Septintasis (7) posėdis
2004 m. lapkričio 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.XP-31 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pasižiūrėkite į darbotvarkę. Svarstome darbotvarkės 2-1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektą Nr.XP-31. Dabar aš norėčiau jums pranešti, kaip vyks svarstymas. Iš pradžių turėsime išklausyti frakcijų išvadas, pradedant didžiausia, tada bus surengta diskusija, kurios pabaigoje bus suteiktas žodis pretendentui (iki 20 minučių), ir taip pat galimybė dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių). Baigus atsakinėti į klausimus balsuojama, ar pritarti Ministro Pirmininko kandidatūrai. Štai tokia yra tvarka.

Dabar kviečiu Darbo partijos atstovą seniūną (ar kas kalbės?) į tribūną pareikšti savo nuomonę dėl pretendento. Jūs kalbėsite, taip? Kviečiu į tribūną J.Jagminą – Darbo partijos frakcija. Dabar frakcijos nuomonė, o paskui diskusija. Vėliau.

J.JAGMINAS. Gerbiamasis pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiuo istoriniu momentu, kai klojame mūsų valstybės ketverių metų būsimo kelio grindinį, turime labai įžvalgiai pasverti visas Ministro Pirmininko asmenybės puses. Praėjusį antradienį mes labai atidžiai išklausėme Ministro Pirmininko gerbiamojo A.Brazausko prisistatymą Seimui, pagrįstą labai kruopščia praeito laikotarpio analize, taip pat labai solidų ateities matymą, valstybininko matymą. Stiprios koalicijos, o vėliau koalicinės Vyriausybės suformavimas galėtų būti politinės tolerancijos ir išminties pavyzdys ateičiai. Visi matėme, kaip sudėtingai vyko derybos, matėme ir tai, kad pagrindinis dėmesys buvo skiriamas programinėms nuostatoms suderinti, o tik po to buvo tariamasi, koks koalicijos partneris vadovaus vienai ar kitai ministerijai. Taigi pasiektą rezultatą, matyt, reikėtų laikyti optimaliu.

Koalicijos suderinimo pagrindu bus rengiama Vyriausybės programa. Netenka abejoti, kad joje atsispindės veiksmai ir priemonės, leidžiančios išspręsti kaimo, smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus, sveikatos apsaugos ir kitų ne mažiau svarbių sektorių problemas. Aš tikiu, kad būsimoji Vyriausybė užtikrins tikslingą ir skaidrų Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą, parengs ilgalaikę socialinę programą.

Taigi Darbo partijos pasirinkimas aiškus – A.Brazauskas visais atžvilgiais atitinka Vyriausybės vadovui keliamus reikalavimus. Tai jis ne vieną kartą įrodė, ypač pastaraisiais metais vadovaudamas Vyriausybei. Mūsų, Darbo partijos frakcijos, įsitikinimu, A.Brazauskas buvo ne vien tik administratorius, bet ir tikras ir visapusiškas politinių reikalų lyderis. Aš labai žmogiškai norėčiau jums, pone Ministre Pirmininke, palinkėti stiprybės tvirtai laikant Lietuvos Respublikos vairą, toliau rūpinantis valstybės stabilumu. Mes jumyse regime visus Lietuvos gyventojus vienijantį vadovą dideliems darbams vardan Lietuvos ateities.

Su didele pagarba aš asmeniškai atiduosiu savo balsą už A.Brazauską ir kviečiu taip pat visus – ir kairiuosius, ir dešiniuosius – palaikyti Ministrą Pirmininką ir balsuoti už A.Brazauską. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, leiskite pasakyti keletą žodžių Tėvynės sąjungos frakcijos vardu.

Šiandien nesvarstome Vyriausybės programos, todėl apie tai ir nekalbėsiu, svarstome premjero kandidatūrą, Prezidento pasiūlyto kandidato asmenybę, jos pliusus ir minusus. Kaip jūs žinote, mes nebalsuosime už A.Brazauską, nes nesame valdančiojoje koalicijoje. Tuo būtų galima ir baigti visą kalbą, bet yra proga pasakyti tai, kokie A.Brazausko veiksmai, pareiškimai ir tam tikros tendencijos mus jaudina.

Kalbant apie A.Brazauską reikia pasakyti, kad apie jį galima ištarti daug pozityvių žodžių: patikrintas, pažįstamas, patriarchas, geriausias iš koalicijos galimų kandidatų, akivaizdus kairiosios pusės nepamainomas lyderis. Tai yra A.Brazausko pliusai, bet manau, kad kartu ir tam tikras kairiosios pusės galvos skausmas – lygiavertės pamainos jam nėra. Manau, kad netrukus tai taps vis didesniu visos valdančiosios koalicijos galvos skausmu ir reiškiniu, klibinančiu visą koalicijos stabilumą, bet apie tai pakalbėti bus kitų progų.

Didžiausia A.Brazausko problema yra tai, kad jis, atrodo, nebegali pakeisti savo požiūrio į valstybės reikalų tvarkymą. Kaip buvo mąstoma senosios nomenklatūros laikais, taip mąstoma ir dabar. Vyriausybė – tai ūkininkai ir administratoriai, o visa kita – tai kažkokia pusiau tuščia politika, kuria anksčiau užsiimdavo, matyt, Centro komitetas, o dabar gali užsiimti Seimas, partijos ar dar kas nors, bet tik ne Vyriausybė.

A.Brazauskas nebesugeba peržengti savo ilgos biografijos nubrėžtų ribų. Jis buvo ir liks tik vyriausiasis valstybės ūkininkas, bet ne valstybės politikos lyderis, todėl ir valstybės gyvenime lieka daugybė sričių, kuriose A.Brazausko Vyriausybė atsisako imtis lyderystės ir atsakomybės. Taip yra su kovos su korupcija, politinės sistemos, pilietinės visuomenės stiprinimu, su valstybės autoriteto tvirtinimu. Ar girdėjome premjerą kada nors apie tai kalbantį, ar girdėjome premjerą kada nors dėl to susirūpinusį? Ne, nes čia nėra biudžeto skaičių.

Vyriausybės lyderio nusišalinimas nuo šių problemų, atsakomybės šiose srityse vengimas mums yra nepriimtinas. Pavyzdžiui, per paskutiniuosius kelerius metus, valdant A.Brazausko Vyriausybei, pagal Transparency International skelbiamus korupcijos indeksus Lietuva iš 36 vietos nukrito į 44, o mūsų premjeras, kandidatas į premjerus, sako, kad jis nesirengia imtis lyderio vaidmens kovojant su korupcija, nes joks įstatymas jam nepaveda to daryti. Vadinasi, europiniai pinigai A.Brazausko Vyriausybės bus skirstomi premjerui nejaučiant atsakomybės, kaip Lietuvoje mažinti korupciją. Taigi jeigu skirstant Europos pinigus korupcija Lietuvoje didės, o galime tai įtarti, premjerui dėl to galva neskaudės. Lygiai taip pat premjeras nesiruošia rūpintis, kaip stabdyti Lietuvoje populizmo plėtrą, nes, anot premjero, joks įstatymas to premjerui nepaveda. Taigi kyla klausimas: negi iš tikrųjų reikės priimti įstatymą, kuris nurodytų, kad premjeras po rinkimų negali raginti užmiršti, ką jis žadėjo prieš rinkimus, nes taip pats premjeras tampa populizmo propaguotoju.

Tiesiog tenka apgailestauti, kad premjeras taip ir nesupranta, kad jo atsakomybė Lietuvai yra kur kas didesnė, nei vien tik atsakomybė už biudžeto vykdymą. Be abejo, premjero deklaruotas atsakomybės už Vyriausybę vengimas yra tiesiog paradoksalus ar net savotiškai žavingas. Jeigu premjeras neatsako už atskirus ministrus, vadinasi, jis neatsako už Vyriausybės veiklą, nes Vyriausybės veikla susideda iš atskirų ministerijų veiklos. Tai už ką premjeras tada ruošiasi atsakyti? Už savo sekretorės veiksmus? Ar ir už tuos neatsakys?

Be abejo, aš, būdamas premjero vietoje, irgi nenorėčiau prisiimti atsakomybės už V.Uspaskichą, kaip būsimąjį ministrą, bet premjeras tokią atsakomybę privalės prisiimti, nes pagal Konstituciją premjeras savo pasirašytu teikimu, savo parašu siūlys Prezidentui patvirtinti Vyriausybės sudėtį, į kurią įeis ir tas pats V.Uspaskich, kaip ministras. O jeigu premjerui ir toliau bus neaišku, kokią atsakomybę jis privalo prisiimti, tai teks Vyriausybę vadinti neatsakingąja Vyriausybe. Ta proga raginčiau ir valdančiosios koalicijos atstovus Seime, ypač naujokus iš Darbo partijos, pagalvoti, ar jie nori turėti Vyriausybę, kurios vadovas žada būti už nieką ir niekam neatsakingas, vadinasi, bus neatsakingas ir Seimo valdančiajai daugumai.

Mus jaudina taip pat ir tai, kad premjeras deklaruoja nematąs jokio pavojaus, kad Rusija siekia didinti savo įtaką Lietuvos politinei raidai. Mes nesuprantame, ar premjeras tik apsimeta naiviu, ar toks tikrai yra. Jeigu Kremlius tiesiogiai dalyvauja Ukrainos Prezidento rinkimuose, tai įsivaizduoti, kad Kremlius neieškos būdų, kaip daryti įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui, yra tiesiog naivu. Kaip naivu yra tai, kad premjeras nemato pavojaus, kad Rusija vis labiau įsigali Lietuvos energetiniame sektoriuje. Santykiuose su Rusija mums mažiausiai reikia naivumo ir minkšto stuburo, tokio, kokį pademonstravo premjeras, kai nedrįso net atsakyti į klausimą dėl okupacinės žalos atlyginimo.

Mums kelia nerimą tai, kad Lietuvoje pamažu, bet nuosekliai įsigali rusiškos politinės mados, kurios Lietuvoje yra įgijusios Kėdainių sindromo pavadinimą. Štai vienos televizijos savininkai atleido žinių tarnybos vadovą, žinomą žurnalistą, tik todėl, kad pastarasis kritikavo premjero koalicijos partnerį. Kas toliau? Premjeras Seimo Pirmininko rankomis atleidinės Nacionalinio radijo ir televizijos vadovą? Tokios tendencijos mums tikrai kelia nerimą.

Žvelgdami į premjerą mes matome, kad jis nebus pajėgus įveikti tos nomenklatūrinio pasipelnymo ir nomenklatūrinės stagnacijos dvasios, kuri jau dabar ryškiausiomis spalvomis nudažo būsimąją Vyriausybę. Šiame dinamiškame pasaulyje Lietuva brangiai mokės už tą tariamo stabilumo, akivaizdžiai pavirstančio stagnacija, naują laikotarpį. Premjeras, užliūliuotas aukštų BVP augimo procentų ir prastai suplanuoto biudžeto perviršio, nebėra pajėgus mąstyti šiuolaikiškai ir dinamiškai, todėl lietuviška politinė sistema ir politinis gyvenimas darysis vis labiau panašus į aprašytąjį garsiajame Gabrielio Garsijos Markeso romane „Patriarcho ruduo“.

Štai dėl tokių mums nerimą keliančių reiškinių ir tendencijų mes balsuosime prieš A.Brazausko kandidatūrą. Bet kadangi jis ir be mūsų balsų taps Ministru Pirmininku, tai iš anksto sveikiname ir linkime sėkmės. (Plojimai)

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, kandidate į premjerus, gerbiamosios kolegės ir kolegos! Mes girdėjome kiek pagiežingą vieno iš buvusių premjerų kalbą. Jis galbūt ir turi ko pavydėti dabartiniam ir būsimajam premjerui, nes jo vadovavimo metu BVP ne augo, o smuko. Mes A.Brazauską pažįstame vieni ilgiau, kiti trumpiau, bet turbūt visiems yra įsimintinos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dienos, kai atsistoję plojome visi: ir tie, kurie dabar sėdime dešinėje, ir tie, kurie sėdi kairėje. A.Brazauskas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis atkurtos Lietuvos Prezidentas, kreipimosi Lietuvos vardu stoti į NATO organizaciją signataras, premjeras, kuris pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Jis taip pat buvo tarp tų, kurie pasirašė Europos Sąjungos Konstituciją. Tai premjeras, kuris ilgiausiai ir sėkmingiausiai nepaisant įvairios kritikos vadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Prisiminkite, kaip mes prieš mėnesį sėdėjome to paties jau dabar išvaryto laidos vedėjo Edmundo laidoje LNK televizijoje, kokius teisingus žodžius tada kalbėjo A.Kubilius apie premjerą, apie jo vadovaujamą Vyriausybę. Taip, aš manau, kad buvo, yra ir bus dar ne vienas vadovo atleidimas. Jeigu jūs kalbate apie tą televizijos vadovą, kuris demonstravo reklaminį filmą apie jūsų nemėgstamą Kėdainių fenomeną, tai gal jūs ir norėtumėte jį atleisti. Nežinau, ar norėtų jį atleisti ar laikyti naujoji televizijos taryba.

Mielieji kolegos, manau, nėra ko smulkintis, bet reikia galvoti apie tai, kas gali šiandieninėje situacijoje, labai margoje situacijoje, kuri atspindi Lietuvos žmonių valią, geriausiai vadovauti Vyriausybei. Manau, mes ir jūs sutiksime, kad pasirinkimų buvo įvairių, tarp jų, tamstos konservatoriai, ir jūs buvote pakalbinti, ir ne dėl to, kad kas nors nesusikalbėjo, bet todėl, kad abipusiškai nebuvo mokama susitarti. Tai pareiškė ir jūsų ilgametis vadovas profesorius Vytautas Landsbergis. Reikėjo galbūt tartis kitaip ir šiandien turėtume kitokius tekstus, negu jūs skaitote iš šios tribūnos.

Noriu grįžti prie Vyriausybės vadovo. Mes, daugumos frakcijos, praeitą antradienį susitikusios su premjeru išgirdome labai šiuolaikišką, atitinkančią europinius iššūkius vadovo poziciją dėl Lietuvos ateities. Taip, mes esame NATO nariai, esame Europos Sąjungos nariai, todėl mums svarbiausia sutvarkyti Lietuvos vidaus reikalus.

Premjeras, kalbėdamas su daugumos frakcijų atstovais, pabrėžė: „Dabar pirmutinis ir svarbiausias uždavinys – dar labiau pagerinti socialinę ir ekonominę Lietuvos būklę“. Jis pažymėjo tolesnį sveikatos apsaugos plėtojimą, finansavimo didinimą (tai mes jau turime kitų metų biudžete), socialinės politikos plėtojimą ir labai europietišką požiūrį į mokesčių politiką. Tai, kad Lietuva šiandien per biudžetą perskirsto mažiausią dalį, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, ir kad yra premjero apsisprendimas, kad tas perskirstymas didėtų, kad tą pajustų ir kultūra, ir socialinė bei sveikatos apsauga, manau, mums visiems įkvepia stiprios dvasios šiandien vieningai balsuoti už Prezidento teikiamą kandidatūrą.

Tai Socialdemokratų frakcijos vardu kviečiu padaryti ne tik daugumos frakcijų, bet ir tų frakcijų, kurios šiandien nesudaro daugumos, atstovų. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu – K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pretendente, gerbiamieji kolegos! Šiandien mes iš tikrųjų svarstome labai svarbų Lietuvai klausimą, svarstome pono A.Brazausko kandidatūrą; žmogaus, kuris vadovavo Vyriausybei, kuris tikrai nemažai padarė Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą ir NATO. Tačiau tai buvo vakar, tai yra istorija. Šiandien yra gyvenimas, o rytoj, kaip vienas istorikas sako, bus iliuzija.

Savo pranešime kandidatas į Ministrus Pirmininkus daug dėmesio skyrė ekonomikai, laimėjimams, kurie pasiekti Lietuvoje. Vienas pagrindinių argumentų (ir šiandien skambėjęs iš šios tribūnos) buvo BVP augimas, socialinių reikalų sprendimas. Tačiau kad Lietuvoje viskas nėra taip gerai, yra akivaizdu. Pats paprasčiausias to politinis įrodymas yra rinkimų rezultatai. Buvusi valdančioji dauguma gavo labai mažai balsų. Vadinasi, ne visi žmonės tuo yra patenkinti.

Augant BVP daugelio žmonių šansai nedidėjo. Dar labiau – nedidėjo šansai, bet didėjo reemigracija. Kandidatas sakė, kad mes mažai pinigų perskirstome per biudžetą. Ką tai reiškia? Padidinti perskirstymą galima tik dviem būdais: gerinant mokesčių administravimą, kitaip sakant, iš šešėlinės ekonomikos arba iš tų, kurie nemoka mokesčių, išieškant pinigus arba tikintis, kad jie sumokės tuos pinigus; antras kelias, kuriuo eina Vyriausybė, yra mokesčių didinimas.

Mes negalime pritarti pono A.Brazausko kandidatūrai todėl, kad veiksmai, nukreipti į mokesčių naštos didinimą, jau dabar prasidėjo. Pas mus yra dar vienas paradoksas. Jeigu tikėtume pranešėjo žodžiais, pas mus yra mažiausi mokesčiai, kartu ir mažiausios algos.

Tai sunku ekonomine prasme paaiškinti. Tai, kad naujoji Vyriausybė dar nepradėjo dirbti, o mokesčiai ėmė didėti, akivaizdu. Pastarosiomis dienomis žmonės gavo pranešimus apie žemės mokestį, pagrindinėje valdančiojoje institucijoje Finansų ministerijoje kalbama ir rengiami dokumentai apie nekilnojamojo turto mokesčio didėjimą, transporto priemonių apmokestinimą, galų gale papildomus sveikatos draudimo mokesčius ūkininkams ir kitus dalykus. Visa tai didins mokesčių naštą. Mes negalime su tuo sutikti.

Premjeras daug kalbėjo apie tai, kad džiaugiasi, jog šiais metais laukiamas visų bendrovių pelnas gali sudaryti 5 mlrd. litų. Tai iš tikrųjų nėra blogai, bet mes galime pažiūrėti statistiką, kad pelno augimas yra nepaprastai aukštas palyginti su darbo pajamų augimu. Šiais metais pelnas padidės maždaug trečdaliu, 30%, 1,5 mlrd. Lt, o visų dirbančių žmonių vidutinis atlyginimas padidės 15%. Jeigu iš tų 15% atimsime mokesčius, kuriuos jie sumoka dėl augančių procentų, atimsime infliaciją, išeis tik 10%.

Pensininkai. Pensijų lygis pas mus yra žemiausias iš Europos Sąjungos narių. Didėja 15%, iš kurių 3% priklauso infliacijai, dar vartojimo struktūra, šiluma ir butai brangsta. Pamatysime, kad iš tikrųjų situacija nėra tokia gera.

Kai mes klausėme gerbiamąjį kandidatą, kam bus didinami mokesčiai: ar kapitalui, ar darbui, nesulaukėme atsakymo. Iš tikrųjų sunku sulaukti atsakymo žinant tai, kad laimi ir paima valdžią dažniausiai ne partijos, bet tas, kas valdo Finansų ministeriją. Finansų ministerija šiais metais parengė ir buvęs Seimas priėmė biudžeto planą, arba finansinį pagrindimą visų valstybės išlaidų, kurios bus kitais metais, kurios apims (…). Vadinasi, nieko naujo šioje programoje nebus.

Atskiras dalykas, kuris visus jaudina, yra Europos Sąjungos pinigai. Iš tikrųjų jų bus daug, jų skaidrumas nėra garantuotas. Kuriant struktūras, didinant etatų skaičių problemos išspręsti negalima. Mūsų frakcija nesupranta, labai išgyvena ir abejoja tuo, kad dviem svarbiausioms ministerijoms, daugiausia pinigų gaunančioms ir valdančioms, turiu omeny Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijas, gali vadovauti žmonės, kurie iš tikrųjų labai suinteresuoti šiuo dalyku. To dalyko neturi būti. Šių pinigų priežiūrą turi atlikti žmonės, kurie nėra tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti. Susidaro toks vaizdas, kad Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijos bus didesnis dėmuo realioje valdžioje negu vienas būsimas Ministras Pirmininkas A.Brazauskas.

Toliau. Savo pranešime premjeras kalbėjo apie reformas. Mes norime pabrėžti, kad Lietuvoje pagrindinės reformos, kurios dar tęsiasi, vyksta labai prastai. Sveikatos reforma iš esmės yra įstrigusi, savivaldybių darbo, valstybės valdymo ir administravimo reforma apskritai „paskendo“. Iš esmės tie principai, kurie buvo formuluoti Saulėlydžio komisijoje, kai buvo bandoma supaprastinti valdymo schemas… ir žmonės ignoruojami. Iš esmės tai sudaro pagrindą korupcijai plisti.

Korupcijos pagrindas atsiranda ten, kur varžoma ūkio laisvė. Kūrimas institucijų, kurių dabartiniu metu Lietuvoje yra 80 (jos kontroliuoja verslą), jų dauginimas ir stiprinimas reiškia ne ką kita, o tik tų, kurie kuria pinigus – verslininkų, ėjimą pas „stalo“ viršininkus, pas įvairių fondų turėtojus, licencijų turėtojus ir prašymą gauti tą ar kitą malonę iš valdžios. Reikia pripažinti, kad 99% visų laimėjimų augant Lietuvos ekonomikai ir BVP visų pirma priklauso tiems, kas kuria ir moka mokesčius. Vyriausybės vaidmuo yra toks, kad ji jiems netrukdo. Bet iš tikrųjų trukdymas po truputį didėja, nes kalbant su verslininkais aiškėja, kad ypač konkurencijos sąlygomis ignoravimas ir spaudimas nemažėja. Tai rodo Transparency International ir kiti duomenys.

Baigdamas noriu pasakyti, kad mūsų frakcija, remdamasi išdėstytais motyvais, nepritarė pono A.Brazausko skyrimui Ministru Pirmininku. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K.D.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija, kaip ir kitos koalicijos frakcijos, palaiko, remia, tuo labiau kad esame teikę Jo Ekscelencijai Prezidentui, premjero A.Brazausko kandidatūrą. Šiandien turbūt niekam nekyla abejonių, kad tai yra visiškai tinkama kandidatūra, turint galvoje kandidato valstybinio darbo patirtį strateginiu lygiu ir didelę praktinę patirtį ūkiniu lygiu, tas nepaprastai svarbu, nepaisant to, kad kai kurie niuansai opozicijos buvo kritikuojami.

Iš tikrųjų aš, kaip ir daugelis kitų, kurie čia esame, gerai pažįstu A.Brazauską dar nuo Sąjūdžio laikų. Asmeniškai aš – ir nuo pirmosios Vyriausybės laikų, kai kartu dirbom spręsdami to meto uždavinius. Šiandien situacija yra kitokia, bet praėjusi kadencija parodė, kad ir su dabartinio laikmečio problemomis premjeras A.Brazauskas puikiai susitvarko konsoliduodamas Vyriausybės darbą derama linkme.

Rinkimai seniai praėjo. Aš taip pat turėjau progos kritiškai pakalbėti vertindama buvusios Vyriausybės darbą, ypač kai buvo kalbama apie regioninę politiką, apie kai kuriuos socialinės politikos niuansus (štai ir ministrė V.Blinkevičiūtė tribūnose gaudavo pylos, kalbant apie tai) ir apie kaimo politiką. Dabar premjerui teks dirbti nelengvomis sąlygomis turint minty keturių partijų koaliciją. Iš to kyla ir sunkumų, problemų, ir privalumų. Problemų, nes teks ieškoti kompromisų, konsoliduoti keturias partijas, kurios ėjo į rinkimus ir atėjo į koaliciją su skirtingomis programomis.

Netiesa, tą kartais sako žurnalistai ir visuomenėje nuskamba mintis, kad visų partijų programos vienodos. Tai tikrai netiesa, tai supratome derindami programas, rengdami būsimos Vyriausybės programos projektą. Tą turbūt pastebi ir dešiniosios partijos, ypač kai kritikuoja koalicijos vienos ar kitos partijos vieną ar kitą programinį teiginį. Tačiau kaip tik tokia situacija vers ieškoti kompromisų, daug kartų apsvarstyti priimamą sprendimą atsižvelgiant į koalicijos partnerių nuostatas, jų idėjas, pasiūlymus. Gal kaip tik tai padės priimti labiau pagrįstus sprendimus, taip pat geriau derinti valstybės politiką formuojant palankias sąlygas verslui.

Visiškai sutinku su kalbėjusių kolegų iš dešiniosios pusės ne tik nuogąstavimais, bet ir siūlymais iš esmės ne didinti mokesčių naštą verslui, o ieškoti būdų aktyvinti verslą racionaliau panaudojant Europos Sąjungos paramą, kad nedidinant mokesčių naštos didėtų biudžeto įplaukos. Tai yra be galo svarbus Vyriausybės uždavinys.

Dėl mokesčių naštos aš nenoriu kalbėti už premjerą. Ne ta prasme buvo kalbama apie mokesčių naštos lengvesnes sąlygas Lietuvoje lyginant su Europa ar Baltijos šalimis, kad staiga ji būtų padidinta, bet tam, kad būtų suformuoti reikiami biudžeto ištekliai socialinėms, investicinėms ir kitoms problemoms spręsti. Taigi visa tai bus svarstoma ir sprendžiama ne vieno premjero. Matyt, tam pritars ir mano kolegos koalicijos partneriai.

Nesinorėtų šiandien grįžti prie klausimo, kuris labai detaliai buvo aptartas A.Kubiliaus, turbūt užaštrintas A.Kubiliaus, kai buvo kalbama apie premjero atsakomybę, kiek jis prisiima atsakomybę kaip Ministras Pirmininkas, kaip Vyriausybės vadovas už visą Vyriausybę, ypač jeigu kalbama apie atskirus ministrus. Būtų keista, jeigu visų atsakomybė tarytum nutrintų konkrečią ministro ar kito tos valstybės institucijos, pavaldžios Vyriausybei, pareigūno teisinę ir politinę atsakomybę. Manau, kalbama tik apie skirtingą interpretaciją, o ne apie iš esmės skirtingą požiūrį į premjero atsakomybę už Vyriausybės darbo teisėtumą, efektyvumą pirmiausia politine, taip pat ir teisine prasme.

Yra pagrindo pakviesti ir kolegas konservatorius, ir liberalcentristus, kurie daug kartų palankiai vertino premjero kandidatūrą, jeigu būtų buvusi formuojama vaivorykštės koalicija, vien dėl tos priežasties, kad susiformavo kitokia koalicija. Pakviesčiau palaikyti A.Brazausko kandidatūrą į premjerus, tai būtų tam tikras įnašas ar geras startas toliau bendrai dirbti Lietuvos naudai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos, Naujosios sąjungos frakcija neturi abejonių, kad A.Brazausko kandidatūra į premjerus yra tinkamiausia šiuo momentu. Mes neturime abejonių vien dėl to, kad kartu dirbome trejus su puse metų anoje kadencijoje, kai ponas A.Brazauskas vadovavo Vyriausybei. Mes nekėlėme abejonių ir eidami kartu į rinkimus su socialdemokratais, kuriems vadovavo A.Brazauskas.

Mes nekeliame ir dabar abejonių dėl jo sugebėjimų vadovauti Vyriausybei. Nes, jam vadovavus anoje kadencijoje trejus su puse metų, mes šiandien galime pasidžiaugti tais rezultatais, kuriuos pasiekėme kartu. Tą ne kartą yra pabrėžę ir opozicijos atstovai, ir būtent ponas A.Kubilius, nors šiandien jam kažkodėl skauda galvą. Dėl ko jam skaudą galvą? Dėl to, kad mes teikiame A.Brazausko kandidatūrą į premjerus, ar dėl kitų priežasčių? Bet toje frakcijoje yra daug medikų. Pone Andriau, kreipkitės, jums padės.

Naujosios sąjungos frakcija tvirtai pasisako už šią kandidatūrą ir kviečia visus jai pritarti. Tai tas žmogus, kuris tikrai vadovaus Vyriausybei, šiai Vyriausybei, kurią, tikiuosi, suformuosime mes, dauguma, ir ši Vyriausybė pasieks kuo geriausių rezultatų. Ačiū. Kviečiu visus pritarti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Balsienę kalbėti Liberaldemokratų frakcijos vardu.

A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis premjere, Seimo Liberalų ir demokratų frakcija nepritaria teikiamai A.Brazausko kandidatūrai į premjero postą. Frakcijos nariai šį sprendimą priėmė atsižvelgdami ne į A.Brazausko asmenį, o į visą iki šiol buvusią jo veiklą, kuri nepadarė svarių pakeitimų nei valstybės valdymo, nei regioninėje, nei socialinėje srityse.

A.Brazausko vadovaujamos partijos pozicija nusivylė rinkėjai, kurie per šiuos rinkimus už socialdemokratus balsavo 2,5 karto mažiau negu per praėjusius. Socialdemokratų partijos deklaruojamas stabilumas ir tęstinumas kol kas pasireiškia tik tuo, kad valstybėje niekas nesikeičia. Lietuva patenkinta Europos Sąjunga, kaimyninės šalys, bet nepatenkinti šalies gyventojai, nes nejaučia gyvenimo pagerėjimo. Didėja mokesčiai, ir gerbiamasis premjeras kalbėjo apie mokesčių didinimą. Kainos kyla, bet nekyla darbo užmokestis. Valstybės remiamos pajamos jau daug metų nesikeičia, stabilizuojasi ir didėja skurdas.

Liberalų demokratų frakcija nepritaria tokiam tęstinumui ir nebalsuos už A.Brazausko kandidatūrą. Balsavimo procedūros metu susilaikys. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kaip ir minėjau, yra rengiama diskusija. Diskusijoje nori dalyvauti keli Seimo nariai. Pirmiausia kviečiu B.Bradauską. Ruošiasi A.Matulevičius.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos, išklausius kai kurių kolegų kalbas, taip ir norisi bent trumpam stabtelėti.

Pirma, apie ką aš norėčiau pasakyti, tai apie požiūrį į valstybės valdymą, kuris čia buvo kažkaip paneigtas, jeigu nerasčiau dar švelnesnio žodžio. Iš tikrųjų požiūris į valstybės valdymą labai svarbus, labai svarbi praktika ir labai svarbus patyrimas. Kaip norime vadinkime, senu požiūriu, nauju ar per vidurį, bet tas požiūris, kuris atneša mūsų valstybei teigiamų rezultatų, matyt, ir yra reikalingas mūsų valstybei, matyt, tuo keliu ir turime žengti. Deja, su savo naujovišku požiūriu neseniai valdžiusi viena partija visiškai sužlugdė valstybę, teko kelti ją beveik iš pelenų. Štai toks požiūris vargu ar priimtinas Lietuvos žmonėms.

Šiandien kalba kai kurie kolegos vien dėl to, kad kalbėtų: didėja mokesčiai, didės mokesčių našta ir panašiai. Labai keista išgirsti tokį argumentą, kai žmogus gauna pranešimą mokėti už žemę, nors tas mokestis egzistuoja „n“ metų, ir vadina tai mokesčių didinimu. Galbūt kokį nors visiškai neišprususį žmogų ir galime apgauti, bet galvokime, ką kalbame, jeigu mes esame ekonomistai. Aš nematau niekur mokesčių naštos didėjimo.

Mane labai džiugina, kad premjeras, kandidatas į premjerus, pareiškė apie viduriniosios klasės stiprinimą. Tai yra kertinis akmuo. Juo labiau kad pas mus iš tikrųjų mažai uždirbančių yra daug: iki 500 litų – 40,2%, iki 1000 Lt – 30,2%. Štai šiais mes ir rūpinkimės visų pirma. Ir premjero požiūris į tai, kad pirmiausia turi būti apginti šie žmonės, atitinka socialdemokratinį požiūrį į mūsų žmonių gerovės kėlimą.

Aišku, kai kam norėtųsi proporcinio mokesčių mažinimo. Galėčiau pasakyti pavyzdį. Sumažinus fizinių asmenų pajamų mokestį 3%, iki 500 litų arba 500 litų gaunantis žmogus išloštų 1,3%, o gaunantis 3 tūkst. – 2,8%. Aišku, atstovaujant stambiajam kapitalui, kyla noras tai ir daryti, nes dar didesnis išlošimas bus tų, kurie ir taip uždirba nemažai.

Buvo iškeltas klausimas ir dėl emigracijos. Kartais kaltinama mūsų Vyriausybė, bet nelyginami skaičiai taip, kaip ekonomistai turėtų juos lyginti. Absoliutūs skaičiai absoliučiai nieko nepasako. Mes turime išmokti matyti skaičius, kaip mato visi ekonomistai. Štai aš jums pasakysiu dėl emigracijos per 2003 metus. Jeigu mes pritaikysime gyventojų skaičiaus koeficientą, iš Lietuvos išvyko 8 980, pritaikius koeficientą, iš Latvijos – 15 466, iš Estijos – 11 040. Kur čia Lietuva atsilieka nuo Estijos arba Latvijos? Arba paimkime Vyriausybės trejų su puse darbo metus. Dėl bendrojo vidaus produkto, aišku, mes visaip manipuliuojame. Auga vidaus produktas, neauga žmonių gerovė. Auga ir žmonių gerovė, bet vidaus produkto augimas yra pirminis reiškinys. Gerovė yra paskesnė ir niekada nesutaps tie veiksniai vienas su vienu, bet yra tendencijos, kurių nepastebėti negalime. Štai bendrasis vidaus produktas iki ateinant Vyriausybei, kuriai vadovavo senų pažiūrų premjeras. Latvijoje bendrasis vidaus produktas augo 7,9%, Estijoje – 6,5%, Lietuvoje irgi 6,5%. 2004 metų pabaigoje Lietuvoje bendrasis vidaus produktas auga 8,8%, Latvijoje sumažėjo iki 7,3%, Estijoje – iki 4,6%. Štai jums ir senas mąstymas. Lietuvoje atlikus mokesčių reformą iš tikrųjų daug kas pasikeitė. Vien tiktai paimkime pelno mokesčio sumažinimą, kurį taip kritikavo šioje pusėje sėdintys žmonės, kad mes sužlugdysime investicijas ir panašiai, o išėjo visai atvirkščias vaizdas – investicijos išaugo dvigubai, pelno masė biudžete surenkama beveik trigubai ir šių metų biudžetą mes paskirstėme iš esmės dėl pelno mokesčio padidėjusių įplaukų. Štai apgalvoti, neskubūs žingsniai, kurie duoda tikrai gerą rezultatą.

PIRMININKAS. Laikas!

B.BRADAUSKAS. Noriu tiktai viena pasakyti, sukurti Lietuvoje bene mažiausią mokesčių naštą (Airijoje – 28,6%, Lietuvoje – 28,8% bendrojo vidaus produkto) tai ne šiaip sau pasivaikščiojimas kur nors. Tai yra Lietuvos ateitis, darbo vietų kūrimas, investicijų pritraukimas ir tai parodo aiškūs skaičiai – nedarbo mažėjimas sparčiais žingsniais eina geryn. Aišku, galbūt ne visiems to norėtųsi.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kai nieko kito mes nesugebame ir nemokame, išsigalvojame kažkokias grėsmes. Tai Rusija užpuls, tai Baltarusija, tai dar kas nors. Baikime vieną kartą kalbėti apie kažkokį šliaužiantį perversmą, baikime… Tie neatsakingi pareiškimai kaimyninių valstybių atžvilgiu padaro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir mūsų valstybės vystymuisi. Mes galėtume kur kas sparčiau žengti pažangos keliu negu dabar. Siūlau balsuoti už tikrai patyrusį ir žinantį, kur veda Lietuvą, premjerą. Palaikau ir kviečiu palaikyti mūsų kandidato A.Brazausko kandidatūrą. Dėkoju.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Ruošiasi J.Veselka.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, kolegos! Iš tikrųjų šiandien atsakingas momentas naujam Seimui, kuris, neabejoju, patvirtins A.Brazausko kandidatūrą naujai ketverių metų kadencijai, o jis sėkmingai vadovaus Vyriausybei. Taip, galima sutikti su tais oponentais, kad problemų Lietuvoje yra labai daug ir mes visi – ir dauguma, ir mažuma, ir centras, kuriam aš save priskiriu, – matome tas problemas ir suprantame, kad žmonės išrinko galbūt iš dalies margoką Seimą… Žinoma, aš nematyčiau, kad jis toks. Čia yra labai daug vienodai mąstančių žmonių, nesvarbu, kokiom partijom jie priklauso. Problemų yra sveikatos apsaugoje, problema yra tai, kad 46% Lietuvos gyventojų turi galbūt 300–350 litų vienam gyventojui pajamų per mėnesį. Tai yra labai mažai. Yra daug problemų, kurias būtų galima vardyti ir viską matyti tik juodom spalvom, bet šiandien truputį yra kitas klausimas. Galbūt svarstant Vyriausybės programą reikės Vyriausybę ir ministrus labiau paegzaminuoti, kaip bus sprendžiamos pačios svarbiausios, aktualiausios problemos, bet kai analizuoji perspektyvą, kai žiūri, kas buvo valstybėje, kai mes susirinkome 2000 metais į praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą, ir kas yra šiandien, iš tikrųjų negalima teigti, kad pasidarė blogiau, ir žmonės to nesako. Nėra idealiai gerai, bet kai kas yra padaryta gerai. Man atrodo, svarbiausia, kad yra sustabdytas valstybės griovimas. Kai sakoma, kad blogai premjeras ūkininkas, aš sakyčiau, kad kur kas blogiau – premjeras griovėjas. Dėkui Dievui, kad tokio nėra ir, tikiuosi, artimiausiu laiku gal ir nebus, nes, man atrodo, norinčių yra labai daug. Įvairios rotacijos ir panašiai, tarsi tai būtų vaikų žaidimas žaisti valstybę, žaisti žmonių likimais. Todėl aš, ne visai pritardamas, nes esu laisvo mandato žmogus, frakcijos nuomonei, balsuoju kitaip ir kviečiu visus balsuoti už žmogų, kuris įrodė, kad gali įvairiose ir gana sudėtingose situacijose iš kelių partijų sukurti koaliciją, – tai A.Brazauską, kaip Vyriausybės vadovą, kuris, mano supratimu, įsiklauso į įvairius pasiūlymus ir, jeigu galima, juos priima. Aš taip pat esu ne kartą pasakęs ir pasiūlymų, ir kritikos, ir dalis jos buvo priimta. Man atrodo, kad tai gali padaryti ir konservatoriai, jeigu, žinoma, jie nori, kad tie klausimai būtų sprendžiami.

Kitas klausimas, jeigu norima tik retoriškai pakalbėti, kad žiniasklaida nufilmuotų. Taip, aš suprantu, ypač mūsų valstybinė televizija (ji visuomenine dar netapo), rodo tik tuos jų kalbėjimus. Gal jiems tai padės, bet, man atrodo, valstybei tai absoliučiai nepadės. Todėl, man atrodo, būtų labai gražus gestas, kad šiandien Seimas ir ypač tokia pažangi partija kaip liberalcentristai balsuotų už A.Brazausko kandidatūrą tuo parodydami, kad nori dirbti vieningai valstybei, o ne taip, kaip iš pradžių vaidino, kad galima sudaryti koaliciją, o paskui kiekvienas išsilakstė po savo partines celes. Aš už tai balsuosiu ir kviečiu visus tai padaryti. Man atrodo, kad mes visi kartu galime ką nors nuveikti Lietuvai ir tam mus žmonės rinko į šį Seimą, o ne tam, kad žaistume savo partinius žaidimus. Aš siūlau būsimam premjerui įsiklausyti į visus pasiūlymus, bet drąsiau duoti atkirtį tiems išsigalvojimams, kurie kartais sklinda iš mūsų Seimo tribūnos ar televizijos ekranų. Sėkmės ir būsimai Vyriausybei! (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Veselką. Ruošiasi V.Aleknaitė-Abramikienė.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kaip suprantu, reikia baigti žaisti partinius dalykus ir tapti viena partija, bet iš manęs niekaip to nepadarys. Dabar vis dėlto aš norėčiau, buvo daug kalbėta, pliusai ir minusai pasakyti, peržvelgti šios Vyriausybės vykdomą politiką socialiniu aspektu. Kai premjeras prisistatė, labai daug gražių ir didelių skaičių pateikė, ir milijardus ir šimtus milijonų. Iš tikrųjų, kai einu Gedimino prospektu, aš tais visais skaičiais tikiu, bet kai išvažiuoju iš Vilniaus centro ir važiuoju į susitikimus su darbo Lietuva, man vaizdas vis dėlto susidaro šiek tiek kitoks. Štai premjero žodžiai: „Mūsų BVP pasiekė 46% ES vidurkio, bet žmogui skiriamos gydymo išlaidos šešis kartus mažesnės negu Danijoje“. Štai ir kyla klausimas, kokia pas mus vykdoma socialinė politika, jeigu BVP yra toks santykinai didelis, o to, ko reikia žmogui, yra kelis kartus mažiau? Man labai keista, kad ir dabar barmaliuoja save vadinanti kairioji pusė… Kairiosios pusės tikslas kaip tik dažniausiai būna tas, kad žmogus į kapitalą žiūri ne kaip į savaime aukščiausią vertybę, o tik kaip į priemonę pasiekti socialinius tikslus. Deja, turiu pabrėžti, kad vadovaujant A.Brazauskui vis dėlto visi privalumai buvo teikiami išimtinai kapitalui. Galite paimti labai gerus skaičius. Iš to žmogaus, kuris uždirba 291 litą, nuo to vienintelio lito atimami 33 centai. Jeigu kapitalas, pelnas, pasižiūrėkite, pelno mokesčio sumoka 15% ir dalijasi dividendus taip pat 15%, vadinasi, darbas vien tik šiuo aspektu apmokestinamas 33%, kapitalas tik 30%. Raskite man Europoje šalį, kurioje yra tokia proporcija. Ir dabar, kai viskas aišku (štai B.Bradauskas sako), jeigu mes sumažintume trimis punktais fizinių asmenų pajamų mokestį, tragedija biudžetui. O kai pelno mokestis su dividendais 3% yra mažesnis, kažkaip tragedijos biudžetui tuo aspektu nėra. Ir yra tas aspektas, gerbiamieji, jeigu mes jau kuriame demokratiją, turime ugdyti savarankišką pilietį, kuriam nereikėtų laukti už durų malonių: suteiks už šilumą kompensaciją ar ne, suteiks už šaltą ar karštą vandenį kompensaciją ar ne. Ir tuo aspektu būtinai reikia peržiūrėti fizinių asmenų pajamų mokesčio sistemą, mažas pajamas gaunantiems žmonėms labai sumažinti mokestį. O norint galima peržiūrėti biudžeto išlaidas, yra rezervų. Bet aš negirdžiu. Kai apie tai pradeda kalbėti tikrieji socialdemokratai, premjero atsakymas toks: reikia pažiūrėti, kiek kainuos administravimo išlaidos. Vadinasi, atimti iš mažai uždirbančio žmogaus tuos 33 centus nuo kiekvieno virš neapmokestinamo – labai lengva administruoti. O jam palikti daugiau – atsiranda problema. O kuo mažiau jam paliekame, tuo daugiau jis tampa vergu. Jį biurokratai stumdo, bet užtat biurokratinė sistema didėja. O biurokratinė sistema būna dėkinga vadui, kuris jiems leidžia užimti darbo vietas. Aš negirdėjau nė iš vieno čia kalbėjusio vadinamosios kairės atstovo, kad jų pastangos šioje kadencijoje bus laisvinti žmogų nuo priklausomybės nuo valdžios, leidžiant jam daugiau pasilikti uždirbto darbo užmokesčio. Ir kapitalą reikia prispausti, nes jis gyvena lengvatinėmis sąlygomis. Ir dividendus dalija keturi penki po keliasdešimt milijonų, ir moka tik 15% dividendų mokestį. Ar to negalima padaryti? Galima ir reikia.

Toliau. Manau, kad ši veikianti Vyriausybė arba nesugebėjo matyti blogų dalykų, arba nenorėjo. Privatizavimas. Privatizuodavo neindeksuotą turtą, sakysime, už 500 mln. turto, sumokėdavo 500 mln., praeidavo metai, keturis kartus indeksuodavo ir po to ateidavo su kainų didinimu. Kainos išauga ir taip atsiperka investuoti pinigai. Nematoma šito? Nematoma, kaip apgaudinėjami tie, kurie laukia kompensacijų už žemę, kurie laukia kompensacijų už rublinius indėlius? Viso to Vyriausybė taip pat nematė.

Atominė energetika. Gerbiamieji, šiandien tūkstančiai Lietuvos žmonių gyvena XX a. pradžioje, kada savanoriai iškovojo nepriklausomybę. Be elektros gyvena. Kas bus, kai uždarysime atominę energetiką? Europos Sąjunga spaudžia. Europos Sąjunga mums – ne draugas, yra konkurentas, ir biurokratija jai aiškiai priešintis… Irgi maždaug buvo taip: prie manęs dar bus atominės energetikos likučių, o po manęs jums atiteks klausimų sprendimas. Dabar vėl minusas. Privatūs pensijų fondai pervaldo visus… daugiau pinigų negu uždirba, vėlgi problema.

Baigdamas norėčiau pasakyti. Gerbiamieji, šiandien minėjome J.Žemaičio metines. Kai partizanai paskutinę kulką skirdavo sau, aiškiai sakydavo: nenorime matyti Lietuvoje mužiko ir pono. Norime matyti Lietuvą, kad būtų visiems gera joje gyventi. Gerbiamieji, tie, kurie formuojate Vyriausybę, jūsų principuose aš šito nematau. Jūsų principuose matau Lietuvą – ponų ir elgetų. Bet daug kritikos pasakęs aš tik dėl religinių motyvų greičiausiai balsuosiu už A.Brazauską, ir štai dėl kokių.

Kaip žinote, Lietuva yra Marijos žemė. Ir staiga ateina į valdžią Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia ir į valdžios rojų imasi šventąją Mariją. Argi mes, katalikai, galime balsuoti prieš? Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Aleknaitę-Abramikienę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos. Na, Lietuva tikrai nuostabi šalis, kurioje nuolat vyksta neįtikėtini dalykai. Buvęs šalies Prezidentas, jau pusketvirtų metų Vyriausybės vadovas, tarsi koks pirmo kurso studentas nusprendė kreiptis į teisininkus, kad šie išaiškintų, ką reiškia Ministro Pirmininko politinė atsakomybė. Nenoriu piktinti gerbiamojo pretendento ir vėl minėti kokių nors romėnų mitologijos personažų, bet patikėti, kad patyrusiam politikos liūtui reikėtų teisininkų išaiškinimo, tikrai neįmanoma. Kiekvienas gali atsiversti šalies Konstituciją ir perskaityti 96 straipsnį, kuriame rašoma: „Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui“. Tiesiogiai pavaldūs. Taigi gerbiamojo pretendento kuklinimasis, neva jis nėra koks nors virš visų, prisiimantis atsakomybę už visus, neturi pagrindo. Nedrįsčiau tvirtinti, jog esate absoliučiai virš visų, gerbiamasis premjere, bet būdamas Vyriausybės, taigi politinio kabineto, vadovas jūs tikrai esate viršesnis už visus ministrus. Tai jums patvirtintų bet kuris pradinės mokyklos direktorius. Dalį Vyriausybės kompetencijos Ministras Pirmininkas įgyvendina netgi asmeniškai. Pagal pareigas jis pašauktas formuoti Vyriausybės politiką, kuri lemia visą Lietuvos valstybingumo raidą. Todėl gerbiamojo pretendento mėginimai kalbėti apie valstybės valdymą vien technokratiškai, tarsi apie kokį sandėlį ar fabriką, kelia nerimą. Man kelia pagrįstą nerimą vieno ryškiausių Lietuvos politikų primygtinis noras nusišalinti nuo politinių procesų ir politinių vertinimų.

Valstybėje visuomet veikė ir veiks interesų grupės, kurios stengsis priversti Vyriausybę vykdyti jų interesus. Štai ir dabar vienas gerbiamas kolega atvirai pasakė, kad „prastūminės“ savo klausimus ir todėl gražiai kalbėjo apie premjerą. Tam tikra prasme Vyriausybės veikla iš tiesų yra vadyba. Bet tai interesų vadyba. O kur interesai, ten ir politika. Kur politika, ten reikia užimti poziciją. Štai šiuo metu į Lietuvos Vyriausybę, į kabinetą veržiasi dviejų Viktorų interesų grupė, prisidengusi jų formuota partija.

Premjere, negi jūs iš tiesų tikite, kad Darbo partija, kuriai taisykles diktuoja „Gazpromo“ draugai oligarchai, bus pajėgi imtis politinės atsakomybės už savo pirmininko veiklą? O jūs mums frakcijoje sakėte, kad atsakys partijos. Galbūt kai kurios, bet tik ne tokios naujai iškeptos. Ir jūs pats netikite tuo. Galbūt nerimaujate, žmogiškai nerimaujate, ir šia prasme aš jus labai suprantu. Tačiau jūs bandote perkelti atsakomybę kažkam kitam, nors to padaryti neleis nei tauta, nei jos Konstitucija.

O iš tikrųjų tauta labai geranoriškai laukia iš jūsų tik vieno paprasto ūkiško sakinio, kurį jūs vengiate ištarti. Tas sakinys galėtų būti maždaug toks: „Jeigu kuris nors ministras piktnaudžiaus jam suteikta valdžia, jeigu pažeis viešųjų ir privačių interesų santykį, aš siūlysiu Prezidentui tokį ministrą atleisti“. Ir viskas. Ir pradžiai pakaktų. Pasakęs tokį visai paprastą sakinį, kurį supras visi, netgi pradinės mokyklos mokytojai, jūs nuraminsite ne tik opoziciją, bet ir visą tautą, valstybę, galbūt ne vien Lietuvos valstybę. Bet iki šiol šito paprasto sakinio jūs, gerbiamasis premjere, neištarėte. Ir aš tikrai nesuprantu, kodėl neištarėte. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, tik kažkodėl pradinės mokyklos pedagogus jūs taip nuvertinate. (Balsas salėje) Aišku. Prašom. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamajam Juliui, nes jis paminėjo mano pavardę. Mes abu iš Siesikų. Aš tavo kalbą išklausiau labai puikiai. Na, kai aš kalbu, tu irgi klausyk. Aš aiškiai sakiau apie mokesčių mažinimą būtent mažai uždirbantiems. O tu aiškini visai ką kita, kad neva aš sakiau, jog 3% sumažinus būtų biudžetui krachas, bet tiek to.

Aš noriu paklausti ir gerbiamosios Vilijos. Savo ausimis girdėjau, kaip jūs gyrėte premjerą, kaip jūs prašėte jo palaikymo prieš rinkimus jūsų apygardoje. Jūs tiesiog pasakėte: aš tokio patriarcho nemačiau, aš iš jo mokausi, bet nespėju niekaip su jumis žengti šio mokslo pasisemti. Tai leiskite paklausti, kada jūs buvote teisi: ar tada, ar dabar?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Man teks atsakyti, nes esu priversta. Na, aš visai nepykstu ant pono B.Bradausko, kad jis yra blogas cituotojas (ekonomistai ne visada gerai atsimena tekstus), tačiau aš niekuomet neslėpiau netgi savo frakcijoje, kad gerbiu dabartinį Lietuvos premjerą. Dar netgi galiu pasakyti – jis man yra simpatiškas kaip žmogus. Bet kaip tik dėl to aš juo taip ir rūpinuosi. Negi neaišku?

PIRMININKAS. Ačiū. Atrodo, išsiaiškino. I.Šiaulienė. Prašau.

I.ŠIAULIENĖ. Mieloji Vilija, aš noriu pratęsti…

PIRMININKAS. Ne, gal…

I.ŠIAULIENĖ. Tikrai buvau liudininkė, kaip su savo kolege Irena, dovanokit, pudrinot mano premjerui smegenis, kad aš moteriškai priėjusi pasakiau: gal užteks, gerbiamosios konservatorės, vis dėlto premjeras yra mūsų, socialdemokratų. Labai gražu, kolegos… Labai gražu, kolegos, kad mes išliktume labai teisingi tiek privačioje, uždaroje srityje, tiek kalbėdami Seimo tribūnoje. Vilija, tikrai prašyčiau, kad svertum žodžius ir savo viešose kalbose.

PIRMININKAS. Gal į moterų ginčą jau nebeįsiterpkit, užteks. Mes ne dėl to susirinkom. (Balsai salėje) Nepamirškim pagrindinio įvykio, kurio mes… Taip. Prašau. Paskutinis – A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš pasiūlyčiau konservatoriams ir socialdemokratams premjero dalybas vykdyti už šių rūmų sienų, o šiandien pereiti prie balsavimo.

PIRMININKAS. Taip, pagaliau ir opozicija tai siūlo. Būsimoji. Kviečiu dabar į tribūną pretendentą į premjerus A.M.Brazauską. Jam yra suteikiamas žodis iki 20 minučių, jeigu jis mano, kad reikėtų ką dar pasakyti. Jeigu matysit, kad reikia, jūs dar turit tokią galimybę atsakyti į Seimo narių klausimus. Iki 30 minučių.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Per šias dienas turėjau progą išgirsti labai daug įdomių žodžių, labai daug įvairių nuomonių, pirmiausia per tuos ilgus, sakyčiau, ir įdomius susitikimus su atskirų frakcijų nariais išklausyti daug pasiūlymų, pastabų, priekaištų ir daugelį kitų dalykų.

Labai įdomiai klausiausi to, kas buvo sakoma. Labai įdėmiai užfiksavau kai kuriuos pasiūlymus, kurie tikrai yra racionalūs, reikalingi ne tik vykdomosios valdžios veiklai, bet ir mūsų valstybei. Tikiuosi, kad ateityje, jeigu Vyriausybė bus suformuota, mes, žinoma, darysim išvadas, imsimės priemonių. Aš šiandien visiškai nenorėčiau detalizuoti šių klausimų, matyt, čia ir ne vieta kalbėti apie labai konkrečius dalykus, bet vienas iš tokių apibendrinančio pobūdžio aspektų, kuris šiandien nuskambėjo, tai valstybės pajamų ir valstybės išlaidų problema.

Tai nėra kaprizas. Tai nėra kaprizas premjero, vienos ar kitos partijos. Tai yra valstybės interesas. Todėl biudžetas, kuris sąlyginai yra mažas, aš galiu tai patvirtinti ir turbūt visi su tuo sutiks, yra mūsų problema, ir ši problema turi būti sprendžiama bendromis jėgomis. Tai yra galimas mokesčių peržiūrėjimas. Kapitalą reikia apmokestinti, be jokių abejonių, aš sutinku, daug ką kita reikia padaryti, bet pabandykim tik tai daryti, ir jūs pamatysit, kokia bus daugumos čia, salėje, sėdinčių reakcija, jau nekalbu apie visą Lietuvą. Tai štai, gerbiamasis Veselka. Aš daugeliu atvejų su jumis visiškai sutinku. Žinoma, labai lengva sakyti audringas kalbas, bet labai sunku realizuoti kai kurias idėjas, kurios labai garsiai skamba šioje salėje ar kur kitur už tos salės ribų. Mes susiduriame su šia valstybės pajamų ir išlaidų problema, nes be pajamų negali būti ir išlaidų nei tai pačiai sveikatos apsaugai, nei tam pačiam aukštajam mokslui, nei atlyginimų didinimui – niekam, todėl mūsų bendras reikalas… Aš tikiu, kad susiformavusi naujoji Vyriausybė, koalicinė, labai plačios koalicijos Vyriausybė, tikrai turėtų labai rimtai išnagrinėti visus pliusus ir minusus bei politines pasekmes tokių dalykų ir pasiūlyti Seimui, kaip vis dėlto didinti šias pajamas, kad mes galėtume sėkmingai didinti išlaidas. Vien tik pagal skaičiavimus, kuriuos ant mano stalo neseniai padėjo, sveikatos apsaugai papildomai kasmet reikia po vieną milijardą litų prie tų 2,5 mlrd., kurie yra. Leiskite paklausti, iš kokių resursų mes tai galime padaryti? Lygiai tokius pat skaičiavimus atneša ir padeda ant stalo Rektorių konferencija. Iš kokių finansavimo šaltinių mes galim išspręsti šį klausimą? Todėl aš dar kartą noriu grįžti prie to klausimo. Žinoma, ši diskusija nesibaigs tiktai šiandieniniu posėdžiu, matyt, ji tęsis ir ateityje, bet tai yra mūsų bendras uždavinys, ir aš manau, kad bendromis pastangomis mes ieškosim būdų.

Žinoma, ramiausia būtų nieko nedaryti, palikti tą mokesčių sistemą, kokia dabar susiformavo, susigulėjo, ir taip susigūžus sėdėti, priimti priekaištus, na, sakyti – nėra pinigų, negalim to išspręsti, to išspręsti, vidurinysis sluoksnis neauga, žmonių pajamos neauga ir t.t. Na, kad žmonių pajamos neauga, taip negalima kalbėti. Aš bandžiau parodyti skaičiais. Jie yra neišgalvoti, visa tai yra. Ir jūs patys puikiausiai matote, kiek Lietuva pasikeitė per visą nepriklausomybės laikotarpį, kiek ji pasikeitė per praėjusią kadenciją. Taip visiškai viską nuneigti, aš manau, būtų tikrai nesąžininga.

Dabar norėčiau šiek tiek tiksliau pakalbėti apie Vyriausybės kompetenciją, premjero kompetenciją ir atsakomybę, Vyriausybės atsakomybę. Aš manau, kad štai konservatoriai, su kuriais mes pusantros valandos kalbėjom, sukėlė sumaištį mūsų visuomenėje, žmonių galvose, klaidina visuomenę, nes niekas jokios atsakomybės neatsisako. 3,5 metų aš einu šias pareigas. Iš viso neiškilo šis klausimas, ir visiems yra viskas aišku. Tikiuosi, kad visi seimūnai yra perskaitę Konstituciją, ir 95, ir 94, ir 96 – visus straipsnius, tačiau sau leidžiu, jeigu jūs man leisit tris minutes atimti, teisine kalba tiksliai pasakyti, kas yra premjero, Vyriausybės ir ministrų kompetencija ir atsakomybė. Aš manau, kad tie ginčai… Ir radijas neeikvos eterio laiko, ir televizija taip pat labai brangaus laiko neeikvos šiam reikalui, nes viskas yra aišku, viskas yra parašyta mūsų įstatymuose, viskas labai lakoniškai ir tiksliai yra parašyta Lietuvos Konstitucijoje, komentaruose, Konstitucinio Teismo sprendimuose. Aš pabandžiau į vieną puslapį visa tai sudėti ir, jums leidus, perskaitysiu.

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 96 straipsnio 1 dalis bei Vyriausybės įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis Vyriausybės atsakomybę bei atskaitomybę, nustato, kad Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą.“ Atsako Seimui. „Šios Konstitucijos bei įstatymų nuostatos įtvirtina Vyriausybės kolegialumo bei solidarios atsakomybės principą, t.y. Vyriausybė, veikdama kaip kolegiali institucija, už savo veiklą bei Vyriausybės posėdžiuose visų jos narių balsų dauguma priimtus sprendimus atsako solidariai.“ Toliau. „Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 97 straipsniu, Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Ministras Pirmininkas yra atsakingas už Vyriausybės darbo organizavimą siekiant užtikrinti sklandų, nepertraukiamą Vyriausybės darbą bei tinkamą Vyriausybės programos vykdymą.

Konstitucijos 92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Ministro Pirmininko teisė teikti Prezidentui siūlymą skirti ar atleisti ministrus nereiškia tiesioginės Ministro Pirmininko atsakomybės už ministrų veiklą.“ Turi teisę, be jokių abejonių. „Ministras Pirmininkas, kaip būsimos Vyriausybės vadovas, teikia jos narių kandidatūras Respublikos Prezidentui atsižvelgdamas į Seimo narių daugumos nuomonę. Kad Vyriausybė gautų įgaliojimus veikti, reikia Seimo narių balsų daugumos. Siekiant turėti minėtą balsų daugumą Seime, buvo sudaryta šiuo atveju keturių partijų koalicija. Koalicijos sutartyje numatyta, kiek kuri partija deleguoja ministrų į Vyriausybę. Todėl, teikdamas Respublikos Prezidentui Vyriausybės sudėtį, Ministras Pirmininkas yra saistomas ir koalicijos sutarties. Kadangi Vyriausybės sudarymas yra ne teisinis, o politinis aktas, konkrečios ministro kandidatūros pasirinkimas yra koalicijos partnerių susitarimo dalykas“.

Dar norėčiau pridurti. Vadovaudamasis įstatymais, aš kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir paprašiau patikrinti kandidatų, galimų kandidatų į ministrus, nepriekaištingumą, jų reputaciją ir, žinoma, visas su tuo susijusias charakteristikas. Tikiuosi, artimiausiu metu, prieš teikdamas Vyriausybę Prezidentui, gausiu tokią informaciją.

„Ministrų atsakomybę Seimui bei Respublikos Prezidentui už vadovavimą jiems pavestoms valdymo sritims įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Vyriausybės įstatymas. Vyriausybės nario atsakomybės pagrindas yra Vyriausybės programa, taip pat įstatymų, kitų teisės aktų ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais vykdymas. Vyriausybė, tvirtindama konkrečias Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, numato ir konkrečias ministerijas, įgyvendinančias minėtas priemones.

Toliau. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 metų lapkričio 23 d. nutarime nurodyta, kad nustatyta ministro kompetencija vadovauti ministerijai suponuoja ministro asmeninę atsakomybę už ministerijos veiklą, jos funkcijų įgyvendinimą. Be to, Vyriausybės įstatyme numatyta, kad ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis ir yra tiesiogiai atsakingi už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais. Ministras Pirmininkas gali pateikti Lietuvos Respublikos Prezidentui siūlymą atleisti tą ministrą, kurio veiklos Vyriausybėje nuostatoms jis nepritaria arba jų nevykdo“.

Baigdamas norėčiau pasakyti, jog „Ministras Pirmininkas privalo užtikrinti, kad Vyriausybė, kaip kolegiali institucija, tinkamai įgyvendintų valstybės politiką atitinkamose ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms priskirtose valdymo srityse (aš turiu galvoje kitas įstaigas) bei užtikrintų Vyriausybės tinkamą atsakomybę santykiuose su kitomis valstybės institucijomis“. Štai yra ištraukos iš mūsų įstatymų. Manau, nekyla jokių abejonių, kaip mes privalome laikytis kompetencijos arba įgaliojimų ir pagal kompetencijos ribas atsakomybės. Taip pat ir Ministras Pirmininkas.

Aš dar kartą noriu pareikšti, kad per visą savo veiklą niekuomet neatsisakiau atsakomybės, jos laikiausi ir visada atsakydavau už savo veiksmus ir atsakysiu ateityje. Baigiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar primenu, kad jūs turite galimybę atsakyti į Seimo narių klausimus. Klausimams ir atsakymams skiriama 30 minučių. Pirmasis jūsų nori klausti G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, dėkui už tokį konspektyvų turbūt ir sau, ir visiems priminimą, kokios yra Vyriausybės veiklos ribos. Neabejoju, kad darbo pradžioje tuos dalykus prisiminti yra visiems naudinga.

Gerbiamasis pretendente, jūs iš tiesų gana tiksliai atspindėjote tai, kokios yra kompetencijos tiek Vyriausybės, kaip solidariai veikiančios institucijos, tiek ir ministrų atskirai. Norėčiau jūsų paklausti iš kitos pusės, jeigu jūs iš tiesų nevengiate ir griežtai teigiate, kad nevengsite atsakomybės. Jums teks dirbti koalicinėje Vyriausybėje, joje jūsų vadovaujama partija neturi ir neturės vyraujančios pozicijos. Sakykite, jeigu atsitiks taip, kad ministrai paslys, padarys klaidų arba įsivels į neaiškias istorijas, ar jūs, kaip premjeras, griežtai ir principingai reikalausite šitų ministrų atsakomybės?

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, reikalausiu, be jokių abejonių.

PIRMININKAS. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kandidate į premjerus, norėčiau paklausti konkrečiai, tiesiai ir aiškiai. Ar galėtumėte bent tvirtai pažadėti, kad jūsų kadencijos laikotarpiu baigsis biudžeto lėšų, ypač valstybės investicijų, programų lėšų, skirstymas savivaldybėms, apskritims pagal partinę priklausomybę? Dar šiek tiek retorinis klausimas. Ar jūs įsivaizduotumėte, kas būtų su komandos kapitonu, treneriu, jeigu, tarkime, krepšinio centro žaidėjas pradėtų mėtyti kamuolį į savo krepšį?

A.M.BRAZAUSKAS. Man atrodo, į šią krepšininkų istoriją jau atsakiau, kaip tokiu atveju elgtųsi premjeras.

Dėl partinio biudžeto skirstymo. Investicijos irgi yra biudžeto lėšos, tai atskiras skyrius. Nei buvo pradėtas šis darbas, nei jis baigsis, nes yra savivaldybės, yra metodai, metodikos, biudžeto sandara, jūs puikiausiai žinote… pirmiausia mes, rengdami biudžetą ir savivaldybių biudžetus, vadovaujamės… Manau, tai, ką jūs kalbate, yra… Tiesa, ir susitikimo metu, kai aš buvau jūsų frakcijoje, kėlėte šį klausimą, bet aš tiesiog nematau jokio pagrindo šitam. Patikėkite, ir mūsų Vyriausybė, ir gali patvirtinti ministrai, kurie yra šioje salėje, kad mes niekuomet politiniu principu nesivadovavome planuodami lėšas, ar būtų biudžeto lėšos, ar įvairūs asignavimai, ypač investicijos, tai visiškai ne šitas metodas. Manyčiau, kad yra kitas dalykas – savivaldybių, merų sugebėjimas ginti savo interesus.

Yra 80 savivaldybių. Man tenka susidurti, visuomet durys atviros visiems merams. Labai ramiai, gražiai mes kalbamės su merais ir kiekvieną išklausau, ar jis būtų konservatorius Panevėžyje, ar socialdemokratas Šiauliuose, ar dar kur nors. Yra valstybės interesai, yra savivaldybių interesai, yra žmonių interesai, tai ir yra pagrindinis principas, kuriuo vadovaudamiesi mes vykdome savo funkcijas.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis premjere, aš klausčiau apie ministrų kabineto formavimą. Tiek kai kurie politikai, tiek ir žurnalistai, ir politologai, šiandien kalbėdami apie naują ministrų kabinetą, labai dažnai sako, kad jis yra formuojamas, skiriami ministrų portfeliai pagal lėšų, kurios bus gaunamos iš Europos Sąjungos atskiroms veikloms sritims, dydį. Ar jums neatrodo, kad šiuo atveju yra šiek tiek supaprastintai, labai švelniai sakau, įsivaizduojamas Europos Sąjungos lėšų atėjimas ir jų panaudojimas?

Antra, ar jums neatrodo, kad tie žmonės, kurie dažniausiai šiuo atveju skelbiasi esą labai nutolę nuo praeities, vis dėlto nėra veikiami praeities lėšų skirstymo modelio ir jų panaudojimo? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš labai rekomenduočiau pirmiausia žurnalistams, o paskui ir visiems perskaityti vieną vakar dienos straipsnį „Respublikoje“, kuriame yra aiškinama ir labai paprastai ir suprantamai parodyta visa šių lėšų skirstymo, panaudojimo ir išnaudojimo metodika. Tada įsitikinsite, kokią valią turi atskiras ministras, ir kokie čia gali būti principai. Ne tie principai! Daug ministerijų turės lėšų, viena daugiau, kita mažiau. Daugiausia turės žemės ūkis, bet mes, kaip socialdemokratai, nepretendavome į Žemės ūkio ministerijos postą. Daug reikalų, be abejo, turės Ūkio ministerija – didelės investicijos. Dideles investicijas turės Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija. Kitos, žinoma, šiek tiek mažiau, bet susidurs su šiuo klausimu. Pats metodas arba, tiksliau, šių lėšų panaudojimo reglamentas yra labai sudėtingas. Yra keletas pakopų, įvairūs priežiūros komitetai sudaryti pagal tam tikrą metodiką. Taigi kad ministras elgtųsi su tais milijardais tarsi su savo asmeniniais pinigais, iš tikrųjų to nebus. Tikrai nebus.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš tiktai labai trumpai. Gerbiamasis premjere, ne pirmą kartą girdžiu iš jūsų, kad Lietuvoje yra 80 savivaldybių. Aš norėčiau dar kartą jūsų tvirtai perklausti, kiek Lietuvoje yra savivaldybių?

A.M.BRAZAUSKAS. Suklydau. Ačiū, kad pataisėte. (Kalba visi kartu) Dabar jau žinosiu.

PIRMININKAS. Bet aš tada ir Eligijui paaiškinsiu, kad ši jūsų pastaba irgi nebuvo dėl vedimo tvarkos. Tiesiog paaiškinu. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, labai ūkiškas klausimas. Prasiskverbė informacija, kad privatūs pensijų fondai lėšoms administruoti išleidžia daugiau pinigų negu jų uždirba. Jeigu toliau bus tokia tendencija, gali atsitikti taip kaip su privačiais komerciniais bankais. Ar jūs šią informaciją turite ir ką Vyriausybė mano daryti, kad ši tendencija nesitęstų ir neatsitiktų taip, kad privatūs fondai bankrutuos, o tuomet pasekmės Lietuvai irgi būtų labai negeros?

A.M.BRAZAUSKAS. Aš suprantu jūsų susirūpinimą. Mums lygiai taip pat rūpi, bet jūs suprantate, kad tik dabar prasidėjo tų fondų formavimas. Iš esmės tiktai vienerius metus tęsiasi ir, be jokių abejonių, to fondo administravimas turi būti gal ne adekvačiai proporcingas, kaip normaliomis sąlygomis. Be abejo, šis klausimas yra labai aktualus, ir mes esame atsakingi už tai, kad šie fondai gausėtų, o ne mažėtų. Aš tikiuosi, kad Finansų ministerija nuolat kontroliuos, kad šios lėšos, kurios pradėtos kaupti šiuose fonduose, iš tikrųjų gausėtų, kad šis kapitalas, kuris duoda dividendus, būtų įtrauktas į apyvartą, duotų dividendus, duotų procentus ir, žinoma, atitinkamai būtų geras pagrindas ateityje mokėti žmonėms pensijas.

PIRMININKAS. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis premjere!

A.M.BRAZAUSKAS. Svertai yra įstatyme.

A.MATULEVIČIUS. Aš visiškai…

A.M.BRAZAUSKAS. Ir atsakomybė.

A.MATULEVIČIUS. Aš tikrai dėkingas, kad jūs šiandien mūsų šoumenams truputį paaiškinote, nes jie drumsčia žmonių protus dėl Vyriausybės ir premjero atsakomybės ribų. Aš norėčiau paklausti, ar jūs turite kokią nors viltį ir gal kokių pasiūlymų tiems žmonėms, kurie mėgsta daryti iš valstybės valdymo tam tikrą cirką? Gal su tais žmonėmis, kurie kritiškai žiūri į Vyriausybę, kaip nors galima konstruktyviai susitarti? Ar jūs turite tokią viltį ir galbūt verta juos kviestis ir siūlyti, kad jie rimtai dirbtų, ar ir toliau jie čia mus juokins ir tarp žmonių kels sumaištį? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Nežinau, turbūt mano pedagoginių gabumų neužteks išaiškinti visiems ir žmonės mato tą, ką jie nori matyti, o ne tai, kas yra iš tikrųjų. Ką padarysi! Daugelis žmonių mato tai, ką nori matyti, ir nemato to, kas yra. Matyt, kad tai tęsis ir toliau.

PIRMININKAS. K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, tikrai buvo malonu šiandien girdėti iš įvairių kolegų įvairius pareiškimus dėl jūsų Vyriausybės darbo. Kai kurie pareiškimai buvo labai rimti, bet teko išgirsti ir populistinių vaikų darželio lygio pareiškimų, kurie yra normalus reiškinys demokratinėje politikoje.

