Tryliktasis (13) posėdis
2004 m. gruodžio 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2004 m. gruodžio 14 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Vyriausybe, gausūs žurnalistai ir kiti svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. plenarinį posėdį.

Pirmasis klausimas yra darbotvarkė. Darbotvarkė, kaip matyti, iš esmės yra dėl vieno dalyko – dėl Vyriausybės programos. Seniūnų sueigoje ji buvo aprobuota reikiama balsų dauguma, vadinasi, mums lieka ją tiktai patvirtinti. Ar reikalauja kas balsuoti, ar dar kas nori tarti žodį? Kaip supratau, E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Matome, jog darbotvarkėje 1b klausimas yra alternatyvaus Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projekto pateikimo stadija. Tuo tarpu pagrindinio nutarimo yra svarstymas ir priėmimas. Liberalų ir centro frakcijos vardu siūlome sukeisti šiuos klausimus vietomis, nes po pateikimo reikėtų apsispręsti dėl alternatyvaus projekto, ir būtų logiška, kad tiek pagrindinio, tiek alternatyvaus projekto svarstymo stadijos išsilygintų. Mes finale galėtume alternatyviai balsuoti, nes tai yra alternatyvus projektas, ar pritarti Vyriausybės programai, ar nepritarti palaikant alternatyvųjį projektą.

Taigi būtų siūlymas darbotvarkės klausimus sukeisti vietomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet jūs neprieštaraujate, kad būtų tokia darbotvarkė, o dėl balsavimo ir dėl pateikimo mes galėsime apsispręsti atskirai.

E.MASIULIS. Dėl darbotvarkės…

PIRMININKAS. Pirma dėl darbotvarkės? Gerai. Išspręskime šį klausimą. Primenu dar kartą, kad Seniūnų sueiga daugiau negu 2/3 Seniūnų sueigos narių balsų pritarė būtent tokiai darbotvarkei. 1a klausimas ir 1b – alternatyvus klausimas, po to, jeigu viskas gerai, kaip planuojame, Vyriausybės narių prisaikdinimas.

Taigi dabar kolegos siūlo sukeisti vietomis 1b ir 1a klausimus. Balsavimas bus toks: kas palaiko kolegų liberalcentristų siūlymą (šiuo atveju tai yra ne Seimo nario, o frakcijos siūlymas, nes tiktai ji turi teisę siūlyti ką nors keisti darbotvarkėje), tas spaudžia mygtuką „už“, kas mano, kad turi likti tokia tvarka, kokia Seniūnų sueigoje buvo patvirtinta, tas spaudžia kitus mygtukus. (Balsai salėje) Minutėlę! Mūsų technika kol kas neišlaiko. Aš kviečiu balsų skaičiavimo komisiją… (Balsai salėje) Kviečiame. Man atrodo, kad kolega R.Ačas, kolegė R.Baškienė, kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė, B.Bradauskas ir… Prašom, kolegos, gal du iš šios, du iš šios pusės ir bus galima skaičiuoti, kol bus sutaisyta technika. (Balsai salėje)

Ar gerbiamieji kolegos balsų skaičiavimo nariai pasiskirstė sektorius? Aš siūlyčiau jums pakilti truputėlį aukščiau, geriau matysite. Malonėkite ir į šią, ir į kitą pusę. Gerbiamasis Bradauskai, prašom paimti už rankutės kolegę ir pakilti čia. Čia pakilti. Geriau matysis. Kompiuteris iškrito. Jų galvos geros, pasitikėkime.

Kolegos, kartoju (reikės šiek tiek ilgėliau palaikyti rankas): kas už tai, kad palaikytume kolegų liberalcentristų siūlymą pirma nagrinėti 1b klausimą, arba alternatyvųjį nutarimo projektą? (Balsai salėje) Kas palaikote, prašom pakelti rankas ir prašom skaičiuoti. Darbo kol kas yra vienai pusei. Prašom palaikyti rankas! (Balsai salėje) Kad daug, tai aišku, bet prašom geriau palaikyti rankas. (Balsai salėje)

Gerbiamieji balsų skaičiuotojai, ar suskaičiavote? (Balsai salėje) Tegul pasakys skaičių, tada juos patikrinsime. 42. O anoj pusėj? Nulis. Gerai. Ačiū, kad į gerą kompaniją mane įrašote, bet aš turiu savo nuomonę.

Taigi dabar patikrinsime, kaip buvo suskaičiuota, nes, atrodo, technika veikia. Iš pradžių registruojamės. (Balsai salėje) Labai ačiū gerbiamiesiems balsų skaičiavimo komisijos nariams. Tik registruojamės! (Balsai salėje) Susidėliokite korčiukes tvarkingai. 60. (Balsai salėje) Gerai. Dar kartą prašom patikrinti korčiukes ir dar kartą registruojamės. (Balsai salėje) Matote, 96. (Balsai salėje) Gerai, tuoj pažiūrėsime. Mažiausiai dviejų kolegų aparatai neveikia, tada jūs pasakysite, kaip balsavote.

Mielieji kolegos, kartoju: kas remiate liberalcentristų siūlymą pirma nagrinėti 1b klausimą, tas spaudžiate mygtuką „už“, kas manote, kad reikia palikti Seniūnų sueigos nustatytą tvarką, balsuojate kitaip. Prašom. Registracija ir balsavimas.

Iš 109 – 44 – už, šiek tiek daugiau, prieš – 54, 9 susilaikė. Nepritarta. Taigi lieka tokia tvarka, kokia buvo.

Ar reikia iš naujo balsuoti už darbotvarkę, ar galime bendru sutarimu? Nereikia balsuoti? Ačiū. Tada dėl darbo tvarkos.

Gerbiamieji kolegos, jūs turite, man atrodo, pirmąją Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Kolega A.Čaplikas. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr.XP-90 (svarstymas ir priėmimas)

A.ČAPLIKAS. Ne, jūs jau pasitaisėte ir grįžtate prie Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Patikėkite, pone pirmininke, kad mūsų siūlymas svarstyti pirmuoju klausimu mūsų nutarimą iš tikrųjų buvo išeitis iš šios aklavietės, tai pripažino ir Etikos ir procedūrų komisija. Jūs praėjusį kartą negirdėjote mūsų siūlymo. Aš bijau, kad po šio svarstymo dar labiau susipainiosime dėl Vyriausybės programos teisėtumo.

PIRMININKAS. Man atrodo, mes nesusipainiojome tada ir dabar nesusipainiosime. Iš tikro yra nustatyta kai kurių pažeidimų. Perskaitau, nes jūs visi turite tekstą, komisijos išvados rezoliucinę dalį. Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri posėdžiavo gruodžio 14 d., priėmė patį pirmąjį savo veikloje sprendimą, nutarė taip: „Pirma. Šių metų gruodžio 9 d. Seimo plenariniame posėdyje pateikiant Vyriausybės programą buvo pažeistos Seimo statuto 194 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos.

Antra. Siūlyti Seimui Seimo plenariniame posėdyje pratęsti Vyriausybės programos pateikimo procedūrą, numatytą Seimo statuto 194 straipsnyje.

Atkreipti Seimo posėdžių pirmininkų dėmesį, kad būtina preciziškai laikytis Seimo statuto nuostatų. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru nutarimu“.

Pasirašo komisijos posėdžio pirmininkas vyriausias amžiumi A.Stasiškis. Štai yra tokia išvada.

Mielieji kolegos, noriu ir Etikos ir procedūrų komisijai, ir visiems Seimo nariams, ypač naujiesiems, priminti, kad tiek Konstitucijos tekste, tiek Seimo statuto tekste yra žodis „šiurkštus“. Tai yra pažeidimas, kuris yra šiurkštus, sukelia atitinkamas būtinas pasekmes. Etikos ir procedūrų komisija šito nenustatė.

Taigi siūloma tokia išeitis: dabar, iki frakcijos ir komitetai pateiks savo išvadas, Ministras Pirmininkas pateiks vieną ministrą, apie kurį jis nekalbėjo, nes tuo momentu to ministro dar iš viso nebuvo. Paskui Ministras Pirmininkas grįžta į savo vietą ir du ministrai, kuriuos klausinėti Seimo nariai iš tikro neturėjo galimybių dėl vienų ar kitų priežasčių, atsakinėja (o čia turėtume susitarti) maždaug 10 minučių į Seimo narių klausimus. Ir jau tada einam pagal tas procedūras, kurios buvo numatytos, t.y. frakcijų ir komitetų nuomonės, diskusijos ir dar kalbos, ir dar kartą atsakymai į Seimo narių klausimus.

Kolega A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Vis dėlto norėčiau paklausti, kuri stadija yra, svarstymo ar pateikimo?

PIRMININKAS. Svarstymo stadija…

A.ČAPLIKAS. Bet Etikos ir procedūrų komisija nutarė pradėti nuo pateikimo procedūros.

PIRMININKAS. Aš dar kartą sakau, kad Etikos ir procedūrų komisija neužfiksavo šiurkščių pažeidimų. Prašom skaityti tekstą. Kad būtų kompromisas, ir siūloma pasiklausyti tų, kurie nebuvo išklausyti, o ne klausinėti visus ministrus iš naujo. Prašom. (Balsai salėje)

A.ČAPLIKAS. (…) Etikos procedūrų komisijai…

PIRMININKAS. Prašom.

A.ČAPLIKAS. …siūlyti Seimui plenariniame posėdyje pratęsti Vyriausybės programos pateikimo procedūrą. Pateikimo procedūrą. Tai aš ir klausiu, kuri stadija yra šiandien Vyriausybės programos? Mes turime grįžti į pateikimo procedūrą. Taip sako Etikos ir procedūrų komisija.

PIRMININKAS. Mes kompromiso vardan išklausome premjerą ir du ministrus, kurie atsako į jūsų klausimus. Dar E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamasis pirmininke, aš nesuprantu, su kuo jūs darote kompromisą: su savo sąžine ar su Etikos ir procedūrų komisija?

PIRMININKAS. Su visais jumis.

E.MASIULIS. Yra labai konkretus siūlymas pradėti nuo Vyriausybės programos pateikimo tęsinio, nes taip rekomendavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Kitu atveju, pirmininke, jūs privesite prie to, kad mums, opozicijai, reikės kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paklausti, ar iš tikrųjų Vyriausybės sudarymas Seime yra teisėtas konstituciniu požiūriu. Geriau dėl kompromiso iš tikrųjų sutarkime, kad vyksta pateikimo tęsinys, kurio metu mes galėsime išgirsti dar negirdėtus ministrus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tada aš būsiu priverstas siūlyti vadovautis priešpaskutiniu Seimo statuto straipsniu, kuris reguliuoja Statute nenumatytus klausimus. Ir Seimas turės balsuoti, ar pritaria tokiai tvarkai, kokią aš pasiūliau, ar nepritaria. Kolega A.Stasiškis, ir balsuosime. A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų jūs labai kūrybiškai interpretuojate. Tai viskas yra gerai. Bet Etikos ir procedūrų komisija visiškai neprašo jūsų laikytis, ji rekomenduoja pratęsti pateikimo stadiją. Todėl nereikia čia aiškinti, ar vienas ministras turės atsakinėti, ar du, ar pusantro, ar dar keli. Aš įsivaizduoju, kad iš tikrųjų pažeidimų buvo, o šiurkštūs ar nešiurkštūs yra kvalifikuojama, kai yra įstatymų priėmimas ir kai sulaikoma parašo teisė – 160 straipsnis. Šiuo atveju komisija ieškojo kompromiso, kad būtų pratęsta pateikimo procedūra. Premjeras dviem trim sakiniais galėtų paaiškinti, kas tada atsitiko, nors jis savo įžangoje irgi atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidžiama procedūra, kad ne visi dalyvauja. Jūsų, posėdžio pirmininkų, pareiga buvo spręsti, ar daryti pertrauką, sulaikyti, pasakyti, kad bus pratęsta.

Taigi komisija siūlo dabar tęsti tą procedūrą ir, reikalui esant, paklausti bet kurį Vyriausybės narį. Galbūt jūs galėtumėte nustatyti arba Seimas nustatytų laiką, pusę valandos ar 40 minučių, nesvarbu kiek. Arba Seimas gali balsuoti ir atmesti Etikos ir procedūrų komisijos siūlymą, gali būti taip. Juk mes tik rekomenduojame. Bet nereikėtų taip kūrybiškai interpretuoti.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Ir baigsime diskusijas, nes turime dirbti toliau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Man išties nesmagu dėl visų jūsų šių nesklandumų, bet norėčiau atkreipti dėmesį į vieną teisinę problemą, kuri kol kas neiškilo, bet galbūt kartu padės jums apsispręsti.

Mes, visi Seimo nariai, esame gavę Ministro Pirmininko A.Brazausko įregistruotą Seime Vyriausybės programos pakeitimą. Aš norėčiau ta proga pacituoti jums Seimo statuto 198 straipsnio 4 dalį: „Jeigu pateikiami Vyriausybės programos pakeitimai, svarstymas tęsiamas šio Statuto 194 ir 195 straipsniuose nustatyta tvarka“. Tai reikštų, kad taip pat visa procedūra kartojama nuo pateikimo stadijos, įskaitant ir svarstymą komitetuose.

Aš atkreipiu dėmesį, pone posėdžio pirmininke, kad praėjusioje kadencijoje mes turėjome pamoką, kai, čia vadinama techniniai redakcinio pobūdžio pakeitimai, Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad tai yra neleistini dalykai. Šiuo atveju aš dar vieną argumentą jums paminėjau, kodėl mes turėtume grįžti į procedūros pradžią.

PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs priminėte tą precedentą, bet jūs taip pat prisimenate, kad mes toliau dirbome. Taigi, kadangi mes turime dirbti ir Konstitucinis Teismas ne kartą išaiškino, kad Seimas yra nepertraukiamai veikiantis įstatymų leidybos organas, aš jums perskaitau Statuto 261 straipsnį: „Seimo statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas. Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusių Seimo narių dauguma“.

Tai štai siūlymas yra toks. Aš jį pakartoju. Atsižvelgdami į Etikos ir procedūrų komisijos siūlymus, iš pradžių išklausome Ministro Pirmininko kalbą apie naująjį ministrą, kuris nebuvo pristatytas, kitus ministrus jis pristatė, po to du ministrai atsako (dėl laiko susitarsime) į klausimus ir einam toliau pagal likusias procedūras. Taigi viskas, diskusijos baigtos. Aš jums tiksliai perskaičiau Statutą. (Balsas salėje) Nieko.

Dabar prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Kas už tai, kad pritartume tokiai tvarkai, kurią aš pasiūliau, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 7, 5 susilaikė. Taigi kviečiu Ministrą Pirmininką į tribūną. O kol kas kolega A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Pone pirmininke, aš norėčiau, remdamasis Statuto 109 straipsnio 3 dalimi, frakcijos vardu prašyti pertraukos iki kito posėdžio, juo labiau kad kyla daug neaiškumų, daug dviprasmybių, teisinių dviprasmybių. Tam, kad palengvintume mums visiems darbą ir turėtume aiškumą, vis dėlto mes prašome pertraukos iki kito Seimo posėdžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, luktelkite, nes mes iš tikrųjų dabar turėsime balsuoti. Šis prašymas reiškia, kad iš tikrųjų dabar svarstymo stadija, aš noriu tai konstatuoti. Labai ačiū už pagalbą, gerbiamasis kolega Čaplikai. (Balsai salėje) Labai ačiū. Prašom pasiruošti. Prašyčiau visus registruotis ir balsuoti, ar darom pertrauką iki kito posėdžio. O dėl kito posėdžio labai greitai susitarsim po pertraukos, prašom neišgyventi. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka, kaip prašo kolegos liberalcentristai, balsuojate už, kas manote, kad šito nereikia daryti, prašom balsuoti prieš arba susilaikyti. Labai ačiū, bet kažkaip tas trečdalis man neišeina. (Balsai salėje) Kur trečdalis? 90 ir 18, tai kiek yra? Mane mokykloje mokė, kad 108. O jus ko mokė? (Balsai salėje) Viskas. Gerbiamasis premjere, prašom į tribūną.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Pirmininke, procedūra tęsiama. Aš norėčiau pranešti gerbiamajam Seimui, kad vakar dienos, tai yra gruodžio 13 d., Prezidento dekretu Nr.163 yra patvirtinta visos sudėties Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nežinau, ar reiktų skaityti visą sąrašą. Jeigu posėdžio pirmininkas pasakys, kad reikia, tai skaitysiu. O jeigu nereikia, tai aš sakysiu dėl to, ką aš turėjau garbės jums pranešti prieš keletą dienų. Šitame sąraše yra viena pavardė naujo žmogaus, kurio nebuvo praeitą kartą, tai yra Remigijaus Motuzo – švietimo ir mokslo ministro. 1978 m. jis baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Filologijos fakultetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. 1993 m. baigė doktorantūrą ir tapo edukologijos krypties mokslų daktaras. Mokytojavo Vilniuje, dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų valdybos viršininku. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantas, dėstytojas. Lietuvos Respublikos Prezidento referentas švietimo ir mokslo klausimais 1993–1994 metais, švietimo ir mokslo sekretorius 1994–1997 metais, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius 1997–2001 metais, Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos ministras patarėjas 2001–2002 metais ir nuo 2003 m. lapkričio 4 d. Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius. Taigi aš pristatau švietimo ir mokslo ministrą.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere, aš jus kviečiu į savo pagrindinę darbo vietą. Dabar, kolegos, turim susitarti. Klausinėjami du ministrai, kurie nebuvo klausinėti. Ar užteks 10 min., ar reikės 15 minučių? 15 minučių? (Balsai salėje) Vieną keturioliktąją. Gerai, 15 minučių. Prašom. Klausia kolegė D.Teišerskytė. Prašom. Šiuo atveju, primenu, yra klausinėjami tik tie ministrai, kurie nebuvo klausinėjami, nes jūs turėsite galimybę visus ministrus (minutę!) klausinėti klausimo pabaigoje, o dabar tik du.

D.TEIŠERSKYTĖ. Čia yra įregistruotos kalbos, ne klausimai.

PIRMININKAS. Tvarka. Minutėlę, juos mašina įsimins ir tada įjungsime iš naujo. Pirmasis klausia kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Norėčiau pasiteirauti gerbiamojo ūkio ministro, arba kandidato į ūkio ministrus. Gerbiamasis pretendente, prieš rinkimus Darbo partija garsiai reklamavo savo pirmosios dienos sprendimą – 20% sumažinti šildymo kainas. Vyriausybės programoje šios nuostatos neliko. Sakykite, kurie koalicijos partneriai prieštaravo šiam sprendimui ir ar jūs ketinate bet kokiu atveju pirmajame naujosios Vyriausybės posėdyje, jeigu būsite patvirtinti, teikti atitinkamo sprendimo projektus? Tačiau kurie koalicijos partneriai prieštarauja tam, kad šildymo kainas jau pirmą dieną sumažintumėte 20%? Ačiū.

V.USPASKICH. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Prašom.

V.USPASKICH. Iš tikrųjų koalicijos programoje tokia nuostata yra, tik nenustatyti procentai. Apie tai, kokie koalicijos partneriai prieštaravo ar ne. Tai paprasčiausiai yra keturių koalicijos partnerių koalicija ir punkto laikomasi, ir pagal galimybes stengsimės tai daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis. Prašom, kolega.

E.PUPINIS. Klausimas ta pačia tema. Dėl kainų. Turbūt tos kainos bus susijusios ir su dujomis? Šiandien teko klausinėti ir premjerą, ir ūkio ministrą dėl vieno klausimo – dėl įrašytos programinės nuostatos siekti patenkinti verslo subjektų poreikius dėl energijos teikimo prieinamomis kainomis, skatinant konkurenciją energetikos sektoriuje, derinti ją su energetikos įmonių teikiamų paslaugų energetikos kainų valstybiniu reguliavimu. Premjeras atsakė, kad jokio reguliavimo negali būti. Ūkio ministras atsakė, kad reguliavimas bus, kadangi rizikos faktorius labai nedidelis, galėtų būti viršpelniai ir pelno norma apie 7%. Tai kur dabar teisybė? Ar galimas reguliavimas, ar jo nereikia?

V.USPASKICH. Aš galiu atsakyti. Noriu pasakyti, ko gero, ir premjeras neprieštaraus, kad Ūkio ministerija išanalizuos savikainos struktūrą ir pristatys premjerui ir Vyriausybei. Jeigu bus reikalas, jeigu bus nustatyta, kad nepagrįstai padidinta kaina, tai mes reaguosime. Apie tai aš ir kalbu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Grubliauskas. Prašom. Kolegos, reikia spausti tinkamą mygtuką.

V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū. Norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam pretendentui į švietimo ir mokslo ministro postą. Šios Vyriausybės programoje kaip niekada daug skatinimo, ko gero, per 40 pozicijų, kurios prasideda žodžiu „skatinti“. Jūs savo kalbose, kurias teko girdėti tiek per televiziją, tiek ir žiniasklaidoje, įvardijote vieną iš siekiamybių arba skatintinų dalykų, jūsų nuomone, tai, kad Lietuvoje yra per daug universitetų ir kad, jūsų manymu, kai kuriuos iš jų reikėtų arba sujungti, arba galbūt ir uždaryti. Labai prašyčiau jūsų paaiškinti visai Lietuvai ir Seimo nariams, ką jūs turėjote omeny? Ar galėtumėte įvardyti, kurie universitetai, jūsų manymu, turėtų būti sujungti? Ačiū.

R.MOTUZAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tiesiogiai mano nebuvo taip pasakyta, nes žiniasklaida visada savaip interpretuoja. Aš kalbėjau apie viso švietimo ir mokslo įstaigų tinklo optimizavimą. Iš tiesų mes esame trečiajame švietimo ir studijų reformos etape, kai esame sukūrę visų tipų bendrojo lavinimo mokyklas, aukštąsias mokyklas, kai kiekvienas jaunuolis gali pasirinkti norimą švietimo įstaigą. Šiandien esame tokiame etape, kad turėtume įvertinti, ką esame pasiekę. Mes turime atsižvelgti į tarptautinių ekspertų nuomonę. Šiuo metu iš tikrųjų tūkstančiui Lietuvos gyventojų mes turime daugiausia universitetų. Todėl mano teiginys ir buvo, kad mes turime labai gerai išanalizuoti jų poreikį, ar iš tikrųjų mes esame tokia turtinga valstybė. Sakykime, teisės specialistus, įskaitant ir privačias aukštąsias mokyklas, šiuo metu jau rengia penkios institucijos. O integruojantis į Europos Sąjungą, prasidedant laisvam asmenų judėjimui, mums trūksta įvairių technologijos specialistų, inžinierių ir t.t. Galbūt reikėtų koreguoti ir valstybės užsakymą. Galbūt reikėtų peržiūrėti universitetų skaičių atsižvelgiant į regioninę politiką. Sakykime, šiuo metu turime Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą Klaipėdoje. Gal šis fakultetas galėtų būti (atsiprašau, Kaune) Vytauto Didžiojo universiteto fakultetas. Kalbėdamas apie tai, norėjau pabrėžti, kad reikėtų peržiūrėti apskritai švietimo ir aukštųjų mokyklų tinklą, jį racionalizuoti atsižvelgiant į mūsų visuomeninius, kultūrinius ir ekonominius poreikius. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Turėčiau klausimą pretendentui į ūkio ministrus ponui V.Uspaskichui. Pirmiausia noriu pasveikinti su tarptautinėm pareigom, kurias gerbiamasis Viktoras parsivežė iš Europos. Norėčiau paklausti, manau, šiandien visa lietuvių tauta laukia to išganingo gelbėjimo plano, kurį V.Uspaskich turi, kaip perimti Mažeikių naftos akcijų valdymą. Būtų gerai, gerbiamasis pretendente į ūkio ministrus, kad tai išgirstų ne tik premjeras, bet ir Seimo nariai, kokie tie planai? Ar tai nebus koks nors mėginimas įvelti mūsų valstybę į naują istoriją, kokia buvo su „Williams“? Ar čia neatsiras kokių nors kitų skambių pavadinimų mūsų šalyje, pavyzdžiui, kaip TNK. Norėčiau išgirsti jūsų planą.

V.USPASKICH. Ačiū už klausimą. Labai esu pamalonintas išgirdęs pripažinimą, kad vis dėlto ne be reikalo važiavau į Briuselį ir atvežiau gerą žinią. Tai yra pagarba valstybei ir valstybės prezentavimas tarptautiniu mastu.

