Aštuonioliktasis (18) posėdis
2005 m. sausio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

Seimo nario priesaika

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Konstitucinio Teismo pirmininke, malonūs lankytojai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 metų sausio 18 dienos rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pradėti darbą tokia tvarka. Pirma atlikti garbingą ir teisiniu požiūriu reikšmingą procedūrą, o po to tarsimės dėl posėdžio darbotvarkės ir kitų reikalų. Ar galime sutikti? (Balsai salėje) Gerai.

Kviečiu į tribūną Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį. (Balsai salėje) Užsiregistruosime po to. Prašom.

E.KŪRIS. Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu. Pirmiausia pacituosiu Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalį: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai“. Taigi pagal Konstituciją tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių, ir toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas ir dar neturi Seimo nario įgaliojimų, ir jų dar negali vykdyti.

Seimo statuto 2 straipsnyje be kitų dalykų yra nustatyta, kad neprisiekęs Seimo narys neturi šio Statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja Seimo statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo.

Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.

Pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis. Taigi išrinktas Seimo narys, duodamas Seimo nario priesaiką, jau pačiu priesaikos davimo aktu viešai deklaruoja, kad minėtų nesuderinamumų nėra, o jeigu jų buvo, jie iki šio momento yra pašalinti.

Priesaikos tekstas yra įtvirtintas Konstitucijoje, prisiekti galima be paskutiniojo sakinio. Pagal Seimo statutą Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jeigu jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų, – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas.

Jūs prisieksite stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, šiuo atveju mane, ir skaitysite priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, pasirašysite vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas yra netaisomas ir nekeičiamas. Turiu paminėti, kad Seimo statute yra nustatyta, jog galima išbraukti tiktai paskutinį priesaikos sakinį, jeigu jūs to pageidausite.

Seimo statute taip pat yra nustatyta, kad šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. Tada vardinis priesaikos lapas bus perduotas man, aš jį patikrinsiu ir perskaitysiu, t.y. pranešiu, kad jūs įgijote visas Tautos atstovo teises, ir atiduosiu priesaikos tekstą saugoti Seime.

Priimdamas priesaiką vadovausiuosi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos šių metų sausio 13 dienos sprendimu Nr.2, kuriuo ponas Vytautas Kamblevičius yra pripažintas išrinktu Seimo nariu. Pagal Seimo tradiciją priimant Seimo nario priesaiką Seimo salėje visi stovės.

Dabar kviečiu prisiekti poną V.Kamblevičių.

V.KAMBLEVIČIUS. Aš, Vytautas Kamblevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

E.KŪRIS. Skelbiu, kad V.Kamblevičius prisiekė Lietuvos Respublikai ir įgijo visas Tautos atstovo teises. Priesaikos lapą perduodu šio Seimo posėdžio pirmininkui. Sveikinu prisiekusį Seimo narį, linkiu sėkmės einant garbingas ir atsakingas pareigas!

PIRMININKAS. Dėkoju Konstitucinio Teismo pirmininkui. Dar kartą sveikiname naująjį Seimo narį, kartu galima konstatuoti, kad mūsų vėl 141 Seimo narys.

Mielieji kolegos, dabar atlikime tą šventą mūsų pareigą ar teisę. Prašom registruotis.

114 Seimo narių. Galime pakartoti dėl geresnio skaičiaus. Pasirodo, kad 112, o buvo 114 Seimo narių. Manau, kai reikės balsuoti, bus pakankamai Seimo narių. Primenu, kad priimant įstatymą reikia 71 Seimo nario kvorumo.

2005 m. sausio 18 d. (antradienio) darbotvarkė

Mielieji kolegos, dėl darbotvarkės. Seniūnų sueigoje darbotvarkė buvo aptarta, o prieš tai, primenu, ji buvo patvirtinta Seimo, bet per tą laiką kai ką teko patikslinti. Pirmiausia atsirado papildomų klausimų. Ir pagal įstatymą, ir Seimo Pirmininko siūlymu, 8 punktas – dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties, pagal Seimo narių surinktus parašus – darbotvarkės 9 klausimas, t.y. atitinkamos komisijos sudarymas. Vienas klausimas išbrauktas, t.y. dėl Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos. Primenu, kad iš Valstybės saugumo departamento dar negavome atitinkamų duomenų, taigi negalime tvirtinti šios komisijos. Tenka išbraukti 2-3 darbotvarkės punktą dėl komitetų sudėties patikslinimo, nes didžioji frakcija turi dar kai kurių kitų pasiūlymų. Kai bus tie pasiūlymai, tada priimsime atitinkamą nutarimą. Ir dar pabaigoje vienas klausimas – nutarimas „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ priedo pakeitimo, svarstymo stadija. Štai tokie yra patikslinimai.

Kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Darbotvarkės projekte buvo įrašytas Vyriausybės pusvalandis. Dabar vietoj Vyriausybės pusvalandžio numatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo Povilo Malakausko atsakymai. Mano požiūriu, kur kas tikslingiau, kad dalyvautų Vyriausybė. Turėdamas projektą, aš jau pasirengiau užduoti Vyriausybei kai kuriuos klausimus. Pakeisti ją į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių P.Malakauską, šiuo atveju, manau, visiškai netikslinga, nes P.Malakauskas dirba vos keletą mėnesių, ir ką gali pasakyti žmogus, kuris tik pradėjo dirbti?

PIRMININKAS. Ačiū. Per didelį mano demokratiškumą išėjo nereikalinga kalba. Primenu, kad Vyriausybės pusvalandyje dalyvauja ne tik ministrai. Ketvirtadienį bus Vyriausybės valanda, per kurią turės būti visi ministrai, kurie yra Vilniuje, ir tada bus galima juos paklausinėti. Gerbiamasis P.Malakauskas sutiko atsakyti į Seimo narių klausimus. Aš manau, tai įstaiga, kuri tikrai turi ką pasakyti. Taigi ar sutinkam su šia darbotvarke, su kai kuriais išbraukymais, su kai kuriais papildymais? Nereikia balsuoti, ar reikia balsuoti? Nereikia. Gerai, ačiū.

Draudimo įstatymo 169 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-114(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1 klausimas, atsiprašau, darbotvarkės 2 klausimas – Draudimo įstatymo 169 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Projekto registracijos Nr.XP-114(2). Pagrindinio, t.y. Biudžeto ir finansų, komiteto vardu pranešėjas J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po svarstymo praeitą savaitę Seime Biudžeto ir finansų komitetas dar gavo Europos teisės departamento pastabų, taip pat buvo gautas Ekonomikos komiteto pirmininko, Seimo nario V.Navicko pasiūlymas. Komitetas apsvarstė.

Pirmiausia Europos teisės departamentas išreiškė abejonę, ar tarp priklausomų draudimo tarpininkų ir nepriklausomų draudimo tarpininkų sąsajų nėra prieštaravimų, tai yra ar nepažeidžiamos konkurencijos sąlygos. Aš tik noriu kolegoms priminti, kad nuo sausio 1 d. priklausomi draudimo tarpininkai faktiškai atsidūrė šalia įstatymo, nes nėra nuostatos, reikalaujančios, kad jie privaloma tvarka draustų savo civilinę atsakomybę.

Draudimo priežiūros komisija kreipėsi į Seimą siūlydama įteisinti nuostatą, kad tais atvejais, kai draudimo kompanija prisiima atsakomybę už priklausomą draudimo tarpininką, šis tarpininkas civiline tvarka draustis neprivalo. Šiandien, jeigu mes pasižiūrėsime į galiojančius įstatymus, tiek priklausomiems draudimo tarpininkams, tiek nepriklausomiems yra keliami iš esmės kiti reikalavimai.

Aš dėl įdomumo galiu priminti, kad priklausomas draudimo tarpininkas turi turėti 15 tūkst. eurų įstatinį kapitalą, Draudimo priežiūros komisijoje turi būti išlaikęs atitinkamus kvalifikacijos egzaminus, turi drausti savo civilinę atsakomybę. Priklausomas draudimo tarpininkas atstovauja draudimo kompanijų interesams ir pagal sutartį parduoda tam tikrus draudimo produktus. Pavyzdžiui, gali būti sudaryta… tik drausti turtą ir taip toliau. Mes gavome Draudimo priežiūros komisijos išvadas, todėl Europos teisės departamento pastaboms nepritarta.

Buvo nagrinėta Seimo nario V.Navicko pataisa. Buvo išklausytas gerbiamasis V.Navickas, Draudimo priežiūros komisijos atstovai, Europos teisės departamento atstovai ir gerbiamojo Seimo nario pataisoms bendru sutarimu nebuvo pritarta.

Daugiau pastabų Biudžeto ir finansų komitetas negavo. Siūlau pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, dabar pagal procedūras (jūs nepabėkite, galite būti reikalingas) siūlymo autorius turėtų tarti žodį, kolega V.Navickas, ir po to bus reikalingi 29 balsai, kad svarstytume.

V.NAVICKAS. Spausti dabar, taip?

PIRMININKAS. Reikia ne spausti, o kalbėti. Prašom. Kolega V.Navickas.

V.NAVICKAS. Iš tiesų šiandien Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytas mano pasiūlymas. Buvo pateiktos mano kai kurios formuluotės, tikslinančios (…) dabar pristatomą formuluotę, bet Europos teisės specialistai, taip pat draudimo priežiūros specialistai mane įtikino, kad esamos formuluotės apima ir mano siūlomas nuostatas. Todėl aš savo pasiūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Jeigu atsiimama, tada ir klausimo nebelieka. Ar dar kolega B.Bradauskas nori tarti žodį? Prašau, B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Aš labai atsiprašau, kad nesuskubau to padaryti iki klausimo svarstymo. Aš susilaikau svarstant šį klausimą, kad nebūtų privačių ir viešųjų interesų…

PIRMININKAS. Ačiū. Matot, Statutas veikia. Įsidėmėkite. Gerbiamasis pirmininke, mes iš tiesų galime pereiti prie priėmimo procedūros, nes pataisų nėra. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? O visas įstatymas yra vienas straipsnis. Niekas? Ne, vis dėlto S.Pečeliūnas. Prašom, kolega. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Nors ponas posėdžio pirmininkas ką tik pasidžiaugė, kad Viešųjų ir privačių interesų įstatymas veikia dėl tų interesų derinimo, tačiau tai, ką pasakė ponas B.Bradauskas, neatitinka įstatymo reikalavimų. Neužtenka gerbiamajam B.Bradauskui susilaikyti balsuojant, jis tiesiog turi nedalyvauti balsavime.

PIRMININKAS. Jis tą ir pasakė. Tik galbūt ne tais žodžiais. Žodžiu, man atrodo, visi sutarėme ir visi teisingai supratome.

Mielieji kolegos, niekas nenori daugiau kalbėti, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 169 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, toks, kokį pateikė pagrindinis komitetas? Prašome registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 112 Seimo narių. Už – 97, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas yra priimtas. Dėkoju.

Imamės… Gerbiamasis kolega R.Dagys nori tarti žodį? Ne. Prašom. Prašom, kolegė D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ. Aš esu ir balsavau už, bet nesuveikė aparatūra.

PIRMININKAS. Jūs už?

D.BEKINTIENĖ. Taip, aš už.

PIRMININKAS. Tada su kolegės D.Bekintienės balsu yra 98.

Gerai, kad nebūtų jokių diskusijų, prašome visus sėsti į savo vietas, perbalsuosime, kad būtų labai aišku ir kad visi paspaustų. Prašome korčiukes gerai sudėlioti. Kolegos, prašome pasitikrinti. Gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis Žukauskai, gerbiamasis Gražuli, prašome sėsti, perbalsuosime, kad būtų aiškus visų balsavimas. Ir kolega R.Dagys taip pat. Taigi dar kartą balsuojame, ar priimame Draudimo įstatymo 169 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Registruojamės ir atsakingai balsuojame. Prašom.

Užsiregistravo 123 Seimo nariai. Už – 112, susilaikė 9. Įstatymas iš tikrųjų priimtas, tik didesne balsų dauguma.

Tai dar kartą noriu paklausti. Kolega R.Dagys prie mikrofono ar prie J.Razmos? (Balsai salėje) Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl G.Imbrasienės atleidimo iš Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų“ projektas Nr.XP-169 (svarstymas ir priėmimas)

Imamės darbotvarkės 3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl G.Imbrasienės atleidimo iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų“ projekto Nr.XP-169. Svarstymas ir priėmimas. Pirmiausia kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininkę gerbiamąją Z.Žvikienę į tribūną. Ruošiasi frakcijų atstovai.

Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, sausio 13 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė klausimą dėl vaiko teisių kontrolierės G.Imbrasienės atleidimo ir priėmė sprendimą projektą atmesti. Aš norėčiau paskelbti priimto sprendimo argumentus. Komitetas nedisponavo svarstymo metu jokia informacija, leidžiančia daryti išvadą, kad G.Imbrasienė negalėtų būti skiriama pakartotinai eiti vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas. Balsavimo rezultatai: už sprendimą, kad projektą atmestume, balsavo 3, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijų atstovai. Prašom. Kas kalba frakcijų vardu? Kolega V.Čepas – liberalcentristų vardu. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, personaliniai klausimai visada yra patys skausmingiausi ir patys nemaloniausi. Liberalų ir centro frakcija, apsvarsčiusi G.Imbrasienės veiklą, nerado priežasčių, dėl ko jos darbas einant vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas galėtų būti vertinamas neigiamai, tas, matyt, ne kartą buvo paminėta ir sausio 13-osios posėdyje. Dėl to Liberalų ir centro frakcija nusprendė nepritarti Seimo Pirmininko teikimui atleisti G.Imbrasienę iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų. Ačiū.

PIRMININKAS. Tėvynės sąjungos vardu – V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pasakyti keletą žodžių dėl to, kad šiandien siūloma atleisti G.Imbrasienę iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų, būtent tą žmogų, kuris kūrė šią tarnybą nuo nulio. Šiandien ši tarnyba dirba, dirba gana efektyviai, vykdo šiai institucijai patikėtas funkcijas. Svarstant šį klausimą, mano požiūriu, labai svarbu, kad tiek opozicijos, tiek ir pozicijos atstovai nepasakė, kad G.Imbrasienė ir jos vadovaujama institucija dirbo blogai ar neefektyviai. Buvo nuolat pabrėžiama, kad ši institucija dirba gana efektyviai ir gerai. Taip pat nepateikta jokių kaltinimų ir konkrečiai kontrolierės atžvilgiu. Nepateikė jokių argumentų, kodėl neskiria kitai kadencijai G.Imbrasienės, ir Seimo Pirmininkas, kuriam suteikta tokia teisė, t.y. siūlyti kandidatą į vaiko teisių apsaugos kontrolierius.

Kodėl nepratęsiama G.Imbrasienės kadencija? Ar tai naudinga valstybei? Įkūrusi šią instituciją ir įgijusi patyrimo, atleidžiama iš pareigų. Kaip tik dabar, mano požiūriu, ji gali dirbti efektyviausiai. Ji įkūrė instituciją ir įgijo patyrimo, o dirbti jau neleidžiama. Tai aš nesuprantu, kam iš to yra nauda. Į jos pareigas siūloma skirti Seimo kontrolierę, kuri nuostabiai vykdė savo pareigas. Nuostabiai ir gerai vykdė. Visiškai nesuprantami, atsiprašau, vadovybės sprendimai. Antra vertus, Žmogaus teisių komitetas, kuris kontroliuoja šią instituciją (šis komitetas kontroliuoja šią instituciją!), irgi sako, kad nereikia atleisti, tai yra siūlo pratęsti G.Imbrasienės kadenciją.

Tai aš dar kartą kviečiu Seimo narius susimąstyti. Galvokime apie valstybę. Čia nėra kairės ir dešinės. Antra vertus, G.Imbrasienė yra nepartinė, svarbiausia, ji turi didelį patyrimą ne tik šioje srityje, bet apskritai kaip teisininkė. Beveik ištisą kadenciją ji dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke. Ji turi didelį teisininko patyrimą, nes prieš tai dirbo Finansų ministerijoje ir t.t., Valstybės kontrolėje. Ko daugiau reikia? Aš nesuprantu. Dar kartą kreipiuosi į Seimo Pirmininką: gal vis dėlto persigalvosite ir paliksite taip, kaip buvo? Kviečiu Seimo narius balsuoti vadovaujantis savo sąžine.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūną gerbiamąjį V.Karbauskį tarti žodį. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija svarstė savo posėdyje Seimo nutarimą „Dėl G.Imbrasienės atleidimo iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų“ ir nemato priežasties neatleisti, kaip čia bando ieškoti priežasčių, kodėl toks teikimas, būtent Tėvynės sąjungos frakcija. Baigėsi kadencija, kadencijai pasibaigus ir ponia G.Imbrasienė, turinti didelę darbo valstybės tarnyboje patirtį, gali sėkmingai dirbti ir kitą darbą. Manau, taip ir atsitiks. O teikiama ponios R.Šalašavičiūtės kandidatūra į šias pareigas įrodo, kad eidama toje institucijoje tas pareigas R.Šalašavičiūtė, manau, taip pat labai sėkmingai susitvarkys su tomis pareigomis. Taigi frakcija apsvarsčiusi nutarė pritarti Seimo Pirmininko teikimui nutraukti kontrolierės – ponios G.Imbrasienės – darbą šioje institucijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kurių nors frakcijų atstovai nori kalbėti? Kolega V.Mazuronis – Liberaldemokratų frakcija. Prašom.

