Keturioliktasis
(14) posėdis
2004
m. gruodžio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, prašyčiau užimti savo darbo vietas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 16 d. posėdį. Ir prašyčiau registruotis, kad istorijai liktų bent čia esančiųjų pavardės. (Balsai salėje) Šiuo atveju aš tą ir darau.
Kol kas 54, bet tikiuosi, kad pamažu susirinks daugiau. Štai jau vienas kolega atėjo ir dar kitas, taigi turėsime daugiau Seimo narių. Tiesa, įstatymų šiandien priiminėti nereikės, taigi neprapulsime.
2004 m. gruodžio 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Prisipažinsiu, kad mes su ja ir Seimo valdyboje, ir Seniūnų sueigoje ganėtinai kankinomės. Kaip matote, pora klausimų iškrito. Jie yra perkelti į kitą savaitę, bet atsirado papildomų klausimų, susijusių su mūsų pačių reikalais. Ypač prašau atkreipti dėmesį į paskutinįjį rezervinį klausimą. Ir labai rimtas, žinoma, yra priešpaskutinis rezervinis klausimas. Taigi Seniūnų sueiga šiems patikslinimams pritarė, ar reikia čia dabar dar papildomai debatuoti? Gal galime bendru sutarimu patvirtinti patikslintą darbotvarkę? Galime. Ačiū, mielieji kolegos.
Tada imamės pirmojo darbotvarkės punkto. Tai Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-9, antras variantas. Ir pagrindinio komiteto, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, vardu prašyčiau į tribūną Aldoną Staponkienę. Ruošiasi kolega A.Sadeckas.
A.STAPONKIENĖ. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame svarstyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymą. Projektu siekiame įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos, apibrėžiančios padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi, bei Europos Sąjungos Tarybos sprendimo dėl bausmių sistemos stiprinimo, siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi, nuostatas ir su jomis suderinti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso nuostatas.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas šių metų gruodžio 8 dieną apsvarstė minėtą projektą. Tobulinant šio įstatymo projektą buvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros pasiūlymus.
Seimo papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabai tobulinti įstatymo projektą, kuriame buvo siūloma numatyti Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmės apatinę ribą, komitetas nepritarė. Nepritarė todėl, kad nusikaltimas yra priskiriamas prie sunkių ir būtinai bus skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jos dydis yra paliekamas teismo diskrecijai.
Bendru sutarimu komitetas priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar prašyčiau jus prisėsti, nes po to turėsime grįžti prie pataisos, ir tada jūs vėl būsite reikalinga. O dabar kviečiu A.Sadecką ar kurį kitą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Nėra entuziastų, tai aš tada perskaitysiu, kas jų yra užrašyta. Yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tokia išvada: „Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatant laisvės atėmimo bausmės apatinę ribą. Pagrindinis komitetas nepritaria, bet, kaip sakiau, prie pataisų grįšime.
Mielieji kolegos, kadangi debatuoti niekas nenori, reikia mums susitarti dėl vienos pataisos, aš vėl gerbiamąją A.Staponkienę… Gerbiamasis Sabatauskai, arba jūs einate į tribūną, ar gerbiamoji Staponkienė, kuris? Prašom.
Gerbiamoji Aldona, mes dabar turime susitarti dėl tos pataisos. Prašom referuoti, o paskui paprašysiu, kad J.Razma kaip autorius išdėstytų. Arba galbūt jis tegul pirma pasakys, o jūs lukterkite.
J.Razma. Prašom. Dėl jūsų pataisos.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, tam, kad mes tikrai skatintume piliečius nenusikalsti, turi būti aiškus bausmės neišvengiamumas. Mano manymu, kai būna nustatyta apatinė riba, žinoma, už sunkesnius nusikaltimus, tai tas bausmės neišvengiamumas yra aiškesnis. Kai jos nėra, kai teoriškai galima tikėtis ir nulinės laisvės atėmimo bausmės, tada nusikaltėlis gali tikėtis išsisukti. Man atrodo, gera iliustracija ir dabar yra „Respublikos laikraštyje skelbiami teisėjų ir Viliaus Karaliaus pokalbiai, jų fragmentai. Deja, mes šiandien negalime teigti, kad teismai yra visiškai nekorumpuoti, todėl toks saugiklis, kaip aš kad siūlau, tuo atveju, kai veikos padaromos dėl savanaudiškų paskatų arba kai sukelia pavojų asmens gyvybei, vis dėlto būtų ta minimali, bet konkreti laisvės atėmimo bausmė – dveji metai. Dabar, kai yra nulis, mano manymu, nėra gerai. Nulis yra pirmoje dalyje, kur kalbama apie lengvesnius atvejus, kai neteisėtai per sieną gabenami žmonės. Manau, kad vertėtų pritarti mano pataisai galvojant apie realią situaciją, kuri šiandien yra teismuose.
A.STAPONKIENĖ. Nulinės bausmės niekaip…
PIRMININKAS. Prašom.
A.STAPONKIENĖ. Nulinės bausmės niekaip negali būti, nes nusikaltimas yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų ir tikrai bus skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Galbūt pailiustruosiu tokiu pavyzdžiu. Vairuotojas važiuodamas net nežino, ką veža savo krovininėje mašinoje, o ten buvo vežami nelegaliai Lietuvos sieną kertantys asmenys. Vairuotojas už tai tikrai negalėtų gauti tokios bausmės, netgi ir dvejų metų, nes tai yra tikrai labai didelė laisvės atėmimo bausmė. Todėl iš tikrųjų čia yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmė, ji yra reali, ir tikrai palikime tai teismo diskrecijai.
PIRMININKAS. Dar nuomonė prieš – kolega R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Iš tiesų pateiktas pavyzdys, gerbiamieji kolegos, yra gana dažnas teismų praktikoje, apie tai mus informavo teisingumo viceministras ponas Gintaras Švedas. Jis pateikė dar paprastesnių pavyzdžių, kai, pavyzdžiui, susistabdo vairuotoją kelyje ir paprašo pavežti visiškai nepietietiškos, ne azijietiškos išvaizdos žmogus, o pasirodo, be dokumentų, ne pilietis, jis toks pat yra nelegalus. Aš norėčiau pasakyti pailiustruodamas kitokiu pavyzdžiu, kas yra, kai mes nustatome minimalią ribą, apatinę sankciją. Bausmių skyrimo taisyklės numato, kad jeigu nėra lengvinančių aplinkybių, apatinė riba – dveji metai – pliusuojama su viršutine riba – aštuoneriais metais, gaunama dešimt ir yra dalinama iš dviejų. Vadinasi, minimali bausmė, kurią teismas skirs, bus penkeri metai. Taigi, atsiprašau, nustačius apatinę ribą susidarys tokia situacija, kad teisėjas, nesant lengvinančių aplinkybių, taip pat nesant ir sunkinančių aplinkybių, privalės skirti realią laisvės atėmimo bausmę – penkerius metus. Daugeliu atveju situacija yra labai skirtinga. Tikrai reikėtų palikti daugiau laisvės ir šiuo atveju pasitikėti, kad teismai tikrai konkrečiai vertins kiekvieną atvejį. Tokiose bylose, sunkiose bylose, dėl nelegalų paprastai dalyvauja ir prokuratūros atstovai ir kiekvienu atveju gali būti skundžiamas teisėjo nuosprendis, jeigu jis yra per švelnus.
Dėl bausmės skyrimo. Reali laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimą, jei nėra apatinės ribos, minimali yra nuo trijų mėnesių iki aštuonerių metų. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto nepritarti tai pataisai ir palikti be žemutinės sankcijos ribos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū ir pranešėjai, ir gerbiamam kolegai. Noriu dabar dar J.Razmos paklausti. Jūs nuomonę išgirdote ir svarstymą komitete prisimenate. Ar reikalaujate, kad būtų balsuojama? Gerai. Tada prašome dabar dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš dėl J.Razmos siūlymo. Ar yra norinčių kalbėti? Kolega R.Smetona. Prašom. Rimantas Smetona. Dabar dėl pataisos.
R.SMETONA. Aš pritariu šiam siūlymui, juo labiau kad ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kaip matau aprašyme, kad taip pat mano, kad šio įstatymo sankcijoje turėtų būti nustatyta ir minimali bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Aš manau, kad ta aritmetika, kurią pateikė ponas R.Šukys, aštuonis plius du dalyti iš dviejų lygu penki, neatspindi realios padėties, nes, kaip ir paminėta, minimali – trys mėnesiai, o trys mėnesiai už šį nusikaltimą, manau, gali būti kartais per mažai. Ir vėlgi turėdamas omenyje tai, kas buvo pasakyta apie gana dažnus teismų atvejus, kartais labai abejotinus jų sprendimus, manau, kad apatinė riba turėtų būti nustatyta tokia, kaip ir siūloma, – dveji metai.
PIRMININKAS. Dabar kita nuomonė. J.Sabatauskas. Prašom, kolega.
J.SABATAUSKAS. Labai gaila, bet teismų praktikoje, gerbiamasis kolega Smetona, būna taip, kad įvertina minimalią bausmę, maksimalią bausmę, išveda vidurkį ir gauna tokią bausmę, koks yra tas aritmetinis vidurkis. Taigi reali bausmė bus tie ketveri ar penkeri metai, o, tarkim, galbūt padaryta žala arba pavojingumas nėra toks, kaip mes įsivaizduojam, kaip tie pavyzdžiai, kuriuos pateikė gerbiamoji Aldona ir gerbiamasis Arvydas. Aš siūlyčiau nepritarti, juo labiau, kaip ir sakė komiteto pranešėja, tai sunkus nusikaltimas ir už jį tikrai bus laisvės atėmimo bausmė. Jeigu jūs manote, kad ir šiuo atveju teismas neskirs tokios bausmės, tai jūs labai klystate. Nebūna taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašyčiau dabar įsiklausyti –bus pirmas balsavimas ir kartu registravimasis, pasitikrinsim, kiek mūsų yra. Balsavimas yra toks: mygtukas „už tuo atveju, jeigu pritariate kolegos J.Razmos siūlymui, mygtukas „prieš tuo atveju, jeigu pritariate pagrindinio komiteto išvadai, o pagrindinis komitetas J.Razmos siūlymui nepritarė. Ar aišku? Už J.Razmos teikiamą siūlymą – mygtukas „už, kita nuomonė – kitas mygtukas. Registruojamės ir balsuojame.
Už – 16, prieš – 59, susilaikė 12. Nepritarta.
Mielieji kolegos, dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Ar galime pritarti bendru sutarimu taip, kaip aprobavo pagrindinis komitetas, ar reikalauja kas balsuoti? Nereikia, galim bendru sutarimu? Ačiū. Reikia? Nereikia. Ačiū, malonu. Taigi pirmasis klausimas išnagrinėtas.
Dabar darbotvarkės 2 klausimas – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-78. Kviečiu į tribūną naująjį ministrą gerbiamąjį Gintarą Furmanavičių pateikti šitą Vyriausybės teikiamą projektą. Prašom.
G.J.FURMANAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Kolegos! Mielieji kolegos, pirmoji ministro, kaip ministro, kalba, prašyčiau susitelkti ir klausytis.
G.J.FURMANAVIČIUS. Vyriausybės įgaliotas pristatau jums Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektą.
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas toliau taikyti kariams ir pareigūnams, išėjusiems į pensiją ištarnavus daugiau kaip 20 metų ar atleistiems dėl sveikatos būklės, vieną iš socialinių garantijų – valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo, kurį šiuo metu sudaro 172 Lt per mėnesį, skyrimą ir mokėjimą, iki jie įgis teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją. Minimas priedas bus mokamas tik tuomet, jei jie negaus pajamų dirbdami pagal darbo sutartį valstybės tarnautojais, pareigūnais, politikais, teisėjais, individualių įmonių savininkais, ūkininkais ar kitais Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytais atvejais. Gaunant šias pajamas priedo mokėjimas bus sustabdomas.
Ši socialinė garantija būtų taikoma iki tol, kol bus įgyvendinta Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programa, bet ne ilgiau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. Siūloma Vyriausybei minimą programą parengti per 2005 metus.
Priėmus šį įstatymą ir įgyvendinus minėtą programą būtų sudarytos sąlygos pareigūnams ir kariams panaudoti turimą patirtį bei profesinį potencialą kitose veiklos srityse, leistų išspręsti aktualias pareigūnų ir karių sveikatos, psichologines problemas bei jų padarinius, kuriuos nulemia ilgalaikė tarnyba nuolatinio pavojaus gyvybei ir sveikatai bei psichologinės įtampos sąlygomis. Įgyvendinus šioje programoje numatytas priemones šios socialinės garantijos taikymas būtų nebeaktualus ir šio priedo skirti nebereikėtų.
Priėmus įstatymą neigiamų padarinių nenumatoma. Papildomų biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimas pareikalautų priklausomai nuo to, kiek pareigūnų išeitų į pensiją po 2005 m. sausio 1 d. Preliminariais skaičiavimais tokių pareigūnų, kurie išeitų į pensiją ir neturėtų kitų pajamų, skaičius neturėtų viršyti 300, ir tai pareikalautų apie 600 tūkst. Lt biudžeto lėšų per metus. Bet tai yra maksimali suma, jeigu visiems 300 pensininkų būtų taikoma socialinė garantija nuo pat metų pradžios. Realiai šiam tikslui lėšų reikės mažiau, nes pareigūnai į pensiją išeina skirtingu laiku.
Įstatymo projektas suderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei kitų tarptautinės teisės aktų normomis, nuostatomis, jo nuostatos Europos Sąjungos teisei bei Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštarauja. Prašau pritarti šio įstatymo projekto svarstymui Seime skubos tvarka. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, net devyni Seimo nariai nori jūsų paklausti. Prašome pasilikti tribūnoje. Aš matau, kad ten jums patalkinti yra atėję ministerijos darbuotojai. Pas mus yra nusistovėjusi tokia praktika, kad, jeigu reikia, į tam tikrus klausimus gali atsakyti ir pakviesti asmenys. Bet primenu vieną esminę sąlygą – klausimams ir atsakymams 10 minučių. Prašom. Pirmasis klausia A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, suprantu, gal jūs ir neatsakysite. Aš pasistengsiu du trumpus klausimėlius, bet matau poną Rimantą Astrauską, gal jis padės.
PIRMININKAS. Ministerijos sekretorius.
A.SYSAS. Taip. Vienas klausimėlis būtų toks. Čia labai gudriai parašyta apie neigiamas priimto įstatymo pataisas. Aš kalbu apie finansus, kurių reikia. Vidaus reikalų ministerijos sistemai reikės dar daugiau lėšų ir po Konstitucinio Teismo sprendimo. Čia parašyta, kad patvirtinus biudžetą priedas turės būti mokamas iš pensijas mokančios institucijos. Suprantu, kad iš Vidaus reikalų ministerijos biudžeto. Ar jums tų lėšų užteks?
Ir antras klausimas. Gal nespėjote paklausti savo pavaldinių, kodėl buvo laukta iki tol, kol iki Kalėdų lieka savaitė, atnešamas įstatymas svarstyti skubos tvarka. Ši problema buvo žinoma dar pernai gruodžio mėnesį, kai mes pratęsėme, tiksliau, kai mes nukėlėme jį dar vieneriems metams. Labai ačiū.
G.J.FURMANAVIČIUS. Jeigu neprieštarausite, aš paprašysiu pono ministerijos sekretoriaus atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Prašom. (Balsai salėje) Gerbiamasis R.Astrauskas. Prašom. Mikrofoną įjungėte? Prašom. Opozicija teikia pagalbą. Prašom įsidėmėti ir įvertinti. (Balsai salėje) Prašom. Gerbiamas R.Astrauskai, kai atsakysite į tą klausimą, ateikite į vyriausybinę ložę, čia įjungsime. Bus patogiau. Prašom.
R.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pabandyti atsakyti į pirmąjį klausimą dėl lėšų poreikio. Iš tikrųjų mes paskaičiavome pačią maksimaliausią sumą, jeigu visi pareigūnai, kuriems būtų galima taikyti šią lengvatą, išeitų nuo sausio 1 d. ir jiems būtų taikoma. Realiai pasakyti šiandien yra be galo sudėtinga. Mūsų Vidaus reikalų ministerija apie tai yra kalbėjusi, derinusi su Finansų ministerija. Paskaičiavę realų poreikį, viduryje metų, kai bus tikslinamas valstybės biudžetas, mes paprašysime realios lėšų sumos. Šiandien pasakyti yra be galo sudėtinga, o prognozuoti ir siūlyti perskirstyti biudžetą būtų neracionalu.
Antrasis klausimas buvo dėl to, ar nebuvo galima to padaryti anksčiau. Galbūt ir buvo galima padaryti, tačiau reali situacija yra tokia, kad kai buvo pradėta rengti, arba buvo susirinkta ir diskutuota dėl sistemos perkvalifikavimo, pasirodė, kad problemų yra kur kas daugiau ir jos daug sudėtingesnės negu atrodė iš pirmo žvilgsnio. Todėl mes manome, kad neužtenka tik sistemos perkvalifikavimo, kuri buvo numatyta, bet reikia sukurti ir įgyvendinti visą gana sudėtingą programą, apimančią rotaciją vidaus sistemoje, profesinį orientavimą, tam tikrą informacijos duomenų bazės parengimą ir surinkimą, kad žinotume, kada pareigūnas norėtų kur išeiti ir panašiai. Paprasčiausiai susiklostė tokia situacija. Manome, gal nebus labai didelis „griekas, jeigu tą darbą būtų galima pratęsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau grįžti į savo vietą, nes technika yra sutvarkyta ir veikia. Dabar klausia G.Mikolaitis. Prašom, kolega.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Norėčiau gerbiamojo ministro paklausti. Labai sveikintinas dalykas yra pratęsti šį laiką, bet kaip, jūsų manymu, ar šių sričių pareigūnai negali dirbti sulaukę tokio amžiaus, ar nereikėtų pratęsti pensinio amžiaus nuo 45–50? Manau, visose srityse gali dirbti daug garbingesnio amžiaus žmonės. Kodėl taip anksti, jūsų manymu, ar nereikėtų pratęsti?
G.J.FURMANAVIČIUS. Manau, kad kalbama apie tuos atvejus, kai žmonės, išėję iš šių sričių, negali susirasti tarnybos kitur. Mano pateiktose įstatymo pataisose sakoma, kad kalbama apie tuos atvejus, iki kol jie susiranda kitą veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Jakučionis. Prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, statutinių įstaigų pareigūnai, kariai į ištarnauto laiko pensiją paprastai išeina jauni, ką čia kolega sakė, ir, žinoma, gali dirbti. Kaip rodo praktika, išeina į atitinkamas privačias struktūras dirbti panašų darbą. Kodėl jiems reikėtų iš karto mokėti pensijos priedą, nes tai neskatinta jų ieškoti darbo? O šiaip, atrodo, kad šis įstatymas yra lyg ir laikinas. Kodėl įstatyme numatome, kad socialinio prisitaikymo programą reikia kurti dar ištisus metus, net daugiau nei metus. Juo labiau kad kolega A.Sysas sakė, kad ta problema buvo prieš metus, tai kodėl ta programa nebuvo parengta, kodėl ją reikia rengti dar metus ir ar nepakanka paraginti Vyriausybės, konkrečiai Vidaus reikalų ministeriją, kad ta programa būtų parengta greičiau?
PIRMININKAS. Atsiprašau, ministre. Mielieji kolegos, prašyčiau laikytis limito, klausimams – 1 minutė. Prašom, ministre.
G.J.FURMANAVIČIUS. Į pirmą klausimo dalį galėčiau atsakyti taip, kad 172 Lt per mėnesį yra labai gera paskata ieškotis kito darbo, galbūt ir privačiose struktūrose.
Dėl antros klausimo dalies aš vėl prašyčiau padėti poną R.Astrauską.
PIRMININKAS. Prašom. Technika jau veikia.
R.ASTRAUSKAS. Ar girdėti? Iš tikrųjų, jeigu pareigūnas, išėjęs į pensiją…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
R.ASTRAUSKAS. … susiranda darbą, tai tas priedo skyrimas yra sustabdomas ir tikrai jis jo negaus tol, kol nesuras darbo, negaus kitų pajamų.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Nori paklausti J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, klausimas būtų toks. Koks yra tų pareigūnų pensijos dydis? Tai vienas dalykas. Ir antras dalykas. Kodėl man kyla klausimas? Aš tarnavau trejus metus kariuomenėje, kasmet (nes nemokėjau išsisukinėti) buvau šaukiamas į mokymus ir mačiau, kuo tie karininkai užsiiminėjo. Lošė kortomis, kad kaip nors lengviau praleistų laiką, dabar kompiuteriais „varo. Taip sakant, „bezdelnikai.
PIRMININKAS. Ne toje kariuomenėje, Juliau, buvote.
J.VESELKA. Tas pats, netrukdykite man. (Juokas salėje) Dabar, kadangi Lietuvoje neturi ką veikti, tai jie bėga į Iraką, Afganistaną, kad tik susimanytų ką veikti. Kodėl jiems reikia dar mokėti priedus?
G.J.FURMANAVIČIUS. Labai emocionaliai pateiktas jūsų klausimas, bet dar kartą noriu pasakyti, kad tas 172 Lt priedas, pats suprantate, yra… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Kolegė A.Balsienė. Prašom.
A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Jau nuo 2000 m. pagal tuometinio aptariamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies redakciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalėjo parengti pareigūnų ir karių perkvalifikavimo sistemą. Sistema iki šiol neparengta. Praėjus ketveriems metams matome, kad Vyriausybė nevykdė įstatymo nuostatų. Norėčiau paklausti, kodėl nuo 2000 m. Vyriausybė neparengė išleidžiamų į atsargą pareigūnų ir karių perkvalifikavimo sistemos?
G.J.FURMANAVIČIUS. Man sunku atsakyti į klausimą, kodėl to iki šiol nebuvo padaryta. Pagal dabar mano teikiamą įstatymo projektą numatoma, kad ši programa bus parengta per 2005 m., vėliausiai iki 2006 m. sausio 1 dienos. Aš tikrai negaliu pasakyti, kodėl tai nebuvo padaryta iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Steponavičius paskutinis, nes mes jau klausinėjame 12-ą minutę. Aš čia pridėjau laiką gerbiamojo R.Astrausko perdislokavimo išlaidoms padengti. G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pone ministre, sveikiname tribūnoje. Galų gale dalykiniai klausimai pasiekė Seimo darbotvarkę. Norėčiau paklausti šiek tiek kita tema, bet ji tiesiogiai susijusi su statutiniu vidaus reikalų sistemoje dirbančių žmonių finansavimu ir jų atlygiu. Po Konstitucinio Teismo sprendimo paaiškėjo, kad statutiniams darbuotojams, visų pirma policijos darbuotojams, priklauso visas, o ne dalinis, koeficiento mokėjimas. Norėčiau klausti, ar jūs kaip ministras imsitės neatidėliotinų priemonių, kad ne tik priedai, kuriuos jūs dabar teikdami šį sprendimą siūlote spręsti, bet ir tai, ką valstybė lieka skolinga nelengvą darbą dirbantiems policijos darbuotojams, būtų taip pat išmokėti visi ir be atidėliojimų?
G.J.FURMANAVIČIUS. Aš manau, kad Konstitucinio Teismo sprendimas turi būti vykdomas, o ne svarstomas. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kol kas jūs prisėskite, nes yra antras klausimas. Dabar mes turime susitarti, ar pritariame po pateikimo? Ar vis dėlto yra norinčių kalbėti? Prašom. A.Matulevičius – nuomonė už. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes negalime nepritarti šitam dalykui, nes, kai buvo taip tempiama, labai geri specialistai bijodami, kad po sausio 1 d. viskas pasikeis, iš vidaus reikalų sistemos išėjo. Išėjo tie žmonės, kurie galėjo dirbti, ir gerai dirbti. Taigi, man atrodo, reikia pritarti, bet pritariant reikėtų (aš manau, kad naujasis ministras į tai atsižvelgs) reikalauti iš darbuotojų, valstybės sistemos tarnautojų taip nedaryti, nes laukiama, tempiama metų metus, o paskui, likus porai dienų iki Naujųjų metų, kai viskas turi keistis, mes kaip gaisrininkai turime neįsigilinę tai daryti.
Jaučiu, kad keletas kolegų gali nuskriausti darbuotojus. Turėkime omeny vieną dalyką: čia kalbama ne apie kanceliarijos darbuotojus, ne apie tuos, kurie sėdi ministerijoje, bet apie tuos žmones, kurie gaudo nusikaltėlius, kadangi ministerija šiandien jau yra nebe demilitarizuota, taip būtų galima pasakyti.
Aš esu už tuos darbuotojus, kurie sunkiai tarnauja ir kuriuos parėmė Konstitucinis Teismas. Būtų neteisinga, jeigu Seimas tam dabar nepritartų. Tikėkimės, kad naujasis ministras įves ten tvarką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė. P.Gražulis. Prašom, kolega.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad priedų mokėjimas prie pensijos jauniems vyrams išties neskatina jų ieškoti, išėjus į pensiją jauno amžiaus, darbo. Dažnai būna taip, kad gauna pensiją, neoficialiai įsidarbina privačiose struktūrose, ten taip pat gauna atlyginimą ir plius pensiją su priedais iš valstybės biudžeto.