Dėl „Mažeikių naftos“. Manau, ateis laikas, bus ir vaikas. Bet jokiu būdu, galiu patvirtinti, kad jūsų opozicinės koalicijos partnerių patirtimi nesinaudosime ir nedarysime.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje: koks planas?) V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Klausimas ūkio ministrui. Šiandien mes esame priversti jus klausinėti atskirai nuo kitų Vyriausybės narių, nes jūs dalyvavote partiniame renginyje ir nedalyvavote pateikiant programą. Tikiuosi, jūs sutinkate, kad jums reikėjo dalyvauti teikiant Vyriausybės programą.

Šiandien frakcijoje jūs paminėjote, tiksliau, ne paminėjote, o teigėte, kad jūs sumažinsite, viską padarysite, kad Lietuvos žmonės mažiau mokėtų už elektrą, už dujas ir kitus energetinius resursus. Kada Lietuvos žmonės gali tikėtis šių kainų sumažėjimo? Ačiū.

V.USPASKICH. Ačiū už klausimą, nors kartojasi, bet ir aš galiu pakartoti. Iš tikrųjų visų energijos tiekėjų, energetinių įmonių, energijos tiekėjų Ūkio ministerijos pareiga nustatyti savikainos struktūrą. Jeigu savikainos struktūroje yra viršytas pelnas, kuris yra priimtinas, o kaip mus konsultuoja Pasaulio banko, Europos plėtros rekonstrukcijos banko specialistai ir ekspertai, iš esmės visos dirbtinės arba natūralios monopolijos yra ne rizikos kapitalas, todėl, jų manymu, neturi uždirbti daugiau negu 8% pelno. Peržiūrėjus visa tą savikainos struktūrą, siūlysime Vyriausybei galimybę peržiūrėti, jeigu tai bus nustatyta.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis. Prašom, kolega.

G.ŠILEIKIS. Norėjau paklausti ūkio ministrą. Pone ministre, jūs pažeidėte Seimo statutą išvykdamas į Briuselį, parodydamas, jog jums partiniai reikalai yra svarbesni nei Lietuvos valstybės žmonių. Norėjau tiesiai šviesiai paklausti. Ar ir toliau jums partiniai bičiuliai, partiečiai bus svarbesni? Ar jūs proteguosite savo partiečius, kurie pretenduos gauti Europos Sąjungos fondų pinigų? Ačiū.

V.USPASKICH. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad niekada to nedariau ir nesirengiu to daryti. Iš tikrųjų išgirdęs, kad liberalcentristai apgailestauja, kad nebuvau per pateikimą, aš skubėjau ateiti į jūsų frakciją pirmiausia, kad jūs mane klausinėtumėte išilgai ir skersai. Bet kai atėjau, apsilankiau jūsų frakcijoje, jūs pagal programą nepaklausėte, neuždavėte nė vieno klausimo. Gerbiamieji, tai, ko jūs šiandien klausiate, galiu patvirtinti, kad niekada to nedariau. Iš valstybės biudžeto ir iš valstybės niekada nepaėmiau nė vieno cento savo naudai ir ateityje to nedarysiu.

PIRMININKAS. Ačiū už žodžius ir už pažadą. Dabar klausia A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Noriu klausti gerbiamojo ūkio ministro.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Rinkimų kampanijos metu jūs nesislėpdamas sakydavote, kad savo įmonėse dalį atlyginimo mokate vokeliuose. Kaip suprantu, kokių nors permainų jūsų privačioje veikloje kol kas nėra įvykę. Aš norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs oficialiai prašysite iš prieš jus sėdinčio finansų ministro išimties iš bendrosios tvarkos? Ar jūs viešai paskelbsite, nuo kada jūs savo įmonėse jau mokėsite tiktai švarius atlyginimus?

V.USPASKICH. Ačiū už klausimą. Kolega, aš jums tokių dalykų niekada nesakiau. Jeigu jūs kažkur kažką skaitėte, tai aš negaliu atsakyti už tuos teiginius, kurie yra parašyti. Per televiziją iš tikrųjų sakiau, bet sakiau visiškai kitaip, nes tais metais, kai įstatymai leido suteikti premiją iš savų pinigų savo darbuotojams, tai buvo leidžiama, aš tai ir praktikavau. Tai nėra koks nors įstatymo pažeidimas.

Dėl pinigų vokeliuose. Niekada nemokėjau ir kitų neskatinsiu. Noriu pasakyti, kad stengsimės padaryti taip, kad ir kiti verslininkai, kurie šiandien galbūt priversti, priversti pagal situaciją, kad jie nebankrutuotų, mokėti vokeliuose, sudaryti sąlygas, kad jiems būtų lengviau ir naudingiau mokėti ne vokeliuose, o per algalapius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam pretendentui į ūkio ministrus. Teko išgirsti įvairiausių Darbo partijos atstovų vertinimų, kad programinėse Vyriausybės nuostatose yra, vienų šaltinių teigimu, 80%, kitų šaltinių teigimu, 90% tų programinių nuostatų, su kuriomis Darbo partija ėjo į rinkimus. Gal čia yra vertinimo metodikos skirtumų? Gal galėtumėte vis dėlto pakomentuoti, koks tas galutinis skaičius arba kokia vertinimo metodika, ar pagal biudžeto pajamas įgyvendinus šias nuostatas, ar pagal biudžetinių lėšų poreikį įgyvendinus tas nuostatas?

V.USPASKICH. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų metodikų gali būti įvairių, bet kad būtų suprantamiau, aš pasakysiu taip. Aš džiaugiuosi, kad keturių partijų koalicijos programa iki 90% sutampa su kiekvienos partijos programa, aš džiaugiuosi, kad mums pavyko, ir kiekvienas koalicijos partneris turi teisę pasakyti: aš džiaugiuosi, kad mūsų partijos programos 90% atsispindi koalicijos programoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Klausimą norėčiau užduoti ūkio ministrui. Vyriausybės teikiamoje ar programoje, ar programinėse nuostatose energetikos dalyje yra punktas (aš jį pacituosiu): „Siekti, kad Lietuva išliktų branduolinę jėgainę turinčia valstybe“. Labai gražus siekis. Aš tik norėčiau ūkio ministro paklausti, gal galėtumėte konkrečiai įvardyti, kokiais būdais Vyriausybė ir jūs, kaip ministras, sieksite ir kokius kelius jūs matote įgyvendinti, kad Lietuva išliktų branduolinę jėgainę turinčia valstybe?

V.USPASKICH. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dar praėjusioje kadencijoje, man dirbant Ekonomikos komiteto pirmininku, mūsų komitete buvo priimta nuostata, kad Lietuva išliktų branduolinės energetikos valstybe. Būdamas ūkio ministru aš stengsiuosi tai ir daryti. Šiais metais turi būti uždarytas I blokas. Mes turėsime sukurti programą ir konsultuotis su galimais partneriais, kurie galėtų ir norėtų investuoti į tokį verslą kaip atominės elektrinės statyba. Tarp kitko, bus pirmas susitikimas, forumas arba kongresas, kad ir kaip pavadintume, man atrodo, sausio 14 dieną, kuriame dalyvaus prancūzai, jie inicijuoja tą temą. Mes stengsimės rengti tokią programą, kviesti galimus investuotojus. Stengsimės daryti tai dabar, kol dar veikia II blokas, kad mes galėtume ir jums pateikti galimus variantus, o priimti – jums, ko gero.

PIRMININKAS. Ačiū. Mūsų sutartas laikas baigėsi.

Dabar mes perjungiame kompiuterį į kitą režimą. Noriu priminti, kaip toliau dirbsime. Skaitau taip, kaip Statute, gyvenime yra šiek tiek kitaip: „Pirmiausia išklausomas Seimo opozicijos lyderio pranešimas, frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados“. Kadangi opozicijos lyderio kol kas neturime, opozicinės frakcijos yra numanomos, aš siūlau tokį variantą. Pradedame nuo didžiausios nevyriausybinės frakcijos, tai yra nuo Konservatorių frakcijos, po to – Darbo partijos frakcijos atstovo kalba, po to – liberalcentristų ir t.t.

Taigi kas kalbės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu? A.Kubilius? Prašom. 7 minutės. Ir ruošiasi Darbo partijos atstovas ar seniūnė. Prašom, gerbiamasis kolega. 7 minutės.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos! Noriu pasakyti Tėvynės sąjungos poziciją po to, kai teko galimybė susipažinti su Vyriausybės programa ir ministrais mūsų frakcijos susitikimuose, nors, be abejo, mes norėjome turėti dar daugiau galimybių konstruktyviai vertinti šį svarbų dokumentą ir svarbų sprendimą, tačiau Seimo valdyba šioje vietoje elgiasi nevisiškai deramai ir skubėdama paskelbė neeilinį Seimo posėdį. Todėl kai kurias pastabas mes paliksime ir vėlesniems laikams, vėlesnėms diskusijoms.

Dabar turiu pasakyti vieną principinę nuostatą. Mes negalime pritarti šiai Vyriausybei ir jos programai ir tam turime dešimt motyvų, dešimt priežasčių, kodėl mes taip sakome.

Pirmas motyvas. Vyriausybės programa yra nekonkreti ir ministrai dar tik žada susitarti dėl esminių dalykų, pavyzdžiui, mokesčių politikos ateities.

Antras dalykas. Programoje yra įsipareigojimų, kurių įvykdymo mechanizmo Vyriausybė nesugeba atskleisti, ir todėl lieka neaišku, kaip tai bus pasiekta ir ar tokie svarbūs įsipareigojimai neliks tokiais pat įsipareigojimais, kokius matėme rinkimų kampanijos metu. Pavyzdžiui, numatyta, kad pensijos iki 2008 metų turi išaugti iki 650 litų, tačiau kitais metais jos išaugs nuo 399 litų, kuriuos turime šiandien, tiktai iki 440 litų. Turime jau šiandien konstatuoti, kad tokiais tempais didinant, Vyriausybės įsipareigojimas pensijas padidinti iki 650 litų liks visiška fikcija.

Trečias dalykas. Programoje nematome aiškių įsipareigojimų, kaip bus sprendžiamos esminės šių dienų ekonomikos problemos. Žinių ekonomikos plėtra, smulkaus verslo skatinimas, realios regioninės politikos plėtra programoje nėra numatyta, ir tai reiškia, kad ketveri metai bus paprasčiausiai prarasti.

Ketvirta. Programoje nematome aiškių įsipareigojimų, kaip bus sprendžiamos šių dienų esminės visuomenės problemos: silpstančios šeimos, ne šeimoje gimstančių vaikų gausėjimo iki 30%, mažėjančio gimstamumo, silpno bendruomeniškumo problemos Vyriausybės programoje yra visiškai neaptariamos.

Penktas dalykas. Programoje nematome aiškių įsipareigojimų, kaip bus sprendžiamos esminės valstybės valdymo problemos, kaip bus skaidrinama politinė sistema, kaip bus kovojama su korupcija, populizmu, kaip bus modernizuojamas valstybės savivaldos valdymas, kaip bus siekiama sugrąžinti žmonių pasitikėjimą valstybe.

Šešta. Programoje matome užprogramuotą sąstingį ar stagnaciją, nes nėra šioje programoje jokio supratimo apie naujų, globalių procesų iššūkius, tenkančius mūsų kraštui – tiek mūsų ekonomikai, tiek mūsų visuomenės gyvenimui. Premjero stabiliai šlovinamas stabilumas daugelyje sričių virsta sąmoningu permainų vengimu. Vyriausybės programoje nematome aiškių prioritetų ir tikslų, kurių Vyriausybė yra pasiryžusi siekti, todėl, atrodo, ir esame priversti taip galvoti, kad Vyriausybės laivas plauks ne kokio nors šiandien valstybei būtino tikslo link, o ten, kur vėjas pūs.

Septinta. Negalime pritarti Vyriausybei, nes manome, kad Vyriausybės komanda yra netinkama ir surinkta netinkamais būdais. Kai premjeras deklaruoja, kad jis neprisiims atsakomybės už ministrus, o kai kuriuos ministrus jis pats paskyrė jų nepažinodamas, tik pakalbėjęs telefonu, mes manome, kad tai yra pats netinkamiausias būdas formuoti Vyriausybę, ir mes tam nepritariame.

Aštuntas motyvas, kodėl mes negalime balsuoti už Vyriausybę. Mums kelia didelį susirūpinimą kai kurių ministrų ir kvalifikacija, ir reputacija. Daugelis naujokų ministrų atsakydami į klausimus aiškina, kad jie dar tik ruošiasi susipažinti su jiems teksiančiais darbais ir teksiančia atsakomybe. Matome naujokus, kurie ateina į ministro postą žadėdami pasimokyti, suprasti, ką reiškia būti ministrais. Mes manome, kad ministerija nėra geriausia vieta mokytis.

Devintas motyvas. Mes nepritariame Vyriausybei, kurios ministrų reputacija neatitinka net minimalių standartų. Mes norėtume matyti, kad Lietuvoje ministrams keliami vis didesni reputacijos ir autoriteto reikalavimai. Deja, turime konstatuoti, kad keliami vis mažesni.

Ir dešimtas punktas. Mes negalime pritarti koalicijai, kuri nėra paremta jokiomis visuotinai pripažįstamomis vertybėmis, o yra tik paprasčiausia komercinė sutartis dėl Europos Sąjungos pinigų panaudojimo. Todėl mes negalėsime balsuoti už šią Vyriausybę. Ir nebalsuodami už ją linkime jai sėkmės.

PIRMININKAS. Na, bent tiek. Ačiū. Kolegė L.Graužinienė, Darbo partijos frakcijos seniūnė. Ir dabar noriu paklausti: Liberalų ir centro frakcijos vardu kolegė D.Teišerskytė, taip? Aišku, ačiū. Ruošiasi kolegė D.Teišerskytė. Prašom. Septynios minutės.

L.GRAUŽINIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai, gerbiamieji Seimo nariai! 2004 m. gruodžio 13 d. vykusiame Darbo partijos frakcijos posėdyje buvo vieningai nutarta pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai, todėl kviesčiau visus pritarti pateiktai Vyriausybės programai. Linkime naujai Vyriausybei sėkmingo darbo. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Trumpai ir aiškiai. Kolegė D.Teišerskytė, ruošiasi kolega B.Bradauskas. Frakcijos vardu. 7 minutės. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Mielieji kolegos, savo kalba norėčiau įvardyti vienuoliktą motyvą. Tai yra motyvas, apie kurį niekada iš šios tribūnos pristatant tokius garbius dokumentus dar nebuvo kalbėta. Tas motyvas yra kultūra, konkrečiu atveju – kalbos kultūra. O kultūra, kaip žmogaus ir visuomenės produktas, jos formos ir sistemos, kurių buvimas leidžia kurti, perteikti ir panaudoti materialines bei dvasines vertybes, yra svarbiausias valstybės išskirtinumo būvis, prioritetas, kuriam nėra ir negali būti lygių.

Valdžia – tai sugebėjimas ir valios stiprybė telkti žmones bendram tikslui ir galimybė įkvėpti jiems pasitikėjimą savimi, atverti duris į geresnį bendrabūvį, o visiems kartu į vadinamąją šviesią ateitį, kurioje galėtume tarpti ir tirpti iš laimės it cukraus gabalėliai karštoje arbatoje. Prancūzų generolas Napoleonas Bonapartas vadino visus lyderius vilties dalintojais. Kaip ir kiti didieji vadai, jis suprato, kad viltis yra pati brangiausia vertybė.

Taigi trys žodžiai: kultūra, valdymas, viltis. Kaip tik jais remiantis turėtų būti sudaroma bet kokia, vadinasi, ir valstybės valdymo programa, kurioje turi tilpti vizija, misija, tikslai, jų įgyvendinimo būdai, priemonės, laikas, materialieji ištekliai ir galų gale rezultatai.

Ką matome pateiktoje programoje? Rožinę ateitį, vilties apžavus ar vien pažadų rožinį? Man ji panaši į turgaus saldainį blizgančiame popierėlyje, kurį išvyniojus žavesys bemat nublanksta. Vynioju. Juo toliau, juo mažiau matyti valstybiškosios kultūros, pagarbos žodžiui, senajai lietuviškai kalbai, pagarbos tiems, kurie tą programą skaitys, analizuos ir galbūt net stengsis ja patikėti. Programos kalba sausa ir nesklandi, nekultūringa. Nors krašto Ministras Pirmininkas teigia, kad tai ne poetinė, o biurokratinė kalba, tai nereiškia, kad ji turi būti sintetinė ir štampinė. Keletas pavyzdžių: „stiprinti šalies konkurencinį potencialą“ arba „prioritetą teikti didelę pridėtinę vertę kuriančiai veiklai“, arba „vykdyti priemones išsivystymo skirtumams lyginti“, arba „skatinti gausėjimą“, „integrali infrastruktūros dalis“, „laikytis darbo santykių lankstumo derinimo su saugiu užimtumu principo“, „siekti, kad sveikatos problemos būtų išspręstos ambulatorišku būdu“, „patobulinti organizacinę ir ligonių transportavimo problemas“, „užtikrinti tolygų geografinį vaistų prieinamumą“ ir taip toliau, ir taip toliau.

Pasiramstydami „mandrybėmis“ it ramentais tarsi slepiame realių galimybių suvokimą ir originalesnio mąstymo stoką. Skaitant programą, apmąstant pažadų ir ambicijų derinius darosi kiek nejauku dėl to, kad pasijunti lyg būtum atkeliavęs į rojų ir radęs užtrenktus vartus. Tačiau jau nebeišsiversime be kultūros, be pagarbos tiems, kuriems rašomos programos, pagal kurias kuriamos valstybės, be noro teikti paslaugas žmonėms ir tikėti jų galimybe tomis paslaugomis pasinaudoti.

Išmintingieji sako, kad kalba yra valstybės sargas. Taigi Vyriausybės programos sargas paliegęs ir skurdus, bejausmis ir dažnai, deja, beprasmis. Jeigu kalba yra dvasinės raiškos, mąstymo galimybių atvaizdas, ar tai reiškia, kad juodos avys baltose programos lankose tėra paliegėlių ar pavargėlių dvasinio netobulumo produktas? Gal manymas, kad abstrakcijos ar šiaip žodžių samplaikos į nerišlius sakinius yra valdžios burtai, durys į Sezamo uolą, už kurių jie bus saugūs nuo kritikos ir atsakomybės?

Linkiu naujajai Vyriausybei niekada nepamiršti, kad ji turi tarnauti žmonėms, turi būti dėkinga kiekvienam, suteikusiam galimybę dirbti, anot tėvo Stanislovo, mažutėliams, nes kaip tik jie vertins tą valdžios tarnystę savo gyvenimų kokybe. Ir vis dėlto kultūra yra paprastumas, dvasingumas ir meilė, pagarba tam, kuris likimo ar istorijos valia atsidūrė ant žemesnio socialinio laiptelio. Kultūra yra vedlys ir sargas, ir tas stebuklas, be kurio neatsiveria kito žmogaus tikėjimas, paslaugumas, tarnystė, be kurio nėra lygiaverčio bendravimo, vieno tikslo, vieno kelio ir vienos tėvynės. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Socialdemokratų partijos frakcijos vardu kolegą B.Bradauską. Ruošiasi kolega V.Mazuronis.

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien iš tikrųjų mes turime apsispręsti, kurlink ketverius metus eisime: ar eisime ir tolesnio ekonomikos kilimo keliu, ar pasuksime atgal arba į nežinomą kelią.

Mes šiandien esame ne tuščioje vietoje. Mes turime Vyriausybės darbą trejus su puse metų, mes matėme jos darbą. Ši Vyriausybė šiandien yra ne daug kuo pasikeitusi, ir tai leidžia man šiandien iš šios tribūnos kalbėti labai optimistiškai, kad mes ir toliau žengsime tuo keliu, kuris vedė mus paskutiniuosius trejus su puse metų.

Aš jums galėčiau labai daug skaičių pasakyti, labai daug pavyzdžių, bet apsiribosiu tik keliais pavyzdžiais. Per tuos metus, kai vadovavo socialdemokratų ir socialliberalų koalicija, jos Vyriausybė, Lietuva išbrido iš to vargano, sakyčiau, liūno, į kurį buvo įstumta 1999–2000 metais. Skaičiai byloja, matyt, aiškiau. 1999 m. vidaus produktas sumažėjo 1,7%, tai sudarė maždaug 1 mlrd. Lt, kai vidaus produktas buvo 44 mlrd. Šiandieną mes galime pasidžiaugti, kad dėl išmintingo vadovavimo vidaus produktas yra maždaug 65 mlrd. Lt, tai yra padidėjo 20 mlrd. Lt, kasmet jis kilo labai sparčiai.

Kai kas mano, ypač per Vyriausybės pristatymą, kad tai senas mąstymas, kad tai kažkas… Aš jau tada sakiau, kad Latvija ir Estija tuo metu mus gerokai lenkė pagal vidaus produkto augimo tempus. Dabar Latvija ir Estija ne tik nepadidino šitų tempų, bet sumažino, o Lietuva nukeliavo pirmyn. Tai štai vienas iš garantų, kad Lietuvoje visi Vyriausybės kardinalūs, strateginiai veiksmai yra atliekami teisingai.

Lietuvoje yra sukurta bazė investuoti. Mokesčių našta Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje, mažesnė yra tik Airijoje – 28,6%, o Lietuvoje – 28,8%. Aš noriu tiems, kurie neįsigilino į šiuos klausimus, pasakyti, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje, yra 44,2%, Italijoje – 41,7%, Danijoje – 48,9%, Austrijoje – 44,4% ir t.t. Ir štai tos politikos rezultatas: kai mes sukūrėme palankias sąlygas verslui, labai sumažėjo nedarbas, atsirado naujų darbo vietų, auga vidaus produktas. Be abejo, kažkam norisi šiandien pasiekti viską iš karto: ir sumažinti nedarbą, ir pakelti mokesčius verslui, ir sumažinti mokesčius fiziniams asmenims, ir padidinti pensijas, ir panašiai. Kompleksiškai, iš karto nė vienai valstybei nepavyko išspręsti visų klausimų. Lietuva – ne išimtinė valstybė, jai irgi to padaryti nepavyks. Mes turime susitarti, kas pirminis: višta ar kiaušinis? Manau, mes turime atkreipti dėmesį į politiką, kuri sukuria palankiausias sąlygas verslui, nes verslas būtent ir yra biudžeto ir visų kitų reikalų pagrindas. Kai mes pasieksime Europos valstybių lygį verslo plėtojimo srityje, galėsime kalbėti apie kitus klausimus. Bet, netgi nelaukdami šitų reikalų, turime galimybę spręsti kai kuriuos socialinius klausimus. Kai kas mano, kad mes būtinai turime lyginti bendrąjį vidaus produktą su Europos Sąjungos vidurkiu. Bet visi pamiršta, kad kapitalizmo keliu šitos Europos valstybės eina šimtmečius, o mes iš viso – tik 15 metų. Atsiminkime šitą labai smulkų klausimą.

Dar aš noriu pasakyti labai postringaujantiems dėl to, kad žmonės nepajuto gerovės per šiuos metus. Be abejo, nesakau, kad viską mes padarėme, viskas klesti, viskas gerai. Bet kai kurie skaičiai kalba irgi labai vaizdžiai. 2001 m. sausio 1 d. bankuose buvo 5 mlrd. 40 mln. fizinių asmenų indėlių, šiandien mes turime 9 mlrd. 130 mln., t.y. indėliai bankuose beveik padvigubėjo. Ką nors sako jums šitas skaičius? Manau, sako.

Manau, kad šiandien labai daug eskaluojami atsakomybės klausimai, kad premjeras nesiima atsakomybės. Ar ne iš šios tribūnos, ar ne šioje salėje mes reikalavome visų personalinės atsakomybės? Reikalavom. Ministras nėra kažkoks darželinukas. Ar irgi dirbau ministru ir manęs už rankos niekas nevedžiojo. Buvau kviečiamas tada, kai būdavo problemų. Atsakyti turi kiekvienas personaliai. Ir teisingai premjeras daro reikalaudamas kiekvieno ministro atsakomybės. O premjeras prisiėmė ir niekada nekartojo, kad jis neprisiima atsakomybės už visos Vyriausybės darbą. Tai irgi baikime eskaluoti ir prisiminkime tai, ko patys norėjome.

