Dvidešimt pirmasis (21) posėdis
2005 m. sausio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Prasideda vakarinis posėdis. Pačioje pradžioje norėčiau paskelbti balsavimo rezultatus.

Slapto balsavimo dėl R.Budbergytės skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontroliere rezultatai

Balsų skaičiavimo protokolas dėl Rasos Budbergytės skyrimo. Jau visi žino rezultatus, tada nebeįdomu. (Balsai salėje) Gal nebeskelbti? Vis dėlto reikėtų. Ačiū. Tada prašyčiau sėdėti ir klausytis. Dėl R.Budbergytės skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontroliere. Iš viso buvo išduota 128 biuleteniai, rasti taip pat 128. Iš jų galiojančių 124, negaliojančių – 4.

Už R.Budbergytę balsavo 87, prieš – 37. Vadinasi, nutarimas dėl R.Budbergytės yra priimtas. (Plojimai)

Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti. Šiame nutarime yra, nežinau, kodėl tai nebuvo nutarta prieš balsavimą, bet tenka tai padaryti dabar, pasiūlyta J.Sabatausko ir A.Skardžiaus pataisa, kad R.Budbergytė pradėtų dirbti nuo šių metų vasario 4 dienos. Tai man sako ir jos pačios prašymas. Ar mes su tokia pataisa galime priimti nutarimą dėl jos skyrimo? (Balsai salėje) Ne, balsuoti nereikia, jau balsavome. Jau viskas. Skaitau nutarimą: „Skirti R.Budbergytę valstybės kontroliere penkeriems metams nuo 2005 metų vasario 4 dienos“. Reikėjo prieš tai padaryti.

Replikos teise – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau Tėvynės sąjungos frakcijos vardu pasveikinti naująją valstybės kontrolierę R.Budbergytę, palinkėti jai sėkmės darbe, likti nepriklausoma ir nešališka, principinga ir efektyvia. Taip pat norėčiau pasveikinti valdančiąją daugumą, kad daugeliui jos narių užteko sveiko proto pasipriešinti savo lyderių diktatui. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dabar replikos teisė – K.Bobeliui. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau išreikšti protestą todėl, kad aš, kaip Seimo narys, esu labai įsižeidęs, nes man buvo neleista balsuoti. Aš jums noriu pasakyti kai kuriuos faktus. Posėdis tęsėsi iki 13.40 valandos. Paskutinis kalbėjo ponas A.Matulas, jam buvo leista kalbėti 13.36 valandą. Kiek jis kalbėjo, aš nežinau. Po to ponas Č.Juršėnas paskelbė, kad balsavimas truks 45 minutes ir tęsis, kaip supratau, nuo 13.45 val. iki 14.30 valandos. Aš turėjau žmonių, kurie buvo atėję, ir aš juos išlydėjęs atėjau balsuoti. Laikrodis rodė 14 val. 26 minutės. Aš pateikiau savo prašymą balsuoti, tačiau komisija pažiūrėjo į laikrodį, kuris tuo metu rodė 14.30 val., ir jie nutarė, kad aš balsuoti negaliu. Ponas A.Salamakinas pasakė, kad nėra biuletenių. Tai yra negirdėtas dalykas. Aš manau, kad buvo pasielgta labai nedemokratiškai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis daktare, mes tikrai atsiprašome, kad įvyko toks nesusipratimas. Čia buvo tiesiog lapsus linguae. Gerai, kad visi kiti teisingai suprato laiką, ir tenka tik atsiprašyti gerbiamojo K.Bobelio. Norėtų dar paaiškinti A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, manau, kad Seime taip pat turi būti tvarka. Jeigu yra numatytas 40 minučių laikas balsuoti, komisija lygiai 14.20 val. susirinko savo „žaislus“, atsiprašau, ir išėjo skaičiuoti biuletenių. Pagal Seimo statutą biuleteniai, kurie nepanaudoti, turi būti tuojau pat sunaikinami, kad po to nekiltų įtarimų, kad kas nors iš komisijos narių jais pasinaudojo. Mes, baigę tą procedūrą, iš karto sunaikinome biuletenius, o po to atėjo daktaras, pavėlavęs lygiai 9 minutes. Nebuvo biuletenių, urna buvo atidaryta ir mes neturėjome teisės leisti balsuoti. Jeigu kas nors būtų apskundęs komisijos veiksmą leisti balsuoti, aš neabejoju, kad Etikos ir procedūrų komisija galėjo paskelbti kur kas griežtesnį verdiktą, kad buvo pažeistas Statutas. Aš taip pat atsiprašau daktaro, bet yra tokios taisyklės.

PIRMININKAS. Jūs teisus, gerbiamasis Algimantai. Jūs viską atlikote teisingai, tiesiog įvyko nesusipratimas, mes atsiprašome gerbiamojo daktaro ir, tikėkimės, daugiau tokių neaiškumų nebus.

Slapto balsavimo dėl G.Steponavičiaus išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju rezultatai

Dabar noriu paskelbti kitų balsavimų rezultatus. Tai yra dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo išrinkimo. Iš viso buvo išduoti 128 biuleteniai, rasti 128. Galiojančių – 127. Vienas negaliojantis.

Už G.Steponavičių balsavo 71, prieš – 56. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir grupės nariai. Sveikinu G.Steponavičių išrinkus jį Seimo Pirmininko pavaduotoju. (Plojimai)

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, teisingai man sako, kad kartu yra priimtas nutarimas dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus paskyrimo. Taip, teisingai. (Plojimai)

Dabar sveikinimai… (Balsai salėje) Palaukite, viskas savo laiku, išlaikykime visą dramaturgiją iki galo.

Norėčiau paprašyti grįžti prie rytinio posėdžio klausimo, tai yra Seimo kontrolierės V.Pilipavičienės paskyrimo, ir išnagrinėti šį nutarimą. Po to, kai mes apsispręsime dėl Seimo kontrolierės V.Pilipavičienės, tada paprašysime prisiekti paskirtąją R.Budbergytę ir, jeigu priimsime nutarimą, naująją Seimo kontrolierę.

Seimo nutarimo „Dėl V.Pilipavičienės paskyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr.XP-172 (svarstymas ir priėmimas)

Pradedame svarstyti nutarimą Nr.XP-172 „Dėl V.Pilipavičienės paskyrimo Seimo kontroliere“. Prašom frakcijų atstovus, komitetų pirmininkus išreikšti savo nuomonę. Virginija Pilipavičienė. Ji visur lankėsi, ją žinote, ji taip pat čia dalyvauja. Ar niekas nenori dalyvauti diskusijoje dėl šio nutarimo? Nėra. Ar dar norėtumėte paklausyti V.Pilipavičienės? Nereikia. Klausiu, ar galiu teikti nutarimą balsuoti? Ačiū. (Balsai salėje) Prašau? Viskas gerai. Nutarime yra įrašyta 19 dienos data, šiandien 20-a. Nutarimas įsigalios nuo jo paskelbimo dienos ir tiek. Tokia nedidelė 2 straipsnio pataisėlė. Tai teikiu balsuoti. Ir klausiu: kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos… Prašau? Kas? J.Razma? J.Razma. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pretendentė, kalbėdama pateikimo metu, iš tikrųjų paliko neblogą įspūdį, ir jos darbo patirtis išties yra tinkama užimti siūlomas pareigas. Sėkmingai padirbėjus Seimo kontrolierės patarėja, manau, logiškas žingsnis karjeroje užimti ir Seimo kontrolierės pareigas. Mūsų frakcija neturėjo galimybės detaliau susipažinti su kandidate, bet aš neabejoju, kad dauguma mūsų atstovų balsuos teigiamai.

PIRMININKAS. Dėkui. Tai dabar kviečiu pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl V.Pilipavičienės paskyrimo Seimo kontroliere“? Prašau balsuoti. Nereikia su kumščiu, su pirštu.

94 – už, 1 – prieš ir 1 susilaikė. Nutarimas priimtas. V.Pilipavičienė paskirta Seimo kontroliere. (Plojimai) Ir H.Žukauskas balsavo už. (Balsai salėje) Oho, kiek dar už! Tiesiog technika… Bet aš jau gongą sumušiau. Nutarimas priimtas. (Balsai salėje) Perbalsuoti? Gerai. Pasitikrinkime dar kartą. Kas už tai, kad priimtume nutarimą „Dėl V.Pilipavičienės paskyrimo Seimo kontroliere“? Prašau balsuoti. Perbalsuojame. Vyksta pakartotinis balsavimas.

106 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Plojimai) Sveikiname Virginiją Pilipavičienę tapus Seimo kontroliere. Dabar mes turėtume pereiti prie priesaikos procedūros. Norėčiau pakviesti trumpai pirmininkauti Č.Juršėną, kol aš perskaitysiu priesaikos…

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji naujieji pareigūnai, pradedame prisaikdinimo ceremoniją. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką. Jis priims priesaiką. Prašau visus susikaupti. Kai prasidės ceremonija, kaip žinot, turim atsistoti. Prašom, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tiesiog supažindinti su tvarka. Seimo kontrolierius pradeda eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybės kontrolierius pradeda eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybės kontrolierius prisiekia šiais žodžiais. Neskaitysiu paties priesaikos teksto, tik priminsiu prisiekiančiajam, kad galima prisiekti ir be paskutiniojo priesaikos sakinio. Seimo kontrolieriaus priesaikos tekstas taip pat yra. Galima prisiekti be paskutiniojo sakinio. Būtina priesaikos tekstą pasirašyti. Šis tekstas saugomas Seime. Kviečiu prisiekti Seimo kontrolierę R.Budbergytę.

PIRMININKAS. Valstybės kontrolierę.

A.PAULAUSKAS. Valstybės kontrolierę.

Valstybės kontrolierės priesaika

R.BUDBERGYTĖ. Aš, Rasa Budbergytė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją bei įstatymus, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės turtą, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Seimo kontrolierę Virginiją Pilipavičienę.

Seimo kontrolierės priesaika

V.PILIPAVIČIENĖ. Aš, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Sveikiname naujas kontrolieres ir tikimės, kad joms seksis labai gerai ir mes turėsime puikius kontrolierius.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui ir prisidedu prie sveikinimų. Sėkmingo darbo! Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ priedo pakeitimo“ projektas Nr.XP-185* (priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Tęsiame posėdį. Pradedame svarstyti popietinės darbotvarkės trečiąjį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ priedo pakeitimo“ projektą Nr.XP-185. Pranešėjas – Seimo komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Priėmimo stadija. Prašau.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo stadijos dėl Nacionalinio saugumo strategijos buvo gautas vienas kolegos J.Veselkos pasiūlymas, kurį dabar belieka svarstyti. Paskui dar būtų tokie du redakciniai patikslinimai, reikėtų tiesiog redakciškai patikslinti keletą sakinių, pagal Teisės departamento pastabą pritarti ir dar būtų vienas patikslinimas. Būtų galima pradėti svarstyti.

PIRMININKAS. Tada norėčiau pakviesti J.Veselką pateikti savo pataisą, ir po to dėl jos mes turėsime apsispręsti.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš į Nacionalinio saugumo strategiją siūlau įrašyti, mano galva, vieną labai svarbų dalyką. Aš siūlau štai ką. Ten yra 6.25.11 papunktis, kuriame kalbama apie ekonominius nacionalinio saugumo elementus. Ten šalia, kur nutiesti bendrus elektros tinklus tarp Europos Sąjungos ir (…), siūlau įrašyti taip: „užtikrinant Lietuvos branduolinės energetikos funkcionavimo perimamumą ir nepertraukiamumą“. Šis sakinys yra įrašytas į Nacionalinės energetikos strategiją. Būtent branduolinė energetika bus kaip alternatyvus energijos šaltinis, nes mes vis tiek priklausysime nuo „Gazpromo“ ir rusų naftos, tai būtent branduolinė energetika kaip tik bus tas realus alternatyvus energetikos šaltinis, kuris mums leis būti daugiau nepriklausomiems. Tai, manau, yra ne tik ekonominis aspektas, bet ir vienas iš didžiausių nacionalinio saugumo aspektų globalizuoti… Todėl, manyčiau, reikėtų palaikyti šią nuostatą ir parodyti, kad branduolinė energetika mums ne tik yra ekonomiškai svarbi, bet svarbi ir nacionaliniam saugumui.

PIRMININKAS. Koks būtų pagrindinio komiteto?..

A.SADECKAS. Komitetas svarstė pasiūlymą. Kadangi kolega J.Veselka remiasi Nacionaline energetikos strategija, kuri matoma kaip vizija ir kaip strategijos tikslas, tai yra siekis kalbant apie branduolinę energetiką, todėl mano, kad to tikslingiau būtų netraukti, neperrašyti į Nacionalinio saugumo strategiją tokios formuluotės. Todėl siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Dabar paspauskite mygtuką „už“ tie, kurie remiate J.Veselkos pasiūlymą, kad galėtume pradėti jį svarstyti. Prašom paspausti mygtuką „už“ tuos, kurie remiate J.Veselkos pasiūlymą.

31 parėmė šį pasiūlymą. Jis svarstomas. Prašau? (Balsai salėje) Ne, reikia 29 balsų. (Balsai salėje) Nesvarbu, užtenka ir taip. (Balsai salėje) Ne, palaukite! Dabar pradedame svarstyti ir kiekvienas galite kalbėti dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti? E.Klumbys norėtų pritarti šiai pataisai. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad iš tikrųjų tai yra labai svarbi Nacionalinio saugumo strategijos koncepcijos pataisa, ir tikrai kviečiu visus balsuoti už, nes tokie dalykai turi būti. Branduolinė energetika yra svarbi, apie tai kalba dabar vis daugiau ir daugiau žmonių, ir aukščiausių mūsų valstybės žmonių, todėl kviečiu palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Komiteto nuomonę girdėjote. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume J.Veselkos pataisą Nacionalinio saugumo strategijos 6.25.11 punktui, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas dėl J.Veselkos siūlymo. Nebalsuokite už kitus, nespaudykite mygtukų.

30 – už, 20 – prieš, 33 susilaikė. Pataisa nepriimta.

Dabar daugiau pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų… (Balsai salėje) Dar yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pritartų tokiai Teisės departamento redakcinei pastabai, reikėtų po žodžio „patvirtinta“ įrašyti „Lietuvos Respublikos Seimo“. Taip pat prašytume per svarstymo stadiją… kai buvo svarstomas pirmas sakinys svarstymo metu, atsižvelgiant į Seimo narių P.Jakučionio, S.Pečeliūno pasiūlymą, buvo papildyta žodžiais „bei nacionaliniam savitumui“, tačiau šalutinis sakinys, kuris buvo skirtas apibrėžti grėsmes nacionaliniam saugumui, o ne nacionaliniam savitumui, liko nesuredaguotas, nepataisytas. Todėl reikėtų padaryti redakcinį pakeitimą, pataisymą ir po žodžių „nacionaliniam savitumui“ padėti tašką, o padėjus tašką, 2 punkto sakinį išdėstyti nauju sakiniu taip: „Pavienės valstybės yra nepajėgios efektyviai reaguoti į globalizacijos keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui“. Būtų toks redakcinis pataisymas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pradedame kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Veselka – nuomonė prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vienas iš dalykų tas, kad aš nesuprantu, kaip galima suvokiant, kad alternatyvūs energetikos šaltiniai yra vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos elementų ir kartu nepriklausomybei… Be ekonominės nepriklausomybės tik formaliai, t.y. kaip teatrą, turėsime nepriklausomybę, o Seimo narių dauguma balsuoja prieš. Jeigu būtume priėmę šią pataisą, būtume nors parodę tai pačiai Europai, kuri verčia uždaryti, kad būtent branduolinė energija mums ne tik ekonominiu atžvilgiu svarbi, bet ir nacionalinio saugumo atžvilgiu svarbi. Tai būtų papildomi argumentai. Šiandien viską traktuojame kaip karinį Lietuvos pranašumą. Lietuvos karinis pranašumas ir tie kariniai bendradarbiavimai… Mes tapome tokie patys okupantai, kokie buvo istorijoje. Dar kartą palyginsiu Iraką ir 1940 metų Lietuvą. Lietuvai buvo įsakyti įvairūs dalykai. Lietuva, kaip avinėlis, sutiko su visomis sąlygomis. Irakas įvykdė visas sąlygas – ir vis tiek buvo užpultas. Tas pats buvo su Lietuva. Rusai atėję 1940 metais organizavo rinkimus sausio mėnesį, ir Irake organizuojami. Mes tampame okupantais. Man tas jūsų verkšlenimas – nevažiuosime į Maskvą, mus okupavo! – yra veidmainystė, nes jūs nesuprantate, ką reiškia okupacija, tik vaidinate ir dalyvaujate okupuojant kitas šalis. Todėl ši jūsų Saugumo strategija – ne saugumo strategija, o noras po naujo pono sparneliu vėl dalyvauti karinėse operacijose ir po to gauti gerą atkirtį. Kaip matote, visos valstybės, kurios bando okupuoti kitus kraštus ar po kieno sparneliu, ar savarankiškai, vėliau ar anksčiau patiria krachą. Lietuva turi tiek vidaus problemų, tiek aktualių klausimų, o jums, ponai, svarbiausia parodyti tautai – su mumis NATO, pabandykite mus pakibinti, mes pasikviesime užsienio kariuomenę, kuri mus apgins. Šlykštu visa tai daryti, ir aš balsuosiu kategoriškai prieš šią Nacionalinio saugumo strategiją, nes ji nėra nacionalinio… O jeigu pasigilinsime, kas vadovauja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, ir gerai paieškosime, tai ten yra antinacionalinio saugumo komitetas.

PIRMININKAS. Dvi minutės! Jūs jau pasakėte, kitų nuomonių nėra. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ priedo pakeitimo“, prašom balsuoti. Balsuojame.

Už – 88, prieš – 2, susilaikė 10. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties pavirtinimo“ 4 ir 10 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-201 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Leiskite jūsų dėmesį perkelti į rezervinius klausimus. 4 rezervinis klausimas – nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 4 ir 10 straipsnių pakeitimo“. Noriu pateikti šį projektą, todėl prašau gerbiamąjį Č.Juršėną pirmininkauti.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom, gerbiamasis Pirmininke, į tribūną.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Seimo nutarimą „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“. Taigi jūs žinote, kad A.Gedvilas atsisakė Seimo nario mandato, todėl siūloma išbraukti jo pavardę iš Ekonomikos komiteto sudėties ir įrašyti S.Girdauską. Taip pat, pasikeitus Ekonomikos komiteto narių sudėčiai, siūloma išbraukti iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto S.Girdausko pavardę ir įrašyti V.Kamblevičiaus. Tokie būtų pakeitimai ir tokie yra Darbo frakcijos norai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Seimo Pirmininkas siūlo, kad šį nutarimą šiandien, dabar iš karto, priimtume. Vadinasi, ypatingos skubos tvarka. Sutinkame su tuo? Ačiū. Tada prašyčiau iš karto balsuoti.

Yra trys straipsniai. 1 straipsnyje gerbiamasis kolega A.Gedvilas, jau buvęs kolega, keičiamas S.Girdausku. Vienas straipsnis. Nereikia dėl jo balsuoti?

Ir 2 straipsnis dėl S.Girdausko išbraukimo, o V.Kamblevičiaus įrašymo. Nereikia balsuoti?

3 straipsnis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Gerai. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Kad sutikimas yra, tai jau seniai pasakyta, tą patvirtino seniūnė L.Graužinienė. Galime pradėti balsuoti? Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 4 ir 10 straipsnių pakeitimo“, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Už – 94, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Patikslinu, užsiregistravo 97, už – 94, susilaikė 1. (Balsai salėje)

Vėl neveikia, vėl iš naujo balsuoti? Gerai. Pirmininke, kadangi darbo pabaiga, matyt, ir technika neatlaiko, ne tik žmonės. Siūlau pakartoti balsavimą. Prašome labai susikaupti, kolegos. Patikslinkite korteles, ar tikrai jos brangiausiu veidu į jus. Pasitikslinote? Ne brangiausias veidas, aišku. Registruojamės ir balsuojame. (Šurmulys salėje) Kolegos, prašom balsuoti! Gerbiamasis Dautartai!

Dabar jau užsiregistravo 102. Už – 97, o vienas vis tiek susilaikė. Nutarimas priimtas.

Toliau vėl pirmininkauja Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

Seimo nutarimo „Dėl NATO reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“ projektas Nr.XP-149* (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Toliau svarstome popietinės darbotvarkės 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl NATO reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“ projektą Nr.XP-149. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu svarstymą pradėti komiteto pirmininką A.Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šio nutarimo projektą ir jam pritarė balsuodamas: už – 8 ir prieš – 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar svarstymas. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikti V.Stankevičių.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas išnagrinėjo šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia kaip NATO reikalų komisija? Dėkoju. O NATO reikalų komisija? Prašom. P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, NATO reikalų komisija svarstė šį klausimą ir pritarė jam bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes žinome visų komitetų ir komisijos nuomonę. Ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Nematyti. Pataisų dėl šio nutarimo negauta. Ar galėčiau jūsų paklausti… Jūs dėl balsavimo motyvų norėtumėte kalbėti? Gerai. J.Veselka dėl balsavimo motyvų. Prašom. Nuomonė – prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, įsidėmėkime, ką mes keičiame. Anksčiau visą laiką norint siųsti į tas tarptautines operacijas Lietuvos karius tekdavo gauti Seimo pritarimą. Buvo tam tikra politinė kontrolė ir reikėdavo gana rimtai pagrįsti, nors, aišku, mechaniškai, bet vis dėlto buvo tam tikra politinė kontrolė ir buvo galima parodyti, kad Lietuva nėra stulpas, bet yra įvairiaminčių tos karinės struktūros – NATO atžvilgiu. Šiuo nutarimu mes sakome, kad veikti Seimui leidimo duoti nereikės. Iš esmės yra formuojamas internacionalinis karinis 75-ių dalinys, o krašto apsaugos ministras siųs, kada norės ir kur norės. Taigi Lietuvos kariuomenę po truputį bandome padaryti ne Lietuvos kariuomene, kuriai svarbiausia nacionalinis saugumas, o kažkokia samdinių armija, nes jeigu žmogus dirbs statybininku, jis per mėnesį uždirbs, na, 1200, 1500, o jei jis lakstys su automatu po Iraką ar dar kur nors, jis uždirbs kelis kartus daugiau.

Gerbiamieji, jeigu mes nuoširdžiai suvokiame, ką reiškia kitų šalių okupacija (kaip mums buvo malonu būti okupuotiems), kodėl mes nesusimąstome ir nepasukame tokių Europos valstybių kaip Airija, Austrija, Šveicarija, Švedija, Suomija keliu? Juk šių šalių ne tik ekonomika labiausiai išsivysčiusi, bet ir demokratija. Svarbiausia, jos yra aukščiausio socialinio teisingumo valstybės. Tai mes sekime pavyzdžiu tų valstybių, kurioms savas pilietis, darna, sutarimas valstybėje yra svarbiausi elementai, o ginklas visada yra nusikaltimas. Aš siūlau balsuoti prieš, nes man gaila, kad Lietuvos kariuomenė virsta kažkokiu internacionalinės kariuomenės priedėliu, o ne nacionalinio saugumo garantu. Todėl prašau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. V.Stankevič – nuomonė už. Prašau.

V.STANKEVIČ. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra atsakingas žingsnis. Jis įpareigoja mus prisidėti prie kolektyvinės gynybos, o tai atitinka mūsų nacionalinius interesus. Todėl siūlau pritarti ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, išklausėme dvi nuomones. Ar galėtume balsuoti po svarstymo? Kas už tai, kad pritartume po svarstymo nutarimui „Dėl NATO reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“? Prašau balsuoti. Po svarstymo.

85 – už, 4 – prieš, 4 susilaikė. Po svarstymo nutarimui pritarta.

Pradedame ypatingos skubos tvarka… Ar galėtume ypatingos skubos tvarka ir priimti šį nutarimą? Ačiū. Pradedame priėmimą. Kviečiu komiteto pirmininką. Gerbiamasis Sadeckai, kviečiu jus į tribūną. Priėmimo metu pagrindinio komiteto atstovas paprastai stovi tribūnoje. Ar būtų kokių pastabų, ar galime pradėti priėmimą? Nėra? Klausiu, ar nėra kokių nors pastabų?

A.SADECKAS. Ne, negauta nei pastabų, nei pasiūlymų nėra…

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti, ar galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Ačiū. Dabar pasiruoškite. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar E.Klumbys nori kalbėti? Prašau dėl balsavimo motyvų. Ačiū pranešėjui.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dar praeitame Seime, kai mes svarstėme Tarptautinių karinių operacijų įstatymą, iškilo toks prieštaravimas, kad tas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai, nes tik Seimui leidus Lietuvos kariniai daliniai gali būti siunčiami už Lietuvos ribų. Tačiau tuomet Seimo nariai nepanoro, kad tas įstatymas būtų svarstomas, tiksliau, perduotas svarstyti Konstituciniam Teismui, ar sutinka su Konstitucija. O dabar jau yra priimamas nutarimas, kuriuo, esant reikalui, mūsų kariai bus siunčiami už Lietuvos Respublikos ribų, kada krašto apsaugos ministras manys, kad yra reikalas. Žodžiu, mes vis labiau, patys būdami Seimo nariai, eliminuojam Seimą siunčiant mūsų karines pajėgas vykdyti vienų ar kitų užduočių. Todėl negalima pritarti tokiam nutarimui, kai iš tikrųjų labai svarbi valstybės institucija yra eliminuojama iš šio proceso.

PIRMININKAS. J.Veselka. Nuomonė prieš. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai pradėjot kalbėti apie Lietuvos įsijungimą į NATO, man visada kilo klausimas: kodėl Lietuva taip skuba vėl tapti kažkokios karinės sąjungos nare? Ilgai mąstęs aš priėjau prie tokios išvados, kad mūsų elitas kaip buvo, taip ir liko riboto suvereniteto doktrinos šalininkai. Ją pirmas suformulavo Leonidas Brežnevas po 1968 metų Čekoslovakijos okupacijos. Prie L.Brežnevo internacionalistai buvo pažangi visuomenės dalis, o nacionalistai – reakcijos dalis. Dabar internacionalistai pasivadino globalistais, ir jie yra pažangūs ir pagal savo kriterijus nori sutvarkyti visą pasaulį. Nacionalistus pavadino antiglobalistais, ir jie jau tampa laisvės ir demokratijos nešėjų priešais. Pažiūrėkime, kas daugiau kaip dešimt metų vadovauja krašto apsaugai? Tai buvę internacionalistai. Viskas liko, kaip buvo, tiktai kepuraitė ir glaudės kitos spalvos, t.y. iš pradžių jų kepuraitės buvo raudonos, dabar jos tapo žalios. Štai ir viskas. Esmė liko ta pati. Jeigu gali silpnesnį užkariauti, pulk jį ir skaldyk jo valstybės vientisumą, keisk valdžią ir sakyk: tu turi gyventi ne pagal savo tradicijas, ne pagal savo kultūrą, o pagal primestus iš šalies. Ir NATO tampa didžiausia agresyvia karine jėga. Lietuviams ten tikrai nederėtų dalyvauti. Mes tapkime kaip Airija, Švedija, Suomija, Šveicarija, Austrija ir tvarkykimės taip. Štai turi būti mums pavyzdys. Žiūrėkite, anksčiau vis buvo kalbama apie nusiginklavimą. Kai tik sugriuvo Tarybų Sąjunga, niekas net įvairiuose tarptautiniuose nekalba apie nusiginklavimą, o ginklavimosi mastai išaugo. Ar Lietuvai šito reikia? Ačiū. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Nuomonės už niekas nenori pasakyti? Balsuosime. Prašau pasiruošti. Balsuosime dėl nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad priimtume nutarimą „Dėl NATO reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“? Balsavimas. Prašau balsuoti.

81 – už, 4 – prieš, 8 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl 2005 metų paskelbimo Didžiojo Vilniaus seimo ir parlamentinės tradicijos metais“ projektas Nr.XP-176* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 5 darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.XP-176, – Seimo nutarimo „Dėl 2005 metų paskelbimo Didžiojo Vilniaus Seimo ir parlamentinės tradicijos metais“ projektą. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėja – Marija Aušrinė Pavilionienė. Prašau. Svarstymas. Jus kviečiu į tribūną paskelbti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.

M.A.PAVILIONIENĖ. Gerbiamieji, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu…

PIRMININKAS. Kolega Klumby, pasiklausykime.

M.A.PAVILIONIENĖ. …pritarė šiam sprendimui. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų komitetų, kurie svarstytų šį nutarimą, nėra. Ar svarstymo metu yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Ne, nėra. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume pritarti po svarstymo šiam nutarimui? Dėkui. Bendru sutarimu.

Ir pereiname prie priėmimo. Ar norėtų kas nors kalbėti prieš priėmimą? Tada pasiruoškite ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl 2005 metų paskelbimo Didžiojo Vilniaus Seimo ir parlamentinės tradicijos metais“, balsuokime.

Už – 88, prieš – nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Kai svarstėme paskutinį mūsų darbotvarkės klausimą, liko dvi minutės. Paimsime keletą rezervinių klausimų.

Seimo nutarimo „Dėl laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-102(2) (priėmimo tęsinys)

1 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-102. Kviečiu J.Razmą. Priėmimas. Primenu, kad 2 šio nutarimo straipsniai priimti. Mums liko paskirti šios komisijos pirmininką ir pavaduotoją. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, mes (kalbu apie iniciatorius – opozicines frakcijas) turėjome šiek tiek iliuzijų, kad valdančioji dauguma sudarys galimybę mums pasiūlyti ir šios komisijos pirmininką, kad turėtume galimybę mums tą iniciatyvą, pareikštą parašais, realizuoti iki galo. Bet įvyko taip, kaip įvyko. Valdančioji dauguma apsisprendė, kad ji siūlo bendrai ir remia socialdemokratų atstovo A.Rimo kandidatūrą. Mums dabar neapsimoka teikti alternatyvios kandidatūros, nes balsavimo rezultatai vis tiek iš anksto yra nuspręsti. Aš paminėsiu, kad Tėvynės sąjungos frakcija siūlo pavaduotoju K.Starkevičių, kaip tik Kaune išrinktą Seimo narį. Neatsitiktinai, nes kauniečiai, manau, ypač skaudžiai yra pajutę EBSW veiklos pasekmes dėl daugybės bankrutavusių, sužlugdytų įmonių, o ir indėlininkų, praradusių pinigus, Kaune, manau, yra kiek daugiau negu bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje. Taigi yra tos pavardės, dėl kurių, kaip minėjau, frakcijos susitarė, ir turbūt neverta laužyti iečių.

PIRMININKAS. Ačiū. Turėčiau paklausti A.Rimo, ar jis sutinka vadovauti šiai komisijai? Sustokite prie mikrofono. Ar jūs sutinkate vadovauti komisijai EBSW veiklai ištirti?

A.RIMAS. Jeigu būtų galima, siūlau parinkti kitą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Palaukite, bet frakcijos jus pateikė. Palaukite. Jūs esate rekomenduojamas frakcijos ir daugumos. Ar galėtumėte priimti tokią naštą? Ačiū.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turime ryžtingiau nusiteikusį atstovą.

PIRMININKAS. Ne, nepradėkite pirmininkauti posėdžiui. Stovėkite, bet nekalbėkite. (Šurmulys salėje) Ir klausiu K.Starkevičių, ar jis sutiktų vadovauti? Sutinkate. Ačiū. Dar A.Rimas nori kažką pasakyti. Prašom.

A.RIMAS. Jeigu tik yra pageidaujančių Seimo narių, tai aš mielai sutinku šią garbę perleisti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algi Rimai, jus jau paskyrė, patikėjo ir nepradėkime iš naujo. (Balsai salėje) Aš negirdėjau. Jis tiesiog yra kuklus žmogus ir negali pasakyti taip kategoriškai. Reikia suprasti, kad sutiko. Palaukite. Balsuojame, ar bendru sutarimu priimame 3 straipsnį? Jeigu yra kokių nors nuomonių ar frakcija galėtų pasakyti? Aš klausiu dėl 3 straipsnio, kuriuo komisijos pirmininku skiriamas A.Rimas, o pavaduotoju K.Starkevičius, ar galime priimti bendru sutarimu? Galime, nėra prieštaraujančių? Ačiū.

4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Čia dėl klausimų, kurie turi būti išnagrinėti.

Ir 5 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu, kad komisija tai turi padaryti ne vėliau kaip per 12 mėnesių? Ačiū. Pastraipsniui nutarimas priimtas. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso nutarimo? P.Gražulis – nuomonė už. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, jeigu gerbiamasis A.Rimas nerodo entuziazmo, tai kaip tik yra gerai. Matome, kad jis nėra suinteresuotas žmogus, o eina tik kaip siunčiamas atlikti pareigą. Iš tiesų pagal tai galima spręsti, kad jis bus objektyvus, ir komisija bus principinga ir ryžtinga. Sveikinu šią sudarytą komisiją, jos pirmininką ir, žinoma, pavaduotoją.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume tuo ir baigti svarstymą ir po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū.

Pradedame priėmimą. Ar yra norinčių kalbėti prieš priėmimą? Nėra. Ne, čia painioja. Ištrinkite. Mes turėtume pasiruošti ir balsuoti. Ar J.Razma norėtų kalbėti už? Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau pasakyti keletą žodžių. Manau, turėkime vilties, kad šį kartą komisija, neveikiama artėjančios kadencijos pabaigos, padirbės ilgiau ir atliks tyrimą iki galo. Nors aš būčiau, žinoma, optimistiškiau nusiteikęs, jeigu šios komisijos pirmininku būtų paskirtas tikrai entuziastingai tam darbui nusiteikęs žmogus, ko, deja, negalima pasakyti apie dabar skirtą pirmininką, ir jeigu tai nebūtų socialdemokratų, tai yra buvusios LDDP, atstovas. Manau, vis dėlto nemažą tyrimo dalį užims buvusios Adolfo Šleževičiaus Vyriausybės ir EBSW veikėjų santykių aiškinimasis. Geriau, kad tam aiškinimuisi vadovautų žmogus, nesusijęs su ta politine jėga, kuri tuo metu buvo valdžioje. Na, bet turėkime vilčių, kad ponas A.Rimas sugebės atsiriboti nuo visų savo vadovų galimų įtakų ir objektyviai organizuos darbą. Turėkime šiek tiek optimizmo, kad tyrimas nebus svarbus vien tik istoriniu aspektu, bet jo rezultatai galbūt suteiks papildomų galimybių indėlininkams atgauti bent dalį prarastų indėlių, paskatins dingusio turto paieškas ar bus ryžtasi atlikus tą tyrimą vis dėlto pasakyti, kad Vyriausybė ir Seimo dauguma turi prisiimti tam tikrą atsakomybę dėl savo buvusių atitinkamų struktūrų veiksmų ar neveikimo, kad būtent indėlininkai patyrė tuos nuostolius. Tada būtų galimybė kalbėti apie dalinį jų praradimo kompensavimą valstybės pinigais.

PIRMININKAS. Dvi minutės. B.Bradauskas – nuomonė už. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Pritariu tos komisijos sudarymui, tik noriu paklausti gerbiamąjį J.Razmą. Ar jūs ir savo žmoną taip įtarinėjate, nes jumyse tiesiog pilnas įtarumo kapšas. Visur viską jūs įtarinėjate. Atsikratykite vieną kartą šito. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Baigėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Dabar pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo“, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, kolegos. 93 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. Jeigu dar leistumėte keletą rezervinių prieš mūsų paskutinį klausimą. Antrasis rezervinis klausimas, registracijos Nr.XP-79, kaip matote, susijęs su Europos Sąjungos įstatymais. Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – D.Mikutienė. Svarstymas.

Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-79ES (svarstymas)

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-79 ir priėmė tokį sprendimą: grąžinti Vyriausybei tobulinti pagal Seimo Teisės departamento, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos gydytojų sąjungos pateiktas pastabas. Esminė nuostata, dėl ko yra gauta daugiausia pastabų, yra ta, kad projekto rengėjai nepateikė aiškaus ir konkretaus donorystės įstaigos teisinio statuso apibūdinimo. Tai yra nebuvo aiškiai suformuluota, kokios įstaigos gali užsiimti kraujo donorystės veikla. Tik ne pelno įstaigos ar ir pelno siekiančios įstaigos?

Be to, pateiktame įstatymo projekte suformuluotos sąvokos neatitinka jų turinio, kuris turi esminės įtakos projekto kokybei, ir dėl ko komitetas gavo tiek daug pastabų.

Šis įstatymo projektas yra rengtas siekiant įgyvendinti 2003 metų sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002-98-EB, nustatančią žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies pakeičiančią direktyvą 2001-83-EB.

Šios direktyvos nuostatas Lietuva turi perkelti į nacionalinę teisę iki šių metų vasario 5 dienos. Tačiau direktyvos 7 straipsnyje yra numatyta, kad valstybės narės, veikiant šioms kraujo donorystės įstaigoms, gali nuspręsti taikyti nacionalinių teisės aktų nuostatas dar devynis mėnesius po vasario 8 dienos. Ši galimybė yra numatyta, kad jos galėtų pradėti laikytis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

Todėl mes manome, kad Vyriausybė naują projektą parengs kaip įmanoma skubiau, o veikiančios kraujo donorystės įstaigos, nenusižengdamos Europos Sąjungos reikalavimams, veiks pagal dabar galiojantį Kraujo donorystės įstatymą.

Komitetas taip pat paprašė papildomos Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos Teisės departamento, Seimo Informacijos analizės skyriaus informacijos dėl reikalavimų kraujo donorystės įstaigų veiklai Europos Sąjungos šalyse.

Balsavimo rezultatai: 5 – už, 2 – prieš.

PIRMININKAS. Mes dabar išgirdome pagrindinio komiteto nuomonę. Nuomonė yra tokia, kad grąžintume šį projektą tobulinti iniciatoriams, Vyriausybei. Po svarstymo mes turėtume arba pritarti, arba nepritarti šiai nuomonei. V.Čigriejienė norėtų pasakyti savo nuomonę dėl šio nutarimo ir dėl komiteto išvados.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas parašytas neteisine kalba, neatitinka įstatymų paskirties, apie ką rašoma ir Teisės departamento išvadoje. Pateiktas įstatymas neišsprendžia donorystės įstaigų juridinio statuso ir pagal jį turėtų nustoti veikti bendra Kauno ir Amerikos įmonė. Svarstant Sveikatos komitete išaiškėjo daug negražių dalykų įstatymo rengimo metu. Į komisiją buvo įtraukti vienos šeimos asmenys. Komisijos darbe nedalyvavo gydytojų vadovų ir Gydytojų sąjungos atstovai, kurie pateikė labai daug pataisų. Be to, svarstant išaiškėjo taip pat nelabai geri dalykai dėl Nacionalinio kraujo centro įsteigimo teisėtumo ir donorystės programai skirtų vienam asmeniui 30 mln. litų paskirstymo.

Todėl pritariu komiteto išvadai ir kviečiu tiek poziciją, tiek opoziciją balsuoti už tai, kad šį įstatymo projektą grąžintume Vyriausybei tobulinti ir toliau pateikti komitetui svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes išgirdome nuomonę, pritariančią komisijos išvadai. Kitų nuomonių nėra. Noriu paklausti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei ir grąžinti projektą tobulinti iniciatoriams, t.y. Vyriausybei? Bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Nutarimas priimtas. Dabar norėčiau pristatyti kitus du rezervinius klausimus, kurie pažymėti 5a ir 5b rezerviniame mūsų tvarkaraštyje. Kviečiu pirmininkauti A.Pekeliūną.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ papildymo“ projektas Nr.XP-218. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos“ papildymo“ projektas Nr.XP-217 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos“ papildymo“ projektas. Prašau.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, du įvykiai, kurie įvyko šiandien Seime, suteikia man pagrindą teikti jums dviejų nutarimų pataisas. Tai yra mes išrinkome Seimo Pirmininko pavaduotoju G.Steponavičių, ir dvi opozicinės frakcijos bendrame posėdyje nusprendė opozicijos lyderiu išrinkti A.Kubilių. Taigi aš jums teikiu nutarimą dėl Seniūnų sueigos sudarymo papildymo. Jame siūloma įrašyti A.Kubilių ir G.Steponavičių ir tuo papildyti Seniūnų sueigos sudėtį. Taip pat gal leistumėte pristatyti ir antrąjį, beveik analogišką nutarimą dėl Seimo valdybos, papildant Seimo valdybą dviem mano minėtais Seimo nariais.

PIRMININKAS. Seniūnų sueigą…

A.PAULAUSKAS. Iš pradžių – Seniūnų, o po to – valdybos.

PIRMININKAS. Yra užsirašę gerbiamasis L.Sabutis, P.Gražulis ir ponia D.Mikutienė dėl valdybos.

A.PAULAUSKAS. Tai gal dėl abiejų…

PIRMININKAS. Gal tada klauskime dėl abiejų. Prašau, gerbiamasis Sabuti.

L.SABUTIS. Ačiū. Aš tik norėjau pasiteirauti. Šiaip, aišku, pagal hierarchiją pirmininkas pirmasis. Bet kai yra, man atrodo, vienodos kolegialaus instituto pareigybės arba vienodas balsas, vertėtų rašyti pagal abėcėlę. Šiaip išeitų pagal mano skaičiavimą, kad opozicijos lyderis turėtų būti rašomas pirmasis. (Balsai salėje)

A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad tai nebūtų esminė pastaba, kuri neleistų mums šiandien priimti šio nutarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tik dabar išgirdau, kad A.Kubilius jau išrinktas opozicijos lyderiu.

A.PAULAUSKAS. Taip, aš turiu nutarimo projektą…

P.GRAŽULIS. Tai kodėl manęs nepakvietė į tą susirinkimą, kai rinko A.Kubilių? Aš irgi nesu valdžia, o esu tiktai… kaip čia dabar yra? Tai buvo nedemokratiniai rinkimai. Aš manau, kad tas opozicijos lyderis iš tikro tiktų tik tada, jeigu yra dvipartinė sistema: viena partija valdžioje, kita partija opozicijoje. O dabar yra kelios partijos opozicijoje ir mums nežinant išrinko opozicijos lyderį. Tai kaip čia yra? Yra pažeistos mano teisės. Aš turėjau dalyvauti rinkimuose. Rinkimai yra neteisėti.

A.PAULAUSKAS. Jeigu jūs abejojate, kad A.Kubilius galėtų būti opozicijos lyderiu, galite šį protokolą ir sprendimą apskųsti Etikos ir procedūrų komisijai. Bet man, bent kiek aš dabar susipažinau su šiuo nutarimu, abejonių nekyla. O dėl jūsų aš nesu girdėjęs, kad jūs būtumėte pasiskelbęs opoziciniu veikėju.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, aš tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Raštai yra išsiųsti į Sekretoriatą. Prie Sauliaus Bucevičiaus reikėtų įrašyti „Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojas“.

A.PAULAUSKAS. Prie kokios pavardės?

D.MIKUTIENĖ. S.Bucevičius.

A.PAULAUSKAS. S.Bucevičius. Taip, gerai, pataisysime. Darbo frakcijos seniūno pavaduotojas. Aš manau, kad šią korektyvą reikia padaryti iš karto ir nutarime pataisyti. Sutinku.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Nėra prieš? Ir dėl Seimo valdybos, ir dėl Seimo seniūnų papildymo? Prašau, ponas Sabuti. Ačiū, priimtas.

Perduodu pirmininkavimą Pirmininkui.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Dabar mes pradedame priėmimą. Aš kviečiu, jeigu nėra norinčių kalbėti, pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ papildymo“? Prašau balsuoti.

Už – 90, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Dabar balsuosime dėl Seimo valdybos. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada pasiruoškite ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos“ papildymo“? Prašau balsuoti. Balsuojame.

Už – 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl užsienio reikalų ministro Antano Valionio, Valstybės saugumo departamento direktoriaus Arvydo Pociaus ir Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno buvimo SSRS valstybės saugumo komiteto rezervo sąrašuose faktams ir aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-190(2) (svarstymas ir priėmimas)

Išnagrinėjome beveik visus rezervinius. Vieną pasiliekame. Pradedame svarstyti mūsų darbotvarkės 6 klausimą. Seimo nutarimo „Dėl Seimo Laikinosios tyrimo komisijos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ir Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno buvimo SSRS valstybės saugumo komiteto rezervo sąrašuose faktams ir aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-190. Kviečiu V.Karbauskį, nutarimo autorių.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas. 3 straipsnis papildytas gavus frakcijų pasiūlymus komisijos nariais ir aptarus 4 straipsnyje siūlomas komisijos pirmininkas. Aš komisijos narių neskaitysiu, visiems yra išdalintas nutarimo projektas.

PIRMININKAS. Dabar dėl vedimo tvarkos. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš dar ryte, svarstant mūsų darbotvarkę, paklausiau. Antradienį šis nutarimo projektas buvo tik pateiktas, šio nutarimo projekto svarstymo nebuvo, ir dabar turi būti ne priėmimo procedūra, prieš tai turi būti svarstymo procedūra. Todėl, manau, dabar turėtų būti ne priėmimas, o svarstymas, nes yra pataisų ir yra užsirašiusiųjų diskutuoti.

PIRMININKAS. Mielasis mano, reiktų visada pasakyti, kokiu straipsniu vadovaujantis. Manoma, teigiama – tai nėra teisinė argumentacija. Aš girdėjau jūsų dialogą su gerbiamuoju Č.Juršėnu, kuris pasakė, kad iš karto galima pereiti prie nutarimo priėmimo, nes to nedraudžia ir mūsų Statutas taip reglamentuoja. Dabar jūs prieštaraujate, bet nenurodote jokio teisinio pagrindo. Būtų gerai sužinoti.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo statute yra visos procedūros, kaip priimami aktai. Esant šiai situacijai aktai priimami, kad pirma yra pateikimo procedūra, o nutarimas yra toks pat teisės aktas kaip įstatymas, tai ne rezoliucija, ir dėl to turi būti, turėtų būti (aš švelniau pasakysiu) svarstymo procedūra. Aš kitaip pasakysiu, kokiu pagrindu atsisakoma svarstymo procedūros? Klausimas iš tikrųjų yra aktualus ir todėl, aš manau, reikia svarstymo procedūros, o ne iš karto peršokti prie priėmimo procedūros. Aš norėčiau žinoti, kokiu pagrindu iš karto pereinama prie priėmimo procedūros.

PIRMININKAS. Todėl, kad iš ryto taip buvo sutarta.

E.KLUMBYS. Nebuvo.

Č.JURŠĖNAS. Tvirtinant darbotvarkę, neužmirškite.

E.KLUMBYS. Palaukite, gerbiamasis Juršėnai. Aš priėjęs prie mikrofono iškėliau šį klausimą. Dabar išeina, kad jūs elementariai apgaudinėjate.

PIRMININKAS. Gerai. Sėskite į vietą, mes pasitarsime ir nutarsime. Mes turime vieną pageidaujantį kalbėti diskusijose. Man atrodo, leiskime kalbėti ir tada pradėsime dirbti iš esmės. Prašau. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad per svarstymo stadiją yra ne tik Seimo narių kalbos, bet ir pataisų svarstymas. Todėl aš norėčiau pasakyti, kad po to turėtume svarstyti ir pataisas.

Jau porą savaičių gyvename Lietuvoje, kurios užsienio reikalų ministras ir Valstybės saugumo departamento vadovas yra TSRS KGB rezervo karininkai A.Valionis ir A.Pocius, priklausę Pabaltijo karinės apygardos KGB Rygos ypatingajam būriui, ir nieko. Prezidentas V.Adamkus dėl to nieko bloga nemato, didysis KGB dvasių vaikytojas, dabar europarlamentaras V.Landsbergis dėl kagėbistinių faktų apie A.Valionį paviešinimo netgi įžiūri Maskvos ranką. Intensyviai daug kas nori įrodyti, kad priklausymas KGB rezervui nėra nieko bloga, nors ir pagal dabar galiojančius įstatymus buvimas KGB sąrašuose yra vertinamas kaip sąmoningas bendradarbiavimas su KGB.

Kaip analogiją noriu pasakyti, kad vien priklausymas organizuotai žudikų gaujai yra nusikaltimas, nepaisant to, kad toks dalyvis jokio kito nusikaltimo nepadarė. Šiandien „Respublikoje“ pasirodė labai simptominis Socialliberalų frakcijos lyderio V.Karbauskio straipsnis. Cituoju: „Rytoj greičiausiai ištrauksime buvusios Komunistų partijos narių sąrašus, pradėsime nagrinėti kiekvieno iš narių lojalumo laipsnį ir visi draugiškai pasmerksime partijos narius. Tada ateis laikas komjaunuoliams, pionieriams, spaliukams“. Noriu priminti, kad tai yra veidrodinis atspindys to, kas vyko 1991 m. rudenį, kai buvo svarstomas vadinamasis Desovietizacijos įstatymas. Tuomet V.Landsbergis, V.Čepaitis ir dar keli žmonės norėjo desovietizuoti kelis aukščiausius TSKP LKP pareigūnus, bet padaryti išimtį ypač nusipelniusiems Lietuvos valstybei žmonėms. Matydama šias labai neigiamas tendencijas, grupė Aukščiausiosios Tarybos deputatų, vėliau susijungusių į Tautos pažangos frakciją, pasiūlė, kad Desovietizacijos įstatymas būtų taikomas visiems pirminių partinių organizacijų sekretoriams ir aukštesniems pareigūnams be jokių išimčių. Štai tuomet, kaip ir dabar, Seimo narys V.Karbauskis, tuometiniai Aukščiausiosios Tarybos nariai iš V.Landsbergio aplinkos ėmė intensyviai šaukti, kad norima desovietizuoti ne tik komunistus, bet ir komjaunuolius, pionierius ir spaliukus. Konkrečiai galiu pasakyti: Bronislovas Kuzmickas, Zenonas Juknevičius, Stasys Malkevičius ir dar keli. Desovietizacijos įstatymas žlugo, nes jį sužlugdė būtent V.Landsbergio aplinka, nes reikėjo gelbėti nuo desovietizacijos savus žmones, o jų buvo iš tiesų daug.

Lygiai tas pačias tendencijas matau dabar. Tiesa, jos dabar Seime kyla iš artimiausios Seimo Pirmininko aplinkos. Ir priežastis ta pati – reikia gelbėti savus. Pasekmės bus tos pačios – dekagėbizacija žlugs, o A.Valionis su A.Pociumi, dabar jau gavę Seimo komisijos ir Seimo patepimą, dirbs toliau. O Lietuvos tragedija, prasidėjusi Desovietizacijos įstatymo sužlugdymu, per dekagėbizacijos sužlugdymą tęsis toliau. Ir būsime vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje tokiems svarbiems reikalams – užsienio politikai ir valstybės saugumui – vadovaus KGB karininkai. Aš noriu, kad dabar būtų pradėtas pataisų svarstymas, nes ten yra pataisos, kurios yra susijusios su šių žmonių galimais ryšiais, ir tas tų funkcijų sąrašas, kuris yra pateiktas komisijos dabartiniam projektui, nėra išsamus.

PIRMININKAS. Pradedame svarstyti nutarimo projektą. Noriu pasakyti, kad yra pateikta nemažai siūlymų dėl šio nutarimo ir mums iš tiesų reikės labai aiškiai apsispręsti, nes kai kurie iš siūlymų kartojasi, kai kurie yra dėl viso nutarimo, kurie, galima sakyti, ir keičia pačią nutarimo esmę. Todėl, kai siūlymai kartosis ar bus panašaus turinio, mes turėsime balsuoti ir apsispręsti tikriausiai dėl jų visų kartu.

Dabar A.Kubilius – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl to, ką jūs dabar nagrinėjate. Iš tiesų turbūt susiduriame su tokia problema, su kokia iki šiol tiek daug nesusidurdavome. Noriu atkreipti dėmesį į Seimo statuto 73 straipsnį, kuris nustato laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo tvarką tuo atveju, kai tokių komisijų sudarymo reikalauja ketvirtadalis Seimo narių. 3 dalis sako: „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“. Noriu pabrėžti žodžius „turi sudaryti“ ir „tokią komisiją“. Komisijų sudarymą apibrėžia 71 straipsnis, kuris numato, kokiu principu yra sudaromos komisijos, t.y. kad yra priimamas nutarimas, kokiu tikslu sudaroma komisija, ir toliau surašoma visa komisijos sudėtis.

Aš noriu, gerbiamasis Pirmininke, pasakyti, kad, mūsų frakcijos manymu, tuo atveju, jeigu yra surinktas ketvirtadalis Seimo narių parašų ir yra suformuluotas aiškus tikslas, dėl ko tokia komisija turi būti sudaryta, ir tai išdėstyta nutarimo projekte, tai nutarimo projektas negali būti keičiamas ir negali būti svarstomos pataisos, kurias siūlo kiti Seimo nariai. Tai nėra Seimo bendrai sudaroma komisija, tai yra ketvirtadalio Seimo narių inicijuota komisija specialiu tikslu, ir tokiam tikslui realizuoti ji turi būti sudaryta tokia, kokia yra pasiūlyta.

Jeigu dar galėčiau papildyti, tai manau, kad galime įsivelti į pavojingą precedentą. Tokiu atveju būtų atimta ši labai svarbi teisė kartu ir Seimo mažumai inicijuoti įvairių komisijų sudarymą, nes jeigu leisimės svarstyti tokių komisijų tikslus, kurie yra išdėstyti nutarimo tekste, tai tada Seimo dauguma visada turės galimybę savo pataisomis tokius tikslus iškreipti ir atvesti iki absurdo, nes pasirodys, kad tokių komisijų apskritai sudaryti negalime. Todėl siūlau padėkoti kolegoms, kurie pateikė įvairių pataisų, jas visas palikti archyve, o komisiją sudaryti tokią, kokia buvo pasiūlyta iniciatorių.

PIRMININKAS. Iš tiesų šis klausimas yra pagrįstas ir mes patys tokį klausimą sau esame uždavę – ar galima visiškai pataisomis paneigti iniciatorių iniciatyvą ir tos iniciatyvos turinį? Dėl to esame klausę Teisės departamento išvados, be abejo, ir aš čia neturiu vienos nuomonės. Galbūt reikia didesnės studijos, kad būtų atsakyta į šį klausimą, tačiau galbūt ir Etikos ir procedūrų komisija galėtų į šį klausimą atsakyti, bet tada mes užtruktume priimdami ir sudarydami šią komisiją. Aš galėčiau perskaityti, ką sako Teisės departamentas. Prašau jūsų dėmesio. „Analizuojant Statuto normomis reglamentuotą įstatymų leidybos procesą, darytina išvada, kad vienas šio proceso elementų – pastabų, pasiūlymų, pataisų, papildymų dėl Seime svarstomo projekto teikimas. Pagal konstitucinę doktriną tokių pastabų, pasiūlymų, pataisų, papildymų teikimas nelaikytinas įstatymų leidybos iniciatyva, nes ji jau buvo įgyvendinta. Pastabų, pasiūlymų dėl svarstomo projekto, jo pataisų, papildymų teikimas dėl įstatymo leidybos iniciatyvos skiriasi savo paskirtimi. Tai yra skirtingos įstatymo leidybos proceso stadijos. (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai.) Todėl būtų galima teigti, kad net tais atvejais, kai iniciatyvai pareikšti teisės aktuose yra įvardijami specialūs subjektai (Statuto 73 straipsnio 1 dalyje nurodyti specialūs subjektai, turintys teisę inicijuoti laikinosios kontrolės ar tyrimo komisijos sudarymą – tai svarbiausia), Seimo nario teisė dalyvauti svarstant teisės akto projektą, siūlyti pataisas, papildymus negali būti paneigta.“ Pagal tą išvadą išeitų, kad mes vis tiek turime svarstyti visą pasiūlymų ir papildymų paketą kartu su svarstomu mūsų nutarimu.

A.KUBILIUS. Aš tik paskutinę repliką, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš šiek tiek abejočiau dėl Teisės departamento išaiškinimo, bet šioje vietoje nesiginčysiu. Aš tik noriu pasakyti, kad tokiu atveju iš tiesų galime paneigti ir pagrindinę nuostatą, kad tokia komisija turi būti sudaryta, nes Seimo narys taip pat pagal Statutą ir Konstituciją turi laisvą teisę balsuoti už arba prieš ir tokiu atveju gali balsuoti ir prieš komisijos sudarymą. Nors iš esmės Statuto straipsnis sako, kad šitokia komisija turi būti sudaryta, tai yra mažumos teisė inicijuoti tokių komisijų sudarymą ir komisijos privalo būti sudarytos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar išklausysime E.Klumbio. Aš perduodu pirmininkavimą Č.Juršėnui.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, iš tikrųjų galbūt čia, žiūrint teoriškai, yra tam tikrų prieštaravimų su dvyliktuoju skirsniu, kuris kalba apie Seimo komisijas. Noriu pasakyti, kalba apie Seimo komisijas, bet nekalba apie nutarimą. Tai yra du skirtingi dalykai. Komisijos sudarymo niekas neginčija, niekas neginčija tų komisijų ir nepaneigia, kokį darbą turi padaryti ta komisija. O kai mes kalbame apie patį nutarimą, tai jau yra dokumentas, kuris svarstomas visiškai pagal kitus Seimo statuto straipsnius. Todėl aš manau, kad tose pataisose, pasiūlymuose nėra nieko, kas paneigtų sudaromos komisijos pagrindinį tikslą ir kitus uždavinius. Dar noriu konservatoriams pasakyti vieną dalyką ir parodyti jų nenuoseklumą. Kai liberaldemokratai pasiūlė ankstesnę komisiją, kuri po to buvo eliminuota atsiimant parašus, būtent tam nutarimo projektui jų frakcijos narys J.Razma pateikė pasiūlymus. Vadinasi, jie konceptualiai tada priėmė tokią mintį, kad tokiam nutarimo projektui galima teikti pasiūlymus. Dabar kalbama, kad tokių pasiūlymų nutarimo projektui negalima teikti. Aš manau, kad pirma reiktų tarpusavyje konceptualiai susitarti dėl šitų dalykų.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Minutėlę. P.Gražulis, J.Razma ir prašyčiau daugiau prie mikrofono nestoti, aš pasakysiu, kokias turime galimybes išspręsti šią koliziją. Galimybės yra labai plačios ir labai įdomios, prašom pasiruošti. Bet dabar kalba tik du, ir taškas. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai buvo sudaroma, formuojama Seimo narių komisija, man pačiam teko rinkti parašus, padėjau rinkti ir tikrai surinkau nemažą dalį. Nuoširdžiai visi Seimo nariai pasirašė. Aš nemačiau tikslo… Taip, daugelis išsakė priekaištų, kad tokį klausimą reikėtų suformuluoti ar dar vieną kokį klausimą reiktų suformuluoti. Dabar tokia tvyranti tyla Seime, lyg Seimo nariai apimti didelės baimės. Nejaugi mes visi kažko bijome ir esame su kažkuo susiję? Kas čia pasidarė, jog konservatoriai lygiai taip pat pilni baimės, kad nebūtų užduota daugiau klausimų, tarsi buvę kokie aukšti kariniai KGB karininkai. Kas čia atsitiko, kodėl taip yra? Man atrodo, gal mes, Seimo nariai, ir nebūtume registravę šitų pataisų, jeigu iš praktikos žinotume, kad komisija veiks demokratiškai ir į jai pateiktus Seime raštiškus klausimus asmeniškai atsakys. Deja, aš noriu pasakyti, kai buvo suformuota A.Sakalo komisija, teikiau 27 klausimus. Nė į vieną klausimą neatsakė, nė vieno klausimo nenagrinėjo, todėl mes šiandien priversti šituos klausimus registruoti nutarimo projekte. Išties turiu labai daug klausimų ir norėčiau, kad būtų kompetentingai į juos atsakyta. Aš juos suformulavau savo nutarime. Taip, daug klausimų liečia konservatorius. Aš noriu sužinoti, iš kur jie gauna informaciją, ar iš KGB, ar iš kur, kaip sistemingai jiems pateikia informaciją. Gal ir jie, gal pati partija yra tiesiog visas KGB rezervas? Aš nežinau, man kyla tokių klausimų. Kodėl jie šiandien taip tyli, kodėl jie šiandien visi taip dreba?

PIRMININKAS. Mielieji bičiuliai, aš prašyčiau turėti kantrybės, įspėju, jog visus kantriuosius suregistruosiu, kad liktų istorijai. J.Razma.

J.RAZMA. Aš prašyčiau paskui posėdžio pirmininko paskelbti, ar šiandien yra mėnulio pilnatis. Man toks klausimas kilo po dviejų pastarųjų replikų. O tiems, kurie rūpinasi, kad mes, konservatoriai, kažko bijom, turėčiau priminti, kad mes esam įregistravę įstatymo pataisą, jog visi archyvai būtų išviešinti. Tai, matyt, nesąžininga tokiu atveju kalbėti, kad mes kažko bijome.

O dėl mano pataisų ir mūsų tariamo dviveidiškumo. Deja, kolegos, kai jūs įregistruojate prieštaraujančius Konstitucijai nutarimus, tai ką nors reikia daryti. Jeigu nebūtų buvę atsiimti parašai daugumos narių, aš nežinau, kaip mes būtume išėję iš tos padėties, kai nepaneigiamu būdu įregistruojamos Konstitucijai prieštaraujančios iniciatyvos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirma noriu pranešti, kad mano patirtais įspūdžiais iš kai kurių mokslinių traktatų mėnulio fazių įtaka individų veiklai, pasirodo, neturi reikšmės. Čia yra tik įsivaizduojama, bet įtarti galima, kad nuo mėnulio fazės kai kas priklauso, bent kai kurių žmonių veikla. Taigi nepainiokime į šitą reikalą mėnulio. Minutėlę. Apie fazes vėliau. Minutę. Net ir opozicijos lyderiui reikia turėti kantrybės. Dar pripieš tam tikrą mėnulio fazę.

Gerbiamieji kolegos, mažumos teisė sudaryti komisiją yra fundamentali mažumos teisė Vakarų Europoje ir apskritai Vakaruose. Ar ta mažuma yra įsiforminusi kaip opozicija, ar šiaip mažuma, tai yra fundamentali teisė, kurios dauguma neturėtų kaip nors reguliuoti. Bet jeigu mažuma iš tikrųjų pasiūlo antikonstitucinį dalyką, teoriškai sakau, ne šiuo atveju, vadinasi, reikia imtis kokių nors priemonių. Ar galima paleisti tą nekonstitucinį dalyką vien dėl demokratijos? Čia yra tas teorinis ginčas. Taigi pirma mano propozicija, pirmas siūlymas (nežinau, ar Etikos ir procedūrų komisija yra visa, ar ji susirinks vasario mėnesį) – atiduoti visą šį klausimą Etikos ir procedūrų komisijai. Mes ramiai, atšventę Kovo 11-ąją, 15-ąsias Nepriklausomos valstybės atkūrimo metines, imtumės tų reikalų. Bet aš manau, kad toks siūlymas yra ne visai geras, todėl siūlau sunkesnį kelią – eiti per visus siūlymus ir kantriai balsuoti. Kalba turi būti labai aiški, vienas – už, vienas – prieš, balsavimas. Vienas – už, vienas – prieš, balsavimas, ir klausimas išspręstas. Aš siūlau pasirinkti antrąjį kelią, jis sunkesnis, juo labiau tokiu metu. Drįstu pasakyti, kad jis man sunkesnis, nes prisimenate, koks šiandien posėdis nuo pat ryto. Bet geriau nueikime sunkesnį kelią, nubalsuokime, ir rami galva. (Balsai salėje) Aišku, jeigu jūs atsiimate dalį savo pasiūlymų, palengvinate visiems gyvenimą. Jeigu jūs tai suprantate, tai kodėl taip elgiatės. Čia nenoriu moralizuoti. Gerbiamasis Kubiliau, tamstai žodis, bet prašyčiau trumpai kalbėti, vis tiek turime eiti prie reikalo.

A.KUBILIUS. Trumpa replika. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pats gerai žinote įvairias parlamentines tradicijas ir žinote, ką reiškia parlamentinė obstrukcija ir kaip ji būna įgyvendinama. Pavyzdžiui, įregistruojame 100 pataisų tokiam nutarimui, kurio nenori kas nors priimti. Kolegos, tie, kurie esate įregistravę tiek pataisų, aš noriu pasakyti labai paprastą dalyką, tai yra vienas iš būdų, kaip trukdyti tokios komisijos sudarymą.

PIRMININKAS. Viskas gerai, bet neužmirškite, kad procedūros yra procedūros, ir jeigu jūs manęs klausysite, viskas bus pagal procedūras ir nervai nebus sugadinti. Jeigu sutariame, tai viską padarysime tvarkingai ir taip, kaip reikia. Tinka? Dabar aš kviečiu pirma užsiregistruoti, kad liktų istorijai patys kantriausi. Gerbiamasis Skardžiau ir gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Tikrinami kantriausieji. Kolega Skardžiau, prašom registruotis!

Užsiregistravo 87 iš tikrųjų labai kantrūs Seimo nariai. Labai ačiū. Ne, tai tikrieji Seimo rimto darbo rezervai. Ne rezervistai, o rezervai. (Balsai salėje) Vadovaujami E.Klumbio. Kolegos, aš siūlau labai kantriai pereiti per visus pasiūlymus ir papildymus, tada mums liks nedideli formalūs nutarimai dėl Seimo komisijų pirmininkų ir pavaduotojų ir, žinoma, svarbiausias aktas – himnas. Gerbiamasis V.Karbauskis dar gauna paskutines instrukcijas. Prašom. Mielieji kolegos, noriu pranešti, tik dabar prašome klausyti tuos, kurie teikė pasiūlymus, kad yra kolegos V.Mazuronio siūlymai (siūlyčiau pradėti nuo jų), yra kolegos E.Klumbio siūlymai, yra vienas P.Jakučionio siūlymas, yra P.Gražulio siūlymai ir yra J.Veselkos siūlymas. Kaip papildomas jis bus paskutinis, juo labiau kad ir J.Veselka pagal abėcėlę yra paskutinis.

