Devynioliktasis
(19) posėdis
2005
m. sausio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedama 2005 metų sausio 18 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Pirmiausia kviečiu registruotis. Stropiuosius. Stropieji registruojasi. 53. Iš pradžių neblogai. Dar ateina, vėl registruosimės. Primenu, kad dabar mes pradedame nagrinėti 3, 4, 5, 6 klausimus, t.y. tęsiame klausimą dėl G.Imbrasienės atleidimo. Kolegė L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Darbo partijos frakcijos vardu prašau gerbiamojo Seimo svarstymą atidėti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu. Gerai, ačiū. Tada mums vis tiek visos šios popietės klausimas pasidaro paprastesnis, tačiau iki galo neaiškus ir laikau savo pareiga ir mūsų svečiams, ir Seimo nariams paaiškinti, kaip toliau dirbsime. Kadangi tas, kas buvo vieną kartą atidėta, atidėta kitam kartui, pirmasis popietinis klausimas yra STT direktoriaus Povilo Malakausko atsakymai į Seimo narių klausimus (prašau gerbiamąjį vadą ruoštis), tada keli klausimai yra išnagrinėti ir yra 4c klausimas dėl Seimo NATO komisijos (nematau kol kas pranešėjo, bet, reikia manyti, jis atsiras), Seimo nutarimo „Dėl Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo projektas ir dar vienas Seimo nutarimas – „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo priedo pakeitimo. Vieno projekto priėmimo stadija, kito projekto svarstymo stadija. Štai tokie yra klausimai. Ir, žinoma, Seimo narių pareiškimai, jeigu tokių turėsime.
Tai dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį P.Malakauską. Jis pagal susitarimą turėtų tarti įžanginį žodį, paskui atsakyti į Seimo narių klausimus. Toliau pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją kolegą A.Pekeliūną. Prašom arčiau. Prašom, gerbiamasis Malakauskai, jūsų įžanginis žodis, o tada Seimo narių klausimai. Ką, tik tiek užsirašė?
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Povilo Malakausko atsakymai į Seimo narių klausimus
P.MALAKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Kaip jau čia buvo minėta, aš buvau paprašytas šiandien atsakyti į jūsų klausimus ir pasidalyti keliomis mintimis.
Du mėnesiai praėjo. Viena vertus, tai yra daug. Daug, kad susidaryčiau tam tikrą pirmą įspūdį, ir mažai, kad būčiau labai konkretus. Dar gal ne šiandien.
Pirmosios mano pastabos galėtų būti tokios, kad tarnybos vidus… Iš vidaus ji atrodo tikrai geriau, nei ji man atrodė būnant išorėje ir gaunant tą informaciją. Žmonių potencialas yra tikrai nemažas. 80% yra teisininkai. Kas man, kaip naujam vadovui, yra svarbu, o galbūt netgi svarbiausia, kad nepaisant problemų sudėtingumo, aš turiu galvoje korupciją ir tą situaciją, kuri buvo pernai metais, vis dėlto žmonės nori dirbti.
Jeigu kalbėtume apie korupciją korupcijos prasme, tai turiu atvirai pasakyti, kad būnant viduje man, kaip žmogui, kaip piliečiui, tas vaizdas yra liūdnesnis, nei atrodė būnant išorėje, ir tą rodo paskutinės apklausos, darytos ne Lietuvos, darytos Transparence International. Kaip žinote, pagal korupcijos žemėlapį Lietuva smuktelėjo iš 36 vietos į 44. 2002 metais mes buvome trisdešimt šešti, pernai buvome keturiasdešimt pirmi, šiais metais esame keturiasdešimt ketvirti. Gana liūdni paskutinieji tyrimai. Transparence International, kai kalbame apie vadinamąjį globalinį korupcijos barometrą… Pagal šiuos tyrimus daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų yra vienaip ar kitaip davę kyšį ir pagal šį parametrą mes dalijamės paskutiniosiomis vietomis su tokiomis valstybėmis kaip Kenija, Nigerija ir Moldova.
Tai, ką dabar pasakiau, rodo ir Vilniaus savivaldybės inicijuoti tyrimai bei jos parengtas žemėlapis. Daugiau nei 50% vilniečių mano, kad korupcija Vilniaus mieste per pastaruosius penkerius metus padidėjo. Jeigu bus daromos kokios nors prognozės ir nebus imtasi rimtų priemonių, pažiūrėta į šį darbą galbūt kiek kitaip, tai mano prognozė yra, kad pagal šių metų Transparence International apklausas Lietuva geriausiu atveju liks toje pačioje vietoje, bet mūsų rezultatai dar smuktels.
Kitas įspūdis dėl krypties ir, jeigu galima taip pasakyti, fundamentalių dalykų bei įstatymų, kurie yra priimti Lietuvoje, ir to, kas yra padaryta. Aš kalbu apie idėjas. Mano supratimu, jos yra geros. Tai ne tik mano supratimu, taip mes ir esame vertinami. Yra sukurta nepriklausoma institucija, kas yra labai svarbu, kuri galėtų atlikti bet kurio sektoriaus nepriklausomus tyrimus. Yra smagu, jeigu kalbėtume apie pozityvą, kad Lietuvą daug kas rodo kaip pavyzdį, kaip reiktų pradėti darbą kovojant su korupcija. Pavyzdžiui, ESBO prašo mus ir siunčia pas mus kitų valstybių, ypač rytinių mūsų kaimynių, delegacijas susipažinti, kaip Lietuvoje yra dirbama, kokie yra priimti įstatymai.
Dabar pasistengsiu gana trumpai, ką per tuos porą mėnesių mes pabandėme padaryti, nes ta problematika, kurią paminėjau, galbūt yra dėl to, kad tikslai yra nevisiškai sukonkretinami. Jie yra gana abstraktūs. Nepakanka pasakyti, kad mes kovosime su korupcija arba ją mažinsime, mes turėtume apsibrėžti, iki kokio lygio mes sumažinsime korupciją ir per kokį laiką. Tai dabar tarnybos jau yra beveik padaryta, jeigu kalbėtume apie konkrečius tikslus, konkrečias užduotis ir programas.
Veikiame, ir tas yra kaip ir priimta tose valstybėse, kurios turi kovos su korupcija patirties, trimis pagrindinėmis kryptimis. Tai yra baudžiamasis persekiojimas, tai yra prevencija ir švietimas. Visos tos kryptys turėtų būti lygiavertės ir viena kitą papildančios. Pirmą kartą jau šiais metais mes parengsime programinį biudžetą. Planuojame turėti keturias programas, kurios atspindės mano minėtas kryptis. Tai yra baudžiamasis persekiojimas, prevencija, švietimas ir ketvirtoji programa – tai resursų valdymas. Ji padės mums efektyviai naudoti resursus ir užtikrinti jų kontrolę. Taip pat mes planuojame, ne tik planuojame, mes jau tą darome, pertvarkyti operatyvinius pajėgumus (tikslas – padidinti jų efektyvumą), formuodami tikslines tyrimų grupes, taip pat inicijavome Imuniteto ir Audito skyrių įkūrimą. Tai, mano supratimu, yra būtina, nes yra tiesiogiai susiję su informacijos apsauga, personalo apsauga ir darbo efektyvumu. Tas darbas yra įpusėtas. Artimiausiu metu turbūt pasirašysime atitinkamus potvarkius ir įkursime šiuos padalinius.
Nuo pat pradžių, kai tik pradėjau dirbti, buvo įkurta vadinamoji pokyčių valdymo grupė. Tikslas buvo įtraukti visą personalą, kad ne tik vadovybė, bet ir dirbantys žmonės turėtų galimybę per pokyčių grupę pareikšti savo nuomonę apie situaciją, padėtų mums identifikuoti problematiką ir ne tik ją, bet ir pasiūlytų savo nuožiūrą, kokie turėtų būti tarnybos pakeitimai, kad tas darbas pagerėtų.
Su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku mes jau aptarėme kai kuriuos dalykus. Jis manęs paprašė pateikti galimų įstatymų pataisas. Aš turbūt per artimiausias dvi savaites pateiksiu visą paketą galbūt dar be konkrečių įstatymų pakeitimų, bet kokie įstatymai, mūsų nuomone, turėtų būti keičiami, kad tie įrankiai, kuriuos šiandien turi Specialiųjų tyrimų tarnyba, galėtų būti efektyviai naudojami, nes, mano nuomone, tikrai nemažai jų yra keistina.
Tai gal tiek trumpai. Aš pasistengsiu atsakyti į jūsų klausimus. Jeigu jus domina praeitų metų statistika, aš galėčiau ją dabar skaityti, bet tai yra gana nuobodu. Mes galėsim tą informaciją išplatinti. Be to, pagal galiojančią tvarką mes turėsime atsiskaityti Seimui, turėsime pateikti ataskaitą, kurioje visi tie skaičiai bus paminėti. Ačiū.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Ačiū pranešėjui. Pagal tvarką pirmiausia opozicijos lyderis. Bet matau, kad jis nedalyvauja. Įrašysime pravaikštą. Yra užsirašęs gerbiamasis A.Ažubalis. Prašau.
A.AŽUBALIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis vadove, štai jūs pasakėte, kad susipažinęs su STT darbuotojais patyrėte tokį jausmą, kad yra noras dirbti. Tačiau tuo pat metu pripažinote, kad nėra realių įrankių kovoti su korupcija. Jeigu turite mintyje teisinę bazę, ar tai nereiškia, kad iki šiol visus praėjusius metus Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo bedantis tigras ir nieko rimto kovojant su korupcija nuveikti negalėjo? Ar iš tikrųjų iki šio laikotarpio trūko rimtų teisės aktų sėkmingai kovai su korupcija? Ačiū.
P.MALAKAUSKAS. Kaip minėjau, jeigu kalbėtume apie pačias struktūras, kurios Lietuvoje yra sukurtos, tai tų teisės aktų tikrai pakanka. Nepakanka tik gerų idėjų, ir nors jos ir yra įrašytos įstatymuose, reikia konkrečių darbų. Mano supratimu, per pastaruosius metus kai kurie įstatymų pakeitimai, kaip jūs sakote, galbūt aš galėčiau tam ir pritarti, tuos įrankius, kuriuos mes turime, susilpnino. Pavyzdžiui, po to, kai buvo priimtos įstatymo pataisos, kurios sako, kad pareiškėjas, t.y. žmogus, kuris prisipažįsta davęs kyšį, jis taip pat tampa kaltinamuoju ir jis yra baudžiamas… Viena vertus, tai yra gana logiška nuostata. Bet dabar mes praradome labai nemažai informacijos. Ir, pavyzdžiui, jeigu paimtumėte apklausą, kuri buvo padaryta Vilniaus mero iniciatyva, tai tiktai 2% žmonių pasisakė padarę nusikaltimą, t.y. kreipėsi į STT. Tiktai 2%. Mes praradome labai didelį informacijos šaltinį. Ir jeigu, sakykim, dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmogus apsigalvojo ir po metų sąžinė užgraužė, aš nežinau, tai šiandien jis į STT nesikreips. Nes jis taps nusikaltėliu. Čia yra tiktai vienas pavyzdys. Aš manau… ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas manęs prašė, kad šiuos klausimus mes detaliau galėtume apsvarstyti su pirmininku ir komitetu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
P.MALAKAUSKAS. Bet įrankiai iš tikrųjų yra atšipę, jeigu taip galima pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis direktoriau, ar galėtumėte pasakyti tiesiai ir atvirai, jau susipažinus su tarnyba, jos darbu, veikla, ar jūsų tarnyba pajėgi labai rimtai kovoti su korupcija? Prieš tai labai skambiai buvo viešinamos tos vadinamosios žemgrobių, korumpuotų Seimo narių bylos. Jos paprasčiausiai subliūško. Ar tai yra jūsų darbuotojų neprofesionalumas renkant medžiagą, ar labai aiškios politinių užsakymų nuostatos? Ačiū.
P.MALAKAUSKAS. Aš turėčiau turbūt pripažinti tai, ką dabar žinau, kad ne viskas buvo daroma taip, kaip galėtų būti padaryta. Bet kita vertus (ne dėl to, kad dabar esu vadovas, tiesiog galbūt turiu daugiau informacijos, nei turėjau prieš ateidamas), turėčiau pasakyti, kad ne viską ir buvo galima padaryti. Ir tokie atvejai, kuriuos mes turėjome, vis dėlto buvo Lietuvoje, pripažinkime, pirmieji. Jeigu galima juos vadinti politinėmis bylomis.
Taip, buvo padaryta klaidų. Bet tos klaidos dabar neturėtų būti naudojamos kaip argumentai, kad tarnyba, sakykim, apskritai nereikalinga ar ten reikėtų daryti kažkokių esminių pakeitimų, keisti jos pavaldumą ar dar kažką. Žmonės tikrai nori dirbti. Jie supranta, kad ne viską darė taip, kaip reikia. Bet yra ir objektyvių priežasčių.
Galiu vieną paminėti. Pavyzdžiui, mes dažnai turim pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad turim pradėti, nes yra tokia tvarka, yra labai aiškūs kriterijai, ir negalim jo nepradėti. Ta prasme, mes negalim patikrinti informacijos papildomai, o privalome pradėti, nes kitaip tai irgi bus nusižengimas. Sakykim, tose bylose, kurias jūs turite galvoje, galbūt turėdami galimybę patikrinti informaciją, nereikėjo daryti to, kas buvo padaryta. Bet tai yra atskiros diskusijos. Kaip ir sakiau, mes pateiksim savo pasiūlymus dėl galimų įstatymų pakeitimų.
Vėlgi aš noriu pabrėžti, kad žmonės nori dirbti. Ir tos nesėkmingos bylos neturėtų būti, na, kaip čia pasakius, tas argumentas arba tas įrankis norint žmones atbaidyti toliau dirbti šį, pasakysiu, sudėtingą ir nelabai malonų darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju.
P.MALAKAUSKAS. Dėl politizavimo. Aš neturiu tokių duomenų, dirbdamas du mėnesius, kad tos bylos buvo politizuotos. Galbūt buvo padaryta kai kurių klaidų, bet kad tarnyba politizuota, negalėčiau to pasakyti. Galbūt tai paaiškės vėliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas Seimo narys – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis tarnybos vadove, iš tikrųjų norėtųsi tiesiog paklausti jūsų nuomonės, ar dabartinė teisinė bazė ir politikų pozicija sudaro rimtas prielaidas, kad tarnyba galėtų sėkmingai dirbti su rimtąja korupcija, ne tik su smulkmenomis, bet su rimtąja korupcija? Jūsų pirmtakas neteko posto ne tik dėl savo asmeninių savybių (gal iš dalies ir dėl to), bet ir dėl to, kad nebuvo tos nuostatos aukštuosiuose ešelonuose. Praėjus keliems mėnesiams ar dabar jaučiate, kad yra palaikymas aukštųjų asmenų, pirmųjų asmenų, ir yra noras valstybėje daryti tvarką šiuo klausimu? Ačiū.
P.MALAKAUSKAS. Nejaučiu palaikymo, nes niekas neskambina ir nieko neprašo. Tai yra labai geras požymis. O jeigu rimtai, tai kol kas aš neturiu jokių problemų. Ir pradėsim dirbti dabar konkrečiai. Komitetai suformuoti. Padirbėsim, tuomet pažiūrėsim. Galiu tik pasikartoti, kad kai kurių įstatymų projektai ir keičiamų įstatymų paketas jau yra baigiamas rengti. O kai mes pateiksim Seimui, tuomet bus matyti, kokia bus politinė valia – juos priimti arba atmesti. Aš pasirengęs diskutuoti visais tais klausimais.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pabedinskas. Prašau.
S.PABEDINSKAS. Laba diena, pone direktoriau. Norėjau pasiteirauti. Juk STT dirba ne tiktai Vilniuje, turbūt dirba ir kituose regionuose, taip pat ir didesniuose Lietuvos miestuose. Turbūt jau teko susipažinti su tarnybų darbu. Aš šiuo atveju kalbėsiu arba tiesiog užduosiu klausimą apie Panevėžį. Panevėžys – specifinis miestas, turbūt teko girdėti. Ir daugelį metų niekaip nesutariama, arba tiesiog visos tarnybos, policija ir STT dirba atskirai. Ir tai visiems žinoma. Tai rašė ir žiniasklaida. Ir pagaliau toks atskiras darbas davė neigiamų rezultatų, nes Panevėžys buvo vienas iš tų miestų, kur kriminogeninė padėtis gana bloga, taip pat daug ir sukčiavimo, aferizmo atvejų. Kaip ateityje manote visa tai suderinti? Ar įmanoma suderinti jūsų tarnybos, nesakau, kad veiksmus, bet apskritai, kad dirbtų viena kryptimi su policija ir su kitomis tarnybomis?