Kažkas koziriuoja ir mokesčių srityje. O, didinsime mokesčius ir t.t. Mes, vykdydami savo programą, norime socialinio teisingumo ir padidinti pajamas tiems, kurie uždirba iki 1000 Lt. Jų Lietuvoje yra apie 70%. Įvesdami turto mokestį turtingiesiems, mes padėsime tiems žmonėms, bet jokiu būdu nekalbame apie turto mokesčio įvedimą visiems, kaip sakoma lietuviškai, „ogulniai“. Yra ir kitų mokesčių klausimų, kurie bus aptarti šioje salėje. Premjeras, pristatydamas programą, aiškiai pabrėžė, kad viskas gims šioje salėje, todėl nekalbėkime iš anksto – kas bus, jeigu bus. Kaip nuspręsime, taip ir bus.

Galėčiau daug kalbėti visais šiais klausimais, bet, manau, Vyriausybės programa yra gairės, yra strategija. Smulkūs planai, kurių pasigenda vienas ar kitas oratorius… tegu nuvyksta į ministerijas, kai jos pradės dirbti, tegu nuvyksta į Vyriausybę ir turės galimybę… galų gale, manau, ir Seime bus pristatytas smulkus veiksmų planas, tada ir kalbėsime apie jį. Ir dar noriu pasakyti keletą žodžių dėl naujų ministrų. Nė vienas negimė viską žinodamas. Yra laikas, svarbu žmonės yra gabūs, jie išmoks ir to meno, kuris jiems šiandien patikėtas. Agituoju balsuoti už Vyriausybės programą. Dėkoju.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū. Kviečiu V.Mazuronį. Ruošiasi V.Rinkevičius.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, Liberalų ir demokratų frakcija mano, kad per 14 metų susiklostė tokia valdymo tvarka ir teisinė sistema, kuri leido atlikti spartų privatizavimą, tačiau tuo pat metu buvo pažeidinėjamos žmonių teisės, susidarė monopolijos, kurios iškreipė rinkos santykius. Įsigalėjo korupcija ir nebaudžiamumas. Valstybinis ir privatus sektorius tapo vis labiau veikiamas interesų grupių, siekiančių savanaudiškų tikslų. Toks valstybės valdymas ir teisinė sistema neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, neleidžia skleistis demokratijai, riboja piliečių teises ir laisves.

Todėl Liberalų demokratų frakcijos nuomone, Lietuvoje būtinos esminės reformos, esminės permainos. Esminės reformos būtinos todėl, kad pasikeitė Lietuvos padėtis jai įstojus į Europos Sąjungą. Pasikeitė Lietuvos vidaus ir užsienio politikos samprata, pasikeitė Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos strategija, atsirado naujas požiūris į ekonomines ir socialines problemas, netolygų regionų išsivystymą, nedarbą, nesaugų valstybės piliečių gyvenimą.

Susipažinusi su Vyriausybės 2004–2008 m. programa, Liberalų demokratų frakcija mano, kad tai – esamos situacijos įtvirtinimo su kosmetiniais patvarkymais ir daug miglotų frazių bei neapibrėžtų pažadų programa. Programa, primenanti ne naujai išvirtą, o tik lengvai pašildytą seną košę, kurios skonį su visais karčiais prieskoniais mes puikiai žinome. Tai programa, kuri neduoda aiškaus atsakymo, kas bus konkrečiai daroma per artimiausius ketverius metus, kad pagrindiniai finansiniai bei intelektualiniai resursai nesuplauktų į sostinę Vilnių ar keletą didžiųjų miestų, o rajonų centrai ir maži miesteliai nebūtų užmiršti ir pasmerkti lėtam išnykimui, kad atlyginimai valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių nesiskirtų keliasdešimt kartų, kaip yra dabar, kad būtų sustabdytas jaunimo, gydytojų, apskritai protų nutekėjimas į kitas šalis. Kas konkrečiai bus daroma, kad Lietuvos žmonės taptų nors kiek saugesni? Galų gale kas konkrečiai bus daroma, kad būtų kardinaliai sumažintas korupcijos lygis, kuris apraizgė mūsų valstybę nuo pačių aukščiausių valstybinių struktūrų iki savivaldybių lygmens? Vien telefoninių pokalbių klausymosi tikrai neužteks. Akivaizdu, kad per praėjusius rinkimus dauguma Lietuvos žmonių pasisakė už permainas. Permainas, kurios ir jų gyvenimą padarytų nors šiek tiek geresnį.

Stebėdami tiek Vyriausybės formavimo procesą, sunkiai suvokiamą aukščiausių vadovų stumdymąsi dėl įtakos ar asmeninių ambicijų bei nesuvokiamų principų, tiek analizuodami pateiktą Vyriausybės programą 2004–2008 metams, prielaidų, kad tokios permainos bus vykdomos, mes nepastebime.

Liberalų demokratų frakcija nebuvo ir nebus ta politinė jėga, kuri dėl smulkmenų, dėl kablelių ar ne taip pasakyto žodžio šokinės ir ieškos pigaus populiarumo. Mes palaikėme ir palaikysime valdančiosios daugumos darbus, kurie bus naudingi Lietuvai, kurie bus daromi Lietuvos žmonių labui, kurie atitiks mūsų pažadus, duotus rinkėjams. Bet šiuo metu pateiktai Vyriausybės programai 2004–2008 metams dėl anksčiau išdėstytų priežasčių mes pritarti negalime.

Nepritardami Vyriausybės programai mes, Liberalų demokratų frakcija, pasiskelbiame opozicine frakcija, pasirengusia konstruktyviai bendradarbiauti su visomis parlamente esančiomis politinėmis jėgomis tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos pusėje. Frakcija, turinčia savo požiūrį, neužmirštančia pažadų, duotų rinkėjams, siekiančia juos maksimaliai vykdyti. Kartu mes linkime naujai Vyriausybei konstruktyvaus darbo ir sėkmės.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Rinkevičių. Ruošiasi V.Karbauskis.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, paskirtieji ministrai, gerbiamieji kolegos, netrukus visi švęsime Kristaus gimimo šventę, garbinsime Kūdikėlį. Gal ir simboliška, kad šiandien mes turime palaiminti mūsų naują kūdikį – mūsų naują Vyriausybę. Aišku, gimdymas buvo skausmingas, su kančiomis. Manau, kūdikėlis bus stiprus, ištvermingas, užgrūdintas ir padarys didelius darbus.

Naujos Vyriausybės laukia dideli darbai, tas viskas parašyta naujojoje programoje. Daugelį dalykų reikės spręsti naujai, o patirties nėra daug. Mes jau esame Europos Sąjungos ir NATO narės, jau yra daug naujų iššūkių, daug naujų problemų. Viską įvykdyti bus nelengva, tuo labiau kad ateina daug lėšų iš Europos Sąjungos, ir tas lėšas tikslingai panaudoti prireiks įdėti nemažai gero, sąžiningo ir doro darbo.

Kad ir kaip kritikuotų mūsų oponentai ir kiti, turbūt pripažįsta ir jie, kad ši programa yra socialiai orientuotos rinkos ekonomikos programa. Daug darbų numatyta socialinei žmonių paramai ir visiems tiems klausimams spręsti.

Vienas iš negerų mūsų 15 metų vykdytos politikos palikimų yra regioninė politika. Apie tai buvo kalbėta ir šiandien. Malonu, kad naujojoje programoje yra daug naujų dalykų, kaip keisti politiką, kaip skatinti verslo plėtrą į provinciją. Šiandien girdime, kad ekonominiuose centruose ir Vilniuje trūksta kai kurių specialistų, o provincijose, regionuose, kaime yra didžiulis nedarbas. Labai negerai, jeigu atsitiktų taip (manau, to nebus, tam ir numatyta ši programa), kad į ekonominius centrus atvyktų nauji žmonės iš kitų šalių, pavyzdžiui, iš NVS šalių, o mūsų provincijose ir toliau būtų didžiulis nedarbas. Šios visos problemos, manau, bus irgi sėkmingai sprendžiamos.

Kalbant apie mokesčius, programoje yra numatyta mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Mes jau visi žinome, kad mūsų darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių šiame regione, todėl toje programoje šie visi dalykai yra aptarti.

Dėl žemės ūkio. Viena skaudžiausių problemų yra ta, kad susidarė nenormali ekonominių santykių tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų padėtis. Šioje nelygioje kovoje labiausiai nukenčia žemdirbiai, o žemės ūkio produkcijos kainos pas mus, pavyzdžiui, pieno yra pačios mažiausios šiame regione. Šioje programoje yra numatyti būdai, kaip spręsti šias problemas. Dėl to mes labai pritariame šiems dalykams.

Dėl kaimo. Kaimo keliai, melioracija, kooperacija, kaimo bendruomenių problemos, visi šie dalykai reikalauja neatidėliotinų ryžtingų sprendimų, kurie daugelį metų faktiškai buvo visai nesprendžiami. Kartu ir Vyriausybei reikės nemažai padirbėti plėtojant santykius su Europos Sąjunga, nes vyksta bendrosios žemės ūkio politikos reforma. Šioje srityje reikės gerokai padirbėti Briuselyje, kad mes nebūtume vėl, kaip dabar esame, amžinai antrarūšiai, o parama, skirta iš Europos, tiesioginės išmokos yra kur kas mažesnės, negu gauna senbuvės Europos Sąjungos šalys.

Mes pritariame programoje numatytoms nuostatoms dėl naujų atominių reaktorių statybos siekiant užtikrinti Lietuvos aprūpinimą pigesne elektros energija.

Dėl sveikatos apsaugos. Taip pat, kaip kalbėjau ir apie regioninę politiką, Lietuvoje galima nusipirkti sveikatos gydymo paslaugų kokybę. Problemos nėra, tą tikrai galima nusipirkti. Bet yra tokia problema, kad ne visada galima nusipirkti galimybę gauti sveikatos ar gydymo paslaugas. Čia kaip visada nukenčia kaimo, provincijos žmonės, kurie kartais neturi galimybės dėl įvairių priežasčių jas laiku gauti. Todėl kreipiuosi ir į sveikatos ministrą, nors kai kurios nuostatos yra aptartos programoje, kad šioje srityje mums reikėtų keisti tą politiką ir sudaryti kaimo gyventojams galimybes greičiau gauti geresnes paslaugas ir keisti tą politiką, kai tarsi tik keliose šalies valstybinėse klinikose gali gydytis visi Lietuvos žmonės. Taip, deja, nėra, taip ir nebus.

Pritariame savivaldos stiprinimo nuostatai, t.y. kad dalį funkcijų iš apskričių perduotume į savivaldas. Taip pat dėl merų rinkimų. Prieš ketverius metus, 2000 metais, Valstiečių partijos Seimo nariai pateikė Seimui įstatymo pataisas, kad merai būtų renkami tiesioginių rinkimų būdu. Deja, tada, prieš ketverius metus, Seimas atmetė mūsų pasiūlymus. Malonu, kad šioje programoje šie visi dalykai yra įrašyti.

Laukia daug darbų. Pritariu ir kolegei D.Teišerskytei dėl kultūros apskritai, dėl etnokultūros, kad mūsų etnokultūra, mūsų lietuvių kalba nedingtų šioje didelėje Europos erdvėje, pasaulio globalizacijos amžiuje. Reikia skatinti pirmiausia ne tą popkultūrą, ne kičą, ateinantį iš Vakarų ir iš kitur, o būtent savo gimtąją kalbą, kultūrą, kad ji išliktų amžiams mūsų žmonėms kaip mūsų palikimas.

Mūsų frakcija yra už šią programą ir jai vienbalsiai pritarė. Norėčiau palinkėti Vyriausybei konstruktyvaus darbo. Manau, bendromis jėgomis mes šią programą galėsime įvykdyti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, ministrai, gerbiamieji kolegos! Tikiu, kad šiandien patvirtinsime tryliktosios Vyriausybės programą, kurios pagrindą sudaro keturių į koaliciją susijungusių partijų programinės nuostatos.

Pirmą kartą dėl bendro darbo susitarė keturios partijos. Nors ir kartodamas, noriu pabrėžti, kad programoje nėra radikalių siekių, kurie buvo partnerių rinkimų programose. Naujosios sąjungos frakcija gerai vertina Vyriausybės programą ir pritaria tam, kad joje nėra numatyta mokesčių didinimo ir naujų mokesčių įvedimo nederinant darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimo balanso. Mokesčių politika turi būti formuojama taip, kad skatintų plataus vidutinio sluoksnio formavimąsi. Tai ši programa numato.

Taip pat turiu pabrėžti, džiugina tai, kad turbūt pirmą kartą keičiantis Vyriausybėms po Seimo rinkimų didžioji dalis ministrų ir premjeras lieka tie patys. Tai duoda garantiją, kad įsitraukę nauji ministrai turės rimtą pagrindą ir sutarimą derinant naujus siekius su darbų tęstinumu, kuris jau praktiškai yra išbandytas tų ministrų ir premjero. Tikiuosi, kad ir opozicija, dabar galima kalbėti tik apie mažumą, dar nėra pasiskelbusi opozicija, ji neturėjo priekaištų, neturės priekaištų ministrams A.Valioniui ir V.Blinkevičiūtei, nes jie šį darbą ketverius metus anoje kadencijoje dirbo profesionaliai ir visiems įtinkamai. Dabar, pateikiant šią programą, taip pat negirdėjome mažumos priekaištų tiems ministrams, tik pagiriamuosius žodžius. Tai taip pat suteikia rimtų garantijų užsienio politikos ir socialinės politikos tęstinumui.

Palinkėkime Vyriausybei konstruktyvaus, rimto darbo, konstruktyvios ir aiškios kritikos, kuri padėtų šiai Vyriausybei ir valdančiajai daugumai dirbti, iš mažumos pusės. Tikiu, kad ši Vyriausybė su valdančiąja dauguma, turėdami tokią programą ir dar detalesnį ir konkretesnį priemonių planą, kuris taip pat mums bus teikiamas, galės įgyvendinti tuos siekius ir išdirbti visus ketverius kadencijos metus. Linkime sėkmės Vyriausybei!

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Dabar komitetų nuomonės, balsavimo rezultatus praneš šių komitetų vadovai. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą paskelbs komiteto pirmininkas A.Bosas. Prašom. Ne, prašom čia, iš centrinės tribūnos.

A.BOSAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, kolegos, komitetas svarstė Vyriausybės programos Aplinkos apsaugos skyrių ir nutarė pritarti programai. 5 balsavo už, 2 – prieš, 1 susilaikė. Siūlyčiau pritarti visai Vyriausybės programai ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Vyriausybės 2004–2008 metų programą, tiksliau, jos finansinės dalies nuostatas, ir jai pritarė. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 4 – prieš, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu P.Vilką – Ekonomikos komiteto pirmininką. Ai, posėdžio pirmininkas. Atsiprašau, V.Navickas. Čia buvo pasirašęs posėdžio pirmininkas. V.Navickas – Ekonomikos komiteto pirmininkas.

V.NAVICKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji būsimos Vyriausybės nariai, Ekonomikos komitetas vienas pirmųjų apsvarstė Seimui pateiktą naujos Vyriausybės programą ir jai pritarė. Aptariant programą komiteto posėdyje dalyvavo ir atskiras programos dalis pateikė bei į Seimo narių klausimus atsakė ūkio, finansų, socialinės apsaugos ir darbo bei susisiekimo ministrai. Svarstymo metu komiteto nariai aktyviai, dalykiškai išsakė nuomonę įvairiais, daugiausia ekonominiais, finansiniais, socialiniais bei infrastruktūros, klausimais. Susipažinęs su Vyriausybės programa ir apibendrinęs svarstymo metu išsakytas nuomones, komitetas akcentuoja šiuos esminius programos bruožus.

Pirmas. Programa aiškiai apibrėžia ekonominės ir socialinės raidos prioritetus, tikslus ir pagrindines priemones šiems tikslams įgyvendinti. Tai žmonių gyvenimo lygio artinimas prie pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių lygio, investicijų orientavimas ekonomikos konkurencingumui didinti, žmogiškųjų išteklių plėtrai bei inovacijoms, subalansuotai atskirų ūkio sektorių ir regionų plėtrai, taip pat tolesnei Lietuvos ūkio integracijai į Europos Sąjungos bendrąją rinką, taip pat tikslingam mokesčių orientavimui, verslo konkurencingumui užtikrinti.

Antras. Ši programa palanki verslo plėtrai, nes joje numatomas didelis valstybės dėmesys smulkiam ir vidutiniam verslui tobulinant apmokestinimą, taikant naujas finansinės paramos priemones, steigiant rizikos kapitalo fondus ir įgyvendinant mikrokreditų sistemą.

Trečias. Užtikrinamas stabilus energetikos sektoriaus funkcionavimas programoje numatant svarbias priemones, kurios skatintų šio sektoriaus integraciją į Europos Sąjungos rinką, užtikrintų konkurencinės aplinkos sukūrimą energetikoje, taip pat kainų valstybinį reguliavimą svarbiausiais energetikos klausimais.

Ketvirtas. Šioje programoje garantuojama sėkminga transporto ir komunikacijų plėtra stiprinant vidines atskirų transporto rūšių konkurencingumo sąlygas, integruojant Lietuvos transportą į Europos Sąjungos sistemą ir užtikrinant saugią atskirų transporto rūšių veiklą.

Penktas. Numatomos veiksmingos priemonės, užtikrinančios fiskalinės politikos racionalias permainas ir garantuojančios Europos Sąjungos konvergencijos kriterijų laikymąsi, efektyvesnį valstybės finansinių išteklių naudojimą.

Pagrindinės problemos, dėl kurių buvo išsakytos komiteto narių nuomonės, – tai geresnio vykdomosios valdžios funkcionavimo, valstybės turto valdymo, taip pat ir privatizavimo, subalansuotos fiskalinės ir monetarinės politikos bei socialinės politikos klausimai. Pasakytos komiteto narių nuomonės raštu bus perduotos Vyriausybei, kurias, manome, ji panaudos rengdama Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones.

Gerbiamieji kolegos, tai yra gana sudėtinga programa ir ją įvykdyti Vyriausybei iš tiesų bus sunku. Turėsime dirbti kartu visi: ir Vyriausybė, ir Seimas, ir, žinoma, Prezidentas. Tik sutelktai dirbdami galime tikėtis spartesnės Lietuvos pažangos, geresnio žmonių gyvenimo. Raginu jus visus pritarti šiai Vyriausybės programai, o Vyriausybei linkiu sėkmės ją įgyvendinant.

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Kviečiu J.Karosą paskelbti Užsienio reikalų komiteto sprendimą. Taip pat Europos reikalų komiteto sprendimą.

J.KAROSAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai, mielieji kolegos, šiandien Užsienio reikalų komitetas svarstė Vyriausybės programos projektą ir jam pritarė. 6 balsavo už, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.

Europos reikalų komitetas taip pat šiandien apsvarstė Vyriausybės programos projektą ir pritarė jam. 12 balsavo už, prieš balsavo 4, 5 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamoji būsimoji Vyriausybe, mielieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas vakar savo posėdyje svarstė Vyriausybės programos projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 1 susilaikė. Pritardamas komitetas pasidžiaugė, kad Vyriausybės veiklos programa tęsia strateginio Lietuvos uždavinio įgyvendinimą ir ekonominės plėtros kryptis, informacinės ir žinių visuomenės, pagrįstos mokslu ir inovacijomis, kūrimą ir tai yra sprendžiama įgyvendinant Lisabonos strategiją ir e. veiksmų planą.

Komiteto nariai, kalbėdami apie Vyriausybės programą, išreiškė pageidavimą, kad priemonėse, kurios bus rengiamos įgyvendinant Vyriausybės programą, būtų tie užsibrėžti informacinės visuomenės plėtros punktai detalizuojami, ypač kalbant apie gyventojų raštingumą, kompiuterinį raštingumą, apie viešuosius interneto prieigos centrus, jų tolygų išdėstymą Lietuvos Respublikoje, apie galimybę naudotis nemokamais sulietuvintais atviro kodo programinės įrangos produktais, apie galimybę skatinti šių produktų naudojimą, žinoma, ir kalbant apie viešąjį administravimą, apie galimybes savivaldybių administracijai ir kitoms administravimo institucijoms, ir valstybės, ir savivaldybių institucijoms, ir įstaigoms, pereiti prie vieno langelio principo sistemos įgyvendinimo, kad tikrai Lietuvos visuomenė jaustų, kad gyvena informacinėje visuomenėje ir ta plėtra būtų juntama ne tik iš strategijų, koncepcijų, programų, bet ir iš praktinių veiksmų. Linkiu sėkmės Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Jagminą, Kaimo reikalų komiteto pirmininką.

J.JAGMINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji ministrai, trumpai norėčiau pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl Vyriausybės veiklos programos. Programa svarstyta dalyvaujant ministrei profesorei K.Prunskienei, todėl komiteto nariai turėjo galimybę ne tik išklausyti programos pristatymą, bet ir paklausti naująją ministrę, pateikti jai pačius aktualiausius kaimo žmonėms klausimus. Posėdyje taip pat dalyvavo gausus žemės ūkio visuomeninių organizacijų, žemės ūkio mokslo ir kitų kaimo ateitimi besidominčių institucijų atstovų būrys. Mes gerai suprantame, kad kaime yra daug spręstinų problemų. Komitetas tikisi, kad, patvirtinus Vyriausybės programą Seime, bus parengtos labai konkrečios priemonės, taip pat tikimės, kad į žemės ūkio modernizavimo ir konkurencingumo didinimo bei mūsų kaimo gyvybingumo stiprinimo darbus kartu su Žemės ūkio ministerija įsitrauks ir kitos ministerijos. Komitetas akylai stebės programos įgyvendinimo eigą ir tam, kad ji būtų sėkmingai įgyvendinama, panaudos visas parlamentinės kontrolės galimybes.

Gerbiamieji, Kaimo reikalų komitetas balsų dauguma pritarė Vyriausybės pateiktai programai. Siūlau ir Seimui pritarti šiai programai, kad mūsų rinkėjams ir visai Lietuvai rūpimi klausimai sutelktomis mūsų visų pastangomis būtų sprendžiami kuo greičiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą paskelbs A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, naujoji Vyriausybe, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vakar svarstė Vyriausybės programą ir dauguma balsų pritarė. 8 balsavo už, 3 – prieš. Kviečiu balsuoti ir leisti Vyriausybei dirbti. Balsuokite vadovaudamiesi savo sąžine.

PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbs pirmininko pavaduotoja V.Boreikienė.

V.BOREIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir nusprendė nepritarti programai. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Nepritarę komiteto nariai pasiūlė naujai paskirtos Vyriausybės nariams parengti naujos redakcijos Vyriausybės programą, kurioje būtų nustatyti aiškūs įsipareigojimai konkretiems veiksmams atlikti. Ačiū ir sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir jai dauguma balsų pritarė. Bent jau prieš mūsų komitete niekas nebalsavo. Niekas iš komiteto narių neturėjo pretenzijų aštuntai programos daliai ir vienuoliktai, kur kalbama apie darbą, šeimą, socialinę apsaugą ir jaunimo reikalus. Komiteto nariai pažymėjo, kad būtent ši dalis parengta daug konkrečiau nei kitos programos dalys, dėl ko keletas mūsų komiteto narių susilaikė, ir labai svarbu, kad netgi opozicijos nariai, kurie yra komitete, aiškiai akcentavo, kad neturi didelių pretenzijų būtent dėl socialinės apsaugos, darbo ir šeimos. Manau, niekas negali paneigti, kad programoje yra visi siūlymai didinti, pagerinti ir niekas negali pasakyti, kad yra kokia nors programa sumažinti paramą arba apriboti darbo užmokestį ar dar ką nors.

Jeigu mes kalbame apie pensijų didinimą, norėčiau reaguoti į kai kurių kolegų pasakytus žodžius, kad 38 litai yra per mažai. Bet aš norėčiau priminti, kad buvo tokia konservatorių Vyriausybės programa, kai buvo žadėta jau 430 litų 2000 metais. Kas iš to išėjo, mes visi gerai prisimename. Todėl aš manau, kad geriau realiai rašyti 38. Jeigu yra galimybė, ekonomika leidžia, visados tiek Trišalė taryba, tiek Vyriausybė neatsisakys padidinti ir daugiau, bet nereikia rašyti nerealių skaičių, dėl kurių po to tik daugelis mūsų rinkėjų reiškia mums pretenzijas.

