AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ 2, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ BEI 3 IR 4 PRIEDĖLIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Aplinkos ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ aplinkosauginę priemonę dėl Ekonominių instrumentų taikymo energetikos sektoriuje bei atsižvelgdama į mokesčio mokėtojų ir Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pastabas ir pasiūlymus dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo tobulinimo, parengė šio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Projekto tikslas ir uždaviniai: Projekto pagrindinis tikslas - sumažinti išmetamųjų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį (CO2 emisiją) bei skatinti biokuro naudojimą, atsižvelgiant į ES teisės aktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat įgyvendinant Biokuro įstatymo nuostatas. Taip pat, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojų pasiūlymus ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą faktą, patikslinti importuotojo ir išleidimo į vidaus rinką sąvokas, numatyti galimybę atleisti nuo mokesčio tuos mokesčio mokėtojus, kurie išveža iš Lietuvos Respublikos per trečiuosius asmenis apmokestinamuosius gaminius ar gaminių pripildytą pakuotę. Be to patikslintos kai kurios įstatymo nuostatos, kurios gali būti suprantamos dviprasmiškai.
Pakeitimų esmė: Keičiami ir tikslinami šie Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Žin., 1999, Nr.47-1469; 2000, Nr.90-2774; 2002, Nr.13-474, Nr.123-5550; 2003, Nr.48-2108, Nr.61-2761; 2004, Nr.25-746) straipsniai:
2 straipsnyje pateikiama nauja „užduoties“ ir tikslinama „importuotojo“ sąvoka. Nauja „užduoties“ sąvoka aiškiai apibrėžia, kad atliekų sutvarkymo norma nustatoma nuo visos pakuotės svorio. Iki šiol užduoties norma yra nustatyta tik nuo pirminės pakuotės. Tokie pakeitimai yra būtini, nes Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai pakuotės ir apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo srityje gali būti įvykdyti tik tvarkant visą pakuotę ir vykdant atliekų tvarkymo užduotis nuo visos pakuotės. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, būtina patikslinti importuotojo sąvoką, nurodant, kad importuotoju laikoma ir ta įmonė, kuri įveža prekes iš kitų Europos Sąjungos šalių.
5 straipsnis yra papildomas nauja 4 dalimi, numatant lengvatą mokesčio mokėtojams, kurie naudoja biokurą. Mokesčio mokėtojai būtų atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokėjimo už į atmosferą išmetamus teršalus, kurie susidaro deginant biokurą. Šiuo metu mokesčio lengvata taikoma tik naudojantiems biodegalus mobiliuose taršos šaltiniuose. Be to, įvertinus Lietuvos pramonininkų konfederacijos pasiūlymą buvo iš dalies pakeista 5 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę pasinaudoti mokesčio lengvata tiems mokesčio mokėtojams, kurie, įgyvendinę aplinkosaugines priemones, sumažina konkretaus teršalo kiekį išmetamą į aplinką iš stacionarių teršimo šaltinių 5 ir daugiau procentų. Šiuo pakeitimu yra praplečiamas mokesčių mokėtojų, galinčių pasinaudoti šia lengvata skaičius. Pagal dabar galiojančią nuostatą, minėta lengvata galėjo pasinaudoti tik tie, kurie dėl įgyvendintos priemonės sumažina išmetamų į aplinką teršalų kiekį ne mažiau nei 10 procentų, skaičiuojant nuo didžiausios leistinos taršos normatyvo.
Taip pat keičiama šio straipsnio 4 dalis, numatant galimybę atleisti mokesčio mokėtojus nuo mokesčio už apmokestinamosios pakuotės ir apmokestinamųjų gaminių kiekį, kuris buvo išvežtas iš Lietuvos per trečiuosius asmenis. Toks pakeitimas atliekamas atsižvelgiant į mokesčio mokėtojų pageidavimus. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už jų pačių išvežtą apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį. Kai kurios įmonės savo produkciją išveža per tarpines įmones, kurios užsiima produkcijos realizacija (išvežimu/ eksportu iš Lietuvos). Atsižvelgiant į tai, kad apmokestinamieji gaminiai ir pakuotė šiuo atveju taip pat yra išvežami iš Lietuvos teritorijos, būtų teisinga mokesčio mokėtojus atleisti nuo mokesčio už tokiu būdu išvežtą kiekį.
7 straipsnyje deklaracijų pateikimo ir mokesčio sumokėjimo laikotarpis ilginamas nuo buvusių 30 iki 60 dienų. Šis pakeitimas suteiks daugiau laiko įmonėms pasiruošti metinių deklaracijų teikimui ir mokesčio sumokėjimui.
3 priedėlyje atsisakoma kai kurių prekių kodų, norint suvienodinti apmokestinamų gaminių identifikavimą. 4 priedėlyje atliktos redakcinio pobūdžio pataisos.