Man teko domėtis, kaip yra kitose valstybėse, taip pat ir Vokietijoje. Vidaus reikalų sistemoje niekur taip anksti žmonės neišeina į pensiją. Ten žmonės toje pačioje sistemoje iš operatyvinių dalinių pervedami į ūkio skyrių, kanceliarijos skyrių, į kitas pareigas, kurios nereikalauja tokio fizinio pasirengimo, ir, sulaukę tokio pat amžiaus, kaip ir visi piliečiai, jie išeina į pensiją. Ten valstybė taupo lėšas. Mes tas lėšas švaistome. Todėl aš negaliu pritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiek supratau, reikės balsuoti. Mielieji kolegos, prašom susikaupti ir balsuojame, ar pritariame šiam projektui po pateikimo. Čia Vyriausybės siūlymas. Prašom balsuoti.
Už – 72, prieš – 3, susilaikė 7. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka. Tai reikštų, kad pirmadienį komitetai turi apsvarstyti, o trečiadienį, kaip yra planuojama, nagrinėti. Trečiadienį galime ir apsvarstyti, ir, jeigu reikia, ir priimti. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jums leidus, galima posėdžiauti ir antradienį, nes pirmadienį kai kas dirba su rinkėjais, vis tiek antradienis yra posėdžių diena, bet kadangi plenarinio posėdžio nebus, mūsų komitetas posėdžiaus antradienį.
PIRMININKAS. Čia bus kai kurių keblumų, tada mums reikės patvirtinti ne skubos tvarka, o ypatingos skubos tvarka, kad niekas neprieštarautų dėl to, kad jūs svarstėte prieš 20 valandų, o ne prieš 24 valandas. Sutinkam, kad būtų ypatinga skuba, bet liktų ta pati tvarka? Komitetas nagrinėja pirmadienį arba antradienį. Darbo grafikas nepatvirtintas, gerbiamieji. Ir pirmadienį jis tebegalioja. Taigi komitetai nagrinėja pirmadienį arba antradienį, o Seimas ir svarstymo procedūras, ir priėmimo procedūras sprendžia trečiadienį. Galim sutikti su tuo? Ačiū.
Gerbiamasis ministre, kviečiu į tribūną. Darbotvarkės 3 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 19 ir 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-82. Pranešėjas – ministras G.Furmanavičius. Pateikimas. Prašom.
G.J.FURMANAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės įgaliotas teikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 19 ir 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą panaikinti esančias vidaus tarnybos sistemos pareigūnų siuntimo saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje, atstovybių prie tarptautinių organizacijų teisinio reglamentavimo problemas.
Šiuo metu nėra įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų siuntimą į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje (šių atstovybių vidinei apsaugai užtikrinti), bei teisės aktų, reglamentuojančių šiems pareigūnams būtinas taikyti socialines garantijas bei jų rūšis. Todėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių apsaugą užsienyje (šiuo metu minėtą funkciją vykdo policijos pareigūnai), į minėtas atstovybes ir konsulines įstaigas yra siunčiami pagal tarnybines komandiruotes reglamentuojančius teisės aktus. Iš esmės šis pareigūnų siuntimas nėra tarnybinė komandiruotė. Be to, pareigūnai komandiruojami dažniausiai 1 metams, o įstaigos vadovas, galėdamas vadovautis tik esančiomis tarnybinių komandiruočių taisyklėmis, kas mėnesį privalo parengti naują įsakymą dėl tų pačių pareigūnų komandiravimo į užsienį. Todėl esanti pareigūnų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių apsaugą užsienyje, siuntimo praktika pagal galiojančius teisės aktus neatitinka pareigūnų vykdomų funkcijų esmės, yra sudėtinga, nelanksti ir neužtikrina būtinų siunčiamų pareigūnų socialinių garantijų.
Įstatymo projekto tikslas yra įstatymo lygmeniu reglamentuoti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų siuntimą saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje, atstovybių prie tarptautinių organizacijų bei reglamentuoti ir užtikrinti būtinas siunčiamų pareigūnų socialinių garantijų rūšis: sveikatos draudimo išlaidų, susijusių su vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnyba užsienyje, kompensacijas, kelionių ir gyvenamojo ploto nuomos mokesčio kompensacijas bei sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti su anksčiau minėtomis socialinėmis garantijomis susijusių išmokų dydžius ir jų mokėjimo tvarką.
Priėmus įstatymo projektą būtų sudarytos prielaidos maksimaliai užtikrinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų bei atstovybių prie tarptautinių organizacijų saugumą, taip pat tai leistų tinkamai vykdyti Europos Sąjungos ir NATO aljanso valstybės paslapčių subjektų, prie kurių priskiriamos diplomatinės atstovybės, fizinei apsaugai nustatytus reikalavimus.
Įstatymo projektas suderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei kitų teisės aktų nuostatomis ir neprieštarauja kitiems Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymas būtų nesunkiai inkorporuotas į teisės sistemą, nes jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Priėmus šį įstatymą, neigiamų padarinių nenumatoma. Įstatymui įgyvendinti 2005 metais reikės 2 mln. litų. Šios lėšos 2005 m. valstybės biudžete yra numatytos.
Atsižvelgdamas į tai, kad teikiamam įstatymo projektui įgyvendinti būtinos lėšos 2005 m. valstybės biudžete jau yra numatytos, prašau pritarti šio įstatymo projekto svarstymui Seime ypatingos skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti šį sykį keturi Seimo nariai. Pirmasis vėl A.Sysas. Prašom, kolega.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš šiame įstatyme nieko nerandu apie šeimos narius. Mes svarstydami diplomatinės tarnybos įstatymus darėme pataisas. Čia asmuo važiuoja iki pusantrų metų. Kalbama tik apie to asmens kelionę, išlaidas, ir viskas. Ar rengiant įstatymą buvo galvojama apie šeimos narius, t.y. vaikus, vyrą, žmoną, atsižvelgiant į tai, kas važiuoja saugoti? Aš nerandu nieko šiame įstatyme. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gal kolega R.Astrauskas pagelbės, prašom. Ar… Prisistatykite.
S.GAGAS. Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis vadas Saulius Gagas.
PIRMININKAS. Prašom.
S.GAGAS. Rengiant šį įstatymą, neturėta omenyje šeimos narių, nes laikas yra nuo metų iki pusantrų metų. Šiuo metu pareigūnai jau dirba ten ir išbūna tokį pat laikotarpį. Pareigūnas yra vienas ir jis dirba be šeimos narių. Laikotarpis nėra toks ilgas kaip diplomatinės tarnybos pareigūnų. Šiuo metu siekiama įteisinti tai, kas jau yra, kad pareigūnai būtų užtikrinti, gautų tas socialines garantijas, kurios bent jiems priklauso.
PIRMININKAS. Ačiū, sutariame, kad šio rango pareigūnai iškenčia.
S.GAGAS. Ir kad būtų įstatyminis (…).
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS. Jau matome vieną neigiamą dalyką – tai, kad bus atskirti nuo šeimos. Norėčiau paklausti dėl finansų, ar žmonės, kurie vežami kaip rekrūtai saugoti tam tikrų objektų, nukentės finansiškai, ar ten bus geresnis variantas negu komandiruotės? Matome, kad numatytas 2 mln. Lt priedas, tačiau vis dėlto norėčiau tiesiai paklausti, ar finansinės sąlygos pagerės, ar pablogės?
S.GAGAS. Sąlygos pareigūnams, dirbantiems šiuo metu užsienio diplomatinėse atstovybėse, tikrai pagerės priėmus šį įstatymą.
PIRMININKAS. Prašom. Tada kolega A.Pekeliūnas. Prašom.
A.PEKELIŪNAS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto norėčiau išgirsti, tie 2 mln. Lt yra papildomos lėšos, ar tai yra projektui įgyvendinti, įstatymui priimti, ar kam?
G.J.FURMANAVIČIUS. Tai yra valstybės biudžete jau numatytos lėšos.
A.PEKELIŪNAS. Taip, bet kam jos skiriamos? Iki šiol komandiravome, vadinasi, biudžetas visą laiką buvo planuojamas. Tai dabar dar 2 mln. Lt prie to biudžeto dedami, taip?
G.J.FURMANAVIČIUS. Ne, kaip aš suprantu, tai jau yra įskaičiuota į biudžetą. Čia ne daugiau. Jokių papildomų asignavimų čia nereikalaujama.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Žiemelis. Prašom, kolega.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis ministre, šio įstatymo 52 straipsnis papildomas 6 dalimi, kurioje sakoma, aš pacituosiu tik kelis žodžius: „mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija. Viskas gerai, tačiau ar neiškils problemų, su kokia tarnyba. Nes ne visi, užsienyje dirbantys, vienodai gauna. Ne visi vienodus priedus gauna. Ar nereikėtų patikslinti?
PIRMININKAS. Prašom.
S.GAGAS. Ši kompensacija bus mokama vietoj dienpinigių. Tai bus Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai bus pavedama Vyriausybei.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ačiū, gerbiamasis ministre, galite prisėsti.
Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Dabar dėl svarstymo, kaip siūlo Vyriausybė. Aš siūlau tą pačią tvarką, kaip ir dėl ankstesnio. Tai yra kad mes sutariame dėl ypatingos skubos, bet tai nereiškia, kad šiandien po pietų priiminėsime. Tiesiog komitetas apsvarstys, komitetai, čia irgi siūlomi keli komitetai, apsvarstys pirmadienį arba antradienį, o trečiadienį mes galutinai apsispręsime. Sutinkame su tokia tvarka? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas. Dar kartą ačiū, gerbiamasis ministre.
Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-79 (pateikimas)
Dabar į tribūną kviečiu kitą ministrą – Žilviną Padaigą. Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-79. Pateikimo stadija. Prašom.
Ž.PADAIGA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo pakeitimo įstatymą.
Kraujo donorystės įstatymas buvo priimtas 1996 metais. Dabartinis įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/98/EB, kuri buvo priimta 2003 m. sausio (…) dieną. Ji nustato žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus ir iš dalies keičia direktyvą 2001/83/EB.
Šiame įstatyme reglamentuotos vartojamos sąvokos, atsižvelgiant į direktyvą, aptariami kraujo donorystės principai, dar labiau įtvirtinant kraujo donorystės neatlygintinumą. Kalbama apie donorų atranką, kraujo ėmimo iš donorų tvarką, apie donorų teises ir pareigas, to nebuvo ankstesniame įstatyme. Taip pat detaliai numatomas kraujo donorystės valdymo mechanizmas ir donorystės įgyvendinimas, apibrėžiama donorystės įstaigų veikla, įstaigų pareigos, kalbama apie ligoninių kraujo bankų veiklą ir apie kraujo ir kraujo komponentų eksportą ir importą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jus nori paklausti penki Seimo nariai. J.Čekuolis – pirmasis. Prašom, kolega.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, šis įstatymo projektas buvo rengtas praėjusios Vyriausybės, ir parašas yra jūsų pirmtako J.Oleko. Norėčiau pasiteirauti jūsų, kaip naujojo ministro, nuomonės ir pozicijos dėl neatlygintinos arba atlygintinos kraujo donorystės. Ilgai buvo situacija, kai donorai gaudavo atlygį pinigine išraiška. Praėjusioje kadencijoje priėmus atitinkamus teisės aktus to neliko, liko tik neatlygintina kraujo donorystė. Kaip jūs manote, kraujas galėtų būti įvertinamas kaip prekė, ar ne? Ar jūs pritartumėte, kad būtų mokami pinigai už donorystę, už žmonių sutikimą, atiduodamą kraują? Ar jūs pritartumėte tam?
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Ne, aš nepritarčiau, kad už kraują būtų mokami pinigai. Europos Sąjunga direktyvoje yra aiškiai nustačiusi, kad kraujo donorystė turi būti neatlygintina, nes yra įrodyta moksliniais tyrimais, jog užtikrinamas kraujo saugumas, išvengiama infekcinių ligų perdavimo recipientui. Tokiu būdu skatiname neatlygintiną kraujo donorystę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, aš dėl 2 straipsnyje vartojamų sąvokų. Mano nuomone, kraujas yra kraujas. Jeigu jūs kalbate apie donoro surinktą kraują, o toliau apie kraujo donorystę ir t.t., kraujo komponentus, aš manyčiau, kad 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas turėtų būti ne „kraujas, o „donoro kraujas.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už pastabą, aš ją perduosiu Europos Parlamento nariams ir prašysiu, kad jie inicijuotų direktyvos svarstymą, nes ši sąvoka yra paimta iš mano minėtos direktyvos.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Dumčius. Prašom, kolega.
A.DUMČIUS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra labai svarbus įstatymas ir reikia, kad jis greičiau funkcionuotų, pritaikyti prie Europos Sąjungos naujų reikalavimų. Todėl, aš sakyčiau, reikėtų labai greitai jį priimti.
Antra. Klausimas ministrui. Prieš jam pradedant veikti, reikia peržiūrėti asmens tinkamumo būti donoru kriterijus ir taip pat donoro apklausos anketas, patikrinti sveikatą. Ar tai labai pasikeis pagal naujus reikalavimus, ar bus tokie patys kaip anksčiau?
Ž.PADAIGA. Ne, didelių pakeitimų šioje srityje nėra. Tos anketos, tie duomenys, kurie čia yra aprašyti, jau dabar yra renkami, analizuojami ir daromos išvados apie donorų tinkamumą, apie rizikos grupes ir apie atliktus tyrimus.
PIRMININKAS. Kolegė I.Degutienė.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis ministre, pateikta nauja Kraujo donorystės įstatymo redakcija, todėl kyla natūralus klausimas, matyt, buvo daug pokyčių sename įstatyme, kad reikėjo naujos redakcijos. Tačiau norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs atkreipėte dėmesį, kad Seimo Teisės departamentas dėl tokio įstatymo, kuris yra naujos redakcijos, vadinasi, tik patikslintas, teikia labai daug pastabų, jų daugiau kaip du lapai. Ar jūs pasirengęs pagal Teisės departamento pastabas taisyti teikiamą įstatymo projektą? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Be abejo, atsižvelgsime į pateiktas pastabas. Tas, kurios yra racionalios, žinoma, priimsime, bus galima šį projektą taisyti.
PIRMININKAS. Juo labiau kad Vyriausybė nesiūlo jo nagrinėti ypatingos ar kokios kitos skubos tvarka.
Paskutinysis klausia kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu yra priimtos naujos Medicinos praktikos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakcijos, dabar vėl yra teikiama nauja Kraujo donorystės įstatymo redakcija. Mano manymu, buvo galima išsiversti su pataisomis, tuo labiau kad Teisės departamentas irgi labai daug pastabų turi ir dėl sąvokų, ir nurodo, kad dėl kraujo komponentų kokybės įstatyme nieko nėra paminėta, yra tik nuoroda, kad ministro įsakyme bus įvardyti kokybės elementai. Ar vis dėlto nemanote, kad reikėtų išvengti tų naujų įstatymų redakcijų, stengtis pateikti tiktai tam tikras pataisas, nes medikams paskui labai sunku susigaudyti tuose naujuose įstatymuose. Ačiū.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Taip, kur galima, sutinku, reikia išvengti jūsų minėtų dalykų. Tačiau šiuo atveju, mano nuomone, turi būti daroma taip, kaip yra teikiama.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad pradedame nagrinėti? (Balsai salėje: galime) Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir nagrinėtume pratęstoje rudens sesijoje, apie tai bus kalba šiandien šiek tiek vėliau. Sutinkam? Ačiū.
Dar vieną ministrą prašyčiau į tribūną – Vladimirą Prudnikovą. Du klausimai. Visų pirma Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimų pripažinimo netekusiais galios projektas Nr.XP-84. Pateikimo stadija. Prašome, kolega ir ministre, į tribūną.
V.PRUDNIKOVAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai. Labai graži misija šiandien, pirmą dieną pradėjus dirbti Kultūros ministerijoje. Lietuvos Respublikos Katalikų Bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes…
PIRMININKAS. Ministre, jūs nuo antrojo pradėjote. Bet jeigu jums patogiau nuo šio, tai prašom. Leiskime ministrui tą išimtį. Tik minutėlę, aš paskelbsiu, koks klausimas. Minutę! Padarykim išlygą naujajam ministrui. Skirtumo nėra, ar 5, ar 6 klausimas. Darbotvarkės 6 klausimas – Katalikų Bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymo projektas Nr.XP-85. Taip pat pateikimo stadija ir tas pats pranešėjas ministras V.Prudnikovas. Prašom, kolega.
V.PRUDNIKOVAS. Katalikų Bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymo projekto pateikimas. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos Katalikų Bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes, kurios nuo 1940 m. vasario 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. buvo nacionalizuotos ar kitaip nusavintos, atkūrimo tvarką ir sąlygas. Įstatymo projektas buvo pradėtas rengti po to, kai 2000 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas, siekdami reglamentuoti santykius švietimo ir kultūros srityje, pasirašė sutartį, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. liepos 20 dieną. 2004 m. liepos mėnesį buvo pasirašytas Kultūros ministerijos ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos susitarimas, kuriame akcentuojama, kad religinis paveldas yra integrali Lietuvos gyvos kultūrinės tradicijos dalis. Sprendžiant šio paveldo objektų išsaugojimo ir panaudojimo klausimus, prioritetas turi būti teikiamas religinių kultūros vertybių naudojimui pagal tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į jų religinę ir kultūrinę vertę.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties nuostatas, buvo sudaryta Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos – Kultūros ministerijos dvišalė nuolatinė komisija, kuri remdamasi susitarimu parengė Katalikų Bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymo projektą. Įstatyme numatoma, jog Katalikų Bažnyčia turi teisę atkurti nuosavybės teisę į valstybinėse saugyklose saugomas kilnojamąsias kultūros vertybes, kurios buvo nacionalizuotos ar kitaip nusavintos iš Katalikų Bažnyčios be jos valios. Įstatymas taip pat nustato prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kilnojamąsias kultūros vertybes pateikimo tvarką, jų turinį, apibrėžia sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimą, jų apskundimo tvarką bei kilnojamųjų kultūros vertybių perdavimą Katalikų Bažnyčios nuosavybėn. Šio įstatymo projektui buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. posėdyje ir nutarta jį teikti Seimui patvirtinti. Šis įstatymas padės išsaugoti religinio meno vertybes ateities kartoms ir plėtoti iki šiol sėkmingą ir vaisingą valstybės ir Katalikų Bažnyčios bendradarbiavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Klausimams ir atsakymams 10 minučių. Pirmasis klausia J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, žiūriu į 3, 5 ir 6 straipsnius. Katalikų Bažnyčia prašymus dėl nuosavybės teisės į tas vertybes atkūrimo pateikia Kultūros ministerijai. Vis dėlto kas konkrečiai pateikia? Ką reiškia Katalikų Bažnyčia? Kaip žinote, pati bažnyčia nerašo. Ar čia turės teisę ir klebonas, ir vyskupas, ir dar kokie pareigūnai, ar tik kardinolai, ar nežinau kas, ar nereikėtų sukonkretinti nurodant, kas gali Katalikų Bažnyčios vardu pateikti prašymus? Ar tiktai Vyskupų Konferencija? Kad būtų sukonkretinta. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, jūs žinote, dabar kunigai skundžiasi, kad jie gauna labai mažas pajamas. Kultūros vertybių apsaugai iš tikrųjų reikia papildomų pajamų. Ar jūs numatote, kad tos vertybės paskui neliktų apleistos, nefinansuojamos ir pardavinėjamos, kaip buvo atsitikę. Sakykim, vienas atvejis, bet jau buvo atsitikę.
V.PRUDNIKOVAS. Labai ačiū už rimtą ir gerą klausimą. Tarp eilučių mes turime pagalvoti apie tai, kad vertybės, kurios bus perduotos Bažnyčiai, be abejo, turi būti ir saugomos. Vyskupų Konferencija patvirtina, kad pirmiausia bus pristatyti tam tikri dokumentai, kuriuose bus nurodyta, kad viena ar kita vertybė bus saugoma, bus eksponuojama, jeigu reikia, ir bus sudarytos tam tikros sąlygos jas apsaugoti, ypač meno kūrinius. Jeigu to nėra, šitie kūriniai, čia daugiausia kalbama apie meno kūrinius, apie knygas, liks archyvuose, muziejų saugyklose.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.PRUDNIKOVAS. Viskas pristatoma Vyskupų konferencijos.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš neturiu klausimo ministrui, kuris teikia tikrai šaunų projektą. Gal galėtumėte mane palikti kalbėti dėl balsavimo motyvų?
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kitas jūsų kolega labai pageidauja.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tada aš noriu pasveikinti ministrą, kad jis žengė teisingą žingsnį pradėdamas savo karjerą nuo tikrai gerai parengto projekto. Ir aš nestatutiškai pasakysiu, kad šį kartą Teisės departamento išvadose yra perteklinių punktų, kurie atsirado, matyt, todėl, kad Teisės departamentas nesuprato, jog šis teisės aktas parengtas remiantis ne tik Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, bet ir tarptautine Katalikų Bažnyčios, t.y. Šventojo Sosto, ir Lietuvos Respublikos sutartimi. Labai gerai parengtas teisės aktas, linkiu sėkmės jį priimant.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai nagrinės komitetai. Dabar A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, ar ministerija nesiruošia priimti panašaus akto dėl kitų konfesijų kilnojamųjų kultūros vertybių? Tai vienas klausimas. Kadangi įstatyme kalbama apie šių vertybių saugojimą, tai ar tai nepareikalaus daugiau lėšų iš valstybės biudžeto? Labai ačiū.
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū. Labai teisingai pastebėjote. Šiandien buvo labai mažai laiko, bet mes apie tai jau diskutavome. Sakau, kad tai yra bombelė, nes valstybė irgi turės pasirūpinti vertybėmis ir turi atkreipti labai didelį dėmesį į jų išsaugojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, ar pagal šitą įstatymą, kuris bus priimtas, reiškia, kad aukso lobynas, kuris buvo rastas Katedroje, bus perduotas Katalikų Bažnyčiai?
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia norėčiau jus informuoti, kad iš 3218 vienetų vertybių (tai yra muzikos instrumentai, knygos, drabužiai ir kitos vertybės, meno kūriniai, vaizdinio meno kūriniai) 2057 vienetai priklauso Vilniaus arkikatedrai. Aišku, tas lobynas… Bijau, kad pati bažnyčia bijos jį visą priimti, nes tam reikia tam tikrų sąlygų. Gali nelikti nei bažnyčios, nei turto. Manau, kad nebent kokį vieną ar kitą meno kūrinį galės naudoti savo apeigose, pavyzdžiui, monstranciją ar kokią vėliavą, ar paveikslą. Bus priimtas sprendimas.
PIRMININKAS. V.Rinkevičius. Prašom, kolega.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pakartoti kolegos A.Syso klausimą dėl kitų religinių bendruomenių, pavyzdžiui, evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų. Ar šitų bendruomenių tie patys klausimai bus sprendžiami?
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū už klausimą. Manau, į tai bus atsižvelgta. Iš esmės manau, kad vertybės turi būti grąžintos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia R.Kupčinskas. Prašom, kolega.
R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis ministre, kiek supratau iš jūsų pateikimo, jūs turite tikslų aprašą, arba tiksliai inventorizuotos visos vertybės, kurios sovietinės okupacijos metais buvo nusavintos. Aš teisingai supratau, taip?
V.PRUDNIKOVAS. Taip, visiškai teisingai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar kol kas prisėskite, nes yra antrasis jūsų klausimas, o mes susitarsime dėl procedūrinių dalykų.
Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad kai kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi gali tik vienas už, vienas – prieš. E.Zingeris – pirmasis. Prašom.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis ministre, aš tikrai džiaugiuosi dėl paties proceso. Norėčiau priminti, kad 2000 m. Lietuvoje įvyko pasaulinė konferencija, kurioje dalyvavo 43 vyriausybės, dėl išgrobstytų kultūros vertybių grąžinimo. Lietuvos kultūros ministerija labai pozityviai dalyvavo, ir ta deklaracija, kuri pasirašyta 43 valstybių, įskaitant visų Europos Sąjungos narių, būtų dar vienas ramstis jums grąžinant kultūros vertybes teisėtiems savininkams. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad tas procesas, kuris įvyko paskutiniais metais Olandijoje, Austrijoje – kultūros vertybių, meno kūrinių grąžinimas savininkams, – įvyks ir Lietuvoje. Aš remiu jus iš visos širdies ir manau, kad mūsų Kultūros ministerijos darbai yra nepaprastai pozityvūs ir atitinka visus Europos Sąjungos šalių elgsenos standartus. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nematau norinčių kalbėti prieš, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Malonu. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti pratęsiamoje rudens sesijoje. Sutinkame? Ačiū.
Dar kartą kviečiu ministrą. Gerbiamasis Prudnikovai, kolega Seimo nary ir ministre, antrasis jūsų klausimas. Tai tas, kurį aš jau skelbiau, bet dėl bendros tvarkos pakartosiu. Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimų pripažinimo netekusiais galios projektas Nr.XP-84. Pateikimo stadija. Prašom.
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Projekto tikslas – pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. gegužės 9 d. nutarimą „Dėl „Lietuvos aido laikraščio redakcinės kolegijos ir darbo užmokesčio fondo patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo tų pačių metų rugpjūčio 1 d. nutarimą „Dėl spaudos leidinių ir videofilmų, skatinančių amoralias nuostatas, Prezidiumo rugpjūčio 8 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos darbuotojų atlyginimų ir laikinos išlaidų sąmatos, tų pačių metų rugpjūčio 22 d. nutarimą dėl rugsėjo 8-osios, Tautos šventės atgaivinimo, dėl Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 6 straipsnio nuostatų įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų laikinos darbo apmokėjimo tvarkos.
Nutarimo projekte išvardyti nutarimai šiuo metu yra neaktualūs, jais nesivadovaujama, jų normos nesukuria jokių teisinių santykių. Priėmus atitinkamus teisės aktus, kai kurie nutarimai liko nepripažinti netekusiais galios. Nutarimo projektą rengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir personalo skyrius vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimą „Dėl teisės aktų, priimtų iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, įvertinimo. Priėmus nutarimą neigiamų pasekmių nenumatoma. Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai ir kitiems įstatymams neprieštarauja. Nutarimo projekte numatytų klausimų Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja. Nutarimo projekto reikšminiai žodžiai – „Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – P.Jakučionis. Prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų reikia panaikinti senus teisės aktus, kurie jau yra pakeisti kokybiškais naujais. Tačiau šiuo atveju naikinamų teisės aktų sąraše yra tokių teisės aktų, kurie jautrūs ir aktualūs moralės apsaugos klausimais. Būtent toks yra 2 punktas dėl spaudos leidinių ir videofilmų, skatinančių amoralias nuostatas. Ar jūs esate įsitikinę, kad šį teisės aktą pakeičia dabar galiojantis ir jis yra veiksmingas, ar nepadarysime žalos panaikindami šį teisės aktą?
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad ne.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis. Prašom, kolega.
L.SABUTIS. Aš taip pat norėjau pasiteirauti ministrą, ar teko susipažinti su teikiamais 6 Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimtais nutarimais, raštais. Ar vertėtų dabar taip jau kategoriškai aiškinamajame rašte teigti, kad kai kurie jų neaktualūs?Aš manau, kad ateityje teikiant naikinti teisės aktus būtų galima prie aiškinimo rašto pridėti jų kopijas.
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, komitetai dar išsakys savo nuomonę, ir tuo klausimu mes prieisime konsensusą.
PIRMININKAS. Viskas yra internete ir „Valstybės žiniose. Kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kokia bus jūsų nuostata? Aš suprantu, kad dabar sunku atsakyti, bet anksčiau ministerija iš tikrųjų vengė aštriau pasisakyti, nes dabar naikiname teisės aktus. Mano kolegos minėjo, kad iš tikrųjų tas visas brutalumas, kuris liejasi iš ekrano, vis dėlto būtų pažabotas. Visi bijo žiniasklaidos, bijo įvaizdžio, bijo reitingų, bet, man atrodo, vieną kartą reikėtų ryžtis. Ar bus tokios drąsos? Mes paremsime.
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū už jūsų rėmimą iš karto, iš anksto sakau ačiū.
PIRMININKAS. E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS. Praeitu klausimu tikrai nuoširdžiai jus parėmiau ir linkiu jums sėkmės darbe, nes Kultūros ministerijoje turite tokį puikų kolektyvą. Klausimas lieka tas pats, jis lieka moralinis dėl to naujo. Aš tik prašau jūsų, kad jūs etikos dalykams būtumėt budrus ir įdėmus, nes Lietuvoje karaliauja laisvos rinkos ir laisvos etikos dalykai. Iš tikrųjų Kultūros ministerija turėtų šiek tiek, kiek įmanoma, kontroliuoti tuos dalykus. Tik tiek. Labai ačiū jums.
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū. Tai ir patarimas. Manau, kad mano dėmesys turi būti skirtas ypač šiai sričiai. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar galite jau prisėsti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar sutinkame? Ačiū. Irgi siūlau nagrinėti pratęstoje, arba pratęsiamoje, sesijoje. Sutinkame? Ačiū. Jeigu skubu, tai galime trečiadienį, bet man atrodo, kad trečiadienį ir taip mums prisirinks įvairių klausimų. Sutarėme.
Mielieji kolegos, konstatuoju, kad iki pertraukos iš esmės mes išnagrinėjome visus didžiuosius klausimus, ir iki pertraukos, ir po pertraukos mes turėsime nagrinėti daugiau savo vidinius klausimus, išskyrus du kapitalinius rezervinius klausimus, tai yra 2 ir 3. Bet kad mes galėtume nagrinėti darbotvarkės 7 klausimą, tai yra „Dėl Seimo parlamentinių delegacijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo, mes dar turime pataisyti kai kurių delegacijų sudėtį, todėl reikia į darbotvarkę papildomai įsitraukti du klausimus. Ar sutinkame? Tiesiog frakcijos yra pateikusios pasiūlymus sukeisti vietom savo narius. Sutinkame? Taigi du papildomi klausimai prie 7, tiksliau, iki 7 klausimo nagrinėjimo. Bet kadangi tie dalykai gal šiek tiek vėliau, aš siūlau dabar imtis dviejų rezervinių klausimų ir kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Pekeliūną. Mes galėtume išnagrinėti rezervinį pirmąjį ir paskutinį ir, jeigu mums lieka laiko, iki 12.00 val. imtis rezervinio 2 arba 3 klausimų. Aš prašyčiau, kad gerbiamasis A.Pekeliūnas suteiktų man žodį pirmuoju rezerviniu klausimu.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Laba diena, gerbiamieji. Suteikiu žodį gerbiamajam Seimo Pirmininko pavaduotojui Č.Juršėnui. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo papildymo projektas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, per pirmąjį darbo mėnesį, kuris baigėsi vakar, dabar jau mes pradėjome antrąjį, įvyko kai kurių frakcijų sudėties pasikeitimų. Gal per greitai įvyko, bet įvyko. Mišri Seimo narių grupė tiesiog padvigubėjo mūsų visų akyse – buvo vienas, o dabar jau du. Taigi pagal Statutą ir pagal prieš tai buvusį Konstitucinio Teismo išaiškinimą Mišri Seimo narių grupė turi tam tikras teises, prilygintinas frakcijos teisėms. Viena iš tų teisių yra deleguoti vieną savo atstovą į Seniūnų sueigą. Mes šitą darbą turim kartu su jumis padaryti, ir aš siūlau, kad tas nutarimas šiandien ne tik būtų pateiktas, bet būtų ir priimtas. Seimo Pirmininkas tai lamina. Čia kalbama apie H.Žukauską, kuris papildytų Seimo seniūnų sueigą.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, suprantama jūsų formali misija teikti tokį projektą, bet ar jūs nesvarstėte, kad vertėtų plačiau žvelgti į šią iškilusią problemą, nes, aš manau, tuo metu, kai buvo rašomas ir priimamas Statutas, niekas neįsivaizdavo, kad Mišri Seimo narių grupė gali būti tik iš vieno ar dviejų asmenų. Ar tokiu atveju nereikėtų ryžtingai teikti Seimo statuto pataisą, kad tokia Mišri Seimo grupė frakcijos teisėmis naudojasi tik tuo atveju, jeigu ten yra, sakykim, bent 5, bet pagal logiką turi būti 7 nariai, nes priešingu atveju mes prarandame elementarią logiką. Kad frakcija susikurtų ir įgytų visas teises, ji turi turėti 7, bet jeigu ta frakcija pasivadins ne frakcija, o tiesiog sakys, kad mes esame mišri grupė, jau visas teises įgyja. Ar nenorėtumėte stabtelti ir pagalvoti apie Statuto tikslinimą?
Č.JURŠĖNAS. Iš karto atsakau: tas klausimas mums ir asmeniškai man iš karto iškilo, kai atsirado Mišri Seimo narių grupė, kurią sudarė vienas Seimo narys. Jūs turite prisiminti, kaip iš šitos tribūnos aš kėliau klausimą teisininkams ir lingvistams, kaip vadinti: vienas Seimo narys – ir grupė. Ar suderinami dalykai, ar nesuderinami? Tai daugiau humoro forma.
O jeigu rimtai, tai aš iš tikrųjų, gerbiamasis kolega, kreipiausi į Teisės departamentą, kad išaiškintų šią problemą. Išaiškinimo esmė yra maždaug tokia: jeigu Mišri Seimo narių grupė išties, kaip jūs sakote, neviršija tam tikro limito, ji gali naudotis tik kai kuriomis frakcijos teisėmis. Žinoma, šitą dalyką reikėtų pataisyti Statute, ir pataisos, reikia manyti, bus padarytos, bet teisė turėti atstovavimą Seniūnų sueigoje, aš manau, priklauso bet kuriuo atveju, ar yra 7, ar 6, ar 5, ar 4. Šiuo atveju mes turėtume priimti tą nutarimą, o dėl kitų teisių, sakysim, kiek jie turi turėti darbuotojų – ar tiek, kiek 7 žmonių grupė, ar 8, 9, nuo 10 jau daugiau, ar tai galima prilyginti, ar patalpų dydis gali būti toks pat kaip ir frakcijos, kuri turi 8, 9 ar 10 Seimo narių, – štai visi šitie dalykai turi būti tiksliau apibrėžti Statute. Ačiū už palaikymą ir supratimą, nes tikrai dėl to diskutuota, o dabar aš prašyčiau pritarti šitam nutarimui.
PIRMININKAS. Dar turi norą paklausti gerbiamasis J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto vienas žmogus taip pat yra jėga.
Č.JURŠĖNAS. Be abejo.
J.VESELKA. Ypač kai tokias dideles pareigas duodate kaip Seimo seniūnių sueiga. Man keista, kad klausia. Bet jūs pagalvokite – reikia visas jų teises praplėsti, nes jeigu tokiais tempais didės jų frakcija, tai kitų metų vidury bus pati didžiausia Seimo frakcija. Todėl prašau ruoštis.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Ačiū, kad jūs įspėjote dėl galimos mus laukiančios, nežinau, kokios grėsmės ar katastrofos. Pasiruošime. O kol kas mums svarbu išspręsti šį dalyką ir atlikti korektišką žingsnį visų kitų Seimo narių, tų mažiukų šiuo metu, arba mažutėlių, atžvilgiu.
PIRMININKAS. Kadangi klausiančių daugiau nėra, tai aš turėčiau jūsų klausti, ar galime po pateikimo pritarti? Yra pasiūlymas pritarti, taip. Ir 1, 2 straipsniams taip pat galime bendru sutarimu, o paskui kalbėsime apie visą balsavimą. (Balsai salėje) Aš taip suprantu, kad tai juokai, tada yra pasiūlymas balsuoti, taip? Gerai. Prašom registruotis ir balsuoti.
Už – 65, 7 – prieš, susilaikė 9. Prašau?
Č.JURŠĖNAS. Pakartoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar visi girdėjote, bus kartojamas balsavimas, prašom pasiruošti.
Č.JURŠĖNAS. Prašom susikaupti, kolegos!
PIRMININKAS. Susikaupiame, balsuojame.
Iš viso užsiregistravo 84, už – 67, prieš – 1, susilaikė 10. Priimta.
Kitas klausimas būtų rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos pratęsimo projektas. (Balsas salėje) Atsiprašau? Replika. Prašom. Gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau Č.Juršėnai, jūs tikrai neblogai išmanote įstatymus, tačiau Teisės departamentas neturi jokios teisės aiškinti įstatymų… ir tokiais aiškinimais vadovautis. Mes turime suprasti, ką patys parašėme.
Č.JURŠĖNAS. Kol kas galioja Konstitucinio Teismo išaiškinimas, gerbiamasis kolega Žiemeli ir visi kiti kolegos. O ten yra labai aiškiai parašyta, kad Seimo nariai, nepriklausantys frakcijai, automatiškai sudaro Mišrią Seimo narių grupę, kuri turi visas frakcijos teises. Tai štai kur yra reikalo esmė. Mes kalbame apie tai, ką kolega J.Razma kalbėjo ir ką kiti kalbėjo, ar gali turėti tas visas teises, jeigu nėra 7 Seimo narių. Tai dėl to mes aiškinomės. Kai bus pateiktas Statuto pakeitimo projektas, tada mes galėsime diskutuoti ir ginčytis dėl kitų dalykų. O šį darbą mes vis tiek turėjome padaryti. Jeigu galima, gerbiamasis pirmininke, ar galiu pateikti kitą rezervinį klausimą?
PIRMININKAS. Taip, aš jau paskelbiau, tai yra 4 rezervinis klausimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos pratęsimo. Pateikimas.
Č.JURŠĖNAS. Kolegos, aš prašyčiau susikaupti, nes čia sprendžiamas mūsų ateities darbo ir tam tikro poilsio klausimas. Primenu, kad pagal Konstituciją Seimo rudens sesija, nesvarbu, kada ji prasideda, baigiasi gruodžio 23 dieną. Ji mums prasidėjo lapkričio 15 d., taigi buvo trumpa, spėjome išnagrinėti kai kuriuos svarbius klausimus, o paskutinėmis dienomis ypač svarbius, tai yra pritarėme Vyriausybės programai ir sudarėme galimybes atsirasti Seimo gausiai opozicijai. Net trys frakcijos. Taigi dalį svarbių darbų padarėme, bet kai ką lieka mums dar padaryti. Ir plius kaip paprastai sausio mėnesį yra labai svarbios metinės – tai yra Sausio kruvinųjų įvykių metinių paminėjimas, o tie įvykiai yra susiję ir su šiais rūmais, su šiuo Seimu, ir su šia data, kuri iškalta Seimo posėdžių salėje. Todėl po keleto svarstymų Seimo valdyboje, Seniūnų sueigoje ir po užuominų Seime jums teikiamas nutarimo projektas pratęsti sesiją. Šis nutarimas reiškia, kad mes sesijos taip, kaip numatyta Konstitucijoje, nebaigsime, bet posėdžius baigsime šiek tiek anksčiau, tai yra 22 dieną. Tada į artimiausią posėdį (čia yra pateiktas protokolinio nutarimo projektas), į pirmą posėdį, susirinktume sausio 12 dieną. Suprantama, kad ir 12 d., ir 13 d. įvairūs minėjimai ir Seime, ir aplink Seimą, ir Vilniuje, ir ne tik Vilniuje. Ir padirbėtume, kaip matote, šiek tiek ilgėliau negu savaitę. Artimiausiu metu mes turėtume gauti iš Vyriausybės siūlomą darbų programą, tada mums bus aišku, kiek intensyviai mums reikės dirbti per tą būsimą pratęstą sesiją. Taigi Seniūnų sueigoje, pabrėžiu, ne kartą nagrinėta ir Seimo valdyboje nagrinėta ir nuspręsta būtent taip daryti. Posėdžius kitą savaitę rengti tik vieną dieną ir po to susirinkti ne anksčiau sausio 12 d. Ne 23 d., o 22 d.
PIRMININKAS. Nori paklausti gerbiamasis kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gerai, kad čia atsiranda aiškumas. Pritarčiau jūsų pateiktam projektui, tik norėčiau, kadangi jūs žinote visus šiuos ir oficialius, ir neoficialius mūsų darbo užkulisius, sužinoti, kaip toliau, po sausio 20 dienos, kada gali būti neeilinė sesija? Nes, aš žinau, pagal Konstituciją eilinė – kovo 10 dieną. Tai būtų gerai, kad nors apytikriai kažkokią informaciją mums „nuleistumėte dabar.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu aš apibendrinčiau nuotaikas, kurios yra daugelyje frakcijų, tai neeilinių sesijų neturėtų būti, bet jeigu jūs norite mano asmeninės nuomonės, tai visko gali atsitikti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš turiu pranešti, kad Europos komitetas siūlo 26 – 27 dienomis pagal Europos priimtą tvarką Lietuvoje paskelbti Europos dieną, ir ten yra rekomenduojama surengti plenarinį posėdį, bet mes čia, matyt, dar spręsime, kaip daryti. Toliau klausia gerbiamasis V.Rinkevičius. Atsiprašau, G.Mikolaitis.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamasis Česlovai, Pirmininko pavaduotojau, kai Pirmininkas buvo mūsų frakcijoje, minėjo, kad neeiliniai pratęsimai bus tik ypatingu atveju. Ypatingas atvejis yra Sausio 13-oji. Ar nevertėtų sesijos baigti, o 13 d. sušaukti vienos dienos neeilinį posėdį? Kad nebūtų… mes žinome visas gudrybes, kaip jūs sakote, kai mes pratęsime, sakote, posėdžių nebus, bet, žiūrėk, rytoj jau bus. Kaip jūs sakote, ar nebūtų taip geriau: baigti, padaryti neeilinį dėl tos dienos įvykių?..
Č.JURŠĖNAS. Žinoma, galima ir taip padaryti, bet tada, pirma, mes turėsime posėdžiauti ir 23 dieną, o ne visi turi entuziazmo tai daryti, gerbiamasis Gintai, antra, iš tikro organizaciniu požiūriu yra lengviau pratęsti, ir jeigu kokia nelaimė atsitiks ar koks būtinas politinis klausimas, Seimo valdyba lengvai surinks posėdį. Priešingu atveju, jeigu mes darome neeilinę sesiją, ar laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, o taip yra buvę Seimo darbe, arba iki sausio 10 d., tai reikia surinkti 47 parašus. Tai yra gana sudėtinga, nes, žinoma, tuo kalėdiniu ar naujametiniu laikotarpiu ir Lietuvoje, ne tiktai Vilniuje, gali būti mažai Seimo narių. Todėl organizaciniu požiūriu yra patogiau. O kad iš tikrųjų Seimo nariai, šiurkščiai tariant, nebūtų vedžiojami už nosies, siūloma priimti protokolinį sprendimą, kad pirmasis posėdis pratęstoje sesijoje būtų ne anksčiau 12 dienos, nebent atsitiktų kokia nelaimė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Sakykite, pirmininke, dėl neeilinės sesijos ar mes galime būti garantuoti, kad iki pavasario sesijos nebus šaukiama neeilinė sesija, kaip paprastai tradiciškai būdavo?
Č.JURŠĖNAS. Matot, tie klausimai, kuriuos reikėjo išnagrinėti aname Seime ir šio Seimo darbo pradžioje, yra iš esmės išnagrinėti. Yra kai kurių iki galo neišspręstų eurointegracinių klausimų. Yra labai svarbus klausimas dėl Konstitucijos pakeitimo, kuris buvo pradėtas aname Seime, bet taip ir neužbaigtas ir aptariantis Vyriausybės darbą, konkrečiai, vicepremjero pareigybės įsteigimą. Yra ypač svarbus klausimas – paskutinis kodeksas, kuris galioja dar nuo tarybinių laikų, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, jį reikia nagrinėti. Yra dar vienas kitas klausimas, kuriuos reikia spręsti. Aš manau, kad mums užteks tų klausimų tai vienai savaitei, dar kai ką, reikia manyti, pateiks Vyriausybė ir Prezidentas, o po to visi kiti klausimai gali būti sprendžiami normalia tvarka nuo kovo 10 dienos. Taip man atrodo, bet garantuoti tikrai negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gražulis. Atsiprašau, vėl gerbiamasis R.Dagys.
R.J.DAGYS. Galite perleisti P.Gražuliui, į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, atrodo, visiškai neseniai tvirtinome, dar kartą naujai perrinkome Seimo Pirmininką. Jis iš šios tribūnos įrodinėjo didžiausias buvusio Seimo problemas, t.y. įvairiausią chaotišką darbą, neeilinių sesijų šaukimą, įstatymų kepimą. Ar kas nors nors truputėlį pasikeitė po Seimo Pirmininko pranešimo ir ar ta kokybė pagerėjo? Aš siūlyčiau, kad būtų lengviau Seimo valdybai dirbti, šiandien priimti nutarimą, kad neeilinė sesija tęsiama iki kadencijos pabaigos. Tada valdyba kada norės, tada ir sukvies posėdį.
Č.JURŠĖNAS. Žinoma, radikalus pasiūlymas, bet jis turi savo prasmę. Čia atitinka mano vidinę nuostatą. Matot, kaip tik ir dėl to jiems reikėjo suteikti vietą Seniūnų sueigoje.
PIRMININKAS. Ačiū, klausia gerbiamasis H.Žukauskas. Prašau.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na…
Č.JURŠĖNAS. Reikėtų pradėti nuo padėkos už tai, kad priimtas ankstesnis nutarimas.
H.ŽUKAUSKAS. Manau, kad padėkosime vienas kitam. Aš tiktai noriu pasiūlyti ir galbūt išgirsti jūsų nuomonę (ne frakcijų, bet jūsų asmeninę nuomonę), ar ne laikas būtų naujai sudarytai Konstitucijos komisijai imtis Konstitucijos pataisos ir joje aiškiai pasakyti, kad pavasario ir rudens sesija nuo tada iki tada ir papildoma diena – sausio 13 d., nes ji išskirtinė? Man atrodo, būtų logiška, o mes dirbtume pagal tam tikrą grafiką, kuris numatytas Konstitucijoje. Kadangi eurointegracinių įstatymų jau nebėra, skubėjimo, kiek aš supratau, teisėkūros srityje jau nebebus, galbūt tai būtų toks racionalus pasiūlymas, kaip jūs manote?
Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju, aš manau, Konstitucijos tėvai ir Konstitucijos sudarytojai apdairiai užrašė nustatydami konkrečius terminus, kada sesija prasideda ir kada baigiasi pridėdami tą sakinį, kad Seimas turi teisę pratęsti sesijas. Galima būtų ginčytis tik dėl vieno dalyko: kadangi įrašytos konkrečios datos, tai sesijas kartais tenka pradėti sekmadieniais, ir tai ne visai gražu. Kitų šalių parlamentų praktikoje sesijos pradedamos, sakysim, pirmą pirmadienį arba pirmą antradienį, ar kokią nors kitą dieną, nurodant savaitės dieną, bet ne konkrečią datą. Kadangi mūsų Konstitucijoje nurodytos konkrečios datos, tai mums jau teko sesijas pradėti ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Žinoma, tai ne visai gerai.
Šiuo atveju įrašas, kuris yra Konstitucijoje ir kurį aš beveik pažodžiui citavau, yra, man atrodo, korektiškas ir leidžiantis Seimui pačiam autonomiškai spręsti, kada jam reikia dirbti ilgėliau, kada jis gali susitvarkyti per tą laiką, kuris yra apibrėžtas Konstitucijoje, jau pagal konkrečias dienas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Steponavičius. Prašau.
G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, noriu jus patikinti, kad opozicija pasirengusi dirbti tada, kada reikės ir kiek reikės.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Bet aš manau, kad bent jau valdančiosios daugumos atstovams taip pat būtų smalsu sužinoti ir žinoti, kas jų laukia ne tik iki sausio 20 d., bet ir likusį žiemos laikotarpį. Pasakykite, gerbiamasis Juršėnai, ar vasario mėnesį ar kovo pradžioje yra numatytos neeilinės sesijos?
Č.JURŠĖNAS. Pasakysiu nelietuviškai – aiškiai norite mane „damušti. Mielieji kolegos, dar kartą sakau, pagal tas nuotaikas, kurios yra įvairiose frakcijose, taip pat Seimo valdyboje ir Seniūnų sueigoje, mano nusistatymas sudaro mažumą, aiškią mažumą. Nors aš ir labai norėčiau, sunku bus ką nors daugiau padaryti negu tai, kas užrašyta. Nebent iš tikrųjų atsiras labai svarbių įvykių ar nelaimių, dėl ko mums reikėtų susirinkti. Šiaip aš manau, kad tuos klausimus, kuriuos mes turime baigti, mes juos baigsime arba kitą savaitę, arba per tą pratęstą dešimtadienį ar ne visą savaitę atmetus nedarbo dienas. Manau, kad to užteks, bet garantuoti tikrai negaliu, sąžiningai jums sakau. O nuotaikas aš jums irgi sąžiningai referavau.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas pritarti po pateikimo, o trečiadienį bandysime balsuoti ir priimti. Ar galime bendru sutarimu? Kas sakė ne? Gerbiamasis J.Veselka siūlo balsuoti po pateikimo? Gerai. Prašau. Gerbiamasis B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Aš, aišku, balsuosiu už tą pratęsimą, bet noriu atkreipti ir gerbiamojo Pirmininko pavaduotojo Č.Juršėno dėmesį, kad kiekvienas žmogus planuoja savo darbą ir savo kitus reikalus, todėl toks pratęsinėjimas ir toks kaitaliojimas, neeilinių sesijų šaukimas visiškai išmuša iš ritmo. Manyčiau, būtų labai gerai, jeigu tai būtų paskutinis kartas šioje kadencijoje, kai mes kažką išdarinėjame. Pratęsiam, šaukiam neeilinius posėdžius, kai jų nereikia, ir panašiai. Aš nesu patenkintas tuo pratęsimu, bet šįkart balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Gerbiamasis J.Veselka.
J.VESELKA. Aš pasisakyti prieš užsirašiau todėl, kad labai išsigandau. Kiek supratau, pagrindiniai klausimai buvo tokie: neduok Dieve, tik neduokit papildomo darbo. Leiskite mums iki kovo 10 d., taip sakant, tiktai susitikinėti su rinkėjais. Man pasidarė baisu, ir šitam Seimui, jeigu jis taip bijo dirbti, gal geriausia būtų surengti naujus rinkimus tiems, kurie norės dirbti. Tik todėl aš ir pasisakau prieš.
Gerbiamieji Seimo nariai, davėme priesaiką dirbti Tėvynei ir, kai reikia, turime dirbti. Ir nėra ko čia bijoti, jeigu Č.Juršėnas mus eksploatuoja. Mes sutikome būti tarnai.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajam kolegai. Bet neužmirškime, kad dar yra komitetai, komisijos ir visa kita. Manau, kad darbo per šį laikotarpį dar bus daug, o dėl posėdžio galutinai tarsimės trečiadienį. Dabar dar yra laiko… Atsiprašau, buvo pasiūlymas balsuoti. Gerai. Ar bendru sutarimu, kaip? Galime sutarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš vėlgi replikuoju gerbiamajam Č.Juršėnui. Uždaviau konkretų klausimą, kodėl jūs pažeidžiate įstatymą prašydamas oficialaus įstatymo išaiškinimo iš Teisės departamento. Aš uždaviau jums aiškų klausimą, o jūs kalbate visiškai apie kitus dalykus. Aš buvau už, kad gerbiamasis H.Žukauskas būtų Sueigoje. Mano klausimas buvo visai kitoks. Aš klausiu apie ratus, jūs atsakote apie batus, ir labai ilgai.
