LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 162 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO projekto

IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO

 

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

Teikiamo įstatymo projekto tikslas –užtikrinti darbuotojų teises į kasmetinio poilsio trukmę ir, atsižvelgiant į šalyje susiformavusias tradicijas, sudaryti sąlygas turiningesniam darbuotojų poilsiui, ryšių šeimose stiprinimui Kalėdų švenčių laikotarpiu.

 

Darbo kodekso (toliau – DK) 157 straipsnio 5 punktas nustato šias poilsio laiko rūšis: 1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti; 2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku; 3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų); 4) savaitės nepertraukiamasis poilsis; 5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos). Taigi, kasmetinis poilsis, kurį sudaro atostogos ir švenčių dienos, yra kita poilsio laiko rūšis nei savaitės nepertraukiamasis poilsis, kurį įprastai sudaro šeštadieniai ir sekmadieniai. Atsižvelgiant į bendrąjį darbuotojų teisės į poilsį principą, akivaizdu, kad šiuo metu, kai nemaža dalis švenčių dienų sutampa su poilsio dienomis, yra pažeidžiama darbuotojų teisė į DK nustatytą kasmetinio poilsio trukmę, t.y teisė į šiuo metu DK nustatytas 13 švenčių dienų. Siekiant išvengti tokio prieštaravimo, kai kuriose šalyse yra nustatyta, kad tais atvejais, kai švenčių diena sutampa su poilsio diena, t.y. šeštadieniu arba sekmadieniu, poilsio diena perkeliama į pirmą darbo dieną, einančią po šventinės dienos.

Atsižvelgiant į Kalėdų, kaip vienos iš reikšmingiausių švenčių, šventimo tradicijas Lietuvoje siūlytina su švenčių dienomis sutampančias poilsio dienas kompensuoti perkeliant jas į Kalėdų laikotarpį po šiuo metų švenčių dienomis pripažįstamos Kalėdų antrosios dienos – gruodžio 26-osios.

Pažymėtina, kad DK numato darbdavių pareigą asmenims, kurie dirba poilsio dienomis ne pagal grafiką, mokėti ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuoti suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Todėl, priėmus siūlomus DK pakeitimus, kai kurie darbdaviai patirs papildomų išlaidų, o už darbą apmokant iš valstybės biudžeto, gali prireikti papildomų biudžeto lėšų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip yra aukščiau paminėta, siūlomas DK pakeitimas, užtikrina darbuotojų teises, manytina, kad tai negalėtų būti priežastimi siūlomą projektą atmesti. Kartu, siekiant sušvelninti siūlomos pataisų priėmimu nulemtus neigiamus ekonominius padarinius, siūloma iš šventinių dienų sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją. Akivaizdu, kad per trejų metų šios šventės įteisinimo laikotarpį gegužės 1- osios šventimo tradicijos ne tik, kad nesusiformavo, bet ir parodė, kad ši šventė nėra priimtina šalies gyventojams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ši diena deramai būtų paminima įtraukus ją į Atmintinų dienų sąrašą.

 

Įvertinus dienų kalendorinį išsidėstymą artimiausiame dešimties metų laikotarpyje, galima konstatuoti, kad, esant dabartiniam šventinių dienų sąrašui (neskaičiuojant gegužės 1-osios),  2005, 2007, 2011, 2013 metais bus po 4 su poilsio dienomis sutampančias švenčių dienas, 2006, 2008, 2009, 2010, 2012, 2014 – tokių dienų bus po 5. Taip pat pažymėtina, kad, laikotarpyje tarp antrosios šventinės Kalėdų dienos - gruodžio 26-osios ir šventinės Naujųjų metų dienos, 2005, 2009, 2011, 2014 metais bus po 4 darbo dienas, 2006, 2007, 2008, 2012, 2013- tokių dienų bus po 3, 2010 – tokių dienų bus 5. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad, priėmus siūlomą DK pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, įprastu penkių darbo dienų per savaitę ritmu dirbantiems darbuotojams daugumoje atvejų būtų suteikta teisė į poilsio ir švenčių dienų laikotarpį nuo gruodžio 25 d. iki kitų metų sausio 2 d. imtinai. Išimtys būtų 2006, 2008 ir 2012 metai, kai dėl didesnio su poilsio dienomis sutampančių švenčių dienų skaičiaus, nedarbo dienų laikotarpis tęstųsi nuo gruodžio 25 iki kitų metų sausio 3 d. imtinai. 2010 ir 2011 metais šis laikotarpis sutrumpėtų ir tęstųsi iki sausio 1 dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, priėmus siūlomą projektą, šiais, 2005 metais, Kalėdinis nedarbo dienų laikotarpis apimtų nuo gruodžio 25 d. iki gruodžio 29 d., gruodžio 31 d. ir sausio 1 d, t.y. į jį įsiterptų gruodžio 30 d., penktadienis. Tokia situacija susidarys dėl to, kad šventinei šių metų sausio 1 dienai, kuri sutapo su poilsio diena šeštadieniu, priimtasis įstatymas negalės būti taikomas. Tačiau, manytina, kad šią problemą darbdaviai galės išspręsti perkeldami 2005 m. gruodžio 30 d. į kitą poilsio dieną, pvz. 2006 m. sausio 7 d.

Kalėdinių atostogų įteisinimas būtų svarbus ir tuo, kad faktiškai laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų darbuotojų darbas yra neefektyvus arba jis realiai nevyksta. Taigi, priėmus siūlomus DK pakeitimus, būtų išvengta neproduktyvaus darbo šventiniu laikotarpiu, kuriuo Lietuvos žmonės įgytų daugiau galimybių pailsėti ir pabūti su šeima.

 

 

 

Seimo nariai                           

 

Algis Čaplikas                                                

 

Rimantas Remeika