Aš norėčiau pabrėžti kai kuriuos faktus ir papildyti kai kurių kolegų anksčiau padarytus pareiškimus. Kiekvienoje valstybėje egzistuoja įvairios biudžeto pajamų ir išlaidų problemos, socialinės problemos. Net valstybės, kurios turi šimtų metų senumo istoriją, turi tas pačias problemas, todėl nieko naujo, kad ir mes per 14 metų dar turime daug neišspręstų problemų. Kad biudžetas būtų sėkmingai vykdomas, vienas iš svarbiausių dalykų yra sutvarkyti valstybėje kriminogeninę, korumpuotą politiką, kuri dar egzistuoja.

Aš nenoriu pasikartoti, bet prieš mėnesį aš jūsų klausiau, kaip pasibaigs Valstybės turto fondo pirmininko, kuris yra geriausiai valstybės apmokamas pareigūnas… sprendimas dėl jo elgesio, kai jis naktį brakonieriavo ir nušovė tas stirnas. Praėjo beveik šešios savaitės ir tas klausimas kaip numiręs. Valstybinė etikos komisija skelbia visokius pareiškimus. Prezidento patarėjo duktė skrido lėktuvu, baisi tragedija, nors čia nieko neįvyko, bet kai tikrai įvyksta didelis kriminalinis nusikaltimas, tas žmogus ir šiandien dirba valstybinėje įstaigoje. Kol nebus išspręstos šios kriminogeninės situacijos, taip pat ir kiti su mokesčiais susiję klausimai, tikrai mes turėsime problemų. Vis dėlto aš remiu jūsų Vyriausybę ir balsuosiu už premjero kandidatūrą.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū, daktare. Aš supratau iš jūsų klausimo, kad yra trys problemos – korupcija, mokesčiai ir medžioklė. Jeigu iš eilės, iš tikrųjų korupcija kaip reiškinys mūsų valstybėje yra, ir visiškai su jumis sutinku, kad toks reiškinys yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje valstybių, kur seniai nusistovėjusi valstybės sąranga, santvarka, įstatymai, institucijos, tarnybos. Be abejo, mes turime tvirtinti visas tas institucijas, jokių abejonių nėra. Kai mes frakcijose kalbėjome, apie tai irgi buvo labai plačiai kalbama.

Vyriausybė tiek, kiek tai yra jos kompetencija, žinoma, ir iki šiol kreipė dėmesį, ir ateityje kreips. Jūs pastebėjote, kad per pastarąją kadenciją, jeigu buvo iškilę kokių didelių nesusipratimų, švelniai šnekant, Seime, Prezidento institucija… didžiulį darbą atliko Seimas rengdamas interpeliaciją. Jūs iš esmės nieko negirdėjote apie Vyriausybės pareigūnus todėl, kad iš tikrųjų ministrai labai atsakingai į tą reikalą žiūri, aš tikiuosi, ir žiūrės, ir rimtai vertins. Svarbiausia užkirsti kelią tokiems dalykams. Pasekmes likviduoti, žinoma, taip pat reikia, bet reikia užkirsti kelią visoms galimoms korupcijos priežastims, kurioms turėtų būti skiriamas dėmesys ir, aš manau, rimtas finansavimas.

Dabar dėl mokesčių. Mokesčių nemokėjimas yra nusikaltimas. Lietuvos įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę iki laisvės atėmimo. Deja, pas mus šie reikalai praeina labai švelniai per visas teisines institucijas, praeina nepaprastai švelniai. Dabar pasižiūrėjau dėl Darbo kodekso nesilaikymo. Nelegalus darbas, viršvalandžiai ir panašiai, skriaudžiamas darbuotojas. Bet išieškomi tik 5%–6% tų baudų, kuriomis Darbo inspekcija, kiti nubaudžia. Teismai išieško 5%–6%. Kiek mes galime kovoti? Kiek kainuoja valstybei visas tas administravimas, tie visi inspektoriai, išlaikymas ir toliau, kur efektas? Matyt, yra visų institucijų atsakomybė už šiuos dalykus, ir labai rimta atsakomybė, ir labai rimtai į tokius… Tas pat su mokesčių mokėjimu, lygiai tas pat. Todėl ši sritis (aš irgi tai susieju su korupcija), be jokių abejonių, turi būti visų dėmesio centre, ir Vyriausybės, kiek tai priklauso nuo mūsų. Paskutiniu metu mes labai sustiprinome Darbo inspekciją. Daugiau inspektorių ir finansavimą padidinome. Bet didelio efekto nėra, viskas nugęsta ir iki pabaigos lyg ir laisvai išeina išvengdami atsakomybės tam tikro rango vadovai.

Dabar dėl medžioklės. Jūs uždavėte šį klausimą ir aš jums atsakiau. Deja, šiandien, nežinau, ar mėnuo praėjo, lygiai tą patį atsakau. Šis pareigūnas medžioklėje buvo ne darbo metu. Pareigybinių pažeidimų mes neįžvelgėme. Aš norėjau sudaryti komisiją, kaip mes darome pagal įstatymus pareigūnų atžvilgiu, tačiau mes neįžvelgėme sudėties tarnybinio pažeidimo. Yra etikos, aukšto lygio pareigūno etikos, elgesio klausimai. O elgesio klausimus sprendžia ne premjeras savo komisijomis, o yra speciali valstybinė tarnyba, kuri šį darbą turi baigti. Aš manau, kad jis per daug ilgai užsitęsė.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis pretendente, jūs čia pakeltu balsu žadėjote būti lyg ir principingas, neabejingas korupcijai, bet kai kurie dalykai mane verčia abejoti šių jūsų žodžių nuoširdumu. Aš prisiminsiu paprastą reikalą – jūsų vardo koalicijos sąrašo formavimą, kai principingiausi žmonės, tiesiogiai kovoję su korupcija: N.Steiblienė, A.Salamakinas, J.Sabatauskas, atsidūrė sąrašo gale. Juk jūsų žodis formuojant sąrašą tikrai nebuvo paskutinėje vietoje. Gerai, kad rinkėjai tą ištaisė. Dabar mes girdime, kad minėtieji N.Steiblienė ir A.Salamakinas negali tikėtis tų pareigų, kurias, manau, gana sėkmingai atliko.

Ir dar priminsiu vieną atvejį, kuris bet kurioje demokratinėje valstybėje tikriausiai sukeltų didelį skandalą. Jūs išsikvietėte ant kilimėlio Antikorupcijos komisijos pirmininkę, kai tik komisija ėmė tirti paraišką dėl radijo aparatūros pirkimo pasienio tarnybai, ir aiškinote, kad viskas ten yra gerai. Aš manau, kad tokie veiksmai tikrai nepriimtini demokratinėje valstybėje, kai tokios komisijos pirmininkei netiesiogiai daromas spaudimas.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmoji dalis jūsų klausimo, arba teigimo. Tai yra partiniai reikalai, interesai, nesusiję su Vyriausybės veikla, todėl aš nemanau, kad mūsų koalicijos sąrašo sudarymo principus mes būtinai dabar turėtume dėstyti, kokiais principais ir kaip tai yra daroma. Sąrašas yra ilgas, išrinktų yra nedaug ir kas nors turėjo likti už to sąrašo ribų. Bet ponia N.Steiblienė yra labai populiari asmenybė, ji, kaip jūs žinote, buvo reitinguota, buvo įvertinta visuomenės, rinkėjų, ir viskas labai gerai.

Dabar dėl kilimėlio. Jokio kilimėlio nebuvo. Iškilo klausimas, Seimo Pirmininkas manęs paprašė išnagrinėti asmeniškai šį klausimą. Aš sukviečiau visus specialistus, pakviečiau ponią N.Steiblienę, kad ji girdėtų ir dalyvautų, viską išsiaiškinome iki galo, ir aš galiu patikinti, kad jokių korupcijos elementų ten nėra ir nebus. Triukšmas sukeltas be jokio reikalo. Jeigu jums tikrai labai įdomu, aš galiu pateikti pažymą, kad jūs įsitikintumėte ir jums neliktų jokių abejonių.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis premjere, iš pradžių norėjau sureaguoti į vieną jūsų teiginį. Iš tiesų ne Tėvynės sąjunga sukėlė diskusiją apie atsakomybę, mums tikrai viskas aišku, bet jums buvo neaišku, nes jūs kreipėtės į teisininkus dėl išaiškinimo.

A.M.BRAZAUSKAS. Man seniai viskas aišku, aš jau tiek metų dirbu.

R.J.DAGYS. Bet ne mes prašėme teisininkų išaiškinti. O be abejo, išlieka klausimas, kurį jūsų perskaityto… kaip mes pastebėjome, puslapyje tikrai nėra kalbos apie politinę atsakomybę.

Mano klausimas susijęs su kitais dalykais. Pirmiausia norėčiau gauti jūsų patvirtinimą to, ką sakėte frakcijoje, kad smulkiesiems projektams dėl Europos Sąjungos pinigų bus kur kas didesnis prioritetas ir jie bus gerokai didesnio svorio negu stambieji, nes su stambiaisiais kaip tik ir susiję visi interesų konfliktai.

O klausimas būtų toks. Jūsų abi partijos, tiek Socialdemokratų, tiek Darbo partija, teigia, kad 95% programų sutampa. Biudžetą jūs jau esate patvirtinę. Darbo partijos pažaduose, kur 1, 11, 111 ir 1100, yra kur kas daugiau negu tie 5%, pagal kuriuos galima būtų „tilpti“ į tą biudžetą. Aš noriu paklausti, ar bus peržiūrėtas jūsų jau dabar patvirtintas biudžetas, kad būtų įgyvendinti Darbo partijos siekiai?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia dėl biudžeto. Aš labai prašyčiau Seimo narių neskubėti. Kai bus paskirtas Ministras Pirmininkas, kai bus koalicijos Vyriausybės detaliai išnagrinėtas variantas, kuris dabar yra parengtas, parafuotas visų keturių partijų derybininkų, programos variantas… Jokiais procentais, kokia kurios partijos dalis yra likusi šioje programoje, aš negaliu pasakyti, nėra tokios dimensijos. Vienos ir kitos partijos įsipareigojimai yra apibendrinti. Programa Seimui, aš manau, bus pateikta jau greitai. Jūs ją išnagrinėsite, galėsite palyginti su atskirų partijų programomis (jos irgi nėra slaptos) ir pamatyti, kurios partijos kokia dalis, koks įnašas yra bendroje koalicinėje programoje. Dėl to keisti biudžeto tikrai nereikės. Tikrai nereikės keisti.

PIRMININKAS. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pretendente į Ministrus Pirmininkus, Vyriausybė – kolegiali institucija. Būsimoji Vyriausybė bus sudaryta iš keturių partijų atstovų. Jums bus tikrai sunku dirbti šioje Vyriausybėje, nes Socialdemokratų partija, kuriai jūs vadovaujate, neturės daugumos. Savaime suprantama, gali atsitikti taip, kad jūsų partijos nuomonė ir jūsų, kaip šios partijos vadovo, nuomonė vienu ar kitu klausimu, ypač svarbiu mūsų valstybei, bus viena, o tarkime, kitų trijų partijų atstovų, ministrų, bus kita nuomonė, ir galbūt dėl savanaudiškų tikslų, kurie prieštaraus jūsų sąžinei, prieštaraus valstybės interesams. Kaip jūs elgsitės?

A.M.BRAZAUSKAS. Kaip aš elgsiuosi? Pirmiausia mes modeliuojame tokias situacijas, kurios yra hipotetinės. Keturios partijos savanoriškai siunčia savo žmones į Vyriausybę, mes turime koalicinius susitarimus, pasirašytus partijų, mes turėsime bendrą programą. Aš nemanau, kad reikėtų taip tragiškai žiūrėti ir manyti, kad čia slypi labai dideli pavojai ir kad šitokia koalicinė Vyriausybė negalėtų dirbti. Aš manau, kad tokia Vyriausybė gali dirbti. Jeigu iš tikrųjų būtų toks atvejis, kaip jūs pasakėte, premjerui tokiu atveju nieko neliks kaip tik atsistatydinti.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis premjere, jūs minėjote, kad vis dėlto yra gana žemas mokesčių lygis palyginti su kitomis valstybėmis. Frakcijos susitikime buvo kalbėta, kad nemaža dalis lėšų cirkuliuoja ir šešėlinėje ekonomikoje. Jūs sakėte, kad kovojant su korupcija (o korupcija ir šešėlinė ekonomika tikrai turi ryšį) neturite jokių svertų.

Aš norėčiau jūsų paklausti, ar vis dėlto Vyriausybė imsis kokių nors žingsnių, priemonių, veiksmų, kad būtų ne didinama ypač mažas pajamas turintiems gyventojams mokesčių našta, o realiai bandoma kovoti su šešėline ekonomika ir korupcija? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, šiandien negaliu duoti tokių pažadų ir kalbėti už visą Vyriausybę. Aš tik dar kartą galiu patvirtinti, kad Vyriausybė ruoš savo pasiūlymus. Aš jokiu būdu nekalbu ir nemanau, kad pasiūlymai gali būti susiję su mokesčių didinimu tai kategorijai žmonių, kurie iš tikrųjų gauna labai mažas pajamas. Tai šį teiginį aš tikrai galiu patvirtinti. Taip ir turės būti, manau, nė vienas iš Vyriausybės narių nebus kitokios nuomonės.

Dabar dėl visų kovos dėl mokesčių mokėjimo. Jeigu paseksite visą įvykių eigą, jūs pamatysite, kad kiekvienais metais biudžetas auga maždaug 8%. Ir reiškinys yra labai teigiamas pastaruoju metu, kai biudžetas auga greičiau negu visa ekonomika. Ką tai sako? Tai sako, kad plečiasi… (Balsas salėje) Nedidinant, nekeičiant mokesčių. Per pastaruosius metus, kaip jūs žinot, yra atvirkščiai, mokesčiai sumažėjo, kai pelno mokestis… (Balsas salėje) Paprasčiausiai net sumažėjo. Tai reiškia, kad mokėtojų bazė, mokesčių mokėjimo bazė plečiasi. Ką reiškia plečiasi? Tai, kad mažėja šešėlinė ekonomika. Yra sudaryta speciali darbo grupė, į kurią įtraukti įvairių institucijų atsakingi pareigūnai, pradedant saugumu, STT ir t.t., kurie dirba nuolat. Kiekvieną antradienį aš išklausau informaciją ir imamės papildomų priemonių.

Gerai, kad pastaruoju metu ten, kur daugiausia, manyčiau, yra nusižengimų, t.y. dėl pajamų mokesčių mokėjimo ir dvigubo atlyginimo dirbantiesiems skriaudžiant žmogų, skriaudžiant žmogų, būtent šioje srityje iš tikrųjų yra didelis progresas. Pagrindinis biudžeto pajamų prieaugis yra štai šios mokėtojų bazės išryškinimas, sakyčiau, netgi atlyginimų išaiškinimas ir išryškinimas. Tos priemonės, kurios buvo taikomos visus tuos trejus metus, davė tikrai gerų rezultatų. Baigdamas netgi galiu pasakyti, kad kitų metų biudžete dėl pajamų mokesčio numatyta, kad pajamos iš pajamų mokesčio auga 14%, kai visas biudžetas, be Europos Sąjungos lėšų, auga maždaug 8%.

PIRMININKAS. J.Olekas. Dar kartą paspauskit mygtuką. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau reaguoti į jus klaususiuosius. Man atrodo, šiek tiek keistoka, kai buvęs Vyriausybės narys kalba, kad Vyriausybėje dirbsiantys ministrai priims sprendimus savanaudiškais tikslais. Manau, nekaltumo prezumpcija čia teisininkui turėtų galioti.

Antras dalykas, aš tikiuosi, kad, premjere, jums ir visai Vyriausybei bus kur kas lengviau dirbti, nes ir iš Gintaro klausimo, ir iš pono R.Dagio klausimo buvo galima suprasti, kad daugiau nei į Vyriausybę, nei į Ministrą Pirmininką Seimo nariai, išrinkti vienmandatėse apygardose, dėl savo apygardų reikalų nesikreips su prašymais skirstant biudžetą. Nes buvo aiškios potekstės klausiant, kodėl vienoms ar kitoms savivaldybėms skiriami pinigai. O mano klausimas būtų… Gal tiesiog primintumėt jūs dar kartą ir Seimo nariams, ir žurnalistams, kad Europos Sąjungos lėšos, nors jos ir didelės, bet tai yra vis dėlto mažesnioji mūsų biudžeto dalis, palyginti su tuo, ką perskirsto visa Vyriausybė ir Seimas per biudžetą. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Be jokių abejonių. Aš nežinau, ar tai dar reikėtų priminti. Tiktai du skaičius galiu pasakyti, man atrodo, bus aišku. Mūsų kitų metų biudžetas yra 15 mlrd., aš suapvalinu, o Europos Sąjungos pinigų yra 2 mlrd. 600 mln. Tai prašom skaičiuoti, koks tai yra procentas. Tai nėra ir 20%.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti ne apie biudžeto skaičius ar kokius nors mokesčius. Noriu jūsų, kaip vieno iš svarbiausių Lietuvos politikos lyderių, paklausti. Kaip jūs vertinate šiandieninę situaciją Ukrainoje? Kaip jūs vertinate tai, kad į Ukrainos Prezidento rinkimus atvirai kišosi Kremlius? Ką, jūsų manymu, jūs pats, Vyriausybė arba visa Lietuva galėtų padaryti, kad Ukrainoje situacija išsispręstų tokia linkme, kokia mes visi norėtume?

A.M.BRAZAUSKAS. Na, žinot, tai nesusiję su Vyriausybės veikla. Be abejo, jeigu jūs man uždavėt klausimą, aš bandysiu atsakyti. Turiu informacijos tiek, kiek jos yra, nei aš, nei mūsų tarnybos jokių gilių studijų nedarėme. Užsienio reikalų ministras sėdi čia, salėje. Man atrodo, jis irgi neturi kokios nors papildomos, specialios informacijos. Sekam įvykius, kaip jie klostosi. Tokių kategoriškų pareiškimų, kokius jūs darot Rusijos atžvilgiu, aš neturiu pagrindo daryti, todėl susilaikau nuo šio vertinimo.

O dar viena tokia bendra pastaba. Man gyvenime teko daug užsiimti politika, ir kai į Lietuvos reikalus kišasi kitos valstybės, tai mes visada supykstam: kas čia, mes nepriklausomi, mes viską galim, mes patys save tvarkom, savo valstybę! Viskas teisingai. Bet kaip lengvai mes bandom kištis į kitų valstybių reikalus ir manome, kad tai yra mūsų pareiga. Nemanau, kad mūsų pareiga yra kištis į kitų valstybių reikalus. Mes esame Europos Sąjungos nariai. Europa formuoja savo politiką. Mes, kaip aktyvūs nariai, prisidėsim prie tos bendros europinės politikos Ukrainos atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Išnaudotas 30 minučių limitas atsakant į klausimus. Dabar kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu yra norinčių tai daryti. J.Veselka turi nuomonę už. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dar keletas dalykų, kuriuos norėčiau vis dėlto gal priminti būsimajam premjerui, kad darbas sektųsi geriau. Pirma, anksčiau Bankroto įstatyme buvo nuostata, kad darbo inspekcijos, matydamos, kad darbininkams laiku nemoka atlyginimų, ir perspėjusios prieš mėnesį, jeigu jo nesumokėdavo, vis tiek galėdavo iškelti įmonei bankroto bylą. Jūsų vadovaujamos Vyriausybės metu ši nuostata panaikinta, vadovautasi tuo, kad tai gali daryti patys darbininkai. Darbininkams, kurie iš esmės neturi jokio išsilavinimo, to padaryti negalima.

Toliau, ką išgirdau ir kas manęs netenkina. Kai kalbama apie mokesčių pertvarkymą ir tai, kad reikia sumažinti mažas pajamas gaunantiems žmonėms fizinių asmenų pajamų mokestį, sako: o Dieve mano, kas gali kilti Lietuvoje? Tegul perskaito tokį pramonininkų sveikinimo laišką, kur jie jau iš dalies suprato socialinės partnerystės visuomenės kūrimo būtinumą. Todėl tuo keliu būtina eiti. Taip pat labai bloga nuostata, kad reikia prižadėti tik nedidinti mokesčių mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Kaip tik reikėtų mažinti. Bet dar kartą noriu pasakyti: vadovaudamasis religiniais motyvais, balsuosiu už.

PIRMININKAS. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš noriu balsuoti vadovaudamasis ne religiniais įsitikinimais, o sveiku ir blaiviu protu. (Balsai salėje) Tai šiuo atveju iš tikrųjų vertinu būsimo Ministro Pirmininko kompetenciją. Vertinu jo valstybės valdymo išmanymą, vertinu jo autoritetą visuomenėje. Tačiau negaliu balsuoti už A.Brazauską, nes būsimoje Vyriausybėje, akivaizdu, jis bus koalicijos partnerių įkaitas. Būnant įkaitu negalima laisvai ir kūrybingai dirbti. Dėl šių motyvų aš tikrai negaliu balsuoti už. Tačiau primenu, gaila, premjero nėra, kad galimybė sugrįžti prie vaivorykštės visada lieka. Ir mes su konservatoriais laukiam sugrįžtančio premjero pas mus.

PIRMININKAS. Tada požiūris jau keisis. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų šiandien mes pasakėme jau beveik viską, ką norėjome pasakyti, ir viena, ir kita pusė. Bet vis dėlto dar noriu paminėti vieną skaičių. Per šios Vyriausybės 3,5 valdymo metų tai pirmas kartas, kai mes peržiūrėjom biudžetą šiais metais augimo link per visą nepriklausomybės istoriją. Lygiai taip pat noriu pasakyti, kad per 3,5 metų žmonėms įvairiais būdais, t.y. kompensuojant indėlius už žemę, didinant pensijas ir algas, atiduota daugiau kaip 1 milijardas 200 milijonų litų. To nepadarė nė viena iki šiol buvusių vyriausybių. Vadovaudamasis tais teiginiais, kuriuos čia šiandien išgirdome iš Ministro Pirmininko, mes žinome Ministro Pirmininko veiklą, kviečiu balsuoti už, nes tie, kurie šiandien agituoja balsuoti prieš, absoliučiai nieko neturi pasiūlyti geresnio. Dėkoju.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Mes tikrai turime ką pasiūlyti geresnio, bet, deja, socialdemokratai naikina save eidami į tokias koalicijas. Tenka dėl to apgailestauti. Tenka apgailestauti dėl to, kad kelerius kitus metus, nežinia kiek, gal ir ne visus ketverius metus, Lietuvai vadovaus premjeras, kuriam labai akivaizdžiai stinga europietiško premjero savybių. Tą dar kartą pademonstravo premjeras, dėl to tenka labai apgailestauti, atsakydamas į mano paprastą klausimą, kaip jis vertina įvykius Ukrainoje. Kitų Europos valstybių premjerai savo įvertinimus labai aiškiai pasakė. Net ir Gerhardas Šrioderis, didysis Vladimiro Putino draugas, pasakė labai aiškiai, ir apie Rusiją pasakė, ir apie Ukrainą pasakė. O mes gyvename Lietuvoje, kuri tapo Europos Sąjungos nare, bet premjeras apie Rusiją kalba kaip vasalas. Dėl to iš tiesų tenka apgailestauti, nes vis dar nesijaučiame tikri europiečiai, todėl balsuosime prieš šią premjero kandidatūrą.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Be abejo, mes galime būti labai aštrialiežuviai ir rasti vienas kitam vienokių ar kitokių epitetų. Manau, tie laikai turėtų būti praeity. Džiaugiuosi, kad šis naujas Seimas randa savyje jėgų. Mūsų kolegos, kurie dirbo ilgiau ar trumpiau, ar iš religinių įsitikinimų, ar iš politinių vis vieningiau remia iškeltą mūsų premjero kandidatūrą.