PIRMININKAS. Kviečiu gerbiamąjį Č.Juršėną į tribūną dėl klausimo Nr.XP-109 – dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo. Taip pat manyčiau, kad kartu atsakys į gerbiamojo V.Žiemelio pateiktą klausimą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu reaguoti į kolegos V.Žiemelio repliką. Iš tikrųjų jis teisus dėl to, ką pasakė. Kita vertus, Teisės departamentas tam ir yra, kad padėtų mums susigaudyti. Šiuo atveju, jeigu man kažkas buvo neaišku, aš ir paprašiau, bet tas dokumentas jums gi neišplatintas. Vadinasi, oficialiai jūs nieko neturite. O kad aš prasitariau, gal be reikalo. Reikėjo patylėti ir sakyti, kad aš pats viską sugalvojau. Jeigu tas tinka, prašom. Kai bus pateikti Statuto pakeitimai, tada kalbėsime, nes yra būtini ir kai kurių kitų Statuto dalių pakeitimai.
O dabar leiskite jums pateikti iš eilės tris nutarimus, nes susitarėme papildomai įrašyti du nutarimų projektus dėl delegacijų sudėties pakeitimo. Čia irgi buvo užsitęsusios derybos Seniūnų sueigoje dėl delegacijų, dėl atstovavimo normų, t.y. kiek kurios frakcijos gali deleguoti savo žmonių į tam tikras delegacijas. Pavyko viską galutinai suderinti. Turime pirmininkus, bet dar neturime jų pavaduotojų. Kai pradėjome galutinai derinti, kas gi tie pavaduotojai, pasirodė, kad reikia keisti kai kurių delegacijų sudėtį. Taigi norėdami, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Seimo parlamentinių delegacijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo, pirmiausia turime padaryti (opozicijos prašymu ir ne tik opozicijos) du pakeitimus dviejose delegacijose.
Pirmiausia Seimo delegacija Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje. Čia pakeitimas daromas kolegų iš Tėvynės sąjungos iniciatyva suderinus su kita opozicine frakcija. Siūloma išbraukti J.Dautartą ir įrašyti E.Masiulį. Tada delegacija Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje būtų tokia: Jonas Juozapaitis, Jonas Lionginas ir Eligijus Masiulis. Štai toks pakeitimas frakcijų pasiūlymu. Siūlyčiau iš karto, be didesnių svarstymų, aprobuoti, ir tada mes galėsime spręsti paskutinį klausimą.
PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis Česlovai, taip nebus, nes yra užsirašiusių paklausti. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, suprantu, kad mes įvairias delegacijas siūlome, iki kokių jūrų buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Man suprantama. Bet kiek aš žinau, gal aš klystu, istorikai tegul pataiso, iki Viduržemio jūros Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nesiekė. Ar mes čia plečiame savo įtakos sferą ir norime viršyti kunigaikščių įtaką? Kodėl mes tiek daug, net iki Viduržemio jūros, norime pasiekti? (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Atsakymas yra ir rimtas, ir nerimtas. Rimtas yra tas, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų plačiai bendradarbiauja su kitomis Viduržemio jūros baseino šalimis. Taip pat dar viena organizacija, kuri plačiai bendradarbiauja, tai yra ESBO, irgi apima visą šį regioną. Kadangi mes visose tose organizacijose dalyvaujame, vadinasi, ir mums reikia turėti vienokių ar kitokių atstovų.
O dabar dėl mūsų istorinių siekių. Kaip žinote, Lietuva ėjo tam tikru laiku, t.y. mūsų karžygiai ėjo, ir kardais skabė ne rugiagėles. Ėjo visomis kryptimis, ne tik rytų, bet ir vakarų. Rytų ir pietų kryptimis jiems labiau sekėsi, o vakaruose didžiausias laimėjimas, žinoma, buvo Žalgirio mūšis. Toliau nenuėjome. Gal ir gaila, nes tada jūs neturėtumėte klausimo.
PIRMININKAS. Manau, kad gavome istorijos pamoką. Klausia gerbiamasis A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Suprantu, kad su gerbiamuoju Č.Juršėnu humoru galynėtis sudėtinga. Jeigu rimtai, ar mes privalome dalyvauti tokiose asamblėjose, ar tai yra mūsų pasirinkimo reikalas? Žinau, kad E.Masiulis rėkia, kad privalome. Jeigu aš būčiau, irgi sakyčiau, kad privalome. Bet jeigu rimtai, tai gal mes galime susikoncentruoti arba rodyti tam tikrą Lietuvos iniciatyvą, gal verta kurti tarpparlamentinę nacionalinių parlamentų asamblėją, kas susiję su Baltijos jūros regionu, ne tik turint omeny tris Baltijos valstybes, bet apskritai visas valstybes, kurios yra aplink Baltiją, ir rodyti tarptautinę iniciatyvą ne tik dėl Ukrainos, bet ir čia? Gal tai būtų įdomiau?
Č.JURŠĖNAS. Irgi rimtas klausimas. Pirmas atsakymas yra grynai formalus. Tikrai taip. Buvo sutarta, kad visos Europos Sąjungos narės sudaro tą Asamblėją, t.y. jų atstovai sudaro tą Asamblėją.
Dabar dėl kitų galimų darinių. Galiu pasakyti, kad iš tikrųjų senokai nagrinėjama, bet nepavyksta išspręsti, 5+3 – Šiaurės Taryba, arba Skandinavijos šalys, ir Baltijos valstybės, t.y. Lietuva, Latvija, Estija. Aš pats visai neseniai būdamas užsienyje apie tą dalyką užsiminiau skandinavams. Bet jie kol kas, skatindami platų bendradarbiavimą su mumis, nesutinka, kad būtų bendra organizacija. O tokia organizacija 5+3 tikrai būtų naudinga. Sakykime, ir Baltijos Asamblėja, kuri įvyks šią savaitę Rygoje, bus pakvietusi Šiaurės Tarybos atstovus, kurie dalyvaus ir diskusijose, partinių grupių darbe, ir visaip kitaip. Bet štai sujungti tas abi institucijas kaip organizacijas mūsų bičiuliai skandinavai nesutinka, nors tai būtų naudinga dirbant Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Dautartas dėl balsavimo motyvų?
J.DAUTARTAS. Papildydamas istorijos žinias noriu pasakyti gerbiamajam Juliui ir gerbiamajam Česlovui. Kai kalbame apie kardus ir vakarus bei rytus, galiu, pone Česlovai, jus nuraminti, kad Adriatikos regionas valdant Gediminaičių (Jogailaičių) dinastijai priklausė Lietuvai.
Č.JURŠĖNAS. Na, štai, matote.
J.DAUTARTAS. Reikia žinoti, kad Jogailos sūnus žuvo būdamas Vengrijos karalius. Tai tiek.
Aš visiškai pritariu tam dalykui, nes yra frakcijų susitarimas ir tai yra pagrindas. Kalbėdami istoriniais aspektais būkite atsargesni.
Č.JURŠĖNAS. Nieko. Bet vis dėlto Viduržemio jūroje mūsų karžygiai savo žirgų negirdė.
PIRMININKAS. Labai ačiū. (Balsai salėje) Bet yra norinčių pagirdyti. Trys vyrai užsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaraujančių nėra, galime pritarti. Ačiū. Yra pasiūlymas priimti balsuojant. Ar balsuojame, ar priimame bendru sutarimu? Balsuojame. Pasiruoškite balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai. (Balsai salėje) Taip, priėmimas.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Už – 81, prieš – 1, susilaikė 1. Priimta.
Jeigu mes dar spėjame, iki pietų galime dar vieną…
Č.JURŠĖNAS. Manau, galim likusius abu.
PIRMININKAS. Galim pabandyti. Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje pakeitimo projektas Nr.XP-112. Pranešėjas – gerbiamasis Č.Juršėnas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
Č.JURŠĖNAS. Kolegos, čia yra didžiosios frakcijos prašymas. Ji paprašė, kad būtų sukeisti jos nariai delegacijoje, tai yra Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos delegacijoje, todėl yra siūlomas tas nutarimas, nes čia yra ir nariai, ir pavaduotojai. Sukeitimas šitoje dalyje, bet vienos frakcijos. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Yra norinčių paklausti. Gerbiamasis kolega A.Matulevičius. Šiandien aktyvus.
A.MATULEVIČIUS. Aš visada aktyvus, posėdžio pirmininkas turi žinoti. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, aš noriu paklausti vieno dalyko. Šio Seimo pradžioje buvo deklaruojama ir džiaugiamasi, kad Seime yra daug moterų ir kad jos nebus skriaudžiamos. Dabar žiūriu, elgiamasi atvirkščiai, būtent šitoje delegacijoje. Ar iš tikrųjų tai tik frakcijų vidaus problema, ar tai jau tampa ir Seimo problema?
Č.JURŠĖNAS. Aš tikiuosi, kai bus padarytos Statuto pataisos, kad įvairiose Seimo institucijose būtų tam tikras moterų skaičius, tada ši problema bus daug paprastesnė. Bet kol kas Statutas nepataisytas, kviečiu atsižvelgti į frakcijos, kuriai, beje, vadovauja moteris, pasiūlymą.
PIRMININKAS. Siūloma pritarti po pateikimo. Yra 1 straipsnis, 2 straipsnis ir 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Galim. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių. Svarstymas. Priėmimas. Gerbiamieji, pasiruoškite balsuoti. Kviečiu balsuoti. Kas už, kas prieš?
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 80, prieš – 2, susilaikė 1. Priimta.
Mes turime dar kelias minutes laiko pagal darbotvarkę, galim dar vieną nutarimą. Tai Seimo nutarimo „Dėl Seimo parlamentinių delegacijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo projektas Nr.XP-110. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia tas nutarimas, kuris buvo suderintas Seniūnų sueigoje, frakcijos pagal Seniūnų sueigos pasiūlymus pateikė konkrečias pavardes. Kaip matote, atstovaujama visoms frakcijoms, ir didžiosioms, ir mažesniosioms, ir, sakyčiau, draugiškai buvo pasiskirstyta tarp valdančiosios koalicijos ir tarp opozicijos frakcijų. Jeigu visi turite projektus, aš neskaitysiu. Bet kadangi mus žiūri ir klauso kiti žmonės, tai aš gal labai trumpai drūtai perskaitysiu, kad žmonės, arba radijo klausytojai, televizijos žiūrovai, žinotų, kokie yra papildomi vadovai. Taigi siūloma patvirtinti Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko pavaduotoju V.Mazuronį, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje pirmininko pavaduotoja L.Počikovską, Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje pirmininko pavaduotoju V.Bogušį, Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotoju E.Masiulį, Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotoju A.Lydeką. Seimo 2005 m. (čia kasmet patvirtinama), Seimo 2005 m. delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotoju E.Vareikį, Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotoju A.Dumčių, Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienę ir Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos pirmininko pavaduotoju M.Subačių. Kviečiu dabar patvirtinti.
PIRMININKAS. Yra užsirašęs paklausti gerbiamasis J.Razma.
J.RAZMA. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad delegacijos pirmininkų pavaduotojų reikšmė nėra jau tokia menka. Jie, jeigu delegacijos sudėtyje nėra pirmininko, iš tikrųjų išsako mūsų poziciją kartais labai jautriais klausimais. Šiame kontekste aš norėčiau atkreipti dėmesį į antrą punktą ir prašysiu, kad būtų sudaryta galimybė atskirai balsuoti dėl L.Počikovskos, netgi prašyčiau, kad būtų sudaryta galimybė jai kalbėti iš Seimo tribūnos. Kaip ji mano, ar tinka Lietuvoje gatves vadinti Juzefo Pilsudskio ar Liucijano Želigovskio vardais? Kaip ji žiūri į pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose ir kitais klausimais, kuriuos ji turės galimybę, jums, kaip delegacijos vadovui, nesant, Lietuvos valstybės vardu formuluoti toje delegacijoje. Žinome, kad jai būnant Vilniaus rajono mere, yra atsitikę kai kurių dalykų, kuriems mes nepritarėme, yra kilę konfliktų, todėl dėl šios pavardės mes prašom. Aš galbūt frakcijos vardu prašysiu pertraukos, jeigu jūs šitą punktą paliksite kartu su visais.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, yra nekorektiška taip daryti, bet jūsų teisė reikalauti balsuoti ir mes galime balsuoti. O dėl komisijų, delegacijų, komitetų vadovų darbo, tai, žinoma, pagrindinė figūra yra pirmininkas. Nebent pirmininkas yra bejėgis, tai tada pavaduotojas ar pavaduoja turi ir pirmininką nešioti, ir dar darbą dirbti. Kadangi nė vienam komitete, nė vienoje komisijoje, kuri yra sudaryta, nė vienoje delegacijoje aš nematau tokių galimybių, todėl dirbsime sutartinai. Kolegė yra Lietuvos Respublikos pilietė, buvo teisėtai išrinkta Vilnius rajono mere ir pagal mūsų Statutą, pagal proporcinį atstovavimą Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijai buvo paskirta ši vieta. Prisimenate, gerbiamasis Razma, kad tai buvo padaryta Seniūnų sueigoje. Bet jeigu jūs norite, kad būtų balsuojama atskirai, tai iš tikrųjų galima padaryti.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Aš noriu pasakyti keletą žodžių dėl Leokadijos. Tai iš tikrųjų žmogus, galintis dalyvauti šitoje delegacijoje, kaip tik pagerintų mūsų santykius, o ne taip, kaip jūs pasakėte, kad priešiškai. O dėl balsavimo susitarsime. (Balsai salėje) Minutę. Pirma pagal Statutą aš turėčiau paklausti, ar mes pritariame po pateikimo bendru sutarimu? Galim pritarti? Nėra prieš? Taip. Prašau. Žodis gerbiamajam J.Razmai. Prašau.
J.RAZMA. Aš priminsiu, kad prašiau sudaryti galimybę pakviesti ponią L.Počikovską į tribūną, kad ji atsakytų į kai kuriuos jautrius klausimus. Galbūt ji atsakys, ta problema atkris ir visi vieningai patvirtinsime visą sąrašą. Ar jūs galite tai padaryti? Tokia praktika buvo, kai kurių delegacijų pavaduotojai, pirmininkai stovėjo tribūnoje.
PIRMININKAS. Aš supratau. Statute nėra numatytas toks dalykas…
J.RAZMA. Bet nėra ir uždrausta.
PIRMININKAS. Nėra uždrausta, taip. Bet aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu teisę paklausti gerbiamosios Leokadijos, ar ji nori pareikšti savo nuomonę dėl to, kas buvo pasakyta gerbiamojo Jurgio, jeigu ne, jeigu jūs atsisakote, mes toliau eisim pagal Statutą. Prašau. Kviečiu Leokadiją į tribūną.
L.POČIKOVSKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad tokie klausimai sprendžiami Seime, bet sprendžia juos ir istorikai. Ir norėčiau pasakyti, kad Juzefo Pilsudskio autoritetas yra vertinamas visai kitur, kitos tautos visai kitaip jį vertina, bet norėčiau pasakyti, kad J.Pilsudskis ir visa jo giminė yra iš Lietuvos, jo motina yra iš Žemaitijos, aš daug nenoriu jums čia aiškinti, ir ne tik lenkų, bet ir kai kurių lietuvių požiūris yra vienoks ar kitoks. Tik norėčiau pabrėžti tai, kad kai atvažiuoja oficialios delegacijos, būna minėjimai, ne kartą teko matyti ir poną A.Kubilių prie J.Pilsudskio širdies Rasų kapinėse, ir kitų aukštų Lietuvos valdininkų. Aš manau, čia šiandien mes tos problemos neišspręsime. Kitas dalykas dėl pavardžių rašymo. Aš manau, kad čia yra europiniai standartai, ir „Lietuvos rytas jau rašo lenkiškas pavardes lenkiškomis raidėmis. Manau, kad prie šito galima sugrįžti ne kartą ir tai svarstyti dar ne kartą. (Balsai salėje)
J.RAZMA. Jeigu įjungtumėte?
PIRMININKAS. Prašau, leidžiu, kas nori paklausti?
J.RAZMA. Įjunkite visiems. Klausimai.
PIRMININKAS. Prašau, jungiu. Gerbiamasis Čekuolis pirmas, taip? Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, lietuvių tautinė bendrija, gyvenanti aplink Seinus, tame regione, turi nemažai nerimo dėl lietuviško švietimo situacijos ir dėl lietuviškų mokyklų tame regione ateities. Tai, galimas dalykas, yra vienas iš esminių klausimų, kuris mūsų Tarpparlamentinėje dvišalėje asamblėjoje, bendraujant su Lenkijos kolegomis, gali iškilti. Kaip jūs manote, ar ši problema yra verta to, kad būtų pavadinta prioritetine? Kaip, jūsų nuomone, ją būtų galima sėkmingai išspręsti? Dėkui.
L.POČIKOVSKA. Manau, tautinių mažumų švietimas kiekvienoje šalyje yra vienas iš prioritetinių klausimų, ir mes tai turime žinoti. Kiek aš žinau, Seinų krašte lietuviškas mokyklas lanko apie 750 mokinių. Ten yra viena vidurinė ir kelios pagrindinės mokyklos. Bet jeigu tai netenkina ten gyvenančių lietuvių, aišku, mes čia bendrai turime aptarinėti šias problemas ir sudaryti sąlygas, kad tikrai ta problema būtų išspręsta.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis J.Dautartas.
J.DAUTARTAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs žinote, kad Lenkijoje nėra Tautinių mažumų įstatymo.
L.POČIKOVSKA. Yra jau priimtas įstatymas, jis dabar svarstomas Senate ir vėl bus grąžintas…
J.DAUTARTAS. Bet dar jis nepriimtas, čia laukia…
L.POČIKOVSKA. Seime jis yra priimtas šį rudenį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamoji kolege, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas nustato, kad vieši užrašai yra rašomi valstybine kalba. Kaip jūs manote, ar reikia laikytis Valstybinės kalbos įstatymo, ar ne?
L.POČIKOVSKA. Aš manau, kad visų įstatymų reikia laikytis, bet Lietuvos Respublikoje yra dar ir Tautinių mažumų įstatymas, kuris numato, kad tautinės mažumos, gyvenančios tam tikroje teritorijoje, turi teisę pavadinimus versti į tautinės mažumos kalbą ir rašyti juos mažesnėmis raidėmis negu valstybine kalba.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai Leokadijai. Klausimų daugiau nėra. Dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Mes neturime teisės taip kalbėti. (Balsas salėje) Atsiprašau, neleidau, prašom klausti.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamoji kandidate, jūs minėjote čia lietuvių inteligentijos, bent jos dalies, tokį tolerantišką požiūrį į daugelį dalykų. Ir iš tikrųjų dalis Lietuvos istorikų pasisakė už tai, kad tokios lietuviams dažnai imponuojančios asmenybės kaip generolas Povilas Plechavičius nebūtų aukštinamas, nes tai įžeidžia lenkų mažumos, gyvenančios Lietuvoje, jausmus. Aš manau, politikai visada turėtų galvoti apie tai, kaip nekelti įtampos visuomenėje. Tačiau kodėl jūs, būdama Vilniaus rajono mere, specialiai „stūmėte gatvių pavadinimus su pavardėmis asmenų, kurie galbūt tai mažumai ir yra malonūs, taip kaip lietuviams P.Plechavičius, tačiau lietuviams, o tai reiškia daugumai žmonių, gyvenančių šioje valstybėje, kelia negerus jausmus? Ar jums neatrodo, kad tai buvo jūsų politinė klaida, tiesiog noras įtikti tam tikrai daliai savo rinkėjų?
L.POČIKOVSKA. Aš norėčiau atsakyti jums vienu žodžiu, kad aš tikrai „nestūmiau, yra nutarimas, pagal kurį suteikiami gatvių pavadinimai. Tos vietovės rinkėjai pageidavo, kad ta gatvė būtų pavadinta taip, kaip yra numatyta nutarime.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajai Leokadijai. Klausimų daugiau nėra. Tarsimės po pateikimo. Prašau, galite sėsti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Yra pasiūlymas pritarti, taip? Balsuoti. Balsuoti už visą pirmą straipsnį, taip? (Balsas salėje)
Vadinasi, po pateikimo balsuojame už, kaip yra pateikta, taip? Dėl antro punkto balsuosime atskirai, gerbiamasis Razma. Kalbama apie pateikimą.
Užsiregistravo 79. 57 – už, prieš nėra, 15 susilaikė. Pradedame priėmimą. Antrą dalį, kuri yra dėl gerbiamosios L.Počikovskos, norima išskirti. Gerai. Tada dėl antro punkto ir balsuojame, ar pritariame, ar ne. Yra parašyta „patvirtinti. Jeigu mes patvirtiname, tai už, jeigu netvirtiname, tai išbraukiame. Siūlau patvirtinti. Kas už ir kas prieš, prašau balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 84. Už – 49, prieš – 15, 16 susilaikė. Galima sakyti, kad 2 dalis patvirtinama, todėl dabar reikėtų balsuoti už visą pirmą straipsnį. Balsuojame už 1 straipsnį. Gal galime bendru sutarimu? Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 83. Už – 68, nė vieno prieš, susilaikė 8. 1 straipsnis priimtas, todėl klausiu dėl 2 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo? Pritariame, taip? Tada turėtume balsuoti už visą mūsų pateiktą nutarimą. Kviečiu balsuoti.
Už – 66, prieš – 4, 9 susilaikė. Priimta.
Yra pasiūlymas iki pertraukos dar du klausimus apsvarstyti. Jeigu galima, Seimo nutarimo „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko patvirtinimo projektas Nr.XP-113. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalytas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko patvirtinimo. Noriu jums pranešti, kad komisijos posėdyje A.Monkevičius yra išrinktas šios komisijos pirmininku.
A.Monkevičių daugelis jūsų pažįstate turbūt labai gerai. Tai praėjusios kadencijos Vyriausybės ministras, anos ir šios kadencijos Seimo narys, kitaip tariant, ir darbais, ir savo veiksmais yra įrodęs patikimumą ir gebėjimą eiti šias pareigas. Aš teikiu jums nutarimą ir prašau patvirtinti A.Monkevičių Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku.
PIRMININKAS. Yra norinčių paklausti. Gerbiamasis kolega A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ir darbais, ir veiksmais ir ponas A.Salamakinas įrodė, kad labai gerai dirbo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku. Tikrai, jis ne kartą netgi Seimo prestižą yra gelbėjęs. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų sukeisti vietomis? Visi girdime ir suprantame, kad Jaunimo ir sporto komisijos pirmininku bus siūlomas ponas A.Salamakinas. Ką bendra jis turi su jaunimu ir sportu? Ar nebūtų tikslingiau gerbiamąjį A.Monkevičių siūlyti Jaunimo ir sporto komisijos pirmininku, o Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku palikti A.Salamakiną? Man atrodo, jis su tuo sutinka.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, visų pirma tai yra komisijos valia. Ji išrinko A.Monkevičių šios komisijos pirmininku, ir aš tikrai neturiu teisės kaitalioti ar daryti dar kokius nors pakeitimus. Nesutinku, kad A.Salamakinas visiškai netinka užsiimti jaunimo ir sporto reikalais. Dėl to jūs svarstysite jau kitą klausimą, o aš jums teikiu A.Monkevičių ir dar kartą pabrėžiu, kad, mano nuomone, jis tinka eiti šias pareigas.
PIRMININKAS. Nori paklausti gerbiamasis J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, mes žinome, kaip renkami komisijų ir komitetų pirmininkai. Formaliai iš tikrųjų jūs teisus – formaliai pati komisija išrenka, bet iš esmės yra valdžios susitarimas, sudaromos atitinkamos proporcijos, viskas nubalsuojama. Norėčiau paklausti, kuo neįtiko A.Salamakinas kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas?
A.PAULAUSKAS. Aš iš tiesų nedalyvavau tose derybose, kai buvo tartasi dėl komisijų ir komitetų kvotų. Tie rezultatai, kokie yra, iš tiesų yra derybų rezultatai. Matyt, buvo sprendžiama ne vien tiktai atsižvelgiant į gerus specialistus. Mes turėjome puikų specialistą A.Monkevičių į švietimo ministro postą, bet tiesiog neturėjome galimybės jo paskirti, ir jis šiandien nėra ministras. Taigi gyvenimas niekada negali pakartoti arba jeigu gali pakartoti, tai labai retai tas pačias situacijas.
PIRMININKAS. Galima po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Galima. Ačiū. Pritarta. Tada, matyt, turėtume dėl svarstymo, taip?
A.PAULAUSKAS. Jeigu pritartumėte ypatinga skuba patvirtinti A.Monkevičių komiteto pirmininku, aš jūsų… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega A.Matulas dar nori.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš principo nesu prieš poną A.Monkevičių, bet man atrodo, kad ir dauguma, ir visas Seimas tikrai laimėtų, jeigu ponas A.Monkevičius, kuris, būdamas švietimo ministru, gerai sprendė ir jaunimo problemas, turėtų kitą postą. Man atrodo, tai yra tiktai bendro susitarimo reikalas. Aš manau, kad arkliai vidury lauko, vidury darbo nekeičiami, tuo labiau jeigu jie dar gerai dirba ir vagos negadina. Aš vis dėlto drįstu siūlyti, nebūdamas prieš nei prieš vieną, nei prieš kitą, padaryti pertrauką ir duoti jiems susitarti. Gal jie abu susitars. Tikrai, dėl to laimės visi ir Seimo prestižas.