Taigi dabar yra kolegos V.Mazuronio siūlymai. Jo siūlymai suskirstyti į tris grupes. Pagal tas tris grupes mes turėtume ir balsuoti. Atsiprašau, keturios grupės: vienas, du trys. Čia tik techniškai netvarkingai padaryta, todėl aš šiek tiek supainiojau. Dabar įjungiu mikrofoną kolegai V.Mazuroniui, kad jis kiekvieną referuotų, paskui vienas – už, vienas – prieš. Griežtai laikysimės reglamento – dvi minutės ir ne ilgiau ir balsuojame dėl kiekvieno. Aš jums garantuoju, kad šiandien posėdį baigsime. Kolega V.Mazuronis. Prašom. Jūsų pirmasis siūlymas dėl pavadinimo.

V.MAZURONIS. Seimo nutarimo projekto pavadinime yra siūloma žodžius „buvusios SSRS valstybės saugumo komiteto rezervo sąrašuose“ pakeisti žodžiais „priklausymo buvusios SSRS specialiosioms tarnyboms“, nes taip yra ir Liustracijos įstatyme. Gal KGB, gal GRU, gal dar koks nors variantas. Ta prasme šis apibrėžimas būtų tikslesnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komisijos darbo metu gali išryškėti gana įdomių sąsajų, ryšių. Jeigu komisija, tarkime, pamatys, kad ryšiai kur nors plečiasi, manyčiau, tai turėtų būti imlesnė sąvoka ir ta sąvoka turėtų būti „specialiosios tarnybos“, kaip yra ir Liustracijos įstatyme.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man ir vėl tenka tik nusistebėti, kad jūs tuo klausimu kažkodėl žinote tik vieną Lietuvos Respublikos įstatymą – Liustracijos įstatymą, kuriame konkrečiai kalbama apie apribojimą eiti kokias nors pareigas. Deja, yra dar vienas galiojantis įstatymas, kuriame yra tikslus bendradarbiavimo apibrėžimas ir tiksliai pasakyta, kaip vadinasi vienokie ar kitokie sąrašai. Taigi tame pavadinime… Jeigu norite, paimkite formuluotę iš to apibrėžimo, esančio tame įstatyme. Ponas Č.Juršėnas žino, apie kokį įstatymą aš kalbu, jeigu kas nežino, galiu nurodyti ir straipsnį, ir tikslų tekstą. Susiaurinti ar išplėsti nėra reikalo, nes jau Lietuvos valstybė savo teisinėje sistemoje tą yra tiksliai suformulavusi. Reikia tiesiog imti ir taikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu pageidaujate, vieną du žodžius, bet ne daugiau, taupom laiką ir žmonių nervus.

V.KARBAUSKIS. Ačiū. Aš iniciatorių vardu turiu pasakyti, kad reikia atmesti, nes kitaip pasirašę mes prarastume esmę.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar iš karto balsuojame. Pirmas balsavimas ir pasitikriname. Yra kolegos V.Mazuronio siūlymas pakeisti pavadinimą. Vieni pritaria, kiti nepritaria. Taigi, kolegos, kurie palaikote V.Mazuronio siūlymą, balsuojat už, kurie manot, kad šito daryti nereikia, balsuojat prieš arba susilaikot.

Už – 19, prieš – 45, susilaikė 17. Nepriimta.

Dabar iš karto pasakau, kad antrasis siūlymas nesvarstytinas, nes jis analogiškas pirmajam. Pagal Seimo statutą, jeigu mes dėl tam tikro dalyko apsisprendėme, tai jeigu tas pasiūlymas kartojamas antrą ar trečią kartą, dėl jo nebalsuojama ir automatiškai atmetama, todėl prašyčiau gerbiamąjį V.Mazuronį referuoti trečiąjį kompleksinį siūlymą.

V.MAZURONIS. Prieš referuodamas aš tikrai džiaugiuosi, kad A.Kubilius pasakė, kad visą valandą bus prieš. Tai labai įdomi Konservatorių frakcijos nuostata. Jeigu kalbėtume toliau, 2 straipsnio pirmas siūlomas palikti toks, koks buvo, antrą siūloma išbraukti, nes tai buvo, kokiomis aplinkybėmis A.Valionis, A.Pocius ir A.Pekeliūnas buvo įtraukti į KGB sąrašus. Mes siūlome išplėsti šį klausimą, ir jis kambėtų taip: „Kokie galimi ryšiai, kokiomis aplinkybėmis ir nuo kada (tai yra labai svarbu) užsienio reikalų ministrą A.Valionį ir Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių A.Pocių galimai siejo su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Šitas klausimas išplečia.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis kolega, aš siūlau, kad jūs viso savo siūlymo neskaitytumėte, nes visi Seimo nariai turi, reikalo esmę suprato. Dabar prašyčiau vieną – už, vieną – prieš. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Manau, kad klausimas suformuluotas labai tiksliai. Iš tiesų 1991 m. gerbiamajam A.Valioniui suteikti apdovanojimai už gerą bendradarbiavimą. Tuo metu, 1988 m. vasarą, kai prasidėjo mūsų judėjimas, kūrėsi Sąjūdis, daugelis žmonių metė partinius, karinius bilietus, o mūsų užsienio reikalų ministras dar uoliai tarnavo Rusijos specialiosioms tarnyboms. Tai vis dėlto reikia plačiau išsiaiškinti, kas jį privertė, ar jis savo noru, ar dėl kitų aplinkybių taip uoliai tarnavo ten ir gavo pagyrimus. Todėl prašyčiau, kad būtų pritarta šiam klausimui ir būtų duotas atsakymas ne tik mums, bet ir visai visuomenei.

PIRMININKAS. Ačiū. Trumpai pranešėjas.

V.KARBAUSKIS. Manyčiau, pasirašiusieji, formuluodami klausimus, suformulavo taip, kad į juos tikrai bus ir atsakymas, todėl atmestinas.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Balsuojame. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašyčiau, kad jūs įspėtumėte Seimo narį P.Gražulį dėl jo kalbų, nes jo kalbos gali būti teisminių bylų dėl šmeižto, reputacijos, garbės ir orumo svarstymo objektas. Seimo nariams reikėtų susilaikyti nuo tokių a priori pažeidžiančių nekaltumo prezumpciją kalbų. Ačiū.

PIRMININKAS. Teisingai. Primenu, kad Konstitucija Seimo nariams leidžia daug, bet šmeižti kitų neleidžia ir už tai gali tekti atsakyti. Bus progų pakalbėti. Žinote, kad posėdžio pabaigoje galėsite kalbėti kiek norėsite, bet posėdžio pabaigoje.

Taigi, kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Dabar balsuojame dėl trečiojo kolegos V.Mazuronio siūlymo, kuriuo jis iš esmės keičia visą 2 straipsnį. Prašom balsuoti. Kas remia kolegos V.Mazuronio siūlymą, balsuoja už, kurie neremia, balsuoja kitaip, suprantama.

18 – už, prieš – 40, 20 susilaikė. Nepriimta.

Ir yra paskutinis kolegos V.Mazuronio siūlymas sudaryti komisiją iš 13 Seimo narių, bet mes esame apsisprendę. Ar dabar perbalsuojame iš naujo, ar ne? Ar gerbiamasis V.Mazuronis siūlo būtinai perbalsuoti šį dalyką, dėl ko mes buvome sutarę? Prašom.

V.MAZURONIS. Ne, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aš nemanau, kad dėl tų 13 narių reikia balsuoti. Bet jūs kažkodėl praleidžiate visus pasiūlymus, net nepristatęs jų. Aš to nesuprantu. Pasiūlymų buvo: 2, 3, 4, 5, 6, taip?

PIRMININKAS. Trylika. Bet čia jie suformuluoti kaip vieno straipsnio pakeitimai ir aš jus įspėjau, kad mes nagrinėjame projekto 2 straipsnį tokį, kokį jūs pateikėte. Jūs pristatėte kiek norėjote, pristatyti turėjote 2 minutes…

V.MAZURONIS. Aš tikrai pristačiau ne kiek norėjau. Manau, pristatyti ir viską perskaityti buvo būtina. Švelniai tariant, jūs mane suvedžiojote ir apgavote tokiu atveju. Aš manyčiau, bent pristatyti, kad žmonės žinotų, už ką balsuojama, nes iš esmės tai nekeičia sprendimo, o tik praplečia ir neleidžia nuslėpti realių faktų. O ką gerbiamasis V.Karbauskis sako, kad komisija galbūt dirbs tais klausimais, o galbūt ir nedirbs.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar sykį kartoju. Jūs suformulavote siūlymus taip: jūsų pirmas siūlymas, jūsų antras, jūsų trečias. Štai kai kitas kolega suformulavo kitaip, tai aš neturėsiu kitos išeities, kaip teikti atskirą siūlymą balsuoti. O jūsų siūlymą aš ramia sąžine teikiu kaip vieną, prašom nepykti. Taip, kaip suformulavote, taip aš ir pateikiau. Taigi visi turi, gali perskaityti, kam nori iš žurnalistų atiduoti, ir vis tiek tauta tai žinos. O dabar yra ketvirtas siūlymas, dar kartą sakau, dėl 13 Seimo narių ar jūs reikalaujate balsuoti?

V.MAZURONIS. Aš pasilieku skirtingą nuomonę apie mūsų sąžines ir dėl 4 punkto aš neprašau balsuoti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Vis dėlto sutarimą šiek tiek pasiekėme, o sąžinės reikalai kada nors vis tiek išaiškės, tai taip ir bus.

Taigi, mielieji kolegos, konstatuoju, kad su viena grupe pasiūlymų susitvarkėme. (Balsai salėje) Ne, viskas tvarkingai padaryta, prašom skųstis Etikos ir procedūrų komisijai. Aš įspėjau sąžiningai, kad viskas bus padaryta tvarkingai. Tai kas ką suvedžiojo? Štai dabar E.Klumbio siūlymai yra sudėti į punktus ir dėl kiekvieno jis gali pasakyti kalbą, bet ne ilgesnę kaip 2 min. Taigi prašom. 2 straipsnyje jis siūlo padaryti kai kuriuos pakeitimus. Pradedame nuo jo siūlymo „a“, arba 1 punkto. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš siūliau 1 punktą išdėstyti… neskaitysiu, bet esmė yra ta, kad ne komisija vertintų, kokios ten funkcijos, ką jie darė, bet pateikti konkrečius dokumentus, TSRS KGB dokumentus, kuriuose yra nustatoma, kokias būtent funkcijas turi vykdyti rezervas.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra remiančių? Nematau. Pranešėjas.

V.KARBAUSKIS. Šis punktas keičia nutarimo tekstą. O pasirašytas yra būtent toks tekstas, todėl atmestina.

PIRMININKAS. Taigi, mielieji, balsuojame dėl 2 straipsnio 1 punkto. Tie, kurie remiate kolegos E.Klumbio siūlymą, balsuojate už, kurie neremiate, balsuojate kitaip. Balsavimas pradėtas.

Už – 15, prieš – 35, 25 susilaikė. Nepritarta. Kolega E.Klumbys turėtų dabar išdėstyti savo antrąjį siūlymą, jis kaip tik yra dėl 2 straipsnio 2 punkto. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, antrasis siūlymas nuo to, ką siūlo iniciatoriai, iš esmės skiriasi vieninteliu žodžiu „kada“. Visa kita iš esmės yra tas pat.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Nors ir pirmos sesijos pabaiga, ir dienos pabaiga, prašyčiau nepainioti posėdžio pirmininko pareigų. Kaip matote, aš reaguoju. Turime dirbti tiksliai.

E.KLUMBYS. Atsiprašau, jeigu kažką ne taip pasakiau.

PIRMININKAS. Taip, tikrai ne taip. Pranešėjas.

V.KARBAUSKIS. Tai taip pat neatitinka teksto, kurį pasirašė 61 Seimo narys, todėl yra atmestina.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume kolegos E.Klumbio siūlymą dėl 2 straipsnio 2 punkto kitokio išdėstymo. Kas remiate tą išdėstymą, balsuojate už. Kas nepalaikote, balsuojate kitaip.

Už – 14, prieš – 47, susilaikė 17. Nepritarta.

Dabar kolega E.Klumbys savo trečiuoju siūlymu siūlo įrašyti naują punktą. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke.

PIRMININKAS. Na, matote.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš manau, kad pagal trečią naują punktą komisija turėtų labai tiksliai atsakyti į klausimą, ar A.Pocius ir A.Valionis priėmimo į darbą, tai yra į Saugumo departamentą ir į Užsienio reikalų ministeriją, metu, jeigu taip pasakytume, informavo, deklaravo tai, kad yra rezervo karininkai, nes iš principo to reikalavo dokumentai, priimant juos į darbą. Tai yra esminis dalykas, tikrinant, ar jie priėmimo metu melavo, ar nemelavo priimami į darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, mano požiūriu, čia visiškai nepagrįsti tokie teiginiai – melavo ar nemelavo. Arba yra įstatymo reikalavimas nurodyti ir deklaruoti tokį buvimą rezerve, arba jo nėra. Priešingu atveju, praėjus tam tikram laikui, mes galime pradėti aiškintis, ar žmogus nurodė visą savo sveikatos būklę, jeigu to nereikalavo įstatymai ir panašiai. Yra aiškiai suformuluota. Ar buvo pažeista įstatymo nustatyta tvarka? Šiuo atveju ir kas skyrė, teikė kandidatūras, ir kandidatas, jeigu pildė tam tikras formas ir nenurodė šių faktų, be abejonės, atsakomybė atsiranda už įstatymų nesilaikymą… O pasakymas – iš principo turėjo nurodyti nėra teisinis. Nutarimas yra teisinis tekstas ir sąvokos „melavo, nemelavo“ neturėtų būti. Yra atskiras punktas, kur yra, ar buvo pažeista skyrimo į pareigas tvarka.

PIRMININKAS. Išties kyla grėsmė, kad teks nurodyti visas žmonas. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Norėčiau paremti gerbiamojo Egidijaus pataisą, nes, manau, tai yra labai svarbu. Tuo labiau kad Seimo nario anketoje, kai Seimo narys kandidatuoja, reikia atsakyti į vieną klausimą, ar be Lietuvos valstybės sutikimo savo iniciatyva nebendradarbiavo su kitų valstybių žvalgybomis ar specialiosiomis tarnybomis. Tai, aš manau, mes turime išsiaiškinti. Ir šis Seimo nario E.Klumbio siūlymas duos mums į tai labai aiškų atsakymą. Todėl aš prašyčiau Seimo narius paremti šį atsakymą. Ir jeigu mes bijosime ir pasakysime, ir nuolat pranešėjas kalbės, kad nėra šito klausimo tekste, kurį pasirašė 61 Seimo narys, vien tai nuolat kartosime, iš tikrųjų šita komisija nieko neišaiškins, kils visuomenėje daugiau įtarimų ir aiškiai susiformuos nuomonė, kad šita sudaryta komisija užglaistys reikalą.

PIRMININKAS. Aišku. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas trečiasis kolegos E.Klumbio siūlymas, balsuoja už, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja.

Už – 14, prieš – 43, susilaikė 21.

Prašom toliau, kolega. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, buvusį 3 punktą, jis dabar lieka trečias, aš siūlau šiek tiek išplėsti ir įrašyti, kad būtų išsiaiškinta, kodėl nebuvo informuoti Seimo nariai, Tautos atstovai, prieš atitinkamus balsavimus, nes jie balsavo kiekvieną kartą ir dėl A.Pociaus, ir dėl A.Pekeliūno, ir dėl A.Valionio, kaip Vyriausybės nario, kodėl jie nebuvo informuoti apie buvimą TSRS KGB rezervo karininkais.

PIRMININKAS. Ačiū.

E.KLUMBYS. Atsiprašau, norėjau dar pratęsti. Seimo Pirmininkas yra pasakęs, kad tie, kuriems reikėjo, žinojo. Aš manau, kad Seimo nariai privalėjo tai žinoti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Mes susirūpinome, kodėl Socialdemokratų frakcija paliko plenarinį posėdį, gal galėtumėte atsakyti?

PIRMININKAS. Tai nesusiję nei su rezervu, nei su saugumu apskritai. Tas yra dabar svarbiausia?

A.SKARDŽIUS. Bet mes kažkaip jaučiamės palikti likimo valiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes tokiais pareiškimais norime pailginti savo posėdį, tai entuziastų atsiras kur kas daugiau. Štai J.Veselka iš karto nori pasakyti kalbą. (Balsai salėje) Kolegos, matau vieną remiantį. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau pasakyti gerbiamajam A.Skardžiui, kad nenusimintų, nes šį kartą jums uoliai talkins konservatoriai. Nebijokite, esate ne vieni.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta ketvirtajam kolegos E.Klumbio siūlymui? Kas už, tas už, o kas balsuojate kitaip, prašom kitaip ir balsuoti.