Aš galbūt norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką. Kai mes svarstėme, tokio tyrimo dar nebuvo, bet prieš kelias dienas buvo paskelbtas tyrimas apie dažniausius Lietuvoje žmogaus teisių pažeidimus. Aš išrinkau tris, kurie tiesiogiai siejasi ir su šia sritimi, tai yra teisės į teisingą darbo apmokėjimą, teisės į deramą gyvenimo lygį ir teisės turėti ir pasirinkti darbą. Nei viena Vyriausybė, nei atskiri Seimo nariai nedaro įtakos šiems dalykams, bet visi kartu, manau, ir mūsų darbdavių organizacijos, ir sąmoningi piliečiai, jeigu mes visi kartu pasistengsime, to aš linkiu Vyriausybei, kad sėkmingai vykdytų numatytą programą, norėčiau, kad su mūsų visų pagalba kadencijos pabaigoje tokių pažeidimų būtų kuo mažiau. Todėl aš kviečiu kolegas balsuoti už šią programą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. D.Mikutienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamoji būsima Vyriausybe, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos sveikatos apsaugos dalį ir jai pritarė. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 3 susilaikė. Lėmė pirmininkės balsas.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Gedvilą, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką.

V.GEDVILAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Vyriausybės programos projektą. Dalyvavo du būsimi ministrai – kultūros ir švietimo. Komitetas balsavo taip: 5 – už, 4 susilaikė, 1 – prieš. Sėkmės būsimajai Vyriausybei jos darbe. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, Vyriausybe, kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vyriausybės programos 14 ir 15 dalis, tai yra „Valstybės valdymas ir teisinė sistema“, ir pritarė jai. Už – 6, prieš nėra, susilaikė 3. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir komitetų išvadas užbaigs skelbti Z.Žvikienė – Žmogaus teisių komiteto pirmininkė.

Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, Vyriausybe, gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Lietuvos Vyriausybės programos projektą ir priėmė sprendimą pritarti pateiktam nutarimo projektui. Balsavo už 3, prieš nebuvo, susilaikė 2. Vyriausybės programos projektui pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme frakcijų ir komitetų išvadas. Audito komiteto išvada nebuvo pateikta? Jūs turite. Prašau, Audito komiteto išvada.

A.PEKELIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamoji Vyriausybe, Audito komitetas svarstė programą, buvo pakvietęs keletą ministrų, dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė gerbiamoji V.Blinkevičiūtė ir, mažumos nuostabai, labai aiškiai sugebėjo išaiškinti, kaip bus keliamos pensijos. Mes visi labai gerai supratome, todėl ir mažumos atstovai, kurie yra 3, Audito komitete nebalsavo prieš. Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 5, prieš nėra, susilaikė 3. Manau, kad programa bus gera, ir linkiu, kad Audito komitetas, toliau svarstydamas veiklą, visą laiką rašytų gerą pažymį būsimai Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Atrodo, visi komitetai paskelbė savo išvadas. Prieš diskusiją skelbiu pertrauką iki 17.05 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Diskusijoje nori dalyvauti 9 Seimo nariai. Primenu, 5 min. diskusijoje kalboms, tai būtų 45 min., po to žodis suteikiamas premjerui, taip pat suteikiama galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus. Tokia bus procedūra. R.Dagys. Pradėsime.

R.J.DAGYS. Dėl vedimo tvarkos, Pirmininke. Ar Seimo valdyba gyvena kitoje laiko juostoje, ar čia kitoks laikrodis salėje, negu mes matome, kada turėjo prasidėti posėdis.

PIRMININKAS. Valdyba iš tiesų turėjo labai svarbių klausimų. Atsiprašome. Kviečiu S.Lapėną į tribūną pradėti diskusiją. Ruošiasi E.Masiulis.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere. Mums svarstyti pateikta Vyriausybės programa, kaip daugelio pastebėta, stokoja konkretumo išskiriant valstybės raidos prioritetus ir detalias programines nuostatas. Daugiau dėmesio norėčiau skirti kaimo problemoms. Be ateitį apibrėžiančių strateginių nuostatų, vargu ar pavyks parengti konkrečią veiklos programą, kuri buvo žadama ir teigiama, kad artimiausiu metu mes ją galėsime pamatyti. Jei ir toliau vadovausimės gerų norų deklaravimu, kad ir pavadindami juos kompleksiniais, tai ne tik kad nespręsim, bet dar daugiau kelsim sumaištį kaimo žmonėms. Šią sumaištį galėtų sumažinti kaimo ateities strateginių nuostatų patvirtinimas ir jau po to galėtų būti rengiama konkrečių priemonių programa. Būtina sudaryti sąlygas kaime, kaip ir mieste, dirbti ir uždirbti, o reikalaujančiam pagalbos ar rūpybos turi būti garantuojamas tokių paslaugų pakankamas lygis. Turiu konstatuoti, kad situacija kaime gali ir nesikeisti, jeigu Vyriausybė tęs socialinę paramos politiką per karvės spenį. Tokia vienos pusės politika iki galo neišsprendžia socialinių problemų ir toliau kankina ir žmones, ir tuos gyvulius. Norinčiam dirbti ir uždirbti tradicinės žemdirbystės srityje nepakanka finansinės paramos, nes ji išvaistoma neracionaliai palaikant kaimišką gyvenimo būdą. 6.5 punkte teigiama: „Išlyginti skirtumus tarp žemės ūkio produktų supirkimo kainų, taikomų stambiems ir smulkiems gamintojams“. Neapibrėžus strategiškai, kas smulkus, o kas stambus gamintojas, sudaromos prielaidos ir toliau tęsti socialinės paramos politiką, remiant kaimo gyvenimo būdą, bet negalvojant, koks kaimas turėtų būti po 10 metų.

Kita problema, kad kaimo žmonės gaus išmokas už prieš laiką nutraukiamą tradicinę veiklą. O kam panaudos, tai lyg ir asmeninis kiekvieno reikalas. Iš esmės tam galima pritarti, bet šiam apsisprendimui kaip tik ir trūksta strateginių kaimo ateities nuostatų ir pagalbos žmogui, kur ir kaip tikslingiau galėtų panaudoti šias išmokas. Ne valdžia turi stengtis prisiimti maksimaliai didelę atsakomybę, bet sudaryti sąlygas pačiam žmogui apsispręsti, kaip garantuoti sau saugią, ramią senatvę ir paramą nelaimės atveju. Na, o galinčiam verstis alternatyviais verslais reikia konkrečios pagalbos rengiant investicinius projektus. Ir ne kažkur apskrities centre, o seniūnijoje, bet kai nėra strateginių nuostatų, strateginės vizijos, kokį kaimą kursime, tai šiam apsisprendimui taip pat nelemta realizuotis.

Ir dar viena pastaba. Mielieji kolegos, ar jums nerėžia ausies šioje programoje nuolatos vartojami žodžiai „remti, skatinti“. Ar nemanote, kad verslas taip ir neateis į kaimo vietoves, nes užtrukus paramai ar skatinimui verslininko laukia Brisiaus galas. Pernelyg didelė investicijų rizika, kai veikla grindžiama ne ekonomine logika, o valdžios gera valia ir parama. Manau, reikėtų daugiau dėmesio skirti esminiam verslo sąlygų gerinimui per mokesčių mažinimą, per biurokratijos mažinimą ir į verslą kaime pažiūrėti kaip į normalų verslą, o ne vien kaip tik į kaimišką gyvenimo būdą. Siūlau nepritarti šioms programinėms nuostatoms ir grąžinti programą iš esmės patobulinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E.Masiulį. Ruošiasi K.Glaveckas.

E.MASIULIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji pretendentai į ministrus. Daug pastabų ir kritikos jau buvo išsakyta Vyriausybės programos atžvilgiu, tačiau norisi atkreipti dėmesį dar į keletą dalykų. Pirmiausia apgailestauju, kad Vyriausybės programa šiandien yra svarstoma ir priimama Seime pažeidžiant tam tikras teisines nuostatas, pažeidžiant Seimo statutą. Tikrai linkėtume Seimo vadovybei, kad dar yra galimybė šituos pažeidimus ištaisyti, kad nereiktų kvestionuoti Seimo sprendimų Konstitucinio Teismo posėdyje ar kitoje teisinėje institucijoje. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą, kuria siūloma gražinti Vyriausybei programą tobulinti, dėl to Seimas turėtų vienaip ar kitaip apsispręsti, vienaip ar kitaip reaguoti.

Skaitant Vyriausybės programą, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė stokoja atsakomybės už tai, kas yra parašyta tekste, nes Vyriausybės programos nuostatos (beje, reikia sutikti, kai kuria dalimi yra siektinos ir joms galima pritarti) yra visiškai nesuderintos su realiomis valstybės galimybėmis. Jeigu apytiksliai paskaičiuotume, kiek per ketverius metus reikėtų papildomai pinigų, norint įgyvendinti visą Vyriausybės programą, tai būtų apie 20 mlrd. litų. Šiandien klausimas, į kurį neatsako nei premjeras, nei ministrai, iš kur tie pinigai bus, ir kaip jie papildomai ateis į mūsų biudžetą.

Kitas dalykas, kuris taip pat bado akis, – tai, kad Vyriausybės programoje yra nuostatų, kurios tiesiog yra perkeltos iš Europos Sąjungos direktyvų. Akivaizdu, kad Lietuva, tapusi Europos Sąjungos valstybe, ir taip privalo vykdyti Europos Sąjungos tam tikras nuostatas, tai kam dar tuos dalykus rašyti į Vyriausybės programą. Lygiai taip pat, kaip mes įrašytume į Vyriausybės programą, kad gydysime ligonius, mokysime studentus ir t.t. Tai ir taip privalu daryti ir nereikia rašyti į programą.

Žiūrint energetikos sritį, visiškai neaiški Vyriausybės laikysena energetinių paslaugų atžvilgiu. Jau žinome, kad kitais metais pabrangs elektra. Kaip Vyriausybė reaguos į šitą elektros pabrangimą, nieko nėra parašyta programoje. Tik yra parašyta, kad „sieksime prieinamų kainų“. Kas yra „prieinamos kainos“? Ar kai prieini ir pamatai didelę kainą ir negali nueiti nuo tos kainos? Neaišku, kokios bus socialinės pasekmės branginant elektros paslaugas.

Finansų sektoriuje visiška nežinia dėl naujų mokesčių. Suglumę ne tik verslininkai, suglumę ir paprasti Lietuvos mokesčių mokėtojai. Bus keičiami mokesčiai, nebus. Premjeras sako, atsiklausime kiekvienu atveju Lietuvos žmonių. Noriu pasakyti, kad jūs jau atsiklausėte Lietuvos žmonių per rinkimus. Žmonės balsavo už tokias programas, kuriose (nė vienoje programoje) nėra parašyta apie naujų mokesčių įvedimą arba esamų mokesčių didinimą. Todėl dar atsiklausti visuomenės šiuo klausimu nereikia.

Vienas punktas iš darbo ir socialinės apsaugos srities. „Skatinti ir didinti verslo socialinę atsakomybę“. Labai gražus siekis. Gerbiamieji, aš tik nesuprantu, kaip tai bus galima padaryti, kai koalicijos lyderis ponas V.Uspaskich dar rinkimų kampanijos metu viešai kalbėjo apie tai, kad jis atlyginimo dalį savo darbuotojams moka vokeliuose dėl to, kad mokesčiai dideli valstybėje. Apie kokią socialinę atsakomybę versle mes galime kalbėti ir kaip tai realizuoti Vyriausybės programoje, jeigu „realizuotojai“ patys taip nesielgė prieš tai?

Baigdamas noriu atkreipti dėmesį į dar vieną aktualią problemą, visiškai nematyti, kaip Vyriausybė ją rengiasi spręsti. Vakar buvo priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Vyriausybė jau dvejus metus pažeidinėja Konstituciją nemokėdama statutiniams pareigūnams priklausančių atlyginimų. Tai sudaro per šimtą milijonų litų už tuos dvejus metus, per kuriuos yra nesumokėta. Kaip ši problema bus sprendžiama? Kiekvienais metais reikės papildomai bent jau po 50 mln. litų, kad statutiniams pareigūnams būtų mokamos normalios algos.

Noriu pasakyti, kad vietoj tokių dažnai su realybe ir tikrove nesutampančių siekių pirmiausia išspręskime tuos žemiškus dalykus, su kuriais kiekvieną dieną susiduria Lietuvos žmogus. Ir tik tada mes galime kalbėti apie pasitikėjimą Vyriausybe, apie pasitikėjimą Lietuvos valstybe.

Kviečiu dar kartą Seimą rimtai atkreipti dėmesį į Vyriausybės programą ir nepabijoti grąžinti ją patobulinti, nes tai yra svarbiausias dokumentas, pagal kurį Lietuvos žmonės gyvens ketverius metus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K.Glavecką. Ruošiasi V.Grubliauskas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji kolegos! Prieš kelias dienas man papuolė į rankas Suomijos kompanijos „Nokia“ veiklos programa, 5–10 metų krypčių programa. Reikia pripažinti, kad tai iš tikrųjų dokumentas, pagal kurį galima eiti. Jeigu kokia nors kompanija, panašiai kaip mūsų Lietuvos ekonomikos dydžio, turėtų tokį savo veiklos planą, manau, ilgai ji neišsilaikytų. Tą situaciją galima palyginti su ėjimu keliu, asfaltuotu gražiu keliu, ir ėjimu pagal kryptį. Ėjimas pagal kryptį visuomet suponuoja ir griovius, ir duobes, ir t.t. Dėl to, manau, visi manome, kad tą automobilį, kurį vairuos Ministras Pirmininkas, iš tikrųjų bus sunku vairuoti, juo labiau kad ir ant užpakalinių sėdynių, ir ant kitų sėdynių sėdi keleiviai arba dalyviai, kurie taip pat norėtų labai efektyviai pavairuoti tą mašiną.

Dabar keletas dalykų, apie kuriuos buvo mažiau kalbėta. Ko pasigendame programos nuostatose? Visų pirma esminis klausimas nėra aiškiai atsakytas. Neaišku, į kokio lygio ekonomikos augimą orientuojasi naujoji Vyriausybė. 7–8 procentai, kiek tų procentų bus, kaip jie bus užtikrinti, kokia bus laukiama infliacija, kokia fiskalinė politika, kokie įsipareigojimai ir jų vykdymas? Iš šio dokumento nėra aiški pagrindinė kryptis, pagrindinis kelias ir kryptis.

Antra. Programoje rašoma, kad bus grąžinti rubliniai indėliai, kompensacijos už nekilnojamąjį turtą ir žemę. Visi puikiai žinome, kad tai yra maždaug per 3 mlrd. litų per ketverius metus, plius dar maždaug 120 mln. litų policininkams dabartiniu metu negrąžintų algų. Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad tokie įsipareigojimai per ketverius metus būtų įvykdyti. Tai yra daugiau pažadas, o ne realus gyvenimas ir įsipareigojimai.

Esminis dalykas, kuris jaudina visą Lietuvą, yra daugiabučiai gyvenamieji namai. 70% Lietuvos žmonių gyvena daugiabučiuose namuose, kurie daugiausia statyti prieš 20, 30, 40 metų. Jų situacija yra bloga, šildymo išlaidos didėja, griūna. Programoje nieko nekalbama apie tai, kad bus finansuojama, sutelkiami Europos Sąjungos pinigai ir kofinansuojama žmonių pinigais.

Esminis programos trūkumas, mano supratimu, yra tai, kad nieko nekalbama apie Saulėlydžio komisijos buvusias išvadas ir tos komisijos darbo pratęsimą. Priminsiu, kad šios komisijos pagrindinis tikslas buvo nukreiptas į valstybės valdymo funkcijų supaprastinimą, privatizavimą, sumažinimą, kitaip tariant, kovos su valdininkų savivale programa. Ji iš principo kaip tokia neminima dokumente ir kad ja bus vadovaujamasi, atrodo, požymių yra mažai. Vadinasi, poreikiai, visi papildomi finansiniai ištekliai, biudžeto prietekliai visų pirma bus skirstomi valdininkų skaičiui didinti.

Dar vienas neaiškus esminis dalykas yra tai, koks bus perėjimas nuo Valiutos valdybos (ta valdyba iš tikrųjų išgelbėjo Lietuvos finansų sistemą, neleisdama Vyriausybei spausdinti pinigų) prie euro, nes tai bus susiję su daugeliu socialinių ir psichologinių dalykų, su kainų augimu. Sunku įsivaizduoti, kaip reaguos žmonės, arba nesunku nuspėti, pavyzdžiui, pensininkai, kurie vietoj 500 litų gaus 130 eurų ir nueis į parduotuvę arba apmokėti savo sąskaitas. Visa tai iš šio dokumento nėra aišku, nors, mūsų supratimu, šis dokumentas turėtų atsakyti į tuos esminius Lietuvos klausimus.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad niekas iš valstybės taip neišvaro jaunų žmonių, kaip mažos algos ir dideli mokesčiai. Mūsų mokesčiai, nepaisant to, kad mes giriamės, jog yra mažiausi, skaičiuojant pagal apmokestinamą ir neapmokestinamą lygį, pas mus yra kur kas aukštesni negu Europos šalyse. Pavyzdžiui, Austrijoje neapmokestinamas minimumas yra 350 eurų, arba, kitaip sakant, mokesčių tarifas yra nulinis, 350 eurų, o Švedijoje 250 eurų. Dėl to daugeliui žmonių apsimoka ten važiuoti.

Atkreipdamas dėmesį į tuos išsakytus motyvus, manau, šią programą reikėtų sukonkretinti, grąžinti dar kartą ir po to teikti konkretesnę, aiškesnę ir solidesnę programą, kuri atitiktų Ministro Pirmininko patirtį, jo gebėjimus ir norą, ir galimybę pakeisti Lietuvą į gerą pusę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės V.Grubliauskas, ruošiasi R.Remeika.

V.GRUBLIAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji svečiai, gerbiamieji kolegos! Norėčiau pakalbėti aspektu, kuris, ko gero, buvo nelabai paliestas tiek pateikiant programą čia, Seime, tiek ir mūsų frakcijoje susitikus su premjeru bei kai kuriais ministrais, aktualiu ne tik man, kaip klaipėdiečiui, bet ir kaip Lietuvos piliečiui, kaip mokesčių mokėtojui, tai apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto problemą, arba tuo aspektu pažvelgti į teikiamą šiandien tvirtinti Vyriausybės programą.

Pateikdamas čia, Seime, programą Ministras Pirmininkas sakė, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas susiduria su vis didėjančia konkurencija, ir ta konkurencinė kova kuo toliau tampa vis negailestingesnė. Deja, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas šią konkurencinę kovą dažnai pralaimi. Šalia tų priemonių, kurios įvardijamos kaip vienos pagrindinių sprendžiant šias problemas, buvo įvardytas uosto modernizavimas, uosto struktūrų modernizavimas, galbūt administravimo tobulinimas, tačiau mane labiausiai sujaudino viena pozicija, kai buvo užsiminta apie naujojo gėlavandenio uosto Melnragėje statybą.

Tai didžiulis objektas, neabejoju, pareikalausiantis milijardinių investicijų. Be jokios abejonės, dar manau, kad į jį nėra įskaičiuotas arba jame nėra numatytas ir visas socialinių problemų, kurias sukels šio uosto statyba, paketas. Be jokios abejonės, Klaipėda, jos gyventojai dėl to tikrai bus gerokai labiau nuskriausti negu kiti Lietuvos gyventojai. Tačiau bet kuriuo atveju yra ir dar vienas aspektas. Kai kalbama apie tokias didžiules statybas, investicijas į jas ir yra visiškai nauja geopolitinė situacija, manau, kad tai nėra pats racionaliausias valstybės lėšų panaudojimas. Aš abejoju, ar jau yra panaudoti visi valstybės resursai ir rezervai uosto konkurencingumui stiprinti.

Nedrįstu abejoti Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovų kompetencija, administracija dirba tikrai gana gerai, bet yra dar vienas aspektas, turiu omeny irgi galbūt šiek tiek toliau nuo Klaipėdos uosto, tačiau problema yra Vidaus vandenų inspekcija. Mane tikrai, atvirai sakant, šiek tiek pralinksmino, kita vertus, ir nuliūdino faktas, kad šios gana svarbios institucijos vadovas – buvęs aeroklubo vadovas, jo pavaduotojas – gaisrininkas, vienas iš departamento vadovų – buvęs zootechnikas. Be abejo, sunku kalbėti tada apie kompetenciją arba išmanymą tų dalykų, kuriuos kuruoja ši inspekcija.

Taip pat norėčiau šiek tiek suabejoti arba pasakyti galbūt tai, kad mane nevisiškai tenkina ir būsimojo švietimo ir mokslo ministro atsakymas apie universitetų ateitį, apie jų jungimo perspektyvas. Tikrai, mane tai sujaudino kaip buvusį akademinės bendruomenės atstovą. Drįsčiau vis dėlto pasakyti ministrui, kad teisingai, gerai pasakytoms mintims sunku yra pritaikyti prastą interpretavimą, tačiau kai mintys pasakomos nelabai aiškiai arba dviprasmiškai, be abejo, tada atsiranda didžiulė erdvė geroms interpretacijoms, kurios kartais, deja, būna ir ne pačios geriausios. Aišku, buvo daug klausimų, kurių, deja, nespėjau užduoti, tiksliau tariant, nebuvo galimybės užduoti frakcijoje, nes ministro dar nebuvo.

Paskutinis mano trumpos kalbos aspektas. Skaitydamas programą, kuri šiandien bus teikiama tvirtinti, tikrai pasigedau aiškesnio dėmesio ir sporto reikalams. Gana trumpai, lakoniškai, viena vertus, gal tai ir gerai, bet, mano nuomone, visiškai nepakankamai užsiminta apie sporto bazių plėtrą. Yra įvardytas tiktai esamų sporto objektų modernizavimas ir jų pritaikymas naujiems reikalavimams, tačiau nė žodžiu neužsiminta apie naujų sporto objektų statybą, strategiją šioje srityje, o tai yra gana aktuali problema. Prisiminkime gėdą, kurią Lietuva turėjo patirti kalbant apie futbolo aikščių būklę ir aukščiausio lygio varžybų rengimą Lietuvoje. Iš mūsų juokiasi ne tik Europa, bet ir pasaulis. Aš manau, kad vien modernizuodami tuos objektus, kurie šiandien yra Lietuvoje, mes tikrai netapsime pavyzdine Europos valstybe, ko mes siekiame.

Palaikydamas prieš save kalbėjusių kolegų mintis siūlyčiau vis dėlto programą tikrai dar pabandyti sustyguoti, suderinti ir teikti ją tvirtinti kaip įmanoma subalansuotą ir sustyguotą. Siūlyčiau tą patį padaryti ir kolegoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės R.Remeika, ruošiasi A.Balsienė.

R.REMEIKA. Gerbiamasis Seime, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji svečiai! Vyriausybės programos svarstymo pradžia nuteikė optimistiškai, nes gerbiamasis premjeras, prieš pradėdamas pateikti Vyriausybės programą, pateikė tam tikrą opozicinių partijų rinkimų programų analizę, įvardydamas tam tikras sumas, jo nuomone, populistines, tačiau pasakyti, kokių lėšų pareikalaus Vyriausybės programos įgyvendinimas, premjeras tiksliai negalėjo ir, daugelio ekonomistų požiūriu, pasakė labai atsitiktinį skaičių – 3 milijardai. Toks premjero nežinojimas rodo programos rengėjų atsainumą arba galbūt įžūlumą ir nuomonę, kad programos ekonominis pagrįstumas yra visiškai nesvarbu, nes kad ir ką parašytų programos rengėjai, susiformavusi Seimo dauguma pritars nesigilindama ir neatsižvelgdama į Lietuvos žmonių lūkesčius ir nūdienos situaciją šalyje.

Aš nenorėčiau kartoti, nes daugelis prieš mane kalbėjusių vardijo konkrečius faktus, bet skaitant programą toks, sakyčiau, abstraktyvizmas, deklaratyvumas, galbūt netgi nihilizmas Lietuvos žmonių atžvilgiu pastebimas kiekviename šios programos skirsnyje. Pavyzdžiui, kultūros skirsnyje kalbama apie meno, kaip abstraktybės, rėmimą, skatinimą ir t.t., nors kalbant apie Lietuvos žmonių situaciją protas ir šiandieninė situacija reikalauja ypatingą dėmesį skirti tautinio identiteto, tautinės kultūros, kalbos išsaugojimui, etnokultūros puoselėjimui ir skatinimui, tačiau programos kultūrai skirtoje dalyje pasirinktas prioritetas yra kino menas ir sklaida. Nenoromis tada prisimenamas šimtmetis atgal, kai vienas bolševikų klasikas pasakė, kad kinas yra pagrindinis liaudies menas. Tokių nelogiškų, deklaratyvių, nūdienos realijų neatitinkančių lozungų pilna visa vadinamoji Vyriausybės programa. Pavyzdžiui, aplinkosaugos dalies negalima vadinti programa. Tai, beje, pripažino ir pats ministras. Geriausiu atveju tai tam tikrų krypčių, galbūt strategijos epizodai, bet ne Vyriausybės programa, nes neįmanoma įgyvendinti lozungų ir teiginių arba neįmanoma suprasti, kaip bus įgyvendinti teiginiai, pavyzdžiui, „sieksime, skatinsime, kelsime“. Šie teiginiai nieko neįpareigoja. Tada galima pasakyti, kad mes mažiau pasiekėme, mes stengėmės kelti, mes mažiau pakėlėme ir t.t. Todėl, gerbiamasis Seime, prašau nepritarti pateiktai vadinamajai programai. Siūlau sukonkretinti ją, atlikti tam tikrus skaičiavimus, įvardyti valstybės prioritetus, ypač Europos Sąjungos aspektu, o tai ypač svarbu šiandien mūsų Lietuvai ir mūsų žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Balsienę, ruošiasi E.Klumbys.