P.MALAKAUSKAS. Jūsų klausimas tikrai yra labai geras. Aš save priskiriu prie tų žmonių, kurie mano, kad be darbo su vadinamaisiais sektoriais, ar tai būtų policija, ar Valstybės saugumo departamentas, ar atskiros ministerijos, atskiri sektoriai, kova su korupcija yra neįmanoma. Būtent dėl šios priežasties aš jau esu susitikęs iš karto mane paskyrus su visais savo kolegomis, dirbančiais panašioje arba toje srityje, ir aš prašausi, kad mane priimtų ministrai tam, kad galėtume aptarti bendradarbiavimą šioje srityje. Su vidaus reikalų ministru aš jau buvau susitikęs ir šiuo klausimu mes neturėjome net diskusijos, nes sutarėme, kad dirbsime kartu. Taip pat ir su Vytautu Grigaravičiumi mes buvome susitikę, su policijos vadu. Nėra jokių abejonių, kad sektoriuose turi būti arba paskirti žmonės, ar įkurti tam tikri padaliniai, su kuriais mes galėtume bendradarbiauti, keistis informacija. Pagrindas tam yra. Jau yra susitarimas tarp tų tarnybų, jau mes keičiamės ta informacija. Tik svarbu, kad nepaisant viso bendradarbiavimo, koks vyktų su sektoriais, kuris yra būtinas, STT turėtų galimybę bet kuriuo atveju atlikti nepriklausomą tyrimą bet kuriame sektoriuje, nepaisant jokių aplinkybių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, mano klausimas iš esmės panašus į tą, ko klausė kolega G.Šileikis, apie vadinamąjį Seimo narių korupcijos skandalą. Nemanau, kad visi taškai sudėti ant „i, kad viskas nuėjo užmarštin. Ir štai kodėl. Todėl, kad turime atsakyti į pagrindinius klausimus: ar tai buvo politinis užsakymas, ar tai buvo tik klaida, labai šiurkšti klaida, galbūt lėmusi net rinkimų rezultatus?
Man, kaip Laikinosios komisijos pirmininkui, labai daug žinoma, labai daug išliko klausimų. Aišku, jų visų dabar jums neužduosiu, tačiau norėčiau paklausti. Pono Skirmanto vaidmuo, kai jis ateina į Laikinąją komisiją ir sako: mes surinkome išsamią informaciją, kuri bus pateikta ikiteisminiam tyrimui ir pasieks teismą. Po to Seimo nariai atsisako mandato, kai kurie Seimo nariai nukenčia, po to Prokuratūra sako, kad negalima sudaryti jokios bylos, viskas, nulis.
Mano klausimas toks. Ar nereikėtų imtis kokių nors priemonių, kad tai daugiau nepasikartotų? Supraskime, kad Seimo nario imuniteto panaikinimas yra ne toks paprastas dalykas, kaip kas nors mano, kad kas čia tokio. Konstitucinis Teismas pasakė labai griežtai: turi būti akivaizdūs įrodymai. O tada STT ir Prokuratūra atėjo į Seimą ir prašė panaikinti imunitetą iš esmės be jokių įrodymą, tą ir patys pripažino?
P.MALAKAUSKAS. Kokie būtų mano komentarai? Pirmiausia dėl politinio užsakymo. Kaip sakiau, šiuo metu neturiu jokių duomenų, kad tai būtų politinis užsakymas. Tuo metu mes turėjome tokią informaciją ir ji šiuo klausimu buvo labai rimta.
Jeigu kalbėtume apie bylos eigą, jūs turbūt prisimenate. Paminėsiu dar vieną momentą, kad visos bylos daromos prižiūrint prokurorui. STT nepriima savo sprendimų. Kaip prisimenate, Prokuratūra iš pradžių sakė vienaip, po to šiek tiek pakeitė savo nuomonę. Dabar nenoriu diskutuoti apie tai, koks buvo prokuroro sprendimas, bet tam, kad pagerintume šią situaciją, galiu pakartoti tai, ką sakiau prieš tai, mums reikėtų turėti galimybę duomenis, kuriuos mes patikriname ir pagal dabartinę tvarką ir procedūras priklauso pradėti ikiteisminį tyrimą, dar patikrinti. O jeigu turėtume abejonių, to tyrimo galėtume nepradėti. Galbūt dalis problemų, kurias mes turėjome, išsprendus šį klausimą irgi būtų išspręstos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pretendente, į savo klausimą ir nesitikiu sulaukti atsakymo suprasdamas, kad jūs negalėsite atsakyti, bet vis dėlto paklausiu. Atsiprašau, direktoriau. Kaip vis dėlto jūs manote, dėl ko jūsų pirmtakas prarado savo kėdę? Ar ne dėl to, kad palietė per didelį korupcijos šaltinį? Tai ir žemgrobių bylos, kurios buvo sėkmingai „numarintos, ir politinių partijų įstatymų pirkimas ir pardavimas. Ar ne dėl šių priežasčių? Ar jūs ryšitės tokiems gana nemažiems darbams?
P.MALAKAUSKAS. Buvo du klausimai – kodėl prarado ir ar ryšiuosi? Pradėsiu nuo antro. Tikrai ryšiuosi, niekam neturi būti dėl to abejonių.
O kodėl prarado, sunku pasakyti. Manau, mes dar turime šiek tiek lukterti, pagyventi ir pats gyvenimas mums atsakys į šį klausimą. Manau, kad šis atsakymas nėra vienareikšmis.
PIRMININKAS. Pagal tvarką klausia Seimo narė Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis direktoriau, norėčiau jūsų paklausti, kokia jūsų nuomonė dėl vakar „Delfyje paskelbtų „Vilmorus tyrimo duomenų? 38,3% apklaustųjų pasakė, kad STT yra pažeidinėjamos žmogaus teisės. Sakykite, ar jums jau yra žinomi, ar per šį laikotarpį realiai buvo nustatyta, kad šios tarnybos darbuotojai iš tiesų atliko vienokį ar kitokį procesinį veiksmą, ar kitokį veiksmą ir pažeidė žmogaus teises? Ačiū.
P.MALAKAUSKAS. Tokių atvejų aš nežinau. Tai yra žmonių nuomonė, žmonių nuomonė yra labai svarbu. Sakykim, Transparence International nekalba apie konkrečią korupciją, bet kalba apie vadinamąjį suvokimo indeksą, ir pati sako, kad tai neturi tiesioginės koreliacijos arba tiesioginio ryšio su realia korupcija. Bet vis dėlto suvokimo indeksas, taip, kaip žmonės suvokia, yra labai svarbus parametras, nes tai yra realybė.
Lygiai taip pat ir su STT. Jeigu 38% žmonių mano, kad STT pažeidžia žmogaus teises, tai yra problema, kuri taisytina. Kodėl? Nenorėčiau daug filosofuoti, bet viena iš priežasčių yra labai aiški, nes tai yra tarnyba, kuri naudoja specialiąsias priemones. Per praeitus metus dėl visų tų specialiųjų priemonių buvo viešai diskutuojama. Ir aš tuo metu galvojau, kodėl nesiklauso mano telefono pokalbių ir kokioje valstybėje aš gyvenu, jeigu viską ir visada galima klausytis.
Mums tikrai reikėtų labai rimtai dirbti šioje srityje ir išaiškinti, kad visi pasiklausymai ir visos specialiosios priemonės yra labai griežtai reglamentuotos įstatymu ir labai griežtai kontroliuojamos. Aš pats dabar įsitikinau, kokia yra STT tvarka dėl priėjimo prie informacijos ir duomenų bazės. Aš galiu kontroliuoti kiekvieną mygtuko paspaudimą (…). Informacija nutekėti gali ne ką nors spaudant, gaunant, o tiesiog suveikia žmogiškieji faktoriai. Specialiosios priemonės yra tikrai griežtai kontroliuojamos įstatymu, ir vidaus tvarka bent jau dabar yra nebloga, pažeidimų aš neapčiuopiau.
Tą reikia paaiškinti žmonėms, kad jiems nekiltų abejonių, kad jeigu STT direktoriui ar kitam tarnybos vadovui, užsiimančiam operatyvine veikla, kiltų noras, tai jis gali paprasčiausiai suorganizuoti telefono pasiklausymą. To padaryti negalima, nes tam reikia gauti prokuroro ir teismo leidimą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, dabartinis KGB rezervistų kanalas yra tikrai rimtas reikalas, kuris susijęs su mūsų bendra pozicija. Pono A.Valionio pareiškimai, kad jis labai seniai informavo, kad jis yra KGB rezervo kapitonas, kad jis dalyvavo keliuose užsiėmimuose ir gavo pažymą, sakoma, kad jis visus informavo. Bet 1994 m. aš buvau Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kai mes skyrėme ir nominavome jį ambasadoriumi Varšuvoje. Aš dabar peržiūrėjau tos dienos protokolą ir jo biografiją. Aš, kaip komiteto pirmininkas, neturėjau jokios informacijos, kad jis buvo KGB karininkas, ir jo mums pateiktoje biografijoje apie tai nebuvo paminėta. Kaip įvertinti šią situaciją?
P.MALAKAUSKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, bet aš nekomentuosiu šio klausimo, nes tai yra ne mano kompetencija komentuoti, ar buvo kas nors, ar nebuvo, kodėl buvo, kas kam teikė informaciją, kas yra susijęs su priklausymu ar ryšiais su KGB. Tuo užsiima Valstybės saugumo departamentas, mes to nedarome. Aš neturiu jokios informacijos šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis. Mums liko 5 minutės.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis direktoriau, labai gerai, mano nuomone, jūs paminėjote, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nepolitizavo. Lygiai taip pat manau, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nepolitizavo vadinamojoje politikų byloje. Tačiau labai gaila, galbūt vadovas pasakydavo daugiau negu reikia, o jūs kalbate tiek, kiek reikia. Aš sveikinu jus.
