Šeštasis
(6) posėdis
2004
m. lapkričio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame lapkričio 25 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį.
Ar pritartume, kad darbotvarkę pasitvirtintume po mūsų pirmojo klausimo? Yra pasiūlymas registruotis? Jeigu reikia, prašau užsiregistruoti.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Norėčiau dar kartą kreiptis į jus, gerbiamieji kolegos ir šio posėdžio svečiai. Prieš savaitę į Seimo valdybą kreipėsi grupė Seimo narių, siūlydami šio posėdžio metu paminėti prieš 50 metų, 1954 m. lapkričio 26 d., Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudytą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pirmininką, vyriausiąjį partizanų vadą generolą Joną Žemaitį-Vytautą. Nuoširdžiai dėkoju šią iniciatyvą parodžiusiems Seimo nariams. Noriu pasakyti, kad šios dienos posėdyje dalyvauja kariai savanoriai, pasipriešinimo dalyviai ir Lietuvos karo akademijos kariūnai.
Toks iškilmingas paminėjimas mums leis atsigręžti atgal – į tragišką ir herojišką laikotarpį, kai tėvynę… mylinti Lietuvą stojo ginti savęs, kai mūsų jauni vaikinai, ne tik, anot poeto, šautuvus į rankas ėmė būdami dar nebučiavę ir nemylėję, bet ir nežinoję keistų žodžių: „korupcija, „viešųjų ir privačių interesų derinimas. Apskritai jie dar nedaug žinojo, bet puikiai žinojo, kas yra tėvynės meilė, ir kovėsi už ją turėdami viltį net tada, kai kova rodėsi esanti beviltiška.
Labai noriu tikėti, kad šis paminėjimas, pagal mūsų himną, leis pasisemti stiprybės iš dar tokios netolimos praeities ir ištikimybės mūsų valstybei ir tautai.
Kviečiu į tribūną pranešėją – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorių daktarą Arvydą Anušauską. Prašau.
A.ANUŠAUSKAS. Labas rytas. Iš tikrųjų pasaulyje nėra šalies, kurioje būtų abejojama, kad ginti tėvynę yra garbinga pareiga ar kad patriotizmas yra būtinas ir demokratijos principams. Prieš pusę amžiaus Algirdas Julius Greimas rašė, kad rezistencija tai yra žmogaus ir visos tautos atspara, nauja moralinė įtampa, kuri gimdo dvasinio ir fizinio pasipriešinimo sąjūdžius ir organizacijas.
Likimas lėmė, kad šiandien mūsų minimas žymiausias laisvės kovotojų vadas Jonas Žemaitis tapo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadu. Sąjūdžio, kurio 1949 m. vasario 16 d. deklaracija prieš 5 metus buvo įvertinta kaip reikšminga Lietuvos valstybės tęstinumui ir pripažinta Lietuvos valstybės teisės aktu.
Mes linkę nuvertinti savo istoriją, aukojimąsi tėvynei suplakti su kolaborantišku pragmatizmu. Reikėjo ar nereikėjo priešintis? Toks klausimas dar daug kam lieka svarbiausias, todėl neišvengiamai supaprastinama rezistencijos drama, pasiaukojusių žmonių psichologinės ir moralinės ypatybės. O juk prieš totalitarinę komunistinę sistemą daugiau ar mažiau aktyviai kovojo visos 1939–1940 m. aneksuotų šalių tautos: ir lietuviai, ir latviai, ir estai, ir ukrainiečiai, ir lenkai. Nuo Karpatų iki Suomijos įlankos buvo sukaustyta du trečdaliai Stalino gvardijos – nepaklusnias tautas malšinusios specialios kariuomenės.
Iš tikrųjų pokario vidaus rezistencija buvo neišvengiamas sąjūdis, nors ir neturėjo jokių vilčių sulaukti pagalbos ir išlikti. Jis išreiškė lietuvių tautos aspiracijas būtent tuo istoriniu laikotarpiu, ir ne partizanų kaltė, kad karo metu sunkiausiu nusikaltimu pripažįstama išdavystė ir kolaboravimas, kad žmonių skundimas ir pasmerkimas mirti Sibiro lageriuose buvo įvertinamas kaip sunkiausias nusikaltimas kovojančioje Lietuvoje.
Dabar galime įvertinti, kad būtent tuo metu pasipriešinimo vadu tapo Jonas Žemaitis, kuris pasižymėjo blaiviu politiniu mąstymu ir ištikimybe demokratijos principams, griežtai laikėsi demokratiškų rinkimų į bet kurį postą principo, siekė atkurti demokratinę parlamentinę respubliką, ginkluotą pasipriešinimą sustiprinti dvasine atspara.
Už ką buvo kovojama, kai labai aiškiai buvo pareikštos ne tik tautos laisvės, bet ir socialinio teisingumo idėjos? „Mes turime leisti ir duoti gyvenimą tam, kuris nori gyventi ir maitintis pats iš savęs – rašė „Žemaitijos miško brolių laikraštis. Štai koks yra galutinis kovos tikslas. „Mes nenorime ponų ir mužikų luomo ir ne už tai kovojame.
Bet kokiu atveju rezistencinė karinė valdžia Lietuvoje buvo vienintelė teisėta valdžia, kuri bandė priešintis neteisėtai valdžiai ir okupavusiai valstybei bei projektuoti nepriklausomos Lietuvos ateitį.
Lietuvos kariuomenės kapitonas Jonas Žemaitis į ginkluotą pasipriešinimą įsitraukė 1945 m. birželio pradžioje ir jame dalyvavo 8 metus. Be abejo, jis ir iki tol nebuvo nuošalyje: buvo ir antinacinės organizacijos narys, tapo Lietuvos laisvės armijos nariu, buvo vietinės rinktinės bataliono vadas, tapo Raseinių apskrityje veikiančios rinktinės vadu. Ypač didelį dėmesį jis skyrė pasipriešinimo talkininkams, nes suprato, kad be gyventojų paramos partizaninis pasipriešinimas yra neįmanomas. Mokėdamas gražiai bendrauti su kaimo žmonėmis, juos galiausiai paversdavo Sąjūdžio rėmėjais. Kaip gerai mokantis vokiečių ir prancūzų kalbas, buvo paskirtas partizanų įgaliotiniu ryšiams su užsieniu, išrinktas apygardos vadu, 1947 m. Jonas Žemaitis liko Lietuvoje. Iš tikrųjų karininkų tuomet nebuvo, jis buvo vienas iš tų karininkų, kurie ne pasitraukė iš Lietuvos, o liko vadovauti pasipriešinimui. Pasipriešinimo vadais tapo mokytojai, kuriuos reikėjo apmokyti vadovauti partizanų daliniams arba net ir naudotis ginklu.
Jonas Žemaitis buvo labai darbštus ir stengėsi kuo greičiau sukurti partizanų veiklą reglamentuojančius statutus, aprūpinti jais partizanų dalinius ir sutvarkyti juos Lietuvos kariuomenės pavyzdžiu. Apie jo veiklą prisimenama, kad buvo dirbama per dienas ir naktis, neturint jokio atsikvėpimo. Nuo 1947 m. rudens jo vadovaujamos apygardos laikraštis „Laisvės varpas ėjo reguliariai kas dvi savaites, o didelis rėmėjų būrys jį platino Žemaitijoje, Šiaulių ir kitose apskrityse.
1948 m. birželio 20 d. jis paskelbė atkuriąs vieningą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizaciją, o pats pasirinko simbolišką „Vytauto slapyvardį, su kuriuo liko iki pabaigos. Siekdamas sukurti vyriausiąją pasipriešinimo vadovybę, stengėsi, kad ta vadovybė būtų veikianti, o ne vien pasiskelbusi, kad egzistuoja. Tuo pat metu jis blaiviai vertino sunkėjančias kovos sąlygas ir kiekvieną organizacijos narį rengė savarankiškam veikimui.
J.Žemaičio nuomone, kurią jis išsakė dar 1947 m., organizacijos tikslas buvo parengti ir išsaugoti gyvąsias lietuvių tautos jėgas galutiniam kovos tikslui – laisvai, nepriklausomai, demokratiniais pagrindais tvarkomai Lietuvos valstybei atkurti. Ir pagaliau 1949 m. vasario mėnesį štabo bunkeryje, tarp Radviliškio ir Baisogalos esančiame Minaičių kaime, ūkininko sodyboje po klėtimi, aštuoni aukščiausi pogrindžio pareigūnai aptarė kuriamo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ideologiją ir kovos taktiką, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo strategiją. J.Žemaitis pabrėžė būtinybę tausoti jėgas, vengti tuščių efektų, stengtis tausoti tautą ir laisvės kovotojus lemiamam išsilaisinimo momentui. Buvo nutarta nedidinti partizanų skaičiaus, stengtis išsaugoti tuos, kurie jau buvo miške. Pasipriešinimo vadu vienbalsiai buvo išrinktas J.Žemaitis, ir jam buvo suteiktas partizanų generolo laipsnis.
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba paskelbė politinę deklaraciją, ir atsakomybę už jos įgyvendinimą prisiėmė ne kokios anonimiškos karinės grupuotės ar demokratinės Lietuvos partijos, kurios realiai tuo metu neveikė, o realiai veikiančios, gerai organizuotos partizanų regioninės organizacijos. Demokratiškais pagrindais išrinkta pasipriešinimo vadovybė, atstovaujanti visiems Lietuvos regionams, laisvajam pasauliui tuo metu priminė apie neteisėtą Lietuvos Respublikos inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas turėjo eiti Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, jis turėjo sudaryti laikinąją Vyriausybę ir organizuoti demokratinius rinkimus.
