LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

BIUDŽETO IR FINANSAŲ KOMITETAS 

PAGRINDINIO KOMITETO 

I Š V A D A

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOSINDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 251  STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XP- 65

 

2004 m. gruodžio 21 d.   Nr. 7

Vilnius

                1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

                B.Bradauskas, A.Butkevičius, R.Dagys, K.Daukšys, V.Galvonas, K.Glaveckas, R.Kupčinskas, J.Lionginas, V.Muntianas, R.Palaitis, L.Počikovska.

                2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:   negauta

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: 1. Lietuvos  bankų asociacija

Bankai, susipažinę su Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1, 2, 3 ,4, 5 ,6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 26¹, 27, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniu bei priedu įstatymo projektu (XP-65), iš esmės jam pritaria.

                Tačiau, naudodamiesi proga, kad keičiamas galiojantis įstatymas, siūlytume diskutuoti dėl įstatymo 6 str. 2 d. 1 p. nustatytos metinės draudimo įmokos normos bankams, kuri šiuo metu yra 0,45 procento.

                Priimant galiojantį įstatymą taip pat vyko diskusija dėl minėto normatyvo dydžio ir buvo pasiūlyta jį palikti 0,45 %, o prie šio klausimo peržiūrėjimo grįžti vėliau darant jo pakeitimus. Lietuva šiais metais įstojo į Europos Sąjungą, dėl to iš esmės pasikeitė situacija Lietuvos bankų sektoriuje: bankai Lietuvoje nuolat tobulina teikiamų paslaugų kokybę, siekia būti konkurencingi ir atitikti geriausius tarptautinius bankininkystės standartus. Europos Sąjungoje Lietuvos bankams teks atlaikyti stiprią konkurencinę kovą dėl palankesnių finansavimosi galimybių, teks įrodyti savo patrauklumą ir saugumą užsienio investuotojams. Didžiausias finansinių išteklių šaltinis yra indėliai, todėl šių išteklių kaina yra svarbus banko konkurencingumo veiksnys (2004 m. spalio 1 d. apdrausta 15, 6 milijardų litų indėlių suma). Indėlių kainai didelę įtaką daro indėlių draudimo įmokos, kurios Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis yra labai aukštos.

 

Valstybė

Draudimo įmoka

Draudimo suma (EUR)

Latvija

0,05%

8,700

Estija

0.07%

6,400

Lietuva

0.45%

14,500

Lenkija

0.40%

22,500

Vengrija

0.20%

23,500

Čekija

0,10%

25,000

 

Žinant, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra sukaupta daugiau nei 430 milijonų litų, o šiuo metu nustatyti reikalavimai bankų finansiniams rodikliams bei griežta bankų priežiūra užtikrina indėlininkų interesų apsaugą, todėl būtų racionalu sumažinti metinę įmokos normą bankams iki 0,2 procento nuo visų draudžiamų indėlių.

 Nepritarti, šiuo klausimu yra Lietuvos banko išvados ir Finansų ministerijos išvados, kurioms Komitetas pritarė.

2. AB Hansabankas: Siūlo 1. Sumažinti metinę draudimo įmoką bankams iki Europos Sąjungos šalių vidurkio;    nepritarti,  t.y.  analogiškas pasiūlymas bakų asociacijos

     pasiūlymui;

                                                  2. įstatymu suteikti Draudimo tarybai teisę lanksčiau keisti kasmetinių įmokų dydį; nepritarti,  t.y.  analogiškas pasiūlymas bakų asociacijos

     pasiūlymui;

                                                  3.  perkelti ES direktyvos Nr. 94/19 EB nuostatas dėl indėlių draudimo išimčių stambių įmonių indėliams; nepritarti

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)

Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas

1.

 

 

Seimo teisės departamentas

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos reikalavimais, teikiame šias pastabas:

1.       Pagal Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, jei keičiamajame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių (šiuo atveju keičiama 20 straipsnių iš 32 straipsnių ir siūloma papildyti įstatymą dar vienu straipsniu ir priedu), keičiamasis įstatymas turėtų būti dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas įstatymo teisės aktas.

2.       Atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalies, taip pat šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, projekto 13 straipsnyje (keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) turėtų būti įtvirtinta  “draudimo įmonės valdybos”, o ne “draudimo įmonės tarybos” sąvoka. Atitinkamai keistinos ir kitos įstatymo nuostatos, kuriose ši sąvoka naudojama.

 

 

 

 

 

 

3 .Projekto 13 straipsnis (keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 punkte) papildomas nauja sąvoka “turto įsigijimo planas”, kurios turinys šio įstatymo kontekste nėra aiškus. Ši sąvoka nevartojama ir dabar galiojančiuose kituose įstatymuose. Todėl, siekiant šios nuostatos taikymo praktikoje aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina arba patikslinti teikiamą nuostatos redakciją, arba atskleisti joje vartojamos sąvokos “turto įsigijimo planas” turinį.

 

4. Atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, projekto 15 straipsnyje (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje) vartojama sąvoka “nuostolis” keistina sąvoka “nuostoliai”.

5. Laikantis įstatyme naudojamų sąvokų aiškumo ir nuoseklumo principų, projekto 18 straipsnyje (keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) naudojama sąvoka “savininko” keistina į “draudimo įmonės nuosavam”.

 

 

 

 

1. Nepritarti

 

 

 

2. Nepritarti

 

 

 

 

 

 

3. Nepritarti

 

 

 

 

4. Pritarti

 

 

5. Nepritarti

 

 

 

1. Kadangi pakeitimai nėra esminiai, o tik techninio pobūdžio derinant su valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis.

 

2. Kadangi Iš esmės skiriasi draudimo įmonės tarybos ir  valstybės įmonės valdybos sudarymo ir veiklos principai. Be to, skiriasi ir šių organų esmė: draudimo įmonės taryba yra kolegialus organas, vykdantis draudimo įmonės veiklos priežiūrą, o valstybės įmonės valdyba – valdymo organas.

Atsižvelgiant į tai, sąvokų  siūlome keisti.

 

3. Kadangi pritarta Lietuvos banko pasiūlymui šį punktą išbraukti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5. Kadangi įstatymo projekte  kalbama tik apie savininko kapitalą, kuris yra nuosavo kapitalo dalis

2.

Lietuvos bankas

Lietuvos bankas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 261, 27, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu bei priedu įstatymo projektu, siūlo tikslinti įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 21 straipsnį. Manome, kad, siekiant aiškinamajame rašte nurodytų įstatymo projekto tikslų, t. y. suderinti Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, reikėtų numatyti, kad draudimo įmonės taryba spręstų tik tuos klausimus, kurie tiesiogiai susiję su indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu, o kiti klausimai turėtų būti sprendžiami taip pat, kaip ir kitose valstybės įmonėse. Todėl siūlytume iš įstatymo projektu siūlomos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos išbraukti 5 dalies 2, 3, 8, 9, 11, 12 punktų nuostatas.

                Dėl Lietuvos bankų asociacijos siūlymo sumažinti bankų metinės įmokos normą VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ iki 0.2 proc. nuo visų draudžiamų indėlių, norėtume pažymėti, kad Europos centrinio banko Bankų priežiūros komitetas šiais metais atliko indėlių draudimo sistemų, veikiančių visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, analizę ir nustatė, kad šios sritys yra nepakankamai suderintos ES vidaus rinkoje. Nors yra nustatytas minimalus draudžiamų indėlių dydis, nėra suderinti tarpvalstybiniu mastu veikiančių bankų grupių indėlių kompensavimo klausimai bei priimančių ir išleidžiančių (home-host) valstybių atsakomybė krizių valdymo atvejais. Taip pat pažymėtina, kad veikiančios indėlių draudimo ir kompensavimo sistemos nesukuria vienodų konkurencijos sąlygų ES mastu. Be to, 2004 m. spalio 8 d. įsigaliojęs Europos Sąjungos Tarybos reglamentas dėl Europos bendrovės (SE) statuto taip pat iškelia naujus uždavinius indėlių draudimo sistemoms. Šie uždaviniai susiję su galimu dukterinių bankų transformavimu į skyrius ir atsakomybės už indėlių draudimą perkėlimu į kitas valstybes. ES institucijose, kuriose svarstoma kredito įstaigų veikla, prieita nuomonės, kad reikia siekti didesnio suderinamumo minėtais klausimais. Tuo tikslu 2004 m. lapkričio mėn. ECOFIN Tarybos posėdyje Europos Komisija buvo įpareigota iki 2005 m. lapkričio mėn. peržiūrėti galiojančias indėlių draudimo direktyvos nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad ES teisės aktai, reglamentuojantys indėlių draudimą, artimiausiu metu bus keičiami, siekiant labiau suvienodinti indėlių draudimo sistemas ES mastu. Kadangi dar nėra visiškai aišku, kokia linkme indėlių draudimo sistemos bus tobulinamos, manome, kad mažinti draudiminę įmoką artimiausiu metu nebūtų tikslinga.

