Dvidešimtasis (20) posėdis
2005 m. sausio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, aš matau ir girdžiu, kad visi yra neblogai nusiteikę. Matyt, jausdami, kad, nepaisydami šios dienos sunkumų, galimų sunkumų, vis dėlto giedosime himną. (Plojimai) Ačiū. Nors kartą posėdžio pirmininkui paplojama. Mielieji kolegos, skelbiu, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. sausio 20 d. rytinis plenarinis posėdis pradedamas.

2005 m. sausio 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Ir dabar dėl darbotvarkės. Darbotvarkė buvo patvirtinta Seimo, bet patikslinta Seniūnų sueigose. Paskutinis patikslinimas padarytas šiandien. Kaip matote, darbotvarkė yra tamsi, kai kas sako, pagal turinį, aš sakau, pagal formą. Tamsi todėl, kad yra daug papildomų klausimų. Pirmas dalykas tai yra Seimo statutas, kaip susitarėme, vykdydami Konstitucinio Teismo sprendimą, mes turime apsispręsti dėl savo pačių atostogų reglamentavimo. Toliau, mes perkėlėme iš ankstesnių posėdžių į šiandieną įvairių kontrolierių klausimą, tai yra atleidimą ir skyrimą. Taip pat iš ankstesnio posėdžio į šį perkeltas Seimo Pirmininko pavaduotojo klausimas ir įvairios komisijos: ir dėl rezervo, ir dėl EBSW.

Šiandien dar papildomai Sveikatos reikalų komitetas paprašė, kad būtų įrašytas Kraujo donorystės įstatymas, tai yra atmetimo klausimas, taigi daug laiko neturėtų trukti. Be abejo, mes turime ir dar savo kai kuriuos organizacinius klausimus išspręsti, nes kai kurios komisijos išsirinko ir pirmininkus, ir net pirmininkų pavaduotojus. Plius vieno, tiksliau, dviejų komitetų sudėties pakeitimas, nes, kaip žinote, netekome vieno Seimo nario ir atsirado papildomas Seimo narys.

Tai štai dėl šitų priežasčių darbotvarkė, kaip matote, yra gerokai pamarginta. Bet bendru Seniūnų sueigos sprendimu, pabrėžiu, niekam neprieštaraujant, kai kurių klausimų atsisakyta, kad iš tikrųjų šiandien sugiedotume himną, ir ne taip jau labai vėlai. O likusius klausimus ir naujus svarstysime pavasario sesijoje arba, jeigu grupė Seimo narių pageidaus, neeilinėje sesijoje, kovo pradžioje. Bet vasaris žadamas laisvas.

Taigi dabar, kolegos, aš matau, kad kai kurie nori tarti žodį. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom. Ar pirma registruojamės? Stop, gal pirma registruojamės? Padarykime šventą darbą. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Pradžia nebloga. Pakartosime po E.Klumbio kalbos. Prašom. (Balsai salėje) Gerai, pakartosime registraciją, prašom neišgyventi. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš žiūriu, kad šiandien įtrauktas 2-6 klausimas, viskas gerai, – Seimo nutarimo dėl Laikinosios komisijos dėl Antano Valionio, Arvydo Pociaus ir Alfredo Pekeliūno priėmimas. Tačiau aš noriu pasakyti, kad per praeitą posėdį, antradienį, buvo tik pateikimas. Kur yra svarstymas?

PIRMININKAS. Šiuo atveju sprendžiama iš karto. Kai yra Seimo narių iniciatyva, tai po pateikimo galima iš karto ir priimti. Šiuo atveju yra tokia tvarka. Seimo narių iniciatyva yra tokia, kad ją reikia kuo greičiau realizuoti. Bet jeigu kas nori kalbėti, tai bus kalbos dėl balsavimo motyvų ir dėl pataisų.

E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad yra pataisų. Manau, tų pataisų yra svarstymo stadija, jos nagrinėjamos, tai noriu, kad tai būtų.

PIRMININKAS. Bus, visos pataisos bus. Jų yra labai daug. Kaip tik tai tas klausimas, kuris gali užtrukti daug laiko. Todėl mes jį įrašėme į pabaigą, kad patys ištvermingiausi išnagrinėtų viską iki galo. Jeigu daugiau pastabų nėra, tai ar galime patvirtinti patikslintą darbotvarkę? Gerbiamasis Žiemeli, per šoninį mikrofoną. V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti bent jau dėl ateities. Šiandien pateikta darbotvarkė visiškai skiriasi nuo darbotvarkės, kurią mes turėjome. Pasiruošėme, susidėjome pagal eilę. Taigi būtų gerai, jeigu jau darbotvarkė keičiama, kad tai bent žinotume prieš dieną.

PIRMININKAS. Visiškai su tamsta sutinku, bet šiandien yra paskutinė sesijos diena. Ir dar sykį kartoju, visų, pabrėžiu, visų Seimo seniūnų sueigos narių, taigi ir opozicijos atstovų, bendru sutarimu ir buvo sutarta, kad sutrumpiname, o kai kuriuos klausimus sukeičiame vietomis. Tas ir buvo padaryta. Bent jau vienas svarbus klausimas buvo sukeistas vietomis kaip tik opozicijos siūlymu. Tai toks atsakymas, gerbiamasis kolega.

Dar kartą klausiu, ar sutinkame, ar dėl bendros tvarkos registruojamės ir balsuojame? Pritariam? Tai tada tik registruojamės. Darbotvarkė patvirtinta.

Dabar prašom registruotis, ir prašom tai daryti sąmoningai. Ar visų korčiukės vietose? Prašom registruotis. Tik registruojamės.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Visai kitas vaizdelis. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, prieš suteikdamas žodį Seimo Pirmininkui, noriu pranešti, kad yra kolegos Seimo nario V.Kamblevičiaus prašymas priimti jį į Darbo partijos frakciją ir, suprantama, atitinkamas frakcijos sprendimas. Taigi Darbo partijos frakcija turi tą pačią sudėtį, kaip ir anksčiau, tai yra tiek pat Seimo narių.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto papildymo 15¹, 15², 15³, 15⁴ ir 15⁵ straipsniais" projektas Nr.XP-203 (pateikimas) (siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Dabar darbotvarkės 1 klausimas. Kolegos, dėmesio! Klausimas kaip tik turėtų būti rūpimas visiems – ir Seimo nariams, ir mūsų besiklausantiems.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, vieną minutę. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto papildymo 15¹, 15², 15³, 15⁴ ir 15⁵ straipsniais“ projektas Nr.XP-203. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, išties klausimas yra ne tik įdomus, bet ir labai svarbus mūsų Seimo prestižui. Tai yra Seimo statuto papildymo kai kuriais straipsniais projektas, jis nustato Seimo narių atostogas. Jūs turbūt žinote, esu ne kartą minėjęs, tik priminsiu, kad Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę, kuri turi parengti Statuto pataisas dėl Seimo narių darbo sąlygų, gyvenimo, buities sąlygų ir suderinti mūsų įstatymus su Konstitucija, nes Konstitucinis Teismas nustatė, kad kai kurie teisės aktai, reglamentuojantys Seimo narių darbo sąlygas, prieštarauja Konstitucijai, o kai kurie… arba kai kurios Seimo narių teisės nėra apskritai įtvirtintos įstatymo.

Taigi, norėdami užpildyti šią spragą ir suderinti mūsų įstatymus, sudarėme darbo grupę. Ji yra iš esmės parengusi visą paketą įstatymų, kurie turėtų papildyti Seimo statutą ir kitus teisės aktus. Tačiau, atsižvelgdamas į įvairius paskutinių dienų skandalus, aš teikiu tik vieną fragmentą iš to įstatymų paketo, reglamentuojantį tik Seimo narių atostogas, nes, kaip šiandien buvo pasakyta, mes baigiame savo sesiją ir vasario mėnuo bus tas laikas iki pavasario sesijos, kai vėl atsiranda reali grėsmė, jog kai kas bandys tą laiką išnaudoti atostogoms, ir vėl pakliūsime į įvairių laikraščių straipsnius. Todėl teikdamas įstatymo projektą siūlau nustatyti Seimo narių teisę į kasmetines nemokamas nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogas. Taip pat šiuo įstatymo projektu mes įtvirtiname nuostatą, kad Seimo nario darbo laikas yra nenormuotas. Vadinasi, nėra nei pradžios, nei pabaigos, nei šeštadienių, nei sekmadienių. Tiesiog Seimo narys dirba nuolat nepertraukiamai visus ketverius metus, tačiau jis turi konstitucinę teisę į poilsį ir jam suteikiama galimybė turėti 28 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. Tos atostogas gali būti pailgintos tiek dienų, kiek jis yra tarnavęs Lietuvos valstybei, nuo penktų metų prisideda po tris dienas. Seimo nariui atostogos gali būti suteiktos ne Seimo sesijos metu ir ne trumpesnės kaip 21 kalendorinė diena. Kitą laiką jis galėtų pasiimti ir kitu metu. Dar pasakysiu, kad Seimo narį galima atšaukti iš atostogų, jeigu yra skelbiama neeilinė Seimo sesija, tada tą atostogų dalį jis gali pasiimti vėliau.

Taip pat Seimo nariui gali būti suteiktos ir nemokamos atostogos dėl šeimyninių ar buitinių kokių nors aplinkybių, bet ne daugiau kaip trys mėnesiai.

Šiame projekte nustatoma, kad Seimo nariui gali būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, taip pat atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai.

Turiu pasakyti, kad ne tik dėl Seimo narių ši įstatymo spraga nebuvo užpildyta. Dabar prasidėjus tokiam svarstymui, pasirodo, kad ir Prezidento, ir Vyriausybės narių atostogos taip pat nėra reglamentuotos įstatymu ir yra rengiami atitinkami teisės aktai. Bet šiandien aš norėčiau, kad mes po tam tikro svarstymo ir priimtume šį įstatymą, kad išėję į tą vieno mėnesio nesesijinį laikotarpį galėtume pasinaudoti atostogomis ir teisėtai išvykti paatostogauti. Prašom pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Užsirašė klausti 13 Seimo narių, bet primenu, gerbiamieji kolegos, 10 min., todėl labai prašyčiau, kad būtų klausiama glaustai. Tikiuosi, kad gerbiamasis Pirmininkas taip pat trumpai atsakys. Pirmasis E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tikrųjų šis klausimas, Seimo narių atostogų klausimas, manyčiau, turi sulaukti net rimtos teorinės diskusijos. Sakykite, ar būtų galima, kad jūs pateiktumėte, kokia yra parlamentarų atostogų padėtis. Ar jos tokios apskritai įteisintos Europos Sąjungos šalyse? Kokia jų trukmė, jeigu yra, ir kokia padėtis yra pačiame Europos Parlamente? Tik tada mes galėtume orientuotis priimdami šį įstatymą, nes jūs įteisinate nenormuotą parlamentarų darbo laiką, t.y. ir šeštadienius, ir sekmadienius, o atostogų tik 28 dienas.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Iš tiesų nenormuotas Seimo nario darbo laikas buvo ir anksčiau, nes niekas turbūt iš mūsų negalėtų atsisakyti susitikti su rinkėjais todėl, kad yra sekmadienis ar kokia švenčių diena. Tai yra mūsų priedermė, mes išrinkti tarnauti žmonėms, tai yra natūralu ir neginčijama. Iš tiesų aš galėčiau dabar apžvelgti, šiek tiek domėjausi, kaip kitose šalyse suteikiamos atostogos parlamentarams, tačiau mes turime Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pasakyta, jog mes turime įtvirtinti parlamentarų teisę į atostogas. Vadovaudamiesi ta nuostata mes privalome vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą ir pateikti tokį įstatymo projektą.

Dabar kalbėti, ar reikia tokio įstatymo, ar nereikia, tikrai nėra prasmės. O dėl atostogų kalendorinių dienų, arba dėl atostogų trukmės, čia buvo įvairiausių nuomonių, bet mes pasirinkome šį variantą, kuris yra artimesnis kitoms profesijoms – 28 darbo dienos, plius už ištarnautą valstybei laiką prisideda dar keletas dienų. Tokia mūsų logika, tokia logika mes vadovavomės rengdami šį įstatymą. Tiek galiu atsakyti.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu aš galiu, aš noriu užleisti savo klausimą Vilijai Vertelienei, kuri moterų vardu nori klausti.

PIRMININKAS. Ji neužsiregistravusi. Kol kas A.Matulevičius, o paskui perleisime. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir pranešėjau šiuo klausimu. Aš suprantu, kad klausimas labai svarbus, ir labai gaila, kad jis yra paskutinę pratęstos sesijos dieną, nes reikia tikrai didesnių diskusijų. Aš vieno dalyko iš principo nesuprantu, jaučiu, kad vėl pakliūsiu į kažkieno nemalonę, bet kas valdo valstybę? Visą laiką mums buvo kalama į galvą, kad yra valdžių atskyrimo principas. Konstitucijoje apie parlamentarų atostogas neparašyta nė žodžio. Man buvo aišku, kai aš ir anoje kadencijoje buvau renkamas Seimo nariu, ir šitoje, kad kiek reikės, tiek dirbsime, visas 24 valandas. Bet kodėl turi nurodinėti Konstitucinis Teismas, kokį įstatymą Seimas turi priimti? Mes nerašėme jiems algų, kai jie sau pasirašė dideles algas ir pasakė, kad mes ir Vyriausybė neturime teisės jų algų judinti. Tai kodėl jie tampa vyriausi už vyresnius valstybėje? Kodėl nėra atskyrimo principo, jeigu mes esame Tautos atstovybė?

A.PAULAUSKAS. Čia, aišku, diskusija kiek kita tema, bet aš galiu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas neviršijo savo kompetencijos kalbėdamas dėl įstatymų nesutikimo su Konstitucija arba nutarimo aprašomojoje dalyje, motyvuojančioje dalyje nustatydamas nuostatas, kurias reikėtų įtvirtinti įstatymais. Tai yra, galima sakyti, rekomendacinio pobūdžio nuostata, tačiau jau susiklostė tokia tradicija ir kultūra, kad mes reaguojame į tam tikras pastabas, į tam tikras nuostatas ir taisome tuos įstatymus, kurių Konstitucinis Teismas ir nepripažįsta neatitinkančiais Konstitucijos.

PIRMININKAS. Tai dabar pagal džentelmenišką susitarimą su gerbiamuoju Juliumi Vilija Vertelienė. Prašom. Nieko nespauskite.

A.PAULAUSKAS. Bet salėje labai didelis šurmulys ir niekas negirdi mano atsakymų. Gal jie tiesiog ir nereikalingi. Aš pats sau kalbu.

PIRMININKAS. Pirmininke, prašom neabejoti, visiems rūpi.

A.PAULAUSKAS. Bet aš jau nebegaliu perrėkti.

PIRMININKAS. V.Vertelienė.

V.VERTELIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl Statute nenumatytos ilgesnės kasmetinės atostogos vienišai motinai arba tėvui, auginantiems vaikus iki 14 metų? Dabartiniame Darbo kodekse šiuo metu vienišiems tėvams suteikiamos 35 dienų kasmetinės atostogos. Manau, kad ir Seime gali būti tokių tėvų.

A.PAULAUSKAS. Taip. Manau, kad tai yra vienas iš diskusijos objektų, ar dar gali būti nustatytos papildomos atostogos tiems, kurie augina vaikus. Mes ėmėme optimaliausią variantą, bet jeigu jūs siūlysite kokias nors pataisas šiam įstatymui, jos galės būti svarstomos. Be to, noriu pasakyti, kad kai svarstysime visą paketą, dar galėsime grįžti prie tų atostogų. Čia tiesiog užbėgdamas už akių galimoms grėsmėms vasario mėnesį, kai vėl žmonės norės pasinaudoti atostogomis, o jų nebus galima suteikti, kad vėl nepatektume į nepatogią situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Aš noriu pakartoti tai, ką jūs pasakėte, kad kiti girdėtų. Tai yra pataisos, kurios galios pusantro mėnesio. Jeigu iš tikro ką nors padarysime ne taip ar reikės patikslinti, vis tiek mes turėsime taisyti Statutą pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, ir tai darysime kovo mėnesį. Todėl prašyčiau dabar intensyviai neklausinėti, apsiriboti tuo nustatytu laiku ir po pietų priimti.

Klausia P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš supratau, kad jūs nesate labai išsamiai susipažinęs su kitų valstybių patirtimi, kaip ten yra su Seimo narių atostogomis, todėl nemanau, kad reikėtų taikyti ypatingą skubą.

Dar vienas klausimas. Manau, reikėtų paklausti Konstitucinio Teismo, kiek kilometrų nuo Seimo būdamas Seimo narys šiurkščiai pažeidžia Konstituciją ir kiek kilometrų daugiau jis negali nuvažiuoti nuo Seimo. Mes apskritai kuriame policinę valstybę. Net sovietmečiu, manau, nebuvo šitaip reglamentuojami Seimo nariai. Aš esu atsakingas rinkėjui, jis mane išrinko, o ne Konstituciniam Teismui. Apskritai siūlau Seimui turėti politinės valios paleisti Konstitucinį Teismą, nes jie, kurie ima po 20 tūkst. su visokiais priedais, patys save diskreditavo nustatydami, kad jiems negalima sumažinti atlyginimų.

PIRMININKAS. Iš tikrųjų turime eiti atostogų po tokio klausimo.

A.PAULAUSKAS. Man atrodo, labai pavojingi tokie pareiškimai kaip paleisti Konstitucinį Teismą arba kitaip reaguoti į nepatinkančius sprendimus. Aš esu susipažinęs su kitų valstybių praktika, bet dėl laiko stokos… Galėčiau atsinešti ir išvardyti kiekvieną šalį, kaip ten reglamentuojama ir kiek suteikiama atostogų. Tačiau dar kartą sakau: tai negali pakeisti mūsų sprendimo, nes yra Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris sako, kad turime reglamentuoti savo atostogas, savo teisę į poilsį. Tą aš ir stengiuosi padaryti, pateikdamas jums projektą.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš gerbiamajam Pirmininkui norėčiau padėti ir pasakyti, kad esu toje darbo grupėje, ir noriu pasakyti, kad pagal duomenis, kuriuos turime, kitų šalių parlamentarai neturi atostogų. Ten yra aiškiai reglamentuotas darbo laikas. Mes vėl būsime pirmoji valstybė, kuri sugalvos parlamentarams atostogas. Bet tai ne klausimas.

Mano klausimas būtų toks. Gerbiamasis Pirmininke, ar ne paprasčiau būtų buvę priimti Seimo nutarimą, kad Seimo nariams galima išvykti toliau negu Lietuvos Respublika ilsėtis savaitę ar dvi, ir tai įskaityti į būsimąsias atostogas, kai bus priimtas ir normaliai apsvarstytas įstatymas, nes tai, ką jūs siūlote, prieštarauja tai pačiai Konstitucijai, kurioje parašyta, kad visi Seimo nariai yra lygūs. Jūsų pateiktas projektas iš karto suskaldo narius į geresnius ir blogesnius. Papildomų dienų suteikimas priklausomai nuo to, kaip tai padaryta valstybės tarnyboje… Tai šiek tiek skiriasi – mes nesame valstybės tarnautojai. Todėl aš negaliu pritarti tokiam variantui, kai priklausomai nuo to, kiek tu dirbi valstybės tarnyboje, pridedama prie atostogų. Tai bus pretekstas vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą.

A.PAULAUSKAS. Jeigu jūs atidžiai skaitėte šį projektą, yra pasakyta „valstybei“, o ne „valstybės tarnautojo“. Tarnavimas valstybei yra šiek tiek platesnė sąvoka negu tik valstybės tarnyba. Į tai įsiskaito ir Seimo kadencijos laikas, ir kitokios veiklos valstybei – ar tarnautojo, ar pareigūno ir panašiai – laikas. Mes iš tiesų nebūsime pirmieji, nustatę atostogas. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad yra valstybių, kur yra nustatytos atostogos, ir yra valstybių, kurios nenustato, tiesiog yra tradicijos. Tos tradicijos yra stipresnės už įstatymus. Bet mūsų valstybė yra tokia, mes tokią ir kuriame, kad viską reglamentuojame teisės normomis. Jeigu nėra teisės normos, tai mes patys jaučiamės nepatogiai. Dar kartą primenu, kad Konstitucinis Teismas taip pat nustatė, kad reikia realizuoti šią teisę Seimo nariams, ir šis įstatymas kaip tik ir padeda tai padaryti. Jūsų siūloma tvarka įskaityti Seimo nutarimu ir visa kita yra paini ir būtų nevisiškai teisėta.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Klausia J.Razma. Noriu pranešti, kad klausinėjimo laikas baigėsi. Mielieji kolegos, aš labai prašyčiau, kad neprieštarautumėte šioje vietoje statutinei nuostatai – 10 minučių, o iš esmės išeitų 12 minučių. Taigi vis tiek ilgėliau klausinėjome Pirmininko. Kadangi tas klausimas dar kartą bus nagrinėjamas kovo mėnesį, bus galima pakankamai debatuoti. Sutariame, kad J.Razma paklausia, ir tada sprendžiame, ar pritariame po pateikimo, ar ne. J.Razma. 30 sekundžių atskaičiuojame.

J.RAZMA. Pirmiausia noriu padėkoti Pirmininkui, kad atsiliepė į opozicinių frakcijų siūlymą numatydamas, kad tikrai gali kilti problemų Seimo nariams, kurie nori kur nors išvykti. Pamėginkime greitai reglamentuoti atostogų klausimą ir numatykime galimybę jį ištaisyti, jeigu matysime, kad kas nors dar ne taip. Peržvelgęs projektą turiu vieną klausimą dėl ūkio išlaidų ir išmokų už transporto naudojimą. Čia nieko nėra pasakyta. Kaip jūs manote tai spręsti, ar Finansų skyriui išleidžiant atostogų neiškils ta problema, kai nieko nepasakoma?

A.PAULAUSKAS. Manau, tai galima nustatyti ir kituose įstatymuose, kurie bus priimami su Statutu kovo mėnesį, kuriuose reglamentuojamas transporto panaudojimas, kitos išmokos Seimo nariams. Šiame straipsnyje bus galima numatyti tarnybinių automobilių panaudojimą, išlaidas, susijusias su parlamentine veikla. Bus galima pataisyti ir įrašyti tas nuostatas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, dabar prašome dėl balsavimo motyvų: 1 – už, 1 – prieš. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gal nereikėtų taip kategoriškai atmesti ir nepritarti šiam klausimui, bet nepritarčiau ypatingos skubos tvarkai. Seimo Pirmininkas neįvardijo nė vienos valstybės, kurioje yra įstatymu reglamentuotos Seimo narių atostogos. Mums reikėtų išsamiau susipažinti su kitų valstybių, ypač Europos Sąjungos šalių, patirtimi.

Trečias dalykas. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pažiūrėtume plačiau, kas daroma Seime ir kokiu norima paversti Seimo narį, tai nori paversti paprasčiausiu pirmoku, kuris niekur negalėtų išeiti, nieko negalėtų pasakyti, kad tik tas Seimo narys yra geriausias, kuris paklusniai kilnos rankas, sėdės Seime ir per ketverius Seimo kadencijos metus nepateiks nė vieno įstatymo projekto, niekada nekalbės nei už, nei prieš. Štai kokią mes kuriame valstybę. Aš asmeniškai sakau, kad Seimo narys yra išrinktas žmonių ir jis atsakingas tik jiems.

Pono V.Uspaskicho variantas, kai jis siūlė, kad jeigu Seimo narys nusižengia, sprendžia ne Seimas apkalta, o rinkėjas, yra daug demokratiškesnis už peršamas įvairiausias mintis, kad apkaltą turėtų rengti pats Seimas. Tai yra politinis susidorojimas. Jeigu mes eisime tuo keliu, man atrodo, greitai prieisime prie to, kad sukursime tokius seimus, kurie bus kaip sovietmečiu buvo aukščiausiosios tarybos.

PIRMININKAS. A.Matulevičius – kita nuomonė. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų problema labai sudėtinga ir ne tokia paprasta, ar kam nors važiuoti į sugriautus Maldyvus arba Maljorką, ar nevažiuoti. Man atrodo, problema yra platesnė. Tautos atstovo – parlamentaro vieta visuomenėje, jo pareigos, jo darbas… Man atrodo, jeigu jis tik dalyvauja posėdžiuose, jeigu jis labai kruopščiai viską daro, vadinasi, susidaro įspūdis, kad jis yra labai geras. Bet jis gali absoliučiai nieko nenuveikti per kadenciją, nebūti atidus žmonėms, nebandyti spręsti jų problemų.

Tarp kitko, diskusija, kurios reikia dėl praeitų metų liepos 1 dienos Konstitucinio Teismo nutarimų ir išaiškinimų, turėtų vykti kur kas platesnė, nes ten prirašyta labai įdomių dalykų. Ten, pavyzdžiui, susidursime su tokiais dalykais (dėkui Dievui, šiam Seimui nereikėjo priimti biudžeto), kad nebus galima siūlyti savo apygardos kokiai nors įstaigai padidinti biudžetinių asignavimų, nes tai bus nusikaltimas pagal tą išaiškinimą. Kai kas to nesupranta. Ir apskritai reikėtų tuo klausimu surengti atvirą diskusiją. O dėl šio nutarimo projekto, galbūt jį (…) ir būtų galima priimti, bet šiandien skubiai jį priimti… Man atrodo, jis yra labai žalias, nes rašoma, kad Seimo nario darbas yra nenormuotas, tai visiems aišku, bet kodėl būtinai surašyti atostogas taip, kaip surašyta kitur. Juk galime padaryti truputį ir kitaip, galim pataisyti šitą Statuto punktą. Pavyzdžiui, kad Seimo narys, kadangi išrinktas tautos, laisvu laiku tarp sesijų, kada nereikia susitikinėti su rinkėjais, gali pasinaudoti atostogomis. Ir viskas, ir nereglamentuoti taip, kad čia net Vyriausybė nustato kažkokią tvarką. Mes įeisime į tokias biurokratines pinkles, į tokias džiungles, kad paskui iš tikrųjų iš mūsų juoksis ne tik žurnalistai, bet ir visas pasaulis. Aš siūlyčiau pritarti po pateikimo, bet ne priimti, o pataisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, primenu, kad priėmimas numatytas popietiniame posėdyje, tai jeigu kas… (Balsai salėje) Minutėlę! Jeigu kas pasiūlys išmintingų pasiūlymų, prašom, juos bus galima nagrinėti. O pagrindinis dalykas yra tas, kurį išsakė Pirmininkas ir aš pakartosiu, jog čia yra vasario mėnesiui, kad mes neturėtume keblumų. (Triukšmas salėje) Galima taip gyventi ir teks taip gyventi. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad reikia balsuoti. Dabar susikaupiame, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 19, susilaikė 29. Pritarta po pateikimo. Prašau. Gerai. Pakartojame. Kolegos, dėmesio! Dar sykį susikaupiame, po to bus kalbos. (Balsai salėje) Mes kartosime balsavimą. Kolegos, dėmesio! Mes dabar balsuojame, ar pritariame po pateikimo, o po to bus kitas balsavimas dėl ypatingos skubos. Prašom. Kartojame. Bičiuliai, būkit malonūs, arba patys balsuojate, arba, man nematant, įgaliojat kitą. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.

Užsiregistravo 115 Seimo nariai. Už – 60, prieš – 17, susilaikė 37. Tai dabar aš siūlau iš karto balsuoti dėl kito dalyko, ar priimame ypatingos skubos tvarka? Balsuokime ir bus aišku. Bus galimybė teikti pasiūlymus iki vakarinio posėdžio, mes tai darėme ne kartą. Prašom. Ypatinga skuba, be jokių motyvų. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Tada bus galima kalbėti. (Balsai salėje) Gerai. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, vis dėlto šitas įstatymas yra ganėtinai rimtas ir kelia, kaip matome, daug abejonių. Iš esmės šešiais balsais plius tik buvo jam pritarta. Ir manau, kad tie Seimo nariai, kurie susilaikė, ir tie, kurie balsavo prieš, norėtų pateikti savo pasiūlymus. Kada bus galima juos pateikti, surašyti taip, kaip reikalauja Sekretoriatas, kompiuteriu atspausdinti, kai mes visą dieną, iki 15 val. priiminėsime įstatymus? Aš manau, kad negalima užsiimti tokia įstatymų kūryba Lietuvos Respublikos Seime.

PIRMININKAS. Iki 15.20 val. mes turime 5 valandas. Gerbiamieji kolegos, nesiginčykime. Dar A.Sysas, ir balsuojame.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu priminti, kad kaip tik vakar buvo Konstitucinio Teismo išvada dėl panašių dalykų. Kol kas čia nėra Teisės departamento išvados, o aš manau, kad Teisės departamentas turėtų žiūrėti… Teisės departamento išvados, kad gali būti įžvelgiamas prieštaravimas Konstitucijai, nes manau, kad ir darbininkas, ir žemdirbys turi teisę į tokias pačias… šiandienos parlamento narys turi teisę į tokios pačios trukmės atostogas. Vadinasi, Konstitucinis Teismas vakar konstatavo, kad turi būti… jeigu Teisės departamentas pareikš, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai, tada turi būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, ar neprieštarauja. Aš manau, kad skubos tvarka nebūtina.

PIRMININKAS. Aš kolegai Algirdui noriu priminti. Gerbiamasis kolega Sysai, noriu priminti, kad čia kaip tik su Teisės departamento specialistų pagalba padaryta. Tai, matyt, jie rengdami galvojo apie viską. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau, jeigu mes visi tiek šnekėsime, tai tikrai šiandien himną giedosime 19.00 valandą. E.Masiulis. Prašau. (Šurmulys salėje)

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra gana rimtas, ir tikrai nebus laiko frakcijom susirinkti iki popietinio posėdžio, kad būtų galima detaliai aptarti šito įstatymo projektą. Antras dalykas, labai abejoju, ar į popietinį posėdį susirinks 71 Seimo narys, kad būtų galima priimti šitą įstatymą. Taigi mes galim susidurti ir su šita problema, todėl tikrai kviesčiau netaikyti ypatingos skubos, ramiai padaryti priėmimą kovo mėnesį, pavasario sesijoje. Per tą laiką bus galima labai atidžiai jį išanalizuoti. Ir dar vienas dalykas, kadangi šitas įstatymas taikomas ir nėščioms Seimo narėms, tai, kiek matau ir žinau, šiuo metu tokių nėra. Taigi irgi būtų neaktualu. (Triukšmas, juokas salėje)

PIRMININKAS. Iš kur jis žino? (Juokas, šurmulys salėje) Aš matau, kad šitas klausimas yra itin svarbus, bet sprendimas paprastas – galima išbraukti ir palikti pagrindinius dalykus, bet mes turim sureguliuoti nors truputį. P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs mane verčiate šiurkščiai pažeisti Konstituciją pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Dabar aš turiu išeiti iš salės ir nedalyvauti posėdžiuose, o eiti į kabinetą ir rengti pataisas 15.00 val. dėl šio šiandien svarstomo įstatymo. Paskui mane svarstys Etikos ir procedūrų komisija. Aš neturiu antrininko, kito Gražulio, kuris už mane rengtų pataisas. Taigi, gerbiamasis Seimo Pirmininke, tikrai neverskite mūsų šiurkščiai pažeisti Konstitucijos. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Jūs galite įgalioti likusią Mišrios Seimo narių grupės pusę rengti įstatymo projektą. Kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kiekviena institucija verta pagarbos tiek, kiek ji pati save gerbia. Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra iš tikrųjų labai svarbus klausimas, jis gali būti sprendžiamas ne vien tik Statuto pataisomis, bet ir Konstitucijos tam tikru patikslinimu, jeigu skirtingai yra suvokiama, kaip turėtų veikti mūsų valstybė. Daugumoje Europos valstybių darbo teisė taip tiesiogiai, kaip mes įsivaizduojame, netaikoma, ir kolega A.Sysas sako, daugumoje taip nėra, nes taip nėra pagal jų sampratą. Manau, kad mes tikrai neturim karščiuotis tuo klausimu, normaliai tuos dalykus apsvarstykime ir matysime, ką reikia patikslinti. Konstitucinis Teismas taip traktavo remdamasis tuo, kaip suformuluota mūsų Konstitucijoje. Galbūt reikia kažką patikslinti, bet gerbkime save ir bent savo darbą ir normaliai, ramiai apsvarstykime tuos klausimus, ir suraskime tas formules, kurios tinka.

PIRMININKAS. Gerai. Dar teisininkas pasakys žodį. R.Šukys. Prašom. Kolegos, R.Šukys – paskutinis.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kaip tik dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau vis dėlto jūsų prašyti, kad būtų balsuojama dėl ypatingos skubos. Kaip nuspręs Seimas, taip ir bus. O kolegos, kurie kalbėjo apie Konstitucinio Teismo nutarimą, tikrai nevisiškai suprato tą nutarimą. Ten nebuvo kalbama nė žodžio apie ypatingos skubos procedūras.

Teisingai ponas A.Sysas pasakė, kad esant Teisės departamento išvadai, jog gali prieštarauti Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo svarstyti. Šiandien mes tokios išvados neturime. Aš tikiuosi, iki priėmimo mes Teisės departamento išvadą turėsime. Ir jeigu bus tokia išvada, kuo aš abejoju, nes šios pataisos darbo grupėje buvo rengtos įgyvendinant Konstitucinio Teismo praeitų metų liepos 1 dienos nutarimą ir prie jų rengimo bei viso teisinio vertinimo kvalifikuotai prisidėjo bent trys Teisės departamento specialistai, vadovaujami departamento direktoriaus… Aš tokių vilčių, kad jie savo projektą įvertins kaip prieštaraujantį Konstitucijai, tikrai neturiu.

Baigdamas dar noriu pasakyti, atsakydamas į pono A.Syso kalbą, kad visų teisės turi būti vienodos. Taip nėra ir apie tai Konstitucinis Teismas savo nuomonės nepasakė. Jeigu įvairiais teisės aktais yra reglamentuojama įvairių sričių darbuotojams, tarnautojams nevienoda atostogų tvarka, tai yra normalu, ir šiuo atveju yra suderinta su Valstybės tarnybos sistemos… ne su Darbo kodeksu. Todėl mechaniškai perkelti arba lyginti su Darbo kodekso nuostatomis ir reikalauti jas įtraukti į projektą čia nėra pagrindo.

Todėl siūlau balsuoti dėl ypatingos skubos, nors aš esu ir prieš, ir manau, kad tikrai buvo galima palaukti galutinio darbo grupės varianto ir jį svarstyti normaliai kartu su kitomis pataisomis, tuomet būtų buvę mažiau aistrų.

PIRMININKAS. Betgi, kolegos, vasaris ant nosies. O dabar aš jums perskaitau Teisės departamento išvadą (jūs ją tuoj gausite) „Dėl Seimo statuto papildymo. Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta, įvertinus projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos reikalavimais, pastabų nėra“. Pasirašo vyresnioji patarėja Jurgita Meškienė ir su tuo sutinka Teisės departamento direktorius.

Dar daktaras nori tarti žodį. K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, Seimas dirba 15 metų. Niekada nebuvo problemų dėl atostogų. Išvažiuodavo žmonės, grįždavo, jokių tragedijų neatsitiko. Čia staiga keli kolegos – S.Mikelis, I.Degutienė, A.Pekeliūnas – išvažiavo atostogų, matyt, užlipo kam nors ant kojos, kas nors nepatenkinti ir dabar nori keisti visą Seimo veiklos procedūrą. Tai yra negirdėtas dalykas. Ar jūs įvertinate, kiek Seimo narys praleidžia laiko vakarais dalyvaudamas įvairiuose susirinkimuose, atstovaudamas Seimui kiek laiko praleidžia sekmadieniais, šeštadieniais, per šventes važinėdamas? Ar tai įeis į mūsų atostogų skaičių? Mes niekada nesiskundėme. Mes visi dirbome, atstovavome Seimui teisingai. Staiga kas nors nori padaryti iš mūsų vaikų darželį, kad su botagu nustatytų, tu gali eiti čia, o jeigu ne, pastatysiu tave į kampą. Taip negalima elgtis. Jeigu jūs paimsite Jungtines Amerikos Valstijas, jos net neturi Etikos komiteto, yra (…) komitetas, kuris tvarko grynai techninius, teisinius dalykus, ir jeigu įvyksta koks nors etinis ar moralinis pažeidimas, tada sudaromas specialus komitetas, kuris priima sprendimus. O mes naudojame seną komunistinę rusišką sistemą kiekvieną varyti su botagu pagal vadovybės nutarimus. Tai yra nepriimtina. Aš manau, kad mes, Seimo nariai, turime iš viso atmesti šią procedūrą ir geriau išsiaiškinti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, žinoma, kalba buvo graži, bet noriu pranešti, kad Jungtinių Valstijų Kongrese etikos pažeidimų buvo ne kartą, gerbiamasis daktare, ir kai kurie kongresmenai dėl to nukentėjo, ir smarkiai nukentėjo. Taigi jų yra viena Konstitucija, o mūsų yra kita Konstitucija, ir prašom nepainioti.

Mielieji kolegos, aš labai prašau dabar sutelktai balsuoti, ar pritariame ypatingai skubai. Klausimas yra labai paprastas. Mes išsprendžiame dalinį klausimą, ir jeigu pasirodys, kad kažkas ne taip, kovo mėnesį klausimą spręsime kompleksiškai. O dabar sprendžiame tik dalį klausimo, fragmentą, todėl aš kviečiu dabar registruotis ir balsuoti dėl ypatingos skubos. O priėmimas tik popietiniame posėdyje. Laiko pataisoms yra. Prašom registruotis ir balsuojame, ar pritariame ypatingai skubai.

Už – 28, prieš – 53, 27 susilaikė. Noriu pranešti, kad visi Maldyvai ir panašūs dalykai garantuotai nuplaukė. Cunamis, t.y. dabartinis jūsų balsavimas, šitai nunešė ir prašom nereikšti pretenzijų nei Seimo vadovybei, nei Etikos komisijai, nei žurnalistams. Ačiū už tokį balsavimą, posėdis bus trumpesnis. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkas. Dar užbaigsime šį klausimą, nes kai kurie dar nori kalbėti. Gerbiamasis Klumby, jūs trečią kartą tuo pačiu klausimu. Trečią kartą, įspėju. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš, gerbiamasis pirmininke, norėčiau jus šiek tiek nuraminti. Mes pasirengę dirbti visą laiką, bet…

PIRMININKAS. Labai gerai, bus neeilinė sesija, tvarka.

A.KUBILIUS. …vienintelis dalykas, ko mes norėtume, kad tokie įstatymai nebūtų priiminėjami ypatingos skubos tvarka, ypač paskutinę dieną. Paskutinę dieną galime švenčių įstatymus svarstyti, tai sukelia labai daug diskusijų, ar apdovanojimų. Jūs žinokite, kas yra paskutinė diena, ir tokiais įstatymais nereikia iš tikrųjų, man atrodo, visų varyti į kažkokį… Spėsime ir kovo mėnesį tikrai tokius įstatymus ramiai apsvarstyti.

PIRMININKAS. Paprastai paskutinę dieną, primenu, mes nagrinėdavome Alkoholio kontrolės arba Azartinių lošimų ir švenčių dienų įstatymus.

E.Klumbys trečią kartą. A.Sysas – antrąkart. P.Gražulis – trečiąkart. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, pirmą kartą replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašau.

E.KLUMBYS. Aš, žinodamas jus kaip turbūt labai korektišką Seimo narį, Seimo vadovybės narį, vis dėlto norėčiau pasakyti, kad turbūt nėra korektiška daryti Seimo nariams spaudimą Maldyvais, Kanarais ir kitokiais dalykais.

PIRMININKAS. Po balsavimo. Iki balsavimo aš negrasinau. Prašom neužmiršti ir aš neprašau perbalsuoti. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau sužinoti tolesnę procedūrą, nes jūs lyg ir cunamiu nušlavėte viską, bet reikėtų paskirti komitetus ir numatyti svarstymą.

PIRMININKAS. Taip, šitai padarysime. Ir dar P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš dar norėčiau… dabar jau liko truputėlį daugiau laiko, iki kovo 10 d., aš pasiūlysiu įstatymą kaip sovietinė taryba, kad visi 99% turi balsuoti už. Kaip tarybiniais laikais. Iš tikro mes einame tik ten. Kaip mes galime tokius klausimus svarstyti?

PIRMININKAS. Viskas aišku, supratome tamstos poziciją ir balsavimo rezultatai aiškūs, todėl dabar turime susitarti dėl tolesnių procedūrų. Kadangi po pateikimo pritarta, reikia susitarti dėl pagrindinio komiteto. Tokiu atveju pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ir papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Nagrinėjame kovo mėnesį. Daugiau siūlymų nėra. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Žmogaus teisių komitetas? Seimo narys žmogus? (Balsai salėje) Tai, vadinasi, apsieiname be šio komiteto. Gerai. Kolegos, pirmasis klausimas baigtas viršijant limitą 25 minutėmis, bet sutaupant laiką po pietų. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkas. Antras kompleksinis klausimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-136*ES (priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Mūsų darbotvarkės 2a klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-136. Priėmimas. Kviečiu J.Sabatauską – komiteto pirmininką.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projekto po svarstymo stadijos plenariniame posėdyje buvo gauti keli siūlymai ir Teisės departamento išvados. Buvo Seimo narių A.Rimo ir J.Sabatausko siūlymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gal mes pradėkime pastraipsniui. Kai bus pataisų, prie jų sustosime. Dabar dėl 1 straipsnio. Aš sakysiu straipsnio numerį. Jeigu nebus prieštaraujančių, sutarkime, kad laikomas priimtu.

1 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. Pirmininke, atsiprašau, gal galima trumpinant skirsniais?

PIRMININKAS. Skirsniais? Gerai. Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Jeigu kolegos sutinka.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte skirsniais? Pirmasis skirsnis.

J.SABATAUSKAS. Dėl pirmojo skirsnio nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Antrajam skirsniui yra pasiūlymas dėl 9 straipsnio. Jį siūlo J.Sabatauskas. Prašom pateikti pataisos esmę.

