Aštuntasis
(8) nenumatytas posėdis
2004
m. lapkričio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Laba diena, mielieji kolegos! Šiandien, lapkričio 29 d., pirmadienį, pradedame nenumatytą plenarinį posėdį.
Valdyba yra patvirtinusi keturis klausimus, kuriuos mes turėtume išnagrinėti. Jeigu nebūtų labai prieštaraujančių, galėtume pradėti. Norėčiau, kad prieš pradėdami mūsų posėdį mes visi pasveikintume D.Teišerskytę labai gražia proga, kurią ji paminėjo šeštadienį. Sveikiname Dalią su gražiu gimtadieniu. (Plojimai)
Prieš pradėdamas darbotvarkę, noriu jums pranešti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas grąžino priimtą Pilietybės įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti. Čia tik informacija, o ketvirtadienį bus šio dekreto pateikimas.
Seimo kreipimosi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą projektas Nr.XP-53(2) (priėmimas)
Pradedame svarstyti darbotvarkės 1 klausimą – Seimo kreipimosi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą projektą Nr.XP-53. Primenu, buvo sudaryta redakcinė komisija. Kviečiu G.Kirkilą pateikti šį kreipimąsi.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip jūs žinote, mes priėmėme sprendimą (turiu galvoje Seimą) dėl dviejų projektų, kurių vienas vadinosi kreipimasis, kitas – rezoliucija, sudaryti bendrą redakcinę kolegiją, kuri intensyviai dirbo jūsų pavedimu penktadienį ir kitas dienas, šiandien taip pat, įvertindama naujas aplinkybes, kurios Ukrainoje per tą laiką iškilo, ir mūsų Prezidento dalyvavimą tarpininkaujant, sureguliuojant konfliktą, sakyčiau, valdžių konfliktą, Ukrainoje. Norėčiau visai darbo grupei, redakcinei kolegijai, padėkoti, ypač ponui A.Ažubaliui, ponui R.Smetonai, ponui J.Karosui, ponui P.Auštrevičiui, ponui E.Zingeriui, ponui J.Jagminui, padėkoti Užsienio reikalų ministerijai, kuri taip pat aktyviai dalyvavo ir pasiūlė idėjų.
Derinome mūsų šį tekstą, kuris yra labai svarbus šiuo metu, ir su Vyriausybės, ir su Prezidento atstovais, taip pat su mūsų ambasada Ukrainoje, kuri mums padėjo įrašyti į šį kreipimąsi keletą labai svarbių mūsų pozicijų. Taip pat pasakė, kad toks mūsų kreipimasis Ukrainos Aukščiausiajai Radai būtų svarbus. Manau, jūs visi tekstą jau perskaitėte.
Pagrindinė mintis yra ta, kad mes sveikiname Ukrainos parlamento – Aukščiausiosios Rados – ir kitų valstybės institucijų pastangas, teisines demokratines pastangas, stabilizuoti padėtį.
Taip pat vertiname Ukrainos reikšmę, jeigu galima pasakyti, Europos Sąjungai, besiplečiančiai Europos Sąjungai, kaip mūsų kaimynei, kaip mūsų partnerei. Siūlome Ukrainos Radai galbūt per Lietuvos ir Ukrainos Parlamentinę Asamblėją įmanomą pagalbą, galbūt mūsų delegacijų susitikimą. Štai trumpai tokios pagrindinės idėjos.
Kviečiu Seimą pritarti šiam kreipimuisi, nes, mano požiūriu, redaguoti laiko itin daug nėra. Ten įvykiai vystosi taip sparčiai, kad paskui tokio kreipimosi prasmė gali apskritai išnykti. Todėl kviečiu Seimą pritarti šio kreipimosi projektui, kuris, dar kartą primenu, suderintas su visomis šio Seimo parlamentinėmis frakcijomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū G.Kirkilui. Jis pateikė galutinį projektą. Bendraautoris A.Ažubalis neturėtų ko nors pridurti? Ačiū. (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos? Tuoj, minutę. Jeigu nėra kitokių pastabų, dėkojame pranešėjui.
Dėl vedimo tvarkos – J.Veselka. Dabar priėmimas.
J.VESELKA. Taip. Gerbiamasis Pirmininke, kiek aš atsimenu, ketvirtadienį buvo dviejų rezoliucijų pateikimas. Buvo sudaryta grupė, kuri turėjo parengti vieną. Bet tos paskutinės mes nesvarstėme. O dabar jūs iš karto einate prie priėmimo procedūros. Ar nereikėtų grįžti, nes ji nauja ir tik šiandien išdalinta, prie svarstymo procedūros ir tik po to prie priėmimo?
PIRMININKAS. Aš galėčiau taip paaiškinti savo sprendimą. Buvo dvi rezoliucijos, kurias pateikė G.Kirkilas ir A.Ažubalis. Vyko jų pateikimas ir svarstymas. Tuo metu Seimo nariai diskutavo, kaip geriau redaguoti, kaip geriau parašyti, kaip geriau kreiptis į Aukščiausiąją Radą. Diskusija įvyko. Po to buvo sudaryta komisija, kuri turėjo iš tų dviejų – kreipimosi ir rezoliucijos – padaryti vieną. Redakcinė komisija tą ir padarė. Dabar mes svarstome paskutinį projektą, kuris pateiktas priimti. Manau, nereikėtų iš naujo pradėti diskusijos, nes tekste nieko naujo nėra, tik tie du tekstai sujungti, naujų pasiūlymų nėra. Ačiū. Jis naujas, nes redaguotas.
Prašom, gerbiamasis Klumby.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, 1 straipsnio 1 dalis: „Jei nutarta rezoliucijos projektą redaguoti (tas buvo ir nutarta), Seimas nustato jos svarstymo datą… Tai mes turime kalbėti apie svarstymą.
PIRMININKAS. Svarstymas jau buvo.
E.KLUMBYS. Palaukite. Paklausykime, kas parašyta: „Jei nutarta rezoliucijos projektą redaguoti, Seimas nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro redakcinę komisiją. Tada viskas yra aišku. Pateikiama nauja rezoliucija, tai iš tikrųjų nauja rezoliucija, ir mes ją turime svarstyti.
PIRMININKAS. Tai taip ir įvyko. Redakcinė komisija sudaryta, ir ji pateikė savo projektą.
E.KLUMBYS. Tai mes ją turėtume svarstyti iš naujo.
PIRMININKAS. Ne. Ačiū. J.Razma.
J.RAZMA. Aš norėčiau paremti posėdžio pirmininką ir nepritarti kolegai E.Klumbiui, nes Statute žodis „svarstymas yra vartojamas ir siauresne, ir platesne prasme. Kartais tai reiškia konkrečią nagrinėjimo stadiją Seime, o kartais tai gali reikšti ir priėmimo, ir pateikimo, ir svarstymo stadijas. Šiuo atveju kalbama apie priėmimo stadiją vartojant bendresnį žodį. Dabar mes turime priimti rezoliuciją.
PIRMININKAS. Aš atkreipiu dėmesį, kad rezoliucijos priėmimo yra visiškai atskiras skirsnis – dvidešimt devintasis. Čia yra truputį kitokia procedūra, negu įprasta mums priimant įstatymą. (Balsas salėje) Ne, koks naujas svarstymas, apie tą patį. Dabar kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų.
E.Zingeris kalbės už. Prašom.
E.ZINGERIS. Galiu patvirtinti iš opozicijos G.Kirkilo žodžius. Iš tiesų prie šios rezoliucijos buvo dirbta nemažai. Ji ne sykį buvo tikslinama. Mes suprantame čia vieną esminį dalyką kaip politikai. Čia ne tarnautojai, čia Seimo nariai. Taigi politikai supranta vieną esminį dalyką – Ukrainos demokratijos laimėjimai ir jų įtvirtinimas, taip pavadinčiau tai, kas vyksta šiuo metu Ukrainoje, yra mūsų valstybės saugumo dalykas. Todėl, remdamasis esmine pastaba ir mūsų valstybės stiprinimo dalykais, manau, reikia kuo greičiau šiai rezoliucijai, kol ji nepaseno, pritarti, nes pirmadienį arba antradienį (šiandien ir rytoj) bus kiti įvykiai. Mes turime kuo greičiau nusiųsti žinią, ir ne paskutinę Europoje. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka – nuomonė prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kad pažeistas Statutas, yra aišku, galima išsisukinėti. Noriu dėl rezoliucijos. Štai rašome: „ Smerkia bet kokias neteisėtas trečiųjų šalių kišimosi į Ukrainos vidaus reikalus apraiškas kaip neatitinkančias tarptautinio sambūvio normų. Toliau rašo, kišasi, atvirai pasakius, į Ukrainos reikalus: „Pažymi, kad įvykių Ukrainoje raida, kuri daro įtaką Europos regionų stabilumui, dar kartą patvirtino svarbą ir būtinumą įgyvendinti šios šalies europinės ir atlantinės integracijos strategiją. Mes labai suinteresuoti, kad jų strategija būtų įgyvendinta. Atsiprašome – ne trečiųjų šalių kišimasis į Ukrainos reikalus? Toliau jau duodame suprasti, kad viena pusė labai susirūpinusi demokratija, o kita Ukrainos pusė, galbūt net didesnė, mes nežinome, jau yra ne demokratinė. Todėl, manau, mums reikėtų, jeigu mes norėtume objektyvumo, užbaigti sakiniu „ragina nedviprasmiškai pasmerkti ir ryžtingai užkirsti kelią bet kokiems bandymams skaldyti Ukrainos teritorijos vientisumą, apskritai toliau labai kukliai reikėtų pareikšti maždaug tokio turinio, o visa kita, kas ten yra… Iš esmės suprasdamas, kad tik patys Ukrainos žmonės gali sėkmingai ir taikiai išspręsti visas Ukrainos susikaupusias problemas, kviečia visas Ukrainos politines jėgas ir visuomenę objektyviai išsiaiškinti rinkimų rezultatus ir besąlygiškai paklusti rinkėjų valiai. Jeigu negalima nustatyti objektyvių rinkimų rezultatų, manytume, kad tai reikia nustatyti objektyviu demokratinių pakartotinių rinkimų būdu. Tai yra mes turime, kaip ir deklaruojame, nesikišti, iš tikrųjų pakviesti, kad demokratiškai išsiaiškintų ir besąlygiškai paklustų visos pusės. Aš nežinau, kurie demokratiškesni, kurie ne, bet kad paklustų įstatymui. O dabar mes kišamės. Todėl juokingai atrodo: vienoje pusėje deklaruojame viena, kitoje pusėje sakome, mes Ukrainą pamokysime, kaip gyventi.
