Trečiasis
(3) posėdis
2004
m. lapkričio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kolega Pabedinskai, prašome užimti savo garbingą vietą.
Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 18 d. rytinį plenarinį posėdį. Taip pat noriu su malonumu prisistatyti, kad man tenka garbė pirmą kartą šitam Seimui pirmininkauti, todėl, tikiuosi, atleisite pirmojo pirmininkavimo nesklandumus, kaip ir aš jums atleisiu iš jūsų pusės vienus ar kitus nesklandumus. Ačiū.
Norėčiau iškart pakviesti šalia savęs kitą Seimo Pirmininko pavaduotoją gerbiamąjį A.Pekeliūną, kad jis pratintųsi prie šitų kėdžių. Prašome arčiau. Dabar atlikime tą labai svarbią procedūrą. Mielieji kolegos, korčiukes veidu į patį mieliausią veidą, būtent ta puse (ar visi supratot?), ir registruosimės. Registruokimės.
2004 m. lapkričio 18 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Užsiregistravo net 92 Seimo nariai. Pirmiausia, mielieji kolegos, dėl darbotvarkės. Kaip matote, darbotvarkė iš esmės yra dėl mūsų pačių reikalų. Yra numatyta ilgesnė, o gali būti ir dar ilgesnė pertrauka, kad susirinktų Seniūnų sueiga ir spręstų kai kuriuos labai svarbius klausimus. Taigi tokia darbotvarkė, kokia yra, buvo aprobuota Seniūnų sueigoje. Ar turi kas ką pasakyti? Pirmasis J.Razma. Prašom, kolega.
J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, kad kaip mes, lygiai taip pat ir visos kitos frakcijos pateikė siūlomus narius į tas įvairias delegacijas. Mes sutaupytume laiko, jeigu iš ryto iškart būtų pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Kam ta didžiulė pietų pertrauka, kad paskui formaliai dėl tų žinomų dalykų dar kartą balsuotume? Aš tiesiog nematau pagrindo ją daryti. Jeigu tik tokie klausimai, kaip čia surašyta, juos galima priimti iš karto. Ar čia valdančioji dauguma nėra iki galo sutarusi?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes susitarėme kartu su jumis, kad iš pradžių pasitvirtiname komitetų narių skaičių, o po to susirenkame ir pasitiksliname, ar visus tenkina personalinis išdėstymas. Aš esu girdėjęs minimum iš dviejų frakcijų tam tikrų keblių klausimų. Taigi mes turime susėsti ir galutinai susiderinti, nors atitinkami nutarimų projektai yra parengti ir jie tuoj bus registruojami. Todėl pertraukėlė mums tikrai reikalinga. Ir dėl delegacijų tas pats. Mes iš pradžių atliekame pateikimo procedūrą, po to Seniūnų sueigoje susėdame ir tariamės aktualiais mums klausimais, o tų klausimų yra dar ir daugiau apskritai dėl darbo tvarkos, ir tada posėdžiaujam toliau. Galimas daiktas (kadangi aš visko nežinau, todėl atsargiai kalbu), galimas daiktas, atsiras papildomų rimtų klausimų. Štai kodėl yra tokia ilga pertrauka ir atrodo nereikalinga antroji dalis. Kolega P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Aš tik norėjau papildyti gerbiamąjį J.Razmą. Žiūrint į šią darbotvarkę išties atrodo, kad ta antroji dalis nereikalinga. Jau praeitame plenariniame posėdyje buvo susitarta, kokiame komitete koks Seimo narių skaičius. Man atrodo, kad čia nereikėtų daryti jokios antrosios dalies. O jeigu jums trūksta laiko pasitarimui, tai reikėjo pradėti posėdį nuo 15 val., tarkitės nuo 6 val. ryto iki 15 val., jeigu nesusitarėt, ir darykite posėdį iki 18 val., aš manau, būtų logiška. O dabar ko čia sėdėti Seimo nariams, aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Seimo nariai turi daug kitų, kolega Petrai, darbų. Kas kas, o jūs žinote, kad tų darbų yra daug. Jeigu reikia priminti, tai aš galiu priminti pagrindinį darbą – stropiai skaityti Konstituciją ir Seimo statutą. Jeigu per pertrauką reikia padaryti egzaminą, mes galime šitą organizuoti. Sutinku būti egzaminų komisijos pirmininku. Ar tai reikalinga? Bet tai ir seniesiems Seimo nariams, ne tik naujiems. Nereikalinga ar reikalinga? Taigi yra darbų ir prašome tą laisvą laiką išnaudoti prasmingai.