PIRMININKAS. Statuto klausimas, jeigu tiktai frakcijos vardu. Yra užsirašęs už A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes čia galime labai tempti laiką ir vis tiek iš to nebus jokios naudos. Yra tokia tvarka, kuri yra ne pirmame Seime. Tą Statutą, tarp kitko, pačią pagrindinę jo bazę, kūrė netgi tie ponai, kurie dabar kritikuoja.
Antra. Man atrodo, nei ponas Seimo narys A.Salamakinas, nei Seimo narys ponas A.Monkevičius nepanašūs į arklius ir nereikia čia kalbėti apie arklių keitimą. Kaip yra susitarta valdančiosios koalicijos, taip reikia ir daryti. Gerbkime šį susitarimą. Bus ši pusė valdančioji, prašysime, kad ana pusė gerbtų, arba tada reikia keisti Statutą. Aš manau, kad mes tik laiką be reikalo gaištame, tuo labiau kad televizijos nėra. Siūlau tvirtinti.
PIRMININKAS. Labai aiškiai paaiškino. Gerbiamasis J.Veselka dar turi žodį po šių gražių paaiškinimų?
J.VESELKA. Jūsų nelaimei, turiu. Vis dėlto ir A.Monkevičius, ir… Abu yra iš tos pačios koalicijos. Kodėl aš manau, kad A.Salamakinas turi daugiau pliusų? Per savo vadovavimo laikotarpį jis laikėsi keleto gerų principų.
Pirma, jam buvo visiškai nesvarbu, ar vienos, ar kitos partijos, frakcijos ar Seimo nario sprendimas, jis žiūrėjo, kad būtų objektyviai svarstomas vienas ar kitas Seimo narys. Vienas geras pliusas.
Antras, į smulkmenas jis nelįsdavo. Jeigu ten vienaip ar kitaip Seimo narys esant konkrečiai situacijai pasielgė… kitų norą ką nors „suvalgyti, jis labai gražiai išgelbėdavo situaciją. Galbūt toks pats bus ir A.Monkevičius, bet A.Monkevičius per tuos ketverius metus daugiau kaip partinis veikėjas, o partiniai veikėjai turi vieną minusą – pamiršta, kad dar yra konkretus žmogus, ne vien partija ar dar kokios didybės. Man labai gaila, kad tas žmogus, kuris labai tiko vadovauti šiai tarnybai ir labai puikiai susitvarkydavo bendražmogiškuoju aspektu, nustumtas į kitą tikrai gerą reikalą, nes ir sportas labai svarbu, bet vis dėlto tokiu atveju reikėtų pažiūrėti, kad žmogus, kuris ypač tinka tai tarnybai, ir liktų vadovauti, jeigu yra galimybė, o tokių galimybių buvo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Juliui. Nelabai supratome, ar už, ar prieš. Matyt, gerbiamoji V.Aleknaitė, taip?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip. Aš labai gerbiu poną A.Salamakiną, seniai jį pažįstu, taip pat kaip ir poną A.Monkevičių. Kalbant J.Veselkai supratau, kad vis dėlto ponas A.Salamakinas toleruodavo kai kurias pono J.Veselkos bendražmogiškas silpnybes, o tai nėra gerai, todėl aš kviečiu visus balsuoti už pasiūlytą pirmininko kandidatūrą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis K.Glaveckas buvo už, dabar lyg ir atsidūrė priešingoje pusėje.
K.GLAVECKAS. Iš tikro negalėčiau pasakyti nieko prieš prieš poną A.Monkevičių. Mano supratimu, tą klausimą gal reikėjo suderinti su „Dviračio žyniomis, nes prarasime tokį didelį herojų. Man atrodo, kad tai yra rimtas minusas sprendžiant šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis V.Tomaševski turi teisę išsakyti nuomonę.
V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad mums nereikia kurti kultų, kad vienas buvo geresnis, kitas blogesnis. Jeigu žmogus jau skiriamas, pažiūrėsime, kaip jis dirbs, ir tada vertinsime.
O dėl pono A.Salamakino aš norėčiau pasakyti, kad jis nebuvo idealus pirmininkas. Aš visos tos virtuvės nežinau, bet turėjau progą su ponu A.Salamakinu diskutuoti vieną kartą komisijoje. Aš buvau pasmerktas už tai, kad viešai pasakiau, jog Vilniuje papirkinėjami tarybos nariai. Aš buvau šios komisijos pasmerktas, nes kai kurie verslininkai parašė prieš mane skundą. A.Salamakinas buvo šio skundo variklis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar P.Gražulis atsiima? Prašom. Neigiama nuomonė. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų tie, kurie dirbame ne pirmą ir ne antrą kadenciją, galime palyginti Etikos ir procedūrų komisijos darbą. Kaip dirbo viena komisija, kuriai vadovavo vienas pirmininkas, ir kaip dirbo vadovaujant kitam. Reikia pripažinti, kad gal buvo klaidų, gal šiek tiek šališkumo. Reikia pripažinti, kad tos komisijos pirmininkui valdančiosios daugumos buvo daromas nemažas spaudimas, tačiau ponas A.Salamakinas vis dėlto sugebėjo išlikti pozityvus ir nepasiduoti spaudimui. Manau, todėl jis šiandien neteikiamas būti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku.
Kitas dalykas. Aš tikrai negaliu nė vieno žodžio prieš pasakyti dėl gerbiamojo A.Monkevičiaus kaip buvusio švietimo ministro. Man tiesiog gaila, kad jis… manau, jis būtų tikęs, ir nesuprantu, kodėl jis… mes turėjome jį paskirti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku, kad savo patirtimi galėtų dalintis su naujuoju ministru, kuriam patirties, manau, stinga. Dabar jis yra atribotas nuo mokslo reikalų. Jeigu toks yra apsisprendimas, nors, manau, toks valdančiosios daugumos apsisprendimas nėra visiškai produktyvus, tenka balsuoti. Tikiuosi, kaip gerbiamasis A.Monkevičius nebuvo blogas švietimo ministras, taip gerai jis dirbs ir šioje komisijoje ir nepasiduos nei partiniam, nei frakcijų spaudimui, o vadovausis bendromis žmogiškomis vertybėmis.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Manyčiau, kad atėjo laikas balsuoti. Yra siūlymas balsuoti už nutarimą, kuris skamba taip: „Patvirtinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku A.Monkevičių. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Už – 77, prieš – 1, susilaikė 5. Priimtas.
Toliau pirmininkauti posėdžiui kviečiu gerbiamąjį Č.Juršėną. Prašom.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tęsiame posėdį. Mes sukeitėme pirmininkavimą todėl, kad dabar turėtų būti sprendžiamas paties A.Pekeliūno klausimas, tai jam nesmagu pirmininkauti. (Balsai salėje) Dar replikos. Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, noriu dar kartą pakartoti. Jeigu matysiu toliau vykstančias aiškias niekšybes Seime ir niekas neatsižvelgs į mano pastabas, aš ir toliau vartosiu raidę „š. Tik dabar jau pakoreguosiu sakydamas, kad aš einu š…, o jūs visi likite vietoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia gerai, kartais naudinga ten nueiti.
O dabar galime imtis rimtesnių klausimų – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo. Prašome, gerbiamasis Pirmininke.
A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums nutarimo projektą, kuriuo prašau patvirtinti Audito komiteto pirmininku Seimo narį A.Skardžių, o Europos reikalų komiteto pirmininku – A.Pekeliūną. Įvyko komitetų posėdžiai. Audito komitete A.Skardžius buvo išrinktas 7 balsais už, 1 susilaikius, o už A.Pekeliūną balsavo 11, prieš – 5, susilaikė 1. Prašom pritarti šioms kandidatūroms.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. J.Razma – pirmasis. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Dėl kandidatūrų yra neklausinėjama, bet aš geranoriškai sutinku.
PIRMININKAS. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamasis Pirmininke, matyt, jūs sutiksite, kad buvome teisūs, kai dar keičiant Statutą ir įrašant naują Audito komitetą mes sakėme, kad tai daroma vienam konkrečiam asmeniui. Ta pavardė šiandien kaip tik ir teikiama tvirtinti. Norėčiau jūsų pasiteirauti. Kadangi šios pavardės atsiradimas susijęs su Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūromis, koks gi likimas yra paskutinio valdančiajai daugumai priklausančio Seimo Pirmininko pavaduotojo ir ar nebuvo galimybės Naujajai sąjungai deleguoti poną A.Skardžių į šias pareigas, ir kas jas eis?
A.PAULAUSKAS. Suformuluokite klausimą.
J.RAZMA. Klausimas yra aiškus. Aš klausiamąja forma pateikiau, tikrai ne teigiamąja.
A.PAULAUSKAS. Aš papasakosiu atsakomąja nuosaka. Seimo Pirmininko yra trys pavaduotojai: Č.Juršėnas, A.Pekeliūnas ir V.Muntianas. Šiandien opozicija pateikė vieną siūlymą – V.Mazuronis libdemų partijos vardu pateikė kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Pagal Statutą yra penki pavaduotojai, galintys užimti tą postą, todėl laukiu visų kandidatūrų į dar dvi vakancijas, kai jos bus pateiktos, apsispręsiu ir jums pateiksiu.
PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tiesų visuomet labai nemalonu kalbėti dėl konkrečių asmenų, nors tai tenka daryti. Aš neminėsiu tų asmenų, tik noriu jūsų paklausti. Ar jums neatrodo, kad kai kurie Seimo komitetai, tarkime, Europos reikalų komitetas, yra matomas ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje? Ar jums neatrodo, kad Lietuvai, paveldėjusiai didelę kuprą iš praeities, buvusios agentūros problemas ir t.t., vis dėlto reikėtų turėti daugiau politinės valios skiriant atsakingus pareigūnus, kad jų kandidatūros, jų asmenys, jų praeitis ir biografijos neduotų pagrindo mūsų partneriams Europos Sąjungoje slėpti kartais nuo mūsų informaciją ir apskritai žvelgti į mus, na, kaip į… nenoriu vartoti to žodžio ir susilaikau, padėkime daugtaškį.
A.PAULAUSKAS. Iš tiesų Europos komiteto veikla yra labai svarbi, galbūt ne tiek užsienyje, kiek mūsų šalyje derinant veiksmus su Vyriausybe, suteikiant mandatą. Jau net ir pavadinimas „Mažasis Seimas į apyvartą įeina. Taigi tikrai tai yra svarbi institucija ir jos reikšmė tik augs. Ar mes galime pasakyti, kad A.Pekeliūnas yra kuo nors blogas, negalintis vadovauti šiam postui, jeigu istorija, kurią jūs turite minty, neseniai iškilusi ir negavusi pratęsimo, neleidžia mums reikšti jokių pretenzijų ir kalbėti apie tai, kas buvo suformuluota įtarimų ar kokia nors kita forma pateikiant popierius ir dokumentus. Kitas dalykas, mes visi gyvenome, pasisekė mums ar nepasisekė, dviejose epochose. Nori nenori mes visi kažkuo esame tenai pabuvę ir kažkuo esame kalti. Ar dabar galime surasti žmogų, kuris gyvendamas prieš dvidešimt metų (jeigu ir yra, tai tokių labai nedaug) šiandien gali pasakyti, kad niekuo neprisidėjo prie tos epochos arba to gyvenimo kūrimo. Todėl taip jau grynai, steriliai žiūrint į žmones reikėtų vertinti gyvenimo ir mūsų apskritai patirties laikotarpį. Aš nemanau, kad šiandien galime keisti kandidatą. Pažiūrėsime, kaip jam seksis, kaip jis dirbs, aš tikiuosi, kad susitvarkys. Jeigu kartais būtų kitaip, mūsų valia daryti kitus sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys klausia paskutinysis. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš žiūriu į Naujosios sąjungos frakciją Seime ir matau, kad tai unikali frakcija. Iš 11 frakcijos narių jau 8 nariai turi postus. Sakykite, ar likę trys nebus nuskriausti?
A.PAULAUSKAS. Jūs negalėtumėte Naujajai sąjungai užduoti šį klausimą? Aš nesu frakcijos narys.
E.KLUMBYS. Bet jūs teikėte vieną žmogų į postą.
A.PAULAUSKAS. Jūs išėjote iš tos frakcijos. Gal irgi būtumėte gavęs…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas jau kas, o Egidijus žino, kad visų pirma tai buvo Seniūnų sueigos sprendimas, o po to – paties komiteto sprendimas. Taigi viskas yra padaryta taip, kaip reikalauja Statutas. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dabar, mielieji kolegos, mes turime nutarimą, kurį sudaro du punktai: 1 straipsnis – dėl dviejų komitetų pirmininkų patvirtinimo ir 2 straipsnis – dėl įsigaliojimo. Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl 1 straipsnio? Ačiū. Priimta. Dėl 2 straipsnio? Ačiū. Ar nori kas nors kalbėti dėl viso nutarimo? Galime balsuoti? Tada prašome balsuoti. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo.
Užsiregistravo 82. Už – 60, ir dar Pirmininko balsas, taigi 61, prieš – 7, 14 susilaikė. Nutarimas priimtas. Sveikinu naujuosius komitetų pirmininkus ir kartu pranešu, gerbiamieji kolegos, kad jeigu imsime Seimo delegacijas, tai ši struktūra yra visiškai suformuota. Yra ir delegacijų sudėtys, yra ir pirmininkai, ir pavaduotojai. Jeigu imsime komitetus, tai visi komitetai dabar jau turi pirmininkus, ir dar kartą ačiū vyriausiesiems amžiumi komitetų nariams, kurie turėjo kurį laiką, vieną dvi savaites ar visą mėnesį, vadovauti kai kuriems komitetams. Ačiū. (Balsai salėje) Ne, atlyginimo nebus. Tai nenumatyta. Padėka yra jums geriausias atlyginimas.
Mielieji kolegos, dabar 10 minučių pertrauka, tiksliau, 9 minučių. (Balsas salėje) Prašau? Formaliai mes jos negalime patvirtinti. Reikia nagrinėti. Tą darysime po Vyriausybės valandos. Dar mes turime klausimų iki Vyriausybės valandos: ir darbotvarkė, ir LRT klausimas, ir dar kai kas. Taigi pertrauka iki 12.45 val. 15 minučių – mūsų reikalai, po to – Vyriausybės valanda. Jeigu ministrų ilgai nekankinsime, visus klausimus greitai išspręsime. Ir noriu pranešti, kad Tarpparlamentinės grupės su Pietų Kaukazo valstybėmis nariai ir norintys į ją įsirašyti renkasi per pertrauką Konstitucijos salėje. Dar kolegė. Prašom.
R.VISOCKYTĖ. Noriu pranešti, kad baigėsi registracija į Tarpparlamentinių ryšių su Australija ir Naująja Zelandija grupę. Kviečiame dabar po posėdžio iškart čia, salėje, susitikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Protokolui – R.Visockytė.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Registruojamės.
Kol kas trylika. Blogas skaičius. Reikia dar palaukti vieno kito Seimo nario. Bet… (Balsai salėje) Trylikta Vyriausybė. Gerai, ačiū už paramą. Mielieji kolegos, teisingai, yra galingi kiekvienos frakcijos atstovai ir mes galėsime išspręsti visus klausimus tvarkingai. O mums, pranešu, liko apsispręsti dėl kitos savaitės darbotvarkių arba darbotvarkės ir be Vyriausybės valandos liko mūsų vidaus klausimai. Tai yra įvairios komisijos, plius speciali komisija, t.y. laikinoji komisija koncerno EBSW veiklai ištirti, ir vienas iš tikro kapitalinis įstatymas, nors ten keičiamas tiktai vienas straipsnis, t.y. Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimas. Manau, kad mes kai ką spėsime padaryti iki Vyriausybės valandos, o kitus dalykus – po Vyriausybės valandos. Kadangi nematau daugiau pirmininkų ir pavaduotojų… Ne, atsirado vienas, taigi kviečiu jį čia, kad jis mane pakeistų ir pakviestų į tribūną pateikti darbotvarkę.
2004 m. gruodžio 22 d. (trečiadienio) darbotvarkės projektas
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Kviečiu pateikti kitos savaitės darbotvarkę Seimo Pirmininko pavaduotoją gerbiamąjį Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kaip mes ką tiktai, t.y. iki pertraukos, su jumis šnekėjomės, kitą savaitę mes turėtume turėti, sakysim taip, paskutinius šiais metais posėdžius. Taigi tiems posėdžiams skiriama laiko maždaug iki 15 valandos. Sakau „maždaug, nes dar gali atsirasti vienas kitas klausimas. O tie klausimai, kurie yra surašyti, aptarti Seniūnų sueigoje. Pagaliau jūs gausite pirminį sesijos darbų programos variantą. Galimas dalykas, kad pirmadienį gausime ir oficialius Vyriausybės pasiūlymus, nors dalis jų pasiūlymų dabar įtraukta, ir vis tiek, nors ir trumpai mūsų pratęsiamai sesijai, reikia pasitvirtinti darbų programą.
Yra keletas kapitalinių klausimų. Aš turiu galvoje socialinius klausimus. Taip pat iš dalies socialiniai klausimai, kuriuos šiandien pateikė vidaus reikalų ministras. Turėsime apsispręsti ir ne tik apsvarstyti, bet ir priimti. Ir galbūt dar vienas kitas klausimas, ir, žinoma, nors pats paskutinis, bet iš tiesų ne, tai rudens sesijos pratęsimas, apie ką jau šiandien šnekėjome. Seniūnų sueiga aprobavo, prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Norinčių paklausti nėra. Yra pasiūlymas bendru sutarimu pritarti. Pritariam? Nėra prieš? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ir dabar…
PIRMININKAS. Toliau siūlyčiau pateikti gerbiamajam pranešėjui Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo projektą. Priėmimas.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, pirmininke, aš noriu pasakyti vieną apibendrinamąjį žodį dėl visų komisijų, kad paskui mums nereikėtų gaišti daug laiko ir iš karto galėtume balsuoti. Nebent iškiltų kokių nors keblumų. Komisijas mes sudarinėjome tikrai ne demokratiškai, o, sakyčiau, superdemokratiškai. Kelis kartus keisdami narių skaičių, t.y. darydami ar didesnes, ar mažesnes komisijas, mes stengėmės atsižvelgti į frakcijų personalinius pageidavimus. Todėl jums kai kur yra net teikiami penktieji variantai. Taip atsitiko todėl, kad reikėjo patikslinti personalinę sudėtį, žinoma, maždaug išlaikant proporcinį frakcijų atstovavimą, arba bent jau taip, kad valdančiosios daugumos atstovai turėtų daugumą visose komisijose. Man atrodo, kad mums pavyko pasiekti šį tikslą.
Antra vertus, visos komisijos yra gana kompaktiškos, ne tokios didelės. Nors, tiesa, ta pirmoji, dėl kurios dabar turėsime apsispręsti, yra šiek tiek didesnė. Taigi dar kartą sakau: Seniūnų sueigoje yra suderinta, viskas padaryta atsižvelgiant į frakcijų pageidavimus, todėl dabar prašyčiau patvirtinti viską iš eilės.
Pirmoji komisija yra Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Ji buvo ir ankstesniame Seime. Galutinis Seimo narių skaičius šioje komisijoje yra 11. Tai atspindi mūsų įvairialypį Seimą.
PIRMININKAS. Kadangi kalbėti dėl balsavimo motyvų niekas neužsirašė, yra siūlymas balsuoti už visą nutarimą. Priimame tokį sprendimą? Iš karto balsuojame. Prašom. Priėmimas. Taip.
Užsiregistravo 48. Už – 45, susilaikė 1. Priimta.
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms sudarymo projektas Nr.XP-23. Pranešėjas – gerbiamasis…
Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju sutarta, gerbiamieji kolegos, tik dėl septynių Seimo narių. Čia, žinoma, jau nėra visų frakcijų, nes tik septyni nariai, bet taip buvo sutarta Seniūnų sueigoje, frakcijos pasiūlė ir siūlomas toks galutinis variantas. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Manyčiau, kad galime balsuoti už visą nutarimą, taip? Bendru sutarimu. Ačiū. Balsuojame.
Užsiregistravo 52, už – 49, susilaikiusių ir balsavusių prieš nėra. Nutarimas priimtas.
Kita komisija. Seimo nutarimo „Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo projektas Nr.XP-24. Pranešėjas – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Po diskusijos galutinai sutarta, kad 9 Seimo nariai ir, suprantama, čia įvairesnis frakcijų atstovavimas. Kadangi suderinta, kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nematau. Yra siūlymas balsuoti už visą nutarimą. Galime balsuoti? O, atsiprašau. Grįžkime, yra užsirašę.
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne, jie jau balsuoti pradėjo.
PIRMININKAS. Atsiimate? Gerai. Tada balsuojame. Mes turėtume atsiprašyti Vyriausybės narių, jeigu kelias minutes užtruksime, bet norėtume baigti. Gerai. Ačiū.
Užsiregistravo 54. Už – 52, 1 susilaikė, prieš nėra. Priimta.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo Verslo ir užimtumo komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-26(5) (priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Verslo ir užimtumo komisijos sudarymo projektas Nr.XP-26. Pranešėjas – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, buvo ginčų dėl komisijos dydžio, ir iš tikro ji yra šiek tiek didesnė negu kitos, 11, bet vėlgi, suderinus Seniūnų sueigoje, pasiektas sutarimas, todėl kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbėti užsirašė gerbiamasis kolega V.Draugelis. A, neveikia. Gerai. Galima balsuoti, taip? Kviečiu balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. 64 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Priimta.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos sudarymo projektas Nr.XP-27. Pranešėjas – gerbiamasis Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Ši komisija gana didelė, bet čia buvo daug norinčių. Dabar aš nesigilinsiu, kodėl buvo tiek daug norinčių, bet atsižvelgdami į frakcijų pageidavimus sutarėme, kad komisijoje būtų didesnis žmonių skaičius, net 13. Šią sudėtį ir siūlau tvirtinti. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Čaplikas dėl vedimo tvarkos? Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Pasitikslinu, aš labai atsiprašau. Čia vienuolika, o ne trylika.
A.ČAPLIKAS. Dėl balsavimo motyvų galima būtų? Pone Česlovai, aš prisiimu dalį kaltės ir norėčiau padaryti svarstymo ir priėmimo metu pakeitimus: iš Narkomanijos prevencijos komisijos išbraukti A.Kašėtą ir palikti R.Remeiką, o Regioninės plėtros komisijoje vietoj R.Remeikos palikti A.Kašėtą. Čia aš suklydau, kaip seniūnas prisiimu kaltę.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu opozicija prisipažįsta suklydusi, man atrodo, priimkime tokį žodinį pareiškimą, kaip…
A.ČAPLIKAS. Konservatoriai sako, ne visa, čia dalis. Čia mes esame.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, galime sutikti?
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu, taip? Pritariame, taip. Daugiau dėl balsavimo motyvų nėra? Yra siūlymas priimti nutarimą.
Č.JURŠĖNAS. Su patikslinimais, apie kuriuos kalbėjo kolega A.Čaplikas.
PIRMININKAS. Gal dar įvardykite pavardes, kad visi girdėtų. Ar nereikia?
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad A.Kašėtą sukeitė su R.Remeika Regioninės plėtros komisijoje.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame su pakeitimu.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 75, susilaikė 1, prieš nėra. Nutarimas priimtas.
Kitas nutarimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo projektas Nr.XP-28. Pranešėjas – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Čia, mielieji kolegos, buvo atvirkščias procesas. Buvo komisija, kuriai trūko Seimo narių, bet galų gale buvo suderinta, irgi išlaikytos proporcijos tarp daugumos ir opozicijos. Kviečiu patvirtinti būtent tokią iš 9 Seimo narių sudaromą komisiją.
PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Yra siūlymas balsuoti už visą nutarimą. Galime taip? Balsuojame.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Už – 71, prieš, susilaikiusių nėra. Skelbiu, kad nutarimas priimtas.
Seimo nutarimo „Dėl NATO reikalų komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-29(5) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl NATO reikalų komisijos sudarymo projektas Nr.XP-29. Pranešėjas – gerbiamasis Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Ši komisija sudaroma iš 11 Seimo narių. Pozicijos suderintos Seniūnų sueigoje, tik noriu pasakyti. Kai kurių komisijų narių skaičius buvo įtvirtintas komisijų nuostatuose, patvirtintuose Seimo nutarimais. Kai dabar mes priimsime šiuos nutarimus, reikės patikslinti kai kuriuos galiojančius Seimo nutarimus. Bet čia jau kitas veiksmas. O dabar kviečiu patvirtinti šios komisijos sudėtį.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nematau. Prašom. Loreta? Dėl balsavimo motyvų? Dėl sudėties? Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Aš norėjau dar patikslinti. Labai atsiprašau, bet mes norime pakeisti. M.Subačių vietoj J.Liongino. Mes tiesiog nespėjome pateikti.
Č.JURŠĖNAS. Dabar „fifti–fifti. Ir opozicija, ir valdančioji dauguma pasitaiso. Vadinasi, visi lygūs ir visi ramūs. Manau, Seimas bus maloningas ir sutiks su šiuo žodiniu pataisymu.
PIRMININKAS. Bet gerbiamoji Loreta nepasakė, kur J.Lionginas eina? Ar nereikia?
L.GRAUŽINIENĖ. Jis per daug užsiėmęs, mes apsižiūrėjome ir…
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Ar galima balsuoti už visą nutarimą su pakeitimu? Galima? Ačiū. Balsuojame.