PIRMININKAS. Mums taip pat padėjo, kai reikėjo kovoti už nepriklausomybę. Visus išklausęs, jums suteiksiu. J.Dautartas – nuomonė už. Prašom.
J.DAUTARTAS. Prašyčiau palaikyti šią rezoliuciją, nes ką tik grįžęs iš Ukrainos tikrai su ponu K.Starkevičiumi galiu patvirtinti, kad tikrai ne tiktai Ukrainos seimas, bet Ukrainos piliečiai labai laukia Lietuvos balso. Tuo labiau Lietuvos Seimo balso, nes Sausio 13-ąją, ne tik Sausio 13-ąją, bet ir pučo metu daugelis ukrainiečių inteligentų ir žmonių buvo čia kartu su mumis. Dėl to ir mūsų 85 parlamentarų pozicija yra labai svarbi ukrainiečiams. Penktadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada, t.y. jų parlamentas, priėmė sprendimus nepripažinti rinkimų rezultatų. Šiandien vyksta labai svarbūs įvykiai Kijeve – Aukščiausiasis Teismas turi tarti savo verdiktą. Dėl to rezoliucijos ir Lietuvos Seimo pozicijos pasirodymas yra labai labai svarbus. Niekas ten, pone Juliau, nesirengia nei mokyti, nei kištis, nes mes atstovaujame 85 parlamentarams. Mes pabrėžiame kaip ir visa Europa, ir visas pasaulis, nes dabar Ukraina yra svarbiausia, kad rinkimai akivaizdžiai buvo neteisėti. Yra užregistruota 40 tūkstančių oficialių rinkimų pažeidimų. Dar taip nebuvo Europos istorijoje. Dėl to prašyčiau pritarti šiai rezoliucijai. Tai bus labai reikšminga pagalba, mano manymu, ir svarbus Lietuvos Seimo balsas demokratiniams procesams.
PIRMININKAS. E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiandien buvo svarstoma situacija Ukrainoje, tai darė Užsienio reikalų komitetas. Buvo labai aiškiai pasakyta, kad vis dėlto Lietuvos pozicija žiūrint į ateitį turėtų būti tokia, kad nereikia paremti vienos pusės, o reikia išlaikyti labai subalansuotą poziciją žiūrint į ateitį, nes iš tikrųjų šiandien Ukraina yra suskaldyta pusiau. Kai yra paremiama viena pusė, o yra ignoruojama kita pusė, tai pirmiausia nesuteikia solidumo mums patiems. Skaitydamas šią rezoliuciją aš vis dėlto matau, kad ši rezoliucija yra vienprasmiškai orientuota į vieną pusę. Kai tokia situacija, kalbėti šioje rezoliucijoje ir remti vieną pusę, patikėkite, nėra solidu.
Baigdamas aš noriu pasakyti dėl pačios šios rezoliucijos formos. Pažiūrėkite, aš cituoju: „Lietuvos Respublikos Seimas sveikina, ragina ir smerkia, pabrėžia, pažymi. Paskutinė frazė skamba taip: „Reikšdamas Lietuvos solidarumą su demokratiniais Ukrainos žmonių siekiais, yra pasirengę surengti. Visai iškrenta iš konteksto ta paskutinė dalis. Čia turi būti ar žodis „pareiškia, ar kažkas kitaip. Taigi manyčiau, kad šis rezoliucijos tekstas nėra tinkamas tiek dėl savo turinio, tiek dėl savo formos.
PIRMININKAS. B.Vėsaitė – nuomonė už.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, jau septyni mėnesiai kaip esame Europos Sąjungos nariai ir patys aktyviai galime dalyvauti formuojant užsienio politiką. Ši rezoliucija – puikus tokio dalyvavimo įrodymas. Ukraina, būdama viena didžiausių Europos valstybių, yra mums neeilinė prekybos ir bendradarbiavimo partnerė, taip pat kaimynė, su kuria mus sieja nesena praeitis. Kiekvienas mūsų suprantame, kaip svarbu turėti taikų, draugišką ir saugų kaimyną. Tiek Lietuvai, tiek visai senajai Europai mažiausiai reikia konfliktų ir kraujo praliejimo, o autonomijos skatinimas, gerbiamasis Juliau Veselka, kaip tik ir veda prie tokių konfliktų.
Praeitą savaitę teko lankytis Europos Parlamente. Nepaisant politinių grupių, ar tai buvo Europos liaudies partija, ar socialistai, ar liberalai, Europos Parlamente dominavo oranžinė spalva. Tai nereiškė paramos vienam ar kitam kandidatui, nes tai Ukrainos piliečių pasirinkimo reikalas, tai reiškė paramą teisingumui ir demokratijai. Prisiminkime neseną Lietuvos istoriją ir nepriklausomybės siekį, koks svarbus mums buvo mažos valstybės – Islandijos palaikymas. Dabar mūsų eilė atiduoti duoklę demokratijai. Palaikykime demokratinius procesus Ukrainoje ir šia rezoliucija.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Starkevičius. Prašom.
K.STARKEVIČIUS. Laba diena! Iš tikrųjų mes ką tik sugrįžome iš Ukrainos, todėl tais įspūdžiais norime pasidalyti ir su jumis. Noriu šiek tiek E.Klumbiui paprieštarauti. Mes šia rezoliucija remiame Ukrainos tautą, o ne vieną pusę. Iš tikrųjų vyksta oranžinė revoliucija. Jų parlamentas priėmė sprendimus. Yra ir mūsų tarpparlamentinė grupė ir jų tarpparlamentinė grupė, parlamentas – Rada šiandien laukia šio mūsų sprendimo. Jis tikrai padės ne vienai pusei, bet Ukrainos tautai, kad ji dar labiau mobilizuotųsi ir ten neįvyktų Ukrainos skilimas ar kokie nors kitokie atvejai, kurie, aišku, kenktų demokratijai. Kviečiu dar kartą palaikyti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Kreipiuosi į G.Kirkilą. Ar jis?.. Gal iš tribūnos kaip pranešėjas dėl rezoliucijos galutinio teksto. Prašom.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš kreipiuosi į kolegas. Iš tikrųjų gal ne visiems pavyko iš karto greitai įsigilinti. Mes tikrai, gerbiamasis kolega Veselka ir gerbiamasis kolega Klumby, sąmoningai šalia parašėme tuos du dalykus. Vienas dalykas yra tarpininkauti kartu su tarptautinėm organizacijom ir susodinti abi puses. Sutinkate, kad yra skirtumas, nes prie vieno stalo su Prezidentu Aleksandru Kvasnevskiu, su Prezidentu Valdu Adamku, su Chavjeru Solana sėdėjo ir Viktoras Janukovičius, ir Viktoras Juščenka?
Kitas dalykas – važiuoti ir sakyti, žinote, atsiskirkite arba viena sritis, arba kita. Prisiminkime, kaip čia kai kas norėjo atsiskirti, prie Vilniaus krašto… Prisiminkime šiuos dalykus. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Dėl to mes ir sakome, padėti mes galime. Mes nesakome, kad mes mylime tą ar kitą kandidatą. Nė vienos pozicijos čia nėra šioje vietoje. Mes sakome, kad mes mylime demokratiją, įstatymus ir teisę. Čia yra apie tai kalbama. Todėl aš kviečiu, gerbiamieji kolegos, visus tuos, kurie dabar polemizuoja, paremti vieningai. Ypač svarbu, kad mes šią rezoliuciją paremtume visi vieningai išsiaiškinę neaiškias pozicijas. Tikiuosi, kad tų paaiškinimų tikrai dabar visiems užtenka ir mes galime šį kreipimąsi, o ne rezoliuciją (dar kartą pabrėžiu) palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pasiruoškime balsuoti. Balsuosime dėl suderinto galutinio kreipimosi teksto. Kas už tai, kad priimtume kreipimąsi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.
Už – 120, prieš – 2, susilaikė 3. Kreipimasis priimtas.
J.Veselka. Replika. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu iš Lietuvos istorijos prisiminti. Atsimenate, vienas iš pretendentų Ukrainoje, nelaukdamas rinkimų komisijos išvadų, atbėga į Radą, padeda ant Biblijos ranką ir sako, aš jau – Prezidentas. Atsiminkime, kai mes buvome išrinkti 1992 m., taip pat buvo – išbėgo į miškus ir irgi norėjo įvesti savo tvarką, neįstatymiškai. Gerbiamieji, kažkaip mes primirštame savo istoriją, savo problemas eidami demokratijos keliu ir iš karto norim mokyti kitus. Todėl, man atrodo, iš tikrųjų šita rezoliucija yra tai, ko mes patys ir prašom, kišimasis į trečiųjų šalių – į Ukrainos reikalus.
