Devintasis (9) posėdis
2004 m. gruodžio 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamieji signatarai, gerbiamieji svečiai, kviečiu užimti savo vietas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 2 d. rytinį plenarinį posėdį.

Mielieji kolegos, pirma vienas procedūrinis klausimas – ar mes iškart nagrinėjame 1 klausimą, ar tariamės dėl darbotvarkės? Siūlymas: gal išnagrinėjam 1 klausimą ir tada, kai po pertraukos, po parodos atidarymo ir apžiūrėjimo susirinksime į pagrindinę posėdžio dalį, galutinai susitarsime dėl darbotvarkės patikslinimo, nes yra keletas klausimų, dėl kurių turime kolektyviai pasitarti. Sutinkam, kad pradedame nuo pirmojo klausimo, o dėl vėlesnių šiek tiek kitu laiku? Sutinkam. Labai ačiū, mielieji. Bet gal dėl šventos ramybės užsiregistruokim. Kolegos, registracija.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Kudabos 70-mečio paminėjimas

73, su Seimo Pirmininku 74 Seimo nariai. Taigi darbotvarkės 1 punktas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Kudabos 70-mečio paminėjimas. Kaip sakiau, kartu su mumis, Seimo nariais, yra ir nemaža grupė signatarų, giminės ir kiti pakviesti garbingi svečiai. Taigi žodis suteikiamas Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji šio posėdžio svečiai! Šiandienos posėdį pradedame paminėdami Česlovą Kudabą.

Dar praėjusių metų gegužę Seimas sudarė Kovo 11-osios Akto signataro Česlovo Kudabos 70-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją.

Komisija, drįsčiau teigti, atliko tikrai didelį darbą. Ji daug padarė, kad per tuos Č.Kudabos metus, kai veikė mūsų komisija, visa Lietuva ilgiau ar trumpiau žvelgtų į šią nuostabią asmenybę. Bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose buvo rengiamos parodos, prisiminimų vakarai, skaitymai, konkursai. Šalies žiniasklaida ne vienąkart prisiminė ir priminė savo žiūrovams, klausytojams, skaitytojams profesorių, jau beveik prieš 12 metų palikusį mus, t.y. Lietuvą – žmones ir žemę, kuriuos taip nuoširdžiai mylėjo.

Lietuvos mokyklos dalyvavo visos šalies mastu surengtame Č.Kudabos geografijos konkurse, daugelyje jų vyko parodos, pamokos, skirtos jo mokslinei, visuomeninei veiklai. Jonavos rajono moksleiviai ir geografijos mokytojai surengė rajoninę konferenciją, kurioje savo parengtus pranešimus apie įžymųjį geografą skaitė patys moksleiviai.

Ypač turiningai paminėtas šis jubiliejus Česlovo Kudabos vardu pavadintoje Ignalinos mokykloje. Tai jubiliejui skirtos sportinės varžybos, kraštotyrininkų ekspedicija į Č.Kudabos gimtinę, klasių ekskursijos „Noriu pažinti savo tėviškę“, rašiniai „Aš – kudabietis“, „Kuo mane žavi Česlovo Kudabos asmenybė“, istorijos pamoka „Česlovas Kudaba – mokslo ir pareigos žmogus“, mokykloje pastatytas koplytstulpis „Mano žemė gerumo pilna“. O rugsėjo 1-oji šioje mokykloje prasidėjo pirmąja pamoka „Aš – pilietis kudabietis“.

Nuoširdžiausiai dėkoju komisijos nariams, Nepriklausomybės Akto signatarų klubui, mokslininkams, žurnalistams, kultūros darbuotojams, mokytojams, visiems visiems, kurie sugebėjo Lietuvoje sukelti šitokį Č.Kudabos sąjūdį.

Bet ypač dėkoju moksleiviams. Nustebsite kodėl? Už tai, kad jau žino, kas buvo Profesorius Č.Kudaba. Už tai, kuo Klaipėdos Prano Mašioto vidurinės mokyklos direktorė Janina Grigienė užbaigė savo informaciją komisijai apie Č.Kudabos jubiliejinius metus jų mokykloje (cituoju): „Ir ateityje moksleiviai seks profesoriaus Č.Kudabos keliais ir takeliais“.

Aš veju toli nuo savęs mintį, kad mūsų Seimo naujojoje kadencijoje yra žmonių, jau nežinančių, kas buvo Česlovas Kudaba. O jeigu ir būtų, nieko smerktino nėra: galėjo gi tada vieno ar kito šiandienio parlamentaro autostrados nesikirsti su kaimo takeliais, kuriais vaikščiojo Č.Kudaba. Šios dienos ir šių dienų jubiliejiniai renginiai padės tiems keliams ir takeliams bent dabar susieiti, susilieti. Vadinasi, šiek tiek pažinti ir šiek tiek suprasti Česlovą Kudabą, o svarbiausia – pasižiūrėti į save jo akimis.

Dauguma mūsų į Seimą atėjome iš tautos, ar, kaip anksčiau mėgdavo sakyti ir ypač dažnai sakydavo apie patį Č.Kudabą, „jis buvo atėjęs iš liaudies“.

Taip, jis irgi buvo tautos išrinktas, bet niekada nebuvo iš jos išėjęs. Jis visada buvo joje. O jeigu ir ėjo, tai tik per Lietuvą. Ėjo su portfeliuku, fotoaparatu ir tokia atvira širdimi, kad jai atsiverdavo ne tik visos kaimų pirkios, bet ir visos tose pirkiose buvusios širdys. Ir jau niekada jam neužsiverdavo.

Iki šiol ten gyvi legendomis tapę atsiminimai, kas buvo, kai pas juos buvo Česlovas Kudaba.

Oi daug jis, taurusis pėsčiasis riteris, vaikščiojo po Lietuvą. Bet į prezidentus nėjo. Tikriausiai būtų atėjęs. Bet nėjo. Jis vedė kitus. Ir atvedė. Ir į politiką jis nėjo. Tik buvo užbėgęs. Trumpam. Kai labiausiai reikėjo. Gal ne jo. Gal tokių kaip jis. Tik tokių daug nebuvo.

Bet atėjo visi. Kai labiausiai reikėjo. Ir Česlovas Kudaba atėjo, ir Justinas Marcinkevičius. Net kardinolas Vincentas Sladkevičius ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas atsidūrė visai šalia politikos. Tai todėl, kad jie visi keturi buvo kažkuo panašūs ir mūsų tautos atgimimui nepaprastai reikalingi – tokie sąžinės grynuoliai, patys tapę mūsų tautos sąžine. Be sąžinės neatgimstama…

Jau išeinančiam Česlovui Kudabai prie karsto monsinjoras K.Vasiliauskas sakė: „Kad nors šimtą tokių kaip Č.Kudaba turėtume, Lietuva visai kitokia – vieninga, šviesi ir laiminga būtų“. Jau išėjusiam Česlovui Kudabai poetas sakė:

„Kalnelis – apsidairyti

Akmuo – atsisėsti

Praeivis – pasikalbėti

Vakaras – atsidusti…“

Tik 8 žodžiai iš Justino Marcinkevičiaus „In memoriam profesoriui Česlovui Kudabai“, o juose visas Č.Kudaba, visi jo turtai. Didžiausi turtai. Mums, Seimo nariams, labai pravartu žinoti, ką žmonėms kalbėdavo Česlovas Kudaba. Likus metams ir trims dienoms iki jo išėjimo, 1992-ųjų vasario 16-ąją, jis sakė: „Praeis dar kiek laiko, ir mes, vieni ir kiti, ir iš kairės, ir iš dešinės, lyg iš didelio ilgo mitingo sugrįšime… namo. Visada juk sugrįžtame į savo vietą, tikrą gyvenimo būvį. Sugrįšime nei vieni geresni, nei kiti blogesni. Kad tik sugrįžtume…“ Aš manau, kad Česlovas Kudaba džiaugtųsi pamatęs, kaip mes kartais sugrįžtame namo. Iš kairės. Ir iš dešinės. Sugrįžtame į savo vietą. Kai Lietuvai labiausiai to reikia. Gaila, trumpam. Gaila, ne dažnai. Lietuvai ir Kudabai norėtųsi, kad sugrįžtume dažniau. Kad ilgėliau pabūtume sugrįžę. Jiems abiem – Kudabai ir Lietuvai – visada norėdavosi to paties. Jie patys buvo tokie panašūs…

Yra tokia knygelė: „Ką šiandien pasakytų profesorius Česlovas Kudaba?“ Pernai ją išleido „Santara“. Maža knygelė. Vos 12 puslapių. Kukli kukli – kaip Česlovas Kudaba…

„Taip, kartais iš tiesų kyla noras pasiklausti jau išėjusiųjų,- knygelėje rašo Viktorija Daujotytė, – ką pasakytumėte, kaip atsakytumėte į klausimus, kurių mums, deja, vis iškyla ir iškyla. Iš viešumoj buvusių, Nepriklausomybės aušroj rašiusių, mąsčiusių, veikusių man labiausiai norėtųsi pasikalbėti su Norbertu Vėliumi ir Česlovu Kudaba. (…) Norėčiau jų paklausti, kaip moderniau mums mąstyti apie etninę kultūrą, kaip veikti, kad ji patiems mums pirmiausia būtų svarbi, įdomi, reikalinga. Kaip išvengti kovos, o nepralaimėti. Ir Norbertas, ir Česlovas turbūt atsakytų panašiai – eikite, eikite į žmones, į gamtą, į istoriją. Eikite – jums bus atsakyta, bet ir paklausta. Negali būti tikro žinojimo be patirties.“

Jonas Kubilius, „amžinasis“ Vilniaus universiteto rektorius, minėtoje kuklioje knygelėje irgi bando nujausti, ką dabar pasakytų Česlovas Kudaba: „Ką šiandien jis pasakytų? Tikriausiai pasidžiaugtų tuo, kas pasiekta Nepriklausomoj Lietuvoje. Juk vis dėlto, nepaisant pridarytų visokių kvailysčių, žengiame į priekį. Pasidžiaugtų, kad Lietuvoje esama daug tikrų patriotų, kurie be jokių išskaičiavimų, nelaukdami nei materialinės, nei moralinės naudos sau, dirba tautai ir valstybei. Susirūpintų vis dar esančiu nekultūringu, pasakyčiau, chamišku, daugelio veikėjų politikavimu“.

Česlovas Kudaba visada turėjo ką mylėti. Ir mokėjo mylėti – ir Lietuvą, jos žemę, žmones, miestelius, kaimus, upes, ir šeimą, ir žmoną…

Kai jau gulėjo mirties patale, bičiuliai jam atnešė spaudai parengtą jo knygą „Septyni keliai iš Varnių“. Kaip prisimena jo bičiulis Romualdas Norkus, Profesorius spėjo peržiūrėti tik knygos laužinio korektūrą ir iš skausmo virpančia ranka įrašė dedikaciją savo žmonai: „Dalytei, mano ilgų kelionių lydėtojai ir laukėjai. Česlovas…“

Ir jau nesulaukė išėjusios knygos…

Siūlau pagerbti šviesų Česlovo Kudabos atminimą tylos minute… (Tylos minutė) Ačiū.

Mielieji kolegos Seimo nariai, mes sėdime toje pačioje salėje, kurioje sėdėjo signataras Česlovas Kudaba.

Tegul jis mums būna pavyzdys – ir tapsime geresni nei buvome. Gal net kartais pasuksime iš kelio į takelį, jeigu tuo takeliu yra ėjęs Česlovas Kudaba. Tai ženklas, kad takelis visada atves į tikrąjį kelią. Česlovas Kudaba žinojo, kur ėjo.

Jis visą gyvenimą ėjo per Lietuvą – šitas taurusis pėsčiasis riteris. Ir nuo to jo ėjimo Lietuvai darėsi geriau – lengviau kvėpuoti ir tikėti. Jeigu taip išmoktume per Lietuvą vaikščioti mes… Su tokia pačia meile jai… Ačiū už dėmesį. Už dėmesį Česlovui Kudabai.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui, bet aš jį prašyčiau dar pasilikti parteryje ir norėčiau pakviesti signataro Česlovo Kudabos dukrą Eglutę arčiau mūsų. Pirmininkas paaiškins dar vieną svarbią ceremoniją. Prašom, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Yra patvirtintas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ženklas, ir šiandien mes norime Česlovo Kudabos ženklą atiduoti jo dukrai. (Plojimai)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, garbingieji svečiai, šią posėdžio dalį baigėme. Dabar kviečiu nusileisti į fojė – atidarysime parodą, pažiūrėsime į mūsų fotografų užfiksuotus vaizdus su signataru ir apie jį. Taigi pertrauka iki maždaug 10 valandos ir 50 minučių. Renkamės apačioje po kelių minučių.

Pertrauka

2004 m. gruodžio 2 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį, prašyčiau dar kartą registruotis. Prašom. Šiandien registruotis reikės daugiau, nes ir balsuoti reikės.

Užsiregistravo kol kas 57, bet, tikiuosi, ateis kolegos Seimo nariai, apžiūrėję parodą, po kitų renginių.