                Kartu norėtume atkreipti dėmesį tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme yra numatyta draudimo įmonės tarybos teisė, esant tam tikroms sąlygoms, keisti draudimo įmokos normą.

 

 

 

 

Pritarti LB pasiūlymams išbraukti 2, 8, 9, 11, 12  punktus

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

3.

 

Finansų ministerija

Finansų ministerija išnagrinėjo Lietuvos bankų asociacijos pastabas dėl Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 261, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu bei priedu įstatymo projekto.

Finansų ministerijos nuomone, šiuo metu keisti įstatyme nustatytą draudimo įmokos metinę normą bankams netikslinga dėl šių priežasčių:

                Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto tikslas – suderinti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nuostatas su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu. Įstatymo pakeitimai yra susiję su draudimo įmonės teisine forma, taip pat siūloma nemažai tik techninio pobūdžio patikslinimų.  

Pažymėtina, kad galimybė mažinti metinę draudimo įmokos normą jau yra numatyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje. Draudimo įmonės taryba turi teisę sumažinti draudimo įmokos normą bankams iki 0,045 procento, jeigu Indėlių draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 3 procentai, bet neviršija 4 procentų. O tuo atveju, kai minėtas santykis viršija 4 procentus - draudimo įmokos normą sumažinti iki 0,001 procento.

Indėlių garantijų sistemos tikslas – didinti indėlininkų ir investuotojų pasitikėjimą finansų rinka, užtikrinti finansų rinkos stabilumą. Į šį tikslą buvo atsižvelgiama ir kuriant indėlių garantijų sistemą Lietuvoje, tam pasirenkant ir atitinkamas priemones, ir indėlių garantijų sistemos sąlygas (tarp jų ir draudimo įmokų dydį).

Be to, Europos Sąjungos institucijose šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl indėlių draudimo sistemų šalyse narėse suderinamumo. Š.m. lapkričio 16 d. vykusiame posėdyje ECOFIN Taryba paprašė Europos Komisiją įvertinti indėlių garantijų sistemų funkcionavimo problemas. Tikėtina, kad Europos Komisijai pateikus išvadas gali būti peržiūrėtos indėlių draudimo direktyvos nuostatos. Todėl, mūsų nuomone, principinių Lietuvos indėlių draudimo sistemos sąlygų keitimas yra nesavalaikis.

Lietuvos bankų asociacija nepateikė išsamios analizės ir argumentų, pagrindžiančių asociacijos siūlymus. Vien tik draudimo įmokų palyginimas įvairiose šalyse, nepateikiant kitų atitinkamos šalies indėlių draudimo sistemos sąlygų, neleidžia šių sistemų palyginti. Todėl remiantis tik vieno rodiklio palyginimu, sumažinti draudimo įmokos normą iki 0,2 procento būtų neracionalu.

 

 

Pritarti

 

 

 

5. Asmenų,  turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

7. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą 150 str.1d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):

Pritarti Vyriausybės pateiktam, Komiteto patobulintam  įstatymo projektui Nr. IXP- 65 (2)

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu;

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

10. Komiteto paskirtas pranešėjas:  R. Palaitis               

Priedai:  įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                              Jonas Lionginas