PIRMININKAS. Taip.
S.PABEDINSKAS. Galima, pone Pirmininke. Mano balsą prašyčiau įskaityti už, jis ne visai teisingai…
PIRMININKAS. S.Pabedinskas. Prašau.
S.PABEDINSKAS. Mano balsą prašau įskaityti už, ten ne visai teisingai yra.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Balsavimo rezultatai truputį keičiasi, už – 121. (Balsai salėje) Irgi už? Kieno? Vilija. Jūs balsavote už. Tada už – 122, jeigu jūsų balsą taip pat priskaičiuojame. E.Zingeris. Replika. Prašau.
E.ZINGERIS. Aš norėčiau pasakyti dėl esminių demokratijos reikalų. Šis Seimas yra pasirašęs daug pagrindinių Europos Tarybos konvencijų dėl demokratijos ir rinkimų raidos, ir kitų dalykų. Mes esame Europos Tarybos esminių konvencijų nariai ir Ukraina yra tų esminių konvencijų narė. Todėl šis pareiškimas atitinka esminių mūsų pasirašytų konvencijų dvasią, atstovauja demokratijos raidai. Dar noriu priminti kolegoms, kad visų partijų, Europos Sąjungos partijų, pareiškimai buvo dar radikalesni už mūsų Seimo pareiškimą. Visų – socialdemokratų, konservatorių, liberalų. Jų pareiškimai, jeigu jūs atsiversite, aš turiu juos ant stalo, galiu jums perduoti, yra dar geru sprindžiu radikalesni.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Gedvilas.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis Pirmininke, mano balsas taip pat buvo už. Kodėl taip veikia?
PIRMININKAS. Technika klysta. Už – 123, dar kartą taisau mūsų rezultatą. Už – 123. Aš kviečiu Č.Juršėną tęsti pirmininkauti ir nagrinėsime darbotvarkės 2 klausimą.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų“ projektas Nr.XP-61 (pateikimas)
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2 klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų projektas. Pateikimas. Tikiuosi, kolegoms neprieštaraujant, o Seimo Pirmininkui pasiūlius, ir svarstymas, ir priėmimas, kad šiandien galutinai viską sureguliuotume. Prašom, Pirmininke. Pateikimas.
A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 46 straipsnį Seniūnų sueiga patvirtino, kokie Seimo komitetai atitenka konkrečioms frakcijoms, ir šios frakcijos pasiūlė savo atstovus į komitetų vadovybę. Jums teikiamame nutarimo projekte įvardijama, kokiuose komitetuose kokie Seimo nariai išrinkti pirmininkais ir pavaduotojais. Noriu priminti, kad dėl trijų – Aplinkos apsaugos, Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Teisės ir teisėtvarkos – komitetų pirmininkų mes jau balsavome ir jų išrinkimas yra patvirtintas. Tačiau šis nutarimas taip pat mini ir mano minėtus Seimo narius, nes pripažįstamas negaliojančiu ankstesnis nutarimas ir į vieną nutarimą surašomi visi šiandien išrinkti ir tvirtinti pateikti jums Seimo nariai.
Noriu perskaityti. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku – A.Bosą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku – J.Lionginą, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininke Seimo narę – I.Šiaulienę, Kaimo reikalų komiteto pirmininku Seimo narį – J.Jagminą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku – A.Sadecką, o jo pavaduotoju – A.Kašėtą. Patvirtinti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Seimo narį A.Sysą, o pavaduotoja – J.Zinkevičiūtę. Patvirtinti Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Seimo narę D.Mikutienę, o pavaduotoju – A.Matulą. Patvirtinti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Seimo narį V.Gedvilą ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku – J.Sabatauską, o pavaduotoju – R.Šukį. Ir dešimtas – Užsienio reikalų komiteto pirmininku patvirtinti Seimo narį J.Karosą. Dėl mano minėtų trijų, kurių atžvilgiu jau priimti nutarimai, nereikia patvirtinimo, čia tiesiog juridinė technika taip reikalauja surašyti šitą nutarimą, nors man kyla kai kurių abejonių, ar reikia dabar tą žodį „tvirtinti rašyti prie tų Seimo narių, kurie jau yra patvirtinti komitetų pirmininkais. Manau, kad čia yra perteklius.
PIRMININKAS. Pirmininke, čia tokia juridinė technika.
A.PAULAUSKAS. Technika ne visai suprantama. Gerai. Jeigu būtų klausimų dėl šito, tai užbėgdamas už akių, atsakau, kad čia yra tik dėl vadinamosios juridinės technikos.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jus nori paklausti net septyni Seimo nariai. Pirmasis J.Razma. Prašom, kolega.
J.RAZMA. Iš tikrųjų aš esu nustebęs, kad jūs, teisininkas, pasirinkote tokią formą. Kodėl nesiūlėte papildyti jau esamo nutarimo 1 straipsnio įrašant naujas tvirtinamas pavardes, o 2 straipsniu pripažįstate netekusiu galios, lyg jau kuo nors būtų nusidėję tie ką tik paskirti pirmininkai. Dabar mes neišvengiamai ir vėl prašysime atskirai balsuoti dėl A.Boso, ypač išgirdę jo kalbas, kad mes jį nuolat turėsime kontroliuoti, tai jis minėjo interviu, tikrai dar kartą būsim prieš. Geriau rinkti pirmininką, kuris pats kontroliuoja Vyriausybę, o ne mes turim rūpintis jo kontrole. Ir kaip jūs čia paaiškinsite, kad tyčia klampinate Seimą į beprasmius ginčus.
A.PAULAUSKAS. Jūs iš pradžių pasakėte, kad balsuosite, paskui kad nebalsuosite. Paskui klaidinate. Aš pasakiau, kad nereikia dėl jų balsuoti.
J.RAZMA. Kai taip parašyta, tai reikia.
A.PAULAUSKAS. Nereikia, neteiks balsuoti, ir viskas.
PIRMININKAS. A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūsų pavaduotojas Č.Juršėnas praeitą savaitę per vieną televizijos laidą išsakė vieną nedviprasmišką nuomonę, kad siekiant išvengti atsitiktinumų ir sustiprinti parlamentinę kontrolę ministrai ir komitetų pirmininkai bus iš skirtingų partijų. Dabar akivaizdu, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė ir sveikatos apsaugos ministras bus iš vienos – Darbo partijos. Ar jūs nemanote, kad jūsų pavaduotojas Č.Juršėnas apsimelavo prieš tautą. O gal vis dėlto bus kitaip?
A.PAULAUSKAS. Man atrodo, tokie pasakymai „apsimelavo, dar kokie tikrai čia neturėtų būti sakomi. Aš negirdėjau tos laidos ir nedalyvavau joje, tai turbūt yra išsakyta nuomonė, pageidavimas, bet išimtys dažnai tik patvirtina taisyklę.
PIRMININKAS. Pirmininke, patvirtinu, kad būtent taip ir buvo sakoma: bus siekiama, bet ne visada pavyksta pasiekti. Prašom. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prieš užduodamas klausimą, aš noriu pirmiausia pasveikinti Darbo partiją, kuri nuo šiol prisiima visą atsakomybę už Lietuvos sveikatos apsaugos padėtį. Noriu jūsų paklausti. Atsižvelgdamas į tai, kad trijų komitetų pirmininkai jau buvo patvirtinti, ir matydamas, kad šiuo nutarimo projektu nėra tvirtinami visi komitetų pirmininkai, aš suprantu, kad bus dar vienas nutarimo projektas, į kurį bus įmontuoti šie dešimt punktų. Ar taip? Ar aš teisingai suprantu juridinės technikos reikalavimus, kuriuos mes čia šiandien išgirdom?
A.PAULAUSKAS. Aš dar kartą sakau, man tikrai nepriimtina tokia juridinė technika. Bet čia yra Teisės departamento pasiūlymas, todėl sutikau pasirašyti. Dar kartą ir J.Razmai atsakau, ir jums, kad nebus teikiama balsuoti dėl tų Seimo narių į komitetų pirmininkus, kurie jau yra patvirtinti, nes antrą kartą jų tvirtinti nereikia. Nebus teikiami, dar kartą …
PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Prašom, kolege.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, ir jūs susipainiojote, ir mus bandote supainioti. Tai kaip dabar reikės apsispręsti balsuoti? Sakote, nereikės balsuoti dėl tų, kurie buvo patvirtinti, o 1 straipsnyje aiškiai rašoma: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku patvirtinti Seimo narį A.Bosą. Vadinasi, jūs verčiat arba kas nors iš jūsų patarėjų, nežinau, ar pavaduotojų, verčia mus dabar balsuoti prieš visą šitą nutarimą, nors mes gal visiškai nebūtume prieš balsuoti už kai kuriuos komitetų pirmininkus, kuriuos naujus siūlo. Ir galbūt būtume balsavę už. Pagaliau sakot, jums kažkas pateikė, Teisės departamentas ar kas, bet kieno parašas čia yra? Tai gal tada tikrai padarykime pertrauką. Ir jeigu jūs pats nepritariate tam, ką siūlot iš tribūnos ir ką pasirašėt, tai tada neikit į tribūną. Kam gaišti laiką?