A.BALSIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji kolegos! Iš šios tribūnos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas pasakė, kad visi pritaria programos punktams, kurie susiję su socialiniais klausimais. Aš tuo metu nedalyvavau komiteto posėdyje, todėl norėčiau pasakyti savo poziciją ir savo nuomonę.

Ši Vyriausybės programa yra praėjusios Vyriausybės patvirtinto biudžeto pritaikymo naujai koalicijai tęsinys. Man labai gaila, kad naujasis ministras patingėjo peržiūrėti programą ir pritaikyti, kad ji atitiktų koalicijos lūkesčius ir jos duotus pažadus rinkėjams. Ši Vyriausybė bus išskirtinė, nes tai bus Vyriausybė, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, ir programoje tai turėtų atsispindėti ir kaip tik atitikti Europos vykdomą politiką. Norėčiau atkreipti dėmesį į Europos Parlamento kritikuojamą Europos socialinės chartijos įgyvendinimo politiką Lietuvoje. Pagal Europos Sąjungos atliktus tyrimus ir pagal Lietuvos bendrame socialinės aprėpties memorandume pateiktus duomenis, valstybės remiamų pajamų dydis 135 litai atitinka tik 50% santykinės skurdo ribos. Pagal galiojančius įstatymus ir jų lydimuosius aktus 7% Lietuvos gyventojų turėjo gauti socialinę paramą, o gavo tik 3% gyventojų. Priėmus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą, šeimos galimybės gauti socialinę paramą dar labiau sumažėjo. Todėl Europos institucijose svarstytas Europos socialinės chartijos įgyvendinimas Lietuvoje buvo kritikuotas. Socialinė statistika rodo, jog daugiau kaip 2/3 vaikus auginančių šeimų pajamos nesiekia vidutinio šalies gyvenimo lygio. Be to, tai yra konfliktų priežastys, jos dažnai glūdi tokiose problemose kaip skurdas, ekonominė, socialinė kultūrinė nelygybė ir žmogaus teisių pažeidimai.

Lietuvoje išlieka didžiausias neapmokestinamasis darbo užmokestis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nevyksta socialinis dialogas, gilėja socialinė konfrontacija tarp darbdavių ir profesinių sąjungų. Jeigu esant tokiam apmokestinimui bus didinami atlyginimai, darbdaviai kels darbo našumą tik ilgindami darbo valandas, kurdami baimės atmosferą darbuotojams ir patys rizikuodami mokės atlyginimus vokeliuose. Atlyginimams nedidėjant neatsiranda galimybių skirti daugiau lėšų paslaugoms, įvairioms prekėms, o tai sumažina galimybes kurti naujas darbo vietas ir vystyti smulkų verslą, tai taip pat neatitinka Europos Sąjungos strategijos ir Smulkaus verslo vystymo strategijos. Ūkio ministrui tai bus didelis galvos skausmas. Kaip tą padaryti, šiuo metu konkrečių įsipareigojimų nėra.

Apie užimtumo politiką, kuri turėtų sumažinti socialinę įtampą ir mažinti nusikalstamumą, visiškai nėra nieko konkretaus. Programoje rašoma, kad bus sukurta ne mažiau kaip 150 tūkstančių darbo vietų ir pasiekta, kad nedarbas neviršytų 8%, sumažintas jaunimo ir ilgalaikis nedarbas. Kokiomis priemonėmis to bus siekiama? Nesakoma, nė kuriuose regionuose, nė kurioje pramonės šakoje. Jau dabar yra prognozuojama, kad lengvosios pramonės sektoriuje darbo vietų skaičius gali sumažėti iki 50 tūkstančių. Ar nedarbas mažės išvykstančių į užsienį žmonių sąskaita, ar juridiniais aktais sugriežtinus registravimo darbo biržoje tvarką? Vyriausybė prisiims sau nuopelnus kaip dėl nedarbo mažinimo, o iš tiesų – tai tik statistika, nors realus nedarbas kai kuriuose rajonuose yra 50%. Gali būti, kad išgelbės ministrės V.Blinkevičiūtės iškalbingumas ir išradingumas užliūliuoti rinkėjus, taip pat rašyti ataskaitas Europos Sąjungai. Baigdama norėčiau pasakyti, kad Vyriausybės programa turėtų būti konkretesnė ir turėtų atspindėti Lietuvos žmonių lūkesčius. Aš manyčiau, kad yra tikrai gabių valdininkų, ir ministrai galėtų padirbėti dėl šios programos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu E.Klumbį. Ruošiasi J.Veselka.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos, kalbėsiu grynai apie pačią programą. Iš esmės tai yra bendrų frazių, lozungų ir pažadų kratinys. Pradėsiu nuo strateginių nuostatų. 1.3. punkte teigiama: „Formuoti socialiai orientuotą rinkos ekonomiką“. Ar to nebuvo daroma iki šiol? Kitas klausimas. Ar tai pavyko? 1.4. „Sustiprinti šalies ūkio konkurencinį potencialą“. Ar to nebuvo daroma iki šiol? 1.5. „Skatinti gamybos ir mokslo bendradarbiavimą“. Ar to nebuvo daroma iki šiol? Tą galima pasakyti apie 95–97% programos punktų.

Dabar apie keletą konkrečių sektorių. Energetika. Punktas 2.5. „Siekti, kad Lietuva išliktų branduolinę jėgainę turinčia valstybe“. Koks turinys? Ar tai reiškia, kad nebus uždarytas pirmas blokas? Ar bus statomas trečias? O apskritai juridiškai šis punktas nieko nereiškia, nes šios Vyriausybės veiklos laikotarpiu, net jei Vyriausybė dirbs visą nustatytą laiką iki naujo Seimo rinkimų 2008 metų spalio, Lietuva ir taip liks branduoline valstybe.

Finansai. Regis, elementarus punktas 5.9. „Siekti, kad būtų maksimaliai sutrumpintas PVM grąžinimo laikas“. Ar tai reiškia, kad po ketverių metų jis bus sutrumpintas 1–2 dienomis? Jei negalima Vyriausybės programoje įrašyti tokio elementaraus dalyko, tai ką ir kalbėti apie kur kas sudėtingesnius dalykus. Ketverius metus buvusi valdančioji dauguma nuolat kalbėjo apie didelį darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje ir menką kapitalo apmokestinimą. Kasmet buvo teigiama – kitais metais tikrai išspręsime. Ir kuo tai virsta: „Pasiekti geresnio darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimo balanso“. Absoliučiai tuščia frazė.

Kaimo ir žemės ūkio plėtros skirsnis. Punktas 6.5. „Įstatymiškai sureguliuoti žemės ūkio gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų ekonominius santykius“. Kolegos, ar jie iki šiol nesureguliuoti?

Sveikatos apsauga. Punktas 9.3. „Visoms 30–65 metų moterims sudaryti sąlygas reguliariai nemokamai tikrintis dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio“. Pabrėžiu – nemokamai. 9.4. „Nemokamai skiepyti vaikus pagal skiepų kalendorių bei užtikrinti jiems nemokamą dantų priežiūrą“. 9.5. „Užtikrinti pensininkams nemokamą dantų protezavimą“. Telieka paskelbti Vyriausybės programoje, kur galima jau šiandien visa tai gauti. O apskritai – tai jau komunizmas, jokiais finansiniais ištekliais nepagrįstos Vyriausybės programos dalys.

Ir visko viršūnė keturioliktojo skirsnio 7 punktas. „Keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį. Sumažinti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių piliečių skaičių nuo 50 iki 30 tūkstančių“. Kiek leidžia mano teisinis išsilavinimas, Konstituciją keičia ne Vyriausybė, o Seimas.

Apskritai šią programą buvo galima parašyti vienu vieninteliu sakiniu: tęsti tai, kas buvo pradėta daryti 1990 metais Vytauto Landsbergio, ir pratęsta Gedimino Vagnoriaus, Prezidento Algirdo Brazausko, Adolfo Šleževičiaus, Mindaugo Stankevičiaus, Valdo Adamkaus, Andriaus Kubiliaus ir premjero Algirdo Brazausko. Aš manau, kad šią programą reikia tobulinti iš esmės. O baigdamas noriu pasakyti… Kai mes kalbėjome apie Darbo partijos programą, aš tada susiginčijau su gerbiamuoju Viktoru, teigusiu, kad liks apie 90%, tai noriu pasakyti, kad ten ir 60%, ir 50% nėra to, ką jie parašė savo partijos programoje. Iš esmės tai virsta elementariu rinkėjų apgaudinėjimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Veselką. Ruošiasi A.Matulas.

J.VESELKA. Gerbiamieji vyriausybininkai, labai malonu, kad pabaigoje buvo prisimintas tas žmogus, kuris kūrė Lietuvos ekonomiką. Iki šiol buvo kalbama apie tuos ponus, kurie iš tikrųjų per tuos keturiolika metų gana stipriai praturtėjo ir galvoja, kaip toliau kaupti kapitalą. Taigi pažiūrėkime, kaip jaučiasi tas žmogus, iš kurio jūs ir sukaupėte milijonus. Jeigu jo nebūtų, nebūtų ir jūsų milijonų. Gal gali Vyriausybė pasakyti, kurioje Europos Sąjungos valstybėje darbas yra apmokestinamas didesniais mokesčiais negu kapitalas? Jeigu galite, prašau įvardyti. Nejaugi jūs nemokate analizuoti, kai V.Uspaskich aiškiai pasako: aš vokeliuose mokėjau tuos pinigus, kuriuos aš teisėtai pasiimdavau kita forma, sakysim, dividendų ar tantjemų, ar panašiai. O kodėl taip nedaryti? Tik nesupratingas verslininkas to nedaro. Jeigu jis būtų mokėjęs darbininkui didesnį darbo užmokestį ir būtų gavęs mažesnį pelną, mažesnes pajamas, iš jo mokesčio darbininkui atskaičiuotume 33%, minus 290 neapmokestinamų. Kada jis nesumokėjo darbininkui, jis už pelną sumokėjo 15%, už dividendus pasiėmė 15%, jis 30%… Taigi 3% sutaupė ir gali mokėti tuos 3% vokeliais visiškai teisėtai. Ar jūs nežinote, kad iki 600 tūkst. gauna dirbančiųjų… ne valdininkijos, o dirbančiųjų apie 480 tūkst. Tai vargingas gyvenimas. Ir nuo kiekvieno 291 lito (jeigu turi vaikų, pasikoreguoja keli centai) jie moka 33%. O kai dalijasi 20 mln… 30 dividendų, todėl, kad nemokėjo žemdirbiams už pieną ar ką, jie sumoka 15% ir, svarbiausia, kad jie tuos pelnus išveža į užsienį, bet ateina pas jus ir gauna paramą iš Europos struktūrinį fondų. Nieko programoje ir gyvenime nėra.

Dar blogiau – jie nežino, kaip mažinamas nedarbas. Labai paprastai. Darbo birža siūlo verslininkui paimti 3 mėnesiams darbininką, iš darbo biržos tas darbininkas gaus atlyginimą, jis 3 mėnesius verslininkui dirba veltui arba pusiau veltui, po to verslininkas jį išvaro, darbo birža sako: mes tavęs nepriimsime, tu turėjai darbą. Taip verslininkas gauna nulį, nemokamą darbo jėgą, Vyriausybė pasiekia labai gerų rodiklių, nes mažėja nedarbas. Ir kai matai, kad rinkėjas balsuoja už tai, kad būtų palengvinta darbo našta… Jeigu bus palengvinta darbo našta, smulkus verslas teiks jam paslaugas ir taip smulkus verslas atsigaus. Ne, šito nenorime. Per tokią mokesčių sistemą jūs suvarote daugelį žmonių į eiles, kurie laukia paramos už vandenį, už karštą vandenį, už vaikus ir t.t. O jūs patys puikuojatės, štai labdara, štai mes finansuojame politines partijas. O juk tai nesumokėtas darbo užmokestis žmonėms, darbininkams ir programoje apie tai nėra nė žodžio ir nebus. O kodėl? Jūs pažiūrėkite, už gerbiamą Darbo partiją balsavo ne turtuoliai ir ne vidutiniai, balsavo tie, kurie tikisi socialinio teisingumo. Atsistoja Darbo partijos pirmininkas ir sako: aš ne tik dešinės centras, aš dešinysis. Tą patį sako ir A.Paulauskas – aš dešinysis. O A.Brazauskas išmintingai nutyli, bet širdyje jis dar labiau dešinysis. Štai ir išeina, kad 14 metų tas darbininkas, kurio pagrindu ir priaugo BVP, kurio pagrindu ir biudžetas gauna daugiau pajamų, lieka apgautas.

Jeigu nebus tų permainų, kad darbo žmogus pirmiausia pajustų, kad jam paliekama daugiau pinigų ir kad per tai gali atsigauti smulkusis verslas… Labai gaila, kad nėra profsąjungų. Jau laikas ne tik popieriukus rašyti, bet ir sudrebinti, o jie yra bailūs, ir tada pakeisti ekonominę politiką. Man labai baisu, kai atsiranda idėjų keisti žemės ūkio ministerijos funkcijas, į ten daugiau nukreipti verslą.

Ar jūs žinote kodėl? Labai paprasta: jeigu dabar žemdirbys įstojus į Europos Sąjungą gauna įvairias didesnes išmokas, tai dar prijungus kampus, nebe žemdirbys gaus tas išmokas, o kitas. Arba tie smulkūs verslininkai. Jeigu žemdirbys gauna, ateikite su savo paslaugomis ir nupirkite iš manęs tuos pinigus, o ne taip, kad kažkas centralizuotai juos perskirstys per įvairius priedus.

Taigi šita programa yra programa kapitalo naudai, didinant atotrūkį tarp darbo ir kapitalo, paliekant apie 30–35% žmonių apskritai be kultūros, be informacijos ir užmarštyje. Todėl už šitą programą negalima balsuoti, reikia balsuoti tik prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Matulą baigti diskusiją.

A.MATULAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamoji Vyriausybe, gerbiamieji kolegos, aš surinkau keletą skaičių iš kelių ligoninių, kaip vis dėlto kito sveikatos sistemos finansavimas per pastaruosius keletą metų. Žinote, skaičiai labai įdomūs. Palyginti su 1998 m. finansavimu, Rokiškio ligoninės finansavimas sumažėjo per 900 tūkst., Anykščių ligoninės finansavimas sumažėjo per 500 tūkst., Joniškio ligoninės finansavimas sumažėjo 909 tūkst., Pasvalio ligoninės finansavimas sumažėjo 1 mln. 29 tūkst., Biržų ligoninės finansavimas sumažėjo 2 mln. 567 tūkst.

Sveikatos teisės ir ekonomikos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko nacionalinės sveikatos sąskaitos skaičiavimus ir pasirodė, kad 1998 m. privatūs mokėjimai sudarė 20%, praeitais metais privatūs mokėjimai sudarė jau apie trečdalį, t.y. 28%. Vėl to paties centro buvo išanalizuoti duomenys, apklausiant kelis tūkstančius gyventojų, kiek vis dėlto privačių lėšų jie išleidžia per mėnesį sveikatos apsaugai? Pasirodo, yra tokia situacija: 1998 m. vienas gyventojas sveikatos apsaugai išleido 18 Lt, 2002 m. – 20 Lt, šiais metais – 22 litus.

Matote, kokia yra situacija. Todėl nesistebėkime, kodėl šiandien neramūs medikai, ketina piketuoti dėl mažų atlyginimų, kodėl pablogėjo sveikatos priežiūros prieinamumas, kodėl žmonės beveik viską privalo pirkti stacionaruose. Todėl, kad nebuvo adekvataus finansavimo, nors bendrasis vidaus produktas augo.

Šiandien, analizuojant pateiktą Vyriausybės programą ir lyginant ją su valdančiosios koalicijos partijų rinkimų programomis, kažkodėl iškrito konkretūs skaičiai, kiek kartų bus didinamas atlyginimas medikams ir kaip kis sveikatos priežiūros finansavimas. Dabar visi aiškina, kad kitiems metams finansavimas didėja per 3 mln. litų. Mielieji kolegos, bet tas finansavimas didėja, palyginti su šių metų planu, o planas yra viršytas. Mažiausiai 100 mln. atmeskime, ir toms paslaugoms, per kurias bus galima padidinti atlyginimus medikams, lieka labai nedaug. Aš gerbiu gerbiamąjį ministrą Žilviną Padaigą, kuris paneigė ministro Juozo Oleko vis kartojamus duotus pažadus, kad kitiems metams yra galimybė medikų atlyginimus padidinti 30–35%. Medikų atlyginimai, kaip teigia ponas Ž.Padaiga, ir aš sutinku, geriausiu atveju gali padidėti apie 10%.

Dabar jau nenoriu sutikti su kolega Ž.Padaiga, kuris teigia, kad reikės ieškoti galimybių, kaip pasikviesti iš kitų šalių, iš Baltarusijos, iš Rusijos, iš Ukrainos medikus, kad būtų išspręstas medikų trūkumas. Šiandien dar yra galimybė pradėti adekvačiai finansuoti sveikatos sistemą, kad išvengtume šitos katastrofos.

Kitas dalykas, dėl ko būtų sunku pritarti šitai programai. Išanalizavus programą, vėl galiu teigti, kad 90% šios programos yra socialdemokratų rinkiminės programos nuostatos, bet kažkodėl išbraukti konkretūs pažadai. Tačiau vėlgi – šią programą įgyvendins Darbo partijos atstovas. Parlamentinę kontrolę vykdys Darbo partijos komiteto pirmininkė, ir kaip ta parlamentinė kontrolė vykdoma, mes jau matėme per pirmuosius komiteto posėdžius, kai šitai programai valdančioji partija neturėjo nė vienos pastabos. O mes matome, kad tų pastabų yra labai daug. Iš programoje pateikto 21 punkto 9 yra bendri teiginiai, bendros frazės. Taigi apie 50% sveikatos programos dalies yra tik bendrosios frazės.

Man asmeniškai teikia vilties du dalykai, pirmiausia ministro Ž.Padaigos jaunystė, energija, išsilavinimas, taktiškumas ir šiandien frakcijoje Ministro Pirmininko pirmą kartą pasakyti žodžiai, kad per tuos metus reikės pasivyti sveikatos sistemos atsilikusį finansavimą.

Todėl aš nesu toks kategoriškas kaip visi mano kolegos ir siūlau pakoreguoti, pataisyti, sukonkretinti programos sveikatos dalį. Aš balsuojant susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigėme diskusijas. Visi norėjusieji kalbėjo. Kaip minėjau, po diskusijų suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui. Kviečiu, premjere, dar kartą jus į tribūną. Galbūt po diskusijų, po komitetų išvadų kilo būtinybė atsakyti, ką nors paaiškinti. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šiandien vyksta labai intensyvi diskusija. Iniciatyva šiandien yra, deja, ne daugumos rankose, bet opozicijos. Labai daug buvo pasakyta. Aš ypač dėkingas Liberalų ir centro partijai ir frakcijai, kurie daugiausia šiandien reiškėsi, daugiausia mums pasakė pastabų dėl Vyriausybės programos. Tokių atvejų pasitaiko vieną kartą per kelerius metus, daug pasakoma žodžių, bet programos yra patvirtinamos. Toliau prasideda darbas, kasdienis įtemptas, nelengvas Vyriausybės darbas, savo ruožtu dirba Seimas.

Visos tos kalbos yra teisingos. Apskritai Lietuva negyvena labai gerai, ir niekas negali to pasakyti. Mes, trys Baltijos valstybės, iš Tarybų Sąjungos išėjome prieš 15 metų, mes maždaug vienodai atrodome. Europos Sąjungos 25 valstybių sąraše mes esame paskutiniai, dar Lenkiją reikia pridėti. Tai buvo mūsų likimas. Stebukladarių nebuvo per 15 metų. Aš galiu patikinti, kad jų nebus ir ateityje, nei šioje kadencijoje, jeigu balsuosite už šią programą, nei kitose kadencijose, nes reikia metų, reikia labai daug metų, kad Lietuva išsitiestų, kad Lietuva būtų artima pagal savo daugelį bruožų, ekonominių, finansinių, socialinių, kultūrinių, švietėjiškų ir t.t., tam, kokia šiandien yra Europa arba Europos vidurkiai, arba mūsų artimiausi kaimynai, turiu omeny Skandinavijos šalis.

Į tai mes turime lygiuotis, bet turime būti realistai. Mes negalime matyti to, ko nėra, mes negalime padaryti to, ko negalime padaryti, nes kiekvienas veiksmas, ypač Vyriausybės veikloje, turi būti pagrįstas, turi būti apskaičiuotas, turi būti argumentuotas. Revoliuciniai pasiūlymai, neapgalvoti, nepasverti, neapskaičiuoti, atveda į visišką aklavietę arba į tokią situaciją, kai save įvarome į kampą, o paskui bandome iš jo išeiti. Mūsų Vyriausybė, arba didžioji dalis Vyriausybės, kuri dirbo praeitą kadenciją, įgijo tam tikros patirties ir įsivaizduoja šią veiklą ateityje.

Aš esu dėkingas mūsų koalicijos visiems keturiems partneriams už toleranciją ir supratimą rengiant šią programą, nes tai buvo labai sudėtingas uždavinys. Visų pirma, sakyčiau, sudėtingas politine prasme, nes reikėjo suderinti šią programą. Bandymas sužinoti, kiek procentų kurios partijos pateko į programą, man atrodo, yra beviltiškas reikalas ir nėra jokio atsakymo. Tai yra bendras požiūris, bendras siekis, bendros tendencijos, kurios yra šioje programoje.

Mane šiek tiek stebina kai kurių politikų, sakyčiau, skeptiškas požiūris į šią programą, nes reikalaujama parodyti būdus, kaip bus pasiekta. Palikite tai Vyriausybei. Būdai, priemonės, veiksmai yra Vyriausybės reikalas. Programoje yra kontrolinės, pagrindinės, sakyčiau, gairės, kurių mes turime siekti. Šios gairės yra išdėstytos. Pusantro karto padidinti atlyginimus per ketverius metus. Jūs parodykite kur nors analogiją čia, mūsų artimiausioje aplinkoje. Analogija. Pusantro karto padidinti pensijas, tą mes įsipareigojame. Tokie dalykai irgi nėra girdėti. Vien tik paimi porą, tris skaičius, kuriuos užsirašėme. Tai yra labai drąsūs skaičiai, reikalaujantys didelio darbo, kvalifikacijos ir siekio, ryžto tai pasiekti.

Noriu pasakyti, ypač opozicijai, kuri šiandien buvo labai aktyvi nuo pat ankstyvo ryto, nes mes susitikinėjome su atskirų frakcijų nariais, ir štai dabar, diskusijų metu, kad daugelis klausimų, kuriuos jūs keliate, yra žinomi Vyriausybei, yra seniai žinomi. Mes kartu gyvename vienoje erdvėje, kaip dabar madinga sakyti, vienoje valstybėje, ir nieko naujo vienas kitam negalime pasakyti. Mes tik galime patarti, galime, žinoma, ir pakritikuoti, ir reikia tai daryti, bet reikia kritikuoti už reikalą. Tada ši kritiką bus aktyvi, kaip sako politikai, ši kritika bus konstruktyvi. Už konstruktyvią kritiką Vyriausybė visuomet pasakys ačiū.