V.MAZURONIS. Mielieji kolegos, Liberalų demokratų frakcija svarstė šį klausimą. Aš noriu informuoti, mes esame priėmę sprendimą, kad kiekvienas mūsų frakcijos narys balsuos taip, kaip manys reikia šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar? J. Olekas. Prašom. Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė pateiktą siūlymą atleisti ponią G.Imbrasienę, pasibaigus jos kadencijai, iš vaiko teisių kontrolierės pareigų ir pritarė tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega V.Muntianas. Prašom.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas ypač subtilus ir sudėtingas. Išsakyti teisingi priekaištai būtent Seimo posėdžio organizavimo klausimais, būtent šiuo svarstomu klausimu. Kai išklausomos ataskaitos, iš tikrųjų galbūt žiūrima į tą klausimą ir į ataskaitos pateikimą formaliau, todėl niekas tinkamai nevertina atitinkamo asmens darbo. Jau yra kitas dalykas, kaip šiandien, kai yra pateikimas arba kaip šiuo metu pateiktas nutarimo projektas, kai neskiriamas žmogus kitai kadencijai, tai pateikėjas, aš taip suprantu, nenori kalbėti apie kokias nors blogas veikas, nes žmogui, kuriam kadencija nepratęsiama arba jis neskiriamas naujai kadencijai, reikia tvarkyti ateities reikalus. Galbūt kalbėti apie kokias nors blogas veikas būtų nehumaniška.

Šiandien noriu pasakyti vieną labai paprastą dalyką. Vaikų teisių apsaugos padėtis yra labai bloga. Galima daryti prielaidą, labai tvirtai daryti prielaidą, kad ir mūsų svarstoma institucija, ir jos vadovas ne viską padarė, kad ta padėtis būtų gera. Šiandien aš pats asmeniškai pasigendu aktyvios veiklos būtent prevencinėje srityje, ne tuomet, kai jau pažeistos vaiko teisės, ne tuomet, kai jis jau yra nuskriaustas, ne tuomet, kai reikia apginti jo teises arba pagal įvykusį faktą atstovauti jam teisme, bet būtent tada, kai gali įvykti tas precedentas, kai gali būti pažeistos to vaiko teisės. Todėl pasigendu nuoseklaus darbo būtent prevencinėje srityje.

Mūsų frakcija svarstė šį klausimą ir pritarė nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar E.Klumbys norėtų dalyvauti diskusijoje. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad praeitos kadencijos Seimas gerbiamajai G.Imbrasienei ketverius metus, nes svarstė keturis kartus jos ataskaitą, t.y. ne jos, o jos vadovaujamos institucijos ataskaitą, neturėjo jokių pretenzijų. Noriu pasakyti, kad visus tuos keturis kartus apie šios institucijos veiklą galėjo kalbėti ir Seimo Pirmininkas, kuris dabar teigia, kad ta institucija dirbo blogai, todėl gerbiamąją G.Imbrasienę reikia keisti.

Kyla kitas klausimas, kur kas fundamentalesnis. Kam apskritai reikia tų svarstymų čia, Seime, jeigu viskas vyksta taip formaliai. Beje, priminsiu, svarstoma ne tik ši institucija, svarstoma kur kas daugiau institucijų. Vadinasi, tai yra grynas formalumas, pakeliame ranką, ir gerai. Praeina ketveri metai, pasirodo, kai kas visur įžiūri didelius trūkumus.

Aš dar vieną dalyką noriu pasakyti. Noriu priminti, kad Seimo Pirmininkas po to, kai dėl Arvydo Pociaus ir Antano Valionio kilo skandalas dėl galimų ryšių su KGB, yra pareiškęs, kad tiems, kuriems reikėjo žinoti, kad A.Pocius yra KGB rezervo karininkas, žinojo, tai gal ir dabar yra kokia nors informacija, kurios, Seimo Pirmininko nuomone, Seimas neturi žinoti, apie tai, kas susiję su G.Imbrasiene, ir todėl ji nėra skiriama antrajai kadencijai. Klausimų man lieka daug, todėl aš negaliu balsuoti už šio nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal procedūrą turėtų būti kalbos dėl balsavimo motyvų. Kol kas J.Razma nori tarti žodį. Prašom.

J.RAZMA. Dėl motyvų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagrindinis komitetas nepritarė teisės akto projektui dėl G.Imbrasienės atleidimo. Manau, tokiu atveju turėtume skirti kitą pagrindinį komitetą, jeigu teikėjas – Seimo Pirmininkas nekeičia nusistatymo. Jeigu vis dėlto nebūtų norima elgtis pagal Statutą, tada tam, kad jūs pamąstytumėte, kad reikia elgtis pagal Statutą, aš iš karto frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, jeigu nebus norima elgtis pagal Statutą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia yra kitas žanras. Čia ne įstatymas ir ne normatyvinis nutarimas, o šiuo atveju yra kadrinis klausimas, ir komitetas netgi neprivalėjo svarstyti. Paskyrimai yra privalomai svarstomi komitetuose. Kam kam, o tamstai tai reikėtų tikrai žinoti. Šiuo atveju komiteto nuomonė yra svarbi, bet Seimas turės spręsti. Taigi prašom, jeigu jūs prašote pertraukos, prašom oficialiai tai dar kartą pasakyti. Matyt, A.Kubilius pasakys. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto čia jau ir kolega E.Klumbys sakė. Ką reiškia Seimo nuomonės, ką reiškia komitetų nuomonės? Pasirodo, Seimas, anksčiau svarstydamas šios institucijos darbą, pasakydavo, kad dirba gerai, ir komitetas sakydavo, kad dirba gerai, tai, pasirodo, nesvarbu. Šiandien komitetas, kuris kuruoja šią instituciją, pasako, kad nemato motyvų atleisti iš pareigų, tai sakoma, kad nėra svarbu ir galėjo nesvarstyti. Tai kam tada apskritai čia yra komitetai ir mes svarstome reikalus? Jeigu jūs nutarėte, tai taip ir sakykite, kad mes, trise susirinkę, nutarėme, jog reikia keisti dėl politinių motyvų, nes reikia savus žmones kur nors „statyti“, ir baigiam. Kam čia tos visos kalbos? Mes siūlome daryti pertrauką ir pasiaiškinti, kokią reikšmę turi komiteto sprendimas. Tegul Etikos ir procedūrų komisija mums išaiškina, kaip elgtis su nutarimu, kurio priėmimui prieštarauja Seimo komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar kartą primenu. Tai, kad Seimas demokratiškai pasielgė atsižvelgdamas į jūsų ir asmeniškai paties prašymą, jog pasvarstytų komitetas, tai nereiškia, kad tai buvo būtina daryti. Taigi čia apie tai kalbama. Čia yra kitas žanras. Dar kartą aiškinu. Komitetas pasvarstė, ačiū jam, o Seimas balsuos, ar labiau atsižvelgti į komiteto nuomonę, ar labiau atsižvelgti kitą nuomonę, štai ir viskas.

E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Aš po kelerių metų pertraukos esu šiame Seime. Aš labai gerbiu…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai prašyčiau…

E.ZINGERIS. Aš jau negaliu arčiau, nes…

PIRMININKAS. Na, nebūtina abiem rankom laikytis už mikrofono. Ačiū. Dabar prašom.

E.ZINGERIS. Ačiū. Aš ketverius metus nebuvau čia ir prisimenu paskutinį Žmogaus teisių komiteto balsavimą, kai mes teikėme ponią Gražiną. Aš buvau to komiteto pirmininkas. Iš tikrųjų mes ilgai svarstėme jos kandidatūrą, buvo įvairių partijų atstovų. Mes neturėjome jokių pretenzijų poniai Gražinai 2000 metais. Visas jos gyvenimas mūsų komitete buvo apsvarstytas. Aš neturėčiau nieko prieš kalbėdamas apie ponią Rimantę Šalaševičiūtę. Šiuo atžvilgiu ponia Gražina mūsų komitete perėjo visą patikrinimo procedūrą. Ji yra tikrai padorus, užtikrintas žmogus. Aš tiesiog esu šiek tiek nustebęs dėl šio sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Be reikalo suteikiau žodį, nes jūsų pačių buvo paprašyta pertraukos, o paskui dar kalbama iš esmės jau dėl balsavimo motyvų. Kadangi buvo paprašyta skelbti pertrauką iki kito posėdžio, tai prašyčiau pasiruošti ir balsuosime. Prašom visus registruotis ir balsuosime, ar darome pertrauką iki kito posėdžio, kaip prašė kolegos konservatoriai. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 119 Seimo narių: už – 48. Primenu Statuto nuostatą, kai pertraukos prašo opozicinė frakcija, užtenka penktadalio. Čia yra, jeigu kas prisimena aritmetiką, kur kas daugiau negu penktadalis. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.

Gerbiamieji kolegos, suprantama, mes dabar negalime nagrinėti nei 4a, 4b, nei 5, nei 6 klausimų. O 7, arba dar vienas kadrinis klausimas dėl Konstitucinio Teismo, yra 12.30 val. Pasitarus su Pirmininku yra toks siūlymas, kad dabar imtume nagrinėti darbotvarkės 2-2 klausimą, jeigu gerbiamasis G.Steponavičius yra vietoje.

Dar kartą J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Dėl ankstesnio klausimo. Gal jūs neišgirdote, bet buvo mūsų frakcijos prašymas, kad Etikos ir procedūrų komisija vis dėlto pasakytų, ar iš tikrųjų yra taip, kaip jūs teigiate, kad su pagrindinio komiteto išvada mes galime nesiskaityti ir nėra būtinybės keisti pagrindinį komitetą. Tegu pasako Etikos ir procedūrų komisija, kad tikrai yra taip.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš dar kartą aiškinu: čia nebuvo pagrindinis komitetas, o kaip tik jūsų frakcijos prašymu buvo pasiūlyta komitetui apsvarstyti kartu su kitais klausimais. Tai ne pagrindinis komitetas. Atleidimai taip nenagrinėjami.

Seimo nutarimo „Dėl G.Steponavičiaus išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr.XP-188 (pateikimas)

Mielieji kolegos, dabar, jeigu sutinkam, irgi įdomus klausimas, irgi dėl personalijų. Tai darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl G.Steponavičiaus išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju“. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pristatyti Seimo nutarimo projektą dėl Gintaro Steponavičiaus išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju. Noriu priminti, kad Seimo statutas numato, jog vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų turi būti renkamas iš opozicijos. Jūs gerai žinote, kad Seime yra trys frakcijos pasiskelbusios opozicinėmis, t.y. Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro ir Liberaldemokratų. Pirmosios dvi frakcijos bendru sutarimu pateikė G.Steponavičiaus kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Antroji, Liberaldemokratų frakcija, pateikė V.Mazuronio kandidatūrą. Man reikėjo apsispręsti, kurią kandidatūrą teikti, ir aš teikiu pirmenybę ir teikiu jums svarstyti G.Steponavičiaus. Ir štai dėl ko.

Visų pirma G.Steponavičius atstovauja dviem didesnėms opozicinėms frakcijoms, kurios bendru sutarimu, kaip minėjau, teikia šią kandidatūrą. Antra, G.Steponavičius yra dirbęs Pirmininko pavaduotoju, man teko kartu su juo dirbti, aš jį pažįstų, teigiamai vertinu jo darbą, jo būdo savybes, pažįstu kaip žmogų, besidomintį parlamentine praktika, besidomintį Seimo vadovo pareigų geresniu ėjimu. Visų ketverių metų jo darbas man nekelia abejonių, kad jis gerai atliks tas pareigas ir bus tinkamai vertinamas tiek Seimo, tiek visuomenės. Be to, jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje. Tai irgi rodo, kad jis turi rinkėjų pasitikėjimą, kad jis gerai dirba ir vienmandatėje apygardoje. Jis yra teisininkas, gerai išmanantis įstatymų vingrybes, gerai veda Seimo posėdžius, susipažinęs su Statutu, ir tikrai per ketverius metus, kai jis ėjo savo pareigas čia pirmininkaudamas, nebuvo jokių didelių priekaištų dėl jo posėdžių vedimo ir Statuto taikymo.

Galėčiau ir daugiau pasakyti apie jo geras savybes, bet matau, kad yra norinčių paklausti. Prašau jūsų pritarti šiai kandidatūrai ir prašau skirti G.Steponavičių Seimo Pirmininko pavaduotoju.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Trys Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš G.Steponavičiaus norėčiau paklausti.

PIRMININKAS. Bus, G.Steponavičius bus tribūnoje.

E.KLUMBYS. Tai tada klausiu.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų tiek daug gražių žodžių išsakėte, kad jau beveik ir gėda būtų nebalsuoti. Bet jūs jį pagyrėte kaip teisininką, tai norėčiau paklausti. Ar jūs paskaičiavote, kiek kartų G.Steponavičius balsavo už įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai?

A.PAULAUSKAS. Nesu tokios statistikos paprašęs, bet galiu pasakyti, kad jis iš tiesų buvo tarp tų žmonių, kurie labai principingai gynė mūsų konstitucines nuostatas, ir, pasakyčiau, principingai prieštaraudavo (jūs tą turbūt galite patvirtinti), ne kartą ir Seimo posėdžių metu jis tai darė, kai parengtų įstatymų atskiros nuostatos ar straipsniai prieštaravo Konstitucijai. Mes su juo esame ne vieną kartą diskutavę, kai arba jis bandė diskutuoti, arba aš su juo prie to klausimo norėdavau sugrįžti. Išties aš galiu pasakyti, kad jis labai principingai vertindavo mūsų įstatymus ir jeigu jie nesutikdavo su Konstitucija (ne kartą, galiu tai patvirtinti), jis prieštaraudavo tokių nuostatų priėmimui.

Į jūsų konkretų klausimą, kiek kartų jis balsavo, aš negaliu atsakyti. Tačiau jeigu tai labai svarbu, mes galėtume patikrinti ir atsakyti jums konkrečiai.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Pirmininke, ar nėra tokios galimybės, kad jūs teiktumėte du kandidatus, nes yra du pretendentai, ir mums, Seimo nariams, būtų lengviau apsispręsti. Aš, pavyzdžiui, turiu savo nuomonę apie gerbiamąjį G.Steponavičių, dirbome ketverius metus praeitoje kadencijoje, na, man sunkoka būtų balsuoti ir aš nelabai sutikčiau su jūsų išvardytomis teigiamomis jo savybėmis. Aš turiu kitą susiformavusią nuostatą.

O V.Mazuroniui, nors jis ką tiktai pradėjęs dirbti, manau, irgi užtektų kompetencijos. Man būtų lengviau, nereikėtų balsuoti prieš, o reikėtų balsuoti tiktai už.

A.PAULAUSKAS. Aš esu toks žmogus, kuris niekada neperkelia atsakomybės kitiems, aš tiesiog pats padariau sprendimą ir jums teikiu šią kandidatūrą. Jeigu jūs nepritarsite, tada aš galvosiu apie kitas kandidatūras, bet aš prašau teigiamo sprendimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dabar pagal Statutą G.Steponavičius turi pasakyti, ar sutinka. (Balsai salėje) Aš suprantu, kad jūs sutinkate, tai tada kviečiu į tribūną arba bent jau prie centrinio mikrofono, kad stenogramai liktų jūsų žodžiai. Prašom, ar sutinkat?

G.STEPONAVIČIUS. Pakeliui į tribūną aš patvirtinu savo sutikimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada, kad būtų sutrumpintas kelias, kviečiu tiesiai į tribūną. Jūs turite teisę iki 15 minučių pasakyti kalbą, o po to atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano pasisakymas truks gerokai trumpiau, nei numatyta laiko pagal Statutą. Pirmiausia noriu padėkoti opozicinėms Liberalų ir centro frakcijai, taip pat ir partnerei Tėvynės sąjungos frakcijai, kad mano kandidatūra buvo pasiūlyta į šias, mano supratimu, atsakingas pareigas. Aš taip pat noriu padėkoti ir jums, Seimo Pirmininke, už tuos žodžius. Manau, kad turėsiu progos atsakyti ir į kritiškesnes pastabas. Tokia jau yra politika, toks jau yra žanras.

Bet šiandien aš noriu pasakyti, kad ketverių metų patirtis ėjus šias pareigas leido man suprasti daug dalykų, kurių galbūt iš pirmo žvilgsnio ir nepastebėsi ne tik Seimo užkulisiuose, bet ir didžiosios politikos peripetijose, bet aš manau, kad ir didžiąją praėjusios kadencijos dalį ėjęs šias pareigas kaip opozicijos deleguotas atstovas, aš vadovavausi keliomis nuostatomis. Kai tai yra susiję su Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų ėjimu, ką apibrėžia Statutas, jeigu būčiau vėl išrinktas į šias pareigas, vadovaučiausi ta pačia nuostata – šias pareigas aš eičiau nešališkai, ar tai būtų Seimo posėdžio vedimas, nepaisant to, ar sprendimai yra į vieną ar kitą pusę, taip pat atstovavimas Seimui arba kitos Seimo Pirmininko pavestos arba kuravimo sritys.

Noriu pasakyti, kad, be abejo, taip susiklostė praktika, kad Seimo Pirmininkas, suformavus jo pavaduotojų korpusą, savo sprendimu paveda kuruoti atskiras sritis. Pagal tai, kokia sritis būtų paskirta, kuruodamas kiekvieną iš jų aš vadovausiuosi nešališkumo, objektyvumo kriterijais. Tačiau aš taip pat noriu pasakyti, kad esu į Seimo vadovybę deleguojamas kaip opozicijos atstovas ir todėl neturi būti iliuzijų, kad aš būsiu iš esmės nuolankus daugumos valios vykdytojas. Tokios yra žaidimo taisyklės, apibrėžtos visame pasaulyje. Ne išimtis, ir aš tuo džiaugiuosi, yra ir mūsų Seimas, todėl, kad būčiau sąžiningas ir sau, ir visiems jums, noriu pasakyti: jeigu bus klausimų, kai kils abejonių dėl vienų ar kitų sprendimų ar Seime, ar už jo ribų, savo nuomonę aš stengsiuosi išsakyti principingai, bet taip pat noriu pabrėžti, kad tai niekaip negali būti susiję su man tiesiogiai pavedamų ar mano, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojo, vykdomų pareigų įgyvendinimu. Be abejo, jeigu bus tokia jūsų valia.

Šiandien aš manau, kad kuo greičiau mes padarysime sprendimą ir opozicija įsitrauks į Seimo darbą visaverčiai, tuo greičiau mes galėsime pradėti dirbti visus darbus, kurie yra susikaupę ir kurių laukia Lietuvos žmonės. O dabar aš esu pasirengęs atsakyti kad ir į pačius nepatogiausius klausimus ir dar kartą dėkoju už tai, kad mano kandidatūra yra teikiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Net 7 Seimo nariai nori jūsų paklausti. E.Klumbys – pirmasis. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pretendente, mes kartu dirbome Vilniaus taryboje, dirbome 4 metus praeitos kadencijos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Aš tikrai turiu savo nuomonę, tačiau vis tiek negaliu neužduoti klausimo šiandien pačia aktualiausia tema. Stovėdamas šioje tribūnoje pasakykite… Aš suprantu, jūs užpildėte anketą, kai ėjote į Seimą, kad nebendradarbiavote su KGB. Ar KGB rezerve buvote, ar ne? (Juokas salėje)

G.STEPONAVIČIUS. Dar paklauskite ir apie laipsnį. Šiuo atveju galiu atsakyti: mano amžius dėl objektyvių priežasčių neleido net galėti pretenduoti į tuos dalykus. Tačiau aš taip pat noriu pasakyti, kad, be abejo, esu sulaukęs Sovietų sąjungos represinių struktūrų spaudimo, ir KGB buvo viena iš tų institucijų, todėl tiksliai atsakydamas į jūsų klausimą grįžtu prie jo esmės – ne, nebuvau ir tikrai galiu pasakyti tai tvirtai.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis. Prašom, daktare. Kolegos, tylos! Atsakė į klausimą. Aš matau, kad jūs visi labai patenkinti. Prašom. K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis kandidate, 4 metus jūs dirbote Seime. Teisingai Pirmininkas pristatė, kad jūs geras teisininkas, jis su jumis dirbo ir turi gerą darbo su jumis patirtį, bet būnant geru Seimo Pirmininku nebūtinai reikia būti geru profesionaliu teisininku – reikia turėti tam tikrus moralinius standartus, tam tikrą šeiminio gyvenimo supratimą. Šiuo metu, kiek aš iš spaudos matau, jūs išgyvenate didelę šeimos tragediją, kuri žinoma visai Lietuvai. Jūsų kandidatūra gali būti labai pažeista dėl jūsų šeimos problemų neišsprendimo. Aš manau, kad jums geriau būtų atsiimti savo kandidatūrą, kol jūs išspręsite savo šeimines problemas, ir tada kandidatuoti į valstybės tarnybą, kurioje turi būti atstovaujama kaip tik gražiai lietuviškai šeimai ir gražiam šeiminiam gyvenimui. To jums trūksta ir dėl to, aš manau, negalėsiu už jus balsuoti.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkui už jūsų atvirumą, gerbiamasis kolega Bobeli. Galiu tik pasakyti, kad savo asmeninio gyvenimo problemas sprendžiau ir spręsiu civilizuotai. Mano šeimos istorija yra vienas iš to pavyzdžių. Nėra dramos, apie kurią jūs kalbate, yra tiesiog dviejų žmonių asmeniniai santykiai, kuriuose yra, patikėkite manim, daug pagarbos vienas kitam. Ir aš manau, kad jūs neturėtumėte painioti (…), nes kiekvienas mes turime gerbti privataus gyvenimo dalykus. Aš pripažįstu, kad šiandien mano asmeniniame gyvenime yra toks posūkis, bet dar kartą noriu pabrėžti: tai yra civilizuotas ir garbingas dviejų žmonių bendravimas, ir tai niekaip neatsilieps mano pareigų ėjimui, jeigu aš būčiau išrinktas. Jūsų valia, kaip balsuosite, bet savo kandidatūros atsiimti aš neketinu.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pretendente, mes, tie, kurie dirbome su jumis praeitą kadenciją, pažįstame jus, su jumis bendravome. Vienas iš jūsų bruožų, kuris man trukdys balsuoti už jus, yra jūsų arogancija. Tą rodo ir šis jūsų stovėjimas tribūnoje. Ta arogancija gal galėtų didžiuotis Č.Juršėnas, kuris turi didelę patirtį, bet nė vienas Seimo narys niekada nepajuto tos Č.Juršėno, net ir Seimo Pirmininko arogancijos. Aš noriu paklausti, ar iš tikrųjų jūs pastebėjote šitą savo ydą?

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis Gražuli, nenorėčiau polemizuoti su jumis apie dalykus, kurie yra jūsų asmeninio įsivaizdavimo klausimai. Aš, kaip ir minėjo Seimo Pirmininkas, esu išrinktas vienmandatėje apygardoje taip pat ir dėl tų dalykų, kad aš tiesiogiai, betarpiškai bendrauju su žmonėmis ir apie aroganciją negali būti kalbos. Tai yra jūsų skonio klausimas, arba tai yra jūsų asmeninė problema. Tie, kas esate matę ir patyrę, kaip aš vedu Seimo posėdžius, kaip stengiuosi laikytis nešališkumo, tarp jų ir į ne vieną, ir į ne du jūsų išsišokimus reagavau principingai, taip bus ir ateityje. Nesitikėkite, kad jums bus daromos išimtys.

PIRMININKAS. Štai taip. (Plojimai)

G.STEPONAVIČIUS. Jūsų valia, kaip balsuoti, ir aš gerbsiu jūsų apsisprendimą, pone Gražuli.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Dabar pagal eilę turi klausti kolega L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, be abejo, tobulumui ribų nėra. Jūs buvote Seimo valdybos narys, dabar kandidatuojate į pavaduotojus. Vis dėlto kokiems klausimams dėl geresnio darbo Seime ir už Seimo jūs skirtumėte daugiau dėmesio būdamas pavaduotoju?

G.STEPONAVIČIUS. Aš turiu pasakyti, kad vėlgi tai priklausys nuo paskirtų kuruoti sričių. Tai bus Seimo Pirmininko sprendimas. Tikiuosi, tai bus daroma tariantis su visais pavaduotojais. Kalbu tariamąja nuosaka – jeigu taip atsitiktų, kad aš būčiau patvirtintas į šias pareigas. Be to, aš noriu pasakyti, kad savo veiklos akiračio nesusiaurinčiau vien ta siaura sritimi, kurią tektų betarpiškai kuruoti. Aš manau, kad mes – tiek dauguma, tiek mažuma – turime ieškoti instrumentų efektyvesnei Vyriausybės ir Seimui atskaitingų institucijų parlamentinei kontrolei. Dėl to, mano supratimu, yra daug klaustukų ir reikalinga principinga pozicija. Aš tikiuosi, kad tai nėra vien opozicijos reikalas, nes šalia įstatymų leidybos parlamentinė kontrolė yra viena iš tų šlubuojančių Seimo darbo kojų.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega Seimo nary Steponavičiau, mes tikrai jus pažįstame, žinome pagal darbą aname Seime, kad neblogai vadovaujate posėdžiams. Bet nenorėdamas, kad jūs man atskaitytumėte taip, kaip atskaitėte kolegai P.Gražuliui, vis dėlto drįsiu paklausti: kaip jūs pats savikritiškai įvertintumėte nors vieną ar du savo būdo bruožus, kurie galbūt jums pačiam nelabai patinka, kurie trukdo darbui, kuriuos jūs norėtumėte pakeisti? Turiu omeny neigiamus būdo bruožus. Ar tokių neturite? Jūsų asmeninis požiūris. Ačiū.

G.STEPONAVIČIUS. Aš suprantu, kad bandote klausti apie mano dalykines savybes, o ne apie pomėgius ar kitus dalykus. Šiuo atveju aš jums atsakysiu šitaip: be abejo, yra atvejų, kad išties politikoje reikėtų vengti emocijų. Yra buvę atvejų, kada aš nesusilaikiau. Štai kolega J.Veselka linksi galvą, manau, kad ir jo emocijos liejasi per kraštus. Aš manau, kad tai yra žmogiška, todėl manau, kad kartais susilaikyti, nepasakyti žodžio ar dar ko nors aštriau kiekvienam politikui, tarp jų ir sau, aš linkėčiau. Galbūt galima būtų atrasti ir kitų dalykų, bet aš manau, kad į politiką esu atėjęs ne vienai kadencijai, ne trumpam laikotarpiui ir į šią sritį žiūriu kaip profesionalas. Manau, kad tobulėti, suprasti naujus dalykus, tarp jų ir mokytis, niekad nėra vėlu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Veselka kaip tik pasakys.

J.VESELKA. Džiaugiuosi, kad žmogus, ką nors matantis, taip emocionaliai ir kategoriškai reaguoja, ir tai yra labai normali būsena. Nes kai matai aplink tokius dalykus, tai ir į snukį norisi duoti.

Klausimas būtų gerbiamajam G.Steponavičiui. Norėčiau išgirsti motyvus, kodėl jūs norite būti Seimo Pirmininko pavaduotoju? Ar ne todėl, kad kai kurie Seimo nariai ir premjeras pasakė, kad būti eiliniu Seimo nariu negarbinga?

Antras klausimas. Ar jūs nepervargote, kaip kai kurie, ir, tapęs Seimo Pirmininko pavaduotoju, nevažiuosite kur nors pailsėti?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis kolega. Aš tik noriu pasakyti Juliui. Kadangi jis nepasakė, kam jis duos, tai pastabos nedarau. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Dėl poilsio. Manau, neužtruks ir Seimas jau pavasario sesijos pradžioje priims sprendimus, kurie įteisins tai, apie ką kalbėjo ir Konstitucinis Teismas, apibrėždamas įvairius aspektus, susijusius su Seimo narių darbo sąlygomis, ir tada poilsis ir darbas bus aiškiai atskirti dalykai, apibrėžti įstatymu. Manau, tokių dviprasmiškų ar abejotinų situacijų išvengsime.

Visada sau keliu aukštus reikalavimus dėl to, kad svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju tai galiotų ir dėl poilsio, išvykų ar kitų dalykų. Praėjusios kadencijos metu pats ne kartą kėliau tokias problemas, kai dėl jų kildavo abejonių ar klaustukų.

Dėl noro būti. Gerbiu savo frakcijos kolegų apsisprendimą. Mano valios išreiškimas man nėra svarbiausias dalykas gyvenime, taip pat ir ėjimas šitų pareigų. Suprantu, kad viena ar kita užimama pareigybė galbūt padeda siekti geresnių rezultatų (kalbu ne apie asmeninius, o valstybės mastu), ir šia prasme vertinu ir tą pasitikėjimą, kurį mano kolegos, siūlydami mano kandidatūrą, išsakė. Vis dėlto noriu pasakyti, kad tai nėra savitikslis dalykas.

PIRMININKAS. Ir A.Skardžius. Prašom, kolega.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, praėjusioje kadencijoje parlamento Pirmininkas jums buvo pavedęs kuruoti labai atsakingą sritį. Gal galima išgirsti šiek tiek daugiau apie nuveiktus darbus, tam tikrą trumpą ataskaitą? Būtų įdomu išgirsti buvusiems kolegoms arba naujos kadencijos parlamentui. Ačiū.

G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Aš sąmoningai užsiminiau apie tą sritį, kuri, mano supratimu, yra ne iki galo efektyviai įgyvendinama kaip Seimo institucijos, t.y. parlamentinė kontrolė. Man buvo pavesta kuruoti Seimui atskaitingų institucijų veiklą. Jų yra keliolika, kurios vienu ar kitu laipsniu atsiskaito, ir tas ataskaitas mes reguliariai išklausome.

Noriu pasakyti, kad opozicijos deleguotas vicepirmininkas negali pakeisti situacijos, jeigu nėra daugumos valios principingiau ar atidžiau pažiūrėti į savo Vyriausybės suformuotų ministerijų ar tų pačių atskaitingų institucijų, kur neretai tų institucijų darbui įtakos turi valdančioji dauguma, veiklą. Todėl pirmiausia tai priklauso nuo sutelkto darbo su atitinkamais komitetais. Visos tos institucijos atitinkamu Seimo sprendimu yra pavestos kuruoti tam tikriems komitetams. Mano viena iš svarbiausių išvadų ar pastebėjimų, lyginant su tuo, kas buvo anksčiau, būtų ta, kad čia turėtų būti sutelktesnis Seimo valdybos ir atitinkamų Seimo Pirmininko pavaduotojų darbas su komitetais tam, kad jie žinotų situaciją, tam, kad keltų susikaupusias problemas. Ne sykį tuos dalykus dariau. Ne kartą ir ne du esu aplankęs kiekvieną iš Seimui atskaitingų institucijų. Gana gerai žinau ten esančią padėtį. Mes matome, kad visada yra naujas etapas. Vienas iš pavyzdžių yra Seimui atskaitinga Seimo kontrolierių institucija ar Vaiko teisių kontrolierių įstaiga. Manau, didesnio dėmesio skyrimas šiai sričiai tikrai padėtų mums pasiekti geresnio rezultato ir įgyvendinti tai, kas yra vadinama parlamentine kontrole ne popieriuje, o realiame gyvenime.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Steponavičiau. Ačiū. Dabar dėl vedimo tvarkos, matyt, iš eilės – V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Paklausom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti reaguoti į netaktiškas kai kurių kolegų replikas, pastabas. Sakykime, valdančiosios koalicijos ruporas ponas K.Bobelis galėtų, užuot kapstęsis po jaunesnių kolegų asmeninį gyvenimą, pažvelgti į valdančiosios koalicijos problemas. Aš konstatuoju, kad visų keturių partijų pirmininkai valdančiojoje koalicijoje turi vienokių ar kitokių asmeninio pobūdžio problemų (turiu galvoje šeimyninių), bet mes neperkeliame tų pastabų į posėdžių salę. Aš norėčiau, kad taip liktų ir ateityje.

PIRMININKAS. Geras pageidavimas. Aš prisidedu. Kolega V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Dėl vedimo tvarkos. Norėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, sužinoti, kokia tvarka bus toliau tęsiamas kandidatūros pristatymas. Gal yra frakcijų, norinčių daryti pertrauką, ir susitikti su pretendentu? Gal galėtumėte paaiškinti?

PIRMININKAS. Gerai. Čia ne pertraukos klausimas, o iš tikrųjų frakcijų pageidavimas. Jeigu nors viena frakcija pageidauja susitikti (aš tokių nuomonių girdėjau), tada, suprantama, mes galutinai apsispręstume ir balsuotume ketvirtadienį. Sutinkame? Jeigu frakcijos nori, frakcijų valia susitikti. (Šurmulys salėje) Frakcijos nori susitikti su tais, kas vadovaus Seimui. Sutinkame? Ačiū.

Dabar siūlau imtis… Mes turime 15 minučių. Minutėlę. Mes, žinoma, galime padaryti pertrauką, bet mes galime pasirinkti vieną iš dviejų variantų, iki bus pateiktos kandidatūros į Konstitucinį Teismą. Arba Seimo Pirmininkas pateikia nutarimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties, arba aš pateikčiau nutarimus dėl dviejų komisijų nuostatų nedidelių pakeitimų. Tada Pirmininkas. Minutėlę. Aš tik pranešu klausimą, o po to – kolega J.Čekuolis.