Kolegų pasigyrimas, kad jie turi ką pasiūlyti, o po to bėgti iš pirmininkų postų, mums yra gerai žinomas. Ne vienas iš konservatorių flango startavęs premjeras paliko tą postą nebaigęs kadencijos ir su dideliu triukšmu. Šis kandidatas visiems įrodė, kad gali dirbti, gali suderinti įvairius interesus tiek Vyriausybei atstovaujančių narių, tiek visuomenės sluoksnių. Taip, šiek tiek gaila, kad pasiūlymą dirbti, tarnauti Lietuvai konservatoriai iškeitė į dideles ambicijas, ir premjeras turi derinti kur kas platesnį spektrą Vyriausybės narių, pasirinkus antrąjį siūlymą. Šiandien visus kviečiu palikti nuoskaudas, palikti ambicijas ir dėl Lietuvos patvirtinti Ministru Pirmininku A.Brazauską. Toliau dirbsime visi kartu. Viena Vyriausybė, vienas premjeras nelieka. Būkime dori ir teisingi reikalaudami iš kitų, bet ir imdamiesi patys atsakomybės. Premjeras atsakingas už savo darbo barą, ministras atsakingas už savo darbo barą, mes, Seimo nariai, taip pat atsakingi priimdami šį sprendimą. Todėl kviečiu pritarti A.Brazausko pateiktai kandidatūrai.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Kolegai J.Olekui norėčiau pasakyti, kad noras įsiteikti irgi gali turėti tam tikras ribas. Paraleliai vedamos derybos tai nėra pasirinkimas iš vieno arba iš antro. Tai yra dvi galimybės iš karto. Bet mes tą diskusiją pratęsime kitoje vietoje, kituose forumuose.

Norėčiau pasakyti keletą savo argumentų, kodėl nebalsuosiu už A.Brazausko kandidatūrą. Aš esu ne kartą girdėjęs dabartinio premjero teigiamą vertinimą galimybės suformuoti technines vyriausybes, dabar yra pasikeitę, dabar yra koalicinė Vyriausybė. Bet tiek šitam, tiek kitam teiginy nėra politinės atsakomybės, kurią turėtų prisiimti pats premjeras, jo valstybės matymo, matymo, požiūrio į priekį, o tik kažkoks techninis sprendimas. Manau, įstojus į Europos Sąjungą, mums reikia kitokio požiūrio.

Lygiai tas pats požiūris yra susijęs su premjero atsakymu apie mūsų reakciją į įvykius Ukrainoje. Tai rodo, kad mes norime tapti kažkokia technine valstybe, kuri prisidengs Europos Sąjunga, o atviros Lietuvos pozicijos, jos nuomonės mes niekada neišsakysime. Tada kokios kalbos apie regiono lyderio vaidmenį? Man apskritai lieka didžiulis klausimas. Vadinasi, mes jau šito postulato, kurį iškėlė ponas A.Paulauskas, atsisakome.

Dar norėčiau vieną dalyką pasakyti. Gerbiamasis premjeras taip ir nepatvirtino tos nuostatos arba jis ją užmiršo, arba sąmoningai jos nepastebėjo, kad ateities Europos Sąjungos fondai nebūtinai bus skirstomi mažiesiems projektams teikiant prioritetą, o bus teikiami dideliems projektams, o kas stovi už didelių projektų, mes gerai žinome.

PIRMININKAS. G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega Dagy, man atrodo, kaip tik jūs esate pademonstravęs aukščiausią įsiteikimo laipsnį konservatoriams, dėl to ten padarėte labai greitą karjerą, tik suspėjote pereiti ir buvote gana aukštai sąraše. Jums tikrai netiktų kalbėti. Kitomis temomis gal taip pat.

Dėl Ukrainos pasakysiu. Kaip žinote, Seimas turi parengęs rezoliuciją, net dvi. Mes galėsime svarstyti, pareikšti savo poziciją. Ministras A.Valionis, kuris yra Vyriausybės narys, jau seniai pareiškė savo poziciją. Aš manau, jeigu mes norime padėti Ukrainai, tai nustokime tarpusavyje politikuoti ir padėkime iš esmės. Tai būtų labai gerai.

Kolegoms konservatoriams priminsiu, kad Lietuvos užsienio politika buvo stipri tik todėl, kad ji buvo bendra mūsų visų, mes čia neskaičiavome, kieno nuopelnai yra didesni. Tai buvo mūsų sėkmė. Manau, ir Ukrainos atveju tą patį mums reikėtų pademonstruoti, tai mes tikrai jiems padėtume. Jeigu mes čia ginčysimės, tai nieko iš to neišeis.

Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji kolegos, manau, tos kalbos, kurias girdėjome iš opozicijos pusės, ypač kreipiuosi į naujuosius Seimo narius, jeigu jūs pažiūrėsite į Vyriausybės tvirtinimą prieš trejus su puse metų, beveik tokios pačios. Lygiai tokios pačios liūdnos prognozės buvo opozicijos, kad ši Vyriausybė dirbs iki vienų bulvių, iki kitų. Ši Vyriausybė tapo (turiu galvoje dar dirbančią Vyriausybę) ilgiausiai dirbančia nepriklausomos Lietuvos ir demokratinės Lietuvos istorijoje. Manau, tai yra didelis pliusas, gerbiamasis Kubiliau, nes jūsų kadencijos laikais keitėsi premjerai, ir gana nesėkmingai, todėl Lietuva pateko į krizę. Stabilumas, manau, yra vertybė, bet stabilumas šiai Vyriausybei nesutrukdė daryti reformų, stabilumas šiai Vyriausybei galbūt, atvirkščiai, leido įsigilinti į daugelį problemų, į daugelį reikalų daug giliau negu jūs. Dažnai jums ir jūsų partijai yra labai būdinga deklaruoti įvairias reformas, bet paprastai jas pradėti ir nebaigti, po to būna labai sunkios pasekmės. Iki šiol kai kurių negalime išgyvendinti.

Gerbiamieji kolegos, kalbant apie europietiškumą, ypač opozicijai, tai jūs žinote, kad jums buvo suteikta galimybė dalyvauti derybose, įeiti į valdančiąją koaliciją, nes niekas absoliučiai nelaimėjo rinkimų, bet jūs ta galimybe nepasinaudojote. Aš suprantu, kad jūs gailitės. Dabar yra nauja valdančioji koalicija, yra tvirtinama nauja Vyriausybė. Jeigu kalbėtume apie europietiškas tradicijas, opozicija gali nedalyvauti, gali nebalsuoti, bet trukdyti patvirtinti Vyriausybę nėra labai europietiška tradicija, nes ten paprastai viskas būna aišku. Leiskime Vyriausybei dirbti, leiskime jai padaryti kai kuriuos darbus ir tada kritikuokime iš esmės. Dar kartą kviečiu visą Seimą palaikyti A.Brazausko kandidatūrą į Ministrus Pirmininkus. Jis įrodė tai savo darbu, jis sugebėjo suformuoti valdančiąją koaliciją. Aš manau, visi tą puikiai supranta ir balsuos už. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Kaip supratau, dabar jau vienam Seimo nariui galima kalbėti 3 minutes?

PIRMININKAS. Statutas tuo klausimu nepakeistas.

E.MASIULIS. Kažkodėl ne visiems vienodai galioja. Nesuprantu, apie ką čia G.Kirkilas kalba. Ar čia mes šiandien premjero klausimu susirinkome kalbėti, ar apie užsienio politikos kryptis, ar opozicijos veiklos gaires aptarti?

Šios dienos sprendimas yra svarbus tuo, kad tai yra pirmas naujai išrinkto Seimo iš tikrųjų svarbus sprendimas. Tenka apgailestauti, kad vis dėlto visai nesenos kalbos iš televizijos ekranų, iš spaudos puslapių, ypač Darbo partijos kandidatų, apie tai, koks prastas yra premjeras A.Brazauskas, kaip jis neatspindi rinkėjų lūkesčių ir kaip reikia keisti visų mūsų gyvenimą, po šiandieninio balsavimo, matyt, ir liks tik kalbomis. Tokios politinės akrobatikos, kokią šiandien rengiasi pademonstruoti Seimo dauguma, iš tikrųjų dar nesu matęs. Kaip galima, gerbiamieji, po tokios akrobatikos kalbėti apie didesnius valstybės institucijų reitingus žmonių akyse, apie didesnį pasitikėjimą Lietuvos politikais, kai staiga viskas yra nubraukiama, staiga viskas yra užmirštama, kas pasakyta, ir elgiamasi visai priešingai?

Aš manau, kad nepaisant to, kokias savybes turi gerbiamasis A.Brazauskas, šios dienos sprendimas neatitinka didžiosios dalies Lietuvos žmonių lūkesčių keisti jų gyvenimus, kad Lietuvos žmonės galėtų tikrai pasijusti tvirčiau. Socialdemokratų rinkimų rezultatai, kai iš 50 didelės, gausios frakcijos liko 20 žmonių, vėlgi rodo, kad premjero A.Brazausko vadovavimas neįtiko Lietuvos žmonėms, ir Lietuvos žmonės lyg ir ieško kitų kelių, siūlo rinktis kitas idėjas. Bet šiandien mes vėl priimame sprendimą, kuriuo, matyt, įtvirtinsime tai, kas buvo, ir nelabai matyti kokių nors naujų prošvaisčių, naujų vizijų, naujų iššūkių naujojoje Vyriausybėje. Tikrai neapgaudinėkime žmonių ir likime bent kiek sąžiningi žmonėms, kurie balsavo už mus. Todėl ir kviesčiau nepalaikyti A.Brazausko kandidatūros šiandien balsuojant.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip jau visi norite? (Balsai salėje) Gerai. Turime pereiti prie paskutinės mūsų svarstymo fazės – balsavimo. Kviečiu pasiruošti. Balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“. Kas už tai, kad būtų pritarta A.Brazausko kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas, prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 78 – už, 38 – prieš, 1 susilaikius nutarimas priimtas. (Plojimai)

Sveikiname, premjere, ir linkime principingai ir ryžtingai tvarkyti Lietuvos ūkį!

Č.JURŠĖNAS. Pirmininkas dar tars žodį ir įteiks gėlių būsimam premjerui. (Plojimai)

PIRMININKAS. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pataisyti savo balsavimą. Netyčia paspaudžiau ne tą mygtuką. Aš prieš premjero kandidatūrą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ką reiškia vidinis balsas! Skelbiu pertrauką iki 14 valandų 45 minučių.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Užsiregistruokime dėl bendros tvarkos. Registruojame tik stropiuosius. Tik stropiuosius registruojame. Koalicija tokia didelė, kad užteks. (Balsai salėje) Teisingai!

44. Kaip popietinei posėdžio daliai, visai daug.

Mielieji kolegos, mes per Seniūnų sueigą ir po to buvome susitarę, kad įtraukiame vieną papildomą klausimą į darbotvarkę, tai yra dėl kai kurių mūsų tarpparlamentinių delegacijų vadovų patvirtinimo. Jūs atitinkamą nutarimo projektą turite. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų šiandien nagrinėjamas? Nereikia dėl to balsuoti?

Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Seimo parlamentinių delegacijų pirmininkų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-55 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką, kad jis pateiktų nutarimo projektą „Dėl kai kurių Seimo parlamentinių delegacijų pirmininkų patvirtinimo“. Pavaduotojai šiek tiek vėliau. Mes sutarėme, kad pirmadienį Seniūnų sueigoje tarsimės dėl kitų delegacijų ir dėl kitų – ne tik pirmininkų, bet ir pavaduotojų. Prašom, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos, aš noriu jums pateikti nutarimą, kuriuo mes Baltijos Asamblėjos pirmininku patvirtiname V.Simuliką; Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjos pirmininku – Č.Juršėną ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos pirmininku – J.Jagminą.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau tokį procedūrinį klausimą užduoti ir posėdžio pirmininkui, ir Pirmininkui. Mūsų frakcija norėtų prieš tvirtinant delegacijų vadovus bent vieną delegacijos vadovą tikrai matyti tribūnoje ir turėti galimybę jam užduoti klausimus ir gauti atsakymus. Mes norėtume pono J.Jagmino dalyvavimo posėdyje tokiu statusu.

A.PAULAUSKAS. Du dalyvauja, yra Č.Juršėnas ir J.Jagminas, o V.Simulik yra išvykęs į komandiruotę.

PIRMININKAS. Aš siūlau pradėti nuo lengvesnio, tai yra nuo manęs.

A.KUBILIUS. Mes jus pažįstame, klausimų neturime. Esate… (Balsai salėje) Taip. Mes jūsų jau neišauklėsime.

PIRMININKAS. Ačiū, kad pagaliau supratote per 15 metų. Gal kolega J.Jagminas tada galėtų ateiti į tribūną ir atsakyti į vieną kitą klausimą, kaip pirmąkart stovintis tribūnoje kalbėtų atsargiai, pasverdamas žodį. Prašom.

J.JAGMINAS. Labai įdėmiai klausau.

PIRMININKAS. Jus kaip tik nori paklausti A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kandidate į delegacijos vadovus, jums yra siūloma vadovauti tikrai rimtai, svarbiai delegacijai, Ukrainos ir Lietuvos parlamentų Asamblėjai. Ukraina yra mums svarbus partneris, ten vyksta svarbūs politiniai įvykiai, kurie lems ne tik Ukrainos, bet turbūt ir daugelį Europos ateities perspektyvų aspektų. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs, kaip būsimasis pirmininkas, vertinate šiandienę situaciją Ukrainoje?

J.JAGMINAS. Iš tikrųjų situaciją turbūt mes visi vienodai vertiname. Situacija yra dramatiška, sudėtinga, ir įvairios jėgos ten tarp savęs turi susitarti. Aš manau, kad jos turi susitarti ir turi nurimti šie reikalai, kurie dabar yra.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS. Aš norėjau pratęsti šį klausimą. Man vis dėlto neaišku, dėl ko jos turėtų susitarti, nes Europos Sąjungos valstybės, jų vadovai ir net mūsų kaimynų parlamentai pirmiausia yra susirūpinę, ar vyko demokratinis, ar nedemokratinis procesas. Dėl ko turi susitarti, man taip ir neaišku. Man atrodo, kad Parlamentinės Asamblėjos ir parlamentarų galimybės šioje srityje yra tikrai labai didelės. Parlamentarai turi didesnę žodžio laisvę negu mūsų ministrai, todėl man labai svarbus jūsų požiūris į jūsų galimybę daryti įtaką tiems procesams reikiama linkme. Bet klausimas – dėl ko susitarti, nes demokratinės vertybės nėra susitarimo objektas, ir mes nekalbame apie būtiną kokios nors specifinės demokratijos Rusijai koncepciją.

J.JAGMINAS. Labai ačiū už klausimą. Aš manau, kad jie pirmiausia turėtų susitarti dėl ramybės valstybėje. Dėl ramybės valstybėje. Šiandien ten yra daug neramumų. Aš abejočiau, ar mūsų šiandien vienoks ar kitoks įsikišimas arba koks nors dalyvavimas nulemtų į vieną ar į kitą pusę. Manau, kad kol kas tai yra tikrai Ukrainos vidaus reikalas. Europos Sąjunga savo poziciją, matyt, pasakys ateityje. Kaip tie įvykiai klostysis toliau, pamatysime. Šiandien mums nuvykus ar ten su kokia oficialia delegacija, ar ką… Na, sunku pasakyti, kaip mes ten galėtume daryti įtaką vienam ar kitam procesui.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti du tokius trumpus klausimus. Pirmas: ar jūs pasirašėte tą kreipimąsi opozicijos lyderiui, nes jums teks dirbti?

J.JAGMINAS. Ne, nepasirašiau.

A.SYSAS. Aišku. Tada antras klausimas: iš tos informacijos, kuri pasiekia per radiją, televiziją, spaudą, kuriam iš galimų kandidatų jūs labiau simpatizuojate? Labai ačiū.

J.JAGMINAS. Aš jiems abiem labai simpatizuoju. Kurį Ukrainos tauta išrinks, tas ir bus Prezidentas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, aš norėjau paklausti tokį klausimą. Noriu pirmiausia konstatuoti, kad jūs pirmą kartą išrinktas į nepriklausomos Lietuvos Seimą. Kiek žinau, jūs dirbote ankstesnėse okupacinėse struktūrose. Dabar, esant šiam atsakingam momentui, kai bandoma paminti demokratiją Ukrainoje, jūs ketinate vadovauti mūsų delegacijai. Kiek aš matau iš jūsų atsakymų, jūs vis dėlto neturite nei principinės pozicijos, nei tam tikro politinio patyrimo. Kaip jūs sugebėsite vadovauti tai delegacijai, juo labiau kad Europos Sąjungos šalių, o Europos Sąjungoje taip pat ir mes esame, kaip jums žinoma, vadovai labai aiškiai ir principingai pareiškia savo nuostatą dėl įvykusių rinkimų Ukrainos valstybėje? Ačiū.

J.JAGMINAS. Aš turiu didelį ir politinį, ir ūkinį patyrimą ir man užteks to patyrimo vadovauti šiai mūsų garbingai delegacijai. O kas dėl kitų įvykių, tai mes dabar galime diskutuoti, kaip mes įsivaizduojame, kaip mes norėtume matyti. Mes įvairiai norėtume matyti, bet susiklostys ten įvykiai taip, kaip susiklostys, ir šiandien mums kažką ryškiau pasakyti, kol dar kitos didžiosios valstybės nepasakė, aš abejoju, ar reikia tą daryti. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegė V.Aleknaitė. Paskutinė klausia.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Labai gaila, gerbiamasis kolega, kad jūs ir laikraščių turbūt nespėjote perskaityti, nes ten seniai rašoma apie tai, kokių didžiųjų valstybių vadovai ką yra pasakę dėl rinkimų. Man tik labai nejauku, kai jūs sakote, kad kažkas su kažkuo turi susitarti. Žinote, kai tankai prie Televizijos bokšto sausio 13-ąją traiškė mūsų merginas ir kai rusų „specsnazas“ šaudė į žmones, tuomet įvairių tautų žmonės mus rėmė, ukrainiečiai taip pat, ir jie neliepė mums susitarti su okupantu. Taigi tiesiog galiu nusistebėti. Sakykite, ar jums tikrai atrodo, kad rinkimai Ukrainoje buvo demokratiniai, ar normalu, kad Rusija savo „specsnazą“ ten dabar veža ir kad daro įtaką tiems rinkimams? Ar jums tai atrodo priimtina ir ar jūs manote, kad su jais irgi reikia tartis?

J.JAGMINAS. Pirmiausia mums visiems tie reikalai atrodo skirtingai. Tačiau aš neturiu tokių teiginių, kad kas nors veža „specsnazą“ ar neveža „specsnazo“ į Ukrainą. Sunku man pasakyti šiandieną. Spaudą aš galbūt iš tikrųjų šiandien ne visą permečiau akimis, tačiau tiek, kiek mes galėsime daryti įtaką, mes tai darysime susiklosčius tam reikiamoms aplinkybėms. Aš manau, yra mūsų užsienio reikalų ministras, šiandien buvo kaip tik ir premjero to paties klausiama. Susiklostys įvykiai, mes tikrai neliksime nuošaly, bet mes tame procese dalyvausime kartu su visomis kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mielieji kolegos, kai mes galutinai apsispręsime, neužmirškime, kad tvirtiname ne užsienio reikalų ministrą, o vienos iš tarpparlamentinių struktūrų kovadovą, t.y. tų struktūrų įgaliojimai yra visai kitokie negu užsienio reikalų ministro ar ambasadoriaus, ar kurio kito įgalioto valstybinio veikėjo. Taigi įsiveskite koeficientą. O dabar aš noriu paklausti. Yra pateikimas. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu ir pereiti prie svarstymo procedūros? Negalime. Tai tada prašom, vienas – už, vienas – prieš. Kolega H.Žukauskas. Ar pritariame po pateikimo?

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs faktiškai pasakėte tai, ką aš norėjau pasakyti. Reikia skirti tam tikrus dalykus, funkcijas. Mes dabar kalbame apie mūsų delegacijos pirmininką. Tai yra Seimo ir Rados bendradarbiavimo ir bendro darbo pirmininkas. Faktiškai tas funkcijas, kurios jam bus patikėtos, man regis, jis visiškai išspręs. Dėl kitų klausimų. Kiek aš žinau, šiandien darbotvarkėje yra ir rezoliucijų, ir alternatyvų svarstymas…

PIRMININKAS. Tikrai taip.

H.ŽUKAUSKAS. …mes prie to prieisime ir apie tai pakalbėsime. Aš siūlau paprasčiausiai pritarti pono J.Jagmino kandidatūrai. Jis turėtų tada, aišku, bendradarbiauti ir su užsienio reikalų ministru, ir su atitinkamais Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais – pirmininku ir tada spręsti tuos klausimus kompleksiškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – E.Zingeris. Prašom, kolega.

E.ZINGERIS. Mielieji kolegos, aš tikrai neturiu jokių personalinių nusiteikimų ir manau, kad čia sėdi visų partijų iškilūs Lietuvos politikai. Aš tikrai mielai žiūriu į kiekvieną žmogų, bet dėl tarpvalstybinių santykių jūs manęs niekada negalite apkaltinti radikalumu. Aš turiu Europos Sąjungos oficialią politinę poziciją dėl Ukrainos. Vakar, beje, ją labai aiškiai savo interviu išsakė J.Paleckis, pasakęs, kokia yra Europos parlamentarų pozicija dėl rinkimų Ukrainoje. Būtų labai keista, jeigu atsirastų dvejojančių žmonių, nes kolegos atsakymai dar rodo daugiau mūsų pirmus žingsnius, nes iš tikrųjų tas pozicijas mūsų sąjungininkai jau yra pasakę. Ji nėra nei kairės, dešinės. Tai yra Vokietijos krikščionių demokratų arba socialdemokratų, tai yra Europos Sąjungos pozicija dėl rinkimų Ukrainoje. Ji yra ryški, aiški, nedviprasmiška ir negatyvi dėl šių rinkimų antrojo turo rezultatų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar balsuojame? Balsuojame. Prašom susikaupti. Pirmas balsavimas, ar pritariame po pateikimo. Prašom. Balsavimas pradėtas. Pirma registruojamės ir spaudžiame atitinkamą mygtuką.

58 – už, 10 – prieš, 11 susilaikė. Seimo Pirmininkas siūlo, kad mes šiandien šį nutarimą ir priimtume. Ar galim su tuo sutikti? (Balsai salėje) Prašau. Minutėlę, J.Razma turi savo siūlymą. Prašom.

J.RAZMA. Aš frakcijos vardu svarstymo stadijoje, vis tiek, matyt, prie jos prieisit, prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio. Ir tiktai dėl vienos iš trijų kandidatūrų. Jeigu jūs norit šiandien priimti, mes neprieštaraujam dėl dviejų kandidatūrų – Č.Juršėno ir V.Simuliko, bet dėl pono J.Jagmino kandidatūros mums iškilo daug abejonių. Kai ten vyksta tokie įvykiai, lemsiantys galbūt visos Europos vaizdą, mes manom, kad čia gali būti dar padiskutuota, ar nereikėtų delegacijos vadovo labiau patyrusio politiko, o ne tik į šį reikalą žiūrėti kaip į paprastą valdančiosios daugumos frakcijų kvotų realizavimą.

PIRMININKAS. Gerai. Tai aš siūlau tokį sprendimą. Aš prašyčiau jūsų nepasitraukti nuo mikrofono, gerbiamasis Jurgi. Aš siūlau išskirti šį nutarimą į dvi dalis…

J.RAZMA. Taip…

PIRMININKAS. Ir pirmiausia balsuojam dėl dviejų pavardžių, arba dviejų pirmininkų, o po to balsuojam dėl…

J.RAZMA. … pertraukos…

PIRMININKAS. …antrojo… po pateikimo jau laikysim, kad pritarta, ir dėl pertraukos būtent dėl to antrojo nutarimo. Sutinkam su tuo?