PIRMININKAS. Pirmininke, jeigu galima…
A.PAULAUSKAS. Tai aš dar kartą sakau: dėl jų balsuoti nereikės. (Balsai salėje) Palaukit, o jūs ką, vieni patys balsuosit? Niekas neprašys jūsų balsuoti, o jūs balsuosit? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jūs turite teisę balsuoti už visą straipsnį ir už visą nutarimą. Ir jūs šia teise praėjusį kartą sėkmingai naudojotės. Bet už kiekvieną dalį tikrai nebūtina balsuoti, jeigu vienąkart buvo balsuota. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, vis tiek jūs čia mums painiavos daugiau keliat negu aiškumo. Negali būti priimta nė viena kokio nors nutarimo nuostata, jeigu už ją nėra balsuota. Nėra taip, kad atsiranda nutarimas, kuriame dėl kažkokių nuostatų nėra balsuota. Tai čia gal vis dėlto išsiaiškinkit. Bet aš norėčiau užduoti dar vieną klausimą. Seimo Statuto 46 straipsnio 5 dalyje sakoma, kad komiteto pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys, išskyrus Europos reikalų komitetą, Seimo narys Vyriausybės narys, Seimo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas. Statuto 81 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad „Seimo parlamentinės delegacijos tarptautinėse organizacijose ir forumuose sudaromos taip pat kaip komisijos. Kitaip sakant, delegacijos pagal Statutą turi tokį statusą kaip komisija. Taigi kokiu būdu J.Jagminas gali būti ir delegacijos su Ukrainos Parlamentine Asamblėja vadovu, ir Kaimo reikalų komiteto pirmininku? Statutas prieštarauja tokiam suderinimui. Prašom tą klaidą ištaisyti.
Ir antras dalykas, tai vis dėlto norėčiau jūsų, kaip Seimo Pirmininko, paklausti. Seniūnų sueiga, kaip numato Statutas, tvirtina pasiūlymus Seimo komitetams, kurių frakcijų atstovus rinkti Seimo komiteto pirmininku ir jo pavaduotoju. Tai yra šiuo atveju Seniūnų sueiga atlieka tikros komisijos derinimo funkcijas. Dabar jūs, kaip valdančioji dauguma, veikianti kaip vienetas, sau pasiimate atitinkamus komitetus ir tuos sprendimus mes matome čia jau realizuotus. Kitų komitetų pavaduotojus, kaip žinome pagal realybę, turėtų pasiskirstyti Seimo mažuma. Tai mano klausimas jums: ar jūs savo daugumos balsais nustatysite, kokių komitetų pavaduotojai atitenka kokiai mažumos frakcijai, ar vis dėlto elgsimės demokratiškai ir pati mažuma susitars arba demokratiškai apsispręs, kokių komitetų pavaduotojai kuriai mažumos frakcijai priklauso?
A.PAULAUSKAS. Atsakant į pirmąjį jūsų klausimą dėl J.Jagmino, tai prieštaravimo Statutui aš neįžvelgiu, bet jeigu kyla toks klausimas, procedūrų komisija gali atsakyti. O dėl paskirstymo, tai mažuma pati pasirinko, kokiuose komitetuose, kokios frakcijos dirbs, ir apie tai pranešė šiandien Seniūnų sueigoje.
PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Mano klausimas gal šiek tiek pratęsia A.Kubiliaus klausimą. Aš neabejoju dėl 1 straipsnio 6 punkte nurodytos pirmininko pavardės. Aš suprantu, kad tai turi būti daugumos atstovas. Ir neabejoju, kad ponia J.Zinkevičiūtė irgi yra labai kompetentinga Seimo narė. Tačiau būkim sąžiningi, nepaisant to, kad tai skirtingų frakcijų atstovai, bet šie du asmenys yra tos pačios valdančiosios daugumos atstovai. Ir kodėl, pavyzdžiui, čia negalėtų būti kokia nors kita pavardė pavaduotojo, tarkim, I.Degutienė. Kas nusprendė, kad I.Degutienės nereikės siūlyti?
A.PAULAUSKAS. Aš nežinau. O kas ją siūlė?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Na, kaip… siūlėm…
A.PAULAUSKAS. Vadinasi, neišrinko. J.Zinkevičiūtę pasiūlė. Tai kodėl jūs dabar manot, kad būtinai jūsų kandidatą turėjo išrinkti? Ne, gerai, juk jūs žinot Statutą ir žinot, kad yra proporcinis atstovavimas vadovybėje. Ir pagal tai yra paskirstomi komitetų pirmininkai, pavaduotojų etatai. Ir šiuo principu vadovaujamasi. Aš kito atsakymo jums negaliu duoti. Tik tokį.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kompiuteris nenori mums tarnauti. Ar gerbiamasis kolega S.Pečeliūnas nemalonėtų prieiti prie šoninio mikrofono? S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Na, ačiū, jau turbūt penkiolikti metai, kai mano pavardę pamatęs kompiuteris sustreikuoja. Ką padarysi. Ponas Česlovai ir gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia dėl juridinės technikos. Jeigu darote taip, kaip dabar yra parašyta, tai aš taip suprantu, kad ponas A.Bosas už tą laikotarpį – nuo ano nutarimo priėmimo iki šio nutarimo priėmimo atlyginimo už komiteto pirmininko pareigas neturėtų gauti, nes anas netenka galios, o jis skiriamas tik nuo šiandien. Mūsų finansininkai turėtų į šiuos dalykus atkreipti dėmesį ir jam algos už tą savaitę nemokėti. (Balsai salėje) Taip jau parašyta. Aš skaitau, kas parašyta. Mes jį tvirtinam nuo šiandien, o savo patvirtinimą nuo ankstesnės datos naikinam. Vadinasi, tada jo patvirtinimas pasidaro negaliojantis. Viskas labai pagal juridinę techniką. Jeigu ponas pranešėjas priima tą pataisą, kurią A.Kubilius sakė, kad tas siūlymas pagal juridinę techniką, kaip Č.Juršėnas sakė, yra visiškai netikęs ir netelpa į jokius rėmus, o turim rašyti, kad mes papildom ano nutarimo 1 straipsnį, papildom 2 straipsniu ir t.t., tada viskas atsistoja į savo vietas. O jeigu taip, kaip čia parašyta, algos jie neturi gauti, ir prašom už kiekvieną personaliją balsuoti atskirai. Mes to prašysim.
A.PAULAUSKAS. Jūs siūlot įrašyti, kad nemokėtų ir algos.
S.PEČELIŪNAS. To nereikia rašyti. Tai savaime aišku.
A.PAULAUSKAS. Ne, kol neįrašysi, buhalteriui negalioja „savaime aišku.
S.PEČELIŪNAS. Tai mes priimam nutarimą, kad anas nutarimas negalioja.
A.PAULAUSKAS. Tvarka.
S.PEČELIŪNAS. Čia taip parašyta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kol Pirmininkas grįš į savo vietą, dar kartą noriu paaiškinti du dalykus. Pagal Seimo statutą, pagal 46 straipsnį komiteto pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys, išskyrus Europos reikalų komitetą, Seimo narys Vyriausybės narys, Seimo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas. Ir šio straipsnio negalima sieti su tuo straipsniu, kurį jūs citavot dėl delegacijų. Jeigu būtų apribojimas, jis būtų įrašytas. Ir jūsų laikais, ir mūsų laikais, ir dabar Seimo Pirmininko pavaduotojai buvo įvairių delegacijų vadovai. Ir jūs dėl manęs, pavyzdžiui, net nereikalavot balsuoti, nors atseit pažeidėt tą patį Statuto straipsnį. Ačiū. Čia ne pasitikėjimo, o teisybės klausimas. Taigi Statutas yra aiškus, ir kolega J.Jagminas teisėtai yra išrinktas.
Tas pats Statutas sako, kad komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas, bet neparašyta, kad reikia du kartus tvirtinti. Todėl dėl kolegų A.Boso, A.Sadecko ir J.Sabatausko nebus balsuojama, o dėl viso straipsnio prašom. Jūsų teisė balsuoti taip, kaip praėjusį kartą. Aš prisimenu, kaip jūs praėjusį kartą balsavote. Ar aišku dabar? (Balsai salėje) Ačiū. Prašom. Taigi Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų po pateikimo.
Prašom. E.Klumbys – nuomonė prieš. (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų – po pateikimo.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, akivaizdu, kad kuo toliau, tuo mažiau Lietuvos Seime lieka teisės, o dauguma sprendimų priimama vadovaujantis atskirų Seimo vadovų teisinėmis interpretacijomis. Aš matau, kad mes už gerbiamąjį A.Bosą, už gerbiamąjį A.Sadecką, už gerbiamąjį J.Sabatauską turbūt balsuosime ir trečią, ir galbūt ketvirtą kartą, jeigu ir toliau nutarimuose bus po vieną ar po du komitetų pirmininkus ir ankstesni sprendimai bus inkorporuojami į naują nutarimo projektą.
Man, atvirai sakant, yra sunkiai suvokiama, kaip mes balsuosime už kitus Seimo narius, pavyzdžiui, už J.Lionginą, už I.Šiaulienę, už J.Jagminą, o nebalsuosime už A.Bosą, J.Sabatauską ir A.Sadecką, jeigu tai yra to paties 1 straipsnio atskiros dalys? Manau, šis nutarimo projektas tikrai neišlaiko reikalavimų, kurie yra keliami teisės dokumentams, todėl negaliu balsuoti už tokį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau padėti. Jūs kažkaip save įvarėte į tokią keblią padėtį, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Ne, nė kiek neįvarėme, viskas yra aišku.
A.KUBILIUS. Aš dar kartą noriu jums pasakyti paprastą dalyką. A.Bosas, A.Sadeckas ir J.Sabatauskas tokiu atveju taps komitetų pirmininkais tiktai nuo šios dienos. Kitą sykį, kai patvirtinsime vėl iš naujo visą sąrašą, jie taps pirmininkais vėl nuo kitos datos. Bet prieš tai turime juos atleisti iš pareigų. Neaišku, kokiu būdu mes čia skiriame iš naujo į tas pačias pareigas.
