Dvyliktasis (12) posėdis
2004 m. gruodžio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr.XP-54Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame popietinį posėdį. Svarstome popietinės darbotvarkės pirmąjį klausimą Nr.XP-54. Prezidento grąžintas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas J.Lionginas. Svarstymas ir priėmimas.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas – pritarti Respublikos Prezidento dekretui ir siūlyti Seimui priimti įstatymą Nr.IXP-2566 su Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Kviečiu pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Noriu priminti, kaip yra balsuojama dėl grąžinto įstatymo. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Vadinasi, tokį, koks buvo priimtas. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė Seimo narių. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimamas, tada balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma Seimo posėdyje dalyvavusių Seimo narių. Prašom užsiregistruoti.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Mes nelabai galime pradėti nagrinėti šį įstatymą, nes nėra pusės. (Balsai salėje) Tie, kurie yra, labai griežtai reikalauja, bet kai nebus jūsų, reikalaus kiti. Pakartosime registraciją, nes atėjo papildomai. Pabandome pakartoti registraciją. Prašom.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Turime kvorumą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą be pakeitimų? Primenu, kad komitetas siūlo priimti su Prezidento pakeitimais. Dabar balsuojame, kad priimtume be pakeitimų.

Už – 2, prieš – 76, susilaikė 6.

Balsuosime, ar priimti įstatymą su Prezidento siūlomomis pataisomis ir papildymais, kaip siūlo pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas su Prezidento teikiamomis pataisomis, prašom balsuoti.

Už – 90, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas su Prezidento teiktomis pataisomis priimtas.

Pilietybės įstatymo 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-57Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar svarstome popietinės darbotvarkės klausimą, kurio registracijos Nr.XP-57, taip pat Prezidento grąžintas įstatymas. Pilietybės įstatymo 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Svarstymas ir priėmimas. Prašom Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Prezidento teiktas įstatymo pataisas, taip pat susipažino su praktika, kuri šiuo klausimu yra Europos šalyse šiuo klausimu. Ji yra šiek tiek kitokia. Gavome oficialią Migracijos departamento pažymą, kuri jums yra išdalyta. Komitetas pritarė Prezidento teiktoms pastaboms ir siūlo šį įstatymą priimti, pritarti dekrete teikiamoms Pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo pataisoms ir su jomis priimti. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome pagrindinio komiteto nuomonę. Dabar kviečiu papildomo Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikti V.Stankevičių. Prašom.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas išnagrinėjo šį klausimą ir pritarė Prezidento pataisoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė 2. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Dumčių pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą.

A.DUMČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė pateiktas pataisas gruodžio 8 dieną. Pritarė Teisės departamento techninei pataisai. Mūsų komitete Prezidento teikimui buvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateiks pirmininkas A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas kaip papildomas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė Respublikos Prezidento dekrete pateiktoms įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Pritarėte? Ačiū. Labai tyliai, tik aš ir išgirdau. Visi komitetai pritarė Prezidento teiktoms pataisoms. Dabar pradedame diskusiją. Jūs irgi diskusijai? Yra 3 Seimo nariai, norintys dalyvauti diskusijoje.

R.Dagys. Ruošiasi V.Žiemelis. Prašom į tribūną.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes dabar svarstome rimtą klausimą, kuris gali turėti vienokių ar kitokių pasekmių Lietuvai. Gaila, kad mes jį svarstome tokiu karštligišku laiku, kai mums daugiau rūpi mūsų institucijų formavimas, o ne diskusijos iš esmės. Tikrai, galbūt net ir reikėtų anksčiau ar vėliau prie to įstatymo grįžti.

Svarstydami šias pataisas mes turime sau atsakyti į kelis esminius klausimus: ko mes siekiame, siekėme anksčiau tom pataisom ir ko šios pataisos siekia? Mano galva, pirmiausia mes turime žiūrėti į būsimus iššūkius Lietuvai mums būnant Europos Sąjungos valstybe. Praėjusį kartą Seimas sugriežtino nuostatas, ir, manau, teisingai padarė, nes mes turėtume eiti nuo griežtesnių suvaržymų, kadangi nežinome, kas Lietuvoje darysis, prie liberalesnių, jeigu tokių reikės, nes grėsmės yra gana didelės. Mūsų demografinė situacija nėra tokia, kokia yra, ir tos valstybės, kurios anksčiau tai padarė, liberalizavo, dabar bando spręsti tas problemas. Grąžinti atgal yra be galo sudėtinga.

Kita vertus, kokiu būdu mes tuos dalykus sprendžiam? Labai gerai praeitas Seimas padarė, kad suvienodino natūralizacijos sąlygas tiek šeimai, tiek paprastiems, ne šeimoje gyvenantiems. Jeigu mes iš tikrųjų deklaruojame prioritetus šeimai, o tai pasakė visos partijos, tai mes turėtume maksimaliai apsaugoti šeimos institutą nuo galimų įvairiausių neigiamų įtakų. Dabar siūloma Prezidento pataisa iš esmės daro tokią protekciją, kad tai yra šeima, turi lengvesnes sąlygas, per ją galima lengviau gauti pilietybę. Vadinasi, skatinama sudaryti fiktyvias šeimas. Tas argumentas dar labiau sustiprėja, kai siūloma atsisakyti, kad tos šeimos neturi turėti vaikų. Vaikai nėra kokia nors diskriminacijos forma, ir tokia lengvata, kuri buvo padaryta, neprieštarauja šiai Europos Tarybos chartijai. Aš pats dalyvavau priimant tą chartiją. Tikrai tam neprieštarauja. Šiuo atveju mes pozityviai išskiriame šeimą. Tik tuo atveju, kai yra šeima, mes suteikiame vadinamąjį natūralizacijos laikotarpį 1 plius 5. Vienas… Vadinasi, iki mirties ir 5 metai papildomai tik tuo atveju, jeigu yra šeima. Yra aiškus motyvas, dėl ko mes tą darom: tai yra šeima, šeimą reikia saugoti, nes yra gimę žmonės… Vaikai, gimę toje šeimoje, turi būti Lietuvos piliečiai. Tai leidžiama Europos Tarybos dokumentais, tam visiškai neprieštarauja. Jeigu mes darome papildomą išlygą tuo klausimu, vėlgi mes suduodame smūgį mūsų šeimos institutui. Mes neturime sudaryti galimybės, kad per šeimą mėgintų atsirasti kokia nors landa.

Kita vertus, lyginama su kitom valstybėm, kokie ten yra įvairūs natūralizacijos laikotarpiai. Tai vėlgi tas motyvas, kurį aš ir anksčiau išsakiau. Mes pirmiausia turime pasižiūrėti, kokia praktika pas mus susiklostys. Mes neturime tapti patraukliausia valstybe emigrantams iš įvairių valstybių, nes mūsų demografinė ir kita situacija nėra palanki, todėl aš manau, kad mes tikrai neturėtume būti per daug liberalūs tuo atžvilgiu. Aš apeliuoju ne į Liberalų frakciją, bet apskritai kalbu plačiau, tačiau šiuo atveju mes turėsime būti konservatyvesni ir pasižiūrėti, kas darysis ateityje.

Labai gaila, kad, kaip išaiškėjo iš visų diskusijų, Prezidento patarėjai iki tol nedalyvavo diskusijoje, nebuvo išsiaiškinę su įvairių mūsų institucijų specialiosiomis tarnybomis, kurios teikia įvairias pažymas, ir tas procesas pasidarė gana chaotiškas. Taigi aš manau, kad mes galime priimti senąjį įstatymą tokį, koks jis yra, o jeigu reikės taisyti kokias nors detales, tai mes galime taisyti buvusį įstatymą. Palikti tokį, koks jis dabar yra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Žiemelį. Ruošiasi J.Veselka. Ne, ruošiasi.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys ir buvau iš tų, kurie susilaikė. Drįstu teigti, kad dauguma Teisės komiteto narių man neįrodė, kad vis dėlto reikia priimti Prezidento dekretą. Kodėl aš manau, kad nereikėtų priimti? Respublikos Prezidento dekrete teigiama, kad įstatymo 3 straipsnyje, keičiančiame Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, yra numatyti griežtesni reikalavimai asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais ir siekiantiems įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, kad toks termino pailginimas nepagrįstai riboja susituokusių asmenų teises integruotis į Lietuvos visuomenę ir nevisiškai atitinka šeimos apsaugos principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Noriu pasakyti, kad sėslumo cenzo nustatymas šiuo atveju yra įstatymų leidėjo prerogatyva ir aiškiai įvardyti, koks gyvenimo Lietuvoje terminas labiausiai atitiktų Konstitucijos principus, neįmanoma, nes taip traktuojant Konstitucijos nuostatas tai labiausiai atitiktų bet kokio termino apskritai panaikinimą.

Europos Tarybos 1997 metų lapkričio 6 d. konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta: „Kiekviena valstybė narė savo šalies įstatyme jos teritorijoje teisėtai ir nuolat gyvenantiems asmenims nustato natūralizacijos galimybę. Nustatydama natūralizacijos sąlygas, laikotarpį iki paraiškos padavimo, šalis numato ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį.“ Mano požiūriu, tikslinga, kad Europos Sąjungos narei naujokei, atsižvelgiant į demografinę situaciją, grėsmę etniniam identitetui, būsimąją ekonominę naštą, t.y. emigrantų išlaikymą, pabėgėlių kvotas, galimą ekstremizmo, radikalizmo augimą šalyje, galima nustatyti maksimalų dešimties metų terminą. Šiuo atveju mes nepažeidžiame jokių konvencijų.

Ir, be abejonės, pateiktinas Danijos pavyzdys, kad liberalios ir tolerantiškos Danijos emigracinės ir prieglobsčio politikos nuostatos nepasiteisino. Iš tūkstančio apklaustų asmenų, kurie gyvena Danijoje kaip emigrantai ir pabėgėliai, apie 85% yra musulmonai, todėl Danija, mūsų artimiausia kaimynė, nuo 2002 metų šias procedūras sugriežtino. Šiuo metu užsienietis, sudaręs santuoką su Danijos piliečiu, gali būti įtrauktas į sąrašą dėl natūralizacijos išgyvenęs 9 metus. Priėmus šias pataisas Danijoje keliskart sumažėjo santuokų su imigrantais. Galima daryti aiškią išvadą, kad liberali politika skatina nelegalias santuokas. Paminėtina ir mūsų kaimynių – Latvijos ir Estijos – patirtis šiuo klausimu. Pilietybės natūralizacijos ir santuokos būdu įgijimas yra toks pat ir nieko nešokiruoja. Lietuvoje 10 ir 10, Estijoje ir Latvijoje gal šiek tiek mažesnis terminas, tačiau toks pat.

Be to, mano žiniomis, priekaištų iš Europos Sąjungos institucijų dėl per griežtos migracijos politikos mes negirdėjome. O jeigu taip atsitiktų, kad kitų Europos šalių atžvilgiu atrodytume prastai ir būtume spaudžiami švelninti migracijos politiką, galėtume grįžti prie šio Prezidento pasiūlymo, todėl manau, kad nereikėtų skubėti priimti Prezidento siūlomų nuostatų, o visų pirma reikėtų galvoti apie savo šalies gyventojų gerovę, stabilias šeimas ir saugoti savo merginas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pagal konservatorius aš esu užsimaskavęs Lietuvos priešas ir dabar kalbėsiu panašiai. Pirmoji sąlyga. Man labai keista – kai gavom Seimo Pirmininko A.Paulausko pasirašytą pažymą supažindinti seniūnus ir ją perskaitėm, beveik visi pritarėm, kad gera pažyma, iš tikrųjų didelis susirūpinimas Lietuvos valstybe. Paskui tie, kurie parašė pažymą, atsižegnojo, sako, mes jokios nerašėm. Tai kaip gali Seimo Pirmininkas platinti dokumentą, kurio niekas nepasirašė? Maždaug viena bobutė atnešė, įmetė man į dėžutę. Čia tokia pažyma būtų, kad taip valstybėje neturėtų būti. Kiekvienas turi būti atsakingas už tai, ką parašo. Ir valdžios prašyčiau tokių pažymų neplatinti.

Bet dabar iš esmės dėl to įstatymo. Gerbiamieji kolegos, mūsų valstybėje atsirado labai daug nesuvokiančių, kad Europos Sąjunga, NATO ir kiti dalykai yra priemonės, bet ne savitiksliškas dalykas. Savitiksliškas dalykas mums yra Lietuva. Ir mums reikia spręsti daugumą dalykų suvokiant nedviprasmiškai. Pats pagrindinis dalykas mums – Lietuva, kad ji yra ir kad išliktų amžiams. Tokia turėtų būti ir Prezidento pozicija. Prezidentui tokią poziciją sunku užimti, kai turi beveik dvi tėvynes. Tada, aišku, pozicija gali būti kitokia, bet mes čia augome, čia dirbome, čia buvome sugadinti, čia atitaisyti ir toliau jau žengiame atitaisymo keliu. Todėl, manau, tas požiūris, kad jeigu atvažiuoja žmogus „su meile ir be meilės“… turi būti skirtingi pilietybės suteikimo terminai. Manau, gerbiamieji, tiems, kurie atvažiuoja ir sukuria mišrias šeimas iš meilės, nėra svarbu politika. Jie sukuria natūraliai mišrias šeimas. Ir jiems nėra labai svarbu – po penkerių, septynerių ar po dešimties metų bus suteikta pilietybė. O vaikai, gimę Lietuvoje, kaip žinote, automatiškai gauna pilietybę. Todėl man labai keista, kad lyg ir dirbtinai skatiname Lietuvoje mišrių šeimų kūrimą. O kam jas reikia dirbtinai skatinti? Meilė, kaip žinote, vyksta natūraliai ir čia nereikia jokios… ir politikai čia reikia mažiausiai… Atidirbk, pragyvenk 10 metų Lietuvoje, išugdyk savo vaikus ir gausi pilietybę. Na, jeigu 23 metų vedei, 33 metų labai normalu gauti pilietybę, kai jau suvoki tos valstybės visą specifiką. …Vakarai skundžiasi, kuriasi ištisi rajonai turkų, afrikiečių, kitokių tautybių žmonių, kurie nenori integruotis nei į Vokietijos, nei į Anglijos ar Olandijos… ir prasideda esminiai nesutarimai, esminiai pažeidimai žmogaus teisių ir konfliktai. Todėl 10 metų priprasti, suvokti, kad tau patinka ši valstybė, kad tu supranti jos kultūrą, jos psichologiją, jos visa kita, yra labai normalus laikotarpis. Todėl tie septyneri metai, man atrodo, yra beprasmiški. Toliau. Penkeri metai, jeigu mirė sutuoktinis. Gerbiamieji, įsivaizduokite teroristą, kuris atvažiuoja į Lietuvą turėdamas teroristinių tikslų. Ši nuostata atvirai skatina su savo sutuoktiniu susitvarkyti anksčiau laiko įvairiais būdais. O kad vaikų bus, gerbiamieji, tai tie, kurie atvažiuoja turėdami specialių tikslų, žino, – tam yra vaikų prieglaudos ir tuos vaikus paims. Todėl, manau, eiti liberalizavimo keliu, jeigu jau privers, yra priimtinas dalykas. Dabar Vakarai daugiausia dejuoja – per daug buvo šioje politikoje liberalizmo. Žmogus turi atvažiuoti į kitą valstybę norėdamas integruotis į ją ir sutikti su jos kultūra, ir visa kita, o ne šiaip, kad suteiktų man pilietybę. Aš manau, ir dauguma mūsų tokie buvo, kad nelabai jaunystėje mus ta politika domino. Domino kiti dalykai. Aš manau, reikia Prezidento pasiūlymui nepritarti, o palikti galioti mūsų įstatymą. Nes dar kartą noriu… įsidėmėkite, ne tiek mūsų daug ir mūsų tikslas – ne NATO, ne Europos Sąjunga, ne kuo daugiau imigrantų, bet reikia sustabdyti emigraciją, o ne skatinti imigraciją. Ir aš prašau Prezidento veto atmesti. Bet čia yra priešo kalba.

PIRMININKAS. Taip, diskusija įvyko. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom registruotis. Prašom. V.Rinkevičius – nuomonė už.

V.RINKEVIČIUS. Aš už tai, kad priimtume įstatymą tokį, koks buvo Seimo priimtas. Aš už tai noriu pasisakyti. Prieš Prezidento pataisas. Aš už tai, kad priimtume įstatymą tokį, koks buvo priimtas. Ar galiu taip…

PIRMININKAS. Taip, prašom kalbėti.

V.RINKEVIČIUS. Mes turėtume galvoti bent apie 20 metų ateitį ir prisiminti, pažiūrėti kitų šalių patirtį. Šiandien ir liberalioje Olandijoje populiariausias vardas yra Achmedas ar panašiai. Panašiai po 20 metų bus ir Lietuvoje. Įvertinę tą praktiką, tą kitų šalių patirtį ir galvodami apie savo tautą ir jos ateitį, mes turėtume pritarti tam įstatymui, kuris buvo priimtas, ir dėl to siūlau nepritarti Prezidento pataisoms.

PIRMININKAS. Noriu paaiškinti, kad iš pradžių balsuosime, ar priimti įstatymą be pakeitimų. Todėl tie, kurie kalba už… o kas kalbės prieš? J.Sabatauskas turbūt, nes J.Veselka kitaip mano. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad bendras natūralizacijos terminas gauti pilietybę yra 10 metų. Tai yra žmogus, norintis gauti Lietuvos pilietybę, turi pragyventi 10 metų Lietuvoje, kad turėtų teisę įgyti Lietuvos pilietybę. Dėl santuokos. Prezidentas siūlo kompromisinį variantą, palyginti su tuo, kuris buvo priimtas Seimo, ir tuo, kuris galiojo anksčiau. Anksčiau buvo penkeri, Seimo – dešimt, o Prezidentas siūlo septynerius. Netgi septynerių metų Lietuvos terminas bus bene pats ilgiausias visoje Europoje. Pažiūrėkite šiandien jums išplatintą oficialią Migracijos departamento pažymą. Daugelyje Europos šalių susituokus pragyventi yra treji, vieneri metai, maksimumas – penkeri. Danijoje yra devyneri metai, kitaip, negu sakė kolega V.Žiemelis. Devyneri metai yra bendras natūralizacijos terminas, o susituokus yra šešeri metai, iš jų treji Danijos teritorijoje turi būti pragyventi. Taigi netiksliai perteikta informacija. Jeigu mes paliksime 10 metų, tai bus visiškai nelogiška.

Toliau. Reikalauti, kad turėtų vaikų, iš tikrųjų būtų diskriminacija, nes ką daryti toms šeimoms, kurios natūraliai negali turėti vaikų. Įsivaikinti? Aš kalbu apie tuos, kurie savo vaikų turės. Tarkime, vienas iš sutuoktinių negali turėti vaikų, ką jūs siūlote? Iš šalies „pasigauti“ taip? Taigi, kolegos, siūlau pritarti Prezidento siūlomoms pataisoms. Ir taip mes būsime priėmę patį griežčiausią visoje Europoje Pilietybės įstatymą dėl natūralizacijos sąlygų. Su septyneriais metais bus pats griežčiausias. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.Dabar balsuosime. Dabar balsuosime už tai, kad priimtume įstatymą visą be pataisų, tokį, koks buvo anksčiau. Kas už tai, kad priimtume įstatymą be pakeitimų?

Už – 32, prieš – 55, 5 susilaikė. Įstatymas nepriimtas.

Dabar mes balsuosime už tai, kad priimtume su Prezidento teiktomis pataisomis. A.Kašėta nori pasisakyti už. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išties buvo pagrindinis iniciatorius, kad pasirodytų tas projektas, kurį vėliau vetavo Respublikos Prezidentas. Bet, įsigilinę į pateiktas Prezidento pataisas, apsvarstę kompromiso galimybes, vis dėlto nusprendėme, kad galima pritarti šioms Prezidento pataisoms. Kaip jūs pastebėjote, septyneri metai yra gana ilgas laikas. Iš tikro kaimyninių valstybių kontekste tie dveji metai, kurie yra daugiau… Dvejais metais daugiau negu Estijoje, negu Latvijoje. Iš tikro, sakykime, šiek tiek sumažėja galimybė piktnaudžiauti tiems, kurie norės kokių nors fiktyvių santuokų Baltijos šalyse. Be to, mes nebuvome išsprendę problemos dėl tų žmonių, kurie padavė pareiškimus pilietybei gauti prieš įsigaliojant mūsų ką tik neseniai priimtam įstatymui. Iš tikro atgaline data tuos žmones pastatyti prieš faktą, kad jau nebe penkeri metai, o dešimt metų, buvo problema ir Prezidentas savo dekretu tą problemą savo pataisomis išsprendė.

Taigi siūlyčiau priimti šį protingą kompromisą. Tuo labiau kad daugelis kitų Pilietybės įstatymo nuostatų, sugriežtinančių pilietybės gavimo procedūrą, lieka galioti. Manau, kad tai užkirs kelią piktnaudžiauti pilietybės klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš čia klausausi, ir visą laiką argumentas vienas – einame kompromiso keliu su Prezidentu. Ką reiškia kompromiso keliu su Prezidentu? Mes turime galvoti apie visą Lietuvą, o prezidentai buvo, yra ir liks. Todėl kompromisas su Prezidentu yra visiškai netinkamas argumentas.

Dar vienas argumentas – taip nėra Europos Sąjungoje. Čia iš viso… žmonių, kurie nežino, kad Lietuva jau aš nežinau kiek, 2 ar 3 tūkstančiai metų kaip Europoje… Kaip mes padarysime, taip bus Europoje. Todėl atminkime dar kartą: Europa mums yra niekas, mūsų niekas neverčia nieko daryti kitaip, negu tinka daryti protingai. Todėl darykime atsižvelgdami į savo interesus, ir taip bus Europoje. Aš manau, kad net kiti europiečiai mumis paseks, senesnės Europos Sąjungos nariai.

