LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS
RIMANTAS JONAS DAGYS
Kodas 8860529 Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius -2 Tel. (8~5) 239 66 88 Faks. (8~5) 239 63 89
El.p. ridagy@lrs.lt
______________________________________________________________________________________________________
PASIŪLYMAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO 2, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ BEI 3 IR 4 PRIEDĖLIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-140)
2005 m. sausio 14 d.
Vilnius
Siūlome šiuos pakeitimus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5 ir 7 straipsnių bei 3 ir 4 priedėlių pakeitimo įstatymo projektui (XP-140).
1. Šiuo metu galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis bazė gali būti arba tuščios pakuotės svoris, arba pripildytos pakuotės tūris. Šios nuostatos iškreipia konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pagrindinį teisinio reguliavimo principą „teršėjas moka“. Pvz., mokesčio mokėtojas naudojantis pakuotę, kurios svoris, lyginant su pripildytos pakuotės tūriu, didelis (pvz., parfumerijos pakuotė), ekonomiškai skatinamas mokesčio bazę skaičiuoti pagal tūrio vienetus. Šiuo atveju aplinkos tarša tokių pakuočių atliekomis bus santykinai didelė, dalį šios pakuotės sutvarkymo kaštų turės finansuoti kiti mokesčio mokėtojai arba valstybė. Todėl būtina atsisakyti nuostatos, kad kai kurių pakuočių rūšių mokesčio bazė yra tūrio vienetai.
2. Galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis bazė yra tik pirminė pakuotė. Pirminės pakuotės sąvoka pateikta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 str. 18 d.: pirminė pakuotė - pakuotė, kuri vartotojui pateikta kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą, pvz., cigarečių pakelis, mineralinio vandens butelis, saldainio popierėlis. Antrinė ir tretinė pakuotė (pvz., cigarečių blokas, europadėklas ir pan.) šiuo metu nėra apmokestinama, nors taip pat teršia aplinką. Tokios nacionalinių teisės aktų nuostatos neatitinka ES 1994 m. gruodžio 20 d. direktyvos Nr. 94/62/EB (toliau - Direktyva) reikalavimų. Direktyvos 6 str. įpareigoja valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad jų teritorijose būtų sutvarkytas (perdirbtas arba panaudotas) atitinkamas procentas pakuočių atliekų. Direktyva taikoma visų rūšių pakuotėms, ne tik pirminei. Todėl Lietuvos Respublikos teisės aktus būtina suderinti su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, apmokestinant visų rūšių į rinką išleistą pakuotę. 3. Direktyvos 6 str. nustatytą įpareigojimą tvarkyti į rinką išleidžiamas pakuotes valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose deleguoja verslo subjektams (gamintojams ir asmenims, įvežantiems supakuotus gaminius į valstybės teritoriją). Todėl pagrindinė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo paskirtis yra užtikrinti, kad verslo subjektai tvarkytų į rinką išleidžiamų pakuočių atliekas. Verslo subjektams suteikiamos dvi alternatyvos: a) brangesnioji – mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, ši mokesčio suma per viešuosius fondus panaudojama pakuočių atliekų tvarkymui; b) pigesnioji – pačiam tvarkyti pakuotes (sudarant sutartis su atliekas tvarkančiomis įmonėmis, susirenkant į rinką išleistas pakuotes ir pan.). Įvedant mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nebuvo atliktas mokesčio tarifų ekonominis vertinimas. Todėl šiuo metu pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje susiklostė paradoksali situacija: pakuočių atliekų tvarkymas, didėjant pakuočių atliekų tvarkymo užduotims iki Direktyvos 6 str. nustatyto minimalaus lygio, tampa brangesnė alternatyva nei mokesčio mokėjimas. Tai gali paskatinti mokesčio mokėtojus mokėti mokestį valstybei bei pačiam netvarkyti pakuočių atliekų. Sumokėto mokesčio sumos valstybei nepakaks per viešuosius fondus organizuoti pakuočių tvarkymą. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemai negaunant pakankamo finansavimo (pakuočių surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros plėtrai, visuomenės švietimui ir pan.), valstybė nesugebės įvykdyti Direktyvos 6 str. nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių, pvz., nuo 2006 m. panaudoti 50-65 procentus pakuočių atliekų svorio, perdirbti 25-45 procentus pakuočių atliekų svorio. Už Direktyvos neįgyvendinimą Lietuvos Respublikai gali būti taikomos ES teisės aktų nustatytos sankcijos. ES praktikoje tokios sankcijos jau pritaikytos Graikijai ir Didžiajai Britanijai. Todėl būtina padidinti mokesčio už aplinkos teršimą tarifus bei užtikrinti pakankamą pakuočių atliekų tvarkymo sistemos finansavimą.
Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome šiuos pakeitimus įstatymo projektui Nr. XP-140:
1. Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apmokestinamoji pakuotė – pagal šį Įstatymą apmokestinama
pripildyta pirminė gaminių pakuotė, nurodyta Įstatymo 4 priedėlyje.“
2. Papildyti 2 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys – Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytas atitinkamų gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreikštas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį pagaminto ir (ar) įvežto bei išleisto į vidaus rinką visos pakuotės ir (ar) apmokestinamųjų gaminių kiekio.“.
3. 2 straipsnio buvusias 9 – 2017 dalis laikyti
atitinkamai 10 – 2118 dalimis.
4. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Importuotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris įveža į Lietuvos Respublikos teritoriją išleidimui į Lietuvos Respublikos vidaus rinką skirtus apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę.“.
5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Išleidimas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms, arba;
2) įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms, arba;
3) likviduojamų ar reorganizuojamų mokesčio mokėtojų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) gaminių, supakuotų į apmokestinamąją pakuotę, neperleistų kitam asmeniui, pagaminimas ir (ar) įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją.“.
6. 2 straipsnio 17 dalį pripažinti netekusia galios:
“17. Pirminė pakuotė – pakuotė, kuri vartotojui pateikta kartu su
gaminiu sudaro prekinį vienetą.”
2. Projekto 5 straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. 4 priedėlio pakeitimas
Pakeisti 4 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
2002 m. sausio 22 d.
įstatymo Nr. IX-720
4 priedėlis
(Lietuvos Respublikos
200 m. d.
įstatymo Nr. redakcija)
APMOKESTINAMOSIOS PAKUOTĖS RŪŠYS IR MOKESČIO TARIFAI
|
Pakuotės rūšys |
Tarifai |
|
1.
Stiklinė |
|
|
2.
Plastmasinė |
0 1,8 Lt/kg pakuotės svorio |
|
3.
Kombinuota |
2 Lt/kg pakuotės svorio |
|
4.
Metalinė |
|
|
5.
Popierinė ir kartoninė |
0,1 Lt/kg pakuotės svorio |
|
6.
Kita |
0,2 Lt/kg pakuotės svorio |
“
¹ Tarifas tūrio ar svorio vienetui pasirenkamas atsižvelgiant į
mokesčio mokėtojų vedamą pakuotės apskaitą.“.“
3. Atitinkamai būtina patikslinti nuostatas dėl projekto įsigaliojimo.
Teikia: Rimantas Jonas Dagys