinių dalykų.
PIRMININKAS. Šiandien yra 8 diena, 15 diena yra po savaitės. Manau, net nesiverčiant per galvą pagrindinis ir papildomi komitetai spės apsvarstyti. Kolegos, ar neprieštarautumėte, kad Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovų prašymu pritartume skubos tvarkai? Kolegos, nėra prieštaravimų, tam pritarta bendru sutarimu.
A.SYSAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos visi darbotvarkės klausimai yra apsvarstyti. Paskutinis klausimas yra Seimo narių pareiškimai. Norėčiau paskelbti keletą informacijų dėl tarpparlamentinių ryšių grupių įkūrimo.Yra du pareiškimai, tiksliau, dvi informacijos. Pirmasis pranešimas apie tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą: šiandien yra informuojama, kad įsikūrė ryšių su Pietų Kaukazo valstybėmis, tai yra Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija, parlamentinių ryšių grupė. Šios grupės primininku yra išrinktas E.Klumbys, pavaduotojais tapo J.Palionis ir V.Orechovas. Taigi atitinkamai paskelbus apie tai, ši Tarpparlamentinių ryšių su Pietų Kaukazo valstybėmis grupė bus įregistruota Statuto nustatyta tvarka. Atitinkami Seimo narių parašai yra.
Dar vienas pareiškimas dėl Tarpparlamentinių ryšių su Libano Respublika grupės įkūrimo. Susirinkusi grupė informuoja, kad įkūrė Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Libano Respublika grupę. Šios grupės posėdyje pirmininku buvo išrinktas E.Vareikis, jo pavaduotojas – S.Bucevičius. Grupę sudaro 25 nariai. Statuto nustatyta tvarka paskelbus apie tai, grupė bus registruojama Seimo posėdžių sekretoriate.
Kolegos, dėl vedimo tvarkos – dar kolega V.Žiemelis. Artėjame prie posėdžio pabaigos.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlyčiau atkreipti ir kitų posėdžių pirmininkų dėmesį, ypač Seimo posėdžio pradžioje, kad buvo nuolat kaitaliojama darbotvarkė. Siūlyčiau, kad ateityje Seimo posėdžiai vyktų taip, kaip numatyta darbotvarkėje, nes sudėtinga ir dalyvaujantiems Seimo nariams, ir kitiems pakviestiems į Seimo posėdį asmenims. Siūlyčiau laikytis numatytos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerai. Matau, kad čia yra ir kuruojantis darbotvarkių sudarymą Č.Juršėnas. Iš jūsų lūpų Č.Juršėnui į ausį. Aš pirmininkaudamas stengsiuos maksimaliai laikytis numatyto grafiko, nes tai ne vien su mumis susijęs dalykas. Noriu labai atsiprašyti, kad mes šiandien posėdį baigėme anksčiau.
Kolegos, 16.20 val. skelbiu plenarinio posėdžio pabaigą.