Darbotvarkės 8 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo“. Projekto registracijos Nr.XP-187. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašyčiau Pirmininką truputėlį palūkėti. Kolega J.Čekuolis, matyt, nori pasakyti kokią nors pastabą. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Ne pastabą, bet noriu pasiteirauti. Grįžtant prie anksčiau svarstyto klausimo, gal galėtumėte įvardyti, kokios frakcijos pageidauja susitikti su pretendentu į Seimo vicepirmininkus, kada tokie susitikimai, nes tokios praktikos niekada neturėdavome? Ir šioje kadencijoje Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūros būdavo pateikiamos ir iš karto tą pačią dieną vykdavo balsavimas. Tokio susitikimo ir pagal Statutą nėra numatyta su kandidatu į Seimo vicepirmininkus. Kodėl reikia šios papildomos procedūros? Ar nebūtų galima šiandien išspręsti klausimą? Prašom paaiškinti.

PIRMININKAS. Yra priešpaskutinis Statuto straipsnis. O Naujoji sąjunga norėtų susitikti. Manau, ir kitos valdančiosios koalicijos frakcijos taip pat norėtų susitikti.

J.ČEKUOLIS. Pone Juršėnai, siūlau redaguoti Statutą ir jame palikti tiktai priešpaskutinį 151 straipsnį. Šioje kadencijoje jūs pradėjote labai laisvai interpretuoti visus klausimus kiekvienu atveju nurodydamas, kad kai neaišku, sprendžia posėdžio pirmininkas. Palikime tik tą, ir viskas bus gerai, taip?

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Čekuoli, ne aš sugalvojau šį straipsnį. Gal priminti, kas sugalvojo? (Balsai salėje) Kuris? Ačiū. Po pateikimo pritarinėti nereikia. Štai šito tikrai pagal Statutą nereikia. Jokiems kadriniams klausimams pritarimo po pateikimo nebūna. Iš karto arba komitetai, arba frakcijos. Šiuo atveju kai kurios frakcijos nori kalbėti.

Gerbiamasis Pirmininke, aš labai atsiprašau. Vis dėlto vyriausias amžiumi. Gerbiamasis daktare, prašyčiau imti abiem rankom už mikrofono. Abiem rankom. Prašom. K.Bobelis.

K.BOBELIS. Labai džiaugiuosi, kad kolegė Abramikaitė… V.Aleknaitė-Abramikienė pavadino mane daugumos ruporu. Iš tikrųjų esu moralės, sąžiningumo ir padorumo ruporas. Aš niekada nesu prieš, jeigu žmonės nesugyvena ir išsiskiria. Tai yra natūralus procesas. Aš iškėliau tą klausimą todėl, kad tas procesas vyksta tuo pačiu metu, kaip ir balsavimas. Kai tas procesas bus išspręstas, tada, savaime aišku, šio klausimo nekelsime. Bet šiuo metu šis klausimas yra visoje Lietuvos spaudoje ir tai žemina Lietuvos Seimo autoritetą. Kokius žmones mes keliame kandidatais? Panele, ponia Abramikaite, jūs, kaip moteris, ypač turėtumėte geriau ir jautriau į tokius klausimus reaguoti, o ne švaistytis paprastais populizmo žodžiais.

PIRMININKAS. Ačiū. Žinoma, gal reikėtų išsklaidyti abejones, kad vis dėlto kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė yra ponia. Ar sutariam, daktare? (Balsai salėje)

A.PAULAUSKAS. Čia galime pakeisti ką?

PIRMININKAS. Abu negirdi. (Balsai salėje)

Kolegos, darbotvarkės 8 klausimas. Tribūnoje Seimo Pirmininkas. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo“ projektas Nr.XP-187 (pateikimas)

A.PAULAUSKAS. Šiandien taip linksmai nusiteikę. Tada leiskite pristatyti dar vieną klausimą.

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 9 straipsnį Seimas ne vėliau kaip per 100 dienų nuo naujai išrinkto Seimo pirmo posėdžio patikslina Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį, atleidžia ir naujai paskiria partijų pasiūlytus komisijos narius, kad joje būtų daugiamandatėse rinkimų apygardose mandatų gavusių partijų arba koalicijų atstovų.

Šiuo metu Vyriausiojoje rinkimų komisijoje nėra 2004 m. Seimo rinkimuose daugiamandatėse rinkimų apygardose Seimo narių mandatų gavusių Darbo partijos, Liberalų demokratų partijos bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovų. Todėl jais ir turi būti papildyta Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtis.

2004 m. Seimo rinkimuose daugiamandatėse rinkimų apygardose Lietuvos socialdemokratų partija ir Naujoji sąjunga (socialliberalai) Seimo narių mandatus gavo pagal A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sąrašą. Todėl šiuo metu Vyriausiojoje rinkimų komisijoje esantys Lietuvos socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) atstovai turi būti atleisti ir vietoj jų paskirtas vienas koalicijos atstovas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visais atvejais į Vyriausiąją rinkimų komisiją paskirtos teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytos kandidatūros turi sudaryti daugiau kaip vieną antrąją Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija didinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka – traukiant burtus po lygiai iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų.

Partijų atstovus paskyrus į Vyriausiąją rinkimų komisiją, partijų atstovų ir teisingumo ministro bei Lietuvos teisininkų draugijos teiktų atstovų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje bus po lygiai, todėl turi būti paskirti dar du atstovai: po vieną iš teisingumo ministro ir Teisininkų draugijos pasiūlytųjų. Teisingumo ministras ir teisininkų draugija pasiūlė po du kandidatus į atnaujinamą Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį. Todėl reikia traukti burtus ir nustatyti, kas atstovaus teisingumo ministrui: ar Andželika Banevičienė, ar Jonas Udris. Taip pat kas atstovaus Teisininkų draugijai: profesorius Saulius Katuoka ar Andrius Vitkevičius.

Dar norėčiau pasakyti, kad pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, jeigu kandidatai į Vyriausiąją rinkimų komisiją atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, Seimas pasiūlytų kandidatūrų negali atmesti. Visi kandidatai atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos 6 straipsnio reikalavimus.

Jums yra teikiamas nutarimo projektas, kuriame įvardyti konkretūs asmenys, išskyrus nuo A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos. Manau, kad po pateikimo ši koalicija turėtų pateikti savo kandidatą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, gerbiamasis Pirmininke.

Yra Teisės departamento išvada. Bus galima patikslinti nutarimo projektą. Siūloma nagrinėti ketvirtadienį, kad būtų galima patvirtinti kandidatūras ir prisaikdinti būtent ketvirtadienį. Šiuo atveju jau galėtų būti ir pagrindinis komitetas, kuris galėtų apsvarstyti, nors čia nelabai ką yra svarstyti, bet dėl bendros tvarkos Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkam?

Gerbiamieji kolegos, šis klausimas yra baigtas, ir aš matau, kad jau yra kandidatai, bent jau kai kurie kandidatai į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus. Bet dar yra 8 minutės. Mes tada galėtume labai trumpus du klausimus pateikti. Jeigu gerbiamasis Pirmininkas malonėtų pirmininkauti, tada aš pateikčiau 4a ir 4b klausimus dėl Seimo komisijų.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.XP-120. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.XP-121 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, pranešu, kad pradedame svarstyti darbotvarkės 2-4a klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektą Nr.XP-120. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Tiek šis nutarimas, tiek antrasis, kurį aš gal spėsiu pateikti, ir tiek trečiasis, kurį turėtų pateikti kolega V.Stankevič, yra susiję su vienu pagrindiniu dalyku, nors ten dar yra ir kai kurių kitų. Pagrindinis dalykas yra tas, kad atitinkamuose nutarimuose buvo nurodytas konkretus komisijų narių skaičius. O mes, kaip prisimenate, kai kurių komisijų narių skaičių pakeitėme. Taigi atitinkamai reikia pakeisti ir nutarimus, kuriuose tie konkretūs skaičiai, dabar neatitinkantys mūsų Seimo tikrovės, buvo „įkirsti“. Taigi ir siūloma užrašyti, kad komisija sudaroma Seimo statuto nustatyta tvarka pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą. Būtent taip ir padaryta.

O kartu siūloma išbraukti arba laikyti negaliojančiu ir pirmąjį nuostatų punktą, kuriame tiesiog nurodyta, kada komisija sudaryta. Dabar šito tikrai nereikia daryti, nes tai buvo visai kita kadencija. Todėl toks pasiūlymas.

Apskritai peržiūrint visą nutarimą, visus nuostatus, tikslintinas 11 punktas dėl to, kas talkina komisijai. Tai yra komisijos posėdžiams medžiagą rengia Komisijų sekretoriato darbuotojas. Tai tiek apie šį.

Jeigu galima, aš galėčiau iš karto pristatyti antrąjį, nes, kiek suprantu, kolega A.Stasiškis, matyt, dėl antrojo nori klausti.

PIRMININKAS. Jūs dėl antrojo?

Č.JURŠĖNAS. Ne, aš dabar kol kas pirmąjį.

PIRMININKAS. Aš tik paskelbsiu, kad taip pat bus pateiktas darbotvarkės 2-4b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.XP-121. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Čia, gerbiamasis Pirmininke ir mielieji kolegos, yra būtent tik šis klausimas. Užrašyta apvalesnė, arba bendresnė, formulė, kad komisija sudaroma Seimo statuto nustatyta tvarka pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą. Komisija sudaryta, veikia ir šiuo atveju yra tas atvejis, kai komisijai vadovauja opozicijos atstovas. Siūlau abiem nutarimams pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jūsų nori paklausti A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū, Pirmininke. Pone pranešėjau, aš visiškai sutinku su siūlomu pataisymu, nėra jokių abejonių, bet man atrodo, kad mūsų komisijos nuostatuose bus rimtesnių pakeitimų, nes jie yra ne visai standartiniai. Mes komisijos artimiausiame posėdyje tarsimės, ar siūlyti pakeitimus, ar ne. Tai tiesiog procedūriškai, ar šitas pakeitimas palauks kito įmanomo, ar mes skubėsime priimti šitą nutarimą?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, manau, kad mums tikrai nėra reikalo šitoje sesijoje daryti. Kai jūs pateiksite savo siūlymus, tiesiog registruosim kitą nutarimą ir jį tada, manau, Seimas malonės priimti. Beje, taip buvo padaryta su nutarimo dėl NATO komisijos projektu, kuris parengtas išsamesnis atsižvelgiant į pasikeitusias realijas, visų pirma būtent į tai, kad mus jau priėmė į NATO. Taigi ir jūsų siūlymai galės būti įtraukti į šitą nutarimo projektą. O dabar tiesiog kviečiu pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra daugiau jums klausimų. Noriu paklausti, ar galime pritarti šiems abiem projektams po pateikimo? Nėra prieštaravimų. Ir pagrindiniai komitetai: dėl pirmojo – Jaunimo ir sporto reikalų komisijos būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o dėl antrojo – Žmogaus teisių komitetas. Ar pritartumėte, ar būtų kokių kitų pasiūlymų? Nėra. Nagrinėtume jau pavasario sesijoje. Pritariate. Jeigu nėra jokių kitų nuomonių, tada baigiame svarstymą. Jau atvyko visi dalyviai dėl darbotvarkės 1-7 klausimo. Perduodu pirmininkavimą Č.Juršėnui. Prašau.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo“ projektas Nr.XP-119 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kaip jau sakė Pirmininkas, darbotvarkės 1-7 punktas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo“ projektas Nr.XP-119. Primenu, kad čia teikėjai yra trys asmenys. Pirmąjį kviečiu Seimo Pirmininką pateikti atitinkamą kandidatūrą. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos, mes pradedame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo procedūrą. Jūs žinote, kad tris kandidatūras pateikia skirtingi Lietuvos valdžios vadovai ir Seimo Pirmininkui yra suteikta teisė teikti vieną iš kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus.

Aš jums teikiu Ramutės Ruškytės kandidatūrą, ją norėčiau pristatyti. Tai yra teisininkė, labai gerai žinoma teisininkų bendruomenės, turinti apie 20 metų teisinio darbo stažo. Ji, kaip specialistė, teisininkė, tikrai yra aukštos kvalifikacijos. Apie ją labai šiltai atsiliepia ne tik dabartiniai darbdaviai, bet ir buvę darbdaviai, kolegos teisininkai. Sprendžiant jos tinkamumo eiti šias pareigas klausimą, buvo gautos palankios, argumentuotos rekomendacijos iš Mykolo Romerio universiteto bei Konstitucinio Teismo pirmininko. Šioje salėje, manau, yra ne vienas Seimo narys, kuris pažįsta R.Ruškytę, nes ji ne kartą yra skaičiusi pranešimus Seime surengtose konferencijose bei seminaruose ir atsiliepimai apie jos pasirengimą ir pranešimus visada buvo tik teigiami.

R.Ruškytė šiuo metu ne tik vadovauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Teisės departamentui, ji nuo 2001 metų dirba ir akademinį darbą M.Romerio universitete. Taigi ji derina ir mokslinę, ir praktinę veiklą. Tiek teisininkai, tiek ir politikai labai vertina jos kompetenciją. Ji gana ilgai dirbo teisinį darbą Vyriausybės kanceliarijoje, nors nuo 2001 m. ten nedirba, ji yra prisimenama kaip kompetentinga ir labai gerai išmaniusi darbą darbuotoja, taip pat turinti savo nuomonę ir nebijanti ją išsakyti. Taigi aš norėčiau palinkėti, kad jūs priimtumėte šią kandidatūrą, pritartumėte jai po svarstymo ir paskirtumėte ją Konstitucinio Teismo teisėja. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Šiuo atveju klausinėjami tik kandidatai. Tai mes dabar turime susitarti, ar pirma visi pranešėjai pristato teikiamus kandidatus, ar dabar kviečiame gerbiamąją R.Ruškytę į tribūną. Visus pranešėjus. Gerai. Kviečiu Aukščiausiojo Teismo pirmininką gerbiamąjį Vytautą Greičių. Prašom. Ruošiasi Prezidento atstovas. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

V.GREIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdydamas Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalies, Konstitucinio Teismo… 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, šiandien aš teikiu jums kandidatą į Konstitucinį Teismą, t.y. Aukščiausiojo Teismo teisėją Romualdą Kęstutį Urbaitį.

R.K.Urbaitis gimė 1942 metais. Jis 1968 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Tik baigęs Teisės fakultetą pradėjo dirbti teisėjo darbą. Teisėju dirbo nuo 1968 m. iki 1982 m., tuo metu jis dirbo Šakių rajono apylinkės teismo teisėju ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėju. 1982–1984 m. dirbo akcinės bendrovės „Lituanika“ Juridinio skyriaus viršininku, 1984–1993 m. dirbo advokatu, buvo Lietuvos advokatų kolegijos prezidiumo narys. 1993 m. vėl grįžo ir tęsė teisėjo darbą, teisėjo karjerą. Nuo 1993 m. iki 1995 m., t.y. iki Aukščiausiojo Teismo reformos, dirbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, o įvykdžius Aukščiausiojo Teismo reformą nuo 1995 m. iki 1999 m. dirbo Kauno apygardos teismo teisėju. Nuo 1999 m. iki šios dienos dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Teisėjo darbo stažas yra didelis: 25 metus dirbo teisėju, iš jų 7 metus Aukščiausiajame Teisme. Kolega R.K.Urbaitis yra gerbiamas kolegų teisėjų ir visų tų, su kuriais jam teko bendrauti ir susitikti, už aukštą kvalifikaciją, dėmesingumą, principingumą. Manau, kad pasirenkant šią kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus buvo svarbi ir ta aplinkybė, kad šiuo metu Konstituciniame Teisme nėra nė vieno teisėjo, kuris anksčiau būtų turėjęs teisėjo darbo praktikos. Ši aplinkybė, manau, bus labai svarbi ir naudinga pačiam Konstituciniam Teismui. Norėčiau apibendrinamai ir trumpai pasakyti, kad teisėjas R.K.Urbaitis yra gana aukštos kvalifikacijos teisininkas – teisėjas ir yra nepriekaištingos reputacijos. Manau, jis šiam darbui iš tikrųjų yra tinkamas. Taip pat norėčiau paminėti, kad, be teisėjo darbo, kolega R.K.Urbaitis prisidėjo rengiant naujuosius kodeksus, būtent Baudžiamąjį kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą. Taip pat dalyvavo rengiant ir kitų įstatymų projektus. Aš reiškiu viltį ir manau, kad vis dėlto jūs apsispręsite ir šį asmenį paskirsite Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėju. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dabar kviečiu Prezidento atstovą gerbiamąjį Vytautą Umbrasą.

V.UMBRASAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu pristatau jums profesorę Tomą Birmontienę, kurią Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 12 punktu, savo dekretu teikia Seimui skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja devyneriems metams. Kadangi su profesorės Tomos Birmontienės biografija esate supažindinti, norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad ponios Tomos Birmonatienės darbas visą laiką buvo susijęs su konstitucinės teisės problemų nagrinėjimu. Ji šešerius metus vadovavo Lietuvos teisės universiteto, dabar Mykolo Romerio universitetas, Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedrai. Šiuo metu yra šios katedros profesorė. Yra paskelbusi daugybę straipsnių teisės klausimais tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Yra skaičiusi paskaitas konstitucinės teisės klausimais užsienio universitetuose, aktyviai dirbusi ir dirbanti ekspertės darbą įvairiose komisijose ir darbo grupėse. Prezidentas vertina profesorės T.Birmontienės profesionalumą ir kviečia jus pritarti jos kandidatūrai į Konstitucinio Teismo teisėjus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kita stadija – kandidatų prisistatymas ir atsakymai į Seimo narių klausimus. Taigi abėcėlės tvarka ir taip, kaip surašyta nutarimo projekte, pirmiausia kviečiu T.Birmontienę į tribūną. Prašom, profesore. Primenu, kad kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus suteikiamas žodis iki 10 min. ir atsakymams į klausimus iki 15 minučių. Prašom.