J.SABATAUSKAS. Siūlau pakeisti pirmojo skirsnio 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą, nes jeigu teikiant pirminę pagalbą susidaro interesų konflikto galimybė, t.y. žmogus norėtų skųsti, tarkime, savivaldybės tarybos ar savivaldybės kitos institucijos sprendimą, tarnautojas jam turėtų pasiūlyti galimybę konsultuotis pas advokatus ar viešojoje įstaigoje, su kuria savivaldybė sudarė sutartį. Jeigu tokios sutarties nėra, tada tokią galimybę jam turi užtikrinti atitinkamos tarnybos. Todėl yra siūlymas, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms… atitinkamai su tomis įstaigomis sutartis sudaro tos penkios tarnybos, kurios bus pagal apygardų teismų teritorijas ir atitinkamas… (Gal neskaitysiu.) Siūlymo esmė tokia.

PIRMININKAS. Ačiū. Paspauskite mygtuką „taip“, kas pritariate šiam siūlymui, kad pradėtume svarstyti. Reikia 29 Seimo narių, remiančių šią pataisą. Prašom paspausti mygtuką „taip“, kitaip sakant, „už“.

75 Seimo nariai parėmė jūsų pataisą. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Komitetas pritarė šiai pataisai. Ar galėtume bendru sutarimu ją priimti? Prieštaraujančių nėra, pataisa priimta.

J.SABATAUSKAS. Taip pat yra Teisės departamento išvada dėl 9 straipsnio 3 dalies 6 punkto.

PIRMININKAS. Mes dėl Teisės departamento nebalsuosime. Nepritarė.

J.SABATAUSKAS. Dėl 9 straipsnio 3 dalies 6 punkto nepritarėme, bet pritarėme dėl 10 straipsnio.

PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio yra ir jūsų pataisa?

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom pateikti.

J.SABATAUSKAS. 10 straipsnio pataisos esmė yra tokia: čia buvo nustatyta, kad Lietuvos advokatūra derina šiame įstatyme nurodytus teisės aktus. Vis dėlto mes pasitarę nusprendėme, kad tai tikrai ne advokatūros funkcija. Tai yra valstybės funkcijos. Todėl šią funkciją buvo pasiūlyta išbraukti. Komitetas pritarė šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu galėtume sutarti, jog pradedame svarstyti šią pataisą? Prieštaraujančių nėra, pradedame svarstyti. Ir dėl balsavimo motyvų. Ar L.Sabutis dėl šios pataisos? Dėl skyriaus. Kai baigsime svarstyti šią pataisą. Ar dėl šios pataisos nėra norinčių kalbėti? Jeigu nėra, ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Pritarta. Ačiū.

Dėl viso antrojo skirsnio dėl balsavimo motyvų kalbės L.Sabutis.

L.SABUTIS. Ačiū. Šiai idėjai ir parengtam įstatymo projektui pritarčiau ir pritarsiu, bet antrasis skirsnis, 3 dalis, reglamentuoja Koordinavimo tarybos sudarymą. Čia visiškai nepasakyta, kokie atstovai bus. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Žmogaus teisių komiteto ir t.t. Ar Seimo nariai, ar tarnautojai, dirbantys šiuose komitetuose? Pagal idėją Seimo nariai neturėtų atstovauti ir būti atskaitingi Teisingumo ministerijai kaip atstovai. Čia trūksta aiškumo, tik dėl to reiškiu savo nuomonę.

PIRMININKAS. Galima.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pastaba įdomi ir verta dėmesio. Aš noriu pasakyti, kad dabar Seimo valdybos yra sudaryta darbo grupė, kuri spręs teisės aktų pakeitimus, kurių reikia dėl Konstitucinio Teismo liepos 1 dienos nutarimo, kuriame kalbama apie Seimo nario statusą. Jeigu bus pataisytas Statutas, kad Seimo nariai negalės užimti jokių pareigų jokiose institucijose, jokiose organizacijose, taip ir bus. Ne šio įstatymo dalykas įrašyti konkrečiai, kas yra tie atstovai: ar Seimo nariai, ar valstybės tarnautojai, ar kiti asmenys. Todėl siūlyčiau dėl to nelaužyti daug iečių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar L.Sabutis pritaria antrajam skirsniui, ar siūlo balsuoti? Aišku. Ar būtų prieštaraujančių, kad antrąjį skirsnį priimtume? Nėra.

J.SABATAUSKAS. Su Teisės departamento pastaba 10 straipsniui, kuriai pritarė komitetas.

PIRMININKAS. Su Teisės departamento siūlymu antrasis skirsnis priimtas.

Trečiasis skirsnis. Nėra pataisų. Ar galėtume priimti?..

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom. Trečiasis skirsnis. Dėl trečiojo skirsnio nėra pasiūlymų. Ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? Trečiasis skirsnis priimtas.

Dabar pradedame svarstyti ketvirtąjį skirsnį. Jam yra dvi pataisos. Pirmasis jas pateiks J.Sabatauskas – dėl 15 straipsnio 8 dalies.

J.SABATAUSKAS. Ši pataisa yra susijusi su 9 straipsnio pataisa, t.y. dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo sudaromos sutartys su viešosiomis įstaigomis bei advokatais. Jas turi sudaryti būtent tos tarnybos.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume pradėti svarstyti šias pataisas? Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Dabar dėl šių pataisų dėl balsavimo motyvų galėtume kalbėti? Komitetas pritarė. Nėra. Siūlau apsispręsti. Klausiu, ar galėtume priimti J.Sabatausko pataisą dėl 15 straipsnio 8 dalies? Pritarta. Dėkui.

Dabar yra A.Rimo. Ar A.Rimas galėtų pristatyti? Paspauskite mygtuką, greičiau rasim jūsų pavardę. Prašau.

A.RIMAS. Galiu pristatyti, tačiau noriu pasakyti, kad laiko taupymo sumetimais, nes dėl mano pasiūlymo bus išspręsta kitais teisės aktais, sutinku su komiteto išvada.

PIRMININKAS. Atsiimate savo siūlymą?

A.RIMAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Rimas atsiėmė. Dėkui jam. Ir dabar J.Sabatausko pataisa 16 straipsnio 1 daliai. Prašau pateikti.

J.SABATAUSKAS. Šis siūlymas 16 straipsniui yra susijęs su ankstesniais. Jis yra dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo organizavimo funkcijos numatymo tai tarnybai, kuri organizuos teisinę pagalbą. Kadangi dalys susijusios, tai yra nuoroda į 15 straipsnio 8 dalį. Siūlau pritarti, nes komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar bendru sutarimu galėtume pradėti svarstyti šias pataisas? Neprieštaraujate. O gal yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? L. Sabutis. Nuomonė už. Dėl šios pataisos, taip? Dėl skirsnio. Gerai. O šią pataisą, jeigu nėra norinčių kalbėti, ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

Daugiau ketvirtajam skirsniui pataisų nėra.

J.SABATAUSKAS. Yra 16 straipsniui.

PIRMININKAS. Tai ir buvo jūsų pataisa.

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Dabar mes ją priėmėme. Daugiau nėra. Dėl ketvirtojo skirsnio kalbės L.Sabutis. Nuomonė už. Prašau.

L.SABUTIS. Taip, pasakyčiau ir už, tuo labiau kad čia iš tikrųjų yra reglamentuojama šios pagalbos teikimo tvarka. Tačiau 15 straipsnio 5 dalis sukėlė abejonių, kad asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Dar yra galimybė pasvarstyti pranešėjui ir pagalvoti, ar neverta kaip nors kitaip tai išdėstyti, nes tas vienas kartas bus kaip tik galimybė bet kada atsakyti žmogui, jeigu jis dėl klaidos ką nors neteisingai, ne taip padarė arba atsirado naujų aplinkybių dėl to paties kreiptis dar kartą. Tai būtų labai griežta norma. Ne daugiau kaip vieną kartą arba ne daugiau kaip du kartus, arba pakartotinai dar kartą leidžiama. Vis dėlto tai per daug kategoriška. Tuo labiau kad mes kalbame apie teisinę pagalbą asmenims, kurie negali susiorientuoti ir patys tą pagalbą gauti be valstybės paramos.

PIRMININKAS. Bet jūsų pasiūlymas taisyti 5 dalį jau reikalautų tiesiog atidėti šio įstatymo priėmimą. Ar pranešėjas galėtų pakomentuoti?

J.SABATAUSKAS. Aš galėčiau pakomentuoti. Kolegos, pirminė teisinė pagalba yra konsultacija. Konsultacija antrą kartą dėl to paties klausimo suponuoja tą prielaidą, kad žmogui jau reikalinga gilesnė pagalba, kad jam reikia padėti savo teisėms atstovauti galbūt kitoje institucijoje, kad jam reikalingas atstovas arba gynėjas. Todėl pirminės pagalbos tikslas yra išsiaiškinti jo problemą ir patarti, kaip tą problemą spręsti. Jeigu tą problemą reikia spręsti jau kitais būdais, tai pirminės pagalbos tikrai nepakaktų, ar ji bus teikiama antrą kartą, ar dešimtą kartą.

PIRMININKAS. Pranešėjas paaiškino dėl 5 dalies. Ar reikalaujate balsuoti, ar galėtume bendru sutarimu priimti ketvirtąjį skirsnį? Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Kaip sakote? Bendru sutarimu galime priimti ketvirtąjį skirsnį? Ačiū. Ketvirtasis skirsnis priimtas.

Dabar pradedame svarstyti penktąjį skirsnį. Dėl penktojo skirsnio pastabų nėra.

J.SABATAUSKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar dėl jo kas norėtų kalbėti? Nematyti. Ar galėtume penktąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

Šeštasis skirsnis. Šeštajam skirsniui…

J.SABATAUSKAS. Taip pat pastabų nėra.

PIRMININKAS. …pataisų neteikia. Pasiūlymų nėra. Ar yra norinčių kalbėti? Nematyti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas, nes nebuvo jokių…

Ir lieka septintasis skirsnis, kuriam J.Sabatauskas teikia pataisą. Prašau ją pristatyti.

J.SABATAUSKAS. Pataisų esmė yra ta, kad biudžeto lėšos, šio įstatymo nustatytai garantuojamai teisinei pagalbai, yra skiriamos Teisingumo ministerijai, nes bus administruojama per Teisingumo ministeriją ir tos tarnybos bus steigiamos taip pat prie Teisingumo ministerijos. Buvo pastebėtas toks netikslumas, kad šio įstatymo jokiame straipsnyje nebuvo numatyta, todėl pasiūlytas papildymas 33 straipsnio 3 dalimi. Išskyrus pirminę teisinę pagalbą, kuriai numatoma speciali tikslinė biudžeto dotacija savivaldybėms, ji eina tiesiai į savivaldybių biudžetus.

PIRMININKAS. Noriu dar atkreipti dėmesį, kad 33 straipsnio 3 dalį, papildomą dalį, dabar pasiūlė J.Sabatauskas. Ar galėtume ją pradėti svarstyti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pradedame. Dėl jos priėmimo ar yra kokių kitokių nuomonių? Jeigu nėra, tai klausiu, ar galime ją priimti, t.y. šią pasiūlytą J.Sabatausko pataisą dėl 33 straipsnio 3 dalies? Galime. Dėkui. Pataisa priimta. Štai ir visi skirsniai. Ačiū pranešėjui.

Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Pasiruoškite, balsuosime. Išties aktas sudėtingas, bet jis labai reikalingas. Žmonėms būtina teisinė pagalba, o čia ir valstybė garantuoja. Prašau pasiruošti, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas? Vyksta balsavimas.

Už – 100, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.XP-137* (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2b klausimą, lydintįjį, – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.XP-137. Pranešėjas – J.Sabatauskas, komiteto pirmininkas. Priėmimas. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui buvo gautas Seimo nario J.Liongino siūlymas ir Teisės departamento pastaba. Teisės departamento pastabai nepritarta, o Seimo nario J.Liongino siūlymui komitete pritarta.

PIRMININKAS. 1 straipsniui yra kolegos J.Liongino pataisa. Ar būtų autorius, ar ką nors jis įgaliojo padaryti pranešimą? Neįgaliojo. Komitetas pritarė šiai pataisai. Tada klausiu Seimo narių, nors ir nėra paties autoriaus, gal pranešėjas gali trumpai pristatyti?

J.SABATAUSKAS. Aš paaiškinsiu. Čia numatyta tokia išlyga. Kadangi 1 straipsnyje kalbama apie tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas įsigalioja 2005 m. gegužės 1 d., tai numatyta išlyga – „išskyrus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį bei 33 straipsnį“. 33 straipsnis yra apie finansavimą dėl tikslinės dotacijos savivaldybėms bei pirminės pagalbos teikimo. Netgi ir tuo atveju, nes iki šios dienos dar galioja kitas įstatymas, kurį mes dabar keičiame ir kuriame taip pat numatyta pirminė teisinė pagalba, kad ji nenutrūktų gyventojams. Seimo nario J.Liongino siūlymas yra dėl to, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas teisinės pagalbos teikimas gyventojams pirminiame lygyje – savivaldybėse.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas pristatė esmę šio pasiūlymo, kurį teikia J.Lionginas. Ar pritartumėte, kad pradėtume svarstyti? Pritariate. Ačiū. Tada klausiu, ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkui. Prašau? Galima. Dėkui. Priimta.

Dabar pradedame priimti pastraipsniui. 1 straipsnį su J.Liongino pataisa galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis. Priimtas. Jeigu negirdžiu jūsų prieštaravimų, tai manau, kad jis priimtas.

3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. Ir 7 straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nėra. Pasiruoškite, balsuosime.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą? Balsuojame.

98 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Civilinio proceso kodekso 57, 83, 99 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-138* (priėmimas)

Svarstome 1-2b klausimą, taip pat lydintis įstatymas, Nr.XP-137 – Valstybės garantuojamos… Atsiprašau. Darbotvarkės 2c klausimas – Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio ir 83, 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-138. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui – Civilinio proceso kodekso keturių straipsnių pakeitimo projektui – siūlymų ir pastabų po svarstymo negauta.

PIRMININKAS. Kaip girdėjote, jokių pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra. Ar galime pradėti priimti pastraipsniui?

1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Ir 5 straipsnis priimtas. Dėl viso Civilinio proceso kodekso ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57, 83, 99 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymą? Vyksta balsavimas.

97 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Priimtas.

Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 103, 104, 106, 118, 361 ir 431 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-139* (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2d klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 103, 104, 106, 118, 361 ir 431 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-139, lydintis įstatymas. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui yra gautas vienas siūlymas, mano siūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo, ir Teisės departamento pastaba. Siūlymui pritarta, Teisės departamento pastabai nepritarta. Galima sakyti, kad ji yra teisinga, tačiau siekdamas išvengti atskiro taisymo, pastebėjęs netikslumų Baudžiamojo proceso kodekse, komitetas, galima sakyti, iškart pataisė, todėl jai nepritarta.

PIRMININKAS. O jūs, kaip pirmininkas, pritariate komiteto nuomonei? Gal atsiimtumėte savo pataisą?

J.SABATAUSKAS. Ne, aš savo neatsiimu, nes dėl šių pataisų įsigaliojimo buvo tiesiog praleista, neįrašyta įsigaliojimo data, kaip ir viso įstatymų projektų paketo.

PIRMININKAS. Komitetas pritaria?

J.SABATAUSKAS. Komitetas pritaria siūlymui, kad nuo gegužės 1 dienos.

PIRMININKAS. Teisingai, nesupratau. Komitetas pritaria J.Sabatausko pataisai, kad šį įstatymą papildytume dar 9 straipsniu ir nustatytume įsigaliojimo datą – gegužės 1 dieną.

J.SABATAUSKAS. Teisės departamento nepritarta.

PIRMININKAS. A, Teisės departamento, atsiprašau. Ar mes galėtume pradėti svarstyti šį jo pasiūlymą? Bendru sutarimu pritariame. Pradedame svarstymą. Nėra norinčių kalbėti, ar galime priimti J.Sabatausko pataisą dėl gegužės 1 dienos? Paliekam. Pritariame, priimta.

Dabar pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. Ir 9 naujasis straipsnis priimtas.

Visas įstatymas pastraipsniui priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Tada pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 103, 104, 106, 118, 361 ir 431 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

103 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Ačiū pranešėjui. Iš tiesų labai svarbus ir mūsų visuomenės laukiamas įstatymas. Tikėkimės, kad žmonės jausis saugesni.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130, 225, 237, 259¹, 266 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-115(2*) (sujungtas su projektu Nr.XP-7) (priėmimas)

Pradedame svarstyti mūsų rytinės darbotvarkės 3 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130, 225, 237, 259¹, 266 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-115. Pranešėjas – V.Žiemelis. Priėmimas. Galutinė šio įstatymo svarstymo stadija. Kviečiu V.Žiemelį, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad pasiūlymų, papildymų, pataisymų dėl šio įstatymo pakeitimo nėra pateikta. Buvo išreikšta tik tam tikrų nuomonių ir nuogąstavimų, kad muitinės pareigūnai turės pernelyg dideles teises ir galės stabdyti automobilius visoje Respublikos teritorijoje, tačiau realybė iš tikrųjų yra tokia, kad muitinės pareigūnų darbo specifika Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą keičiasi. Anksčiau jie galėdavo nustatyti šiuos pažeidimus prie valstybės sienos, tai šiuo atveju sienos yra atviros. Be abejo, mano požiūriu, norėdami išaiškinti kontrabandos atvejus ir turėdami tam tikrą informaciją, jie turėtų naudotis šia teise ir stabdyti, reikalui esant, įtariamus pažeidėjus, surašyti protokolus ir nagrinėti šias administracinių teisės pažeidimų bylas. Jeigu Seimas nuspręs, tai taip ir bus. Atrodo, keičiame daug straipsnių, bet esmė yra suteikti muitinės pareigūnams, reikalui esant, stabdyti pažeidėjus dėl galimų kontrabandos pažeidimų, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, t.y. palengvinti, kad nereikėtų kviesti policijos pareigūnų (anksčiau tokią teisę turėjo policijos pareigūnai) ir nagrinėti šių administracinių teisės pažeidimų bylų, suteikti tai daryti teritorinių muitinių viršininkams arba jų pavaduotojams.

Šiam įstatymui pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Teisės departamento pastabų iš esmės nėra, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Aš pats šiek tiek nuogąstauju, kad galbūt gali būti ir piktnaudžiavimų, bet reikia kontroliuoti šią instituciją. Jeigu matysime, kad reikia tam tikrų pakeitimų, pataisų, tada siūlysime. Šiandien numatyti į priekį ir iš karto konstatuoti, kad būtinai piktnaudžiaus, būtų neteisinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar priiminėsime pastraipsniui. Užsirašiusieji turbūt norėtų kalbėti dėl viso įstatymo ar dėl kiekvieno straipsnio? Dėl viso. Pradedame pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio. Kas norite kalbėti, garsiai pasakykite, aš išgirsiu. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio? Ačiū. Priimta. Dėl 3 straipsnio? Ačiū. Priimta. Dėl 4 straipsnio? Ačiū. Priimta. Dėl 5 straipsnio? Priimta. Pastraipsniui mes jau priėmėme.

Dabar dėl viso įstatymo kalbės 1 – už, 1 – prieš. Galime išklausyti keturias nuomones. L.Sabutis – nuomonė už. Prašom.

L.SABUTIS. Aš pasisakysiu tam tikra prasme už muitinės pareigūnų darbo reglamentavimą, ypač ta prasme, kad šitie Administracinių pažeidimų kodekso straipsniai reglamentuoja tiek pažeidėjų, tiek muitinės pareigūnų atsakomybę. Jeigu jie taip pat pažeidžia tam tikras taisykles, jiems taikomos drausminės, administracinės nuobaudos. Praktika parodys, ar muitinės pareigūnas, uniformuotas muitinės pareigūnas, piktnaudžiauja savo tarnybine padėtim, ar ne. Be abejo, ateityje gali tekti koreguoti kai kuriuos straipsnius dėl baudžiamosios atsakomybės. Šioms Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms pritariu ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar A.Matulevičius – nuomonė prieš.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, kolegos. Iš tikrųjų šiandien svarstant mūsų Statuto pakeitimus gerbiamasis Seimo Pirmininkas A.Paulauskas pasakė labai gerą idėją ar mintį, ar teiginį, kad Lietuvoje susidarė tokia situacija, kad viską norime reglamentuoti įstatymais, įstatyme surašyti kiekvieną atvejį. Aš, pratęsdamas šią mintį, jeigu Seimo Pirmininkas ant manęs nesupyks, norėčiau pasakyti, kad dažniausiai norime surašyti tokius dalykus, kuriais yra draudžiama ir kuriais didinamos teisės to, sakykime, policinio biurokratinio aparato. Apie žmogaus teises… Prieš tai priimti įstatymai… Žmogaus teises dėl teisinės pagalbos dabar šiek tiek gins, bet štai šitas, kurį dabar svarstome, vėl yra žmogaus teisių pažeidimas, nes mes žinome, kas darosi muitinėse. Ar jie mažai teisių turi? Jie turi net savo operatyvinės veiklos subjektą. Jie gali sekti, gali klausyti, ką nori gali daryti. Tai ne, dabar jiems reikia ir vairuotojus stabdyti. Jis, naudodamasis šio įstatymo pataisomis, iš principo galės stabdyti bet kurį vairuotoją ir klausinėti, ką jis veža. Visų pirma skubančiam žmogui laiką gaišina. Antra vertus, ar tai demokratinės valstybės atributai?