Aš siūlau priimti paprasčiausią sprendimą. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau iš 1 straipsnio išbraukti 1 dalį, išbraukti 5 dalies pirmąją dalį su A.Sadecko pavarde, išbraukti 9 dalies pirmąją dalį su J.Sabatausko pavardę, išbraukti 2 straipsnį, ir viskas, ir bus korektiškas nutarimas. Jeigu norėsite pabaigoje viską sujungti, tai sujungsite ir turėsite gražų nutarimą, bet reikia viską procedūriškai ir teisingai padaryti.
PIRMININKAS. Jeigu tas jus tenkina, iš tikrųjų tai galima padaryti, bet tai nekeičia reikalo esmės. Dar kartą galiu pacituoti Statutą, kad Seimas tvirtina vieną kartą, o ne du ar tris kartus. Yra Teisės departamento išvada, jeigu reikia, ji, man atrodo, jums dalijama, galima perskaityti.
Taigi S.Pečeliūnas dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo. (Balsas salėje) Matyt, jis kalbės už.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, aš tikrai esu už šį nutarimą. Tai būtų dar vienas geras tam tikro teisinio nesusipratimo pavyzdys, ir turėtume jį kaip faktą, kaip dokumentą. Dėl to aš pasisakau už, kad turėčiau tokį dokumentą. Primenu, kad šiandien įvyko mūsų komiteto posėdis. Ir priėmus šį nutarimą, jeigu A.Sadeckas bus patvirtintas komiteto pirmininku tik nuo šiandien, vadinasi, tas posėdis buvo neteisėtas, ir visi jo sprendimai netenka jokios galios. Pagal tokią jūsų juridinę techniką ir jos supratimą aš priimu tai kaip faktą ir prašysiu, kai bus teikiami mūsų šios dienos komiteto posėdžio nutarimai, laikyti juos negaliojančiais ir persvarstyti klausimus. Kartu pasidaro neteisėtas ir A.Kašėtos paskyrimas, nes tik šiandien posėdyje, pirmininkaujant A.Sadeckui, mes atlikome tą procedūrą ir A.Kašėtą paskyrėme pavaduotoju. Taigi toks yra mūsų pirmininko juridinės technikos supratimas. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš matau, kad nėra sutarimo (tiktai kolega S.Pečeliūnas pritaria), todėl kviečiu pasiruošti balsuoti, ar pritariame po pateikimo nutarimui „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo. Prašom balsuoti.
Taigi 87 Seimo nariai balsavo už, prieš – 6, 33 susilaikė. Kolega V.Gedvilas dar kartą.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis pirmininke, vėl klaida – aš balsavau už. Nesuprantu, kodėl taip įvyko. Atrodo, susipažinau per tiek dienų su aparatūra.
PIRMININKAS. Štai čia yra labai rimtas pagrindas padaryti mažą techninę pertrauką, kad patikrintų kelis, kurie… (Balsai salėje) Irgi? Prašom pakelti rankas, kurių technika neveikia. Vienas, du, trys… Gal iš tikrųjų padarykime mažą pertrauką, kad technikai sutvarkytų darbo vietas, ir po to tęsime darbą. Mes dabar pritarėme po pateikimo. 15 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį ir pasitikrinkime, ar veikia mygtukai, o po to patikrinsime kitus dalykus.
91 Seimo narys. Kolegos, pasižiūrėkite, ar visi užsiregistravo, ar visų mygtukai veikia, ar kortelės rodo tai, ką reikia? Dar kartą prašom labai stropiai visiems registruotis, nes reikės priimti rimtus sprendimus.
108 Seimo nariai, galime ramiai dirbti toliau.
Mielieji kolegos, kad nebūtų ginčų, dabar yra rengiamas antras nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo variantas, jūs jį gausite, tada galėsime galutinai spręsti. Prašom. Taigi atsižvelgėme į jūsų pageidavimus. Manau, buvo galima ir taip daryti, per 15 metų ne tokius dalykus darėme. Čia jokia naujiena.
Dabar imamės, kol atsiras tas tekstas, kito darbotvarkės punkto, t.y. ketvirtojo – dėl dviejų delegacijų patvirtinimo. Kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininką, o aš pateiksiu delegacijų pirmininkus.
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijų NATO Parlamentinėje Asamblėjoje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkų patvirtinimo projektą Nr.XP-59. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kol kas yra susitarta dėl dviejų delegacijų. Primenu, kad yra patvirtintos trys delegacijos, t.y. jų sudėtys ir trys pirmininkai, taip pat yra patvirtintos dar trys delegacijos, bet pirmininkai siūlomi dviem delegacijoms. Manau, kad ketvirtadienį galėsime patvirtinti likusias ir taip pat galutinai susitarsime dėl pavaduotojų. Kartu su mažumos frakcijomis tariamasi, kaip bus išdėstyta kita vadovybė. Pradėti noriu nuo NATO delegacijos, kurioje mes turime 5 atstovus. Pirmininku nuo daugumos yra pasiūlytas J.Olekas.
PIRMININKAS. Jus nori klausti R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų gal Seimo Pirmininko kabinete surengti pasitarimą iš principo, koks bus Lietuvos vaizdas pasaulyje parlamento lygiu, nes perfrazuojant vieną žinomą veikėją, kuris prieš keletą metų nuolat pasirodydavo „Dviračio žyniose, pasižiūrėjus iš šono, „vaizdelis nekoks. Kiek man teko dalyvauti tokiose delegacijose, vis tiek žmonės į delegacijų vadovus… paprastai po antro, trečio buvimo delegacijoje tampa delegacijų pirmininkais turintys patirtį. Dabar mes esame šių delegacijų nuolatiniai nariai ir daugelyje vietų teks užimti tam tikrus postus, pareigas tose struktūrose. Man sunku įsivaizduoti, kaip tai atrodys.
Tikrai nieko prieš neturiu prieš poną J.Oleką. Manau, labai ramiai ir gražiai su juo dirbsime, bet vis tiek kyla klausimas, kiek kartų NATO klausimais kur nors žmogus yra dirbęs.
Aš jau nekalbu apie ESBO vadovą, ten yra ypač svarbūs klausimai, susiję su Rusijos dalykais. Gerbiu naujus Seimo narius (visi kažkada pradėjome, visiems buvo nelengva), bet iškart tapti tokios delegacijos pirmininku buvus Kretingos vicemeru, žinote, truputį nejauku darosi, tikrai „vaizdelis nekoks.
PIRMININKAS. Klausti viena minutė!
Č.JURŠĖNAS. Mieloji kolege, jūs kalbate apie abi delegacijas. Jeigu reikės, aš pasakysiu ir dėl antros, bet atsakau dėl pirmos. Kaip tik pirmoji yra sudaryta taip, kaip jūs pageidaujate, nes J.Olekas, ir jūsų pačios nuomone, yra tinkamas, R.Juknevičienė, ko gero, ir jūsų supratimu, taip pat tinkama, mano supratimu, tikrai tinkama, P.Auštrevičius turbūt tinkamas, A.Sadeckas taip pat, o A.Baranauskas yra naujas žmogus. Vienintelis delegacijoje naujas žmogus. O kadangi naujokų mes turime gana daug, suprantama, delegacijos turi būti sudaromos ir iš senjorų, turinčių tam tikrą patyrimą, ir iš naujokų.
Delegacijos vadovas turi tarptautinio darbo patyrimą, dirbo įvairiose tarpparlamentinėse struktūrose ir kaip ministras. O NATO mes visi esame naujokai, nes tik dabar oficialiai įstojome. Mes kitu statusu buvome NATO. Todėl ir yra siūlymas būtent socialdemokratą J.Oleką, kaip tvirtą vakarietį, tvirtinti šios delegacijos vadovu. (Balsai salėje) Man atrodo, J.Olekas – lietuvis. (Balsas salėje: sakėte, vakarietis.) Nes aš atsakinėjau ne į tamstos klausimą. Kai jūs klausite, tamstai bus rastas kitas epitetas.
PIRMININKAS. A.Ažubalis. Prašom. (Balsai salėje)
A.AŽUBALIS. Gerbiamasis pranešėjau, kai žiūrime į siūlomas kandidatų į šių svarbių delegacijų pirmininkus pavardes, aš tikrai nenoriu kalbėti apie personalijas. Aš noriu kalbėti apie Lietuvos užsienio politikos ir Lietuvos interesų atstovavimo šiose organizacijose sėkmę. Aš noriu jums pasakyti, kad…
Jūs pasakėte, kad NATO mes esame naujokai. Nieko panašaus! Lietuvos delegacija nuo 1996 m. ar ankstesnių metų dirbo NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Tiesa, mes neturėjome balsavimo teisės, bet darbas buvo intensyvus, sudėtingas, ir aš labai abejoju, ar dabar, Lietuvai tapus NATO nare, jis staiga tapo paprastas, nekonfliktiškas, nes ten vis dėlto irgi yra ir interesų susidūrimų.
Lygiai tą patį aš galiu pasakyti ir apie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją. Žinant, kad tai pagrindinė organizacija, kurioje lygiomis teisėmis diskutuoja ir Rusija, Rytų valstybės, ir Europos Sąjunga, ir Europos visos valstybės, skirti pirmininkais žmones, kurie nedirbo tarptautinėse Seimo delegacijose, yra didelė rizika.