T.BIRMONTIENĖ. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau išdėstyti kai kurias, mano nuomone, labai svarbias mintis apie dabartines Konstitucinio Teismo problemas, kurios ateityje laukia mūsų.

Konstitucinis Teismas – ypač svarbi valstybės valdžios institucija, kurios pagrindinis tikslas – Konstitucijos apsauga. Konstitucija įkūnija teisinę valstybės formą ir konstitucinės kontrolės doktrina Lietuvoje plėtojasi veikiama Europos valstybių tradicijų. Europos valstybės daug vėliau negu Jungtinės Amerikos Valstijos suprato, kad konstitucija be jos apsaugos tampa tik teorinių nuostatų siekiu ir deklaracijų visuma. Neatsitiktinai Bendžaminas Franklinas, kai jo paklausė, ar Konstitucinis konventas, kuris priėmė Konstituciją, įtvirtino monarchiją ar respubliką, atsakė: „Respubliką, jeigu jūs sugebėsite ją išsaugoti ir išlaikyti“. Tai svarbūs ne tik JAV Konstitucijai skirti žodžiai. Jau nuo XIX a. pradžios Jungtinėse Amerikos Valstijose susiformuoja konstitucinės priežiūros doktrina, kuri Aukščiausiojo teismo dėka sėkmingai gyvuoja ir šiandien. Europa daug vėliau, išgyvenusi XX a. politinius sukrėtimus, suprato, kaip svarbu ne tik parengti gerą konstituciją, bet ir ją saugoti kaip demokratinio valstybingumo ir nepriklausomybės garantą.

Praėję metai Lietuvai labai reikšmingi ne tik jos politinei raidai, Lietuva yra Europos Sąjungos narė, bet taip pat ir jos teisinei sistemai. Lietuvos Respublikos Konstitucija papildyta konstituciniu aktu, kuris ne tik įtvirtina Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, bet ir nustato Europos Sąjungos teisės viršenybę Lietuvos teisės atžvilgiu. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijų atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Lietuvos Seimas praeitų metų pabaigoje taip pat ratifikavo ir Europos konstitucinę sutartį, kuri taip pat deklaruoja, kad svarbiausia yra žmogus, jo neliečiamos ir prigimtinės teisės, o žmogaus teisės kyla iš valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų. Taigi ateityje neišvengiamai kils klausimai, ar Europos Sąjungos teisė, perkelta į Lietuvos įstatymus ir kitus teisės aktus, atitinka mūsų Konstituciją ir jos deklaruojamas vertybes, neišvengiamai plėtosis konstitucinės priežiūros doktrina, o Konstitucijos teisinės viršenybės užtikrinimas taps dar svarbesne Konstitucinio Teismo užduotimi. Negali būti taikomi įstatymai ar kiti teisės aktai, jei Konstitucinis Teismas juos paskelbia prieštaraujančiais Konstitucijai.

Lietuvos Konstitucinis Teismas jau pradėjo skaičiuoti antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Per šį laikotarpį jis įsitvirtino ne tik politinėje sistemoje, bet yra vertinamas ir gerbiamas Lietuvos piliečių. Kartais jų lūkesčiai pranoksta Konstitucinio Teismo jurisdikcijos galias. Ne vienerius metus diskutuojama, kaip sudaryti konstitucines teisines galimybes piliečiams, ginantiems savo teises, su skundu tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą ir visų pirma ieškoti teisingumo ne tarptautiniuose teismuose, o Lietuvoje. Tikiuosi, kad tai įvyks netolimoje ateityje, ir tokia reforma ne tik darys įtaką Lietuvos konstitucinei doktrinai, plėtos konstitucinių žmogaus teisių katalogą, bet ir kels naujus uždavinius Konstituciniam Teismui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamoji pretendente, Konstitucinis Teismas ne tik nusprendė, kad Prezidento Rolando Pakso dekreto dalis, kuria suteikė pilietybę Jurijui Borisovui, prieštarauja Konstitucijai, bet ir atėmė iš jo pilietybę, taip vykdydamas teisingumą. Tačiau Konstitucija nesuteikia galių Konstituciniam Teismui vykdyti teisingumą. Sakykite, ar tas sprendimas, kuriuo buvo atimta pilietybė iš J.Borisovo, neprieštarauja Konstitucijai?

T.BIRMONTIENĖ. Atsakydama į jūsų klausimą norėčiau pasakyti, kad išties šiandien man nekorektiška kvestionuoti Konstitucinio Teismo sprendimus, bet vis dėlto pagal mūsų Lietuvos Respublikos Konstituciją Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinį teisingumą. Todėl savo sprendimus jis priima vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.

J.VESELKA. Mano klausimas būtų toks. Prezidentą R.Paksą Konstitucinis Teismas pasiūlė atstatydinti dėl keleto dalykų. Vėliau, kai prasidėjo normalūs teismai, tie visi kaltinimai neįrodyti. Štai remdamasis tokiais neįrodomais kaltinimais Konstitucinis Teismas ne tik pasiūlė atstatydinti Prezidentą, bet ir uždraudė jam visą gyvenimą užimti aukštus valstybinius postus. Klausimas vis dėlto esminis. Ar turi teisę Konstitucinis Teismas, o ne pati tauta, kai vyksta politiniai nesutarimai politinėse struktūrose ir pašalinamas žmogus dėl politinių dalykų, ar turi teisę ne tauta tarti galutinį žodį, o Konstitucinis Teismas iki gyvos galvos atimti iš žmogaus teisę eiti valstybines pareigas? Ir kaip tą dalyką bus galima ateityje spręsti?

T.BIRMONTIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje yra įvairių rūšių teismų, ir Konstitucinis Teismas kaip toks nėra sudėtinė teisminės sistemos grandis. Konstitucinis Teismas įgaliotas spręsti tik konstitucinės atsakomybės klausimus. Baudžiamoji, civilinė ir kita atsakomybė yra priskirta kitiems teismams. Šiuo atveju galime kalbėti apie tai, kad Konstitucinis Teismas išsprendė konstitucinės atsakomybės klausimus vadovaudamasis šiuo metu galiojančiomis Konstitucijos normomis, o kiti teismai sprendžia baudžiamosios atsakomybės klausimus, kurie automatiškai gali ir nesutapti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė A.Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ. Gerbiamoji ponia, Konstitucinis Teismas, užkirsdamas kelią Seimo nariams dirbti pedagoginį darbą, išaiškino, kad pedagoginis darbas nėra kūrybinis darbas. Ar jums, kaip universiteto darbuotojai ir konstitucinės teisės specialistei, neatrodo, kad toks išaiškinimas nedaro garbės nei Konstituciniam Teismui, nei Lietuvos švietimo sistemos atstovams? Ačiū.

T.BIRMONTIENĖ. Ačiū už klausimą. Jis man yra ypač sunkus, nes turiu prisipažinti, kad buvau šio teismo paprašyta duoti savo išvadą. Mano išvada neatitiko galutinio Konstitucinio Teismo sprendimo.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamoji pretendente, gerbdamas jūsų kalbas ir Konstitucijos žinojimą, jūs tikrai esate konstitucinės teisės žinovė, norėčiau paklausti rimtą dalyką. Mūsų Konstitucijos 8 skirsnio 102 straipsnis labai aiškiai apibrėžia, ką gali daryti Konstitucinis Teismas. Taigi Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijoje nė žodžio neparašyta, kad Konstitucinis Teismas turi teisę aiškinti ar įstatymus, ar Konstituciją. Bet faktiškai pas mus tai daroma jau keletą metų. Man kyla klausimas, ir apskritai tai rimta diskusija, ar mes Konstituciniame Teisme nesukūrėme kokio nors antstato virš visų kitų valdžių, ko Konstitucija nenumato? Ačiū.

T.BIRMONTIENĖ. Atsakydama į jūsų klausimą norėčiau pasakyti, kad Konstitucinis Teismas tikrai kartais gana plačiai interpretuoja vieną ar kitą Konstitucijos nuostatą, nes pirmiausia prieš taikant teisę reikia išsiaiškinti, kokia gi tos teisės esmė. Tačiau šiuo savo veiklos pobūdžiu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito Konstitucinio Teismo, ar tai būtų Vokietijos Konstitucinis Teismas, Italijos Konstitucinis Teismas, ar tai būtų Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiasis Teismas. Kitaip tariant, tai yra tokia konstitucinių teismų jurisdikcijos specifika ir šia prasme mūsų Konstitucinis Teismas iš tiesų niekuo nesiskiria. Galima kalbėti tik apie tai, kad mes iš tikrųjų nesame turėję Konstitucinio Teismo, mūsų istorijos pavelde tik Mykolas Romeris rašė apie tai, bet niekada nebuvome tokio sukūrę, ir visa pasikeitusi teisė gal kitą kartą mus ir stebina, tačiau teisės doktrina, kaip teisės šaltinis, Konstitucijos aiškinimas ir kiti dalykai, atėjo su dideliu perversmu ir pačioje teisėje, ir bent jau šiandien tai suprantama kaip natūralus procesas.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji pretendente, jūs savo biografijoje rašote, kad 1989 m. Maskvoje, valstybiniame Lomonosovo universitete, apgynėte teisės mokslų daktaro disertaciją. Norėčiau sužinoti, kokia tema buvo jūsų disertacija ir galbūt būtų galimybė išsamiau susipažinti su jūsų disertacija, ką jūs ten gynėte tuo metu? Man realiai iškyla klausimas, ar jūs niekada nebendradarbiavote su jokiomis KGB struktūromis?

T.BIRMONTIENĖ. Aš tikrai tikėjausi šito klausimo ir pasistengsiu į jį išsamiai atsakyti. Disertaciją rašiau vadovaujant Lomonosovo universiteto katedros vedėjui akademikui Čistiakovui. Doktorantūroje Maskvoje nebuvau, kitaip tariant, teko savarankiškai susirasti ir disertacijos vadovą. Disertacijos tema, tuo metu, kai aš ją rinkausi, tai buvo Leonido Brežnevo laikai, nieko ji nestebino, tuo metu dėsčiau teisės istoriją, ir universitetas tuo metu turėjo kitą pavadinimą, ir būtent tai, kad rašiau apie milicijos steigimą Lietuvoje, tuo metu nieko nestebino. Disertacijoje, kaip ir bet kurioje kitoje, kuri buvo rengiama tuo metu, yra gana daug ideologinių nuostatų, klišių, kurių neišvengė nė viena kita socialinių mokslų disertacija, rengiama tuo metu, ji buvo rengiama atsižvelgiant į tuo metu dominavusią istorijoje doktriną, kaip buvo vertinama Lietuvos istorija. Nereikia stebėtis, kad istorikai buvo atradę Anglijoje revoliuciją, o antikoje klasių kovą. Taigi vertinu ją kaip to meto atliktą darbą. Tačiau dažniausiai rašydama apie miliciją jokių galimybių susipažinti su jokia slapta medžiaga, priėjimo prie slaptų dokumentų niekada nesu turėjusi, kitaip tariant, rašiau iš tos medžiagos, kurią teko matyti. Aišku, didesnis dėmesys mano buvo skirtas kitiems klausimams: kokie nusikaltimai, nusikaltimų struktūra ir kaip tada milicija kovojo su nusikalstamumu. Tai būtų atsakymas į pirmąjį klausimą. Norėčiau pasakyti, kad disertacijos temos pavadinimas nelabai malonus, prieš tai aš turėjau pasirinkusi kitą disertacijos temą, norėjau rašyti apie alibi teisėje, bet, deja, negavau tokios temos nei patvirtinimo, nei vadovo. Todėl taip ir atsitiko.

Dėl mano ryšių su kokiomis nors struktūromis. Viešai ir Seimo nariams, ir visiems kitiems galiu pasakyti, kad jokių sąsajų, ryšių, bendradarbiavimo bet kuria forma tikrai nebuvo. Kolegoms anksčiau galbūt pavydėjau, kad jie galėjo išvykti į užsienį į komandiruotę arba stažuotę. Tokia galimybe niekada neteko pasinaudoti. Tačiau dabar galiu ramiai sakyti, kad nevykau į jokią stažuotę, į jokią komandiruotę ir moksliniais tikslais toliau negu iki Maskvos universiteto nesu nukeliavusi. Netgi atvirkščiai, jaučiau šiokią tokią nuoskaudą, kai manęs su vyru neišleido net į Vengriją.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji kandidate, iš jūsų pateiktos biografijos aiškiai matyti, kad jūs turite tikrai labai gerą teisinį išsilavinimą ir patyrimą ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, bet ir iš jūsų lankytų stažuočių užsienyje ir ten skaitytų paskaitų matyti, kad jūs turite platų supratimą apie tarptautinę teisinę sistemą ir konstitucinę teisę. 2004 m. jūs buvote Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė. Tuo metu ir dabar Tarnybinė etikos komisija turi ypač daug problemų. Šiuo metu vienas iš svarbiausių klausimų, be KGB skandalų, yra mūsų etika, mūsų valdininkų etinė laikysena ir etinis darbas. Jums esant Vyriausiosios tarnybinės etikos nare, kilo problema dėl Turto fondo valdytojo labai neetiško poelgio, viešųjų interesų pažeidimo…

PIRMININKAS. Prašom klausti, laikas.

K.BOBELIS. Tas klausimas buvo iškeltas Vyriausybėje ir jokios reakcijos nebuvo. Dabar iškilo Turto fondo pirmininko…

PIRMININKAS. Prašom klausti.

K.BOBELIS. Ir einu link klausimo.

PIRMININKAS. Minutė, daktare, minutė!

K.BOBELIS. Pone Juršėnai, minutės aš dar neišnaudojau.

PIRMININKAS. Jau pusantros minutės, daktare! (Balsai salėje) Prašom klausti.

K.BOBELIS. Žinote, daugiausia laiko mes sugaištame ginčydamiesi. Jeigu jūs paliktumėte ramybėje, tai aš pusę minutės ilgiau kalbėčiau ir būčiau pasakęs.

PIRMININKAS. Taigi visi turi teisę po minutę kalbėti, kodėl jums turi būti daroma išimtis? (Balsai salėje) Prašom klausti.

K.BOBELIS. Šiuo metu labai neetiškas poelgis yra pirmininko, kuris skyrė sau didelę 5000 Lt pašalpą, ir panašiai. Taip pat skandalas dėl Registrų centro direktoriaus Kęstučio Sabaliausko, gaunančio beveik 18 tūkst. litų. Klausimas. Konstitucinis Teismas absoliučiai nereaguoja į Valstybinės etikos komisijos neetiškus darbus. Kaip jūs, kaip buvusi tos komisijos narė, jeigu tapsite Konstitucinio Teismo teisėja, tuos klausimus bandysite išjudinti, išaiškinti, kad tų etinių pažeidimų nebūtų?

T.BIRMONTIENĖ. Ačiū. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare buvau iki praėjusių metų turbūt balandžio 27 d. Man būnant nare tie klausimai, kuriuos jūs dabar keliate, šios problemos nebuvo nagrinėjamos, kitaip tariant, jūsų minėtų pareigūnų tarnybinės etikos pažeidimai tuo metu nebuvo nagrinėjami. Konstitucinis Teismas, deja, etikos klausimų tiesiogiai sau pasiimti ir prisiskirti taip pat negali. Tačiau galvodama apie galimą klausimą ir dėl mano buvimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare, aš šiek tiek apgailestauju, kad komisijoje susidarė gana sudėtinga situacija. Tačiau kadangi mano įgaliojimai pastaruoju metu yra pasibaigę ir galbūt Seimo nariams taip pat įdomu, ar aš gavau kokią išeitinę išmoką, norėčiau pasakyti, kad jokios išeitinės išmokos iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tikrai nesu gavusi.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis – R.Kupčinskas. Prašom, kolega.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Laba diena. Gerbiamoji pretendente, norėčiau paprašyti jūsų nuomonės dėl tokio klausimo. Jūs turbūt puikiai žinote, kad į Konstitucinį Teismą gali kreiptis mūsų valdžios institucijos, Prezidentas, Seimas, taip pat teismai, jeigu jie konstatuoja, kad tam tikras įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai. Kitose valstybėse yra, kad ir tos valstybės eiliniai piliečiai turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, juo labiau kad visuomenė gana kritiškai žiūri į teismų darbą, ir ta kritika yra aiškiai išreiškiama žiniasklaidoje. Kaip jūs manote, jeigu dėl įvairių įstatymų prieštaravimų Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreiptųsi mūsų valstybės piliečiai? Tai darosi vis aktualesnė problema. Ir ne tik piliečiai, bet įvairios žmogaus teises ginančios organizacijos ir panašiai. Labai ačiū.