Mes dabar turime su jumis susitarti dėl patikslintos ar patikslintinos darbotvarkės. Aš pirmiausia susakysiu, kas čia yra surašyta ir kas atsiranda papildomai. Be to, man atrodo, dar vienos frakcijos seniūnas nori tarti žodį, bet pirmiausia iš eilės. Tas, kas patvirtinta, yra papildyta septintuoju kompleksiniu klausimu, t.y. dėl komisijų sudarymo. Primenu, kad mes tris komisijas sudarėme. Dabar siūloma dar, atrodo, bene vienuolika komisijų sudaryti. Tai būtų tik pateikimo stadija ir mes turėtume apsispręsti, kiek kiekvienoje komisijoje turėtų būti konkrečiai narių. O tada jau derintume proporcijas ir visus kitus dalykus. Tai štai toks papildymas. Ir yra siūlymas, kad pirmasis klausimas dabar, t.y. iki Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio, būtų pirmasis rezervinis. Čia yra didžiosios frakcijos prašymas, kad patikslintume kai kurių komitetų sudėtį, nes nuo to priklauso komitetų pirmininkų skyrimas. Siūlymas (čia nedidelis klausimas) pradėti nuo jo. Po to, jeigu frakcijos neprieštarautų, tai mes sau palengvintume gyvenimą, jeigu iš vakarinio posėdžio pirmąjį klausimą, t.y. Seimo statuto klausimą, perkeltume į rytinį posėdį, išspręstume ir tada per pietų pertrauką, kaip buvome susitarę, darytume Seniūnų sueigą, ir galėtume dar kai kuriuos klausimus papildomai išspręsti. Ar niekas neprieštarauja, kad anksčiau nagrinėtume Statuto klausimą? Niekas neprieštarauja. Ačiū. Štai du tokie patikslinimai. Matyt, dar siūlymą turi kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti papildyti darbotvarkę rezerviniu klausimu dėl Antikorupcijos komisijos narių skaičiaus ir sudėties.

PIRMININKAS. Yra išdalintas šis nutarimo projektas. Niekas neprieštarauja? Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu patvirtinti šiek tiek patikslintą ir papildytą darbotvarkę? Nereikia balsuoti? Ačiū.

Iki mes pradėsime nagrinėti pirmąjį klausimą, nes pirmasis klausimas dabar yra buvęs 1 rezervinis, aš dar kartą norėčiau suteikti žodį Seimo Pirmininkui. Jis kai ką mums visiems svarbaus turėtų pranešti. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Paklausykime, kolegos.

A.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos, aš tik noriu jus informuoti, kad baigėsi užsirašymas į kai kurias tarpparlamentinių ryšių grupes ir yra skelbiama apie šių grupių susirinkimus.

Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacijos grupės ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos parlamentarų forumu grupė renkasi III rūmų 218b auditorijoje, Darbo partijos frakcijos salėje, 14.30 valandą.

Tarpparlamentinių ryšių grupė su Japonija renkasi 14.40 val. ten pat – III rūmų 218b auditorijoje, Darbo partijos frakcijos salėje.

Tarpparlamentinių ryšių grupė su Slovėnija. Pirmasis posėdis įvyks truputį vėliau, bet manęs prašo pranešti, gruodžio 9 d., 9.20 val., 218 auditorijoje, III rūmuose. Tarpparlamentinių ryšių grupė su Uzbekijos Respublika renkasi gruodžio 9 d., 9.45 val., 218 auditorijoje, III rūmuose. Visa informacija. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 9 ir 12 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-60 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pirmasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 9 ir 12 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-60. Pranešėja – kolegė L.Graužinienė. Prašyčiau į tribūną. Pateikimas. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Iš šio nutarimo 9 straipsnio dėl sudėties siūloma išbraukti Z.Žvikienę, įrašyti M.Subačių ir šį straipsnį išdėstyti taip. 9 straipsnyje yra pateiktos visos kandidatūros. Jums yra išdalinta, turbūt atskirai vardinti nereikia.

2 straipsnis. Iš 12 straipsnio siūloma išbraukti M.Subačių ir įrašyti Z.Žvikienę. Taip pat pateikiamos pavardės. Siūloma padaryti pakeitimus komitetuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti J.Razma. Primenu, kad čia yra keitimas tarp Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Žmogaus teisių komiteto. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš pagarbos pranešėjai, nes pirmą kartą Seimo tribūnoje. Manau, būtų nenormalu, jeigu niekas nepaklaustų. Aš norėčiau pasiteirauti. Gal vis dėlto galite įvardinti motyvus, kurie verčia daryti tuos pakeitimus, nes pasakėte tik formaliuosius dalykus, tą mes ir taip matom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū už klausimą. Vienas iš pagrindinių motyvų yra tas, jūs matote, keičiama M.Subačiaus kandidatūra, kad M.Subačius įsitraukė vėliau, išėjus Ž.Padaigai. Komitetų sudėtis jau buvo pateikta. Viena iš priežasčių yra ta, kad mes norime žmogų įrašyti į tą komitetą, kuriame jis nori dirbti. Be abejo, yra kita priežastis. Mes norime Z.Žvikienę įrašyti į Žmogaus teisių komitetą, kad šiandien galėtume teikti komiteto pirmininką.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, jūs galite grįžti į savo nuolatinę darbo vietą.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo, kad šį klausimą spręstume dabar, t.y. ypatingos skubos tvarka. Ar niekas neprieštarauja? Pritariame.

Mielieji kolegos, pereiname prie priėmimo stadijos. Yra trys straipsniai. 1 straipsnis dėl kolegės Z.Žvikienės išbraukimo iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir kolegos M.Subačiaus įrašymo į šį komitetą. Frakcijų proporcijos nesikeičia, sukeičiami vienos frakcijos nariai. Ar galim priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Atvirkštinis veiksmas: iš Žmogaus teisių komiteto išbraukiamas M.Subačius, siūloma išbraukti, įrašoma Z.Žvikienė. Sutinkame? Nereikia balsuoti? Ačiū.

3 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Sutinkame? Jeigu niekas nenori kalbėti dėl viso nutarimo, prašom rimtai susikaupti, nes bus ir registracija, ir balsavimas. Mielieji kolegos, ypač tie, kurie vaikštote, pasitikrinkite korčiukes, ar jos yra jums mylimu veidu į jūsų pusę. Prašom pasižiūrėti, ar tikrai taip. Jeigu viskas gerai, tada kviečiu registruotis ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 9 ir 12 straipsnių pakeitimo“. Registracija ir balsavimas.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 99 Seimo nariai. Už – 98, susilaikė 1 Seimo narys ar Seimo narė. Tuoj iššifruosime. Gerai. Nutarimas priimtas.

Mielieji kolegos, primenu, kad kai Pirmininkas pasirašys šį nutarimą, mes galėsime imtis tolesnių veiksmų. O tolesni veiksmai – Seniūnų sueiga per pietų pertrauką ir galimas vieno komiteto posėdis. Tai šiek tiek vėliau bus pranešta.

O dabar vienas pranešimas dėl tarpparlamentinių ryšių grupių. Turkijos grupės nariai šiandien, 12.00 val., kviečiami rinktis 209 kambaryje arba auditorijoje, čia greta. Jeigu taip atsitiktų, kad tuo metu ten kažkas posėdžiautų, kaip dažnai atsitinka, Turkijos grupės nariai yra tiek malonūs, kad sutinka posėdžiauti fojė prie 209 kambario.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr.XP-54Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Mielieji kolegos, dabar darbotvarkės 2 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas. Tai vienas iš tų įstatymų, kurie buvo priimti anos kadencijos ir kuriuos vetavo Ekscelencija Prezidentas. Kviečiu Respublikos Prezidento patarėją Tomą Birmontienę į tribūną. Projekto registracijos Nr.XP-54. Pateikimo stadija. Prašom.

T.BIRMONTIENĖ. Gerbiamasis pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Įstatymas abejotinas dėl jo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat Konstitucijos 28, 29 ir 46 straipsnių nuostatoms. Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad iš ūkio subjektų, kurie per laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo privalėjo atskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį bei su šiuo mokesčiu susijusias baudas ir delspinigius už transporto nuomos paslaugas, bet to nepadarė, minėtos sumos nebus išieškomos, o tiems ūkio subjektams, kurie laikėsi įstatymo reikalavimų, atskaičiavo ir sumokėjo mokestį už nurodytas paslaugas bei su šiuo mokesčiu susijusias baudas ir delspinigius, minėtos sumos negrąžinamos.

Tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamos teisinės prielaidos, neatitinkančios Konstitucijos 28 straipsnio nuostatos, įpareigojančios laikytis įstatymų, bei Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo. Įstatymo nuostata, vienus subjektus atleidžianti nuo mokesčio mokėjimo, nepaisant kitų subjektų teisių, teisėtų lūkesčių ir interesų, nesiderina ir su Konstitucijos 46 straipsnio principu, garantuojančiu sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos laisvė yra labai rimta konstitucinė verslo apsaugos garantija. Šis įstatymas taip pat neatitinka teisinio saugumo principo, kuris yra vienas iš esminių teisinės valstybės elementų, taip pat abejojame dėl tokio teisinio reguliavimo tikrumo, stabilumo ir galimybės užtikrinti teisinių santykių dalyvių teises gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Todėl Prezidentas siūlo šį įstatymą pakartotinai svarstyti ir priimti be 2 straipsnio, kuris numato tokį, jo požiūriu, Konstitucijos neatitinkantį teisinį reguliavimą. Kitaip tariant, pritariame, kad tam tikri vežėjai būtų atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, kas yra suderinama ir su Europos Sąjungos teisės nuostatomis, tačiau manome, kad toks atleidimas, kitaip tariant, mokestinių lengvatų teikimas, turėtų būti daromas visiems ir nebūtų skatinama nemokėti mokesčių laukiant, kad galbūt Seimas anksčiau ar vėliau tokį mokestį ir visai panaikins.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. 4 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji prelegente, jūs teikiate įstatymo projektą, pakeitimą, kuris, be abejo, turės įtakos ir kitų metų biudžeto išlaidoms. Ar jūs negalėtumėte pasakyti, maždaug kokia susidarytų grąžinamo PVM suma?

T.BIRMONTIENĖ. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, šiuo atveju mes nesiūlome grąžinti, mes prašome sumokėti visų. Kitaip tariant, šiuo atveju biudžetas nepatirs nuostolio, bet pasipildys tam tikromis sumomis. Manome, kad kai toks teisinis reguliavimas atsiranda Seime, tai lyg ir išeina, kad vieni ūkio subjektai išlošia, kiti pralošia. Vis dėlto teisinės sąlygos turėtų būti vienodos.

PIRMININKAS. Antrasis klausia B.Bradauskas. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu ne klausti, o konstatuoti. Skubant kadencijos pabaigoje, kai po pietų dalyvavo visai nedidelis skaičius parlamentarų, buvo priimta nuostata, kurią dabar Prezidentas vetuoja, ir vetuoja teisingai. Manau, kad ateityje mes turėtume nedaryti tokių klaidų, kokias padarėme priimdami šį įstatymą. Kviečiu palaikyti Prezidento veto. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Man atrodo, kad kažkas dar norėjo paklausti, bet, matyt… Dabar, gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 165 straipsnį mes turime apsispręsti, ar svarstome pakartotinai, ar laikome nepriimtu. Siūloma svarstyti iš naujo. Ar reikia dėl to balsuoti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu svarstome iš naujo? Galutinis apsisprendimas bus vėliau, kitą savaitę. Sutinkame? Ačiū.

Pilietybės įstatymo 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-57Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Dar kartą kviečiu gerbiamąją profesorę į tribūną. Yra antrasis Prezidento vetuotas įstatymas iš anos Seimo kadencijos. Tai Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-57. Taip pat pateikimo stadija. Prašom. Kolegos, dėmesio, paklausome!

T.BIRMONTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas siūlo Respublikos pilietybės įstatymo 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti. Prezidentas savo dekretą grindžia tokiais argumentais. Didžiausią rūpestį šiame įstatyme Prezidentui sukėlė tik vienas straipsnis iš tų visų straipsnių, kuriuos Seimas priėmė. Prezidentas norėtų, kad Seimas sutiktų su jo siūlomomis pataisomis tik dėl vieno 3 straipsnio, kuris numato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą santuokos būdu. Kitaip tariant, kai užsieniečiai sudaro santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais.

Prezidentas savo dekretą remia tokiais motyvais, kad keičiant Pilietybės įstatymo 14 straipsnį ir jo 1 dalį yra numatyti griežtesni reikalavimai asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais ir siekiantiems įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Dvigubai pailginamas sėslumo cenzas – iki 10 metų. Anksčiau buvo 5 metai. Kartu šis sėslumo cenzas suvienodinamas su įstatyme nustatytu sėslumo cenzu, taikomu bet kuriam kitam piliečiui, kitaip tariant, nesudariusiam santuokos su Lietuvos Respublikos piliečiu ir siekiančiam įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu. Toks termino pailginimas nepagrįstai riboja susituokusių asmenų teises integruotis į Lietuvos visuomenę.

Taip pat Lietuvos Respublikos piliečių sutuoktiniams, siekiantiems įgyti pilietybę, turėtų būti taikomos palankesnės natūralizacijos sąlygos, nes tai labiau atitiktų šeimos teisinės apsaugos principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Taigi šioje straipsnio dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, Prezidentas siūlo Seimo priimtą 10 metų terminą sutrumpinti iki 7 metų.

Taip pat Prezidentas abejoja, ar įstatymo 3 straipsniu keičiant Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir nustatant papildomą reikalavimą šeimoje turėti nepilnamečių vaikų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai… Asmenims tokiu būdu yra sudaromos nevienodos sąlygos įgyti pilietybę, o tai neatitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo. Siūlomas reikalavimas vertintinas kaip diskriminacinis. Vaikai šeimoje negali būti sąlyga pilietybei įgyti.

