LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 145 STRAIPSNIO Pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti darbuotojų, kuriems remiantis Darbo kodekso 145 straipsnio 2 dalimi yra nustatytas sutrumpintas darbo laikas, teisę dirbti tuos darbus pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių tiek toje pačioje, tiek ir kitoje darbovietėje.

Darbo kodekso 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad “Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.”. Į šią kategoriją asmenų, remiantis 2003 m. rugsėjo 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1195 “Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo”, patenka pedagoginiai, sveikatos priežiūros darbuotojai.

Darbo kodeksas tiesiogiai nenustato draudimo šiems darbuotojams dirbti tuos pačius darbus pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, t.y. daugiau nei vienu etatu. Atvirkščiai, manytina, jog Darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad “Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.”, taikymas neturėtų būti siaurinamas ir galėtų būti taikomas pagrindžiant minėtų darbų leistinumą tiek, kiek tai neprieštarauja DK 144 straipsnio nuostatom. Nepaisant to, iš įvairių šalies savivaldybių gaunami pedagoginių darbuotojų nusiskundimai, rodo, kad, remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos išaiškinimais, pedagoginiams darbuotojams yra uždraudžiama dirbti daugiau nei vienu etatu. Siekiant išvengti įvairių interpretacijų, ir siūloma įtvirtinti siūlomus Darbo kodekso pakeitimus.

Manytina, kad minėti draudimai neatitinka gyventojų interesų, o kartu ir kelia pagrįstas abejones dėl jų atitikimo darbo santykių stabilumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimams.

Pirma, akivaizdu, kad šiuo metu pedagoginiams ir sveikatos priežiūros darbuotojams mokami darbo užmokesčiai neužtikrina tinkamo atlygio už atliekama darbą ir negarantuoja darbuotojų kvalifikacijos lygį atitinkančių pajamų. Taigi, deja, papildomas darbas, kurį buvo leidžiama dirbti iki šiol, yra vienintelė išeitis leidžianti žmonėms užsitikrinti pragyvenimui pakankamas pajamas. Atėmus tokią galimybę ne tik, kad nebus sprendžiamos problemos kylančios darbuotojų teisių užtikrinimo srityje, bet jos bus dar gilinamos.

Antra, apribojant darbuotojų darbo galimybes, yra atsisakoma specialistų, kurių neretai trūksta, paslaugų, dėl ko nukenčia jų paslaugomis besinaudojantys žmonės.

Trečia, iškyla grėsme, kad specialistai neturėdami galimybės užsidirbti pragyvenimui pakankamų pajamų bus priversti palikti darbo vietas.

Seimo narys                                                                             Gintaras Šileikis