Penktasis (5) posėdis
2004 m. lapkričio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2004 m. lapkričio 23 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 23 dienos plenarinį posėdį.

Visų pirma kviečiu registruotis. Prašom. Pirmas mygtukas.

Kol kas 71 Seimo narys. Reikia manyti, kad greitai atsiras daugiau. Dabar, mielieji kolegos, dėl darbotvarkės. Kaip matote, vienas klausimas iškrito, bet prisidėjo vienas didelis kompleksinis klausimas dėl delegacijų. Atkreipiu dėmesį į tai, kas užrašyta kaip 6 ir 7 darbotvarkės klausimai, t.y. nutarimas „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ (10.50 valandą). Bus Jo Ekscelencija Prezidentas, kandidato į Ministrus Pirmininkus kalba ir Seimo narių klausimai bei kandidato atsakymai. O paskui susitikimai frakcijose ir, žinoma, darbotvarkės 7 punktas – pirmasis Prezidento veto, bet dėl praėjusio Seimo. Taigi praėjusio Seimo sprendimai ar nuotaikos dabartinio Seimo neįpareigoja.

Tai štai tokie nedideli darbotvarkės patikslinimai. Ar galima tokią darbotvarkę patvirtinti? Ar kolegė?.. Ne, po darbotvarkės. Gerai. Sutinkame su tokia darbotvarke? Ačiū. Tada kolegė R.Juknevičienė, o paskui kalbės Seimo Pirmininkas. R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū. Pone Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš anksto atsiprašau, kad gal ne visai statutiškai norėčiau įsiterpti, bet iš dalies tai susiję ir su kiekvieno iš mūsų darbotvarke. Mums labai draugiškoje ir strateginėje partnerėje Ukrainos valstybėje vyksta įvykiai, dėl kurių mes negalime likti abejingi, todėl labai nuoširdžiai kviečiu visus, kurie turi skirtingus politinius įsitikinimus, tačiau nėra abejingi demokratijai ir teisingumui, prisijungti prie labai trumpo vieno sakinio kreipimosi į Viktorą Juščenką ir pasirašyti jį. Tiesiog tai būtų Seimo narių solidarizavimasis su ukrainiečių tautos siekiu kurti teisingą, europietišką Ukrainą. Labai kviesčiau pasirašyti tokį tekstą.

PIRMININKAS. Kolegos, tikiuosi, išgirdo ir elgsis pagal savo vidines nuostatas. Mielieji kolegos, dabar gerbiamasis Seimo Pirmininkas nori kai ką mums visiems svarbaus pasakyti ir ne vienu klausimu. Prašom įdėmiai klausytis, o po to jau pagal darbotvarkę.

A.PAULAUSKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Aš turiu tris pranešimus, bet prieš tai noriu jums priminti, kad šiandien mes minime Lietuvos karių dieną, yra 86-osios Lietuvos kariuomenės metinės, ir šiandien visoje Lietuvoje ir Vilniuje vyksta iškilmingi renginiai. Manau, kad daugelis iš jūsų dalyvausite. Noriu priminti, kad pirmą kartą mūsų kariai šią dieną švenčia jau būdami NATO kariai. Manau, mes turime palinkėti sėkmės mūsų kariams nelengvose jų misijose, ir tikimės, kad ir šis Seimas bus taip pat vieningas kaip ir mūsų kariai.

Turiu keletą pranešimų dėl tarpparlamentinių grupių. Kaip prieš keletą dienų minėjau, norėtųsi, kad jos būtų sukurtos pagal Statuto reikalavimus, ir vadovaudamasis Statuto 81 straipsniu pranešu, kad yra sudaromos (gavau iniciatorių pranešimus) šios tarpparlamentinių ryšių grupės: ryšių grupė su Airija, su Filipinų Respublika, su Graikijos Respublika ir Kipro Respublika, Indijos Respublika, Izraelio valstybe, Japonija, Kinijos Liaudies Respublika, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Kanada, Mongolija, Turkijos Respublika, Šri Lankos Demokratine Socialistine Respublika ir su Rusijos Federacija ir Kaliningrado srities Dūmos parlamentarų forumu.

Skelbiu, kad užsirašymas į šias grupes prasidėjo lapkričio 23 d., baigiasi gruodžio 7 dieną. Pasibaigus šiam terminui prašau iniciatorius paskelbti Seimo nariams, kurie norės dalyvauti ir dirbti šiose grupėse, pirmojo susirinkimo vietą ir laiką.

Taip pat noriu informuoti apie užsirašymo pabaigą į grupes, kurių kūrimasis jau prasidėjo ir apie jų užsiregistravimo pradžią buvo paskelbta lapkričio 15 dieną. Tai yra Tarpparlamentinių ryšių su Airija, su Australijos sandrauga ir Naująja Zelandija, su Čekijos Respublika, su Europos parlamentarų asociacija Afrikai, su Ispanijos Karalyste, su Italijos Respublika, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kazachstano Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Korėjos Respublika, Lenkijos Respublika, Pietų Afrikos Respublika, Prancūzijos Respublika, Rusijos Federacija, Slovėnijos Respublika, Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste), Ukraina, Uzbekijos Respublika ir Vokietijos Federacine Respublika. Užsirašymas į šias grupes baigiasi lapkričio 30 dieną. Taip pat kviečiu iniciatorius, kai bus baigtas užsirašymas, paskelbti susirinkimo vietą ir laiką.

Dabar trečiasis, gal paskutinis, pranešimas. Pagal Statuto 42 straipsnį bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes. Man yra įteikti du pranešimai apie tokių laikinųjų grupių sukūrimą. Apie tuos pareiškimus ir noriu jus informuoti. Gautas Moterų parlamentinės grupės įkūrimo sąrašas, jį yra inicijavę 29 Seimo nariai. Taip pat yra inicijuojamas Visuomenės plėtros ir reprodukcinės sveikatos bei teisių parlamentinės grupės įkūrimas. Jau dabar yra užsirašę 6 Seimo nariai. Primenu, minimalus skaičius yra 5, kad atsirastų tokios grupės.

Štai ir visi pranešimai, kuriuos norėjau jums paskelbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-42 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame svarstyti darbotvarkės 1a klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektą Nr.XP-42. Kviečiu pranešėją Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną. Pateikimas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, prieš pradėdamas kalbėti dėl kiekvienos delegacijos, aš noriu pasakyti porą apibendrinamų žodžių, kad susiorientuotume dėl mūsų tarpparlamentinių ryšių ir visos šios srities darbų apimties.

Anas Seimas dalyvavo dešimtyje vienokių ar kitokių tarpparlamentinių forumų. Daugiausia daugiašalių, bet buvo ir dvišalių, ir trišalių. Iš viso buvo dešimt delegacijų. Primenu, kad tris delegacijas mes sudarėme: mūsų delegacija Baltijos Asamblėjoje, mūsų dalis Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėjoje ir mūsų lietuviškoji dalis Lietuvos ir Ukrainos bendroje Asamblėjoje.

Dabar siūloma sudaryti dar šešias delegacijas arba, tiksliau, pradėti sudaryti, nes ne visos frakcijos pateikė siūlymus. Galų gale reikės tartis, kaip išdėstyti frakcijų pajėgas, nes kai kurios delegacijos yra labai mažos, netgi didžiosios frakcijos negalės turėti savo atstovų, vadinasi, reikės draugiškai susitarti, kaip įvairios frakcijos pasiskirsto į šias delegacijas.

Jeigu kas labai įdėmiai seks, kas padaryta arba ką ruošiamasi padaryti, pastebės, kad vienos delegacijos trūksta, netgi turint galvoje tas tris jau patvirtintas. Tai delegacija Tarpparlamentinėje asamblėjoje, bet tai atskiras klausimas, dėl kurio mes dar turėtume šiek tiek pasitarti. Ankstesniais laikais buvo laikomasi tokios pozicijos, kad visas Seimas yra kaip delegacija, o Seimo Pirmininkas – automatiškai tos delegacijos vadovas. Baigiantis praėjusiai kadencijai Užsienio reikalų komitetas šį klausimą nagrinėjo ir siūlė sudaryti taip pat nuolatinę grupę, kuri užsiimtų Tarpparlamentinės sąjungos reikalais. Bet tai yra, pabrėžiu, praėjusio, buvusio Seimo Užsienio reikalų komiteto nuomonė. Vadinasi, mums reikės tai dar atskirai aptarti ar naujame Užsienio reikalų komitete, ar Seniūnų sueigoje, ir ar laikomės tos tvarkos, kuri buvo anksčiau, ar vis dėlto turime specializuotą delegaciją, kuri labiau domėsis Tarpparlamentinės sąjungos nagrinėjamais klausimais ir atitinkamai dalyvaus. Taigi vienos delegacijos kol kas nėra, o gal iš viso jos nereikės.

Dabar iš eilės. Pirmoji delegacija, kuri pasiūlyta, yra delegacija NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Esminis skirtumas yra tas, kad nors ir anksčiau dalyvavome, bet dabar mes esame visateisiai nariai. Į šią delegaciją turime skirti penkis Seimo narius, kai kurie užsirašė. Suprantama, kad nuo įvairių frakcijų po vieną, nuo didžiosios galėtų būti du, ir tokiu būdu ta delegacija bus sudaryta. Bet jeigu, sakysime, nuo didžiosios frakcijos bus du, tada nuo mažesniųjų jau nė vieno nelieka arba kelioms mažesniosioms frakcijoms lieka viena vieta. Šiuo atveju draugiškai turėtume tartis, ar didžioji frakcija bus maloninga ir vieną vietą užleis kuriai nors kitai frakcijai, ar jinai pasiims tiek, kiek jai priklauso pagal proporcijas. Kol kas, kaip matote, yra tik dvi pavardės.

NATO Parlamentinė Asamblėja iš tikrųjų yra svarbus parlamentinis forumas, kuriame galima keistis nuomonėmis, idėjomis. Iš viso parlamentinis forumas leidžia laisviau kalbėti nei kai susirenka valstybių vadovai, premjerai, užsienio reikalų ar gynybos ministrai. Taigi ši delegacija yra tikrai labai svarbi. Čia tie pasiūlyti du Seimo nariai turi tarptautinio darbo patyrimą. Pageidautina, kad ir kiti būtų atitinkami kolegos.

Primenu, kad 2001 m. Lietuvoje buvo surengta NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, ji buvo teigiamai įvertinta. Artimiausias darbas pagal turimus planus – vasario mėnesį. Tuo aš nenoriu pasakyti, kad delegacijos sudarymą galime atidėti gruodžio mėnesiui. Būtų gerai susitvarkyti šią savaitę arba vėliausiai kitą savaitę.

Tai tiek dėl šios delegacijos.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, aš norėjau paklausti, kokie motyvai nulėmė būtent tokį delegacijos sudarymo principą, nes galėjo būti du? Vienas toks, koks dabar, penki delegacijos nariai, o kitas principas – keturi plius keturi. Kaip žinote, mes šioje Asamblėjoje turime keturis balsus balsuodami, priiminėdami rezoliucijas, dėl ko nors kito balsuodami, todėl būtų logiška, kad būtų keturi plius keturi, kad galėtų ir pasikeisti į komitetus važiuodami žmonės, ir panašiai.

Č.JURŠĖNAS. Šį dalyką galima nagrinėti, bet penktas narys ir būtų tas galimas pakaitinis, nes ne tiek jau daug tų važinėjimų, kad būtinai reikėtų, kad būtų keturi plius keturi. Bet jeigu kolegos Seimo nariai manytų, kad reikia sudaryti taip, kaip jūs sakote, tokia galimybė yra numatyta, tai čia mūsų bendras sutarimas. Todėl ir numatyta, kad šiandien yra tik pateikimas, o po to mes galime derintis ir pasirinkti vieną ar kitą formulę. Jums pasiūlyta tokia formulė, o norint galima ir taip daryti, kaip jūs sakėte, bet tai turėtų spręsti Seimas arba rytoj Seniūnų sueigoje mes turėtume atskirai dėl šito derėtis. Šiandien svarbu, kad būtų fiksuotas pateikimas.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Pone Juršėnai, jūs lyg ir atsakėte į klausimą, bet vis dėlto mes esame sutarę, kad delegacijų, komisijų ir komitetų sudėtis Seimui pateikiama tik tuomet, kai mes tai aptariame frakcijų seniūnų sueigose. Šiuo atveju daugelis delegacijų ir komisijų teikiama net be aptarimo Seniūnų sueigoje. Tikrai ne visai taip darome, kaip tarėmės Seniūnų sueigoje. Kodėl taip?

Č.JURŠĖNAS. Aš atsakysiu. Matot, mes rėmėmės tuo patyrimu, kuris buvo anksčiau. Anksčiau buvo penki Seimo nariai, tai ir pakartojome tą patyrimą. Bet jeigu kolegė, kuri turi darbo toje delegacijoje patyrimą, mano, kad būtų galima pasirinkti kitą principą, rytoj kaip tik yra Seniūnų sueiga, ir mes galėsime galutinai suderinti. Aš šiuo atveju nematau problemos. Galima ir taip, ir taip daryti. Tiesiog buvo pasiremta ankstesniu patyrimu.

PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus, kurie jums buvo teikti. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui? Jūs dėl balsavimo motyvų? Prašau. R.Juknevičienė kalbės dėl balsavimo motyvų.

R.JUKNEVIČIENĖ. Kolegos, labai pritariu pranešėjo nuomonei, kad reikėtų nedelsti ir sudaryti šią delegaciją. Gal iš tikrųjų trumpai pasitarus dėl principų nesivelti į ilgas diskusijas, nes sesija pavasarį, tačiau svarbūs komitetų posėdžiai vyks daug greičiau. Gruodžio pačioje pradžioje Vašingtone vyks labai aukšto lygio, labai svarbus forumas, kuriame taip pat turi dalyvauti delegacijos atstovai.

Tačiau pritardama po pateikimo ir siūlydama balsuoti už aš vis dėlto noriu atkreipti dėmesį į du svarbius dalykus.

Pirmas dalykas. Šioje Asamblėjoje politiniai sprendimai, esminiai sprendimai yra priimami taip pat partiniu principu. Ten veikia trys pagrindinės, dvi didžiosios, viena mažesnė, frakcijos: Socialistų frakcija, Konservatorių frakcija ir mažesnė, tačiau taip pat įtakinga ir svarbi Liberalų frakcija. Todėl būtina, kad pagrindine sudėtimi būtų atstovaujami dėl šių orientacijų apsisprendę politikai.

Kitas dalykas – užsienio kalbos žinojimas. Aš drįstu teigti, kad šioje Asamblėjoje tikrai nėra ką veikti, jeigu nesusišneki bent pagrindine anglų kalba. Dovanokit, bet, deja, tokia yra karti patirtis.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš čia tik mažą repliką pasakysiu. Kolegė R.Juknevičienė, žinau, ne viena kalba kalba, o A.Paleckis kalba trimis Vakarų kalbomis, plius dar keliomis ne Vakarų kalbomis.

PIRMININKAS. Ačiū už repliką. E.Masiulis, nuomonė prieš. Prašau. Nėra? Atsisakote kalbėti?

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Tikrai neatsisakau, tik dabar įjungėte mikrofoną.

PIRMININKAS. Prašau.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, apie kokią čia praktiką kalba gerbiamasis Č.Juršėnas, bet ta praktika iš tikrųjų yra ydinga, jeigu Seniūnų sueigoje, toje institucijoje, kuri turėtų suderinti įvairių frakcijų interesus dėl vienos ar kitos delegacijos, netgi nėra aptariami kai kurių delegacijų sudarymo klausimai, nėra atsižvelgiama į frakcijų pasiūlytus žmones. Jeigu atkreiptume dėmesį, į visų delegacijų, kurios šiandien bus pateikiamos pateikimo stadijos metu, sudėtį kol kas yra įrašytos dviejų politinių jėgų pavardės, nors, kiek man žinoma, ir kitos Seimo frakcijos, ir didesnės, ir mažesnės, yra pateikusios savo pavardes į vieną ar kitą delegaciją. Taigi man nelabai suprantama, kodėl šiandien yra tik dalis interesų atspindima ir teikiama, nors tik pateikimas yra, o neieškoma bendro kompromiso ir bendro sprendimo. Manau, geriau reikėjo dar palaukti galbūt iki ketvirtadienio, aptarti Seniūnų sueigoje, sutarti ir tada teikti, o ne užpildyti darbotvarkę ne visai parengtais klausimais.

Č.JURŠĖNAS. Pirmininke, ar galima?

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Tikrai Seniūnų sueigoje buvo kalbama, ir buvo pasiūlyta visiems registruotis į delegacijas. Kai kurie Seniūnų sueigos nariai, kurie dalyvavo, žino. Žinoma, nebuvo sutartos visos detalės, tą aš pripažįstu, bet užtai ir darome iš pradžių pateikimą, kad po to, apsikeitę mintimis visame Seime, o ne tik Seniūnų sueigoje, kuri yra mažesnis organas, mes galėtume spręsti kuo priimtiniau ir vienai, ir kitai pusei. Taigi siūlau iš tikrųjų pritarti po pateikimo, o po to tarsimės, jeigu iškils kokių nors ginčijamų klausimų.

PIRMININKAS. Ar galėčiau paklausti? Ar po pateikimo pritartume bendru sutarimu? Ar būtų prieštaraujančių? Net E.Masiulis neprieštarauja, taigi po pateikimo… (Balsai salėje) Kodėl jūs nieko nesakote? Gerai. Balsuosime. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“, prašom balsuoti.