Taip pat Prezidentas atkreipia dėmesį, kad, nustačius papildomus reikalavimus, sunkinančius pilietybės įgijimą asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais, nenumačius, kad šios nuostatos neturės atgalinės galios, būtų pažeistas ir tų piliečių teisėtų lūkesčių principas, būdingas teisinei valstybei. Taigi Lietuvos Respublikos Prezidentas siūlo, kad asmenims, sudariusiems santuoką, terminas turėtų būti ilgesnis, bet siūlo, kad jis būtų ne 10, o 7 metų, o toje dalyje, kuri reikalauja, kad šeimoje būtų nepilnamečių vaikų, tai yra tuo atveju, kai šeimoje išgyvena vienerius metus ir sutuoktinis miršta, kitaip tariant, kyla abejonių, ar išvis galima tiek vaikų, o ne vaiką nepilnametį turėti per tokį neilgą terminą… Tokiu atveju vis dėlto siūloma atsisakyti tokio reikalavimo, tačiau papildome reikalavimu, kad „nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje“. Įstatymo 13 straipsnis, Prezidentas pritarė tokiai naujai pataisai, sustiprina galimybes neteikti Lietuvos Respublikos pilietybės asmenims, kurie kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, yra padarę veikas prieš Lietuvos valstybę ir taip toliau. Taip pat Respublikos Prezidentas siūlo šį straipsnį papildyti papildoma dalimi, kad 3 straipsnio dalis būtų tokia, jog „asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai netaikomi asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo“. Šiems asmenims yra taikomos šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Kitaip tariant, kad vis dėlto asmenims, kurie jau sudarė santuokas ir kurių nemaža dalis yra padavę ir dokumentus pilietybei įgyti, būtų taikomas tas terminas, kurio jie ir tikėjosi, na, o tiems, kurie sudarys santuoką įsigaliojus šiam įstatymui, tokiu atveju terminai pailgės ir bus 7 metai, atitinkamai ir kituose straipsniuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Šis klausimas, pasirodo, daug įdomesnis ir svarbesnis, todėl net 10 Seimo narių nori klausti. Bet primenu, kad klausimams ir atsakymams 10 minučių. Prašau glaustai klausti ir prašyčiau pranešėjos taip pat gana glaustai atsakinėti. Pirmasis J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai už gražų pristatymą. Aš norėčiau pasiteirauti, ar buvo Prezidentui ir jums žinoma dabar mums, Seimo nariams, išdalyta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento parengta apžvalga, susijusi su šiuo klausimu? Čia bent dvasia, kuria išdėstyti tie faktai apie Europos valstybių poziciją, labiau palaikytų Seimo sprendimą, nei dabar dėstomą Prezidento poziciją. Ačiū už atsakymą.

T.BIRMONTIENĖ. Kad ir kaip keista, nei Prezidentui, nei kitiems jo patarėjams tokia pažyma nebuvo pateikta, tačiau esu dėkinga Seimo nariams ir Seimo vadovybei, kurie suteikė galimybę peržvelgti tą pažymą čia, Seimo posėdžių salėje. Norėčiau pasakyti, kad turiu daug argumentų, atremiančių tas išsakytas nuostatas, ir manyčiau, kad Saugumo departamentas didele dalimi painioja labai skirtingus teisinius režimus. Mes turime daug įstatymų, ne tik Pilietybės įstatymą, Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kuris Seimo naujos kadencijos buvo pakankamai sugriežtintas. Taip pat, jeigu žvelgiame tik į sutuoktinį, jeigu jis per penkerius metus, mes šiuo atveju siūlome per septynerius metus, iš tikrųjų nekelia valstybei grėsmės, tai ką jis per tuos likusius trejus metus… kitaip tariant, ar taps visuomenei pavojingas. Apskritai norėtume, kad Valstybės saugumo departamentas dirbtų efektyviau ir visus galimus teroristus bei visus kitus asmenis, kurie gali nepalankiai veikti mūsų valstybėje, išaiškintų daug anksčiau, nei kad praeis jų, kitaip tariant, Seimo pasiūlytas dešimties metų terminas.

PIRMININKAS. H.Žukauskas. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, pone posėdžio pirmininke. J.Olekas iš dalies uždavė klausimą, kurį aš norėjau pateikti. Kadangi jau buvo atsakyta, aš truputį papildysiu arba, sakysim, bandysiu nukreipti į kitą pusę. Sakykite, kodėl pasirinkti 7 metai. Aš žiūriu, toje išdalytoje pažymoje yra ir 8 metai, ir kitas skaičius. Ar tai yra kompromisas tarp Seimo ir Prezidento, ar tai yra koks nors išskaičiavimas, nes faktiškai 10 metų, man atrodo, yra pakankamas terminas sužinoti, ar žmogus gali pakenkti valstybei, ar ne.

T.BIRMONTIENĖ. 7 metų terminas yra pasirinktas ir kaip kompromisas, ir atsižvelgiant į kai kurių valstybių patirtį. Šiuo atveju buvo atkreiptas dėmesys į Šveicarijos patirtį. Šveicarijoje pilietybė sutuoktiniui gali būti suteikta po 6 metų. Taigi toks 7 metų terminas Europos kontekste yra gana griežtas, tačiau, Prezidento nuomone, turėtų būti pakankamas kompromisas tarp tų abejonių, kurios yra keliamos dėl asmenų, galbūt fiktyviai sudarančių santuokas ir norinčių Lietuvoje apsigyventi. Tačiau norėčiau dar pasakyti, kad, aišku, fiktyvus santuokos sudarymas visada gali būti nuginčijamas. Jokiu būdu fiktyvi santuoka nėra sąlyga pilietybei gauti. Bet šiuo atveju buvo įvertinta kitų valstybių patirtis ir tikrai galbūt įvertintas Seimo pasiryžimas griežtinti tuos terminus.

H.ŽUKAUSKAS. Šveicarijoje yra 12 metų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Henrikai, tamstai antrą kartą žodis nebuvo suteiktas.

T.BIRMONTIENĖ. Aš labai atsiprašau, bet norėčiau papildyti ir paaiškinti. Šiuo atveju mes visi… Atsiprašau, bet vis dėlto yra painiojami du skirtingi dalykai. Pilietybė konstitucinėje teisėje suprantama ir jinai visada yra skaldoma į šeimyninio ir nešeimyninio pobūdžio. Nešeimyninio pobūdžio natūralizacija paprastai visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra 10 metų. Šeimyninio pobūdžio natūralizacija, kitaip tariant, kai pilietybė yra suteikiama, kaip šiuo atveju ir santuokos būdu, piliečiui susituokus su ne piliečiu, Europoje labai įvairuoja, nuo 3 iki, pavyzdžiui, Ispanijoje 1 metų, kitose valstybėse 5, mes siūlome 7. Kitaip tariant, vis tiek išlieka gana griežtas terminas. Iš tikrųjų visos Europos šalys daug palankiau žiūri į tuos asmenis, kurie siekia pilietybės dėl šeimyninių aplinkybių, o ne bendros natūralizacijos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kai jūs grąžinote projektą, ar jūs pasidomėjote Lietuvos duomenimis, statistika, galbūt yra tokia, aš nežinau, todėl klausiu jūsų, būtent dėl fiktyvių santuokų. Ar buvo daryta kokia nors analizė, kiek tokių santuokų buvo, kaip jos ilgai truko, nes tai siejama būtent su šiuo klausimu, todėl daugeliui Seimo narių kyla toks nenoras sutikti su jūsų pasiūlymu mažinti tą terminą?

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš labai atsiprašau, aš noriu dėl procedūros įsiterpti. Ne pranešėja grąžino, o Respublikos Prezidentas grąžino. Prašom.

T.BIRMONTIENĖ. Norėčiau savo vardu atsakyti, jeigu galiu, į jūsų klausimą. Mes, aišku, tikimės, kad Seimas, priimdamas tokį griežtinimą, pasižiūrėjo į fiktyvias santuokas, bet fiktyvi santuoka iš tikrųjų nėra sąlyga pilietybei įgyti. Tai neabejotina. Na ir norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad mes pasižiūrėjome į statistiką, o kiekgi iš tikrųjų tokiu būdu įgyjama Lietuvos Respublikos pilietybė, ar iš tikrųjų didėja Lietuvos skaičiai bandant įgyti pilietybę santuokos būdu? Tie skaičiai, deja, yra net sumažėję, nes Lietuvos Respublikos Seimas nebe pirmą kartą grįžta prie šio klausimo. Kadaise buvo 3 metai, jie 2002 m. pasikeitė į 5 metus, dabar Seimas pasiūlė dar ilgesnį terminą.

PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamoji pranešėja, pristatydama, jeigu aš teisingai supratau, jūs manote, kad dalis, pagal kurią palengvintai įgyjama tam tikra pilietybė nepilnamečių vaikų, yra tam tikra diskriminacija?

T.BIRMONTIENĖ. Taip.

R.J.DAGYS. Aš nenorėčiau su tuo sutikti, norėčiau išgirsti argumentus, nes pozityvi diskriminacija pagal Europos Tarybos ir kitus visus dokumentus nėra diskriminacija.

T.BIRMONTIENĖ. Ačiū už klausimą. Šiuo atveju nesutikčiau, kad tai yra pozityvi diskriminacija, nes šiuo atveju yra tikrai diskriminacinė nuostata. Kodėl? Todėl, kad siūlomas Seimo priimto 14 straipsnio 3 straipsnis absoliučiai visiems, nieko neišskiriant, nustatė, kad tie asmenys, kurių sutuoktinis miręs, kad jie tik tada gali įgyti pilietybę po penkerių metų, jeigu turi nepilnamečių vaikų. Kitaip tariant, tie sutuoktiniai, kurie ar nespėjo susilaukti tų vaikų, ar neturi tų vaikų, jie pilietybės po šio termino įgyti negalės.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamoji pranešėja, aš tik norėčiau pridurti prie prieš tai jūsų pakomentuoto atsakymo, taip pat rengiausi užduoti ta tema klausimą, kad vis dėlto mūsų Seimo patvirtintas įstatymas numato lengvatas sutuoktiniams. Pavyzdžiui, nereikalaujama, kad toks asmuo turėtų legalų pragyvenimo šaltinį šalyje, kad jisai galėtų pats save išlaikyti, gali išlaikyti sutuoktinis. Čia tik vienas iš punktų, kuris iš tikrųjų tokią lengvatą suteikia. Dabar klausimas kitokio pobūdžio. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto mes turėtume plačiau žiūrėti ir dėl demografinės situacijos Europos Sąjungoje, ir jau būsimos ekonominės naštos, ir, svarbiausia, numatyti tendencijas, kurios gali susidaryti mums tapus Europos Sąjungos nare, nes Europos Sąjunga turi liūdną patirtį, kai šalyse yra didelis skaičius migrantų, kurie sunkiai integruojasi į visuomenę. Ir be galo sunku keisti įstatymus, nes dabar daugelis jų jau yra tapę rinkėjais ir tai nėra populiaru. Ar mums nereikėtų vis dėlto žiūrėti į priekį ir laiku priimti tuos įstatymus?

T.BIRMONTIENĖ. Sunku man būtų kalbėti apie demografines tendencijas, aš tikrai šioje srityje tiek daug žinių neturiu, bet norėčiau pasakyti, kad vis dėlto šis Seimo priimtas įstatymas labai apsunkino sutuoktinių pilietybės įgijimą. Anksčiau buvo daug daugiau sąlygų, kurių tokiu atveju asmuo galėjo neatitikti, o šiuo atveju mes iš tikrųjų sugriežtiname. Iki 10 metų tas termino pailginimas yra labai sugriežtintas netgi visos Europos kontekste. Taigi sunku man būtų kalbėti apie demografinius pokyčius, bet nežinau, ar situaciją Lietuvoje šiuo įstatymu mes išspręsime.

Atsiprašau, dar paskutinę, jeigu galima, frazę. Tikrai norėčiau atkreipti dėmesį, kad labai dažnai lyg ir susiduria du skirtingi įstatymai. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kuris reguliuoja migraciją, imigraciją. Seimas labai sugriežtino tuos klausimus, kitaip tariant, Seimas atliko nemažą darbą praeitoje kadencijoje, griežtindamas migracijos klausimus. O šis įstatymas neliečia migracijos klausimų. Tie asmenys, kurie siekia Lietuvos Respublikos pilietybės, jie jau ilgai gyvena Lietuvoje, ir štai mūsų siūlomu atveju net septynerius metus legaliai gyvens Lietuvoje, taigi čia truputėlį kitos teisinės prielaidos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turiu su liūdesiu pranešti, kad Statuto numatytas 10 minučių laikas baigėsi. Dabar ne tik vienas kolega S.Pečeliūnas nukentėjo, bet ir dar keturi Seimo nariai. Aš manau, jis yra geroje nukentėjusiųjų kompanijoje ir nepyks. Mes vėluojame pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę. Aš siūlau baigti, juo labiau kad bus svarstymai komitetuose ir taip toliau.

Kolegos, ar būtina pratęsti klausinėjimą, ar užtenka? Užtenka? Reikia? Gerai. Tada pabalsuosime alternatyviai, seniai bebalsavome. Mes turėsime keletą sudėtingų klausimų, prie kurių ganėtinai įstrigsime. O rytinį posėdį turime baigti nustatytu laiku, nes dar yra jubiliejinių renginių, skirtų signatarui. Aš dar kartą paaiškinu kolegai signatarui, kad jis suprastų ir mano, kaip signataro ir posėdžio pirmininko, padėtį.

Kolegos, dėmesio! Balsuosime taip. Kas už tai, kad būtų pratęstas klausinėjimas (liko nepaklausę penki Seimo nariai – S.Pečeliūnas sutinka neklausti, yra keturi), spaudžia mygtuką „už“, kas mano, kad to nereikia daryti, spaudžia mygtuką „prieš“ arba susilaiko. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už pratęsimą – 35, prieš – 54, susilaikė 12. Gerbiamoji pranešėja, ačiū. O kolegų aš atsiprašau, kad taip jau išėjo. Prašom anksčiau paspausti mygtuką ir turėsite galimybę paklausti. (Balsas salėje) Gerbiamasis kolega, noriu priminti, kad mes jau baigiame dirbti kartu penkioliktus metus, ir paskutiniu metu iš vietos nešūkaujama. Žinoma, galima, bet geriau nešūkauti.

Dabar mes pagal Statutą irgi turime susitarti, ar šitą grąžintą įstatymą toliau nagrinėjame, ar laikome jį nepriimtu? Nagrinėjame? Sutinkame. Ačiū. Bet dar yra du procedūriniai klausimai čia dėl abiejų įstatymų. Pirmiausia dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo reikia nusistatyti pagrindinį komitetą. Seniūnų sueiga siūlo, kad tai būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. O dėl Pilietybės įstatymo siūloma, kad būtų keli komitetai. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, o papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir Užsienio reikalų? Prašom. Kartoju. Dėl pirmojo klausimo, dėl PVM, sutarėme, kad pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, dėl Pilietybės įstatymo pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, o papildomi trys. Dėmesio! Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas. Sutinkame? Gerai. Tai kuris čia nesutinka – J.Razma ar S.Pečeliūnas?