J.RAZMA. Gerai, taip, puiku.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje ir Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje pirmininkų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-55 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Čia yra kompromisas, kuris, manau, priimtinas ir jis nežeidžia kolegos J.Jagmino, kuris supranta parlamentinius žaidimus, nors dirba tik savaitę. Ačiū už supratimą. Taigi, mielieji kolegos, tada 1 straipsnis, kurį sudaro dvi dalys. Patvirtinti Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininku V.Simuliką. Ar reikalauja kas dėl jo atskirai balsuoti? Nereikalauja. Patvirtinti Seimo delegacijos Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėjoje Č.Juršėną. (Balsai salėje) Taigi aš neskiriu savęs, o jūs skirsit. Ar reikalauja kas balsuoti? Ne? Aš taip švelniai su jumis kalbuosi… Dieve, Dieve… Taigi ar galim priimti visą 1 straipsnį? (Balsai salėje) Ačiū. Ar galim priimti 2 straipsnį, t.y. įsigaliojimas nuo priėmimo? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taigi 1 straipsnis tik iš dviejų dalių. Galim balsuoti? Prašom pasiruošti… Minutėlę. Prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojam, ar priimam nutarimą… Minutėlę… Gerai, tuoj… Labai gerai, kad pristabdytas balsavimas, kadangi jūs turit Teisės departamento išvadą, joje siūloma tiesiog techniškai geriau sutvarkyti nutarimą: pridėti žodžius „Lietuvos Respublikos“, o pavadinime vietoj žodžių „kai kurie“ įrašyti konkrečius delegacijų pavadinimus. Aš manau, kad mes galime tai priimti. Sutinkam? Tai su Teisės departamento pastabom, 1 straipsnis iš dviejų dalių, o visas nutarimas – iš dviejų straipsnių. Ar galime dabar balsuoti? Ar visi čia norit kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl šio nutarimo? Prašom. Jūsų teisė. G.Kirkilas – pirmasis.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš kviečiu balsuoti už šį nutarimą ir primenu kolegoms iš opozicijos, kad ne vienas čia yra pirmą kartą kažkada atėjęs į parlamentą ir ėmęsis svarbių darbų. Iš anksto kažkaip nepasitikėti kolegomis, kuriais pasitikėjo žmonės ir išrinko, manau, nėra labai padoru. Iš tikrųjų dabar Ukrainoje situacija yra tokia, kad vargu ar kas iš mūsų žino, kaip ji toliau klostysis, vystysis. Net labai rimti politologai ir specialistai, gerbiamasis Emanueli, nežino šito. Todėl, jeigu valdančioji dauguma yra pasiryžusi deleguoti gerbiamąjį J.Jagminą, tai manau, reikia jam pritarti, nebent jis blogai dirbtų, kuo aš nelabai tikiu. Aš manau, jis gerai dirbs, greitai įsigilins į reikalus. Todėl aš manau, kad parlamentiniu požiūriu būtų labai draugiška ir kolegiška bendru sutarimu patvirtinti šį sprendimą, taip pat ir dėl kolegos J.Jagmino. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Sabutis. Kita nuomonė. Prašom.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, kad reikėtų tęsti tą principą, dėl kurio aname posėdyje sutarėme, kad už kiekvieną kandidatą balsuojame atskirai. Tuo labiau kad dėl J.Jagmino mes lyg ir supratom, jog bus pertrauka.

PIRMININKAS. Taip, atskirai.

L.SABUTIS. Atskirai. O dabar dėl V.Simuliko, tai nors keletą žodžių tie, kurie teikia, pasakytų, ar jis sutinka. Aš asmeniškai tikrai jo nepažįstu. O mano balsas taip pat turi būti lemiamas šiuo atveju, kadangi dalyvauju Asamblėjoje kaip narys, norėčiau, kad nors kiek būtų charakterizuojama, nors kiek.

PIRMININKAS. Aš kviečiu frakcijos seniūną kolegą V.Karbauskį (centrinis mikrofonas) tarti keletą žodžių. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, V.Simulik yra frakcijos deleguotas į tą postą. Taigi jo sutikimą mes tikrai turim. Kaip aš suprantu, to ir reikalavote. Aš jums atsakiau.

PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis kolega, jus prašo, kad jūs pasakytumėt keletą gražių žodžių, o ne tik formalius reikalus.

V.KARBAUSKIS. V.Simulik anoje kadencijoje buvo Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas. Pareigas vykdė labai gerai. Nusiskundimų iš opozicijos nebuvo, tuo labiau iš pozicijos. Praeitoje kadencijoje jis dalyvavo toje Asamblėjoje kaip delegatas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir tada V.Aleknaitė. Prašom, kolege.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Čia gerbiamasis kolega G.Kirkilas bandė įrodyti, kad rodomas nedraugiškumas Seimo naujokams. Tai naujokas naujokui nelygu ir pareigos pareigoms nelygu. Iš pono J.Jagmino atsakymo aš supratau, kad palaikydamas ryšius su Ukrainos Rada jis solidarizuosis su ta parlamento puse, kuri palaikė neteisėtus rinkimų veiksmus, kuri palaiko tą Rusijos statytinį Viktorą Janukovičių. Ir aš dabar galvoju, kaip atrodys Lietuva ir Lietuvos Seimas, turėdamas tokį vadovą. Žinot, tiesiog žmogiška prasme, jeigu tu neatjauti kitos tautos skausmo, na, tai kokia… Mes atrodysim kaip kažkokie, atleiskit, šiaudadūšiai, bestuburiai. Aš negaliu, negaliu pritarti tokiam Seimo sprendimui. (Balsas iš salės: dabar nebalsuojam dėl jo.) Bet jūs pagalvokite iš esmės. Mes juk siūlome ne formaliai atskirai balsuoti, bet labai giliai susirūpinę.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi … jūs galėsite pasakyti, kai prieisim prie jūsų klausimo. Mes juk sutarėm, kad dėl jūsų atskirai. Gerbiamasis Jagminai, prašom turėti kantrybės. Dabar jūs susikaupkit, suskaičiuokit iki dešimties ir po to jūs turėsit galimybę pasakyti kalbą.

Mielieji kolegos, kartoju, kad mes balsuojame dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje ir Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje pirmininkų patvirtinimo, t.y. tiktai dėl dviejų figūrų. Ir dar trečiąkart klausiu: ar reikia balsuoti dėl 1 straipsnio 1 dalies ir 1 straipsnio 2 dalies atskirai? Nereikia? Reikia? (Balsai salėje) Na, Liudvikas prašo… Gerai, ačiū. O dėl viso straipsnio irgi nereikia balsuoti? Tai balsuojam tada dėl viso nutarimo, kuris yra sutrumpintas. Ar visiems aišku? Tai, kolegos, prašom tada balsuoti už šį nutarimą, kuris yra be 1 straipsnio 3 dalies. Registracija ir balsavimas pradėti. Prašom balsuoti. …Taip. Tai gal vis dėlto atskirai balsuojam?

Užsiregistravo 82. 76 – už ir 4 Seimo nariai susilaikė. Nutarimas priimtas.

Dabar, kolegos, kad mes visi vienodai suprastume, dėl ko susitarėm. Nutarimą padalijom į dvi dalis. Pirmąją, didesnę dalį priėmėm, dabar laikom, kad antrojo nutarimo pateikimas baigėsi ir turėtume pradėti svarstymą. Kolegos, Tėvynės Sąjungos frakcijos nariai siūlo, kad būtų padaryta svarstymo pertrauka. Teisingai supratau? Taigi, kolegos… Jie neprašė… minutėlę. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr.XP-56 (svarstymas ir priėmimas)

J.RAZMA. Aš aiškiai pasakiau – iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Taip, tai yra galimybė šiandien dar turėti vieną posėdį. Suprantamas dalykas. Yra galimybė. (Balsai salėje) Ne, tai žinau, kad aš jūsų neišgąsdinsiu. Čia reikia išgąsdinti kai kuriuos naujokus. Taigi, kolegos, balsavimas dabar bus toks, o po to teisę į repliką turės kolega J.Jagminas, kuris dabar kaupiasi. Taigi, kolegos, kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio? Prašom visus registruotis ir balsuoti. Kas už pertrauką – ketvirtas mygtukas, kas prieš pertrauką – antras arba trečias. Mielieji bičiuliai, man labai gaila, bet nieko neišeina. Triskart keturi – 12, pridėjus prie 60 – 72. Taigi nagrinėjame šitą klausimą toliau.

Dabar prašyčiau, kad kolega J.Jagminas ateitų į tribūną ir pasakytų savo repliką.

J.JAGMINAS. Gerbiamieji, labai atsiprašau, kad aš gaišinu jūsų laiką. Man, kaip naujokui, gal šiek tiek yra ne viskas suprantama. Gerbiamoji ponia kolege, na, tokį kaltinimą man mesti, tarsi aš solidarizuojuosi su kažkokiomis neaiškiomis rusiškomis jėgomis, einančiomis prieš Ukrainą, Dieve mano, nė į jokį protą netelpa toks pasakymas. Aš labai atsiprašau. Iš tikrųjų su tuo niekada nesutiksiu.

Dėl įvykių Ukrainoje. Jūs matote, kiek komentuojama politologų, kiek komentuojama įvairių užsienio specialistų, ir per daug greitai iššokti arba atsilikti mums nederėtų. Aš labai įdėmiai klausiausi ambasadoriaus Viktoro Baublio kalbos Ukrainoje. Labai dėmesingai jį išklausiau ir supratau, koks tai yra sudėtingas procesas, kokia yra sudėtinga situacija. Dirba komisija, kuri nagrinėja, ar teisingai tie balsai suskaičiuoti, ar neteisingai. Kol kas išvadų šiandien, kiek man žinoma, nėra. Kai jos bus sudėliotos, matysime ir tada dalyvausime. Labai atsiprašau, jeigu ką nors ne taip pasakiau, nes pirmą kartą šioje tribūnoje stoviu.

PIRMININKAS. Nieko. Ačiū. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, ar galime sutikti, kad nagrinėjame ypatingos skubos tvarka, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galime sutikti? Gerai. Balsuojame. Taigi kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Mes jau balsavome. Viskas vyksta kol kas demokratiškai.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai: 57 – už, pakanka nagrinėti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Galima pridėti dar vieną balsą, bet tas jau nekeičia reikalo esmės.

Mielieji kolegos, po svarstymo, jeigu kas pageidauja pasakyti vieną žodį už, vieną – prieš, prašom. Prašom demokratijos labui dar kartą tą patį pasakyti. A.Kubilius pirmasis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, norėtųsi tikėti, kad Seimas rimtai svarsto tokį klausimą, kas gali užimti Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos vadovo postą. Man tenka tik apgailestauti, kad ponas J.Jagminas, patyręs žmogus, eina į tokį postą net nelabai įsigilindamas, kas toje Ukrainoje dedasi. Štai ką tik išgirdome, kad ten yra komisija, kuri suskaičiuos balsus, tai ta komisija, prieš kurios veiksmus protestuoja pusė Ukrainos, rinkimų komisija tuos balsus suskaičiavo, paskelbė Viktoro Janukovičiaus pergalę, ir viskas. Šitokius dalykus, gerbiamasis kolega, reikėtų žinoti einant į tribūną ir einant į tokį postą.

Jeigu ir toliau jūs taip nesidomėsite, kas toje Ukrainoje darosi, tai kokią mes ten turėsime delegaciją, apie ką ji ten nuvažiavusi kalbės? Apie šiltnamius ar kaip statyti naftos saugyklas? Ką mes čia rengiamės daryti?

Dar kartą kviečiu ir Darbo partijos frakciją pagalvoti, paieškoti, gal iš tikrųjų yra žmonių, kurie labiau užsienio reikalais domėjosi, nes turėsime… Ačiū, gerbiamasis Viktorai, kad pasirodote mūsų prašymu, bet jūsų sprendimai deleguoti poną J.Jagminą į Ukrainos delegacijos vadovus yra klaidingi. Jeigu jūs čia prisėstumėte, mes jums išaiškintume, nes aiškiai nesirūpinate savo partijos reikalais.

PIRMININKAS. Minutėlę. Aš noriu ir Viktorui, ir Andriui paaiškinti. Aš prašyčiau, kad abu paklausytų – ir Viktoras, ir Andrius. Kolegos, dirbame ir mokomės. Taigi D.Mikutienė. O Viktorui atsiranda galimybė būti perauklėtam dabar. Prašom. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ši diskusija, kuri vyksta Seimo posėdžių salėje, yra didelė pamoka, bloga pamoka naujiems žmonėms, atėjusiems į parlamentą, kad jie po kelerių metų netaptų tokie, kaip ką tik čia dabar kalbėję. Manau, mūsų gerbiamasis ponas A.Kubilius, kuris yra labai patyręs žmogus ir parlamentaras, žino, kad Seimo delegacijos pirmininkas turi vadovautis bendra valstybės politika. Jis atstovauja šaliai, yra delegacija, delegacijoje yra įvairių partijų žmonių. Mes turime valstybės prioritetus iškelti aukščiau už tam tikrus opozicijos norus. Aš siūlau balsuoti už pono J.Jagmino kandidatūrą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar yra tokia stadija – pritariame ar nepritariame po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu balsuoti? (Balsai salėje) Prašom balsuoti dėl šventos ramybės. Taigi balsuojame, ar pritariame po svarstymo.

56 – už, 21 – prieš, 2 susilaikė. Pereiname prie priėmimo stadijos. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso nutarimo? (Balsai salėje) S.Pečeliūnas. Prašom. Kolegos, dėmesio! Paklausom.

S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau nedaryti daugumai cirko iš tokio rimto paskyrimo. Šiandien mes girdėjome du man asmeniškai labai įdomius dalykus. Pirmiausia, kad pretendentas į premjerus neskaito šios dienos Užsienio reikalų ministerijos ir ministrų pareiškimų. Antras dalykas, į Ukrainos parlamento ir Lietuvos parlamento delegacijos vadovus pretenduoja žmogus, kuris apskritai jokių pranešimų neskaito. Jis neskaito, ką pasakė Europos Sąjunga, ką pasakė Jungtinės Valstijos, ką pasakė Vladimiras Putinas, ką pasakė Aleksandras Lukašenka, netgi ką pasakė Antanas Valionis. Jis, matyt, vadovaujasi premjero nuostata. Jeigu premjeras neskaito, kažkada buvęs jo viršininkas, tai ir jis ta pačia intencija, kaip buvęs pavaldinys, ir dabar neskaito.

Bet tie laikai jau baigėsi. Jau dabar gerbiamajam pretendentui teks dalis atsakomybės ir už užsienio politiką, konkrečiai dėl ryšių su Ukraina. Nežinau, klausti nėra kaip, bet kas bus, kai paskirsime žmogų, kuris, žinodamas, kad pretenduoja į šį postą, net nesugebėjo perskaityti visų šios dienos informacijos pranešimų? Jis apskritai nieko neskaitys, nes nebus jokio reikalo žinoti, kas ten darosi, jis jau bus paskirtas.

Manyčiau, gal mes palaukime kokią dieną, tegul jis bent perskaito visą informaciją apie Ukrainą ir mums čia pasako, kad jau susipažino, jau žino, kas ten darosi, kad jau rinkimų rezultatai paskelbti, jau nėra jokių komisijų, kad niekas pasaulyje nepripažįsta, išskyrus dvi valstybes, šių rinkimų rezultatų, kad jie buvo demokratiški, išskyrus Baltarusiją, tai yra Aleksandrą Lukašenką ir Vladimirą Putiną. Gėda dabar bus balsuoti už šį žmogų, kuris nieko nežino apie tai, kas ten vyksta.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi pirmas veikėjas, apie kurį kalbėjo S.Pečeliūnas, yra patvirtintas, ir labai žymia balsų dauguma, vadinasi, jis iš tikrųjų yra geras. Pagal būsimus balsavimo rezultatus galėsime pasakyti, koks dabartinis kandidatas, ar geras, ar nelabai, kaip sako S.Pečeliūnas. (Balsai salėje) J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad ir dabar mūsų skiriamas delegacijos vadovas, ir visi Seimo nariai galėtų kur kas daugiau įsigilinti, sužinoti, jeigu ne tokie tušti ir kartais asmeniškai žeidžiantys plepalai, labai atsiprašau, kai kurių opozicijos atstovų.

Mielieji kolegos, tie, kurie atėjote nauji, tie, kurie sugrįžote, ir tie, kurie esate Seimo senbuviai! Mes nesame nei Gariūnų turguje, kurį taip pat gerbiu, nei kokioje nors dar prastesnėje pastotėje. Čia yra Lietuvos Respublikos Seimas. Jeigu jūs norite išdėstyti savo mintis, iš tikrųjų prašom rinkti žodžius.

Aš kviečiu balsuoti už šį žmogų, kurį deleguojame ir kuris, aš manau, atspindės mūsų delegacijos ir Lietuvos Respublikos nuomonę santykiuose su Ukrainos Respublika.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis dar kartą. Prašom, kolega.

L.SABUTIS. Aš tik galėčiau prašyti, kad kolega J.Jagminas ir kaimynas pats pasakytų, kad darome pertrauką, iš tikrųjų nesu dar pasirengęs, apsvarstysime šį klausimą kitą dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš sakiau, dirbame ir mokomės. Kai kurie taip neišmoko, aš pastebiu iš atskirų replikų. Teisingai! G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš nesuprantu, kodėl šiandien taip susijaudinusi mūsų opozicija? Taigi opozicijos atstovai bus šioje delegacijoje! Man beveik dešimt metų teko dalyvauti NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijoje. Jūs įsivaizduokite, prieš dešimt metų manimi, kaip buvusiu komunistu, apskritai nepasitikėjo. Bet mes gerai dirbome, jie mane kontroliavo kaip delegacijos vadovą, o aš jiems vadovavau ir mes labai sėkmingai dirbome. Šiandien jau esame NATO. Yra rezultatas – integravomės į NATO. Prieš kelerius metus Vilniuje buvo NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, kuri praėjo labai sėkmingai. Todėl kviečiu opoziciją balsuoti už gerbiamąjį kolegą J.Jagminą, aktyviai dalyvauti šioje Lietuvos–Ukrainos delegacijoje ir kontroliuoti jo darbą, jam padėti bendram Lietuvos–Ukrainos interesų labui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, negaliu nepasakyti, kad svarbiausia, didžiausia darbo sėkmė yra tada, kai pasikliaujama protingu vadovu. Prašom tuo vadovautis. R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Vis dėlto aš norėčiau pasakyti, kad tokioje atsakingoje delegacijoje turėtų būti gana patyręs politikas. Tuo labiau kad kandidatų tarp Seimo narių tikrai yra, man labai keista, kad čia mes kalbame, kad… Aš irgi bandysiu, kaip ponas G.Kirkilas minėjo, rinkti žodžius ir stengsiuosi diplomatiškiau šnekėti, bet vis dėlto mes turime galvoti apie valstybės ir Seimo prestižą. Šios delegacijos vadovu turi būti žmogus, kuris tikrai galėtų būti delegacijos lyderiu, būtų politiškai išprusęs, turėtų politinę patirtį. Tuo labiau kad Ukrainos valstybės reikšmė Europoje tikrai nemenka. Jeigu Europos Sąjungos šalių vadovai labai rimtai vertina rinkimų rezultatus ir mato daug pažeidimų (noriu pakalbėti ir apie tarptautines organizacijas, kurios pateikia savo vertinimus), vis dėlto į šios delegacijos vadovo postą turi būti skiriamas labai atsakingas ir patyręs politikas. Aš balsuosiu prieš šią kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės V.Aleknaitė, bet aš jai noriu su simpatija ir visa atsakomybe pranešti, jeigu ji kalbės prieš, tai kolega R.Dagys negaus žodžio, tada kalbės H.Žukauskas. Prašom. V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Man pradėjo aiškėti paslėpta šio sumanymo esmė, todėl aš dabar galiu paraginti valdančiąją daugumą balsuoti už. Aš supratau, kad kandidatas ponas J.Jagminas yra socialdemokratų slaptas ginklas tam, kad kuo greičiau atsirastų vaivorykštės koalicija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų kalba įskaitoma prie kalbėjusiųjų už. Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Aš tikrai neturėjau kokios nors išankstinės nuostatos dėl pono J.Jagmino, bet manau, kad mūsų delegacijas, ypač tokiose karštose vietose, vis dėlto mes turėtume formuoti kur kas atsakingiau. Yra gana daug patyrusių žmonių.

Kolegai G.Kirkilui galiu pasakyti, kad kai jūs pradėjote, buvo visiškai kitokia situacija. Mes jau 15 metų turime savarankiško darbo patirtį ir yra daug žmonių, kurie išmano tuos dalykus. Esant delikačiai situacijai, turėtų būti toks žmogus, kuris jau turi tam tikrą darbo patirtį, o ne mokosi. Eksperimentavimo laikai baigėsi. Eksperimentuoti mūsų santykiais su Ukraina, ir ypač tokiame regione, iš tikrųjų yra per daug didelė rizika.

Europos Sąjunga šiam regionui skiria labai didelį dėmesį ir tikisi iš mūsų gana gero žinojimo, išmanymo ir išminties. Jeigu žmogus visiškai tuo nesidomi, gal ponas J.Jagminas kitose komisijose, delegacijose galėtų dirbti kur kas produktyviau, ten, kur jo žinias ir kompetenciją būtų galima išnaudoti geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas gali kalbėti už. Kolega H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiandien susidaro vaizdas, kad mes tvirtiname užsienio reikalų ministrą. Aš manau, kaip jam čia tokių kaltinimų ir pasiūlymų būtų lyg ir daugoka. Kai išklausiau pono J.Jagmino kalbos, deja, man nesusidarė toks įspūdis, koks susidarė poniai V.Abramikienei arba kitiems oponuojantiesiems. Man regis, kad žmogus atsakė labai paprastai, aiškiai, puikiai žinodamas, koks darbas jo laukia, ir tą darbą jis atliks, nes patirties tikrai turi.

Kitiems kolegoms galėčiau pasakyti, kad laikraščius skaityti mes visi mokame, bet kartais tiek jų skaitome, kad paskui užmirštame, ko mes atėjome į Seimą. Aš siūlau mažiau skaityti, o daugiau dirbti. Ačiū.

Siūlau balsuoti už poną J.Jagminą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje pirmininko patvirtinimo“. Seimas nutarė 1 straipsniu patvirtinti delegacijos pirmininku J.Jagminą. 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 83.

58 – už, prieš – 20, 4 susilaikė. Nutarimas priimtas. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, dar vienas procedūrinis klausimas. Ar sutiktumėte, kad abu priimti nutarimai būtų sujungti į vieną, kad būtų mažiau popierizmo? Sutinkame? Ačiū.

Dabar žodį nori tarti A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu reaguoti į jūsų žodžius apie mokyklą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Seimą kaip mokyklą. Aš noriu priminti, kad jūsų kolegų kai kurios pamokos gana brangiai kainavo Lietuvai, jos įvaizdžiui, kai ponas B.Bradauskas užsienio politikos važiavo mokytis į Baltarusiją, po to tik G.Kirkilo iškalbingumas sugebėjo padėtį šiek tiek ištaisyti. Dabar G.Kirkilo neturėsime Seime, visiškai neaišku, kas spręs problemas, kurias sukūrėme tuo ką tik priimtu sprendimu. Aš siūlau kartu paskirti ką nors ir vietoj G.Kirkilo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar kartą sakau, dirbame ir mokomės. Tas mano pasakymas yra skirtas abiem Seimo pusėms.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-43(2) (svarstymo tęsinys)

Mielieji kolegos, mes turime atlikti vieną formalų aktą. Prisimenate, pradžioje mes padarėme pertrauką nagrinėdami Seimo nutarimą „Dėl Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“.

Dėl dviejų analogiškų nutarimų sutarėme, kad baigiame svarstymo stadiją, o priėmimą nukeliame į kitą savaitę. Ar galime ir dėl šito nutarimo sutarti, kad baigiame svarstymo stadiją, o priėmimą nukeliame į kitą savaitę kartu su tais kitais nukeltaisiais nutarimais? Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas. Dabar kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininką. Kitos savaitės darbotvarkės. Rezoliucijos po to.

Savaitės (nuo 2004-11-29) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Kitos savaitės darbotvarkę pristato Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, mes turėtume pagal mūsų bendrą susitarimą darbuotis antradienį, ketvirtadienį, t.y. posėdžiauti, bet galime ir trumpiau posėdžiauti. Todėl aš noriu pradėti nuo radikalaus pasiūlymo, kuris neatspindėtas šiame projekte, arba projektuose, kuriuos jūs turite. Mes galime apsiriboti vienos dienos posėdžiu, nes nesame garantuoti, ar bus ketvirtadienio pirmasis klausimas, t.y. Vyriausybės programos pateikimas. Pagal visus skaičiavimus turėtų būti, bet gali nebūti.