Kita vertus, dar žinant, kad į NATO Parlamentinės Asamblėjos delegaciją Lietuvos Seimo pavaduotoju siūlomas Darbo partijos atstovas, kuris irgi, mano žiniomis, neturi šio patyrimo. Aš nekalbu apie personalijas. Galbūt jie puikūs žmonės, jie puikiai išmano Lietuvos vidaus politiką, bet jeigu mes kalbame apie Lietuvos užsienio politikos tęstinumą, jos interesų gynimą tarptautinėse organizacijose, aš manau, tai yra nepateisinama rizika.
PIRMININKAS. Klausti viena minutė. Jūs jau dvi kalbėjote.
A.AŽUBALIS. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū už klausimą, bet atsakymas yra tas pats. J.Olekas yra prityręs Lietuvos politikas ir jis sugebės tinkamai atstovauti Lietuvos interesams kartu su tais, kurie ilgiau dirbo šioje struktūroje arba gal daugiau išmano. Bet jis jaunas vyras ir išmoks, pralenks tuos, kurie seniai dirba toje organizacijoje. Todėl kviečiu tvirtinti.
PIRMININKAS. R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų aš norėčiau priminti jums žinomą Rusijos komiką Arkadijų Raikiną vienoje humoreskoje. Jis, mėgindamas oponentams iš kitos organizacijos pagrįsti savo vienokį ar kitokį darbų neatlikimą, visus klausimus užduoda: kur tu buvai nuo penkių iki septynių? Mes klausiame viena, jūs dažnai atsakote kita.
Mano pasiūlymo esmė yra kita. Europos Tarybos ir apskritai visų delegacijų praktika yra tam tikras įdirbis, padarytas prieš tai, ir tai sudaro galimybes daryti didesnę įtaką sprendimams. Mes visi esame suinteresuoti, kad mūsų Seimo delegacija būtų kuo įtakingesnė. Todėl, manau, šis klausimas turėtų būti irgi labai rimtai apsvarstytas, o tam pagal mūsų Statutą vis dėlto yra skirtas Užsienio reikalų komitetas, kuris iš esmės ir atlieka mūsų parlamentarinę užsienio politikos koordinavimo funkciją. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto veikiantis arba tuoj pat veiksiantis Užsienio reikalų komitetas galėtų tą klausimą apsvarstyti ir aptarti?
Č.JURŠĖNAS. Galiu pranešti, kad su kai kuriais Užsienio reikalų komiteto nariais tikrai buvo tartasi, ir tai labai patyrę, išmanantys konkrečiai ir NATO reikalus žmonės. Jie neprieštaravo, kad delegacijai vadovautų būtent J.Olekas. O pagal Seimo statutą nenumatyta, kad delegacijų sudėtį preliminariai turi peržiūrėti Užsienio reikalų komitetas.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
Č.JURŠĖNAS. Žinoma, norint marinuoti laiką, galima prigalvoti daug įvairių dalykų.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai mikliai, diplomatiškai atsakinėjate. Be abejo, visi suprantame, kad J.Olekas yra gana patyręs ir čia gal didelių diskusijų dėl jo ir neturi būti. Bet jūs nė žodžio nepasakėte apie V.Domarko pasirengimą vadovauti…
Č.JURŠĖNAS. Kad mes dabar šį nutarimą nagrinėjame. (Balsai salėje)
A.KUBILIUS. Kalbame apie abu.
Antras dalykas. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto mes norime labai aiškiai žinoti valdančiosios daugumos ir Seniūnų sueigos sprendimą dėl visos vadovybės. Dabar mes matome NATO Asamblėją. Taip, J.Olekas yra patyręs žmogus, nors NATO reikaluose nedalyvavęs. Tačiau pavaduotoju, kiek mes žinome, yra siūloma būti Darbo partijos atstovui A.Baranauskui, prieš kurį nieko neturiu, tačiau, žvelgdamas į jo oficialią biografiją, matau jo nuopelnus NATO reikaluose: 1981–1989 metais – Raseinių partijos komiteto pirmasis sekretorius, 1984–1986 m. studijavo Maskvos visuomeninių mokslų akademijoje, 1998–2003 m. dirbo medienos perdirbimo įmonės UAB „Litlotas direktoriumi Raseiniuose. Ar tikrai Lietuva turi turėti tokią NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovybę?
Todėl mes ir prašome aiškiai pasakyti, kokia bus visa vadovybė, kuri turi atlikti labai dideles funkcijas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, privaloma tvarka dalyvauti įvairiuose komitetuose, laisvai kalbėti privaloma NATO Parlamentinės Asamblėjos kalba – anglų arba prancūzų. Ką mes darome? Ką jūs bandote apgauti?
Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, jūs prieš tai pasakėte, kad aš labai mikliai atsakinėju. Dar kartą tai pademonstruosiu. Tamstai ir visiems kitiems klausimai, kurių NATO šalių prezidentai buvo CK atitinkamų partijų pirmieji sekretoriai? Atsakysite į šį klausimą?
A.KUBILIUS. Visada.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu tai žinote, tai ko klausiate dėl kolegos A.Baranausko, kuris buvo tik rajono komiteto sekretorius. (Juokas, balsai salėje)
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš į jūsų repliką noriu atsakyti replika. Jeigu Darbo partija…
Č.JURŠĖNAS. Dabar ne laikas. Replika yra atitinkamu laiku. Jūs manęs paklausėte, aš tamstai paaiškinau labai suprantamai, publika net paplojo. Tai ko daugiau reikia?
PIRMININKAS. Dabar pateiktos dvi kandidatūros – J.Oleko ir Virginijaus… (Balsai salėje) Dėl dviejų punktų. Dabar mums reikėtų po pateikimo. Ar yra kokių? Po pateikimo… Palaukite, aš baigsiu klausimą. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl šio nutarimo po pateikimo? Reikalaujate. Gerai. Nuomonė prieš – J.Razma. Prašau.
J.RAZMA. Iš tikrųjų aš esu prieš, kad dabar iš karto balsuotume, nes J.Oleką dauguma pažįsta, yra matę einantį įvairias politines pareigas, čia mažiau klausimų, nors jo patirtis NATO reikaluose nėra gerai žinoma. Bet naujas žmogus siūlomas į kitą svarbią delegaciją jos pirmininku, todėl V.Domarkas, manau, tikrai galėtų ateiti į šią tribūną ir atsakyti į keletą Seimo narių klausimų. Manau, kad mes turime teisę to paprašyti, nenorime aklai tvirtinti, nes pranešėjas visiškai nepristatė, neatskleidė jo tinkamumo. Tas geriausiai atsiskleidžia, kai žmogus pats pasirodo ir atsako, kiek jis yra pasirengęs šioms pareigoms.
PIRMININKAS. H.Žukauskas – nuomonė už.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš nesuprantu vieno dalyko ir Seime. Seimo statutą dabar varčiau, bandžiau rasti, kur Seimo nariai skirstomi į gerus, geresnius arba geriausius. Jeigu keletą kadencijų NATO reikalais rūpinosi gerbiamieji konservatoriai, tai nereiškia, kad jie uzurpavo šią vietą ir absoliučiai neįmanoma kalbėti apie tai, kad ponas J.Olekas gali atstovauti ir pirmininkauti. Manau, tai yra neteisinga. Ponas V.Domarkas yra Užsienio reikalų komiteto narys, puikiai kalba prancūziškai. Nematau jokių galimybių kviesti, tardyti arba kitokiom formom bandyti dar aiškintis, ar tas žmogus geba ar negeba. Žmogus pasirengęs dirbti, jis dirbs, manau, dėl to nereikia abejoti. O jeigu konservatoriams kas nors neaišku, jie pertraukėlės metu gali pasikalbėti su ponu V.Domarku, J.Oleku. Galim juos suvesti, supažindinti. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, Pirmininke?
PIRMININKAS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi iš tikrųjų mums dar reikia sulaukti to nutarimo projekto, man atrodo, jį dabar jau dalina, tai galim šiek tiek turėdami laiko turėti džiaugsmo, kai kandidatas galės atsakyti į vieną ar kitą klausimą. Man atrodo, kad kolega V.Domarkas yra pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus, jeigu jūs to labai pageidaujate. Nors pagal mane, sutinku su kolega H.Žukausku, to nereikėtų daryti.
PIRMININKAS. Dabar mes balsuosime. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume šiam nutarimo projektui? Po pateikimo už abu.
Č.JURŠĖNAS. Į vieną straipsnį tai surašyta.
PIRMININKAS. Kad po pateikimo pritartume, po to bus svarstymas, priėmimas – visos stadijos.
Už – 83, prieš – 3, susilaikė 32. Po pateikimo nutarimui pritarta. Ačiū pranešėjui.
Ar dabar galėtume grįžti prie komitetų pirmininkų klausimo? Mes po to pratęsime šio klausimo svarstymą. Jūs jau gavote naują nutarimo projektą, kuriame, kaip matote, nėra trijų paskirtų komitetų pirmininkų ir teikiamas nutarimas „Dėl komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų paskyrimo. Ar galėtume pradėti šio nutarimo priėmimą? Prašau. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš nelabai supratau mūsų procedūros. Kas įvyko su prieš tai buvusiu nutarimu, tiksliau, projektu?
PIRMININKAS. Pritarta po pateikimo.
E.KLUMBYS. Tai dabar mes neperėjome prie svarstymo procedūros?
PIRMININKAS. Dabar perėjome.
E.KLUMBYS. Mes dabar svarstome kitą.
PIRMININKAS. Antrąjį variantą.
E.KLUMBYS. Aš kalbu dėl prieš tai buvusio, tai yra kur buvo kalbama apie…
PIRMININKAS. …komiteto pirmininkus.
E.KLUMBYS. Ne, apie NATO Parlamentinę Asamblėją ir...
PIRMININKAS. Taip, dabar padarėm pertrauką ir grįžom prie komitetų pirmininkų.