Suprantate, mes visi atskirai nepritariame šiam įstatymui, bet kažkodėl einame ta linkme žinodami, kad šios tarnybos toli gražu nepasižymi tokia etika arba tokiu padorumu, kalbėkime atvirai. Pažiūrėkite, kiek girtų policininkų žmones daužo, žudo ir panašiai. Kodėl mes jiems duodame tokias teises? Sako, kontrolė. Nėra kontrolės, šios institucijos nekontroliuojamos, todėl aš pasisakau kategoriškai prieš tokio įstatymo priėmimą ir policinių teisių išplėtimą valstybėje.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis – nuomonė už. Netriukšmaukite, pasiklausykite.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, pranešėjau, aš manau, kad šis įstatymas yra labai geras kovojant su kontrabanda ir yra vertas priimti. Bet yra didelė problema – kaip bus apsaugotas nekaltas žmogus, kaip daugelis mūsų piliečių galės atskirti uniformuotą muitininką, nes tos uniformos nežinome? Ar nebūtų geriau, kad su muitininku būtų koks nors policijos pareigūnas, kurį visi žino oficialiai, ir stabdytų? Dėl to gali būti labai daug pažeidimų. Manyčiau, reikėtų kai kurias apsaugos priemones įrašyti į tą įstatymą, tada dėl to įstatymo apskritai nebūtų problemų. Manau, idėja labai gera. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Sunku pasakyti, kad nuomonė buvo už. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, manau, šis įstatymas pagal prasmę yra ydingas, nes muitinės darbo paskirtis yra tikrinti krovinius prie sienos. Šiuo įstatymu yra perkeliama į vidaus rinką. Koks skirtumas, jeigu tas krovinys atvažiavo iš Vokietijos ar iš Austrijos? Europos Sąjungos valstybių rinka yra vidinė. Mes dabar pradedame vidaus rinkoje tikrinti krovinius. Tai yra visiškai nesuprantama. Aš suprantu, kai atsiranda problemų sienos kirtimo momentu. Esant tokiai situacijai ir muitinė turi atitinkamai dirbti ar Lietuvoje, ar Hamburge, ar kitoje vietoje, nes ji atlieka tas pačias Europos Sąjungos muitinės funkcijas. Tai, kas yra siūloma šiuo įstatymu, kad būtų stabdomi kroviniai Europos Sąjungos viduje, manau, yra neteisinga. Tokiam įstatymui negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Pabedinskas – nuomonė už. Prašom.

S.PABEDINSKAS. Dėkoju. Aš už tai, kad dar daug kontrabandos per mūsų išorines sienas patenka į Lietuvą, patenka į bet kuriuos regionus, kartu ir į patį Panevėžį. Aš nesistebiu, kad kartais mūsų policija ar mūsų specialiosios tarnybos suranda kontrabandinių krovinių jau Lietuvos teritorijoje.

Kontrolė yra visiškai įmanoma. Aš jums pasakysiu nedidelį pavyzdį. Važiuoju iš Vilniaus į Panevėžį, be jokių šviesų stovi policijos ekipažas su kažkokiu muitinės ekipažu, jie mane stabdo. Aš prieš pat Širvintas pabėgu, nes jie neįsijungia nei šviesų, nieko, važiuoju ir prisistatau Širvintų policijai, sakau: ponai, kas ten yra? Aš žinau, kad tai yra drausminimo priemonė. Galbūt vienas kitas toks pavyzdys vis dėlto sudrausmins, ir tie pareigūnai ateityje bus stropesni. Nereikia bijoti. Jeigu tu nieko neveži, tai nebus baugu.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis – nuomonė prieš.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, reikia aiškiai pasakyti, kodėl šis įstatymas rengiamas. Buvo muitinės, muitininkai imdavo kyšius, o dabar negali susirasti normalaus darbo ir normaliai pragyventi. Na, negali dabar statyti daugiaaukščių pilių arba išlaikyti pastatytų. Taigi reikia jiems būtinai surasti būdų, kaip lengviau gyventi. Aš jau praeitą kartą sakiau: jeigu jie įtaria, kad kažkas veža kontrabandą, tegul pasiima policininką, prokuratūros atstovą ir tie, kurie turi teisę surašyti administracinius teisės aktų pažeidimus, tegu jie ir surašinėja. Tokiu atveju korupcijai bus daug mažiau landų. Trim institucijom susitarti, paimti kyšį visada yra sunkiau negu vienai. Kitas dalykas, labai konkretus pavyzdys. Praeitą savaitę mano žmona nuvažiavo į Suvalkus apsipirkti, taip pasižiūrėti. Nieko neatsivežė, saldainių, šiaip sau. Pervažiavo Lazdijų muitinę, už 100 metrų iškratė, išrengė – didžiausia kontrabandininkė. Klausykite, tai ar mes įstojome į Europos Sąjungą, ar neįstojome į Europos Sąjungą? Kas čia darosi? Paprasčiausiai šantažuoja, daro spaudimą, kad ištrauktų litą, jiems duotų, o tada paleistų. Štai ko siekia muitininkai. Aš manau, kad yra institucijos, kurios gali surašyti administracinių teisės aktų pažeidimus, jos gali nubausti ir nereikia plėsti tų pareigūnų grupės. Mes tik sumažinsime korupciją ir kontrabandą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man žmogaus teisių fetišas Lietuvoje įkyrėjo. Išeina, kad auka visada yra kalta, o nusikaltėlis turi būti teisus ir jį turi saugoti. Dabar prisiminkime, kad mes vėl jau esame naujoje Tarybų Sąjungoje, ir įvairi kontrabanda gali pereiti per Vokietiją, per kitus kraštus. Ir ji nusės Lietuvoje. Mes, taip gindami piliečių teises, faktiškai stengiamės, kad Lietuvoje būtų mažiau darbo vietų, kad kontrabandinės prekės pakeistų nacionalinės gamybos prekes, ir ne viską apmokant… Gerbiamieji, suvokime tų mūsų sienų, kurios buvo iki įstojimo į Europos Sąjungą, jau Lietuvoje nebėra. Yra sienos su Rusija, su Baltarusija. Jeigu tik tokia sistema būtų, kad Lietuva turi visur savo muitines, tai nebūtų jokių problemų. Šiandien iš esmės pasikeitė situacija. Mes galvokime ne tik apie kontrabandininkų teises, bet ir apie tai, kad daug žmonių nukenčia nuo kontrabandinių prekių. Man tik neaišku vienas dalykas, ar yra kur numatytos… jeigu tie muitininkai stabdo be reikalo, čia yra iš tikrųjų… bet jeigu yra realių įtarimų ir matoma, kad gali būti kontrabanda, turi būti visos šios teisės muitininkams. Todėl aš palaikau. Jeigu matysime, kad kažkur reikia pakoreguoti muitininkų atsakomybę, kad nebūtų be reikalo, tai čia reiktų pagalvoti. Bet pritariu tam įstatymui.

PIRMININKAS. A.Sereika – nuomonė prieš.

A.SEREIKA. Aš manau, šiandien yra šiek tiek spekuliuojama kontrabandos sąvoka ir kovos su kontrabanda procesu. Iš tiesų būkime sąžiningi ir pripažinkime, kad teisinė bazė kovoti su tuo procesu yra pakankama. Mes darome dar vieną žingsnį – kuriame dar vieną specialią tarnybą, užuot skatinę procesą, kad specialiosios tarnybos keistųsi informacija. Šiandien gyvenimo tempas ir informacijos perdavimo tempas, manau, visiškai užtikrina, greitai pasikeitus informacija, tuos procesus kontroliuoti, sustabdyti viduryje teritorijos važiuojantį automobilį su galima kontrabanda nėra jokios problemos. Aš dar noriu paklausti, ar mes domėjomės, kiek tokių atvejų buvo, kada muitinės pareigūnai dėl to negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų? Dėl šitos teisės neturėjimo. Aš manau, kad tai yra vienetiniai atvejai.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome visas nuomones. Galbūt, pranešėjau, trumpai, jeigu galite, kad žmonės apsispręstų balsuodami.

V.ŽIEMELIS. Jeigu galima, atsakysiu trumpai ir pareikšiu savo nuomonę. Gerbiamojo A.Matulevičiaus atsiprašau, nes į tokią nedalykinę kalbą aš neturiu ką atsakyti, nėra į ką atsakyti. Labai teisingai pasakė gerbiamasis K.Bobelis, kad vis dėlto reikia tą daryti, tačiau iškėlė vieną problemą, kad dar mes nepažįstame muitininkų. O muitininkus mes turėsime pažinti, jie turės specialią… tiksliau, jie budės su specialia apranga, su specialia mašina su švyturėliais, ir tik gal pradžioje bus sunkiau. Bet po to, manau, nebus jokių sunkumų. Ir gerbiamasis E.Klumbys pažymėjo, kad negerai, pažeidžiamos žmogaus teisės, kai teritorijoje bus atliekamas šis darbas, tačiau labai teisingai atsakė J.Veselka, jis pasakė esmę. Visiškai keičiasi mūsų dabartinė situacija – mes esame Europos Sąjungoje, vakarinių sienų nėra. Iš Rytų taip, bet iš Vakarų nėra. Ir muitinė šiuo atveju nesukuria naujos tarnybos, yra sukurta tarnyba, tačiau mes suteikiame muitinei panašias teises kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse. Atsakyti P.Gražuliui labai sudėtinga. Gerbiamasis Petrai, gal aš geriau neatsakysiu, nes galiu atsakyti ne taip, kaip jūs norite. (Balsai salėje) Aš siūlau pritarti šio įstatymo projektui. Yra tam tikrų pavojų, kad galbūt piktnaudžiaus, bet yra teisės, kaip apsiginti nuo piktnaudžiavimo. Jeigu bus surašomas Administracinių teisės pažeidimų protokolas, šią bylą nagrinės teritorinė muitinė, tačiau visą laiką yra galimybių apskųsti teismui. Ačiū. Siūlau pritarti, nors gal ir su tam tikru nuogąstavimu, bet šiandien to reikia.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Atsakė į kai kurias replikas. Pasiruoškime balsuoti. Pasiruoškime, tai reiškia, atsisėskime į savo darbo vietas. Gerbiamieji, ten trejetukas, sėskite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130, 225, 237, 259¹, 266 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą? Balsuojame.

Už – 67, prieš – 7, susilaikė 20. Įstatymas priimtas. (Balsai salėje) Jūs buvote už ir jūs buvote už. J.Veselka buvo už, ir V.Vertelienė buvo už, ir M.Pavilionienė buvo už. Trys papildomi balsai už. O jūsų? Jūs taip pat buvote už. K.Starkevičius. Atsiprašau, nes jeigu nesuveikė, dar patikslinsime. Sugedęs. Replika. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš ne kiek repliką, kiek dėl vedimo tvarkos, bet nenorėjau jūsų trukdyti. Vis dėlto aš manau, kad pranešėjas priėmimo metu neturėtų po kalbų už ir prieš komentuoti šitų nuomonių, jam tokia teisė nesuteikta.

PIRMININKAS. Bet yra suteikta teisė kuo aiškiau žmonėms pateikti visą medžiagą, kad jie apsisprendimo metu turėtų visus atsakymus.

Už – 72. Gerai.

Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-165* (priėmimas)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą, tai yra 4, – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-165. Pranešėjas – R.Palaitis, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.

R.PALAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlome priimti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą. Po svarstymo pastabų ir pasiūlymų negauta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis. Priimtas.

3 straipsnis. Priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Pasiruoškime, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą? Vyksta balsavimas.

92 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 26¹, 27, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu bei priedu įstatymo projektas Nr.XP-65(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame darbotvarkės 5 klausimą – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1, 2, 3 ir visų kitų iki 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniu bei priedu įstatymo projektą Nr.XP-65. Pranešėjas – R.Palaitis, Biudžeto ir finansų komiteto narys.

R.PALAITIS.Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 25¹ straipsniu įstatymo projektas. Pastabų ir pasiūlymų po svarstymo negauta, taigi siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas. 21 straipsnis. Priimtas. 22 straipsnis. Priimtas. 23 straipsnis „Baigiamosios nuostatos“. Priimtas.

Dėl viso įstatymo nematyti norinčių kalbėti. Nėra toks paprastas įstatymas. Taigi pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1, 2, 3, 4,5 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 26 ¹, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniu bei priedu įstatymą? Balsuojame.

86 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Jūs prieš ar už? Dar vienas už, ir už – O.Valiukevičiūtė, todėl 87 – už.

Seimo nutarimo „Dėl G.Imbrasienės atleidimo iš Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų“ projektas Nr.XP-169 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Pereiname prie darbotvarkės 6 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Imbrasienės atleidimo iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų“ Nr.XP-169. Liko mums tik motyvai ir balsavimas. R.Dagys. Nuomonė prieš. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime tokį įdomų precedentą, kuris ateityje gali sukelti tam tikrų pasekmių. Čia buvo įvairių diskusijų, kalbų, kad Seimas nerimtai svarstė klausimus, nerimtai, formaliai priėmė kažkokius vertinimus ir t.t. Jeigu mes taip gerbiame savo išvadas, tai mes einame labai rizikingu keliu, tada mes paneigiame viso Seimo darbą. Kadangi ponios G.Imbrasienės vertinimai, jos institucijos vertinimai visą laiką buvo teigiami ir iki tol nebuvo jokių prieštaravimų, mes turime elgtis nuosekliai ir negalime atleisti žmogaus už gerą darbą. Kita vertus, kai Seimo Pirmininkas pateikė jos kandidatūrą, jis, būdamas Seimo Pirmininkas, turėjo atstovauti mūsų visų mandatui, tačiau jis atstovavo pats sau, girdi, man nelabai patinka ir t.t., ir panašiai. Tai iš tikrųjų yra mūsų Seimo institucijos nuvertinimas ir Seimo Pirmininko, kaip mums atstovaujančio pareigūno, statuso nuvertinimas.

Manau, kad iš visos diskusijos buvo matyti, kad klausimai yra susiję ne su darbo kvalifikacija, o tai yra grynai asmeninės simpatijos ar nesimpatijos klausimai. Jeigu mes tuo vadovausimės, tokiu atveju mes galime labai sujaukti visų mūsų valstybės tarnybų darbą. Mes tikrai negalime daryti tokio precedento ir nuvertinti tiek savo, tiek žmonių, kurie iš tikrųjų padėjo daug pastangų, kad ta institucija dirbtų, veiklą. Mes negalime reikalauti, kad vienas žmogus su dviem padėjėjais išspręstų visus vaikų teisių klausimus, kurie yra labai sudėtingi, kuriuos visos valstybės sprendžia gana sunkiai. Čia reikia visų institucijų pastangų. O šitą instituciją mes tik pradėjome kurti. Todėl aš manau, kad mes turime jokiu būdu nepritarti šiam siūlymui, nes sukursime labai prastą precedentą, ir tai yra tiesioginis, iš esmės personalinis, nemotyvuotas politikų kišimasis į institucijų veiklą.

PIRMININKAS. J.Olekas. Nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš norėčiau pakviesti balsuoti ir pritarti gerbiamosios G.Imbrasienės atleidimui pasibaigus kadencijai. Norėčiau patikslinti savo kolegas, kad nebūdavo nei gerai, nei labai gerai įvertintas tas darbas, tiesiog Seimas išklausydavo metines ataskaitas ir joms pritardavo. Taigi čia nėra jokio supriešinimo, arba požiūrio keitimo į tą darbą. Todėl kviečiu balsuoti pritariant pateiktam projektui.

PIRMININKAS. I.Degutienė. Nuomonė prieš.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, paprastai tiek valstybės tarnyboje, tiek kitose institucijose, kad ir kur žmogus dirbtų, ypač vertinamas tas žmogus, kuris yra įkūręs vieną ar kitą tarnybą. Šiuo atveju aš kalbu apie G.Imbrasienę, kuri yra šios tarnybos įkūrėja, kuri padėjo pirmuosius pamatus ir žengė pirmuosius žingsnius, kad ta tarnyba iš viso pradėtų veikti. Galbūt buvo kažkokių nesklandumų (kas nedirba, tas neklysta), tačiau mėtytis kompetentingais žmonėmis ir pradėti viską iš naujo būtų ne visai tikslinga ir turbūt ne visai protinga.

Šiuo atveju aš nesutikčiau su ponu J.Oleku, kad Seimas čia niekuo dėtas. Vis dėlto už ataskaitas, kurios būdavo pateiktos Seime, mes balsuodavome ir visi balsuodavome vienbalsiai, pažiūrėkite stenogramas ir pamatysite. Tada iš tiesų ko mes esame verti, kodėl mes dabar sprendžiame, ar ponią G.Imbrasienę atleisti, ar neatleisti? Viena vertus, mes pasakome taip, o kai ateina pasiūlymas iš Seimo Pirmininko, kad reikėtų ją atleisti, mes vėl kaip avių banda balsuojame prieš. Aš siūlyčiau susimąstyti, gerbti pirmiausia save, nesimėtyti savo nuomonėmis ir kviečiu balsuoti prieš ponios G.Imbrasienės atleidimą, nes reikia jai suteikti galimybę dirbti toliau, kad vaiko teisių apsaugos problemos būtų sprendžiamos mūsų valstybėje.

PIRMININKAS. H.Žukauskas. Nuomonė už.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke. Man regis, šiuo klausimu visos pusės yra teisios ir teisios tuo, kad ponia G.Imbrasienė sukūrė tarnybą, joje dirbo, vadovavo. Viskas gerai. Tačiau yra įstatymas, yra kadencijos pabaiga, yra Seimo Pirmininko apsisprendimo teisė siūlyti kitą kandidatą. Man regis, kad šiandien reikėtų kiek galima greičiau baigti diskusijas, padėti tašką, pagailėti ir tų kandidatų, kurie čia vaikšto ir nežino, kada baigsis šis dalykas, šie spektakliai, padėkoti G.Imbrasienei, o paskirtai naujai vaiko teisių kontrolierei palinkėti kūrybingo darbo. Man atrodo, atėjęs naujas žmogus visada ras galimybių, norų, būdų pagerinti darbą, jeigu buvo klaidų, ir padaryti taip, kad Kontrolierių tarnyba dirbtų labai gerai. Aš asmeniškai dėkoju poniai Gražinai už tą darbą, kurį ji atliko. Ačiū. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. P.Gražulis – nuomonė prieš.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, manau, buvo išsakyta nemažai argumentų, kodėl nereikėtų atleisti G.Imbrasienės. Ji savo darbą atliko, sakyčiau, nepriekaištingai. Ne vienam Seimo nariui ir man ne vieną kartą teko kreiptis į ją. Buvo reaguojama operatyviai, buvo reaguojama objektyviai. Sukūrus šią instituciją dabar atleisti, kai ji įgijo patirties, žmogų su patirtimi yra per didelė prabanga. Neslėpkime, dėl ko ji atleidžiama. Nors aš pats nejaučiu didelių simpatijų konservatoriams, bet, manau, pagrindinis dalykas, kad ji buvo deleguota Konservatorių partijos ir Konservatorių partijos narė. Tai yra dėl politinių motyvų.

Aš nenoriu politizuoti šio klausimo. Ir tarp konservatorių yra padorių, gerų žmonių, kurie gerai atlieka pareigas. Todėl, manyčiau, G.Imbrasienė ir toliau galėjo puikiai darbuotis šioje tarnyboje. Ji neturėjo jokio įspėjimo, jokio papeikimo, jokių nusiskundimų. Man labai gaila, kad mes taip greitai atsisakome kompetentingų žmonių. Ji dirbo ne tik, sakyčiau, formaliai, bet iš visos širdies, labai jautriai reaguodavo į kiekvieną problemą, į tas situacijas, kai pažeidžiamos vaikų teisės, ji tiesiog išgyvendavo dėl to. Aš tą matydavau, kai su ja bendraudavau.

Taigi, gerbiamieji, man atrodo, šioje tarnyboje reikia jautraus žmogaus, tokia ji ir buvo. Man būtų gaila, jeigu Seimas apsispręstų ją atleisti.

PIRMININKAS. A.Matulas – nuomonė prieš.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, manau, vienintelė G.Imbrasienės problema yra ta, kad ji savo darbų neviešino. Kukliai, aktyviai ir kultūringai dirbanti moteris gerai atliko savo darbą. Nemanau, kad ponia Rimantė Šalaševičiūtė geriau atliks tas pareigas, bet savo darbus viešins, kaip gerai įvaldžiusi viešuosius ryšius, sugebės parodyti savo darbus. Dar kartą pritariu kolegoms, kurie siūlo nepritarti, kad reikia atleisti ponią G.Imbrasienę. Reikėtų, kolegos, dar kartą sugrįžti prie šio klausimo ir kultūringai, aktyviai, kukliai dirbančią įstaigos vadovę palikti jos darbo vietoje.

PIRMININKAS. Visos nuomonės išklausytos. Pasiruoškime balsuoti. Balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl G.Imbrasienės atleidimo iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų“ pasibaigus kadencijai. Kas už tai, kad pritartume šiam nutarimui, prašom balsuoti.