Norėčiau paklausti, ar jūs manote, kad su dabartinėmis pajėgomis galite sėkmingai dirbti, nes kai kurie mano, kad gal reikia atsinaujinti ir t.t. Ar pakankamai kompetentingas kolektyvas?
P.MALAKAUSKAS. Aš atsakyčiau taip. Kolektyvo potencialas yra, kaip minėjau, didelis. Vis dėlto 80% baigusiųjų aukštąjį turi ne tik aukštąjį, bet ir teisinį išsilavinimą, tai yra tikrai nemažos pajėgos. Problema galbūt ta, kad mes naudojame kovodami su korupcija, kuri yra labai specifinis objektas (jis skiriasi nuo kitų objektų, kai kalbame apie kriminalinius nusikaltimus, aš pabrėžiu, kad korupciją irgi priskiriu prie kriminalinių nusikaltimų), tuos įrankius, kurie gali būti taikomi vienoje srityje, bet yra visiškai netaikytini arba iš dalies netaikytini kitoje. Šio gero supratimo tuo tarpu dar nėra.
Mes turėtume padirbėti ir suvokti, kad turime specifinį objektą. Aš turiu galvoje ne tiktai STT darbuotojus, bet aš kreipiuosi naudodamasis šia proga ir į Seimo narius, kad vis dėlto tokie reiškiniai kaip korupcija, kaip narkotikai, kaip terorizmas yra specifiniai reiškiniai. Nepaisydami to (aišku, mes visi gerbiame ir aš pirmas būsiu prieš, jeigu kas nors bandys pažeisti žmogaus teises mano tarnyboje ir iš mano darbuotojų), mes vis dėlto turime spręsti problemą. Mes galime turėti labai gražią teisinę sistemą, teisiškai labai gražų namą, kuriame niekur nepažeisime jokių teisių, bet problemos mes neišspręsime.
Mano pasiūlymas būtų pagalvoti bent jau apie tas tris sritis. Ar negalima būtų pagalvoti apie specifines priemones ir specifines procedūras, galbūt netgi laikinas, kad tie įrankiai, kurie dabar, mano nuomone, tai aš atvirai sakau, yra šiek tiek atbukę, būtų vėl pagaląsti? Jūs išprovokavote tą klausimą. Negerai Seime kalbėti apie pinigus, bet dabar biudžetas nesvarstomas. Aš galiu jums duoti tiktai vieną pavyzdį. Valstybės, kurios turėjo rimtų problemų šioje srityje ir kurios šią problemą išsprendė, kurios dabar yra mažiausiai korumpuotų valstybių dešimtuke, tokioms tarnyboms, kokia yra mūsų, leidžia nuo 0,3% iki 0,7% – tiktai ne BVP, neišsigąskite, o valstybės biudžeto, tuo tarpu šiandien mūsų resursai yra 0,1%. Jeigu nebūtų paramos iš Europos Sąjungos ir iš dvišalio bendradarbiavimo, tai daugelio dalykų, kuriuos mes darome šiandien, mes paprasčiausiai negalėtume daryti. Mes turime apie tai irgi pagalvoti.
PIRMININKAS. Pasinaudodamas savo teise, gal ir neturiu tokios teisės, vis dėlto norėčiau paklausti dėl Europos Sąjungos pinigų. Kaip jūs į tai žiūrite, ar nebus didelių kriminalų čia, kai jie dabar ateina per struktūrinius ir sanglaudos fondus? Ar jūs pasirengę juos prižiūrėti?
P.MALAKAUSKAS. Mes pasirengę prižiūrėti, tai buvo įvardyta kaip viena iš krypčių. Aišku, mes tai prižiūrėsime savo kompetencijos srityje, tai yra žiūrėdami per korupcijos prizmę. Yra kitos tarnybos, kurios atsakingos už tą veiklą, bet žiūrėti per korupcijos prizmę mes ne tik pasirengę, bet tai ir darysime.
PIRMININKAS. Matyt, paskutinis klausimą dar užduos V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS. Ačiū. Gerbiamasis direktoriau, suprasdamas, kad čia, ko gero, yra pirmasis ir pats lengviausias jūsų prisistatymas Seime, sveikinu jus su naujom pareigom ir linkiu, kad jums čia nereikėtų prakaituoti taip, kaip jūsų pirmtakui. Kartu noriu paklausti. Pirma. Kaip jūs vertinate dabar galiojantį Operatyvinės veiklos įstatymą? Tai yra jūsų kelrodė žvaigždė. Ar trokštate kokių nors pakeitimų, ar jis visiškai jus tenkina?
Antras trumpas klausimas. Ar jūs rimtai esate nusiteikę kovoti ir įveikti nusirašinėjimą aukštosiose mokyklose, ar tai viso labo tik žurnalistų antis? Jeigu esate numatę įveikti, gal trumpai pasakykite, kaip tai darysite, kad studentai gebėtų pasirengti? Ačiū.
P.MALAKAUSKAS. Pradėsiu nuo to paprastesnio klausimo. Aš galiu padaryti pareiškimą, kad jokių planų nei praeityje, nei šiuo metu, nei ateities planų mes neturime, kol aš dirbsiu šioje tarnyboje, ir neturėsime, nestebėsime, kaip vienas studentas nusirašinėja nuo kito. Paprasčiausiai tai daryti gaila laiko, bet kartais būna tam tikros interpretacijos, gal nevisiškai atsargūs pasakymai. Nė vieno lito, netgi cento mes tam neskirsime.
Dėl įstatymo, kurį jūs paminėjote, mes pateiksime siūlymus, bet mes norėtume dėl to iš pradžių diskutuoti mūsų komitete, pasidalyti mintimis. Tada, jeigu pamatysime, kad tos idėjos yra priimtinos, jas teiksime Seimui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam direktoriui P.Malakauskui. Matyt, turime palinkėti sėkmės darbe. Ačiū jums.
Kitas pagal darbotvarkę klausimas yra 2-4c – nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo NATO reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo priedėlio pakeitimo projektas Nr.XP-126. Projektą pateikia Seimo narys V.Stankevič.
V.STANKEVIČ. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, iš esmės ponas Č.Juršėnas, kalbėdamas iš šios tribūnos rytiniame posėdyje, jau pateikė šį klausimą. Tas projektas atsirado dėl to, kad pasikeitė situacija NATO srityje. Lietuva įstojo į NATO, todėl reikia nuostatų pakeitimų. Nesu tikras, kad šis projektas yra tobulas, bet kadangi tai yra tik pateikimas ir šį klausimą svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, aš tikiuosi, kad kolegos Seimo nariai iš minėto komiteto patikslins, papildys ir tada bus galima balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių paklausti? Nėra. Bendru sutarimu, kaip aš suprantu, galima priimti sprendimą, kad pateikta. Dabar dėl komitetų. Vienas komitetas. Pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Nėra prieštaraujančių? Ne. Ačiū. Pavasario sesijoje šis klausimas bus nagrinėjamas toliau.
Kitas klausimas. Atsiprašau, pasirodo, vieno iš pranešėjų nėra. J.Razma eina. Jeigu leisite, tada nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo priedo pakeitimo projektas. Aš suprantu, kad A.Sadeckas yra. Tada mes jį kviestume pateikti svarstyti Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo priedo pakeitimo projektą. Prašom.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateikdamas komiteto išvadas šiek tiek norėčiau priminti, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teikia svarstyti patobulintą Nacionalinio saugumo strategijos projektą. Vyriausybės parengtas Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimo projektas, atsižvelgiant į Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje, lėmusią tuos pakeitimus, buvo pradėtas svarstyti praėjusios kadencijos Seime ir tęsiamas jau susirinkus naujam Seimui. Mes turime nutarimo projektą, svarbų dokumentą, kurio svarstymas pereina naujam Seimui.
Nacionalinio saugumo strategija buvo nagrinėta komitete atsižvelgiant į Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų pateiktas pastabas. Taip pat mūsų komiteto iniciatyva ir prašymu sulaukėme pasiūlymų dėl svarstomo projekto iš Užsienio reikalų, Aplinkos apsaugos, Ekonomikos, Švietimo ir mokslo, Socialinių reikalų ir darbo komitetų. Atsižvelgta palyginti į daugelį atskirų Seimo narių siūlymų.