Užsiregistravo 71. Už – 69, susilaikė 1, prieš nėra. Nutarimas priimtas.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo Regioninės plėtros komisijos įkūrimo“ projektas Nr.XP-30(5) (priėmimas)
Kitas Nr.XP-30 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Regioninės plėtros komisijos įkūrimo projektas. Čia, kur išbraukiamas gerbiamasis A.Čaplikas.
Č.JURŠĖNAS. Taip, vietoj R.Remeikos kolega A.Kašėta. Kaip sakiau, ta didesnioji komisija – 13 Seimo narių. Buvo pageidaujama, kad būtų didesnė komisija ir kad būtų aktyvesnis Seimo narių dalyvavimas. Kviečiu patvirtinti didesnę komisiją nepamiršdamas priminti, mielieji kolegos, kad komisijų lankomumas taip pat yra svarbus dalykas, o nelankomumas yra baudžiamas kaip ir komitetų posėdžių nelankomumas.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nematau. Yra pasiūlymas balsuoti už visą nutarimą. Galime taip daryti? Gerai. Balsuojame.
Užsiregistravo 78. Už – 76, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Nr.XP-32 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, buvo sutarta, kad bus 11 Seimo narių ir frakcijos pateikė savo pasiūlymus, Seniūnų sueigoje suderinta. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nematau. Yra pasiūlymas priimti visą nutarimą balsuojant. Galime sutarti? Balsuojame.
Užsiregistravo 71. Už – 70, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo Konstitucijos komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-48(5) (priėmimas)
Paskutinis – Nr.XP-48 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Konstitucijos komisijos sudarymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis Česlovas.
Č.JURŠĖNAS. Ši komisija, tai noriu priminti Seimo senbuviams, yra gerokai mažesnė negu anoje kadencijoje, bet taip sutarėme, kad užteks tiek, kiek yra. Tuo labiau kad kai reikės galutinai spręsti, vis tiek reikės tartis su visom pagrindinėm frakcijom, kad būtų užtikrinta konstitucinė dauguma, tai yra minimum 94 balsai. Taigi komisija iš 10 Seimo narių, Seniūnų sueigoje suderinta ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nematau. Užsirašė? Atsiprašau. Ne? Ir V.Rinkevičius ne? Yra pasiūlymas priimti visą nutarimą balsuojant. Galime taip? Taip. Balsuojame.
Užsiregistravo 80. Už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Pranešėjas turi dar vieną žodį. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Baigiamąjį žodį. Mielieji kolegos, sveikinu jus visus ir save – yra suformuotos visos pagrindinės Seimo struktūros: Seimo valdyba, Seimo seniūnų sueiga, Seimo komitetai, Seimo delegacijos ir Seimo komisijos, bet kai kurie darbai nėra iki galo užbaigti. Vienas iš tų neužbaigtų yra ką tik patvirtintų komisijų vadovų išrinkimas ir patvirtinimas. Pranešu, kad antradienį Seniūnų sueigoje bus paskirstytos kvotos. Čia yra atskiras kvotų katilas. Bus patvirtintos kvotos. Komisijos turėtų antradienį arba trečiadienį iš ryto susirinkti ir tada mes trečiadienį Seimo posėdyje, tame paskutiniajame šiais metais Seimo posėdyje, galėtume patvirtinti komisijų pirmininkus, o gal ir pavaduotojus. Taigi padarytume dar vieną gerą darbą ir mūsų, kaip naujos kadencijos Seimo, institucionalizacija eitų į pabaigą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Galėtume pradėti Vyriausybės valandą. Gerbiamasis Česlovas leido pradėti. Matau, kad visa Vyriausybė susirinkusi. Premjeras yra išvykęs į Briuselį, o pavaduoja gerbiamasis ministras A.Butkevičius.
Gerbiamieji Seimo nariai, matau, kad jūsų jau daug yra užsirašiusių. Statuto tvarką jūs žinote. Pradėsime klausimus nuo opozicinių frakcijų ir tokia tvarka eisime per visas frakcijas, iš kurių yra užsirašiusių. Pirmasis, matyt, turėtų klausti gerbiamasis J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Kreipsiuos į ūkio ministrą ir priminsiu, kad artėja sausio 1-oji – data, nuo kurios elektros kaina gyventojams turi didėti 2 centais. Jūs, tiek pateikdamas programą frakcijose, tiek per rinkimų kampaniją, daug kalbėjote, kad ryžtingai peržiūrėsite energetinių išteklių kainodarą ir sieksite, kad kainos mažėtų. Norėčiau pasiteirauti, ar Lietuvos gyventojams ko nors konkretaus tikėtis dėl elektros kainų, kad nedidės tiek, kiek dabar skelbiama, kad jeigu jau didės, tai bent mažiau?
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakom.
V.USPASKICH. Ačiū už klausimą. Teisingai jūs pabrėžėte, kad mes, atėję į valdžią, išnagrinėsime visą energetinių resursų, energijos tiekėjų kainodarą, elektros, dujų. Iš tikrųjų jau ministerijoje apie tai buvo kalbėta ir bus pradėta nagrinėti kainodara. Kai bus priimtas rezultatas, aš manau, jūs sužinosite.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Kitas klausia gerbiamasis A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Klausimas ūkio ministrui. Pone ministre, šį prieškalėdinį laikotarpį jūs kelis kartus pažadėjote Lietuvai ištraukti stebuklingą planą, kaip išgelbėti „Mažeikių naftą arba, kitaip sakant, kaip grąžinti įmonę į Lietuvos globą. Gal jūs galėtumėte ne kaip kalėdinį pokštą, o dabar kaip ministras įvardyti savo garsųjį planą, kaip jūs sugrąžinsite „Mažeikių naftą valstybės įtakai?
V.USPASKICH. Ačiū už klausimą. Nesu informuotas, ar jūs turite teisę žinoti visas valstybės paslaptis.
A.ČAPLIKAS. O kokias paslaptis jūs dabar slepiate, ministre? Gal reikėtų kreiptis į Saugumo departamentą ir pasiaiškinti, kad „Mažeikių naftos tema yra valstybės paslaptis, tada nei žurnalistai, nei mes neklaustume.
V.USPASKICH. Ar pirmininkas leidžia padiskutuoti?
PIRMININKAS. Leidžiu. Jūs turite dvi minutes kiekvienam klausimui.
V.USPASKICH. Galiu pasakyti, kad apie ką aš galėjau informuoti premjerą, informavau. Bus parengtas projektas, nes, kaip žinote, jūsų opozicinės koalicijos partneriai, privatizuodami „Mažeikių naftą, gana slaptai visa tai darė. Todėl šiandien nagrinėjant vieną ar kitą dokumentą irgi yra šiokių tokių paslapčių. Ko gero, ne visi gaus leidimą nagrinėti vieną ar kitą dokumentą.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Toliau pagal tvarką – gerbiamasis J.Veselka.
J.VESELKA. Aš ūkio ministro nekamuosiu, nes jis bijo su manimi ginčytis. Klausimas būtų teisingumo ministrui. Štai jums keli pavyzdžiai. Troleibusu važiuoja pilietis, nenusiperka bilieto, nubaudžiamas 20 litų bauda, bet neturėjo pinigų ir nesumokėjo. Perduoda antstoliams ir po kurio laiko antstoliai šitą baudą nustato 280 litų. Vienas atvejis. Kitas atvejis. Prie parduotuvės prekiauja surinktais grybais, policija sugauna, žmogus baudos nemoka, perduoda teismams, teismai nubaudžia 60 litų bauda, praeina kiek laiko, antstoliai išreikalauja sumokėti 811 litų. Gerbiamasis ministre, ką jūs manote daryti, kad būtų sustabdytas antstolių plėšikavimas? Ką reikia padaryti, kad šitas atviras plėšikavimas būtų sustabdytas?
G.BUŽINSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs, pone Veselka, palietėte labai aktualią temą. Tik aš nebūčiau toks drąsus terminus rinkdamasis. Turbūt plėšikavimu negalima to vadinti, teisiškai tai vadinama „vykdymo išlaidos.
Iš tikrųjų su jumis sutinku, kad toks teisinis principas, kaip protingumo principas, šiuo atveju yra pažeistas. Mes ne tik galvojame, bet jau ir dirbame. Kitą savaitę sukviečiau mini apvalų stalą, kuriame dalyvaus antstolių atstovai, dalyvaus Teisėjų tarybos atstovai, kurie iš principo privalo kontroliuoti. Pirmutinis klausimas, kaip ir buvo žadėta, pasistengsime padaryti taip, kad protingumo principas būtų ne tik deklaratyvus. Vykdymo išlaidos negali tiek daug kartų viršyti išieškomą sumą, todėl šia tema jau padarėme konkrečius žingsnius. Netrukus sužinosime, kas šioje srityje bus padaryta, bet susitikimas jau yra suplanuotas kitai savaitei.
PIRMININKAS. Klausia pagal tvarką gerbiamasis Seimo narys E.Žakaris.
E.ŽAKARIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dar kartą norėčiau pakartoti, kad pavardę reikėtų kirčiuoti Žakaris. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrę. Šių metų birželio 2 d. Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą, kuris įsigaliojo nuo birželio 19 dienos. Remiantis šiuo įstatymu veikiančioms neįgaliųjų įmonėms supaprastintu būdu buvo suteiktas socialinės įmonės statusas iki šių metų gruodžio 31 dienos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu lapkričio 24 d. buvo patvirtinta šio įstatymo vykdymo tvarka. Šioje tvarkoje yra nemaža neatitikimų įstatymui. Norėdamas patikrinti savo nuomonę, kreipiausi į Teisės departamentą, bet kol kas dar išvadų neturiu.
Yra pora labai neigiamų momentų. Pirma, tvarkoje yra kažkodėl nurodyta kompensuoti išlaidas tik pagal vieną straipsnį, nors įstatymas numato kompensavimą pagal šešis straipsnius. Antra, šiandien yra gruodžio 16 diena, bet nė viena socialinė įmonė dar nėra gavusi iš Seimo skirtų 4 mln. nė vieno cento. Dėl to šiandien kai kurių įmonių yra areštuotos sąskaitos, skaičiuojami delspinigiai. Pagal įstatymą nuo sausio 1 dienos šios įmonės negalės gauti socialinės įmonės statuso, nes turės įsiskolinimų biudžetui, nors biudžeto įsiskolinimas yra didesnis. Tai būtų tokie du klausimai, kuo remiantis yra priimtas sprendimas kompensuoti tik pagal vieną straipsnį, nors, kaip minėjau, įstatymas numato šešis straipsnius? Ir kas bus su šiomis įmonėmis, kurios ne dėl savo kaltės negalės persiregistruoti? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Pirmiausia noriu jums padėkoti, kad jūs buvote vienas iš tų žmonių, kurie aktyviai dalyvavo rengiant Socialinių įmonių įstatymą, svarstant ir teikiant pastabas. Noriu pasakyti, kad Socialinių įmonių įstatymas gimė labai sunkiai, jūs tą puikiai žinote, nes tai daugiau yra ekonominis finansinis įstatymas ir mažiau socialinis įstatymas. Kadangi nebuvo daugiau kam jo rengti, tai mūsų ministerija jį parengė. Aš džiaugiuosi, kad Seimas priėmė.
Jis buvo priimtas baigiantis pavasario sesijai. Reikėjo parengti labai daug po įstatymo leidžiamų aktų, kad jis galėtų pradėti veikti ir gyvuoti. Aš matau vieną dalyką, matyt, jo įsigaliojimo data turėjo būti šiek tiek kita, o ne iš karto, kai įstatymas priimtas.
Apie tvarką, ką jūs kalbėjote. Nemanyčiau, kad dėl to, jog remiamasi vienu straipsniu, nukentės tos išmokos, kurios turės būti skiriamos socialinėse įmonėse dirbantiems darbuotojams kompensuoti tam tikras išlaidas. Aš pažadu dar kartą pasižiūrėti, kad nenukentėtų tie darbuotojai, kurie turi teisę dirbti socialinėse įmonėse ir gauti už tai įmonės atitinkamas kompensacijas.
Dėl lėšų. Šiuo metu darbo biržos 26 įmonėms yra pripažinusios socialinės įmonės statusą. Aš turiu tokį patikinimą iš darbo biržų, kad visi 4 mln., kurie yra numatyti mūsų ministerijos biudžete, bus išdalinti toms įmonėms, kurios pagal įstatymą turi teisę gauti atitinkamas kompensacijas.
Ir dar. Tikrai nemanau, kad dėl to, jog įmonėse susidariusios skolos, jos negalės ateinančiais metais gauti tokio statuso, nes kiekvieną kartą bus nagrinėjamos objektyvios priežastys, dėl ko vienaip ar kitaip atsitiko. Mano tokia bendra pastaba ne dėl jūsų šio konkretaus klausimo, bet kai kurios įmonės man keistai atrodo, jeigu jos negauna iš valstybės dotacijų, jos nebegali dėl to veikti. Tikrai ne visose įmonėse dirba tiek daug neįgaliųjų. Jeigu vien tiktai neįgaliųjų sąskaita laikosi tos įmonės ir negali veikti, yra kažkas ne taip. Juo labiau kad tas įstatymas yra skirtas ne tik neįgaliesiems, yra ir kitoms grupėms, kurioms sunku įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje ir gauti darbą. Bet mes irgi turime kai ką panagrinėti, dėl ko konkrečiai įmonėse susidarė vienos ar kitos skolos, vienos ar kitos sąskaitos yra areštuotos, nes jeigu vien tik dėl dotacijų iš valstybės iždo, na, man šiek tiek keistoka kai kada.
PIRMININKAS. Turiu teisę, manau, paklausti gerbiamojo Seimo nario Edvardo, ar patenkino atsakymas?
E.ŽAKARIS. Nevisiškai sutinku. Norėsiu sulaukti Teisės departamento išvadų, nes, mano nuomone, ten ir daugiau yra straipsnių, ne tik neatitinkančių, bet netgi prieštaraujančių įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Ramonas. Ruošiasi P.Gražulis.
J.RAMONAS. Noriu paklausti finansų ministro. Dabar Seime yra diskutuojama dėl Akcizų įstatymo pakeitimo, dėl dyzelino 120 litrų hektarui. Ypač šiais metais ir ateityje, matyt, didėjant gamybos intensyvumui žemės ūkyje, 120 litrų hektarui neužtenka. Apie tai bandoma diskutuoti… Koks jūsų būtų požiūris? Ar kitais metais įmanoma pataisyti, kad būtų didesnė, ir ar jūs pritartumėte tokiai pozicijai, kad reikėtų didinti tą normą ir žemdirbiai, kurie plėtoja intensyvią gamybą, galėtų tuo pasinaudoti? Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Finansų ministerija dalyvauja toje darbo grupėje, kuri yra sudaryta dėl to vadinamojo dažomo dyzelino kiekio žemdirbiams peržiūrėjimo. Mes esame pasiūlę, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į ekonominę veiklą ir gal būtų galima netgi diferencijuoti pagal dirbamą žemę arba pagal turimą žemę, nes jeigu užsiima gyvulininkyste, mes manome, kad gal to kuro reikėtų ir mažiau skirti. Bet tai yra diskusijos objektas, ir mes esame pasirengę geranoriškai diskutuoti. Jeigu specialistai įrodys, kad taip turi būti, tai mes tikimės, kad ir pritarsime tiems pasiūlymams. Niekada nestabdysim gamybos intensyvinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys P.Gražulis. Ruošiasi Seimo narys J.Dautartas.
P.GRAŽULIS. Aš gal norėjau pratęsti tą klausimą. Gal ir žemės ūkio ministrė atsakytų papildomai.
Kai buvo nuspręsta dažyti dyzelinį kurą žemdirbiams, buvo kalbama, kad jis nebus normuojamas. Tačiau liko ir normavimas, ir dar papildomai dažomas šitas kuras. Ar bus priimta tvarka ir atsisakysime dažyti kurą, kad išvengtume papildomų išlaidų?
Kitas klausimas būtų finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, jūs man pasakykite. Kai bankrutavo Akcinis inovacinis bankas, niekas nenustatė indėlių grąžinimo ribos. Buvo grąžinti visi indėliai, nesvarbu, kokia suma buvo padėta Akciniame inovaciniame banke, net buvo sugrąžintos ir palūkanos, o kalbant apie nuvertėjusių indėlių grąžinimą, tik 6 tūkstančiai, taip pat „Vnešekonombanko irgi tik 6 tūkstančiai litų yra grąžinama. Ar neturėjo įtakos tai, kad Akciniame inovaciniame banke pinigus pasidėjo gana įtakingi žmonės?
K.D.PRUNSKIENĖ. Galiu atsakyti? Aš šiandien neskubėčiau skelbti konkrečių sprendimų, ar turėtų būti atsisakyta dažyti kurą, ar ši sistema, kuri dabar yra, tobulintina. Ką tik į pono J.Ramono klausimą atsakydamas finansų ministras kalbėjo tuo klausimu. Žinoma, yra ir kitų aktualių temų. Šiandien mes su ministerijos sekretoriais ir departamentų vadovais pradėjom svarstyti klausimą ir dėl kompensuojamo dyzelino kiekio vienam hektarui diferencijavimo, t.y. kad ne visiems 120, kokiais kriterijais… Na, taip pat, žinoma, buvo keliamas klausimas, kad skyrus tam lėšas… Iš pradžių buvo skirta 4 mln., padidėjimas iki 12 mln. Iš esmės tai skriaudžia kitas programas, už kurias atsakinga Žemės ūkio ministerija. Taigi ateityje ir šį klausimą reikia taip pat deramai spręsti. Jeigu yra priimami sprendimai, tai jiems turėtų būti aprūpinimas ne kitų programų sąskaita, o atitinkamai randant resursus. Taigi čia ir dialogas tarp Vyriausybės… Dabar aš negalėčiau jums konkretaus sprendimo, nes tas klausimas, kaip jūs žinote, nėra naujas, bet jis ne pirmą ministerijos ar naujos ministrės darbo dieną išsprendžiamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei.
A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima, aš dar atsakysiu ponui Seimo nariui P.Gražuliui.
PIRMININKAS. Prašau.
A.BUTKEVIČIUS. Dėl bankrutavusio Akcinio inovacinio banko ir indėlių grąžinimo indėlininkams jūs turite neteisingą informaciją. Tikrai nebuvo 100% grąžinti indėliai. Jūs tuo metu kaip tik buvote Seimo dauguma ir jūs priėmėte tokius įstatymus. Dėl rublinių indėlių grąžinimo irgi jūs priėmėt tuo metu įstatymus. Ministras tik vykdo įstatymus, o ne priima.
Dėl „Vnešekonombanko indėlių grąžinimo. Tas, kas buvo įstatyme numatyta, yra baigta mokėti. Ten yra likusi nedidelė suma, ir jeigu bus grįžta prie to klausimo ir bus priimtas sprendimas, aš manau, bus išmokėta visa suma, kokią jie laikė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Dautartas. Ruošiasi Seimo narys S.Lapėnas.
J.DAUTARTAS. Mano klausimas gerbiamajam kultūros ministrui.
Gerbiamasis ministre, būdamas Tėvynės sąjungos frakcijoje jūs pasakėte, kad ruošiatės keisti LRT tarybos, na, priėmimo, formavimo principus. Tai sujaudino žiniasklaidą, aštriai sureagavo LRT, netgi oficialiai pasakė, kad tai yra Konstitucijos pažeidimas. Mes norėtume jūsų paklausti ir išsiaiškinti, ar tai jūsų nuomonė, kad LRT taryba prastai dirba, ar prastai dirba pati Lietuvos televizija, t.y. yra netinkamas tinklelis, ar Programų direkcijos arba kiti vadovai? Taigi norėtume išgirsti jūsų aiškų ir principingą atsakymą.
V.PRUDNIKOVAS. Labai ačiū. Visaip galima interpretuoti vieną ar kitą posakį. Aš norėčiau pasakyti, kad mes pirmiausia gyvename demokratinėje valstybėje, turime labai aiškiai parašytą pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją. Vienas jos straipsnis labai aiškiai sako apie cenzūrą, apie visuomenės informavimo cenzūrą. Žinome, kad ta cenzūra yra draudžiama. Aš, kaip pilietis, kaip Seimo narys, kaip partijos narys, ir tai susiję su visomis partijomis… Mes negalime daryti tam įtakos. Paskirti, atleisti, daryti įtaką LRT tarybai yra Seimo sprendimas. Aš manau, kad yra taip, ir mes turime labai aiškiai skaityti įstatymą. O jeigu mes kalbam apie vartotoją, aišku, galbūt ne visi vartotojai patenkinti LRT, ne visi patenkinti LNK ar „Baltijos kanalu ir panašiai. Mes kalbėjom apskritai apie televiziją. Aš nenorėjau to užaštrinti. Jokiu būdu aš neturiu jokios teisės daryti įtaką, paleisti ar kitaip tarybą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Buvo užsirašęs Seimo narys S.Lapėnas. Deja, jo kėdė tuščia. Seimo narys V.Bogušis. Nėra. Tai tada siūlytume klausti Seimo narei M.Pavilionienei. Prašau.
M.A.PAVILIONIENĖ. Klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Ar gerbiamasis ministras sieks šiais metais laikytis visų pagrindinių partijų ir mokslo įstaigų vadovų pasirašyto susitarimo kasmet didinti asignavimus studijoms ir mokslui? Ačiū.
R.MOTUZAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų buvo priimtas atskiras Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo numatytas tas didėjimas kasmet mokslui ir studijoms. Dėl kitų metų nėra išskirta atskiru Vyriausybės nutarimu, tačiau mes turime bendrąsias programas. Aš manau, kad mes dar kartą peržiūrėsime dabartines mokslo ir studijų programas ir iš tikrųjų tą didinimą, kaip ir buvom pasižadėję, numatysim ir jo sieksim. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I.Šiaulienė. Ruošiasi Seimo narys B.Pauža.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, vienas mūsų kolega, Seimo narys V.Stankevič, yra pasiūlęs taupyti lėšas motyvuodamas tuo, kad jūros turim tik 90 km ir laikyti du laivynus – pakrančių apsaugos ir karinį jūrų laivyną – yra per didelė prabanga. Kokia jūsų nuomonė dėl šio pasiūlymo?
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Labai suprantu klaipėdiečių susirūpinimą šiuo klausimu. Jis, aišku, yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip žinote, tokia situacija pas mus susiklostė dėl kelių priežasčių. Žinote, kad maždaug prieš 10 metų pasienio apsauga buvo įtraukta į krašto apsaugos sistemą, tačiau tokių tradicijų, kai pasienio apsauga priklauso karinei sistemai, krašto apsaugos sistemai, Europoje beveik nėra. Tai buvo vienas iš NATO ir Europos Sąjungos reikalavimų, ir mes atskyrėm. Tačiau pati V.Stankevičiaus idėja yra labai teisinga, kad iš tikrųjų mes turime taupyti valstybės resursus. Mes turime galvoti ir priimti sprendimą dėl to, kaip galima tas funkcijas pasidalinti, pasidalinti resursus, kad laimėtų ir viena sistema, aš manau, šiuo atveju krašto apsauga, ir vidaus reikalų sistema. Mes su ministru G.Furmanavičiumi, būdami frakcijose ir Nacionalinio saugumo komitete, pasižadėjom (taip, ministre, atrodo?) sėsti už stalo ir gerai pagalvoti apie. Galbūt ir … ne galbūt, o tikrai mes apsilankysime ten, pažiūrėsime konkrečiai, kaip viskas atrodo vietoje, ir pamėginsime priimti tokį maksimalų įmanomą sprendimą, kuris būtų racionalus valstybei. Visų pirma mokesčių mokėtojams. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia Seimo narys B.Pauža, ruošiasi G.Jakavonis.
B.PAUŽA. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Vietinės reikšmės keliams, kaip žinome, skiriama nuo bendro visų lėšų kiekio tik 20%. Tačiau iš tų 20% dar apie 10% eina gyvenviečių keliams tvarkyti, t.y. asfaltuoti, o tas darbas yra gana brangus. Likusieji 10% lieka visiems kitiems vietiniams keliams. Dalies šių kelių būklė dabar kai kur jau blogėja. Prašom pasakyti, ką numatoma daryti, kad ta būklė bent jau neblogėtų, ir kaip būtų galima padidinti šį finansavimą.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dėl vietinių ir valstybinių kelių diskusijos vyksta nuolat, ir aš manau, kad jos vyko, vyks ir perspektyvoje, nes tų finansinių resursų, kurių reikia mūsų kelių priežiūrai, ir šiandien nepakanka. Nepakanka todėl, kad valstybėje, kaip jau ne kartą esu minėjęs, yra 70 tūkst. kilometrų kelių, iš kurių 21 tūkst. yra valstybinės reikšmės ir tarptautinės reikšmės keliai. Jais mes, kaip tranzitinė valstybė, ir aš, kaip ministras, privalome užtikrinti kuo saugesnį ir greitesnį važiavimą. Yra suskirstyti tam tikri priežiūros lygiai ir pagal tuos priežiūros lygius yra numatytas atitinkamų tarnybų finansavimas vasarą ir žiemą.