1949 m. vasario 16 d. deklaracijoje apie atsikūrusios valstybės politinių, socialinių, kultūrinių ir ekonominių problemų sprendimą rašoma trumpai: „Nes siekta nesukelti skaldymosi dėl ideologinių skirtumų. Laisvės Kovos Sąjūdis savo tikslu buvo iškėlęs laisvę ir nepriklausomybę ir siekė į kovą įtraukti visus lietuvius, nepaisydamas jų politinių, religinių ar kitų įsitikinimų. Greta priesaikos, kurioje buvo prisiekiama Dievo vardu, buvo įteisintas ir iškilmingas pasižadėjimas laisvamaniams. Taigi Kovos Sąjūdis savo gretose subūrė pačių įvairiausių įsitikinimų ir pasaulėžiūrų žmones. Kaip liudijo pats J.Žemaitis, dėl didesnių nuostolių Laisvės Kovos Sąjūdžio gretose buvo žmonės, kurie neturėjo karinio patyrimo, kurie nepretendavo jungtis į karines organizacijas, jeigu pasibaigtų Lietuvos laisvės kovos reikalas, nes kovojo dėl Tėvynės, kurioje gera visiems be išimties gyventi, kurioje viešpatauja socialinis teisingumas, paremtas naujais principais, kad niekada daugiau nebūtų sūnų ir posūnių.
Politinė deklaracija užtikrino Lietuvos valstybingumo tęstinumą, pabrėžė demokratinius principus, piliečių lygiateisiškumą. Organizacija tapo karine visuomenine savanorių organizacija, ten buvo siekiama kuo didesnės drausmės. Iš esmės buvo įgyvendintas sausas įstatymas, o kad nebūtų toleruojami nusikaltimai, buvo sukurta prokuroro institucija. Jau pirmaisiais Laisvės Kovos Sąjūdžio egzistavimo metais buvo gauta atsiliepimų, kad gyventojai labai dėkingi partizanams už kovą prieš vagis, plėšikus, grobikus, kurie dažnai prisidengę partizanų vardu labai kenkė ne tik gyventojams, bet ir Sąjūdžiui. Ir visa tai buvo pasiekta vykstant nuolatinei smarkiai kovai su karinėmis okupantų pajėgomis, su įvairiomis čekistinėmis smogikų grupėmis. 1949 metai buvo ypatingi ir tuo, kad tai buvo ne tik Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio sukūrimo metai, būtent tuo pat metu buvo sukurtas ir Šiaurės Atlanto paktas NATO. 1949 metais buvo sukurta ir Europos Taryba, prasidėjo Vakarų Europos integracija. Lietuvos diplomatijos vadovas Stasys Lozoraitis laiške Jonui Žemaičiui tuo metu parašė, kad būtina tausoti jėgas, kelti atsparumą komunistinei įtakai, saugoti tautinę savimonę, t.y. vykdyti moralinę rezistenciją. Neatsitiktinai nuo 1949 metų susiformavo požiūris, kad pasipriešinimo dalyviai lemiamu momentu turi būti pasirengę atkurti nepriklausomą valstybę, tačiau visuomenė turi būti apsaugota nuo represijų.
Jausdami visuomenės nusivylimą, matydami blėstantį partizaninį pasipriešinimą, partizanai stengėsi savo pareigą atlikti iki galo. Jonas Žemaitis, kaip ir kiti pasipriešinimo kovotojai, iš tikrųjų gyveno ypatingoje atmosferoje, kai poetine kalba buvo ne tik įprasminti svarbūs rezistencijai įvykiai – mūšiai ar žuvę partizanai, bet ir atskleistos gęstančios greito laimėjimo viltys. Tikėjimas, kad… Kitoks negu normalaus gyvenimo vertybių suvokimas šimtus žmonių privertė rinktis, todėl apsupti, beviltiškoje padėtyje atsidūrę rezistentai nedvejodami pasirinkdavo mirtį. 1950 metais Dzūkijoje leidžiamame laikraštyje „Partizanas buvo rašoma, kad kiekvienas kovotojas, kol jis dirba pogrindyje, iki Tėvynės išlaisvinimo gyvena ne sau, o Tėvynei, kaip vienuolis atsisako visko, vien užsibrėžęs – arba žūti, arba iškovoti savo Tautai laisvę.
Patį Kovos Sąjūdžio vadą J.Žemaitį 1951 m. gruodžio mėnesį ištiko insultas, ir jis pusiau paralyžiuotas pusantrų metų išgulėjo ankštame požeminiame bunkeryje prie Jurbarko, Šimkaičių miške. 1953 metų pavasarį, pagerėjus sveikatai, jis toliau ėjo savo pareigas, nors jau buvo aišku, kad išsklaidyti partizanų daliniai – Lietuvos valstybės gynybos pajėgos, kurias devynerius metus jis pats kūrė, – ilgai nebeištvers. 1953 m. gegužės 30 d. Jonas Žemaitis buvo suimtas. Aukščiausios partizanų vadovybės sunaikinimu itin domėjosi tuometinis Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministras Lavrentijus Berija, kuris po Stalino mirties kovojo dėl valdžios. L.Berija pripažino, kad Lietuvos pogrindžiui vadovauja buvęs buržuazinės Lietuvos kariuomenės kapitonas Žemaitis, pogrindyje išrinktas Lietuvos prezidentu. Suimtas J.Žemaitis, kaip žinome, buvo skubiai lėktuvu pristatytas pas L.Beriją deryboms, iš tikrųjų tardymui. Birželio 25 d. jį tardė L.Berija, bet jau kitą dieną pats L.Berija buvo suimtas.
Ir paskui J.Žemaitis teismo proceso metu pasakojo savo bendrabyliams, kad pirmą kartą gyvenime jis buvo nuskraidintas į Maskvą lėktuvu, o grįžo kalinių vagonu, bet grįžo pakelta galva. Nuo tol jis atsisakė pasirašyti tardymo protokolus, kad jo parašas nebūtų panaudotas prieš Sąjūdį. Juk čekistai, drėbdami į akis žodį „banditas, likusius gyvus kovos dalyvius siekė suniekinti, apšmeižti, paversti žmonėmis be savigarbos, drebančiais dėl savo gyvybės. Karinio tribunolo primininkui juos pavadinus Tėvynės išdavikais, Jonas Žemaitis jį pataisė: „Sovietų Sąjungos piliečiu aš savęs nelaikau, laikau, kad dabar Lietuva yra okupuota, aš kovojau prieš sovietinę valdžią, kurią laikau neteisėta. Teismo nuosprendis man yra žinomas iš karto. Noriu pabrėžti, kad stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų, jokių žvėriškumų aš neleidau. Po to J.Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme ir 1953 m. lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Jo vardas sugrįžo į Lietuvos istoriją ir liko įprasmintas vieninteliame paminkle laisvės kovotojams Vilniuje. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui A.Anušauskui. Noriu jums dar kartą priminti, kad jūs gavote tik prieš keletą dienų išleistą knygą, ji vadinasi „Už Laisvę ir Tėvynę. Ir fotoalbumą parengė mūsų Genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Taip pat noriu dar kartą priminti, kad Parlamento galerijoje eksponuojama paroda, skirta generolo Jono Žemaičio atminimui, ir rytoj prie paminklo generolui J.Žemaičiui bus Seimo vardu padėtos gėlės. Tuo Jono Žemaičio-Vytauto 50-ųjų mirties metinių minėjimą skelbiu baigtą. Ačiū visiems už dalyvavimą.
Taip pat noriu paskelbti pertrauką iki 10.45 val., o seniūnus prašyčiau susirinkti dabar (kol nueisime, bus keletas minučių) į Veidrodinę salę. Pertrauka.
Pertrauka
2004 m. lapkričio 25 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Reikėtų pasitvirtinti darbotvarkę. Ar būtų kokių pastabų dėl darbotvarkės? Jeigu nėra, ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Negirdžiu prieštaraujančių. Pritarta.
Noriu jus informuoti, kad gautas Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Mūsų pareiga informuoti apie tokio dekreto atsiradimą ir kitame posėdyje išklausysime Prezidento atstovės Tomos Birmontienės, kuri ir pristatys šio dekreto argumentus, motyvus ir atsakys į klausimus.
Dabar kviečiu į… Nėra ką kviesti, nes dar nesibaigė Seniūnų sueiga. Gal jūs leistumėte man iš vietos pristatyti klausimą, nes abu pavaduotojai tęsia darbą Seniūnų sueigoje, jų nėra. Aš galėčiau pradėti nuo darbotvarkės 3a klausimo. Galėtume tęsti svarstymą ir priėmimą. Galėčiau pradėti ne nuo 3, o nuo darbotvarkės 4 klausimo. Darbotvarkės 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo projektas Nr.XP-40.
Noriu priminti, kad aš jums pateikiau šio nutarimo projektą. Jisai niekuo nebuvo papildytas. Seniūnų sueigoje buvo pritarta, kad Peticijų komisija būtų sudaryta iš devynių narių ir visos pavardės, kurios buvo pateikimo metu, lieka ir svarstymo metu. Jeigu nebūtų kokių klausimų dėl šio nutarimo… Ar pasisakyti niekas nenorite? Klausčiau, ar po svarstymo galėtume pritarti? Dėkoju. Pradedame priėmimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jeigu nėra, prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimą „Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo? Prašau balsuoti.
Už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Dabar svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo projektą Nr.XP-38.
Noriu priminti, kad pateikimo metu buvo pareikštas pageidavimas, kad ir liberaldemokratai turėtų savo atstovą. Dabar jis yra įtrauktas, todėl Antikorupcijos komisijos narių skaičius padidėjo iki dešimt. Atstovaujama visoms frakcijoms ir dešimt Seimo narių yra teikiami jums svarstyti. Ar būtų norinčių kalbėti diskusijose ar dėl balsavimo motyvų? Jeigu nėra… E.Masiulis, taip? Prašau tada dėl balsavimo motyvų.
E.MASIULIS. Taip.
PIRMININKAS. Įjungtas mikrofonas.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be jokios abejonės, tvirtiname labai svarbią Seimo komisiją, kurios laukia tikrai nemaža užduotis stebėti ir nustatyti korupcinius reiškinius valstybėje. Kaip rodo Vakarų parlamentų praktika… Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien patvirtindami sudėtį artimiausioje ateityje spręsime Antikorupcijos komisijos vadovybės klausimą, todėl manau, kad tikrai geras gestas būtų parodytas valdančiosios daugumos, jeigu Antikorupcijos komisijos pirmininkas būtų iš opozicijos. Nes tik tada mes galime užtikrinti realią šios komisijos veiklą ir tik tokiu atveju mes galėtume sakyti, kad opozicijai yra sudarytos galimybės kontroliuoti valdančiosios daugumos sprendimus, kontroliuoti valstybinių institucijų sprendimus. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį į tą problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritarta. Dėkoju. Dabar pradedame priėmimą. J.Veselka – nuomonė už. Prašau.
J.VESELKA. Iš tikrųjų tokia komisija labai reikalinga ir ji būtų labai tinkama, bet bėda ta, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį ji buvo kitaip vadinama, bet praktiškai tai būdavo tiktai šiaip sau, net daugiau pridengti esminius dalykus, o atskleisti mažesnius dalykus. Kai praeitoje kadencijoje N.Steiblienė pabandė griebti korupciją aukščiausiuose sluoksniuose, tai, atrodo, jai net teko susipažinti su prokuratūra. Todėl man būtų įdomus klausimas. Iš tikrųjų į tą naują komisiją nėra patekę žmonių, kurie turi interesų konfliktų, ar nėra jų tikslas gauti pirminę informaciją, kurios mes negausime, kai bus svarstomi konkretūs antikorupciniai klausimai. Taigi ar toks skubėjimas ir neapsižiūrėjimas… Pavyzdžiui, kai mes, žinote, priimame, kad Užsienio reikalų komitete ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete gali dirbti žmonės, gavę teisę dirbti su slapta informacija, o kaip čia, ar taip jau viskas ir gerai, kad pagal pageidavimų koncertą yra formuojama Antikorupcijos komisija. Bet šiaip ji reikalinga. Nesmerkime iš karto.
PIRMININKAS. Jeigu tokių būtų konfliktų, be abejo, toks narys turėtų atsistatydinti. Mes praeitoje kadencijoje turėjome keletą tokių atvejų. V.Žiemelis – nuomonė prieš. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Nuomonė iš dalies prieš. Tokia komisija reikalinga, tačiau jinai reikalinga tik tuo atveju, jeigu Antikorupcijos komisijoje ne tik šios komisijos pirmininkas yra iš opozicijos, tačiau opozicija turi šioje komisijoje ir daugumą. Tik tokiu atveju Antikorupcijos komisija gali dirbti efektyviai. Priešingu atveju, sutikit, kitaip ir negali būti, dauguma, turinti Antikorupcijos komisijoje daugumą, be abejonės, neleis iškelti negerovių. Jeigu Seimas nori turėti tikrai gerą opoziciją, veiksmingą opoziciją, siūlyčiau pagalvoti dėl mano pasiūlymų.
PIRMININKAS. Išklausėme dvi nuomones. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo, prašau balsuoti.
Už – 88, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.
Aš norėčiau dabar išnaudodamas trumputę pertrauką paskelbti, jog yra prasidėjęs užsirašymas į Tarpparlamentinių ryšių su Singapūru ir Tailando Karalyste grupę. Noriu paskelbti, kad šito užsirašymo pabaiga yra gruodžio 9 diena. O informacijos dėl pirmojo posėdžio datos ir vietos laukiu iš iniciatorių.
Taip pat skelbiu, kad pradėjo formuotis Tarpparlamentinių ryšių grupė su Vengrija, užsirašymo į šią grupė pabaiga yra gruodžio 9 diena.
Ir paskutinis pranešimas, kad kuriama Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupė. Užsirašymo pabaiga – gruodžio 9 diena. Dėl Taivano norėčiau pasakyti keletą sakinių daugiau. Mūsų Respublikos pozicija yra ta, kad diplomatiniai santykiai remiasi vienos Kinijos, o ne dviejų Kinijų pripažinimu. Tačiau mes esame suinteresuoti ekonominiais ir kultūriniais santykiais su įvairiomis šalimis, taip pat ir su Taivanu.
Pradedame svarstyti 1–2 klausimą – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 591 straipsniu, projekto Nr.XP-49. Pranešėja – K.Prunskienė. Kviečiu jus į tribūną.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadencijos pradžia yra pats tinkamiausias laikas atlikti tikslingas ir pagrįstas korektyvas Seimo struktūroje, taip pat ir Seimo statuto pakeitimus. Svarstomas projektas yra iš šios srities.
Seimo statuto 43 straipsnyje siūloma numatyti Audito komiteto sukūrimą, kurio tikslingumas subrendo tikrai ne kadencijos pradžioje, o gerokai anksčiau. Tai tvirtina Valstybės kontrolieriaus raštai ir kalbos, tai kyla ir iš Europos Sąjungos tradicijų – daugumoje valstybių analogiškos parlamentinės struktūros egzistuoja.
Dėl Audito komiteto suformavimo atitinkamai keičiasi ir dviejų komitetų, t.y. Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų, veiklos kryptys. Jos šiek tiek koreguojamos, kai kurios iš jų susiaurėja, sukonkretėja, ir kartu, žinoma, ne vien tik tuo apsiriboja Audito komiteto veiklos kryptys. Svarbiausia yra tai, kad į jas įsikomponuoja tai, kas iš esmės turėjo būti daroma, tačiau nebuvo vykdoma, tai yra esminė valstybės turto, valstybės finansinių išteklių, t.y. biudžeto lėšų ir kitų išteklių, naudojimo parlamentinio audito kontrolė. Štai šią spragą turėtų užpildyti Audito komiteto sukūrimas. Šį projektą teikia keturi koalicijos frakcijų seniūnai.
Jūs iš straipsnių matote, kad 43 straipsnis jungia Audito komiteto eilutę, įvardijama komitetų sudėtis. 59 straipsnis numato Biudžeto ir finansų komiteto veiklos pokyčius, Valstybės kontrolės parlamentinė kontrolė pereina į Audito komiteto sudėtį, čia išbraukiamas tas punktas. Pasipildo tai, kas iš esmės turėjo būti padaryta jau anksčiau. Mes ne tik mechaniškai darome pataisas, susijusias su Audito komiteto suformavimu, bet taip pat ir tas pataisas, kurias padaryti reikalas buvo subrendęs nepriklausomai nuo šito. Toliau, kaip matote, Audito komiteto atsiradimas keičia atskirus punktus. Funkcijos pasidalija tarp Biudžeto ir finansų komiteto ir Audito komiteto, kai jie bendrai vertina Valstybės kontrolės išvadas ir teikia pasiūlymus dėl Valstybės kontrolės įvairių išvadų, siūlymus Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą. 59 straipsnis, o šio projekto 3 straipsnis, numato paties Audito komiteto veiklos kryptis. Nenorėčiau jų vardyti, minėjau bendra tvarka, kad pagrindinė veiklos kryptis yra užtikrinti valstybės turto ir…
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjos. Gerbiamieji, iš tiesų labai didelis triukšmas salėje. Reikia tiesiog kalbėti bandant perrėkti. Gerbkime pranešėją ir klausykimės.
K.D.PRUNSKIENĖ. Šiame straipsnyje numatytos Audito komiteto veiklos kryptys. Pagrindinė iš jų yra užtikrinti valstybės turto ir valstybės lėšų naudojimo teisėtumą, skaidrumą, efektyvumą, nes kaip tik šioje srityje yra erdvės, na, gal ne per drąsu pasakyti, ir korupcijai atsirasti.
Kitame straipsnyje atitinkamai pakoreguotos Ekonomikos komiteto veiklos kryptys, iš parlamentinės kontrolės perkeliant į Audito komiteto veiklos sritį valstybės turto, viešųjų pirkimų, tarnybos parlamentinę kontrolę. Tačiau, pavyzdžiui, Privatizavimo komisijos ir kai kurių kitų institucijų veiklos kontrolė pasidalija tarp tų komitetų pagal komiteto funkcijas. Auditinė funkcija – Audito komiteto, o mechanizmų formavimas kad ir konkurencijos srityje, kuri įgyvendinant konkurencijos mechanizmus pasireiškia ir per viešuosius pirkimus, atitinkamai pasiskirsto tarp tų dviejų komitetų. Šiame straipsnyje yra ypač daug pataisų, kurias reikia padaryti nepriklausomai nuo Audito komiteto kūrimo, nes čia yra kur kas detaliau suformuluotos Ekonomikos komiteto funkcijos, kurias Ekonomikos komitetas iš esmės vykdo. Yra išbrauktas Ekonominės plėtros agentūros kuravimas, nes tai jau vyksta per ministerijų kuravimą, per ministerijų parlamentinę priežiūrą, todėl čia nesikartoja tiesioginių tekstų.
Visos tos pataisos buvo aptartos tarp dviejų veikiančių komitetų, dalyvaujant patarėjams ir kitiems specialistams. Taip pat buvo pateikta įvertinimui, pastaboms, rekomendacijoms ir Valstybės kontrolės nuomonei gauti. Jinai taip pat yra įvertinta. Antrasis projekto variantas rodo, kad tos pastabos, kurias mes gavome rengdami šį projektą, yra įvertintos. Mano įsitikinimu, joms gali būti pritarta po pateikimo.
PIRMININKAS. Viskas?