Todėl dabar nenorėčiau gilintis į atskirus klausimus. Aš esu labai nustebęs, nes Seimo narys E.Masiulis pasakė, kad programa kainuos 20 milijardų. Aš nežinau, kokiais skaitytuvais jūs skaičiavote, bet galiu pasakyti, kad mes suskaičiavome. Mes suskaičiavome, ir ši programa, be grąžinimo lėšų už nuosavybę ir už prarastus indėlius, iš viso sudarytų per 2 mlrd., likutis, visa kita mūsų programoje kainuos maždaug 2 mlrd. 400 mln. litų. Aš turiu skaičius. Tie visi kiti dalykai, mūsų ūkinės veiklos, finansinės veiklos, verslo aktyvinimo klausimai ir visa kita duoda valstybei tai, ką mes ir mūsų verslininkai, visi mes uždirbame.

Dėl mokesčių. Taip, šį klausimą kelia visi. Mokesčiai arba jų didinimas, jeigu garsiai bandytume kalbėti (nors aš visiškai nepasirengęs garsiai ta tema kalbėti), sukelia kažkokią liguistą reakciją. Tada iškyla visiškai realus klausimas, o kam to reikia? Nereikia didinti mokesčių, visai nieko nereikia daryti. Palikime taip, kaip J.Veselka sako, tegul trečdalis žmonių blogai gyvena, tegul tie, kurie gerai gyvena, dar geriau gyvena. Taip, Juliau? O tie, kurie vargšai, tegul lieka vargšai.

Mūsų Vyriausybė nori, kad tie, kurie geriau gyvena, padėtų tiems, kurie blogiau gyvena. Štai koks klausimas. Tada iškyla klausimas, o kam tuos mokesčius didinti? Ne man, ne tamstai. Kiek man moka, niekas daugiau nė vieno cento nemokės. Visai Vyriausybei niekas nė vieno cento daugiau nemokės, bet žmogus gaus papildomus šimtus milijonų sveikatos apsaugai, švietimui, studijoms, pensijoms ir visiems kitiems dalykams. Štai yra tikslas. Jeigu mes matome, mūsų visuomenė mato tikslą tuos mokesčius šiek tiek padidinti, o mes Europoje esame paskutinėje vietoje pagal mokesčių naštą, mažiausia ši našta, ir visi tai pripažįsta, pagalvokime, ar mes paliekame tokią visuomenę? Ne Vyriausybei reikia šių mokesčių, aš dar kartą kartoju, reikia žmonėms. Jeigu visuomenė gali susitarti, kad iš tikrųjų padėkime žmogui, kuriam protezų reikia, kuriam reikia sąnarius implantuoti ir t.t., padėkime šiam žmogui, o padėti gali tik turėdamas pinigų. Vien kalbomis nepadėsi. Reikia turėti finansinių išteklių keletą šimtų papildomų milijonų, kad mes galėtume padaryti tai, apie ką ir ponia A.Balsienė kalba. Kas nesupranta, kad Lietuvoje tokia padėtis? Puikiausiai tai suprantame, bet nė vienas stebukladarys nepadarys iš vieno lito šimto litų, niekas nepadarys.

Mano baigiamoji kalba galbūt šiek tiek emocinga, bet aš visiškai konkrečiai ir girdint Seimui, ir visai visuomenei, ir žurnalistams, kurie labai aktyvūs šioje srityje, nes yra kalbama apie kokį nors mokesčių srities pajudinimą, sakau, susitarkime. Tai yra susitarimo klausimas, ar mes bandome padėti žmogui šiek tiek daugiau perskirstydami, tai yra charakteringa visai Europai. Šiandien Europa perskirsto apie 41% bendrojo vidaus produkto. Mes perskirstome 30%. Lietuvoje 1% yra 600 mln. litų. Mes padidinome 3%. 3% yra beveik 2 mlrd. litų. Mes išsprendžiame iš esmės viską, ko šiandien reikia Lietuvos piliečiui, ar ligoniui, ar studentui, ar moksleiviui, ar kultūros darbuotojui ir t.t. Štai kur yra mūsų tikslas ir mūsų problema, kurios didesnės šiandien nematau valstybės vidaus gyvenime. Reikia padidinti štai šią pagalbą žmonėms, ją padaryti visiškai realią, ir ne kalbomis, o konkrečiais veiksmais tai pasirengusi padaryti Lietuvos Vyriausybė. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Premjere, dabar pagal Statutą Seimo nariai (gal jūs sėskite į savo vietą) gali užduoti klausimus tiek jums, tiek ministrams. Jau dabar yra 16 norinčių paklausti, bet noriu priminti, kad pagal Statutą iš viso yra skiriama pusantros valandos diskusijai, premjero paskutiniam žodžiui ir atsakymams į klausimus. Dabar yra likę iki pusantros valandos 30 minučių. Vadinasi, 30 minučių yra skiriama klausimams ir atsakymams. Suprantama? Pradedame. Pirmasis klausia J.Razma. Nurodykite, kam užduodate klausimą.

J.RAZMA. Norėčiau kreiptis į ministrę K.Prunskienę. Jūs savo rinkimų kampanijos metu deklaravote, kad Žemės ūkio ministeriją perkelsite į Kauną. Dabar, kaip tik tapusi žemės ūkio ministre, turite idealias galimybes tą ketinimą įgyvendinti. Aš tam labai pritariu, tik noriu pasiteirauti, kada galima tikėtis švęsti jūsų ministerijos įkurtuves Kaune?

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū ponui J.Razmai už Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijos programos palaikymą. Gaila, kad gerokai pavėluotai. Turbūt būtume gavę daugiau kauniečių balsų.

Dėl perkėlimo. Buvo įrašyta, jog bus svarstomas klausimas dėl visos arba dėl vieno iš padalinių. Bent dėl vieno iš padalinių, aš ir šiandien manau, teks kalbėti Vyriausybėje, bet dėl svarstymo rezultatų negaliu jums garantuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Ačas.

R.AČAS. Dėkoju Pirmininkui. Pone premjere, po 2000 metų Seimo rinkimų liberalų ir Naujosios sąjungos Vyriausybė didelį dėmesį skyrė biokuro gamybai kurti. Buvo sudaryta vyriausybinė komisija biokuro gamybos pramonei sukurti Lietuvoje. Po šios Vyriausybės pradėjus dirbti jūsų vadovaujamai Vyriausybei, jūsų Vyriausybės programoje iki 2004 metų apie biokuro gamybą liko tik vienintelis sakinys – „skatinti naudoti ekologiškai švarius energijos šaltinius“. Kalbant su šios srities mokslininkais ir specialistais apie tai, kas buvo padaryta per praėjusią jūsų Vyriausybės kadenciją, jų nuomonė kategoriška – nepadaryta nieko, išskyrus tik tai, kad ponas Ivanas Paleičikas pasistatė biodyzelino gamyklą. Dabartinėje jūsų Vyriausybės programoje šia tema rašoma: „Ekonominėmis priemonėmis skatinti ekologiškai švaresnių degalų ir biokuro gamybą ir naudojimą“. Ar būtų galima daryti išvadą, kad per jūsų buvusią kadenciją tik ponas I.Paleičikas pasistatė biodyzelino gamyklą, o per šią kadenciją jūsų Vyriausybė tik jam suteiks ekonomines sąlygas šiam verslui plėtoti? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš nemanau, kad vienas I.Paleičikas, nes pajėgumų Lietuvoje yra daugiau.

Antras dalykas. Žemės ūkio specialistai pasakytų, kiek kartų Lietuvoje padidėjo rapso plotai. Kartų, ne procentų. Visa tai vyko per pastaruosius ketverius metus. Finansuoti ir išlaikyti šią pramonę biudžeto sąskaita, jūs sutikite, mes nelabai galėjome, nebuvo iš ko. Šiems metams yra numatyta per 3,5 mln. dotacija iš valstybės biudžeto štai šio biokuro gamybai plėtoti. Mes labai gerai žinome Europos Sąjungos politiką šioje srityje, tai yra skatinimo priemones. Tikiuosi, mes galėsime pasinaudoti šiomis skatinimo priemonėmis.

Trečias dalykas. Mūsų kitų metų biudžete yra numatyti 8 mln. Tai beveik tris kartus daugiau negu šiemet šiems visiems reikalams – augalinės kilmės kurui, taip vadinamas šis daiktas. Taigi augalinės kilmės kurui yra ir dotacijos iš mūsų biudžeto kitiems metams numatytos. Iš tikrųjų per tuos metus daug kas pasikeitė. Lietuvoje atsirado labai daug rapso augintojų, jie labai sėkmingai augina rapsą. Svarbu kainos, deja, ypač pernai Lietuvoje negalėjome išlaikyti konkurencijos, nes mūsų artimiausi kaimynai lenkai mokėjo turbūt pusantro karto daugiau už toną rapso negu Lietuvos pramonininkai ir gamybininkai. Taip buvo iš tikrųjų. Tą įmonę, apie kurią jūs kalbate, labai gerai žinau, aš esu ten buvęs ir susipažinęs su visa ta technologija, su vienokiu ar kitokiu rapso panaudojimu: maistui, žinoma, ir dyzelinio kuro gamybai. Yra priimta Vyriausybės programa dėl šio klausimo. Manau, ateitis yra labai gera ir kaimo žmonės, ūkininkai tikrai galės daug uždirbti. Juo labiau kad Europos Sąjungoje yra tokia tendencija, kad šioms naujoms valstybėms reikia ypač akcentuoti štai tokių techninių kultūrų auginimą. Manau, kad mūsiškiai derybų laikotarpiu pasinaudos šia galimybe ir mes iš tikrųjų turėsime papildomų finansinių resursų, skatinančių ir šios pramonės augimą, ir plėtrą.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Noriu paklausti premjero. Premjere, jūs ką tik taip emocingai išaiškinote jūsų programos esminį dalyką, kaip jūs jį matote. Mes tai labai aiškiai supratome. Jūs labai aiškiai konstatavote, kad svarbiausias tikslas yra didinti mokesčius. Sakykite, kodėl tai nėra taip aiškiai pasakyta programoje?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia aš niekur nepasakiau, kad didinsime mokesčius. Aš nepasakiau.

A.KUBILIUS. Jūs sakėte bent 3%. Mes supratome, kad tai jau tikrai yra jūsų tikslas. Mano klausimas: kodėl to nėra programoje ir ar su tuo tikrai sutinka ir jūsų koalicijos partneriai, atstovaujantys Verslo darbdavių konfederacijai?

Antroji mano klausimo dalis dėl bendresnių dalykų. Štai programoje jūs pateikėte tikrai labai įspūdingus įsipareigojimus socialinėje srityje, jeigu taip galima pavadinti. Yra žadama, kad ir pensijos, ir atlyginimai išaus pusantro karto ar net 60% kai kuriais parametrais, tačiau jūs nieko nekalbate apie ekonomikos augimo tempus. Iki šiol jums valdant per paskutinius trejus metus tiek pensijų augimas, tiek atlyginimų augimas procentais siekia maždaug pusę to, kiek išaugdavo BVP. Jeigu jūs dabar numatote 50% ar 60% augimą atlyginimų ir pensijų…

PIRMININKAS. Klausti viena minutė.

A.KUBILIUS. Aš tuoj baigiu. Ar jūs manote, kad pensijos ir atlyginimai dabar augs jau kitaip, augs dvigubai daugiau negu BVP, ar jūs numatote kokį nors stebuklingą BVP augimą? Ar jūs matote kokius nors kitus instrumentus, kaip pasiekti tokių stebuklingų rezultatų, bet juos nutylite?

A.M.BRAZAUSKAS. Apie instrumentus aš jau šiek tiek pasakojau savo baigiamojoje kalboje. Palikite tuos instrumentus galąsti Vyriausybei, nes, kad programoje būtų išdėstyti visi instrumentai, dar kartą kartoju, reikia tūkstančio puslapių programos. Tada visus instrumentus galima parodyti. Visus instrumentus galima parodyti.

Dabar, žinoma, jūs šiek tiek suklydote, nes bendrojo vidaus produkto augimas yra per 30% per mūsų buvusią kadenciją, o pensijos išaugo beveik 30%. Taigi jūs suklydote lygiai dvigubai. O atlyginimai padidėjo per 20%. Gerokai per 20%. Taip.

Dar vieną dalyką galiu pasakyti. Tai tempai, kuriuos mes įgijome pastaruoju metu. Šiais metais per 9 mėnesius Lietuvoje atlyginimai išaugo per 12%. Tai yra labai daug. Mūsų kaimyninėje valstybėje Lenkijoje išaugo 2%.

Antras dalykas. Šiais metais darbuotojų (…) padidėjo per 50 tūkstančių per vienerius metus. Tokie yra tempai. Mūsų tikslas yra išlaikyti tokias ekonomikos plėtros ir socialinių reikalų tendencijas. Iš tikrųjų per kadenciją galima padaryti labai labai daug.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Šiandien susitikime su Tėvynės sąjungos frakcija kultūros ministras ponas V.Prudnikovas pranešė gana tvirtą apsisprendimą, jog būtinai bus keičiama nacionalinio transliuotojo radijo ir televizijos taryba, jo sudarymo principai ir, be abejo, vadovybė. Žinant Darbo partijos antidemokratinę politiką žiniasklaidos atžvilgiu Kėdainiuose, tai verčia gerokai suklusti. Todėl noriu paklausti, kada RTV tarybos išvaikymo procesas bus pradėtas, čia noriu paklausti pono ministro, ir koks premjero požiūris į tokius ketinimus? Ar tai yra bendra Vyriausybės nuostata?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia čia iš viso ne Vyriausybės reikalas, kaip jūs gerai žinote, tai yra Seimo reikalas. Seimo reikalas ir Seimas spręs. Štai sėdi Seimo dauguma, ir aš manau, kad dauguma kartu su opozicija priims geriausius sprendimus, kaip geriau valdyti, kaip geriau tvarkyti šią instituciją, kuri daug metų labai įvairiai buvo tvarkoma, o koks rezultatas, matome šiandien.

V.PRUDNIKOVAS. Aš tuoj atsakysiu. Ačiū už klausimą. Aš atsakiau per mūsų susitikimą kaip pilietis. Mes kalbėjome apie eterio užterštumą ir panašiai. Aš sakiau, kad šioje vietoje reikėtų labai pasidomėti, kaip dirba taryba ir kokie bus kiti žingsniai bei tolesni rezultatai. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Aš norėčiau paklausti būsimojo ūkio ministro. Šiandien susitikime mūsų frakcijoje jūs aiškiai pasakėte, kad skirstant Europos Sąjungos lėšas vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį jos bus skirstomos, tai projektų pelningumas. Žinant jūsų labai tvirtą požiūrį, kad „Vikondos“ koncerno įmonės yra pačios pelningiausios, geriausiai dirbančios Lietuvoje, man visiškai aišku, kur visos tos lėšos keliaus ir kad rajonų smulkūs projektai, kurių pelningumas yra daug mažesnis, galimybių gauti lėšų iš esmės neturės.

Premjeras A.Brazauskas Europos reikalų komitete dėstė kitokią nuomonę, dėstė kitokius prioritetus regioninės politikos, kuri, mano manymu, yra daug palankesnė mūsų rajonų verslininkams. Aš norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs, būdamas toks tvirtas partijos lyderis, toliau mėginsite atkakliai stumti savo nuomonę dėl lėšų skirstymo, ar nusileisite premjero A.Brazausko pozicijai?

V.USPASKICH. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų man gaila jūsų, pone Dagy. Aš jums du kartus šiandien aiškinau frakcijoje, bet paaiškinsiu dar kartą. Aš jums sakiau, kad atkreipiau dėmesį į pateiktų projektų pelningumą, o ne tuos ūkio subjektus, kurie dabar dirba pelningai. Ar dar kartą pakartoti? Todėl būtent tokie kriterijai ir bus, pagal tokius kriterijus ir bus vertinamos tos paraiškos, ta parama ir taip toliau. Ne kiekvienas iš tikrųjų sugebės įvertinti, koks gali būti pelningas projektas. Gerbiamieji, neleisite turbūt taip diskutuoti šioje salėje, bet aš jums jau pasakiau tai, ką norėjau pasakyti.

Dabar kitas dalykas, kur buvau paminėtas kalbant apie vokelius ir taip toliau. Dar kartą noriu pasakyti, niekur, niekada nesakiau, kad buvo mokama vokeliuose. Klausykite dėmesingai. Ką jūs galvojate, tai jūsų reikalas. Patylėkite.

PIRMININKAS. Nereikia ginčytis.

V.USPASKICH. Dabar aš kalbu.

PIRMININKAS. Tai pasakykite.

V.USPASKICH. Noriu pasakyti, kad aš sakiau, jog iš savo gautų dividendų aš iš tikrųjų turėjau teisę, kaip sakė ponas J.Veselka, skirti savo dividendus vieniems ar kitiems darbuotojams iš savo įmonių grupės. Bet buvo skirti pinigai darbuotojams tų įmonių, kurios dirba nepelningai. Vadinasi, iš tų įmonių dividendai nebuvo paimti.

PIRMININKAS. J.Palionis nori dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.PALIONIS. Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Norėčiau, kad pagal frakcijas klaustų. Dabar iš vienos frakcijos klausinėja. Norėtume, kad ir kitiems tektų paklausti.

PIRMININKAS. E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS. Norėčiau užduoti klausimą šiek tiek vertybiniu pagrindu. Ar specialiai ignoruojama šioje programoje tokia institucija kaip Bažnyčia. Iš esmės niekur nėra paminėta, tačiau duodami priesaiką daugumas iš jūsų sakote – tepadeda man Dievas. Jeigu pažiūrėtume į jūsų visų steigiamuosius susirinkimus, ten vos ne pagrindinė vieta yra kunigui. Todėl norėčiau paklausti, ar specialiai ignoruojama?

Ir dar norėčiau paklausti kultūros ministro. Kaip eksponatą Bažnyčią radau įrašytą viena fraze „Palaikyti religinių bendruomenių pastangas stiprinti dorovingumą“. Kaip tai įsivaizduoja kultūros ministras? Ar dainų pagalba?

V.PRUDNIKOVAS. Daug ko dar nepasakyta, bet aš manau, kad bažnyčia… Aš labai glaudžiai bendradarbiauju su dvasininkais, net mano vaiko krikštatėvis buvo visų mylimas ir gerbiamas Kazimieras Vasiliauskas. Bet norėčiau pasakyti, kad labai daug dėmesio turime skirti ir skirsiu pirmiausia barokiniam paveldui, kurio yra gausu Lietuvoje. Mediniai pastatai, bažnyčios, jų yra daug, jūs tai žinote. Pirmiausia reikės ne tik imtis konservavimo, bet ir tikros renovacijos. Aš manau, ne tik šiuo būdu prisiartinsime prie bažnyčios, ko nelabai galbūt norėtų iš vienos ar iš kitos pusės, bet ir padėsime išlaikyti tą vertybę, kuri yra Lietuvoje. Tai yra mūsų turtas. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš norėčiau šiek tiek ministrą papildyti, nes klausimo pradžia buvo kitokia. Kodėl programoje nieko nėra apie Bažnyčią? Man atrodo, mes visi žinome, kad Bažnyčia yra kitas pasaulis, pagal mūsų įstatymus atskirta nuo valstybės, todėl valstybė turbūt negali planuoti bažnytinės veiklos. Mes labai palaikome, beje, visas konfesijas, ypač katalikų Bažnyčią. Pažiūrėkite, ir biudžete yra skiriama lėšų, kiekvienais metais iš rezervo fondo skiriama labai daug lėšų konkrečioms bažnyčioms, vienuolynams, ypač istoriniam, architektūriniam paveldui palaikyti. Aš manau, kad daugelis rajonų tai gali patvirtinti. Ir į mus labai daug kreipiasi. O socialinė įvairi pagalba ir įvairios globos įstaigos, kurias palaiko Bažnyčia, tai čia valstybės dalyvavimas yra akivaizdus. Ir valstybės, ir savivaldybių dalyvavimas akivaizdus. Bet man atrodo, tai nėra tokia programinė nuostata ar turėtų būti tokia oficiali programinė nuostata. Vargu ar mes galėtume taip numatyti programoje kokias nors konkrečias priemones.

PIRMININKAS. Tenkina atsakymas? Klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis premjere, jūsų Vyriausybė, drįstu pasakyti, yra unikali. Joje yra du premjerai, vienas esamas, kitas buvęs, ir kai jums bus sunku, jūs turėsite į ką atsiremti. Tačiau norėčiau aš jūsų paklausti. Mes niekaip negalime patys suprasti. Liberalcentristai teigia, kad jie paskaičiavę, kad programos įgyvendinimui reikia 20 mlrd. Lt. Jūs teigiate, kad reikia dešimt kartų mažiau. Jeigu mes paskaičiuotume labai grubiai, kiek reikia vien tik nemokamam dantų protezavimui pensininkams, drįstu teigti, kad tai bus ne mažiau kaip pusė milijardo litų, nes pensininkų Lietuvoje yra beveik 1 milijonas. Tai yra labai grubus skaičiavimas. Aš norėčiau jūsų paklausti, gerbiamasis premjere, kaip vis dėlto su būsimom kainom? Ūkio ministras susitikime su frakcija teigė, kad viską darys, kad kitąmet mūsų žmonės daug pigiau mokėtų už elektrą, už dujas ir kitus energetinius resursus. O jūs teigiate, kad šito jūs nežadate. Tai kaip iš tikrųjų bus kitąmet?

A.M.BRAZAUSKAS. Nežinau, ar apie dantų protezavimą, ar apie energetinius resursus atsakinėti, nes dabar viskas susimaišė. Ne? Apie energetinius resursus? Dėl energetinių resursų kainodaros, jeigu klausimas kyla dėl kainodaros, tai valstybėje nustatyta aiški tvarka, yra speciali institucija, kuri reguliuoja energijos kainą, tarifus, maksimalius tarifus, o ūkio subjektai, paprastai tai yra verslo subjektai, aprūpinantys šilumine energija, iš dalies dujomis, turi laikytis šitos tvarkos. Aš manau, kad ta tvarka nusistovėjusi, labai skrupulingai pono Vidmanto Jankausko komisija dirba ir labai atsakingai tą veiklą vykdo, ji nėra pavaldi Vyriausybei, turbūt tai irgi žinoma. Todėl Vyriausybė savo poziciją sako ir sakys ateityje, įvertindama tą objektyvią situaciją, kuri klostosi valstybėje. Man atrodo, kad čia lyg ir neiškyla kokių nors labai didelių problemų. Iš tikrųjų daug kas tikėjosi, kad dėl I bloko uždarymo labai smarkiai pabrangs didmeninė elektros energija, taip aš pasakyčiau. Bet tai neįvyko ir reikia pasidžiaugti, nes mes dėjome daug pastangų, kad būtų numatytos lėšos iš kitų šaltinių, tai yra Europos Sąjungos arba (…) fondo, ir finansuojamas I bloko išlaikymas, apie 50 mln. kiekvienais metais, ir taip bus pamečiui maždaug 3 metus. I bloko bus tokia situacija, kad jis turi būti finansuojamas, tik po to gali prasidėti šito reaktoriaus ištuštinimas. Aš nematau labai didelių problemų energetikos srityje ir tokio labai didelio šuolio, todėl mes programoje tokį žodį ir pavartojame. Aš manau, kad teisingai darome, nes Vyriausybė, žinoma, dalyvavo ir dalyvaus, tačiau paskutinio žodžio, deja, Vyriausybė negali pasakyti.

PIRMININKAS. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Šiandien pozicija, gerbiamasis premjere, jūsų daug neklausinėjo dėl to, nes mes skaitome, kas parašyta, ir mums papildomų paaiškinimų nereikia. Dešinei pusei reikia trigubų išaiškinimų, todėl jie ir klausinėja. Bet aš norėčiau šiandien paklausti jūsų vieno klausimo. Buvo labai daug kalbama apie permainas: permainos, permainos, permainos. Ar jums nors vienas Seimo narys ar opozicijos atstovas pateikė pasiūlymų, kokios tai permainos, kaip jos pasiekiamos, ko reikia ir kokiomis lėšomis? Ar čia tokios tezės, kurios kalbamos vien tam, kad būtų kalbama? Dėkoju.

A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų šitie du žodžiai, „permainos“ ir „reformos“, yra labai madingi. Rodos, valstybė visą laiką gyvena reformų režimu, nors taip neturėtų būti. Ten, kur reikia reformų, jos turi būti vykdomos. „Permainos“ yra sinonimas, taip turbūt susitarsime. Iš tikrųjų daug tokių klausimų uždavė, bet aš galiu apgailestauti, kad neišgirdau nė vieno recepto, kokioje srityje ir kokių permainų reikia. O kritikuoti visuomet buvo lengviausia ir ateityje bus lengva tai daryti.