Taigi teikiamas Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir įvairiapusiškai įvertinant tiek tradicinius, tiek naujus rizikos veiksnius bei pavojus Lietuvos saugumui. Strategijoje labiau akcentuojamos narkomanijos, korupcijos, kontrabandos, informacinio atsilikimo, plintančios imigracijos bei kitos vidaus saugumo grėsmės. Pasiūlyti papildomi Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės užsienio politikos, socialinio bei ekonominio saugumo ir kitose srityse. Komitetas siūlytų pritarti patobulintam Nacionalinio saugumo strategijos projektui. Tai parodytų nacionalinio saugumo politikos tęstinumą ir šioje srityje mūsų nekintantį politinį konsensusą, kuris buvo nuo senų Seimo veiklos laikų. Ačiū.
PIRMININKAS. Baigėte, taip? Kadangi svarstymas, turiu pasakyti, kad Seimo nariai turi užsirašyti prieš klausimo svarstymą iš anksto. Kas nespėjo, tai atsiprašau, jau nekaltas. Yra užsirašęs Seimo narys J.Veselka. Kaip norite, arba einate… Labai ačiū. Bus po to.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu ši strategija būtų priimama XIX–XX a. pradžioje, tai ją būtų galima šimtu procentų palaikyti. Ir kodėl? Štai, sakysime, skyriuje „Saugumo strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės yra 52 punktai, tai yra 52 priemonės. Kai aš pasižiūrėjau, kur dedamas akcentas, tik dešimt iš tų 52 punktų susiję būtent su ekonominiu saugumu, socialiniu saugumu ir viešojo administravimo, dėl korupcijos ir t.t., gerinimu. Likę 42 punktai susiję su NATO, Europos Sąjunga, tarptautinės ir mūsų karinės galios stiprinimu. Tai yra vėl akcentuojami kariniai sprendimai. Iš tikrųjų jeigu paimtume XIX–XX a., tai tarptautiniai dalykai iš esmės buvo sprendžiami būtent karinėmis priemonėmis. Užėmei teritoriją, turi jos resursus, turi jos žmones ir jais naudojiesi. Bet jau po kolonijinės sistemos žlugimo ir juo labiau dabar, XXI a., pasirodo, kad iš tikrųjų pasikeitė įtakos įgyvendinimo priemonės. Nuo karinio teritorinio užkariavimo pereinama prie ekonominio finansinio viešpatavimo konkrečiose šalyse. Ir štai esant tokiai padėčiai, jeigu valstybė nori išlikti globaliame pasaulyje galimai maksimaliai nepriklausoma, ji pirmiausia turi užsitikrinti ekonominę nepriklausomybę, socialinius sprendimus tokius, kad visa tauta, visi tos valstybės žmonės gerbtų ir mylėtų savo valstybę. Karinės priemonės faktiškai jokios naudos negali duoti, nes pats tikslas užkariauti teritorijas, jas kolonizuoti… Kaip žinote, užkariautos valstybės visada išsivaduoja. Reikia rizikuoti tiek savo resursais, tiek žmonėmis. Todėl ypač mažai valstybei XXI a. akcentuoti karinį prioritetą, stiprinant savo saugumą ir valstybingumą, yra didelė klaida. Jūs pažiūrėkite, kažkaip nepastebime, kas vyksta Lietuvoje rinkimų metu? Be pinigų, didelių pinigų, nė viena partija nelaimi rinkimų. Vadinasi, pinigai, finansai nulemia rinkimų rezultatus, valdžios formavimą. Jeigu tokie strateginiai objektai kaip dujos, nafta, bankai, draudimo kompanijos, kitos patenka į užsieniečių rankas, atleiskite, gerbiamieji, labai ryškiai parodė R.Pakso nuvertimas… Jeigu tik į valdžią ateina žmogus, neatitinkantis tų struktūrų poreikių, su juo yra puikiausiai susitvarkoma. Todėl pagrindinis akcentas turi būti ekonominis savarankiškumas, ekonominė nepriklausomybė.
Dar vienas aspektas, kurį aš bandžiau pataisyti, bet komitetas niekaip nenori. Aiškiname, kad pavienės valstybės yra bejėgės ką nors daryti. Gerbiamieji, jeigu mes traktuojame, kad bejėgės, mes sakome, kad negalime būti nepriklausomi. Mes galime tik tada, kai mus visus kas nors gina. Niekas jūsų neapgins, jeigu patys nesiimsime tų dalykų spręsti. Aš priėjau išvadą, kad mūsų strategijoje yra suformuotas labai geras dalykas, – Lietuvoje nuo šiol pavienis seksas bus draudžiamas. Bus propaguojamas tik kolektyvinis, nes pavieniui mes nieko negalime daryti.
Taigi manau, kad kiek galima reiktų vis dėlto gerokai padirbėti su šia Nacionalinio saugumo strategija, būtent akcentus perkeliant į ekonominį saugumą, ekonominę nepriklausomybę, socialinės partnerystės principus, ir tik tada gali būti kalbama apie tarptautinį bendradarbiavimą. Niekas valstybės neišsaugos nuo įvairių konfliktų, jeigu ji pati šito nesugeba. Todėl aš manau, kad dar reikia papildomai… Seimo narių prašyčiau, kad pateiktų pasiūlymus, nes ši strategija yra praeito šimtmečio strategija ir jai pritarti negalima. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Veselkai. Vėl kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Sadecką ir bandome pasiaiškinti pagrindinio komiteto nepritarimo priežastis. Tada kiekvieną pataisą bandysime priimti. Prašom. 1.2.4 punkto antra pastraipa. Yra pasiūlymas pakeisti, bet komiteto nuomonė yra iš dalies pritarti. Ar Seimo narys P.Jakučionis keičia nuomonę, ar ne?
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš buvau pateikęs tris siūlymus dėl strategijos papildymo. Į pirmą, antrą mano pasiūlymą komitetas atsakė pritardamas iš dalies ir aš su tuo sutinku, tačiau trečiam siūlymui komitetas nepritarė. O tas siūlymas yra toks – 634 punktą papildyti sakiniu: „Piliečių ryžtą ginti savo tėvynę, be kitų veiksnių, ugdo šauktinių kariuomenės, savanorių pajėgos ir Šaulių sąjunga. Komitetas nepritarė paaiškindamas, kad tai galima būtų parašyti vienu žodžiu „kariuomenė. Na, Šaulių sąjunga tai tikrai yra ne kariuomenė. O prie šauktinių kariuomenės taip pat tolesniuose strateginiuose planuose yra parašytas didelis klaustukas. Aš manau, kad toks punktas vis dėlto turėtų būti įrašytas ir jis visai neprieštarauja tam, kam komitetas pritarė – Seimo narės profesorės A.M.Pavilionienės pasiūlymui tai redakcijai. Aš taip pat siūlyčiau pritarti, labai gerai, tačiau mano siūlymas yra tiesiog papildymas ir sukonkretinimas, išskyrimas ypač reikšmingų, mano nuomone, struktūrų kariuomenėje ir visuomeninėse organizacijose, kurios ugdo piliečių ryžtą ginti savo tėvynę. Jeigu komitetas nesutinka pritarti, aš prašau balsuoti dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A.SADECKAS. Komiteto nuomonė yra tokia. Iš tikro komitetas nepritarė ir priežastys yra ne vien tie argumentai, kad komitetas pritarė Seimo narės A.M.Pavilionienės pasiūlytai šio punkto redakcijai, tačiau yra esminis dalykas, kuris yra išskiriamas ir kuris šiek tiek kertasi su mūsų visa krašto sistemos organizavimo tarnyba ir iš viso su tam tikra gynybos koncepcija. Niekas neneigia, kad piliečių ryžtą ginti savo tėvynę, be kitų veiksnių, ugdo kariuomenė, Šaulių sąjunga. Dėl šito prieštaravimo nėra, tačiau yra išskyrimas – kariuomenė ir savanorių pajėgos. O savanorių pajėgos yra sudėtinė kariuomenės dalis. Tai tada, jeigu mes išskirsime savanorių pajėgas, reikia išskirti aviaciją, reikia karines jūrų pajėgas, todėl šiuo atveju išskyrimas nebuvo tikslingas. Mes manėme, kad piliečių ryžtas ginti tėvynę iš tikro yra neneigiamas dalykas, tačiau kolegės A.M.Pavilionienės tos redakcijos siūlymas tai apimtų. Tai yra išskyrimas. Iš kariuomenės negalima išskirti savanorių pajėgų, šiuo atveju pabrėžti. Būtų toks argumentas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys S.Pabedinskas. Už, taip?
S.PABEDINSKAS. Taip, už ir kodėl už. Praėjusį savaitgalį man teko būti Rygoje, kur britų ambasada buvo pakvietusi dalyvauti įvairių šalių atstovus seminare dėl nacionalinio saugumo. Ir tai, kas mūsų yra priimta, aš turėjau šį projektą, ir tai, ką kalbėjo tiek britų, tiek prancūzų karo atašė, rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės nacionaliniam saugumui, žinokite, beveik atitinka vienas su vienu. Keliamos tos pačios idėjos, tos pačios mintys. Todėl aš manau, kad reikėtų priimti kaip pagrindą tai, ką mes turime šiandien, ką buvo priėmęs komitetas ir kiti…
PIRMININKAS. Komiteto nuomonei pritarsite, taip?