K.D.PRUNSKIENĖ. Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Dar minutę luktelkite. Po pateikimo Seimo nariai turi teisę jus paklausti. Tam yra skiriama 10 min., todėl mes įjungiame laiką. Prašau trumpai formuluoti klausimą ir, kiek įmanoma, atsakymą. R.Palaitis. Prašau.
R.PALAITIS. Gerbiamoji pranešėja, aiškinamajame rašte rašote, kad teikiamam teisės akto projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skirti nereikės. Man tai šiek tiek kvepia fantastikos sritimi. Pasakykite, kokiems burtams padedant jūs žadate įgyvendinti tokią nuostatą?
K.D.PRUNSKIENĖ. Parlamentinė priežiūra vykdoma panaudojant tą potencialą ir resursus, kuriais disponuoja Seimas. Seimo narių dėl to papildomai Seime neatsiras. 141 truputį kitaip pasiskirstys tarp komitetų. Aišku, gal jūs turite minty, kad atsiras plius vienas komiteto pirmininkas ir pavaduotojas. Gali būti. Šiuo atveju nedrįsčiau tvirtinti, ar reikės papildomų patarėjų, ar bus galima tiesiog šiek tiek kitaip paskirstyti patarėjų sudėtį, turiu minty dalies Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų funkcijų perdavimą šitam komitetui. Tačiau tai yra ne tie ištekliai, apie kuriuos reiktų dabar mums daug diskutuoti ir graužtis, kad galbūt per mėnesį reikės keletą šimtų litų sumokėti vienam komiteto pirmininkui ar pavaduotojui. O sutaupyti galime milijonus, gal net ir dešimtis ar šimtus milijonų, jeigu valstybės turtas bus efektyviai naudojamas.
Mes visi labai mokame kritikuoti valdžios struktūras, ir pati aš tą darau, kai koks nors asignavimų valdytojas neracionaliai naudoja asignavimus, kai valstybės turtas neduoda reikiamo rezultato arba viešieji pirkimai vyksta ne taip skaidriai ir ne taip efektyviai, kaip derėtų Europos Sąjungos valstybėje. Mes visi kalbame apie korupciją, kurios tikriausiai esama ir sunku jos 100% išvengti, tačiau būtent Audito komiteto, kuriame, be abejo, dalyvaus ir pozicijos, ir opozicijos Seimo nariai, paskirtis yra užtikrinti, kad resursai, valstybės resursai, turtas ir piniginės lėšos būtų naudojami racionaliai, teisėtai ir skaidriai. Man atrodo, kad, jeigu mes šiek tiek išleisime šiam komitetui finansuoti, perskirstydami Seimo biudžetą, tai daug kartų atsipirks būtent tuo rezultatu, kurio tikimės iš šio komiteto. Tai nėra Lietuvos ar Lietuvos naujosios daugumos sudėties išmonė, o tai yra būtent Europos tradicijų, Europos tvarkos perkėlimas į Lietuvą, nes visi, kurie tikrindavo šią sritį, galbūt kolegos, kurie dirbo toje srityje, geriau galėtų pasakyti, atkreipdavo dėmesį, kad Lietuvoje stinga parlamentinio audito. Ta funkcija buvo vykdoma per Biudžeto ir finansų komiteto pakomitetį, o pakomitetis, jūs puikiai suprantate, neturi to statuso, kurį turės komitetas. Taigi iš esmės vis vien tekdavo dubliuoti pakomitečio darbą Biudžeto ir finansų komiteto lygiu ir tik iš dalies daryti tai, ką turės daryti Audito komitetas. Svarbu, kad mes suformuotume stiprią to komiteto sudėtį, kuri galėtų deramai susidoroti su šiom veiklos sritim, tai yra įvykdyti ir efektyviai… duoti efektą mūsų valstybei.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau trumpinti atsakymus, ne kitaip nespės jūsų paklausti.
K.D.PRUNSKIENĖ. Labai principinis klausimas.
PIRMININKAS. Dabar klausia J.Razma. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja…
PIRMININKAS. Palaukite, J.Razma dar nepaklausė. Prašau. (Balsai salėje)
J.RAZMA. Gerbiamoji kolege, vis dėlto jūs įtikinamai neišaiškinote, kodėl tų uždavinių, kuriuos numatote Audito komitetui, negali atlikti Audito pakomitetis. Aš manau, kad statusas nėra toks svarbus faktorius, gal daugiau priklauso nuo žmogaus ir valdančiosios daugumos ryžto atiduoti šią poziciją energingam opozicijos atstovui. Gal jums pateikiant projektą vis dėlto reikėjo nuoširdžiau ir paprasčiau paaiškinti, kad mūsų kolega A.Skardžius negali pretenduoti į Seimo Pirmininko pavaduotojus ir reikia organizuoti komiteto pirmininko pareigas, nes tik taip aš galiu paaiškinti jo susirūpinimą klausinėjant, ar mes pritarsime naujojo komiteto atsiradimui. Gal jūs galite pasakyti, dėl kokių priežasčių atkrito A.Skardžiaus kandidatūra į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas ir ar tos priežastys nėra reikšmingos pretenduojant į šio komiteto pirmininko pareigas?
K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū už klausimą, bet didžioji dalis jūsų klausimo punktų vis dėlto neturi nieko bendra su nagrinėjamu projektu. Aš turiu minty Seimo vadovybės formavimą ir kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Tai, kad parlamentinio audito reikalingumas buvo aptariamas gerokai anksčiau, jau praėjusios kadencijos pabaigoje… Aš pati puikiai pamenu, kad Ekonomikos komitete valstybės kontrolierius ir kolegos apie tai yra kalbėję, manau, kad ir Europos reikalų komitete, man sufleruoja, kad ir Biudžeto ir finansų komitete. Tai nėra naujas dalykas, kai mes apskritai nesvarstėm naujos Seimo vadovybės formavimo klausimo.
Kodėl pakomitetis negali? Pakomitetis neturi to statuso, kurį turi komitetas, ir pakomitečio sprendimai turi būti dubliuojami komiteto lygiu. Kita vertus, aš jau minėjau pristatydama pačioje pradžioje, kad tai nėra mechaninis iš dviejų komitetų paimamų funkcijų sujungimas ir apsiribojimas tik tuo, nes tikrai yra labai didelė racionalaus, teisėto, skaidraus valstybės turto ir lėšų naudojimo parlamentinės auditinės kontrolės prasme spraga. Šita spraga sukūrus Audito komitetą automatiškai neužpildoma, tačiau sudaro prielaidas tai daryti, būtent parlamentiniu lygiu užpildoma ta parlamentinės kontrolės spraga.
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, jeigu aš nebūčiau dirbęs Ekonomikos komitete, tai jūsų tom kalbom, kad ten visi griuvo iš nuovargio dirbdami, patikėčiau, bet tokių nugriuvimų aš nemačiau. Vadinasi, komitetai – ir Biudžeto ir finansų komitetas, įkūręs pakomitetį, ir Ekonomikos komitetas – visiškai susitvarkydavo su tom funkcijom, kurios buvo joms pavestos. Ir dar buvo tam tikra konkurencija. Kuria prasme? Kad nesusikoncentruodavo pas gerbiamąjį A.Skardžių visos išvados ir pasiūlymai, o būdavo dviejuose komitetuose: vieni daugiau žiūrėdavo ekonominio augimo, ekonominio efektyvumo, kiti biudžeto taupymo prasme. Atrodė, kad tai gana logiška struktūra. Dabar, aišku, kai mes matome, kad formuojama UAB’ų sistema valstybei valdyti, ar iš tikrųjų tas komitetas gali dirbti geriau, jeigu jo teisės vykdyti tam tikas užduotis, duoti jas Vyriausybei nepasikeis, palyginti su tuo, kas buvo. Juk mes Ekonomikos komitetui irgi daug pastabų pasakydavome, bet tik rekomenduodavome – prašom atsižvelgti ir geriau daryti. Vyriausybė pasakydavo – sėdite ir sėdėkite savo vištidėje, mes kaip darėme, taip ir darysim. Ar jūs numatote būtent išplėsti to komiteto, jeigu jis bus, kokias nors teises, kad tie įpareigojimai būtų vykdomi ir už juos atsakytų, ir ar atsisakote, kad, kaip sakė J.Razma, jau A.Skardžiui vieta paruošta?
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega Juliau Veselka, aš tikrai sutinku su jūsų teiginiu, kad Ekonomikos komitetas dirbo efektyviai ir stengėsi spręsti būtent tuos uždavinius arba tas problemas, kurias mes aptarinėjome. Iš tikrųjų Vyriausybės darbo parlamentinė kontrolė yra labai svarbus dalykas, ir mes šioje srityje turime būti principingi, nesvarbu, kokia yra dauguma ar mažuma ar proporcijos tarp jų. Mano požiūris į tai nesikeičia, ar aš buvau vienoje pozicijoje, o dabar, sakykime, jau kaip ir kitoje.
Tačiau sutikite, kad mes iš esmės tokių dalykų kaip valstybės turto naudojimo racionalumas arba privatizavimo sprendimų, kai jie jau yra realizuoti, pasekmių vertinimas arba asignavimų naudojimo skaidrumas ir teisėtumas tiesiog neaprėpiame. Mes viešųjų pirkimų mechanizmus formavome, bet kaip tai vyksta, kaip tai realizuojama, parlamentinės kontrolės mes, deja, pripažinkime, ir negalėjome vykdyti, nes Ekonomikos komiteto darbo mastas ir kryptis kiek kita. Ačiū.
PIRMININKAS. Net atsakymams neužteko 10 minučių. (Balsai salėje) Neužteko laiko. Gerai. K.Glaveckas kaip profesorius profesorei.
K.GLAVECKAS. Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš trumpą pastabą dėl atsakymo į J.Palaičio klausimą. Iš tikro tokio komiteto steigimas kainuotų maždaug 150 tūkst. litų mokesčių mokėtojų pinigų. Tai pirma pastaba.