Už – 13, prieš – 34, susilaikė 22. Nepriimta.

Dabar, gerbiamasis kolega Klumby, aš vis dėlto siūlau, kad du nauji punktai būtų balsuojami kartu, nes tai iš esmės tas pats. Ar vadai žinojo. Aš prašyčiau juos abu pristatyti kartu. Tai yra jūsų punktas „e“ ir „n“ , nes čia yra tas pats, tik pavardės skirtingos. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš tikrai nenorėčiau sutikti, kad yra panašūs dalykai, nes „e“ punktu aš siūlau išsiaiškinti dėl Prezidento V.Adamkaus, ar jis, tvirtindamas R.Pakso Vyriausybę, o po to A.Brazausko Vyriausybę, žinojo ar ne, kad užsienio reikalų ministras A.Valionis yra rezervo karininkas? Ar jis žinojo, nes skyrė A.Pocių pirmuoju pavaduotoju, kad jis irgi buvo karininkas? Tai yra nesusiję dalykai su Prezidento pareigas ėjusio A.Paulausko siūlymu. Dėl to aš noriu, kad pirma būtų balsuojama už „e“, o po to aš pristatysiu „f“ siūlymą.

PIRMININKAS. Juk čia kalbama, gerbiamasis kolega, apie žinojimą. Jeigu jūs turite malonumą kankinti likusius Seimo narius, tai balsuosime, be abejo, atskirai. Bet jeigu jūs būtumėte nors šiek tiek supratingesnis, tai sutiktumėte su mano visiškai korektišku pasiūlymu.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš nesu sadistas, ir tikrai…

PIRMININKAS. Bet toks įspūdis susidaro.

E.KLUMBYS. Ir tikrai nesirengiu kankinti, bet manau, kad teisinė logika ir korektiškumas to reikalauja.

PIRMININKAS. Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, išties aš manau, kad tai yra gana svarbus pasiūlymas, nes mes girdėjoje Lietuvos Respublikos Prezidentą, vieną kartą kalbantį, kad jis nežinojo, kitą kartą jis jau nebeprisiminė, kaip ten iš tikrųjų buvo. O gal pabuvęs dabar Meksikoje, gerai pailsėjęs, dar kažką nauja pasakys. Todėl aš manau, kad būtina šitą klausimą įrašyti, kad būtų aišku ir visuomenei, kaip iš tikrųjų buvo. Žinojo, nežinojo, pamiršo, ar buvo sakęs, ir panašiai.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau vis dėlto dar kartą atkreipti pataisų teikėjo dėmesį į egzistuojantį 3 punktą. Čia yra aiškiai pasakyta, ar skiriant į KGB rezervo sąrašus įtrauktus asmenis nebuvo pažeista teisės aktuose nustatyta skyrimo į einamas pareigas tvarka. Ši formuluotė apima ir pareigą komisijai, ir aš jums garantuoju, būdamas komisijos nariu, kad bus išsiaiškinta, kokia informacija apie asmenį skiriant jį į pareigas buvo gauta iš kompetentingų institucijų, jeigu įstatymas numatė tokią informaciją gauti. Ir kartu paaiškės, žinojo, nežinojo, kokiomis aplinkybėmis sužinojo ir kodėl prašė, kas pateikė informaciją. Šis punktas apima labai platų spektrą klausimų, kuriuos reikės išsiaiškinti. Konkretizavimas kiekvieno veiksmo, kurį reiktų atlikti pagal šitą punktą, manau, yra tikrai netikslingas, nes visų veiksmų šiandien mes nenumatysime. Svarstant komisijoje, gaunant dokumentus, paaiškės, kokius reikia užduoti klausimus, kokią surinkti informaciją, į kurias institucijas kreiptis ir apklausti, net jeigu toks poreikis bus, ir patį Respublikos Prezidentą. Todėl aš manau, kad taupant laiką reiktų šiuo atveju judėti į priekį greičiau ir nesismulkinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis tiek, kad šiek tiek nuo labai rimtų arba superrimtų klausimų atsitrauktume, aš leisiu sau palinkėti šaunioms Seimo narėms gero apetito. O dabar prašom balsuoti. Kas remiate kolegos E.Klumbio siūlymą, kuris pažymėtas punktu „e“ , balsuojate už, kas neremiate, balsuojate kitaip. Prašom gerti į sveikatą, aš irgi geriu. (Balsai salėje) Mano darbo sąlygos sunkesnės.

Už – 12, prieš – 41, susilaikė 13. Aš dar kartą nuolankiai kreipiuosi į E.Klumbį, kartoju, nuolankiai kreipiuosi į E.Klumbį, punktas „f“ yra tikrai tas pats, tik kita pavardė. Jūs reikalaujate balsuoti?

E.KLUMBYS. Aš noriu tarti žodį.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gerbiamasis kolega R.Šukys mane tikrai tam tikra prasme nudžiugino, ir jeigu jis išsiaiškins šitą punktą, dėl jo nebalsuokime, kad negalvotumėte, kad aš esu politinis sadistas.

PIRMININKAS. Aš siūlau E.Klumbiui taip pat atnešti kavos. Ar girdite?

E.KLUMBYS. Su brendžiu.

PIRMININKAS. Ne, šito man esant nebus. Dabar punktas „g“. Gerbiamasis Egidijau, prašom. Punktas „g“, dabar išdėstymas nesvarbu, bet esmė.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, jis yra neesminis ir aš jo atsisakau.

PIRMININKAS. Ačiū. Punktas „h“. Čia siūloma įrašyti naują.

E.KLUMBYS. Kitą galima pristatyti?

PIRMININKAS. Tai aš ir sakau būtent apie tai.

E.KLUMBYS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad šis punktas, kurį siūlau, iš tikrųjų yra labai svarbus, nes jau pasirodė informacija, ji buvo jau anksčiau, kiek suprantu, A.Valionis neneigė, kad jam yra suteiktas TSRS KGB kapitono laipsnis. Išsiaiškinti kodėl… ar nurodė, ar nenurodė, ar jis buvo… tuos ryšius su KGB, kai jis kandidatavo į Seimą šių metų rudenį. Manau, kad tai yra nepaprastai svarbus klausimas, į kurį atsakymą turėtų duoti komisija.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašom, dėl šio punkto.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes iš tiesų greičiau baigtume visus klausimus, manau, kiekvienas Seimo narys turi teisę suformuluoti klausimus komisijai. Jeigu mes pritartume visiems ir šiandien nevargintume, komisija tikrai atsakytų į visus klausimus ir nebūtų neaiškumų, kurie kamuoja mus, visuomenę. Be abejo, būtų daug aiškumo ir būtų geriau ir visuomenei, ir mums. Todėl prašyčiau visiems klausimams pritarti, o komisija, pateikusi atsakymą, suteiks daug aiškumo ir tada negaišinsime Seimo.

PIRMININKAS. Aš siūlyčiau, jūs galėtumėte parodyti gražią iniciatyvą. Dėl kitų punktų, kurie dar bus dėstomi, galėtumėte ir nekalbėti. Ar galime taip susitarti?

P.GRAŽULIS. Niekas nekalbės, visi bijo kalbėti.

PIRMININKAS. Gerai.

P.GRAŽULIS. Posėdžio pirmininke, niekas ir nekalbės, nes, žiūriu, visi bijo kalbėti, kaip sovietmečiu. Kalba tik E.Klumbys, dar P.Gražulis. Tokia tyla Seimo plenarinių posėdžių salėje, kad aš nežinau, jaučiu kažkokios baimės nuotaikas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, aš išjungiu, nes jūs iš tikrųjų pradedate nerinkti epitetų. Taigi prašom balsuoti. Kas remiate šį kolegos E.Klumbio siūlymą, prašom balsuoti už, kas neremiate, prašom balsuoti kitaip.

Už – 15, prieš – 44, susilaikė 14. Nepriimta.

Dabar aš vėl noriu kreiptis į pasiūlymų autorių. Jūsų 9 arba esamas 5 punktas iš esmės yra tie patys. Jūs tik šiek tiek sukonkretinate, bet, galima sakyti, ir susiaurinate. Ar tikrai reikia balsuoti, nes pagrindiniame tekste tai yra? Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad tai nėra principinis dalykas, ir sutarkime, kad aš atsiimu, o jūs į tai ramiai pažiūrėsite.

PIRMININKAS. Ačiū. Sureguliuotas dar vienas pasiūlymų paketas. Toliau. Kolegos P.Jakučionio siūlymas 2 straipsnio 5 punktą išdėstyti kitaip. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų mano siūlymas taip pat praplečia anksčiau suformuluotus uždavinius šiai komisijai. Bet mano siūlymai yra tik pasiūlymai komisijai, jeigu ji juos priimtų. Manau, jeigu gerbiamasis kolega V.Karbauskis pasakytų, kad komisijai yra priimtinas toks pakeitimas, tai labai gerai. Bet jeigu jis pasakys ne, tada aš neturiu teisės reikalauti dėl jų balsuoti, nes iš tikrųjų 61 žmogus pasirašė po kitokiomis nuostatomis. Jeigu priimtų, manau, ir kitų siūlymų atžvilgiu tai būtų galima padaryti. Nepriima, vadinasi, nepriima, na, ką darysi, bet pasiūlyti juk galima.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl šio dalyko susitariame. Dabar yra P.Gražulio siūlymai. (Balsai salėje) Įspėju, kad P.Gražulio yra vienas siūlymas, nors yra 15 punktų. Prašom per 2 minutes pasakyti reikalo esmę.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, nespėčiau per 2 minutes perskaityti visų punktų. Aš jau kalbėjau ir sakiau, kokia mano siūlymų esmė. Kadangi turiu patirties, būčiau net nevarginęs Seimo, nebūčiau įvardytas sadistu. Teikčiau šiuos siūlymus tik komisijai, jeigu būčiau įsitikinęs, kad ji svarstys tuos klausimus. Šiandien esu įsitikinęs, kad nė vienam klausimui, kuris yra pateiktas, nebus pritarta ir komisija jų nesvarstys. Tačiau aš norėčiau, kad vis dėlto dėl visų klausimų būtų balsuojama ir jie motyvuotai atmetami. Kodėl komisija, kuri sudaryta išsiaiškinti, to aiškumo nenori? Kodėl nenori atsakyti į šiuos klausimus? Tai kam tokios komisijos reikia? Todėl aš prašau posėdžio pirmininką, Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją, teikti mano kiekvieną klausimą balsuoti. O gal atsitiks taip, kad pabalsuos nors už vieną.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia yra labai konkretus vienas jūsų punktas ir mes dėl jo viso balsuosime. Dėl viso. Būtent taip pateikta –papildyti 2 straipsnį. Mes ir balsuosime, ar papildome, ar nepapildome. Daktaras K.Bobelis remia, ar kitu klausimu? K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, paimkime pavyzdį iš kolegos A.Pekeliūno. Kolega A.Pekeliūnas yra įrašytas į vadinamųjų įtariamųjų sąrašą ir pats balsuoja, prašo, kad tas dalykas būtų viešai išaiškintas. O mes balsuojame prieš nesuteikdami savo kolegai Seimo nariui galimybės, kad jis būtų reabilituotas ir kad jam primesti kaltinimai nebūtų patvirtinti. Komisija kliudo pačiam kolegai. Čia yra lygiai toks pat, analogiškas pavyzdys, kas įvyko su kolegomis V.Andriukaičiu, A.Vidžiūnu ir V.Kvietkausku, kai jie prašė Seimo, kad Seimas suteiktų galimybę jiems liudyti. Seimas nesuteikė, jie pasitraukė, prarado Seimo mandatą ir po to buvo išteisinti. Čia yra lygiai tas pat. Siūlyčiau, kad mes atkreiptume dėmesį į kolegos A.Pekeliūno poziciją ir suteiktume kolegoms Seimo nariams galimybę, kad jie būtų reabilituoti.

PIRMININKAS. Daugiau kalbėtojų nematau. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariame kolegos P.Gražulio siūlymui papildyti 2 straipsnį? Čia yra kompleksinis papildymas, bet balsuojame dėl viso papildymų paketo. Prašom balsuoti. Kas pritaria, pritaria, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Už – 19, prieš – 35, susilaikė 22. P.Gražulio pasiūlymams nepritarta.

Mielieji kolegos, konstatuoju, kad liko paskutinis siūlymas, tai yra Seimo nario J.Veselkos siūlymas, papildyti 6 punktu. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš skaitau visą šį parengtą nutarimą ir darau išvadą. Jūs ten kažką spręsite, o galutinio rezultato nebus. Todėl siūlau, kad vis dėlto ši komisija prieitų iki galutinio rezultato. Tai yra kad nustatytų, ar nutarimo projekte išvardyti pareigūnai, aš čia parašiau „pažeidė“, galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus bei sulaužyti duotą priesaiką. Siūlau, kad komisija išaiškintų iki galo, ar reikia ką nors su jais daryti, ar nereikia, o paskui perduoti Konstituciniam Teismui, jeigu komisija nustatys, kad galėjo pažeisti.

Žiūriu, kad komisijoje dalyvauja iniciatyvus Rolando Pakso apkaltos proceso dalyvis R.Šukys. Jis turi patirties ir iš tikrųjų galėtų išaiškinti, ar galėjo pažeisti, ar negalėjo, kad mums nereikėtų formuoti naujos komisijos, kuri vėl iš naujo pradėtų visus kaltinimus teikti. Kodėl aš to noriu? Atsiminkite, kai buvo paviešinta A.Pekeliūno pavardė, V.Landsbergis pareiškė: štai čia jau priešas yra Seime ir A.Pocius nedavė, nes toks pats yra. Kai sužinojo, kad ir A.Valionis ten yra, V.Landsbergis jau naują dainelę užgiedojo, kad tai rusų specialiųjų tarnybų darbas. Manau, kad tai driekiasi ir toliau, neapsiriboja trimis pavardėmis.

Toliau. Atsiminkime, kai buvo nušalintas Prezidentas R.Paksas ir laikinai ėjo pareigas… R.Paksas. Kaip jis skubėjo skirti A.Pocių Saugumo departamento direktoriumi. Aš atsimenu, sakiau, nėra ko skubėti, bus išrinktas naujas Prezidentas, laikinai… Labai skubėjo. Po to pasidarė aišku, kad tik A.Paulauskas žinojo, nors pagal dokumentus jis nėra… kad jis tik vienas žinojo, kad A.Valionis ir A.Pocius buvo rezervistai. Prezidentas R.Paksas sakė, kad nežinojo. Kaip P.Gražulis sakė, V.Adamkus tai žinojo, tai nelabai žinojo, išvažiavo į Meksiką prisiminti gerai. Premjeras sakė, kad nežinojo, paskui vėl pradėjo aiškintis. Todėl lyg ir susitelkia tie rezervistai apie Seimo Pirmininką. Todėl reiktų galutinai išsiaiškinti, ar buvo kokių pažeidimų, ir suformuluoti būtent Konstituciniam Teismui, pasakyti galutinę išvadą. Siūlau pritarti, kad būtų aiški galutinė darbo rezultato išvada.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, tai yra beprasmis bet kokių įstatymų pataisų siūlymas, siūlymas šiam nutarimui. Šiandien aiškiai galiu pasakyti, kad ši komisija formuojama tam, kad visi galai būtų nuskandinti giliai į vandenį, kad niekas nieko nežinotų. Štai šios komisijos esmė. Manau, geriau tokios komisijos nesudaryti. Jeigu ji bijo atsakyti į klausimus, jeigu jai negalima užduoti klausimų, tai kam reikalinga ta komisija? Kam? Tai mes dar labiau nediskredituokime Seimo ir kaip…

Aš noriu dar vieną dalyką pasakyti. Kai teko dalyvauti paskutinėje Rūtos Grinevičiūtės laidoje „Nesutinku“, ten dalyvavo aukštas čekistas, pakviestas R.Grinevičiūtės. Kai mes pasakėme, kad sudarome komisiją ir bandysime išsiaiškinti šiuos klausimus, jis tik nusijuokė: per silpni jūs, Seimo nariai, kad išsiaiškintumėte, KGB taip sugebėjo persitvarkyti, persiformuoti, kad šiandien užėmė Seimą, žiniasklaidą ir kitas institucijas. Prie Prezidentūros buvo surengtas mitingas. Nė vienas žiniasklaidos atstovas nedalyvavo. Buvo daug baisiau negu sovietmečiu. Sovietmečiu tai vis tiek dar kas ateidavo ir pranešdavo apie kažkokį įvykį, piketą ar dar ką nors su plakatais. Net 1987 metais prie Adomo Mickevičiaus paminklo renginys buvo daug plačiau nušviestas, negu šis piketas. Kokiais laikais gyvename? Kas valdo Lietuvą? Man, be abejonės, aišku. Aš pasakiau, kad visas rezervas jau seniai sugrįžo į valdžią ir galima spręsti tai pagal šiandieninę situaciją, pagal tai, kas darosi Seime, pagal tai, kokią komisiją formuoja Seimas.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šios komisijos uždaviniai ir sudarymo tvarka visiškai nesutinka su Seimo statute nustatyta kitokia tvarka, kad būtų nustatyta, ar pažeista Konstitucija, ar sulaužyta priesaika. Turėtų būti sudaroma pagal tą pasiūlymą, kaip kolega J.Veselka siūlo, būtent Specialioji tyrimo komisija, kurios sudarymas yra visiškai specifinis, dalyvauja ne tik Seimo nariai. Aš siūlyčiau Liberalų demokratų frakcijai, kolegai J.Veselkai ir P.Gražuliui, jeigu tokios nuostatos yra subrendusios, jie mano, kad jiems viskas yra aišku, kad faktai yra faktai, kad tai, ką kalba, jau yra garantuota tiesa ir kad galima formuluoti apkaltos teikimą, teikimą būtent Konstituciniam Teismui siūlyti svarstyti, ar yra pažeista Konstitucija, jie tokią teisę inicijuoti rinkti parašus, kad būtų sudaryta tokia komisija, turi. Man, pavyzdžiui, neaišku, ar iš viso yra pagrindas kalbėti apie Konstitucijos pažeidimą. Nėra aišku, ar iš viso buvo pažeisti įstatymai. Jeigu taip – tai kas pažeidė, kokias tai sukelia pasekmes, ar tai yra pažeidimas apskritai?