Prezidentas turi galimybę, su juo kartu ir premjeras, ir būsima Vyriausybė programą rengti visas penkiolika dienų nuo galimo dekreto pasirašymo rytoj vakare, arba penktadienį. Todėl kitą savaitę ketvirtadienį gali ir nebūti programos. Jeigu taip atsitiktų, iš tikro mums čia klausimų daug nėra ir mes juos visus galėtume sukoncentruoti į ketvirtadienį. Tai, jeigu kolegos pritartų, mes galėtume iš karto atsisakyti antradienio, iš karto atsisakyti antradienio ir viską sukoncentruoti į ketvirtadienį. Aš baigsiu kalbą, tada bus galima derėtis.

Dar, matote, ne viską aš pasakiau. Dar yra du klausimai, kurie mums yra privalomi. Atkreipėte dėmesį ar neatkreipėte, bet, manau, vis tiek žinote, kad yra dar vienas Prezidento dekretas, kuriuo jis vetavo dar vieną ano Seimo priimtą įstatymą, ir artimiausiame posėdyje turi būti pateikimas. Jeigu antradienį būtų posėdis, tai, žinoma, tada būtų tas dekretas. Jeigu to posėdžio antradienį nebus, tada dekretas bus ketvirtadienį kartu su kitais klausimais.

Ir dar vienas punktas, kurį mes ką tik šiandien nukėlėme kitai dienai, t.y. antradieniui arba ketvirtadieniui, – tai tarptautinių delegacijų sudarymas. Mes esame dabar sudarę tris delegacijas ir jau pasitvirtinę pirmininkus, bet dar turime baigti sudaryti šešias delegacijas ir pasitvirtinti pirmininkus tų pačių šešių delegacijų, plius pavaduotojus dar trijų delegacijų. Šiuos mano abu paskutinius paminėtus klausimus galime nagrinėti antradienį, bet galime visus šiuos, kuriuos jūs turite prieš akis, ir mano paminėtus nagrinėti ketvirtadienį. Tai tokia mano kalba. Pagrindinis klausimas, kuris turėtų būti, – tai Vyriausybės programos pateikimas, o antrasis labai svarbus klausimas – Seimo statuto pataisų svarstymas.

PIRMININKAS. A.Kubilius nori jūsų klausti.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis tikrasis Seimo Pirmininke…

Č.JURŠĖNAS. Vėl sena kalba.

A.KUBILIUS. …noriu jūsų paklausti su giliu susirūpinimu. Iš tiesų žvelgiant ir į kitos savaitės darbotvarkę matyti, kad labai sunkiai sekasi, matyt, susiderėti. Derybos iš tiesų yra sudėtingas dalykas. Matome, kad į Ukrainą kaip tarpininkai kviečiami net ir V.Adamkus su Aleksandru Kvasnevskiu. Sakykite, gal jums reikia tarpininkų, kurie padėtų susiderėti, kad mes pagaliau pradėtume dirbti, nes mane labiausiai gąsdina tai, kad jūs antradienį panaikinate posėdį, mes net nesusirinksime tam, kad pavaizduotume, jog dirbame, o po to apie Kalėdas pradėsime vaizduoti, kad labai jau smarkiai dirbame? Ar jūs galite duoti pažadą, kad nereikės dirbti po to tam, kad pavaizduotume, jog esame labai darbštūs, ir kad susitarsite be mūsų tarpininkavimo?

Č.JURŠĖNAS. Mielas kolega ir gerbiamieji naujieji kolegos, noriu jums pranešti, kad man tikrai nereikia vaizduoti, kad aš dirbu. Jeigu kas turi abejonių, prašom ateiti, pabūti šalia manęs bent keletą valandų, ir suprasite, kas ir ką dirba, o kas nedirba. (Balsas salėje) Tas pats ir apie kitus pasakytina. Man atrodo, visi stengiasi nuoširdžiai dirbti.

O kodėl mes dirbame iš viso šiek tiek lengvesniais tempais, ar mažesniais apsisukimais? Todėl, kad anas Seimas palengvino šito Seimo gyvenimą iš esmės, nes išsprendė du kapitalinius klausimus iki galo. Apsvarstė ir priėmė biudžetą, kaip žinote, Biudžeto įstatymas jau yra pasirašytas Jo Ekscelencijos Prezidento. Taigi anas Seimas mus išvadavo iš milžiniškos apimties ir daug nervų reikalaujančio darbo. Todėl mes dabar galime būti ir šiek tiek atsipalaidavę. Antras klausimas, kuris buvo išspręstas aname Seime, nors buvo įvairių nuomonių, – tai Konstitucijos Europai ratifikavimas. Tą mes irgi padarėme. Todėl šiam Seimui rudeninė sesija yra lengvesnė negu visiems kitiems seimams, kurie buvo iki šiol.

O štai dėl tų darbų, kuriuos mes galime padaryti ar per antradienį, ar per ketvirtadienį, tai asmeniškai man patogiau būtų, kad mes vis dėlto susirinktume ir kad iš tikro nereikėtų man vienam dirbti, kad ir jūs šiokio tokio darbo turėtumėte kartu su manimi. Bet aš galiu ir vienas daryti savo darbus, kurie man priklauso.

O mano klausimas buvo, bet jūs neatsakėte, ar sutinkate, kad antradienio darbotvarkė būtų perkelta į ketvirtadienį, nes mes čia turime apsispręsti? Ar viską koncentruojame į ketvirtadienį, juo labiau nežinome, ar bus Vyriausybės programa, ar ji atsiras dar truputėlį vėliau, ar paliekame taip, kaip yra, tik į antradienį įsirašome du papildomus klausimus, t.y. Prezidento dekreto dėl veto pateikimą ir kai kurių nutarimų dėl tarptautinių delegacijų sudėties patvirtinimo priėmimą? Tai štai čia, matyt, mums ar balsavimu, ar bendru sutarimu reikės apsispręsti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas, nes jau baigiasi 10 minučių. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, kada vis dėlto Seimo nariai galės sužinoti, ar tikrai antradienį nebus arba bus posėdis, nes komitetai taip pat planuoja savo posėdžius atsižvelgdami į antradienio svarstymo būtinybę?

Č.JURŠĖNAS. Matote, jeigu pirmadienį paskirti posėdžiai, tai prašom posėdžiauti, nes kai kurie komitetai turi specialių užduočių ir būtų labai malonu, kad jie laikytųsi Seimo pavedimų. Juo labiau kad kai kurių komitetų pirmininkai išrinkti. Kitiems komitetams vadovauja senjorai, arba aksakalai.

PIRMININKAS. R.Dagys. Paskutinis klausimas. Nereikėjo spausti. Klauskite.

Č.JURŠĖNAS. Violeta, įjunk.

PIRMININKAS. Ne, negali, nes užblokavo sistemą. (Balsai salėje)

R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto norėčiau paklausti. Jeigu mes iš tikrųjų taip laisvai žiūrime į komitetų formavimą, nukeliame antradienį į ketvirtadienį ir panašiai, tai ar vis dėlto būtų neracionalu mums visiems, derinant tas visas komisijos struktūras ir panašiai, apsvarstyti Statuto pataisą, turėti visą bendrą vaizdą, viską gerai aptarti Seniūnų sueigoje, paskui viską normaliai patvirtinti? Dabar mes viską fragmentais, fragmentais tampom, vėl pertampom ir tas, man atrodo, visiems be reikalo užima laiko ir yra papildomos procedūros, jeigu mes jau nebeskubam formuoti komitetų taip, kaip mes galbūt visi norėtume, kad kuo greičiau būtų patvirtinti pirmininkai ir panašiai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega Dagy, aš jūsų nenoriu įtarti jokiais blogais dalykais, jokiom, kaip čia pasakius, miglotom mintim, bet atsakysiu taip neįtarinėdamas. Dėl delegacijų, dėl komisijų mes galim tartis nepriklausydami nuo komitetų. O dėl komitetų ir konkrečiai dėl naujojo komiteto juk gali būti pakankamai ginčų. Kur garantija, kad mes priimsime sprendimą ketvirtadienį ar dar kitą antradienį? Tas dalykas gali nusitęsti. O čia yra klausimai, kuriuos mes turime spręsti. Be tų mano minėtų klausimų dėl komisijų, dėl delegacijų, dėl kai kurių vadovų skyrimo, yra dar vienas labai svarbus klausimas dėl komitetų narių, pavaduotojų patvirtinimo. Čia irgi yra tas dalykas, kuris padeda užtikrinti normalų, efektyvų komitetų darbą. Todėl visi tie dalykai yra reikalingi ir mes juos turime daryti. Jeigu negalime padaryti visko iškart, padarykim dalimis ir po truputį judam į priekį. Čia yra senas principas: Stepas po Stepo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti kitos savaitės darbotvarkei be antradienio dienos? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Tada darom tik ketvirtadienį…

Č.JURŠĖNAS. Vienas lyg ir protestuoja… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Čia procedūriniai dalykai, ponai. Perskaitykite vieną kartą Statutą. Jau savaitė, antra dirbam. Yra procedūrinis dalykas, labai fragmentiškas, be jokių ypatingų motyvų ir panašiai. Patvirtinam be antradienio? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš gavau iniciatorių pareiškimą, teikimą, kad yra kuriama Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė. Skelbiu apie tokios grupės kūrimo pradžią ir nustatau įsirašysimo į grupę pabaigą – gruodžio 10 diena.

Toliau pirmininkaus Č.Juršėnas.

Seimo kreipimosi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą projektas Nr.XP-53. Seimo rezoliucijos projektas Nr.XP-53A (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kolegos, ypač kai kurie, galėtų baigti kalbėti mobiliaisiais telefonais. Jau baigė. Viskas gerai.

Taigi, mielieji kolegos, dabar iš esmės paskutinis dvigubas klausimas. Tai Seimo kreipimosi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą projektas ir alternatyva, taip reikia suprasti, Seimo rezoliucijos projektas. Tai pirmiausia pagrindinio projekto autorius G.Kirkilas, pateikimo stadija, po to alternatyvaus projekto autorius – A.Ažubalis. Pirma pakalba vienas kolega, atsako į klausimus, po to kitas kolega, irgi atsako į klausimus. Primenu: pranešėjams po 10 minučių, atsakymams į klausimus taip pat po 10 minučių. Prašom, gerbiamasis Kirkilai.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, tekstą jūs turite. Man atrodo, kad esant tokiai padėčiai, kuri Ukrainoje, mums draugiškoje valstybėje, kurį laiką, o gal net ir ilgesnį, atrodo, bus gana sudėtinga, tikslinga kreiptis į Ukrainos Aukščiausiąją Radą – parlamentą. Jis šiame, sakyčiau taip, vykdomosios valdžios rinkimų konflikte turi galimybes, aš taip įsivaizduoju, pagal įstatymus, galbūt ir vadovaujantis kai kuriais sprendimais šiek tiek pakeisti situaciją ir užtikrinti, kad rinkimai Ukrainoje, Prezidento rinkimai, arba įvyktų arba galbūt būtų pakartoti, arba būtų įvertinta rinkimų komisijos veikla. Tai jau, kaip žinote, buvo mėginta daryti. Todėl mes čia šiuo savo pareiškimu pareiškiame tokią draugišką paramą Ukrainos Aukščiausiajai Radai. Kaip žinote, šiandien tikrai visai neseniai kalbėjomės, nes turime Parlamentinę Asamblėją su Ukrainos parlamentu – Aukščiausiąja Rada. Aš įsivaizduoju, kad toks nuosaikus kreipimasis ir moraliniu požiūriu, ir politiniu požiūriu būtų parama Ukrainos tautai, Ukrainos parlamentui, Ukrainos politikams. Todėl kviesčiau pritarti tokiam kreipimuisi ir išsiųsti jį į mums draugišką valstybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Aštuoni Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – R.Smetona. Prašom, kolega.

R.SMETONA. Ačiū. Gerbiamasis kolega, ar nesutiktumėte, kad šiandien jau ne tik rinkimų rezultatai mums kelia abejonių, kaip mes rašome tekste, kad jau didelį nerimą kelia ir ta auganti įtampa, priešprieša, konfliktas, todėl galbūt čia derėtų mums ir pasakyti savo siekį ar norą, ar mūsų viltis, kad, kaip jūs ir siūlote, sakykime, priešpaskutinėje pastraipoje Aukščiausioji Rada ar apskritai tos susipriešinusios jėgos rastų būdus, kaip tą susidariusią padėtį išspręsti taikiai Ukrainos tautos labui ir apskritai Europos stabilumo ir saugumo labui. Tai ar nereikėtų vis dėlto šiek tiek papildyti tą mūsų siekį?

G.KIRKILAS. Na, aš neprieštaraučiau, jeigu mes galėtume tokią mintį pastiprinti. Kiek žinau, vienokios ar kitokios derybos ten vyksta. Bet jeigu mes čia galėtume dar papildyti ir pastiprinti tokį kreipimąsi, aš manau… Kreipimasis, matot, yra gana formalus dokumentas, kurį mes siunčiame. Iš principo, aišku, jeigu to reikėtų ateityje, tai galėtų veikti ir mūsų parlamentarai, galbūt ir mūsų parlamentinė delegacija. Ta pati delegacija, kurią mes suformavom – Lietuvos ir Ukrainos Parlamentinė Asamblėja. Galbūt. Bet jeigu jūs turite kokį nors konkretų pasiūlymą, kokiu būdu šį tekstą pastiprinti, aš neprieštaraučiau.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom, kolega. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto ar jums neatrodo, kad jūsų kreipimasis parašytas tokia labai jau diplomatine kalba, išvengiant bet kokio vertinimo tų procesų, kurie buvo, kai buvo organizuoti rinkimai, išvengiant tų vertinimų, kuriuos net pateikia Europos Parlamento, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai ir pačios tos organizacijos tokį vertinimą patvirtina. Šičia nėra jokio vertinimo. Tokį kreipimąsi gali pasirašyti ir Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Jis yra be jokio, taip sakant, atspalvio.

Antras dalykas, ar tikrai tame kreipimesi reikia tokios įžangos, taip atrodo, kad čia yra prirašyta tiktai tam, kad būtų daugiau teksto. O iš esmės yra dvi pastraipos, paskutinės pastraipos, kuriose jau kažkas yra, bet ir tai nėra jokio, taip sakant, to europietiško vertinimo. Tai ar jums neatrodo, kad iš tiesų tas vertinimas turėtų būti? Vis dėlto Seimas turėtų išsakyti savo požiūrį į tuos bandymus manipuliuoti rinkimų rezultatais, rinkėjų valia, į kišimąsi į rinkimus tiek Rusijos, tiek ir administracijos. Tai mano toks paraginimas, klausimas būtų, ar jums neatrodo, kad reikia vis dėlto vertinimo?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, klausimui yra minutė. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū. Tai, gerbiamasis kolega, jūs ir patys, konservatoriai šiuo atveju, savo rezoliucijoje, kurią turbūt tuoj pat svarstysim, tuos vertinimus jau pateikėt. Jie jau iš esmės yra padaryti. Nežinau, ar padarydami dar vieną vertinimą kuo nors padėsim Ukrainai. Mano požiūriu… Tarp kitko, Rusijos Dūma nepadarytų tokio kreipimosi, nes, kiek žinau ir kaip teko vakar girdėti, tai Rusijos Dūma labai piktinasi Aukščiausiosios Rados įsikišimu į šitą reikalą ir mėginimu jį išspręsti. Todėl Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas tikrai jo nepadarytų, nes jie turi kitą poziciją: įsivaizduoja, kad rinkimai jau baigėsi, ir viskas yra gerai.

Mes šiuo atveju apeliuojame, pabrėžiu, į Ukrainos parlamentą, kuris, man atrodo, šioje situacijoje, konfliktinėje vykdomosios valdžios situacijoje, yra viena iš nedaugelio institucijų šalia žmonių, kurie savo nuomonę taip pat pareiškė, turi galimybę kaip nors mėginti įvairiais būdais tą situaciją spręsti. Man atrodo, kad čia yra racionalus grūdas kreiptis į Aukščiausiąją Radą moraliai ir kitaip palaikant, galbūt ir nustatant santykius su jais. Jeigu jie norės, galės kreiptis į mus kitokios pagalbos, galbūt kokio nors tarpininkavimo. Nemanau, kad būtinai čia reikia vertinimo. Aš nemanau, ar jie ką nors naujo gali padaryti jau po to, kas yra pasakyta įvairių institucijų, taip pat ir Europos, ir iškilių įvairių šalių politikų. Nemanau, ar mes čia ką nors dar pridurtume. Na, dar kartą įvertinsime, kas čia keisis? Jau buvo padaryti įvertinimai. Ar pasikeitė situacija Ukrainoje dėl to? Manau, ne. Manau, mes eikime praktiškesniu keliu ir pamėginkime paskatinti mūsų Ukrainos kolegas įsikišti į šią situaciją, nes tai yra rinkimai, tai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla. Manau, tikrai šioje situacijoje yra viena, galbūt vienintelė legitimi institucija Ukrainoje, šiuo atveju Aukščiausioji Rada, kuri gali mėginti pakeisti situaciją demokratijos linkme.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas buvo užsirašęs, bet iškrito. Gal ir mano dėka. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Aš maniau, kad iš manęs jau žodį atėmė. Gerbiamasis pranešėjau, jūs susipažinęs ir su alternatyviu rezoliucijos tekstu. Pasakykite, jūsų nuomone, ar būtų įmanomas variantas, sudarius redakcinę grupę, bandyti geras mintis iš vieno ir iš kito dokumento sudėti į vieną kreipimąsi?

G.KIRKILAS. Manau, kad taip. Bet mums reikėtų čia, parlamente, dabar nuspręsti dėl žanro, kokį žanrą šiuo atveju pasirinksime – ar kreipimąsi, ar priimame rezoliuciją, kuria dar kartą įvertiname situaciją. Mano požiūriu, tai yra gana pasyvi situacija. Nes joks mūsų papildomas vertinimas Rusijos pozicijos, dėl kurios rūpinamės (kiek matau iš rezoliucijos, daugiau yra skirta Rusijai, negu Ukrainai), nepakeis. Mano požiūriu, reikia mėginti padėti, kaip mes įsivaizduojame savo situaciją, jeigu su tokiu vertinimu sutinkame, kas yra kreipimesi, kad parlamentas gali daugiau padaryti, tai nuspręskime dėl žanro. Iš tikrųjų ir rezoliucijoje, kurią tuoj pat pateiks kolega A.Ažubalis, taip pat yra minčių, kurias būtų galima įtraukti į kreipimąsi.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys. Prašom, kolega.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal mūsų Lietuvos priimtas užsienio strategijos gaires mes turime du esminius dalykus. Pirmiausia mes esame užsibrėžę būti šio regiono lyderiais. Antra, mūsų lyderystė yra sąlygota tam tikros demokratijos procesų plėtros. Manau, kalbėdami bet kurioje rezoliucijoje mes turėtume tuos dalykus akcentuoti ir visiškai aiškiai apibrėžti savo pozicijas, visiškai aiškiai, nedviprasmiškai, nes yra kur kas lengviau su partneriais kalbėtis, kai jie žino mūsų poziciją. Atkartojimas tam tikrų ankstesnių teiginių – tai yra mūsų pozicijos aiškus išdėstymas. Jeigu kreiptumės į Radą, reikia turėti omeny dar vieną dalyką, kad jeigu bus, kaip dabar, prezidento rinkimai tarptautiniu mastu nepripažinti, tai Rada liks vienintelė demokratiškai išrinkta, demokratiškai pripažinta institucija (tą galbūt reikėtų irgi akcentuoti) ir jos atsakomybė yra už demokratijos procesus Ukrainoje, nes mes turėsime greičiausiai pusiau „lukošenkinę“ situaciją, kaip anksčiau buvo.

G.KIRKILAS. Manau, pasiūlymas tikrai geras. Mes galėtume pabrėžti, sustiprinti šią mintį, kad kol nesibaigė vienaip ar kitaip iki galo, jeigu taip galima pasakyti, Prezidento rinkimai Ukrainoje, kol jie yra nepripažinti, tai aš su jumis visiškai sutinku, kad parlamentas lieka ta vienintelė legitimi institucija, na, ne vienintelė, aišku, yra ir savivaldybės, bet iš aukščiausių Ukrainos organų. Todėl sutikčiau su jūsų tokiu papildymu, jis man atrodo racionalus.

PIRMININKAS. J.Čekuolis. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano klausimas jau buvo pateiktas. Jeigu jūs būsite maloningas, patvirtinu, kad frakcijos kolega P.Auštrevičius akimirką pavėlavo paspausti. Jeigu jam perduotumėte žodį, būtume labai dėkingi.

PIRMININKAS. P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, manau, kad rinkimai Ukrainoje yra ir regioninio, ir europinio stabilumo reikalas. Todėl mes savo poziciją, ir jokiu būdu ne beveidę poziciją, turime išreikšti. Manau, papildant kreipimąsi pirmiausia reikėtų pabrėžti tarptautinių rinkimų standartų laikymosi reikšmę. Ukraina turi žinoti, kad ji yra laukiama Europos struktūrose. Jie turi gauti tą laišką ir iš mūsų. Vertindami savo veiksmus, jie turi matyti savo perspektyvą. Todėl tokie dalykai kaip vertybės, kaip demokratijos laikymasis yra, sakyčiau, siektini dalykai, kurie turi būti pažymėti kreipimesi.

Iš tiesų Rados pozicija kol kas buvo gana pasyvi. Mes turime pabrėžti, kad Rada turi imtis jai priklausančiomis demokratinėmis ir politinėmis priemonėmis spręsti situaciją. Čia jos vaidmuo yra labai didelis. Todėl pabrėžimas šitų dalykų, manau, reikalautų redakcinės grupės sudarymo, ir mielai, jums sutikus, dalyvaučiau joje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą perspėju – klausimui yra lygiai viena minutė.

G.KIRKILAS. Aš sutikčiau su tuo, kad redakcinės grupės reikės. Matau ir iš pasiūlymų, kurių yra tikrai racionalių. Aš sutikčiau su jums, tiktai, kaip visuomet, įspėčiau visus: į vieną dokumentą, gerbiamasis kolega, visko nesudėsi. Aš sutinku, bet jis pasidarys labai didelis, svarbu mums nuspręsti, ką mes norime pasakyti. Manau, turbūt dar bus ne vienas dokumentas, nes ta situacija greitai neišsispręs, taip aš liūdnai prognozuoju. Mes patys, Seimo nariai, nusiuntėme, kaip žinote, laišką. Čia jau būtų antras mūsų parlamento dokumentas. Bet papildyti tais dalykais, manau, visiškai racionalu, juo labiau racionalu sudaryti redakcinę grupę. Bet nuspręskime, ar šį kreipimąsi reikia greitai išsiųsti, ar reikia redaguoti savaitę, nuspręskime. Aš už tai, kad redaguotume, papildytume ir greitai priimtume sprendimą, kad toks kreipimasis būtų.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Ažubalis. Prašom, kolega.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nelabai suprantu, kokia šio kreipimosi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą prasmė žinant, kad ji yra suskilusi, žinant, kad ji nesugebėjo kontroliuoti centrinės rinkimų komisijos. Todėl kalbėti apie išskirtinį Rados vaidmenį šiame etape… Gerai, visada galima tikėtis ir norėtųsi tikėtis geriausio, bet tai yra šiek tiek naivu. Klausimo esmė – ne parama suskilusiai Radai, o parama Ukrainos tautai. Parama ne Viktorui Janukovičiui arba Viktorui Juščenkai, bet parama Ukrainos tautai, kuri nusipelnė teisingų, sąžiningų rinkimų, teisės į šituos rinkimus. Todėl, manau, jūsų kreipimasis, kurio pabaigoje yra parašyta, kad mes neprarandame tikėjimo, kad mes susidomėję ir sunerimę stebime situaciją, tai yra dabartinę situaciją, kuri, kaip gerai pasakė ponas P.Auštrevičius, peržengė Ukrainos ir viso regiono ribas… Tai jau Europos reikalas. Manau, reikia sudaryti redakcinę komisiją, turėtų būti išplėstas Seimo pareiškime, rezoliucijoje aptariamų klausimų skaičius.