91 – už, prieš – 1, susilaikė 17, po pateikimo nutarimui pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-43 (pateikimas)

Pradedame darbotvarkės 1b klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektą Nr.XP-43. Pateikimas. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, kaip matote, čia tiesiog paįvairinti, visiškai kitokio pobūdžio delegacija ir kitokio pobūdžio organizacija. Delegacija yra mažytė – tik 3 Seimo nariai. Svarbiausia, kad Lietuva kol kas čia turi stebėtojo statusą. Frankofonų organizacija jungia šalis, kuriose kalbama prancūzų kalba. Aš nenoriu sakyti, kad tai šalys, kurios yra buvusios Prancūzijos kolonijos ar kitos priklausomos teritorijos, nes kai kuriose šalyse prancūzų kalba yra oficiali ar valstybinė kalba, bet jos nebuvo Prancūzijos kolonijos. Taigi prancūziškai kalbančios šalys ir savita kultūra. Mums šis dalykas yra įdomus. Norėdami stiprinti tautų solidarumą, kultūrų mainų skatinimą, galų gale ir prancūzų kalbos, kuri kadaise buvo pagrindinė tarptautinė kalba, paplitimą, mes dalyvavome ir norėtume toliau dalyvauti šioje organizacijoje. Čia siūloma ją sudaryti iš trijų Seimo narių.

PIRMININKAS. Klausimų nėra jums dėl šio nutarimo pateikimo. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Primenu, mokančius ir mylinčius Prancūziją užsirašyti.

Č.JURŠĖNAS. Taip, čia būtina prancūzų kalba. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tai turi pateikti frakcijų seniūnai.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-44(2) (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 1c klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo… (Balsai salėje) Aš paprašyčiau truputį tylos, nes salėje labai didelis triukšmas. Nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-44. Pateikimas. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra gana didelė organizacija, nes atstovauja 55 valstybėms. Paskutiniais duomenimis, kuriuos aš turiu, Asamblėją sudaro net 317 parlamentarų. Mums priklauso trys vakansijos ir galime turėti du Seimo narius kaip pavaduotojus. Būtent taip ir siūloma sudaryti šią delegaciją: trys pagrindiniai ir du pakeičiantys, jeigu reikia, suprantama, tada vyksta ir pavaduotojai. ESBO Parlamentinę Asamblėją sudaro trys pagrindiniai komitetai: Politinių reikalų ir saugumo, Ekonomikos reikalų, technologijos ir aplinkos apsaugos ir trečias – Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų. Artimiausias renginys, kuris numatomas, toks didesnis renginys, yra žiemos posėdis vasario mėnesį Vienoje. Primenu, kad Lietuva nuo seno dalyvauja šioje organizacijoje ir yra gana aktyvi, tai yra mūsų delegatai ir praėjusiame Seime, ir užpraėjusiame Seime buvo gana aktyvūs, o kai kurie netgi buvo į organizacijos viceprezidentus pakylėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Norėčiau pasiteirauti, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Dėkui.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-45(2) (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 1d klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektą Nr.XP-45. Pateikimas. Č.Juršėnas. Pateikimas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, ši tarpparlamentinė organizacija, arba tarpparlamentinis forumas, yra jauniausia organizacija, nes buvo sukurta tik praėjusiais metais. Tikslas – stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono politinę partnerystę. Būtent toks yra vienas iš išsiplėtusios ir toliau besiplečiančios Europos Sąjungos tikslų. Mums turėtų atstovauti trys Seimo nariai, turint galvoje, kad yra trys pagrindiniai šios Asamblėjos komitetai. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. (Balsas salėje) Jūs norėtumėte prieštarauti ar prašote balsuoti? Gerai. Balsuosime. E.Masiulis prašo balsuoti. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje“, prašom balsuoti.

88 – už, prieš nėra, 18 susilaikė, nutarimui po pateikimo pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-46(2) (pateikimas)

Darbotvarkės 1e klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-46. Pateikimas. Pranešėjas – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, tai organizacija, kuri įsteigta gana seniai – 1948 m. ir kurios vaidmuo tada buvo itin svarbus. Bet dabar kai kas sako, kad išsiplėtus NATO, išsiplėtus Europos Sąjungai šita organizacija gali būti ir nereikalinga. Apie tai buvo kalbama keletą metų, bet tuo viskas ir baigėsi. Kalbos kalbomis, o organizacija tebeveikia ir pasiryžusi toliau veikti. Mūsų statusas, atsižvelgiant į tai, kad mes dabar esam visateisiai Europos Sąjungos ir NATO nariai, yra stipresnis. Ir mums, mūsų delegacijai, priklauso keturi nariai ir keturi pavaduotojai. Artimiausias renginys yra jau šio mėnesio pabaigoje – gruodžio pradžioje. Štai šios organizacijos iš tikrųjų neturim delsti sudaryti.

PIRMININKAS. A.Matulevičius nori jūsų klausti. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš žinau, kad buvo ir kitų pasiūlymų, buvo Liberaldemokratų frakcijos pasiūlymai į šitą asamblėją, bet čia kol kas įrašyti tik du kandidatai…

Č.JURŠĖNAS. Galimas daiktas, kad tie pasiūlymai šiek tiek pavėluotai pasiekė Sekretoriatą, bet suprantama, kad kai bus visų frakcijų siūlymai, Seniūnų sueigoje suderinsim. Aš jau sakiau, kad kai kurios delegacijos yra labai mažos, čia, suprantama, yra didesnė – 8 nariai, skaičiuojant tikruosius narius ir pavaduotojus. Seniūnų sueigoje mes turim draugiškai susitarti, kuriose delegacijose dalyvauja mažesniųjų frakcijų atstovai.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti projektui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2005 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-47 (pateikimas)

Toliau svarstome darbotvarkės 1f klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2005 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-47. Pranešėjas Č.Juršėnas. Pateikimas.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, prieš aiškindamas reikalo esmę, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip matote iš pavadinimo, čia 2005 m., t.y. vieneriems metams, o taip yra todėl, kad kiekvienais metais reikia patvirtinti patikslintą delegaciją. Todėl šitos delegacijos formavimo tvarka yra kiek kitokia. Kaip mes darėme praėjusiame parlamente ir anksčiau – imame visą mūsų kadenciją, tai yra 4 metai, ir 8 narius, keturis tikruosius ir 4 pavaduotojus, vadinasi, iš viso turim 32 vakansijas. Ir tos 32 vakansijos išdalijamos frakcijoms per visus 4 metus. Suprantama, kad didžiosioms frakcijoms atitenka galimybė atstovauti visus 4 metus, o mažesniosioms, aišku, tik po porą ar trejetą metų. Sakykim, Darbo partijos frakcijai priklauso po 2 narius dvejus metus, kiti dveji metai net po 3 narius. O štai kolegoms liberalcentristams po 1 narį kiekvienais metais. Bet jeigu jie pageidauja, tai vienais metais gali būti 2 jų atstovai, bet paskutiniais metais neliks nė vieno. Štai toks skirtumas, bet tai leidžia visoms, ir mažesnėms, frakcijoms nors truputį padirbėti Europos Taryboje. Europos Taryba iš tikrųjų yra labai svarbi organizacija, kuri rūpinasi demokratijos plėtra žemyne, kuri rūpinasi žmogaus teisėmis ir daugeliu kitų svarbių dalykų. Mes dalyvaujam nuo 1993 m. pavasario, ir mūsų delegacijos tiek ankstesniais metais, tiek paskutiniais metais yra gana aktyvios. Štai paskutinei delegacijai vadovavo kolega liberalas J.Čekuolis, ir tikrai aktyviai dirbo tiek jis, tiek jo pavaduotoja S.Burbienė. Taigi manau, kad delegacija, sudaryta ir iš tų, kurie jau dirbo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, ir iš naujų narių, galės labai produktyviai padirbėti ir atstovauti Lietuvai, o kartu prisidėti prie žmogaus teisių gynimo ir demokratijos stiprinimo mūsų žemyne.

Ir paskutinė pastaba. Čia yra ta Europos organizacija, tikrai demokratiška organizacija, kur reikalaujama ne tik įvairaus politinio spektro, tai būtina visoms delegacijoms, bet šioje delegacijoje turi būti ir atitinkamas lyčių atstovavimas, arba atstovavimas lytims. Tai yra minimum 2 moterys turi būti šioje delegacijoje. Kol kas yra viena. Taigi tie, kurie nepasiūlėte, turėkite galvoje, kad kažkas vieno vyro turėsite atsisakyti, jeigu pasiūlysite vien tik vyrus. Nes čia yra toks reikalavimas. Būtinai turi būti ir vyrų, ir moterų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš truputį kitu klausimu. Kiek žinote Seimo statutą, tai iš anksto numatyti balsavimai turi ir vykti tuo metu, kai yra numatyta. Pažiūrėkite į darbotvarkės projektą, kurį patvirtinome, į mūsų šios dienos darbotvarkę. Šešiems klausimams jūs skyrėte 10 min., dabar jau sugaišome 40 min., po to yra privalomieji balsavimai. Kaip žmonėms atvykti į privalomą balsavimą, jeigu jo laikas yra netikslus. Aš prašyčiau, atsižvelgdamas į jūsų patirtį, tokių klaidų ateityje nedaryti.

Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū. Bet jeigu aš būčiau mažiau klausinėjamas ir būtų sakoma mažiau replikų ir daugiau nedaroma pareiškimų, kuriuos galima daryti posėdžio pabaigoje, numatyto laiko būtų buvę tiksliai laikomasi. Tai yra tas nustatytas laikas.

PIRMININKAS. Nėra daugiau norinčių klausti iš esmės. Ar galime pritarti po pateikimo šiam nutarimui? Ačiū. Po pateikimo nutarimui pritarta.

Toliau pirmininkauja Č.Juršėnas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-37(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, dabar darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų pirmininkų patvirtinimo“. Pirmųjų komitetų pirmininkų, paskui bus daugiau.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Seimo nutarimą dėl trijų Seimo komitetų pirmininkų patvirtinimo. Noriu priminti, kad Statuto 46 straipsnis sako, jog „Seniūnų sueiga patvirtina pasiūlymus Seimo komitetams, kurių frakcijų atstovus rinkti Seimo komitetų pirmininkais ar pavaduotojais“. Po to vyksta komitetų posėdžiai ir šių posėdžių metu išrenkami komitetų pirmininkai, kurie turi būti patvirtinti Seime. Teikiu patvirtinti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Seimo narį A.Bosą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Seimo narį A.Sadecką ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Seimo narį J.Sabatauską.

PIRMININKAS. Pirmininke, jus vis dėlto nori paklausti keli Seimo nariai. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų klausimas toks. Aš manau, kad buvo galima kokiu nors būdu apsispręsti dėl visų komitetų pirmininkų, išrinkti, gauti Seniūnų sueigos pasiūlymus, kaip yra pateiktos konkrečios pavardės iš frakcijų. Kiek dar bus ateityje ir kokiais intervalais, ar po vieną, ar po du, tvirtinsime komitetų pirmininkus? Darbas iš tiesų nevyksta, mes irgi negalim apsispręsti, ką frakcijos turėtų deleguoti į kitas vadovaujančias Seimo struktūrų pareigybes. Gal galite atsakyti, kada bus baigtas visos Seimo komitetų ir komisijų vadovybės formavimas?

A.PAULAUSKAS. Noriu pasakyti, kad šiandien mes, teikdami jums tvirtinti trijų komitetų pirmininkus, pradėjome formuoti vadovybę. Ar juos reikėjo pateikti visus iš karto, ar tam tikromis grupėmis? Trys yra išrinkti, dėl trijų komitetų pirmininkų įvykę susirinkimai ir balsavimai. Todėl mes ir teikiame tuos tris pirma. Kada įvyks kiti? Aš manau, kad šią ir kitą savaitę bus išrinkti pirmininkai ir kituose komitetuose. Manau, kad delsti ir laukti, kada bus visi išrinkti, nereikia. Vakar buvo išrinkti trys, vienas, tiesa, šiandien, du vakar, reikėtų iš karto juos patvirtinti, kad komitetai galėtų dirbti vadovaujant jau išrinktiems pirmininkams.

PIRMININKAS. Jeigu Pirmininkas neprieštaraus, aš jį papildysiu. Rytoj Seniūnų sueigoje bus susitarta dar dėl visos grupės komitetų vadovų. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, ar galėtumėte patikslinti, kokie buvo balsavimo rezultatai komitetuose, kiekviename iš trijų atskirai, ir ar šie asmenys, mūsų kolegos, buvo išrinkti vienbalsiai, ar buvo ir kitokių nuomonių dėl jų kandidatūrų komitetuose?

A.PAULAUSKAS. Aš, atvirai sakant, esu pasiteiravęs tik dėl A.Boso. Kiek žinau (jeigu būsiu neteisus, mane pataisykite), vienbalsiai, dėl J.Sabatausko – vienbalsiai.

PIRMININKAS. Ne, ne, Pirmininke, vienas susilaikė, o pats J.Sabatauskas nedalyvavo balsavime.

A.PAULAUSKAS. Tai šitą norėjau pasakyti, kad pats J.Sabatauskas nedalyvavo balsavime. O dėl A.Sadecko – tik dabar atnešė, aš nežinau rezultatų. (Balsas salėje) Prašau? Vienas susilaikė ir kiti balsavo už. Tokie rezultatai.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi šis sprendimas yra susijęs su jūsų koalicijos sutarties slaptaisiais protokolais ir mes turime juos dabar realizuoti, tai mano pirmoji klausimo dalis: ar galėtumėte atskleisti, kas ten yra susitarta ir ar tikrai yra tokia sutarta aplinkybė, kad jeigu vienos partijos atstovas užima ministro postą, tai komiteto pirmininku gali būti tik kitos partijos atstovas? Tokiu atveju mums iškilo kai kurių abejonių, ar toliau jums pavyks visus komitetus suderinti ir ar nereikės grįžti prie šitų sprendimų, kuriuos dabar darome, kai jūs nepateikėte, kaip R.Šukys prašė, viso vaizdo.

Antroji mano klausimo dalis. Sakykite, ar jūs, kaip ryškus šauklys kovoti už skaidrumą ir prieš korupciją, pabandėte pažiūrėti, ar būsimieji komitetų pirmininkai neturės permanentinių interesų konfliktų, būdami komitetų pirmininkais ir turėdami gausių savo verslo interesų įvairiose srityse, už kurias bus atsakingi būdami komitetų pirmininkais?

A.PAULAUSKAS. Ačiū už jūsų rūpestį koalicijos tvirtumu ir kad mūsų sprendimai būtų gyvybingi. Dabar mes gyvename demokratinėje visuomenėje, ir yra labai daug instrumentų ir mechanizmų, kurie prižiūri visus politikus, pareigūnus, kad jie nenusižengtų, neperžengtų savo viešųjų, privačių interesų ribos. Aš manau, kad visiems tai galioja, visiems išrinktiems Seimo nariams, nesvarbu, ar jis opozicijoje, ar pozicijoje, visiems galioja vienodos taisyklės. Aš įsitikinęs, kad tie žmonės, kurie pretendavo ir yra išrinkti komitetų pirmininkais, suvokia savo atsakomybę ir pasiryžę dirbti vadovaudamiesi įstatymais, morale ir etika.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ponas A.Kubilius sako, kad buvo neatsakyta į jo klausimą.

PIRMININKAS. Prašom klausti.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tačiau aš turiu savo. Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, kad pirmininkų kandidatūros atsiranda realizuojant koalicijos susitarimus, tačiau ar tikrai buvo būtina šio nutarimo 1 straipsnyje įrašyti visus tris komitetų pirmininkus, visas tris pavardes? Mes nesame tokie vien tik partiniu požiūriu reaguojantys į kandidatus. Aš įsivaizduoju, kad čia yra kandidatūrų, už kurias mielai balsuos ir opozicinės frakcijos, tačiau yra kandidatūrų, bent jau viena, dėl kurios žmonės gali turėti abejonių. Ar nereikėtų to straipsnio suformuluoti taip, kad Seimo nariai galėtų balsuoti kiek įmanoma objektyviau ir teisingiau – už kiekvieną kandidatūrą atskirai? Tai būtų tikrai ir politiškai teisinga, ir žmogišku požiūriu.

A.PAULAUSKAS. Jeigu būtų toks reikalavimas balsuoti už kiekvieną kandidatūrą atskirai, galima tokį reikalavimą apsvarstyti, įvertinti ir paremti. Čia buvo kalbų apie slaptus įvairiausius protokolus. Aš net nenoriu komentuoti tų dalykų, kurie neegzistuoja ir kurie kažkokių gandų pavidalu yra nešiojami iš vienos vietos į kitą. Aš manau, kad gandų nešiojimas tam žmogui, kuris skelbia, nesuteikia solidumo, juo labiau komentuoti iš tokios tribūnos nesamus dalykus aš nematau reikalo. Koalicijos sutartis pasirašymo metu yra perduota visiems žiniasklaidos atstovams, kurie dalyvavo tuo momentu. Kitų dokumentų nėra. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Formuojamas Statuto nustatyta tvarka. Pasakykite, kur buvo pažeistas Statutas? Jeigu neturite priekaištų, tai ačiū už dėmesį. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke.

Mielieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Pirmininkas siūlo, kad spręstume šiandien, tai yra šį klausimą priimtume šiandien. Sutinkame? Ačiū. Tada pereidami prie priėmimo procedūrų turime susitarti dėl vieno dalyko, kurį iškėlė kolegė V.Aleknaitė. Tai yra 1 straipsnio balsavimas papavardžiui. Ar tikrai to reikalauja frakcija? Gerai.

Taigi 1 straipsnis, 1 punktas: „Patvirtinti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Seimo narį A.Bosą“. Primenu, iš tikro Seimo valia tvirtinti. Kolegos, prašom susikaupti, pirmas balsavimas. (Balsas salėje) O jeigu labai norim dėl motyvų, prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad Aplinkos apsaugos komitetui tenka svarbus baras vykdant parlamentinę kontrolę ir prižiūrint, kaip Aplinkos ministerija skirstys Europos Sąjungos fondų lėšas. Ir čia norėčiau kelti klausimą, ar neiškils ponui A.Bosui privačių ir viešųjų interesų konflikto grėsmė, juk neatmestina galimybė, kad įmonės, kurių akcijų jis turėjo ar turi, tiesiogiai ar netiesiogiai pretenduos į minėtų fondų pinigus, pavyzdžiui, vykdant statybos darbus stambiuose aplinkosaugos objektuose.

Be to, kyla abejonių dėl pono A.Boso gebėjimų prižiūrėti ne savo pinigų panaudojimą, prisimename jo darbą einant Vakarų banko tarybos nario pareigas. Kaip žinome, šis bankas bankrutavo. Nesinorėtų po kiek laiko paskelbti, kad bankrutuoja mūsų tų pinigų panaudojimo aplinkosaugos projektams perspektyva.

Kritiškai vertintinas ir pono A.Boso požiūris į privačią nuosavybę, kai jis neteisėtai buvo įkūręs dalį elnyno kitiems asmenims priklausančioje privačioje žemėje prieš jų valią.

Kyla, be abejo, klausimų ir dėl pono A.Boso išskirtinių ryšių su Rusijos įmone „Gazprom“, gaunant išimtines galimybes parduoti Lietuvoje šios įmonės dujas, nes tokios įmonės kaip „Gazprom“ nėra vien verslo įmonės, bet kartu tai yra ir Rusijos politikos interesų realizavimo įrankis.

Mes suprantame, kad komitetų pirmininkų tvirtinimas yra specifinė procedūra ir čia didžiausia atsakomybė tenka vieną ar kitą asmenį delegavusioms frakcijoms, bet, manau, dėl šios kandidatūros mūsų frakcijos nariai nebalsuos už. Yra įvairių galimybių – tik užsiregistruoti, susilaikyti, o gal kai kurie balsuos ir prieš.

PIRMININKAS. Jūsų valia. Nuomonė už – P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man čia iškilo šiek tiek tokių neaiškumų. Kai buvo pareikalauta, kad būtų paskelbta viešai, kokiu balsų skaičiumi buvo išrinkti komitetų pirmininkai pačiuose komitetuose, lyg ir išgirdau, kad už gerbiamąjį A.Bosą balsavo vienbalsiai. Vadinasi, kai nėra televizijos, tai konservatoriai privačiai remia gerbiamąjį A.Bosą, nes jų narių irgi yra toje komisijoje, o viešai, kai yra televizija, tai labai greitai pasikeičia konservatorių pozicija. Aš noriu sužinoti tikrą konservatorių poziciją. Ar visą laiką jie taip elgsis – privačiai rems, o viešai prieštaraus? Tai man nėra aišku.

PIRMININKAS. Bus galima išsiaiškinti, bet dabar prašom balsuoti. Aš labai atsiprašau, vienas – už, vienas – prieš ir prašau balsuoti, o po to nuomones aiškintis. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta 1 straipsnio 1 daliai, t.y. kad mes patvirtintume Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Seimo narį A.Bosą? Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 116, už – 75, prieš – 10, susilaikė 25. Pritarta.

Dabar 2 punktas – patvirtinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Seimo narį A.Sadecką. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Galime? Reikia balsuoti? Ar irgi nori… Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Matulevičius. Aš… Gerai, balsuojame iš karto. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnio 2 punktas dėl A.Sadecko? Prašome balsuoti.

Už – 86, susilaikė 16. Patvirtinta.

Dabar 3 punktas – patvirtinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Seimo narį J.Sabatauską. Ar reikia balsuoti? Reikia. J.Razma nori dėl balsavimo motyvų? Prašau. J.Razma.

J.RAZMA. Kad nesusidarytų įspūdis, kad mes kritiškai vertiname visus daugumos atstovus, aš norėčiau teigiamai pasisakyti už J.Sabatausko kandidatūrą, nes ir pats dirbau jo vadovaujamame komitete. Kartu norėčiau pasveikinti socialdemokratų apsisprendimą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku siūlyti būtent J.Sabatauską, tuo lyg bandant iš dalies ištaisyti buvusį partine konjunktūra grįstą sprendimą neleisti jam kandidatuoti Alytaus miesto apygardoje. Manau, kad dauguma mūsų frakcijos narių taip pat mielai balsuos už J.Sabatauską, kaip principingą, savo nuomonę turintį politiką, nebijantį jos viešai reikšti.

Dėl būsimo darbo. Belieka jam palinkėti daugiau dėmesio skirti parlamentinei kontrolei, nes praėjusios kadencijos metu to aiškiai stigo, o komiteto pirmininkas vis dėlto, man atrodo, taikstėsi su koalicijos partnerių atstovo vadovaujamo pakomitečio neveiklumu. Taip pat linkėčiau ryžtingai ir prasmingai pasidalyti su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu parlamentinės kontrolės sritis.

PIRMININKAS. A.Kubilius, pasirodo, turi kitą nuomonę. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog esu susirūpinęs, nes žinau, jog jeigu konservatoriai ką nors giria, tai socialdemokratai galvoja jau ką nors blogai, todėl aš kreipiuosi į socialdemokratus ir kviečiu balsuoti prieš J.Sabatauską.

PIRMININKAS. (Juokas) Gerai. Linksmai pradedame darbo dieną, tai gal neblogai ir baigsime. Mielieji kolegos, gal galime bendru sutarimu ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnio 3 punktas, arba kad patvirtintume Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Seimo narį J.Sabatauską? Registruojamės ir balsuojame.

Už – 111, susilaikė 2. Pritarta.

Mielieji kolegos, ar galime priimti visą 1 straipsnį, ar reikalauja kas balsuoti? Galime priimti? Ačiū. Ar galime priimti 2 straipsnį dėl įsigaliojimo? Galime priimti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo, ar iškart galime balsuoti? Galime. Ačiū. Prašom balsuoti. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Seimo komitetų pirmininkų patvirtinimo“? Prašome balsuoti.

Užsiregistravo 113 Seimo narių, už – 89, susilaikė 14. Nutarimas priimtas. Sveikinu pirmuosius patvirtintus komitetų pirmininkus – A.Bosą, A.Sadecką ir J.Sabatauską. Kartu noriu padėkoti aksakalams, t.y. vyriausiems amžiumi tų trijų komitetų nariams gerbiamiems S.Pabedinskui, V.Rinkevičiui ir mažiau gerbiamam jūsų pašnekovui, bet vis tiek ačiū. (Balsai salėje) Toliau primenu, kad likusiems vienuolikai komitetų turi sėkmingai vadovauti vyriausieji amžiumi Seimo nariai. Štai vienas kelia ranką, ir jis yra pasiryžęs energingai vadovauti Seimo komitetui. Toks yra Seimo statutas, o rytoj, kaip sakiau, bus visas paketas naujų siūlymų. J.Razma ir po to imsimės kitų klausimų. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Reaguodamas į nebe pirmą kartą aklą įniršį Tėvynės sąjungos frakcijai demonstruojančio P.Gražulio kalbą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad jis klaidina posėdžio klausančius žmones sakydamas, kad mūsų atstovas komitete balsavo priešingai negu mes dabar už Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kandidatūrą. Šiuo atveju jis sako netiesą, nes mūsų atstovas to komiteto tame posėdyje tiesiog nedalyvavo. (Balsai salėje: blogai, dar blogiau.)

PIRMININKAS. Gerai, labai trumpai R.Šukys. Prašom, kolega.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis posėdžio pirmininke Česlovai Juršėnai!

PIRMININKAS. Klausom, tylos!

R.ŠUKYS. Iš tiesų man kilo abejonių, ar tikrai gali komitetų veiklai, ne pirmajam posėdžiui, o būtent nuolatinei veiklai, iki bus išrinkti pirmininkas ir pavaduotojas, vadovauti vyriausias pagal amžių Seimo narys. Kad pirmajam posėdžiui vadovauja, kai vyksta rinkimai, taip, tačiau komitetų veiklai pirmininkauti ir… Man atrodo, kad Statute tokia situacija nėra aptarta. Priešingu atveju gali atsitikti, kad mes ir ketverius metus nerinksime pirmininko, automatiškai vyriausiasis, taip sakoma, eis pirmininko pareigas. Deja, Statutas tokios situacijos nenumato, į ką aš norėčiau atkreipti dėmesį. Reikia pasistengti kuo skubiau, suderinus asmenis, siūlomus frakcijų, priimti sprendimus, nes komitetai turi pradėti veikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statutas tai numato. Kol yra neišrinktas, tol yra ir atitinkamas vadovavimas. Ne, ne pirmas posėdis. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs manimi netikite, o be reikalo tai darote, nes visi prarandate laiko, Statuto 53 straipsnio 4 dalis: „Kol komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, komiteto posėdžiams (ne pirmajam posėdžiui – posėdžiams) pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys“. Taigi prašom toliau sėkmingai pirmininkauti. Labai gaila, kad aš toliau nebegalėsiu pirmininkauti Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Dabar kitas pagal darbų tvarką klausimas.

R.KELIUOTIS (Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Toliau jam pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.XP-31 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jums priminti, kokia procedūra turi vykti tvirtinant Ministro Pirmininko kandidatūrą. Respublikos Prezidentas pristatys pretendentą. Klausimai Prezidentui po pateikimo neužduodami. Tada pretendentui suteikiamas žodis iki 30 minučių, paskui jis atsako į Seimo narių klausimus (iki 40 minučių). Štai tokią procedūrą mes dabar ir turėsime įvykdyti.

Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų.

V.ADAMKUS. Gerbiamasis pone Pirmininke, Lietuvos Seime!

Atsižvelgdamas į Seimo daugumos valią ir remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, teikiu Seimui svarstyti Algirdo Mykolo Brazausko kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Prieš kelias dienas su manimi susitikę valdančiosios koalicijos partijų vadovai kalbėjo, kad jie yra pasirengę sudaryti Seimo daugumos remiamą, veiksmingą Vyriausybę ir prisiimti atsakomybę už ministrų kabineto veiklą. Tikiuosi, kad koalicijos pasiūlytas kandidatas į Vyriausybės vadovus A.Brazauskas, kuris turi didelę politinę patirtį, rūpinsis valstybės stabilumu ir stengsis išlaikyti strateginę šalies kryptį.

Su premjeru A.Brazausku jau yra tekę dirbti ne vienerius metus. Esu įsitikinęs, kad ir toliau galime konstruktyviai bendradarbiauti remdamiesi abipusiu pasitikėjimu ir supratimu. Tikiuosi, kad jums pritarus šiai kandidatūrai naujajam premjerui pavyks sudaryti profesionalią, kompetentingą ir nepriekaištingos reputacijos Vyriausybę, atstovaujančią visų Lietuvos gyventojų interesams, turinčią ne tik Seimo, bet ir mūsų valstybės piliečių pasitikėjimą.

Koalicinės Vyriausybės laukia sunkus darbas. Dar daug neišspręstų problemų bei naujų iššūkių. Ministrų kabinetui bus svarbu vykdyti rinkėjams duotus pažadus, aktyviai naudotis Europos Sąjungos narystės teikiamais privalumais, tikslingai ir skaidriai panaudoti struktūrines ir sanglaudos lėšas. Šiai Vyriausybei teks ypatingas rūpestis iš esmės spręsti mūsų šalies vidaus problemas, imtis sveikatos apsaugos, švietimo, viešojo administravimo reformų, kurti ilgalaikę socialinę politiką.

Kartu būtina neapleisti ir mūsų pozicijų užsienio politikos srityje tinkamai atstovaujant ir ginant mūsų interesus pasaulyje, rodant demokratijos ir ekonominės pažangos pavyzdį Rytų kaimynams bei tampant regiono lydere.

Tikiuosi, gerbiamieji Seimo nariai, greito ir atsakingo jūsų sprendimo svarstant A.Brazausko kandidatūrą į Ministro Pirmininko pareigas. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Prezidentui. (Plojimai) Dabar kviečiu į tribūną pretendentą – laikinai einantį Ministro Pirmininko pareigas A.Brazauską.

Kandidato į Ministro Pirmininko pareigas A.M.Brazausko kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus

A.M.BRAZAUSKAS. Pone Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Seime! Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti Prezidentui už parodytą man pasitikėjimą. Noriu pasakyti, kad praėjusi kadencija prabėgo labai greitai, bet tie ketveri metai Lietuvos gyvenime paliko, sakyčiau, didelį pėdsaką mūsų valstybėje.

Stabili valdžia yra pagrindas ir politiškai bei ekonomiškai vertinti valstybę, ja pasitikėti. Juo labiau kad Vyriausybės veiklos tęstinumas (toks procesas vyksta dabar Lietuvoje) irgi yra teigiamas požymis. Tos reformos, tos tvarkos, kurios įgyvendinamos Lietuvoje pastaruoju metu, galės būti tęsiamos, galės būti koreguojamos, jeigu gyvenimas to reikalaus. Pats tęstinumo principas teigiamai nuteikia, man atrodo, ir visus Lietuvos gyventojus, ir mūsų kaimynus, ir Europos Sąjungą, ir kolegas premjerus, kurie stebėjo ir vertino įvykius Lietuvoje pastaruoju metu. Mus labai gerai mato kaip naują valstybę, naują Europos Sąjungos narę.

Kalbėdamas apie perspektyvą ir mano, galbūt būsimo premjero, veiklą, pirmiausia norėčiau pakalbėti apie tam tikrą padėtį, kurią mes šiandieną Lietuvoje turime ir kuria visų pirma remiamės. Praėjusi kadencija buvo tikrai turtinga įvykių. Pirmas dalykas – mes tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais. Tai yra labai daug. Mūsų ekonomika, plačiąja prasme kalbant, padarė didelį šuolį į priekį. Galiu pacituoti du skaičius.

2000 metais Lietuvos bendrojo produkto vidurkis skaičiuojant vienam Europos Sąjungos gyventojui sudarė tik 35% Europos lygio. Šiandien mes turime 46%. Jūs matote, koks yra didelis augimas. Dar galiu pridurti, kad mes pasivijome tokius kaimynus kaip Lenkija ir Estija, kuriuos kai kas Lietuvoje kėlė mums kaip pavyzdį, kaip reikia plėtoti ekonomiką, socialinį aprūpinimą, švietimą, kultūrą ir kitas mūsų veiklos sritis. Tai dar ne viskas.

Bendrasis vidaus produktas per ketverius metus išaugo 37%. Tai yra labai didelis augimo procentas. Aš nenoriu gerbiamojo Prezidento ir Seimo apiberti skaičiais. Jų iš tikrųjų yra daug, ir jie patvirtina štai šitą teiginį. Tos sritys, kurios gyvybiškai svarbios mūsų gyvenime, pajudėjo į priekį. Jų finansavimas per tuos ketverius metus padidėjo maždaug pusantro karto. Tai yra visiškai akivaizdūs skaičiai.

Mes tapome viena pirmaujančių Europos Sąjungos šalių pagal bendrojo vidaus produkto augimą. Mes matome perspektyvą. Žinoma, tokie tempai kaip 8–9 procentai galbūt ir negalės būti išlaikyti visą naująją kadenciją, bet man atrodo, kad galime pasiekti 25% bendrojo vidaus produkto augimą, tuomet atitiksime tuos pagrindus, tuos reikalavimus, kuriuos kelia ir Europos Sąjunga, ir mūsų valstybė, ir mūsų piliečiai bei visuomenė. Bendrojo vidaus produkto augimas lemia ir daug ką kita, t.y. ir biudžeto augimą, ir socialinę pagalbą žmonėms, ir mokestinės bazės plėtrą, ir daug kitų dalykų.

Manyčiau, ir priemonės, kurių turėtų imtis Vyriausybė ir premjeras, artimiausiu laiku yra visiškai akivaizdžios. Pirmiausia tai yra racionalus panaudojimas tų galimybių, kurias mums suteikė narystė Europos Sąjungoje, nes per trejus metus mes gausime milžiniškų lėšų. Jos sudarys 2,6 mlrd. eurų, iš kurių 39% skiriama žemės ūkiui. Šių lėšų panaudojimas yra uždavinys, kurį aš pavadinčiau svarbiausiu ir pirmiausiu premjerui ir būsimai Vyriausybei. Tai, be jokių abejonių, gerokai pakeis mūsų gyvenimą, tai pajus kiekvienas žmogus, ypač Lietuvos ūkininkas, tai labai teigiamas dalykas.

Jūs paminėjote ir Sanglaudos fondus. Mes matome ir aš matau, kad mūsų infrastruktūros objektų plėtra, nuolatinis energetinis aprūpinimas, ypač uždarant Ignalinos atominę elektrinę, reikalauja gerokai didesnio dėmesio, kaip ateityje užtikrinti viso mūsų ūkio aprūpinimą elektros energija, dujomis, naftos produktais, patenkinti visų mūsų gyventojų poreikius. Tokie struktūriniai, infrastruktūriniai objektai kaip aukštos įtampos linijų tiesimas, geležinkelio europinės vėžės tiesimas, automobilių kelių plėtra ir ypač santykiai su kaimynais, derinant šią veiklą su Latvija, Estija ir Lenkija, turi duoti teigiamą rezultatą.

Manau, kad dabar, kai tapome Europos Sąjungos nariais, galime ta tema garsiau kalbėti, kelti šiuos klausimus kur kas rimčiau, nes iš tikrųjų matome čia didelę problemą, kuri turi būti sprendžiama ir vykdoma artimiausiu laiku.

Be abejo, kokybiniai rodikliai ir Lisabonos reikalavimai, prie kurių mes taip pat prisidedame, kriterijai, šalia bendrojo vidaus produkto, mus domina ir pati ekonomikos kokybė. Mes šiandieną pramoninei produkcijai turime maždaug 20% vadinamųjų aukštųjų technologijų, tai yra elektronika, programavimo produkcija, informacinių technologijų produkcija. Šis skaičius yra mažas. Mes jį turim gerokai didinti ir skirti šiam reikalui ypač daug dėmesio.

Dažnai Lietuvoje kalbame, ir yra tam pagrindo, kad ypatingą dėmesį reikia skirti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Gerai išanalizavau šią padėtį ir galiu pasakyti, kad mes ne taip blogai atrodome šioje srityje, nors perspektyva yra labai didelė. Ši plėtra per 4 metus, mes (…) apie trečdalį, 36% bendrojo produkto, beveik 37%, o smulkus ir vidutinis verslas išsaugo 63%, tai yra visos įmonės iki 250 darbuotojų, ir tai sudaro 71% bendrojo vidaus produkto. Viena vertus, sakoma, kad tai yra daug, kita vertus, sakoma, mažai. Daug ekonomikos skaičių pamatoma lyginant. Kai mes pradedame lyginti struktūrinį skaičių, rodiklį, su mūsų kaimyninėmis valstybėmis, tai mes čia atrodome visiškai neblogai, nors aš matau iš tikrųjų dideles galimybes, ir mes turėtume skirti ypač didelį dėmesį šiems reikalams. Jau daug padaryta, bet reikia plėsti. Ypač garantijų fondai, mes kitiems metams numatėme per 80 mln. per mūsų sukurtą organizaciją INVEGA. Tai yra kreditų garantai smulkiam ir vidutiniam verslui. Tai yra informacinių centrų tinklas. Šiandien 32 tokie informaciniai centrai dirba, ypač provincijos miestuose, kuriuose verslininkams reikia suteikti metodinę pagalbą. Ši veikla turi būti plečiama.

Plėtojant ekonomiką aš matau regioninės politikos didelę problemą. Šiandien mes nesame tvirtai susitarę, aš taip pasakyčiau, kas yra regionas ir kaip jį reikia suprasti Lietuvoje. Mes turime 80 savivaldybių, turim 10 miestų, turim 10 apskričių, centrų. Pradėtas didelis darbas, sukurta grupė, kuri teiks ir teikia pasiūlymus, kaip mes turėtume matyti, kokia turi būti mūsų regioninė politika, kokia turi būti jos koncepcija. Europos Sąjunga mus mato kaip vienetą. Lietuva yra vienas regionas. Visa kita mes turim atlikti patys. Be jokių abejonių, tai yra visų pirma Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pareiga rodant iniciatyvą šioje srityje.

Keletas žodžių apie biudžetą. Be abejo, biudžetas, jo charakteristikos yra visos Lietuvos ekonomikos ir plėtros veidrodis. Galiu pateikti kelis skaičius. Biudžetas augo ir, svarbiausia, jis yra vykdomas. Šiandien mes viršijame biudžetą keliais šimtais milijonų, nacionalinį biudžetą, valstybės biudžetą, savivaldybių. Šiandien vienintelė savivaldybė, nevykdanti biudžeto, yra Mažeikių, o visos kitos vykdo ir viršija apie 200 mln., 230 mln. Tai yra didelė paspirtis sprendžiant savivaldos klausimus, tenkinant žmonių interesus vietoje. Aš manau, kad šią politiką mes turėtume tęsti ir toliau.

„Sodra“ taip pat. Tiesa, ne viską tiksliai galiu pasakyti, bet šiandien viršijama per 200 mln. Tai irgi labai daug. Manau, kad išlaikydami tokius tempus ir tokias tradicijas mes galime daug nuveikti ir didinti Lietuvos biudžetą.

Viena iš probleminių mūsų viso gyvenimo, ekonomikos ypatybių yra ta, kad mes perskirstome tik 30% bendrojo vidaus produkto. Europos Sąjungos vidurkis yra 41%. Vienas procentinis punktas Lietuvoje bus 630 mln. Lt kitais metais. 6–7 punktais didesnį rodiklį turi latviai, estai, todėl mes turime didelę užduotį. Manau, kad mūsų vienas iš pagrindinių uždavinių ateityje – stengtis didinti šią perskirstomąją dalį.

Pirmas dalykas, visi verslininkai turi mokėti mokesčius, nes Lietuvoje klaidžioja milijardai neapmokestintų lėšų, kurios nepatenka į biudžetą, į valstybės biudžetą ir į socialinio draudimo biudžetą. Tai yra vienas dalykas.

Antras. Mes vis dėlto turim peržiūrėti… Nors mokesčių reformai keliami pagrindiniai reikalavimai praeitą kadenciją buvo peržiūrėti vadovaujantis Europos Sąjungos reikalavimais ir principais, tačiau aš manau, kad mes turime grįžti ir peržiūrėti kai kuriuos mūsų mokesčių sistemos principus. Jie yra ginčytini, dėl jų labai diskutuojama visuomenėje. Ir progresinis mokestis, ir kiti mokesčiai, ir akcizas. Žinoma, mūsų yra viena iš mažiausių mokesčių naštų kartu su Airija, kuri pirmauja Europoje, mes užimame antrą vietą. Tai irgi turi įtakos bendram rezultatui, tačiau biudžetas savo absoliučia apimtimi yra aiškiai per mažas įvertinant mūsų ekonomikos augimo tempus, nors jis irgi auga daugiau kaip pusantro karto. Aš skaičių turiu labai daug, bet nenoriu visų apkrauti. Manau, tai vienas iš pagrindinių dalykų.

Toliau. Mes išlaikome Stabilumo pakto, tai yra Mastrichto, reikalavimus. Viena iš pagrindinių dalių yra fiskalinis deficitas, kuris nesieks ir kitais metais pagal mūsų biudžetą, kurį dabar nagrinėja Prezidentas, 2,5%, tai nėra labai aukštas. Kai kas mus rodo kaip pavyzdį, nes daugelyje Europos Sąjungos valstybių kaip problema yra iškilęs šis rodiklis ir jis labai rimtai nagrinėjamas Vadovų susitikimuose. Ir didelės valstybės turi 3, 4, 5% fiskalinį deficitą ir mano, kad tai nėra blogas reiškinys, nors mes, žinoma, esame paklusnūs ir iš tikrųjų jo laikysimės.

Dar vienas dalykas, dėl to dažnai vyksta diskusija mūsų valstybėje, aš manau, tai neturi labai rimto pagrindo, tai yra mūsų valstybės skola. Mūsų valstybės skola per šią kadenciją sumažėjo šešiais punktais – nuo 27 iki 21. Aš šiek tiek suapvalinu po kablelio. Tai yra labai maža valstybės skola. Europos Sąjungoje tradiciškai rimtos valstybės su nusistovėjusia ekonomika turi iki 60–70%. Todėl man atrodo, kai mes dar turime tiek daug problemų sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, švietimo, studijų, mokslo, kultūros srityse, mums vis dėlto reikia ieškoti finansinių resursų, išlaikyti, žinoma, pagrindinius principus, kurių reikalauja Europos Sąjunga, bet vis dėlto maksimaliai pasinaudoti šiomis finansinėmis galimybėmis.

Dar vienas dalykas, kuris paskutiniuoju metu šiek tiek pagerėjo, tai yra visuomenės skolinimasis apskritai. Kreditai nuo bendrojo vidaus produkto mūsų visų: ir gyventojų, ir valdžios institucijų, yra maždaug 22%, o Europoje yra maždaug 60% bendrojo vidaus produkto. Skolinasi žmonės, verslininkai. Pas mus bijo skolintis, todėl tie milžiniški finansiniai resursai yra įšaldyti bankuose, bankai, viena vertus, gerai gyvena, kita vertus, blogai, nes maža kreditinė apyvarta. Tačiau manyčiau, kad tai yra uždavinys ir mano, kaip premjero, ir visos Vyriausybės, kuri bus suformuota, drąsinti verslą, drąsinti. Plėsti verslą skolinantis, nes pats verslas paskutiniuoju metu labai smarkiai Lietuvoje tapo pelningas. Labai padidėjo pelnas iš verslo, žinoma, atsiranda ir tam tikros garantijos, ir galimybės grąžinti šiuos kreditus gerai dirbant.

Keletą žodžių norėčiau pasakyti dėl socialinės apsaugos, socialinio draudimo ir tų labai jautrių mūsų visuomenei, ypač vyresniojo amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia, klausimų. Šiam klausimui ir praeitą kadenciją buvo skiriama labai daug dėmesio, todėl vis dėlto tokie labai rimti ir dideli žingsniai yra padaryti. Pensijos per praeitą kadenciją vidutiniškai išaugo maždaug 90 litų. Manau, galima išlaikyti gana aukštus augimo tempus ne tik sprendžiant dėl pensininkų ir didinant jų pensijas, bet ir sprendžiant kitus socialinius klausimus. Aš turiu galvoje žmonių su negalia, šeimos biudžeto, ypač mažas pajamas turinčių šeimų biudžeto, klausimus, mokesčio už vaiką klausimus. Mokėti už vaiką mes pradėjome tik nuo šių metų, o kitais metais šis mokestis jau didėja. Pensijų reformą pradedame įgyvendinti Lietuvoje sėkmingai, tačiau ji įpareigoja ir valstybės biudžetą labai objektyviai dalyvauti šioje veikloje, nes kitais metais pensijų reformai reikės papildomų šaltinių – 300 mln. litų. Tai yra dideli pinigai, ir kiekvienais metais ši dalis vis didės. Ir visa tai yra biudžetas ir iš dalies „Sodros“ biudžetas. Mes dabar sutarę per pusę. Tai yra daroma, žinoma, ta dalis yra didelė našta, bet tai yra ir tam tikros garantijos ir mūsų visuomenei, kad ateityje jau naujos kartos žmonėms, kurie išeis į pensiją vėliau, ši pensija būtų kur kas didesnė, žmonės geriau gyventų Lietuvoje. Tai yra mūsų valstybės ateitis.

Be jokių abejonių, žinoma, mes ir ateityje matome uždavinį didinti socialinio draudimo mokėjimo bazę, nes aš jau sakiau, bazė iš tikrųjų yra. Mes vis tiek turėsime Lietuvoje padaryti lūžį, nes žmonės vien tik gaudami dvigubą atlyginimą, oficialų ir neoficialų, kuris dažniausiai būna keletą kartų didesnis… Mes skriaudžiame šiuos žmones, tiksliau, verslininkai skriaudžia šiuos žmones, nes žmonės netenka socialinių garantijų, žmonės negali imti kreditų gyvenamajai statybai ir daugeliui kitų dalykų, nors valstybė kaip tik skatina tą daryti. Dėl kredito ėmimo ir daugelio kitų dalykų yra numatytos pajamų mokesčio lengvatos, kad iš tikrųjų žmonės tuo pradėtų naudotis. Ir skolintis, ypač žmonės negali skolintis, nes bankai tik atsižvelgdami į pajamų dydį gali suteikti paskolą įvairiems reikalams. Žinoma, tai socialinio draudimo sritis.

Dar vienas dalykas yra minimalaus atlyginimo didinimas. Jis dabar 500 litų, bet, mūsų ir mano supratimu, yra per mažas. Jį reikia didinti, kitais metais reikėtų įvesti 600 litų, o ateityje dar labiau didinti minimumą. Be abejo, iškyla kitas klausimas, kad tie, kurie gauna daugiau negu minimumą, tiksliau, minimumas priartėja prie masiškai gaunamo atlyginimo lygio… Tai sukelia tam tikrą, sakyčiau, netgi socialinį nepasitenkinimą, bet ką darysi, žmonėms reikia gyventi. Manyčiau, kad ir verslas turi… Ir iš viso, jeigu mes svarstytume atlyginimų didinimo klausimą, jie auga lėčiau negu biudžetas, negu valstybės pajamos, auga lėčiau ir valstybės sektoriuje, ir privačiame, nes valstybės sektorius užtikrino maždaug trečdaliui dirbančiųjų, o du trečdaliai yra verslo darbdavių, samdomi žmonės… Paskutiniųjų metų tendencija yra, sakyčiau, teigiama, atlyginimai jau auga apie 7%, bet, be jokių abejonių, tai yra vienas iš pagrindinių tikslų, kai auga įtampa darbo biržoje, darbo rinkoje, nedarbas labai smarkiai mažėja, maždaug po pusantro, du procentinius punktus per metus. Tai yra labai didelė pažanga, todėl dabar šis atlyginimų skatinimas ir valstybės uždavinys per biudžetą tą patį daryti yra labai labai svarbus.

Keletą žodžių apie sveikatos apsaugą. Tai yra iš tikrųjų viena iš tokių probleminių mūsų gyvenimo sričių. Nors jos finansavimas per pastaruosius metus išaugo maždaug pusę milijardo, tačiau tai yra nedaug. Nors kai kas teigia, kad finansavimas mažėja, aš galiu visiškai paneigti šį dalyką. Esu pasiruošęs į tokius klausimus atsakyti. Bet štai kur mums reikėtų visiems susidomėti. Mūsų biudžetas, skaičiuojant vienam gyventojui, yra maždaug 6–7 kartus mažesnis negu Danijos arba Suomijos. Biudžeto pajamos, apie kurias aš ir kalbėjau. O žmonės serga maždaug vienodai ir ten, ir pas mus. Ir švietimo sistemai taip pat reikia jaunajai kartai mokyti. Galima suprasti, kokia tai yra įtampa ir kad tai yra bendras klausimas ne tik Vyriausybei – kaipgi padaryti, gaunant šešis kartus mažesnes biudžetines pajamas vienam gyventojui, kad užtikrintume visavertę sveikatos apsaugą? Štai yra uždavinys. Žinoma, tas nepasitenkinimas yra suprantamas. Iš tikrųjų mediko atlyginimas nuo vidurkio šiandien skiriasi 15%, mes tai suprantame. Todėl ir šiais metais, ir kitais metais yra numatyta gerokai padidinti sveikatos apsaugos finansavimą. Kitais metais – beveik 340 mln. iš visų finansavimo šaltinių, reikės visus sudėti, tada matysime tikrą vaizdą. Žinoma, didžiąją dalį reikėtų skirti atlyginimams didinti, ypač gydytojų, kurių yra 15 tūkstančių, tai nėra toks didelis skaičius. Manyčiau, kad iš tikrųjų reikia į tai kreipti dėmesį. Tikiuosi, kad nauja suformuota vadovybė sveikatos apsaugos dalykui, sakyčiau, netgi organizacinei viso šio reikalo pusei rodys dėmesį, nes šiemet buvo ir nepasitenkinimo apraiškų, kai beveik per 65 mln. vien tik gydytojų atlyginimams buvo skirta. Iki pat rudens visą laiką vyko diskusija, kurgi tie pinigai ir kodėl jie nepatenka gydytojui, žmogui į rankas, kaip ir turėtų priklausyti. Čia yra tam tikra problema. Be abejo, reformos turi būti vykdomos ir toliau. Aš sakyčiau, kad jos beveik įpusėjo ir buvo padaryti drąsūs žingsniai darant sveikatos apsaugos reformą, pasinaudojant Skandinavijos modeliu, surinkus daug informacijos. Stacionaro tinklas Lietuvoje yra aiškiai per didelis ir per silpnas yra, be jokių abejonių, ambulatorinis, poliklinikinis žmonių aprūpinimas ir pirminis bei antrinis lygiai. Tai yra sudėtingas klausimas, nes sveikatos apsaugos įstaigos priklauso savivaldybėms, jų reguliavimo sferai, todėl valstybės poveikis ne toks paprastas, ne toks lengvas, nors akivaizdžiai šita reforma turi vykti ir toliau.

Galima būtų daug kalbėti apie žemės ūkį, bet aš apsiribosiu tik tuo, kad tie 40% visos Europos Sąjungos lėšų turi būti racionaliai panaudoti. Tai yra milžiniškos lėšos, tai yra didžiuliai pinigai. Kitais metais tai yra 1 mlrd. 800 mln. Lt, čia ir tiesioginės išmokos, ir rinkos reguliavimo pinigai, kur eksporto skatinimas – 200 mln., konkurencingumo didinimas – 660 mln., ūkininkavimas nenašiose žemėse – 500 milijonų. Štai kokie yra didžiuliai pinigai, kurie ateina, ir ateina iš esmės nuo šios dienos, nes iš tikrųjų nuo šios dienos mūsų ūkininkams bus išmokėti pirmieji 11 mln. litų. Taigi šią dieną galime vadinti tam tikra prasme istorine, kai kaimo žmonės pradeda gauti lėšas.

Švietimas, studijos, mokslas, aukštasis mokslas, žinių ekonomika – sritys, apie kurias būtų galima daug ir ilgai kalbėti. Galiu tik pasakyti, kad investicijos į informacinių technologijų taikymą valstybės valdymo reikaluose per praeitą kadenciją padidintos maždaug penkis kartus. Mes sukūrėme tai, ko reikia Europos mastu: muitinės informacinę sistemą, mokesčių informacinę sistemą, pasienio. Tai kainavo šimtus milijonų litų, tai iš esmės yra atlikta ir tai jau duoda teigiamą rezultatą, ypač vykdant tuos įsipareigojimus, kurie numatyti Lietuvai mūsų sutartyje su Europos Sąjunga – tai 920 kilometrų sienos priežiūra, Europos Sąjungos sienos, išorinės sienos. Mums tai yra labai didelė atsakomybė, bet tie 136 mln. eurų, kurie yra skirti trejiems metams šiam dalykui, palaipsniui, sakyčiau, sistemingai yra panaudojami. Aš esu tikras, kad ne tik tos lėšos panaudotos, bet ir atlikti tie reikalingi darbai, kad mes galėtume patekti į Šengeno erdvę tada, kada tai yra numatyta, maždaug apie 2007 metus.

Švietimo srityje mūsų laukia nemaži uždaviniai. Ta vykdoma reforma ne visuomet sulaukia visuomenės palaikymo, mokyklų bendruomenių palaikymo, nes grandis – pradinė, pagrindinė, vidurinė, gimnazija – turi tam tikrų, sakyčiau, nesklandumų, kurie palengva išgyvendinami, tačiau reikėtų dar gerokai padirbėti, kad visas šis tinklas būtų optimalus, kad visi liktų patenkinti ir vaikas išeitų gavęs vidurinį išsilavinimą, pakankamą studijuoti toliau. O studijų galimybės išsiplėtė. Pas mus iš tikrųjų apie 80% baigusių vidurinę mokyklą jaunuolių gali studijuoti aukštojoje mokykloje, tai yra labai aukštas lygis net Europos mastu. Tuo galime tiktai pasidžiaugti. Turime problemų ir su vadovėliais, ir su valstybinių egzaminų tvarka, ir taip toliau. Bet tai yra kasdieninis Vyriausybės darbas. Aš tikiuosi, kad jis bus dirbamas ir toliau. Norėčiau pasakyti, jau minėjau, kad žinių ekonomikos, ar žiniomis pagrįstų ekonomikos sričių, plėtra iš tikrųjų yra didelė. Galiu pasakyti, kad per metus vien šios produkcijos, aukštų technologijų produkcijos, eksportas padidėjo 35%. Ką čia galima sakyti? Iš esmės mūsų labai žemas lygis, dabar kiekvienais metais tobulėjam labai dideliais tempais. Sakoma, kad mes turime pagrindą ir konkurencingumą tokios produkcijos, kuri iš tikrųjų labai sunkiai prasimuša kelią pasaulyje į pasaulio ekonomiką, tačiau tie esami rodikliai, be jokių abejonių, kalba apie tai, kad pažanga yra. Uždaviniai yra labai dideli, ypač mokslo, praktinio pobūdžio taikymo, reikalingi tiriamieji darbai gamybai, verslui skatinti. Tokie kokybiniai rodikliai reikalauja ir studijų, reikalauja didelės organizacinės veiklos visų Lietuvos žinybų, žinoma, Vyriausybės taip pat.