Dabar dėl tų procentų, kurie jau beveik 10 metų taikomi. Sumos, skirtos valstybinės reikšmės kelių priežiūrai taip pat nepakanka, kaip ir vietinės reikšmės keliams. Kodėl nepakanka? Yra atliktos įvairios studijos, įvairūs skaičiavimai. Buvo užsakytas mokslinis tiriamasis darbas Gedimino technikos universitete, yra paskaičiuota, kad kiekvienais metais mūsų kelių dabartiniam tinklui palaikyti, arba, kitaip sakant, jų kokybei atstatyti, reikia 1,2 mlrd. litų. Mes šiems reikalams kiekvienais metais skiriame 460 mln. litų. Tai yra, kas susiję su valstybiniais ir magistraliniais keliais. Atitinkamai, aišku, kad kiekviena valstybė vietinės reikšmės tinklui skiria tai, kas paprastai lieka nuo to, ką mes ir turime. Todėl yra paskaičiuota tam tikra ta sistema.
Tačiau norėčiau dar kartą priminti, kad, palyginti su 2001 m., šiuo metu tiek valstybinės reikšmės kelių, tiek ir vietinių finansavimas yra padvigubėjęs. 2001 m. vietiniams keliams skyrėme 130 mln. Lt, 2004 m. skyrėme 210 mln., o 2005 m. pagal skaičiuojamą bus skiriama daugiau negu 220 mln. litų. Kaip jūs žinote, taip pat nuo šių metų prasidėjo įvairių Europos Sąjungos fondų panaudojimas. Yra vadinamasis Regioninės plėtros fondas, pagal kurį mes per trejus metus vietinės reikšmės keliams papildomai duosime 183 mln. litų. Savivaldybės buvo pusantrų metų mokomos… iš tikrųjų norėčiau tą pasakyti ir labai džiaugiuosi, kad Lietuva šiandien laikoma geriausiai gebanti parengti projektus infrastruktūros objektų lėšoms panaudoti, 39 projektai jau yra patvirtinti. Iš esmės mes jau šiandien esame pasirengę panaudoti visų trejų metų Regioninės plėtros fondą.
Kaip jūs žinote, netgi tam tikri projektai bus tęstiniai – iki 2007 – 2013 metų. Taigi šiandien aš tikrai nenorėčiau teoriškai džiuginti, bet faktiškai esu įsitikinęs, kad mes kitų metų viduryje ir kitų metų gale visoje Lietuvoje matysime, kaip stipriai pagerėjo kelių remonto darbai. Taip pat norėčiau dar pridurti, nes tai labai svarbus klausimas, dėl žvyrkelių asfaltavimo programos. Mes ją taip pat numatome toliau tęsti, kiekvienais metais bus skiriama iki 80 mln. litų. Aš manau, priemonės, taikytos per praėjusį laikotarpį, po truputį leis gerinti ir vietinių kelių tinklą ateityje, nes lėšų bus daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Primenu ir klausiantiems, ir atsakantiems – minutė klausimui ir 2 minutės atsakymui, nes yra daug užsirašiusių klausti. Klausia gerbiamasis Seimo narys G.Jakavonis.
G.JAKAVONIS. Dėkui posėdžio pirmininkui.Mano klausimas būtų skirtas užsienio reikalų ministrui A.Valioniui. Po Prezidento V.Adamkaus misijos Ukrainoje rusų žiniasklaida prakalbo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atgaivinimą – nuo jūros iki jūros, su sostine Kijevu. Ar iš tikrųjų numatote plėsti mūsų valstybės teritoriją, o jeigu rimtai, tai kaip Lietuva gali prisidėti prie demokratizacijos Ukrainos ir Baltarusijos regione?
A.VALIONIS. Na, iš tikrųjų vienas iš žurnalistų, berods ir Lietuvoje labai gerai žinomas, buvęs žurnalistas, dabar Dūmos atstovas, pareiškė, jog Lenkija ir Lietuva nori inkorporuoti dar Ukrainą, ir, atkūrusios tokią valstybę, turėdamos 100 mln. dydžio valstybę, galėtų diktuoti Europos Sąjungai savo politiką. Toks absurdiškas teiginys, atvirai sakykime, nuskambėjo, ir be to, ką čia pasakiau, nemanau, kad verta daugiau apie tai kalbėti Seime, o ne humoro laidoje. O iš tikrųjų Lietuvai ne vis viena, kokios bus mūsų bendradarbiavimo sąlygos su Ukraina, kurioje, pavyzdžiui, galima pasakyti vieną skaičių, mes valdome apie 30% šaldytuvų rinkos. Daug buvo padėta jėgų derantis dėl Laisvosios prekybos sutarties, kad galėtume turėti palankias eksporto į Ukrainą sąlygas.
Kiti dalykai. Mūsų bendri likimai lemia ir moralinę mūsų pareigą padėti toms valstybėms. Ir iš tikrųjų mes (pereinu prie antros klausimo dalies) ne tik ką galime daryti, bet labai daug ir darome padėdami demokratizuoti arba garantuoti laisvą Ukrainos piliečių pasirinkimą. Jūs puikiai žinote ir prezidentų tarpininkavimą, misiją, kuri pažymėta Europos Sąjungos deklaracijoje, įvardijant mūsų prezidentus pavardėmis. Aš asmeniškai kasdien kalbu su užsienio reikalų ministru, mano kolega Konstantinu Griščenka (ir vakar, ir šiandien kalbėjome). Išsiuntėme per 20 stebėtojų, kurie trečiadienį jau pradės darbą. Yra visos prielaidos mums paremti Ukrainą Europos Sąjungos kontekste. Aišku, tokie geri mūsų valstybių santykiai ne tik padeda demokratijai Ukrainoje, bet ir mūsų bendradarbiavimui, taip pat ir kultūriniam, ekonominiam ir visokiam kitam bendradarbiavimui. Taigi aš manyčiau, kad Lietuva jau turi tikrai nemažą įdirbį, nes tai, ką mes darėme, darėme pakviesti mūsų Ukrainos kolegų. Pažymėčiau tai, kad kvietė ne bet ką, o kvietė lietuvius ir Lietuvą, nes mes iš tikrųjų aktyviai ir daug bendradarbiaujame su Ukraina. Aš šiemet buvau keturis kartus Ukrainoje, be visų kitų galimų kontaktų. Taigi aš matau geras perspektyvas bendradarbiauti su Ukraina. Manau, kad po rinkimų, o per šių rinkimų antrąjį turą bus garantuotas laisvas piliečių pasirinkimas ir Ukraina iš tikrųjų patvirtins savo europinį pasirinkimą, demokratinį pasirinkimą… Tai atveria naujas galimybes mums bendradarbiauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia Seimo narys R.Dagys. Ruošiasi V.Bogušis, jeigu neatsiėmėte.
R.J.DAGYS. Ačiū. Prieš užduodamas klausimą vidaus reikalų ministrui, aš norėčiau paprašyti mūsų posėdžio pirmininko, kad jis informuotų gerbiamąjį ūkio ministrą, kad Seimas yra ne uždaroji akcinė bendrovė ar kavinė, kurioje yra kokių nors asmeninių paslapčių, kurios vienaip pasakojamos arba nepasakojamos. Jis yra viešas asmuo ir turi atsakinėti į Seimo narių klausimus.
O klausimas būtų ūkio ministrui. Dabar jau skubama paskelbti konkursą, kur integruota telekomunikacinį operatyvinį ryšių tinklą (atsiprašau, vidaus reikalų ministrui)… kuriame bus mėginama įdiegti naują, modernesnę sistemą. Kartu kai kuriuose Vidaus reikalų ministerijos padaliniuose jau seniai modernizuojamos sistemos, kurios, atrodo, bus visiškai nesuderinamos su nauja sistema.
Kita vertus, lygiai taip pat jau skelbiamas konkursas pasienio tarnybai panaudoti 4,5 mln. litų… jau irgi yra tokios techninės sąlygos, kurios iš esmės nulems būsimąją sistemos plėtrą. Tėvynės sąjungos frakcija surengė diskusiją su žinybų atstovais ir mes pasigedome valstybinio požiūrio. Ar nemanytumėte, kad reikėtų susėsti prie bendro stalo ir suderinti visus tuos projektus, kad mes neprarastume jau įdiegtos modernizacijos už 30 mln. litų? Ačiū. Atsiprašau už ilgesnį klausimą.
G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kaip tik šiandien rytą susirinkome ministerijoje su sekretoriais ir ši problema buvo aptarta. Informacija, kurią aš šiuo metu turiu, leidžia manyti, kad iš tikrųjų buvo pradėta nuo pasienio neturint bendros koncepcijos, kaip tas ryšys bus plėtojamas visoje Lietuvoje. Aš visiškai pritariu jūsų pasiūlymui dar kartą sugrįžti prie šios problemos sprendimo, susėsti visoms suinteresuotoms šalims ir rasti tokį šios situacijos sprendimą, kuris geriausiai patenkintų vartotojus ir būtų pateisinamas ekonomiškai.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia Seimo narys V.Bogušis, ruošiasi Seimo narė A.Balsienė.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kultūros ministre, aš puikiai žinau, kad jums yra gerai žinomas buities muziejus Rumšiškėse. Ten yra įvairūs objektai, statiniai, kurie turi labai didelę kultūros vertę, tačiau jie nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Kai kurie muziejininkai sako, kad dėl to tie statiniai – mūsų kultūros vertybės – yra labai blogai finansuojamos ir jų padėtis išties atrodo gana liūdnai. Ar jūs nemanote, kad juos reikėtų įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tuomet atsirastų didesnis finansavimas, nes tam būtų imperatyva mokėti? Ačiū.
V.PRUDNIKOVAS. Labai ačiū už klausimą. Šioje ministerijoje pirmą kartą man teko būti tik vieną valandą ir po to darbai prasidėjo čia, bet spėjome su premjeru pakalbėti apie šią problemą. Aš paprašiau, pageidavau, kad dokumentai būtų ant stalo. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia Seimo narė A.Balsienė, ruošiasi gerbiamasis S.Pabedinskas. Prašom.
A.BALSIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Klausimą norėčiau užduoti sveikatos ministrui. Aš sveikinu ministrą pradėjus darbą ir turiu tokį klausimą. 30% Lietuvos gyventojų gyvena skurdžiai ir dauguma šeimų, ypač daugiavaikių šeimų, taip gyvendamos negali gerai maitintis. Daug vaikų ir suaugusiųjų serga tuberkulioze. Ar jūs, kaip ministras, kreipsite dėmesį į šią problemą? Mes stengiamės kol kas mažinti statistinius duomenis ir tiesiog į ją nekreipti dėmesio, bet gydymas kol kas yra nepakankamas. Iš esmės pačiam ligoniui paliekama apsispręsti. Aš manau, kad tai ne visai teisinga. Koks jūsų požiūris?
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų palietėte be galo aktualią temą. Sergamumas tuberkulioze pastaraisiais metais vėl išaugo. Atrodė, kad mums pavyko šią problemą šiek tiek stabilizuoti. Nenorėčiau sutikti, kad tuberkuliozė turi tiesioginį ryšį su maitinimo pablogėjimu. Yra nepakankamos profilaktinės priemonės. Nors skiepijimų apimtys yra gana didelės, tačiau profilaktiniai patikrinimai dėl ankstyvo tuberkuliozės išaiškinimo ir atitinkamos priemonės, Pasaulio sveikatos organizacijos numatytos gydymo schemos, Lietuvoje pradėtos diegti tik porą metų pasinaudojant tam tikrų Norvegijos programų pagalba. Tai yra viena iš aktualiausių mano darbo sričių. Ant savo stalo turiu patvirtintą tuberkuliozės kontrolės programą, konsultuojuosi su specialistais. Kol kas tik tiek galiu pasakyti. Apie kokius nors konkrečius žingsnius pateiksiu informaciją vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia Seimo narys S.Pabedinskas, ruošiasi Seimo narys J.Palionis.
S.PABEDINSKAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėjau užduoti klausimą bet kuriam iš čia sėdinčių Vyriausybės narių. Nežinau, kaip tai įvyko, bet per praėjusią kadenciją vienas iš Lietuvos didmiesčių – Panevėžys – buvo išbrauktas arba tiesiog neteko sparčiai besivystančio miesto statuso. Suprantama, tiek panevėžiečiai, tiek aplinkinių regionų gyventojai šiandien per padidinamąjį stiklą stebi mūsų veiklą, kad bent atgautų tai, kas (…) kaimyninis Šiaulių miestas. Ar yra kokie projektai… Gal ponas aplinkos ministras galėtų atsakyti į šį klausimą, kuris rūpi Aukštaitijos sostinės gyventojams?
A.KUNDROTAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jau kolegos prieš tai dirbusiame Seime domėjosi tuo klausimu, ne kartą vyko susitikimai ir mano kabinete dėl bendrojo plano peržiūrėjimo, kad statusas būtų sulygintas su Šiauliais. Iš tikrųjų sprendimai nėra administraciniai. Dabar yra tam tikros sprendimų procedūros, kurias, kaip supratau, Panevėžio miesto užsakymu atlieka teritorijų planavimo specialistai, ir vėl bus grįžta prie svarstymo. Ar tie kriterijai, kurie buvo taikomi suskirstant miestus į tam tikras grupes… dabar papildyta informacija leidžia priskirti tai pačiai kategorijai. Išankstiniais duomenimis, kiek aš žinau, toks pozityvus požiūris yra, o kada konkrečiai visi dokumentai bus pateikti, aš jums šiandien negaliu atsakyti, bet pasidomėsiu ir papildomai galėsiu informuoti.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia Seimo narys J.Palionis, ruošiasi Seimo narys V.Navickas.
J.PALIONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas vidaus reikalų ministrui. Ministerijoje yra iš anksčiau pateiktų kolektyvinių bendruomenių prašymų dėl naujų savivaldybių įkūrimo. Žinau, kad tokių prašymų ministerijoje yra. Noriu paklausti, ministre, kokia jūsų nuomonė, ar reikėtų kurti dar daugiau smulkesnių savivaldybių Lietuvoje?
G.J.FURMANAVIČIUS. Mes savo koalicinėje programoje esame pasakę, kad skirsime didžiulę reikšmę regionų plėtrai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia kokių nors administracinių vienetų kūrimo. Šiuo metu šalia 10 apskričių ir 60 savivaldybių mes bent jau su premjeru pasikalbėję nematome reikalo didinti šio administracinių vienetų skaičiaus, nes pagal esamą situaciją savivaldybės visiškai gali užtikrinti visų regionų funkcijas. Tiesiog, kaip esame parašę programoje, reikia atskirti apskričių ir savivaldybių funkcijas ir labai aiškiai reglamentuoti, kad jos nesidubliuotų.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia Seimo narys V.Navickas, ruošiasi Seimo narys R.Dumčius.
V.NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti finansų ministrui. Klausimas apie indėlių draudimą. Lietuvoje taikomas 0,45% atskaitymas iš visų bankų nuo indėlių, kuriuos gyventojai laiko komerciniuose bankuose. Tai labai aukštas atskaitymo procentas. Pavyzdžiui, Latvijoje yra 0,15%, Vokietijoje – 0,08%. Taip pat yra apdrausta atskaitant tokį didelį procentą labai nedidelė indėlių suma – keliasdešimt tūkstančių litų. Lyginant su kitomis valstybėmis, tai taip pat labai skiriasi.
Klausimas būtų finansų ministrui. Kokias permainas rengiamasi daryti, ar didinti draudžiamą indėlių sumą, ar mažinti atskaitymų procentą, nes čia skirtingai galima paveikti arba socialinius, arba ekonominius procesus?
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikriausiai jūs svarstėte naują pateiktą įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad išliktų 0,45%. Kodėl yra toks didelis, palyginti su kitomis valstybėmis? Pagrindinė priežastis ta, kad Lietuvoje indėlių draudimo sistema buvo pradėta taikyti daug vėliau, lyginant su kitomis valstybėmis. Šiuo metu, jeigu atskaitymo procentas būtų sumažintas, vis dėlto mes matome tam tikrą riziką, nes sukaupta suma nėra tokia didelė lyginant su indėliais, laikomais komerciniuose bankuose. Manau, po metų ar dvejų būtų galima pradėti diskutuoti apie jo sumažinimą.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia Seimo narys A.Dumčius. Ruošiasi Seimo narys A.Kašėta.
A.DUMČIUS. Gerbiamasis teisingumo ministre, Europos Sąjunga šiuo metu yra gana patenkinta, kad Lietuvoje iš esmės sudėti taškai įvairių žmogaus teisių pažeidimų ir nemaža jų dalis kontroliuojama. Bet žmogaus teisių (…) tęsiasi. Štai prieš mane yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto sociologiniai tyrimai. Aš paminėsiu pradžioje esantį žmogaus teisių pažeidimą – teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisė į teisingą teismą.
Žinome atvejų apie „Telekomo telefoninius pasiklausymus, žmonių keliamas klausimas dėl asmens kodo nemotyvuoto naudojimo, juk gali atskleisti įvairias paslaptis. Nevyriausybinės organizacijos prašo spręsti klausimą, kad teismuose galėtų atstovauti savo organizacijoms, nes po Civilinio kodekso pakeitimo prarado šią teisę. Taip pat teismuose net pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos klausimas. Tai vieni iš tokių klausimų, daugiau neminėsiu. Kokiu keliu eisime koreguodami šiuos pažeidimus?
G.BUŽINSKAS. Labai ačiū už klausimą. Aš, pradėdamas nuo klausimo pabaigos, galiu pasakyti, kad mes eisime tuo keliu, kurį nubrėžė Konstitucija. Tokie dalykai kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimai, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai yra nesutaikomi su mūsų Konstitucija. Kiekvienas konkretus atvejis, galiu garantuoti, tiek, kiek jis pateks į Teisingumo ministerijos akiratį, tiek, kiek į Vidaus reikalų ministerijos akiratį, su juo bus kovojama taip, kaip numato mūsų įstatymai ir kaip liepia Konstitucija.
Kalbant apskritai apie žmogaus teisių pažeidimus, jūs klausdamas kalbėjote apie teismų veiklą, manau, pasakyti, kad visiškai neatstovaujamos tos institucijos, negalima. Jūs teisus, Civilinis kodeksas apskritai apribojo teisinių atstovų statusą ir dabar ta veikla gali užsiimti tik advokatai. Čia galėtų būti diskusija, bet įstatymas yra toks ir jo reikia laikytis, mes visi privalome jo laikytis.
Kita vertus, kiekvieną kartą, vertinant išvadas ir panašius pareiškimus, reikėtų informuoti apie konkrečius atvejus. Manau, kai bus konkrečių atvejų dėl žmogaus teisių pažeidimo, bus atitinkama operatyvi, greita reakcija į tai.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia Seimo narys A.Kašėta. Ruošiasi Seimo narys A.Rimas.
A.KAŠĖTA. Klausimas gerbiamajai žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji ministre, nemažai asmenų, siekdami gauti Europos Sąjungos skiriamas išmokas žemdirbiams, deklaravo tik 2–3 ha ganyklų, pievų. Jau keletą mėnesių atliekama deklaruotų pasėlių plotų patikra. Jos eiga piktina žmones, dėl to ateina į priimamąjį Varėnos rajone. Viena iš priežasčių, kad daugiausia tikrinami mažų deklaruotų plotų savininkai. Pavyzdžiui, į nuo miesto centro už 50 km esantį kaimelį, kurio tik vienas žmogus deklaravo 2 ha, vienas po kito važiuoja tikrintojai. Tai yra iš augalų apsaugos… surašo aktą, ar neturi traktoriaus, chemikalų purkštuvo, iš Žemėtvarkos tarnybos vien tam, kad užrašytų, ar neturi jokių gyvulių, darbuotojas iš Gamtos apsaugos agentūros – apie ganyklos būklę ir t.t. Vienas dalykas, labai neracionaliai panaudojamos lėšos, tai viena problema. Kita problema, yra daug faktų, kad (…) rajone sudaro žemės plotų nuomos sutartis, visiškai jos nedirbo, yra išnuomoję po 200–400 ha žemės, visiškai nekontroliuojami ir rengiasi gerai pasipelnyti iš Europos Sąjungos išmokų.
Ar mažų plotų savininkų tikrinimas, spaudimas nėra suplanuota akcija, kad mažų plotų savininkai, ypač senukai, atsisakytų deklaruoti savo žemes ir jas pernuomotų minėtiems vadinamiesiems žemdirbiams? Ši tendencija pagal kaimo gyventojų supratimą ir aiškinimą gana ryški. Dėl to daugelis mažų plotų savininkų kitais metais nesirengia deklaruoti pasėlių.
K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū. Klausimas yra esminis, labai aktualus. Šiandien mes suformulavome šios problemos kontūrus, ką reikėtų išsiaiškinti ir ką reikėtų spręsti. Šiuo metu yra 230 tūkst. asmenų, kurie deklaruoja pasėlius. Jūs puikiai suvokiate, kokio masto yra problema. Čia gali būti labai skirtingų reiškinių, taip pat deformacijų, kaip ir jūs pats paminėjote, asmenų, siekiančių deklaruoti ir pasinaudoti išmokomis, bet iš esmės žemės ūkio gamyba neužsiimti.
Kita vertus, gali būti, jūsų irgi paminėtas atvejis, kad mažų žemės ūkio naudmenų plotų savininkai yra kontroliuojami labiau nei didelių. Beje, 6% paklaida, apie kurią čia nuskambėjo, galbūt ne visi pastebėjo, tarytum ji būtų leistina. Kaip šiandien išsiaiškinau, iš tikrųjų yra 3% reglamentuota Europos Sąjungos mastu. Kartais būna priekaištų, jų adresatai kartais nėra visiškai pagrįsti turint minty, kad daugelis sąlygų kyla iš Europos Sąjungos taisyklių.
Ar mes, Lietuva, galime ką nors supaprastinti? Dažniausiai atsakymas yra, deja, vargu. Tačiau racionalizuoti šią sistemą, padaryti skaidresnę ir žmonėms suprantamą, o pasėlių deklaravimą kiek galima labiau priartinti prie žmonių, kitaip tariant, tą įforminimą, tai reikia spręsti.
Artimiausiu metu šį klausimą ketiname svarstyti. Štai vakar su ponu J.Jagminu kalbėjome apie tai, dėl principinių dalykų – kartu su Kaimo reikalų komitetu, kitą savaitę – kartu su savivaldos ir su savivaldybių atstovais. Visos institucijos šiuo atveju galėtų bendradarbiauti siekdamos racionalesnio šio proceso, kuris, kaip minėjau, yra labai sudėtingas dėl jo masto.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Aš matau, kad sveikatos ministras gerbiamasis Ž.Padaiga jau norėtų pabėgti. Ar galima išleisti? Ar Seimo nariai turi kokį klausimą sveikatos ministrui? Nėra. Dėkojame. Mes turime dar 10 minučių. Mes 13.12 val. pradėjome, dabar yra 14.07 val. Dar pridėkime kelias minutes.
Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Rimas. Ruošiasi gerbiamasis Seimo narys A.Matulas.
A.RIMAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas skirtas sveikatos apsaugos ministrui, kuris jau išėjo.
PIRMININKAS. Aš klausiau. Labai ačiū. Klausia Seimo narys A.Matulas. Ruošiasi V.Saulis.
A.MATULAS. Noriu paklausti gerbiamojo finansų ministro. Gerbiamasis ministre, Pasvalyje, Nepriklausomybės gatvėje, namas, pažymėtas 24 numeriu, smenga. Geologai atliko tyrimus. Rado tuštumas. Procesas spartėja, smenga pamatai. Rajono taryba, žmonės kreipėsi jau, rodos, tris kartus į Vyriausybę, bet šie paklausimai nuleidžiami iki Finansų ministerijos sekretoriaus, o iš jo visada gauname neigiamus atsakymus. Analogas buvo prieš penkerius metus, kai atsivėrus smegduobei skilo ir nugriuvo namai, tada Vyriausybė labai gražiai iš rezervo skyrė šiems žmonėms lėšų nuostoliams kompensuoti. Dabar kažkodėl elgiamasi formaliai. Ar jūs galite kaip nors pakeisti šį procesą? Kreipiamasi į Vyriausybę, bet atsako ministerijos sekretorius. Ir ar galite pažadėti, kad įsigilinsite, aš persiųsiu jums dokumentus, kad įsigilinsite iš esmės, kol dar neįvyko nelaimė? Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Pažadu įsigilinti ir jus asmeniškai informuoti, ir spręsti problemą.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis V.Saulis. Ruošiasi jau iš eilės gerbiamoji V.M.Čigriejienė. Prašau.
V.SAULIS. Ačiū. Mano klausimas gal būtų ir ūkio ministrui, ir finansų ministrui. Ar Vyriausybė neplanuoja ir ateityje pratęsti kompensacijų už žemę mokėjimą valstybinių įmonių akcijomis? Tas buvusios Vyriausybės padarytas žingsnis davė teigiamų rezultatų ir maždaug, apytikslėmis žiniomis, nuo 80 iki 100 mln. litų žmonės atsiėmė kompensacijų už žemę gaudami valstybinių įmonių akcijų. Tai būtų lyg ir toks pretekstas paspartinti šį procesą. Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Tikrai yra planuojama, yra rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas. Manau, kad jis artimiausiu metu ministrų lygiu bus apsvarstytas ir Vyriausybės posėdyje bus priimtas.
V.USPASKICH. Aš irgi už tai, kad būtų pratęstas tas terminas ir kad žmonės arba už nekilnojamąjį turtą, arba už žemę galėtų net pakeisti savo sprendimą ir atgauti kompensaciją akcijomis.