Ši komisija, mano požiūriu, tikrai reikalinga tam, kad viską išsiaiškintume, nustatytume tiesą, o nesisvaidytume iš anksto (a priori) teiginiais, kurie kol kas nepagrįsti jokiais faktais, išskyrus ta informacija, kurią pateikia spauda, ir vieno ar kito pareigūno, ar pačių asmenų paaiškinimais. Tai tam komisija yra sudaryta. O to, ką siūlo kolega J.Veselka, ši komisija pagal Statutą negali nagrinėti ir negali spręsti tokių dalykų. Todėl siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom susikaupti. Balsuojame, ar pritariame J.Veselkos siūlomam papildomam punktui, ar nepritariam. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl J.Veselkos siūlymo. Kolega R.Šukys nepritaria.

11 – už, 43 – prieš, 24 susilaikė. Mielieji kolegos, pranešu, kad dėl visų pataisų susitarta. Yra Teisės departamento pastabų: kai kurios redakcinės, viena yra esminė, bet pačioje pabaigoje. Dabar, kad iš tikro nebūtų jokių formalumų, vienas kalba už, vienas – prieš ir baigiame kalbas dėl svarstymo. Ar kolega E.Klumbys dėl vedimo tvarkos, ar repliką? (Balsas salėje) Tai tada prašom pakentėti, kol viską užbaigsime. Jeigu tamstai patogiau stovėti, prašom stovėti, nors, manau, galima būtų atsisėsti. Taigi prašom. Vienas kalba už, vienas – prieš. A.Matulevičius. Čia dabar po svarstymo apsisprendžiame.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš nežinau, kiek dar iš tų rūselių ar sandėliukų, ar „skladukų“ bus ištraukta įvairių apmirusių lavonų ir bus gąsdinama Lietuva. Iš tikrųjų yra baisu, kai penkiolika nepriklausomybės metų praėjo, o dar iki šios dienos šios šmėklos Lietuvą gąsdina ir lyg ir drebina jos valstybingumo pamatus. Bet, deja, jau taip yra išpūstas šis dalykas, kad nori nenori reikia išsiaiškinti. Man gaila, kad kai kurie mano kolegų siūlymai nebuvo priimti geranoriškai, nes jie būtų suteikę didesnio aiškumo. Iš tikrųjų būtų gerai, kad ši komisija, aš tikiuosi, vieną kartą rimtai pabandytų aiškintis. Nors, nors yra vienas „bet“ – rimtosios bylos, ponai, rimtų žmonių seniausiai yra ten, kur tikrai nei ši komisija, nei kitos komisijos iš Lietuvos neprieis ir nepasieks. Tai nekurkime utopijų. Todėl mane jaudina tik vienintelis dalykas: kiek laiko mes dar jauksime Lietuvos žmonių protus ta KGB šmėkla, kurios pavadinimas seniausiai yra net Rusijoje pakeistas gal penkis kartus. Bet aš vis tiek balsuoju už tai, kad būtų sudaryta komisija. Tegul ji pabando kažką aiškintis. O gal, duos Dievas, kažką ir išsiaiškins.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Mazuronis. Prašom, kolega.

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai esu prieš tą farsą, kurį mes dabar demonstravome neva priimdami šias pataisas. Manau, kad tokio vieningo ir viešo KGB struktūroms priklausiusių žmonių interesų gynimo Lietuvoje kol kas dar nebuvo. Gaila, kad tai vyksta Seime.

PIRMININKAS. Bet gali būti.

V.MAZURONIS. Aš, jeigu galima, baigsiu. Manau, tai, kas vyksta, liudija tiek valdančiosios daugumos, o kas ypač įdomu, tiek konservatorių, liberalcentristų baimę. Ko jie bijo? Manau, galima į tą klausimą nesunkiai atsakyti. Aišku viena, kad daroma viskas, jog tiesa apie mūsų aukščiausių pareigūnų melavimą, jų ryšiai su okupantų specialiosiomis tarnybomis būtų slepiami nuo Lietuvos žmonių. Kai suteikiami komisijai tik tokie įgaliojimai, kurie yra iškelti šiuose klausimuose, tai iš tiesų kuriama komisija, kai siekiama ne išaiškinti, o paslėpti aukščiausių valstybės pareigūnų, asmenų ryšius su okupacinės valstybės specialiosiomis tarnybomis, paslėpti jų melą nuo Lietuvos žmonių. Aš iš tikrųjų esu prieš tokį klausimo svarstymą, bet vis dėlto kviečiu paremti tos komisijos įkūrimą ir bandyti aiškintis iki galo.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti, ar pritariame… (Balsai salėje) Minutėlę, dar dėl to, ar pritariame, nebalsuosime, nes yra Teisės departamento pora redakcinių pastabų ir viena svarbi pastaba dėl įsigaliojimo. Kolegos, dėmesio! Pagal pagrindinį tekstą komisija tyrimo išvadas Seimui tvirtinti pateikia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos sudarymo. Teisės departamentas, man atrodo, siūlo korektiškesnį variantą – nuo nutarimo įsigaliojimo.

Aš siūlau priimti šitą, kad „pateikia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo“. Ar sutinkame, čia yra korektiškiau? Sutinkame. Ačiū. Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui po svarstymo, prašom balsuoti. Prašom nesupainioti mygtukų. Ar pritariame po svarstymo visam projektui?

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 82, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.

Dabar imamės priėmimo procedūros. (Balsai salėje) Ne. Po viso, kai bus priimtas nutarimas. (Balsai salėje) Tada, kai nubalsuosime, pabaigoje. Prašom pakentėti, aš sakiau, kad geriau atsisėskite. Kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Yra norinčių, entuziastų pakanka. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man iš dalies visų tų kagėbistų iškėlimai kelia juoką. Kodėl? KGB atstovavo Tarybų Sąjungai, jie gynė komunizmo idealus. Šitie idealai, kaip žinote, sužlugo. TSRS sužlugo. Dabar, kai mes pradedame kibti prie kagėbistų, tai mane juokas ima. Jų dauguma prasigėrė, nes jų idealai sugriuvo. Bet yra kitas aspektas. Kai mūsų užsienio reikalų ministras parveža „pletkus“ iš Vašingtono ir sako, kad Vašingtone visur kalba, jog Rolandas Paksas yra gėda, Lietuvos priešas ir t.t., demonstruoja ypatingą patriotizmą, štai kur kyla klausimas. Nes šiaip kagėbistams, kai TSRS nėra, komunizmo nėra, nėra ką veikti. Bet štai kai kurie persiverčia. Dažnai matau, kad žmonės, kai kalbi su jais apie tai, kad nereikia siųsti karių, kitaip tvarkyti, lyg pritaria, kai Seime, lyg kažko bijo. Staiga iš vieno pono tarnystės pereina kitam ponui tarnauti. Štai kodėl man kelia… O šitas nutarimas – kova su seniai numirusiais. Ir kad kovojant būtų rimtai pasakyta, galutinai prieita prie išvados, ir viskas. Bet vėl apglaistysim, sviestu aptepsime, pagražinsime ir viską paliksime iki kito karto. Vėl kas nors ką nors pakiš ir vėl triukšmas, ir vėl. Tai štai mūsų dviveidystė man kelia įtarimą, kad jie tarnauja ne FSB ar KGB, o būtent ČŽV. Todėl dėl tokio apgražinimo, nepasakymo tiesos iki galo, problemos neišsprendimo iki galo aš esu prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Sereika. Prašom. Prašom, niekas nedings, nesijaudinkite.

A.SEREIKA. Iš tiesų be galo keista stebėti šiandieninį procesą. Iš principo būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Šiandien mes kalbam apie komisiją, kuri iš esmės neturi jokio savo darbo objekto. Jeigu komisijai labai norisi išsiaiškinti KGB rezervo statusą, tai iš tiesų tam visai nereikia sudaryti komisijos, užtektų pasikviesti poną Arvydą Anušauską, dar porą istorikų ir jie mums gana kompetentingai ir plačiai išdėstytų. Bet aš manau, šiandien mes turime kalbėti ne apie komisiją, o apie valstybės prestižą. Aš nesuprantu, ar užsienio reikalų ministras nežiūri užsienio žinių, ar neskaito spaudos ir ar jis nesuvokia, kad situacija „išėjusi“ už komisijos ribų, tiesiog reikia kur kas greitesnio ir paprastesnio sprendimo. Aš manau, kad ta komisija, jeigu ji sugalvos dirbti, tegu dirba. Bet iš principo nematau, ką jai veikti, išskyrus galbūt vieną dalyką – pakeisti įstatymų bazę taip, kad daugiau tokios situacijos Lietuvoje nebūtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Sutikčiau su čia kalbėjusiais, kad iš principo net ir šiandien, norint išsiaiškinti, kas surašyta šitame nutarime, jokios komisijos nereikia. Apibrėžimas, kas yra bendradarbiavimas, mūsų teisinėje sistemoje yra. Apibrėžimas, kokia dalis to apibrėžimo verčia apriboti galimybę eiti pareigas, yra. Rinkimų įstatyme nevykdymas šitų dalykų yra labai aiškiai aprašytas ir pasekmės aprašytos. Tiesiog reikėtų jau dabar reikalauti, kad bent du Lietuvos Respublikos įstatymai, tai yra Rinkimų įstatymas ir Valstybės paslapties įstatymas, būtų vykdomi. Mano požiūriu, kiek išstudijavau tuos visus įstatymus, tikiuosi, kad neklystu, visi trys asmenys yra tuos įstatymus pažeidę. Jeigu kas nors neskaitė, paskaitykite, kas parašyta tuose įstatymuose. Bendradarbiavimo apibrėžimas labai tiksliai ir nuosekliai yra parašytas 5 straipsnyje dėl deputatų mandatų patikrinimo. Rinkimų įstatymas labai aiškiai nurodo, ką kandidatas į Seimo narius turi atlikti. Tiesiog paimkite iš pono Zenono Vaigausko dvi anketas ir pažiūrėkite, atlikta ar neatlikta. Pažiūrėkite, ar einant valstybės paslapties klausimu dirbti į tam tikras pareigas buvo apie tai pasakyta ar nebuvo. Taigi aš norėčiau šiandien klausti, kodėl Seimas sudaro komisiją, bet nepaprašo Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdyti savo pareigas, kas numatyta Rinkimų įstatymo paskutinio straipsnio 2 punkte. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gal jau ir nestebina Lietuvoje nuolat taikomi dvigubi ar net trigubi standartai, tačiau vis tiek reikia kalbėti ir gal kieno nors sąžinė prabus. Prisiminkime neseniai vykusią Prezidento R.Pakso apkaltą, kai Lietuvos piliečiai tiesiog buvo gąsdinami, važinėjama po užsienį ir skleidžiama, kad Lietuvoje tvyro KGB šmėkla, kad yra „Strekoza“ planai, kad toks Prezidentas griauna Lietuvos prestižą. Ir didžiausias jo nusikaltimas, kad jis turėjo ryšių, bendravo su prastos reputacijos kagėbistais, rezervistais ir dar kitokiais. Vis dėlto po Konstitucinio Teismo politinių išvadų Seimas priėmė nutarimą ir Prezidentą atleido. Paskui teismai išsiaiškino, kad nėra padaryta jokios nusikalstamos… veiksmuose sudėties. Taigi įvyko politinis susidorojimas. Dabar patys rezervistai, kagėbistai, kurie buvo rezerve, aiškina, kad jiems nežinant, gal kartais buvo padaryta kokia saugumo provokacija, jiems nežinant jie įrašyti į saugumo rezervą. Bet specialistai aiškina, kad tai neįmanoma, kad turi būti duotas sutikimas, kai jie gauna laipsnį, tuo metu mūsų saugumo šefas, kada jau bunda Lietuva, kada už kelių dienų skelbiama nepriklausomybė, jisai dar… Aš nesuprantu, mūsų saugumo šefas dar priklauso kažkokiam rezervui ir su juo bendradarbiauja. Iš tikrųjų sveikam žmogui nesuprantami tokie dalykai, kaip tokie žmonės turi gėdos eiti pareigas. Aš manau, kad privalo atsistatydinti aukšti pareigūnai, kurie bendradarbiavo, „nepazorinti“ Lietuvos ir prieš Lietuvos žmones, ir prieš pasaulį.

PIRMININKAS. Laikas. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš pasiklausiau keleto kalbų, tarp jų ir kolegos S.Pečeliūno, ką jau kalbėti apie kolegos P.Gražulio. Man keista, kad viskas jiems aišku, jie viską žino. Viskas yra tiesa, paskaitė laikraštį ir viskas yra faktas. Kolega S.Pečeliūnas, nors jam viskas aišku ir žino, kaip tirti, žino, kurie įstatymai pažeisti, kažkodėl neina į tą komisiją. Aš manau, kad reikia pradėti vieną kartą elgtis civilizuotai, pagal įstatymus ir Seimo statutą. Jeigu yra iškelti faktai, tuos faktus reikia įvertinti ir nustatyti, ištirti. Priešingu atveju situacijos eskalavimas žiniasklaidoje, tokios kalbos, kurios skamba Seimo salėje, tikrai žemina valstybės prestižą arba duoda pagrindą tai pačiai užsienio žiniasklaidai ar tarptautinių santykių lygmeniu daryti nepagrįstas, klaidingas išvadas. Vieną kartą suvokime atsakomybę už tai, ką kalbame. Komisija ir yra sudaroma, kad patvirtintų arba paneigtų tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos tiek žiniasklaidoje, tiek sakant įvairias kalbas, prielaidas ir vertinimus. Pavyzdžiui, man iš Seimo tribūnos viešo istoriko paaiškinimo, esant tokiai situacijai, nepakanka. Aš girdėjau televizijoje, tačiau tam, kad padarytume išvadas, įvertintume ir imtumės konkrečių veiksmų, nuspręstume, ar pažeisti įstatymai, ar reikia eiti toliau ir traukti asmenis atsakomybėn, kokion atsakomybėn, reikia aiškaus, principingo, normalaus, civilizuoto tyrimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Dabar E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandieną mes pamatėme akivaizdžius dvigubus standartus. Aš prisimenu, kokiu prieš tai buvusiame Seime milžinišku kaltinimu tapo vadinamasis „Strekoza“ planas, kuris buvo surastas kompiuteryje ir kurį galima ramiai traktuoti kaip kokius nors pamąstymus ar dar ką nors. Kai yra dokumentai, kurie akivaizdžiai parodo sąsajas, į visa tai yra žiūrima pro pirštus. Aš tik viliuosi, turiu tokią slaptą viltį, kad mano kolega R.Šukys bus ne mažiau principingas savo įsitikinimais ir savo elgesiu, koks jis buvo Prezidento Rolando Pakso apkaltos metu. Jeigu išlaikys tą lygį, jeigu jis nepasiduos dvigubiems standartams, tai gal ši komisija ką nors sugebės įrodyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis – H.Žukauskas. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Visada laikiausi tos pačios nuomonės ir šiandien noriu pasakyti tą patį: Seimas yra ne teismas. Seimas turi savo Statutą ir įgaliojimą sudaryti komisijas. Komisijos sudaromos pagal Statuto 75 straipsnį. Jų įgaliojimus, tai yra komisijų įgaliojimus, nustato įstatymas. Šiandien apie Komisijų įstatymą niekas nekalbėjo. Mes šiandien turėjome kalbėti tik apie uždavinius, o ne apie klausimus. Matyt, niekas nenori giedoti himno, todėl šiandien taip ilgai čia visi sėdi ir kalba. Susidarė toks vaizdas, kad šiandien mes svarstėme jau komisijos išvadas, nes visi a priori kalbėjo: kalti, kaltas. Liko tik paskelbti nuosprendį ir galbūt Seime jį įvykdyti. Manau, jeigu mes sudarome komisiją, tai tegul ji ir išsiaiškina. Jeigu neišsiaiškins, neatsakys į tuos klausimus, kuriuos kolegos norėjo pateikti, bet nepateikė, bus kitas klausimas. Būkime nuoseklūs, būkime Seimo nariai, ne teisėjai ir ne budeliai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio, prašom susikaupti ir pradėsime balsuoti pastraipsniui ir už visą.