Paskutinis dalykas – investicijos. Investicijos pas mus išaugo maždaug 75–78%, beveik padvigubėjo per praeitą kadenciją. Aš matau dideles galimybes augti visų rūšių investicijoms Lietuvoje, tačiau mes, vykdydami regioninę politiką, tobulindami savo įstatymus, ypač tvarkančius santykius su žeme arba žemės panaudojimu, turime dirbti daug tobuliau. Aš manau, kad ir Seimas šioje srityje dar turės nemažai nuveikti, ir mes turėsime teikti nemažai pasiūlymų, kaip tobulinti šią sistemą. Galime pasidžiaugti, kad Pasaulio bankas, kitos tarptautinės finansinės organizacijos pripažino, jog Lietuva yra viena iš pirmaujančių sudarant sąlygas investicijoms, nors aš manau, kad mes dar daug ką galime padaryti ir pagerinti šias sąlygas pateikdami iš tikrųjų tokias viliotinas sąlygas užsienio investitoriams, kurie dabar, kai mes tapome Europos Sąjungos nariais, iš tikrųjų rodo labai didelį dėmesį, ypač Skandinavijos šalys, Lietuvai ir vis daugiau ir daugiau ateina tų tikrųjų investicijų, ne reinvesticijų, kaip kai kas giriasi. Aš pasakysiu, kad reinvesticijos, tas žodis nevisiškai vienodai suprantamas. Noriu pasakyti, kad reinvesticijos yra tokios investicijos, kurios yra gaunamos iš kapitalo, veikiančio toje valstybėje, bet tai nereiškia, kad ateina išorės kapitalas, tai yra tas pats pelnas, kuris yra investuojamas toje pačioje valstybėje. Lietuva šiuo atveju labai gerai atrodo, nes mes turime tik trečdalį tokių reinvesticijų, o Estijoje yra du trečdaliai reinvesticijų, tik vienas trečdalis tų tikrųjų investicijų arba, kaip sakoma, plyno lauko investicijų.

Pabandžiau aptarti kai kurias svarbias mūsų gyvenimo sritis. Aš nekalbėjau apie užsienio politiką. Žinoma, čia yra labai platus veiklos baras. Vyriausybės atsakomybė taip pat. Aš plačiai nekalbėjau apie mūsų santykius su Europos Sąjunga. Mes matome dar vieną didelį uždavinį, nes dabar aktyviai pradedamas formuoti naujas finansinis laikotarpis – 2007–2013 metai. Mūsų visos tarnybos, aš manau, turi skirti ypatingą dėmesį, kad tas naujasis periodas būtų mums labai naudingas, kad mes turėtume gerą, užtikrintą Europos pagalbą. Žinoma, čia labai daug priklausys nuo konkrečių žinybų, nuo konkrečių ministerijų, nuo pasirengimo, nuo projektų rengimo ir daugelio kitų veiksnių.

Labai atsiprašau, kad taip ilgai kalbėjau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. (Plojimai)

R.KELIUOTIS (Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Mes tęsiame posėdį. Prezidentas turi dalyvauti iškilmingoje rikiuotėje Karių dienos proga, todėl negali stebėti visos ceremonijos. Dabar 31 Seimo narys yra užsirašęs paklausti premjero. Ar sutiktumėte, kad iš pradžių, šiek tiek keisdamas eilę, suteiksiu po vieną klausimą visų frakcijų atstovams, o po to, kaip yra išsirikiavusi eilė, visiems suteiksiu žodį, kad visi frakcijų atstovai galėtų proporcinio atstovavimo principu užduoti klausimą? (Balsai salėje) Aš suprantu, bet ar pritartumėte mano pasiūlytai tvarkai? (Balsai salėje) Ačiū. Tada po vieną klausimą iš visų frakcijų, po to – iš eilės.

A.Čaplikas užduoda pirmą klausimą. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamasis pone Brazauskai, jūs vadovausite (aš tikiu, kad taip ir bus) politiškai margai Vyriausybei, kuri per rinkimus žadėjo viską vienu metu: dideles pensijas, didelius atlyginimus, mažas šildymo kainas ir daug kitų nerealių dalykų. Svarbiausia, ji žadėjo permainas ir naują valstybės raidos kryptį. Išklausę jūsų pranešimą, kuris didžiąja dalimi buvo skirtas esamos situacijos konstatavimui, kaip dabar yra gerai ir kaip buvo blogai vakar, mes mažai išgirdome apie ateitį. Todėl mano klausimas toks: kokios jūsų vadovaujamos Vyriausybės veiklos prioritetinės kryptys? Kitaip sakant, mūsų Vyriausybės arba mūsų valstybės ketverių metų raidos vizija?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia, kaip supratau, šiandien kalbama apie premjerą, todėl apie Vyriausybę aš nepasiryžęs kalbėti. Vyriausybės nėra. Vyriausybė bus formuojama ir ji parengs savo bendrą programą, koalicinę programą. Tikiuosi, man vėl teks būti šioje garbingoje tribūnoje ir ginti, įrodinėti Vyriausybės programą. Man atrodo, pusę laiko skyriau mūsų valstybės esamiems uždaviniams ir problemoms, kuriuos spręsti turi imtis ir premjeras, ir Vyriausybė.

Antras dalykas. Aš tikrai nesiguodžiau ir nieko blogo nesakiau apie praeitį. Manau, užtenka kalbėti, visą kadenciją kalbėjome, dabar jau reikia kalbėti apie ateitį.

PIRMININKAS. Klausia A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, per paskutinius kelerius metus Lietuvoje yra gana didelių pasiekimų, bet yra ir išaiškėjusių gilių problemų. Jūs daug kalbėjote apie ekonomiką, mes apie tai turbūt daugiau kalbėsime svarstydami programą. Be to, valstybė ir žmonės gyvena ne vien ekonomika ir pinigais.

Noriu užduoti klausimą jums kaip politikui, nors jūs ir deklaruojate, kad politika jums nerūpi. Bet mūsų įsitikinimu, Vyriausybė, būdama aukščiausioji valstybės vykdomoji valdžia, kartu yra ir Lietuvos politinio gyvenimo lyderis. Vyriausybės vadovu dirbate daugiau nei trejus metus. Neabejojame, kad dirbsite ir toliau. Kaip vertinate tai, kad jums valdant Lietuvoje dar labiau paplito populizmas, dar labiau sumažėjo žmonių pasitikėjimas valdžia ir politikais, kurie išsižada savo pažadų? Lietuva pastaruoju metu ritasi vis žemyn, ir pagal skelbiamus korupcijos vertinimo indeksus, noriu priminti, kad pagal „Transparency International“ rodiklius, skelbtus 2002 metais, buvome 36 vietoje, o dabar – 44. Ar dėl šių neigiamų reiškinių, dėl populizmo ir korupcijos paplitimo, tolesnio tokių tendencijų plitimo nematote kokios nors Vyriausybės atsakomybės? Ar turite kokių nors konkrečių planų, kaip atkurti žmonių pasitikėjimą valdžia ir kaip mažinti korupciją?

PIRMININKAS. Primenu, kad klausimui suformuluoti yra skirta viena minutė. Prašom neviršyti. Prašom atsakyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinote, kad Vyriausybė atsakytų už populizmą, nėra įrašyta jokiame įstatyme. Svarbiausia, kad pati Vyriausybė neužsiimtų populizmu. Galiu pasakyti, kad mūsų Vyriausybė neužsiiminėjo populizmu praeitoje kadencijoje. Rinkiminės kampanijos metu socialdemokratai ir mūsų koalicija su socialliberalais irgi neužsiiminėjo populizmu, todėl aš nematau, kad politiniame gyvenime vykdomoji valdžia galėtų daryti kokią nors įtaką populistams, ne populistams, kaip kas mato, kaip kas vertina šį dalyką.

O tai, kad Lietuva nėra pirmaujanti tarp Skandinavijos šalių arba pasaulyje, tai čia nieko naujo. Žinote, iš kur mes prieš 15 metų išėjome. Mes esame šalia tokių šalių kaip Latvija, Estija, Lenkija ir panašiai. Mes esame labai panašūs. Mūsų dinamika yra geresnė. Mes daugiau pasiekėme per ketverius metus. Tai yra tai, kuo mes galime pasidžiaugti. Be jokių abejonių, žmonės nori geriau gyventi. Vyriausybė mato, kad žmonėms reikia padėti. Aš suprantu, kad valstybė žmonėms padeda tiek, kiek yra galimybių. Aš kėliau kaip problemą nacionalinio produkto perskirstymą. Populistinius pasiūlymus – mažinti mokesčius (aš tai tikrai vadinu populistiniais pasiūlymais) didinant neapmokestinamąjį minimumą, – aš atsiprašau, jūsų partija tai siūlė. Leiskite paklausti, iš kokių lėšų didinti tą finansavimą?

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kandidate į premjerus ir premjere, man atrodo, būtų sunku šioje salėje kam nors paneigti jūsų nuopelnus Lietuvai, tai, ką jūs darėte asmeniškai ir nepriklausomybės laikais, kai buvo kova dėl nepriklausomybės, ir dabar. Norėčiau paklausti tokį dalyką. Vyriausybei, matyt, irgi tenka dalelė atsakomybės ir dėl tų korupcinių dalykų, kurie atsitinka valstybėje, ir ne tik pas mus, bet ir kitur. Ar negalvojate inicijuoti tokį dalyką? Ateina didžiulės Europos Sąjungos lėšos (jūs ne kartą apie tai kalbėjote). Galbūt vienintelis vaistas nuo neskaidrių tų lėšų dalybų ir yra viešumas? Galbūt reikėtų sukurti kokią nors sistemą, kad bent visi didesni projektai būtų skelbiami viešai didžiuosiuose dienraščiuose, žiniasklaidos priemonėse, kad žmonės apie tai žinotų? Aš esu susidūręs su tuo – surasti informacijos apie šituos dalykus net Seimo nariams kartais būna sunkoka. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Apie korupciją ir ponas A.Kubilius kalbėjo. Žinoma, tiek, kiek priklauso nuo Vyriausybės, mes dirbame, yra parengtos programos, yra parengtos koncepcijos, labai daug popierių parengta. Bet paklauskite, kokį mechanizmą Vyriausybė turi kovai su korupcija? Kur tie mechanizmai yra? Jie yra Seimo rankose. Kam gi priklauso šitie pagrindiniai dalykai? Kur yra STT, kur yra kitos specialiosios tarnybos, kam priklauso prokuratūra, teismai ir visa kita? Manau, čia yra visos valstybės klausimas ir negalima jo, tokio sudėtingo, permesti iš vienos žinybos į kitą. Tai yra bendri reikalai. Vyriausybė yra pasirengusi, kiek tai yra mūsų galia pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir valdžių pasidalijimo principus, dalyvauti šioje kovoje. Žinoma, kad reikia dalyvauti. Niekas tuo neabejoja ir niekas nedangsto tokių dalykų.

PIRMININKAS. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke.

A.M.BRAZAUSKAS. Dėl viešumo noriu atsakyti. Galima pabandyti, reikės pagalvoti. Vyriausybė, manau, gal tokį specialų biuletenį išleis, kaip mes išleidžiame, pavyzdžiui, objektų privatizavimo biuletenius. Be abejo, būtų galima, bet tų projektų yra šimtai ir tūkstančiai. Dabar dar jų nedaug, bet projektų bus labai daug. Reikėtų selektyviai atrinkti tai, kas galėtų būti svarbaus, kas galėtų būti iš tikrųjų susiję su kokiais nors korupciniais sumanymais, jeigu tokių gali būti, kad tai būtų vieša. Tas pasiūlymas tikrai geras.

PIRMININKAS. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs paminėjote daug skaičių. Mes matome neabejotiną mūsų ekonomikos augimą. Gal jūs galėtumėte smulkiau pakomentuoti vieno žingsnio pasekmes, tai yra pelno mokesčio reformos, kai buvo panaikintas investicijos mokestis… apmokestinamos investicijos ir sumažintas bendras pelno mokesčio tarifas? Jūs pasakėte, kad tai davė teigiamų rezultatų –investicijos išaugo 75%. O kaip atsiliepė biudžetui pelno mokesčio reforma? Ar mes išlošėme iš to, ar ne? Buvo labai daug triukšmo, kai buvo panaikintos lengvatos, nes tos investicijos buvo išsigimusios – buvo perkamos mašinos, butai, asmeninio naudojimo daiktai ir t.t. Kaip atsiliepė biudžetui visa šita reforma? Dėkoju.

A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų ta reforma, kuri įvykdyta prieš trejetą metų… Pasiūlyta nedaryti pelno mokesčio išimčių, ir jis sumažintas beveik dvigubai – iki 15%. Šiandien aš neturiu konkretaus skaičiaus, aš galiu pasakyti maždaug. Gal A.Butkevičius? Padidėjo maždaug 3 kartus pajamos iš pelno mokesčio. Padidėjo maždaug 3 kartus.

PIRMININKAS. P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, besitęsiant Rusijos valdžios ir naftos kompanijos „Jukos“ konfliktui skelbiama, kad gali būti parduotos kompanijai priklausančios „Mažeikių naftos“ akcijos. Kita vertus, praeitą savaitę „Jukos“ finansų direktorius perspėjo, kad gali pritrūkti vamzdynų pajėgų tiekti naftą Lietuvai. Savaime suprantama, kad tokie pranešimai negali mūsų nejaudinti. Esu tikras, kad Vyriausybė privalo numatyti, kaip elgtis patekus į tokią situaciją. Prieš kiek laiko laikinai einantis pareigas ūkio ministras pareiškė, kad veiksmų planas yra numatytas, o apie jį sužinosite tada, kada iškils kokia grėsmė. Klausimas: ar galėtume sužinoti, koks tai veiksmų planas ir ar iš viso tokia grėsmė egzistuoja?

A.M.BRAZAUSKAS. Žinote, tokio bendro recepto nėra. Viskas priklausys nuo situacijos – koks reiškinys, į kurį reikės koncentruoti pagrindinį dėmesį šioje srityje. Šiandien mes kol kas nematome tokio pavojaus. Žinoma, stebim įvykius, turim informacijos, kiek reikia. Mūsų akcijų, tai yra ne mūsų, bet mūsų įmonės akcijų, 53% yra „Jukos Financial“. Ji yra Olandijoje. Ji yra antrinė „Jukos“ kompanija. Ten yra akcijos. Naftos tiekimas užtikrinamas, atsiskaitymas užtikrinamas. Šiais metais Mažeikių įmonė turės maždaug… visas koncernas apie 400 mln. pelno, o „Williams“ laikais buvo 300 mln. nuostolių. Dirba ta pati įmonė. Štai ką reiškia valdymas, ką reiškia, kai nešvaistomi ir neplaunami pinigai. Žinoma, akcijos gali patekti kitam akcijų laikytojui. Svarbiausia, kad tas naujasis akcininkas užtikrintų normalią įmonės veiklą. Ko mums reikia? Kad būtų naftos, kad žmonės turėtų darbo, kad rinka turėtų naftos produktų. Mažeikiai užtikrina 80% mūsų ir Latvijos rinkos. Štai kokie mūsų pagrindiniai tikslai. Aš pasakyčiau, jeigu šitie reikalavimai yra įvykdomi, tai galų gale iškyla klausimas, kas bloga, jeigu akcijos patenka kitam akcininkui. Mes turim 40% akcijų, mes jų niekam neparduodam, niekam nesiūlom ir nežadam šito daryti.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, jūs išvardijote daug problemų, kokios yra mūsų valstybėje. Aš noriu priminti, kad vis dėlto jūs esate Socialdemokratų partijos pirmininkas. Viena pagrindinių socialdemokratų nuostatų – atstovauti mažiausias pajamas turinčiam žmonių sluoksniui. Reikia pripažinti, kad per valdymo laikotarpį ta turtinė diferenciacija tik padidėjo. Aš noriu paminėti tik vieną pavyzdį iš valstybinio sektoriaus. Ar yra normalu, kad kažkoks klerkas, valdininkas, gauna iš valstybės biudžeto tris kartus didesnį atlyginimą negu premjeras, Prezidentas? Ar negalvojate valstybiniame sektoriuje įvesti tvarkos? Ar normalu, kad teisėjas gauna 5, 6 ir 18 tūkst. Lt, o gydytojas, kuris mokosi 15 metų, tik 1000 litų? Aš nekalbu apie privatų sektorių. Ar jūs, kaip socialdemokratas, sugebėsite čia įgyvendinti tvarką?

A.M.BRAZAUSKAS. Gerai, kaip socialdemokratas aš ir atsakysiu. Pirmas dalykas – diferenciacija. Ji nepadidėjo. Aš statistiškai galiu įrodyti – ji sumažėjo, bet nepakankamai, ir jūs teisus. Antras dalykas, mes kažkodėl pradėjome nuo teisėjų, prokurorų. Prašom priimti sprendimus čia, šitoje salėje. Ne Vyriausybė priėmė sprendimus diferencijuoti atlyginimus, pavadinkime, visiems valstybės tarnautojams. Čia, šitoje salėje. Prašom. Mes, kaip Vyriausybė, iš tikrųjų palaikysime geras idėjas.