J.RAZMA. Aš manau, kad dėl Pilietybės vis dėlto Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų geriau, nes čia Prezidentūra kelia atitikties Konstitucijai reikalus į pirmą vietą ir tuo motyvuoja. Tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto duona. Ten yra daugiausia kvalifikuotų teisininkų. Tai yra svarbūs klausimai, svarbūs motyvai.

PIRMININKAS. Daktaras K.Bobelis siūlė, kad būtų papildomas Užsienio reikalų komitetas. Jūs čia neprieštaraujate? Gerai. Bet dabar dėl pagrindinio. Gerai, balsuosime alternatyviai, o po to aš jau suteiksiu žodį S.Pečeliūnui.

Kolegos, tie, kurie manote, kad pagrindinis būtų Žmogaus teisių komitetas, nes šis įstatymo projektas buvo jo anoje kadencijoje, taip ir dabar siūloma. Kolegos, įsiklausykite. Balsavimas bus alternatyvus: kas už Žmogaus teisių komitetą, spaudžiate mygtuką „už“, arba ketvirtąjį mygtuką, o kas už tai, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, spaudžiate mygtuką „prieš“. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Už Žmogaus teisių komitetą – už, už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – prieš.

Už Žmogaus teisių komitetą – 31, už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 73. Nepaisant to, du susilaikė. Kolegos, dabar patikslinu. Prašom įsiklausyti, ir posėdžio protokole bus įrašyta, kad pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi yra Žmogaus teisių, Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetai. Ir vadovaudamiesi Statutu mes viską turime išspręsti ne vėliau kaip per savaitę. Taigi turime nagrinėti Seimo posėdyje gruodžio 9 dieną. Sutinkame? Ačiū. Abu šitie klausimai išspręsti. Ir dabar žodis S.Pečeliūnui. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau dėl vedimo tvarkos pareikšti jums dvi pastabas dėl Statuto nesilaikymo. Pirma, Statute yra numatyta, kad esant pranešėjui tribūnoje yra įjungiamas kompiuteris, registracija klausimams. Šito nebuvo padaryta, buvo palikta užsirašymas kalbėti dėl motyvų už, prieš. Aš kitos galimybės neturėdamas ten buvau užsirašęs. Paskui be atskiro pranešimo tas sąrašas buvo ištrintas, paleistas naujas užsirašymas ne laiku ir ne pagal Statutą. Taigi prašom ateityje tokių dalykų nedaryti ir nekaltinti kitų, kad jie nespėjo, todėl, kad nespėjo, o nespėjo todėl, kad jūs nesilaikėte Statuto.

Ir antra. Į Seimo posėdžio pirmininko pareigas… ir Statutas neleidžia, ir gal net draudžia, komentuoti Seimo narių kalbas arba kalbėti už juos jų net nepaklausus. Prašom ateityje irgi tokiais dalykais neužsiiminėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš tikro pripažįstu, kad tai baisios nuodėmės ir pasitaisysiu. Ačiū.

Seimo statuto „Dėl Seimo Statuto 43, 46, 59, 60 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 59¹ straipsniu“ projektas Nr.XP-49(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, dabar pagal patikslintą darbotvarkę ketvirtasis darbotvarkės punktas yra Seimo statutas arba, kad visiems būtų aišku, naujo komiteto galimas steigimas. Svarstymo ir, galimas dalykas, priėmimo stadija. Pagrindinis komitetas šiuo atveju būna Teisės ir teisėtvarkos komitetas, todėl į tribūną kviečiu visų pirma Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską. Ruošiasi papildomo komiteto vardu kolega B.Bradauskas. J.Sabatauskas. Prašom į tribūną.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo statuto 43, 46, 59, 60 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 59¹ straipsniu projektą. Komitetas gavo tiek Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, tiek Teisės departamento ir įstatymų iniciatyvos teisę turinčių asmenų – Seimo narių pasiūlymus, išanalizavo Informacijos analizės skyriaus pateiktą informaciją apie Europos šalių praktiką šioje srityje ir pateikė jums patobulintą Statuto projektą. Pritarta kai kuriems Seimo narių siūlymams bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Ekonomikos komiteto siūlymams. Bendru sutarimu buvo pritarta patobulintam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Paskui dėl pataisų dar kartą reikės tamstai grįžti į tribūną. Dabar kviečiu kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, atstovą B.Bradauską. Ruošiasi kolega P.Vilkas.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą ir tokio komiteto steigimui bei Statuto pataisoms pritarė, bet paraleliai buvo svarstytas ir klausimas dėl narių skaičiaus. Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, Biudžeto ir finansų komitetas gali deleguoti vieną narį iš savo komiteto ir štai dėl ko. Dėl to, kad Biudžeto ir finansų komiteto sudėtis jau buvo sumažinta vienu žmogumi, vienu nariu. Praeitą kadenciją buvo 15 narių, dabar liko 14. Jeigu dar vieną deleguotume, būtų 13.

Noriu pasakyti, kuo mes tai grindžiame. Nors Biudžeto ir finansų komiteto pakomitetis buvo iš 5 narių, bet tai buvo simboliška, nes iš esmės šiais klausimais užsiėmė vienas žmogus – būtent V.Saulis. Pagal dabartines funkcijas, kurios yra surašytos, tai ne vien tik Biudžeto ir finansų komiteto, bet ir Ekonomikos komiteto, ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto, ir Savivaldybių reikalų komiteto, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto funkcijos perduodamos šitam komitetui, pagal funkcijas jam numatoma, todėl mes pritariame, kad komitete būtų 7 nariai, bet jie būtų deleguoti ir iš kitų komitetų. Ypač Ekonomikos komitetas gali deleguoti kokius 2–3, nes ten buvo ir dabar narių skaičius 2 padidintas. Mes prašytume atsižvelgti į Biudžeto ir finansų komiteto atskirąją nuomonę. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kviečiu į tribūną P.Vilką papildomo – Ekonomikos komiteto vardu tarti žodį. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą, priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 3, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, todėl kviečiu… Bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl dar kartą kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją komiteto pirmininką J.Sabatauską. Kalbėsime dėl pasiūlymų ir pataisų.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, komitete, kaip minėjau, buvo gauta Europos teisės departamento pastaba (jai buvo pritarta), taip pat buvo Seimo narių P.Vilko bei J.Razmos, Biudžeto ir finansų komiteto ir Ekonomikos komiteto siūlymai. Aš siūlyčiau pradėti, jeigu įmanoma, nuo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo.

PIRMININKAS. Prašom. Tai jam iš esmės pritarta.

J.SABATAUSKAS. Taip. Biudžeto ir finansų komitetas pateikė teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo 59¹ straipsnio 8 punkto redakciją, kad tarp Audito komiteto veiklos krypčių yra svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl Valstybės investicijų programos vykdymo, skirtingai negu yra teikiamame projekte. Komitetas pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia dėl to balsuoti, ar bendru sutarimu? Nereikia. Ačiū. Prašom antrąjį siūlymą.

J.SABATAUSKAS. Pritarė antrajam Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui dėl to paties straipsnio 11 punkto, kuriuo siūlė svarstyti ir teikti rekomendacijas dėl Valstybės kontrolės parengtų metinių valstybinio audito programų projektų, skirtingai negu baziniame projekte, kur buvo tik dėl programų. Šiam siūlymui irgi pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Galim pritarti? Nereikia balsuoti. Taigi su Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymais susidorojome. Kolegos P.Vilko siūlymai, man atrodo, iš esmės irgi yra priimti.

J.SABATAUSKAS. Kolegos P.Vilko siūlymas buvo irgi dėl…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal čia nereikėtų referuoti, visi turi ir, jeigu niekas neprieštarauja, galime bendru sutarimu pritarti. Aš noriu paklausti paties autoriaus, ar jis sutinka, kad pirmajam pasiūlymui pritariama iš dalies. Neprieštarauja?

J.SABATAUSKAS. Antrajam pasiūlymui. Pirmajam pritarta.

PIRMININKAS. Teisingai, pirmajam pasiūlymui pritarta, o antrajam iš dalies. Neprieštarauja?

P.VILKAS. Neprieštarauju.

PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Ar galim tada bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei dėl kolegos P.Vilko siūlymų? Sutinkam. Ačiū. Dabar štai tie klausimai, arba tas klausimas, kai yra šiek tiek kitaip. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. Kolega J.Razma pasiūlė 46 straipsnio papildymą dėl komiteto pirmininko. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, bet priėmė kompromisinį sprendimą ir nusprendė daryti analogišką pataisą kaip dėl Biudžeto ir finansų komiteto, tai yra kad Audito komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas. Tokia norma yra dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko. Komitetas mano, kad ji taikytina ir Audito komitetui. Dėl pirmininko arba pavaduotojo. Tai yra analogiška norma kaip Biudžeto ir finansų komitetui. Skaitykite Statutą, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. Statute yra arba taip, arba taip, Seimo valia spręsti.

J.SABATAUSKAS. Galutinį sprendimą priima Seimas, kas – ar pirmininkas, ar pavaduotojas – priklauso opozicijai.

PIRMININKAS. O Seimas, kaip žinote, jau ne kartą pasirinko amerikonišką principą.

J.SABATAUSKAS. Tai yra taisyti, ne pildyti 46 straipsnį 8 dalimi, o papildyti 46 straipsnio 6 dalį, kur kalbama apie komitetų pirmininkus. Aš galiu pacituoti, kaip yra projekte, jūs turite rankose.

PIRMININKAS. Visi turi. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau, kad kolega J.Razma tartų savo žodį, išdėstytų pasiūlymo esmę ir kartu pasakytų, ar jis reikalauja balsuoti, ar sutinka su kompromisiniu variantu. Prašom. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aišku, tai, ką priėmė komitetas, yra žingsnis ta kryptimi, kurią aš siūliau, bet labai jau kuklus žingsnis. Mes žinome, ką reiškia įrašymas, kad pirmininkas arba pavaduotojas yra opozicijos atstovai. Tai reiškia, kad būtent pavaduotojas yra opozicijos atstovas, ką Č.Juršėnas ir patvirtino. Vis dėlto yra skirtumas, ar pirmininkas, ar pavaduotojas, atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas iš esmės vykdo parlamentinės kontrolės funkciją, o ne teisės aktų kūrimo ir tobulinimo funkciją. Ši funkcija pagal Seimo statutą daugiausia priklauso opozicijai ir yra jos atsakomybė. Manau, kad, patikėjus pirmininko pareigas opozicijos atstovui, opozicija gautų konstruktyvaus veikimo galimybes ir, žinoma, prisiimtų atsakomybę, kaip realizuoti parlamentinės kontrolės funkciją. Jums išdalytose lentelėse matote, kad ne vienoje demokratinėje Europos Sąjungos šalyje taip ir yra, kad tokių komitetų pirmininkai yra opozicijos atstovai. Tiesa, ten to užtenka pagal tradiciją. Pas mus, manau, pagal tradiciją to bus neįmanoma pasiekti, todėl aš siūlau, kad būtų įrašyta įstatyme. Dar pažymėčiau, kad susitikime su mūsų frakcija Seimo Pirmininkas taip pat iš esmės sutiko, kad šiam komitetui galėtų vadovauti opozicijos atstovai. Todėl kviečiu balsuoti už mano pataisą tokią, kokia ji buvo pateikta, o ne už tą variantą, kurį pasiūlė komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos, kas nori palaikyti arba kas mano kitaip. Kolegė V.Aleknaitė norėtų pritarti. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pasakyti kolegoms, jog vakar posėdžiaujant Teisės ir teisėtvarkos komitetui balsai dėl šios pataisos pasidalijo beveik po lygiai. Žinoma, kad nebuvo pritarta šiai J.Razmos pataisai, labai daug lėmė paties komiteto pirmininko balsas. Taip pat norėčiau pasakyti, jog pagal mūsų Konstituciją valstybės kontrolierių Prezidento teikimu skiria Seimo dauguma. Vadinasi, visiškai aišku, kuri pusė yra atsakinga už Valstybės kontrolę mūsų valstybėje. O J.Razmos siūlymas, kad šio komiteto, Audito komiteto, pirmininku būtų mažumos atstovas, ne tik atspindi daugelio pasaulio šalių praktiką, bet ir labai gerai įsikomponuoja į tai, ką politologai, charakterizuodami mūsų Konstituciją, vadina stabdžių ir atsvarų sistema. Vakar apie tai labai įtikinamai kalbėjo komiteto pirmininko pavaduotojas ponas R.Šukys. Gaila, jo šiandien nėra. Taigi tai būtų aiški konstitucinė atsvara. Gaila, kad komitetas nepritarė. Aš siūlyčiau dar kartą šiandien pagalvoti, nes Seimas turi teisę pakeisti nuomonę. Kita vertus, sutikčiau su J.Razma, kad kompromisinis siūlymas, kurį vakar pateikė ponas Č.Juršėnas, be abejo, yra žingsnis demokratijos kryptimi. To taip pat negalima nepastebėti. Tačiau aš vis dėlto norėčiau, kad būtų dar kartą balsuojama dėl labai prasmingo ir konstruktyvaus mano kolegos siūlymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kita nuomonė – V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pono J.Razmos siūlymas vertė susimąstyti turbūt ne vieną komitetą, kuris susijęs su šiuo projektu. Ekonomikos komitete taip pat buvo apie tai kalbėta. Manyčiau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė tikrai racionalų ir kompromisinį variantą. Ši valdančioji dauguma jau ne kartą parodė, kad kompromisai įmanomi. Siūlyčiau pritarti būtent Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, kurį pateikė komiteto pirmininkas, o pono J.Razmos siūlymui nepritarti. Ir dar viena. Seimas, o ne Seimo dauguma, pritaria valstybės kontrolieriaus kandidatūrai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tai buvo paskutinis esminis siūlymas. Prašyčiau susikaupti, dabar balsuosime. Prašyčiau visus kolegas susikaupti. Balsuosime dėl Seimo nario J.Razmos siūlymo, kurį jis išdėstė dėl Statuto 2 straipsnio – 46 straipsnio papildymo. Jo esmę girdėjote, kad naujojo komiteto pirmininkas būtų siūlomas opozicijos. Kompromisinis siūlymas yra kitoks. Balsuojame dėl J.Razmos siūlymo. Pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.