Mielieji kolegos, aš supratau, kad jūs neprieštaraujate, bet jeigu kas pageidauja, kad dar kartą registruotumės ir balsuotume, tai prašom. Ar reikia balsuoti už darbotvarkę? Reikia. Gerai. Kolegos, dėmesio! Dar kartą pasitikrinat korčiukes ir dabar registruojamės ir balsuojame, ar patvirtiname lapkričio 18 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę. Pirmiausia spaudžiame mygtuką, kuris pažymėtas skaičiumi „1, paskui atitinkamai „4, jeigu sutinkate, o jeigu nesutinkate – „2 arba „3.
Užsiregistravo 111, smagu. Už – 78, susilaikė 21. Darbotvarkei pritarta.
Mielieji kolegos, dabar prašau ypatingai susikaupti, nes darbotvarkės 1 punktas yra Seimo narių priesaika. Štai koks yra Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, galiu patikslinti, jis yra ir „Valstybės žiniose. Kolegos, dėmesio! Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Jonui Čekuoliui, Mindaugui Subačiui, Aldonai Staponkienei ir Onai Valiukevičiūtei. Sprendimas priimtas lapkričio 16 d., jo Nr.414.
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimui priėmus lapkričio 15 d. nutarimą „Dėl Ž.Pagaidos, R.Pavilionio, B.Ropės ir A.Zuoko Seimo nario mandato netekimo ir Seime atsiradus laisvoms Seimo narių vietoms, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsnio 2 punktu, nusprendžia:
1. Pripažinti Joną Čekuolį nuo š.m. lapkričio 16 d. Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Liberalų ir centro sąjungos kandidatų sąrašą. J.Čekuolis yra pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Liberalų ir centro sąjungos kandidatų sąraše.
2. Pripažinti Mindaugą Subačių nuo š.m. lapkričio 16 d. Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą. M.Subačius yra pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Darbo partijos kandidatų sąraše.
3. Pripažinti Aldoną Staponkienę nuo š.m. lapkričio 16 d. Seimo nare, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos kandidatų sąrašą. A.Staponkienė yra pirmoji Seimo nario mandato negavusi kandidatė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos kandidatų sąraše.
4. Pripažinti Oną Valiukevičiūtę nuo 2004 m. lapkričio 16 d. Seimo nare, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal R.Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą kandidatų sąrašą. O.Valiukevičiūtė yra pirmoji Seimo nario mandato negavusi kandidatė R.Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą kandidatų sąraše.
5. Įteikti Jonui Čekuoliui, Mindaugui Subačiui, Aldonai Staponkienei ir Onai Valiukevičiūtei Seimo nario pažymėjimus š.m. lapkričio 18 d. 9 valandą.
Pažymėjimai įteikti, patvirtintu kaip dalyvavęs šioje garbingoje ceremonijoje. Pasirašo komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Mielieji kolegos, dabar kviečiu į tribūną Konstitucinio Teismo teisėją Kęstutį Lapinską, kuris praneš apie prisaikdinimo ceremoniją, kai ką paaiškins ir įvykdys šitą labai garbingą misiją. Prašome, gerbiamasis teisėjau.
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Prieš priimdamas Seimo narių priesaikas, turėčiau priminti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia iškilminga procedūra.
Konstitucijos 59 straipsnyje skelbiama: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr.406 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo, kuriame inter alia Seimo nario galiojimai buvo pripažinti Vincei Vaidevutei Margevičienei. Tačiau konstatuotina, kad ji dėl ypač svarbios priežasties negalėjo atvykti į pirmąjį naujai išrinko Seimo posėdį, todėl jai leidžiama prisiekti šios dienos posėdyje. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr.414 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Jonui Čekuoliui, Mindaugui Subačiui, Aldonai Staponkienei ir Onai Valiukevičiūtei. Minėtas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas 2004 m. lapkričio 17 d. „Valstybės žiniose. Taigi jis įsigaliojo ir jame išvardyti išrinktieji Seimo nariai gali prisiekti.