PIRMININKAS. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Trumpas klausimėlis pasitikslinti finansų ministrui. Sakykite, gerbiamasis ministre, jeigu verslininkas sumokėjęs mokesčius gauna dividendus, ar gali jis tuos dividendus be mokesčių išdalinti, be papildomo gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“, atiduoti darbininkams? Ir kas tokiu atveju būna? Pasitikslinimas.

Klausimas Ministrui Pirmininkui. Čia keli bandė paklausti, kokia vis dėlto pono V.Uspaskicho, ūkio ministro, pasiūlymo dėl „Mažeikių naftos“ esmė, kitaip tariant, tos „Jukos“ akcijų dalies išpirkimo? Jis sako, kad negalima sakyti. Tai aš tada kitaip paklausiu gerbiamojo Ministro Pirmininko. Jūs daug kartų sakėte, kad Vyriausybė neketina išpirkti „Jukos“ dalies. Ar pasikeitė ta pozicija, ar nepasikeitė? Ir kokie yra sumanymai? Gal galite truputėlį pakelti kilimą to paslaptingo pokalbio, nes visa Lietuva dabar pastatė ausis ir klauso. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad ne visa Lietuva, tik kai kas. Jokio kilimo nėra, situacija visą laiką keičiasi, nėra pastovi. Iš tikrųjų spalio 29 d. atėjo laikas pirmam aukcionui, deja, jis buvo užrašytas 1999 m. sutartyje, prievartinis aukcionas, beveik 10% akcijų už 75 mln. dolerių, kurie turi nueiti ne į valstybės iždą, bet į įmonės apyvartinių lėšų papildymą. Štai tokie sprendimai buvo priimami 1999 metais. Apyvartinių lėšų papildymas. Šeimininkai atsisakė dabar daryti, paprašė 120 dienų atidėti šito klausimo sprendimą. Mes nesutikom atidėti. Jeigu yra sutartinis įsipareigojimas, tai prašom įvykdyti, nes jie turi teisę, jie, „Jukos“, turi teisę išpirkti šitas akcijas, emisiją išpirkti ir panaudoti savo įmonės investicijoms ir kitiems reikalams. Tai štai tokia yra situacija, jų atsakymo nėra. Dabar toliau. Labai daug kas užduoda klausimą, kaip čia išpirkti, kaip nupirkti visas akcijas ir t.t., ir t.t. Mūsų Vyriausybė, jeigu bus patvirtinta šiandien mūsų programa, nagrinės šitą klausimą. Todėl ekspromtu atsakyti – tikrai aš negaliu imtis vienas tai padaryti. Ir aš manau, kad nereikia šito daryti, nes reikia daug ką pasverti, nes mes turime vieną vienintelį žaliavos šaltinį ir tik iš vienos pusės. Todėl reikia vykdyti tokią politiką, kad mes garantuotume. Koks mūsų tikslas? Kad įmonė dirbtų, kad įmonė mokėtų mokesčius, kad žmonės turėtų uždarbį. Ir aprūpinti rinką gerom prekėm, tai yra geru benzinu, dyzelinu ir kitais naftos produktais. Tai yra mūsų tikslas. Mes turime siekti šito tikslo ir užtikrinti stabilų šitos įmonės darbą, kiek tai nuo mūsų priklauso.

A.BUTKEVIČIUS. Gerai, aš atsakysiu į pirmą klausimą. Tos lėšos, aš suprantu, kurios buvo išdalintos, kurias gavo dividendų forma, tai jos buvo išdalintos kaip asmeninės lėšos, iš pasakojimo aš taip supratau. Tos lėšos yra tikrai neapmokestinamos, jeigu jos yra kam nors dovanojamos.

PIRMININKAS. A.Vrubliauskas.

A.VRUBLIAUSKAS. Gerbiamasis premjere, praėjusiuose seimuose, taip pat vyriausybėse, buvo daug kalbėta, modeliuota, šiek tiek daryta dėl administracinės teritorinės reformos, savivaldybių skaičiaus ir t.t. Būtų įdomu išgirsti jūsų požiūrį, šios Vyriausybės.

Ir antrasis klausimas būtų gerbiamajai K.D.Prunskienei. Iš tiesų Kaimo reikalų komitete mes turėjome labai rimtą ir gerą diskusiją. Ta diskusija leidžia tikėtis, kad gerbiamoji pretendentė tikrai kaimo reikalus pakylės į aukštesnį lygį ir jie bus labiau girdimi Vyriausybėje. Tačiau iš tiesų programoje, kalbant apie žemės ūkį, labai daug gražių norų ir siekiamybių. Labai trumpai norėčiau išgirsti pačius pagrindinius prioritetus, jūsų požiūriu. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Dėl administracinės reformos. Tas klausimas nekilo mums formuojant programą ir nė vienai partijai nekilo taip aštriai, kad būtinai reikia daryti kokius nors didelius pertvarkymus. Savivaldybių skaičiaus didinimo klausimas taip pat nebuvo svarstytas mūsų koalicijos. Manau, šiandien nesame tokie turtingi, kad galėtume kurti naujas koalicijas. Visa tai yra susiję su labai dideliais finansiniais kaštais, labai dideliais finansiniais kaštais. Vargu ar esant dabartinei mūsų padėčiai, kai valstybėje yra tiek daug socialinių problemų, reikia dabar tą darbą dirbti. Galbūt ateityje, galbūt vėliau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Kaimo reikalų komitete buvo daugiau minučių pateikti programą. Aš dabar galiu tik labai trumpai pasakyti prioritetus. Kalbėsiu ne apie gamybos sektoriaus, o keliamų tikslų prioritetus.

Vienas pagrindinių tikslų yra agrarinio sektoriaus potencialo ugdymas ir jo konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose. Kaip to siekti, galbūt vieną kitą punktą paminėsiu.

Nepaprastai svarbu, kad mes sugebėtume deramai pasinaudoti Europos Sąjungos parama tiek mokant tiesiogines išmokas, tiek mokant agrarinės srities ir kaimo plėtros projektams. Nepaprastai svarbu, kad mes panaudotume Europos Sąjungos taikomus mechanizmus ekonominiams santykiams sureguliuoti. Deja, jie iki šiol nebuvo deramai sureguliuoti, kad kiekvienas, dalyvaujantis technologiniame procese žemės ūkio žaliavų gamyba–perdirbimas–prekyba, per kainą gautų savo į galutinio produkto vertės kūrimą įdėtą dalį.

Nepaprastai svarbu, kad smulkusis sektorius kooperuotųsi ir didėtų jo konkurencingumas, kad mes, taip pat pasinaudodami Europos Sąjungos parama, sugebėtume realizuoti šį tikslą, atskirti ūkinę žemės ūkio ar kaimo problematiką nuo socialinės problematikos.

Kitas dalykas yra kaimo plėtra ne tik per žemės ūkio gamybos potencialo ugdymą, bet ir per kitus verslus. Nereikia būgštauti (nuskambėjo ši mintis), kad tai iš esmės užgoš žemės ūkį. Tai nėra alternatyva – arba tas, arba kitas, bet yra būdas per žemės ūkio ir kaimo plėtrą siekti kaimo žmonių užimtumo ir socialinės gerovės.

Dar paminėsiu: paspartinti ir užbaigti žemėtvarkos klausimų sprendimą, kompensacijų už žemę ir nekilnojamąjį turtą kaime išmokėjimą. Labai svarbu yra skaidriai, efektyviai ir visiškai panaudoti Europos Sąjungoje visoms programoms, skiriamoms kaimui, įskaitant ir mano neminėtą žuvininkystę…

Dar viena, jeigu galiu, tai yra matyti, vertinti ir dirbti šiame sektoriuje dviem aspektais: matyti visumą nuo žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo iki galutinio produkto (tai yra maisto ūkis, kuris Europos šalyse yra orientuotas į visų sektorių potencialo ugdymą, konkurencingumą ir galutinio produkto vartotoją, turiu minty sveiką maistą, maisto kokybės užtikrinimą), kitas aspektas – kaimo gyvybingumas, žmonių užimtumas ir gerovė. Abiem aspektais teks dirbti ministerijai. Kad ir kaip mes ją vadintume, tai yra ne vien žemės ūkį, bet ir mano minėtus sektorius kuruojanti ministerija.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip tik baigėsi laikas atsakymams į klausimus. Noriu priminti, kad baigus atsakinėti Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Noriu jums priminti, kad frakcijos kalbėjo, o Liberalų ir centro frakcija net yra parengusi atskirą nutarimą tuo klausimu, kuriuo nepritariama Vyriausybės programai. Kaip ir buvo sakyta, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas irgi nepritarė Vyriausybės programai.

Dabar turime išklausyti nuomones už ir prieš, po to balsuosime. V.Stankevič – nuomonė už. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes dabar nagrinėjame Vyriausybės programą ir išgirdome daug kritikos, kad ji nėra išsami, kad reikia dar padirbėti. Iš tikrųjų reikia padirbėti, bet jau Vyriausybės nariai ir premjeras pasakė, kad programa bus detalizuota, bus pateiktas priemonių planas. Manau, tai yra labai teisinga nuostata. Atėjo laikas dirbti, todėl aš siūlyčiau pritarti programai, ir štai kodėl.

Man atrodo, labai svarbu, kad dabartinė Vyriausybė garantuoja praeitos kadencijos darbų tęstinumą. Ko gero, pirmas kartas, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kad einame tokiu keliu. Mes garantuojame mūsų visų darbų tęstinumą. Tai mūsų tautai yra labai suprantamas dalykas.

Taip pat programoje labai aiškiai pasakyta apie tolesnę mūsų eurointegraciją ir transatlantinę integraciją. Tai taip pat labai svarbi nuostata.

Programoje labai aiškiai pasakyta apie gerus kaimynų santykius. Tai absoliučiai atitinka mūsų užsienio politikos doktriną. Man labai džiugu, ir aš sveikinu gerbiamąjį premjerą ir ponus ministrus, dėkoju jums už jūsų ryžtą, kad jūs pasiryžote ir toliau stiprinti Lietuvą, kaip jūrų valstybę, stiprinti Klaipėdos uosto infrastruktūrą, atstatyti Šventosios uostą. Manau, tai labai svarbu mūsų ekonomikai. Siūlau pritarti pateiktai programai. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Čaplikas – nuomonė prieš.

A.ČAPLIKAS. Kodėl mes nepritariame ir nepritarsime Vyriausybės pateiktai programai? Visų pirma dėl teisinių dalykų, nes taip ir liko šiandien neaiškumų, ar teisėtai pateikta Vyriausybės programa, ar ne. Kuri Vyriausybė šiandien teikia – Vyriausybė kartu su ponu Juozu Antanavičiumi ar Vyriausybė be pono J.Antanavičiaus? Tai yra teisiniai dalykai, kurie ateityje gali turėti pasekmių. Tai yra blogai. Mūsų pasiūlytas būdas buvo visiškai teisingas, leidžiantis išspręsti teisines problemas.

Klausydamas visų kalbų, pone premjere, pripažinkite, kad mūsų kritika, klausantis jūsų paskutinės kalbos, pažadino Vyriausybę iš letargo miego. Kalba buvo gyvesnė, ne tokia atsaini, ne toks atmestinas pateikimas. Vis dėlto opozicijos darbas nenuėjo perniek. Matyt, mūsų kritika arba replikos vis dėlto pasiekė jūsų ausis ir protus.

Dar kartą kviečiu įsiklausyti į tai, ką mes kalbame, ir į tai, ką dabar visi sako, kad detalus veiksmų planas bus kada nors kur nors pateiktas, tai nėra Vyriausybės programa. Tai ką mes šiandien tvirtiname? Lozungų rinkinį? Siekį? Kur dingo rinkimų pažadai, ką sufleruoja konservatoriai? Kur jie prapuolė? Dėl to mes ir negalime pritarti šiai programai. Visi žmonėms žadėjome, praėjo rinkimai, programa patvirtinta be tų rinkimų pažadų. Po metų, dvejų mes patys stebėsimės, kad žmonės netiki mumis, politikais. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mes negalime pritarti šiai programai.

Pagaliau mane nustebino arba suglumino, kad šioje programoje (tai finansų ministrui) nėra nė žodžio, kaip Lietuva rengsis įvesti eurą, kaip amortizuos tas socialines ir ekonomines pasekmes, kurios atsiras įvedus eurą. Galima pagalvoti, kad arba Vyriausybė dirbs iki 2006 metų, arba mes nesirengiame įvesti euro, o galbūt rengiamės grįžti prie rublio.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius – nuomonė už.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Programa yra ne romanas ir negalima rašyti kaip romano ir visko surašyti. Programoje yra nurodytos kryptys, siekiai, tikslai, priemonės. Tai yra socialiai orientuotos rinkos ekonomikos programa, ir tą visi pripažįsta – ir oponentai, ir pozicija, kuri rengė.

Krikščionių pasaulis 2 tūkst. metų gyvena pagal 10 Dievo įsakymų, kuriuos visi žino trumpai ir aiškiai. Tas pats programa – yra trumpai ir aiškiai parašyta, kaip ką daryti, nereikia čia rašyti romanų, todėl siūlau balsuoti už ir pritarti šiai programai.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė – nuomonė prieš.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Lietuva per pastaruosius rinkimus išsirinko labai margą Seimą, todėl suprantama, kad Vyriausybę formuoti nebuvo lengva, ir labai gerų variantų galbūt tikrai ir nėra. Pasirinktas variantas – socdemų koalicija su Darbo partija – yra pats blogiausias variantas, nes, kaip pasirodė, kad ir po labai atsainių, bet po tam tikrų Vyriausybės programinių nuostatų svarstymų, iš esmės tai yra tos pačios stagnacinės Vyriausybės tęsinys, nors prieš rinkimus žmonės girdėjo labai daug pažadų apie permainas ir balsavo už permainas. Tie procentai, kuriuos gavo Darbo partija, buvo žmonių balsavimas už permainas. Tas nemažas būrys opozicijoje esančių žmonių, išrinktų į Seimą, taip pat yra balsavimas už permainas. Socialdemokratai pralaimėjo, o iš esmės vėl ta pati socialdemokratų programa su tikrais stagnaciniais užutekiais.

Dar vienas dalykas, svarbiausias jau man pačiai, kaip žmogui, kaip pilietei. Kas bus su žmonių nuotaikomis, ar nebus dar didesnio visuotinio nusivylimo po to, kai šiandien balsuosite už Vyriausybę, o rytoj PVM šilumai tikrai nesumažės? O po 111 dienų pensija tikrai nepadidės tiek, kiek žadėjo tie gražūs baltai mėlyni „klipai“. Ir dar daug kitų dalykų, kurie verčia mąstyti, kas gi mes, politikai, kurgi čia mūsų atsakomybė už valstybės ateitį, už raidą, už visuomenės būklę.

Dar vienas dalykas, procedūrinis. Statute parašyta, kad Seime turime tvirtinti Vyriausybės programą. O gavome tik gražių šūkių nuostatas ir tam tikrų keistų, vienas kitam kartais prieštaraujančių žodžių rinkinį. Vėlgi atsainus požiūris į Konstituciją…

PIRMININKAS. Dvi minutės.

R.JUKNEVIČIENĖ. Baigiu. Koks požiūris į Konstituciją? Pasirodo, kad Vyriausybės programa yra tik formalus dalykas, kad bet ką parašytum, ateitum, Seimo dauguma pakeltų rankas, o jokio svarstymo iš esmės nereikia. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tikrai daug ką verta pamąstyti po pastarųjų savaičių įvykių Lietuvoje, ir todėl niekaip nė Tėvynės sąjungos frakcija, nė aš negalėsime balsuoti už.

PIRMININKAS. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš šiandien ne veltui paklausiau gerbiamojo premjero, ar iš tikrųjų kalbant apie permainas buvo kokių nors kardinalių pasiūlymų, kokiomis sąlygomis, kokias permainas reikia daryti ir t.t. Pasirodo, absoliučiai nieko nebuvo. Mes kalbam, kad tik kalbėtume. Permainos, permainos, permainos. Kokios permainos? Į kurią pusę, kur link – absoliučiai niekas nežino. Mes kalbam tam, kad kalbėtume. Labai gaila, kad gaišinamas laikas.

Dabar norėčiau keletą pastabų dėl pasakytų nuomonių. Buvo pagirta Valiutų valdyba. Iš tikrųjų prisiminkime, kas šitą modelį įvedė ir kas užtikrino valiutos stabilumą. Šiandien, kai nuogąstaujama dėl euro įvedimo, tai yra kažkokie mistiniai pamąstymai, nes sutartys yra pasirašytos ir jokių pavojų niekam nekelia. Toliau. Imkime Mažeikius, irgi klausimų buvo užduota. Kas priėmė tokius sprendimus, kad Mažeikiai iš didelių nuostolių išbrido ir duoda valstybei pelną? Aš manau, irgi didelių klausimų užduoti nereikia. Kalbos dėl mokesčių didinimo. Ne mokesčiai didinami, tiesiog galbūt bus plečiama mokesčių bazė, skirkime du dalykus, kurie vienas su kitu yra nelabai susietini.

Dar noriu pasakyti keletą pastabų jauniems mūsų kolegoms, gerbiamajam R.Remeikai iš anos pusės. Kai jūs kaltinate žmogų, nusipelniusį Lietuvai daugiau, negu jūs suvalgėte košės, tai kitą kartą pasverkite savo žodžius. Jūs dar po stalu vaikščiojote, kai šitas žmogus kūrė jums ateitį, jo dėka jūs sėdite šioje salėje, nors ir be langų. Dar noriu pasakyti, kad kai kurie žmonės, sėdėdami šioje salėje, nesuvokia, kur link einame.

PIRMININKAS. Dvi minutės.

B.BRADAUSKAS. Kalbame apie PVM, ar bus sumažintas, ar ne? Jis sumažintas seniai ir likę 5%. Jeigu sėdime salėje, tai ir klausykime, kokie įstatymai priimami ir panašiai. Aš siūlau nutraukti diskusijas ir balsuoti už. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. E.Klumbys. Dabar dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, įdomus dalykas vis dėlto toje Lietuvoje. Balsavo už kitus, nes iš senos daugumos 80 žmonių, teliko 31. Išrinko kitus, o jokių permainų nėra. Ir po to visi susirūpinę, kad žmonės abejingi, kad neina balsuoti. Tai kam balsuoti, jeigu ir taip lieka viskas tas pats. Šita programa tikrai yra absoliučiai nekonkreti, nėra aiškių gairių ir dėl to už tokią programą negalima balsuoti už.

PIRMININKAS. D.Mikutienė – nuomonė už.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, išties paklausius būsimosios opozicijos lieka džiaugtis, kad Lietuvos padangėje taip ir nenušvito koalicinė vaivorykštė. Pritardama Vyriausybės programai, norėčiau tik vieną pastabą. Galbūt reikėtų pamąstyti ir suformuoti atskirą programą, finansuojamą iš valstybės biudžeto, kuri galėtų vadintis opozicijos, kalbos kultūros ugdymo ir sąmokslo prevencijos programa.

PIRMININKAS. J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Lyrika gerai, tai pradėsim nuo lyrikos. 1989 m. nuo Sąjūdžio gavau gerą pamoką, Sporto rūmuose vyko Sąjūdžio suvažiavimas, visi šaukė apie labai gražų gyvenimą po Sąjūdžio. Aš, kaip ekonomistas, paskaičiavau, žiūriu, kad jeigu pradėsime prekiauti pasaulinėm kainom, labai kris mūsų ekonomika, reikės kasmet po 2,5 mlrd. dolerių gauti, kad subalansuotume prekybą ir palaikytume gyvenimo lygį. Grįžtu namo – laukia trys „mulai“. Sako, kam tu gąsdini tautą? Sakau, aš negąsdinu, aš ekonomistas, skaičiuoju. Sako, velniam tavo skaičiai reikalingi. Sakau, ar jūs žinote, kai bus toks nuosmukis, nedarbas, tauta pasius ir padarys perversmą. Sako, nebijok, kai nuvesim, kur reikia, niekur jie nedings. Tai šiandien maždaug nuo 1989 m. tokia politika ir vykdoma: žadėsim, kalbėsim, gausim valdžią, ir 4 metus tauta… ai, galite jūs kaip norite gyventi.

Premjere, šiandien girdėjau, kaip jūs kalbėjote apie mokesčio įvedimą, ir sakėte, jeigu tauta nepritars, tai nepriversim… O kas nepritars? Nepritars tie, kurie turi milijonus, kurie turėdami milijoną ir gaudami 100 tūkst. pajamų iš to milijono turto sumoka tik 15%. Šitas mokestis, kurį jūs turite omenyje, yra būtinas ir nereikia jų klausinėti. Tai tautai iš tikrųjų naudingas mokestis, o sumažinkite pajamų mokestį tiems, kurie gauna iki 600 ar 700 litų, kad nereikėtų lakstyti paskui valdžią, nereikėtų socialinės paramos, o gautų atlyginimą. Štai bus geri žingsniai, kuriuos mūsų frakcija tikrai palaikys. Ir šitie pasiūlymai galėtų atsirasti popieriuje.

PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones. Prieš balsuojant E.Masiulis kažką svarbaus mums pasakys.

E.MASIULIS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį Seimo, kad Seimo Posėdžių sekretoriate yra užregistruotas Ministro Pirmininko A.Brazausko pasiūlymas dėl Vyriausybės programos pavadinimo. Tai prieš apsisprendžiant, pritarti ar nepritarti Vyriausybei programai, reikėtų, kad Seimas balsuotų dėl šito pasiūlymo, ir tik tada daryti galutinį balsavimą. Kviečiame procedūriškai balsuoti dėl šito pasiūlymo.

PIRMININKAS. Čia yra tiesiog pataisymas korektūros klaidos. (Balsai salėje) Nesikarščiuokite, jau baigėsi balsavimo motyvai. Net Sekretoriate nėra to užregistruota. Mes turime irgi, pasirodo, yra. Taip ir vadinasi: „Įsivėlus techninei klaidai, prašau ištaisyti pavadinimą ir išdėstyti taip“. Iš tiesų tai yra techninė klaida ir nereikia prie to kibti. Mes visi darome klaidų, svarbu, kad jas laiku pataisytume.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, galima dėl…

PIRMININKAS. Prašom, bet labai trumpai.

A.KUBILIUS. Matote, ta techninė klaida yra esminis dalykas, nes aš suprantu, kad Vyriausybės nariai, kurie rašė tą dokumentą, mąstė, kad tai yra Vyriausybės programos nuostatos ir frakcijoje taip ir buvo sakyta. Tačiau ir nuostatos savo turiniu yra visiškai kas kita negu programa. Pakeisti pavadinimą po to, kai yra parašytos nuostatos, vadinasi, bandyti apgauti ir Seimą, ir rinkėjus, nes parašytas dokumentas yra nuostatos, o pavadinimą dabar bandoma parašyti visiškai kitą.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakau: kad tai yra techninė klaida, įrodo pateiktas nutarimo projektas, kuriame sakoma, kad dėl Vyriausybės programos, o ne dėl nuostatų. Tai dar kartą patvirtina, kad rašant nutarimą buvo kaip tik vadovaujamasi, kad tai yra programa. Viskas, baikime. (Balsas salėje: pone Pirmininke!) Baikime. Jau užsitęsė reikalas. Ne, užsitęsė. Sėdame visi į savo vietas. Balsuosime. (Balsai salėje) Dar nepritarė, dabar pritarsime. (Balsai salėje) Baikite. Aš noriu pakviesti ministrus užimti savo vietas, balsuosime. Kas už tai… Dar atsakysiu A.Čaplikui. Tokio pritarimo po pateikimo ir nebuvo, tiesiog buvo perduota programa. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės programai, prašom balsuoti. Priėmimas. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės programai. Tai yra galutinis viso šito svarstymo taškas.

67 – už, 44 – prieš, 3 susilaikė. Nutarimas priimtas. Vyriausybės programai pritarta. (Plojimai)

Prieikite prie mikrofono, pasakykite, ką norėjote pasakyti. Palaukite, minutę.

A.BOSAS. Mano balsas už, nes nedirba technika.

PIRMININKAS. Tai 68 – už, 44 – prieš, 3 susilaikė. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai raginčiau perbalsuoti, nes mums kyla nerimas, kad naujoji Vyriausybė neturi Seimo daugumos paramos.

PIRMININKAS. Svarbu, kad turi daugumą čia dalyvaujančių, ko ir reikalauja Statutas. Šiandien nėra visų Seimo narių, todėl neįmanoma turėti to, ko nėra. Baigiame. Pritarta programai.