Antra pastaba. Be audito funkcijos, kuri iš tikro yra svarbi, galima būtų išvardyti ne mažiau kitų svarbių funkcijų, kurioms taip pat reikėtų steigti komitetus, pavyzdžiui, bankinių organizacijų, nebankinių organizacijų, mokesčių ir taip toliau.
Man iš tų argumentų, kuriuos jūs pateikėte, peršasi viena išvada ir siūlymas: jeigu ir kurtume tokį komitetą, tai ar nereikėtų jo kurti kaip antrinio komiteto, kaip Europos reikalų, kad jis būtų sudaromas, pavyzdžiui, iš kiekvieno komiteto deleguojant po vieną žmogų ir dirbtų tokiais pat principais kaip Europos komitetas? Tada būtų išlaikyta tam tikra atskirų šakų ar ekonomikos sektorių priežiūros, kurią vykdo Seimas, logika ir tas komitetas nebūtų toks formalus, kaip čia norima jį padaryti. Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Na, dėl išlaidų, jūs patys matote, kokios tai smulkios išlaidos, palyginti su keliamu uždaviniu, t.y. su valstybės turto ir lėšų naudojimo efektyvumu ir skaidrumu. Tai absoliučiai nepalyginami dalykai.
O kita klausimo dalis dėl to, kad galėtų būti kaip antrinis analogiškas Europos reikalų komitetui, žinoma, toks klausimas galėjo ir gali būti svarstomas. Tai yra mūsų tarpusavio sutarimo reikalas, nes mes šitą projektą rengėme Biudžeto ir Ekonomikos komitetų funkcijų auditinę dalį perkeldami į šitą komitetą, ir dabar tas projektas yra parengtas kitu principu.
O dėl mokesčių sistemos, tai jeigu mes viską išbrauksime iš Biudžeto ir finansų komiteto, ir mokesčių sistemą, ir bankininkystės reikalų valstybinį reguliavimą, tai kas pasiliks Biudžeto ir finansų komitete? Manau, kad ginčų šiuo atveju būtų kur kas daugiau. Mes šiuo atveju šiame komitete sutelkiame tik auditinio pobūdžio funkcijas ir įtraukiame tas, kurios apskritai nebuvo vykdomos. O tai yra svarbiausia.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į tuos klausimus, kuriuos spėjo užduoti per 10 minučių. Dabar mums reikėtų išklausyti Seimo narius, norinčius kalbėti dėl balsavimo motyvų. R.Dagys, nuomonė prieš. Prašau.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, Seimas, aišku, vykdo savo parlamentinę kontrolę, kiekvienas iš mūsų užsiima tam tikra parlamentine kontrole, vykdomosios valdžios priežiūra, ir visi komitetai iš esmės vykdo savo sričių parlamentinę kontrolę. Atskiros institucijos sukūrimas tarsi pabrėžtų tos problemos svarbą. Galbūt tokia svarba ir yra, bet aš kol kas neišgirdau iš pranešėjos tvirtų argumentų, kodėl negalėtų Biudžeto ir finansų komitetas, taip, kaip buvo su savo pakomitečiu, vykdyti tos funkcijos.
Aš žinau vieną principą: jeigu nori sukurti papildomų valdymo problemų, sukurk papildomą instituciją. Geriau turėti savo rankose stambesnių ir geriau koordinuotų institucijų, o jeigu trūksta patarėjų ir specialistų, sutelkti didesnes patarėjų jėgas, tada ji veiks efektyviai. O jeigu mes mėginsime perstumdyti savo patarėjus į vieną ar kitą pusę, tai mes sukursime ne rimtą instituciją, kontroliuojančią vieną ar kitą mūsų vykdomąją valdžią, bet tai tiesiog bus tos institucijos pro forma, kuri sukurta suteikti tam tikrą postą vienam ar kitam Seimo nariui. Jeigu mes tikrai siekiame aiškios kontrolės, tada tai turėtų būti kontroliuojama tų žmonių, tos dalies Seimo, kuri suinteresuota vykdyti auditą, t.y. opozicijos. Pranešėja lyg ir nepritarė tai minčiai, todėl ir aš negalėčiau pritarti tokiam pateikimui.
PIRMININKAS. J.Olekas – nuomonė už. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, yra sutarimo reikalas pasirinkti vieną ar kitą kontrolės formą ir gerai, kai stipri opozicija sugeba kontroliuoti. Bet, matyt, mes nelabai tikimės, kad ji bus stipri, todėl reikėtų šį kartą nenužudyti idėjos įsčiose, o pritarti po pateikimo ir vėliau mes galėsime frakcijose ir komitetuose svarstyti. Tuo labiau kad kurti audito komitetą buvo kelis kartus mus paraginę ir tarptautiniai ekspertai, kolegos, kurie buvo atvykę į mūsų parlamentą, aptarinėjo mūsų darbą ir struktūrą. Aš prisimenu mūsų kolegas iš Didžiosios Britanijos ir kitus, todėl kviečiu frakcijas šiandien pritarti po pateikimo ir išsamiau apsvarstyti šią pateiktą idėją. Aš manau, kad mes bendru sutarimu svarstydami galėsime nuspręsti, kurias funkcijas palikti tokiam komitetui, ar galbūt grįžti prie to, kad stiprintume pakomitetį, kuris egzistavo Biudžeto ir finansų komitete. Todėl siūlau pritarti po pateikimo pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme dvi nuomones. Pradėsime balsavimą. Kas už tai… (Balsai salėje) Ne, ne, nesikarščiuokite. Registraciją atliksite kartu balsuodamas. Nuspaudžiate mygtuką vienas ir keturi, ir viskas. Pradedame balsavimą. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Statuto projektui? Prašome.
69 – už, 16 – prieš, 18 susilaikė. Ar galėtume pritarti, kad pagrindiniu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas? Statutas visada pagrindiniu komitetu numato Teisės ir teisėtvarkos komitetą, jeigu keičiamas Statutas. Ar būtų kokių kitų pasiūlymų? Prašom. P.Vilkas.
P.VILKAS. Siūlyčiau papildomą Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Ir Ekonomikos komitetą. Taip, tai du papildomi: Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetai. Nėra prieštaravimų? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad šie komitetai svarstys šį įstatymo projektą? Ir siūlyčiau tada taikyti skubą, ne ypatingą, bet skubą, kad kitą savaitę galėtume pradėti svarstymą. Ar pritartumėte? (Balsai salėje) Yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir komitetai jau dirba. Pritariate? Ačiū.
Dabar repliką V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau kitą kartą, kai svarstysime dokumentus, įjungti kompiuterį, kad būtų matoma, kiek skiriama laiko klausėjui ir pranešėjui. Pranešėjas taip pat neturi teisės viršyti atsakymui skirto laiko, jeigu aš neklystu, 3 ar 2 minutės įrašytos Statute. Tad aš nesuspėjau paklausti, nes pranešėja, ko gero, per ilgai atsakinėjo į klausimus.
O replika mano bus tokia. Pranešėja motyvavo, kad panašių komitetų yra ir kitose Vakarų Europos valstybėse. Tačiau ar tose valstybėse yra Valstybės kontrolė, t.y. institucija, kuri iš tiesų turėtų pasivadinti ir greičiausiai greitai pasivadins audito institucija, nepriklausoma nei nuo Vyriausybės, nei nuo Prezidentūros? Yra nepriklausoma institucija, funkcijas galėtų atlikti gana gerai ir nereikėtų kurti Audito komiteto, kurio sukūrimas, be abejonės, kainuoja. Ko gero, pranešėja K.Prunskienė, kuri, drįstu teigti, yra labiausiai patyrusi politikė šiame Seime, tikrai tą žino.
PIRMININKAS. Aš noriu priminti, kad būtent valstybės kontrolierius ir inicijavo šio komiteto atsiradimą. Jums yra išdalytas jo ta tema rašytas raštas. Ir ne šiandien jis tai darė, daug anksčiau.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-38(2) (priėmimas)
Gerai, baigėme svarstyti šį klausimą. Dabar aš norėčiau grįžti prie mūsų priimto nutarimo ir pasakyti, kad mes nepastebėjome, jog Darbo partijos frakcija Antikorupcijos komisijoje prašė pakeisti K.Daukšį G.Bužinsku. Jų toks pasiūlymas. Ar galėtume iš naujo grįžti prie priėmimo ir pakeisti K.Daukšį G.Bužinsku? (Balsai salėje) Yra popierius, yra. Ar galėtume perbalsuoti? Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. E.Zingeris, taip? Prašau.
E.ZINGERIS. Ne, ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Nėra. J.Razma. Prašau.
J.RAZMA. Aš norėčiau pasitikslinti, kokiu Statuto straipsniu remdamiesi tą siūlo? Ar vis dėlto šiuo atveju nereikia registruoti jau priimto nutarimo pataisos ir ją normaliai apsvarstyti ir priimti?
PIRMININKAS. Aš suprantu jūsų formalumą, bet aš galiu vadovautis 261 straipsniu, kuris leidžia man tokiais atvejais priimti sprendimą, ir jis yra neginčijamas. Mes iš tiesų šiuo atveju niekam nenusižengiame. Tiesiog vieno žmogaus pavardę pakeičiame kita. Nedarykime problemos ten, kur jos nėra. Ar galėtume balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Negalima. Prašau, S.Pečeliūnas išsakys nuomonę prieš. Paspauskite mygtuką ir jums suteiksime žodį. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Keletas smulkmenų, tačiau statutinių. Pirmiausia mes nežinome, ar žmogus, kuris nutarimu jau buvo priimtas ir įrašytas į tą komisiją, sutinka, kad jis būtų išbrauktas. Turime šią nuomonę žinoti. Mes nežinome, ar tikrai teikia. Kad jūs pasakėte, kad jūs turite, man yra ne argumentas, aš to teikimo nemačiau. Jeigu jūs ką teikiate, pagal Seimo statutą ir Seimo nariai tą raštą turi turėti prieš savo akis. Prašome atlikti visus formalumus ir tada apie tai kalbėsime.