T.BIRMONTIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai pritariu jūsų išsakytai minčiai. Manau, kad galbūt šiek tiek per ilgai mes rengiamės tokiai reformai. Konstitucinis Teismas išties jau įsibėgėjo dirbdamas savo darbus ir tikrai atėjo laikas atidžiau pasižiūrėti į Konstituciją ir padaryti jos pataisas, taip pat keisti įstatymus, kad Lietuvos piliečiai visų pirma ieškotų teisingumo Lietuvoje, ir Konstitucinis Teismas, kuris yra piliečių labai palankiai vertinamas… kad vis dėlto jie bandytų ginti savo teises čia. Tokiu atveju galbūt susidomėjimas tarptautiniais teismais, jų kompetencija ir tais ypač ilgais procesais… Bent aš manau, kad būtų labai gerai, jeigu taip įvyktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu dabar į tribūną pretendentę Ramutę Ruškytę. Ji turi teisę pasakyti kalbą, o paskui atsakymai į Seimo narių klausimus. Ruošiasi Kęstutis Urbaitis.

R.RUŠKYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamajam Seimo Pirmininkui už mano kandidatūros pateikimą…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, truputį arčiau mikrofono.

R.RUŠKYTĖ. Keletą žodžių trumpai. Man iš tiesų yra garbinga būti šioje salėje, kur prieš dvylika metų buvo pradėta realizuoti Konstitucijos nuostata dėl Konstitucinio Teismo įsteigimo. Jūsų parlamentas nustatė tam tikrus Konstitucinio Teismo veiklos pagrindus. Šiandien teismas atlieka ne tiktai teisės aktų tyrimo funkciją, bet kartu, manyčiau, ir dar dvi kitas svarbias funkcijas, kurios jau šiandien buvo paminėtos, – teisę oficialiai aiškinti Konstituciją ir kartu formuluoja tam tikrą pareigą įstatymo leidėjui.

Manau, kad Konstitucinio Teismo teisėjo darbas yra itin atsakingas, nes pati Konstitucinio Teismo paskirtis suponuoja mažiausiai du reikalavimus teismo sprendimui: kiekvienas sprendimas turėtų būti ir tobulas, ir teisingas. Norint parengti Konstitucinio Teismo sprendimą tobulai, reikia atskleisti ne tik tas vertybes ir principus, jų sistemą, kuri įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, bet gerai išanalizuoti ir kitų teismų, turiu galvoje Europos Žmogaus Teisių Teismą, Teisingumo teismą, kitų valstybių konstitucinę doktriną ir tai panaudoti priimant konkretų sprendimą. Tik išsami Europos Sąjungos teisės akto analizė bei egzistuojančios tarptautinės praktikos tinkamas taikymas sudaro prielaidas tam, kad mūsų, Lietuvos Konstitucinio Teismo, sprendimus vėliau analizuotų ir cituotų kitos Europos valstybės.

Konstitucinio Teismo sprendimas turi būti tobulas jau vien dėl to, kad, kaip jūs žinote, jis negali būti pakeistas ar panaikintas, bet ir dar bent dėl dviejų priežasčių: pirma, Konstitucijos normų turinio atskleidimas turi įtakos visai teisės sistemai, antra, sprendimas turėtų būti tinkamai suprantamas tiek teisininkų, tiek politikų, tiek visuomenės.

Konstitucinio Teismo sprendimas turi būti ir teisingas, kaip minėjau. Teisingumo principą suprantu kaip apimantį ir moralinį, ir teisinį turinį. Manau, kad mano ankstesnė teisėkūros darbo patirtis, taip pat atitinkama akademinio, advokato, atstovavimo Konstituciniame Teisme darbo patirtis ir dabartinės pareigos Konstituciniame Teisme sudaro prielaidas atlikti tą darbą, jeigu jūs tam pritarsite.

Ačiū už dėmesį ir iš anksto dėkoju už būsimus klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji pretendente, panašus klausimas kaip T.Birmontienei. Vis dėlto norėčiau sužinoti jūsų nuomonę. Kaip žinote, apkalta Prezidentui R.Paskui prasidėjo nuo didelės Rusijos grėsmės Lietuvai. Jau, atrodė, kad va, rusai stovi už Seimo rūmų, pradės pulti ir R.Paksas yra parsidavęs. Viskas baigėsi pilietybės J.Borisovui suteikimu, po to leidimu suprasti, ką žmogus jau seniai žinojo, paskambino verslininkams ir pasakė, kad susitarkit. Aiškiai politinis susidorojimas. Konstitucinis Teismas atima teisę politikui amžinai eiti tam tikras politines pareigas. Ar tai nėra pretekstas, nes dabar vėl grįžtama prie Rusijos baubo, vėl ką nors paaukoti ir taip susidoroti su politikais? Ar vis dėlto galutinį verdiktą, kai politikas yra kuo apkaltinamas, turi pasakyti ne Konstitucinis Teismas, o pati tauta? Koks jūs požiūris?

R.RUŠKYTĖ. Matot, Konstitucija yra tokia, kokia yra. Jeigu jūs manysite, kad ją reikia keisti, tai jūsų valia. (Balsas salėje) Manau, kad yra.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, prašom nesiginčyti. Kai kuriose šalyse yra, bet tai yra retenybė. Retenybė. Daugiausia sprendžia konstituciniai teismai. Kolega A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS. Gerbiamoji Ramute, norėčiau sužinoti jūsų nuomonę. Tokie du klausimai. Po Civilinio proceso kodekso 54, 55, 56 ir panašiai straipsnių pakeitimo visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos nebeturi teisės siųsti į teismus savo atstovų. Kokia jūsų nuomonė, jeigu žmogus su aukštuoju išsilavinimu iš tos organizacijos atstovautų ir gintų savo organizacijos narį teismuose stebėtojo ir gynėjo teisėmis? Ar nereikėtų keisti, atgal grąžinti Proceso kodekso straipsnių?

Paskutinis panašus, kaip buvo poniai T.Birmontienei. Jeigu didelės visuomenės grupės, bendruomenės arba žmogaus teises ginančios organizacijos galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar tai nebūtų gerai? Nesakau, kad pavieniai žmonės.

R.RUŠKYTĖ. Manau, kad ir pirmas, ir antras jūsų klausimai iš dalies yra susiję, nes viskas, mano požiūriu, priklauso nuo tinkamo pasirengimo. Iš tiesų, jeigu teisinis pasirengimas būtų pakankamas, manau, įstatymų leidėjas nebūtų pakeitęs, nes šiuo atžvilgiu jūsų pirmas klausimas yra susijęs su bendrosios kompetencijos teismais. Nėra įrašyta tokia pareiga, kad gali atstovauti tiktai tas, kuris turi atitinkamą teisinį išsilavinimą. Kita vertus, dėl antrojo klausimo, dėl visuomeninių organizacijų. Jeigu iš tiesų būtų atitinkamas pasirengimas, tai taip pat galėtų, manyčiau, tą atlikti. Dar pasakyčiau, kad netgi ir tais atvejais, kai pilietis kreiptųsi su atskiru skundu, tai irgi yra susiję su tuo, kad tinkamai nesugebama suformuluoti. Kitų valstybių praktika rodo, kad maždaug trys, daugiausia penki, procentai tokių skundų yra išnagrinėjama, visi kiti nepatenka iki teismo, jie yra atmetami darbuotojų. Tai rodo, kad ir kitų valstybių maždaug tik 5% piliečių gali parašyti, pagrįsdami savo prašymą ar kreipimąsi teisiniais motyvais. Visi kiti yra atmetami. Tai iš tiesų yra diskutuotinas klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamoji pretendente, sakykite, tame dekrete, kuriuo J.Borisovui buvo suteikta Lietuvos pilietybė, buvo dar keturios pavardės. Vienu žodžiu, tas dekretas buvo pilietybės suteikimas penkiems žmonėms. Dabar Konstitucinis Teismas pripažino, kad J.Borisovui pilietybė suteikta neteisėtai, nes dalis dekreto prieštaravo Konstitucijai. Sakykite, kaip suprasti, vienas žmogus pagal tą dekretą gavo pilietybę neteisėtai, o keturi piliečiai ir toliau teisėtai yra Lietuvos Respublikos piliečiai? Jeigu Konstitucinis Teismas imasi plačiau žiūrėti teisės aktus, ar jūs nemanote, kad jis turėjo į tą dekretą pažiūrėti šiek tiek plačiau ir pripažinti, kad jis visas prieštarauja Konstitucijai?

R.RUŠKYTĖ. Pirmiausia norėčiau pasakyti dėl to, kad keturi klausimai nebuvo visiškai nagrinėti, tiktai vienu atžvilgiu pripažinta, kad prieštarauja Konstitucijai. Taip buvo suformuluotas prašymas. Iš jūsų potekstės supratau, kad jūs norėjote paklausti, kodėl teismas neišplėtė tyrimo ribų ir netyrė dėl visų kitų atvejų, bet tai jau būtų Konstitucinio Teismo sprendimo aiškinimas. Pagal Konstituciją tai gali daryti tiktai pats Konstitucinis Teismas, todėl man būtų nekorektiška šioje salėje tai aiškinti. Tai galima daryti moksliniais aspektais.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.RUŠKYTĖ. Konstitucija nenumato.

PIRMININKAS. Ne, neišeina pretendentui tai daryti. Supraskite pretendentų padėtį. J.Dautartas.

J.DAUTARTAS. Gerbiamoji pretendente, dėl termino „tobulas“ aš palinkėčiau, kad visų instancijų teismo nuosprendžiai būtų tobuli, tada nereikėtų… taip stipriai skirti Konstitucinį Teismą.

Antra vertus, čia jau buvo paminėta, kad teismai (reikia tai pripažinti) nėra pati populiariausia institucija, tai yra pilietinė sąvoka. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs žiūrite į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kai gerbiamasis P.Papovas kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir buvo išaiškinta, kad biudžetinių įstaigų vadovai negali būti savivaldybių tarybų nariai. Tai sukėlė didžiulį chaosą savivaldybėse, administracijose, kai kurios tarybos paprasčiausiai „nukraujavo“ pačiais įdomiausiais žmonėmis. Kaip jūs pakomentuotumėte šį dalyką pilietinės žmogaus, kaip asmens, teisės aspektu? Ar nebuvo pažeistos tos teisės šiuo nutarimu, nors Konstitucinio Teismo nutarimais, žinoma, mes, kaip piliečiai, niekada neabejojame?

R.RUŠKYTĖ. Pirmiausia dėl teismo nepopuliarumo norėčiau truputėlį tokį niuansą padaryti, kad iš tiesų teismų reitingas nėra aukštas, tačiau Konstitucinis Teismas yra maždaug ketvirtoje penktoje vietoje. Tai yra vienas iš aukščiausių reitingų lyginant su kitomis valstybėmis.

Dėl draudimo biudžetinių įstaigų vadovams kartu eiti ir savivaldybės tarybos nario pareigas, tai vėlgi yra Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimas, o to neturėčiau teisės daryti pagal Konstituciją.

PIRMININKAS. Aišku. P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji pretendente, Konstitucija buvo priimta tautos referendumu ir Konstitucijoje aiškiai numatyta, kas turi teisę keisti Konstituciją – pati tauta referendumu išskirtinius punktus – ir tą dalį funkcijos delegavo Seimui. Tai irgi yra gana sudėtinga procedūra. Tačiau pastaruoju metu Konstitucinis Teismas nuolat perrašinėja Konstituciją. Juk Konstituciją priėmė tauta, taip pat ir jūs, ir aš balsavome. Aš ją suprantu taip, kaip suprantu, o ne taip turėčiau suprasti, kaip supranta Konstitucinis Teismas. Ar jie neviršija savo įgaliojimų perrašinėdami ir visiškai keisdami Konstituciją?

R.RUŠKYTĖ. Manyčiau, kad tikrai nė viena Konstitucinio Teismo sudėtis neperrašė Konstitucijos. Konstitucijos yra tiek, kiek jos yra, ir Konstituciją aiškinti turi teisę Konstitucinis Teismas. Taip yra visose valstybėse. Tų normų, kurios dar nėra aiškintos, mes ir nežinome tikrojo jų turinio.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pretendente. Dabar kviečiu į tribūną trečiąjį pretendentą – Romualdą Kęstutį Urbaitį. Prašom.

R.K.URBAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ne pirmą kartą šioje tribūnoje ir malonu matyti senus veidus. Pažįstate mane iš darbo ekspertu komitetuose rengiant įstatymų projektus. Labai dėkoju Teismo pirmininkui, kuris įvertino mano kvalifikaciją ir pasiūlė jums spręsti dėl mano tinkamumo būti Konstitucinio Teismo teisėju.

Aš nekalbėsiu teorine prasme, kas yra Konstitucinis Teismas ir kokie jo uždaviniai. Lietuva tai yra žemė, kurioje auga didelis medis – ąžuolas, iš kurio išsišakoja visos teisės šakos. Tai yra vientisa struktūra ir negali būti traktuojama atskirai. Viskas turi atitikti Konstituciją.

Manau, kad mano darbo patirtis, kurią išdėstė Teismo pirmininkas, tai yra praktinio darbo patirtis, turėtų didelę reikšmę formuojant vienokį ar kitokį Konstitucinio Teismo sprendimą. Konstitucinio Teismo sprendimas yra kolektyvinis. Tai yra devynių žmonių kolektyvinė sąmonė. Iki šiol nebuvo darbuotojo, atėjusio nuo tos „žemės“, esančio, čia, realybėje. Manyčiau, kad mano patirtis greta visų kitų turėtų tam tikrą įtaką priimant Konstitucinio Teismo sprendimus.

Norėčiau papildyti tai, ko dar pirmininkas nepasakė apie mano biografiją. Nuo Sąjūdžio įsikūrimo momento aktyviai dirbau Lietuvos labui ir stengiausi būti ten, kur maniau esąs reikalingiausias. Todėl, kai man pasiūlė kandidatuoti į šitą postą, aš, manydamas, kad čia galėsiu padaryti daug ką Lietuvai, sutikau.

Ačiū. Mano tokia trumpa kalba, bet, manyčiau, konkreti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keturi Seimo nariai. J.Karosas – pirmasis. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, savaime suprantama, aš palaikau jūsų kandidatūrą dėl to, kad esate marijampolietis, bet klausimas būtų štai koks. Tuose pateiktuose dokumentuose plačiai nušviesta jūsų darbo veikla, visuomeninė veikla. Aš norėčiau paklausti, kaip atrodo jūsų biografija partinės veiklos aspektu, arba ryšio su partijomis aspektu? Ačiū.

R.K.URBAITIS. Be abejo, savaime suprantama, kad sovietmečiu norint dirbti teisėju reikėjo būti TSKP nariu. Aš juo buvau, tačiau įstojus į Sąjūdį (aš Šiauliuose vadovavau teisininkų grupei ir buvau Sąjūdžio tarybos valdybos narys, mes buvome devyni), iš partijos išėjau.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.K.URBAITIS. Tiesa, dar turiu prisiimti ir tam tikrą kaltę dėl signataro Mindaugo Stakvilevičiaus. Mūsų devynių asmenų valdyba, o M.Stakvilevičius taip pat buvo valdybos narys, vienbalsiai nutarėme, kad partijos valdžią taip pat reikia imti į Sąjūdžio rankas, ir mes, valdyba, nusprendėme, kad reikia deleguoti M.Stakvilevičių, o už vėlesnę jo veiklą aš neatsakau.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau patikslinti pirmą, pagrindinį, savo klausimą. Suformuluosiu paprastai. Jeigu Konstitucinis Teismas, nematydamas drastiškų pakeitimų, atima iš žmogaus teisę dalyvauti politiniame gyvenime, na, organuose, jeigu šiurkščių tokių… kurie buvo suformuluoti, atimama, ar Konstitucinis Teismas turi teisę atimti, ar galutinis verdiktas turi būti pačios tautos? Nes šiuo atveju, kaip jūs žinote, R.Paksas buvo išrinktas ne elito ir įvyko… Aš neradau nė vieno rimto nusikaltimo, už kurį būtų galima iš žmogaus atimti teisę iki gyvos galvos. Jūsų požiūris į tai.

Ir dar vienas klausimėlis. Jūs pasakėte – kolektyvinis protas, kolektyvinis sprendimas. Ar jūs būsite tik kolektyvo išraiška, ar asmenybė, kuri turi savo nuomonę? O galų gale iš tikrųjų, kai jau priimamas sprendimas… nes aš bijau to kolektyvizmo, kai asmenybės nebėra.

R.K.URBAITIS. Dėkui, Seimo nary. Aš pradėsiu nuo antro galo, kiek mane gali paveikti dauguma, nes aš būsiu vienas. Neduos sumeluot teismo pirmininkas, priimant Senato nutarimus (o aš rengiau net penkis Senato nutarimus, tai yra tie patys teisės aiškinimo klausimai, kaip aiškina Konstitucinis Teismas, mes aiškiname pagal savo kompetenciją, pas mus yra du profesoriai, aš esu praktikas), štai priimant vieną Senato nutarimą pirmininkas mus turėjo raminti: mane, kaip praktiką, ir profesorių. Ir tik jo dėka mes padarėme kompromisą. Aš juo nepatenkintas, bet buvo kompromisas. Manyčiau, kad savo nuomonę iki šiol gyniau ir išlaikiau. Laikysiu ir Konstituciniame Teisme, nors, kaip praktikas, sakau, aš būsiu vienas.