E.KLUMBYS. Kas atsitiko su anuo?
PIRMININKAS. Pritarta po pateikimo.
E.KLUMBYS. Vadinasi, mes užbaigėme pateikimą, ir viskas?
PIRMININKAS. Taip, ir tęsim toliau. Jeigu jums buvo neaišku, atrodo, dabar išsiaiškinot. Tvarka. Ačiū. Dabar dėl komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų. Ar pritartumėte ypatingai skubai? Ačiū.
Dabar dėl nutarimo priėmimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuosime. Dar kartą noriu paklausti, ar visi turit naują antrąjį variantą. Balsuosime dėl antrojo varianto priėmimo. Tik dar kartą perskaitau, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku – J.Lionginą, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininke – I.Šiaulienę, Kaimo reikalų komiteto pirmininku – J.Jagminą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoju – A.Kašėtą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku – A.Sysą, pavaduotoja – J.Zinkevičiūtę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininke – D.Mikutienę, pavaduotoju – A.Matulą, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku – V.Gedvilą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju – R.Šukį, Užsienio reikalų komiteto pirmininku – J.Karosą. Štai dėl šito nutarimo mes dabar turime balsuoti ir jį priimti.
Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo? Balsuojame. Buvo peržiūrėti visi mygtukai, pakeisti. Nepastebėjote?
Už – 109, prieš nėra, susilaikė 10. Nutarimas priimtas.
Dabar grįžtame prie nutarimo, dėl kurio klausė E.Klumbys. Dabar grįžtame prie šio nutarimo. Buvo pasiūlymas… (Balsai salėje) Palaukite, mes tik pateikimą baigėme šio nutarimo. Dėl NATO Parlamentinės Asamblėjos ir ESBO. Buvo pasiūlymas išklausyti pačius kandidatus į pirmininkų postus. (Balsai salėje) Tik vieno. Gerai. Kviečiu į tribūną V.Domarką. Gal keletą minučių skirkite įžangai, o po to gal atsakymams. Prašau.
V.DOMARKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš žiūriu ir stebiu, kad jau tampa gražia tradicija, jog visi Darbo partijos kandidatai, kad ir kokie būtų siūlomi ar tvirtinami, yra kviečiami į tribūną susipažinti. Aš manau, kad reikėtų galbūt padaryti kokį vakarėlį ar ką nors tokio, kad galėtume vienas kitą geriau pažinti, susitikti, ir tą susitikimą galima surengti ir kur nors kitur. Bet čia yra labai rimtas dalykas. Aš manau, kad dirbdami kartu su gerbiamuoju Seimo nariu A.Lydeka, gerbiamuoju A.Ažubaliu sugebėsime tinkamai atstovauti Lietuvos parlamentui Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.
PIRMININKAS. Taip, jūs padarėte įžangą. Galim tada leisti jus paklausti. J.Čekuolis norėtų jūsų paklausti. Prašau.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pretendente, jūs trumpai pristatėte save kaip asmenį. Jūsų biografiją mes irgi galim kaip ir visų mūsų perskaityti internete. O kokios yra jūsų žinios apie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją? Gal jūs galėtumėte padaryti trumpą ekspozė, nes manau, kad ir nemaža dalis Seimo narių gal nelabai gali… Yra įvairių asamblėjų, įvairių organizacijų, gal jūs galėtumėte ją trumpai pristatyti.
V.DOMARKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš tik noriu paklausti, ar aš galiu pristatinėti kokias 20 minučių, ar užteks ir trumpiau?
PIRMININKAS. Jeigu dvidešimt, tai neliks laiko klausimams.
V.DOMARKAS. Gerai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė Asamblėja, kaip tarpvalstybinis forumas, sukurtas remiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos 1990 metų Paryžiaus viršūnių susitikimo nutarimais. ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje 317 parlamentarų atstovauja 55 valstybėms. Lietuvai yra skiriamos trys vietos, t.y. trys delegacijos nariai. Delegacijos nariai gali turėti du pakaitinius delegatus. O pagrindinis Parlamentinės Asamblėjos tikslas yra skatinti parlamentinį dialogą, siekti demokratinių principų laikymosi ESBO erdvėje. Užtenka?
PIRMININKAS. Taip, labai trumpai atsakė. Dabar R.Dagys jūsų dar klausia.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pretendente, jūs ateinate dalyvauti tokioje mūsų institucijoje, kur yra labai daug įvairiausių niuansų, ir mūsų užsienio politikos ekspertai tą puikiausiai žino. Yra principinis požiūrio į ESBO skirtumas Rusijos ir Europos Sąjungos valstybių. Gal galėtumėte įvardyti tuos nesutarimus? Ir kaip manote, kaip Lietuva turėtų elgtis tuo klausimu?
V.DOMARKAS. Aš manau, kad šiuo klausimu aš, sakykim, kaip pirmininkas, ir mes, kaip delegacijos nariai, nesame visiškai laisvi. Aš manau, kad prieš dalyvaujant ir aptariant šiuos klausimus mums reikėtų pakalbėti ir pasitarti Užsienio reikalų komiteto posėdyje, galbūt tai suderinti su Užsienio reikalų ministerijos specialistais.
PIRMININKAS. R.Juknevičienė jūsų nori paklausti. Prašau.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis kandidate į delegacijos pirmininkus, aš norėčiau paklausti. Ketveri metai sunkaus, nelengvo darbo, sudėtinga tarptautinė padėtis įvairiuose pasaulio taškuose. Kokie Lietuvos prioritetai? Gal išvardytumėte tris pagrindinius mūsų delegacijos uždavinius, prioritetus, kuriuos jūs, kaip pirmininkas, stengtumėtės įgyvendinti?
V.DOMARKAS. Taip, kiek aš žinau, gruodžio 3 d. turėtų atvykti ESBO pirmininkas. Šiandien mes jau su vyriausiąja specialiste Jolita Siriūte tarėmės, kad pirmiausia mums reikėtų surinkti visą komandą, kuri atstovaus mūsų parlamentui ESBO, ir kartu su pakaitiniais pasitarti, kartu su specialistais išnagrinėti ir nusistatyti savo prioritetus. Manau, tai bus aptarta ir ten.
PIRMININKAS. A.Kubilius klausia jūsų.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pretendente, jūs geriau atrodote už kai kuriuos kitus čia stovėjusius į šiuos postus…
V.DOMARKAS. Ačiū.
A.KUBILIUS. …nes kalbate labai mandagiai, nors nieko nepasakote. Tai mandagumas irgi yra geras dalykas, ypač kai po juo reikia paslėpti tam tikrą galbūt iš tikrųjų su naujumu susijusią kai kurių žinių stoką. Aš vis dėlto noriu grįžti prie R.Dagio klausimo ir noriu jūsų tiesiai šviesiai paklausti: kas jums yra žinoma apie tai, kokių tikslų ESBO siekia Rusijos Federacija ir Rusijos delegacija?
V.DOMARKAS. Gerbiamasis kolega, aš šito viso mokiausi iš tamstos, kai iš tikrųjų iš pradžių jus mačiau televizijoje, o paskui klausiausi per radiją. Dabar jau antra savaitė aš stebiu jūsų nuoširdžią ir gražią kalbą. Iš tikrųjų yra ko pasimokyti iš jūsų ir jūsų kolegų. O aš manau, kad R.Dagiui atsakiau, kaip aš elgsiuosi šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Taip, matyti, kad pasiruošęs, atsakėte į klausimus. Ačiū. (Juokas, plojimai) Rimtai žiūri į pareigas. Būsimas. Jeigu nebus daugiau klausimų, reikėtų apsispręsti po svarstymo, ar pritartume. R.Dagio nuomonė prieš. Prašau.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų mes nelabai išmintingai elgiamės. Aš manau, kad iš pretendento atsakymų matyti, kad žmogus tikrai tobulės, gaus papildomos informacijos, galbūt ir žinių, ir t.t., bet vis dėlto savo žmones mes turim deleguoti kur kas atsargiau, atsakingiau į visas tarptautines institucijas. Tikrai yra pakankamai iš visų frakcijų patyrusių žmonių, kurie domisi tuo klausimu. Nes mano pateiktas klausimas yra ne šiaip sau, tai yra ilgos istorijos, su besitęsiančiais ESBO ginčais susijęs klausimas. Ši situacija yra iki koktumo žinoma visiems, kurie šiek tiek domisi užsienio politika. Čia ponas Č.Juršėnas sakė, kad Statute nėra numatyta tokių dalykų, Užsienio reikalų komitetas lyg ir nereikalingas, aš sutinku, kad ponas Č.Juršėnas gali nuspręsti už Užsienio reikalų komiteto pirmininką, gal jis geriau tuos dalykus išmano. Bet mes, visi kiti, turėtume jausti atsakomybę. Jeigu kandidatas ketina užimti šį postą, ir ateityje visi kiti komisijos pirmininkai, tai bent jau prieš tvirtinimą galėtų pasidomėti tais klausimais ir iki tol pasiklausti Užsienio reikalų ministerijos. Todėl aš susilaikysiu balsuojant už šį kandidatą.
PIRMININKAS. H.Žukauskas – nuomonė už.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Na, susilaikymas visada yra dorybė, todėl yra sveikintinas dalykas. O pono V.Domarko atsakymas buvo labai paprastas. Jis ir per televiziją, ir per radiją mokėsi iš pono A.Kubiliaus, kaip reikia šnekėti ir nieko nepasakyti. Man atrodo, šioje srityje pasiekė tobulumo. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Pasiruoškite dabar balsuoti. (Balsas salėje) Ne, tai baigsim, tada dėl vedimo tvarkos. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume šiam nutarimui, prašau balsuoti. Po svarstymo.