G.KIRKILAS. Aš, kolega, neprieštaravau, kad būtų sudaryta redakcinė komisija, kuri diskutuotų dėl naujų idėjų, kurių čia buvo iškelta ir galbūt pačioje redakcinėje komisijoje bus dar iškelta. Dėl to, kad jūs nesupratote, tai čia nėra mano problema. Kai nori, supranti, kai nenori, nesupranti. Dėl redakcinės komisijos sutinku ir kviečiu visus, bet nuspręskime dėl žanro ir terminų, nes galime labai ilgai redaguoti, baigsis įvykiai, ir mūsų kreipimasis liks be jokios reikšmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia norėčiau pasiūlymą dėl praeities ponui posėdžio pirmininkui, atsižvelgdamas į tai, ką pranešėjas ką tik sakė. Jeigu darbotvarkė būtų sudaryta truputį kitaip ir mes būtume svarstę tuos abu pasiūlymus dėl kokio nors Seimo dokumento iki pertraukos, man atrodo, dabar mes jau galėtume priimti ir būtų atsakyta į tą klausimą, kurį kelia ponas G.Kirkilas.

Dabar dėl paties teksto. Ponas pranešėjas sakė, kad gal jis išeitų per daug ilgas, jeigu mes sudėtume tuos principinius dalykus. Aš tiesiog siūlyčiau tas jo pirmąsias dvi pastraipas, kur yra tokia istorinė apžvalga, kas kur kada su kuo susitiko ir kas kam ką pasakė (gal dabar ne taip jau yra svarbu, svarbu, kas vyksta šiandien), išbraukti ir tada tos vietos tekstui atsirastų.

Dar būtų vienas klausimas. Jūs sakėte, kad jau yra Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas. Taip, mes jį skaitėme, bet, aš manau, visiškai nekenktų kai kuriuos dalykus ir apie rinkimų vertinimą, apie demokratijos svarbą, apie tai…

PIRMININKAS. Prašom klausti.

S.PEČELIŪNAS. …kad Rada tikrai lieka kol kas vienintelė teisėta, mums ji patinka ar nepatinka, valdžia Ukrainoje. Taigi siūlyčiau vis dėlto pakartoti tame dokumente kai kurias mūsų valstybės Užsienio reikalų ministerijos jau pasakytas mintis. Ar tai jums būtų priimtina?

G.KIRKILAS. Taip. Kaip aš ir sakiau, aš manau, kad tikrai reikia sudaryti redakcinę komisiją ir kaip galima greičiau pradėti redaguoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Aš kviečiu antro dokumento autorių A.Ažubalį į tribūną, o iki jis ateis, noriu pasakyti savo nuomonę.

Išties būtų gražu šį dokumentą kuo greičiau priimti, todėl, galimas daiktas, nepaisant mūsų susitarimo posėdžiauti ketvirtadienį, gali tekti pirmadienį po pietų surengti trumpą neeilinį posėdį. Ne, pirmadienį po pietų, o… Ir viskas gerai, ir gražu. Iš ryto… (Balsai salėje) Minutėlę, paklausykite, koks planas. Vis tiek 8.00 valandą Seniūnų sueiga turi būti, 9.00 valandą Seimo valdyba turi posėdžiauti, 10.00 valandą, jeigu komitetai gaus pavedimą rinktis pirmininkus, turi posėdžiauti. Štai tada visi paposėdžiavę, patenkinti su nauja valdžia ateina į Seimo posėdį, balsuoja už rezoliuciją ar dar ką nors gera padaro. Mums vis tiek nereikia antradienį posėdžiauti, o renkamės ketvirtadienį, bet tai tiktai mano planas, dar kol kas ne Seimo valdybos patvirtintas.

Prašom, gerbiamasis Ažubali, jums 10 minučių.

A.AŽUBALIS. Gerai. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, ši rezoliucija, kurią aš teikiu, yra projektas, kuriuo Seimas išreikštų aiškų ir nedviprasmišką požiūrį į taip mums svarbų Centrinės ir Rytų Europos regioną. Išreikštume požiūrį į šio regiono stabilumą ir ateitį.

Prieš keletą dienų Seimas priėmė rezoliuciją dėl užsienio politikos krypčių tęstinumo. Ten yra kalbama apie Europos Sąjungos ir NATO atvirų durų politiką, kurią tęsti mes, tai yra Lietuva, parlamentarai ir Vyriausybė, esame įsipareigoję. Pirmiausia įsipareigojome galvodami apie Ukrainą. Tačiau tai, kas šiandien vyksta šioje valstybėje, rodo, kad Ukrainos demokratija, europėjimas yra dideliame pavojuje ir mūsų įsipareigojimas visomis išgalėmis remti proeuropietiškas demokratijos jėgas ir jų siekius, kurti europietišką demokratinę ir klestinčią Ukrainą būtų pareikštas šia rezoliucija. Likdami nuošalyje, tylėdami mes darome meškos paslaugą ne tik Ukrainai, ne tik ukrainiečių tautai, bet ir pačiai Lietuvai, nes negalima pačiam likti saugiam, kai tavo kaimynas nesaugus. Negalima pačiam būti demokratiškam ir jaustis viskuo patenkintam ir klestinčiam, kai čia pat, už sienos, už tvoros, yra netiesa, melas ir autoritarizmas. Pagaliau pagalvokime apie mūsų verslo interesus. Joks verslas negali sėkmingai funkcionuoti autoritarinėje nedemokratinėje valstybėje. Gali egzistuoti tiktai šešėlinis korumpuotas verslas. Už kokį verslą esame mes?

Taigi šia rezoliucija Seimas patvirtintų, kad Lietuvos, Europos Sąjungos narės, tautos atstovai pritaria pozicijai, kad laisvi ir demokratiniai rinkimai yra viena svarbiausių europietiškų vertybių ir kad mes jas išpažįstame. Kartu mes patvirtintume tai, kad pripažįstame tarptautinių stebėtojų išvadas, kad rinkimai buvo nedemokratiniai ir suklastoti. Mes taip pat prisidėtume prie Europos Sąjungos valstybių nuomonės ir požiūrio. Šia rezoliucija mes tiesiai ir atvirai išreikštume, ką jau seniai kalba pasaulio politikos analitikai, žiniasklaida, o ji kalba apie tiesioginę Rusijos specialiųjų tarnybų ir kitų institucijų įtaką šiems rinkimams. Kartu Seimas išreikštų politinę valią, kad šie įvykiai būtų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto dėmesio centre ir kad būtų peržiūrėti antrojo turo rezultatai, ką siūlo ir Vokietija, ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Taigi aš pasisakyčiau už darbo grupės sudarymą. Ir vis dėlto manau, kad šis projektas yra šiek tiek platesnis. Jis būtų ne tik Ukrainai, bet jis būtų ir Europai, ir mūsų partneriams, nes, kaip jau sakiau, įvykiai peržengė regiono ribas ir turime spręsti šiuos įvykius visi kartu, o ne palikti ukrainiečius vienus likimo valiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutę, kolega. Dar reikia atsakyti į klausimus ir tamstai. 10 minučių klausimams ir atsakymams. H.Žukauskas šį sykį tikrai pirmas.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jūs nemanote, kad vis dėlto yra logiška prieš jus kalbėjusiojo, pateikusio savo projektą… Logika yra tokia, kad vis dėlto logiškiau yra kreiptis į Ukrainos Aukščiausiąją Radą, nes kreipimasis į tautą yra labai abejotinas, kadangi, kiek aš žinau, tauta yra suskilusi į dvi dalis – į vakarų ir rytų. Taigi jeigu jūs kreipsitės į vieną dalį, kita dalis gali nesuprasti jūsų kreipimosi, o Aukščiausioji Rada vis dėlto yra išrinkta atstovavimo principu. Tai yra kur kas logiškiau.

Aš dėl jūsų rezoliucijos turiu vieną klausimą. Sakykite, jūs paskutinėje pastraipoje siūlote atidžiai stebėti besiklostančią situaciją, o atsiradus grėsmėms demokratijai Ukrainoje imtis tam tikrų veiksmų. Ar tų grėsmių jūs nematote šiandien? Ar jų nėra, jeigu ten stovi šarvuočiai, tankai, OMON’as? Man atrodo, kad jūs kažkaip bandote čia nepastebėti tų grėsmių. Tas dalykas man yra labai įtartinas.

A.AŽUBALIS. Matote, jeigu… Ačiū už klausimą. Jeigu jūs paskaitytumėte šios pastraipos pradžią, labai aiškiai parašyta, kad mes kviečiame nedelsiant apsvarstyti ir įvertinti vykusius Prezidento rinkimus ir atidžiai stebėti situaciją. Jeigu Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ir Ministrų Komitetas nutars, kad yra rimta grėsmė demokratijai, mes galime manyti, aš manau, kad tai yra grėsmė demokratijai, bet tai yra politinio konsensuso reikalas… Žinoma, aš parašiau, kad siūlau ganėtinai drastišką priemonę. Tai yra vienas dalykas.

Kitas dalykas. Kaip minėjau, Rada yra suskilusi. Kaip jūs žinote, kai vienas iš pretendentų priėmė priesaiką ar rodė iniciatyvą priimti priesaiką, tai buvo pusė salės, kita salės pusė nedalyvavo. Taigi, aš manau, žinoma, galima įrašyti, kad ir į Radą kreipimasis. Aš neturiu nieko prieš.

PIRMININKAS. E.Zingeris. Prašom, kolega.

E.ZINGERIS. Man tikrai džiugu, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas G.Kirkilas, buvusio Seimo ir patyręs politikas, taip teigiamai vertina jūsų dokumentą, kurį aš irgi vertinu teigiamai. Manau, kad mes surasime bendrą vidurkį teksto redagavimo prasme. Bet keletą sykių iš kolegų, kurie gal kiek ir pirmą kartą susiduria su politinėm realijom, buvo girdėti tokia viena frazė, kuri buvo lyg ir esminė. Ką tik kai kurie politikai klausė, ką mes pakeisime tokiu kaip jūsų tekstu. Ar būnant Europos Sąjungoje, gerbiamasis pone Ažubali, tai ne jūs taip sakėte, daugiau sakė oponuojantys žmonės, frazė, kaip mes pakeisime užsienio politiką… Kam mes formuojame tas visas deklaracijas? Mes formuojame, kad įsiveržtume į Ukrainą, ką nors pakeistume ar dėl ko mes taip?… Prašyčiau, jeigu galima, patvirtinti tą argumentą, kad galėtų kolegos jį jau rimčiau vartoti. Ačiū.

A.AŽUBALIS. Visų pirma aš manau, kad mes šia rezoliucija išreikštume požiūrį savo, kaip laisvos, nepriklausomos, demokratinės Europos Sąjungos ir NATO valstybės, kuriai yra svarbu, kaip ir čia parašyta… kad viena svarbiausių fundamentalių europietiškų ir pasaulinių vertybių yra laisvi ir demokratiniai rinkimai.

Kita vertus, mes pareikštume solidarumą ir parodytume, kad nesislepiame ir nelaukiame, kaip sureaguos kitos valstybės – didžiosios, mažosios, įtakingesnės ar mažiau įtakingos. Turime savo poziciją, turime savo supratimą ir turime savo balsą ir įsivaizdavimą, kokia turi būti Europa, koks turi būti šiandieninis tautų bendradarbiavimas ir kuo turi būti grindžiama demokratija. O demokratija turi būti grindžiama, žinoma, žmogaus teisėmis, pagarba apsisprendimo teisei. Tai vieni svarbiausių fundamentalių dalykų.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Aleknaitė. Prašom, kolege.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš truputį atsiprašysiu, mano kalba bus ne visai statutinė. Prieš dvi minutes aš kalbėjau su dviem Tėvynės sąjungos frakcijos nariais K.Starkevičiumi ir J.Dautartu, kurie jau yra Kijeve, jau reiškia tiesiogiai mūsų solidarumą su ukrainiečių tauta. Ir jie, taip pat Lietuvos ambasadorius Ukrainoje perduoda linkėjimus visam Lietuvos Respublikos Seimui, taip pat ir gerbiamajam A.Ažubaliui, kuris teikia rezoliuciją. Aš klausimų pranešėjui neturiu ir prašyčiau dėl balsavimo motyvų. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerai.

A.AŽUBALIS. Ar galima dar vieną informaciją?

PIRMININKAS. Tamstos žodžiai lieka stenogramoje. Dabar dar kolega R.Dagys turėtų klausti. Gal tada pabaigoje pasakysite, gerai? R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateikėte ne kreipimąsi į Radą, bet rezoliuciją, Seimo poziciją. Kadangi šita rezoliucija, man atrodo, yra mūsų pozicija, tai ar jums neatrodo, kad galbūt reikėtų ir mums patiems įsipareigojimus priimti? Mes turime savo delegaciją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, kurią mes galime irgi įpareigoti šiuos klausimus nagrinėti toje institucijoje. Lygiai taip pat mes galime suformuluoti savo pavedimus ir savo delegacijai bendroje Parlamentinėje Asamblėjoje su Ukraina, kad nebūtų… su aiškiais nurodymais, ką ten jie turi veikti ir ką jie turėtų padaryti. Kad paskui vėl nebūtų klausimų, kas skaitė laikraščius, o kas ne.

A.AŽUBALIS. Aš manau, kad pačiame rezoliucijos tekste to ir nėra būtina, sakykime, įpareigojimus skelbti mūsų delegacijai Europos Taryboje arba mūsų Tarpparlamentinių ryšių grupei, tačiau Seimo Užsienio reikalų komiteto, galbūt Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kažkokios rekomendacijos galėtų būti arba galėtų būti Seimo protokolinis nutarimas, įpareigojimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs manote, kad mums nereikia teikti rekomendacijų ar įpareigojimų mūsų delegacijoms, kaip jūsų teikiamos rezoliucijos paskutiniame punkte yra tam tikri įpareigojimai Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai ir Europos Komisijai, tai gal mes galėtume susitarti, kad vis dėlto šiandien būtų svarbiau kreiptis į vienintelį legitimų organą Ukrainoje? Tai buvo padaryta prieš jus buvusio prelegento pateiktame kreipimesi, kad mes vis dėlto savo poziciją ir kreipimąsi nukreiptume į Radą, nes aš manau, kad ji dar neišnaudojo savo galimybių. Paredagavę kaip pagrindą imtume būtent kreipimosi variantą.

A.AŽUBALIS. Žinote, aš net negaliu atsakyti į jūsų pasiūlymą. Čia yra du skirtingi iš esmės dokumentai. Vienas dokumentas išreiškia susidomėjimą ir nerimą, kitas dokumentas konkrečiai įvardija, kas yra kas, apibūdina Seimo… Juk rezoliucija tai yra Seimo pozicija, mūsų požiūris į pasaulį, į vieną ar kitą reiškinį. Tai čia mes įvardytume tai, ką mes manome apie situaciją, prisijungtume prie tarptautinės bendruomenės nuomonės, o pabaigoje duotume konkretų pasiūlymą. Dokumentai yra per daug skirtingi, kad… Žinote, būtų galima tą daryti, aš, pavyzdžiui, dalyvaučiau toje redakcinėje grupėje ir bandyčiau tą daryti, bet tai užimtų daug laiko. Bet dėl Ukrainos verta pasistengti.

PIRMININKAS. Ačiū. O dabar jūs žadėjote dar kai ką pasakyti. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.AŽUBALIS. Aš tik dar norėčiau pasakyti, kad šiandien gavau informaciją, jog štai JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdyba kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą ir ragina nepripažinti nugalėtoju Viktoro Janukovičiaus, taip pat išreiškė susirūpinimą žmogaus teisių ir rinkimų teisių pažeidimais. Aiškiai sako, kad tai yra suklastoti rinkimai, ir taip pat pabrėžė, kad, jų turimomis žiniomis, Rusijos vidaus reikalų ministerijos atskiri padaliniai ir „specsnazas“ yra Ukrainos teritorijoje. Aš linkęs tikėti šiuo oficialiu pareiškimu, juoba kad ši bendruomenė nesišvaisto paprastais žodžiais, nepatikrintais gandais. Situacija iš tikrųjų yra rimta, ir mes turime irgi reaguoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju abiem gerbiamiems pranešėjams. Dabar mes su jumis turime apsispręsti – ar kreipimasis, ar rezoliucija. Statuto požiūriu tai yra tas pats žanras, vadinasi, mes dirbame pagal Statuto dvidešimt devintąjį skirsnį – „Rezoliucijos priėmimas“. Pateikimas, svarstymas įvyko. Ir dabar sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo. Kadangi yra dvi rezoliucijos, tai dabar abi jas priimti neišeina, nors norint galima būtų alternatyviai balsuoti ir spręsti, kuri daugiau surinks. Bet manau, kad konstruktyvesnis būdas (juo labiau, kiek supratau, tą konstruktyvesnį būdą palaiko tiek viena, tiek kita pusė) sudaryti darbo grupę ir redaguoti. Jeigu tam pritariate, aš siūlau, kad kiekviena frakcija deleguotų po vieną Seimo narį, plius abu rezoliucijų ar kreipimųsi autoriai. Tai yra būtų 9 žmonės, taip ir rekomenduojama Statuto. Redakcinė komisija negali būti didesnė kaip 9 Seimo nariai. Taigi 7 frakcijos, 7 atstovai, plius kolegos A.Ažubalis ir G.Kirkilas ir jie pateikia suderintą bendrą dokumentą. Ar tai kreipimasis, ar tai rezoliucija – čia yra jų reikalas. Tai jeigu tokiam procedūriniam sprendimui jūs pritartumėte, mes galėtume balsuoti ar bendru sutarimu, bet kol kas S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, man smagu, kad mes randame bendrus sutarimus tuo svarbiu klausimu, bet aš norėčiau dar vieną pasiūlymą jums pateikti, gal netgi tai sudaromai grupei. Neapriboti jų, kad jie būtinai turi paskui Seimui pateikti vieną dokumentą. Gal jie gali suderinti du: ir kreipimąsi į Radą (įvertinę tas pastabas), ir Seimo rezoliuciją. Kur dalykai galbūt nesikartos, bet bus susiję, nes vienas dalykas, ką Seimas rezoliucija pareiškia, o kitas dalykas, kas yra kreipimasis. Aš manau, tai, kas čia buvo išsakyta, vienas kitam netrukdo ir galimi abu dokumentai pagal savo žanrą, kaip sakė ponas G.Kirkilas. Atidėti į kiekvieną žanrą tai, kas tam tinka, bet kad būtų aiški pozicija abiejuose.

PIRMININKAS. Galima ir tai nagrinėti, aš čia nematau problemos, bet turėtų būti atitinkama darbo grupė arba redakcinė komisija. Taigi aš labai prašyčiau. (Balsas salėje) Tuoj, vieną minutę, suteiksiu žodį. Aš labai prašyčiau kolegas, čia esančius frakcijų vadovus ar atstovus, bent kai kurių frakcijų vadovus aš matau, pasitarti patiems su savimi kaip su protingiausiais žmonėmis arba su dar kai kuriais ir pateikti po vieną pavardę, po vieną Seimo narį nuo kiekvienos frakcijos ir plius, kaip sakiau, jeigu neprieštaraujate, abu rezoliucijų autoriai, t.y. kolega G.Kirkilas ir kolega A.Ažubalis. Jie padirbės ir galbūt pasiūlys tekstą pateikti pirmadienį Seniūnų sueigai, nes, primenu, kad Seniūnų sueiga, be kitų įvairių funkcijų, turi ir vadinamąją derinimo paskirtį. Tai galima būtų pasitarti. Kadangi Seniūnų sueiga 8 val., o Seimo valdyba 9 val., tai jeigu reikia, Seimo valdyba ramiai surinks neeilinį trumpą posėdį pirmadienį po pietų, ir mes sutaupysime vieną dieną. A.Kubilius dar nori ką nors pasiūlyti. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš tik noriu pasakyti, kad mūsų frakcija deleguotų E.Zingerį, bet šalia to…

PIRMININKAS. Tai be A.Ažubalio čia?

A.KUBILIUS. Be A.Ažubalio, taip. Bet šalia to, pirmininke, kadangi diskusijos toliau jau nebėra šiuo klausimu, nebesvarstome, aš tik noriu vieną pastabą pasakyti, bendrą pastabą, kad šiandien Lietuva turi daug galimybių padėti Ukrainai realizuoti demokratiją. Mes galime kreiptis į Radą, paraginti ją imtis daugiau iniciatyvos, jeigu ji gali. Bet mes taip pat esame Europos Sąjungos ir NATO nariai. Ir turime Vyriausybę, dar veikiančią Vyriausybę. Na, premjeras šiais klausimais gal nėra toks iniciatyvus, bet vis dėlto kas, jeigu ne mes, turime imtis iniciatyvos toje pačioje Europos Sąjungoje, kas, jeigu ne mūsų užsienio reikalų ministras turi imtis iniciatyvos pradėti konsultacijas su savo kolegomis ministrais, kaip padėti Ukrainai išnaudojant Europos Sąjungos galimybes? Aš nežinau, ar mums reikia įrašyti į rezoliucijas ir į kokius nors kreipimusis tokius dalykus. Nors ir nėra Užsienio reikalų komiteto pirmininko, bet yra Seimo vicepirmininkas, galėtume paraginti mūsų atitinkamas diplomatines struktūras, diplomatines tarnybas imtis realios iniciatyvos, o ne vien tik rašyti kokius nors laiškus ar solidarizuotis, nes tai ir taip jau savaime suprantama. Mes turime galimybę būti iniciatyvūs ir realiai padėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Racionalu, bet čia šalia tų dokumentų. Dabar iš eilės. Viena frakcija pasiūlė. Dabar Naujosios sąjungos frakcijos seniūnas kolega V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Mūsų frakcija siūlytų Seimo narį užsienio reikalų ministrą A.Valionį. Manyčiau, labai kompetentingas žmogus.

PIRMININKAS. Kaip tik tiks. Teisingai. Prašom. Ar kitos frakcijos gali pasiūlyti? Liberalcentristų vardu – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Mes siūlytume P.Auštrevičių.

PIRMININKAS. Kolega P.Auštrevičius. Malonu. Matyt, socialdemokratų vardu seniūnas J.Olekas. Prašom. Valstiečių? Prašom. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. …gerbiamieji Seimo nariai, turbūt nėra damų ir džentelmenų kitoje aplinkoje, bet ačiū Juozui. Mes siūlome gerbiamąjį R.Smetoną.

PIRMININKAS. R.Smetoną. Prašom. Tada J.Olekas. (Balsas salėje) Dar viena dama? Prašom. D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Ačiū gerbiamajam Juozui. Darbo partija siūlo poną J. Jagminą.

PIRMININKAS. Gerai. Ir pagaliau sulaukė socialdemokratai.

J.OLEKAS. Socialdemokratai siūlo J.Karosą.

PIRMININKAS. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši. Liberaldemokratų vardu teks tamstai atstovauti. Prašom prie centrinio mikrofono, gerbiamoji Balsiene.

A.BALSIENĖ. Šiandien grįžta mūsų delegacija. Manau, mūsų seniūnas V.Mazuronis galėtų dalyvauti.

PIRMININKAS. Gerai. Užrašome. Jeigu jis nesutiks, tai paves kuriam nors kitam. Kolegos, ar patys išsirinksite grupės pirmininką, ar senjoriteto principu gerbiamasis G.Kirkilas galėtų vadovauti darbo grupei? Galėtų vadovauti? Gerai. Taigi pagal užsirašymo eilę, o ne abėcėlės tvarka: kolegos A.Ažubalis, E.Zingeris, G.Kirkilas, A.Valionis, P.Auštrevičius, R.Smetona, J.Jagminas, J.Karosas, V.Mazuronis. Būtų gerai, kad tikrai pirmadienį iš ryto būtų suredaguotas tekstas, ir Seniūnų sueiga galėtų preliminariai pažiūrėti. Tada spręstume, ar posėdį reikia rengti pirmadienį, antradienį, ar iškentėsime iki ketvirtadienio.

Ar yra kokių nors klausimų ar pareiškimų? Jeigu nėra, tada yra mano pareiškimas.

Kai kurios frakcijos dar nepateikė siūlymų dėl komitetų narių pavaduotojų. Prašom nepainioti. Tie Seimo nariai, kurie keičia reikalui esant patvirtintus komitetų narius. Gali būti vienas į tą pačią vietą, gali būti du, gali būti trys. Prašom iki pirmadienio pateikti Seimo Sekretoriatui.

Mielieji kolegos, labai ačiū. Gero savaitgalio! Pirmadienį 8.00 val. Seniūnų sueiga. Dėkoju už sutartinį darbą. Gero poilsio!