73 Seimo nariai balsavo už, 34 balsavo prieš, 11 susilaikė, nutarimas priimtas. 35 – P.Gražulio balsas prieš. G.Imbrasienė… už, V.Muntianas – už. Ponai, skelbiu rezultatą: 73 – už, 34 – prieš, 11 susilaikė. Po to buvo padaryti pareiškimai P.Gražulio, balsavusio prieš, V.Muntiano, balsavusio už, ir A.Ažubalio, supainiojusio mygtukus ir balsavusio už, o iš tikrųjų norėjusio pareikšti nuomonę prieš. Baigėme tą klausimą.

Dabar dirbame toliau. Tiesa, G.Imbrasienei iš tiesų noriu padėkoti už darbą ir palinkėti sėkmės kitose veiklose.

Seimo nutarimo „Dėl R.Šalaševičiūtės atleidimo iš Seimo kontrolierės pareigų“ projektas Nr.XP-170 (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 7a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl R.Šalaševičiūtės atleidimo iš Seimo kontrolierės pareigų“ projektas. Registracijos Nr.XP-170. Svarstymas ir priėmimas. Seimo frakcijų atstovai, ar norite kas kalbėti? Ar kviesti pagal eilę, ar?.. J.Razma? Prašau? Yra didesnių. Tai niekas nenori kalbėti. Iš komitetų yra norinčių kalbėti? J.Razma nori kalbėti. Prašom. Toliau pirmininkaus Č.Juršėnas.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, tam tikrą laiką teko bendrauti su gerbiamąja R.Šalaševičiūte, kai ji ėjo Seimo kontrolierės pareigas. Žinojome ją ir prieš tai, kol ji dar buvo patarėja šioje institucijoje, kaip principingai dirbančią drąsią darbuotoją. Aš esu nustebęs, kad Seimo Pirmininkas netikėtai ją teikia eiti kitas pareigas, kurios yra tolygios pagal vietą pareigybių hierarchijoje.

Iš tikrųjų nesuprantama ir valstybiškai nepateisinama, kad žmogus, ką tik puikiai pradėjęs eiti vienas pareigas, perkeliamas į tolygias kitas pareigas, kur gal tam tikra patirtis yra, bet neišvengiamai reikės laikotarpio, reikalingo susipažinti su nauja teisinio darbo sritimi.

Visokių minčių kyla, kai matome tokį siūlymą. Galbūt ponia R.Šalaševičiūtė kai kam ir nepatogi, kartais giliai domėdamasi žemgrobių reikalais, gal esama naujų sumanymų ką nors nuveikti šioje srityje naujoje Seimo kadencijoje ir geriau, kad tokia darbuotoja užsiimtų kuo nors kitu. Tą mintį sustiprina tikriausiai vakar Vyriausybės palaiminta įstatymo pataisa, pagal kurią saugomose teritorijose numatyta leisti prisidurti iki 5 ha iš laisvos žemės tiems, kurie jau turi vienu ar kitu būdu gavę sklypus, kaip gretimų sklypų kaimynams, t.y. tiems, kurių sklypai ribojasi.

Neturime nieko prieš dėl kandidatės ir, tiesą sakant, mes frakcijoje giliau nesiaiškinome dėl jos tinkamumo užimti tas pareigas, nes manėme, kad reikia laikytis principinės nuostatos – kol prieš tai dirbęs žmogus neatleistas, neetiška pradėti svarstyti naują kandidatę.

Mūsų frakcija, matyt, balsuos laisvai, nes, kaip minėjau, šio klausimo atskirai nenagrinėjome. Tačiau kyla daug abejonių dėl tokio Seimo Pirmininko apsisprendimo. Manau, mes turėsime praradimų abiejose srityse. Atrodo, kad Lietuvoje jau nebėra žmonių, jeigu reikia skirti vaiko teisių apsaugos kontrolierių, kad skirtų kitą žmogų. Ar iš tikrųjų valdančioji dauguma neturi rimtas pareigas užimti pasirengusių žmonių? Gal Seimo Pirmininkui bus patogu, kad jam artimas žmogus ponia R.Šalaševičiūtė prižiūrės kitą jam labai artimą žmogų, atsakingą už politiką šioje srityje, – socialinės apsaugos ir darbo ministrę V.Blinkevičiūtę. Galbūt buvo nesmagu, kai kartais buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė pareikšdavo priekaištų, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė nepakankamai gerai dirba šioje srityje. Na, dabar, matyt, tokių problemų bus mažiau. Ačiū.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Ar dar kas iš kolegų norėtų kalbėti? Tada prašom dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių kalbėti, ar iš karto balsuojame? J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš atsimenu, kai pirmą kartą buvo skiriama R.Šalavičiūtė, buvo priekaištų, kad ji yra A.Paulausko komandos narė. Iš tikrųjų tada kilo įtarimų, kad galbūt ir nekaip ji dirbs. Bet praėjus tam laikui, kai ji realiai dirbo, aš galiu drąsiai pasakyti, kad tai žmogus, sutvertas mušti korumpuotus pareigūnus, nes tiek gerų darbų nuveikė. Aš pirmą kartą per visą tų Seimo kontrolierių darbo laiką pamačiau žmogų, kuris nepaiso autoritetų, nepaiso einamų pareigų, o iš tikrųjų bando atkurti teisingumą. Ir jeigu R.Šalavičiūtei reikia ar paaukštinimo, ar algos pridėjimo, galima buvo kitaip spręsti. Bet šiandien aišku – jos išėjimu Vilniaus apskrities korumpuoti valdžios atstovai pasidžiaugs. Todėl aš negaliu sutikti ir suteikti laimės korumpuotiems Vilniaus apskrities atstovams, kurie labai subtiliai pasistengė R.Šalavičiūtę perkelti į tas pareigas, kad ji su alkoholikų tėvais susitvarkytų. Su alkoholikų tėvais susitvarkyti nėra didelė problema, nes sulauksi visokeriopos Prezidento, premjero, Seimo Pirmininko ir t.t. pagalbos. O tai yra ypač svarbi sritis. Todėl aš pirmą kartą pasisakau prieš, nes žmogus ypač gerai dirba, ir aš noriu, kad šis darbas būtų tęsiamas toliau.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Olekas. Nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man iš tikrųjų kalbėti yra lengviau, nes kolega J.Veselka jau daug gerų žodžių pasakė apie gerbiamąją pretendentę. Gaila tik, kad jis nežino jos pavardės, ir būtų gerai, kad, kalbėdamas apie gerai dirbantį žmogų, teisingai ištartų ir pavardę. Manau, palinkėsime jam šiek tiek pasitobulinti dar pačiam. O šiaip aš noriu pakviesti visus kolegas Seimo narius, gerai vertinančius gerbiamosios R.Šalaševičiūtės darbą, balsuoti už ir skirti ją į vaiko kontrolierės pareigas.

O dėl to, kad galėtume paskirti, be abejo, ją reikia atleisti. Manyčiau, su tuo mums visiems reikės sutikti, kad netrukdytume žmogui tobulėti. Manau, nesvarbu, kaip gerai ji dirbo, vertindama žemės ūkio problemas, iš tikrųjų Lietuvos perspektyvai, Lietuvai reikia, kad augtų sveiki, gerai prižiūrimi vaikai. Todėl tikrai tikiuosi, kad jos paskyrimas vaiko teisių apsaugos kontroliere bus labai naudingas. Todėl labai prašau, įvertinus, kad ji dirbo Seimo kontroliere gerai, atleisti ją iš einamų pareigų ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega E.Klumbys. Nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš esu įsitikinęs, kad kol kas šis nutarimo projektas, kuris netrukus virs nutarimu, yra tikrai gera dovana Vilniaus merui Artūrui Zuokui, pagarsėjusiam savo žemės aferų darbais. Ši situacija iš tikrųjų atveria didelę teisinę spragą, nepaisant didelės pagarbos būsimai Seimo kontrolierei, kuri dirbs vietoj gerbiamos R.Šalaševičiūtės, nes ji dar turės daug ką nuveikti, kad užimtų tas pozicijas, kurias iki šiol turėjo gerbiamoji R.Šalaševičiūtė. Todėl aš negaliu pritarti šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ir B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Iš kai kurių kalbų galima būtų suprasti, kad Seimas nori nuskriausti kokiu nors būdu gerbiamąją R.Šalaševičiūtę atleisdamas, per prievartą kur nors skirdamas ir panašiai. Mes palikime žmogui irgi apsisprendimo laisvę. Manau, gerbiamoji R.Šalaševičiūtė apsisprendė eiti dirbti ten, kur jai buvo pasiūlyta, todėl ji turi visišką teisę pasirinkti, kuris darbas jai gali būti įdomesnis ar labiau prie „dūšios“ ir t.t. Aš siūlau negaišti laiko veltui. Visi sutarėme, kad ji dirba gerai, tai tada palikime jai apsisprendimo laisvę ir balsuokime už atleidimą ir už priėmimą, paskyrimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą dėl gerbiamos R.Šalaševičiūtės atleidimo iš Seimo kontrolierės pareigų. Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 117 Seimo narių. 78 – už, prieš – 18, 20 susilaikė. Nutarimas priimtas. Iki J.Veselka tars gražų žodį, aš noriu padėkoti gerbiamajai R.Šalaševičiūtei už nuveiktus darbus einant ankstesnes pareigas. O dabar žodis J.Veselkai.

J.VESELKA. Kadangi gerbiamasis J.Olekas man pasiūlė pasitobulinti, o pats kalbėdamas apie atleidimą pasakė, kad jis pasisako už priėmimą į šeimos teisių gynimo pirmininko pareigas, tai aš noriu pasakyti, labai blogai, kai Seime yra žmonių, kurie nemoka skaityti. Todėl siūlau gerbiamajam J.Olekai pirmiau išmokti skaityti, o po to būti Seimo nariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš tik noriu pasakyti, kad Seimo nario pavardė Olekas, o ne Oleka. Antrą kartą pavardė supainiota. (Triukšmas salėje)

Seimo nutarimo „Dėl R.Šalaševičiūtės paskyrimo Vaiko teisių apsaugos kontroliere“ projektas Nr.XP-171 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dirbam toliau pagal darbotvarkę. Dabar yra 7b klausimas – Seimo nutarimo dėl gerbiamosios R.Šalaševičiūtės paskyrimo į vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas projektas. Pranešėjai – frakcijų, komitetų atstovai. Ar yra frakcijų atstovai? Niekas nenori kalbėti. Tada kviečiame pačią… (Balsai salėje: nereikia.) Gal ji pageidauja tarti žodį? Nepageidaujate. O klausinėti nepageidaujate irgi? Ne. Tada viskas aišku. Jeigu visi sutariam, kad nereikia žodžio tarti, nes kalbėjo anksčiau, ir nereikia atsakyti į klausimus, tada iš karto pereiname prie kalbų dėl balsavimo motyvų. Irgi nėra norinčių? Ačiū. Malonu, kad suprantate, jog reikia taupyti laiką.

Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl gerbiamosios R.Šalaševičiūtės paskyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere, prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 115 Seimo narių. Už – 91, prieš – 1, 14 susilaikė. Nutarimas priimtas. Sveikiname gerbiamąją Rimantę Šalaševičiūtę, patvirtintą vaiko teisių apsaugos kontroliere. (Plojimai) Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl V.Pilipavičienės paskyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr.XP-172. Seimo nutarimo „Dėl G.Jakavičienės paskyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr.XP-174 (svarstymas ir priėmimas)

Dabar tolesnis nutarimas „Dėl V.Pilipavičienės paskyrimo Seimo kontroliere“. Aš labai atsiprašau, klausimų teikėjas – Seimo Pirmininkas prašo, kad šie klausimai būtų nukelti po pietų. Manau, atsižvelgsime į Seimo Pirmininko pageidavimą. Jis pats turi dalyvauti kaip teikėjas, o šiuo momentu yra kitas susitikimas. Taigi dabar iš eilės. Arba imamės, nors dar laikas neatėjo, Seimo kontrolierės… (Balsai salėje) Nenorėjote priimti atitinkamo Seimo statuto, tai dabar prašom nereikšti pretenzijų. Aš manau, kad opozicija viską fiksuoja ir paskui pasakys, kam reikia. Gerbiamieji kolegos, manau, mes galime šiek tiek pirma laiko arba galime išnagrinėti vieną kurį rezervinį trumpą klausimą. Prašau? Geriau pirma laiko? Gerai. Tvarka.

Seimo nutarimo „Dėl R.Budbergytės skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontroliere“ projektas Nr.XP-177 (svarstymas ir priėmimas)

Taigi tada imamės dešimtojo darbotvarkės punkto, o aštuntas ir devintas po pietų. Seimo nutarimo „Dėl R.Budbergytės skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontroliere“ projektas. Svarstymas ir priėmimas. Šiuo atveju vėl komitetų ir frakcijų nuomonės. Kol kas tiktai A.Kubilius nori pasireikšti. Prašom į centrinę tribūną. Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas A.Kubilius. (Balsai salėje) Galima, bet kiti nepageidauja, A.Kubilius pageidauja. (Balsai salėje) Minutėlę! Tamstai žodis nebuvo suteiktas. Aš noriu pasakyti, kad A.Kubilius pareiškė nuomonę. Aš negaliu į tai neatsižvelgti. O dabar R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, darosi jau tokia naujo Seimo praktika, kad viešai neišreiškus nuomonės, argumentų tyliai ramiai imama ir balsuojama. Tai nėra parlamentarizmo praktika, jokia demokratinės valstybės parlamentarizmo praktika. Jeigu yra frakcijos, valdančiosios frakcijos, mes norime išgirsti jų argumentus. Lygiai taip pat ir visuomenė. Tai jau yra kažkas panašaus į tam tikrus sąmokslus, susitarimus ir labai negražią politiką. To anksčiau nėra buvę, todėl aš labai kviesčiau visų frakcijų, ypač valdančiųjų, vadovus aiškiai, drąsiai, nedviprasmiškai pasakyti savo požiūrį, kad visi žinotume, kokia yra pozicija ir kokia yra laikysena. Opozicija savo nuomonę pasakys ir, žinoma, nebūtinai A.Kubilius turi būti pirmasis pasakydamas tą nuostatą. Žinoma, svarbiausia yra valdančioji dauguma, nes ne mūsų balsai lemia.

PIRMININKAS. Ačiū, bet mes abu su A.Kubiliumi, kaip dalyvavę rengiant Statutą ir jį taisant, užrašėme komitetams ir frakcijoms teisę pasakyti. Jos gali naudotis tomis teisėmis. Kaip Amerikoje – teisių pilna, o jomis gali nesinaudoti. Tinka? Ačiū. Žodis A.Kubiliui, kuris nori naudotis savo teisėmis ir turi teisę pasakyti kalbą net 7 minučių trukmės.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad taip jau yra pasaulyje sutvarkyta, kad tas, kas daro prastą darbą, tas dažniausiai nori jį daryti tyliai. Todėl mes turbūt ir nesulauksime kitų frakcijų nuomonės, valdančiosios koalicijos frakcijų nuomonės, nes ta nuomonė yra pasakyta A.Brazausko ir V.Uspaskicho lūpomis. Frakcijų nariai, matyt, galimybių ginčytis su savo lyderiais nelabai ir turi. Aš tiktai tikiuosi, kad Seimo Pirmininkui A.Paulauskui užteks drąsos ateiti į Seimo salę iš kažkokių savo susitikimų, kaip tik šiuo momentu suplanuotų, ir dalyvauti balsavime, kuriame valdančioji koalicija yra pasirengusi atmesti Prezidento siūlymą. Taigi iš esmės šiandien turime svarstyti ne tą klausimą, ar R.Budbergytė tinka šioms pareigoms (apie tai galiu keletą žodžių pasakyti), bet turime kalbėti apie tai, kodėl valdančioji koalicija yra pasirengusi balsuoti prieš Prezidento siūlomą kandidatūrą. Atsakymas, kodėl rengiasi balsuoti prieš, yra labai paprastas. Todėl, kad nori turėti kišeninį valstybės kontrolierių. Tai yra savaime aiškus dalykas. Kodėl nori turėti kišeninį valstybės kontrolierių? Todėl, kad taip lengviau gyventi. Yra dideli pinigai, Europos pinigai, kurių panaudojimą turės kontroliuoti Valstybės kontrolė. Savaime suprantama, yra patogiau, kai ta kontrolė iš tiesų yra paklusni, išugdyta aukštosiose partinėse mokyklose, Čekijos partinių universitetų studijose, kai būsimasis valstybės kontrolierius, kurį norėtų matyti A.Brazauskas, yra senas partijos bičiulis – J.Bernatonis, dėl kurio kvalifikacijos aš nenoriu čia diskutuoti ir ginčytis, nes ne apie tai kalbama. Kalbama apie tai, kad valdančioji koalicija labai aiškiai išreiškė savo poziciją, kad valstybės kontrolierius turi būti kišeninis. Štai su tuo mes nenorime sutikti, todėl manome, kad ponios R.Budbergytės kandidatūra yra tinkama vien jau todėl, kad valdančioji koalicija taip kategoriškai priešinasi jos paskyrimui. Vadinasi, kandidatė tikrai turi visas kvalifikacijas būti tokia valstybės kontroliere, kokia ir turi būti, t. y. nepriklausoma, nepasiduodanti valdžios spaudimui ir nešališka. Štai tokios valstybės kontrolierės nenori matyti valdančioji koalicija ir nori šį darbą padaryti tyliai, kad niekas per daug ir negirdėtų jų kokių nors kalbų. Matyt, kad susitarimai yra pasiekti. Taip, A.Brazauskui reikia J.Bernatonio, o V.Uspaskichui reikia, kad A.Brazauskas netrukdytų paskirstyti europinius pinigus taip, kaip jis nori, todėl stabdomi visi europinių pinigų skirstymai. Štai tokie susitarimai yra daromi šiandieninėje Lietuvos valstybėje, kurios geriausias apibūdinimas, matyt, yra paskelbtas šiandieninio „Veido“ žurnalo viršelyje, kur pavadinimas skamba labai paprastai ir aiškiai „Nomenklatūros pavasaris“. Taigi „nomenklatūros pavasaris“ negali leisti gerbiamajai R.Budbergytei tapti valstybės kontroliere. Mes balsuosime už tai, kad Lietuva turėtų nepriklausomą, nešališką ir kompetentingą valstybės kontrolierių.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar noriu įspėti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, kad pasakysiu kai ką šalia Statuto. Kai konservatoriai iš trečio karto patvirtino kandidatūrą į valstybės kontrolieriaus pareigas, pasirodo, viskas buvo gerai. (Balsai salėje) Kodėl blogus pavyzdžius? Ką, būsimas Konstitucinio Teismo teisėjas buvo blogas pavyzdys? Trys signatarai – blogas pavyzdys? Tai jau geriau patylėtumėte, kolegos. Taigi kviečiu į tribūną kolegą A.Čapliką. Replika po to, po diskusijų. (Balsai salėje) Ačiū. Čia tai priimu. Ačiū, gerbiamasis signatare.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Bet turėkim atmintį.

A.ČAPLIKAS. Ponas Č.Juršėnas šiandien pagaliau viešai pasakė, kodėl valdančioji dauguma, pasirodo, nepalaikys R.Budbergytės. Iki šio laiko mes negirdėjome nė vieno rimto argumento. Šiandien iš tribūnos ką tik išgirdome, kodėl ir kas lemia, gerbiamieji, jūsų apsisprendimą. Tiktai dėl to, kad konservatoriai, pasirodo, prieš ketverius metus per tris kartus tvirtino valstybės kontrolierių. Ar tai čia jūsų savigarbos klausimas? Ar jūs paklusite šiam motyvui ir vien tik šiuo motyvu vadovaudamiesi balsuosite prieš žmogų, kuriam šiandien neišdrįstate ateiti į tribūną ir pasakyti bent vieną priekaištą dėl kvalifikacijos. Kokie priekaištai? Išsilavinimas. Kokie priekaištai? Žmogiškosios savybės. Drįsta žmogus ateiti į frakciją ir pasakyti savo nuomonę žinodama, kad frakcija su ta nuomone nesutiks. Ko dar trūksta valstybės kontrolieriui? Būtent tokio žmogaus ir reikia. Kas lemia jūsų apsisprendimą ir kaip jūs paneigsite, kad kalbos, jog jūs Vyriausybę ne formavote, o tiktai dalijotės pinigus, bus neteisybė? Jūs sau, Seimo nariai, atsakykite, ką jūs pasakysite rinkėjams, kai balsuosite prieš? (Balsas iš salės) Ką, Artūrai, atsakysi? Aš jaučiu, kad dalis žmonių, tokių kaip ponas Audito komiteto pirmininkas, nenori tokios valstybės kontrolierės. Jam reikia reguliuoti, stumdyti. Jis pats nori vadovauti komitetui, nes jam reikia paklusnaus, normalaus kontrolės komiteto pirmininko. (Balsai salėje) Gerai. Pabaigiau, atsakiau replika į repliką, ko, be abejo, greičiausiai nereikėjo sakyti.