Dabar dėl pirmos dalies, kuri gana komplikuota. Konstitucinio Teismo sprendimai neginčytini. Kiekvienas pilietis, kiekvienas žmogus turi teisę į nuomonę ir dėl tų sprendimų, kuriuos priima Konstitucinis Teismas.

Gerbiamasis Veselka, jeigu mes gertume kavą ir kalbėtume įvairiomis temomis, nebūtume kaip piliečiai, o kaip draugai, galbūt rastume apie ką pakalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Dar kartą laba diena, gerbiamasis pretendente. Aš norėjau pateikti tokį klausimą. Jūsų požiūriu, kaip dėl teisės aktų vertinimo, arba įstatymų ir panašiai, jų įsigaliojimo ir kitų problemų? Nes mūsų šalyje, kiek suprantama, teisininkai tą patį teisės aktą kartais įvairiai vertina. Be abejo, gerai, kai Konstitucinis Teismas įvertina teisės akto neprieštaravimą ar sutikimą su Konstitucija. Bet ką reiktų daryti, kad vis dėlto teisės akto veikimo išaiškinimas būtų vieningas mūsų valstybėje? Juk tai sudaro teisinių keblumų taikant vieną ar kitą teisės aktą, o aiškintojų, kiek aš suprantu, nėra tiek daug. Ko gero, aiškinti kai kuriuos dalykus teisinės praktikos požiūriu gali tik Aukščiausiasis Teismas. Labai ačiū.

R.K.URBAITIS. Dėkui. Pastaruoju metu tobulėja priimami įstatymai ir tuo aš labai džiaugiuosi. Geriau dirba komitetai ir įstatymai geriau parengiami. Tačiau mano linkėjimas jums, aukštasis Seime, yra dar tobulinti šią procedūrą pasikviečiant daugiau ir kompetentingesnių ekspertų, kad nereiktų tuo užsiimti ir mums, Aukščiausiajam Teismui.

Dabar mano kuruojama darbo sritis – dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Aš turiu pasakyti, kad mes neturime ką daryti, reikia pildyti įstatymus. Atsiranda ir kitose teisės šakose. Be abejo, visko numatyti, kas bus gyvenime, negali joks ekspertas. Ir jūs Seime, be abejo, į praktinį jo taikymą visiškai įsigilinti negalėsite. Todėl ir atsiranda būtinybė aiškinti ir Konstituciniam Teismui, ir mums.

Aš apibendrindamas sakau: reikia lėčiau įstatymą priimti, bet apgalvoti visą jo veikimą, t.y. ne tuo momentu, kai jis reikalingas, o būtent kaip jis veiks ir kokias pasekmes jis sukels. Aš turbūt atsakiau į tą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pretendente, aš jus seniai pažįstu kaip gerą, rimtą teisininką, tačiau ką tik jūs padarėte, drįsiu pasakyti, rimtą klaidą teigdamas, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra neginčijami. Jie yra galutiniai ir neskundžiami, bet tai nereiškia, kad jie yra neginčijami. Aš turiu teisę juos ginčyti kaip tokius ir ginčytis dėl jų.

PIRMININKAS. Juridine prasme.

E.KLUMBYS. Bet aš norėčiau jums užduoti daugiau teorinį klausimą. Mes nuolat girdime kalbą apie konstitucinio teisingumo vykdymą.

Tačiau, mano nuomone, tai, kas parašyta Konstitucijoje apie Konstitucinį Teismą, Konstitucinis Teismas gali daryti ir ne daugiau. Tad aš noriu jūsų paklausti, ar jums neatrodo, kad kalbos apie tai, kad Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinį teisingumą, iš principo prieštarauja Konstitucijai?

R.K.URBAITIS. Tai yra tam tikra prasme klausimas, apie kurį verta pagalvoti jau teorine prasme. „Konstitucinis teisingumas“ yra tokia sąvoka, kuri neseniai atsirado. Bet jeigu teismas vykdo jam priskirtą kompetenciją, tai yra prižiūri įstatymų sutikimo su Konstitucija dalyką, tai ta prasme jis vykdo ir teorine prasme galima pavartoti terminą „konstitucinis teisingumas“. Tačiau teisingumą vykdo tik teismas, taip pasakyta Konstitucijoje. O teismas… mes žinome, kas yra teismas. Konstitucinis Teismas yra teismas, turintis specifinę savybę, bet niekas Konstitucinio Teismo šio klausimo nepaklausė. Jeigu to bus paklausta, matyt, Konstitucinis Teismas atsakys. O šiaip mūsų, teoretikų ir teisininkų, samprotavimas gali būti apie tai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mielieji kolegos… Prašom prie centrinio mikrofono. Mielieji kolegos, tolesnės procedūros yra tokios. Pagal Statutą pagrindinis komitetas čia turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir galbūt papildomas galėtų būti Žmogaus teisių komitetas, jeigu niekas neprieštarauja. Ir susitikimai su frakcijomis suderintu laiku jau kovo mėnesio pradžioje, arba galbūt pirmą dešimtadienį. Nes, kaip matote, iki kovo 15 d. numatyta mums apsispręsti.

Dabar žodis dar kartą E.Klumbiui. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš norėjau užduoti klausimą pranešėjui, kuris teikė šį nutarimo projektą, tačiau turbūt jums teks pabandyti atsakyti.

Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis sako, kad Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras uždarame posėdyje svarsto Valstybės ir teisės komitetas ir po to savo išvadą praneša Seimui. Taigi aš noriu paklausti, koks komitetas pagal Konstitucinio Teismo įstatymą svarstys šį nutarimo projektą?

PIRMININKAS. Aš jau pasakiau, kad pagal Seimo statutą nagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomai – Žmogaus teisių komitetas, kuris maloniai sutiko tai padaryti. Prašom dalyvauti ir svarstyti. Mielieji kolegos, klausimas baigtas. Dėkoju pretendentams ir juos pateikusiems asmenims.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl užsienio reikalų ministro Antano Valionio, Valstybės saugumo departamento direktoriaus Arvydo Pociaus ir Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno buvimo SSRS valstybės saugumo komiteto rezervo sąrašuose faktams ir aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-190 (pateikimas)

Šiek tiek atsilikę imamės paskutinio rytinio posėdžio darbotvarkės punkto, t.y. devintojo. Devintasis – nutarimo „Dėl Laikinosios komisijos dėl užsienio reikalų ministro ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus, priklausiusių KGB struktūroms, sudarymo“ projektas Nr.XP-179. Noriu pranešti, kad čia taip, kaip surašyta, tokio teikimo nebeliko, nes, mano žiniomis, atšaukti parašai, o atsirado naujas variantas. Jeigu reikia išdalyti, išdalysime, o kol išdalys, galima ramiai baigti posėdį. (Balsai salėje) Tuoj bus padalyta, o… (Balsai salėje) Kai kurie, pasirodo, turi, o kai kurie neturi.

Pagal visas taisykles su visais parašais yra nutarimas „Dėl Seimo Laikinosios komisijos užsienio reikalų ministro, Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Seimo Pirmininko pavaduotojo buvimo SSRS valstybės saugumo komiteto rezervo sąrašuose faktams ir aplinkybėms ištirti sudarymo“. Štai toks projektas, registracijos Nr.XP-190. Dar prie mikrofono E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu kalbėti, nes turbūt yra tik tokia galimybė, dėl projekto Nr.XP-179. Yra surinkta per 50 parašų. Niekas šioje salėje nematė dokumentų, kad šie parašai būtų atsiimti.

Toliau kitas dalykas. Mes su tokiu tariamu, aš pasakyčiau, parašų atsiėmimu susiduriame ne pirmą kartą. Buvo pasakyta jau anksčiau, kad tą parašą gali atsiimti tol, kol nesukuriamas teisinis faktas kaip bendra parašų visuma. Tai yra šis nutarimo projektas Nr.XP-179 buvo užregistruotas posėdžių sekretoriate, ir viskas. Buvo užbrėžta linija. Iki tol buvo galima parašus atsiimti arba reikėjo galvoti, kai tu pasirašei, bet dabar jau yra nutarimo projektas užregistruotas ir mes negalime traktuoti, kad toks atsiėmimas yra teisėtas. Manau, kad mes turime nagrinėti Seimo dokumentą Nr.XP-179.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš primenu, mes laikėmės tokios tvarkos, kad iki pateikimo galima atsiimti savo parašus. Tai ir buvo padaryta, ir štai yra tie atsiimti parašai. Yra naujas projektas. Taigi mes galime pradėti pateikimą. Tiktai klausimas: kas naujai pasirašiusiųjų vardu eina į tribūną? (Balsai salėje) Yra gi, dalija, yra. Bičiuliai, man jokios problemos: tuoj pat baigiame posėdį, jums visiems išdalijame ir vakarinis posėdis bus ilgesnis. Prašom rinktis. (Balsai salėje) Tinka? Dabar, tvarka. Jeigu dabar, tai tuoj, kol kalbės, viskas bus išdalyta. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pirmininke, aš manyčiau, kad tiek dabar surinkti parašai, tiek anksčiau… yra užduoti keletą klausimų, į kuriuos komisija turėtų duoti atsakymą. Ar nereikėtų komisijai sudaryti didesnes galimybes, kad ji galėtų dirbti, nes gal darbo metu iškils ir daugiau klausimų? Todėl, manau, būtina tą klausimų sąrašą sujungti. Taip pat aš tikėjausi, kad galėsiu komisijai užduoti kad ir tokį klausimą: iš kokių vis dėlto šaltinių konservatoriai gavo tą informaciją apie tuos asmenis? Ar nuolat teikia tą informaciją tos tarnybos konservatoriams? Ir kodėl šiuo metu, kodėl tiek metų, turėdami tą informaciją apie A.Pocių, konservatoriai ją slėpė? Aš tikrai noriu užduoti labai daug klausimų šiai komisijai, o čia tų klausimų nėra. Pasirodo, į tuos mano teikiamus klausimus nebus sulaukta atsakymų. Ar nedarė nusikaltimo ir ar nereikia taip pat kelti apkaltą tiems asmenims, kurie žinojo apie tuos asmenis ir tiek metų tylėjo?

Kitas klausimas: ar nešantažavo taip pat galbūt ne tiktai sovietų specialiosios struktūros turėdamos informacijos? Gal šantažavo ir kitos struktūros, kurios turėjo informaciją apie tuos asmenis? Manau, mes turime išsiaiškinti daug plačiau ir rasti daug platesnius atsakymus. Todėl, manyčiau, reikia sujungti ir komisijai sudaryti sąlygas laisviau dirbti.

PIRMININKAS. Komisija galės dirbti pagal visas taisykles, kurios nustatytos, o jūs savo klausimus galite formuluoti raštu tam, kam reikia. Dabar J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, jūs pasakėte dėl tų išsibraukimų – mes laikėmės tokios tvarkos. Jūs man pasakykite, kur tas laikymasis yra užrašytas, kad tai būtų ne šiaip, kad mes laikėmės, neaišku kas. Kur iš tikrųjų yra suformuluota, kad pasirašiau, paskui kažkur man liepė nueiti, nuėjau ir išsibraukiau, kad būtų juridiškai matoma, kad iš tikrųjų visa tai būtų juridiškai teisingai ir aiškiai parašyta? Kur tai yra?

PIRMININKAS. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad taip mes dirbome kelias kadencijas ir niekas to neužprotestavo. Buvo galimybės užprotestuoti ir Etikos ir procedūrų komisijoje, ir Konstituciniame Teisme. Taigi ačiū. Nėra daugiau norinčių kalbėti? Užtenka. Kas tada eina… (Balsai salėje) Ne tie laikai, gerbiamasis Juliau. Tai buvo Aukščiausiojoje Taryboje. V.Karbauskis? Prašom. Kol jis ateis, dar A.Balsienė. Prašom.

A.BALSIENĖ. Gerbiamasis pirmininke…

PIRMININKAS. Paklausom, bičiuliai. Kolegos, minutę!

A.BALSIENĖ. Gerbiamasis pirmininke!

PIRMININKAS. Prašom.

A.BALSIENĖ. Aišku, labai malonu, kad jūs dirbate penktą kadenciją, bet naujai išrinktiesiems neprimeskite senų nuostatų, kurios nebuvo visada labai teigiamos ir geros. Gal ieškokime naujų?

PIRMININKAS. Tvarka, bet išbraukyta ir dabar jau nieko nepadarysi. Prašom. V.Karbauskis pateikia klausimą.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iniciatorių vardu teikiu naują Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Laikinosios tyrimo komisijos sudarymo“ projektą. Iniciatyva, atsiradusi dėl šio projekto, buvo ta, kad pirmasis variantas (taip įvardykime) šio nutarimo dėl Laikinosios tyrimo komisijos projekto, paskelbus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, tikrai sukėlė abejonių, o Teisės departamento viena išvada aiškiai konstatuoja, kad šiame pirmajame nutarime yra tiesiog daug kaltinamojo pobūdžio konstatavimo. Cituoju: „tačiau tokių faktų konstatavimo neturėtų būti Seimo Laikinosios tyrimo komisijos sudarymo stadijoje, reglamentuotoje Seimo statuto 73 straipsniu. Be to, kyla pagrįsta abejonė, ar minėtų nuostatų turinys nesikerta su Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Dar daugiau. Klausimas, ar Seimo narys pažeidė Konstituciją, ar sulaužė priesaiką, remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, sprendžiamas apkaltos proceso tvarka, o konstatuoti, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką įgaliotas tik Konstitucinis Teismas“. Tai būtent dėl to ir atsirado naujas projektas su klausimais, kurie yra išdėstyti. Šį nutarimą pasirašė 61 Seimo narys.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Pirmasis – K.Bobelis. Prašom, daktare. Viena minutė.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mes visi pasirašėme, kaip jūs čia minėjote, tą pirmą pasiūlytą peticiją dėl šio klausimo sprendimo. Po to tą, kurią pasirašė čia visa krūva, apie 50 ar 60 Seimo narių, o šiandien mes pasirašėme naują, kur neparašyta, kas ją teikia.

V.KARBAUSKIS. Yra 61 parašas.

K.BOBELIS. Man kyla klausimas, kodėl į šią peticiją yra įrašytas A.Pekeliūnas. A.Pekeliūno klausimas, man atrodo, jau buvo išspręstas, visi atsakymai gauti, o jis vėl papildomai įrašytas. Man atrodo, šią deklaraciją ši tyrimo komisija turi spręsti dėl pono A.Valionio ir pono A.Pociaus. Manau, kad A.Pekeliūną reikėtų išbraukti iš šio sąrašo.

V.KARBAUSKIS. Manau, Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Pekeliūno pavardė atsirado todėl, kad ir paskutinis 5 klausimas komisijai yra užduodamas apie kitus politikus, teisėjus ir t.t. Todėl bet kokiu atveju vis tiek bus apeliuojama į tai, kodėl ši komisija netiria pono A.Pekeliūno klausimo. Manyčiau, komisija atsakys į visus iškeltus klausimus. (Balsai salėje)

A.PEKELIŪNAS. Čia konstatuojate faktą, kad aš esu įrašytas. Tai kaip galima…

V.KARBAUSKIS. Aš nieko nekonstatavau.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, TSRS KGB rezervo karininko, dabar einančio Lietuvos valstybės saugumo departamento viršininko pareigas A.Pociaus pasirašyta, kiek aš žinau, pažyma Seimui buvo pripažinta, kad A.Pekeliūnas nėra KGB rezervo karininkas. (Balsai salėje) Pasakykite, kokiais dokumentais remdamiesi jūs įrašėte į šį nutarimo projektą savo koalicijos Seimo narį A.Pekeliūną?

V.KARBAUSKIS. Jeigu aš neklystu, toje išvadoje buvo parašyta, kad nebendradarbiavo. Tai yra du skirtingi dalykai – būti rezerve ir nebendradarbiauti. Buvo atsakyta į tą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Žinoma, man atrodo, yra teisinga, kad įrašyta A.Pekeliūno pavardė, nes jis yra su ta pačia problema susijęs asmuo. Tačiau aš norėčiau paklausti. Mes dabar esame susidūrę ir su kitomis pavardėmis. Sakysime, Vido Grigoraičio pavarde, kuri plačiai skambėjo spaudoje, taip pat žinome, kad premjeras kreipėsi į Saugumo departamentą prašydamas patikrinti Vyriausybės aparato darbuotojus, ar tarp jų nėra rezervistų ar kitokių tam tikra prasme susijusių su KGB. Ar nemanote, kad 2 straipsnis dar galėtų būti ir praplėstas, dar įrašytos pavardės, kurios išaiškės po patikrinimo Valstybės saugumo departamente?