Už – 36, prieš – 54, susilaikė 14. Nepritarta.

Mielieji kolegos, visos pataisos. Pirma dėl balsavimo motyvų, tada replika. (Balsai salėje) Pirmiausia dėl balsavimo motyvų. Prašom. Gal jūs dėl balsavimo motyvų pageidaujate? Prašom. J.Razma – nuomonė prieš.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta daug gražių ketinimų kuriant naują Audito komitetą. Aš dabar nesu tikras, ar tie išsakyti žodžiai buvo nuoširdūs, ar vis dėlto šis komitetas įkuriamas konkrečiam žmogui, kuriam kitaip neišeina išspręsti postų problemos. Ar šis komitetas, svarbus kontrolės komitetas, kai jo vadovo pareigas eis dar vienas valdančiosios daugumos atstovas, netaps dar vienu „stogu“ pridengti įvairiems piktnaudžiavimams skirstant finansus, Europos Sąjungos fondų lėšas. Jeigu tuos piktnaudžiavimus principingai išaiškins Valstybės kontrolė, ar šis komitetas netaps ta sušvelninančia vertinimus institucija, užuot plėtojusi parlamentinę kontrolę šioje srityje? Kitas dalykas – valdymo auditas, kuris gali nustatyti, kad per daug pridalyta postų žemesnėse struktūrose, vyriausybinėse institucijose. Tai vėl gali būti šio komiteto užglaistoma ir t.t. Todėl aš neturiu tvirto įsitikinimo, kad toks komitetas, koks dabar yra formuojamas, yra su tvirtais, prasmingais ketinimais, ir nesu nusiteikęs balsuoti už, nors pati idėja atrodytų tikrai nebloga.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir S.Pečeliūnas nori aiškiai pasakyti nuomonę už. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kažkam čia sukėlė tam tikrų emocijų ir, man atrodo, aš jų padidinsiu. Taip, aš esu už, kad toks komitetas būtų įkurtas. Tačiau noriu ir Č.Juršėnui, ir kitiems priminti jo pažįstamo ir kolegos amžinąjį atilsį Povilo Pečeliūno pasakymą, kai jo klausdavo, kuo skiriasi demokratija nuo demokratizacijos. O tai, ką siūlė ponas Č.Juršėnas, arba pritarė komiteto siūlymui, daugiau yra ne demokratija, o demokratizacija. Tai štai ponui Č.Juršėnui priminsiu tą pasakymą. Ogi skiriasi tuo pačiu, kuo skiriasi kanalas nuo kanalizacijos. Labai malonu, kad Seimas eina kol kas demokratijos kanalizavimo kryptimi, nes pavaduotojas skiriamas žinant, kad dauguma viską daro ir su biudžetu, ir su Vyriausybe, ir su Valstybės kontrole. Auditas yra priežiūra, o priežiūra yra opozicijos reikalas. Aš už tai, kad ponas Česlovas juridiškai įteisintų, kad Lietuvoje dauguma demokratiją supranta kaip demokratizaciją, perestroiką, arba kanalizaciją. Prašom balsuoti už, kas už tokią nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime mes ne už tai, o ar pritariame po svarstymo. Bet vis tiek reikia pripažinti, kad kanalizacija tai yra kai kurių negerų dalykų nukreipimas teisinga linkme. (Juokas salėje) Taigi prašom pasiruošti. O demokratizacija peraugo pas mus į demokratiją. Jūs tai puikiai žinote ir dabar naudojatės su kaupu demokratijos suteiktomis teisėmis. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Mes dabar turime pritarti arba nepritarti po svarstymo. Kaip pastebėjote, į daugelį pastabų atsižvelgta, taip pat padaryta tikrai svarbi pataisa, dėl kurios mes dabar ginčijomės, bet ne tiek, kiek siūlė kolegos iš galimos būsimos opozicijos. Visas klausimas, matyt, visiems aiškus ir dabar kviečiu balsuoti, ar pritariam po svarstymo su tomis pataisomis, kurioms pritarė pagrindinis komitetas, ir kam galų gale pritarė ir Seimas. Prašom balsuoti, ar pritariam po svarstymo.

Už – 72, prieš – 6, susilaikė 25. Susitarta po svarstymo. Seniūnų sueigoje mes tarėmės, taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo apie tai kalbėta, ir Seimo Pirmininkas siūlo, kad mes šiandien priimtume šį sprendimą, t.y. taikytume ypatingą skubą. Ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia, sutinkam? Ačiū.

Mielieji kolegos, ar man dar galėtų dėl viso pikto patalkinti J.Sabatauskas, ar patikės vienam susitvarkyti su balsavimu? Nes čia daugiau pataisų nėra, dėl esminių susitarėm. Tai iš eilės. Primenu, šiuo atveju dėl kiekvieno straipsnio turi būti 71 balsas. Taigi prašom, pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. Norėčiau pasakyti trumpą repliką, kad Teisės departamentas po svarstymo pastabų šiam projektui neturi.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar pastraipsniui. Jeigu kas norės kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl kiekvieno straipsnio, aš klausiu. 1 straipsnis yra esminis – Audito komiteto įsteigimas. Taigi ar kolegos V.Stankevič ir J.Razma dėl šio straipsnio nori kalbėti, ar dėl viso projekto? Dėl viso? Kolega J.Razma dėl viso? Gerbiamasis Jurgi? Dėl viso. Gerai. Dėl 1 straipsnio galime balsuoti, kviečiu vieningai, nes reikalingas 71 balsas. Kolegos, dėmesio! Prašome pasiruošti ir balsuojam. Kolegos, balsuojam!

Už – 74, prieš – 4, susilaikė 25. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Tai kaip tik dėl opozicijos papildomų teisių įgyvendinimo per Seimo statutą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iškart balsuojame dėl šito kompromisinio projekto? Iškart. 2 straipsnis, arba Statuto 46 straipsnio pakeitimas. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis toks, koks jis suformuluotas pagrindinio komiteto, prašome balsuoti. (Balsai salėje) Primenu, kad čia irgi reikalingas 71 balsas.

Už – 71, prieš – 10, susilaikė 21. (Balsai salėje)

Dėl 3 straipsnio. (Balsai salėje) Ištraukite korteles ir dar kartą patikrinkite, ar mylimu veidu į jus žiūri ta kortelė. (Balsai salėje: žiūri.) Žiūri, tada prašome dėti atgal ir balsuosime taip, kaip reikia. 3 straipsnis. Čia jau yra komitetų veiklos pasikeitimai ryšium su naujo komiteto atsiradimu. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, arba galiojančio Statuto 59 straipsnio kai kurių punktų pakeitimas, prašome balsuoti. Primenu, kad dėl kiekvieno straipsnio reikia 71 balso.

Už – 76, prieš – 2, susilaikė 25. Šis straipsnis priimtas.

4 straipsnis, arba Statuto papildymas 59¹ straipsniu, kaip tik išdėstytos Audito komiteto veiklos sritys. J.Veselka nori tarti žodį dėl šio straipsnio. Prašom.

J.VESELKA. Taip. Gerbiamieji, čia prirašyta, aišku, yra abejonių, viena dalis vienam komitetui, kita dalis kitam komitetui, sakykim, susipurtys. Bet prarandama kontrolė vieno iš tokių tamsių dalykų kaip „Turto“ bankas, kur yra patekusios visos valstybės vardu išduotos blogos paskolos, garantijos, kur blogos paskolos, ten tų blogų paskolų sukasi per 2 mlrd. litų. Audito komitetas į tai galėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Dabar iš jo funkcijų ši funkcija apskritai iškrenta ir nė vienas komitetas nebekontroliuoja. Tai palaukit! Ten vieno lito skolą gali parduoti ir už 10 centų, ir už 5, ir už 60, ir už 1 litą. Tokios funkcijos niekur neįtraukti… Aš nemanau, kad tai šiaip užmiršo. Tame banke sukasi per 2 mlrd. blogų paskolų, todėl reikėtų įtraukti šį punktą. Negalima jo šiandien priimti taip, kaip jis yra suformuluotas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kiti kolegos nenori kalbėti. Taigi kviečiu balsuoti dėl 4 straipsnio, ar jį priimam. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 71, prieš – 6, susilaikė 24. Pritarta. Dabar dėl 60 straipsnio, o šio teisės akto 5 straipsnis. Niekas nenori kalbėti? Prašome pasiruošti, susikaupiame ir balsuojame. 5 straipsnis, arba galiojančio Statuto 60 straipsnio pakeitimas. Tai Ekonomikos komiteto veiklos krypčių patikslinimas. Buvo bendras sutarimas, dėl jo kaip tik buvo mažiausiai ginčų.

Už – 74, prieš – 1, susilaikė 24. Ir 5 straipsnis priimtas.

Taigi pastraipsniui mes priėmėm. Dabar, kolegos, prašome užsirašyti kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso Statuto keitimų ir papildymų. Kolega V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, vienas pagrindinis ir du papildomi komitetai pritarė šiam projektui, todėl, aš manau, mes neturėtume turėti abejonių. Tuose komitetuose dirba mūsų kolegos. Mes neturėtume turėti abejonių, kad toks komitetas bus naudingas mūsų bendram darbui. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Kita nuomonė. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes čia sprendžiame keletą klausimų, tačiau pagrindinis yra Audito komitetas. Šiaip pati idėja dėl Audito komiteto gal būtų ir nebloga, būtų galima apie ją galvoti, tačiau kai, anot Č.Juršėno, iš esmės klausimas sprendžiamas tokios demokratijos kanalizacijos linkme, pakreipiant ir valdant ją, kad jinai teisingai judėtų, tai iškyla klausimas, kam tas komitetas iš viso reikalingas. Jeigu jau valdančioji koalicija pasirengusi valstybės kontrolieriumi paskirti savo ištikimą ideologą J.Bernatonį, kad iš ten nebūtų jokių problemų, ir dar čia, Seime, Audito komitetą atiduoti vėlgi savo ištikimam bendražygiui A.Skardžiui, tai kam tas komitetas ir kam visas šis demokratijos valdymas reikalingas?

Mano siūlymas būtų kardinalus. Jeigu jau A.Skardžiui tikrai reikia to pirmininko posto, tai siūlome remdamiesi P.Gražulio pavyzdžiu, kai yra įsteigiama vieno asmens frakcija, įsteigti vieno asmens komitetą, pavadinti jį Audito komitetu. Ir pirmininkas, ir pavaduotojas, ir visas komitetas bus atstovaujamas vieno asmens, ir visos problemos bus išspręstos, bet nevaidinsime, kad mes labai esame susirūpinę audito stiprinimu. Jokio stiprinimo nebus, nes valdančioji koalicija taip ir neišdrįsta žengti normalios demokratijos keliu, vis bando ją nukreipti valdomo kanalo, ar kanalizacijos, kryptimi. Atvirai kalbant, postai steigiami, tačiau normali kontrolė ir normalus auditas nekuriami. Todėl mes ir prieštaraujame tokiai postų kūrimo tradicijai.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tokią nuomonę, nors jūsų kolegos pripažino, kad vis tiek šiek tiek žengiama į priekį. Taigi įvertinkite tai. Kolega V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, reikia iš tikrųjų pasidžiaugti, kad po dvejų metų kalbų, aš noriu labai atsakingai pasakyti, po dvejų metų kalbų šį savo įsipareigojimą mes įvykdėme. Juk derėdamiesi su Europos Sąjunga 28 „Finansų ir kontrolės skyriuje“ mes buvome įsipareigoję kokią nors panašią struktūrą parlamente įsteigti, kad atitiktume visų Europos Sąjungos šalių parlamentų priedermę atlikti kai kurias Valstybės kontrolės funkcijas. Pakomitetis, kuris buvo įsteigtas prieš dvejus metus, buvo lyg ir tokia treniruotė rengiantis rimtam komiteto darbui. Aš iš savo patirties noriu pasakyti, kad tie komiteto nariai, kurie dirbs šiame komitete, tikrai turės labai labai daug atsakingo darbo. Galbūt kai kas įsivaizduoja to komiteto ne tokias funkcijas, bet tai laikui bėgant susikratys. Tikrai sveikinu tą iniciatyvą ir linkiu naujam komitetui sėkmingo darbo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom. Kolegos, dėmesio!

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas apie šį projektą, vis dėlto turiu kalbėti apie bendras tendencijas, ką mes matome naujos valdančiosios daugumos darbo pradžioje. Pirmas dalykas – tai įnirtingas veržimasis į tuos vyriausybinius postus, kurie susiję su pinigų, ypač Europos, skirstymu. Antra tendencija – labai kruopštus rūpinimasis, kad visose kontroliuojančiose institucijose, tarp jų parlamentinėse kontrolės struktūrose, atsidurtų tik savi žmonės. Paminėsiu, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovybėje – abi vietos valdančiajai daugumai, Antikorupcijos komisijoje – tas pats. Ir štai dabar naujas Audito komitetas, kaip svarbus parlamentinės kontrolės instrumentas, privalomai taip pat atiduodamas, sakykime tiesiai šviesiai, A.Skardžiui. Šio komiteto reikmė kažkaip kadencijos pradžioje dar nebuvo išreikšta, atrodo, tuo metu gal nebuvo iškilusi postų trūkumo problema.

Tos aplinkybės verčia manyti, kad nėra giliai suvokta šio komiteto įkūrimo reikmė, o yra kaip pasekmė to, kad pritrūko postų saviems žmonėms. Aš nesu tikras, ar šis komitetas netaps dar viena priedangos institucija, dar vienu „stogu“ bandant užmaskuoti piktnaudžiavimus skirstant Europos pinigus, beprasmiškai steigiant postus vyriausybinėse struktūrose saviems žmonėms. Jeigu Valstybės kontrolė tai kartais nustatytų, ar šis komitetas netaps ta institucija, kuri sušvelnintų tas išvadas? Todėl tokie motyvai mane ir verčia susilaikyti ir nebalsuoti už šiaip jau gal iš principo ir reikalingą instituciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, manau, tai yra išties naujas komitetas ir ši funkcija, audito funkcija, kontrolės funkcija, pavesta komitetui. Komitetas – tai nuolat veikianti institucija. Manau, kad išties, kai ateina gana didelės lėšos ir iš Europos Sąjungos, kad toks komitetas įsteigtas… Manau, kad ta iniciatyva atsirado iš opozicijos, kuri nuolat kalbėjo, kad pinigai gali būti grobstomi. Žinoma, manau, yra gerai, kad toks komitetas įsteigtas. Būtų galima pritarti ir tai nuostatai, kad į šias pirmininko pareigas galėtų būti skiriamas atstovas iš opozicijos. Manau, valdančioji dauguma irgi nebūtų prieštaravusi, jeigu opozicijos atstovai žvelgtų į esmę, o ne kabinėtųsi kartais dėl menkniekių. Dažnai tas atsitinka net ir šios kadencijos Seime, mes prisimename, kaip buvo kabinėjamasi dėl lyg ir neteisėto Seimo narių atsistatydinimo, taip pat dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto suformavimo. Jeigu vadovaus tokiam komitetui opozicija, manau, tikrai nebus racionalaus darbo. O dėl Mišrios Seimo narių grupės, tai noriu pasakyti, kad tikrai pas mane yra irgi vakansinės pareigos, t.y. frakcijos seniūno pavaduotojo. Taigi kviečiu į šią frakciją, galėsite eiti dar vienas aukštas pareigas.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu iš tikro nepritarti šiam Seimo statuto straipsnių pakeitimui. Tam yra keletas priežasčių. Pirma ir, mano nuomone, svarbiausia yra ta, kad projekto autoriai nenurodo arba nesurado pakankamos darbo apimties, kad šis komitetas dirbtų nuolat ir intensyviai. Iš projekte išvardytų vienuolikos funkcijų, arba veiklos krypčių, bene septynios yra tiesiog vienkartiniai veiksmai, siejami su Valstybės kontrolės audito ataskaitos svarstymu. Tam, mano nuomone, visiškai pakanka pakomitečio, kurį turi Biudžeto ir finansų komitetas.

Antra, žinoma, ir dėl vadovavimo komitetui. Kiek žinau, numatoma vadovavimą atiduoti valdančiosios daugumos atstovui. Vadinasi, auditas nežada būti nei principingas, nei efektyvus. Audito komiteto veikla būtų pateisinama tuo atveju, jeigu komiteto darbui vadovautų opozicijos atstovas, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Ir trečia. Naujam komitetui reikalingos patalpos, patarėjai ir, žinoma, Seimo nariai dažniausia iš Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų. Šie komitetai darbo turi iš tikro daug, funkcijų iš jų paimama ten po vieną kitą, o intelekto, tai yra Seimo narių, bus paimama, na, iki septynių per du komitetus. Taigi, žinoma, tų komitetų darbas susilpnės. Siūlau balsuoti prieš šiuos pakeitimus.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt ginčų tobulinant mūsų naujo komiteto funkcijas dar bus ilgai, bet mes šiandien galime pasidžiaugti, kad ilgai puoselėta opozicijos svajonė turėti Audito komitetą, kuriame vienu iš vadovų galėtų dirbti opozicijos atstovas, šiandien pagaliau pildosi. Gaila, kad tie, kurie šiandien prieštarauja dėl tokio komiteto įkūrimo, jo neįkūrė tuo metu, kai jie buvo valdančioji dauguma, ir nepasiūlė būti pirmininku ir pavaduotoju opozicijos atstovui. Jie turėjo tokią galimybę, deja, turbūt prasnaudė tą galimybę. Ta pareiga tenka mums. Šiandien kviečiu visus, tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovus, balsuoti už šio komiteto įkūrimą, nes be to, kad yra patikėtos svarbios funkcijos šiam komitetui (šios funkcijos buvo anksčiau patikėtos tik pakomitečiui, kuris turėjo daug menkesnes darbo sąlygas ir darbo laiką susirinkti), dabar bus suformuotas komitetas, vieno iš vadovų pozicija bus patikėta opozicijos atstovui. Paprastai mes dirbome labai atvirai, komiteto darbą galės nušviesti ir žiniasklaida, todėl jokios baimės, kad čia kas nors ką nors dengs, užuot išsiaiškinę ir kontroliavę, tikrai nebėra. Kviečiu visus balsuoti už šio komiteto įsteigimą.

PIRMININKAS. Ir dar kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet pradėsiu vėl primindamas savo ankstesnę pastabą jums, kad jums Statutas nesuteikia teisės komentuoti Seimo narių kalbų. Apgailestauju, kad tą turiu jums antrą kartą šiandien net iki pietų priminti, nors esate senas Statuto žinovas.

O dabar apie esmę. Šito pakeitimo du straipsniai buvo tiesiogiai tarpusavyje susiję, turbūt daugelis iš jūsų gal nespėjo gerai perskaityti, bet tegu paskaito Statutą, ką gali komiteto pirmininko pavaduotojas. Iš esmės jis tik gali ką nors daryti, jeigu komiteto pirmininkas jam paveda tą daryti. Savo iniciatyvos ten nelabai daug lieka. Taip yra parašyta mūsų Statute. Taigi tas palyginimas tarp kanalo ir kanalizacijos jums primenamas dar sykį ir visokių širmų metodai, kad lyg Europa reikalauja, jog būtų toks komitetas, mes lyg jį ir steigiam taikydami japonišką patarlę „niekados nesakyk niekados“ arba „niekad nesakyk, kad negalima“, pasakom, kad yra, kad jis lyg ir funkcionuoja ir kad tai bus kontrolė, bet juk dauguma kontroliuos pati save. Taigi šitas komitetas dabar po tokių pataisų iš esmės taps paprasčiausiu…

PIRMININKAS. Vieną minutę, kolega Sauliau… Aš prašyčiau tylos, paskutinė kalba ir balsuosime, paklausykime! Kolegos, prašom tylos, o jums pridedamos dvylika sekundžių.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke, aš kaip tik ir baigiau. Aš šį kartą esu prieš, nors už kai kuriuos straipsnius ir balsavau, nes taip, kaip viskas pabaigoje susidėliojo, tai liko tik gerų dalykų pridengimas širma. Ir nieko to, ko Europa iš mūsų prašė, šiame projekte neliko. Vaidyba duoti opozicijai pavaduotoją, žinant, kad Statute, primenu, „pavaduotojas gali vykdyti tik pirmininko pavedimus“. Ir vėl viskas lieka tik širma. Arba darykim tikrai demokratiškai, pripažinkim opozicijos galimybes ir nevaidinkim, kad esam demokratiški, jeigu tokie nesam. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar prašau labai susikaupti, visus sėsti į savo darbo vietas, nes yra finalinis balsavimas ir vėl čia reikia 71 balso. Jeigu to 71 balso nebus, tai, kaip sakoma, mūsų darbas nueis perniek. Ar visiems aišku? Kolegos. Būtų gerai, kad nekalbėtumėte mobiliaisiais telefonais. Kolega Pabedinskai, dabar labai svarbus visam Seimui ir tamstai momentas. Jūs su ja, kaimyne, telefonu kalbėjote? Labai gražu. Kolegos, dėmesio! Susikaupiam ir finalinis balsavimas. Ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo statutą, taip vadinasi tas teisės aktas, o iš tikrųjų Statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas, prašom balsuoti.

Už – 79, prieš – 15, susilaikė 17. Statuto pataisos priimtos.

Dėkoju, gerbiamieji kolegos, padarėm svarbų darbą. Gal ir ne tokį, kokį kada nors padarysim, bet svarbu, kad pajudėjom pirmyn. Dabar replikos ir J.Veselka nori pirmasis tarti žodį.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pirma pastabėlė. Kol valstybės turtas buvo skaičiuojamas dešimtimis milijardų ir jį privatizuojant vyko labai keistų dalykų, niekam nerūpėjo Audito komiteto steigimas. Toliau, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pasakė, kad buvo įsteigtas pakomitetis, kuris formaliai priskyrė vieną žmogų, bet jis ten beveik nieko nedarė ir lyg ir viskas buvo gerai.

Ir pagrindinis argumentas. Gerbiamieji ponai, juk buvo labai puikus pasiūlymas – šio komiteto pirmininko pareigas atiduoti opozicijai. Ir kur normalus demokratas matytų labai didelę iš to naudą? Pavyzdžiui, ūkio ministras skirsto pinigus, iš karto pasišaukia komiteto pirmininką dalyvauti skirstant. Jeigu komiteto pirmininkas atsisako, tu jam sakai, taigi aš demokratiškai norėjau, kad tu padėtum man įveikti visas kliūtis, atsisakei, vadinasi, esam kartu atsakingi. Jeigu atėjo, išklausei jo pastabas, balsavai tvarkingai už jo pastabas arba pagrindei ką ir būtų demokratijos procesas, kur iš karto ir pozicija, ir opozicija dalyvauja ir vienas kito kaltinti negali. O čia iš tikrųjų pasielgėte kanalizacijos principu, nukreipiamosios, aišku, labai teisingai. Ir štai pamoka – demokratijai yra būdas pajungti ir poziciją, ir opoziciją valstybės naudai. Kada siekiate postų, atleiskite, reikia jus išvaryti iš Europos Sąjungos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Mes nubalsavome už galimybę, prašom skaityti Statutą. O kai bus padaryta, tada turėsite teisę kritikuoti. Daugiau replikų nėra. Gerbiamieji kolegos, čia yra dar vienas klausimas, kuris bus nagrinėjamas Seniūnų sueigoje, nes pasitvirtinę naują komitetą turėsim iš karto spręsti, kiek tame komitete turi būti Seimo narių. Atitinkamas projektas yra parengtas ir jis bus pateiktas Seniūnų sueigos nariams. Jeigu daugiau ar mažiau sutarsim, tada įsirašysim papildomą klausimą Seimui neprieštaraujant į vakarinio posėdžio darbotvarkę.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-43(2) (priėmimas)

Dabar yra trys, aš sakyčiau, daugiau formalūs sprendimai, tai darbotvarkės 5, 6, 7 klausimai, trijų delegacijų galutinių sudėčių patvirtinimas. Gerbiamieji kolegos, jos yra truputį patikslintos atsižvelgiant į frakcijų siūlymus. Ar yra norinčių kalbėti dėl kiekvienos delegacijos? Pirma – Seimo delegacija Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje. Nutarimas sudarytas iš 2 straipsnių. 1 straipsnis – delegacijoje kolegos A.Dumčius, J.Zinkevičiūtė ir R.Žakaitienė. Čia pasikeitė vienas narys. Ir 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Galim. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojam. Čia jau nereikia kvalifikuotos balsų daugumos. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 79, prieš – 2, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-45(4) (priėmimas)

Mielieji kolegos, antrasis nutarimas. Tai Seimo delegacija Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje. Pasikeitimas, palyginti su ankstesniu variantu, yra tas, kad Socialdemokratų partijos frakcija pasiūlė vieną Seimo narį arba, tiksliau, Seimo narę pakeisti kitu Seimo nariu. Kiti du lieka tie patys. Tai yra kolegos J.Dautartas, J.Juozapaitis ir J.Lionginas. Ir taip pat 2 straipsnis dėl nutarimo įsigaliojimo nuo priėmimo. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim iš karto balsuoti dėl viso nutarimo? Prašom pasiruošti. Balsuojam, ar priimame nutarimą „Dėl Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje“. Balsavimas prasidėjo.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 74, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. Ir P.Gražulis, už – 75. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-46(5) (priėmimas)

Kolegos, paskutinysis iš šios serijos nutarimų. Jis šiek tiek daugiau yra pakeistas, ir trumpai referuoju. Pirmiausia yra ne tik pagrindinė delegacija, bet yra ir pakaitiniai, arba Seimo narių šioje delegacijoje pavaduotojai, ir patikslintos kai kurios pavardės. Konkrečiai. Pagrindinė dalis: kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė, kolega G.Mikolaitis, kolegė L.Mogenienė ir kolegė V.Vertelienė. Pavaduotojai – kolegos A.Kašėta, A.Matulevičius, A.Monkevičius ir M.Subačius. 3 straipsnis – įsigaliojimas nuo priėmimo.

J.Veselka dėl šio nutarimo? Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jau kiek kartų aš pastebiu, kad man tų delegacijų nariai sako: kaip mes sunkiai dirbome. Pasižiūri į tuos sunkiai dirbančius, na, nepavargę. Niekada gyvenime nemačiau, kad kas nors taip veržtųsi į sunkų darbą. Mano tokia prielaida dėl visų delegacijų.

Dabar, žiūriu, yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kuri sprendžia bendrus Europos reikalus. Dar yra ir Vakarų Europos. Taigi mes – ne Vakarų Europa. Tegul tie „bagotieriai“ ten susirenka ir sprendžia, o mes dalyvaukime Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, kur visi suvažiuojame ir mušame Rusiją. Labai tvarkinga viskas, gražu, kai buvęs komunistas buvusį komunistą muša todėl, kad vienas lietuvis, kitas rusas, tai man labai patinka. Bet kam mums švaistyti pinigus toms delegacijoms, kurios sprendžia tuos pačius reikalus? Žinoma, Juršėnai, jūs pasakysite, kad geriau, kai demokratai kalbasi negu kariauja. Aš irgi su tuo iš dalies sutinku. Bet vis dėlto pagalvokime apie tai, kad mažiau pinigų išleisime tuštiems nereikalingiems pasivažinėjimams. Todėl, aš manau, užtenka ESBO.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš čia turiu vis dėlto paaiškinti, kad naujieji kolegos suprastų. Dėl šios delegacijos Julius teisus. Iš tikrųjų ginčų buvo anksčiau ir pačioje Europoje. Bet vis dėlto buvo nutarta kol kas tokią Asamblėją išlaikyti. O kadangi mes esame atitinkamų dviejų galingų organizacijų – Europos Sąjungos ir NATO – nariai, tai mums privalu ten dalyvauti. Bet ši organizacija iš tikrųjų gali išnykti ir tada jūsų rožinė svajonė išsipildys. Todėl kviečiu ir tamstą balsuoti už šį nutarimą.

Prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame nutarimą „Dėl Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Už – 77, prieš – 1, susilaikė 2. Šis nutarimas priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-13(3). Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms sudarymo“ projektas Nr.XP-23(3). Seimo nutarimo „Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-24(3). Seimo nutarimo „Dėl Seimo Verslo ir užimtumo komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-26(3). Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-27(3). Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-28(3). Seimo nutarimo „Dėl NATO reikalų komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-29(3). Seimo nutarimo „Dėl Seimo Regioninės plėtros komisijos įkūrimo“ projektas Nr.XP-30(4). Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-32(3). Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-39(2). Seimo nutarimo „Dėl Seimo Konstitucijos komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-48(3) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar mes imamės kompleksinio 8 klausimo – naujų komisijų arba senų, jeigu prisiminsime aną Seimą, sudarymas. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską.

Prašyčiau, gal Pirmininkas malonėtų iš pradžių pasakyti apie komisijas apibendrintai, kad mūsų naujieji kolegos geriau suprastų, o po to tarsimės dėl kiekvienos konkrečiai. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Aš ir ruošiausi keletą žodžių pasakyti apskritai apie komisijas ir pacituoti jums vieną Statuto straipsnį, tai yra 71 straipsnį, kuris skelbia, jog Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolat veikiančias komisijas svarbioms problemoms nagrinėti.

Tos komisijos, kurios jums bus pateiktos ir kurias aš prašau suformuoti, veikė praėjusios kadencijos Seime, o kai kurios net ir ankstesnių kadencijų seimuose. Jos veikė pagal patvirtintus nuostatus, tai buvo veikiančios komisijos, vienos veikė geriau, kitos blogiau. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad būtent tokių komisijų reikia ir kad šis Seimas turi jas suformuoti. Pasikeitė kai kurių komisijų pavadinimai, pristatydamas konkrečias, aš tai paminėsiu. Noriu jums pasakyti, kad tai yra tik nutarimų dėl tokių komisijų sudarymo pateikimas. Mums dar reikės sutarti dėl komisijų narių skaičiaus, nes skaičiaus, jeigu jūs pastebėjote, nėra. Tada, kai bus nustatytas skaičius, reikės pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą paskirti atstovus į šias komisijas. Kai kurie atstovai jau yra pasiūlyti, kai kurios frakcijos savo atstovų dar nepasiūlė, bet nustatę konkretų narių skaičių mes galėtume apsispręsti, kiek nuo kiekvienos frakcijos šioje komisijoje bus dirbančių Seimo narių.

Jeigu leisite man pradėti nuo pirmojo nutarimo, tai yra nutarimas „Dėl Seimo Jūrinių…“

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, vieną minutę, aš noriu paklausti Seimo narių. Mums dabar yra šiek tiek sudėtinga procedūra. Mums reikės apsispręsti dėl kiekvienos komisijos narių skaičiaus. O kolegos Seimo nariai galbūt norėjo paklausti bendresnių klausimų, o ne dėl konkrečios?.. Tai gal dabar tegu 6 Seimo nariai paklaus.

A.PAULAUSKAS. Tada aš užbaigsiu savo kalbą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Pasakysiu apie kiekvieną. Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija veikė ir ankstesniame Seime. Taip pat komisija Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms spręsti veikė ir praėjusiame, ir užpraėjusiame Seime. Šeimos ir vaiko reikalų komisija turi gilias tradicijas ir yra labai aktyvi. Seimo Verslo ir užimtumo komisijos labai reikia ir verslininkai jai pritaria. Narkomanijos prevencijos komisija veikė ir praėjusiame Seime, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija veikė ir praėjusiame, ir užpraėjusiame Seime. Nors aš iš pradžių buvau skeptikas, tačiau vėliau įsitikinau jos reikalingumu. NATO reikalų komisija. Štai Seimo Regioninės plėtros komisija įgavo kitą pavadinimą, nes anksčiau vadinosi Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija, dabar tapo Regioninės plėtros komisija. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Taip pat pakeistas pavadinimas – Seimo Konstitucijos komisija, kuri prieš tai buvo Konstitucijos keitimo komisija. Štai įvykę tokie nedideli pakeitimai. Dar yra viena komisija, kuri jums teikiama, – Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija. Ši komisija yra numatyta ir specialiajame Operatyvinės veiklos įstatyme, ir mūsų Seimo statute, kur nurodoma, kad šioje komisijoje turi dirbti 7 Seimo nariai pagal proporcinio atstovavimo principą. Štai tiek informacijos.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Tada kolegos Seimo nariai gali klausinėti dėl visų komisijų. Pirmasis – A.Salamakinas. Prašom, kolega.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš turėčiau porą klausimų, bet antrą dėl Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos paklausiu vėliau.

Gerbiamasis Pirmininke, ar nereikėtų Seimui apsispręsti, kad būtų nustatytas visų komisijų narių vienodas skaičius? Žiūrint į dabar pateiktas pavardes, yra keista, nes vienos frakcijos trys ar net daugiau narių įsirašo į vieną komisiją, o kitiems jau nelieka vietų. Komisijos pagal Seimo statutą, kaip ir komitetai, turi vadovautis proporcinio atstovavimo principu. Turėtų būti nustatytas narių skaičius. Jeigu tų narių nustatysime labai daug, o kaip žinau, Seimo valdyba nutarė, kad dirbs tik penktadieniais, tai gali būti taip, kad tie nariai nespės lakstyti iš vienos komisijos į kitą.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš pasižiūrėjau, kiek yra užsirašiusių į pagal dabar teikiamus projektus ir kiek dirbo ankstesnėse komisijose. Į vienas komisijas yra daugiau norinčių, o į kai kurias užsirašė mažiau Seimo narių. Tai toks yra ankstesnių komisijų narių skaičiaus palyginimas.

Dabar dėl vienodo skaičiaus. Aš nemanau, kad mes galėtume taip sutarti, kad visose komisijose dirbtų vienodas skaičius žmonių, nes yra kai kurių komisijų, kuriose turbūt turėtų būti atstovaujama daugiau frakcijų ir daugiau narių, kai kuriose gali būti ir mažiau, tačiau proporcinis atstovavimo principas yra įtvirtintas Statute, ir mes nieko negalime pakeisti, todėl patys nustatę skaičių, kiek reikia komisijoje dirbančių žmonių, galėsime kiekvienai frakcijai pasakyti, kiek ji turi deleguoti. Dabar tai, ką jūs čia matote, yra toks laisvas surašymas norinčių žmonių, o jau nustačius konkretų komisijos narių skaičių, man atrodo, šiek tiek pasikeistų pavardžių išdėstymas ir gal kai kurios frakcijos neturėtų teisės siūlyti tiek daug savo atstovų. Toks būtų mano atsakymas į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš supratau, kad jūs iš esmės ir atsakėte. Aš supratau, kad tie sąrašai, kurie dabar yra, yra tiktai šiaip sau, bus frakcijom išdalytos kvotos, ir tada mes duosime realius sąrašus.

A.PAULAUSKAS. Tiesiog nesinorėjo teikti visai be jokių pavardžių…

V.MAZURONIS. Būtų mūsų prašymas, galbūt vėliau prašymas, bet būtų noras, kad kiekvienai frakcijai vis dėlto po vieną narį visose komisijose turėtų galimybę atstovauti.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą, bet dėl to, ko klausė A.Salamakinas, aš noriu priminti, kad pagal mūsų Statutą dalyvavimas Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose yra privalomas. Kai žmonės įsirašys visur – į komisijas, ir net į kelias, aš tiesiog norėčiau įspėti, ar šitie žmonės suspės visur dalyvauti ir tvarkingai vykdyti savo konstitucinę Seimo nario pareigą. Todėl reikėtų labai atsakingai pagalvoti, kurioje komisijoje norėtų dirbti ir kiek jis galės skirti tam laiko. (Balsai salėje) Geras priminimas, kad tada bus taikomos įvairios sankcijos, net ir atlyginimo tam tikrą dalį bus galima sumažinti, jeigu žmogus nelankys posėdžių. Todėl reikia labai pagalvoti, kiek jis tikrai pajėgus dirbti komitete, komisijoje, delegacijoje ir dar visose kitose institucijose.

PIRMININKAS. Pirmininke, galima dar pagąsdinti, kad ypač nestropūs gali būti…

A.PAULAUSKAS. Aš jau nenorėjau šito sakyti. Apie mandatą dar nori pasakyti.

PIRMININKAS. Aišku. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto norėčiau, kad jūs laiko prasme šiek tiek konkrečiau įvardytumėte šių komisijų sudarymo procedūras. Darbotvarkėje yra parašyta: pateikimas, svarstymas, priėmimas. Ar tai reiškia, kad mes laikomės šios nuostatos, ar priėmimo procedūra bus išdėliota per keletą dienų?

A.PAULAUSKAS. Per keletą. Dabar mes padarysime pateikimą, paskui mums reikės vis tiek Seniūnų sueigoje susėsti, nutarti dėl Seimo narių skaičiaus. Aišku, jūs turėtumėte peržiūrėti teiktus asmenis, ar atitinka proporcijas, ir kitą savaitę mes galėtume svarstyti ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Palaitis. Prašom, kolega.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, per praeitą kadenciją, kiek pamenu, ne visos komisijos buvo sudaromos pagal kvotas. Buvo taip: kas nori, tas ir dirba, o šiemet kažkokie pasikeitimai – griežtas skaičius, griežtos kvotos. Ar yra prasmė tą daryti?

A.PAULAUSKAS. Aš noriu priminti jums Statuto 71 straipsnio 3 dalį, kurioje sakoma, kad sudarant komisiją pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius, po to nustatomos Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normos, taip pat terminas kandidatams į komisijos narius pasiūlyti. Ir praeitą kartą turbūt šita norma galiojo, ir šiame Seime ta pati norma galioja. Aš manau, kad mes ir tada, ir dabar turėtume laikytis proporcinio atstovavimo principų. Galbūt norėdami matyti visų frakcijų atstovus mes šiek tiek koregavome kai kurių komisijų narių skaičių ir atstovavimą frakcijoms, bet labai nedaug. Iš esmės to principo laikėmės.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Kaip matom, dauguma tų komisijų yra kaip ir atnaujinamos, palyginti su praėjusiais Seimais, ir jokių naujų čia iš principo neatsirado.

A.PAULAUSKAS. Ne.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau vis dėlto pagalvoti apie tai, ar tikrai mums jokių naujų komisijų nereikia. Norėčiau kartu pasiūlyti, kad nebūtų tuščias galvojimas. Kitais metais yra graži sukaktis – 15 metų mūsų atkurtai valstybei. Žinom, yra įvairių sutarčių su kitais kraštais dėl žalų atlyginimo ir dėl kitų dalykų, žinome, kad yra dedama daug pastangų, bet jos labai nekoordinuotos ir kiekviena institucija ar įstaiga tą daro vos ne savarankiškai. Sakykim, universitetas tokį gražų daiktą dabar atgavo – kopiją, ten dalį archyvų grąžinom, kultūros vertybės, žinom, per visus karus yra išblaškytos po visą pasaulį. Taigi aš siūlyčiau pagalvoti ir Pirmininkui, ir kolegoms, ar nevertėtų įsteigti ta proga, žinant ir žalos atlyginimo reikalus, tokią archyvų ir kilnojamųjų kultūros vertybių grąžinimo priežiūros komisiją, kuri padėtų Vyriausybei koordinuoti visų institucijų pastangas, sužinoti, kur kokios vertybės yra ir kokios galimybės jas susigrąžinti, ir visus tuos darbus. Manau, kad tai galėtų būti nedidelė komisija, gal iš 5–7 asmenų. Tai būtų geras dalykas, nes kiti kraštai tokiais dalykais dabar užsiima, Lietuva kažkaip atsilieka. Tai toks būtų mano siūlymas ir norėčiau jūsų nuomonės.

Ir dar vienas siūlymas labai trumpai, nes laikas greitai bėga, kad vis dėlto tie nariai, kurie įsirašo į komisijas, pagalvotų ir apie tai, kad gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kad apie tai galvotų ir Seimo vadovybė, siūlydama arba kalbėdama su tais žmonėmis. Sakykim, ponas V.Galvonas turi nemažai tvenkinių ir eina į Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją. Akivaizdu, kad gali kilti klausimas, ar nekils viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Tai tokie būtų mano du pasiūlymai. Būtų įdomi jūsų nuomonė. Ačiū.

PIRMININKAS. Pirmininke, vieną minutę, aš turiu priminti Statutą gerbiamajam kolegai. Pats sudėtingiausias klausimas turi būti pateikiamas per 60 sekundžių. Jis tai padarė per 127 sekundes. (Balsai salėje) Ačiū. Vienas ir vienas.

A.PAULAUSKAS. Ne visada ir posėdžio pirmininkas būna…

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikro pasiūlymai įdomūs.

A.PAULAUSKAS. (…) šios komisijos, kurios yra jums teikiamos ir aš pristatau, buvo ankstesniuose seimuose. Naujų komisijų mes nusprendėme Seniūnų sueigoje nekurti, bet tokio pasiūlymo, kurį dabar teikia kolega S.Pečeliūnas, ir nebuvo. Išties pasiūlymas įdomus, jis gali būti svarstomas. Jeigu dar truputį atskleistų šį pasiūlymą, išdėstydamas tos komisijos galimas funkcijas ir teises, aš manau, kad šį pasiūlymą apsvarsčiusi Seniūnų sueiga galėtų pateikti ir tokios komisijos sukūrimo projektą. Manau, kad kultūros vertybių atgavimas yra svarbi problema mūsų valstybei ir taip pat gali būti ir Seimo priežiūra šios srities.