Pabaiga. Iš tikrųjų nežinau, kaip baigsis balsavimas, tikiu gera balsavimo pabaiga. Galbūt A.Kubilius paskatino mane kalbėti taip emocingai ir apeliuoti į jūsų, Seimo nario, pareigą ir sąžinę. Galbūt jis tikrai žino daugiau negu aš ir žino jūsų sprendimus, kad jūs nebalsuosite už, nors sveikas protas ir vidinis balsas, manau, kiekvienam iš jūsų sako, kad reikia balsuoti už ponią Rasą. O ar jūs paklusite partiniam sprendimui ir balsuosite už partinį valstybės kontrolierių, tai jau jūsų reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar J.Veselka. Prašom. Matyt, savo vardu, nes frakcijos seniūnas kalbės atskirai. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai aš girdžiu tokius argumentus, kad jeigu ta partija darė blogai, tai mes darysime lygiai taip pat blogai, vadinasi, jūs sugalvosite… Pagrindinis principas yra keršto principas. Tai jeigu jūs tokį principą propaguojate, įsivaizduokite, kas bus, jeigu Lietuvos nuskriaustieji perims jūsų patirtį ir pradės keršyti. Kur mes nueisime? Iki pilietinio karo. Ir laimėsite ne jūs, elitas, o laimės ne elitas. Todėl aš norėčiau, kad keršto principas niekada nebūtų politinis Lietuvos gyvenimo principas, kad mes iš tikrųjų vadovautumės kaip galima objektyvesniais kriterijais.

Kodėl aš vis dėlto, nors pirmą kartą buvau kritiškai nusiteikęs R.Budbergytės atžvilgiu, šiandien ją visiškai palaikau ir prašyčiau Seimo narių atsisakyti to keršto principo, partiškumo principo, nes Lietuva mums yra viena. Europos Sąjunga, NATO yra laikini dalykai, kaip buvo ir Tarybų Sąjunga. Kas man ypač imponuoja? R.Budbergytė išstojusi iš TSKP nelakstė po partijas. Ji netapo nei dešiniąja, nei centriste, nei kairiąja. Ji nuoširdžiai buvo partijoje, suprato, kad suklydo, ir užėmė pilietinę poziciją neteršti savęs, savo praeities ir neteršti praeities tų, kurie ten buvo. Visi veidmainiai man visada, kad ir kur jie būtų, yra veidmainiai, todėl aš manau, kad tokio principo žmogus… Ir išlaikė, ir padarė karjerą – buvo viceministrė, ėjo pareigas Vidaus reikalų ministerijoje. Vadinasi, žmogus yra principingas, gabus, talentingas, ir aš manau… Palinkėsiu gerbiamajai R.Budbergytei būti tokiai principingai, kokią mes atleidome Seimo kontrolierę, kad ji žinotų, kad yra Lietuva… Partijų bus. Kad Valstybės kontrolė padėtų kovoti su korupcija, su kitokiais negerais dalykais… Todėl aš ir kviečiu visus Seimo narius, kurie laikosi kaip tik šitų principų, nešališkumo principų, kas ir yra Konstitucijoje numatyta Seimo nariui, palaikyti jos kandidatūrą į valstybės kontrolierius. Aš 100% įsitikinęs, kad šias pareigas ji atliks garbingai ir pareigingai. Ačiū. Todėl siūlau R.Budbergytę palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Stankevič. Prašom, kolega.

V.STANKEVIČ. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija buvo susitikusi su gerbiamąja pretendente. Mes gavome visus atsakymus į savo klausimus. Kaip matote, kalbu be jokių emocijų, nes mes turime savo nuomonę. Kolegos, aš kviesčiau nekaltinti kitų mūsų frakcijos narių, kad mes ne taip balsuosime ar dar ką nors. Mes tikrai turime savo nuomonę. Neskubėkite sakyti, kad valdančioji dauguma ar atskira daugumos frakcija yra nelaisva. Mūsų frakcija tikrai yra laisva ir balsuos laisvai. Manau, kas bandė kaltinti, neigti mūsų frakcijos nuomonę, tiems po balsavimo bus šiek tiek nepatogu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Graužinienė. Prašom, kolege.

L.GRAUŽINIENĖ. Kadangi mums, daugumai, jau suformavo nuomonę ir primygtinai siūlė daugumai balsuoti prieš, todėl norėdama pasakyti, kad mūsų nariai yra tikrai laisvi, pritariu prieš tai kalbėjusiam. Kad būtų objektyvus balsavimas, siūlau balsuoti slaptai.

PIRMININKAS. Čia jau įdomiau. V.Mazuronis. Prašom, kolega. (Plojimai)

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, čia tikrai labai daug emocijų, labai daug politinių nuostatų ir politinių vertinimų. Liberalų demokratų frakcija buvo susitikusi su kandidate gerbiamąja R.Budbergyte. Mes pasikalbėjome ir gavome atsakymus. Mūsų frakcijos nuomonė – mes nematome priežasčių, dėl ko galėtume nepalaikyti šios kandidatūros, todėl balsuodami Liberalų demokratų partijos nariai pritars Prezidento teikiamai kandidatūrai.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos pasakė labai daug panašių žodžių, kuriuos aš norėčiau pasakyti. Kad ir kaip keista, mūsų ir J.Veselkos nuomonės šiuo atveju beveik sutampa. Aš irgi manau, gerbiamasis Juršėnai, kad nereiktų grįžti į praeitį. Jeigu grįšim į praeitį, tai sudėtinga galvoti apie ateitį. Galvokime apie ateitį.

PIRMININKAS. Kai kurie sugeba ir tai, ir tai.

V.ŽIEMELIS. Gerai, jeigu sugeba. Aš linkėčiau visiems negrįžti į praeitį. Grįždami į praeitį mes visą laiką buksuojame. Galvokime apie ateitį. Matyt, gerbiamajai kandidatei neturite priekaištų kaip specialistei, kaip žmogui, kaip išmanančiai savo darbą šios srities specialistei. Mano požiūriu, jeigu balsavimas būtų neigiamas ir gerbiamoji R.Budbergytė nebūtų patvirtinta kontroliere, manau, kad valstybėje padėtis ne pagerėtų, bet pablogėtų.

Šią kandidatūrą teikia pirmasis mūsų valstybės pareigūnas – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Be abejonės, paprastai su pirmuoju valstybės žmogumi galima rasti kompromisą. Šiuo atveju valdančioji dauguma irgi galėjo rasti kompromisą, nebūtinai siūlyti vieną asmenį, kurį siūlo premjeras. Yra ir kitų asmenų. Yra ne vienas žmogus, kuris gali užimti postą. Jeigu netinka R.Budbergytė, reikia ieškoti kito, bet šiandien Prezidentas pasiūlė gerbiamajai R.Budbergytei. Gerbkime Prezidentą.

Aš labai pritarčiau Naujosios sąjungos atstovui, kad kiekvienas balsuotų pagal savo sąžinę, tačiau slaptas balsavimas man kelia tam tikrų abejonių. Jeigu balsuosime atvirai, tai visi matys, kaip kas balsavo. Aš siūlau vis dėlto balsuoti pagal sąžinę ir pritarti siūlomai kandidatūrai.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis. Prašom, kolega.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes šiandien turime padaryti labai svarbų pareiškimą. Visuomenėje sklando gandai, kad Prezidentas su niekuo nesitarė. Prezidentas tarėsi su gerbiamuoju premjeru A.Brazausku, taip pat Seimo Pirmininku ponu A.Paulausku, buvo su jais susitikęs, aptarė. Jam buvo pristatyti 4 kandidatai ir iš šių kandidatų jis pasirinko gerbiamąją R.Budbergytę būti valstybės kontroliere. Aš manau, mes turime gerbti Prezidento pasirinkimą ypač dėl to, kad tai buvo demokratinis pasirinkimas. O mums demokratiškai pasirinkti yra nesuteikta – buvo pristatytas tik vienas kandidatas. Jeigu būtų pristatyti visi 4 kandidatai, mes galėtume laisvai pasirinkti ir balsuoti, bet tai iš mūsų buvo atimta, atimtas pagrindinis demokratinis principas, todėl aš noriu paminėti dar vieną faktą.

Gerbiamoji R.Budbergytė Vidaus reikalų ir kitose ministerijose dirba daug metų ir yra viena iš viceministrų ar sekretorių, kurie niekad nebuvo įsivėlę nė į vieną skandalą. Kiek skandalų buvo Vidaus reikalų ministerijoje, kiek buvo problemų su ministrais, sekretoriais ir kitais pareigūnais! Ten vieną po kito atleido, bet vis dėlto gerbiamoji R.Budbergytė niekada nebuvo įvelta į jokį ekonominį, etinį ar kokį nors moralinį skandalą. Todėl aš manyčiau, kad yra Prezidento pasirinkimas, ir mes turime gerbti šį pasirinkimą. Visi kandidatai buvo vienodai apsvarstyti ir aš siūlau balsuoti už gerbiamąją R.Budbergytę.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. A.Skardžius. Prašom čia, į centrinę tribūną.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau kalbėti kaip naujai įsteigto Audito komiteto pirmininkas. Išties mes matome Valstybės kontrolę, dirbančią jau beveik dešimtmetį, veiklos auditas atliekamas jau ketveri metai, bet valstybėje problemų nemažėja, o problemos… dirbant Valstybės kontrolei dažnai ataskaitos gula į stalčius. Turto valstybėje liko ne tiek daug, bet liko dar gana daug žemės, o viešajam interesui, pasirodo, neatstovauja niekas. Net Generalinė prokuratūra, kuri turėtų atstovauti mūsų su jumis interesams, savo atsakymuose teigia, kad tai yra nuosavybė, tai yra privati nuosavybė, tai mero, gal savivaldybės yra privati nuosavybė ir su ja gali elgtis kaip su nuosava žeme, kaip su nuosavu privačiu objektu. Todėl, manau, kad principingas žmogus, kaip R.Budbergytė, gali ir pajėgus imtis šio atsakingo darbo, o svarbiausia, kad darbas nenueitų vėjais, kad nenueitų vėjais ta patikrinimo medžiaga, kad nenueitų vėjais biudžeto lėšos, kurios yra asignuojamos šiai itin svarbiai valstybei žinybai, kad ji duotų apčiuopiamą rezultatą, kurio laukia žmonės. Todėl mūsų frakcija nusprendė laisvai balsuoti, bet, kaip komiteto pirmininkas, aš balsuosiu už. Ar tas balsavimas bus slaptas, ar atviras, bet balsuosiu už ir jus kviečiu taip pat balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien svarstome kandidatūrą į valstybės kontrolieriaus postą, ir mūsų kolegos konservatoriai davė tam tikrą toną su jausmais, su grįžimais į praeitį. Aš manau, kad gerbiamojo posėdžio pirmininko reakcija į tokias kalbas tikrai buvo susijusi ne su kokiais nors keršto motyvais ar panašiai, o prisiminimais apie tai, kaip buvo elgiamasi ankstesnėse kadencijose.

Mielieji kolegos, iš tikrųjų visi, kurie susitikome ir kalbėjome su R.Budbergyte, matėme jos, kaip kandidatės, tam tikras pozityvias savybes, jos einamas pareigas, tačiau jeigu pažiūrėtume iš esmės, Lietuvoje per penkiolika nepriklausomybės metų mes jau turėjome kelias dešimtis viceministrų, ministerijų sekretorių. Iš tikrųjų tokio rango pareigūnų galėtume rasti ir daugiau. Jeigu kalbėtume kaip apie specialistą profesionalą, einantį į Valstybės kontrolės įstaigą, kuri šiandieną, turime pripažinti, yra kamuojama tam tikrų ir vidinių nesusiklausymų, ir organizacinių turbūt trūkumų, ir tam tikrų trinčių… Per pirmuosius svarstymus, kai buvo pateikta kandidatės kandidatūra, mes girdėjome, ypač iš tų, kurie šiandien ragina aktyviai balsuoti už, priekaištus dėl buvusios trinties, dėl nesusiklausymo tarp tuo metu ėjusių Teisingumo ministerijoje pareigas ir Kontrolės departamento priimtų sprendimų, todėl nėra viskas taip idealu, kad galėtume iškart pasakyti, kad tai pats geriausias kandidatas. Todėl svarstant mūsų frakcijoje buvo kilusi mintis, kad iš tikrųjų mums būtų buvę naudinga pasitarti dėl šios kandidatūros taip pat ir su Respublikos Prezidentu. Deja, kaip žinome, šiandien jam svarbiau pailsėti šiltame Meksikos pajūryje ir mes tos galimybės nebeturime. (Balsai salėje) Galbūt tokia tradicija pagerintų institucijų bendradarbiavimą, kas buvo pažymėta ir Konstitucinio Teismo sprendime. Galima pasakyti, kad svarstant frakcijoje buvo gana palankiai vertinama ir R.Budbergytės kandidatūra, tačiau mes matėme, kad yra ir geresnių kandidatų. Todėl šiandien visiškai nesvarbu, ar bus slaptas, ar bus atviras balsavimas, mes pasirengę savo poziciją išreikšti. Manau, kad ta pozicija atsispindės, kiekvieno mūsų frakcijos nario pozicija, bet dar kartą sakau, kad R.Budbergytės kandidatūros mūsų frakcija neįvardino vienareikšmiškai kaip kandidatūros, kuriai nėra alternatyvos. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar buvo siūlymas dėl slapto balsavimo. Prašyčiau susikaupti ir elektroniniu balsavimu apsispręsime, ar slaptas, ar paprastas balsavimas. Ar aišku? Mygtukas „už“ – slaptas balsavimas, mygtukas „prieš“ – atviras balsavimas. Viskas. Mielieji kolegos, mygtukas „už“ – slaptas balsavimas, mygtukas „prieš“ – atviras balsavimas. Pasiūlė frakcija, prašom balsuoti. Už slaptą balsavimą – už, o kitkas… Prašom. Prašom balsuoti. Už slaptą balsavimą – už, už atvirą balsavimą – prieš.

88 – už, 28 – prieš, 5 susilaikė. Slaptas balsavimas.

Dabar, mielieji kolegos (aš tuoj suteiksiu žodį), yra kitas siūlymas. Aš matau, kad yra keli norintys kalbėti. Pagal Statutą mums privaloma slaptai balsuoti dėl gerbiamojo kolegos G.Steponavičiaus. Aš siūlau tai daryti vienu metu taupant laiką. Sutinkame? Gerai. Dabar repliką, matyt, A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti vieną istorinę repliką po Č.Juršėno replikos.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Noriu priminti, kad po mūsų visų balsavimų tuo metu dėl valstybės kontrolieriaus galų gale juo tapo J.Liaučius, buvęs Socialdemokratų partijos aktyvus narys. Mes nesiūlėme į valstybės kontrolierius tuo metu nei J.Razmos, nei R.Juknevičienės – savo partijos narių, kaip jūs darote. Šiuo atveju balsuodami už R.Budbergytę, mes taip pat nesiūlome, pavyzdžiui, iš mūsų partijos kokio nors nario į valstybės kontrolierius. Prašom tai atsiminti ir mokytis iš mūsų teigiamos patirties.

PIRMININKAS. Gerai. Tuoj čia kai kas, matyt, pasakys apie patirtį. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Tai, kas vyksta Seime, išties gana įdomu stebėti, kaip valdančioji dauguma nesugeba susitarti. Iš tikro gali prasidėti ir gilesnės valdančiosios daugumos problemos, tačiau manyčiau, kad šis jos nesusitarimas išeina valstybei į naudą. Manau, kad opozicija turėtų bendrai siūlyti visų kontroliuojančių institucijų vadovus, kad jie galėtų kontroliuoti, kaip dirba valdančioji dauguma. Todėl aš šiandien net neabejoju, kad gerbiamoji R.Budbergytė bus išrinkta Seimo kontroliere ir bus pasiūlyta opozicijos pritariant valdančiosios daugumos balsams. Taigi tai tikrai bus labai naudinga mūsų valstybei, ir aš taip pat balsuosiu už gerbiamąją R.Budbergytę.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia buvo kalba dėl balsavimo motyvų, o ne replika.

Mielieji kolegos, mes turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jo turinys yra toks: dėl R.Budbergytės skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontroliere. Už, prieš. Tą, ko nereikia, nubraukti. Balsų skaičiavimo grupė ir atitinkama data. Sutinkame su tokiu biuleteniu?

Seimo nutarimo „Dėl G.Steponavičiaus išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr.XP-188 (svarstymas ir priėmimas)

Tada imamės (ir balsavimas, kaip sutarėme, sudvejintas, kad taupytume laiką) kolegos G.Steponavičiaus. Atitinkamos procedūros buvo atliktos anksčiau. Kiek žinau, gerbiamasis kolega susitiko su kai kuriais frakcijų atstovais, o dabar, jeigu Seimo nariai dar norėtų tarti žodį, prašom. Ar čia kolegos A.Kubilius, A.Čaplikas dėl… J.Razma. Prašom tada iškart į tribūną.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, formaliai mes netrukus balsuosime dėl G.Steponavičiaus kandidatūros į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, bet aš sakyčiau, kad tai gal net daugiau balsavimas ne dėl šios asmenybės, tai yra daugiau valdančiosios daugumos išbandymas, kiek ji suvokia savo teisinę atsakomybę skaitydama Statutą, ir jos demokratinio mąstymo išbandymas. Mat Seimo statuto 24 straipsnio 2 dalis suteikia vieną iš nedaugelio konkrečių teisių deleguoti opozicijai vieną savo atstovą į Seimo Pirmininko pavaduotojus, kartu ir į Seimo valdybą, nes dar kito – 188 straipsnio 2 dalyje yra pasakyta, kad Seimo valdybos nariai siūlomi taip, kad Seimo valdyboje būtų vienas ar du Seimo mažumos atstovai. Taigi net dviejuose straipsniuose Seimo statuto yra įtvirtinta demokratinė teisė Seimo opozicijai turėti savo atstovą Seimo valdyboje, einantį Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Dvi didžiausios opozicinės Seimo frakcijos, pasirašydamos atitinkamą koalicinį susitarimą, delegavo tuo atstovu G.Steponavičių. Taigi mes tikimės, kad Seimo dauguma suvoks šią opozicijos teisę ir palaikys deleguotą kandidatūrą.

Jeigu kalbėtume apie G.Steponavičiaus asmenybę ir jo tinkamumą eiti šias pareigas, aš iš tikrųjų galėčiau pasakyti daug gerų žodžių. Aš manau, kad tie, kurie su juo yra jau nebe pirmą kadenciją Seime, galėjo įsitikinti, jog tuo metu, kai jam tekdavo pirmininkauti Seimo plenariniam posėdžiui, jis nė karto nesinaudojo galimybe kažką naudingo padaryti opozicinėms frakcijoms, kažką sutrukdyti. Kaip suprantu, pretenzijų turi tik P.Gražulis, nes kartais, matyt, jį tekdavo tramdyti. Aš manau, kad jis lygiai taip pat elgsis ir šioje kadencijoje.

Pažymėtina jo patirtis jau ėjus tokias pareigas, geras užsienio kalbų mokėjimas ir kartu tinkamumas atstovauti Seimui priimant įvairias delegacijas ar vykstant kitur kaip mūsų delegacijos nariui.

Taigi iš tikrųjų visais atžvilgiais tai yra tinkamas kandidatas. Opozicinės frakcijos atsakingai sprendė, kaip pasinaudoti šia savo teise. Tikiuosi, kad valdančioji dauguma nesimėgaus kokio nors smulkaus keršto galimybe ar kuo nors tokiu, kad štai yra proga parodyti opozicijai, o elgsis valstybiškai, demokratiškai ir teisiškai.

PIRMININKAS. Kolega A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Dar kartą laba diena. Aš, eidamas į tribūną, išgirdau labai gerą pono V.Muntiano mintį. Sako, opozicija galėtų nekalbėti, nes tik suerzins poziciją. Aš ilgai tikrai nekalbėsiu. Aš negirsiu Gintaro, nes jūs patys esate puikiai susipažinę su jo biografija, su jo išsilavinimu, su jo žmogiškosiomis savybėmis, ir tai neleidžia abejoti arba sudaryti prielaidas, kad jis bus blogas Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Aš tik pasakysiu viena, kad būnant pozicijoje visada reikia prisiminti, jog ateis laikas, kai jūs būsite opozicija, ir jūsų, kaip daugumos, buvimas ir gerbimas mažumos politinių teisių liudija jūsų politinę išmintį. Todėl aš kviečiu jus atsižvelgti į mūsų siūlymą balsuoti už G.Steponavičių, nes, perfrazuojant žymaus autoriaus žymią knygą „Kam skambina varpai“, prisiminkite, kad jie skambina jums. Tai yra buvimas opozicijoje reiškia, kad ir jums gali tekti pabūti opozicijoje. Mes gerbsime jūsų teises, kaip ir jūs gerbiate mūsų.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar dėmesio! Kalbos dėl balsavimo motyvų. Prašom spėti paspausti mygtukus. Prašom. Kolega V.Karbauskis. Prašom. Dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo.