PIRMININKAS. Taip. Yra salėje K.Daukšys? Paspauskite mygtuką. Jūs sutinkate pasikeisti?
K.DAUKŠYS. Taip.
PIRMININKAS. Atrodo, išsprendėme vieną klausimą. Tada pradėsime balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo K.Daukšio pavardę pakeisdami į G.Bužinsko, prašau balsuoti.
Už – 76, prieš – 2, susilaikė 15. Nutarimas priimtas.
Svarstome darbotvarkės 3a klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje projektą Nr.XP-42. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Prašau. Trečiasis variantas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Noriu pranešti, kad prieš posėdžio pratęsimą įvyko neeilinė Seniūnų sueiga ir mes susitarėme dėl kai kurių dalykų arba, turiu jus sąžiningai informuoti, dėl kai kurių dalykų nesusitarėme. Taigi, matyt, mums pavyks priimti kai kuriuos nutarimus, o kai kurių nepavyks. Bet susitarta papildomai į darbotvarkę įtraukti kai kurių delegacijų pirmininkų tvirtinimą. Tai susiję su tuo, kad bent jau viena iš delegacijų privalomai turėtų pradėti dirbti kitą savaitę, t.y. Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėja. Bet viskas iš eilės.
Pirmiausia dėl Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Čia mums priklauso penkios vietos. Jos priklauso pagrindinėms frakcijoms. Seniūnų sueigoje ir šiandien nebuvo jokių abejonių, todėl aš kviečiu kolegas šiandien baigti svarstymą ir šiandien priimti. O dėl delegacijų vadovų tartumės kitą savaitę.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti… Nėra norinčių klausti? Tai po svarstymo dvi nuomonės. Ar K.Bobelis prieštarauja šiam nutarimui?
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai nustebęs, nes NATO Parlamentinė Asamblėja yra labai svarbi ir visos frakcijos ten turi būti atstovaujamos. Negalima sudaryti tik penkių narių komisijos ir penkis narius paskirti. Seime yra 7 frakcijos ir iš kiekvienos frakcijos turi būti atstovas.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis daktare, bet mums priklauso penkios vietos ir mums tenka iš mažesniųjų frakcijų rinktis vieną. Mes vėlgi draugiškai Seniūnų sueigoje sutarėme, kad vienoje mažesnėje delegacijoje yra vienos mažos frakcijos atstovas, kitoje mažesnėje delegacijoje yra kitos mažesnės frakcijos atstovas ir taip toliau.
Aš noriu šiuo atveju viešai padėkoti Darbo partijos frakcijai, kuri, būdama didžiausia ir turėdama pagrindines teises pagal proporcinio atstovavimo principą pretenduoti į jai priklausančią kvotą, maloningai sutiko kai kur atsisakyti savo vietų, kad iš tikrųjų, kaip daktaras sakė, būtų platesnis atstovavimas.
PIRMININKAS. Nepradėkime klausimų, nes čia yra svarstymo stadija. Jeigu yra noras diskutuoti, diskutuokime, bet per svarstymo stadiją klausimai neužduodami. Jūs norite kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerai. Pranešėjas galbūt gali keletą minučių luktelėti. A.Matulevičius, nuomonė už. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Aš, gerbiamasis Pirmininke, kietai atstovėsiu, tada gal kiti trumpiau kalbės.
PIRMININKAS. Gerai.
A.MATULEVIČIUS. Galima būtų ir nekalbėti, bet žiūriu, kad yra norinčių kalbėti prieš, todėl reikia pasakyti ir už. Galima čia daug, iki užkimimo, ginčytis, bet, deja, yra taip, kaip yra. Neužtenka visiems, norintiems važiuoti, vietų, todėl reikia pasidalyti. Vėliau būna judėjimai, kas nors kur nors išeina, tad balsuokime, priiminėkime, o nuvažiuoti spėsime visi, nebijokite.
PIRMININKAS. J.Razma, nuomonė prieš. Prašau.
J.RAZMA. Gal būčiau ir nekalbėjęs prieš, bet mums sukėlė nerimą nesena Seniūnų sueiga ir joje išgirsta informacija apie tai, kokių frakcijų atstovams numatoma skirti delegacijos vadovo ir pavaduotojų vietas. Šioje delegacijoje abi vietas numatyta skirti valdančiosios daugumos atstovams, kurių patirtis šioje srityje yra nelabai žinoma ir, manau, nelabai stipri. Taip pat nelabai žinomas ir kai kurių šios delegacijos narių gebėjimas kalbėti anglų kalba. Bent dėl kai kurių aš turiu abejonių. Man atrodo, kad tapus NATO nare per daug atsainiai žiūrima į šios delegacijos suformavimą, kaip į kokios turistinės delegacijos, nes neįvertinama, kad ten bus svarstomi gana rimti klausimai, ir negalvojama apie valstybės prestižą, kas atstovaus ir (…).
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš turiu paaiškinti. Minimum 3 Seimo nariai turi didžiulį tarptautinio ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo patyrimą.
J.RAZMA. Šioje srityje?
Č.JURŠĖNAS. Ir šioje srityje. Sakysim, P.Auštrevičius daugelį metų dirbo užsienyje ir vadovaudamas Europos komitetui bendravo su visokiais europiečiais, taip pat ir su natininkais. Toliau – R.Juknevičienė, jūsų kolegė, dirbusi šioje komisijoje ir turinti patyrimą. A.Paleckis, nors yra jauniausias, bet moka kelias Vakarų kalbas, dar papildau, ir kelias kitokias kalbas, taip pat yra dirbęs užsienyje ir Užsienio reikalų ministerijoje. Taigi turi tam tikrą patyrimą. Kolega A.Sadeckas – ne pirma kadencija. Vienintelis yra A.Baranauskas, kuriam pirmoji kadencija. Man atrodo, delegacija yra gana svari, yra patyrę, ilgamečiai parlamentarai, daugelį metų užsienyje arba Užsienio reikalų ministerijoje, arba atitinkamose žinybose dirbę darbuotojai. Taigi pagal kvalifikacijos svorį, mano įsitikinimu, ši delegacija yra viena svariausių. O dėl vadovų mes susitarėme, kad dar sykį derėsimės. Aš siūlau patvirtinti. (Balsai salėje)
J.RAZMA. Dėl vedimo tvarkos. Paminėta A.Paleckio pavardė. Jo nėra, yra J.Olekas.
PIRMININKAS. A.Paleckis Seime yra. (Balsai salėje) O delegacijoje nėra.
Č.JURŠĖNAS. Aš pasitaisau. J.Olekas yra taip pat ne kartą dirbęs tarpparlamentiniuose forumuose ir taip pat mokantis užsienio kalbų. Jeigu reikia, galite su juo pasišnekėti nelietuviškai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Prieštaraujančių nėra? Pritarta.
Dabar priėmimas. Ar J.Olekas nori pasakyti nuomonę už? Prašom.
J.OLEKAS. Aš, kaip ir gerbiamasis A.Matulevičius, būčiau nekalbėjęs, bet kadangi kolegos nori oponuoti, tai noriu pasakyti, kad iš tikrųjų laikas plepėti ir laikas dirbti. Laikas patvirtinti delegacijas, kad jos galėtų pradėti darbą. Jeigu jūs matėte, yra kvietimas iš NATO būstinės atvykti delegacijai susipažinti. Todėl kviečiu kolegas patvirtinti pateiktą delegaciją ir judėti pirmyn.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš dar kartą perskaitysiu delegacijos sudėtį. Petras Auštrevičius, Andrius Baranausks, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas (čia aš pasitaisau) ir Alvydas Sadeckas.
PIRMININKAS. G.Šileikis – nuomonė prieš. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų prieštaraujame ne delegacijai, bet labai kelia nerimą informacija dėl vadovų skyrimo.
Č.JURŠĖNAS. Dabar nesprendžiame.
G.ŠILEIKIS. Bet kalbėkime tiesiai šviesiai. Paskui, kai skiriame, kartais būna jau vėlokai. Mes atkreipiame dėmesį į vadovą, pirmininką ir pavaduotoją. Iš tiesų visada tarp tų išvardytų tikrai garbių žmonių, kurie turi patyrimą ir autoritetą, yra ir opozicijos žmonių, kurie tikrai turi ryšius ir yra atlikę gana gerą darbą. Todėl siūlant pirmininką ir pavaduotojus, gerbiamasis Juršėnai, opozicijai tikrai turėtų būti gana gerai ir solidžiai atstovaujama. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka – nuomonė prieš. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai gera yra jaustis, kad esi pasaulio galiūnas. Bet, mano galva, Europoje yra tiek tų visokių politinių organizacijų, tarpparlamentinių, parlamentinių ir visokių kitokių…
Č.JURŠĖNAS. Dvišalių ir trišalių.
J.VESELKA. Dvišalių, trišalių ir t.t. Mūsų politikai įsivaizduoja, kad jeigu nuvažiavo, patupėjo ant laktos ir nepasakė nė žodžio, tai Lietuvai nuveikė labai didelį darbą. Nieko jūs ten nenuveikėte, nieko ten nereikia, nes viskas apsvarstoma be mūsų. Užtektų ten ir vieno žmogaus, na, dėl formalumo, nes jau įstojome ir t.t. Aš prieš nereikalingą pinigų švaistymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome visas nuomones. Pasiruoškime balsuoti. (Balsai salėje) Minutę, pasiruoškime. Dėmesio! Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, balsuojame.