Dėl 1 straipsnio balsuoti nereikia, nes dėl jo mes susitarėme jau anksčiau.

2 straipsnis yra mūsų išnagrinėtas iš visų pusių, visi siūlymai atmesti. Ar reikalauja kas nors dėl jo dar kartą balsuoti? Nereikia.

3 straipsnis yra konkretus. 12 Seimo narių, tik čia jie surašyti ne abėcėlės tvarka, bet tai redakcijos reikalas. Matyt, irgi nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Dėl 3 straipsnio? Prašom. Kiek supratau, žodį nori tarti S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš labai ilgai jūsų nesugaišinsiu, bet kadangi čia buvo paminėta mano pavardė, aš dėkoju tiems Seimo nariams, kurie pripažino mano autoritetą šiuo klausimu, juridinį autoritetą šiuo požiūriu, ir prašė, kad patekčiau į tą komisiją. Deja, frakcijų nuomonė buvo kita, jos delegavo kitus žmones. Jeigu visos frakcijos sutinka, tai tegul papildo komisiją dar vienu nariu ne pagal frakcijų proporcijų principą, o bendru sutarimu, ir klausimas bus išspręstas, jeigu kam nors kyla abejonių ir mano, kad aš ten esu reikalingas. Ačiū už kantrybę.

PIRMININKAS. Labai ačiū už siūlymą, bet mes sutarėme, kad komisija iš 12 Seimo narių. Ar reikalauja kas nors balsuoti? Ne. Ačiū.

Dabar 4 straipsnis. Yra siūlymas pirmininku skirti S.Pabedinską. Ar reikia dėl to balsuoti, ar sutinkame? Nereikia. Sutinkame. Ačiū.

Ir 5 straipsnis. Čia yra ta pataisa, kurią minėjau, todėl dar kartą sakau, kad komisija išvadas turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo, o ne nuo priėmimo. Nereikia balsuoti, sutinkame? Dabar prašom pasiruošti balsuoti, ar priimame visą Seimo nutarimą. (Balsai salėje) Po balsavimo galėsime ir… (Balsai salėje) Ne, pavaduotojas pagal Statutą nebūtinas. Na, nebūtinas. Ar reikia perskaityti straipsnį? Jis gali būti, bet nebūtinas. Nereikia? Tai gerai. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame šį ilgą nutarimą dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos ir t.t. ištirti sudarymo.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 77, susilaikė 3. Nutarimas, mielieji kolegos, priimtas.

Dabar ilgai laukęs kolega E.Klumbys nori tarti repliką po balsavimo. Prašom. 2 minutės.

E.KLUMBYS. Replika po balsavimo, tačiau tai prieš tai norėjau pasakyti, kad ta replika, kadangi buvo svarstymo stadija, turėjo būti pasakyta po svarstymo stadijos, bet ką darysi.

Noriu pasakyti, kad šiandien svarstydami šį labai svarbų dokumentą mes pamatėme, kad strateginei valdančiosios koalicijos daliai – Socialdemokratų frakcijai atstovavo tik 3 Seimo nariai. (Balsai salėje) Manau, kad gerbiamasis Č.Juršėnas yra jūsų frakcijos narys. Tačiau yra kitas dalykas – pamatėme, kad Socialdemokratų frakcija šiame Seime turi labai gerą konservatorių ir liberalcentristų rezervą, nes jų, socialliberalų ir Darbo partijos balsais buvo priimtas šis Seimo nutarimas.

PIRMININKAS. Matote, kaip reikia mokėti dirbti. Štai čia yra visa problema. Ar kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė nori tarti žodį? Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Labai trumpą.

PIRMININKAS. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad mano mygtukas vėl nesuveikė. Aš balsavau už. Nereikalauju perbalsuoti, bet su technika man sekasi gana prastai.

PIRMININKAS. Suprantama, kad į darbo pabaigą aparatai genda. Viskas aišku. Ir dar kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Norėčiau priminti kolegoms, kurie prieš kurį laiką buvo Aukščiausiojoje Taryboje, priminti ponui E.Klumbiui ir ponui P.Gražuliui, kad reikėjo išskirti tuos visus klausimus, sudėti visus taškus ant „i“. „Superpatriotiniu“ radikalizmu buvo padaryta taip, kad visas tyrimas buvo numarintas. Taigi visi, kurie garsiai rėkia, nenori nieko išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Dar P.Gražulis. Kaip aš galėjau jo nepastebėti. Na, nepastebėjau žmogaus.

P.GRAŽULIS. Manyčiau, kad daugelio politikų žodžiai, kurie deklaruojami spaudoje, dažnai skiriasi nuo jų realių darbų. Šiandien konservatoriai vėl prakalbo spaudoje, bet paskui nutilo, kad reikėtų paviešinti visas operatyvines KGB bylas. Ponai konservatoriai, pone Dagy, žinoma, tu dabar perėjai į kitą partiją, esi konservatorius, buvai socialdemokratas, kodėl jūs to nepadarėte 1996–2000 m., kai krikščionys demokratai siūlė tai padaryti? Kodėl jūs boikotavote, kodėl nepasinaudojote ta galimybe, kurią suteikė jums tuo metu rinkėjai ir jūs buvote 68 Seimo nariai?

Deja, galima daryti vieną išvadą. Tikrai tarp jūsų… kaip Č.Juršėnas, atsimenu, kalbėjo, kai V.Landsbergis išėjo į tribūną ir pasakė: jūs, buvę komunistai, nekalbėkite. Česlovas išėjo į šią tribūną (tai buvo 1996 metai) ir pasakė: mūsų – tik 12, o jūsų – 48. Taigi, gerbiamieji, atsakė jums į visus klausimus. Matyt, šiandien jūs taip tylite, kaip pridėję į kelnes, ir pritariate. Vienu žodžiu, bijote. Bijote patys išeiti į viešumą. Šita komisija sukels tautoje tik daugiau neaiškumo, tik daugiau nesutarimo, ir aš manau, geriau galbūt jos nereikėjo sudaryti, jei faktiškai bijoma atsakyti į Seimo narių klausimus.

PIRMININKAS. Laikas!

P.GRAŽULIS. Raskite nors vieną pasaulio valstybę, kad į Seimo nario užduotą klausimą komisija neatsakytų! Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus į mano suformuluotus raštu klausimus visos valstybinės institucijos turi atsakyti. Aš šiuos klausimus peradresuosiu komisijai raštu ir raštu reikalausiu į visus atsakymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai Gražuli, tamstai reiškiu priešpaskutinį papeikimą ar įspėjimą, nes jaučiu, kad dar bus kalba pasakyta. Nebereikia jau daugiau? Gerai. Tai dabar kviečiu kolegą A.Ažubalį perskaityti pareiškimą, paskui aš padarysiu pora pareiškimų, o tada tamstai žodis, po to dar nutarimai ir tik tada himnas. Prašom kantrybės!

Seimo narių pareiškimai

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, perskaitysiu pareiškimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui A.Paulauskui tekstą.

„Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A.Pekeliūno gebėjimo eiti Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, atkreipiame jūsų dėmesį į Europos reikalų komiteto pirmininko A.Pekeliūno viešąją veiklą, kuri, mūsų nuomone, diskredituoja vieno iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Seimo padalinių svarbą ir jau dabar menkina Lietuvos valstybės tarptautinį autoritetą. A.Pekeliūno viešas pasakymas iš Seimo tribūnos sulyginant Lietuvos buvimą Europos Sąjungoje su buvimu Sovietų Sąjungoje ir pastarosios tariama pagarba lietuvių tautai neatitinka istorinės tiesos ir žeidžia sovietinės okupacijos ir genocido aukas, jų palikuonis, visus sąmoningus Lietuvos piliečius bei pačią Europos Sąjungą.

A.Pekeliūno vieša kalba iš Lietuvos Respublikos Seimo tribūnos, kad Lietuvos tautos atstovybė – Seimas neturėtų kištis į Ukrainos Prezidento rinkimus, užtikrinant jų demokratiškumą, tai yra pareiškiant Lietuvos Respublikos Seimo nuomonę ir siunčiant rinkimų stebėtojus, leidžia daryti išvadą, kad šiam asmeniui yra svetima viena iš pagrindinių ir svarbiausių europietiškų vertybių – kiekvienos tautos ir asmens teisė į laisvus, sąžiningus, demokratinius rinkimus.

A.Pekeliūno viešas ir visiškai nekompetentingas pasakymas 2005 m. sausio 18 d. Lietuvos televizijos diskusijų „Spaudos klubo“ laidoje dėl Europos Sąjungos naujosios kaimynystės politikos sukėlė ne tik Europos Sąjungos žinovų ir politologų, bet ir politikų, suprantančių savo atsakomybę už Lietuvos integracinių procesų sėkmę, nusivylimą ir net pasipiktinimą.

A.Pekeliūno interviu, publikuotas praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciniame leidinyje „Integracijos žinios“ Nr.7, 8, kelia rimtą susirūpinimą ir dėl šio asmens supratimo apie tikruosius Lietuvos valstybės ekonominius interesus Europos Sąjungoje. Minėtame interviu A.Pekeliūnas pasisako už Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių sistemos suvienodinimą, kas, jei tai būtų įgyvendinta, reikštų tiesioginių mokesčių Lietuvos įmonėms ženklų padidinimą ir suduotų rimtą smūgį Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, taip laukiamų užsienio investicijų atėjimui.

Įvertinę viską, kas aukščiau išvardyta, manome, kad delsti ir laukti, kol A.Pekeliūnas supras visas Lietuvos užsienio politikos ir narystės Europos Sąjungoje subtilybes, itin kenkia ir smukdo Seimo autoritetą. Todėl prašome jūsų artimiausiu metu surengti Seimo frakcijų seniūnų pasitarimą, kuriame būtų nuspręsta, ar A.Pekeliūnas gali ir toliau eiti Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas“. Pasirašo 36 Seimo nariai.

Noriu tik atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį, kad pasirašė visų frakcijų atstovai, išskyrus Socialdemokratų, Valstiečių ir Darbo.

PIRMININKAS. Ir Mišri Seimo narių grupė.

A.AŽUBALIS. Taip, ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar trys trumpi pareiškimai, tada E.Klumbio kalba. Pranešimas apie Italijos Respublikos grupės susirinkimą, kuris įvyko sausio 18 dieną. Ryšių su Italijos Respublika Parlamentinės grupės pirmininke išrinkta Zita Žvikienė, o jos pavaduotojais Egidijus Vareikis ir Mindaugas Subačius. Taigi prašoma įregistruoti Seime įsikūrusią Tarpparlamentinių ryšių su Italijos Respublika grupę.

Antras pranešimas analogiškas, tik čia su Izraeliu. Grupės pirmininku išrinktas Emanuelis Zingeris. Jo pavaduotojai net trys: Algirdas Paleckis, Stasys Mikelis ir kolegė Violeta Boreikienė. Irgi prašoma registruoti šią Lietuvos ir Izraelio grupę.

Ir trečias pranešimas. Tai Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Karalyste grupė. Pirmininkė – B.Vėsaitė. Jos pavaduotojai: A.Ažubalis ir A.Staponkienė. Taigi irgi prašoma registruoti šią grupę. Štai trys pranešimai.

Dabar E.Klumbio kalba.

E.KLUMBYS. Tai yra replika dėl to, kas buvo pasakyta minint mano pavardę, juolab kad tai susiję su 1991 metais, Aukščiausiąja Taryba, ne tiek daug čia liko iš to laikotarpio parlamento narių. Noriu pasakyti, kad yra labai nekorektiška kaltinti mane ir mano tuometinius kolegas sužlugdžius Desovietizacijos įstatymą. Aš dar kartą noriu… Jau šiandien tą pasakiau, noriu dar kartą pakartoti, kad V.Landsbergis ir jo artimiausia aplinka norėjo desovietizuoti 10-20 aukščiausių tuometinių LKP narių, ir viskas. Idėja žmonių, kurie kalbėjo apie realią desovietizaciją, kurie kalbėjo apie desovietizaciją nuo pirminių partinių sekretorių ir aukščiau, ir buvo sužlugdyta tų žmonių – V.Landsbergio ir jo aplinkos. Šitą reikia atsiminti ir nekaltinti tų žmonių, kurie to nepadarė.

PIRMININKAS. Nereikia minėti Viešpaties vardo be reikalo.

E.KLUMBYS. Kam viešpats, o kam ne.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų patvirtinimo" papildymo“ projektas Nr.XP-194 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mums liko du darbai. Reikia patvirtinti kai kurių komisijų pirmininkus ir kai kurių komisijų pirmininkų pavaduotojus. Čia turi būti du nutarimai. Ar galime tai iš karto padaryti, ar reikia visus pateikimus, svarstymus?

Taigi tik pranešu, kad Seimo komisijų, konkrečiai Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku išrinktas Seimo narys P.Baguška, o komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms spręsti pirmininku Seimo narys A.Baranauskas ir siūloma šiek tiek atitinkamą nutarimą pertvarkyti. Tai yra nutarimas iš keturių straipsnių. Niekas nenori paklausti? Galime pritarti po pateikimo? Galime iš karto priimti kaip Pirmininkas siūlo? Galime. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? Tada prašom balsuoti dėl viso nutarimo. Ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų patvirtinimo“ papildymo“? Prašom balsuoti. Konstitucijos komisijos pirmininkas seniai yra. (Balsai salėje) Pavaduotojai bus irgi. Laikui bėgant ir plaukiant Konstitucijos pataisoms. Gerai, pridėsime.

Užsiregistravo 67. Už – 60, su Pirmininku – 61, prieš – 1, 5 susilaikė. Nutarimas yra priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo" papildymo“ projektas Nr.XP-195 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ir antras nutarimas dėl pavaduotojų. Čia jau jų yra daugiau. Supažindinu. Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas – Seimo narys V.Saulis, Etikos ir procedūrų komisijos vicepirmininkas – S.Pabedinskas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vicepirmininkas – S.Girdauskas, Verslo ir užimtumo komisijos vicepirmininkas – S.Draugelis.

Ar nori kas paklausti? Pritariame po pateikimo? Ačiū. Ar galime iš karto pradėti priėmimo procedūrą? Seimo Pirmininkas siūlo. Ačiū. Čia yra penki straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Ne. Ačiū. Tada prašom dėl viso nutarimo. Ar priimame Seimo nutarimą dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 67. Už – 67 (su Pirmininku) ir 1 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Mielieji kolegos, mes su Pirmininku konstatuojame, kad ši diena, pilna svarbių įvykių, eina į pabaigą. Visi klausimai, kurie turėjo būti išnagrinėti, išnagrinėti. Ar visiems patiko nagrinėjimo rezultatas – kitas klausimas, bet Seimas savo darbą padarė, posėdis baigiamas ir sesija baigiama. Sesija baigiama himnu. Bet jeigu norima registruotis, tai padarykime šitą gerą darbą. Dar kolega A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS. Jeigu galima, keletą žodžių dėl gerbiamojo A.Ažubalio pareiškimo. Aš, aišku, jaučiuosi įžeistas ir padarysiu pareiškimą Seimui vėliau. O šiaip norėčiau pasakyti, kad visi Seime suprastumėte, kada prasidėjo ir kodėl visa ši istorija prasidėjo. Kai mano atskirais pareiškimais buvo paliesti dešiniosios pusės vadai, prasidėjo tas visas pjudymas. Tai darykime išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar kviečiu registruotis. Registruojamės. Be abejo, bus užfiksuota. Paskutinė registracija, jeigu nebent vėl kas nors susipainios, tada dar antrą kartą registruosimės.

68 Seimo nariai. Tikrai visai daug.

Mielieji kolegos, iš tikro sesija baigėsi, dabar kviečiu sugiedoti himną.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

Ačiū dar kartą. (Plojimai) Ir iki pasimatymo, tikiuosi, kovo 10 d., jeigu ko nors neatsitiks.