Dar dėl ko?

PIRMININKAS. Nesvarbu, apsieis. Ačiū. Ir paskutinis nori paklausti kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone Pirmininke, mano klausimas toks labai paprastas, procedūrinis. Žiūrėdamas į nutarimo dėl Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos projektą (turbūt tai liestų ir NATO reikalų komisiją) ir prisimindamas nesenas gana aštrias ir nemalonias diskusijas dėl kai kurių komitetų, manyčiau, ar nereikėtų nutarime numatyti, kad komisijos nariai privalėtų įgyti teisę dirbti su slaptais dokumentais, ir tą įrašyti iš anksto į nutarimą, nustatant terminą ar ką nors panašaus, kad vėl nekiltų tuščių diskusijų, nes, pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos komisijos narys, be abejo, turėtų tokią teisę turėti be jokių diskusijų.

A.PAULAUSKAS. Dėl Operatyvinės veiklos komisijos, aš manau, su jumis sutiks visi, kad šioje komisijoje dirbantys asmenys turi turėti leidimą dirbti su slapta informacija, nes tai tikrai yra darbas su valstybės paslaptį turinčia informacija. Nežinau, ar čia mes galime dabar įrašyti, ar aš pristatydamas turėčiau pabrėžti, kad seniūnai siūlydami turi galvoti, ar tie žmonės gaus tokį leidimą, ar jie jau kreipėsi, ar jie jau turi tokį leidimą, ar neturi kokių nors problemų šitą leidimą gauti. Jeigu čia mes galėtume… čia beveik kaip ir aksioma, turi būti suprantama visiems, kad taip turi būti. Čia sakiau, kad yra įrašytos tos pavardės, kurias davė seniūnai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis…

A.PAULAUSKAS. Ir dėl NATO taip pat, aš manau.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Tada mes turime susitarti dėl mūsų tolesnio veikimo. Mes galime pasirinkti du variantus. Pertrauką mes turime daryti apie 13 valandą arba 13.10, bet ne vėliau. Turime vieną papildomo klausimo pateikimą. Mes galime susitarti dabar preliminariai dėl kiekvienos konkrečios komisijos sudėties, bet mes galime padaryti ir kitaip. Pritarti visiems šiems nutarimų projektams po pateikimo, o Seniūnų sueigoje (būtų mažesnis žmonių skaičius) tartis dėl galimo skaičiaus. Aš siūlyčiau rinktis antrąjį variantą, nes vis tiek Seimas turės galutinai balsuoti, bet jeigu Seniūnų sueiga šiek tiek aptars, o gal ir susitars, tada visam Seimui bus lengviau. Kolega S.Pečeliūnas norėtų tarti žodį. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš manau, mes dabar galime rasti ir kitokį sprendimą, t.y. vienu nutarimu patvirtinti steigiamų komisijų pavadinimus. Tiesiog Seimo nutarimas, kad Seimas tokias komisijas (visas sąrašas pridedamas) steigia. Ir tada Seniūnų sueiga visus kitus dalykus dėl slaptumo tam tikrose komisijose, dėl narių skaičiaus, dėl kvotų galės ramiai tvarkyti. Aš tik atsakydamas dar noriu Seimo Pirmininkui pasakyti, jeigu ne prieš tą mano siūlymą, pasistengsiu iki pirmadienio Seniūnų sueigai pateikti rašytinę dalį, kad visiems būtų viskas aišku, ir jeigu pakviesite, galėsiu dar pasakyti ir argumentus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas yra įdomus, bet mes čia turėsime tiesiog tik papildomą dokumentą, kuris ypatingos reikšmės neturės, nes vis tiek dėl kiekvienos komisijos mes turėsime priimti sprendimą. Taigi jeigu mes dabar pritariame po pateikimo, tai kartu ir pritariame tokių komisijų „sutvėrimui“. O Seniūnų sueigoje, kuri turėtų būti antrą valandą, kad būtų laiko šiek tiek papietauti, o kai kam dalyvauti tam tikruose renginiuose, mes galėtume pasitarti dėl konkrečių skaičių. Ar sutinkame, kad pritariame po pateikimo, o Seniūnų sueigoje tariamės (mažesnė Seimo narių grupė) dėl konkrečių skaičių. Tada jau kitą savaitę einame toliau. Sutinkame? S.Pečeliūnas dar nori patikslinti.

S.PEČELIŪNAS. Taip, Pečeliūnas sutinka su tuo, ką jūs pasakėte, bet prašytų, jeigu jūs turėsite laiko, gal įmanoma apsvarstyti bent iš esmės mano siūlymą, ir tą komisiją į tą sąrašą įtraukti, kad jau skirstantis kvotas nereikėtų paskui iš naujo tą dalyką daryti, jeigu viena kokia nauja atsiras.

PIRMININKAS. Gerai. Papildoma komisija. Mielieji kolegos, tada sutariame, kad po pateikimo pritariame visoms šioms komisijoms, arba atitinkamiems nutarimų projektams dėl tų komisijų, apie kurias kalbėjo Seimo Pirmininkas. Ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia. Ačiū. Dar Seimo Pirmininkas nori kai ką paskelbti. Seimo Pirmininkas. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Aš noriu pranešti, kad gavau kolegos A.Lydekos prašymą informuoti Seimo narius apie iniciatyvą sudaryti Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupę su Portugalijos Respublika. Skelbiu, kad įsirašymo į grupę pradžia buvo lapkričio 30 d., o pabaiga – gruodžio 7 dieną. Jos iniciatorius yra A.Lydeka. Tokia informacija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, iki rytinio posėdžio pabaigos mes galėtume išnagrinėti antrąjį rezervinį klausimą, kuris yra tikrai neilgas. Tai Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas, registracijos Nr.XP-66. Pranešėjas – J.Olekas. Iki jis ateis į tribūną, ar V.Aleknaitė norėjo žodį tarti? Prašom. V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Aš ne visai ta tema, kuria jūs dabar kalbėjote.

PIRMININKAS. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tiesiog patiriu sunkumus, negaliu paskelbti Tarpparlamentinių ryšių su Airijos Respublika grupės posėdžio, nes yra užsirašę per daug šios pusės salės atstovų ir labai neaktyvūs yra valdančiosios daugumos. Tai aš, norėdama būti visiems lygiai teisinga, dar kartą primenu, kad sąrašo nebaigiame, tačiau prašyčiau, kad dar šiandien pageidaujantys draugauti su Arijos Respublika, pabrėžiu, ne su Jungtine Karalyste, nes, man atrodo, yra ir susipainiojusių, užsirašytų. Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. O galutinai visus taškus ir paskelbimus atliks Seimo Pirmininkas. Prašom šito neužmiršti.

Taigi dabar žodis Juozui Olekui. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-66 (pateikimas)

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, posėdžio pirmininke. Vadovaudamasis lygiai tokiais pat tikslais kaip ir mano kolegė, siekdamas būti lygus ir teisingas, siūlau jums papildyti nutarimą dėl Seimo Antikorupcijos komisijos ir komisiją sudaryti iš 11 narių, kad būtų galima priimti sprendimus (…) per pusę. Kviečiu pritarti tokiam pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti keturi Seimo nariai.

J.OLEKAS. Mielai atsakysiu.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad naujo Seimo darbo pradžioje yra didelis entuziazmas rašytis į komisijas, į parlamentines grupes. Tačiau žinau, kad praeitame Seime komisija turėjo daug kvorumo problemų. Tad ar jums neatrodo, kad komisijos skaičiaus didinimas taip pat užprogramuoja, kad praėjus pusei metų, metams bus sunku surinkti kvorumą?

J.OLEKAS. Ačiū už įdomų klausimą. Aš manau, kad tie žmonės, kurie užsirašė, iš tikrųjų supranta savo pareigas ir atsakomybę, lankysis šioje įdomioje komisijoje ir nuoširdžiai dirbs. Problemų dėl kvorumo tikrai neturėtų būti, nes pavardės, jeigu jūs pažvelgsite, visos be išimties garbingos, ir tikiuosi, kad vienuolikta taip pat papuoš tą sąrašą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Na, aš stebiuosi, kad mes su R.Dagiu išėję iš pirmojo posėdžio, kai protestavome prieš tikrai neatsakingą valdančiosios daugumos sprendimą, kai kelioms dienoms išrinkti komisijos pirmininku siūlomas asmuo, kuris taps teisingumo ministru… Tai po to išgąsčio, atrodo, norima padidinti komisijos narių sąrašą dar vienu valdančiosios daugumos atstovu. Sakykite, kurios frakcijos atstovas numatomas deleguoti į tą vienuoliktą poziciją?

J.OLEKAS. Ačiū už jūsų klausimą. Aš tikiu, kad bent jau tas narys nebus toks, kuris protestuodamas išeis. Kaip žinote, mūsų Statutas ir demokratija reikalauja, kad dėl to tartųsi su Seniūnų sueiga, į kurią aš kviečiu ateiti labai netrukus, kai tik bus Seniūnų sueigos posėdis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega A.Čaplikas. Prašome.

A.ČAPLIKAS. Pone Olekai, aš norėčiau pakartoti gal J.Razmos klausimą, ar tas vienas narys atiteks frakcijoms atsižvelgiant į proporcingą atstovavimą? Jūs tą patvirtinate? Ir nebus jokios mechaninės daugumos, kuri „pervažiuos“ visus Statute numatytus principus.

J.OLEKAS. Tikrai, kolega, neabejoju, nes mes nuosekliai laikomės Statuto, nepalyginamai tiksliau negu buvusios daugumos kada nors Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Man neišeina ką nors pasakyti, nors tikrai galėčiau pasakyti pagelbėdamas J.Olekui, bet šį sykį patylėsiu, kaip pasiūlė vienas prezidentas lietuviams. J.Razma po pateikimo nori tarti žodį. Prašom.

J.RAZMA. Aš tikrai negaliu pritarti tam išgąsčiui, kurį pademonstravo valdančioji dauguma dėl mūsų nekalto išėjimo ir, kaip minėjau, tik protestuojant, kad teisingumo ministras kelioms dienoms dar skiriamas ir Antikorupcijos komisijos pirmininku, galbūt Prezidentui norint parodyti – štai žmogus net Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas užėmė, kaip jo neskirsi ministru, kaip abejosi jo reputacija.

Mes ateityje tikrai negąsdinsime tokiais išėjimais ir nevarkite su vienuoliktu nariu. Bet jeigu norima didinti narių skaičių, akivaizdu, padidinus vienu ta vieta atiteks socialdemokratams. O labai panašų skaičių turinti Liberalų frakcija liks už borto. Jeigu norite didinti ir norite išties demokratiškai elgtis, aš siūlyčiau didinti iki 12, tada socialdemokratai ir liberalai gautų dar po vieną vietą ir būtų išlaikytas tas pats balansas.

PIRMININKAS. Kolegos, primenu, Seimo Pirmininkas šiuo atveju nesiūlo ypatingos skubos. Galimybių yra ir nagrinėsime Seniūnų sueigoje. Šiuo atveju procedūros bus ištęstos, o ne pagreitintos.

Kita nuomonė, pats J.Olekas. Prašom. Jis ne pataisą teikia, jis teikia projektą. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš kviečiu jus pritarti pateiktam projektui. Kaip sakė posėdžio pirmininkas, turėsim laiko padiskutuoti. O mano mielam kolegai J.Razmai turiu pasakyti, kad šalia jūsų sėdi vienas labai aktyvus Seimo narys, kuris panašius terminus labai moka išaiškinti. Jeigu panašus skaičius, nereiškia, kad tas pats. Aš nekartosiu jo žodžių, man atrodo, kad jie šiek tiek žeidžia. Jūs pasitarkite tarpusavyje ir suprasite skirtumus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom susikaupti, jeigu negalim apsieiti be balsavimo. Reikia balsuoti? Gerai. Mielieji kolegos, yra tik pateikimas, po to Seniūnų sueigoje tarsimės, gal iš tikrųjų vertas pasiūlymas dar vieną žmogų pridėti, nes čia tikrai svarbi komisija. O gal užtenka to, kas pasiūlyta. Bet čia bus Seimo valia ir prieš tai pasitarimas Seniūnų sueigoje. Dabar balsuojame dėl to, ar pritariame po pateikimo ir ar einam tolyn. Prašom balsuoti. Tik po pateikimo. Prašom neagituoti balsavimo metu. (Balsai salėje) Bet aš girdžiu, čia visa nelaimė.

Už – 57, prieš – 13, susilaikė 20. Pritarta po pateikimo.

Turi nagrinėti frakcijos ir svarstysime tik kitą savaitę, po to, kai susitarsime Seniūnų sueigoje. Taip pat prašyčiau autorių atsižvelgti į Teisės departamento išvadas. Ar jis mane girdi? Gerbiamasis autoriau! Autorius negirdi, kaip tik trukdo opozicija. Gerbiamasis autoriau, prašyčiau rengiant antrąjį variantą atsižvelgti į Teisės departamento išvadas.

Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man lieka jums tik pranešti, kad šiuo metu yra keletas renginių. Pagrindinis yra skirtas signatarui Č.Kudabai. Yra kai kurie kiti, apie tai buvo pranešta. Seniūnų sueiga vyks 14.00 val. tradicinėje vietoje. 14.00 valandą. Tie, kurie labai išalkę, dabar gali pavalgyti, o tie, kurie gali palaukti, pavalgys po Seniūnų sueigos, tada tikrai išalks. Ar visiems aišku? Seniūnų sueiga 14.00 valandą. Posėdis 15.00 val., ir mes turėsim iš esmės tik 2 ar 3 klausimus. Bus papildomų klausimų. Rytinis posėdis baigtas.