Dabar dėl diferenciacijos apskritai. Jūs teisus, aš sutinku, ir tai mūsų… Pirmas dalykas, iš kur atsirado diferenciacija? Atsirado, nes atsirado kategorija žmonių, kurie užsiima verslu, kurie moka užsiimti verslu. Aš dabar nekalbu apie būdus, aš kalbu apie situaciją, kuri yra šiandien Lietuvoje. Yra kategorija žmonių, kurie gauna iš tikrųjų dideles pajamas. Štai iš kur atsirado. Ne todėl, kad žmonės nuskurdo. Visai pagrindinei daliai žmonių palaipsniui tas gyvenimas… Pažiūrėkite. Aš kalbėjau apie pensijas, apie vidutinį atlyginimą. Jis po truputį auga. Visai pagrindinei žmonių daliai yra šioks toks progresas. Tai yra mūsų, kaip socialdemokratų, pagrindinis dalykas, kad turi padidėti vidurinysis sluoksnis tų žmonių, kurie sudaro visuomenės pagrindą daugelyje valstybių, ypač Skandinavijos šalyse. Bet tai susiformavo per šimtmečius. Labai sunku padaryti, kad per 2, 3, 5 metus mes iš karto padarytume tai, ką kitos valstybės padarė per 50, 60 ar 80 metų. Bet tai svarbiausia tendencija, ir ta tendencija, apie kurią aš kalbėjau, vis dėlto yra socialdemokratinė. Mes žiūrim į šitą sluoksnį, kur yra ir gydytojų, ir mokytojų, ir profesorių. Mes iš tikrųjų jau nuo šių metų pradėjome didinti ir biudžete šiais metais visiems 10% numatėme padidinimą. Kai aš pasakiau Lenkijoje savo kolegoms, sako: jūs juokaujate, iš kur jūs galite pinigų paimti? 3% didina atlyginimus valstybės darbuotojams, o čia yra 400 tūkst. biudžetinių organizacijų, kai iš biudžeto maitinasi žmonės. O apie verslo pasaulį aš jau kalbėjau. Iš tikrųjų atlyginimai darbo žmogui, paprastam darbininkui, augo mažai ir tam buvo daug faktorių.

Pirmas dalykas, pačioje pradžioje labai norėjo gauti pelną verslininkai, tada bankrotai buvo, visokios tragedijos. Antras dalykas, buvo laisva rinka, laisva darbo rinka. Šiandien ji pasidarė labai aštri, ji aštrėja ir jau šiais metais užsiimantiems verslu atlyginimai didėja 7%. Nė vienais metais nebuvo tokio dalyko. Aš manau, kad ir didės, nes nori nenori reikės geram darbininkui, gerai dirbančiam, mokėti kur kas didesnį atlyginimą. Tai yra tam tikras procesas, todėl aš manau, kad… Pelno mokestis irgi yra vienas iš faktorių. Dabar daug kas kritikuoja veikiančią sistemą, nors mes kartu su daugeliu čia sėdinčių ją darėme. Pelno mokesčio. Šiandien gaunantys minimumą moka 13% pelno mokesčio, gaunantys per 3 tūkst. moka 32%, netgi 33%. Vidutinis pajamų mokestis šiandien Lietuvoje yra 27%, apie ką mes visi kalbama, nes mes didinome neapmokestinamąjį minimumą, kad ta dalis dirbančiųjų, kuri uždirba mažai, mažiau mokėtų mokesčių. Man atrodo, kad tokia… Aš ją vadinu socialdemokratine priemone. Be abejo, ginčas bus ir ateityje, galbūt polemika, ne ginčas, dėl progresyvinio mokesčio, bet principas yra tas pats. Mes vis tiek siekiame to paties, ką turim šiandien. Mes mažai ką pakeisime, o revoliucija bus didelė ir sunku suskaičiuoti, kiek kainuos mokesčių administravimas. Ir šiandien mokesčių administravimas valstybei kainuoja apie 150 mln. litų. Vien tik mokesčių administravimas.

PIRMININKAS. V.Blinkevičiūtė.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis premjere, man teko labai didelė garbė dirbti trejus su puse metų jūsų vadovaujamoje Vyriausybėje. Jūs, kaip premjeras, iš tiesų būdavote labai ryžtingas ir palaikydavote visus socialinius sprendimus, pavyzdžiui, dėl pensijų kaupimo sistemos įvedimo, apskritai dėl pensijų didinimo. Ne kartą mes kartu aptarėme „Sodros“ padėtį ir kaip pasiekti, kad kuo daugiau žmonių būtų apdrausti socialiai. Dėl vaiko pinigų priimti labai reikšmingi sprendimai, dėl minimalios algos ir apskritai atlyginimų didinimo.

Gerbiamasis premjere, jūs vadovavote Vyriausybei, kuri buvo koalicinė socialdemokratų ir socialliberalų Vyriausybė, ir visą laiką jutau, kad socialiniam klausimui yra skiriamas prioritetas. Aš, išklausiusi jūsų pranešimą, dar kartą įsitikinau, kad ir dirbant keturioms partijoms vienoje Vyriausybėje socialinių problemų sprendimas turi būti prioritetinis. Neprašydama atsakymo, to noriu jums iš visos širdies ir palinkėti.

A.M.BRAZAUSKAS. Širdingai ačiū.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pretendente, labai gaila, kad nebuvote pasirengęs atsakyti į asmeninius A.Kubiliaus iškeltus klausimus apie populizmą ir korupciją, nors naujausių laikų Lietuvos istorijoje neabejotinai esate istorinė figūra. Mano požiūriu, istorinė todėl, kad sugebėjote esminių, provakarietiškų pasirinkimų link patraukti neretai tuo abejojusią mūsų tautos dalį. Vis dėlto šiandien jūsų atsakomybė taip pat esminė.

Todėl pratęsiu klausimą apie populizmą ir korupciją jį sukonkretindama. Ar galite prisiimti atsakomybę už pasekmes siūlydamas V.Uspaskichą kandidatu į ūkio ministrus? Ką tik reiškėte susirūpinimą dėl mokesčių. Jūsų siūlomas ūkio ministras pats gyrėsi mokėjęs atlyginimus vokeliuose, skambi istorija su nuslėptais „Jangilos“ mokesčiais. Ar jums žinomi buvusio JAV ambasadoriaus Lietuvoje Keito Smito teiginiai, kad „Gazpromo“ sukurti vadinamieji nepriklausomi distributoriai Kremliaus yra naudojami kaip žvalgybinių tarnybų įrankis? Ar esate tikras, kad V.Uspaskich bus laisvas nuo „Gazpromo“ ir nuo tiesioginės Kremliaus įtakos?

A.M.BRAZAUSKAS. Klausimų labai daug. Aš nežinau, kiek čia reikia laiko į juos atsakyti. Aš nežinau, kodėl konservatoriai mano, kad aš atsakau už populizmą Lietuvoje? Niekaip nenoriu su tuo sutikti. Aš niekada nebuvau populistas ir nebūsiu. Aš esu net nuobodus realistas. Gal net per daug nuobodus realistas.

Antras dalykas dėl korupcijos. Aš irgi, man atrodo, sakiau, kad tai yra bendras reikalas, bendra visuomenės rykštė. Mes finansuojame iš biudžeto už šimtus milijonų institucijas, kurios turi kovoti su šiuo blogiu, o kiti turi dalyvauti tiek, kiek kiekvienam iš mūsų priklauso šioje srityje dalyvauti.

Dabar nelabai supratau, kodėl aš turiu aiškintis, ką K.Smitas parašė ar pasakė. Aš trejus su puse metų esu Vyriausybės vadovas ir nepajutau to, ką jūs pasakojate. Visiškai atvirai bet kur galiu pasakyti, kad aš nepajutau kokių nors pastangų, kokių nors šantažo ar prievartos elementų dėl mūsų ekonominių santykių su Rusija. Nematau ir nepajutau. O visa kita, man atrodo, yra daugiau prielaidų lygio dalykai ir, kad ir kaip keista, visi kalba būsimuoju laiku: gali būti, greičiausiai bus arba bus. Žinote, būsimasis laikas turi būti skiriamas realiems dalykams. Štai apie ką mes šiandien ir kalbamės. Aš stengiausi kiek galima daugiau apie tai kalbėti, o ne ieškoti kokių nors mistinių, visiškai niekuo, mano supratimu, nepagrįstų teiginių.

O dabar dėl Vyriausybės ir pono V.Uspaskicho. Mes formuojame koalicinę Vyriausybę. Koalicinė Vyriausybė kolektyviai ir atsakys už visus veiksmus. Aš matau Vyriausybę kaip krepšinio komandą. Nesvarbu, iš kokio klubo surinkta nacionalinė komanda, svarbu, kad ji gerai dirbtų, ir kiekvienas, pirmiausia Ministras Pirmininkas, atsakys pats už save. Aš nesu koks nors virš visų ir neatsakau už visus. Aš nesiimu šito.

PIRMININKAS. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis pretendente, drįsčiau teigti, kad pati nesėkmingiausia praeitos kadencijos jūsų vadovaujamos Vyriausybės darbo sritis buvo sveikatos apsauga. Per šiuos metus ypač sumažėjo, palyginti su bendrojo vidaus produkto augimu, sveikatos sistemos finansavimas, kuris šiuo metu faktiškai yra mažiausias Europoje. To pasekmės yra liūdnos ir jūs savo pranešime apie tai jau užsiminėte.

Tokia padėtis susidarė ir dėl jūsų pozicijos. Jūs ne kartą esate sakęs, kad sveikatos apsaugai lėšų pakanka, bet jos neracionaliai panaudojamos. Be to, leidote nekontroliuojamai siautėti eksministrui R.Dobrovolskiui, kuris reformą ir restruktūrizavimą suprato tik kaip lėšų įstaigoms mažinimą.

Labai svarbu ir tęstinumas. J.Oleko darbe bent prieš rinkimus buvo pastebėta keletas teigiamų sprendimų. Kodėl taip lengvai atsisako galimybės toliau vadovauti šiai ministerijai jūsų partija? Ar tikrai manote, kad Darbo partijos atstovas geriau vadovaus šiai ministerijai? Ar jūs neprisiimate bent dalies atsakomybės dėl susidariusios tokios blogos finansinės sveikatos apsaugos situacijos? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš dar kartą primenu, kad klausimui suformuluoti yra skirta viena minutė.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, galima premjerą apkaltinti viskuo ir visuomet būsite teisūs. Ir už tai, kad švietimui mažai pinigų, ir sveikatai, ir mokslui, ir visiems mažai pinigų. Todėl, kad mes pinigų mažai turime. Jeigu mes jų daugiau turėtume, tai juos turbūt Seimas patvirtintų ir visiems labai sėkmingai išdalytume.

Dabar dėl bendrojo vidaus produkto procento. Lietuvos Konstitucinis Teismas prieš dvejus metus pasmerkė arba pasakė, kad tai nėra rodiklis. Jis gali būti orientacinis, aš su jumis sutinku, 3,5%, 4%. Aš su jumis sutinku ir visiškai nesiginčiju. Yra 4% ir prognozės kitiems metams, bet jokiu būdu tai nėra kriterijus daryti bendras išvadas. Tą patį gali pasakyti ir aukštasis mokslas, ir kiti, nes mes turime mažą biudžetą. Todėl pas mus skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, žinoma, ir tas procentas bus didelis. Jeigu mes turėsime 40% perskirstymą ir turėsime 6 mlrd. prie dabartinio 15 mlrd. biudžeto, tada jūs mane galėsite kaltinti kaip tik patinka. Prašau, aš pasirengęs priimti kaltinimus.

Toliau. Kaip buvo iš tikrųjų. Aš jums galiu padiktuoti skaičius. 2000 metais, kai mes priėmėme, 1 mlrd. 990 mln., 2001 m. – 1 mlrd. 980 mln. (plius 70 mln.), 2002 m. – 2 mlrd. 92 mln., 2003 m. – 2 mlrd. 200 mln. (prisidėjo maždaug 180 mln.). Tas pats plius 80 mln. 2004 metais ir kitais metais – plius 340 mln. Kiekvienais metais yra padidėjimas, ir tas teiginys, kuris klaidina visuomenę, kad kiekvienais metais finansavimas mažėjo, yra neteisingas. Prašom, aš jums galiu įteikti šią lentelę, jūs pats įsitikinsite. Visi finansavimo šaltiniai. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Nepradėkite iš vietos.

A.M.BRAZAUSKAS. Ne su BVP, su BVP ne tas rodiklis, aš sakiau.

PIRMININKAS. Nepradėkite diskusijos iš vietos. Dar bus susitikimų frakcijose, galėsite pasitikslinti. K.Bobeliui noriu suteikti žodį, nes suteikdamas frakcijų atstovams jį praleidau.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, tikrai malonu vėl matyti jus kandidatu ir buvo labai įdomu išklausyti jūsų detalią Vyriausybės veiklos apžvalgą ir jūsų projektus ateičiai. Iš tiesų reikia objektyviai vertinti, kad dabartinė Vyriausybė padarė didelį progresą beveik visose srityse. Bet yra kai kurių problemų, kurios dar nėra visiškai išspręstos. Ypač man kelia nerimą kriminogeninė ir kriminalinė situacija Lietuvoje. Kaip jūs galvojate kitais metais įgyvendinti turbūt vieną iš svarbiausių uždavinių Vyriausybei, t.y. potencialiai paskirstyti Europos lėšas? Ir kaip jūs galvojate tą Europos lėšų skirstymą atlikti skaidriai, kad nebūtų panašių atsitikimų, kaip buvo praeityje?

Ir dar vienas labai trumpas klausimas. Uždarius atominę jėgainę gruodžio 31 dieną, kokios yra potencialios galimybės, kad gali pakilti kainos ir gali būti energetikos problemų? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Dabar dėl kontrolės. Tai nėra koks vajus ar kampanija. Visą laiką, kiekvienais metais, kiekvieną dieną, vyks šis darbas. Jis turi būti sistemingai kontroliuojamas. Kontroliuoti turi tie, kurie privalo tai daryti.

Pirmas dalykas, audito klausimai. Tai Valstybės kontrolė. Reikia greičiau suformuoti vadovybę, valstybės kontrolierius ir visa tarnyba turi įsitraukti į šią veiklą. Antras dalykas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, priklausanti Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvoje yra atsakinga institucija, turinti ryšį su OLAF – Europos Sąjungos panašaus pobūdžio institucija, ji turi kontroliuoti pradėdama nuo Briuselio iki mūsų eilinio pinigų naudotojo arba gavėjo. Reikia stiprinti šias tarnybas.

Aš manau, mes per anksti pradedame save vadinti visokiais žodžiais. Tokių faktų iš esmės šiandien nėra. Mes darysime viską, kiek… Žinoma, vidinis auditas tų tarnybų tose žinybose, kurios užsiima europiniais pinigais, pradedant nuo žemės ūkio, t.y. Nacionalinės mokėjimo agentūros. Šis padalinys stiprinamas ir šiais metais buvo įsteigti papildomi etatai dėl šių dalykų, tai yra kontrolinei audito tarnybai. Kiekviena žinyba, kiekviena ministerija, kuri turės tam tikrą dalį Europos Sąjungos fondų, vienokių ar kitokių, ar struktūrinių, ar Sanglaudos, turės atsakyti už tokius dalykus. Yra labai daug žinybų, kurios šiuo reikalu užsiims. Nėra vieno kanalo, ant kurio galėtum užmesti tinklą ir sugaudyti visas didesnes žuvis. Čia yra daug upelių. Visus juos reikės kontroliuoti.

Dabar, atsiprašau, antrą dalį aš…

PIRMININKAS. Dėl Ignalinos.

A.M.BRAZAUSKAS. Nutarimas dėl Ignalinos uždarymo bus priimtas rytoj Vyriausybės posėdyje… gruodžio 31 dieną. Kokios pasekmės? Pasekmės tokios, kokios yra ir mūsų Energetikos strategijoje. Mes, žinoma, aprūpinsime Lietuvą, nėra jokių abejonių. Klausimas, kuris buvo iškilęs, ir šiandien yra, jam turi būti skiriamas dėmesys, t.y. elektros energijos tiekimo užtikrinimo klausimas, nes nė viena atskira maža valstybė, tokia kaip Lietuva, negali užsidaryti savo energetinėje sistemoje, negali. Mes esame labai maži, ir latviai maži, ir estai maži, ir galime kalbėti tik apie platesnę regioninę sistemą ir koordinuotus veiksmus. Pabaltijo centrinė dispečerinė yra Rygoje, viso Pabaltijo pakraščio. Žinoma, įvairūs variantai yra nagrinėjami. Tiesioginio pavojaus nėra, tačiau yra tam tikri mūsų įsipareigojimai Kaliningrado sričiai, 600 tūkst. kilovatų. Jie piko metu turi turėti užtikrintą tiekimą per mūsų teritoriją. Jų elektros energija gali būti, nors mes parduodame Rusijai elektros energiją šiais metais, kitais metais maždaug tik trečdalis to, kas šiais metais buvo parduodama. Mes fiziškai turime užtikrinti elektros energijos tiekimą. Jeigu mes būtume vieni, būtų visiškai kitas klausimas. Tačiau yra bendras regionas, bendra zona, bendra energetinė sistema, kurią reikia matyti kaip vienetą.

PIRMININKAS. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis kandidate į Ministrus Pirmininkus, praeitoje kadencijoje, vaizdžiai tariant, jūs buvote iš tikrųjų patogiame fotelyje, o šioje kadencijoje, atrodo, galite papulti net ir į elektros kėdę perkeltine prasme dėl įtampų, kurios atsiras tiek dėl interesų, tiek dėl politinių dalykų. Savo pranešime jūs daug kalbėjote, kad būtina padidinti bendrojo vidaus produkto perskirstymą per biudžetą, ir minėjote, kad mažinant mokesčius to daryti negalima. Tai klausimas bus toks: sakykite, gerbiamasis premjere, kam planuojate didinti mokesčius, ar kapitalui, ar darbo jėgai, nes tai yra esminis būsimos ekonominės politikos klausimas? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, tai yra būsimos Vyriausybės prerogatyva, aš nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir dabar pasakyti. Be abejo, santykis tarp darbo ir kapitalo mokesčių Lietuvoje yra blogas. Kapitalas yra nepakankamai apmokestintas. Tai aš visiškai… Turbūt jūs tą ir norėjote pasakyti. Tai iš tikrųjų yra būsimos Vyriausybės klausimas, labai rimtas klausimas. Vyriausybė turi turėti vieningą poziciją ir ją pateikti parlamentui. Tai turėtų būti padaryta vėliau.