Manau, kad vis dėlto bendras terminas turi būti 10 metų, ir nenoriu, kad būtų skatinami teroristai vienaip ar kitaip padaryti, kad jų žmonos anksčiau numirtų… Man gaila lietuvaičių, o užsieniečiai… Nieko, vietoj 5 metų palauks ir 10 metų, neprapuls. Ir mūsų tegul laukia, išbėgusių iš Lietuvos, tenai kažkur 10 metų. Aš nieko prieš. Truputį sustabdytų emigraciją ir tai būtų gerai. Todėl siūlau balsuoti prieš siūlomą Prezidento pataisą.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas nėra toks paprastas, atrodo, tiktai labiau uždrauskime, gal padarykime 20 metų, neduokime pilietybės ir visa problema išsispręs, ir visi čia taps lietuviais, bus daugiau vaikų ir panašiai. Man atrodo, ne ta problema, kad Lietuva nyksta, nors iš tikrųjų mokslininkai įrodė, kad mes ateityje, ko gero, išnyksime, jeigu taip toliau emigruosime ir nieko nedarysime, kad mūsų pačių emigracija nemažėtų.

Antras dalykas, jeigu būsime tinginiai. Jeigu mūsų vyrai tingės atlikti savo vyrišką priedermę, tarp jų kai kurie Seimo nariai, turintys mažai vaikų. Ką padarysi! Deja, šis įstatymas truputį apie kitus reikalus, ne apie šeimos didėjimą, o būtent apie pilietybės suteikimą. Jeigu jau kažkas kažką tikrai įsimylėjo, o žinokite, kolegos, yra toks dalykas ir jausmas kaip meilė, kai ne saugumo sumetimais kuriama šeima ir mylima, ir netgi atvažiuojama nepaisant sienų. Galbūt tie 7 metai ir taip yra gana griežta priemonė turint omeny atžalas, kurias galbūt tas žmogus, pamilęs ir Lietuvą, turės auklėti, ir vis dėlto tai yra savotiškas diskriminavimas. Man atrodo, ne tais trukdymais mes apsaugosime savo valstybę, o tiktai rimtais darbais specialiųjų tarnybų, kurios kovos su terorizmu taip, kaip reikia kovoti, o ne prisidengus lakmuso popierėliais. Sakau, galime padaryti ir 20 metų. Jeigu reikės žvalgybai, ji savo agentų visuomet suras ir tarp mūsų.

Aš vis dėlto siūlyčiau pritarti Prezidento siūlymams, kad būtų nustatytas 7 metų laikotarpis. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Gražulis – nuomonė prieš.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, neseniai teko lankytis su oficialia delegacija Olandijoje ir kalbėtis (daugiau privačiai) su Olandijos Seimo nariais. Jie įvardijo vieną esminių ir didžiausių Olandijos problemų – gana liberalias pažiūras dėl pilietybės suteikimo. Faktiškai ten yra katastrofa. Jie mano, kad po 10 metų dėl liberalių įstatymų olandai nebeturės daugumos. Tai labai skatina emigrantus. Man atrodo, kai jie žinos, kad Lietuvoje yra gana griežtos taisyklės gauti pilietybę, išties emigrantų sumažės. Aš manau, tuo mes parodytume pavyzdį ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms, ir jos, manau, pasektų mūsų pavyzdžiu.

Aš dar norėčiau priminti tiems Seimo nariams, kurie balsavo prieš mėnesį už šį įstatymą, kad būtų nuoseklūs ir balsuotų taip, kaip jie balsavo priimdami šį įstatymą. Esu prieš Prezidento teikiamas įstatymo pataisas ir siūlau balsuoti ir kitus už tokį įstatymą, koks buvo.

PIRMININKAS. V.Stankevič – nuomonė už.

V.STANKEVIČ. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, stodami į Europos Sąjungą ir NATO, į demokratiškesnes institucijas, mes žadėjome ir sakėme, kad kursime demokratinę, atvirą visuomenę. Aš manau, kad mūsų nuostatos ir dabar po stojimo, prisijungimo neturėtų pasikeisti. Dabar mes turėtume vadovautis tokiomis kategorijomis kaip demokratija, humanizmas, tolerancija. Siūlau balsuoti už Prezidento pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien čia daug kalbama apie Europą, bet pasižiūrėkime, kokie procesai, susiję su emigracija, vyksta Europoje. Ta politika, kuri prasidėjo apie 1959 metus norint sukurti gerovės Europą, šiandien privedė prie to, kad Vokietijoje turkai su kurdais aiškinasi santykius ginklais, muštynėmis, o tai neapsiriboja vien tik Turkija. Pažiūrėkime, kokie procesai vyksta Olandijoje. Tas pats vyksta Prancūzijoje.

Taigi jeigu mes, kaip čia dauguma yra nusiteikusi manyti ir, matyt, taip ir balsuos, kad mes ta intencija einame į Europą, atsiminkime, kad mes einame tų pačių procesų link. Galbūt praėjus kokiems 10 ar 20 metų mūsų būsimieji kolegos čia svarstys, kaip reikia griežtinti tuos įstatymus. Taigi šiandien neužsiimkime liberalizavimu, o rimtai žiūrėkime į tuos procesus, kurie šiandien vyksta Europoje.

PIRMININKAS. Paskutinė nuomonė už – R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes dabar nepriimsime Prezidento pataisų, liks senasis projektas su 5 metais. Visi kalbantys turėtų atkreipti į tai dėmesį, nes Prezidento siūlomas variantas yra griežtesnis negu tas senasis įstatymas, kuris, jeigu mes nepriimsime jokio įstatymo, liks galioti. Taigi aš atkreipiu visų dėmesį į tai, kad balsuodami šiuo atveju mes vis tiek turime palaikyti Prezidentą, nes atmetėme savo įstatymą, ir jeigu nepalaikysime Prezidento įstatymo, tokiu atveju liks senasis, kuris yra liberalesnis.

PIRMININKAS. A.Kubilius – nuomonė prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, lieku prie savo nuomonės, kad geriau būtų buvęs toks įstatymas, kokį Seimas priėmė. Dabar, aišku, mums lieka mažai variantų. Prezidentas tame įstatyme padarė nelabai reikalingų pataisų, bet vis tiek įstatymas lieka geresnis. Būtų gerai, kad ir Prezidentas, ir Seimas, ir Vyriausybė galvotų apie būsimas perspektyvas, kurios visiems mums turėtų kelti suprantamą rūpestį.

Čia daug kas minėjo ir Olandiją, ir Vokietiją, ir kitus dalykus, bet mes patys turime suprasti, ką tai reiškia, kas gali laukti Lietuvos. Visas pasaulis po rugsėjo 11-osios pamatė, kad visi teroristai, iš esmės didžioji jų dalis, buvo parengti ir yra kilę iš Vokietijos ir iš esmės parengti Vokietijoje. Ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir Olandijoje yra labai griežtinamos priemonės prieš visus nelegalius imigrantus, prieš visą teroristų tinklą. Ką jūs manote, ką tie teroristai toliau darys? Ar jie trauksis iš Europos? Aš manau, kad ne. Ieškos ramesnių vietelių, ieškos tokių vietelių, kuriose nepasiruošta nuo jų apsiginti. Jeigu mes tam nebūsime pasiruošę, tai žiūrėkime, kad vieną dieną atsibudę mes netaptume, nepasijustume, kad Lietuva yra tapusi vienokiu ar kitokiu tokio pasiruošimo centru. Todėl daugiau reikia kalbėti ne tik apie Pilietybės įstatymą, o apie visą kompleksą priemonių, apie nelegalios migracijos, apie nelegalių asmenų, galbūt užsiimančių tikrai pavojinga veikla, kontrolę. Šioje vietoje ir Prezidento, ir mūsų rūpestis turėtų būti kur kas didesnis, negu ginčytis, ar susituokus laukti po 7 ar 10 metų pilietybės. Problemos, mano manymu, kur kas rimtesnės, su kuriomis mums artimiausiu metu gresia susidurti.

PIRMININKAS. Balsuosime. Noriu priminti, kad balsuosime už tai, ar priimti įstatymą su Prezidento teiktomis pataisomis. Kas už tai, kad priimtume? Primenu, kad pagrindinis ir visi kiti komitetai pritarė. Balsuojame.

Už – 86, prieš – 5, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

(Balsai salėje) Prašom. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš norėčiau kreiptis į Seimą ir paaiškinti, kad prieš tai išsakyti argumentai, kurie buvo siejami su terorizmu, santuoka, vaikais ir liberalizmu, nieko bendra su liberalizmo ideologija neturi ir nieko bendra su Liberalų ir centro sąjunga neturi. (Balsai salėje)

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-72 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dabar mes pradėsime svarstyti darbotvarkės 2-6 klausimą. (Balsai salėje) Dėmesio! Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-72. Kviečiu J.Sabatauską. Pateikimas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas įstatymo projektas dėl dviejų įstatymų galiojimo pratęsimo iki 2006 m. sausio 1 dienos: dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei dėl Tautinių mažumų įstatymo. Kaip žinote, dabar Seime svarstomas naujo Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas. Numatyta, kad vietoj dabartinio Administracinių teisės pažeidimų kodekso bus du kodeksai: vienas, kaip minėjau, – Administracinių teisės pažeidimų, kitas – Administracinio proceso kodeksas. Kadangi tikėtina, kad mes šiemet jų nepriimsime, netgi jeigu ir priimsime, bendra nuostata yra ta, kad tokios apimties įstatymai turi susigulėti, kad būtų galimybė ir susipažinti, ir pasiruošti juos įgyvendinti. Jų įsigaliojimas bus tik nuo 2006 metų, vadinasi, reikia pratęsti dabartinio kodekso galiojimo laiką. Taip pat yra rengiamas naujas Tautinių mažumų įstatymas. Dabartinis įstatymas yra priimtas 1989 m., jo galiojimą taip pat reikėtų pratęsti iki kitų metų sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dėl kodeksų viskas aišku. Aš norėčiau paklausti dėl Tautinių mažumų įstatymo. Kaip žinote, tas mūsų įstatymas tikrai nedaro gėdos ir dažnai nurodomas kaip pavyzdys kitiems Europos kraštams. Gal jums yra žinomas naujai rengiamas įstatymas, ar jis bus dar geresnis, ar bus blogesnis? Koks jis bus ir kada bus? Kai dabar kalbėjome apie natūralizacijos procesus, tai buvo visokių nuomonių, vieni gyrė, kiti peikė ir buvo įvairių argumentų. Manau, kad panašus disputas gali kilti ir dėl šio įstatymo. Gal jums kas nors žinoma ir gal galite informuoti?

J.SABATAUSKAS. Tas įstatymas, kaip minėjau, yra rengiamas, darbo grupė dirba ir jis artimiausiu metu bus pateiktas. Kad dabartinis mūsų įstatymas nėra peikiamas, o, kaip jūs sakote, yra daugiau giriamas, tai naujasis tikrai nebus blogesnis.

PIRMININKAS. Dabar dėl pateikimo norėtų kalbėti V.Tomaševski. Prašom.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, Pirmininke. Aš nespėjau paklausti pranešėjo. Kalbėdamas dėl balsavimo motyvų pasakysiu, kad darosi juokinga, nes mūsų Seimas negali priimti tokio nesudėtingo įstatymo jau visą kadenciją. Pagrindiniame komitete šis įstatymas jau priimtas po svarstymo ir priimtas sprendimas. Jau pusantrų metų jis negali patekti į plenarinį posėdį. Ačiū, kad mes balsuosime dėl šio įstatymo galiojimo pratęsimo, bet, kita vertus, keista, kad Seimas negali priimti tokio nesudėtingo įstatymo jau porą metų, tuo labiau kad pagrindinis komitetas po svarstymo jau apsisprendęs.

PIRMININKAS. Ar galime po pateikimo pritarti šiam projektui? Ačiū. Ar galėtume ypatingos skubos tvarka ir priimti jį? Prieštaravimų nėra.

Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Atviros oro erdvės sutarties ratifikavimo“ projektas Nr.XP-8* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 3 klausimas – įstatymo „Dėl Atviros oro erdvės sutarties ratifikavimo“ projektas Nr.XP-8. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Ruošiasi V.Stankevič.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė ratifikavimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu V.Stankevič pateikti Užsienio reikalų komiteto išvadą.

V.STANKEVIČ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas išnagrinėjo šį klausimą ir visi dalyvavusieji vienbalsiai balsavo už. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš ir susilaikiusių nėra. Prašome pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš norėjau paklausti jūsų. Čia buvo siūlymas vietoj žodžio „sudaryta“ rašyti „pasirašyta“. Ar jūs siūlote balsuoti dėl šios pataisos?

V.STANKEVIČ. Mūsų komitetas siūlė tokią techninę pataisą, bet, jeigu pagrindinis komitetas nutarė, kad nereikia koreguoti, mes dėl to problemų nedarome.

PIRMININKAS. Atsiimate, taip? Ačiū. Komitetas savo siūlymą atsiima. Noriu paklausti, ar galėtume po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū.

Priėmimas. Kad priimtume, reikia 57 balsų, o kad pradėtume priėmimo procedūrą, – 71 balso. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymą „Dėl Atviros oro erdvės sutarties ratifikavimo“, prašom balsuoti.

93 – už, prieš nėra, susilaikė vienas. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo“ projektas Nr.XP-67* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo“ projektas, registracijos Nr.XP-67. Pranešėjas J.Lionginas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Ruošiasi E.Vareikis, Užsienio reikalų komitetas.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo“ projektą. Komiteto sprendimas – pritarti pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Siūlau pradėti ratifikavimo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Vareikis, Užsienio reikalų komiteto įgaliotas.

E.VAREIKIS. Papildomas Užsienio reikalų komitetas svarstė šį projektą lapkričio 29 dieną. Po debatų ir ginčų vis dėlto visi balsavo už. Trylika žmonių balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo, atskirųjų nuomonių taip pat nebuvo. Taigi komitetas siūlo pritarti ratifikavimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. Tada pereiname prie priėmimo. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Tada reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo“, prašau balsuoti. Balsavimas.

91 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-70 (svarstymas ir priėmimas)

Gal dar spėsime ir penktąjį darbotvarkės klausimą išnagrinėti. Registracijos Nr.XP-70, įstatymo „Dėl Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo“ projektas. Kviečiu R.Žakaitienę. Ruošiasi H.Žukauskas. Paskelbs Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.

R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, lapkričio 29 d. pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Prezidento dekretu teikiamą įstatymą, dalyvavo 12 komiteto narių. Visi vienbalsiai pritarė šios konvencijos ratifikavimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu H.Žukauską paskelbti Užsienio reikalų komiteto išvadą.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo „Dėl Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo“ projektą. Komiteto siūlymas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 10 – už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Atskirųjų nuomonių komitete nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat, kaip ir ankstesniais atvejais, diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Tada pradedame priėmimą. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. Ar galėtume dėl abiejų balsuoti? Dėkui. Tada balsuosime. Kas už tai, kad priimtume įstatymą „Dėl Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo“, prašau balsuoti. Primenu: reikia 57 Seimo narių.

90 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Atsakymas į Seimo nario A.Ažubalio klausimą dėl galimos Turkijos Respublikos narystės Europos Sąjungoje

Dabar pradedame septintąjį darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną Seimo narį, laikinai einantį ministro pareigas A.Valionį, kad informuotų mus, kaip ir buvo sutarta Seniūnų sueigoje, dėl galimos Turkijos narystės Europos Sąjungoje ir dėl Lietuvos pozicijos viršūnių susitikime kitą savaitę. Prašau, ministre, jums žodis.

A.VALIONIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš jau atsakydamas į klausimą Vyriausybės programos pateikimo metu pasakiau visą kontekstą. Todėl, manau, man dabar reikia tik tiksliai apibrėžti Lietuvos poziciją ir bus išsamus vaizdas. Pradėčiau nuo to, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, pritaria sprendimui pradėti derybas su Turkija kitų metų pabaigoje, antrąjį pusmetį. Mes manome, kad derybos bus ilgas procesas. Todėl šiuo metu prognozuoti jų galutinį rezultatą neįmanoma. Tai priklausys nuo dviejų besiderančių pusių. Nuostata, jog derybos yra atviras procesas, kurio rezultato negalima iš anksto numatyti, turi būti atspindėta ir Tarybos išvadose, Vadovų Tarybos, kuri vyks kitą savaitę. Lietuva mano, kad Europos Komisijos pasiūlyta derybų strategija yra tinkama ir leis užtikrinti sklandžią derybų eigą. Jos esminius elementus turime įtvirtinti Tarybos išvadose. Visų pirma galimybę prireikus nutraukti derybas, numatyti ten nuolatinius saugiklius, specialius mechanizmus dėl struktūrinės politikos, žemės ūkio ir kitų sričių. Atsižvelgdami į tai, kad derybos yra atviras procesas, manome, kad daryti nuorodas į konkrečius terminus, pavyzdžiui, kaip siūlo kai kurios valstybės, 2014 metus, kad galima būtų jau finansinėje perspektyvoje numatyti Turkijos finansavimą, nėra tikslinga. Derybos turi vykti tiek, kiek reikės. Biudžeto reformos klausimai neturi būti sprendžiami Turkijos stojimo kontekste. Todėl mes siūlome atsisakyti šių nuostatų Tarybos siūlomame išvadų projekte. Apie tai kalbėsime tiek Bendrųjų reikalų išorinių santykių taryboje pirmadienį, tiek Vadovų Taryboje, jeigu reikės, ketvirtadienį, penktadienį. Tiek trumpai apie Lietuvos poziciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau pirmininkaus A.Pekeliūnas.

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Ar turi kas ko paklausti pranešėją? Yra. Gerbiamasis R.Dagys. Taip?

R.J.DAGYS. Taip.

PIRMININKAS. Prašau.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes… Norėčiau pirmiausia jūsų paklausti, ar bus diskusijos galimybė? Ar nebus? Ar bus tiktai klausimai? Nuo to priklauso ir klausimų forma.

PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje sutarta, kad bus tik klausimai.

R.J.DAGYS. Nebuvo sutarta Seniūnų sueigoje taip iš tikrųjų. Buvo klausimas… kadangi yra laiko, galbūt padarysime trumpą diskusiją. Taip Seniūnų sueigoje buvo sutarta. Tiesiog ir laikas leidžia tą dalyką daryti.

PIRMININKAS. Tai gal taip sutarkim: dabar pusė valandos klausimams, o paskui galėsime balsuoti, ar diskutuosime, ar ne.

R.J.DAGYS. Na, gerai. Tada, jei galima, aš pateiksiu klausimą. Tas 53 sekundes atimkit. Gerbiamasis ministre, laikinai einantis ir būsimasis, tikiuosi…

A.VALIONIS. Paskirtasis.

R.J.DAGYS. Paskirtasis, paskirtasis. Iš tikrųjų Turkijos klausimas nėra toks labai paprastas Europos Sąjungai. Jūs tą puikiai žinote. Dėl jos iš esmės gali pasikeisti apskritai visos Europos Sąjungos perspektyva. Tai siejama su klausimu, kokios mes norime Europos – stiprios ar silpnesnės, ar tai bus tik suvienyta kažkokia ekonominė sąjunga, ar gilesnė integracija. O gilesnei integracijai reikia tam tikrų vertybių bendrumo. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto reikėtų gilesnės diskusijos ir ne tokio jau greito pritarimo visoms pozicijoms, kurios sieja didžiąsias valstybes. Tuo labiau kad mums turbūt yra daug svarbesnis Ukrainos klausimas. Gal tokiu atveju mums derėtų irgi siekti bent jau tose Europos Sąjungos diskusijose, kad Turkijos klausimas būtų siejamas ir su Ukrainos perspektyva. Aš esu labai skeptiškas, jog jeigu Turkijos klausimas bus sprendžiamas pozityviai, Europos Sąjungos valstybės norės kokios nors plėtros į šį regioną, kuris mums yra labai svarbus. Ačiū.

A.VALIONIS. Aš vis dėlto norėjau išgirsti jūsų klausimą. Aš išgirdau samprotavimus. Prašom suformuluoti klausimą. Jūsų teiginys buvo toks, kad gali kilti problemų Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą, jeigu anksčiau bus priimta Turkija. Tai teiginys, o ne klausimas. Bet aš laukiu jūsų klausimo. (Kalbama ne per mikrofoną, negirdėti)

Štai dabar aš išgirdau klausimą. Ačiū Galėsiu atsakyti, bet aš negaliu atsakinėti į samprotavimus ir deklaracijas.

Iš tikrųjų Lietuvos pozicija visą laiką buvo ir išlieka labai aiški. Ukraina turi turėti labai aiškią Europos perspektyvą. Ir ką Lietuva veikia, tai ji nuosekliai ta kryptimi juda ir daro daugiau negu kitos mūsų kaimyninės valstybės, galbūt kartu vienodai mes dirbame su Lenkija Ukrainos kryptimi. Pirma, ką mes pasiūlėme tuoj pat po mūsų narystės gegužės 1 d., kad Europos Sąjungos užsienio politikos darbotvarkė būtų labiau subalansuota. Rytų politikai turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Kitas žingsnis buvo mūsų 11 nedidelių valstybių mano iniciatyva organizuota vakarienė… apie Rytų politiką, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skirtas Ukrainai. Ir mūsų visos kalbos, laiškai ta tema, manau, taip pat daugeliui Lietuvoje yra žinomi. Mes manome, taip pat ir Lietuvos žmonių apklausos duomenys rodo, kad Ukraina turi būti Europos Sąjungos narė po to, kai įvykdys visus pagrindinius kriterijus. Siūlome, kad Ukraina turėtų aiškesnę perspektyvą, ir manome, kad dabar po demokratiškų rinkimų, po antro turo, kai bus balsuojama sausio 26 dieną, galimi Europos Sąjungos kokie nors konkretūs žingsniai, parodant Ukrainai platesnę, jeigu galima taip sakyti, Europos Sąjungos perspektyvą.

Mes matome tokius žingsnius. Suderėtas veiksmų planas turi būti pradėtas vykdyti: kaimynystės veiksmų planas – pirmas žingsnis; antras žingsnis – Ukraina turi gauti laisvosios rinkos ekonomikos statusą. Mes manome, jeigu Rusija turi tokį statusą, Ukraina privalo taip pat turėti tokį statusą. Vėliau – tokie patys žingsniai, kuriuos mes matėme ir Lietuvoje: laisvosios prekybos sutartis, arba iš karto asociacijos sutartis, ir tam tikru metu derybų dėl narystės pradžia – paskelbimas kandidate ir derybų dėl narystės pradžia. Mes dėl to dirbame. Bet norėčiau Ukrainos ir Turkijos atveju pasakyti štai ką: Ukrainos atveju nėra civilizacinio barjero, o Turkijos atveju yra jos dydis ir civilizacinis barjeras – nauji dalykai, kurie verčia rašyti dokumentų projektus tokius, kokie yra, kad derybos yra procesas, kuris neaišku kaip baigsis, ar baigsis įstojimu ir visaverte naryste, ar baigsis kokia nors specialia partneryste su Turkija. Šito mes šiandien negalime pasakyti. Apie Ukrainą sakome aiškiai – tai turi baigtis visaverte Ukrainos naryste Europos Sąjungoje.

Aš galiu dar pasakyti, kalbėdamas apie Turkijos derybas, kad dabar yra trys ar net keturios valstybių grupės, kurios skirtingai žiūri į Turkijos derybas. Sakykime, pirma grupė pritaria Europos Komisijos rekomendacijai pradėti derybas su Turkija dėl narystės Europos Sąjungoje ir mano, kad deryboms pasibaigus Turkija turi tapti visateise Europos Sąjungos nare. Šią poziciją remia tokios valstybės kaip Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija, Graikija, Lenkija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Portugalija, Suomija, Švedija, Estija, Latvija.

Antra grupė – vyriausybės oficialiai pritaria Europos Komisijos rekomendacijai ir mano, kad Turkija turi tapti Europos Sąjungos nare, tačiau opozicija ir dauguma žmonių tose valstybėse tam nepritaria. Tarp tokių valstybių yra Prancūzija ir Vokietija. Kita grupė pasisako už derybų pradžią, tačiau nemano, kad jos būtinai turi baigtis Turkijos naryste Europos Sąjungoje. Tarp tų valstybių yra Čekija, Danija, Vengrija ir Lietuva.

Toliau. Priešinasi Turkijos narystei Europos Sąjungoje ir pasisako už trečiąjį kelią, t.y. už mano minėtą sustiprintą strateginę partnerystę, Austrija ir Kipras. Ir kol kas savo pozicijos dar nepareiškė Airija, Malta, Slovakija ir Slovėnija. Toks maždaug yra vaizdas Europos Sąjungoje. Kaip matote, jis toli gražu nėra vienodas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš manau, kad labai išsamiai buvo atsakyta. Kolega V.Rinkevičius. Tik nepamirškite, kad minutė klausimui.

V.RINKEVIČIUS. Aš trumpiau. Gerbiamasis ministre, dabar nagrinėjamas stojimo klausimo politinis kontekstas. Tačiau ar yra kokių nors ekonominių, finansinių prognozių, skaičiavimų žinant Turkijos valstybės gyventojų skaičių, potencines galimybes plėtojantis jos ekonomikai, koks būtų poveikis senosioms šalims? Tarp jų ir mes turbūt būsime ne visai naujokai. Aš manau, tai turės nemažą įtaką. Ar čia viskas atidedama ateičiai, derybų metu bus bandoma ką nors daryti? Bet, man atrodo, labai reikėtų šitą įvertinti, nes tos pasekmės ir mums gali būti gana nemalonios.

A.VALIONIS. Jūs visiškai teisus. Štai aš rankose turiu Strateginių studijų centro, kuris Seimo Pirmininko, ėjusio Prezidento pareigas, buvo inicijuotas įkurti, parengtą studiją „Turkijos narystės Europos Sąjungoje pasekmės Lietuvai“. Rengiamas detalesnis, platesnis jos variantas, tačiau mūsų deryboms ir mūsų pozicijai parengti – tiek Bendrųjų reikalų išorinių santykių taryboje, tiek Vadovų taryboje – ji yra pakankama, kad mes galėtume daryti išvadas. Tai yra du nedideli lapeliai išvadų, be pačios studijos. Galėčiau aš jas perskaityti. Čia yra vertinimas instituciniu, politiniu, geopolitiniu, socialiniu, kultūriniu aspektu, teisingumo ir vidaus reikalų srityje, bendrojoje rinkoje, poveikis ekonomikos reguliavimui ir ekonomikos integracijos poveikis, poveikis perskirstymo politikai (kaip Europos finansai būtų perskirstyti Turkijai tapus Europos Sąjungos nare) ir visi kiti aspektai. Vienu žodžiu, yra ir teigiamų, ir neigiamų aspektų, bet apskritai nei dėl politinės įtakos, sakykime, didesnės valstybės daugiau nukenčia, Lietuvos nežymus… nei ekonominiu atžvilgiu – yra ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Aš manau, kad mes platesnį studijos variantą, kuris artimiausiomis dienomis bus parengtas, gal įdėsime į kokį nors tinklalapį, kad susidomėję parlamentarai galėtų visapusiškai išstudijuoti. Mes iš tikrųjų rengdamiesi Turkijos stojimui gerai suvokiame to veiksmo svarbą kalbėdami apie derybų pradžią ir labai rimtai analizuojame situaciją, kokios būtų pasekmės Lietuvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, jūs pateikėte Vyriausybės poziciją, tačiau aš noriu priminti grynai procedūrinį dalyką. Kiek aš suprantu, nei Seimo Europos reikalų komitetas, nei kol kas ir Užsienio reikalų komitetas tokiai pozicijai nėra pritarę, tai jūs galite išvažiuoti į Tarybą be jokio mandato. Noriu tik procedūriškai atkreipti dėmesį.

Dėl pačios problemos. Sakykite, ar derybos su Turkija, jos priėmimas į Europos Sąjungą, kaip siūlo Komisija, arba derybų pradžia dėl narystės, jūsų manymu, yra žingsnis stipresnės Europos Sąjungos link, ar silpnesnės link? Aš tiesiog noriu išgirsti jūsų asmeninę nuomonę.

Paskutinis klausimas. Jūs išvardijote keturias grupes. Sakykite, kodėl Lietuva yra trečioje grupėje, o ne, pavyzdžiui, ketvirtoje?

A.VALIONIS. Kuri nepasakė dar savo pozicijos, jūs turite galvoje? Kuri prieš?

A.KUBILIUS. Kuri prieš pasakė.

A.VALIONIS. Na, žinote, aš vėl pasakysiu savo nuomonę. Derėdamasis tuos ketverius, na, dvejus metus (kiti metai jau buvo po derybų) iki 2002 metų gruodžio mėnesio aš labai dažnai girdėjau tą pirmąjį jūsų klausimą apie Lietuvą, ar verta priimti Lietuvą į Europos Sąjungą, kai buvo tiesiogiai sakoma, kad Lietuvos ir kitų devynių valstybių priėmimas silpnina Europos Sąjungą. Į šį klausimą mes ieškojome argumentų. Taigi Lietuvos pozicija yra bent jau sąžininga. Iš tikrųjų mes sakome, kad jie turi teisę stoti. Tuo labiau kad 1999 metais valstybė buvo paskelbta kandidate, o 2002 metų tą pačią dieną, kai baigėme derybas ir mes, buvo pasakyta, kad šiemet jie gaus sprendimą dėl derybų pradžios. Mes, pasirašydami Stojimo į Europos Sąjungą sutartį, tuos bendrus įsipareigojimus taip pat prisiėmėme. Taigi dabar mums lieka trečias žingsnis – sakyti, kad jie galėtų stoti, nes mes jau tai patvirtinome ir referendumu, tarp kitų dalykų balsuodami už Stojimo sutartį, tik mes sakome, kad jie turi visiškai atitikti tuos pačius kriterijus, o įvertinus civilizacijos skirtumus ir valstybės dydį dar papildomus kriterijus. Tai reiškia, derybos turi tęstis, ir nebūtinai iki sėkmingos pabaigos, derybos gali nutrūkti, derybos gali būti sustabdytos, jeigu nebus pažangos tokiose ar tokiose atskirose srityse, ir tai yra sąžininga politika.

Kita vertus, jeigu kalbėtume apie geopolitinį aspektą, tokiu atveju aš manau, kad turbūt daugelis esančių čia, salėje, skaitė Semiuelio Hantingtono „Civilizacijų susidūrimą“. Iš tikrųjų koks nors neigiamas aktas Turkijos atžvilgiu galėtų nuversti tą modernią Turkijos vyriausybę, grąžinti ten islamo fundamentalizmą. S.Hantingtono pranašystė 71 milijoną gyventojų turinčiai Turkijai stojus į aštrią konfrontaciją su Vakarų civilizacija iš tikrųjų būtų įgyvendinta. Taigi mes turime matyti jau ir iš Lietuvos visą pasaulio kontekstą, bet vėlgi aš noriu nuraminti, kad derybų pradžios paskelbimas jokiu būdu nereiškia derybų pabaigos. Kai Europos Sąjungoje yra daugiau ir atsargiau ar taip pat atsargiai kaip mes žiūrinčių į narystę Europos Sąjungoje, Prancūzija, pavyzdžiui, paskelbė, kad Turkija bus priimta tik referendumu Prancūzijoje, mes į panašų klausimą galbūt irgi turėsime atsakyti ateityje, tada, kai iškils Turkijos priėmimo klausimas. Tas klausimas, mano nuomone, yra 15 metų ateities finalas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis ministre, jūs jau pasakėte, kad Lietuvos pozicija yra už derybas su Turkija dėl narystės. Norėčiau pasiteirauti, kur ta pozicija buvo formuluojama, kokios institucijos tą poziciją palaimino ir kiek visuomenė buvo įtraukta į tas diskusijas? Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu pasiūlytume tą poziciją pasitikrinti štai čia, Seimo posėdyje? Jeigu jaučiatės taip drąsiai, kad pozicija yra be galo teisinga, argumentuota, pasiūlykite už ją balsuoti čia, Seime, kad ir šiandien arba trečiadienį, jeigu dar spėsime, bus posėdis po Vyriausybės priesaikos. Vis dėlto aš norėčiau dar paklausti. Jeigu jūs taip įvairiai vertinate tą derybų baigtį, matote ją kaip ir nerezultatyvią, bet jeigu iš esmės esate už derybas, turbūt kaip nors įsivaizduojate ir teigiamą baigtį, nes priešingu atveju neapsimokėtų apie tai kalbėti. Kaip jūs įsivaizduojate, kokiom sąlygom teigiamai gali baigtis tos derybos, baigtis Turkijos priėmimu? Kas turėtų įvykti, kad taip būtų?

A.VALIONIS. Aš turėčiau labai ilgai vardyti, pradėdamas demokratijos situacija, moterų padėtimi Turkijoje, kurdų padėtimi, jeigu kalbėtume apie politinius ir demokratinius procesus. Aš jums iš tikrųjų įdėsiu tą studiją, kad jūs galėtumėte pamatyti, kiek ir kokių sudėtingų klausimų reikia išspręsti Turkijai.

Dabar, na, neuzurpuokime mes parlamente to, ką užtenka padaryti Vyriausybei. Klausimai, kurie susiję su įstatymų ar Konstitucijos keitimu, turi turėti Seimo mandatą, ir mes, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybė, tokio mandato kreipiamės į Seimą. Tada, kai to nereikia, atleiskite, mes veiksime savarankiškai ir bet kuriuo atveju prašomi Seimo smulkiai informuosime apie savo veiksmus. Nemanykime, kad Vyriausybė ar Užsienio reikalų ministerija pradės kokius nors dalykus, kurie yra jos kompetencija, dalytis su kitais. Ta pozicija buvo pareikšta spalio 7 dieną. Ją patvirtino Vyriausybė, nes tai yra jos ir Užsienio reikalų ministerijos kompetencija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis ministre, aš manau, labai svarbu pažiūrėti į Lietuvos ir Turkijos seną istoriją, diplomatinius santykius ir prisiminti tuos laikus, kai Turkija buvo viena iš pirmųjų valstybių, kurios po Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo 1918 metais pripažino Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę. Tuometinis Turkijos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas teikė ypač daug paramos Lietuvai ir visą laiką akcentavo artimus ryšius su Lietuva. Taip pat bolševikų okupacijos metais, kai mums teko dirbti dėl Lietuvos nepriklausomybės, Turkija buvo viena iš tų valstybių, kurios niekada nepripažino sovietų okupacijos ir labai padėjo mums politinėje kovoje. Taip pat prisiminkime ponų Brazinskų atvejį, kai jie pagrobė sovietų lėktuvą ir nusileido Turkijoje. Turkija buvo ta valstybė, kuri atsisakė juos išduoti, suteikė jiems politinį prieglobstį. Vėliau jie nuvyko į Ameriką ir ten gyveno.

Be to, prieš kelerius metus, kai man teko būti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje ir ten iškilo klausimas dėl Lietuvos stojimo į NATO bei galimos kitų valstybių paramos, vienintelės Turkijos parlamentas padarė specialų pareiškimą paremdamas Lietuvos siekį tapti NATO nare. Visą laiką, per visus dešimt metų, mūsų Seimas palaikė labai artimus ryšius su turkų parlamentarais. Mes pas juos vykdome, jie čia atvažiuodavo, ir buvo labai draugiški santykiai. Dabar, kaip jūs sakėte, gerbiamasis ministre, dauguma Europos Sąjungos valstybių pritarė, kad 2005 metais būtų pradėtos diskusijos, derybos, debatai dėl Turkijos tapimo Europos Sąjungos nare. Mes žinome, kiek daug metų truko, kol mes tapome Europos Sąjungos nare. Per 2–3 metus Turkijos klausimas taip pat nebus išsispręstas. Per tą laiką labai daug pasikeitimų…

PIRMININKAS. Jau dvi minutės!

K.BOBELIS. Jau baigiu. Labai daug pasikeitimų gali būti Europos Sąjungoje. Aš manau, kad Lietuva turėtų užimti aiškią poziciją. Mes esame už platesnę integraciją į Europą. Ypač svarbu, kad prancūzai, belgai, olandai nekontroliuotų. Reikia, kad įeitų valstybės, kurios atsvertų persvarą tų kelių valstybių, kurios šiuo metu kontroliuoja ir tvarko visą Europos Sąjungą. Todėl aš būčiau tos nuomonės, kad mes turime pritarti Turkijos stojimui į Europos Sąjungą.

A.VALIONIS. Jūs iliustravote argumentais, į kuriuos reikia atsižvelgti ir kuriuos reikia atsiminti. Aš galiu dar pridurti, kad XVI–XVII amžiuje Lietuvos–Lenkijos valstybėje bendrą Vakarų politiką daugiau vykdė Lenkija, o, jeigu galima taip sakyti, Rytų, Pietų politiką vykdė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Yra daug diplomatinio susirašinėjimo su Turkija pavyzdžių ir mūsų diplomatijos pavyzdžių, kai daugiausia kalbama apie Lietuvos arba Žečpospolitos–Turkijos prekybos santykius, kuriems tada labai kenkė Ukrainos kazokai, plėšdami upėmis plukdomas prekes. Taigi mes nuo XVI–XVII amžiaus turime aktyvių diplomatinių santykių su Turkija patyrimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinote, niekas nesileidžia į kelią, jeigu nemato tikslo. Aš tai sakau, nes jeigu mes Turkijai iškelsime aiškius reikalavimus ir būsime nuoseklūs… Reikalaudami, kad jie įvykdytų visus narystei keliamus reikalavimus, pasieksime daug daugiau, negu sakydami, kad jūs darykite darbus, bet mes neatlyginsime už juos. Jeigu mes iš Turkijos reikalausime reformų, reikalausime kriterijų atitikimo, sakydami, kad jie gali tapti nare, kai jie pasiruoš ir baigs derybas, užimsime aiškią ir principingą poziciją. Atsiminkime save 1990 m. pabaigoje ir suprasime, koks būdas ir koks metodas veikia geriau. Todėl aš balsuosiu už tai, kad Lietuva būtų antroje, o ne trečioje grupėje, kuri renkasi trečiąjį, nežinau, kur vedantį, kelią.

Antras dalykas. Manau, kad užimdami tokią principinę poziciją, mes galėtume jau dabartinėje Viršūnių taryboje iškelti pasiūlymą ir iniciatyvas dėl Ukrainos. Ukrainos aiškaus pasirinkimo nebuvimas ir strategijos nebuvimas Europos Sąjungoje daro įtaką tam tikriems politiniams procesams, vykstantiems Ukrainoje. Aš būčiau už tą poziciją, kad mes būtume iniciatoriai, galbūt savotiškai sujungdami šiuos klausimus. Ir, žinoma, nuolatinis Seimo informuotumas būtų tas būdas, kuris leistų Seimo nariams susidaryti kuo platesnę ir geresnę nuomonę bei turėti informacijos apie Turkijos pasirengimą. Mano klausimas. Ministre, kaip jūs manote, ar Kipro suvienijimo klausimas gali būti sprendžiamas Turkijos derybų kontekste? Ačiū.

A.VALIONIS. Čia daug klausimų uždavėte. Aš turėčiau turbūt atsakyti į pagrindinį, svarbiausią. Ar yra galimybė jau artimiausioje Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje pirmadienį susieti Turkijos stojimą su kažkokia aiškesne perspektyva Ukrainai? Nerealu. Mes puikiai „zonduojame“ ir kalbame įvairiuose neoficialiuose susitikimuose, kad iki rinkimų pabaigos Ukrainoje ir iki kažkokių aiškesnių rinkimų rezultatų tai nerealu. Po rinkimų rezultatų, jeigu demokratiškai ir laisvai vyks rinkimai Ukrainoje, aišku, labai realu, nes tokiu atveju kyla kur kas didesnės veiklos galimybės sekant pačius naujausius procesus. Tai sausio, vasario mėnesių uždaviniai, kurie yra visai realūs. Kas įdėmiai klausė mano pozicijos, turėjo suprasti, jog mes sakome, kad Turkija turi realią narystės perspektyvą, jeigu įvykdys visus kriterijus. Tačiau kartu pabrėžiame atotrūkį pradėdami nuo ekonomikos: 27% Europos Sąjungos vidurkio, o Lietuvos – 46%, kaip matote, skirtumas labai didelis, ir kitus faktorius. Mes sakome taip, bet sakome, kad tai nebus labai lengva. Tačiau mes nesakome, kad Turkija neturi narystės perspektyvos Europos Sąjungoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau, kad jūs išblaškytumėte tam tikras susikaupusias abejones ir baimes, ypač esant šiam kontekstui. Aš nusprendžiau jūsų paklausti, kai išgirdau, mano supratimu, labai svarbų Lietuvai užsienio politikos klausimą dėl mūsų pozicijos, ne dėl Užsienio reikalų ministerijos, ne dėl Vyriausybės, ne dėl Seimo, o dėl Lietuvos pozicijos dėl Turkijos stojimo į Europos Sąjungą ir derybų pradžios, ir apskritai dėl visos eigos. Žinote, ką reikėtų išblaškyti? Reikalas tas, kad kartkartėmis iš jūsų ministerijos ateina minčių, kad Seimas yra sambūris susirinkusių neišmanančių užsienio politikos veikėjų (vienas kitas gal išmano), kurie gal daugiau užsiiminėja turizmu, o visą užsienio politiką veda Užsienio reikalų ministerija ir gal truputį Prezidentūra. Gal jūs tai paneigsite, nes iš jūsų pasakymo, kai A.Kubilius „pajudino“ šį klausimą procedūrine prasme, aš pajutau, kad tai lyg ir ne mūsų reikalas. Palaukite, jeigu mes prieisime iki referendumo, tai kas vėl agituos, kaip mes lakstėme ir agitavome už stojimą į Europos Sąjungą? Taigi viena Užsienio reikalų ministerija nesuagituos ir vien koncertais nepadarys to. Mes turėsime padaryti tą darbą, jeigu apie užsienio reikalus reikės klausti tautos atsiliepimų. Noriu, kad jūs paneigtumėte tai ,ir galbūt ministerijoje reikėtų surengti seminarą, kad Seimas yra Seimas, o ministerija – ministerija. Ačiū.

A.VALIONIS. Matote, mes jau stovime ir pusę valandos kartu tai neigiame diskutuodami apie tuos dalykus. Aš jums priminsiu Konstitucijos 84 straipsnį, ką veikia Prezidentas, kokia yra Vyriausybės kompetencija, užsienio reikalų ministro kompetencija. Jūs turbūt ne blogiau už mane žinote Seimo kompetenciją. Jų visi laikykimės ir nebus jokių problemų. Kas kur kalbėjo koridoriuose ar viešai, tai jūs man pasakykite, kas ką pasakė iš Užsienio reikalų ministerijos, ir mes patikrinsime, ar pasakė teisingai, ar nelabai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes nepažeidėme laiko limito. Gerbiamasis Bradauskai, atsiimate? Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėjau sužinoti Europos Sąjungos valstybių nuomonę šiuo klausimu ir jūs atsakėte. Naudodamasis proga, noriu pabrėžti, kad dešinioji pusė be priešų nenurimsta. Viduje lyg ir viskas „išsemta“, nieko nebeliko, buvo Rusija, Baltarusija, Ukraina, dabar Turkija. Reikėtų paklausti dešiniosios pusės – kas kitas? Gal Lietuvos priešas bus Haitis ar dar kas nors? O pozicijai jūsų pritariu, nes būdamas aklas, kurčias ir nebylys nei girdėsi, nei matysi. Todėl reikia kalbėtis, derėtis, o tik paskui spręsti apie vienokį ar kitokį sprendimo būdą. Todėl dėkoju ir atsakymo nenoriu.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausimų laikas baigėsi. Manyčiau, kad įvyko ir diskusija. Gal gerbiamasis R.Dagys atsiimate savo noru? (Balsai salėje) Laikas baigėsi.

R.J.DAGYS. Jūsų valia nutraukti ar nenutraukti. Mes norėjome diskusijos, nes, priešingai, nei pasakė gerbiamasis B.Bradauskas, dešiniajai pusei, pasakysiu ne visai valstybine kalba, ne „iki lemputės“, kokia Lietuvos pozicija, ką mes darome užsienyje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Kubilius nori klausti?

A.KUBILIUS. Ne, mes iš pradžių sutarėme, kad po atsakymų į klausimus apsispręsime dėl diskusijos šiuo klausimu, tam dar yra pusė valandos. Tai aš siūlau diskutuoti. Mes turime ką pasakyti ir mums keista, kai ministras mano, kad Seimo ar Seimo tam tikrų institucijų nuomonės šiuo klausimu nereikia. Aš dar kartą noriu pakartoti, kad Konstitucija yra pakeista, yra pakeistas Seimo statutas, ir derybų dėl Turkijos tapimo Europos Sąjungos nare pradžia Europos Taryboje bus patvirtinta teisės aktu. Visi teisės aktai… Lietuvos Vyriausybė, svarstydama Europos Sąjungos teisės aktus, turi turėti tam tikrą Seimo mandatą. Taigi kyla net gana didelis procedūrinis klausimas, kurį turime aptarti.

PIRMININKAS. Labai ačiū, bet kadangi Seniūnų sueigoje, dar kartą kartoju, buvo nuspręsta, kad bus tik klausimai, tai, manyčiau, šiandien šį darbotvarkės klausimą turėtume baigti. Jeigu norima pateikti klausimą, tada reikėtų jį gvildenti iš naujo.

Siūlau pereiti prie klausimo 2-8…

J.RAZMA. Dėl vedimo tvarkos prašyčiau.

PIRMININKAS. …dėl gerbiamojo V.Muntiano išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamasis…

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs nesureagavote į antrąją gerbiamojo A.Kubiliaus pastabos dalį, kurioje iškelta mintis, kad reikėtų Seimo mandato dėl Turkijos narystės klausimo. Suprasdamas, kad jūs šiandien nenorite jokios diskusijos ir sprendimo tuo klausimu, siūlau kaip kompromisą numatyti, kad tai būtų realizuota trečiadienio plenariniame posėdyje.

PIRMININKAS. Manyčiau, kad galima teikti Seniūnų sueigai ir svarstysime. Ar sutinkame? Gerbiamasis pranešėjau, jums žodis.

Seimo pirmininko pavaduotojo rinkimai

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pateikti Viktoro Muntiano kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas.

V.Muntianas yra išrinktas vienmandatėje Kėdainių ir Kauno rajono apygardoje. Tai yra patyręs politikas. Tiesa, jis daug metų dirbo savivaldybės lygio politiku, tačiau ėjo pačias aukščiausias pareigas ir ne kartą buvo renkamas į tarybą. Galiu būti konkretus – nuo 1997 metų jis nuolat turėjo kėdainiečių pasitikėjimą. Jo išsilavinimas – inžinierius statybininkas, ir iš pradžių jis dirbo pagal profesiją. Nuo 1990 metų buvo išrinktas Kėdainių rajono valdytoju. Po to dirbo ūkinį darbą Ūkio banke, koncerne „Vikonda“, nuo 1997 metų, kaip minėjau, kelias kadencijas buvo renkamas savivaldybės meru.

Aš galiu pasakyti, kad ir asmeniškai pažįstu V.Muntianą. Tiesa, ne tiek daug, bet teko turėti su juo reikalų, kai jis dirbo meru. Ne kartą jis buvo atvykęs į Seimą, į mūsų frakciją ir į kitas institucijas su įvairiais pasiūlymais, kaip gerinti Savivaldos įstatymą, kaip gerinti finansavimo reikalus. Jo pasiūlymai visada būdavo dalykiški, kompetentingi, jis tikrai gerai išmano tą sritį. Jo buvimas Seimo Pirmininko pavaduotojo poste, manau, praturtins sukauptą patirtį, reikalingą Seime ir konkrečiai dirbant Seimo vadovybėje.

Daug nekalbėdamas noriu jums teikti jo kandidatūrą balsuoti. Kaip žinote, slaptu balsavimu reikės rinkti ir kalbėti. Todėl prašau jūsų remti šį mano pasiūlymą ir išrinkti V.Muntianą Seimo Pirmininko pavaduotoju.

PIRMININKAS. Pagal tvarką, matyt, turėtume paklausti, ar Seimo narys V.Muntianas sutinka balotiruotis į vicepirmininko postą… Ačiū. Dabar… Klausimai pranešėjui, taip? Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, norėtųsi sužinoti tokius du nedidelius dalykus. Kada baigsime rinkti visus kitus pavaduotojus, jeigu tai ne paslaptis, ir antra, kaip jūs manote, kokius klausimus gerbiamasis V.Muntianas, jeigu bus išrinktas, kuruotų pagal pareigų paskirstymą? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Didėjant darbo krūviui, didėja ir pavaduotojų skaičius. Manau, kai visiškai atsistosime į vėžes, tada turėsime ir opozicijos siūlomą kandidatą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Manau, kad iki kadencijos pabaigos tikrai. O šiandien galėčiau taip atsakyti: 23 dieną mes baigiame sesiją. Iki tol, manau, suformuosime visus pavaduotojų kadrus. O dėl kokių klausimų, tai čia reikėtų pasitarti. Aš dabar neturiu tokio pasiūlymo. Mes vakar kalbėjome su V.Muntianu. Aš jam pasakiau, kokios buvo ankstesnių pavaduotojų kuravimo sritys. Jis galbūt pateiks kokių nors savo pageidavimų. Tos sritys yra labai aiškios apibrėžtos, tai yra 4–5 sritys. Iš jų viena sritis galėtų būti skiriama jam.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sakykite, štai jūs siūlote kolegą V.Muntianą. Mes jį šiek tiek pažįstame kaip Kėdainių merą. Dabar pažįstame jau ir kaip Seimo narį. Matome ir jo biografiją. Ir jo biografijoje yra vienas aspektas. Jis 1985–1987 metais studijavo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Tai trečiasis jūsų pavaduotojas po Č.Juršėno ir pono A.Pekeliūno, ir visi trys yra studijavę aukštosiose partinėse mokyklose. Sakykite, ar tai jau tampa reikalavimu siūlant jūsų pavaduotojus ir ar šis reikalavimas bus taikomas ir opozicijai? (Triukšmas salėje)

A.PAULAUSKAS. Galima sakyti, tai laimingas atsitiktinumas. Tikrai nebuvo keliama tokių reikalavimų. Tiesiog frakcijos pačios parinko savo kandidatus. Galbūt į tai ir buvo kreipiamas dėmesys, bet manau, kad neypatingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Tuomet kviesčiau į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Muntianą. Prašau, Viktorai.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, esu Viktoras Muntianas, gimęs ir užaugęs Marijampolėje. Noriu iš karto atsakyti, kad mano motina lietuvė, iš tėvo pusės turiu moldaviško kraujo. Tai tiems, kurie domisi dėl mano pavardės kilmės. Esu, jau čia buvo pasakyta, studijavęs Vilniaus inžineriniame statybos institute. Įgijau inžinieriaus statybininko išsilavinimą. Kaip statybininkas ilgą laiką dirbau statybos aikštelėje, buvau meistras, darbų vykdytojas, aikštelės viršininkas, vyriausiasis inžinierius. Buvau pasiųstas studijuoti į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą.

Turiu prisipažinti, nors Vilniaus inžinerinį statybos institutą baigiau su pagyrimu, bet Aukštoji partinė mokykla papildė mano išsilavinimą būtent iš politologijos srities. Kaip techninės srities atstovui, žinoma, šio išsilavinimo man trūko. Manau, kad tai ne mano biografijos minusas, o pliusas.

Vėliau pradėjau dirbti Kėdainiuose. Dirbau vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju statybai. Seimo Pirmininkas jau sakė, kad nepriklausomoje Lietuvoje 1990 metais buvau išrinktas rajono valdytoju. Per tą laikotarpį be šūvių ir be kraujo praliejimo išvedžiau iš Kėdainių Rusijos kariuomenę. Per tą laikotarpį neleidau išdraskyti sukurto turto, todėl daugelis struktūrų funkcionuoja ir iki šiol.

Vėliau, 1994, 1995, 1996 metais, dirbau verslo srityje. Iki 1996 metų rugsėjo mėnesio buvau Ūkio banko Kėdainių filialo valdytojas. Nuo 1996 metų rugsėjo mėnesio iki 1997 metų balandžio mėnesio septynis mėnesius buvau koncerno „Vikonda“ viceprezidentas. Taigi iš 34 metų darbo stažo 7 mėnesius dirbau koncerne. Tačiau, matyt, labai gerai dirbau, nes visi prisimena būtent šiuos septynis mėnesius iš 34 metų.

Nuo 1997 metų buvau renkamas Kėdainių savivaldybės meru. Dirbdamas juo, žinoma, įgijau ir atitinkamos patirties. Ryšium su einamomis pareigomis teko stažuotis įvairiausiose stažuotėse ir, žinoma, įgyvendinti atitinkamas programas.

Šiais metais balotiravausi į Seimą Kėdainių–Kauno rinkimų apygardoje. Iš visos tos rinkimų kampanijos galiu pabrėžti, kad tie žmonės, su kuriais aš dirbau aštuonerius metus, būdamas Kėdainių savivaldybės meru, iš tikrųjų pareiškė man labai rimtą pasitikėjimą – 82% rinkėjų kėdainiečių balsavo už mane. Manau, kad esu patikrintas viešai ir skaidriai dėl savo veiklos.

Iš karto galiu atsakyti į klausimus dėl galimų privačių ir viešųjų interesų konfliktų. Jeigu jų būtų buvę arba jeigu aš būčiau linkęs į tokius konfliktus, tai, be jokios abejonės, dirbdamas arti žmonių, būčiau savo atitinkamus polinkius išryškinęs. Todėl manau, kad visoms tarnyboms, kiek jų yra, ir visiems politikams, kad ir kiek jų būtų, bergždžias darbas kažko ieškoti. Esu įsitikinęs, kad niekas nieko nesuras.

Dabar dėl mano darbo ateities. Iš tikrųjų matau ir esu įsitikinęs, kad yra labai rimtas potencialas Lietuvoje, pasižymintis verslumu, kūrybiškumu, sugebėjimu prisitaikyti prie naujų rinkos ekonomikos sąlygų. Tai, kad nuolat ir labai sparčiai auga mūsų ekonomika, auga bendrasis vidaus produktas, rodo, kad mūsų žmonės labai verslūs, labai kūrybingi ir kad gali pasiekti labai gerų rezultatų. Mums reikėtų jiems sudaryti kuo palankesnes sąlygas siekti tų rezultatų, o šioje vietoje didelis vaidmuo priklauso Lietuvos Respublikos Seimui. Mes galime sudaryti labai palankias sąlygas mūsų tam ekonominiam potencialui pasireikšti. Jeigu bus jūsų toks pasitikėjimas manimi, aš stengsiuosi sudaryti Seimo nariams kuo palankesnes sąlygas, kad įstatymai būtų priimami kuo geresnės kokybės, kad juose atsispindėtų rinkos ekonomikos dėsningumai, kad būtų užtikrintas šioje srityje ir visoje Lietuvoje skaidrumas, konkurencingumas, viešumas ir visi kiti dalykai, kurie reikalingi ekonominiam Lietuvos potencialui pasireikšti.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū. Dabar 15 minučių mes skiriame klausimams ir atsakymams. Klausia G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš sveikinu jūsų pasiryžimą tapti Seimo vicepirmininku. Tai labai atsakingas postas. Manau, kad jau susidariau įspūdį iš mūsų derybų: jūs buvote derybų partneris ir mums pavyko sudaryti valdančiąją koaliciją, mums pavyko suderinti programą, mums pavyko sudaryti Vyriausybę. Manau, kad tai yra didelis Lietuvos demokratijos laimėjimas, nes pirmą kartą Lietuvoje keturios partijos sudaro valdančiąją koaliciją, nepaisant mūsų dešiniosios pusės didelio nepasitenkinimo, kuri net neišlaikė 100 dienų ir visą laiką nepasitenkinimą rodo kasdien.

Aš norėčiau jūsų paklausti. Jums sėdint ten, viršuje, kur dabar sėdi Seimo Pirmininkas, teks nemažai politikuoti. Čia buvo klausimas apie diplomus. Prašom pasakyti, gal čia toks mažas politinis testas, kaip jūs manote, ar tarybinių konservatorijų, tarybinių institutų diplomai, kuriuos turi mūsų dešinieji, yra šiek tiek geresni negu kairės pusės, ar tokie patys? Ačiū.

V.MUNTIANAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pasiryžti man buvo nesunku. Neseniai čia turėjau tam tikrą patyrimą, ne pirmą kartą, todėl nesunku ir dabar. O dėl diplomų, tai aš įsivaizduoju, kad nė vienam dar nesutrukdė išsilavinimas, kad ir koks jis būtų. Iš tikrųjų yra svarbu jo kokybė, kokybė to, ką sugebi pasiimti iš to, kas tau yra duodama. Studijuoti bet kurioje mokykloje dabar ir anksčiau, aš įsivaizduoju, kad tai yra gera gyvenimo pusė, o ne bloga.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš įsivaizduoju, kai rinkotės, ar reikia eiti į Seimą, ar likti Kėdainių meru, buvo nelengva tai padaryti. Bent aš asmeniškai taip manau. Dabar turite šios dienos patirtį su visomis peripetijomis, su kuriomis teko susipažinti, tą patirtį Seime. Jeigu grįžtumėte į tą dieną, kai reikėjo rinktis, ar būti Kėdainių meru, ar eiti į Seimą, kaip pasielgtumėte?

V.MUNTIANAS. Likčiau ten, kur buvau.

PIRMININKAS. A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA. Gerbiamasis pretendente, jus labai gražiai pristatė Seimo Pirmininkas sakydamas, kad galėsite papuošti Seimo vadovybės korpusą. Panašu, kad Prezidentas buvo kitos nuomonės. Man tiesiog būtų įdomu žinoti ir norėčiau, kad jūs pasakytumėte, kokios buvo priežastys, kodėl Prezidentas nepageidavo jūsų matyti Vyriausybėje?

V.MUNTIANAS. Na, dėl skonio niekas negali ginčytis. Skonių yra įvairių. O iš esmės man sunku pasakyti, bet man patiko vienas pasakymas, kuris jau buvo tam tikrų autoritetų pasakytas, kad jeigu valstybės vadovas reiškia tam tikrą nepasitenkinimą, reikėtų tam dalykui neprieštarauti, nes jis turi Tautos mandatą, turi, žinoma, ir atsakomybės didesnį krūvį. Todėl aš supratau visa tai kaip privalomą dalyką.

Argumentų nėra. Pagrindinis argumentas, kad gyvenau ir dirbau viename mieste, vienos savivaldybės teritorijoje su V.Uspaskichu. Tai vienintelis argumentas, kuris buvo išsakytas. Todėl, kad dirbome kartu, ateityje galėtų atsirasti galimybė viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Tai vienintelis argumentas, kuris buvo išsakytas. Aš galiu pasakyti šiandien visiems ir turbūt niekas negalės paneigti to, kad mūsų bendras darbas su V.Uspaskichu davė tik naudos tai bendruomenei. Galėčiau pasakyti labai daug konkrečių projektų, kurie davė naudos bendruomenei. Manau, neatsiras nė vieno žmogaus, kuris galėtų pasakyti, kad kurioje nors vietoje buvo tenkinami asmeniniai interesai visuomeninių interesų sąskaita, kad kurioje nors vietoje buvo piktnaudžiaujama arba kurioje nors vietoje buvo pasireiškęs koks nors savanaudiškumas.

PIRMININKAS. V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis pretendente, šiandien pristatant Seime Vyriausybės programą nedalyvavo paskirtasis ūkio ministras. Noriu pasakyti, kad tai beprecedentis atvejis Lietuvos istorijoje ir kad, mano nuomone, tuo buvo parodyta didelė nepagarba premjerui, visam ministrų kabinetui ir Seimui. Tačiau šis ūkio ministras yra, kaip jūs pats minėjote, jūsų geras pažįstamas ir galbūt net artimas bičiulis. Ar jums neatrodo, kad ponas V.Uspaskich elgiasi kaip Ostapas Benderis? Jis dedasi grosmeisteriu, prižada tautai pastatyti Vasiukus, o kai jau gresia pavojus būti prikultam, tada jis pabėga ir palieka iš visų bėdų kapstytis vargšą Kisą Vorobjaninovą? Ar jums neatrodo, kad būti O.Benderio draugu iš principo yra pavojinga? Ačiū.

V.MUNTIANAS. Na, O.Benderio aš žinau tik vieną išskirtinį dalyką, kuris man labiausiai patiko, kai jis sakė, kad alus tik profsąjungų nariams. (Juokas, plojimai salėje) Tą dalyką aš supratau, o artimai aš irgi bendrauju tik su moterimis, taigi toje vietoje irgi nelabai… O precedento niekas iš mūsų nenuneigs, nes jeigu tarptautiniu mastu kuriama partija ir ten kas nors atstovauja Lietuvai iš tos politinės jėgos, tai irgi pirmas atvejis Lietuvoje yra toks dalykas. Todėl turbūt taip ir atsitiko, kad pirmas atsitiko dėl partijos kūrimo… galbūt taip atsitiko, kad būtent šiandien tvirtinama programa.

PIRMININKAS. K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis kolega, tikrai malonu matyti jus tribūnoje. Aš atsimenu, kad man teko jus pažinti prieš 10 metų, kai jūs buvote Kėdainių meras. Nuo to laiko palikote labai tolerantiško, taktiško politiko įspūdį. Per paskutines kelias savaites jūsų pavardė kaip niekieno kito visą laiką buvo filtruojama laikraščių, titruojama ir galbūt net rentgeno spinduliais peršviesta. Dabar jūs esate tikrai kiaurai matomas, tinkamas, aš tikiu, kad jūs būsite labai geras Seimo Pirmininko pavaduotojas. Jokio specifinio klausimo neturiu, nes kolegos konservatoriai ir laikraščiai jau anksčiau atsakė. Aš sveikinu jus ir linkiu sėkmės.

V.MUNTIANAS. Labai ačiū. Bet šiandien iš ryto atsikėlęs mačiau kartojamą „Dviračio žynių“ laidą, ar „Dviračio šou“, kur Algis Ramanauskas-Greitai labai sunkiai tarė mano pavardę, taigi turbūt dar neišmoko.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kandidate, Ostapas Benderis taip pat žinojo vieną tiesą, kad pinigai – iš vakaro, o kėdės – iš ryto. Aš suprantu jūsų nusivylimą, nes sumokėjęs pinigus negaunate kėdės, kurios reikėjo, bet čia yra kaltas G.Kirkilas. Nesvarbu, kad turi panašų išsilavinimą.

Aš noriu jūsų paklausti kito klausimo – dėl Kėdainių sindromo. Jūs žinote, kad visa Lietuva tai mato, tai supranta ir su nerimu daugelis Lietuvos žmonių žiūri į Kėdainių sindromo plėtrą, t.y. į valdomos žiniasklaidos, įtakojamos teisėsaugos ir administracinių resursų naudojimo savo politiniams tikslams sindromą. Donecke ar Donbase tai ponas Viktoras Janukovičius naudoja tokius pat metodus. Sakykite, ar tapęs Kėdainių sindromo atstovu čia, Seimo vadovybėje, jūs ką nors atnešite iš ten į Seimo reikalus? Mes matėme, praėjusios Seimo kadencijos metu Seimo Pirmininkas ėmėsi kontroliuoti teisėtvarką. Ar jūs jau žinote, kurią sritį jums bus pavesta kontroliuoti naudojantis tokiais metodais, ar jums palieka laisvą pasirinkimą?

V.MUNTIANAS. Gaila, kad teisėtvarka užimta… (Juokas salėje) O šiaip apie sindromą ir kitus reiškinius Lietuvoje aš norėčiau plačiau papasakoti ir paaiškinti, kas man kelia susirūpinimą. Būtent tai, kad blogiausią patirtį vienoje ar kitoje srityje sukaupę žmonės pas mus paskui lyg ir tampa ekspertais. Jeigu kas nors pardavinėjo Lietuvą, jis po to lyg ir tampa tos srities ekspertu, kas tinkamai tarnauja Lietuvai, ir visų kitų sričių.

Kėdainių sindromas. Iš tikrųjų, aš manau, demokratijos pagrindas yra valdžios atstovų susitarimas su žmonėmis. Šiuo atžvilgiu mes pasiekėme aukščiausią demokratiją būtent Kėdainiuose. Mums pavyko iš esmės susitarti su visais žmonėmis, nes mes atitinkamas funkcijas, atitinkamas teises suteikdavome iki žemiausio lygmens pareikalaudami iš to lygmens atstovų atitinkamos atsakomybės.

Man būtų sunku įvardyti kurią nors kitą teritoriją, kurioje tris kadencijas iš eilės dirbęs meras gautų 82% rinkėjų pasitikėjimą. Jeigu jūs surastumėte dar vieną tokią teritoriją, būtų labai smagu tai išgirsti ir pasidalyti patirtimi.

Dar kartą noriu pasakyti tai, ko jūs, mano supratimu, iki galo nesuprantate. Susitarimas su žmonėmis. Šiuo atveju nupirkti žmonių neįmanoma. Yra vienintelis dalykas – susitarti su jais ir dirbti pagal tuos susitarimus. Tai yra labai sudėtinga, bet dėl to verta stengtis. Įsivaizduoju, kad jeigu šis sindromas būtų realizuotas Lietuvoje, Darbo partijos programa būtų įgyvendinta šimtu procentų ir gyvenimas Lietuvoje pasikeistų iš esmės.

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą užduos J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis pretendente, tie jūsų minėti 80%, manau, yra ne riba. V.Janukovičius gauna 90%, Aleksandras Lukašenka – ne mažiau. Taigi dar yra ko siekti. Bet aš norėčiau paklausti apie vieną detalę iš jūsų veiklos praktikos Kėdainiuose. Ponas V.Uspaskich ne kartą viešai gyrėsi, kad jūsų savivaldybėje yra kameros, kurios filmuoja Viešųjų pirkimų komisijos narių sprendimus. Aš norėčiau paklausti, ar jūs prisimintumėte bent vieną atvejį, kai vyksta statybos darbų pirkimo konkursai. Ar ten, filmuojant toms kameroms, kai dalyvauja „Vikondos“ koncerno įmonė „Vikstata“, yra laimėjusi kokia nors kita įmonė? Ar kas nors dar drįsta dalyvauti, jeigu dalyvauja ši įmonė?

V.MUNTIANAS. Iš tikrųjų dar vieną dalyką noriu priminti, kad kiekvienas mąsto ir kalba pagal savo sugedimo laipsnį arba pagal savo patirtį. (Plojimai) Iš tikrųjų aš čia nė kiek nešaržuoju, nes man jau darosi pikta. Vėl grįžtu prie to, kad ekspertais tampa būtent tie, kurie turi blogiausią patyrimą. Kėdainiuose buvo vienas verslininkas, kuris labai greitai rašė kritinius straipsnius visų kitų atžvilgiu. Jo klausė, kaip jam taip greitai išeina. Jis aprašydavo viską, ką jis darydavo, kur jis nemokėdavo mokesčių, visas savo dienos veikas labai mikliai aprašydavo, bet įrašydavo kito pavardę ir visą savo patirtį perkeldavo kitam. Čia yra toks patyrimas ir tokia situacija.

Aš minėjau, kad pagrindinis mūsų principas, ir dėl to aš visiškai ramiai bendradarbiauju su V.Uspaskichu, ir mūsų pagrindinis sutarimas, jeigu neužmiršo mūsų partijos nariai, apie ką mes visą laiką kalbėjome, yra nesavanaudiškumas. Būtent šito iš tikrųjų niekada tarp mūsų nebuvo. Mes sustabdome diskusiją, jeigu netgi „pakvimpa“ kokiu nors savanaudiškumu ir t.t.

Mūsų sutarimas buvo toks, kad verslininkai, kurie dalyvauja tuose konkursuose, finansuoja įrangos sumontavimą toje patalpoje, kurioje vyksta visi konkursai, kad viskas būtų skaidru ir niekas niekam neturėtų priekaištų. Nuo 1998 metų, kai vyksta kiekvieno žingsnio įrašymas, nebuvo nė vieno precedento, nebuvo nė vieno skundelio dėl to, kaip vyko konkursai, o tokių atvejų, kai koncerno „Vikonda“ įmonės pralošė, yra apstu. Iš esmės tai įvyksta kiekviename konkurse.

PIRMININKAS. Ačiū. 15 minučių, skirtų klausti, baigėsi. Turiu priminti Seimo nariams, ar yra pageidaujančių dalyvauti diskusijoje? Nėra. Ačiū. Jūs galite sėsti. Jeigu nėra norinčių dalyvauti diskusijoje, tada noriu jums paaiškinti, kad yra patvirtintas slapto balsavimo biuletenis, kuriame yra vienas… (Balsai salėje) Palaukite! Įrašytas vienas asmuo – V.Muntianas. Jeigu kas už, palieka kaip yra, tada įmeta, kas prieš, aišku, šią pavardę išbraukia. Tokia yra balsavimo tvarka.

Dabar dėl laiko. Mes galėtume padaryti pertrauką, kol pasiruoš balsavimo procedūrai, iki 17.15 valandos. 17.15 valandą mes galėtume pradėti balsuoti. Balsuosime pusvalandį. Turbūt užteks. Iki 17.45 val. vyktų balsavimas ir rezultatų paskelbimas. Tuoj, aš dar tik pasakau, tiksliau, primenu balsų skaičiavimo grupę: V.Aleknaitė-Abramikienė (Tėvynės sąjungos frakcija), B.Bradauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), R.Ačas (Liberalų demokratų frakcija), E.Masiulis (Liberalų ir centro frakcija), A.Baranauskas (Darbo partija) ir gerbiamoji R.Baškienė (Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija). Ar galime pritarti šiai balsų skaičiavimo grupei? Balsų skaičiavimo grupė turėtų užimti savo darbo vietas. Dėl kandidato nėra daugiau… Gerai. Tada eisime dirbti.

Dabar turiu jums perskaityti keletą pareiškimų. Yra gautas Lietuvos Respublikos Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos pareiškimas, kuriame sakoma, kad šiandien Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos posėdyje buvo perrinkta frakcijos seniūnė. Frakcijos seniūne išrinkta A.Staponkienė. Su tuo mes ir sveikiname. (Plojimai)

Kitas pareiškimas, kurį teikia H.Žukauskas. Jis pareiškė šiuo pareiškimu, kad nuo gruodžio 8 dienos prašo jo nelaikyti Seimo Darbo partijos frakcijos nariu. Šį pareiškimą pasirašė H.Žukauskas. (Balsai salėje) Taip, aš girdžiu norinčių kalbėti dėl motyvų. Palaukite, baigsime tą humorą vėliau. Dabar dėl balsavimo motyvų už kandidatą. Yra norinčių kalbėti? A.Kubilius. Prašom. (Balsai salėje) Netriukšmaukite! Prašom kalbėti.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pretendente, gerbiamieji kolegos, išklausę atsakymus į klausimus, matome žmogų gana maloniai kalbantį, tačiau, mano įsitikinimu, nesuprantantį kelių pagrindinių ir bazinių dalykų. Maloniai atrodyti ir maloniai kalbėti galima ir darant gana prastus darbus. Mano įsitikinimu, iš tiesų savęs gyrimas ir toks savęs įsimylėjimas kalbant apie Kėdainius yra nepagrįstas ta realybe, kokią žmonės mato ir jaučia tiek gyvendami pačiuose Kėdainiuose, tiek ir už Kėdainių. Kėdainių sindromas yra pavojingas sindromas, nes iš tiesų yra mažas modelis to, ką matome ar Ukrainos rytuose, ar kaimyninėje Baltarusijoje, ar didele prasme ir didžiojoje Rusijoje. Tai yra administracinių resursų naudojimas tam, kad būtų valdoma žiniasklaida. Kėdainiuose laisvos žiniasklaidos nėra, mes tai esame patys patyrę. Tam, kad būtų valdoma teisėsauga. Tokių duomenų yra gana daug, kaip daroma įtaka teisėsaugos sprendimams. Galų gale ir tam, kad būtų daroma įtaka visuomenės politiniams sprendimams. Tai, kad ponas pretendentas giriasi dideliu populiarumu, kad už jį daug kas balsuoja, nežinau, ar šiuo atveju yra didelis pliusas, ar kaip tik parodo, kaip giliai Kėdainių sindromas yra apėmęs Kėdainių bendruomenę.

PIRMININKAS. Laikas.

A.KUBILIUS. Todėl aš žiūriu su nerimu į žmogų, kuris ateidamas su tokia patirtimi į Seimo vadovybę nemato jokių problemų, ką jis palieka Kėdainiuose ir, ko gero, mano, kad lygiai taip pat būtų galima valdyti visą Lietuvą ir Lietuva dėl to turėtų džiaugtis. Raginu kolegas rimtai pagalvoti ir galbūt ponas V.Muntianas, pabuvęs be posto…

PIRMININKAS. Laikas.

A.KUBILIUS. …suprastų kitas demokratijos tiesas, kurių tokiam postui tikrai reikia.

PIRMININKAS. Dar kartą primenu, 2 minutės, nes mes nespėsime pagal mano nurodytą grafiką. Prašom. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Išklausę gerbiamojo pretendento atsakymus į klausimus, mes visi pastebime ir opozicija pripažįsta, kad žmogus yra puikiai įvaldęs oratoriaus meną. Tačiau norime pasakyti, kad mes matome ir kitas gerąsias puses, priešingai nei opozicija. Tai yra žmogus, turintis didelį patyrimą, kompetentingas, sąžiningas, ir aš tikiuosi, kad darbas Seimo vadovybėje iš tiesų padės konsoliduoti mūsų Seimą ir gerbiamiems konservatoriams bus išblaškyti visi sindromai ir jų sveikata pagerės.

PIRMININKAS. A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Klausydamiesi pono Viktoro, tikrai įsitikinome, kad žmogus mąsto greitai, guviai, turi humoro jausmą. Bet ar vien to užtenka norint tapti Seimo Pirmininko pavaduotoju? Kodėl mes negalime palaikyti pono V.Muntiano? Liko neišsklaidytos abejonės, kodėl vis dėlto Prezidentas nepasirinko pono V.Muntiano ministru ir, svarbiausia, kodėl Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskich pats pakeitė V.Muntianą. Dėl tų dviejų priežasčių ir neišsklaidytų abejonių, beje, antroji, svarbiausia, kodėl partijos lyderis taip pasielgė, mes negalėsime balsuoti už poną Viktorą.

PIRMININKAS. B.Bradauskas. Prašom. Išsibraukiate? Tada G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad V.Muntiano, kaip kandidato į Seimo Pirmininko pavaduotojus, atsakymai patenkins ir dešiniąją pusę, jeigu jie apskritai suvokia demokratijos taisykles. Jeigu mes taip elgsimės, sakysime, jų siūlomo Pirmininko pavaduotojo atžvilgiu, tai tada Seimas demokratiškai pagal europietiškas tradicijas nebus suformuotas. Todėl aš siūlau sumažinti įkarštį, mūsų opozicijai kaip nors susitvarkyti. Suprantu, kad iki šiol nepraeina tas derybų sindromas ir kiti dalykai, galbūt juos jaudina tai, kad susiformavo koalicija nepaisant jų pastangų ir intrigų, kurios iki šiol skleidžiamos spaudoje ir visur. Manyčiau, kad jau laikas pereiti prie rimto darbo Lietuvos žmonėms čia, Seime, ir kitose valstybės institucijose. Kviečiu visus palaikyti V.Muntiano kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Kaip supratau iš pono G.Kirkilo, tai opozicija turėtų priimti jo kalbą kaip grasinimą opozicijai, nes jeigu ji bus principinga, tai nė vienas iš principingesnių nebus išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju iš opozicijos. Aš taip supratau. Aišku, gal ponui G.Kirkilui baugu, nes kai bus principingesni Seimo Pirmininko pavaduotojai… Jis savo biografijoje rašo tokius įdomius faktus, kad baigs aukštąją mokyklą 2004 metais, nors fiziškai to padaryti negalima, nes magistro studijos baigsis tik pavasarį. Tai gal tai susiję su greitesniu jo diplomo gavimu ir silpna kontrole iš Seimo vadovybės pusės. Norėčiau pasakyti, kad mane nuo balsavimo už pono V.Muntiano kandidatūrą sulaiko ne tas motyvas, bet tai, kad aš nelaikau Kėdainių sėkmingu pavyzdžiu. Esu pats susidūręs su galimybe spausdinti straipsnius toje kontroliuojamoje žiniasklaidoje, teko dalyvauti diskusijose, mano kolegos taip pat yra susidūrę su tuo ne kartą, yra dalyvavę įvairiuose teismų procesuose dėl nuomonių spaudimo. Šiuo atveju aš tikrai manau, kad šios patirties perkėlimas nebus pats geriausias. Jeigu ponas V.Muntianas pasimokys kitokios patirties ir įrodys, kad jis tą patirtį gali perkelti į Seimo vadovybę, mes jo kandidatūrą galėtume svarstyti ateityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Klausydamasis opozicijos kalbų, matau ir prisimenu pasakėčią „Vilkas ir ėriukas“. Žmogus yra kaltas todėl, kad kaltas, o kaltės nenurodo. Netvirtinimas gerbiamojo V.Muntiano ministru vien todėl, kad iš vieno miesto du… Noriu priminti kitus faktus, kai iš Siesikų miestelio, kuriame yra 700 gyventojų, buvo 3 ministrai. Noriu priminti 1996 m., kai buvo patvirtinti ministrais brolis, sesuo ir vyras. Štai tokios paralelės, kurios nelabai šiandien suprantamos, kodėl nebuvo patvirtintas V.Muntianas ministru. Išklausę jo kalbą ir matydami, kas yra Kėdainiuose, nemanyčiau, kad tai turėtų patikti opozicijai, nes tai sugriovė jų planus ką nors apkaltinti, primesti žmogui ir panašiai. Neturėdami jokių kitų argumentų, jie kalba tam, kad kalbėtų. Manau, kad mes pasielgsime labai protingai, jeigu balsuosime už gerbiamąjį V.Muntianą, nes jo patyrimas savivaldoje yra mokykla, kurią išėjęs įgyji geros vadybos patirties ir patirties sprendžiant klausimus. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija vieningai palaiko V.Muntiano kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojo postą. Mes matome jo kompetenciją, didelę patirtį, plataus spektro klausimų, Lietuvos problemų įvaldymą. Aš pati turėjau progą tuo įsitikinti dirbdama su koalicijos programa. Tikrai smagu, kad pasiekėm bendrą sutarimą dėl daugelio klausimų – dėl apskričių ir savivaldybių funkcijų perskirstymo, regioninės politikos, kaimo plėtros politikos ir daugelio kitų dalykų. Be to, kaip matom, jis turi dar ir sveiko humoro jausmą. Bus smagu, kad ne tik Č.Juršėnas, bet ir ponas Viktoras, tikiuosi, ves posėdžius taip, kad bus dar ir nenuobodu. Taigi linkime jam sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigėsi nuomonių išsakymas. Dar kartą primenu: balsavimas apačioje, 17.20 val. pradedam, 17.45 val. sugrįžtame į salę. Pertrauka.

Pertrauka

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 31, 23, 24, 26, 26¹, 27, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu bei priedu įstatymo projektas Nr.XP-65 (pateikimas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Kol yra skaičiuojami balsai, mes pradėkime svarstyti… Ministras prašo 2-16 klausimą truputį anksčiau svarstyti, nes jam reikia susitikti su svarbiais asmenimis. Todėl svarstome darbotvarkės 2-16 klausimą (registracijos Nr.XP-65) – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 1–28, 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniu bei priedu įstatymo projektą. Pranešėjas – laikinai einantis ministro pareigas A.Butkevičius. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamas svarstyti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Projekto tikslas – suderinti dabar galiojančio Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas su Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis.

Labai trumpai norėčiau pasakyti projekto esmę. Siūloma patikslinti kai kurias sąvokas: vietoj sąvokos „steigėjas“ įrašyti „savininkų teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“, vietoj „įstatinis kapitalas“ parašyti „savininko kapitalas“. Taip pat yra numatyta Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme atsisakyti įmonės administracijos, kaip valstybės įmonės valdymo organų, todėl tikslinama valstybės įmonės, t.y. indėlių ir investicijų draudimo organų, sudėtis.

Kitas pasiūlymas. Kadangi Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme numatytas išsamesnis valstybės įmonių organų funkcijų sąrašas, tai atitinkamai tikslinamos draudimo įmonės tarybos funkcijos. Taip pat taryba teiks išvadas, pastabas ir pasiūlymus įmonės savininkų teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, t.y. Finansų ministerijai. Tikslinama draudimo įmonės nuosavo kapitalo sudėtis.

Yra atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų dėl indėlių ir investicijų garantijų sistemų nuostatas. Į jas atsižvelgus projekte siūloma patikslinti, kad tais atvejais, kai užsienio valstybės teisės aktai nustato blogesnes nei Lietuvos teisės aktai indėlių ir įsipareigojimų investuotojams apdraudimo ar kitas draudimo užtikrinimo sąlygas, Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio užsienio banko ar įmonės filiale laikomi indėliai ar prisiimti įsipareigojimai investuotojams draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka, noriu pabrėžti, privalo būti apdrausti papildomai. Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklausančio užsienio banko ir įmonės filialas šiuo atveju turi teisę papildomai apdrausti filiale laikomus indėlius ir prisiimtus įsipareigojimus investuotojams. Tiek. Apžvelgiau visą projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų niekas nenori klausti. Tada aš norėčiau (dėkui) paklausti, ar galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Yra pasiūlymas pagrindiniam komitetui – Biudžeto ir finansų komitetui – svarstyti šį įstatymą. Papildomų nėra numatyta. Gruodžio 21 d. būtų preliminari svarstymo diena. Nėra prieštaravimų. Sutarta. Kol baigs skaičiuoti… Jau baigė. Tai dar man nepranešė. Va, neša… Gal rezultatus…

Slapto balsavimo dėl V.Muntiano išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju rezultatai

Taip, tada skelbiu balsavimo rezultatus. „Balsų skaičiavimo protokolas Seimo Pirmininko pavaduotojo išrinkimo. Iš viso buvo išduota biuletenių 105, rasta 105, galiojančių 105, negaliojančių nėra. Už V.Muntianą balsavo 77, prieš – 28. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkė V.Aleknaitė ir grupės nariai.“ Sveikiname V.Muntianą. Jeigu dar tuos sveikinimus mes galėtume įtvirtinti juridiškai, turėtume priimti nutarimą dėl V.Muntiano paskyrimo. Jis tiesiog automatiškai yra priimamas perskaičius ir paskelbus balsavimo rezultatus.

Taip, dabar ir aš norėčiau pasveikinti. (Plojimai) Tai gal į tribūną, gerbiamasis vicepirmininke. Tik neilgai.

V.MUNTIANAS. Mielieji, labai ačiū už pasitikėjimą. Tikrai pasistengsiu atidirbti už tą pasitikėjimą. Labai gaila, kad nėra A.Kubiliaus, kad jis negali manęs personaliai pasveikinti su tuo išrinkimu, bet jeigu šiandien nėra, bus kitą dieną, vis tiek bus. Labai ačiū visiems.

PIRMININKAS. Sėkmės. (Plojimai)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-7(2*) (svarstymas)

Pradedame darbotvarkės 2-11 klausimą, registracijos Nr.XP-7, – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas… Kas galėtų būti pranešėjas? Ar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, kuris galėtų? Taip, 259¹. V.Žiemelis. Prašau į tribūną.

V.ŽIEMELIS. Sveikinimai baigti, atrodo, jau galima pristatyti įstatymo projektą.

Teisės komitete buvo svarstytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiam projektui iš esmės pritarta.

Aš labai trumpai pasakysiu, kokia šio pakeitimo esmė. Keičiamas 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas – po skaičiaus 163² įrašomas skaičius 163¹¹. Kas tai yra? Šiuo pakeitimu suteikiama teisė muitinės pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnyje numatytų pažeidimų, t.y. prekių gabenimo be dokumentų. Šio administracinio teisės pažeidimo esmė: prekių, kurių vertė nuo 5 iki 15 minimalių gynimo lygių dydžio sumos, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių. O 210 straipsnis numato atsakomybę už kontrabandą. Taigi jeigu nėra kontrabandos požymių, tai baudžiama pagal šį Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį. Šiuo atveju mes, priėmę šią pataisą, palengvinsime muitinės darbuotojų darbą suteikdami teisę jiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už šį administracinį teisės pažeidimą. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Jums nėra klausimų, galite grįžti. Dabar svarstymas. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Dėl balsavimo motyvų irgi nematau norinčių. Ar galėtume pritarti po svarstymo šiam projektui? Dėkui. Pritarta.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr.XP-71 (pateikimas)

Pradedame 2-12 klausimą, registracijos Nr.XP-71, – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektą. Kviečiu Gintarą Švedą, viceministrą, pateikti šį įstatymo projektą.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, Prezidento dekretu jums teikiama ratifikuoti sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos. Pasakyčiau, kad tai yra standartinė Lietuvos dvišalė teisinės pagalbos sutartis, kurios esmę sudaro teisinių santykių ir teisinės pagalbos palengvinimas, kai kyla tam tikrų teisinių problemų tarp šių dviejų valstybių arba jos piliečių, esančių kitoje valstybėje. Sutartis apima tokius teisinius dalykus kaip dokumentų įteikimą, dokumentų siuntimą, liudytojų, ekspertų, specialistų apklausą, taip pat tam tikrus specifinius kiekvienos teisės šakos momentus, sakykime, civilinėje teisėje – teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, baudžiamosiose bylose – baudžiamojo proceso perdavimą, arba ekstradiciją, kai to reikalauja kita šalis. Tiek trumpai būtų apie šią sutartį. Analogiškas sutartis šiandien turime su dvylika valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos arba Europos Tarybos narės. Prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Nėra norinčių klausti. Ar galėtume pritarti po pateikimo? Dėkui. Yra pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos ir Užsienio reikalų komitetai. Pritariate. Ir 23 diena – paskutinė sesijos diena. Pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymų bei pataisų ratifikavimo“ 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo“ projektas Nr.XP-62 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 13 klausimą, registracijos Nr.XP-62, – įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymų bei pataisų ratifikavimo“ 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją – laikinai einantį ministro pareigas Arūną Kundrotą. Pateikimas.

Netrukdykite ministrui eiti atlikti pareigos.

A.KUNDROTAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Monrealio protokolo ratifikavimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad 1998 metais, kai buvo ratifikuojama, buvo numatyta, kad kasmetines įmokas į daugiašalį fondą moka įmonės, naudojančios ozoną ardančias medžiagas. Toms įmonėms produkciją realizuoti reikėjo ir užsienio rinkose, o tą padaryti neįvykdžius aplinkosauginių reikalavimų buvo iš esmės neįmanoma, kai kurios bankrutavo, kai kurios persitvarkė ir šiuo metu tokių nėra ir nebus, nes ir Europos Sąjungos reikalavimai, atitinkami reglamentai, ir Jungtinių Tautų atitinkami reikalavimai tokių medžiagų daugiau naudoti neleidžia. Todėl yra siūloma naikinti šį straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra jums klausimų. Dėkoju, ministre. Ar galėtume pritarti po pateikimo? Ačiū. Yra siūlomas Užsienio reikalų komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas. Tinka? Ir svarstysime gruodžio 23 dieną. Irgi tinka. Tuo mes baigiame šio įstatymo svarstymą, po pateikimo pritarta bendru sutarimu.

Miškų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-76 (pateikimas)

Dabar svarstome darbotvarkės 14 klausimą, registracijos Nr.XP-76, – Miškų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – ministras A.Kundrotas. Pateikimas. Prašom.

A.KUNDROTAS. Ačiū. Miškų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įstatymu apibrėžti valstybinių miškų pareigūnų teises ir pareigas bei užtikrinti šių pareigūnų socialines garantijas jiems žuvus ar juos sužalojus vykdant profesinės veiklos ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas. Įstatymo pakeitimas buvo pradėtas rengti būtent dėl socialinių garantijų, tačiau buvo pataisytas išsamiau ir 6 straipsnis, išvardijant detaliau pareigas ir teises taip, kaip dabar yra numatoma ir vidaus reikalų sistemoje, ir Aplinkos apsaugos kontrolės įstatyme, ir kituose įstatymuose, kuriuose numatyta naudoti šaunamąjį ginklą ar kitokius prievartos veiksmus. Tai labai svarbus įstatymas miškininkams, nes jų pareiga saugoti mišką nuo savavališko kirtimo, nuo miško vagystės, jie susiduria su pavojais. Tai būtų labai didelė parama mums toliau gerinant miškų priežiūrą. Prašytume įstatymą svarstyti ir jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Ačiū, ministre. Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis ir Socialinių reikalų ir darbo – papildomas. Ir gruodžio 23 d. – preliminari svarstymo data. Prašom. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti, gal mes galėtume tą svarstymą Seime atidėti šiek tiek vėlesniam laikui, nes gruodžio 23 dieną, paskutinę rudens sesijos darbo dieną, susikaupė be galo daug įstatymų. Vis tiek mes jo nepriimsime iki Naujųjų metų, jis įsigalios vėliau, todėl mes galėtume ramiai tai svarstyti iš karto pavasario sesijoje.

PIRMININKAS. Aš noriu ministro paklausti. Ar čia nėra kokių nors aplinkybių, dėl ko jis turėtų būti priimtas labai greitai arba vidutiniškai? (Balsas salėje) Gerai. Mes jo ir nesiūlome priimti, tik svarstyti gruodžio 23 dieną. Šitą paliksime, o kitus išbrauksime, kad nebūtų įtampos. Ar pritartume? Dėkui. Baigiame svarstyti tą klausimą.

Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 4, 8, 58 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 4¹ straipsniu ir 59, 60, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-63 (pateikimas)

Ar yra ministras Zigmantas Balčytis? Pradedame darbotvarkės 15a klausimą (Nr.XP-63) – Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 4, 8, 58 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 4¹ straipsniu ir 59, 60, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto pateikimas. Pranešėjas – laikinai einantis ministro pareigas Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įgyvendinimą, yra tikslinamos keičiamo įstatymo nuostatos dėl keleivių ir krovininių vežimų laivais jūra, tarptautiniais maršrutais, taip pat dėl veiklos licencijavimo principų. Keičiamas įstatymas papildomas nuostatomis, reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro veiklą. Siūlomais pakeitimais keičiamas įstatymas suderinamas atitinkamai su 1976 metų tarptautine konvencija „Dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo“, ūkinės, komercinės veiklos licencijavimo metodiniais nurodymais, kurie buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir suderinti su licencijavimo metodinių nurodymų principais, bei Valstybės registrų įstatymo nuostatomis.

Dėl šio įstatymo pakeitimų iš esmės neigiamų pasekmių nenumatoma. Šitų visų pakeitimų pagrindinės nuostatos ir principai buvo suderinti su visomis suinteresuotomis institucijomis, ministerijomis, taip pat su Lietuvos jūrininkų sąjunga ir Lietuvos laivų savininkų asociacija. Į daugelį minėtų institucijų ir organizacijų pateiktų pastabų yra atsižvelgta. Šis projektas iš esmės nekeičia galiojančio įstatymo nuostatų, tačiau yra atliekami įstatymo pakeitimai, kurie leistų teisingiau vykdyti tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus. Todėl siūlyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Jums klausimą nori užduoti V.Stankevič. Prašau.

V.STANKEVIČ. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paprašyti, turiu prašymą ir jums, ir gerbiamajam Ekonomikos komiteto pirmininkui. Ir Prekybinės laivybos įstatymas, ir Saugios laivybos įstatymas – labai specifinės srities įstatymai, ir iš tikrųjų jūs labai teisingai pasakėte, kad iki pateikimo specialistai jūrininkai buvo pakviesti, bet vis dėlto vyksta tolesnė integracija į Europos Sąjungą ir yra apie ką pakalbėti komitete prieš svarstymą. Prašymas toks – neignoruoti, pakviesti dar kartą atitinkamus specialistus jūrininkus. Kokius reikia pakviesti, aš galėsiu rekomenduoti, duosiu pavardes ir telefonus. Tikrai jie padės, nes, manau, kolegoms Seimo nariams Ekonomikos komitete bus sunku susigaudyti laivybos srityje. O apskritai po pateikimo reikia pritarti.

Z.BALČYTIS. Labai trumpai atsakysiu į jūsų prašymą. Iš tikrųjų aš sutinku, kad diskusijos vyko, vyksta, ko gero, ir ateityje vyks dėl šios srities, ypatingos kiekvienai valstybei, kuri turi nors vieną savo jūrų uostą. Jūs žinote, kokia diskusija vyksta Europos Sąjungos mastu, o pasaulyje tai iš viso, turbūt šiandien apie tai būtų galima labai plačiai kalbėti. Todėl, kad nuostatos, kurios bus įtvirtintos Prekybinės laivybos įstatyme, numato tam tikrus finansinius įsipareigojimus, susijusius su apsauga, krovinių vežimu, keleivių vežimu, tiek valstybei, tiek ir patiems vežėjams. Todėl aš sutinku su jumis, kad reikia pritraukti kiek įmanoma daugiau institucijų. Jeigu jūs imtumėtės, nežinau, ar dabar Seime veikia Jūrininkų komisija… Jeigu veikia, tai irgi gali pateikti papildomas išvadas dėl šito įstatymo nuostatų.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? Ekonomikos komitetas siūlomas pagrindiniu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – papildomu, svarstyti siūloma paskutinę sesijos dieną – gruodžio 23 dieną. Čia preliminari, nereikia taip imti į galvą, tiesiog bus galima Seniūnų sueigose pakoreguoti šitą svarstymo dieną. Pritariate? Dėkoju.

Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-64 (pateikimas)

Darbotvarkės 15b klausimas – Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-64. Pranešėjas – Z.Balčytis. Pateikimas.

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra labai platus dokumentas, iš esmės pateikta jo nauja redakcija. Ir šiuo įstatymu (kaip ir prieš tai pateiktu) yra siekiama užtikrinti tarptautinių sutarčių bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų įgyvendinimą. Šio įstatymo projekto sąvokos… Yra tikslinamas saugios laivybos administracijos funkcijų apibrėžimas, tikslinami reikalavimai laivams, jų įguloms, locmanams, pavojingų krovinių gabenimui laivais, žmonių ir laivų gelbėjimui bei avarijų tyrimo tvarkai, papildomai reglamentuojamas laivų ir uostų įrenginių apsaugos vertinimas bei avarijų tyrimo tvarka. Manau, kad šio įstatymo projektas turėtų būti dar kartą labai atidžiai išnagrinėtas, kad mes ateityje galėtume veiklą plėtoti ne tik pagal apimtis, bet ir užtikrindami saugų mūsų uosto darbą, nes iš esmės nuo to priklauso didžiosios dalies ekonomikos ateitis. Taip pat siūlyčiau pritarti po pateikimo, įtraukti visas institucijas, kaip kolega V.Stankevič kalbėjo dėl Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo, dar kartą labai atidžiai išnagrinėti, kad iš tikrųjų tas įstatymas atitiktų šios dienos reikalavimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausimų nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo? Dėkui. Taip pat Ekonomikos komitetas siūlomas pagrindiniu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – papildomu. Gruodžio 23 d. taps mums labai svarbi. Nėra prieštaraujančių, tada baigiam svarstyti šitą įstatymo projektą. Dabar kviečiu jus grįžti prie darbotvarkės 9 ir 10 klausimų. Pirmininkavimą dėl šitų projektų pristatymo perduodu A.Pekeliūnui.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos“ papildymo“ projektas Nr.XP-97 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Projektas skamba taip – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos“ papildymo“ projektas. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašau.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ką tik mes padarėme sprendimą ir išrinkome V.Muntianą Seimo Pirmininko pavaduotoju, todėl reikėtų priimti ir kitą, logiškai iš to kylantį nutarimą, kad V.Muntianas yra Seimo valdybos narys. Tai yra statutinė norma, tačiau ji turi būti įforminta Seimo nutarimu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone Pirmininke, aš norėčiau paklausti dėl procedūrinio dalyko. Paprastai kai ką nors taisome, tai pagal visus dokumentų rengimo įstatymus turėtų būti ir lyginamasis variantas. Šiuo atveju mes tokio nematome. Ar tiesiog taupote popierių ir manote, kad čia įstatymo laikytis nereikia, ar kokios kitos priežastys?

A.PAULAUSKAS. Priežastys tokios, kad visada einam trumpiausiu keliu. V.Muntianas yra patvirtintas, viskas aišku, čia lyginti nėra ką daugiau. (Juokas, balsai salėje) Tiesiog jį siūlome. Dėl tokių nutarimų mes niekada nedarome dvigubų nutarimų – ir lyginamąjį, ir tą. Čia procedūriniai klausimai.

PIRMININKAS. Aš manau, kad galime klausti Seimo narių, ar galime pritarti po pateikimo? Bendru sutarimu, taip? Ačiū. Priimta.

A.PAULAUSKAS. Aš kviečiu Seimo narius ypatingos skubos tvarka priimti šitą nutarimą, kad mes galėtume V.Muntianą matyti valdybos nariu artimiausiomis dienomis.

PIRMININKAS. Pritariate, gerbiamieji? Yra pritarimas? Ačiū, pritarta. Pastraipsniui. Turėtume balsuoti dėl priėmimo. Taip?

A.PAULAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. 1 straipsnis, kuriame įrašyti žodžiai: „V.Muntianas Seimo Pirmininko pavaduotojas“. Visą straipsnį išdėstyti taip. 1 straipsnis: „Patvirtinti šią Seimo valdybą: A.Paulauskas – Seimo Pirmininkas, Č.Juršėnas – Seimo Pirmininko pavaduotojas, V.Muntianas – Seimo Pirmininko pavaduotojas, A.Pekeliūnas – Seimo Pirmininko pavaduotojas“. Ar pritariame? Galime sakyti, kad pritarta.

2 straipsnis skambėtų taip: „Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo“. Ar galime bendru sutarimu? Galima. Pritarta. Ačiū. Gerbiamasis S.Pečeliūnas dėl balsavimo?.. Po balsavimo. Yra pasiūlymas balsuoti už visą straipsnį. Prašome. Balsuojame.

Už – 69, prieš – nėra, susilaikė 1. Ačiū. Priimtas. Klausia ponas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, nėra blogesnio dalyko už teisinį nihilizmą teisininkų rankose. Jeigu mes priėmėme įstatymą, kaip turi būti rengiami visi teisės aktai, kaip turi būti rengiami lyginamieji variantai, nesvarbu, ar mums tai patinka, ar nepatinka, nors čia girdėjome visokių juokų, įstatymo priėmimas pažeidžiant įstatymą, žinote, į kokią poziciją pastato tą įstatymą. Tai gal netaupykime popieriaus, o pataisykime įstatymus taip, kad jie mums netrukdytų. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-98 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Matyt, kad gerbiamasis S.Pečeliūnas tiktai kritiką išreiškė, bet nelabai kas suprato, ką jis tuo norėjo pasakyti. Į tai bus atsižvelgta. (Balsai salėje)

Pereiname prie 2-10 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Seniūnų sueigos sudarymo“ papildymo“ projekto Nr.XP-98. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Yra padaryti sprendimai išrenkant V.Muntianą Seimo Pirmininko pavaduotoju ir Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijoje pakeičiant seniūnę D.Prunskienę A.Staponkiene. Yra pasiūlymas A.Staponkienę įtraukti į Seniūnų sueigos sudėtį. O V.Muntianas pagal Statutą taip pat turi būti Seniūnų sueigos narys. Yra daromi du tokie pakeitimai ir jums pateikiama visa Seniūnų sueigos sudėtis.

PIRMININKAS. Tiktai noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad I.Šiaulienė yra ne pirmoji seniūno pavaduotoja, o narė. Taip turi būti įrašyta, jeigu kam pakliuvo, tai pataisykit. Yra pasiūlymas pritarti po pateikimo. Ar galima? Turite klausimų, taip? Gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Norėčiau tiems, kurie, matyt, su teise nesusidūrė, priminti, nes aš supratau, kad Seimo Pirmininkas suprato, ką aš norėjau pasakyti, bet tiems, kurie nesuprato, priminsiu. Pagal visų teisės aktų rengimą, mūsų pačių priimtą įstatymą, Seimo priimtą įstatymą, jeigu kas nors yra taisoma, visada turi būti lyginamasis variantas, kad mes matytume, ką išbraukiame, ką įrašome. Tai yra mūsų prievolė šitaip elgtis, todėl aš prašyčiau ir posėdžio pirmininko, ir Seimo Pirmininko atkreipti dėmesį į tai, kad ateityje tokių klaidų nedarytume, nes su klaidomis, procedūrinėmis klaidomis priimtas įstatymas suponuoja jo teisėtumą. Nesvarbu, ar tai paprastas dokumentas, ar sudėtingas. Juridinė esmė tokio procedūrinio pažeidimo yra ta pati.

Tai paaiškinimas tiems, kurie nesuprato ir šaipėsi. Kažkaip po mano replikos šaipymaisi baigėsi. (Balsai salėje) Aš manau, mes randame bendrą kalbą, aš dabar neprotestuoju dėl viso šito, tegul jau būna šįkart prastesnis variantas, ne tiksliai pagal įstatymą parengtas, bet ateityje prašau tokių klaidų nedaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū, atsižvelgsim į tai.

A.PAULAUSKAS. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad ir iš šio nutarimo aišku, ką mes išbraukiame ir ką įrašome.

PIRMININKAS. Ar galima eiti toliau? Aš taip suprantu, kad mes dabar turėtume po pateikimo pritarti siūlomam variantui. Ar galime taip padaryti? (Balsai salėje) Pritariat? Labai ačiū. Pritarta. Dabar dėl balsavimo motyvų. Kas nors norės kalbėti? Nėra. Todėl dar kartą perskaitau 1 straipsnį.

A.PAULAUSKAS. Nereikia skaityti, visi turime.

PIRMININKAS. Turite. Tada yra siūlymas priimti 1 straipsnį bendru sutarimu. Nėra prieš?

A.PAULAUSKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Pritarta. Ir 2 straipsnis, t.y. nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Sprendimas priimtas. Perduodu teisę pirmininkauti… (Balsai salėje: balsuojam!) Balsuojam? Prašau. Gerbiamieji, vis tiek turime balsuoti. Kviečiu balsuoti už tai, kam mes visi pritarėme bendru sutarimu, t.y. dėl Seniūnų sueigos.

Už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. Perduodu teisę pirmininkauti Seimo Pirmininkui, gerbiamajam A.Paulauskui.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5, 7, 9, 19 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-58 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Dabar svarstysime darbotvarkės 17 klausimą – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5, 7, 9, 19 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-58. Pranešėja – Seimo narė, laikinai einanti ministro pareigas Vilija Blinkevičiūtė. Pateikimas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Dėkoju už galimybę pateikti Vyriausybės teikiamą Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimą, kurio esmė būtų tokia, kad žmonės, kurie neužsidirbo „Sodros“ stažo dėl tam tikrų priežasčių, bet yra neįgalūs, I ar II grupės invalidai, arba sulaukę senatvės pensinio amžiaus, gautų šalpos pensiją iš valstybės biudžeto. Taigi siūlome, kad I grupės neįgalieji šalpos pensiją gautų bazinės pensijos dydžio, šiuo metu 172 Lt, o II grupės neįgalieji ir senatvės pensininkai gautų 90% bazinės pensijos, t.y. 154,80 lito.

Vyriausybė siūlo, kad tokios pataisos dėl I ir II grupės neįgaliųjų šalpos pensijų įsigaliotų nuo 2005 m. liepos 1 dienos. Valstybės biudžete mes esame numatę tam 1,5 mln. Lt, o dėl senatvės pensininkų – nuo 2006 metų sausio 1 dienos. Kartu noriu priminti, jog tai būtų mūsų dar 2001 m. ratifikuotos Europos socialinės chartijos įgyvendinimas Lietuvoje, kur yra numatyta, kad valstybė turi žmogui garantuoti tam tikras lėšas pragyvenimui ar jo sveikatai, tinkamą priežiūrą, jeigu tas žmogus negauna išmokų iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš „Sodros“ biudžeto.

Toks būtų trumpas pateikimas.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Žiemelis nori jūsų klausti. Prašau.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji ministre, aš norėjau paklausti, ar yra paskaičiuota, kiek kainuos šio projekto įgyvendinimas? Aš iš esmės pritariu šiam projektui, tačiau kiek jis kainuos, ar tai numatyta biudžete?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kaip aš minėjau, pagal mūsų turimus duomenis, surinktus iš savivaldybių, dabar yra maždaug 4 tūkst. žmonių, kurie yra arba neįgalieji, arba sulaukę senatvės amžiaus ir negauna jokių išmokų. Ateinančių metų biudžete yra numatyta 1,5 mln. Lt dėl neįgaliųjų, o dėl sulaukusių senatvės amžiaus reikės dar papildomai apie 6 mln. Lt, kurie bus reikalingi 2006 m. biudžete. Mes pasitarėme Vyriausybėje, kad teikiant 2006 m. biudžetą tos lėšos bus numatytos.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, kodėl buvo pasirinktas bazinės pensijos dydis, o ne koks nors kitas rodiklis, nes bazinė pensija pas mus dabar jau kasmet didėja, kyla į viršų, ir tai, aišku, vėlgi reikalauja papildomų išlaidų? Ar į tuos 1,5 mln. buvo įskaityta ir potencialiai didėjanti bazinė pensija kitais metais?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už klausimą. Šitą atskaitos tašką mes pasirinkome todėl, kad manome, jog bazinė pensija turi būti išeities pozicija žmonėms gaunant išmokas, šiuo atveju pensijas. Ji pasirinkta dar ir todėl, kad didesnės sumos skirti negalėtume dėl tos priežasties, kad būtų nelogiška, jog tų žmonių, kurie dirbo, užsidirbo „Sodros“ pensiją, jų pensija būtų mažesnė negu tų, kurie gauna šalpos pensiją. O tuo, kad bazinė pensija yra nuolat didinama, aš tik džiaugiuosi, nes žmonės irgi labai džiaugiasi, ji galėtų dar sparčiau augti augant valstybės ūkio galimybėms. Be abejo, tos lėšos yra įskaičiuotos, jeigu mes ateinančiais metais priimsime sprendimą didinti bazinę pensiją. Tų lėšų turėtų pakakti.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į klausimus. Ar galime po pateikimo pritarti šiam projektui? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Pagrindiniu yra pasiūlytas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra prieštaraujančių. Ir gruodžio 23 diena – preliminari svarstymo data. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas įsigalios tik 2005 m. liepos 1 dieną. Todėl prašau nukelti svarstymą Seime iš 23 dienos. Mes turėsime pakankamai įstatymų, kuriuos reikės svarstyti 23 dieną. Nėra jokios skubos. Jis įsigalios 2005 m. liepos 1 dieną. Šiuo atveju skubos tikrai nereikia.

PIRMININKAS. Labai gera pastaba. Galime numatyti ir vėlesnį laiką.

A.SYSAS. Pirmininke, dar reikės ir klausymus rengti visų suinteresuotų žmonių. Geriau neskubant padaryti normalų darbą.

PIRMININKAS. Pritariu, kad neskubant. Tada nerašykime tos datos, o preliminari gali būti tik apie kovą, nes kovo mėnesį pradėsime naują sesiją.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ar galėčiau, Pirmininke? Labai gerai. Būtų gerai kaip galima anksčiau priimti, nes iki Naujųjų metų…

PIRMININKAS. Tada sušauksime neeilinę. Prašom. Jeigu bus iniciatorių, ją šauksime. Tuo baigėme svarstyti šį klausimą.

Valstybinių pensijų įstatymo 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-77 (pateikimas)

Darbotvarkės 18 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-77. Pranešėja –V.Blinkevičiūtė. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą, nes baigiantys kadenciją Seimo nariai, visos Seimo frakcijos, Seimo frakcijų seniūnai pateikė ir įregistravo Seime įstatymo projektą, kurio esmė būtų tokia: padidinti šiuo metu gaunamas valstybines nukentėjusių asmenų pensijas sausio 13-ąją nukentėjusiems asmenims. Vyriausybė pagal Seimo statutą turėjo pateikti išvadą. Mes pateikėme tokią išvadą. Aš ją galiu trumpai pateikti. Siūlydami išvadą kartu siūlome ir Valstybinių pensijų įstatymo tam tikrus pakeitimus.

Taigi pirmiausia, kam pritarė Vyriausybė. Vyriausybė iš esmės pritarė politinei valiai, kuri buvo išreikšta visų Seimo frakcijų seniūnų, kad reikia didinti sausio 13-ąją nukentėjusiųjų šiuo metu gaunamas pensijas. Šiai principinei nuostatai pritarėme.

Tačiau Vyriausybė nepritaria nuostatai, jog reikėtų įvesti naujo dydžio arba naujo pavadinimo išmokas, šiuo atveju nukentėjusių asmenų rentas ar nepriklausomybės gynėjų rentas, ir pakeisti susiklosčiusią padėtį, kuri galioja nuo 1991 metų. Nes „sausiukai“, sausio 13-osios nukentėjusieji, tas pensijas gauna nuo 1991 metų. Atsiprašau, kad taip vadinu, bet aš nuolat bendrauju su tų organizacijų atstovais, ir mes taip gražiai juos vadiname.

Dėl rentų. Antras momentas irgi, Vyriausybės nuomone, būtų ne visai logiškas, kad rentos siejamos su minimalia alga. Siūloma dviejų minimalių algų dydžio, kad visi nukentėję asmenys, visi neįgalieji, kurie tapo neįgaliais, gautų tokias rentas. Bet tai yra iš esmės pensinės išmokos, nes nukentėjusiųjų pensijas jie gauna jau ilgą laikotarpį.

Dar vienas dalykas, kuris iš tikrųjų sukeltų pačių nukentėjusiųjų nepasitenkinimą, – pasiūlytas projektas numato, jog tos nepriklausomybės gynėjų rentos būtų visiems vienodos. Nesvarbu, ar žmogus tapo I grupės invalidu, pavyzdžiui, Tomas Šernas, ar jis dėl tų įvykių yra III grupės neįgalusis. Taigi visiems būtų vienodos išmokos – po 1000 litų. Tai būtų tikrai neteisinga, nes šiuo atveju yra nevienodas nukentėjimo laipsnis.

Dar vienas dalykas. Naujai pasiūlytas projektas pablogina šeimų padėtį, pavyzdžiui, našlių arba žuvusiųjų tėvų, nes tvirtinama, kad jiems tos išmokos būtų mokamos tik tada, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Vadinasi, siūloma blogesnė situacija, negu šiuo metu esanti, negu buvo daugelį metų. Todėl Vyriausybė mano, kad kai kurie dalykai yra ne visai apgalvoti, ir siūlo kitokį variantą. Tai yra padvigubinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kurias šiuo metu tie asmenys gauna.

Noriu pasakyti, kad mes buvome pakvietę į ministerijos pasitarimą per sausio 13-osios ir po to buvusius įvykius nukentėjusiųjų organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus. Mes su jais aptarėme tą projektą, paskui jį pateikėme Vyriausybei. Jam Vyriausybė pritarė. Ir per sausio įvykius nukentėję asmenys šiam projektui pritarė.

Galiu iš karto pasakyti, nes gali būti toks klausimas, kiek kainuotų, ar yra tokių lėšų?

Galiu pasakyti, jog šiuo metu yra 119 asmenų, kurie yra pripažinti I, II ar III grupių neįgaliaisiais dėl sausio įvykių. Yra 7 našlaičiai, kurie gauna tokias išmokas. Yra 26 tėvai, gaunantys tokias išmokas, ir 10 našlių. Bendra suma, kurios reikėtų, jeigu tokiam įstatymui mūsų Seimas pritartų, būtų papildomai maždaug 800 tūkst. litų ateinančių metų biudžete. Noriu pasakyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jau patvirtintame Seimo biudžete tokių lėšų tikrai atsirastų. Mes galėtume tas išmokas mokėti jau nuo 2005 metų sausio 1 dienos, nes yra tos pačios lėšos, kurios skiriamos valstybinėms pensijoms.

Jeigu būtų prieita prie rentų, aš atvirai pasakysiu, nežinau, kokia institucija mokėtų tas rentas ir iš kokio biudžeto, ar peržiūrėtume. Matyt, tada turėtume eiti į Seimą, kur nors rasti tų lėšų, nes lėšos, kurios skirtos socialinės apsaugos ir darbo biudžetui, skirtos valstybinėms šalpos pensijoms.

PIRMININKAS. Tada kartu atsakykite ir į klausimus. S.Pečeliūnas nori jūsų paklausti.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, jūs savo kalboje žodį „invalidas“ vartojate gana retai, paprastai tuos asmenis vadinate nukentėjusiaisiais. Kaip mes suprantame, apie nukentėjusiuosius čia kalbama tik invalidumo prasme. Kitomis prasmėmis šis įstatymas apie nukentėjusiuosius nekalba. Ar jums žinomas Sausio 13-osios brolijos pateiktas projektas, pataisa jūsų siūlomam, kuris apimtų visus nukentėjusiuosius, ir būtų tam tikra diferenciacija? Čia jau ministerijos reikalas tą diferenciaciją sutvarkyti pagal nukentėjimo laipsnį, ar lygį, nes nevienodai yra nukentėję. Tai pirmoji klausimo dalis.

Antroji klausimo dalis. Koks yra išsibarstymas arba kokie yra skirtumai tarp įvairių okupacijos režimo pasipriešinimo dalyvių…

PIRMININKAS. Klausimui – viena minutė. Prašom griežtai laikytis Statuto ir klausimą per minutę suformuluoti.

S.PEČELIŪNAS. Tada prašau mane užrašyti antram klausimui, nes tą Statutas leidžia.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pirmininke, aš atsakysiu į abu. Tiek to, nebesivarginkime.

PIRMININKAS. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš dar teiksiu antrą klausimą, nes nespėjau, kai suteiks žodį. Prašom atsakyti į pirmą.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai. Ačiū, gerbiamasis Sauliau, jums už klausimą. Atsakysiu taip. Šis mūsų siūlomas įstatymas ir jau galiojantis – valstybinių pensijų nukentėjusių asmenų dėl sausio 13-osios ir po to buvusių įvykių – apima tokias kategorijas: neįgaliuosius… Aš tikrai kartais pasakau „invalidas“ ar „neįgalusis“, nes sąmonėje dar išlikę. Naujas neįgaliųjų įstatymas pradės galioti nuo ateinančių metų liepos 1 dienos. Prašau nuo to laiko nevartoti žodžio „invalidas“, nes ten yra naujos sąvokos. Tai štai neįgalūs asmenys, našliai ir našlaičiai, arba našlės ir našlaičiai, ir žuvusiųjų tėvai. Šia prasme apima nukentėjusiuosius.

Aš žinau ponios Jadvygos Bieliauskienės siūlymus. Iš esmės tie siūlymai teikiami beveik kasmet, nes yra prašymas, kad ir tie žmonės, kurie buvo sausio įvykių verpete, kurie tuo metu patyrė kokią nors traumą ar turi kokį nors dokumentą, tačiau dėl to neišliko jokių padarinių… Turiu omeny, jų nukentėjimo laipsnis pagal neįgalumą nėra toks, kad valstybė kas mėnesį mokėtų jiems kokią nors išmoką. Todėl apie tai šis įstatymas nekalba.

Dabar dėl to, kokias išmokas (antras jūsų klausimas) gauna kiti nukentėję asmenys. Noriu pasakyti, kad laisvės kovų dalyviams (aš turiu lentelę) yra įvairios išmokos. Pavyzdžiui, dauguma iš jų gauna valstybinių pensijų… bazę – 138 Lt nukentėjusio asmens pensiją. Manyčiau, kad mūsų naujos Vyriausybės tikslas ir mūsų naujo Seimo tikslas turėtų būti, kad tos nukentėjusių asmenų pensijos būtų ne įšaldytos, o būtų indeksuojamos, didinamos, kad jos neatsiliktų, ko gero, nuo „Sodros“ bazinės pensijos. Bet už „Sodros“ biudžetą tiesiogiai atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiuo atveju už valstybės biudžetą… Mums reikėtų rasti, svarstant kiekvienais metais biudžetą, papildomai lėšų tų nukentėjusių asmenų pensijoms indeksuoti ir didinti. Dabar didesnes pensijas gauna, t.y. po 552 Lt, laisvės kovų dalyviai. Šitiems asmenims pensijos yra padidintos, visiems kitiems ne. Jiems yra skiriama I-ojo laipsnio valstybinė pensija, 552 Lt, be apribojimo ir be limito.

PIRMININKAS. Atsakyti taip pat reikia per 3 minutes. A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, diskutuojant apie minimalų darbo užmokestį, jūs pasakėte, kad sprendžiant tą klausimą buvo nekorektiška naujai Vyriausybei uždėti tam tikrą pinigų naštą. Bet kažkodėl tai siūlydama jūs siūlote jau kitai Vyriausybei spręsti šią problemą. Tai kodėl vienu atveju (aš kalbu apie minimalią mėnesinę algą) Vyriausybė neužėmė tokios pačios aiškios pozicijos, kad reikia didinti 50, 60 ar 100 litų, jūs pasakėte, kad tai nevisiškai korektiška naujos Vyriausybės atžvilgiu, o šiuo atveju jūs teikiate? Kodėl toks skirtumas?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Matote, aš taip pasakysiu, šį sprendimą priėmė Vyriausybė, nes į Vyriausybę kreipėsi visos Seimo frakcijos, visų frakcijų seniūnai pasirašė, todėl buvo įregistruotas toks įstatymo projektas. Seimo statutas mums nustato terminus, per kiek laiko mes turime tai pateikti. Dabar aš supratau jūsų klausimą dėl minimalios algos. Jūs nė karto asmeniškai iš manęs, kaip iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės… ne kartą esate išgirdęs, kad minimalią algą būtina didinti, kaip yra mūsų pasirašytame susitarime tarp socialinių partnerių, darbdavių, profesinių sąjungų atstovų ir Vyriausybės, kad kartą per metus pagal tą susitarimą mes turime peržiūrėti minimalią algą. Tos diskusijos dabar ir vyksta Trišalėje taryboje. Aš jas labai sveikinu, kad jos vyksta. Aš tikrai esu įsitikinusi, kad Vyriausybė, peržiūrėdama kitų metų biudžetą, suras papildomų lėšų minimaliai algai didinti, ko, beje, jūs paklausėte šiandien tribūnoje laikinojo finansų ministro. Laikinasis finansų ministras labai aiškiai visiems pasakė, kad nuo liepos 1 d. tikrai galėtų būti didinama minimali mėnesio alga. O apie tą sprendimą, dėl kurio jūs sakote, kad nekorektiška užkrauti kitai Vyriausybei, tai tiesiog tai buvo nuspręsta Trišalės tarybos, kuri posėdžiavo antradienį. Aš nesu Trišalės tarybos narė, tačiau aš žinau tokius motyvus, kad tai buvo išsakyta.

PIRMININKAS. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamoji ministre, aš trumpai, taupydamas jūsų laiką, noriu paprašyti. Gal būtų galima padaryti, kad jūsų darbuotojai paskelbtų viešai, nes gavau jau paklausimų dėl šio pateikto įstatymo, apskritai dėl šios problematikos, kad vėl vieniems privilegijos, tai bus padaryta pensininkų sąskaita ir panašiai. Jūsų skaičiai mano abejones išsklaidė, bet reikia, kad išsklaidytų ir kitas abejones. Tai tiesiog ne tiek klausimas, kiek prašymas, kad daugiau viešumo būtų dėl to reikalo, kad tai nėra tie pinigai, kurie iš tikrųjų atimti iš visų kitų likusių pensininkų. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Mes visą laiką už viešumą ir už paaiškinimą žmonių kalba žmonėms.

PIRMININKAS. Dar S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamoji ministre, šiuo metu mes Lietuvoje turime įvairių nuo okupacijų nukentėjusiųjų: ir laisvės kovų dalyvius, ir 1940 m., ir 1990 m., ir jų realiai gaunami pinigai už įvarius dalykus yra gana skirtingi, skirtingai okupacijai pasipriešinus tie pinigai nėra vienodi, vienodai nukentėjus, net taip galima formuluoti. Tuo labiau kad vienos okupacijos pasipriešinimo dalyviai net netraktuojami kaip tokie, turiu omeny pasipriešinimo Vilniaus krašto okupacijai dalyvius. Mes net nedrįstame pasakyti, kad tas kraštas buvo okupuotas, net vienašališkai nedrįstame pasakyti. Norėčiau jūsų paklausti, kada Socialinių reikalų ministerija ryšis vienodai traktuoti visus pasipriešinimo dalyvius ir visus nukentėjusiuosius, sistemiškai peržiūrėti visus šiuos dalykus, kad už vienodą nukentėjimą, nesvarbu kuriais metais buvo pasipriešinta, būtų vienodai finansiškai kompensuojami tie nuostoliai? Kada ryšis vis dėlto tokiais pripažinti Vilniaus krašto pasipriešinimo dalyvius?

PIRMININKAS. Jus jau viršijote vieną minutę. Jūs nesilaikote Statuto normų, todėl dar kartą pasakau, kad jūs vėl pažeidėte reikalavimą dėl vienos minutės.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis Sauliau, į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją neįeina pripažinti arba nepripažinti nukentėjusiaisiais ir priimti statuso klausimus. Šį klausimą, kiek man žinoma, visus tuos 14 metų po nepriklausomybės nagrinėjo Seimas, nes tai yra grynai politinė išraiška. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra tik vykdytoja, kai mokamos tam tikros išmokos. Tai čia dėl tokio bendro suvokimo, jums, kaip senam Seimo nariui, tai reikėjo žinoti. Dabar dėl sausio 13-osios nukentėjusiųjų pasakau tokį dalyką. Iš tiesų, kiek man žinoma, buvo bendra visų Seimo partijų atstovų politinė valia, kad sausio 13-osios nukentėjusiuosius reikia priartinti pagal išmokų dydį prie signatarų, kuriems buvo paskirtos rentos, nes jie už nepriklausomybę pasirašė krauju. Tai jums ir yra atsakymas, kodėl dabar yra teikiamas šis įstatymas. Tokia yra mūsų Seimo politinė valia.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų už norėtų kalbėti S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad ministrė mane teisingai suprastų, aš nesu prieš tai, ką jūs siūlote, bet norėčiau, kad mes duodami ne po kapeikėlę, atleiskite už tą žodį, vis grįžtume prie tų klausimų, bet vieną kartą imtume ir iš esmės juos sureguliuotume, kad daugiau nereikėtų grįžti. Tas mano klausimas dėl Vilniaus krašto skirtas daugiau ne jums, bet tiems naujai atėjusiems, kurie šio klausimo net nežino, kad Vilniaus krašto okupacija Lietuvoje iš esmės juridiškai neegzistuoja, nors lenkai Armiją krajovą yra labai gerai įvertinę. Tie mūsų žmonės, kurie pasipriešino Armijos krajovos veiksmams ir Liucjano Želigovskio armijos veiksmams, jie netgi nėra tokiais laikomi, štai apie ką aš kalbu ir man to aiškinti nereikia. Remdamas jūsų šią iniciatyvą, prašau jūsų, nes esate daugumos ministrė, išaiškinti daugumai šias problemas ir padaryti sisteminį, principinį sprendimą ir dėl okupacijos įvardijimo, ir dėl žalų atlyginimo visiems nukentėjusiesiems pagal gradaciją vienodai, pagal nukentėjimo laipsnį, kad nebūtų taip, kaip dabar, lyg ir tas priešinosi, ir tas, nukentėjo vienodai, bet pinigus gauna nevienodus. Štai apie ką aš kalbu. O šiaip jūsų siūlomą projektą aš remiu. Kviečiu atkreipti dėmesį į tai, ką sakau, ir ateity tas problemas spręsti.

PIRMININKAS. A.Sysas – nuomonė prieš.

A.SYSAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš pasisakau prieš, nes bandoma spręsti nekompleksiškai. Noriu priminti ir seniems kolegoms, ir naujai atėjusiems, kad dar šiais metais buvo sukurta darbo grupė dėl visų valstybinių pensijų skyrimo. Jos vieną išvadą perskaitysiu: „Nekeisti nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų ir valstybinių pensijų nukentėjusiems dėl 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių įvykusių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygų“. Mes sprendžiam čia pusantro šimto žmonių problemą, bet noriu kitiem Seimo nariam pasakyti, kad valstybines pensijas Lietuvoje gauna 100 tūkstančių žmonių. Kaip mes spręsime tų kitų 99 tūkstančių, niekas nenori pasakyti, o jie, aš manau, ne mažiau nusipelnė. Kas apkasuose, kas miškuose, kas bunkeriuose, kas buvo ištremtas į Sibirą ir prabuvo ten 15 ar 20 metų, todėl aš ir anoje kadencijoje laikiausi tokios nuostatos, ir dabar. Mes turime indeksuoti šias išmokas. Taip, aš sutinku, bet tą turime daryti visiems, o ne atskiroms grupėms.

Dabar kokia paradoksali situacija. Kodėl visą laiką aš klausiu apie minimalų mėnesinį atlyginimą? Taigi šiandien kai kas gauna didesnę valstybinę pensiją, negu žmogus dirbdamas darbe, nes minimali mėnesinė alga yra 500 litų. Dabar mes siūlome išmoką padidinti dvigubai, t.y. iki vos ne vidutinio darbo užmokesčio lygio – 1110 litų. Mieli kolegos, kaip mes žiūrėsime į akis tiems 99 tūkstančiams, kurie tikrai ateis? Ponia Aldona Bieliauskienė su savo brolija jau atėjo ir paprašė skirti jiems 800 tūkstančių. Todėl anoje kadencijoje gana normaliai laikėmės ir sakėme, negalime taip gabalais imti ir šitam daviau, šitam daviau, o galbūt bus pinigų, tai duosiu kitam. Spręskime kompleksiškai, o geriausia reikia didinti valstybinio socialinio draudimo pensijas visiems. Nes šiandien valstybinio socialinio draudimo pensija yra tik 400 litų. Pagalvokite. Ir ją gauna 700 tūkst. žmonių.

PIRMININKAS. Dvi minutės motyvams išsakyti.

A.SYSAS. Todėl aš esu… ir kviečiu tikrai rimtai pagalvoti prieš balsuojant už tokius siūlymus.

PIRMININKAS. Prašom laikytis Statuto.

A.SYSAS. Laikaus.

PIRMININKAS. Balsuokime. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui po pateikimo, prašom balsuoti.

49 – už, 1 – prieš, 13 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Yra pasiūlyti komitetai. Pagrindiniu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu –Biudžeto ir finansų komitetas. Ar pritartumėte šiems siūlymams? Pritarėte. Taip pat Vyriausybė prašo skubos. Ar pritartumėte skubai? Nėra prieštaraujančių. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Kolegos, tik pateikus tą įstatymą dvi grupės… iš viso tokių grupių Lietuvoje yra 20, iš tų 100 tūkst., kurių pensijos, atsakau Sauliui, svyruoja nuo 46 litų iki 772. Dabar bus dar didesnis svyravimas. Jau buvo atėję, todėl reikia daryti klausymus, nes reikia spręsti ir tų žmonių problemas, nes negalime… Gerbiamasis Pirmininke, jūs pats pasakėte teikdamas šį Seimo darbą, kad neskubėsime. Ir štai jūs dabar bandote pritarti ne tam, ką pats norite daryti. Todėl aš prašau, tikrai jokios skubos čia neturi būti ir jeigu svarstome, tai svarstome rimtai.

PIRMININKAS. Aš norėčiau pasakyti viena, kad skubą siūlo Vyriausybė ir aš, kaip Seimo Pirmininkas ir posėdžio pirmininkas, turiu tą klausimą teikti jums. Jūsų reikalas apsispręsti ir balsuoti. Bet aš negaliu ignoruoti Vyriausybės pasiūlyto klausimo. V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Norėjau repliką po balsavimo, bet po pono A.Syso kalbos, manau, kad vertėtų atkreipti dėmesį į pono A.Syso norą rimtai apsvarstyti šį klausimą. Na, o savo ruožtu aš manau, kad Vyriausybės iniciatyva siūlyti šį teisės aktą yra sveikintina. Pirmiausia politine prasme, nes visuomenės akyse naujoji Seimo dauguma ir visa tai, kas vyksta su ja, neatrodo labai gerai, ypač valstybiniu požiūriu, nes kur bakstelsi pirštu, ten atsimuši į kokį nors buvusį agentą ar neaišku ar agentą.

PIRMININKAS. Kalbėkite dėl įstatymo.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš noriu pasakyti, jog jau vien politine prasme šis siūlymas Vyriausybei kaip ir prideda pliusų. Jau vien dėl to reikia jį remti ir dirbti, ir…

PIRMININKAS. Ačiū už rūpinimąsi. Dauguma…

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. …rimtai priimti. Žinote, man rūpi mano valstybės įvaizdis…

PIRMININKAS. Labai teisingai.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. …nes, pasak vieno politiko, kad kaip kagėbynas neatrodytume, tai reikėtų visiems rūpintis.

PIRMININKAS. Galima pripažinti, kad čia buvo kalba dėl motyvų. Balsuosime, ar pritarti Vyriausybės siūlymui skubos tvarka svarstyti šį įstatymą. Prašom balsuoti. Prašom balsuoti, ar pritarti Vyriausybės siūlomai skubai?

35 – už skubą. Pakanka, kad šis įstatymas būtų nagrinėjamas skubos tvarka. Dar kartą… (Balsas salėje: aš noriu repliką po balsavimo.) Tuoj, minutę, tik baigsiu. Dar kartą primenu, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlomas pagrindiniu, Biudžeto ir finansų komitetas yra papildomas. Gruodžio 15 diena. Ar pritariate šiems pateiktiems siūlymams? Nėra prieštaravimų, šį klausimą baigėme svarstyti. S.Pečeliūnas po svarstymo repliką. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į tai, ką kalbėjo ponas A.Sysas, ir kartu, ar iki tų klausymų, ar anksčiau, jeigu įmanoma, gautumėte informaciją ir pateiktumėte Seimo nariams dėl valstybinių pensijų, kaip tas klausimas yra sprendžiamas Prancūzijoje, kaip tas klausimas sprendžiamas kituose Europos kraštuose mūsų partneriuose. Nes, kiek man yra žinoma, ypač prancūzai, labai jautriai žiūri į asmenis, nusipelniusius kraštui. Ten valstybinė pensija dažnu atveju yra suteikiama kartu su valstybės apdovanojimu, žiūrint kokio laipsnio tas apdovanojimas yra. Nes apdovanojimai irgi yra teikiami už nuopelnus valstybei. O mes savo krašte norime valstybinius apdovanojimus padaryti tik kaip gražų papuošalą, o kad valstybė vertintų jiems nusipelniusius žmones žiūrėdama į jų tikrą gyvenimą, norime šito atsisakyti. Tokia informacija, aš manau, būtų labai naudinga ne tik ponui A.Sysui, bet ir visiems kitiems. Palyginti, pamatyti, koks yra požiūris į valstybės pensiją ir į valstybei nusipelniusius asmenis. Ačiū už dėmesį ir už kantrybę Seimo Pirmininkui, kad leido man kelias sekundes ilgiau kalbėti. Ačiū.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 8, 10, 14, 22, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-86. Bedarbių rėmimo įstatymo 6, 12, 13, 14, 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-87 (pateikimas)

PIRMININKAS. Svarstome 19a ir turbūt kartu galėtume pateikti ir 19b, lydintį įstatymą. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 8, 10, 14, 22 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-86. Ir Bedarbių rėmimo įstatymo 6, 12, 13, 14, 19 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-87. Dėl abiejų projektų – pranešėja V.Blinkevičiūtė. Pateikimas. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, Vyriausybės vardu teikiu dviejų įstatymų projektus. Tiesiog labai paprastai paaiškinsiu, kad tokias pataisas reikia mums padaryti siekiant išvengti tam tikros dabar susidariusios padėties dėl to, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 25 straipsniu nuo ateinančių metų sausio 1 d. Bedarbių rėmimo įstatymas yra pripažintas netekusiu galios dar nepriėmus naujo dabartiniu metu rengiamo Užimtumo rėmimo įstatymo.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo (priminsiu, kad ji bus mokama vietoj bedarbio pašalpos), apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas nustato Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Jis ir galios nuo Naujųjų metų ir tuos klausimus spręs. Todėl siūlome pakeisti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnį ir pripažinti netekusiais galios tik tuos Bedarbių rėmimo įstatymo straipsnius, kurių nuostatas reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Be to, įstatymo projekte numatoma, Vyriausybė siūlo tam tikras nuostatas, kurios pagerintų bedarbių socialinę apsaugą, t.y. būtų pratęsta nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė bedarbiams, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, o moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu. Taip pat būtų sudaryta galimybė bedarbiui mokymosi metu gauti mokymo stipendiją ir jam priklausančią nedarbo draudimo išmoką. Būtų padidinta maža bedarbio mokymosi stipendija, nes tai yra labai svarbu, kad tie žmonės turėtų tam tikrą motyvaciją išvažiuoti į kitą miestą. Dažnai reikia persikvalifikuoti, gauti naują profesiją ir panašiai, kad darbo rinkoje lengviau susirastų darbą. Tam papildomai lėšų reikėtų nedaug. Mūsų skaičiavimais, na, apie 100 tūkst., gal šiek tiek daugiau kaip 100 tūkst. per metus. Užimtumo fonde tokių lėšų yra. Prašyčiau pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. A.Sysas jūsų nori klausti. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, apie Gyventojų užimtumo rėmimo įstatymo priėmimą mes jau žinojome visus metus, t.y. šitas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas priimtas praeitų metų gruodžio 6 dieną. Rengėm jį trejus metus. Vadinasi, kai kas žinojo, kad reikės ir to įstatymo. Todėl mano labai konkretus klausimas: ar kas nors ministerijoje atsakys už tai, kad nepadarė reikiamo darbo ir dabar mes vėl skubos tvarka, gerbiamasis Pirmininke, pabrėžiu, kam jūs priešinatės, mes turime… Jau dabar aš palaikau, kad šitas pataisas reikia daryti, nes kitaip liks be pašalpų, bet kas nors turi Lietuvoje atsakyti už tai, kad nebuvo padarytas tas darbas, o laiko buvo visi metai. Ministre, ar jūs kam nors rykščių išrašysit savo vadovaujamoje ministerijoje, ar ne?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Matot, mielieji kolegos, man yra smagu dirbti su gerbiamuoju Algiu, jis – komiteto pirmininkas, aš – ministrė ir mes visą laiką viešai diskutuojame, nieko nuo nieko neslėpdami. Gal tai ir gerai, išaiškėja tiesa. Rykščių būtų galima išrašyti nebent Europos Sąjungai, daugiau nematau, kam būtų galima išrašyti. Užimtumo rėmimo įstatymo, kurį mes esame parengę, projektas jau yra, tokio negaliu teikti ir jo Seimas negali priimti, nes nuo gegužės 1 d. mes tapome Europos Sąjungos nariais, ir dabartiniu metu yra visus metus diskutuojama Europos Komisijoje, Ministrų Taryboje dėl to, kokia bus bendra Europos Sąjungos šalių užimtumo rėmimo politika ir strategija. Aš antradienį buvau Ministrų Tarybos posėdyje Briuselyje, kur mes kaip tik ir svarstėme ateinančių metų socialinės politikos darbotvarkę. Pagrindiniai klausimai ten buvo užimtumo rėmimas, darbo laikas, lanksčios darbo formos, t.y. vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į darbo rinką dėl demografinių priežasčių ir taip toliau. Tai reiškia, kad mūsų naujas įstatymas turi būti pažangus, atitinkantis Europos Sąjungos reikalavimus. Aš labai atsiprašau tik dėl vieno, kad iš tikrųjų, sakyčiau, šiek tiek pavėluotai šitą įstatymą pateikėm, kad reikia padaryti pakeitimus nuo sausio 1 dienos. Na, o rykščių rašyt nemanau, kad reikėtų, nes darbo krūviai yra gana dideli, klaidų nedaro tik tas, kad nedirba.

PIRMININKAS. Nėra daugiau klausiančių. Dabar noriu jūsų paklausti, ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiems įstatymų projektams? (Balsai salėje) Labai ačiū. Vyriausybė siūlo skubos tvarką ir dėl vieno, ir dėl kito. Net ir A.Sysas pritarė, kad reikia skubėti šiuos projektus svarstyti. Ar pritartume skubai? Nėra kitų nuomonių, pritarta. Siūlomas pagrindiniu Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – gruodžio 15 d., pritariate? Dėkoju. Baigiame svarstyti tą klausimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 27, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶, 224, 242, 244, 259¹, 263, 268, 320, 324, 325, 327, 329 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 87⁷, 241⁴ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-75 (pateikimas)

Dabar darbotvarkės 2-20 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 27 ir kitų straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 87⁷, 241⁴ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-75. Pateikimas. Pranešėjas – laikinai einantis ministro pareigas Jeronimas Kraujelis. Prašau.

J.KRAUJELIS. Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, esu įgaliotas pateikti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių (trumpindamas laiką nevardysiu, iš viso devyniolika straipsnių) pakeitimo ir kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymo projektą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymo projektas teikiamas todėl, kad Seimas š.m. balandžio 29 d. priėmė Žuvininkystės įstatymo naują redakciją, kurioje perskirstė žuvininkystės reglamentavimo funkcijas, t.y. šio įstatymo 3 straipsnyje nustatė, kad Žemės ūkio ministerija vykdo žuvininkystės politikos formavimo, šios šakos valstybinio reguliavimo ir Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo bei žuvų išteklių išsaugojimo ir jų kontrolės, pabrėžiu, kontrolės funkcijas jūrų vandenyse, o Aplinkos ministerija – žuvų išteklių išsaugojimo (ir taip toliau) vidaus vandenų telkiniuose. Pagal ankstesnę Žuvininkystės įstatymo redakciją šias funkcijas ir jūrų, ir vidaus vandenyse vykdė Aplinkos ministerija.

Šiandien susidarė tokia situacija, kad mes jau turime suformavę kontroliuojančias organizacijas, struktūrą, tačiau ta struktūra, tie kontrolieriai, ypač jūrų vandenyse, negali tinkamai veikti, nes neatitinka minėtas mūsų šiandieninis kodeksas. Šitų straipsnių esmė yra Administracinių teisės pažeidimų kodekse tiksliai įvardyti, kur yra Aplinkos ministerijos, kur yra Žemės ūkio ministerijos, konkrečiai Žuvininkystės departamento, funkcijos. Tai yra esmė. Dabartiniu metu (praėjęs kuris laikas) iš tikrųjų toks teisinių aktų nesutapimas yra paralyžiavęs darbą, o Europos Komisijos ekspertai, kurie periodiškai vertina, kaip Lietuva užtikrina žuvų išteklių išsaugojimą, kontrolę, turi nemažai priekaištų, todėl prašome svarstyti Vyriausybei apsisprendus skubos tvarka.

Tų pataisymų yra gana daug. Pirmiausia atsisakyta pasenusių ir neveiksnių nuostatų, antra, suvienodintos sąvokos derinant jas su kitais teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į numatytų baudų efektyvumą baudos pakeistos, sumažintos arba sugriežtintos, arba papildytos alternatyva piniginei baudai – teisės verstis žvejyba atėmimu.

Dabar dėl išvadų. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas gruodžio 8 d. pateikė išvadą ir siūlo projekto 11-17, 19 straipsniuose numatomą žvejybos kontrolės funkciją suteikti Žuvininkystės departamentui, kuris yra prie Žemės ūkio ministerijos, atseit neatitinka įstatymo 27 straipsnio, kur užrašyta, kad tai turi vykdyti Žemės ūkio ministerija. Manome, kad ši pastaba netrukdo pradėti kodekso projekto svarstymo Seime procedūros. Žuvininkystės departamentas yra Žemės ūkio ministerijos padalinys, jam pavedama dar ne visa įstatymo kontrolė. Manau, kad svarstymo metu šitą klausimą galima išspręsti, yra keturi sprendimo variantai, arba Vyriausybės pataisyti. Kitos dvi pastabos yra daugiau redakcinio pobūdžio ir svarstymo metu būtų galima viską išspręsti.

Prašome gerbiamųjų Seimo narių pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymo projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Dėkui. Yra siūloma Vyriausybės skubos tvarka. Ar būtų prieštaraujančių? Yra pasiūlytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindiniu, Kaimo reikalų komitetas papildomu. Pritariate. Gruodžio 21 dieną svarstysime šį projektą. Ačiū. Baigėme šio klausimo svarstymą. Toliau pirmininkaus A.Pekeliūnas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-93 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Darbotvarkės 2-21 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-93. Pateiks Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, ryte mes patvirtinome Seimo nutarimą „Dėl komitetų narių skaičiaus“. Atsižvelgiant į mūsų jau priimtą nutarimą, yra teikiamas nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas. Tai yra komitetų personalinė sudėtis. Atkreipiu ir S.Pečeliūno dėmesį, tai lyginamasis projektas, kuriame yra labai aiškiai parodyta – išbraukiami tie Seimo nariai, kurie iš to komiteto yra išbraukiami, ir pajuodinti tie, kurie įrašomi naujai.

2 straipsnyje rašoma apie Audito komiteto suformavimą iš 8 Seimo narių. Taigi jums yra teikiamas nutarimas, kuris atspindi paskutinius susitarimus ir pakeitimus.

PIRMININKAS. Yra norinčių paklausti. Gerbiamasis S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kaip šiandien buvo pranešta, ponas H.Žukauskas pakeitė savo politinę orientaciją. Ar teikiant šį projektą buvo įvertintas galimas proporcijų pasikeitimas?

A.PAULAUSKAS. Orientacija buvo pakeista labai greitai. Galima tikėtis, kad nebuvo taip greitai įvertintas šis žingsnis, bet, manau, jeigu mes sužinosime, į kokią frakciją jis įsirašys, tada bus galima pataisyti. Nemanau, kad mes spėtume taip greitai sureaguoti. (Balsas salėje) Taip, proporcijoms lemiamos įtakos tai neturėjo, nes Darbo partijos frakcija, ir išlaiko savo limitą, kiek priklausė.

PIRMININKAS. Kadangi nematau daugiau klausėjų, ar yra galimybė pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Pritarta.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Tada, kolegos, prašau priimti ypatingos skubos tvarka šį nutarimą, nes tai, atrodo, niekam nekelia jokių abejonių. Šis projektas yra teikiamas visų frakcijų sutarimu.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieš? Galima. Ačiū. Reikės balsuoti pastraipsniui, aš taip suprantu, taip? Prašom balsuoti. Taip, dėl kiekvieno straipsnio balsuojame. Aš juos įvardiju.

1 straipsnis – papildyti nutarimą nauju 2 straipsniu. 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis, 5 straipsnis ir t.t. iki 14 straipsnio. Galima bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta.

Dabar dėl viso. Gerbiamasis A.Baranauskas klausia. Prašom. Kalbės už.

A.PAULAUSKAS. Jau balsavimas prasidėjo.

PIRMININKAS. Galima balsuoti?

A.PAULAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Balsuojame.

60 – už, prieš nėra, susilaikė 2, priimta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-80(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-22 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-80(2). Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turbūt žengiame priešpaskutinį žingsnį – jums yra teikiamas naujai išrinktų komitetų vadovų ir pavaduotojų sąrašas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojais yra išrinkti B.Bradauskas ir K.Glaveckas, Ekonomikos komiteto pirmininku – V.Navickas, jo pavaduotoju – P.Vilkas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju – J.Dautartas, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju – A.Ažubalis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku išrinktas S.Mikelis, jo pavaduotoja – V.Boreikienė, Žmogaus teisių komiteto pirmininke išrinkta Z.Žvikienė, o pavaduotoju – A.Dumčius.

Jums yra pridėti visi posėdžių protokolai, balsavimo rezultatai. Manau, šių išrinkimo protokolų teisėtumas abejonių nekelia, o asmenys yra išrinkti pagal seniūnų nustatytas kvotas, skirtas atskiroms frakcijoms. Šios kvotos nepažeistos, todėl visi formalumai atitinka Statutą. Prašom patvirtinti naujai išrinktus Seimo komitetų vadovus.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu, nes klausėjų nėra? Ačiū. Pritarta.

2 straipsnis. Po pateikimo pritarti, taip?

A.PAULAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Nėra prieš? Ačiū. Pritarta.

A.PAULAUSKAS. Prašau pritarti ypatingai skubai ir priimti šį nutarimą, kad komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai galėtų pradėti dirbti.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Ačiū. Pritarta.

Dėl 1 ir 2 straipsnių, matyt, priėmimo, taip?

A.PAULAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu?

A.PAULAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Balsuojame. Prašom pasiruošti balsuoti.

64 – už, 2 susilaikė, prieš nėra. Sprendimas priimtas.

2004 m. gruodžio 15 d. (trečiadienio) darbotvarkės projektas

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti trečiadienio, gruodžio 15 d., plenarinio posėdžio darbotvarkę. Kaip jūs žinote, antradienį Seimo posėdžio nebus, bet jis bus šaukiamas trečiadienį. Tai suprantama, nes norime, kad frakcijos, komitetai turėtų daugiau laiko įsigilinti į Vyriausybės programą ir trečiadienį šios programos svarstymas būtų dalykiškas ir konstruktyvus. Todėl pagrindinis klausimas trečiadienį yra Vyriausybės programos projekto svarstymas ir priėmimas. Jeigu projektas bus priimtas, suprantama, Vyriausybės nariai turės pradėti dirbti. Prieš pradėdami dirbti, jie turės prisiekti, todėl antras klausimas yra priesaika. Šiandien mes, pritardami ministrės V.Blinkevičiūtės teiktiems projektams, prisiminkime, kai kurių projektų svarstymo datą nustatėme gruodžio 15 d., todėl tie projektai taip pat papildys trečiadienio, gruodžio 15 d., plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Tokia būtų preliminari darbotvarkė, teikiama jums tvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Yra norinčių paklausti. Gerbiamasis Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu paklausti, kada vis dėlto yra susitikimų ir darbo su rinkėjais diena? Mūsų komiteto pirmininkė rengia posėdį rytoj. Kiti komitetai organizuoja komitetų posėdžius pirmadienį. Vis dėlto mes turėtume žinoti, kuo mes vadovaujamės, ar dar galiojančia tvarka, ar projektu, kuris buvo išplatintas.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Kol kas vadovaukimės galiojančia tvarka, nes tas projektas, kuris buvo jums išplatintas ir dėl kurio mes tam tikrų pastabų gavome, nėra Valdybos priimtas, reikia suderinti jo projektą su Vyriausybės darbo laiku. Ir tam, matyt, truputį reikia papildomo laiko. Juo labiau kad Vyriausybė buvo užsiėmusi kitais darbais. Bet, manau, artimiausiu metu mes tą padarysime, o šiuo metu galioja sena tvarka.

Rytoj – penktadienis, galima susitikti su rinkėjais, kaip buvo įprasta anksčiau. Po posėdžio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Žiemelis nori paklausti.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašom pasakyti, ar yra jau žinomas susitikimų su premjeru A.Brazausku ir jo Vyriausybe grafikas? Ir aš dar nebaigiau klausimo, gerbiamasis Pirmininke. Čia vienas klausimas, o antrasis: kada bus pateiktas jūsų siūlymas, kurį iš Seimo Pirmininko pavaduotojų skirti pirmuoju, nes kai jūsų nėra, mes nežinome, į kurį kreiptis?

A.PAULAUSKAS. Kreipkitės į pirmą pasitaikiusį. (Juokas salėje) Tai dėl jūsų pirmo klausimo. Yra parengtas projektas, ir jūs gausite, bus jūsų dėžutėse. O dėl antro, kai bus visi penki, mes sutarsime, kuris iš jų bus teikiamas pirmuoju. Bet, man atrodo, jums mažiausiai dėl to turėtų skaudėti galvą. (Balsai salėje) Tiesiog tai mano rūpestis. Manau, kad čia garbės neieškokime.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjui. Šio dienos darbotvarkė eina į pabaigą. Atsiprašau, pasirodo, mes nepritarėme trečiadienio darbotvarkei. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. (Balsai salėje)Čia aš manau, juokais. Jeigu reikia balsuoti, balsuojame.Ar nereikia? Ačiū pritarta.

Seimo narių pareiškimai

Pagal darbotvarkę yra Seimo narių pareiškimai. Ar yra jų? R.Kupčinskas. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Labas vakaras dar kartą. Aš norėčiau perskaityti pareiškimą dėl Tarpparlamentinės ryšių grupės su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės sukūrimo.

2004 m. lapkričio 25 d. per Seimo plenarinį posėdį Seimo Pirmininko buvo informuota apie iniciatorių grupės pasirengimą sudaryti Lietuvos Seime Tarpparlamentinių ryšių grupę su Čečėnijos Respublika Ičkerija. Šiandien, t.y. 2004 m. gruodžio 9 d., įvyko pageidaujančių dalyvauti grupės susirinkimas. Pirmininku vienbalsiai išrinktas R.Kupčinskas, grupės pirmininko pavaduotojais – V.M.Čigriejienė ir P.Gražulis. Grupei priklauso S.Pečeliūnas, A.Stasiškis, A.Dumčius, P.Jakučionis, R.Juknevičienė, S.Pabedinskas, J.Olekas, A.Kašėta, V.V.Margevičienė, K.Starkevičius ir A.Sereika. Norinčius į grupę, prašom užsirašyti.

Dabar dar vieną pareiškimą norėčiau perskaityti.

Ponui Europos Parlamento Pirmininkui Josefui Borrelliui Fontellesui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Prezidentui Peteriui Schiederiui ir ESBO Pirmininkui Solomonui Passy.

„Pareiškimas. Žiauriausioji atmintis tęsiasi 140 metų. (Čia dėl žmogaus teisių pažeidimų.) Vladimiro Putino įsakymas Vakarams: čečėnams teisė negalioja.

Šiemet sukanka 140 metų nuo Rusijos įvykdytos Kaukazo užkariavimo pabaigos. Nuo Jekaterinos II laikų iki 1864 metų kolonijinio karo pabaigos Rusija neteko mažiausiai 300 tūkst. kariškių. Naikinamasis karas paliko etnocido ir genocido pasekmes ir kruviniausią istorinę atmintį visoms Kaukazo tautoms. 1991 m. lapkričio 1 d. Čečėnija be kraujo ir prievartos demokratiniu būdu deklaravo savo nepriklausomybę.

Šiandien sukanka 10 metų, kai 1994 m. gruodžio 11 d. Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas pradėjo karą prieš Čečėniją norėdamas sunaikinti jų laisvę. 1999 m. V.Putinas pradėjo karą ir deklaravo Čečėnijos sunaikinimą, tą patį, kurį carai paskelbė prieš 4000 metų.

Nedemokratiški rinkimai Baltarusijoje, Ukrainoje, vadinamasis rusakalbių skriaudimas Latvijoje yra nuolat Jūsų svarstomi ir vertinami. Rusijos reikalavimu Jūs tik pašnibždomis kalbate apie Čečėnijos siaubą, kuris XXI amžiuje fiksuojamas kaip veidmainystė teisei, leidimas žudyti žmones, nepateisinamas melas ir tarptautinių organizacijų bei galingų politikų nusikalstamas abejingumas.

Pakeiskite savo politiką Rusijos karo Čečėnijos atžvilgiu! Paskirkite Čečėnijai nors ketvirtadalį tų pastangų, kurias Jūs teikiate rinkimams Ukrainoje, ir bus jau daug. Spręskite derybų Čečėnijoje klausimus, nenusilenkite neteisiškiems Rusijos veiksmams. Čečėnijos pusė deryboms yra pasirengusi, pradėkite nuo paliaubų, kito kelio nėra. Tik tas, kas šaukia apie čečėnų likimą, gali šiandien kalbėti apie žmogaus teises. Visa kita yra gražbylystė, apgaulė ir nusikaltimų pateisinimas. Europos teisė ir sąžinė atsakinga istorijai.“ Pasirašo grupės pirmininkas R.Kupčinskas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Tik turiu įspėti, kad pirmuoju klausimu jūs neturėjote teisės daryti pranešimo, nes tai pagal Statutą yra Seimo Pirmininko, o antras – gerai, priimtas.

Daugiau norinčių skaityti pareiškimų nėra. Todėl posėdį skelbiu baigtą.