V.KARBAUSKIS. Manyčiau, 2 straipsnyje 5 klausimas ir yra užduodamas komisijai, kad ji ištirtų. Ko gero, komisija plačiau atsakys ir į jūsų pateiktą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš lyginu jūsų nutarimą su pirmuoju nutarimu. Pirmasis nutarimas iš esmės yra gana griežtokas, bet jis leistų galų gale padėti tašką. Jūsų nutarimas maždaug toks, kad aiškinsitės, kaip buvo sudaromos KGB struktūros, žmogus greičiausiai nieko nežinojo, nieko neatsimena ir t.t. Pavyzdžiui, 2 punktas, ar A.Valionis ir A.Pocius, nuslėpę jų priklausomumą KGB struktūroms, pažeidė Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus bei sulaužė duotą priesaiką? Kad būtų aišku, ar A.Valioniui galima kelti apkaltą, ar negalima. Pagal jūsų formuluotę, taip sakant, išteisinsite, jie buvo 2–3 asmenims pranešę, tie asmenys jais patikėjo ir viskas labai gražu. Atsiminkite… (Laiko neturiu.) Vis dėlto kodėl jūs išbraukėte, kad būtų peržiūrėta, ar pažeista Konstitucija, kiti įstatymai ir ar negalima po to būtų kelti apkaltos? Kodėl išbraukėte šį punktą?

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis kolega, dėl jūsų pasakymo, kad reikia dėti taškus arba padėti tašką, kad jūsų redakcija deda taškus, man atrodo, Teisės departamentas aiškiai pasakė, kada ir kas deda taškus.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Mazuronis. Prašom, kolega. (Balsai salėje) Padėjot tašką, o dabar kitas padės kablelį.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis kolega, jūsų pateiktame nutarimo projekte, palyginti su tuo, kuris buvo pateiktas Liberalų demokratų frakcijos iniciatyva, esminis klausimas, manyčiau, yra tas, kad jūsų pateiktame projekte išnyksta atsakomybė aukščiausių šalies vadovų, kurie žinojo ir viešai nepaskelbė informacijos apie kandidatų, siūlomų į užsienio reikalų ministro ir Saugumo departamento vadovo pareigas, praeitį. Toks prisipažinęs vadovas, kuris žinojo šiuos faktus, kol kas yra tik Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Noriu jūsų paklausti, ar toks siūlymas nėra jūsų frakcijos pastangos ištraukti savo partijos narius, tai yra gerbiamąjį A.Valionį ir gerbiamąjį A.Paulauską, iš labai nemalonios jiems situacijos, užuot išsiaiškinus informaciją, kuri yra įdomi ir svarbi visiems Lietuvos žmonėms?

V.KARBAUSKIS. Trumpai. Ne, nėra jokių pastangų nieko traukti, nieko ištraukti. Yra aiškiai įvardytos pavardės, komisijos pavadinime ir straipsniuose yra minimos pavardės. Jeigu jūs kalbate apie užsienio reikalų ministrą gerbiamąjį A.Valionį, kuris yra mūsų partijos narys, tai nėra jokio įslaptinimo. Yra aiškus, atviras noras išsiaiškinti, koks statusas buvo KGB karininkų rezervo. Viskas.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Jeigu aš neapsirinku, gerbiamasis kolega, išsklaidykite mano abejones, bet, man atrodo, jūsų pateiktame projekte yra susiaurintas klausimas negu ankstesniame, dėl kurio surinkti parašai, kalbama tik apie KGB rezervą. Jeigu jau vieną kartą ta šmėkla po 15 nepriklausomybės metų vėl vaikšto po Lietuvą, tai gal mes vieną kartą tą šmėklą numarinkime ir viską ištirkime pagal aną nutarimo projektą. Matyt, galbūt yra sąmoningas ar nesąmoningas noras visą laiką kam nors turėti tą rezervą, kad visą laiką būtų galima grasinti ir turėti bailių ir paklusnių? Aš kitaip nesuprantu šio antro nutarimo atsiradimo.

V.KARBAUSKIS. Kolega, ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ir dabar kyla klausimų, kad galbūt komisijai reikėtų kelti dar ir kitus klausimus dėl Liustracijos komisijos sudarymo. Pagaliau jūs žinote, kad pirmininkas atsistatydino, galų gale paties įstatymo peržiūrėjimas. Manau, kad tos komisijos funkcijas galima praplėsti.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pirmas dalykas, manyčiau, reikėtų papildyti nutarimą, kad visi šios komisijos nariai turėtų gauti teisę dirbti su slapta medžiaga, gauti slaptumo cenzą, nes jiems reikės žiūrėti slaptą KGB rezervistų sąrašą, tikrinti jį, yra ar nėra. Toks dalykas turėtų būti.

Mano klausimas truputį kitas. Ar jums yra žinomas šiuo metu galiojantis įstatymas, priimtas 1991 m. ir taisytas 1994 m., vadinasi, galiojantis ir Seimo nariams, ne tik Aukščiausiajai Tarybai, kur bendradarbiavimas yra labai aiškiai apibrėžtas. Aš pacituosiu tik vieną punktą, kuris šiandien yra aktualus: „Nustatyti, kad šiame įstatyme vartojama sąvoka „bendradarbiavimas“ apima asmens įtraukimą į KGB ar kitų specialiųjų tarnybų sąrašus ar užverbavimą ir t.t.“. Taigi rezervo sąrašas yra vienas iš tokių sąrašų. Jūsų nuomone, ar šiandien nėra dvigubų standartų? Liustracijos įstatyme vienas juridiškai galiojantis apibrėžimas, kitame galiojančiame įstatyme – kitas juridiškai galiojantis apibrėžimas. Koks jų santykis su Seimo rinkimų įstatymu, kuriame taip pat labai aiškiai pasakyta neišaiškinant, kas yra bendradarbiavimas, bet kokios pasekmės nuslėpus tokį faktą.

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

V.KARBAUSKIS. Iš tikrųjų reikia vadovautis vyresniu teisės aktu. Manyčiau, mes komisijai duodame užduotį tirti kaip tik rezervo karininkų statusą, kurio apibrėžimo nenagrinėja Liustracijos įstatymas. Tai manyčiau, komisija, jeigu matys būtinybę klausimus išplėsti, ji tą ir darys. Aš negaliu dabar atsakyti už komisiją.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sereika. Prašom, kolega.

A.SEREIKA. Gerbiamasis pranešėjau, žiūrint nutarimo projektą, akivaizdžiai matyti, kad arba jūs nesuvokiat, kad KGB rezervas priklausė KGB struktūrai, arba tiesiog sąmoningai tai nutylit. Bet norėčiau paklausti apie tai, kad šiame nutarimo projekte iš principo liko kur kas švelnesnis variantas, ir dabar jūs kalbat tiktai apie tų asmenų šiandien einamas pareigas. Aš noriu priminti, kad ir ponas Antanas Valionis, ir ponas Arvydas Pocius ir anksčiau ėjo pareigas, ir ministras buvo ankstesnėje Vyriausybėje. Tai yra taip pat labai svarbu, ar ankstesnis premjeras žinojo skirdamas jį ministru. Lygiai taip pat pono A.Pociaus ankstesnės pareigos taip pat įpareigojo jį atlikti tam tikrus veiksmus. Kodėl šiandien apie tai jau nebekalbama?

V.KARBAUSKIS. Na, konstatuodamas, kad KGB rezervo karininkai bendradarbiavo, tai yra ta struktūra, turbūt jūs žinot daugiau negu aš. Aš iš tikrųjų nežinau. Todėl aš ir pasirašiau po šios komisijos sudarymu, kad tai išsiaiškinčiau. Atsiprašau, čia P.Gražulis mane išmušė iš vėžių dėl atsakymo į klausimo antrą dalį.

PIRMININKAS. P.Gražulis ir atsakys. Gerbiamieji kolegos, nustatytas laikas klausinėti baigėsi. O norėtų dar paklausti kolegos G.Mikolaitis, J.Razma, H.Žukauskas, A.Pekeliūnas. Baigiam, nes pietų laikas jau seniai prasidėjo, o pietauja tik kai kurie Seimo nariai. Tai baigiam klausinėti? Ačiū. Nes mes dar turim išspręsti kai kuriuos formalius klausimus. Minutėlę, tuoj, iš eilės. Kolegos, dėmesio! Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Visi tuoj susitarsim.

Pirmas klausimas yra toks: dėl komisijos sudarymo, vadinasi, dėl 1 straipsnio aprobavimo. Sutinkam? Čia nereikalingos diskusijos, nereikalingas balsavimas, kadangi yra Seimo narių iniciatyva. Ačiū. Antras klausimas, kurį mes turim spręsti, ar dvylika Seimo narių, ar daugiau, ar mažiau. Ar sutinkam, kad būtų dvylika? Tada iš tikro bus geresnis atstovavimas įvairioms frakcijoms. Sutinkam, kad būtų dvylika? Visada lemia komisijos pirmininko žodis. Sutinkam? Ačiū. Ir čia iš tikro labai svarbų dalyką iškėlė kolega, rodos, S.Pečeliūnas, ar iš tikro tie būsimi komisijos nariai turi atitinkamus leidimus? Tuo reikėtų pasirūpinti arba parinkti tokius komisijos narius, kurie jau dabar turi tuos leidimus. Taigi sutarėm, kad komisija sudaroma. Komisija sudaroma iš dvylikos narių. Frakcijos pagal proporcijas pateikia, ir ketvirtadienį tada mes galutinai priimam nutarimą.

Dabar dar, mielieji kolegos, yra keletas pranešimų, gal iš eilės. Pirma kolega E.Vareikis, po to kiti klausimai.

E.VAREIKIS. Prašyčiau parlamentarus, kurie…

PIRMININKAS. Minutėlę. Kadangi jūs buvot per toli nuo mikrofono, noriu pasakyti, kad mes baigėm tam tikrą stadiją, t.y. pateikimo stadiją, o svarstymas ir priėmimas – ketvirtadienį. Bet čia svarbu, kad frakcijos pasidalytų proporcingai tuos narius ir neužmirštų to priėjimo prie paslapčių. Galimo priėjimo. Prašau, kolega E.Vareikis.

E.VAREIKIS. Tada, jums leidus, aš visiškai kitu klausimu.

PIRMININKAS. Prašau.

E.VAREIKIS. Po posėdžio labai prašau Parlamentinių ryšių su Italijos Respublika grupę, kas užsirašė, susirinkim čia viename kampe, pavyzdžiui, čia, dešinėje nuo manęs, pasitarsim penkias minutes dėl grupės steigimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Nenoriu sakyti, į kurią pusę nuo manęs, nes susipainios. Gerai. J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Norėčiau teirautis, ar nebūtų galima vis dėlto šią komisiją sudaryti iki galo šiandien? Na, tikrai nesudėtinga frakcijoms pasiūlyti po vieną tris asmenis ir po pietų patvirtinti, nes man rūpėtų, kad tie žmonės, kurie dabar linksniuojami ir yra tokios neaiškios būklės, kad kuo greičiau turėtų vienokią ar kitokią išvadą. Kam dar dvi dienas prarasti?

PIRMININKAS. Žinoma, jeigu frakcijos sugebėtų, tai taip.

J.RAZMA. Aš galiu iš karto pasakyti mūsų pavardes – R.Juknevičienė ir A.Ažubalis.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš noriu pasakyti, kad, manau, ponas S.Pečeliūnas iškėlė gana delikatų klausimą. Dabartinis saugumo šefas bus vienas iš objektų, kurį nagrinės, ar jis bendradarbiavo su KGB, ir kas yra tas rezervas, ir ką jis padarė. Ir jis išduos man pažymą, ar aš galiu dirbti su slaptais dokumentais! Aš manau, kad išties nebus jokio objektyvumo. Ir ar apskritai jis turi teisę išdavinėti tas pažymas? Man kyla toks klausimas.

PIRMININKAS. Aš atsakysiu.

P.GRAŽULIS. Kaip čia reikėtų elgtis šiuo klausimu?

PIRMININKAS. Tuoj paaiškinsiu. Kiek aš žinau, šiuo klausimu užsiima vienas iš gerbiamojo A.Pociaus pavaduotojų, o ne personaliai pats vadas. Prašau, kolega S.Pabedinskas. Prašom arčiau mikrofono. Na, tiek pripratęs prie mikrofono, ir dabar į šoną nuo mikrofono. Prašau.

S.PABEDINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolegos! Aš gavau dar vieną dokumentą, kurį turbūt daugelis gavote…

PIRMININKAS. Prašau.

S.PABEDINSKAS. …apie kurį mes nekalbėjome. Čia yra apie žurnalistinę etiką.

PIRMININKAS. Kolegos, paklausom.

S.PABEDINSKAS. Pasirašė ponia G.Imbrasienė. Tačiau šiame tekste, aš nežinau, ar visi atkreipė dėmesį, mestas didelis kaltinimas apskritai žiniasklaidai. Kodėl mes apie tai turim skaityti arba, na, nežinau, perskaičius tas eilutes man atrodo, kad mūsų kolegų, nežinau, ar tai ne Seimo narys, bet tokią… Kita vertus, manau, kad būtų per daug žema, asmeniškai man netgi koktu, rodyti tokį dėmesį „geltonajai purvasklaidai“ už keletą grašių dvokiančiais, šokiruojančiais (…) batais, galinčiai sutrypti bet kurį žmogų ir t.t. Na, nežinau, aš gavau tokią informaciją, mes apie tai nekalbėjome, bet, manau, net ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovas, norėdamas tęsti savo karjerą, neturėtų įžeidinėti žiniasklaidos. O tam yra Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, o kas užrašė platinti? (Balsai salėje) Yra, viskas aišku. Gerai, yra atsakingas žmogus, bent tiek gerai. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, posėdžio pirmininke, komisijoje – 12 narių. Aš nežinau, kaip pagal proporcijas, bet siūlyčiau padidinti narių skaičių, kad iš Mišrios Seimo narių grupės komisijoje galėtų dalyvauti ponas P.Gražulis, t.y. pusė visos grupės.

PIRMININKAS. Tada komisiją tektų sudaryti iš 25 Seimo narių.

H.ŽUKAUSKAS. Ne, gal iš 13 užtektų, man atrodo, pagal kvotą užtektų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kad jau mes esam sutarę. Bet jeigu reikės, galų gale bus galima pasitikslinti. Ir kolega V.Mazuronis.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes, ką tik atėję svarstyti šį klausimą, to klausimo nežinojome, kad bus pakeisti sprendimai, nei Seniūnų sueigoje, nei vėliau. Tiesiog svarstant klausimą mums pateikta nauja redakcija. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, kažkaip stebina kolegų konservatorių noras taip labai rūpintis išgyvenimais žmonių, kurie buvo įtraukti į KGB rezervą. Tai naujas jų frakcijos bruožas. Labai malonus toks, sakyčiau, jautrumas. Ir mes tikrai prašytume, kad šis klausimas nebūtų šiandien pat sprendžiamas, nes mes turime apsispręsti, turime pažiūrėti, kokia nauja situacija, pasitarti dėl žmonių ir tikrai prašome, kad tai būtų ketvirtadienį. Jeigu ne, tai mes prašome, kad ta pertrauka būtų padaryta mūsų frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerai, tai mes, atrodo, sutariam, kad vis dėlto ketvirtadienį, nes reikia Seniūnų sueigoje aptarti, susiderinti, galų gale kas pirmininkas, kas pavaduotojas. Čia dar daug įvairių klausimų. Dar kartą P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš dėkoju gerbiamajam H.Žukauskui, kad jis taip stengiasi, kad aš papulčiau į šią komisiją, bet manau, kad gerbiamasis A.Pocius tikrai neišduos man leidimo dirbti su slapta informacija. Taigi jūs nesistenkit.

PIRMININKAS. Ačiū už savikritiką. Mieli kolegos, dėmesio! Čia dar keletas pranešimų ir vienas apie susirinkimą. Pasibaigus posėdžiui, čia pat, salėje, vadinasi, kitame kampe, prašome pasilikti Tarpparlamentinių ryšių su Singapūru ir Tailandu grupės narius. Bus surengtas pirmasis posėdis, išsirinkta vadovybė. Kviečia A.Matulevičius ir V.Simulik.

Dabar informacija Seimo nariams apie iniciatyvą sudaryti Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Moldova grupę. Įsirašymo į grupės narius pabaiga – sausio 26 diena. Iniciatorius – A.Paleckis. Prašom į jį kreiptis.

Ir paskutinis pranešimas – jau apie vadovybės išrinkimą, tai Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės susirinkimas. Štai kas jų protokole surašyta: „Išrinkti Seimo narį P.Auštrevičių Seimo Tarpparlamentinių ryšių su…“ Tikrai pertrauka reikalinga. Kartoju: „Išrinkti Seimo narį P.Auštrevičių Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupės pirmininku. Išrinkti Seimo narius I.Šiaulienę ir E.Vareikį Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės vicepirmininkais“. Kitas grupės susirinkimas bus sukviestas vėlesniu laiku. Viskas, gerbiamieji kolegos.

Prašom, galime užsiregistruoti. Visi užsiregistravę turi teisę pietauti. Net 78 Seimo nariai. Tai gana daug.

Rytinis posėdis baigtas, vakarinis – 15 val. Prašom spėti pavalgyti.