PIRMININKAS. V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pone premjere, šiandien iš šios tribūnos jūs, aišku, kalbate ne vien Seimui, bet ir visai tautai, kurios nemaža dalis iki šiol jumis pasitikėjo ir jus gerbė. Daugybė rinkėjų patikėjo ir jūsų kaip valstybininko pozicija rinkimų į Seimą metu, ypač rinkimų naktį, kai jūs labai aiškiai, vyriškai leidote suprasti, kad socialdemokratų koalicija su Darbo partija negalima. Tačiau po rinkimų jūs tarsi koks dviveidis Janusas atsukote tautai kitą savo veidą ir pareiškėte, kad rinkimai baigėsi. Galima būtų suprasti, kad pasibaigus rinkimams baigiasi visi įsipareigojimai. Aš tikrai nemanau, kad šis jūsų manevras teigiamai paveikė gyventojus. Smuko ir jūsų partijos reitingai, tą mes matome.

Bet aš noriu jūsų paklausti ne kaip politiko, o kaip žmogaus, ar jums pačiam niekada nekyla A.Brazausko tapatybės problema, ir kuris A.Brazauskas buvo tikras? Ar tas prieš rinkimus, kuriuo aš pati patikėjau, ar po rinkimų, kuris iš savo paties pozicijos atvirai pasityčiojo? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū už komplimentą, kad aš esu dviveidis. Aš jau beveik senatvę prigyvenau, bet pirmą kartą girdžiu tokius pasakytus žodžius. Labai ačiū.

Dabar kas toks yra Algirdas Brazauskas? A.Brazauską visa Lietuva mato penkiolika metų, jis niekada nebuvo dviveidis. Jis darė tai, ko, jo įsitikinimu, reikėjo. Pabandykime perskaityti visus užrašus, kas ką kalbėjo rinkimų kampanijos metu. Pabandykime išklausyti visus šiuos užrašus. Mano, ne tik mano, tai buvo mūsų partijos nuomonė, aš nesiimu tokios garbės, kad aš vienas galiu spręsti visus partijos reikalus, situacija keitėsi, gyvenimas keitėsi, reikėjo matyti realią situaciją, o ne kokią nors mistinę, išgalvotą. Esant šiai realiai situacijai ir mūsų partija, ir mūsų koalicijos partneriai nematė kitos išeities – tik daryti štai tokią koaliciją. Man atrodo, padaryta teisingai ir Lietuvos įvaizdis, Lietuvos valdžios įvaizdis nė kiek nepablogėjo tarp mūsų kaimynų, Europos Sąjungoje ir iš viso Europoje.

PIRMININKAS. V.Uspaskich.

V.USPASKICH. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis premjere, visų pirma sveikinu jus, kad mąstėte valstybiškai sudarant koaliciją su Darbo partija. Kaip jūs galvojate kovoti su konservatoriais, kurie rūpinimąsi žmonėmis, valstybe vadina populizmu ir taip dezinformuoja visuomenę, skaldo žmones į savus ir ne savus. Panašūs pareiškimai šmeižia Lietuvą ir rinkėjų pasirinkimą, dėl to sulaukta atgarsių užsienio spaudoje, o tai atbaido užsienio investuotojus.

Aš manau, iš tikrųjų reikia gelbėti valstybę nuo konservatorių tokių pareiškimų, gal konservatoriams reikia kokius mokymo kursus organizuoti, išmokyti juos, nežinau, ką reikia padaryti. Mano paprastas patarimas būtų: gal jūs tėviškai pabarkite A.Kubilių, R.Juknevičienę, gal jie supras, kad jau reikia valstybiškai galvoti. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Nesiimu tėviškai ką nors auklėti, tai ne mano darbas, šito nedarysiu. Bet kadangi žodis „populizmas“ iš tikrųjų skambėjo kaip tik iš šito flango, aš vis dėlto nesusilaikau ir noriu štai ką pasakyti. Paėmėme, pavedžiau finansininkams, ekonomistams, ir suskaičiavome, kiek kainuoja atskirų partijų programos finansiškai, kiek tai buvo galima nustatyti. Pasirodo, pati brangiausia programa ir daugiausia pažadų buvo Konservatorių partijos. (Šurmulys salėje) Geriausia, bet absoliučiai nereali. (Balsai salėje) Ji kainavo žinote kiek? Papildomai prie mūsų biudžeto – 15 milijardų pridėjus dar 6 milijardus. Dar 6 milijardai! Klausykite, kas populistai?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėsi 40 minučių, kurios skirtos premjerui atsakyti į klausimus. Noriu padėkoti premjerui už atsakymus ir noriu visus, kurie nespėjote paklausti, paraginti nenusiminti. Tiesiog yra kita kandidatūros svarstymo stadija, kuri perkeliama į frakcijas. (Balsai salėje) Netriukšmaukite! Leiskite perskaityti, kur ir kokioje frakcijoje premjeras dalyvaus. Darbo partijos frakcija – šiandien, antradienį, 14 val., I rūmuose, III aukšte, Konstitucijos salėje, Socialdemokratų partijos frakcija – ten pat, Konstitucijos salėje, tuo pačiu metu, Naujosios sąjungos frakcija – tuo pačiu metu Konstitucijos salėje, Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija – Konstitucijos salėje, Tėvynės sąjungos frakcija – šiandien, 15 val., Konstitucijos salėje. (Balsas salėje) Konstitucijos, jie pakeitė laiką. Liberalų ir centro frakcija – 16.30 val. III rūmuose, 211 kabinete, ir Liberalų demokratų frakcija atsisakė susitikti, nepageidavo. (Balsai salėje) Mišrioji grupė – nėra. (Juokas salėje) Tai tokie yra susitarimai dėl susitikimo su kandidatu į Ministro Pirmininko pareigas A.Brazausku. Tikimės, kad šie susitikimai bus konstruktyvūs. Ačiū premjerui, ir pereisime prie kitų mūsų svarstomų klausimų. Ačiū. (Plojimai)

Toliau pirmininkaus Č.Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kolegos, tęsiame posėdį. Dabar tie klausimai, kurie turėjo būti išnagrinėti šiek tiek anksčiau. Tai yra trijų komisijų pateikimas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-41 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Pirmiausia Seimo nutarimas „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“. Projekto registracijos Nr.XP-41. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Etikos ir procedūrų komisija yra numatyta Statute, todėl ji sudaroma viena iš pirmųjų. Į ją vienas dešimtadalis Seimo narių deleguoja po vieną atstovą. Pasiūlymai dėl šių kandidatų pateikiami raštu. Jums yra pateiktas nutarimas dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo iš 9 Seimo narių. Kandidatai, kaip ir buvau sakęs, surinko reikiamą parašų skaičių ir 15 narių deleguoja į Etikos ir procedūrų komisiją šiuos narius: Romualdą Kšanienę, Antaną Matulą, Algirdą Monkevičių, Skirmantą Pabedinską, Algimantą Salamakiną, Aldoną Staponkienę, Antaną Napoleoną Stasiškį, Dalią Teišerskytę ir Manfredą Žymantą. Štai šie 9 Seimo nariai yra deleguojami į Etikos ir procedūrų komisiją.

PIRMININKAS. Nematau, kad jus kas nors norėtų paklausti. Gerbiamieji kolegos, jeigu Seimo Pirmininkas pasiūlytų ypatingą skubą, tai gal šiandien iš karto ir priimame? Čia tikrai…

A.PAULAUSKAS. Ir galėtų pradėti dirbti.

PIRMININKAS. …sudarymo principas yra geležinis ir aiškus – po 15 parašų kiekvienam. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis yra būtent pati komisijos sudėtis pagal Seimo narių individualius pageidavimus ir 2 straipsnis – dėl šio nutarimo įsigaliojimo nuo priėmimo. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iš karto galime pradėti priėmimo procedūrą? Galim? Mielieji kolegos, prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“. Kaip sakoma, iš karto padarysime vieną gerą darbą. Dar vieną. Ačiū. Matote, jau ir iš būsimosios opozicijos kai kas pastebi, kad vis dėlto pamažu daromi geri darbai. Ačiū. (Balsai salėje) Prašom balsuoti kol kas.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Už – 99, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Galima sakyti, kad vienbalsiai nutarimas priimtas.

Ačiū, mielieji kolegos, ačiū, gerbiamasis Pirmininke.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-40 (pateikimas)

Dabar kitas nutarimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo peticijų komisijos sudarymo“, projekto registracijos Nr.XP-40.

A.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos, noriu jums pateikti nutarimą „Dėl Peticijų komisijos sudarymo“. Ši komisija sudaroma vadovaujantis Statuto 80 straipsniu ir Peticijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi. Ši komisija nagrinėja piliečių peticijas, ir jos sudarymas yra būtinas. Į Peticijų komisiją šiuo metu teikiami 8 nariai. Dar nėra pateikusi kandidatų Naujosios sąjungos ir Liberaldemokratų frakcijos. Kas yra siūlomi? Danutė Bekintienė, Jonas Čekuolis, Povilas Jakučionis, Zenonas Mikutis, Milda Petrauskienė, Audronė Pitrėnienė, Leokadija Počikovska ir Vladimiras Volčiok.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Ar šiuo atveju trūkstamas Naujosios sąjungos atstovas yra susijęs su jūsų sunkiai sprendžiama postų problema? Kitaip sakant, ar dar svarstoma galimybė šios partijos atstovui užimti pirmininko vietą ir atsižvelgiant į kitus postus yra lūkuriuojama? Ar gal nėra jokių problemų ir įvardijus toms frakcijoms kad ir dabar savo atstovus būtų galima ir šią komisiją patvirtinti?

A.PAULAUSKAS. Reikėtų paklausti šių frakcijų seniūnus, ar jie jau yra numatę deleguoti į šią komisiją savo atstovus. Po jų atsakymo aš galėčiau atsakyti į jūsų klausimą, jeigu sutartume, dėl narių skaičiaus. Jeigu jų atstovai jus tenkintų, galėtume patvirtinti. Manau, kad galbūt jums, aišku, įdomu pradėti klausimą nuo visokių susitarimų, bet salėje visiems jau pabodo, atrodo, kad jau sukasi ta pati plokštelė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, iš tikrųjų kol kas Sekretoriatas nėra gavęs tų dviejų frakcijų siūlymų ir mes negalime apsispręsti, ar komisiją sudarome iš 9 Seimo narių, ar iš 10. Tai yra Seimo valia. Aš siūlyčiau šį kartą pritarti po pateikimo, rytoj Seniūnų sueigoje galėsime galutinai suderinti, o ketvirtadienį šį nutarimą apsvarstyti ir priimti. Ar galime sutikti? Ar reikia balsuoti? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta po pateikimo.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-38 (pateikimas)

Dabar, gerbiamasis pranešėjau, trečioji komisija. Seimo nutarimas „Dėl Seimo antikorupcijos komisijos sudarymo“, projekto registracijos Nr.XP-38. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiu jums Seimo antikorupcijos komisijos sudarymo nutarimą. Kaip žinote, ši komisija veikia pagal Statuto 71 straipsnį, be to, turi savo specialų įstatymą, pagal kurį veikia, ir į šią komisiją siūlomi 9 Seimo nariai. Aš norėčiau jums paskelbti jų pavardes: R.Bašys, R.Dagys, K.Daukšys, B.Bradauskas, V.Muntianas, J.Razma, N.Steiblienė, R.Šukys ir V.Tomaševski. Štai yra tie devyni nariai, kuriuos teikia frakcijų seniūnai. Jų visų pavardės čia įrašytos.

PIRMININKAS. Matyt, komisija yra labai įdomi, nes net trys Seimo nariai nori paklausti. A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tiksliai žinau, kad taip pat buvo teikta Liberaldemokratų partijos kandidatūra, bet jos čia nėra. Ano Seimo praktika buvo tokia, kad šioje komisijoje buvo daugiau atstovaujama, beveik visos frakcijos buvo atstovaujamos. Todėl buvo net 11 narių. Aš nesuprantu, kodėl dabar nė vienoje komisijoje, turėdami 10 frakcijos narių, liberaldemokratai niekur negauna vietos, net šioje komisijoje negauna, taip specialiai mažinama komisijos sudėtis.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis Algimantai, jeigu jūs girdėjote mano trumpą kalbą, aš sakiau, kad narių skaičius nėra galutinai sutartas. Jeigu jūs nutarsite, kad reikia 10 ar 11, be abejo, balsuojant galima tą skaičių nustatyti. Tiesiog liberaldemokratai nėra pateikę savo kandidato ir aš negaliu įrašyti.

A.MATULEVIČIUS. Man seniūnas sakė, kad pateikė raštu.

A.PAULAUSKAS. Atsiprašau. Dar kartą, kol jūs klausėte, paklausiau Sekretoriato vadovės, ji man pasakė, kad nėra. Aš nenoriu su jumis ginčytis, gal jūs ir teisus. Bet kol kas nematau tokio pasiūlymo, todėl negaliu įrašyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gal iš tikrųjų popierius kur nors keliauja, nebūtinai kiekvienas popierius turi kojas, kartais būna sunku. Išsiaiškinsime, aš irgi siūlau neskubėti spręsti. O dabar dar nori paklausti V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ši komisija, mano požiūriu, yra labai svarbi ir, be abejonės, visų pirma jos pirmininkei reikia turėti ir tam tikrų teisinių žinių šioje srityje. Aš pamenu praeitą kadenciją, ir jūs puikiai prisimenate, vieną sprendimą, kurį priėmė ši komisija, kai nusprendė paviešinti operatyvinę medžiagą. Aš noriu sužinoti, jeigu galima, ar šios komisijos pirmininkas bus žmogus, turintis teisinių žinių.

A.PAULAUSKAS. Iš tiesų negalėčiau dabar atsakyti į jūsų klausimą, kas bus tos komisijos pirmininkas, tačiau Seime yra daug institucijų, kur būtų pravartu turėti teisinių žinių. Bet mes turime ne tiek daug teisininkų. Aš manau, kad šita komisija ir daugumos frakcijų seniūnai apsispręs, kam pasiūlyti vadovauti, bet į jūsų klausimą šiandien negaliu atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Čekuolis, paskutinysis, kuris norėjo paklausti. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis Pirmininke, įvertinę devynias pavardes, kurios yra pateiktos, matome, jog šeši kolegos atstovauja valdančiajai koalicijai, trys – Seimo mažumai. Ar nemanytumėte, kad ši proporcija Antikorupcijos komisijoje yra negera? Įvertinę minėtos komisijos specifinį pobūdį, ar nemanytumėte prasminga iš tiesų padidinti jos narių skaičių, kaip ir siūlė kolega A.Matulevičius? Būtent mažumos atstovams suteikiant papildomas vietas joje.

A.PAULAUSKAS. Galėčiau tiktai pakartoti savo atsakymą, kad komisijos narių skaičius nėra nustatytas. Tai yra mūsų valia tą padaryti. Jeigu bus liberaldemokratų pasiūlymas, be abejo, tas kandidatas bus įrašytas į šios komisijos sudėtį. Dėl atstovavimo proporcijų, kokių nors išimčių sudarant šią komisiją nėra. Aš manau, kad tos proporcijos atspindės ir Seime susiklosčiusias proporcijas. Tai būtų pagal Statuto reikalavimus sudaryta komisija.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, kadangi iš tikro viena frakcija sakosi, kad pateikė, o gal nepateikė, tai aš siūlau, gerbdamas šią frakciją, kol kas nepriimti galutinio sprendimo. Pritarti po pateikimo ir tada rytoj Seniūnų sueigoje išsiaiškinsim, kur tas jūsų raštas, jeigu buvo toks raštas, ir taip pat susitarsim, ar komisiją sudarom iš 10 Seimo narių, ar iš 11… Čia Statutas mūsų neriboja. Šiuo atveju galim ir šiek tiek padidinti komisiją. Galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke.

Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas (Nr.XP-14) (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar imamės vieno svarbiausių šios dienos klausimų. Tai 7 darbotvarkės punktas. Projekto registracijos Nr.XP-14 – Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis yra Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti. Dabar yra kaip tik ta baigiamoji stadija – svarstymas ir priėmimas kartu. Pranešėjai yra kelių komitetų atstovai. B.Bradauskas – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Kaip vyriausias amžiumi ir šiuo atveju nukreipiantis teisinga linkme komiteto darbą. Prašom. Ruošiasi…

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto komitetas kaip pagrindinis svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimą, kurį siūlo prezidentūra, Prezidentas. Pritarė bendru sutarimu. Nors mes manom, kad precedentas nelabai koks, ir manome, kad ateityje grąžinimų iš biudžeto nebereikėtų daryti, bet kadangi čia toks išimtinis atvejis, mokestis pradėtas administruoti, nors jis iš esmės seniai galiojo, bet pradėtas administruoti kažkodėl tik prieš pat rinkimus, tai siūlom pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto vardu kviečiu kalbėti G.Mikolaitį, o ruošiasi V.M.Čigriejienė.

G.MIKOLAITIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas svarstė Prezidento dekretą. Manydamas, kad atkuriama tiesa ir teisingumas, bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Sveikatos reikalų komiteto vardu kolegė V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo grąžinimo“ priėmė bendrą sprendimą – pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui. Visi komiteto nariai balsavo vienbalsiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi visų komitetų atstovai kalbėjo. Niekas neužsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pirma pranešu, ką mes turime daryti pagal Statutą. O po to, jeigu kolegos norės, kalbos dėl balsavimo motyvų. Statuto 166 straipsnis. „Prezidento grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu išklausomi pagrindinių ir papildomų komitetų pranešimai. (Tai padaryta.) Rengiama bendroji diskusija. (Tai diskusijai niekas neužsirašė.) Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas“. Kaip vyksta tas priėmimas? „Pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų“. Tam reikia mažiausiai 71 balso.“ Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais“. Šiuo atveju užtenka paprastos balsų daugumos. Taigi prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos frakcija svarstė Prezidento grąžintą dekretą ir mano, kad šiuo dekretu yra atkuriama praeito Seimo padaryta neteisybė mokesčius mokėjusių ūkininkų atžvilgiu. Todėl siūlom balsuoti už ir pritarti šiam dekretui.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Tai įdomus faktas. Tad aš sveikinu tuo požiūriu, kad dabar jau niekur mes nedingsime. Turėsime priimti įstatymą, pagal kurį buvo nemokamos pensijos pensininkams, kad jas grąžintų. Turime laikytis vienodo principo. Jeigu jau vieniems grąžiname tai, ką jie patys savo noru sumokėjo, o kitiems mes patys neleidome gauti pensijų, tai turime sugrąžinti jiems pensijas, kurių V.Blinkevičiūtė neišmokėjo.

PIRMININKAS. Pasiūlymas vertas dėmesio ir svarstytinas nustatyta tvarka. Kolega G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš nenorėčiau, kad būtų suklaidintas Seimas. Šis įstatymas buvo priimtas 1998 metais. Praėjęs Seimas bandė taisyti įstatymą, bet ne visai pavyko. Tad taisome daug seniau priimtą įstatymą. Sugrąžinti reikėtų nuo 1998 metų, ką kai kurie žmonės sumokėjo. Bet kadangi Prezidentas siūlo nuo šių metų sausio 1 dienos, tai mes bandome tik tiek jį atitaisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Malonu. Ir dar kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai ne pats geriausias dalykas, už ką mes šiandien balsuosime, nes reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad šiuo metu mūsų ūkininkai yra palikti be pensijų, nes jie nemoka įmokų. Šituo sprendimu mes juos atleidžiame ir nuo sveikatos įmokos, tai gal jie ir nesirgs, todėl vėliau ar anksčiau prie šio klausimo mes turėsime grįžti, tuo labiau kad šiandien ir premjeras sakė apie draudžiamųjų bazės plėtimą, nes ateis tokia diena, kai ūkininkas nebus pajėgus normaliai dirbti ūkyje ir pagalvos, kad atėjo laikas gauti pensiją, bet jam ta pensija nepriklausys. Todėl pritardamas šitam dekretui aš manau, kad dar šioje Seimo kadencijoje mes turėtume peržiūrėti tuos įstatymus, kurie sprendžia ūkininkų draudimą – tiek pensijų, tiek sveikatos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš dabar prašyčiau itin įdėmiai klausyti ir susikaupti. Mes vis tiek pagal Statutą balsuojame, ar dar kartą priimame tą patį įstatymą, tai yra taip, kaip priėmė anas Seimas. Primenu, kad visi komitetai ir visi kalbėtojai siūlo antrąkart įstatymo nepriimti, o priimti jį su Prezidento pataisa. Taigi pirmąkart balsuojant galima balsuoti prieš, galima susilaikyti, galima nebalsuoti, svarbu, kad nebūtų 71 balso. O antrąkart balsuojant užtenka balsų už daugiau negu kad balsų prieš ar susilaikiusių. Taigi, mielieji kolegos, ar aišku? Aš šitą išvadą padariau gal be reikalo, bet rėmiausi jūsų kalbomis ir komitetų padarytomis išvadomis. Nė vienas nepasakė gero žodžio už tai, kas buvo anksčiau padaryta, todėl aš taip ir aiškinu. Pirmas balsavimas, kuris yra privalomas, yra balsavimas už tą variantą, kuris vetuojamas. Taigi kurie nori balsuoti už Prezidento siūlymą arba dekretą, šiuo atveju per pirmąjį balsavimą balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prieš arba susilaiko. Bet, žinoma, kas yra įsitikinęs, kad įstatymas geras, tas balsuoja, be abejo, už. Prašom. Galime pradėti balsuoti? Registruojamės ir balsuojame.

Stebėtinai nė vieno už, tikrai agitacija paveikė. 73 – prieš ir susilaikė 29. Taigi įstatymas pakartotinai nepriimtas.

Dabar iš karto, be jokių balsavimo motyvų, antras balsavimas už įstatymą su Prezidento pataisa. Taigi čia turi būti atitinkama dauguma. Prašom nesupainioti mygtukų. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame įstatymą su Prezidento siūlymais.

Užsiregistravo 104 Seimo nariai ir 104 – už, taigi įstatymas su Prezidento pataisa priimtas vienbalsiai. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Įstatymo „Dėl Atviros oro erdvės sutarties ratifikavimo“ projektas Nr.XP-8 (pateikimas)

Mums liko trys klausimai, neskaičiuojant Seimo narių galimų pareiškimų. Dabar aš siūlyčiau imtis įstatymo „Dėl Atviros oro erdvės sutarties ratifikavimo“ projekto. Jo registracijos Nr.XP-8. Pranešėjas – viceministras Jonas Gečas. Prašom, kolega. Pateikimo stadija.

J.GEČAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas svarstyti įstatymo „Dėl Atviros oro erdvės sutarties ratifikavimo“ projektas. Šio įstatymo esmė yra ta, kad virš visų Europos Sąjungos, ir ne tik, valstybių lėktuvu yra vykdomi žvalgybiniai skrydžiai, kurių metu stebima turima tų valstybių ginkluotė – sensoriais, radarais, filmavimo kameromis. Tai jau yra daroma dabar, bet šiuo metu pateikiamas įstatymo projektas, kurį ratifikavus tai būtų daroma teisėtai. Todėl siūlyčiau Vyriausybės vardu pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis norėtų paklausti. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, kokios valstybės lėktuvai atliks tą erdvės stebėjimo darbą? Ar mūsų lėktuvai, ar kitų valstybių lėktuvai, ar čia bus iš radijo stočių, ar panašiai, radaro stočių?

J.GEČAS. Šiuos žvalgybinius skrydžius atlieka kitų valstybių oro laivai, šiuo atveju yra pasirašiusios visos NATO valstybės, greta yra dar ir Baltarusija, Gruzija, Kirgizija, Rumunija, Slovakija, Ukraina, Vengrija. Ir visos šios valstybės, kurios yra ratifikavusios šią sutartį, turi teisę atlikti žvalgybinius skrydžius, lygiai kaip ir Lietuvos lėktuvai turi teisę atlikti žvalgybinius skrydžius virš Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos ir kitų valstybių.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į tą vienintelį Seimo nario klausimą. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar mes turime susitarti, ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Galime? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos, juo labiau kad turime pirmininką, o papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Daktare, jūs turėsite garbės vadovauti tam posėdžiui. Ir siūloma nagrinėti gruodžio 21 dieną. Taigi turime pakankamai laiko svarstymams. Sutinkame? Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-7 (pateikimas)

Darbotvarkės 8 punktas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-7. Pranešėjas – einantis ministro pareigas ir kolega Seimo narys A.Butkevičius. Prašom. Pateikimo stadija.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nuo gegužės 1 d. įstojus į Europos Sąjungą, pagal Muitinės įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą numatoma muitinės pareigūnams teisė stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, todėl reikia sudaryti teisines sąlygas muitinės pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, o iki šiol tokios teisės muitinės darbuotojai neturėjo. Priėmus šią įstatymo pataisą, tokia teisė jiems būtų suteikta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Niekas jūsų nenori klausti. Ne, vis dėlto nori. Kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamasis ministre, jūs suteikėt muitininkui iš esmės dar vieną teisę. Ten ir taip daug tokio negero biurokratizmo. Tą tikriausiai jūs labai gerai žinot, nes esat gavę, ko gero, ne vieną nusiskundimą. Tai ar dabar, užkrovus muitininkams ir šį darbą, nepailgės eilės muitinėse? Ar nebus taip, kaip su Lenkijos–Lietuvos siena per Velykas ir Kalėdas? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Šitą darbą atlieka vadinamosios sukurtos naujos mobiliosios grupės, kurios važinėja po Lietuvą ir, jeigu turi gavusios kokią nors informaciją, stabdo automobilius, kurie gabena prekes. Ir šiuo metu jie turi tokią teisę stabdyti, bet neturi teisės surašyti protokolą. Tokiu atveju jie kviečiasi Mokesčių inspekcijos darbuotojus, ONTT darbuotojus. Praeina daug laiko, kol jie atvyksta. Paprasčiausiai dėl to, kad ilgai nelaikytų vadinamųjų automobilių, netrukdytų žmonių, netrukdytų jų brangaus laiko, yra supaprastinama procedūra.

V.ČEPAS. Bet ar gali kas nors teisę…

A.BUTKEVIČIUS. Tokia teisė yra vadovaujantis Europos Sąjungos teise. Ir Lietuvoje tos teisės yra suteiktos dar labai mažos, palyginti su kitom Europos Sąjungos valstybėm.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jeigu ponui V.Čepui bus įdomu, galėsiu jį pakonsultuoti, ką muitininkai gali, ko negali ir kodėl. Ponui pranešėjui vienas konkretus klausimas: kodėl jūs muitininkus vadinat darbuotojais, o ne pareigūnais? Ar nežinot, ar sąmoningai klystat, ar tiesiog padarėt klaidą, nes…

A.BUTKEVIČIUS. Muitinės pareigūnai…

S.PEČELIŪNAS. …darbuotojų ir pareigūnų įgaliojimai ir teisės yra visiškai skirtingos.

A.BUTKEVIČIUS. Kai antrą kartą kartojau, pasakiau „muitinės darbuotojai“. Kai pristačiau, sakiau, kad Muitinės įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato muitinės pareigūnams…

PIRMININKAS. Gerai, išsiaiškinot abu, viskas gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, ar galim pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? Galim. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad, kaip įprasta, tokius klausimus nagrinėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, juo labiau jau yra patvirtintas komiteto pirmininkas, ir posėdyje nagrinėti gruodžio 21 d. Sutinkam? Ačiū.

Ir paskutinysis ar priešpaskutinysis klausimas – dar vieno kodekso, tiksliau, Baudžiamojo kodekso, 292 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr.XP-9. Pranešėjas – vidaus reikalų viceministras Zigmantas Benjaminas Kazakevičius. Prašom, kolega. Pateikimo stadija. Prašau. Minutėlę! Saulius Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Dėl ankstesnio klausimo. Jūs pasakėt, kad bus svarstoma tik gruodžio 21 d.?

PIRMININKAS. Jeigu jūs siūlot anksčiau, tai asmeniškai aš nieko prieš.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau tada įsiterpti. Aš siūlyčiau tikrai kuo greičiau, nes mobiliosios grupės jau funkcionuoja, ir ta bloga padėtis, kai turi kviestis kitų tarnybų pareigūnus, kad galėtų iki galo atlikti savo funkcijas, tikrai yra negera. Aš manyčiau, kad komitetas galėtų greitai šį klausimą išspręsti, ir mes galėtume priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Gerai, asmeniškai aš palaikyčiau, bet tegul J.Sabatauskas pasakys. Jeigu gali greičiau apsvarstyti, tai kitą savaitę. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas, manau, tikrai galės netrukdydamas Seimo greitai svarstyti šį projektą.

PIRMININKAS. Tai tada grįžtam atgal. Jeigu sutinkat, kitą savaitę, tai būtų lapkričio pabaiga. Lapkričio pabaiga, gruodžio pradžia, t.y. kitą savaitę. Taigi šiandien… rytoj dar yra komiteto posėdis ir pirmadienį komiteto posėdis. Siūlau gruodžio pradžioje. Taip užsirašykim: gruodžio pradžioje svarstyti Seime, o ne 21 d. Sutinkam? Ačiū. Taigi prašom tada, gerbiamasis Kazakevičiau, dėl Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio.

Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-9 (pateikimas)

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės įgaliotas teikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektą. Šis projektas parengtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2002 m. lapkričio 28 d. direktyvos, apibrėžiančios padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi, bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi nuostatas ir su jomis suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas.

Pakeitimų esmė yra ta, kad Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio naujoje antrojoje dalyje siekiama sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už asmenų gabenimą per Lietuvos sieną ir kitas Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje nustatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, numatant sankciją – laisvės atėmimą iki 8 metų. Minėto straipsnio papildymas nauja dalimi lėmė ir to paties straipsnio 3 dalies pakeitimą bei Baudžiamojo kodekso priedo papildymą minėtais įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais.

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, yra suderintas su Europos Sąjungos teise. Priimti naujų teisės aktų, keisti galiojančius teisės aktus ar juos pripažinti netekusiais galios priėmus šį įstatymą nereikės, nereikės ir papildomų lėšų iš biudžeto jam įgyvendinti, todėl prašau pritarti šiam įstatymo projektui ir pradėti jį svarstyti Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis – P.Vilkas. Prašom, kolega.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš skaičiau senąją redakciją, ten taip pat buvo parašyta, kad tas, kas organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, buvo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 4 iki 10 metų. Jūs dabar aiškinot, kad ten sugriežtinta. Mano klausimas būtų, kiek tokių atvejų yra, kai jau yra nubausta šia bausme?

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Tikrai atvejų skaičiaus įvardinti negalėsiu. Prisipažinsiu, tokiais skaičiais nedisponuoju, bet per metus kertančių valstybės sieną sulaikoma apie 800. Tas skaičius nuolat mažėja. 2002 metais buvo 999, praeitais… 2002 metais – 797, praeitais metais buvo 800 tokių sulaikytų asmenų, tačiau kiek jų nubausta, tikrai tokio skaičiaus neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu vis dėlto paklausti to, ko klausė kolega P.Vilkas, tik jūs neatsakėt. Kaip yra su senąja ir naująja redakcija? Ten yra nuo 2 iki 10 metų, dabar jūs sakot, kad padidinat iki 8 metų galimą bausmę už žmonių vedimą per sieną, taip supratau.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Ten yra skirtingos sąvokos. 1, 2 punktas – už veiką dėl savanaudiškų paskatų, kurią vykdė pats, sakykim, Lietuvos pilietis, o antras atvejis – kai organizavo. Organizatoriai – ir juridiniai, ir fiziniai asmenys – baudžiami nuo 4 iki 10 metų. Pirmu atveju tas, kas vykdė tą veiką, iki 8 metų. Skirtumas toks. Ar aišku?

PIRMININKAS. Ačiū.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Ačiū. Ir šiuo atveju, kadangi kodeksas, siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos. Sutinkam? Ir nagrinėti gruodžio 21 d. Papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos. Ar sutinka kolegos, kad papildomas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ir data – gruodžio 21 d. Jeigu anksčiau apsvarstysit, dar geriau.

Taigi visi klausimai, gerbiamieji kolegos. Ar kas turi kokių nors pareiškimų? Yra. Prašau. Kolega A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS. Į pirmąjį posėdį kviečiamas Žmogaus teisių komitetas. III aukštas, 522 kabinetas. Kviečiu Romualdą Kšanienę, Laimą Mogenienę, Algimantą Salamakiną, Mindaugą Subačių, Gintarą Šileikį ir Onutę Valiukevičiūtę. Dabar, tuoj pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisingai, profesorius – vyriausiojo Seimo nario šiame komitete teisėmis. R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš sutrukdysiu minutę laiko. Esu labai dėkinga už iniciatyvos dėl laiško Viktorui Juščenkai palaikymą. Jį pasirašė daugiau kaip 80 Seimo narių. Deja, gal ne prie visų galėjau prieiti. Jeigu kas nors dar norėtų pasirašyti, labai maloniai prašome.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Žiemelis. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu pamenate, praeitą savaitę mes su E.Zingeriu prašėme Seimo valdybos, kad pasiųstų mus stebėti rinkimus Ukrainoje. Tačiau to neįvyko ir buvo apsiribota, kad turėtų važiuoti gerbiamasis A.Sysas iš Socialdemokratų frakcijos. Kodėl vis dėlto ne trys nuvažiavo? Jeigu jis negalėjo važiuoti, galėjote mus pasiųsti. Kodėl taip neįvyko? Šiandien jūs, aišku, negalite atsakyti, bet norėčiau, kad kitame posėdyje atsakytumėte.

PIRMININKAS. Galiu trumpai drūtai pasakyti. Šiuo atveju buvo sprendžiama remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, o ne atskirų Seimo narių iniciatyvomis. Kolega A.Sysas būtent tokia linija ir ruošėsi važiuoti. Jis per pirmąjį turą buvo, o į antrąjį turą jam nepavyko nuvykti. Taip ir atsitiko. Gal todėl rinkimai tokie ir įvyko.

Dabar keletas pranešimų. Mielieji kolegos, pirmiausia frakcijų seniūnai ir pavaduotojai, bet ir šiaip suinteresuoti Seimo nariai. Posėdžių sekretoriatas ir Seimo vadovybė negavo iš kai kurių frakcijų pasiūlymų, kas iš kurios frakcijos eina į kurią komisiją, kas iš kurios frakcijos eina į kurią delegaciją. Tiesa, kai kurios frakcijos tai padarė, bet ne visos. Būtų gražu, kad šiandien tai būtų padaryta, nes rytoj Seniūnų sueigoje mes galėtume spręsti kai kuriuos kitus klausimus.

Anksčiau buvo skelbta Seniūnų sueigoje, dabar posėdžio metu noriu paskelbti, kad taip pat visos frakcijos turi pateikti pasiūlymus, kas pakeičia jų frakcijų narius komitetuose. Tai yra sudaryti vadinamųjų komitetų narių pavaduotojų sąrašus. Į vieno komiteto nario pavaduotojus galima skirti ir vieną, ir du, ir tris. Taigi prašome neatidėlioti šio dalyko ir bent jau šią savaitę reikėtų, kad mes gautume jūsų pasiūlymus ir parengtume atitinkamą nutarimą. Taigi visi klausimai išnagrinėti ir išnagrinėti beveik nustatytu laiku, o tiksliau, šiek tiek anksčiau nustatyto grafiko. Ačiū, mielieji kolegos, už gerą darbą ir iki kitų posėdžių.