S.PABEDINSKAS. Pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Nepritarti P.Jakučionio pasiūlymui.
S.PABEDINSKAS. Atsiprašau, aš ne ten. Pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Aišku. Tada gerbiamasis Seimo narys V.Čepas.
V.ČEPAS. Aš noriu pritarti. J.Čekuolis lyg ir prieš užsirašęs. Aš siūlyčiau gerbiamiems Seimo nariams taip pat pritarti šiam siūlymui. Ir nevertinti, taip sakant, visu šimtu procentų kaip tiesos to, ką ką tiktai kalbėjo iš tribūnos gerbiamasis J.Veselka. Na, tai nėra XVIII ar XIX amžiaus įstatymas. Niekas ten nesiruošia savo strategijoje nei kardų galąsti, nei iš kokių nors „bazuchų šaudyti. Paprasčiausiai esam NATO nariai, esam Europos Sąjungos nariai. Mums gresia kai kurie pavojai, susiję su globalizacija, su emigracija. Juo labiau jeigu paskaitysit apie pavojus ir grėsmes, ten yra įrašyti ir tokie pavojai kaip alkoholizmas, narkomanija, šeimos instituto irimas, krikščioniškųjų vertybių nuvertėjimas. Tai tikrai realiai, o ne teoriškai gresia mums kaip valstybei, gresia mums kaip tautai, mūsų nacionaliniam saugumui. Taigi maloniai kreipiuosi dar kartą į visus ir prašau pritarti ir pereiti į kitą priėmimo stadiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Pritarti kam?
V.ČEPAS. Pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Seimo narys J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš norėjau pasisakyti prieš mano mielo kaimyno P.Jakučionio pataisą, konkrečiai prieš pataisą ir už komiteto suredaguotą tekstą. Bet du ankstesni kalbėtojai jau apie tai kalbėjo, tai aš papildomų argumentų nevardinsiu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Mes pagal tvarką turėtume balsuoti. Pasiruoškite, Seimo nariai, balsavimo procedūrai. Balsuosime dėl pasiūlymo papildyti sakiniu „Piliečių ryžtą ginti savo tėvynę, be kitų veiksnių, ugdo šauktinių kariuomenė, savanorių pajėgos ir Šaulių sąjunga, kurį pasiūlė gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis. Komiteto nuomonė – nepritarti. Pasiruošę? Prašome balsuoti. Kas už tai, kad nepritartume Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymui? (Balsai salėje: Taip negalima formuluoti.) Atsiprašau. Kas už gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą papildyti?
Už – 21, prieš – 46, susilaikė 25. Nepritarta. Ačiū.
Seimo narys J.Veselka yra pasiūlęs šešis pataisymus, taip? Gerbiamasis Juliau, ar galima jūsų paklausti?
J.VESELKA. Ko jūs manęs klausiate?
PIRMININKAS. Iš dalies pritarti.
J.VESELKA. Iš dalies pritarti. Aš nieko nesuprantu, kam jie pritaria, nes viską pavadino taip, tik išdėstė – 6.2 punkte panašiai išdėstyta, kitame punkte irgi panašiai. Tai jie niekam nepritarė, tik paprasčiausiai apgaudinėja, todėl reikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Siūlai už kiekvieną pasiūlymą?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Už kiekvieną, kur iš dalies pritarti, vis tiek siūlai balsuoti, taip? Komiteto pirmininkas nuomonės nereiškia dėl to?
A.SADECKAS. Man atrodo, pone Veselka, gerbiamasis Juliau, na, niekas jūsų neapgaudinėja. Aš tai nuoširdžiai sakau, tikrai neapgaudinėjam. Ir juk mes visi puikiai suprantame, kad strategijoje gali vienaip ar kitaip parašyti tokias sąvokas. Man atrodo, žodžiai „iš dalies pritarti – tai yra pakankamai daug. Juk mes kalbame, kad strategijoj nustatoma nauju sakiniu: „Kaip tik tokių grėsmių ir pavojų plitimo tikimybė didėja, o juos įveikti gali tik valstybės (įtraukiam šitą), veikdamos kartu ir sutartinai. Globalizacijos prasme, globalizacijos iššūkiai. Ar jūs neigiate, kad prieš globalizacijos iššūkius gali veikti valstybės tiktai kartu ir sutartinai?
PIRMININKAS. Ar neatsiimate savo sprendimo?
J.VESELKA. Neatsiimu.
PIRMININKAS. Neatsiimat. Gerai.
J.VESELKA. Jūs paklausykite, ką aš siūliau. Aš siūliau suformuluoti 4.1 punktą taip: „Globalizacija kelia nekarinio pobūdžio iššūkius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui. Taškas. „Globalizacija didžiausias grėsmes kelia atskirų valstybių finansiniam, ekonominiam pajungimui. Todėl Lietuva visokeriopai sieks stiprinti savo ekonomikos konkurencinį pajėgumą pasaulinėje rinkoje, sieks palankiausių politinių, ekonominių, kultūrinių santykių su visomis valstybėmis, tarp jų ir su valstybėmis kaimynėmis. Bendrų ekonominių interesų įgyvendinimas yra svarbiausias ekonominis finansinis garantas globalizuotame pasaulyje. Gerbiamieji, kuo čia dėta kartu ir šita… jeigu jau prievartauja, tai visi kartu? Šita formuluotė aiški. Pasakyta, kokie globalizacijos iššūkiai ir kaip tuos iššūkius Lietuva gali įveikti. O čia man įrašė: veikdamos kartu ir sutartinai. Iššūkius kelia kitų valstybių pajungimas – mes veiksim kartu ir sutartinai. Kas čia per supratimas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys – už, taip?
E.KLUMBYS. Taip. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš norėčiau paremti šitą mano kolegos J.Veselkos pataisą dėl to, kad pirmiausia mes turim žinoti, kad tos didžiosios aštuonios valstybės, pradedant Jungtinėm Valstijom ir baigiant Rusija, susiėmusios už rankų vykdo totalinę globalizacijos politiką visame pasaulyje. Ir būtent prieš šią politiką vyksta nuolatiniai protestai. Būtent prieš tas aštuonias valstybes. Ir dėl to aš manau, kad mano kolegos J.Veselkos pataisa yra labai logiška.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra norinčių pasisakyti. Kadangi gerbiamasis Julius neatsiėmė balsavimo, kviečiu Seimo narius balsuoti dėl pirmojo punkto pakeitimo, ką siūlo gerbiamasis Julius. Prašau balsuoti. Ar pritariam gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymui? Prašau balsuoti.
Už – 12, prieš – 44, susilaikė 31. Nepriimtas pasiūlymas, taip? Kitas punktas buvo trečias, kurį norima papildyti sakiniu „Išlaikyti arba įsigyti kontrolinius akcijų paketus, ekonominę finansinę nepriklausomybę užtikrinančius ūkio subjektuose. Komiteto nuomonė yra nepritarti.
A.SADECKAS. Komitetas nepritarė dėl to, kad siūlomos nuostatos iš pradžių turi būti numatytos strategijos 6 skyriuje, kuriame aptariamos strategijos įgyvendinimo priemonės. Taigi vieta būtų ne ta. Taip pat pažymėtina, kad šis pasiūlymas iš esmės atkartoja nuostatą, įtvirtintą 6.2.5 punkte, kad „užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą strateginiuose ūkio sektoriuose, nustatoma, kurie strateginiai objektai privalo būti valstybės nuosavybe, o kuriuose leidžiama dalyvauti privačiam Respublikos ir užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Tai apibrėžia Strateginių objektų įstatymas. Iš esmės tas pat, ką kalba ponas J.Veselka.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Veselka, jums pirmiausia reikėjo duoti, aišku, žodį, bet taip jau išėjo. Prašau.
J.VESELKA. Tai leidžiat pristatyti? Štai kad ir šiandieninė praktika. Jau Vyriausybė nutarė 10% akcijų paketą naujai išsipirkti iš „Jukos. O pagal dabartinę šitą mūsų formuluotę lyg toks veiksmas būtų netinkamas, kadangi tik tai, kas sąraše yra, užtikrinti ir visa kita. Todėl jeigu mes suvokiam, kad globalizuotame pasaulyje pagrindiniai pavojai yra, aš nekalbu apie kultūrinę, bet per ekonominę, finansinę įtaką (ir kultūrą, ir visa kita), tai mes turim galvoti apie savo ekonominės nepriklausomybės stiprinimą, apie savo nacionalinio ir valstybinio kapitalo stiprinimą ir jo vaidmens didinimą. Tai kodėl negalima šitaip suformuluoti: išlaikyti ir, jeigu reikia, kažkur mes padarėm klaidų, įsigyti… kontrolinis akcijų paketas, kad paliktume Lietuvos valstybei lemiamą įtaką. Kodėl mes šito bijom?
PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Klumbys pritaria J.Veselkos nuomonei, taip? Nors čia aiškiai yra įrašyta, kurie strateginiai objektai privalo būti valstybės nuosavybė. Tai yra tas pats, kas ir akcijų įsigijimas. (Balsai salėje) Prašom.
E.KLUMBYS. Aš norėčiau pritarti šiam siūlymui ir pasakyti, kad dabar, globalizacijos, apie ką mes kalbėjome šiek tiek anksčiau, laikotarpiu, pinigai globalizuojasi labai nedidelės žmonių grupės rankose. Ta politika vykdoma ir pas mus, Lietuvoje. Puikiausias pavyzdys – mes neturime savo rankose bankų, neturime draudimo kompanijų ir visas pelnas, kurį jie gauna iš Lietuvos žmonių, iškeliauja į užsienį, į tuos didžiuosius globalizacijos taškus, todėl norėdami priešintis šiai politikai mes turime stengtis visomis priemonėmis išlaikyti ir stiprinti mūsų nacionalinį, ypač valstybinį, kapitalą, nes ne vienoje pasaulio šalyje valstybinis kapitalas turi gana svarią įtaką.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kalbėti prieš norinčių nėra? Pasiruoškite balsuoti. Balsuosime, ar pritarti Seimo nario J.Veselkos papildymui, tam sakiniui, kuris yra pasiūlytas. Prašom. Balsuojame. (Balsai salėje)
Už – 12, prieš – 34, susilaikė 37. Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui nepritarta.
4.1.8 punkto sakinys keičiamas ir prieš žodį „transnacionalinių siūloma įrašyti žodžius „nacionalinių ir. Gerbiamasis Veselka, prašom paaiškinti.
J.VESELKA. Kadangi išbraukėme transnacionalines, tai aš patenkintas, nes kelia pavojų ir tokios, ir tokios. Korupcija ir visa kita. Pretenzijų neturiu.
PIRMININKAS. Nebalsuosime, taip? Kitų nuomonių nėra?
A.SADECKAS. Šį kartą ačiū, bet vieną… Aš turėčiau pripažinti savo vieną klaidelę, nes čia turėtų būti 4.1.9 punktas. Aš prisipažįstu, čia netiksliai atspausdinta.
PIRMININKAS. 4.1.9, o ne 4.1.8. Šeštasis pasiūlymas buvo iš dalies pritarti ir išbraukti žodžius „ypatingą dėmesį skirti veiklai, susijusiai su kuo aktyvesniu įsitraukimu į NATO ir Europos Sąjungos institucijų veiklą. Gerbiamasis Veselka, prašom, jums suteiktas žodis.
J.VESELKA. Aš sutinku su komiteto…
PIRMININKAS. Vadinasi, balsuoti nereikia. Ačiū. Einam toliau. Yra pasiūlytas jūsų 7 punktas – vietoj žodžio „pagrindinių įrašyti žodžius „vienu iš pagrindinių. Komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamasis.
J.VESELKA. Gerbiamieji, šitas lietuviškas dvilypumas manęs ypač netenkina. Vadinasi, kažkodėl ypatingą reikšmę skiria bendradarbiavimui su JAV. Aš nesuprantu kodėl. Juk mes esame Europos Sąjungos nariai. Įdomiausia tai, kad pinigus norime srėbti iš Europos Sąjungos piniginės, o Rytų Europoje vykdyti amerikonišką politiką. Manau, jeigu mes esame Europos Sąjungos nariai, narystė NATO ir Europos Sąjungoje mums yra svarbiausia, kam reikia pabrėžti ypač vienos valstybės reikšmę? Man atrodo, užtenka to, kad pabrėžiame ir NATO, ir JAV. Tai pasako, kad mums lygus partneris ir Europa, ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką į tai pasakys komiteto pirmininkas? Ypač JAV, aš taip suprantu.
A.SADECKAS. Politinių partijų susitarime dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004–2008 metams įtvirtinta aiški nuostata puoselėti Lietuvos ir Europos Sąjungos transatlantinius ryšius, stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės Amerikos valstybėmis, ypač su JAV, laikytis nuostatos, kad NATO yra svarbiausia Lietuvos saugumą užtikrinanti kolektyvinė saugumo organizacija. Visos mūsų užsienio politikos koncepcijos laikosi šio principo, todėl išskirti būtų negalima ir netikslinga.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Suprantu, kad į Braziliją lietuviai nevažiuos, nes Pietų Amerika apskritai neminima. Gerai. Matyt, neatsiimate? Balsuojame. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys – už.
E.KLUMBYS. Norėjau pabrėžti tai, kad kalbant buvo užsiminta… Suprantama, esame Europos Sąjunga, tačiau kalbame apie tai, kas yra toli nuo mūsų, ir visiškai nepabrėžiame to, kas turi ypatingą svarbą – ryšių su mūsų kaimyninėmis valstybėmis. Toks, sakysime, nutolimas į tolimus užjūrius, nekreipiant dėmesio į kaimynus, man atrodo, yra nelogiškas. Noriu pabrėžti, kad pagrindinė mūsų kryptis turėtų būti kaip tik bendradarbiavimas su kaimynais.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nei prieš, nei už nėra? Yra. Gerbiamasis Seimo narys A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Aš noriu patikinti gerbiamuosius kolegas, kad jeigu jie pažiūrėtų į tekstą šiek tiek toliau, tai rastų santykius ir su Rusijos Federacija, ir su Baltarusija, ir t.t. Siūlau atmesti šį pono J.Veselkos pasiūlymą ir palikti taip, kaip yra tekste, kuriam pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Balsuojame, ar pritarti Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui.
Už – 11, prieš – 40, susilaikė 38. Gerbiamasis Juliau, jūsų pasiūlymui nepritarta.
Ir paskutinis jūsų pasiūlymas buvo 6.1.3.6 punkte išbraukti žodį „selektyvaus. Komitetas tam nepritarė. Prašom, jums žodis.
J.VESELKA. Na, jeigu mūsų sapnuose pagrindinis mūsų kaimynas yra JAV, tai reikia nepritarti, bet, kiek aš žinau, pagrindinis mūsų kaimynas yra Baltarusija. Ten įrašoma, kad su Baltarusija reikia bendrauti ne normaliai, o selektyviai. Vadinasi, vienas blogas, kitas geras. Sakysim, tokią poziciją gali turėti Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos, bet mes esame kaimynai. Kiek aš žinau, jeigu mes pripažįstame demokratijos viršenybę, tai turime pripažinti, kad susitikimai, įrodinėjimai, diskusijos yra ta poveikio priemonė, kuri gali duoti efektyvesnį rezultatą, o ne tai, kad mes pradedame – jūs blogesni. Iš kur mes žinome? Mes parsidavėme jau su viskuo. Iš esmės Lietuvos valstybės kaip ir nėra. Aleksandro Lukašenkos Baltarusija išlaikė. Tiesa, ji gyvena vargingiau, bet istorijos tėkmė… Todėl mes turime susitikti, diskutuoti su (…) lygio pareigūnais ir, jeigu reikia, įrodinėti, tarti griežtesnį žodį, bet ne taip, kad jei ponai iš JAV liepė tik su jais bendrauti, KGB rezervistai tokią užsienio politiką vykdo. Atsiprašau, su Baltarusija turime vykdyti normalią, ne kokią nors selektyvią, atrankos politiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė M.Pavilionienė – už.
M.A.PAVILIONIENĖ. Ačiū. Aš pritariu pono J.Veselkos pasiūlymui išbraukti šį posakį, nes ir kalbos, ir idėjiniu požiūriu šis posakis tikrai nevykęs. Selektyvumas dvelkia diskriminacija, ir tai tikrai nedemokratiškas siekinys. Tai šiek tiek kvepia, atsiprašau, atsilikimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi prieš nėra, tai gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys dar nori. Pritarti? Tik pritariate, taip? Gerai. Ačiū. Komiteto pirmininkas turi ką pasakyti?
A.SADECKAS. Taip. Selektyviu bendravimu siekiame, kaip ir rašome savo išvadoje, paskatinti demokratinių principų diegimą, procesų raidą Baltarusijoje, ir praeitimi čia nelabai kvepia. Čia kvepia natūralia dabartimi, todėl gal Seimas ir apsispręstų balsuodamas.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas balsuoti. Pasiruoškite, Seimo nariai, balsuoti. Balsuosime už Seimo nario J.Veselkos pasiūlymą išbraukti žodį „selektyvus (…) punkte. Prašom balsuoti.
Už – 25, prieš – 34, susilaikė 31. Nepritarta.
Toliau Seimo narė M.Pavilionienė teikia… visiems pritarta, tiktai vienam nepritarta. Kokia jūsų nuomonė iš dalies pritarti… Tai yra 1 punktas.