Už – 99, prieš – 2, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.
Repliką po balsavimo – E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Mielieji kolegos, aš šiame Seime nuo pat valstybės atkūrimo laikotarpio buvau Užsienio reikalų komiteto pirmininku ir atsimenu visas mūsų delegacijas. Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų žodis „pasivažinėjimas netinka. Matote, kaip šis Seimas yra nuvertinamas tokiais žodžiais. Jeigu tai dabar išeina į viešumą, tai patys Seimo nariai sako, kad kiti Seimo nariai, kurie turi atlikti valstybės stiprinimo, Lietuvos politinio svorio stiprinimo funkciją, važinėja. Žinote, aš mačiau daug mūsų iniciatyva priimtų nutarimų. Pavyzdžiui, Europos Tarybos nutarimai dėl rezoliucijos dėl išvežtų į Sibirą, nukentėjusiųjų, jų grąžinimo į Lietuvą, kompensavimo dalykų. Buvo priimta daug dokumentų mūsų iniciatyva ir mes nebuvome bebalsiai. Jeigu mes iš karto manome, kad būsime bebalsiai, tai mums tikrai nėra ką veikti pasaulinėje politikoje. Bet lietuviai nėra bebalsiai, turi savo balsą, ir labai svarbu jį stiprinti. Todėl žodis „pasivažinėti tikrai netinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Replikai mes galime skirti 2 minutes, nes yra darbotvarkė, kurią turime vykdyti. (Balsai salėje) Bet po to neprieštaraukite, kad balsuojame ne tuo laiku.
Darbotvarkės 3b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje projektas Nr.XP-43. Svarstymas. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat noriu įsitraukti į diskusiją. Noriu išsakyti motyvus, remdamas ir šią delegaciją, kuri, atrodo, gal ne tiek svarbi, kiek kitos, ir kitų delegacijų sudarymą, štai dėl kokių dviejų aplinkybių.
Pirmoji aplinkybė, gerbiamasis kolega Juliau ir gerbiamieji kiti kolegos, yra tokia. Iš tikrųjų buvo laikotarpis, apie kurį kalbėjo kolega E.Zingeris, kai mūsų interesus užsienyje su malonumu gynė kitos šalys ir laikė savo garbe palaikyti nepriklausomybę atkūrusią valstybę, valstybę, kuri dar neturi savo parengtų kadrų, neturi pasirengusių žmonių. Mums tikrai atstovavo, ir neblogai atstovavo, kiti. Dabar mes patys turime ginti savo interesus, ir turime ginti konkurencingoje aplinkoje. Mes patys.
Kita mano pastaba ir kitas samprotavimas yra susijęs su tuo, kad parlamentinės delegacijos, arba tarpparlamentiniai forumai (ar daugiašaliai, ar trišaliai, ar dvišaliai), yra forumai, kuriuose galima laisvai reikšti įvairias nuomones, net ir tokias, kurias sau leidžia reikšti J.Veselka. Todėl aš jam rekomenduočiau įsijungti į kai kurias delegacijas, kad būtų išgirsta ir kitokia nuomonė. Jeigu delegacijos būtų formuojamos tik iš vienos pakraipos žmonių, tai iš tiesų nebūtų iki galo atstovaujama daugialypei, įvairiai tautai, kuri turi ne vieną nuomonę. Tarpparlamentiniai forumai suteikia galimybę tai laisvai daryti. Prezidentai ar premjerai, ar užsienio reikalų ministrai yra suvaržyti savo padėties, o parlamentarai yra laisvesni, todėl gali efektyviau užtikrinti valstybės interesus.
Dabar konkreti delegacijos sudėtis Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje. Kaip praėjusį kartą minėjau, mes turime stebėtojo teises, suprantama, delegacija yra mažesnė, todėl siūloma ją sudaryti tik iš pagrindinių frakcijų. Siūlau pritarti po svarstymo, priėmimas galbūt vėliau.
PIRMININKAS. Svarstymo metu nėra norinčių diskutuoti. Jūs frakcijos vardu norite dalyvauti diskusijoje? Prašau.
S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, Liberalų ir centro frakcija prašo daryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito plenarinio posėdžio, nes bendras skaičius, priklausantis Liberalų ir centro frakcijai, neatitinka to pasidalijimo, apie kurį buvo kalbėta, svarstyti dar kartą Seniūnų sueigoje ir pratęsti svarstymą kitame plenariniame posėdyje. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu galima, ir gerbiamasis kolega. Aš noriu štai ką pasakyti. Pirmiausia dėl pagrindinių frakcijų. Visos frakcijos yra pagrindinės, gal man nereikėjo šito žodžio sakyti, bet čia pagal frakcijų didumą. Didžiausia yra Darbo frakcija, antroje vietoje yra Tėvynės sąjungos – konservatorių ir trečioje vietoje yra Socialdemokratų. Yra tų trijų didžiausių frakcijų atstovai ir pagal tai sudaryta. Bet turint galvoje, kad iš tikrųjų yra siektinas tikslas per visas delegacijas nuosekliau ir proporcingiau išdėstyti įvairių frakcijų atstovus, aš siūlyčiau tokį kompromisą: pritarti po svarstymo, o priimti ne šiandien, bet iš tikrųjų kitą savaitę. Ar sutiktume su tokiu siūlymu? Pereikime dar vieną etapą ir priėmimas tik tada, kai įvyks dar viena Seniūnų sueiga.
PIRMININKAS. Tylėjimas rodo sutikimą.
S.LAPĖNAS. Mes iš esmės suformulavome savo pageidavimą daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Jūs neatsiimate savo siūlymo?
S.LAPĖNAS. Ne, neatsiimame.
PIRMININKAS. Mums reikėtų balsuoti dėl šio pasiūlymo. Liberalai prašo pertraukos. 109 straipsnis sako, jeigu šitą prašymą paremia 1/3, nes opozicinių frakcijų dar nėra, 1/3 Seimo narių, tada skelbiama pertrauka. Prašau pasiruošti balsuoti. Aš aiškinu, kaip balsuoti. Tie, kurie remia, kad reikia pertraukos, balsuojate taip. O tie, kurie prieštarauja, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Užtenka 36 balsavusių už, kad būtų paskelbta šio nutarimo svarstymo pertrauka.
Č.JURŠĖNAS. Kolegos, noriu priminti, kad kitas posėdis prasideda po pietų, prašom nesidžiaugti avansu.
PIRMININKAS. Svarstome darbotvarkės 3c klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje projektą Nr.XP-45. Svarstymas ir priėmimas. Č.Juršėnas. Atsiprašau, aš praleidau darbotvarkės 3c klausimą, kurį mes dabar turėtume svarstyti. Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje projektas Nr.XP-44. Prašau. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, čia didesnių diskusijų nebuvo ir toje Seniūnų sueigoje, kuri buvo per paskutinę pertrauką. Primenu tik, kad čia yra pagrindiniai ir pavaduojantys, bet iš esmės dirba visi delegacijos nariai, nes niekad nebuvo per ankstesnę kadenciją, kad važinėtų tik pagrindinės delegacijos nariai. O kai nuvažiuoja pavaduojantys arba pakaitinis, jis gauna visas teises ir turi teisę balsuoti ir t.t. Kadangi čia nebuvo jokių abejonių, aš siūlyčiau šiandien ir apsvarstyti, ir priimti.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Nėra kalbančių dėl motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Ar galėtume pereiti prie priėmimo? Priėmimas. Nėra norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui „Dėl Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje? Balsuojame. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. O kur mes esam, Europoj ar Amerikoj?
PIRMININKAS. Už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Galima dar 3d klausimą išnagrinėti. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje projektas Nr.XP-45. Č.Juršėnas. Svarstymas ir priėmimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra maža delegacija, tik trys. Jie yra, kaip sakiau, iš didžiųjų frakcijų. Bet iš karto noriu priminti, kad per Seniūnų sueigą kolegos liberalcentristai prašė daryti pertrauką. Bet aš dar kartą jų prašau, kad jie sutiktų po svarstymo padaryti pertrauką, nes primenu, kad antras posėdis po pietų. Jeigu jūs nepriimsite mano kompromisinio siūlymo, tai tikrai siūlysiu koalicijai spręsti po pietų.
PIRMININKAS. Prašau. S.Lapėnas per centrinį mikrofoną.
S.LAPĖNAS. Liberalų ir centro frakcija iš tiesų pasilieka prie tos nuomonės, kad turi būti daroma pertrauka, ir negalima kiekvienos delegacijos ar kiekvienos sudėties svarstyti atskirai, neatsižvelgiant į bendrą skaičių, kuris priklausytų mūsų frakcijai.
PIRMININKAS. Siūloma pertrauka. Ar bendru sutarimu? J.Razma. Mes jums po to. Tuo klausimu? Prašau. J.Razma.
J.RAZMA. Iš tikrųjų aš kviesčiau Socialdemokratų frakciją labiau girdėti Liberalų ir centro frakcijos pastabas. Jūsų frakcijos yra beveik vienodo dydžio – jūsų 20, jų 19. Tačiau jūsų frakcija gauna 7 vietas, liberalcentristai 4. Tai čia nereiktų visą laiką taip formaliai apvalinti. Iš tikrųjų jeigu vienoje iš tų delegacijų, kur liberalcentristai prašo pertraukos, jūs džentelmeniškai užleistumėte jiems, tai problema būtų išspręsta. Tiesiog siūlyčiau geranoriškiau žiūrėti į opozicijos pastabas.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, kad pakartojote mano mintį. Aš tai praėjusį kartą sakiau kreipdamasis į pačią didžiausią frakciją. Ji iš tikrųjų buvo maloninga ir užleido kai kur vietas. Gal dabar kitos didesnės frakcijos tai padarys, todėl aš ir siūlau daryti pertrauką ne svarstymo metu, o po svarstymo, priėmimą atidėti kitai savaitei.