V.KARBAUSKIS. Mielieji kolegos, mūsų frakcijoje taip pat buvo kalbama apie G.Steponavičiaus kandidatūrą. Mūsų frakcijoje nėra žmonių, kurie jo nepažinotų. Anoje kadencijoje dirbome kartu ir matėme jo veiklą būnant Seimo Pirmininko pavaduotoju. Mūsų frakcija nusprendė, kad mes kiekvienas laisvai galime reikšti savo nuomonę balsavimo metu. Galiu tik pasakyti, kad dauguma frakcijos narių pritaria šiai kandidatūrai. Aš asmeniškai nematau, kodėl šiai kandidatūrai būtų galima nepritarti, todėl siūlau, kaip ir mūsų frakcijoje, kiekvienam balsuoti pagal savo sąžinę.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik svarstėme norinčios eiti valstybės kontrolieriaus pareigas R.Budbergytės asmenybę. Tie, kurie norėjo pasakyti prieš, išties nieko negalėjo pasakyti, nes nebuvo argumentų, tačiau, aš manyčiau, kitaip mes galime kalbėti apie poną G.Steponavičių. Aš manau, turiu tą teisę kalbėti, nes aš su juo dirbau praėjusioje kadencijoje ketverius metus. Kai aš paklausiau, jam atsakinėjant į Seimo narių klausimus, ar jis nepastebi vienos pagrindinių savo ydų – arogancijos, jis, atsakydamas į mano klausimą, buvo labai arogantiškas. Arogancija yra tolygi puikybei, o puikybė yra viena iš septynių didžiųjų nuodėmių, kuri apakina žmogų. Žmogus pradeda įsimylėti save, dažnai žiūrėti į veidrodį. Man atrodo, jau tie požymiai matyti iš pono G.Steponavičiaus. Jis jaunas, gal ir galėtų pasitaisyti, bet puikybė žmogų apakina. Aš norėčiau pasakyti ir galiu palyginti su kitais praėjusios kadencijos posėdžių pirmininkais, kad jis buvo pats šališkiausias, nekorektiškiausias, labai palaikantis kalbančius savo partijos kolegas, nežiūrintis, kiek laiko jie kalba, nors jie dažnai viršijo reglamentą, ir panašiai.

Taigi dėl šių argumentų aš ir negaliu balsuoti už gerbiamąjį G.Steponavičių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Orechov. Prašom.

V.ORECHOV. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dirbau su ponu G.Steponavičiumi ketverius metus ir jis pasirodė kaip kvalifikuotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Siūlau balsuoti už ir mums toks žmogus reikalingas Seime, kad kvalifikuotai vadovautų visiems Seimo posėdžiams ir dirbtų Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė A.Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ. Gerbiamasis Seimo pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Liberalų demokratų frakcija, prisimindama, kokius aukštus moralumo kriterijus valstybės vadovui per visiems atmintinus įvykius kėlė Seimo narys G.Steponavičius, mano, kad pats kandidatas į Seimo Pirmininko pavaduotojus tokiomis savybėmis nepasižymi. G.Steponavičiaus pavardė buvo minima Seimo narių korupcijos skandale. Kadangi Seimo Pirmininko pavaduotojo postas yra svarbi vadovaujanti pareigybė, o Liberalų demokratų frakcijai Seimo nario G.Steponavičiaus figūra kelia pagrįstų abejonių, Liberalų demokratų frakcija nepalaiko G.Steponavičiaus kandidatūros.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų visokių argumentų mes dar galime čia šiandien prisiklausyti. Labai norėčiau paklausti pirmiausia P.Gražulio, ar jis žino, ką reiškia žodis „oregancija“. Aš nesu girdėjęs tokio žodžio.

Kita vertus, aš tikrai noriu atkreipti dėmesį prieš pasirenkant ir balsuojant į tai, ką šis žmogus veikė praeitame Seime, ir įvertinti jo darbus. Mano supratimu, aktyvus dalyvavimas Seimo valdybos veikloje ir korektiškas Seimo posėdžių vedimas, taip pat domėjimasis Seimui atskaitingų institucijų veikla rodė, kad šis žmogus, Seimo narys, buvo tikrai savo vietoje. Ir dar daugiau, aš manau, kad jis tikrai prisidėjo prie korektiško ir efektyvaus Seimo darbo. Todėl kviečiu pritarti gerbiamojo G.Steponavičiaus kandidatūrai į Seimo vicepirmininkus ir laikytis Seimo statuto, nes pagal Seimo statutą mes šiandien nelabai turim teisę kvestionuoti opozicinių frakcijų bendrą susitarimą. Būtent toks yra opozicijos apsisprendimas. Seimo statutas numato, kad mes už šią kandidatūrą turime balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū. Pažįstu poną G.Steponavičių iš praeitos kadencijos. Tuo, kas susiję su jo profesiniu išsilavinimu bei Seimo nario etikos ir procedūrų supratimu, aš neabejoju. Bet atstovauti Seimui reikia ne tik profesinio išsilavinimo. Labai svarbūs faktoriai yra moralinis sąžiningumas, padorumas. Šie klausimai kaip tik ir kelia abejonių.

Prieš kelerius metus buvo panaši situacija, kai rinkome sveikatos ministrą poną Romualdą Dobrovolskį. Buvo kilęs dar didesnis šeimyninis skandalas. Visi laikraščiai rašė. Bet per jėgą valdančioji dauguma, buvusi tuo metu, vis dėlto poną R.Dobrovolskį nominavo, ir mes visi žinome, kuo tai baigėsi.

Kad dabar neįvyktų panašios situacijos, aš manau, yra pakankamai gerų kandidatų. Opozicija, ir liberalcentristai, ir konservatoriai, galėtų pasirinkti kandidatą, kuris šiuo metu nėra kontroversiškas. Kai jo dabartinė šeimyninė problema bus išspręsta… niekas nieko neturi prieš, jeigu žmonės išsiskiria. Tai natūralu, jeigu nesugyvena. Bet kai tuo pačiu metu vyksta rinkimai į vieną aukščiausių Lietuvos pozicijų, kuri turi būti pavyzdys ne tik profesine, bet ir moraline bei etine savo padėtimi, šis kandidatas negali būti remiamas. Todėl, aš manau, reikėtų rasti kitą kandidatą, kuris būtų geresnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kandidatas yra tas, kuris yra. O dabar kolega A.Kašėta. Prašom, nuomonė už. Atsiprašau, kolega A.Kašėta vėliau arba jis iš viso neteks balso. L.Graužinienė. Kadangi penktas.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū už suteiktą teisę kalbėti. Darbo partijos frakcija šiandien susitiko su pretendentu ir išklausė jo atsakymus į pateiktus klausimus. Gerbdama Seimo Pirmininko teikimą, Darbo partijos frakcija balsuoja… nes vyks slaptas balsavimas, kiekvienas narys turi savo apsisprendimo teisę.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi – už ir trys – prieš. Taigi visi kalbėjo. Primenu, gerbiamieji kolegos, kad dabar, 13.00 val., yra Vyriausybės valanda. Pagal mūsų nustatytą darbotvarkę balsavimas bus 13.30 valandą. Juo labiau kad per tą laiką turi būti iki galo atspausdinti biuleteniai. Dėl trukmės aš pasakysiu. Bet prieš tai mes turėtume dar pasitvirtinti biuletenį.

Slapto balsavimo biuletenis yra toks: „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo išrinkimo. G.Steponavičius“. Šiuo atveju balsavimas yra toks: kas balsuoja už, palieka taip, kaip yra. Kas balsuoja prieš, išbraukia pavardę. Ne, ten yra už ir prieš, o čia yra kitos formos biuletenis. Tokia tvarka. Vienur yra skyrimas, kitur yra rinkimas. „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo išrinkimo“, ir pavardė – G.Steponavičius. Jeigu patinka, sulenkiate ir į urną, o jeigu nepatinka, braukiate. Galima patvirtinti tokį biuletenį? Ačiū. (Balsai salėje)

Gal po Vyriausybės valandos, ar?.. Prašau, kolega E.Vareikis.

E.VAREIKIS. Parlamentinių ryšių su Afrikos šalimis grupės nariai, siūlau susirinkti į pirmą posėdį 14.45 val. Veidrodinėje salėje. Prieš vakarinį posėdį, 14.45 valandą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Emanueli, susitarėm, kad už mikrofono laikomės abiem rankomis.

E.ZINGERIS. Taip, aišku.

PIRMININKAS. Prašom, E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Kolegos, Parlamentinės grupės su Izraelio parlamentu nariai renkasi per pertrauką iš karto čia, prie tribūnos, jeigu galima. Ačiū.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Taigi pradedam Vyriausybės valandą. Pirmiausia klausia opozicinių frakcijų atstovai. Bet kompiuteris mums ne tą sąrašą duoda. Minutėlę luktelkime. Dabar jau tvarka. Taigi pirmasis – A.Kubilius, antrasis – kolega E.Masiulis. Turbūt taip. Prašom, A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, norėčiau užduoti jums klausimą, tam tikra prasme susijusį su situacija Vyriausybėje ir diskusijomis tarp atskirų ministrų, kurios, mūsų nuomone, gali tikrai pavojingai baigtis visai Lietuvai.

Štai šiandien skaitome „Lietuvos ryte“ V.Uspaskicho, jūsų vadovaujamos Vyriausybės vieno iš ministrų, žodžius dėl jo sprendimo sustabdyti pareiškimų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti priėmimą. Štai jo žodžiai apie finansų ministrą, kuris protestuoja dėl tokio ūkio ministro sprendimo. Aš cituoju, V.Uspaskich sako: „Finansų ministras tiesiog per daug kalba“. Antra citata: „Niekas negali man liepti, ką aš turiu daryti, pats priimu sprendimus“.

Kitaip sakant, susidaro vaizdas, kad ministras V.Uspaskich, matyt, vadovausis savo nuomone, ne Vyriausybės patvirtintais nutarimais, galiojančiais įstatymais ir Europos Sąjungos teise. Ir, matyt, pats reguliuos europinių pinigų panaudojimą taip, kaip jis norės.

Tai ką šiuo atveju turi galvoti žmonės, kaip jiems elgtis, kaip jiems jaustis, tiems, kurie rengia projektus ir kurie mano, kad tai, jog daug projektų pateikta, negali būti argumentas sustabdyti projektų priėmimą, nes lygiai taip pat reikėtų sustabdyti ir studentų priėmimą į universitetus.

Gerbiamasis premjere, aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kaip toliau klostysis situacija šiuo konkrečiu klausimu ir kaip klostysis tarpusavio santykiai jūsų vadovaujamoje Vyriausybėje, jeigu ministrai tokiais pareiškimais vienas kitam aiškina jų vietą ir galimybę kalbėti arba nekalbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, vieną minutę. Aš noriu paaiškinti tvarką. A.Kubilius viršijo nustatytą laiką, bet kaip būsimam opozicijos lyderiui, manau, mes jam atleisime. Ar sutinkam? Atleidžiam. Taigi dabar prašom, premjere.

A.M.BRAZAUSKAS. Manau, kad Vyriausybės valanda yra ne tam, kad mes komentuotume atskirus straipsnius. Čia yra ministrai, jie yra vietoje, ir aš paprašysiu pakomentuoti pirmiausia finansų ministrą, tačiau procedūriniai klausimai apie Europos Sąjungos atskirų struktūrinių ir kitokių fondų panaudojimą, atsakomybė yra Finansų ministerijos. Todėl tie procedūriniai dalykai, reglamentiniai, galbūt nėra žinomi kai kuriems ministrams. Tai yra visiškai natūralus dalykas, nes žmonės atėjo nauji ir aš čia nematau jokio konflikto, jokio. Vyriausybė normaliai posėdžiauja, normaliai dirba, aš neabejoju, dirbs, o atskirus tokius pasakymus, na, ką gi, gyvenimas kai kada padiktuoja. Tačiau tai jokiu būdu yra ne esminiai klausimai, dar kartą noriu pakartoti, kad jie procedūriniai. Paprašyčiau A.Butkevičių pakomentuoti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš irgi buvau nustebęs, kai pamačiau, kad yra rašoma apie tai, kad yra dviejų ministrų konfliktas. Jeigu vertintume tai, kad ten kalbama apie tai, kad lyg ir kai kuriuos teisinius dokumentus reikėtų įteisinti Vyriausybės nutarimu, o ne ministro įsakymu, tai iš esmės aš tos informacijos kaip ministras neturėjau ir tos pozicijos dar buvo derinamos tarp ministerijų ir sekretorių. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie paraiškų dėl šios programos, arba šios priemonės, priėmimo sustabdymą, aišku, manau, kad kai kurie specialistai iki galo nebuvo įsigilinę į priimtą Vyriausybės nutarimą, kuris reglamentuoja tvarką, kaip turi būti naudojamos Europos Sąjungos lėšos. Šiuo metu, kiek žinau, ir mūsų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas su Ūkio ministerijos sekretoriumi Gediminu Rainiu dar kai kurias problemas aiškinasi, kiek žinau, jau lyg ir yra išsiaiškinę. Mano, kaip ministro, nuomonė yra tokia, kad vis dėlto tos gairės yra patvirtintos ir ta tvarka yra numatyta, kad Finansų ministerija yra valdančioji institucija norint panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Europos Komisija su kitomis ministerijomis visiškai nediskutuoja arba nesiaiškina, jeigu iškyla kokių nors problemų. Jie tiesiogiai paprašo Finansų ministerijos, kad duotų paaiškinimus, kodėl yra sustabdytas paraiškų priėmimas. Paraiškų priėmimą sustabdyti galima, tam turi būti numatyti motyvai ir priežastys, informavus Finansų ministeriją. Matote, jeigu šia tema kalbėtume plačiau, tai Finansų ministerijos pozicija yra tokia, kad lėšos turi būti panaudotos ir iš PHARE programos. PHARE programos lėšos yra naudojamos arba skiriamos projektams parengti. Šiuo metu dalis tų lėšų yra nepanaudota, yra užsakyti projektai. Manau, kad ši problema šiandien bus tikrai galutinai išspręsta.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Uspaskich. Prašom, kolega.

V.USPASKICH. Laba diena. Norėčiau pasakyti, kad jokio konflikto nėra ir galbūt yra nesusipratimas. Noriu pacituoti dokumentą: „Paraiškų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas, tai yra paraiškų priėmimas nutrauktas anksčiau negu nustatytais terminais ūkio ministro įsakymu“. Tai yra dokumentas. Todėl, gerbiamieji, gali būti ir atnaujintas. Tai yra jau Vyriausybės nutarimas, kuris įgalioja mane tai daryti. Ir viskas. Jokių konfliktų nėra, gerbiamieji.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar E.Masiulis. (Balsai salėje) Paskui bus progų. Tegul E.Masiulis pasakys, aš tai jau paskelbiau. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pratęsiant gerbiamojo A.Kubiliaus klausimą ir kalbėjus abiem ministrams matyti, kad vis dėlto nuomonės išsiskyrė. Akivaizdu, kad ir toliau nėra to sutarimo. Dabar visiškai neaišku, kaip bus toliau, pagal kokią tvarką, ar pagal ūkio ministro cituojamą tvarką, ar pagal finansų ministro cituojamą tvarką, bus naudojami Europos Sąjungos pinigai Lietuvos projektams. Tai iš tikrųjų kelia nerimą. Jeigu šie nesutarimai peržengs Lietuvos ribas, tai mes rizikuojame turėti nemalonumų ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos tam tikrose institucijose. Norėčiau paprašyti, kad premjeras tuos du ministrus sutaikytų, kad būtų labai aiškios taisyklės ir tvarka, kaip reikėtų panaudoti Europos Sąjungos paramą.

A.M.BRAZAUSKAS. Kaip supratau, klausimo nėra.

E.MASIULIS. Aš noriu paklausti…

A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū, kad taip jaudinatės…

E.MASIULIS. Gerbiamasis premjere, ar imsitės priemonių, kad būtų išsiaiškinta, nes šiandien jūs sakote, kad išsiaiškinote, bet iš tribūnos matyti, kad jūs neišsiaiškinote?

A.M.BRAZAUSKAS. Išsiaiškinome viską. Labai ačiū, kad jaudinatės dėl Vyriausybės veiklos. Prašyčiau neprognozuoti ateities, nes gyvenimas parodys, kaip bus iš tikrųjų. Nereikia nei savęs, nei kitų nuteikti, kad mes negalėsime dirbti, nes visa Vyriausybė yra pasiryžusi dirbti. Tie pirmieji mūsų posėdžiai, keletas jų, parodė, kad mes visiškai operatyviai, teisingai ir vieningai, dažniausia vieningai, priimame sprendimus. Tai yra pagrindinis indikatorius, kuris kalba apie Vyriausybės normalią ir veiksmingą veiklą.

PIRMININKAS. Prašom. Ministras V.Uspaskich.

V.USPASKICH. Kad būtų aiškiau – kodėl buvo sustabdytas? Aš bandžiau aiškinti per žiniasklaidą, bet, matyt, jos yra kiti tikslai. Didelėms įmonėms yra numatyta 96 mln., paraiškos yra dėl 174 milijonų. Aš nematau tikslo dar priimti paraiškas, kad… (Balsai salėje) Gerbiamieji, gerbiamieji, ar galima atsakyti?

PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti.

V.USPASKICH. Vienas dalykas yra tas, kad tos paraiškos verslininkams kainuoja pinigus. Parengti projektą kainuoja nuo 15 iki 150 tūkst. litų. Todėl mes sustabdėme, kad įvertintume projektus, priimtume sprendimus, o jeigu liks pinigų, mes pratęsime paraiškų priėmimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom. Ruošiasi kolega G.Šileikis.

E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti TSRS KGB rezervo karininką, dabar einantį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pareigas, A.Valionį. Kai sistema, kuriai priklausėte… priklausote ir jūs, pradėjo desperatišką ataką prieš Prezidentą Rolandą Paksą, jūs, grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų, parvežėte žinią iš Kongreso arba Pentagono koridorių, liftų ar tualetų apie baisų dalyką – Lietuvos Prezidento pareigas eina R.Paksas. Sakykite, ar neturite kokių nors žinių iš Europos parlamento ar NATO vadavietės Europoje koridorių, liftų ar tualetų apie jų požiūrį į tai, kad Lietuvos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigas eina jūsų TSRS KGB rezervo bendražygis Arvydas Pocius?

A.VALIONIS. Priminsiu ponui E.Klumbiui, kad pono R.Pakso likimą demokratinėje valstybėje nulėmė ne Amerikos koridoriai, o Lietuvos Respublikos Seimas ir Konstitucinis Teismas, kaip numato teisinė Lietuvos sistema. Dėl mano atvejo, tai aš pasirašiau tarp iniciatorių, kuriančių komisiją, ir šiandien ši komisija bus sukurta, aš balsuosiu už šią komisiją. Manau, pone Klumby, aš išsklaidysiu visas jūsų abejones atsakydamas į šios komisijos klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Šileikis. Ruošiasi kolega R.Dagys.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis premjere, iš tiesų paskutiniai įvykiai sudaro tokį įspūdį, jog Vyriausybei akivaizdžiai pradeda vadovauti ūkio ministras V.Uspaskich. Tie faktai akivaizdūs. Tai „Mažeikių naftos“ įmonės klausimų sprendimas, prasidėjęs slidinėjant Izraelyje aplink „Jukos“ atstovą Michailą Brudną, dujų kainų klausimai, savavališkai nutrauktas Europos Sąjungos paraiškų priėmimas. Ir šiandien jo kalba, kad jis nemato tikslo priimti ir toliau tęsti priėmimą, sudaro įspūdį, jog Vyriausybei pradeda vadovauti V.Uspaskich. Ar nematote galimybės tvirtai imti į savo rankas ir toliau būti principingas ir tvirtas premjeras, nes dažnai ministrų nuomonės labai aiškiai skiriasi? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū jums už jaudinimąsi dėl manęs. Pirmiausia aš ne pirmas mėnuo esu premjeras, kaip jūs žinote. Tai vienas dalykas. Antras. Kiekvienas ministras yra atsakingas už savo priimtus sprendimus, bet tie sprendimai, kurie yra Vyriausybės kompetencija, yra priimami mūsų Vyriausybės kabineto posėdžiuose ir ateityje taip pat bus. Todėl vienu ar kitu klausimu ministro kalba yra jo atsakomybės reikalas. Aš nebūtinai kalbu apie V.Uspaskichą, kalbu apskritai apie ministrus. Jie turi jausti atsakomybę kalbėdami, o sprendimai kaip ir Mažeikių koncerno atžvilgiu, taip ir visais kitais klausimais, kurie yra Vyriausybės kompetencija, bus priimami Vyriausybės posėdžiuose. Čia yra vieta, kuri indikuoja, ar Vyriausybė gali dirbti, ar negali. Jeigu pasirodys, kad mes tikrai negalime priimti sprendimų, tai atėjęs čia aš garbingam Seimui pasakysiu, kad mūsų Vyriausybė dirbti negali. Tačiau tai, kad vienas, antras ar trečias ministras gali kalbėti vienu ar kitu klausimu, tai jam niekas nedraudžia šito sakyti, bet jis turi jausti, kuo visa tai gali baigtis. Galutinis sprendimas ir dėl Mažeikių įmonės bus priimamas Vyriausybės, o jeigu reikės, ir iš tikrųjų Seimo lygio kompetencijos tas klausimas, jis bus perduotas svarstyti Seimui. Toks būtų atsakymas. Vyriausybė dirba normaliai, sprendimus priimam. Vakar priėmėme 44 sprendimus, sakyčiau, be didelių diskusijų, nes supratimas tarp koalicijos partnerių yra visiškai pakankamas. Aš esu patenkintas dabartine Vyriausybės veikla. Tikiuosi, kad ir toliau galėsime sėkmingai dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Ruošiasi kolegė V.Vertelienė.