M.A.PAVILIONIENĖ. Aš vis dėlto lieku prie savo nuomonės, kad nacionalinio savitumo kultūros srities tai tikrai nenaikina, jeigu tauta siekia išsaugoti šį savitumą.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti?
M.A.PAVILIONIENĖ. Taip, pamėginkime.
PIRMININKAS. Už, prieš, palaikančių nėra. Komiteto pirmininke, prašom.
A.SADECKAS. Aš vėl grįžčiau prie tos pačios formuluotės, kad ir vienaip, ir kitaip galima išdėstyti, tačiau šis punktas dėstomas nauja redakcija būtent atsižvelgiant į pono P.Jakučionio, kolegės M.Pavilionienės pastabas ir komitete pasakytas mintis. Tai yra sukomponuotas variantas, kuris turėtų tenkinti, atrodo, visas puses, bet jeigu jūs norite pabandyti, bandykite.
PIRMININKAS. Balsuojame. Pasiruoškite balsuoti dėl Seimo narės M.Pavilionienės pasiūlymo. Prašom balsuoti.
Už – 14, prieš – 40, susilaikė 27. Nepritarta pasiūlymui. Turiu pasakyti, kad visiems kitiems yra pritarta. Aš manyčiau, balsuoti dėl to nereikia ir tada galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo. Ne? Reikalaujate balsuoti? Gerai. Dėl balsavimo motyvų nėra… Yra. Gerbiamasis J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žinoma, kada prarandi viltį pats viską savarankiškai spręsti ir manai, kad už tave išspręs įvairios kitos struktūros, tokios kaip Europos Sąjunga, NATO, tave suvysto į tokį mažo, bejėgio kūdikio, kuris net vidaus problemų negali spręsti be kitų kišimosi, lopšelį. Aiškiai matai, kad globalizuotame pasaulyje ekonomiką perima stambusis kapitalas. Lietuva nebeturi, kaip jau kalbėjo gerbiamasis E.Klumbys, bankų sistemos rinkoje. Bankų sistema yra vienas iš tų dalykų… draudimo kompanijos. Iš esmės visos ekonominės sritys, kurios gauna didžiausius pelnus, yra perimtos užsienio kapitalo.
Jau aš sakiau, kad demokratijos sąlygomis, kaip žinote, rinkimų rezultatus ir valdžią keičia pinigai. Mes čia kišame didelius pinigus į ginklavimąsi, lakstome po Afganistaną, po Iraką, po Jugoslaviją ir užmirštame, kad labai gražiai ekonominėm, finansinėm priemonėm patys prarandame savo ir ekonominį, ir kultūrinį po to prarasime… Ši strategija nuteikta tam, kad maždaug apsiginkluosim, mums padės NATO ir mes apsiginsime nuo ekonominių dalykų, kurie eina per finansų ekonomiką… Tai yra didelė klaida, ir ši strategija yra ne Lietuvos nacionalinio saugumo, o Lietuvos, kaip valstybės, galutinio palaidojimo strategija, ir aš už ją balsuoti negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė už – Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, labai dažnai mes kalbame, kad Lietuva turi būti visiškai nepriklausoma, neturėti jokių sąjungininkų. Jeigu mes pažiūrėsime į Lietuvos istoriją, pagrindiniai mūsų sąjungininkai, pagrindiniai mūsų rėmėjai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos. Visada, kai tik yra bėda, kreipiamės į Jungtines Amerikos Valstijas. Man atrodo, kad ši strateginė koncepcija kai kam yra nepriimtina todėl, kad ten yra daug kur paminėta, kad mes remiamės Jungtinių Amerikos Valstijų kariniu, taip pat ekonominiu potencialu.
Iš Europos Sąjungos mes tikrai nieko už dyką niekada negavome ir už viską reikės mokėti. Net šiuo metu mes Europos Sąjungai mokame 400 mln. nario mokestį, o NATO struktūroms mes jokio mokesčio nemokame. Todėl, aš manau, mes turėtume aiškiai žinoti, kas yra mūsų draugai, ir laikytis tokios koncepcijos, kuri leistų bendradarbiauti ne tik su Europos Sąjunga, bet visiškai be jokių abejonių, ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Todėl aš siūlau, kad šiam pateikimui reikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pagal tvarką siūlau pasiruošti balsuoti, ar pritartume po svarstymo šiam projektui. Prašau Seimo narius balsuoti. Visi balsuojame.
Už – 91, prieš – 2, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
Į tribūną kviečiu kito klausimo pranešėją gerbiamąjį Seimo narį J.Razmą dėl Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo projekto. Praėjusiame posėdyje šis klausimas buvo pradėtas, svarstyti ir priimti du straipsniai. Dėl trečiojo įvyko nuomonių skirtumas dėl pirmininko, kaip suprantu, ir dėl pavaduotojo. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, visi klausome.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš įžangai gal keletą sakinių norėčiau pasakyti. Kai inicijavome šią komisiją, nuoširdžiai tikėjomės, kad rasis Seime ir jo daugumoje politinė valia iš tikrųjų nuoširdžiai, principingai ir iki galo ištirti painius EBSW reikalus, su kuriais susiję klausimai ir yra suformuoti teikiamame nutarimo projekte. Deja, kai priartėjome prie šios komisijos vadovybės tvirtinimo, tokios iliuzijos, tiesą sakant, pradeda sklaidytis. Buvome nusivylę, kai praėjusį sykį, kai mums teko prašyti pertraukos, buvo staiga pasiūlyta B.Bradausko kandidatūra eiti šios komisijos pirmininko pareigas. Iš tikrųjų gal čia nebeverta kartoti tų argumentų dėl minėtos kandidatūros netinkamumo, nes yra tiriamas 1992–1996 metų Seimo ir Vyriausybės kadencijos laikotarpis, o tuo laikotarpiu aukštas politines pareigas užėmę žmonės, mano manymu, neturėtų veržtis į komisijos pirmininkus.
Šį kartą Socialdemokratų partijos frakcija siūlo A.Rimo kandidatūrą. Vėl, kad ir kaip būtų gaila, galimos kandidatūros nebuvo aptartos frakcijų seniūnų pasitarime, nors mes kreipėmės į Seimo Pirmininką, kad toks pasitarimas būtų organizuotas. Gaila, kad šiuo atveju iniciatoriams nepatikima atsakomybė vadovauti tai komisijai ir kartu prisiimti atsakomybę už galimus rezultatus. Šiuo atveju aš esu priverstas tiesiog paminėti, kad yra vienintelis teikimas – tai A.Rimo kandidatūros, o pavaduotoju siūlomas Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas K.Starkevičius. Kaip minėjau, opozicija būtų pasiryžusi prisiimti atsakomybę ir teikti šios komisijos pirmininko kandidatūrą, bet, žinoma, tam reikia geros valios ir valdančiosios daugumos pritarimo.
PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate pertraukos ir dar svarstyti valdyboje ar Seniūnų sueigoje, ar siūlote šiandien tas pavardes patvirtinti?
J.RAZMA. Matote, jeigu iš tikrųjų bent viena iš valdančiosios daugumos frakcijų paremtų tokią iniciatyvą, kad yra perspektyvų svarstyti dar ir kitas kandidatūras, galbūt kad ir Darbo partija pasiryžtų pasiūlyti neutralaus žmogaus kandidatūrą, tada būtų prasmė siūlyti daryti pertrauką. Bet jeigu niekas tokių ketinimų neturi, aš siūlyčiau nebegaišti laiko, jeigu vis tiek ir po to turėsime tokį patį rezultatą.
PIRMININKAS. Ar frakcijos, daugumos koalicijos turi kokių pasiūlymų? Gerbiamoji Loreta, prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū už išreikštą pasiūlymą. Mes tikrai rytoj frakcijoje apsvarstysime šį klausimą. Prašau padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Jeigu yra prašymas, matyt, bendru sutarimu galim atidėti. Pritariame, taip? Tai tada atidedame iki ketvirtadienio posėdžio.
Ačiū, yra gauta keletas Seimo narių pareiškimų. Atsiprašau, gerbiamoji R.Juknevičienė ir A.Kubilius, aš taip suprantu, norėjo dėl trečio klausimo, taip?
Taip, Seimo narių pareiškimai. Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė iš karto po Seimo posėdžio renkasi Veidrodinėje salėje. Daugiau kas nors turite pareiškimų? Nėra.
Registruojamės. Yra pasiūlymas registruotis. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta registracija. Spaudžiame mygtuką „Dalyvauju.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Be kortelės. Yra prašymas dar kartą. Keletas Seimo narių nespėjo. Atsiprašau, dar kartą registruojamės. Prašom. Jau trys pabėgo, 99. (Balsai salėje) Trečią kartą… Praeitą kartą jūs buvote. (Balsai salėje) Posėdį skelbiu baigtą.