PIRMININKAS. Baikime, dabar jau visi kalbėjo dėl motyvų, replikos tik po balsavimo. Balsuosime dėl pertraukos. Ar jūs turite kitą pasiūlymą dėl pertraukos?
S.LAPĖNAS. Aš tik norėčiau pasitikslinti. Pone Juršėnai, jeigu gerai supratau, tai mes darome pertrauką po svarstymo, pirmadienį Seniūnų sueigoje dar kartą svarstome ir grįžtame antradienį į posėdį?
Č.JURŠĖNAS. Taip.
S.LAPĖNAS. Aš manau, mes galime tam pritarti.
PIRMININKAS. Lankstus požiūris. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Mano grasinimas nagrinėti šitą klausimą taip, kaip jūs prašėte, artimiausiam posėdyje, atsiimamas. Nes artimiausias posėdis yra po premjero patvirtinimo. (Balsai salėje) Statutas yra statutas ir prašom…
PIRMININKAS. Nepradėkime dabar visai kito ginčo. Jeigu buvo toks kompromisinis sprendimas, ar galėtume pritarti po svarstymo? Pritarta. Dėkoju.
Manau, kad kito klausimo neturėtume pradėti svarstyti… (Balsas salėje) Dar nėra premjero. Tada pabandykime dar suspėti darbotvarkės 3e klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje projektą Nr.XP-46. Svarstymas ir priėmimas. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Čia, gerbiamieji kolegos, šiek tiek yra patikslinta. Kolegos konservatoriai tvirtina, kad vietoje R.Dagio turėtų būti kolegė V.Abramikienė, o toliau – G.Mikolaitis, L.Mogenienė, V.Vertelienė ir pakaitiniai, arba pavaduotojai, – A.Kašėta, A.Matulevičius, A.Monkevičius, M.Subačius. Irgi siūlyčiau pritarti po svarstymo, nes čia buvo ilgi ginčai Seniūnų sueigoje.
PIRMININKAS. S.Lapėnas. Prašom.
S.LAPĖNAS. Frakcijos vardu, remdamiesi tais pačiais argumentais, norėtume prašyti pertraukos. Taip pat galimas variantas – po svarstymo pritarti atidedant priėmimo stadiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu pritartumėte tam siūlymui, kad po svarstymo mes iš karto nepradėtume priėmimo, ar… Dėl balsavimo motyvų? J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Aš norėčiau patvirtinti, ką paminėjo kolega Č.Juršėnas, kad iš tikrųjų mūsų frakcija iš pradžių teikė dvi kandidatūras, kai liko galimybė teikti tik vieną – V.Aleknaitę-Abramikienę. Aš manau, kad priėmimui bus galimybė įregistruoti tikslų projektą, o dabar po svarstymo projektui derėtų pritarti, nes šioje delegacijoje jau neblogai yra išspręstas visų frakcijų atstovavimas, ji yra kiek didesnė. O liberalcentristų pageidavimams dar nagrinėti tikrai galima pritarti.
PIRMININKAS. Aišku. Kai delegacijos didesnės, galima ir tuos interesus labiau atspindėti. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jūs pažiūrėkite, kiek po tą Europą mes važinėjame. Tai rodo, kaip Europos biurokratai, priešingai proletariatui, susivienijo. Ko tik jie neišgalvoja! Ir gerbiamasis E.Zingeris sakė, kiek jis daug nudirbo. Ir štai jeigu būtų sudarytos sąlygos į šitas visas asamblėjas važiuoti už savo pinigus, aš pažiūrėčiau, kiek jų važinėtų tėvynei dirbti. Bet kai yra mokami geri pinigai, tai visi važiuoja ten. Č.Juršėnas sakė, kad ten gali būti išsakomos įvairios nuomonės. Galbūt kitos šalys ir išsako įvairias nuomones, bet Lietuvos delegacijai užtektų vienos papūgos: mes labai norime NATO ir Europos Sąjungos. O kada jūs įteisinsit, kada iš tikrųjų Lietuva galės atspindėti ir kitokias nuomones, ne šitas papūgiškas, tada galbūt būtų mums nors kiek naudingiau. O šiandien po tą Europą biurokratai važinėja už valstybės pinigus, o naudos – jokios.
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Labai atsiprašau. Gerbiamasis kolega Juliau, kadangi aš turiu didesnį patyrimą negu tamsta, nors irgi nedaug važinėju, galiu patvirtinti, kad aš ypač smagią situaciją turėjau būdamas Suomijoje. Mūsų delegacija iš tikro buvo įvairi, iš įvairių atstovų, ir suomių atitinkama delegacija, kuri su mumis vedė pokalbį, o jai vadovavo tuometinė spikerė Ritta Uosukainen. Tai štai tuo metu buvo labai smagu girdėti, kai pagaliau gavo žodį euroskeptikai. Pirmiausia pakalbėjo euroskeptikas iš suomių pusės, po to euroskeptikas iš mūsų pusės. Ir kai jie abu pasakė kalbas, suprato, kad abu sutarė, vienas kitam paspaudė ranką. Bet ne visi žinojo, kokioms partijoms jie atstovauja. Tai man buvo didelis smagumas viešai pasakyti, kad anoje pusėje buvo Komunistų partijos atstovas, o mūsų pusėje – superdešinysis. (Balsas iš salės) Nesakysiu.
PIRMININKAS. Individualiai užeisite, papasakos tą istoriją iki galo. Po svarstymo ar galėtume pritarti? Po svarstymo pritarta šiam nutarimui. Priėmimo nedarome. Replika – E.Zingeris. Ar šitą galime priimti? Šitą galime priimti.
Č.JURŠĖNAS. Minutėlę.
PIRMININKAS. Replika vėliau, o dabar, jeigu nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kviečiu pasiruošti ir balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Pirmininke, minutėlę. Noriu perskaityti pavardes, kad nebūtų abejonių. Čia vietoje J.Oleko yra A.Paleckis. Taigi J.Čekuolis, D.Mikutienė, A.Paleckis, E.Vareikis ir pavaduotojai, arba pakaitiniai, – S.Bucevičius, G.Jakavonis, B.Vėsaitė ir E.Zingeris. Kviečiu priimti šiandien.
PIRMININKAS. Dabar pasiruoškite. Pradedame priėmimą. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje? Prašom balsuoti. (Balsas iš salės: ne Vakarų!) O kur?
Č.JURŠĖNAS. Europos Tarybos.
PIRMININKAS. Palaukite, bet mes dabar svarstome Vakarų.
Č.JURŠĖNAS. Ne, Europos Tarybos.
PIRMININKAS. Minutę, minutę. Palaukite. Kaip mes galėjome taip padaryti? Minutę, mes dar dėl Europos… Po svarstymo, mes sakėme, nedarome priėmimo. Ir tada nepradėjome 3f klausimo.
Č.JURŠĖNAS. Vakarų Europos. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Nepradėjome. Aš nepaskelbiau. Minutę, dar kartą sakau, nepradėjome. Nepradėkite jūs iš naujo kalbėti. Mes nepradėjome svarstyti 3f klausimo. Dabar E.Zingeris norėjo repliką, aš dabar jam suteikiu. Prašom.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis Pirmininke, mieli kolegos, čia, matau, kai kurie kolegos smaginasi viešai, taip pavadinkime šitą reiškinį, bandydami Lietuvos politinę raišką prilyginti žodžiui „pasivažinėjimai. Mes turime kitą pavyzdį, vienu sakiniu galima apibrėžti – Europoje yra tokia valstybė, kuri neturi tokios raiškos, ir mes matome, kaip ji atrodo. Tai yra Baltarusija. Mes galime pasirinkti tuos kelis variantus, būti Vakarų Europos bendrijoje… Ne, gerbiamasis Veselka, Šveicarijos delegatas ponas Robertsas išleido knygą apie demokratiją, kurią aš jums tikrai siūlyčiau paskaityti, kiek daug, be Europos Sąjungos ir NATO, demokratijoje dar yra reikalų ir kokia svarbi yra politinė raiška, o ne politinis pilkumas. Ačiū
PIRMININKAS. Ačiū E.Zingeriui. Jeigu dar mes pradėtume 3f, kur mažiausiai ginčų, tada užbaigtume tas delegacijas. Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2005 m. delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje projektas, registracijos Nr.XP-47. Svarstymas ir priėmimas. Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Taigi, mielieji kolegos, čia esminių pasikeitimų nėra. Seniūnų sueigos pasitarime nebuvo jokių abejonių, išskyrus tai, kad Socialdemokratų frakcija vietoje J.Oleko pasiūlė A.Paleckį.
PIRMININKAS. Ar po svarstymo galėtume pritarti šiam nutarimui? Ačiū, pritarta.
Dabar priėmimas. Nėra norinčių kalbėti, prašom pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo 2005 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, prašome balsuoti.
96 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Nutarimas priimtas.
Č.JURŠĖNAS. Ir jeigu galima, baigiamąją pastabą. Čia, kaip pastebėjote, delegacija 2005 metams. Kitos delegacijos yra visiems kadencijos metams. Čia kiekvienais metais reikės tvirtinti iš naujo, ir proporcijos bus patikslintos pagal frakcijų didumą. Čia jau labai griežtai. Viduje delegacijos frakcijų proporcinis atstovavimas bus išlaikomas skaičiuojant visus ketverius kadencijos metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes padarėme pertrauką dėl Frankofonijos Parlamentinės Asamblėjos, nebaigėme priėmimo dėl Europos Sąjungos Viduržemio jūros valstybių Parlamentinės Asamblėjos ir Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos. Šitų priėmimo nebuvo.
Skelbiu rytinį posėdį baigtą.