R.J.DAGYS. Mano klausimas gerbiamajam ūkio ministrui. Aš, aišku, sujaudintas jūsų jautrumo dėl kitų pareiškėjų, kad jūs norite sutaupyti jų pinigus, leidžiamus projektams. Noriu išreikšti jautrumą dėl jūsų ir paklausti, ar visos su „Vikondos“ koncernu susijusios bendrovės suspėjo pateikti paraiškas ir ar visi jūsų draugai suspėjo pateikti paraiškas iki to laiko?

V.USPASKICH. Suspėjo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Vertelienė. Prašom. Ruošiasi S.Lapėnas.

V.VERTELIENĖ. Aš norėjau paklausti aplinkos apsaugos ministro. (Balsai salėje) Neklauso. Gerbiamasis ministre, Kauno zoologijos sodas, pavaldus Kauno apskričiai, pastaraisiais metais dėl lėšų stokos išgyvena pačius sunkiausius metus. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus būtina sutvarkyti, ir kuo skubiau, gyvūnų laikymo aptvarus, kurie neatitinka jokių gyvūnų laikymo ir sanitarinių reikalavimų. Labai apleista zoologijos sodo teritorija, o pastaruoju metu gerokai padidėjo sodą lankančių turistų srautas tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos Sąjungos šalių. Kaip reikėtų spręsti šią problemą? Pavyzdžiui, Jūrų muziejus priklauso Kultūros ministerijai. Kodėl taip negali būti ir ką jūs siūlote daryti? Zoologijos sodas priklauso ne vien Kauno apskričiai, bet visai Lietuvai. Dėkoju.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tai labai aktualus klausimas ir gaila, kad jį užduoda čia, Seime, o ne pati apskritis su savo suformuluotais poreikiais, su aiškia vizija ir su sutarimu su sodo administracija. Jeigu yra tam tikra institucija, atsakinga ir prižiūrinti sodo veiklą, tai pirmiausia poreikiai turi būti formuluojami ten. Turi būti kreipiamasi ir į Finansų ministeriją, ir į kitas institucijas, jeigu reikia lėšų ir kitos paramos. Aš labai abejoju, ar perstumdymas tarp institucijų išspręstų tą problemą, pavyzdžiui, atidavimas Aplinkos ministerijai, Kultūros ministerijai ar kam nors kitam. Manau, kad tai daugiau yra aktyvumas ir gebėjimas tinkamai pateikti tuos poreikius, kurie dabar iškilę organizuojant zoologijos sodo veiklą. Šiandien aš buvau susitikęs su tarptautinės organizacijos atstovu, kuris išsakė savo tam tikrus nuogąstavimus dėl tolesnės zoologijos sodo veiklos. Mano atsakymas buvo toks, kad jeigu tik galime padėti ir prisidėti prie tų investicinių projektų ir tos strategijos, galbūt net sodo suformavimo, mes tą mielai darysime. Bet pirmiausia išnaudokime tą institucinę situaciją, kuri dabar yra susiklosčiusi. Vis dėlto dar kartą paraginsiu Kauno apskrities administraciją atkreipti į tai dėmesį, esu pasirengęs galbūt su specialistais, jeigu būtų įdomu ir jums kartu, susitikęs aptarti tolesnę veiklą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Lapėnas. Ruošiasi A.Skardžius.

S.LAPĖNAS. Savo klausimą adresuoju gerbiamajam finansų ministrui. Pasigirdus tokiems ketinimams apmokestinti tiesiogines išmokas žvejams, kurie prieš laiką nutraukia savo tradicinę veiklą, susidaro toks vaizdas, kad, ko gero, šitas bandymas ieškoti, mano akimis žiūrint, nepamestų pinigų gali paskatinti žemdirbių gaunamas tiesiogines išmokas taip pat už tradicinės veiklos nutraukimą irgi apmokestinti. Labai norėtųsi žinoti jūsų poziciją, o galbūt ir jau planuojamus veiksmus dėl papildomų lėšų pritraukimo į biudžetą mokesčių pavidalu.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Noriu atsakingai pasakyti, kad Europos Sąjungos lėšos yra neapmokestinamos. Ta informacija, kuri buvo paskleista, yra neteisinga. Gali būti apmokestinamas tik ūkio subjekto pelnas. Kiek žinau, vakar buvo diskutuojama. Jeigu tas pelnas susidarė iš įmonės veiklos gautų pajamų ir jeigu prie tų pačių pajamų buvo panaudotos ir Europos Sąjungos finansinės lėšos, o galutinis rezultatas – pelnas, tai pagal Pelno mokesčio įstatymą tokios lėšos yra apmokestinamos. Bet Europos Sąjungos finansinės paramos pagal Europos Sąjungos teisę apmokestinti neleidžiama.

S.LAPĖNAS. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Skardžius. Ruošiasi V.Kupčinskas.

A.SKARDŽIUS. Turiu klausimą gerbiamajam premjerui. Mes, vilniečiai, labai džiaugėmės, kai Vyriausybė priėmė nutarimą, kad Vilniaus mieste būtų statomas pramogų parkas, universali arena, vandens parkas. To tikrai reikia vilniečiams. Bet kai Vyriausybė atidavė tą žemę savivaldybei, savivaldybė pamanė, kad tai yra jų privati nuosavybė ir šiai žemei negalioja viešosios nuosavybės teisė. Jie pradėjo tą žemę dalyti draugams, statyti objektus, kurie nepriklauso savivaldybės nuosavybei. Jūs, premjere, ir visa Vyriausybė Vilniaus apskrityje turite jums atskaitingą atstovą. Ar jis pajėgus užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kad būtų laikomasi Vyriausybės nutarimų, kuriuose aiškiai reglamentuota paskirtis? Net savivaldybė sugebėjo praėjusių metų pabaigoje priimti sprendimą, kad jau galima statyti administracinius pastatus, jau pradėjo žygius, kad galima statyti gyvenamuosius namus. Mums visiems, bendruomenei, nesiskaitymas su visuomenės interesu yra tikrai skausmingas. Aš norėčiau jūsų atsakymo…

PIRMININKAS. Laikas! Kolega, viršijote laiką.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad klausimas ne man, o savivaldybei. Seimas turi teisę… Dabar tuo labiau, nes jūsų komitetas ir pradėjo veiklą nuo šio klausimo, tai tęskite ir toliau. Vyriausybė skyrė žemę pagal galiojančius įstatymus. Mes keletą kartų labai įdėmiai svarstėme šį klausimą, pasitelkdami visų teisės institucijų atstovus, ir priėmėme sprendimą. Tolesnių veiksmų Vyriausybė nereguliuoja. Jeigu jūs manote, kad Vyriausybės atstovas gali spręsti visų savivaldybių klausimus… Aš tuo labai abejoju. Yra teisminė tvarka, ir tik teismine tvarka gali būti šie dalykai sprendžiami toliau, todėl prašau įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į reikiamas institucijas, kad priimtų reikiamus sprendimus. O kas gali priimti? Aš manau, teismas. Jeigu iš tikrųjų toks ieškinys bus, teismas turės svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas. Ruošiasi kolega J.Veselka.

R.KUPČINSKAS. Laba diena. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Norėčiau paklausti dėl tokio atvejo. Žiniasklaidoje dabar buvo plačiai publikuota dėl archyvų generalinio direktoriaus Vido Grigoraičio veiklos, jo bendradarbiavimo su KGB. Kaip teigiama spaudoje, jis buvo KGB užverbuotas. Archyvų departamento struktūros yra nepaprastai svarbios mūsų valstybei. Manau, kad tokiu atveju mus okupavusios valstybės specialiosios tarnybos gali daryti poveikį atitinkamų įstaigų darbuotojams. Tai yra tiesiog negalimas atvejis mūsų valstybėje. Ką ketinate, premjere, daryti susidarius tokiai situacijai? Tuo labiau, man atrodo, Ypatingojo archyvo direktorius buvo atleistas visai nepagrįstai, bandant užglaistyti visą šį kilusį skandalą. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Ypatingojo archyvo direktorius buvo atleistas… Aš sudariau specialią grupę. Jo atleidimo aplinkybes patikrino teisininkai, rimti žmonės, ir priėjo prie išvados, kad jis buvo atleistas teisingai ir pagrįstai. Tai pirmoji atsakymo dalis.

Antra. Jeigu prieš poną V.Grigoraitį yra medžiaga, kurios aš prašiau, man niekas jos nedavė… Vadovaudamasis vien gandais ir spauda atleisti žmogų arba imtis prieš jį kokių nors priemonių aš neturiu jokio teisinio pagrindo. Aš dar kartą galiu paprašyti Saugumo departamento, STT, kad informuotų. Jeigu yra pakankamai medžiagos ir jis prasilenkia su kokiais nors įstatymais, su tuo pačiu Liustracijos įstatymu, tada, be abejo, reikės imtis priemonių ir daryti kokias nors išvadas. Šiandien aš tokio pagrindo neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi kolega A.Matulas.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, pagal Seimo statuto 138 straipsnį, jeigu Seimas dėl kokio nors įstatymo paprašo Vyriausybės atsiliepimo, įvertinimo, Vyriausybė turi tai padaryti per keturias savaites. Dėl „Lietuvos dujų“ įstatymo komitetas ir valdyba paprašė atsiliepimo gruodžio 13 d. Sausio 10 d. suėjo keturios savaitės. Iki šios dienos nėra Vyriausybės įvertinimo. Kaip žinote, kadangi „Dujotekana“ taiko 27% maržą, ji, palyginti su „Dujomis“… Ten mes numatome reguliavimą nuo 15%. Ji kas mėnesį gauna 2,4 mln. papildomų pajamų. Jeigu jų marža būtų nustatyta taip, kaip taiko „Lietuvos dujos“… Jie per mėnesį gauna papildomai 4 mln. Lt pajamų, ir tas pajamas sumoka šilumos vartotojai. Tuos, kurie negali susimokėti, paskui iškelia iš butų. Klausimas: kodėl Vyriausybė taip ilgai delsė duoti savo įvertinimą dėl „Lietuvos dujų“ įstatymo ir kas Vyriausybėje taip altruistiškai rūpinasi „Dujotekana“?

A.M.BRAZAUSKAS. Jūs žinote, kad per tą laikotarpį iš esmės Vyriausybė tiktai buvo formuojama. Sprendimą dėl šio įstatymo projekto mes priėmėme vakar. Artimiausiomis dienomis jis bus Seime. Sprendimą mes priėmėme ir savo nuomonę suformulavome. Mes pavėlavome keletą dienų, labai atsiprašome.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.USPASKICH. Galiu papildyti…

PIRMININKAS. Prašom. Ministras V.Uspaskich.

V.USPASKICH. Galiu papildyti premjerą. Iš tikrųjų projektas buvo parengtas ir atsiliepimai suderinti su ministerijomis labai greitai, buvo priimtas sprendimas. Bet jeigu jau Seimas taip rūpinasi tuo klausimu, pratęskite… Tiesiog patariu pratęsti sesiją ir išspręsti tą klausimą, nes projektas jau bus pas jus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas, ir baigėsi mums numatytas laikas. A.Matulas. Prašom, kolega.

A.MATULAS. Klausimą norėčiau užduoti gerbiamajam sveikatos apsaugos ministrui Žilvinui Padaigai. Labai gerai, kad šį klausimą girdės premjeras A.Brazauskas.

2005 m. Sveikatos draudimo fondo lėšos didėja daugiau kaip 300 mln. Buvo žadama padidinti medikų atlyginimus. Kaip vakar išaiškėjo Sveikatos reikalų komitete, medikų atlyginimams palikta rezerve 55 mln. ir nuo gegužės 1 d. ta suma bus indeksuotos paslaugos. Mūsų skaičiavimais tos sumos pakaks maždaug 5% medikų atlyginimų padidinti, o jeigu skaičiuotume visus metus, nes didės tik nuo gegužės 1 d., tai apie 3–4%. Gerbiamasis ministre, ar jūs galite viešai pasakyti Lietuvos medikams, kur vėl dingo šis lėšų padidinimas ir ar jūs manote, kad šio padidinimo pakaks, kad būtų sustabdyta medikų emigracija į kitas šalis, kur jie ieško darbo, geresnio gyvenimo? Ačiū.

Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Noriu paneigti jūsų abejones. Nuo gegužės 1 d. medikų atlyginimai didės 10%, 10% bus didinami paslaugų įkainiai. Šiam tikslui yra skirta 65 su trupučiu milijonų litų. Dar lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas. Šiuo metu kaip tik labai atidžiai skaičiuojame, kiek dar papildomai galima padidinti atlyginimus, atsižvelgiant į 2006 ir 2007 metų biudžetus. Žinoma, 10% padidinimo, kaip ir 15% ar 20%, neužteks sulaikyti jūsų minėtai emigracijai, kuri vyksta ne pirmus metus. Tačiau sakau taip: jeigu medikai matys konkrečias reformas, o jos yra pradėtos labai ryžtingos – ir sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas (tai yra prioritetinis klausimas), ir kompensuojamieji vaistai, jeigu jie matys tuos žingsnius, manau, kad ir tai juos sulaikys nuo emigracijos. Tendencijos, atrodo, tai pradeda rodyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, dar aš keletu žodžių noriu papildyti ministro atsakymą. Noriu štai ką pasakyti. Praėjusiais metais atlyginimams buvo numatyta 64 mln. Gavau oficialią ataskaitą, kad gydytojų atlyginimai praėjusiais metais padidėjo 14%. Tai oficialiai, ne mano išgalvota. O dėl to, ką pasakė ministras Ž.Padaiga, dėl 65 mln., aš manyčiau, reikia dar kartą pasižiūrėti. Galbūt galima iš tikrųjų iš tų bendrų resursų šiek tiek irgi padidinti. Tada, vadovaujantis ta pačia logika, ta pačia statistine informacija, aš manau, 15% ar kiek procentų gydytojams galima padidinti atlyginimus iš tų finansinių išteklių.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju gerbiamajam premjerui ir ministrams. Primenu kolegoms Seimo nariams, kad mes pagal patvirtintą darbotvarkę Vyriausybės valandai skyrėme 30 minučių, iš tikrųjų išėjo daugiau.

Dabar prašyčiau labai dėmesingai klausytis. Pirmiausia pranešu, kas įeina į balsų skaičiavimo grupę. Tai A.Salamakinas, S.Lapėnas, R.Smetona, A.Matulevičius ir V.Domarkas. Jie bus pagrindiniai veikėjai, kai prasidės balsavimas.

Balsavimas prasidės tuoj, po kelių minučių, ir tęsis 40 minučių. Pabrėžiu – 40 minučių. Vakarinis posėdis prasidės 15.15 val. Po balsavimo Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas kviečia ERK’o narius susirinkti į posėdį. Taigi balsų skaičiavimo grupė: A.Salamakinas, S.Lapėnas, A.Smetona, A.Matulevičius, V.Domarkas. Balsavimas po poros minučių fojė 13.40 val., gal taip tiksliai laikas tegul bus. Jis tęsis iki 15.15 val. Vakarinis posėdis prasidės 15.15 val. Dabar dar J.Razma nori pasakyti žodį. Kolegos, paklausom, dėmesio!

J.RAZMA. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau pasakyti keletą sakinių po ką tik įvykusio Vyriausybės pusvalandžio. Mano manymu ir kolegų manymu, tai, ką mes išgirdom dėl paraiškų Europos struktūrinių fondų paramai gauti sustabdymo, yra skandalingas dalykas. Kaip matom, premjeras nuo tos problemos linkęs nusišalinti. Todėl aš iš anksto informuoju, kad neatmetam galimybės, jog opozicinių frakcijų iniciatyva gali būti inicijuota neeilinė sesija šiems reikalams nagrinėti. Nes iš tikrųjų taip elgtis negalima, kai dabar yra dalis ūkio subjektų, kurie pradėjo rengti projektus, staiga sustabdoma. Tokius dalykus, kad bus stabdoma, reikia paskelbti bent prieš kelis mėnesius. Taip negalima tyčiotis iš žmonių. Matom ir daugiau problemų. Todėl aš prevenciškai perspėju apie galimą neeilinę sesiją opozicijos iniciatyva.

PIRMININKAS. Nors kartą opozicija pasiūlė gerą darbą. Ačiū. Tikrai susirinksim į neeilinę sesiją. Kartu nustatysim klausimus. Gerbiamieji kolegos, Izraelio Valstybės draugus Emanuelis renka štai čia, šioje pusėje. Oficialiai rytinis posėdis nesibaigė, nes vyks balsavimas. Kai susirinksim į vakarinį, tada baigsim rytinį ir pradėsim vakarinį. Ačiū. Aš pranešiau, kad grupė renkasi šiame kampe, į kairę nuo manęs. O dešinėje renkasi kita grupė.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes turime tęsti posėdį, nes šis posėdžio tęsimas yra susijęs su slapto balsavimo pabaiga. Kadangi slaptas balsavimas baigėsi, tai, mielieji kolegos, baigėsi rytinis posėdis. Bet pagerbdamas pačius stropiausius, siūlau užsiregistruoti. Aš darau viską, kaip priklauso pagal Statutą. Prašom registruotis. Visi liksit istorijoje. Prašom įsidėti kortelę taip, kaip reikia. Jeigu blogai registruojatės, aš matau, kiek jūsų yra, persiregistruosim. Ne, iš tikro neveikia. Tada prašom tiksliai korčiukes sudėlioti. Gerai, bet kitų nesuveikė. Taigi kartoju balsavimą. (Balsai salėje) Gerai. Registruojamės. Taip, tik registruojamės. Labai daug užsiregistravo. Tai skaičiuosim. Dar kartą kartojam? Gerai, trečią kartą, bet daugiau jau nebus kartojama. Prašom visus sėstis ir paskutinį, trečią kartą, registruojamės. Registruojamės, ir po to bus pasakyta ir padaryta tai, kas reikia. (Balsai salėje)

13. Labai geras skaičius. Mielieji kolegos, prieš paskelbdamas posėdžio pabaigą, noriu pranešti, kad vakarinis posėdis prasidės 15.15 val. Jeigu balsai bus suskaičiuoti, tai bus pranešta apie slapto balsavimo rezultatus. Jeigu ne, tai tada bus vienas rytinis klausimas nagrinėjamas, t.y. dėl V.Pilipavičienės paskyrimo Seimo kontroliere. Kiek žinau, Pirmininkas antro nutarimo neteiks, t.y. mes turėsim tiktai vieną personalinį balsavimą. Ir po to iš eilės eis kariniai klausimai, parlamentinės tradicijos metai, ta rezervistinė komisija ir visi kiti papildomi klausimai, kurie yra surašyti rezerve. Bet prieš baigiant, matyt, dar kai kas nori pasakyti vieną kitą žodį. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau posėdžio pirmininko paklausti, ar jūs skaičiuojate, kiek kartų šiandien laužote įstatymus ir Seimo statutą?

PIRMININKAS. Nė kiek.

J.RAZMA. Tai aš bent porą atvejų įvardysiu, kurių jūs negalėsit paneigti. Šiandien išbraukėt iš darbotvarkės įstatymo pataisą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties. Nors, žinot, įstatyme yra parašyta: per šimtą dienų po naujo Seimo pradžios turi būti patvirtinta. Puikiai žinot ir Seniūnų sueigoje sutarėm, kad rytiniame posėdyje turi būti EBSW komisijos klausimas teikiamas, nes pertrauka iki kito posėdžio. Vėl tą lyg ir pamiršot. Tai kaip čia bus su tais klausimais?

PIRMININKAS. Prašom skaičiuoti… visą sąrašą prašom paskelbti, tada aš atsakysiu iš karto.

J.RAZMA. Iš pradžių į tuos atsakykite.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tada atsakau. Pirmas dalykas, dėl to EBSW. Tai aš juk sakiau tada Seniūnų sueigoje: jeigu spėsim. Jeigu spėsim. O kadangi nespėjom ir kadangi posėdis turi prasidėti 15.15 val., tai tą klausimą ir išnagrinėsim. (Balsai salėje) Ne, nesiginčykim, lygiai kaip ir kitais klausimais. O dėl VRK, tai terminas, mano supratimu, baigiasi kaip tik vasario pabaigoje, kai jūs žadat sušaukti neeilinę sesiją. Tai viską… taip, viską padarysim laiku. Nėra jokių problemų. Taigi oficialiai skelbiu, kad rytinis posėdis baigtas.

Prašom sėstis, registruojamės. Registruojamės dar kartą. (Balsai salėje) Posėdis jau baigtas, aš registruoju virš plano.

Užsiregistravo 23 Seimo nariai.

Kadangi aną registravimą kartojome tris kartus, tai ir šį pakartosime. Prašom visi registruotis. Dar kartą registruojamės. (Balsai salėje) Tauta pageidauja, ką aš padarysiu. O čia tas dalykas, kurį lengviausia įgyvendinti. Kai ką ir daugiau, kaip žinote, gerbiamasis kolega, ne pirmus kartus kartu esame. 35, labai daug. Na, paskutinį kartą. (Juokas salėje) Jeigu galvą skauda, vadinasi, joje kažkas dar yra, galima tik džiaugtis, kad galvą skauda. 36. Ačiū, posėdis seniai… Gerbiamieji kolegos, 15.15 val. ir ta tvarka, kaip aš išdėsčiau. Nusiteikite padirbėti šiek tiek ilgėliau, nes ta komisija, apie kurią aš šnekėjau, yra apipinta įvairiomis pataisomis, tai mes viską turėsime sąžiningai pereiti. Nagrinėsime visų pataisas, bet kieno priimsime, tai to nežinau.