Dabar yra… (Plojimai) Teisingai, reikia paploti, kad šitas momentas būtų svarbus. Pradedame priesaikos procedūrą. Tiesa, ar yra prasmė teikti antrąjį klausimą? Yra prasmė? Po priesaikos ar prieš? Man atrodo, nėra prasmės, kai yra pritarta. Prašom. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik buvome liudininkai, kaip šiurkščiausiais būdais, pažeidžiant Seimo statutą, iš tikrųjų yra ignoruojami opozicijoje esančių politinių jėgų teikiami nutarimų projektai, ir aš frakcijos vardu kreipiuosi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertinti šios dienos Seimo posėdžių pirmininkų veiksmai, ar tuo, kad buvo atsisakyta po pateikimo svarstyti alternatyvų Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektą, nebuvo pažeistos atskiros Seimo statuto nuostatos.

PIRMININKAS. Turiu pasakyti, kad faktinis svarstymas vyko pusantros valandos. Ir buvo pasakytos nuomonės ir už, ir prieš. Ar būtų pateiktas jūsų projektas, ar ne, vis tiek diskusija vyko būtent dėl to, pritarti ar nepritarti. Jūsų projekte yra vienas sakinys – nepritarti. Dėl to, man atrodo, mes pusantros valandos ir dirbome. Be abejo, Etikos ir procedūrų komisija gali pasakyti savo žodį ir mes sužinosime visą tiesą. Tuo programos svarstymą baigėme.

R.KELIUOTIS (Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Sveikiname Prezidentą, atvykusį į priesaikos ceremoniją. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių priesaika

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Jūsų Ekscelencija Prezidente, mielieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, dabar prasidės prisaikdinimo ceremonija. Tai Statuto 197 straipsnis, 3 dalis. „Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai“. Ir toliau: „Vyriausybės nariai prisiekia Seime Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka“. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Kviečiu ministrus į pirmą eilę.

A.PAULAUSKAS. Prieš pradėdamas prisaikdinimo ceremoniją, aš norėčiau jus supažindinti su priesaikos tvarka. Prisiekiantis asmuo perskaito nustatytą priesaikos tekstą. Noriu priminti, kad priesaikos tekstai yra du. Jie yra beveik identiški, tačiau paskutinis sakinys gali būti ir neperskaitytas.

PIRMININKAS. Prisiekiantysis pasirenka vieną iš tekstų, tas jau ne kartą buvo.

A.PAULAUSKAS. Bet tekstai yra du. Reikės pasirinkti vieną, ar su paskutiniu sakiniu, ar be jo. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką, skaitydami priesaikos tekstą, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą, arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

Pradedame prisaikdinimo ceremoniją. Kviečiu Algirdą Mykolą Brazauską.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš, Algirdas Mykolas Brazauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Zigmantą Balčytį, susisiekimo ministrą.

Z.BALČYTIS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Viliją Blinkevičiūtę, socialinės apsaugos ir darbo ministrę.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Algirdą Butkevičių, finansų ministrą.

A.BUTKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Gintautą Bužinską, teisingumo ministrą.

G.BUŽINSKAS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Gintarą Furmanavičių, vidaus reikalų ministrą.

G.FURMANAVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Gediminą Kirkilą, krašto apsaugos ministrą.

G.KIRKILAS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Arūną Kundrotą, aplinkos ministrą.

A.KUNDROTAS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Remigijų Motuzą, švietimo ir mokslo ministrą.

R.MOTUZAS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Žilviną Padaigą, sveikatos apsaugos ministrą.

Ž.PADAIGA. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Vladimirą Prudnikovą, kultūros ministrą.

V.PRUDNIKOVAS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Kazimirą Danutę Prunskienę, žemės ūkio ministrę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Viktorą Uspaskichą, ūkio ministrą.

V.USPASKICH. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Antaną Valionį, užsienio reikalų ministrą.

A.VALIONIS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Visa Vyriausybė prisiekė ir jai suteikiami konstituciniai įgaliojimai veikti. Sveikinu ir linkiu gero darbo žmonių gerovei. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis premjere ir Vyriausybe! Mielieji kolegos, dabar penkių minučių pertrauka, kad būtų galima pasikalbėti, nusifotografuoti ir pasidžiaugti padarytu darbu. Pirmyn. O po penkių minučių susirinksime, dar yra svarbių klausimų.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mielieji bičiuliai, nors mūsų gretos išretėjo, prašome užimti savo darbo vietas. Klausimų mes dar turime, ir labai svarbių. Minimum du klausimai, t.y. pareiškimai ir ketvirtadienio darbotvarkė. Aš siūlau pradėti nuo svarbesnio dalyko – nuo pareiškimų. Eilės tvarka kolega A.Čaplikas ar pagal frakcijų didumą reikėtų? Neprieštaraujate, taip, kaip užsirašę? Gerai. Tada pirmas A.Čaplikas. Prašom. Prašom, kolega.

Seimo narių pareiškimai

A.ČAPLIKAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Pareiškimas „Dėl pasiskelbimo opozicine frakcija“.

PIRMININKAS. Kolegos, aš labai prašau paklausyti, nes tai tikrai svarbus mūsų šios kadencijos Seimui darbas, kurį pradeda kolega A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. „2004 m. gruodžio 14 d., Vilnius. Liberalų ir centro frakcija, nepritardama Vyriausybės pateiktai ir Seimo daugumos patvirtintai Vyriausybės programai, vadovaudamasi Seimo statuto 41 straipsniu, pasiskelbia opozicine frakcija.

Šį sprendimą frakcija grindžia tuo, kad, pirma, Vyriausybės programa turi remtis atsakomybę už koalicijos formavimą prisiėmusių politinių partijų rinkimų programomis ir taip atspindėti valdantiesiems daugumos mandatą suteikusių žmonių lūkesčius. To nebuvo, deja. Deja, tie lūkesčiai programoje yra vienprasmiškai paniekinti valdančiajai daugumai susiejant valstybę su tolesniu valstybinio reguliavimo, perskirstymo ir mokesčių didinimu. Programos turinys akivaizdžiai liudija, jog Vyriausybė yra suformuota visų pirma postų dalijimosi, o ne veiklos programos diskusijos, valstybės plėtros prioritetų, atsakomybės Lietuvos žmonėms pagrindu.

Antra. Vyriausybės programa privalo aiškiai apibrėžti valstybės raidos tam tikru Vyriausybės veiklos laikotarpiu gaires. Tačiau patvirtintos programos nuostatos yra nekonkrečios, neapibrėžtos ir prieštaringos. Programoje nėra aiškios krypties ir konceptualumo. Nuvertinus strateginio planavimo būtinybę, programoje nėra aiškių nuorodų į artimiausio laikotarpio valstybinės veiklos prioritetus, stokojama veržlumo ir dinamiškumo, valstybės plėtros vizijos, kurių įvardijimas ypač svarbus šiuo laikotarpiu, kai visų šalies žmonių pastangomis yra pasiektas ilgalaikis Lietuvos strateginis tikslas – narystė NATO ir Europos Sąjungoje. Veiklos prioritetų nebuvimas mažina žmonių galimybę numatyti valdžios sprendimus, planuoti verslą bei buitį, taip pat kelia pagrįstą pavojų, jog Vyriausybė nepajėgs atsispirti antraeilių klausimų srautui ir interesų grupių įtakai.

Trečia. Vyriausybės programa yra teisinis dokumentas, kurio patvirtinimas ne tik suteikia Vyriausybei galią veikti, bet ir nustato Vyriausybės teisinės, politinės atsakomybės ribas. Skubotas Vyriausybės programos pateikimas ir precedento neturintis Vyriausybės sudėties kitimas neleidžia pripažinti, kad Vyriausybės formavimas atitiko Konstitucijos jam keliamus tikslus.

Tai, kad Vyriausybės narių vardu pateiktoje programoje neatsispindi visų Vyriausybės narių valia, Vyriausybės vadovas vengia atsakomybės už Vyriausybės sudėtį, o prisiimti įsipareigojimai nėra konkretūs, kelia pagrįstų abejonių dėl visos Vyriausybės ir atskirų ministrų pasirengimo savo veikloje vadovautis viso krašto ir jo žmonių gerovės siekiu bei atsakyti už nepateisintus žmonių lūkesčius.

Būdama konstruktyvi ir reikli opozicija, Liberalų ir centro frakcija savo veikloje vadovausis Liberalų ir centro sąjungos 2004 m. rinkimų į Seimą programa, kurios pagrindiniai tikslai: asmens iniciatyvos išlaisvinimas, nuolat sparčiai ir tolygiai visuose šalies regionuose auganti ekonomika ir mokesčių naštos mažinimas.

Liberalų ir centro frakcija sieks Liberalų ir centro sąjungos programoje įvardytų tikslų įgyvendinimo, rems šią programą atitinkančius Vyriausybės veiksmus bei, iširus valdančiajai koalicijai, bus pasirengusi prisiimti atsakomybę už šalies ateitį.“

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar E.Klumbys. A.Kubilius. (Balsai salėje) Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos politinę deklaraciją.

„Tėvynės sąjungos frakcija Seime, nesutikdama su Vyriausybės programa, skelbiasi opozicine valdančiajai daugumai dėl šių vertybinių ir organizacinių aplinkybių: valdančiosios daugumos suformuota Vyriausybė neturi aiškios valstybės tolimesnės raidos vizijos ir svarbiausių veiklos prioritetų, o pateikta programa yra tik šūkių ir bendrybių rinkinys; Vyriausybė nėra pajėgi prisiimti konkrečių įsipareigojimų svarbiausiose mūsų visuomenės gyvenimo srityse – nėra aiškūs būsimieji Vyriausybės veiksmai mokesčių politikoje, plėtojant žinių ekonomiką, regioninę politiką, pertvarkant valstybės valdymą, kovojant su korupcija, įveikiant šeimos ir gimstamumo krizę; valdančiąją daugumą sudarančioms partijoms Vyriausybės narių kvalifikacija, jų darbų kokybė ir rinkėjams duotų įsipareigojimų vykdymas nėra svarbūs; valdančioji dauguma nekelia jokių reikalavimų į atsakingas pareigas siūlomų politikų reputacijai; valdančioji dauguma jau dabar aiškiai parodė, kad jai svarbiausia ne valstybės reikalai, o vien postai tikintis vien asmeninės ir partinės naudos; valstybės valdyme pastebimai stiprėja nomenklatūrinio ir oligarchinio savanaudiškumo apraiškos.

Todėl Tėvynės sąjungos frakcija su apgailestavimu pažymi, jog Vyriausybė nuo pat savo veiklos pradžios yra menko autoriteto, silpna savo gebėjimais ir stokoja bet kokių vertybinių pamatų. Tėvynės sąjungos frakcija yra įsitikinusi, kad tokios silpnos Vyriausybės veikla potencialiai yra pavojinga visuomenei, ir reikalauja principingos opozicinės parlamentinės priežiūros.

Įvertinusi nerimą keliančias valdančiosios daugumos formavimo aplinkybes, Tėvynės sąjungos frakcija pareiškia, kad, būdama konstruktyvi opozicija, sieks skaidrios, vertybiškos, sąžiningos politikos, galinčios telkti piliečius, kad būtų įgyvendinami visiems bendri nacionaliniai tikslai; ypač atidžiai stebės, ar nepiktnaudžiaujama tarnybine padėtimi vardan asmeninių interesų bei skirstant europinių fondų lėšas; siekdama didesnio valdžios skaidrumo ir teisingumo žmonėms, siūlys tobulinti valstybės valdymą, skaidrinti rinkimų kampanijų ir politinių partijų finansavimo įstatymus, efektyvinti prižiūrinčių įstaigų galias; visomis išgalėmis sieks esminių demokratijos principų įtvirtinimo visuomenėje.

Tėvynės sąjungos frakcija yra įsitikinusi, kad lietuvių tauta, turėdama kaip niekada anksčiau savo istorijoje geras galimybes europietiškai valstybei kurti, yra verta stipresnės, ambicingesnės ir daug labiau strategiškai mąstančios Vyriausybės. Mums bus ypač svarbu, kad unikalios istorinės aplinkybės būtų tinkamai, efektyviai ir dinamiškai išnaudotos ir kad Lietuva kuo greičiau taptų viena stipriausių ir patikimiausių Europos valstybių. Todėl Tėvynės sąjungos frakcija, būdama konstruktyvi opozicija, dės visas pastangas, kad net ir valdant šiai Vyriausybei Lietuva išvengtų visiško sąstingio, valstybės autoriteto tolesnio praradimo ir visuotinio žmonių nusivylimo.

2004 m. gruodžio 14 d., Vilnius.“

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Dabar noriu paklausti, ar kolega E.Klumbys, J.Razma ar V.Mazuronis, kaip frakcijos lyderis? Kuris pirmas? Kolega V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką iš esmės Liberalų demokratų frakcijos deklaraciją aš perskaičiau, kai vertinau Vyriausybės programą. Tuomet mes išdėstėme motyvus ir pareiškėme, kad mes pasiskelbiame opozicine frakcija. Nenorėdamas trukdyti jūsų laiko, aš tik perduodu šį raštą gerbiamajam posėdžio pirmininkui ir dar sykį tai patvirtinu. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kadangi jau yra trys opozicinės frakcijos, lieka kiti pareiškimai. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, grupės Seimo narių prašymas, tai yra 92 Seimo narių.

„Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui gerbiamajam A.Paulauskui.

Dar 1995 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymą, kurio 15 straipsnyje buvo uždrausta rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendrojo naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ši nuostata galioja ir šiandien (19 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nors Tabako kontrolės įstatymas buvo keičiamas ne kartą. Be to, dabar galiojančio įstatymo redakcijos 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad „restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos atskiros patalpos (vietos) rūkantiems asmenims. Patalpos, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos taip, kad klientai (lankytojai) ir darbuotojai būtų apsaugoti nuo tabako dūmų. Šių patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.

Atsižvelgdami į tai, reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Seimo patalpose būtų laikomasi Tabako kontrolės įstatymo ir prašome nedelsiant uždrausti rūkymą Seimo III rūmuose esančio restorano patalpose. Šiose patalpose nepaliaujamai rūkoma, ir rūko, beje, daugiausia ne Seimo nariai. Restorane nuolat tvyro tabako kvapas, o tabako dūmais esame priversti kvėpuoti ne tik mes, bet, svarbiausia, ir lankytojus aptarnaujančios darbuotojos.“

Pasirašo 92 Seimo nariai. (Plojimai) Tikimės, kad Č.Juršėnas, kaip nerūkantysis, perduos Seimo Pirmininkui.

PIRMININKAS. O jau man pasirašyti nereikia? Ačiū. J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite paskelbti pirmąjį opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos pareiškimą, tiesa, ne dėl Vyriausybės veiklos, nes ji dar nieko nespėjo nuveikti, o dėl Seimo aktualijų.

„Šiandien įvykusiame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimo Europos komitetas savo pirmininku išsirinko prieštaringai vertinamą Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Pekeliūną.

Tėvynės sąjungos frakcija mano, kad Seimo Europos komiteto svarba Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą labai išaugs. Šio komiteto pirmininkas turės atstovauti valstybei įvairiuose Europos Sąjungos forumuose. Todėl visiškai jokios patirties šioje srityje neturinčio žmogaus paskyrimas į šias pareigas vargu ar gali būti pateisinamas tuo, kad Seimo vadovybės postai tiesiog buvo pasidalyti tarp valdančiąją koaliciją sudarančių partijų. Juo labiau kad niekas nėra paneigęs pranešimų, jog prieš pat nepriklausomybės atkūrimą A.Pekeliūnas buvo įtrauktas į KGB rezervo sąrašą.

Tokį neatsakingą valdančiosios koalicijos sprendimą Tėvynės sąjungos frakcija vertina kaip žeminantį Seimo autoritetą tiek šalies viduje, tiek ir tarptautinėje plotmėje.

Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas A.Kubilius.“

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už pirmuosius pareiškimus. O svarbiausia už tai, kad institucionalizavosi mūsų opozicija ir žengs tolesnius žingsnius. Kaip žinote, mūsų Seimo statutas numato opozicijos lyderio figūrą, taigi lauksim kitų žingsnių. Dabar aš prašyčiau, kad dar… Dar savo pareiškimus ar pranešimus perskaitys gerbiamasis Seimo Pirmininkas, o po to tarsimės dėl posėdžio darbotvarkės.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums pranešti, kad yra susiformavusi Tarpparlamentinių ryšių su Vengrijos Respublika grupė, kuriai vadovauja K.Glaveckas, o pavaduotoju išrinktas A.Salamakinas. Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupė, jos pirmininkas A.Baranauskas, V.Tomaševski grupės pavaduotojas. Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupė, jos pirmininkas P.Vilkas, pavaduotojai J.Lionginas ir E.Pupinis ir Tarpparlamentinių ryšių grupė su Čekijos Respublika, pirmininkas V.Domarkas, pavaduotojas K.Bobelis.

Ir keletas pranešimų. Yra sudaroma ir kviečiama užsirašyti į Tarpparlamentinių ryšių grupę su Lotynų Amerikos šalimis. Tokios grupės sudarymą inicijuoja K.Glaveckas. Užsirašymas prasideda gruodžio 14 d., šiandien, baigiasi gruodžio 22 d. ir pirmasis susirinkimas gruodžio 22 d. I rūmuose, 351 kabinete. Į Tarpparlamentinių ryšių su Libano Respublika grupę, kaip ir buvo minėta, užsirašymas nuo gruodžio 14 d. ir pabaiga gruodžio 28 dieną. Visa informacija. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kviečiu užbaigti posėdį, nes tauta laukia labai svarbaus jūsų pareiškimo, o man reikėtų pateikti darbotvarkę. (Balsai salėje) Kol kas registruojamės.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Tai yra gana daug. (Balsai salėje) Balsuoti, jeigu reikės, reikės vėliau, bet kol kas pirmininkaus Seimo Pirmininkas.

2004 m. gruodžio 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Kviečiu Č.Juršėną pateikti kitos savaitės darbotvarkę. (Balsai salėje) Jau viskas, pabaiga, dar truputį dėmesio ir…

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, jie jau įsitikinę, kad nubalsavo už darbotvarkę ir nenorėtų klausytis kitų kalbų. Aš tik trumpai drūtai pasakysiu dėl bendros tvarkos. Pirmiausia Seniūnų sueigos nariams. Seniūnų sueiga ketvirtadienį 8.30 val., prašome nepainioti, ketvirtadienį 8.30 valandą. Ketvirtadienį žadame posėdžiauti tik iki pietų. Yra keli socialiniai klausimai ir mūsų vidaus reikalai. Tai yra parlamentinių delegacijų vadovai, komitetai ir, žinoma, komisijos. Noriu pranešti, kad kaip tik šiandien Seniūnų sueigoje mes iš esmės sutarėme dėl komisijų personalinės sudėties. Taigi galėsime pasitvirtinti komisijas, komisijos išsirinks savo vadovus ir tada bus galima galutinai kitą savaitę viską ir užbaigti. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet, matyt, trumpai negalėsime, nes R.Šukys ir dar du nori jūsų paklausti. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš klystu, jūs mane pataisysite, kaip dažnai padarote, bet, man atrodo, būtų pats laikas priimti mano bent prieš dvejus metus teiktą, jūsų daugumos vieną kartą jau atmestą, bet dabar jau tikrai subrendusį priimti Valstybės tarnybos įgyvendinimo įstatymo vieno straipsnio vienos dalies išbraukimą. Vakar Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai to nelemto valstybės pareigūnų ir tarnautojų kai kurių kategorijų sumažinto atlyginimų koeficiento taikymą, kai biudžete trūksta numatytų lėšų. Gal jūs sutiktumėte Seniūnų sueigoje arba dabar bendru sutarimu papildyti darbotvarkę. Ten, kiek pamenu, likęs tik to projekto priėmimas, kurį galbūt tikėdamasis kitokio Konstitucinio Teismo sprendimo, Socialinių reikalų ir darbo komitetas sėkmingai vilkino. Tai gal dabar neaštrinkime situacijos, priimkime. Ten data yra nuo sausio 1 d., nuo kitų biudžetinių metų. Mes bent vieną kartą būsime labai greitai įvykdę Konstitucinio Teismo nutarimą.

PIRMININKAS. Mes esame įvykdę ne vieną Konstitucinio Teismo sprendimą, bet šiuo atveju, kaip žinote, Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalioja, kai jis atsiranda „Valstybės žiniose“. Matote, jūs formalistas ir aš kartais galiu pabūti formalistu.

PIRMININKAS. Taip, bet reikėtų nuo svarstymo stadijos jūsų komitete.

Č.JURŠĖNAS. Aš nematau čia problemų ir mes galėsime tai padaryti kitą savaitę, nes vis tiek kitą savaitę turėtume posėdžiauti.

PIRMININKAS. …praėjusiame Seime, todėl dabar reikia grįžti. Klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kita savaitė yra jau prieššventinė. Gal jūs galėtumėte preliminariai pasakyti tolesnį kitos savaitės ir po švenčių darbų grafiką, kad būtų galima daugmaž planuoti savo gyvenimą šiek tiek ilgesniam laikui.

Č.JURŠĖNAS. Mes tarėmės, bet nenutarėme, kaip iš tikrųjų bus. Pagal Konstituciją ir pagal Seimo statutą yra keli variantai. Vienas iš variantų – pratęsti sesiją. Tada mes kitą savaitę posėdžius galėtume baigti ne 23 d., o 22 d. arba net 21 dieną. Tai yra vienas variantas. Kitas variantas – baigti kaip numatyta 23 d. ir rinktis, jeigu reikės, į neeilinę sesiją. Viena reikmė mums susirinkti kartu yra tradicinė, tai yra sausio 13 diena. Jeigu prisiminsime ankstesnius atvejus, mes dažnai, ne visada, bet dažnai pratęsdavome sesiją, bet pirmąjį pratęstos sesijos posėdį darydavome sausio 11 arba sausio 12 d. ir kokią savaitę posėdžiaudavome. Bet kadangi sutarimo nei Seimo valdyboje, nei Seniūnų sueigoje nebuvo, vadinasi, šiandien kategoriškai tvirtinti aš negaliu. Seniūnų sueiga bus ketvirtadienį ir gal bus galima galutinai susitarti. O rytoj bus dar Seimo valdyba ir galėsime preliminariai apsikeisti nuomonėmis ir tą nuomonę jums pateikti. Variantai yra ir tokie, ir tokie. Nepamirškite, kad pagal Statutą pirmoje sesijoje patvirtinus Vyriausybės programą turi būti darbų programa. Bet čia mūsų padėtis yra gana delikati. Sesija baigiasi gruodžio 23 d., o Vyriausybė susirenka į posėdį, man atrodo, gruodžio 22 dieną. Jeigu ir patvirtins darbų programą, tai kada mes ją patvirtinsime? Todėl norom nenorom, jeigu bus didelė programa, teks posėdžiauti sausį ar vasarį. Bet nebūtina.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs prieš dvi savaites pažadėjote valdyboje nuspręsti, kokiu grafiku dirba Seimo nariai. Kada, penktadienį ar pirmadienį, jie turi laisvą, bet jau praėjo dvi savaitės ir valdyba tokio sprendimo nesugeba priimti. Ar dabar padidėjusi valdyba nežada mums galutinai sutvarkyti darbotvarkės?

Č.JURŠĖNAS. Visko gali būti, nes mes šį klausimą tikrai nuodugniai nagrinėjome, išsiaiškinome santykius su Vyriausybe ir tas variantas, kuris buvo pateiktas valdybai, reikia manyti, ir liks su kai kuriais pataisymais atsižvelgiant į įvairių frakcijų siūlymus. Esmė yra ta, kad mūsų darbas turi būti priderintas prie europinių institucijų darbo, o konkrečiai, ne tik trečiadienį, bet ir penktadienį turi būti Europos reikalų komiteto posėdžiai, galimai kitų komitetų posėdžiai ir išimtiniais atvejais Seimo posėdžiai. Vadinasi, susitikimams su rinkėjais pagal esamą projekto variantą lieka pirmadienis.

PIRMININKAS. Ačiū. Į visus klausimus atsakėte. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Palaukite, aš kortelę pasiimsiu. Yra raginimas balsuoti… Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume pateiktai darbotvarkei?

Už – 31, prieš nėra, susilaikė 22. Programai pritarta.

Tuo mes posėdį ir baigiam. Visi Seimo nariai kviečiami į susitikimą su paskirtaisiais ir įgaliojimus gavusiais ministrais restorane. Posėdis baigtas.