Projekto

                                                                                                                          lyginamasis variantas

 

Lietuvos Respublikos

 nedarbo socialinio draudimo įstatymo  4, 5, 8, 10, 14, 18, 22, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo

ĮSTATYMAS

 

(Žin.,  2004,  Nr. 4-26,  Nr. 171-6300)

 

                     

                      1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

                     Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Nedarbo draudimu draudžiami asmenys

                      Šio įstatymo nustatyta tvarka nedarbo socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys:

               1) gaunantys atlyginimą už darbą: dirbantys pagal darbo sutartis įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai);

2) valstybės tarnautojai;

                      3) valstybės politikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų  pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų, fondų valdybų pirmininkai ir nariai. Jeigu šiame punkte išvardyti asmenys atlyginimo už darbą negauna, nedarbo draudimu jie nedraudžiami;

                      4) profesinės karo tarnybos kariai;

                      5) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai.

 

                      ,,4 straipsnis. Nedarbo draudimu draudžiami asmenys

                      Šio Įstatymo nustatyta tvarka nedarbo draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;

2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys;

3) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai;

4) krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai;

5) nesukakę senatvės pensijos amžiaus nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai - tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos;

6) Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.”

 

2 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas ir papildymas 3 dalimi

1.      Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju;”.

 

2. Papildyti 5 straipsnį 3 dalimi:

,,3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų bei paleidimo iš privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.”

 

3 straipsnis. 8 straipsnio 4 dalies pakeitimas

8 straipsnio 4 dalyje po žodžio ,,dalyje” įrašyti žodžius ,,ir 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse” ir šią dalį išdėstyti taip:

,,4. Pirmus 3 mėnesius mokama visa nedarbo išmoka, likusį 7 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytą nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį – pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo išmokos dalies.”

 

4 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas

10 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbraukti žodį ,,stipendiją” ir jį išdėstyti taip:

,,1) dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauna darbo užmokestį, stipendiją;”.

 

          5 straipsnis. 14 straipsnio papildymas 2, 3, 4, 5 ir 6 dalimis

          Papildyti 14 straipsnį 2, 3, 4, 5 ir 6 dalimis ir jį išdėstyti taip:

,,14 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimas

1. Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą.

            2. Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo sirgo, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.

          3. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas šio įstatymo 2 dalyje nurodytu atveju nepratęsiamas, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad asmuo:

1)  tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
                     2)  sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
                   3) tapo laikinai  nedarbingas  dėl  piktnaudžiavimo  alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 

4. Moterims, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusioms laikinai nedarbingomis dėl nėštumo ir gimdymo, paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama laikotarpiui atitinkančiam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatytą motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmę.

5. Pagrindas šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytiems bedarbiams pratęsti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę yra nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas bedarbiui pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.

                      6. Nedarbo draudimo išmokos pratęsimo dėl ligos arba traumos, taip pat dėl nėštumo ir gimdymo sąlygas ir tvarką nustato Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai.”

 

6 straipsnis. 18 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 18 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ,,1–5” įrašyti skaičius ,,1–6” ir šią dalį išdėstyti taip:

                      ,,1. Šiame įstatyme nustatytos nedarbo draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio Įstatymo 4 straipsnio 1-5  1–6 punktuose, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis socialinio draudimo rūšių įmokomis.”

2. 18 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus ,,5” įrašyti skaičių ,,6” ir šią dalį išdėstyti taip:

,,2. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 5 6 punkte, nedarbo draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis. Nedarbo draudimo įmokos už šiuos asmenis mokamos nuo minimalios mėnesinės algos.”

 

7 straipsnis. 22 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 22 straipsnį 4 dalimi:

,,4. Bedarbiams, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose iki 2005 m. sausio 1 d., kuriems pagal anksčiau galiojusį įstatymą nebuvo paskirta bedarbio pašalpa, nedarbo draudimo išmoka skiriama, jeigu jie 2005 m. sausio 1 d. atitinka šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas.”

 

8 straipsnis. 23 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,2. Fondo  valdyba  pagal  patvirtintą  įmokų  tarifo  dydį nedarbo draudimui gautas lėšas kas savaitę perveda Užimtumo fondui, kurio lėšas administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasibaigus  ketvirčiui,  nedarbo draudimo įmokos perskaičiuojamos pagal  faktiškai  gautas  ir į Fondo valdybos ataskaitą įtrauktas draudėjų  įmokas, papildomai apskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų.”

2. 23 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,Nedarbo draudimo išmokų ir darbo rinkos  politikos  priemonių  finansavimo lėšų ir išlaidų” įrašyti žodžius ,,Užimtumo fondo lėšų” ir šią dalį išdėstyti taip:

,,3.  Pasibaigus metams, lėšos, viršijusios išlaidas,  socialinės apsaugos  ir  darbo  ministro įsakymu įtraukiamos į kitų  metų  Nedarbo draudimo išmokų ir darbo rinkos politikos priemonių finansavimo lėšų ir išlaidų Užimtumo fondo lėšų sąmatą.”

 

9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

25 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas (Žin., 1991,  Nr. 2-25);

2) Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 18-457; 1996, Nr. 20);

3) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin.,  1998,  Nr. 8-165);

4) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 10, 14, 16, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1999,  Nr.65-2086);

5) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2001,  Nr. 28-900);

6) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 161, 19, 201, 22 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 2-51);

7) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 4, 5, 7, 11, 12, 14, 15, 16, 161, 21, 24 straipsnių pakeitimo bei papildymo, VI skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 3 bei 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2003, Nr. 32-1313);

8) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 68-3072);

9) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 161 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 114-5118).

 

„25 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo, Invalidų socialinės integracijos įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 451 straipsniu įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43,  45, 49, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 556 straipsniu ir VII skyriumi įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38,  39, 40, 45, 49, 54, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 551, 552, 553, 554, 555 straipsniais įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2004,  Nr. 171-6300) ketvirtojo skirsnio 1 ir 4 straipsniai.”

 

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS