Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 8, 10, 14, 22, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir bedarbių rėmimo įstatymo 6, 12, 13, 14, 19, 26 straipsnių pakeitimo IR PAPILDYMO įstatymo projekto
1. Įstatymų projektų tikslas ir uždaviniai
1. Teikiamų įstatymų projektuose siekiama išvengti teisinės kolizijos dėl to, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-26) 25 straipsniu nuo 2005 m. sausio 1 d. Bedarbių rėmimo įstatymas pripažintas netekusiu galios dar nepriėmus naujo dabartiniu metu rengiamo Užimtumo rėmimo įstatymo. Įvertinant tai, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, siūloma iki naujo Užimtumo rėmimo įstatymo priėmimo palikti galioti Bedarbių rėmimo įstatymą su jo pakeitimais.
2. Įstatymų projektuose numatytos nuostatos pagerintų bedarbių socialinę apsaugą: būtų pratęsta nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė bedarbėms moterims - nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat bedarbiams, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos; būtų sudaryta galimybę bedarbiams mokymosi metu gauti mokymo stipendiją ir jiems priklausančią nedarbo draudimo išmoką, taip pat būrų padidinta maža bedarbio mokymo stipendija.
2. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
1. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nuo 2005 m. sausio 1 d. pripažįstamas negaliojančiu Bedarbių rėmimo įstatymas dar nepriėmus naujo Užimtumo rėmimo įstatymo.
2. Galiojančiame Bedarbių rėmimo įstatyme bedarbiams, negaunantiems bedarbio pašalpos, nustatytos mažos bedarbio mokymo pašalpos, neskatina jų mokytis ir tuo pačiu nepadidina galimybės įsidarbinti. Tokios pat nuostatos laikosi ir bedarbiai, gaunantys mažas mokymo pašalpas. Tuo tarpu negaunantys bedarbio pašalpų ir gaunantys minimalias mokymo pašalpas sudaro apie 80 proc. siunčiamų mokytis bedarbių. Tai jaunimas, neįgijęs profesijos ir neturintis nedarbo draudimo stažo, ilgiau kaip metus nedirbę asmenys, praradę kvalifikaciją ir stažą, kuris reikalingas nedarbo išmokai gauti ir kt.
Galiojančiame Bedarbių rėmimo įstatyme nustatyta, kad mokymo laikotarpiu bedarbiams mokama 1,3 gaunamos bedarbio pašalpos dydžio bedarbio mokymo pašalpa, kuri ribojama maksimaliu bedarbio pašalpos dydžiu (negali viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių) o negaunantiems bedarbio pašalpos – mokama valstybės remiamų pajamų dydžio mokymo pašalpa. Nuo 2005 m. sausio 1 d. padidėjus nedarbo draudimo išmokoms, padidėja ir mokymo pašalpos, tačiau tuo pačiu labai padidėja ir diferenciacija tarp minimalių ir maksimalių mokymo pašalpų. Dabartiniu metu minėtas skirtumas sudaro 115 Lt (250 Lt – 135 Lt=115 Lt), tuo tarpu nuo 2005 m. sausio 1d. sudarys 558 Lt (693 Lt – 135 Lt = 558 Lt).
3. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nenumatyta apdraustų bedarbių, gaunančių nedarbo draudimo išmoką, socialinė apsauga jų laikino nedarbingumo dėl ligos arba traumos metu, taip pat moterims jų nėštumo ir gimdymo laikotarpiu.
4. Rengiamame Užimtumo rėmimo įstatymo projekte numatoma:
4.1. sudaryti prielaidas harmonizuoti Lietuvos ir ES užimtumo politiką bei jos priemones. Lietuva, 2004 metais tapusi ES nare, pradeda vykdyti Europos Bendrijos sutarties VIII dalies ,,Užimtumas” 128 straipsnio 3 dalyje numatytus įsipareigojimus. Juos vykdant kasmet turi būti parengiamas Lietuvos Respublikos metinis užimtumo veiksmų planas – metinis pranešimas Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Komisijai, pateikiant Vyriausybės politinius įsipareigojimus ir pagrindines priemones, kurių laikantis įgyvendinamos Tarybos patvirtintos užimtumo politikos gairės ir rekomendacijos, skirtos Lietuvai, taikant ir įgyvendinant nacionalinę užimtumo politiką.
4.2. užtikrinti ES užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimą ir jos tęstinumą, numatyti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo sistemos teisinus pagrindus, tikslus, uždavinius ir priemones bei užimtumo rėmimą įgyvendinančių institucijų funkcijas ir socialinių partnerių dalyvavimą remiant gyventojų užimtumą.
5. Parengtas Užimtumo rėmimo įstatymo projektas dar neteikiamas svarstyti dėl šiuo metu intensyviai tebevykstančios politinės diskusijos Europos lygmenyje dėl Lisabonos strategijos tolesnio įgyvendinimo ir tikslų siekimo. Sprendžiama, kaip geriausiai sugretinti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką, kad jos palaikytų ir papildytų viena kitą. Atsižvelgiant į tai, kad tik iki 2005 metų vidurio bus parengtos ES užimtumo strategijos nuostatos ir rekomendacijos šalims narėms, būtų tikslinga po to baigti rengti Užimtumo rėmimo įstatymą ir teikti jį svarstyti, tinkamai suderinus su socialiniais partneriais.
3. Projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
1. Pakeisti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnį ir pripažinti netekusiais galios tik tuos Bedarbių rėmimo įstatymo straipsnius, kurių nuostatas naujai reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas.
Įvertinant tai, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. Nedarbo draudimo įstatymas nustato nedarbo socialinio draudimo teisinius santykius, kategorijas asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu, teisę į nedarbo draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę, siūloma Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu panaikinti galiojančio Bedarbių rėmimo įstatymo 5, 15, 16, 16(1), 17 ir 18 straipsnius, o Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte -pakeisti 6, 12, 13, 14 ir 26 straipsnius.
2. Siekiant sudaryti vienodas galimybes bedarbiams, gaunantiems nedarbo draudimo išmoką ir jos negaunantiems, įsigyti profesiją, siūloma suvienodinti socialinę paramą bedarbiams jų mokymosi laikotarpiu, padidinant mažas mokymo pašalpas ir pavadinant jas mokymo stipendijomis. Tuo tikslu siūloma pakeisti galiojančio Bedarbių rėmimo įstatymo 19 straipsnį ir nustatyti, kad bedarbiams jų mokymosi pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas laikotarpiu mokama 1,5 mokėjimo mėnesį galiojančio minimalaus gyvenimo lygio dydžio mokymo stipendija. Tokiu būdu dabartiniu metu mokamos valstybės remiamų pajamų dydžio (135 Lt) mokymo pašalpos padidėtų iki 187,5 Lt, t.y. 52,5 Lt, arba 39 procentais. Kita vertus, sumažėtų didesnes pašalpas gaunančių asmenų mokymo stipendijos, tačiau mokymosi laikotarpiu jų materialinė padėtis nepablogėtų, nes mokymo stipendija būtų mokoma kartu su nedarbo draudimo išmoka. Tai paskatintų bedarbius mokytis ir greičiau įsidarbinti.
- siekiant aiškumo, socialinį draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu, formuluotę suderinti su įsigaliojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nauja redakcija (Žin., 2004, Nr. 171-6295);
- skatinat darbo netekusius asmenis greičiau įsidarbinti, nustatyti papildomą sąlygą nedarbo draudimo išmokai gauti galiojančio įstatymo 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems bedarbiams, t.y. nustatyti, kad jie turi teisę į nedarbo draudimo išmoką, tik jei įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar valstybės tarnybos arba paleidimo iš privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos;
- gerinant bedarbių socialinę apsaugą, numatoma pratęsti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę bedarbiams, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, o moterims - nėštumo ir gimdymo laikotarpiu. Be to, siūloma bedarbių mokymosi metu nestabdyti jiems paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo. Tokiu būdu mokymosi metu bedarbis galėtų vienu metu gauti jam priklausančią nedarbo draudimo išmoką ir Bedarbių rėmimo įstatymo nustatytą mokymosi stipendiją. Tai pagerintų bedarbių pragyvenimą jų mokymosi metu, skatintų mokytis bei įsidarbinti;
- siekiant įstatymo taikymo aiškumo, nustatyti, kad bedarbiams, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose iki 2005 m. sausio 1 d., kuriems pagal anksčiau galiojusį įstatymą nebuvo paskirta bedarbio pašalpa, nedarbo draudimo išmoka skiriama, jeigu jie 2005 m. sausio 1 d. atitinka Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.
4. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymų projektus
1. Bus išvengta teisinės kolizijos dėl to, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuo 2005 m. sausio 1 d. Bedarbių rėmimo įstatymas pripažįstamas netekusiu galios dar nepriėmus naujo dabartiniu metu rengiamo Užimtumo rėmimo įstatymo bei bus suderintas trijų įstatymų: Nedarbo socialinio draudimo, Bedarbių rėmimo ir Valstybinio socialinio draudimo (nauja redakcija) įstatymų taikymo nuostatos.
2. Pagerės bedarbių socialinė apsauga ir materialinė būklė jų mokymosi metu bei laikino nedarbingumo atvejais;
3. Padidės bedarbių suinteresuotumas mokytis ir įsidarbinti.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų projektų teisinės pasekmės
Priėmus pateiktus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Nedarbo draudimo lėšų poreikis dėl laikino darbingumo praradimo išmokų padidės nežymiai.
6. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą
7. Teisės aktai, kuriuos reikia parengti
Priėmus šiuos įstatymų projektus reikės iki 2005 m. sausio 1 d. parengti Bedarbių registravimo teritorinėse darbo biržose ir individualių įsidarbinimo planų sudarymo taisykles ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui jas patvirtinti. Taip pat reikės pakeisti ir papildyti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, pritaikant jas bedarbiams.
8. Ar priėmus įstatymus būtina juos skelbti rusų ir anglų kalbomis
Priimtus Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą bei Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymą būtina skelbti anglų kalba.
9. Įstatymų projektų rengėjai
Įstatymų projektus rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektų rengimą koordinavo Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vedėjas Albertas Šlekys (tel. 2664257), tiesioginė rengėja - Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Marija Panavaitė (tel. 2664227).
10. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo: ,,nedarbo draudimo išmoka”.
Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo: ,,bedarbiai”.
11. Įstatymų įsigaliojimas
Siūloma, kad įstatymai įsigaliotų nuo 2005 metų sausio 1 d.
12. Įstatymų projektų įgyvendinimo išlaidos
Išlaidos mokymo stipendijoms bedarbių mokymosi laikotarpiu nepadidėtų. Pagal apskaičiavimus galiojančio Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatomis ir Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nuostatomis, išlaidos mokymo stipendijoms sumažėtų apie 0,9 mln. litų.
Papildomos išlaidos nedarbo draudimo išmokoms pratęsti dėl ligos arba traumos bei nėštumo ir gimdymo atostogų apskaičiuotos remiantis 2004 metų bedarbių, gaunančių bedarbio pašalpas, sergamumo analize bei atsižvelgiant į tai, kad 2005 metais padidės bedarbių, gaunančių nedarbo draudimo išmokas skaičius.
Numatoma, kad 2005 metais 14 dienų trukmės laikino nedarbingumo pažymas dėl ligos arba traumos vidutiniškai kas mėnesį turės 0,4 tūkst. bedarbių (2,2 proc. nuo gaunančių nedarbo draudimo išmokas skaičiaus). Vidutinė nedarbo draudimo išmoka jos pratęsimo laikotarpiu bus 285 Lt. Lėšų poreikis nedarbo draudimo išmokoms pratęsti dėl ligos arba traumos:
(285 Lt /30X 14) X 0,5 tūkst. žmonių X 12 mėnesių = 0,8 mln. Lt
Numatoma, kad per metus gali būti apie 150 nedarbo draudimo išmokos pratęsimo dėl nėštumo ir gimdymo atvejų. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta 126 dienų ligos ir motinystės atostogų trukmė. Lėšų poreikis nedarbo draudimo išmokoms pratęsti dėl nėštumo ir gimdymo: (285/30X126) X 150 = 179,6 tūkst. Lt. (0,2 mln. Lt).
Bendros Įstatymų įgyvendinimo išlaidos padidėtų nežymiai (0,8 mln. Lt + 0,2 mln. Lt) – 0,9 mln. Lt) = 0,1 mln. Lt. Šios lėšos jau yra numatytos 2005 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete.
L. e. socialinės apsaugos ir darbo
ministro pareigas Vilija Blinkevičiūtė