Biudžeto lėšų pasikeitimai priėmus įstatymą: Dėl mokesčio lengvatų taikymo asmenims, kurie naudoja biokurą ar kurie įgyvendina aplinkosaugines priemones, sumažinančias aplinkos teršimą ne mažiau kaip 5 procentais nuo didžiausios leistinos taršos normatyvo stacionariuose taršos šaltiniuose, įplaukos į nacionalinį biudžetą sumažėtų apytiksliai 2 - 2,5 mln. litų. Skaičiavimai, įvertinantys, kiek biudžetas neteks lėšų dėl mokesčio mokėtojų atleidimo nuo mokesčio už biokuro naudojimą, atlikti remiantis 2003 metų duomenimis. Pagal turimus duomenis, Lietuvoje yra 286 įmonės, naudojančios biokurą, kurios privaloma tvarka moka mokestį už aplinkos teršimą. Šių įmonių mokami mokesčiai už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių naudojant biokurą 2003 m. sudarė apie 1,2 mln. litų. Atsižvelgus į tai, kad ši įstatymo pataisa paskatins daugiau ūkio subjektų pereiti prie biokuro naudojimo, ši suma gali padidėti iki 2 mln. Lt. Įvertinti, kiek sumažės biudžeto įplaukos dėl mokesčio lengvatos taikymo mokesčio mokėtojams, kurie įgyvendina aplinkosaugines priemones sumažinančias teršalų kiekį 5 proc. ir daugiau nuo didžiausios leistinos taršos normatyvo, galima tik apytiksliai. Sprendžiant iš to, kad dabar galiojančia lengvata, kuri numato atleidimą nuo mokesčio mokėjimo, kai dėl aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo teršalų kiekis sumažėja ne mažiau kaip 10 proc., pasinaudojo tik maža dalis mokesčio mokėtojų, todėl net ir įvedus minėtą lengvatą, ja pasinaudosiančių asmenų skaičius neturėtų labai keistis. Dėl dabar galiojančios lengvatos taikymo per visą jos taikymo laikotarpį biudžetas negavo tik apie 537 tūkst. Lt. įplaukų, todėl manome, kad įvedus palankesnę lengvatą, įplaukos į biudžetą neturėtų sumažėti daugiau nei 0,5 mln. Lt per metus. Pirmiausia dėl to, kad galiojančia mokesčio lengvata daugiausia naudojosi mokesčio mokėtojai perėjimui per biokuro naudojimo ir tik nedidelė dalis, kurie sumažino taršą 10 ir daugiau proc. nuo nustatyto DLT normatyvo įdiegę kitas taršą mažinančias priemones. Be to, šis atleidimas galioja tik priemonės įgyvendinimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Svarbu pažymėti, kad 30 proc. šių įplaukų yra pervedama į Specialiąją Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programą, o kita dalis - į Savivaldybių aplinkos apsaugos specialiąją rėmimo programą, kurios yra naudojamos aplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti, taip pat ir biokuro naudojimui skatinti.
Taip pat dėl šio įstatymo nuostatų, susijusių su mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, pakeitimų gali keistis įplaukos į Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programą. Už 2003 metus į Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programą buvo sumokėta apie 8 milijonai litų mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės ir apmokestinamųjų gaminių atliekomis. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą šios programos lėšos naudojamos atliekų surinkimui ir perdirbimui skatinti. Priėmus įstatymo pakeitimus, susijusius su mokesčio mokėtojų atleidimu nuo mokesčio už išvežtą kiekį per trečiuosius asmenis, įplaukos į Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programą gali sumažėti. Tačiau, patikslinus užduoties sąvoką, mokesčio mokėtojai būtų suinteresuoti patys sutvarkyti kuo daugiau atliekų, o ne mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Šio mokesčio tikslas – skatinti įmones tvarkyti atliekas. Įstatymo priedėlyje panaikinus vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrams priskirtą prekės kodą 8421.39 įplaukos į apmokestinamųjų gaminių ar atliekų tvarkymo programą nepasikeis, nes pagal šį kodą įplaukų nebuvo. Gaminiai priskirti šiam kodui nėra apmokestinimo objektas, todėl jis yra išbraukiamas kaip perteklinis.
Galimos neigiamos pasekmės, priėmus įstatymą: Nenumatomos.
Teigiamos pasekmės, priėmus įstatymą: Atsiras galimybė nemokėti mokesčio už iš stacionarių taršos šaltinių išmestus į atmosferą teršalus, kurie susidaro naudojant biokurą bei mokesčio už apmokestinamuosius gaminius ir pakuotę, kuri kartu su produkcija per trečiuosius asmenis išvežami iš Lietuvos teritorijos. Be to, pailginus mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamaisiais gaminiais ir pakuote sumokėjimo terminą nuo 30 iki 60 kalendorinių dienų, mokesčio mokėtojai turės daugiau laiko mokesčio apskaičiavimui ir deklaravimui.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: Priėmus įstatymą, reikės pakeisti Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija numatoma paruošti skenuojamas deklaracijų formas, kurios suteiks galimybę mokesčių mokėtojams pateikti deklaracijas ir elektroniniu būdu. Taip pat būtina bus pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatomos apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Papildomų teisės aktų priiminėti nereikės.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Projekto autoriai: Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aidas Juozapaitis ir vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė. Įstatymo projekto iniciatorius – Aplinkos ministerija.
Įstatymo projekto iniciatoriai: Lietuvos Respublikos Seimas ir Aplinkos ministerija.
Reikšminiai žodžiai: „mokesčiai už aplinkos teršimą“.
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas