AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Dėl Seimo nutarimo projekto 2005 metus paskelbti
DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO IR PARLAMENTINĖS TRADICIJOS METAIS
Didysis Vilniaus seimas (vykęs kaip Lietuvių suvažiavimas Vilniuje) buvo 1905 m. visoje Rusijos imperijoje kilusio revoliucinio sambrūzdžio padarinys, čia įtakos turėjo ir atgauta lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis teisė. Vis stipriau carizmui besipriešinančiai lietuvių tautai reikėjo politinio sutelktumo. Tautos suvažiavimo, kuriame būtų aptartos Lietuvos problemos, idėja buvo įgyvendinta 1905 m. lapkričio 1 d., Vilniuje išrinkus Organizacinį komitetą. Komitetas priėmė Atsišaukimą į lietuvių tautą. Jame buvo suformuluota politinė suvažiavimo darbo programa, raginama iš kiekvieno valsčiaus ir parapijos atsiųsti atstovus į Vilnių. Suvažiavimas buvo organizuojamas be caro administracijos žinios.
1905 m. lapkričio 5 d. Organizacinis komitetas patvirtino Memorandumą Rusijos Ministrų Tarybos Pirmininkui grafui S. J. Vitei. Tai buvo viešas ir legalus Lietuvos autonomijos reikalavimas.
Didysis Vilniaus seimas dirbo ir svarbiausius sprendimus priėmė 1905 m. lapkričio 21–22 (gruodžio 4–5) dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija). Suvažiavime dalyvavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos. Didžiojo Vilniaus seimo dalyviai didžiausiu lietuvių tautos priešu įvardijo Rusijos valdžią ir nutarė iš pradžių reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu „visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo“. Šiam tikslui pasiekti buvo pabrėžta būtinybė vienyti visas Lietuvos politines jėgas ir jungtis su kitomis Rusijos tautomis bendrai kovai, ignoruoti carinės valdžios įstaigas ir nepaklusti įstatymams. Suvažiavimo dalyviai taip pat pabrėžė lietuvių kalbos ir tautiško švietimo svarbą.
Didžiojo Vilniaus seimo nutarimams ir jų įgyvendinimui įtakos turėjo 1904 m. atgauta spaudos teisė, kurios 100-metį pradėjome Lietuvoje minėti 2004-aisiais – Kalbos ir knygos metais. Spaudos atgavimas buvo įtrauktas į UNESCO 2004–2005 metų svarbių sukakčių kalendorių.
Didžiojo Vilniaus seimo nutarimai buvo pradėti vykdyti, tačiau carinė administracija netrukus ėmėsi represijų. Daug suvažiavimo nutarimų vykdytojų buvo įkalinta arba ištremta į Sibirą. Dalis jų emigravo.
Didysis Vilniaus seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės–valstybinės raidos etapas moderniojo parlamentarizmo link. Sukaktį bus svarbu paminėti tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į mūsų valstybės santykių ir su Vakarų, ir su Rytų šalimis raidą. (Beje, 1906 m. Rusijos imperijoje buvo sušaukta I Dūma.)
2005 metais sukaks 85 m. nuo Lietuvos Steigiamojo seimo pirmojo posėdžio, kai tiesiogiai išrinkti parlamentarai, patvirtindami 1918 m. vasario 16 d. Akte paskelbtą įpareigojimą, priėmė Deklaraciją dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
Steigiamasis seimas pradėjo šiuolaikinio parlamentarizmo Lietuvoje istoriją.
Iškeliant Lietuvos istorijoje svarbų, tačiau tam tikrais praeities laikotarpiais nepabrėžiamo parlamentarizmo vaidmenį, siūloma susieti tris sukaktis – Didžiojo Vilniaus seimo 100-metį, Lietuvos Steigiamojo seimo pirmojo posėdžio 85-ąsias ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 15-ąsias metines – ir taip išryškinti parlamentinę tradiciją politinės kultūros kontekste.