PIRMININKAS. Ačiū ministrams. Klausia Seimo narė V.M.Čigriejienė. Ruošiasi Seimo narys E.Zingeris.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai moteris kelia ranką, reikėtų pastebėti. Aš kėliau, bet sveikatos ministrą jūs paleidot. Mano ranka buvo iškelta aukštai, nes pati esu aukšto ūgio. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Ir aš labai atsiprašau.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Aš šį klausimą norėjau pateikti ir sveikatos ministrui, ir finansų ministrui, ir turiu klausimų švietimo ministrui. Gerbiamasis finansų ministre, ar neatrodo, kad priėmus Draudimo įstatymą ligoninėms, kai nėra poįstatyminių aktų, atsiveria daug spragų draudimo kompanijoms piktnaudžiauti. Tai ir korupcija, nes jie dar neturi licencijų. Galbūt reikėtų skelbti konkursą? Kokia būtų jūsų nuomonė?
Ar man švietimo ministrui dabar pateikti klausimus?
PIRMININKAS. Po vieną turėtume pateikti klausimą.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Bet aš turiu švietimo ministrui, kodėl…
PIRMININKAS. Bet turime teisę pateikti tik vieną klausimą. Tai kol atsakys, laukim. Jeigu bus dar laiko, jeigu galėsim, tada leisim.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad dar bus parengti poįstatyminiai aktai, kurie tikrai užkirs kelią korupcijai ir kitoms blogybėms.
PIRMININKAS. Seimo narys gerbiamasis E.Zingeris. Ruošiasi Seimo narys gerbiamasis P.Jakučionis.
E.ZINGERIS. Šis klausimas būtų ekscelencijai užsienio reikalų ministrui. Mes Lietuvos valstybėje turime tradiciją, kuri iš tikrųjų yra labai gera. Kai humanitarinėms idėjoms reikia paramos, pavyzdžiui, švietimo ar kultūros žmonėms, tai Užsienio reikalų ministerija juos remia. Užsienio reikalų ministerija iš tikrųjų yra padariusi labai daug, labai daug teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, sakykime, dėl Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo, visų tautų atminimo. Iš esmės tą procesą galima vertinti tiktai teigiamai. Bet dabar visuomenėje kyla įvairių kontroversijų, susijusių su Stalino laikotarpiu. Tas pats vyksta Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje. Mes praeitą savaitę buvome su užsienio reikalų komitetų nariais ir jų pirmininkais susitikę Rygoje. Iš tikrųjų buvo labai puikus koordinacinis posėdis keičiantis patirtimi ir tais standartais, kurie tose visuomenėse klesti. Ar Užsienio reikalų ministerija negalėtų padėti šiai humanitarinei zonai, kai jau minimi sovietinės okupacijos metai, ir patiems numatyti kokį nors vienetą, pradėti tą patį judėjimą, vadinamą (…), jeigu vidurio europiečiai jį sukurtų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Emanueli, nebeleisite kitiems paklausti, labai ilgai klausiate.
E.ZINGERIS. Aš kalbu apie grupės arba vieno žmogaus, koordinacinio žmogaus Užsienio reikalų ministerijoje įsteigimą dėl patirties apsikeitimo tarp Vidurio Europos šalių, nes tai labai svarbu. Ačiū.
A.VALIONIS. Iš tikrųjų jūs paminėjot svarbią problemą, ypač dabar, kai diskutuojamas, be kitų, ir Baltijos valstybių prezidentų dalyvavimas gegužės 9 d. Maskvoje minint antinacių koalicijos pergalę. Tačiau iš tikrųjų ne tik komitetai, bet ir Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai, taip pat ir kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių, valstybių palaiko ryšius, konsultuojasi, derina savo pozicijas. Tačiau kiek yra valstybėje problemų, tiesiogiai nesusijusių su užsienio politika, bet vienu ar kitu aspektu susijusių su Užsienio reikalų ministerija, tai tokių darbo grupių mes turėtume sukurti labai daug. Taigi aš manau, kad normalia darbo tvarka tuos dalykus galima spręsti, galima konsultuotis, ir jeigu iš tikrųjų problema išaugtų tiek, kad reikėtų darbo grupės su Užsienio reikalų ministerija ar tarpžinybinės darbo grupės, tai yra tų įvairiausių komisijų praktika, ir iš tikrųjų būtų galima tuo pasinaudoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi, bet aš paskelbiau, kad Seimo narys P.Jakučionis dar turi teisę paklausti. Matyt, tada tarsimės, ką mes darysime po klausimų.
P.JAKUČIONIS. Ačiū už galimybę paklausti. Noriu paklausti ūkio ministrą. Ir vėl noriu grįžti prie „Mažeikių naftos akcijų kontrolinio paketo atgavimo, nes tai yra, be abejo, sveikintina. Tačiau ar pagal šį jūsų planą, pone ministre, tokiu atveju bus užtikrintas naftos žaliavos tiekimas ir kaip bus keliamas klausimas dėl įmonės valdymo? Nes, be abejo, kita pusė šiuos klausimus kels kaip ir anksčiau, jau mes tokią karčią patirtį turime.
V.USPASKICH. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų taip ir daroma, kad sugebėtume užtikrinti ir nelaimingu atveju turėti statusą, kad kalbėtume apie galimą tiekimą į „Mažeikių naftą. Tam tai ir daroma. Ne tam, kad tik įsigytume ir užtikrintume kontrolę, ir valdytume, o tam, kad ir nepertraukiamai būtų tiekiama nafta.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Mūsų Vyriausybės valandos laikas jau išnaudotas. Yra pasiūlymas baigti. Turiu atsiprašyti Seimo narių, kurie buvo užsirašę, bet nebeliko laiko. Dėkojame naujajai Vyriausybei. Per pirmąją valandą, manau, sėkmingai buvo atsakyta į klausimus. Sėkmės jums!
Negalime baigti posėdžio. Dar yra du klausimai, du nutarimai. Jeigu leisite, aš norėčiau pakviesti pranešėją, gerbiamąjį Seimo narį J.Razmą pristatyti 102 numeriu užrašytą klausimą, t.y. Seimo nutarimą „Dėl Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo projekto. Prašom, gerbiamasis Jurgi. Yra tvarka.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, pritarsit, kad kiekvieną pradėtą darbą reikia stengtis rezultatyviai užbaigti. Aš šį posakį norėčiau pritaikyti komisijai dėl EBSW veiklos tyrimo, nes, priminsiu, tokia komisija buvo įkurta buvusio Seimo kadencijos pabaigoje, vasarą. Aišku, sunku buvo tikėtis, kad tada ta komisija pajėgs įgyvendinti jai iškeltus uždavinius, nes buvo kadencijos pabaiga, komisijos nariams rūpėjo rinkimai, kandidatavimas, be to, vasaros laikotarpis. Iš tikrųjų taip ir atsitiko, kad komisija tik pradėjo tyrimą, aš taip įvardyčiau jos veiklą. Surinko lengviau gaunamus pradinius duomenis iš teisėsaugos institucijų, bet esminio tyrimo, aš sakyčiau, dar nepradėjo, tam pristigo laiko ir, žinoma, specialių resursų. Todėl aš šiandien dar kartą teikiu iniciatyvą įsteigti komisiją koncerno EBSW veiklai ištirti, pakartoju tuos pačius septynis klausimus, kurie buvo formuluojami ir anai mano minėtai komisijai. Beje, dar nepaminėjau, kad kadencijos pabaigoje svarstant tarpines buvusios komisijos išvadas buvo po pateikimo pritarta nutarimui, kad tikrai verta tęsti šios komisijos veiklą.
Na, ir greta septynių pakartojamų klausimų, į kuriuos siūloma atsakyti komisijai, yra įrašytas ir naujas aštuntas klausimas, kuris skamba taip: „Ar šiuo metu esama organizuotai tikslingos ir visuomeniškai reikšmingos buvusių EBSW koncerno steigėjų ir svarbiausių dalyvių žalingos veiklos apraiškų? Kitaip tariant, pirmieji septyni klausimai yra daugiau istorinio pobūdžio, jais siekiama išsiaiškinti, kaip ten viskas vyko, kas lėmė tuos žalą visuomenei atnešusius procesus, o aštuntas klausimas kalba apie nūdieną. Jo įrašymas, žinoma, nėra atsitiktinis, žiniasklaidoje, sakykime, netiesiogiai toks klausimas buvo iškeltas, kai buvo analizuojamas kai kurių pareigūnų skyrimas. Aš manau, kad visuomenei mes turime pamėginti atsakyti ir į tokį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar aš turiu tą medžiagą ir čia nėra pavardžių. Pagal tvarką, matyt, turėtume pateikti komisijos sudėtį Seniūnų sueigai ir antradienį Seniūnų sueiga svarstytų ir pateiktų trečiadienį posėdžiui. Ar sutinkate, pranešėjau?
J.RAZMA. Savaime aišku.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui? Ačiū. Pritarta.
Kitas klausimas būtų Nr.XP-99 – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys V.Gedvilas. Prašom. Kviečiu į tribūną. Atsiprašau, jau beveik 20 minučių, turiu pagal Statutą pareikšti, kad dar pratęsiu posėdį. Liko šis ir dar vienas klausimas.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siūlomo keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad LRT finansavimo tvarka pagal šį įstatymą įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d. Atitinkami šio įstatymo pakeitimai jau buvo padaryti 2000, 2001, 2002, 2003 ir 2004 metais, atidedant LRT finansavimo naujos tvarkos įsigaliojimą.
Tokia įstatymo nuostata buvo priimta manant, kad iki 2005 m. sausio 1 d. bus priimtas ir įsigalios įstatymas, nustatantis valstybės rinkliavą už LRT teikiamas visuomenei paslaugas. Seimo valdybos 2003 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr.1517 sudaryta darbo grupė parengė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 1, 6 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo IV skyriumi įstatymo projektą, kuriuo siūloma reglamentuoti abonentinio mokesčio už LRT radijo ir televizijos programų transliavimo paslaugas mokėjimą. Šis projektas po pateikimo Seimui 2003 m. birželio 19 d. grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas, kuris reglamentuotų valstybės rinkliavą už LRT teikiamas paslaugas, nėra priimtas, teikiamu projektu yra siūloma atidėti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytos LRT finansavimo tvarkos įsigaliojimą dar vieneriems metams – iki 2006 metų sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Yra užsirašiusių paklausti. Pirmasis klausia Seimo narys J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nesutiktumėte, kad ne pirmą kartą demonstruojamas delsimas įvesti abonentinį mokestį? Na, netiesiogiai sakoma, kad valdančiajai daugumai gali būti patogu per biudžetinių lėšų didesnį ar mažesnį skyrimą daryti netiesioginį poveikį LRT vadovybei ir siekti, kad kuo palankiau valdančiąją politinę daugumą ir jos veiklą atspindėtų ši žiniasklaidos priemonė, o jei įvestume abonentinį mokestį, jie būtų nepriklausomi ir atsakingi tik visuomeninei tarybai.
V.GEDVILAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų negerai, kad yra delsiama ir tas įstatymas nėra priimamas, bet nėra nustatyta tvarka, kaip reikia surinkti tą rinkliavą. Dėl to metai po metų šis įstatymas atidedamas. Manau, per kitus metus mūsų komitetas parengs tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausia Seimo narys A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Pone Gedvilai, jūs beveik atsakėte į mano klausimą, tik norėčiau aiškiau dar kartą išgristi. Visos iki šio laiko buvusios valdžios nuo 2000 metų, sakykime, viena ir ta pati valdžia, visą laiką demonstravo nenorą ir nesugebėjimą išspręsti šią problemą. Ar aš teisingai supratau jus, kad jūs dabar pažadate, jog šių metų viduryje (aš taip įsivaizduoju), prieš eilines mūsų atostogas, bus pateiktas įstatymas dėl abonentinio mokesčio įvedimo ir jis bus priimtas, ir pagaliau ši problema bus išspręsta? Ar aš teisingai supratau?
V.GEDVILAS. Ačiū už klausimą. Aš vienas pažadėti negaliu. Artimiausiame komiteto posėdyje bus svarstomas šis klausimas ir bus priimtas nutarimas, kada šią problemą išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūs teisingai pasakėte, kad Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo 15 straipsnis numato finansavimo šaltinius, bet, mano galva, mes likome viena vienintelė valstybė postkomusinistinėje erdvėje, kur visuomeninis transliuotojas negali būti apmokamas iš visuomeninių lėšų, o yra politiškai priklausomas nuo politinės valios ir nuo politinio biudžeto, aš leisčiau sau taip pavadinti. Todėl iš karto po rinkimų atsiranda tam tikri keistoki, ne visai suprantami pareiškimai, o gal jie ir labai suprantami, tie pareiškimai. Tarkime, jūs į savo komiteto darbų veiklos programą įsitraukiate tokią nuostatą ir įsipareigojate iki gegužės ar liepos mėnesio, iki biudžeto peržiūrėjimo, parengti įstatymą ir kaip tas rinkliavas surinkti. Jūs paimkite latvių įstatymą, lenkų, sako, labai neblogas įstatymas. Man teko šioje srityje dirbti ir nematau čia problemos. Mano galva, čia trūksta tik politinės valios, bet jūs kol kas už tai neatsakingas. Ačiū.
V.GEDVILAS. Labai geras klausimas ir labai geras atsakymas. Man praktiškai nėra ką atsakyti. Jūs pats ir atsakėte į savo klausimą. Taip ir reikia daryti. Dar kartą sakau, aš vienas negaliu įsipareigoti, yra tam komitetas, yra tam frakcijos, yra tam seniūnai. Manau, pačiu artimiausiu metu reikia šį klausimą išspręsti, nes matau iš klausimų gausos, kad tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, Nacionalinio radijo ir televizijos institucija yra valstybinė institucija, kuri turėtų normaliai ir objektyviai atstovauti visiems politiniams visuomenės sluoksniams ir teikti visiems priimtiną ir teisingą informaciją. Šiuo metu ši televizija ir radijas yra labai šališki ir veda vienos pusės politinę liniją. Man atrodo, svarbiau spręsti dėl dabartinės Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties, sudaryti tarybą iš asmenų, kurie objektyviai mus informuotų apie visus vykstančius įvykius, o paskui galėtume spręsti tas finansines problemas. Tas problemas būtų labai lengva išspręsti, jeigu Nacionalinio radijo ir televizijos taryba būtų objektyvi, nešališka informacijos institucija.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis daktare, iš tikrųjų jūs labai gerai apibūdinote šios srities veiklą. Pačiu artimiausiu metu, kaip ir kiekviena normali organizacija, kaip ir kiekvienas normalus komitetas, turime išanalizuoti esamą būklę, kokia iš tikrųjų yra dabartinė būklė. Tai artimiausiu metu, kitą savaitę, mes padarysime, nes bus išvažiuojamasis komiteto posėdis, susitiksime su taryba, susipažinsime su jos veikla ir galbūt sudarysime darbo grupę, kuri parengs analizę, ir bandysime padaryti kokias nors išvadas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš atkreipsiu dėmesį į tai, kad jūs ką tiktai pritarėte kalbai, kuri iš esmės reiškia kišimąsi į televizijos ir radijo vidaus reikalus, kad bus finansuojama tik tokiu atveju, jeigu bus teisingai sudaryta valdyba. Mano klausimas irgi panašus. Vis dėlto jūs teikiate 2006 metų datą. Vyriausybės programoje nėra įrašyta jokių šio įstatymo priėmimo datų. Finansų ministras apie tai nekalbėjo, bent jau nesakė, kad žada įvesti tokį mokestį. Ar jūs iš tikrųjų žadate 2006 metais… Ar mes būsim pajėgūs jį priimti, ar vėl mums reikės priimti nutarimą, kad įvedame nuo 2007 metų?
V.GEDVILAS. Žinote, man numatyti, kas bus, iš tikrųjų labai sudėtinga. Gal tiktai burtininkai gali tuos dalykus numatyti, o šiaip aš ko nors keisti ar pakeisti tikrai nesirengiu. Man atrodo, kad tas visas darbas vyksta normaliai, tik jeigu mes atsakome už tą veiklos sritį, tai mums reikia su jais bendrauti ir žiūrėti, kaip ten sekasi visiems, tiek mums, tiek jiems. Mes turime prieiti prie bendro konsensuso.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisingai pasakėte, kad, ko gero, penktą ar šeštą kartą kiekvienų metų pabaigoje Seimas vis dar metams atideda šį terminą. Dabar yra nauja Seimo kadencija, nauja valdžia, naujos partijos. Aš tiesiog turėčiau pasiūlymą, kad reikalingas valdančiosios daugumos aiškus principinis apsisprendimas, ar apskritai jūs esate už abonentinį mokestį, ar jūs esate prieš abonentinį mokestį. Tai yra esminis klausimas, ir turėsime gerus metus arba artėjančių metų pirmuosius kelis mėnesius, kad žinotume tikslų atsakymą. Žinant principinį atsakymą į šį klausimą bus galima toliau modeliuoti. Aš tiesiog kviesčiau klausimo forma, kad jūs kaip galima greičiau padarytumėte politinį apsisprendimą. Kasmet mes atidedame ir atidedame. Tarsi visi už, bet niekas nieko nedaro. Visi gražiai atrodome televizininkams – mes už jus, bet nejudiname nė piršto. Padarykite politinį apsisprendimą – iš principo jūs už ar prieš abonentinį mokestį?
V.GEDVILAS. Aišku, man labai gaila tų politikų, kurie buvo prieš tai Seime ir nesugebėjo per tiek metų priimti ar teigiamo, ar neigiamo nutarimo. Aš tikrai bandysiu šį klausimą išspręsti.
PIRMININKAS. Bandysime visi kartu.
V.GEDVILAS. Aš dar kartą jums atsakau, nes tas klausimas jūsų frakcijoje nuolat kartojamas. Aš tą patį galiu pasakyti: bus komiteto susirinkimas, bus frakcijos susirinkimas ir ten viskas bus aptarta. Aš vienas nieko spręsti negaliu, kaip ir jūs. Aš nepriklausau mišriai partijai, kuri susideda iš dviejų žmonių. Jie gali labai greitai nuspręsti.
PIRMININKAS. Paskutinysis – Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, iš esmės jūs jau atsakėte, ko aš norėjau paklausti, bet vis dėlto patikslinkite. Apsisprendimas ateiti į tribūną ir pasakyti taip ar kitaip dar nieko nereiškia, kaip ir priekaištai buvusiesiems, nes jau kelios kadencijos tą klausimą gvildena. Bet ar jūs nesutiktumėte, kad sprendžiant dėl šio įstatymo pataisos reikėtų formalizuoti ir tų būsimų apsisprendimų dalyką, tai yra arba priimti Seimo nutarimą, gal sudaryti darbo grupę, kuri iki tam tikro termino pateiktų įstatymą, nes, žinote, ateis 2005 metų pabaiga, jūs arba kas nors kitas stovės ir lygiai taip pat samprotaus, ir vėl dar kartą nukelsime. Ar jūs sutinkate, kad būtų formalizuotas šis įsipareigojimas tą dalyką?..
V.GEDVILAS. Aš manau, ši problema tikrai reikalauja gilesnio sprendimo, aiškesnio apibendrinimo ir išsamesnės analizės. Tai reikėtų padaryti. Jūs tam pritariate, mes irgi pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausimai baigti. Matyt, dabar turėtume pritarti po pateikimo. Dėl balsavimo motyvų kas?.. Pritariate, taip? Gerbiamasis A.Čaplikas, taip? Dėl balsavimo motyvų. Prašom. Tuoj, minutę, įjungsiu. Minutėlę, nesikarščiuokite! Prašom.
A.ČAPLIKAS. Aš norėjau išgirsti iš komiteto pirmininko kaip asmens, kuris dabar yra atsakingas už šią sritį, įpareigotas įstatymu ir kuris ne tik kaip asmuo, bet ir kaip politikas, kaip komiteto pirmininkas, turi turėti tam tikrą požiūrį arba įsipareigojimą. Iš pradžių išgirdęs, kad komiteto pirmininkas linkęs, kad ši problema kitais metais būtų pagaliau sutvarkyta, pagalvojau, kad taip ir bus. Deja, vėlesni komiteto pirmininko atsakymai liudija, kad komiteto pirmininkas neturi jokios aiškios nuomonės. Galų gale jis pasakė, kad išvis šią problemą būtų dar geriau atidėti dar metams ir dar metams, todėl aš siūlau vis dėlto atmesti, nepritarti įstatymo pakeitimo projektui ir įpareigoti komitetą parengti tvarką.
PIRMININKAS. Daugiau nėra užsirašiusių. Yra pasiūlymas… O gal bendru sutarimu galime? Ne? Prašote balsuoti? Supratau. Yra pasiūlymas balsuoti, ar pateiksime, ar ne. Ar pritariam po pateikimo, jeigu teisingai. Prašom balsuoti. Pritarti po pateikimo.
Užsiregistravo 58.
Už – 35, prieš – 17, susilaikė 5.
Dabar dėl komitetų. Kokie pagrindiniai komitetai? Matyt, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turėtų būti pagrindinis. Ar yra pasiūlymų dėl papildomų? Užtenka vieno, taip? (Balsai salėje) Siūlote Biudžeto ir finansų komitetą kaip papildomą? Taip, įrašome. Prašom. Žodis…
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Jeigu dar galėtume parodyti lentelę, kaip kas balsavo. Kiek pastebėjau, iš salės išėjusių žmonių nebuvo, tačiau yra, kai matyti įkišta kortelė, o paties žmogaus vietoje nėra. Galiu konkrečiai parodyti – artimiausia vieta prie išėjimo. Ten nei kas buvo įėjęs, nei kas buvo išėjęs. Aš kviečiu perbalsuoti. Taip elgtis yra nekorektiška, negarbinga ir netvarkinga. Kiekvienas balsuokime už save, kolegos.
PIRMININKAS. Gerai, prižiūrėsime. Siūlote dar kartą balsuoti, taip? (Balsai salėje)
A.ČAPLIKAS. Pirmininke, žiūrėkite. Galbūt bus gera pamoka, kad naujoji dauguma… Štai sėdi ponas V.Karbauskis. Kas iš to kampo ten šalia sėdėjo? Kortelė įdėta, balsas rodo, kad buvo balsuota. (Balsai salėje) O už nugaros čia mistinė šventoji dvasia balsavo?
PIRMININKAS. Aš siūlau dar kartą perbalsuoti.
A.ČAPLIKAS. Ne, čia, matyt, gimsta rimtesnė problema, nes valdančioji dauguma, nesugebėdama drausmingai dalyvauti posėdyje, pradeda pažeidinėti Statutą. Taip buvo, pone Česlovai, ir dėl pertraukos, bet mes tąkart nenorėjome daryti problemos dėl Vyriausybės programos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Čaplikai. Matyt, dar iš naujo reikia balsuoti, taip? Yra pasiūlymas perbalsuoti. Prašom balsuoti. Įdėkite savo korteles. Galite ir kreditines.
Užsiregistravo 54.
Už – 32, prieš – 19, susilaikė 3.
Ačiū, priimta. Pagrindinis komitetas bus Švietimo, mokslo ir kultūros, papildomas – Biudžeto ir finansų. Ačiū, šis klausimas… Koks? Devintas? Atsiprašau, komiteto pirmininkas nori tarti žodį. Prašau. (Balsai salėje) Na, nepradėkime žaisti tokių žaidimų. Taip, prašau.
V.GEDVILAS. Šį įstatymą reikėtų priimti skubos tvarka, kadangi nuo sausio 1 d. reikia pratęsti iki 2006 metų sausio 1 d. Skubos tvarka jį reikėtų priimti.
PIRMININKAS. Supratau. Tai ar pritariame skubos tvarkai bendru sutarimu? Pritariam, taip? Ačiū. Yra pasiūlymas balsuoti. Na, patiko balsuoti. Prašom, balsuojam, kas už tai, kad būtų skubos tvarka. Balsuojam. Balsuojam. Reikia 29. Nebus. Bus… Turiu pasakyti tiesą: užsiregistravo 55, už – 32, prieš – 20, susilaikė 1. Skubos tvarka priimta. Na, ir pagal darbotvarkę turėtų būti Seimo narių pareiškimai. Pareiškimų aš neturiu. Ne, yra dar vienas dalykas, kurį aš norėčiau paskelbti. (Balsai salėje) Reikėjo 29. Buvo 32.
Dabar turiu paskelbti tokį dalyką, kad yra užsirašę į tarpparlamentinių ryšių grupes ir tos grupės nėra išsirinkusios vadovų. Norėčiau skubos tvarka jus supažindinti ir prašyčiau, kad tos grupės išsirinktų vadovus. Tai Australija, Naujoji Zelandija, Austrijos Respublika, Europos parlamentarų asociacija Afrikai, Filipinų Respublika, Graikijos Respublika ir Kipro Respublika, Indijos Respublika, Irako Respublika, Ispanijos Karalystės grupė, Italijos Respublika, Izraelio Valstybės grupė, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės grupė, Kanados grupė, neaišku, ar Lotynų Amerikos grupė išsirinko, ar ne… Nesibaigė terminas. Bet irgi jau signalas, kad reikia. Libano irgi jau rinkitės. Mongolija neišsirinkusi, Pietų Afrikos Respublika neišsirinkusi. Eina į pabaigą Pietų Kaukazo ir Portugalijos Respublikos turėtumėte suaktyvinti, Prancūzija iki 30 dienos, Singapūras ir Tailando Karalystė neturi pirmininko, Slovėnija neturi, Šiaurės Europos šalys neturi, Šri Lanka neturi, Taivanas neturi, Turkija. Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė dar neturi pirmininko, su Uzbekistano Respublika neturi, su Vokietijos Federacine Respublika. Taigi yra prašymas, kad šios grupės vis dėlto išsirinktų vadovus, nes turėtų pradėti dirbti.
Ačiū. Skelbiu posėdžio pabaigą.