76 – už, 5 – prieš, 31 susilaikė. Po svarstymo nutarimui pritarta. A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu frakcijos vardu pasakyti keletą pastabų ir dėl kai kurių procedūrų. Pirmas dalykas, mes matom, kad yra siūlomi žmonės, gal ir geri žmonės, bet tikrai nepasirengę šiam darbui. Moka vieną dalyką ir būdamas delegacijos vadovu, matyt, kalbės taip, kad nieko nepasakytų ir toliau. Tai kažin ar tikrai tokios delegacijos vadovybės reikia. Tikrai yra tokių delegacijų, kurioms galima vadovauti ir mokytis, pavyzdžiui, Frankofonijos delegacija ar Europos Sąjungos ir Viduržemio regiono bendradarbiavimo delegacija. Tikrai ten Lietuva neturi kokių nors didelių interesų. Tai, kad Seniūnų sueigoje jau yra pasiūlyta Darbo partijai vadovauti tokiom delegacijom, mes tikrai dėl to nekelsime jokių pretenzijų. Mes žinome iš patirties, kad tikrai tai yra tos delegacijos, kuriose galima pasisemti ir tam tikros užsienio politikos patirties. Tačiau kai matome, kad NATO Asamblėjai valdančioji dauguma pirmininku siūlo mūsų gerbiamąjį J.Oleką, mes dėl to per daug neprieštaraujam, tačiau pavaduotoju, bent jau šiuo momentu, yra siūlomas Darbo partijos atstovas, Europos Tarybos delegacijos pirmininku siūlomas socialdemokratas, pavaduotoju siūlomas Darbo partijos atstovas. Mes matome, kad Darbo partijos atstovams tikrai dar reikia gerokai padirbėti, kad pasirengtų tokioms atsakingoms pareigoms. Mes manome, kad valdančioji koalicija, matyt, nelabai supranta ir neprisiima atsakomybės, kaip ir valdančiosios koalicijos lyderis, už tokių delegacijų darbą. Tai tikrai reikalauja kur kas platesnio svarstymo – ne vien tiktai Seniūnų sueigoje, bet ir Užsienio reikalų komitete.
Papildomai mes jau šiandien norime pasikviesti Seimo Pirmininką į savo frakcijos posėdį, aptarti, mūsų manymu, tikrai gana problemiškus valdančiosios koalicijos sprendimus. Aš jau kalbėjau apie vieną iš galimų pavaduotojų NATO Asamblėjoje poną A.Baranauską, kurio tikrai neturiu garbės pažinti, bet, matydamas jo biografiją, tikrai nemanau, kad galėtų būti, kaip numatyta Seniūnų sueigoje pateiktame pasidalijimo projekte, NATO Parlamentinės Asamblėjos pavaduotoju.
Todėl frakcijos vardu dabar prašome pertraukos dėl šio nutarimo iki kito posėdžio ir prašome, kad kitame posėdyje būtų pateikti visi šių delegacijų vadovai, nes mes žinome Č.Juršėno gebėjimą pasiūlyti vieną pavardę, po to netyčia pasiūlyti kitą pavardę, ir taip viskas baigsis. Mes manome, kad tai yra kur kas atsakingesnis darbas ir turime matyti visų šių pagrindinių delegacijų, tai yra NATO Parlamentinės Asamblėjos, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir ESBO Asamblėjos vadovybių sudėtį. Ji turi būti tikrai gerai išdiskutuota.
PIRMININKAS. Yra pasiūlyta pertrauka iki kito posėdžio, ir mes turėtume balsuoti dėl jos. Tiesiog verčia šiandien valdybą dar susirinkti, jeigu taip įvyktų. Kas už tai, kad padarytume šio nutarimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, prašom balsuoti. Kas prieš, balsuoja prieš, kas už – už.
Nėra. Trūksta? Nėra. Nepavyko surinkti trečdalio, pertraukos nedarome. (Balsai salėje)
Gerai. Tvarka. Yra trečdalis, ir galėtume daryti pertrauką, bet tada taip pat skelbiama ir šio posėdžio pertrauka. Aš kviečiu valdybos narius susirinkti į neeilinį valdybos posėdį, kad mes galėtume įvertinti šį sprendimą.
Dar yra vienas klausimas – pareiškimai. Mes galėtume iki pareiškimų padaryti 15 minučių pertrauką. (Balsai salėje) Pertrauka iki 16 valandos 15 minučių.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti. Tęsiame posėdį. Prašom registruotis.
Kol kas 44 Seimo nariai. Gerai, pakartokim. Prašom, kartojame registraciją. Jau 58.
Gerbiamieji kolegos, Seimo vadovybė pasitarė ir praneša, kad kitas posėdis bus ketvirtadienį. Tame posėdyje iš pat pradžių bus paminėtos mirusio signataro Česlovo Kudabos 70-osios gimimo metinės. Prašyčiau kolegas tvarkingai, gražiai susirinkti ir posėdžio pradžioje, o po to jau nagrinėsime tuos klausimus, dėl kurių susitarėm praėjusią savaitę. Tai vienas pranešimas.
Antras pranešimas. Aš norėčiau padėkoti septynių papildomų komitetų vyriausiems amžiumi Seimo nariams, mūsų senjorams, už tai, kad jie tvarkingai organizavo septynių komitetų darbą pirmosiomis naujos Seimo kadencijos savaitėmis. Tai Biudžeto ir finansų komiteto atstovui B.Bradauskui, Informacinės visuomenės plėtros komiteto narei K.Prunskienei, Kaimo reikalų komiteto atstovui A.Stasiškiui, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narei V.V.Margevičienei, Sveikatos reikalų komiteto narei V.M.Čigriejienei, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovui P.Jakučioniui ir dvigubam mūsų senjorui – Užsienio reikalų komiteto nariui K.Bobeliui. Ačiū, mielieji kolegos. Dabar jau darbu užsiims išrinkti ir patvirtinti komitetų pirmininkai, o po to pamažu suformuosime ir likusias institucijas. Taigi visi numatyti klausimai išspręsti arba ne iki galo išspręsti.
A.Kubilius nori tarti žodį. Prašom. Ar iš centrinės tribūnos? Prašom arčiau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu frakcijos vardu padaryti trumpą pareiškimą ir paskelbti savo laišką Seimo Pirmininkui A.Paulauskui ir Pirmininko pavaduotojui Č.Juršėnui, dviem patyrusiems Seimo vadovams, kurį pasirašiau šiandien mūsų frakcijos įgaliotas.
Laiškas skamba taip: „Linkėdamas sėkmės darbuose ir sąžiningų sprendimų Lietuvos piliečių labui, norėčiau atkreipti jūsų akis į ypač svarbų Seimo darbo barą – vykdomosios valdžios priežiūrą, kovą su korupcija ir būtinas pastangas įveikti Seimo narių etikos problemas bei galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus.
Visi matome, kad mūsų visuomenės ir valstybės sveikatai šios temos bus labai svarbios ir aktyvi bei principinga parlamento laikysena yra ypač reikalinga. Kreiptis į jus asmeniniu laišku paskatino negera žinia, kad valdančioji dauguma atsisakė darbų tęstinumo dviejose svarbiausiose Seimo komisijose. Antikorupcijos komisijai vadovauti siūloma Darbo partijos atstovui, o ne principingai ir aktyviai N.Steiblienei, o iš Etikos ir procedūrų komisijos vadovų eliminuojamas A.Salamakinas. Komisijai vadovaus, kiek suprantame, Naujosios sąjungos atstovas.
Mums tokie susitarimai dėl postų kelia didelį susirūpinimą. Viena, N.Steiblienė ir A.Salamakinas praėjusiame Seime buvo matomiausi korupcinių sprendimų stabdytojai ir nesąžiningų politikų ryšių viešintojai ir šį darbą galėtų rezultatyviai tęsti. Antra, visuomenės nuomonė ir žiniasklaida aiškiai sako, kad šioje kadencijoje politikų viešųjų ir privačių interesų problema bus ypač jaučiama, ir statyti užkardas necivilizuotiems verslo ir politikos santykiams reikės didesnės pilietinės tvirtybės. Antikorupcijos komisijos atidavimas Darbo partijai visuomenės bus suprantamas vienareikšmiškai neigiamai.
Gerbiamieji, kreipiuosi į jus, Seimo vadovus, ragindamas imtis visų žingsnių, kad būtų sustabdyti ydingi valdančiosios koalicijos ar atskirų partijų sprendimai, kurie visuomenę vers manyti, kad yra baudžiami valdančiosios koalicijos atstovai, kovoję prieš socialdemokratų ir socialliberalų neskaidrius sprendimus praeitame Seime.
Tėvynės Sąjungos frakcijos seniūnas A.Kubilius.
PIRMININKAS. Ar galima?
A.KUBILIUS. Gavot originalą.
PIRMININKAS. Prašom, vis tiek prie protokolo reikia pridėti. Ačiū, gerbiamasis kolega. Žodžiu galiu pasakyti, kad, kaip žinote, yra koalicinis susitarimas, o kiekvienas Seimo narys turi visas teises kovoti už tai, kad Lietuvoje būtų šviesiau, švariau ir tvarkingiau. Raštu bus atsakyta nustatyta tvarka.
Ar yra dar daugiau pareiškimų? Nėra. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Seniūnų sueiga – trečiadienį 8.00 valandą. Eilinis Seimo posėdis – ketvirtadienį 10.00 valandą. Kaip sakiau, prasideda nuo signataro Č.Kudabos 70-mečio paminėjimo. Ačiū.