Konstitucijos sudėtinės dalies – „Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti perskaitomas, o vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo priesaikos sakinio. Minėtos konstitucinės nuostatos yra konkretizuojamos Seimo statute. Seimo statuto 4 straipsnis skelbia: „Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. Taigi galima pradėti šią iškilmingą procedūrą.
Kviečiu ponią Vincę Vaidevutę Margevičienę prisiekti.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Aš, Vincė Vaidevutė Margevičienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
K.LAPINSKAS. Kviečiu prisiekti poną Joną Čekuolį.
J.ČEKUOLIS. Priesaika (Plojimai)
K.LAPINSKAS. Kviečiu prisiekti poną Mindaugą Subačių.
M.SUBAČIUS. Priesaika (Plojimai)
K.LAPINSKAS. Kviečiu prisiekti ponią Aldoną Staponkienę.
A.STAPONKIENĖ. Priesaika (Plojimai)
K.LAPINSKAS. Kviečiu prisiekti ponią Oną Valiukevičiūtė.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Priesaika (Plojimai)
K.LAPINSKAS. Skelbiu, kad išrinktieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai V.V.Margevičienė, J.Čekuolis, M.Subačius, A.Staponkienė, O.Valiukevičiūtė prisiekė 2004 m. lapkričio 18 d. Seimo posėdyje ir nuo šios dienos, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, jie įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikiname naujuosius Seimo narius. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Konstitucinio Teismo teisėjui K.Lapinskui ir dar kartą sveikinu išrinktuosius ir prisiekusius Seimo narius. Dabartinės kadencijos Seimas jau yra visas, galutinis, tai yra 141 Seimo narys. Taigi sveikinu visus, kolegos. Ir dabar iš eilės, matyt, kokie nors pareiškimai ar dėl vedimo tvarkos. J.Karosas.
J.KAROSAS. Labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, aš tokią mažą informaciją. Aš labai kviečiu visus, kurie dar nori užsirašyti į Tarpparlamentinių ryšių su Vokietija grupę, tai padaryti tuoj pat. Aš kviesčiau visus tuos grupės narius prasidėjus pertraukai iš karto susirinkti į 209 kabinetą čia pat, antrajame aukšte. Mes turime įforminti tą grupę, nes pirmadienį atvažiuoja Vokietijos Prezidentas ponas Johanesas Rau, ir mes jau turėsime pradėti tam tikrą veiklą. Taigi kas norite, prašau dar užsirašyti, o prasidėjus pertraukai kviesčiau į 209 kabinetą antrajame aukšte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau paklausti, ar Seimas nėra apsisprendęs siųsti stebėtojų į Prezidento rinkimus Ukrainoje?
PIRMININKAS. Mano žiniomis, gerbiamasis kolega, yra vienas ar viena stebėtoja pasiųsta. Seimo valdyba yra priėmusi tokį sprendimą.
V.ŽIEMELIS. O parlamentarai ar vyks stebėti? Tai labai rimti rinkimai. Aš siūlyčiau valdybai susirinkti ir apsispręsti.
PIRMININKAS. Turi būti konkretūs siūlymai iš mūsų Tarpparlamentinių ryšių skyriaus. Tam momentui, kai mums reikėjo spręsti ir kai iš mūsų reikalavo pavardžių, buvo, kiek prisimenu, viena kandidatūra. Bet aš tai pasižymiu. Rytoj…
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininke…
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Žiemeli. Aš jums antrą kartą žodžio nesuteikiau. Taigi rytoj yra Seimo valdyba ir į tamstos pageidavimą bus atsižvelgta, bent jau valdyba bus informuota, Seimo Pirmininkas taip pat. Ačiū. Kolega E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis pirmininke…
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Paklausom. Prašau.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis pirmininke, šį džiugų rytą, kai mes jau turime visą Seimą, man nepaprastai malonu irgi prisidėti ir visus pasveikinti. Aš buvau šiame Seime nuo pat pradžių ir norėčiau pasakyti vieną dalyką. Ponas Vidmantas paminėjo svarbų dalyką dėl Ukrainos. Mūsų frakcija siūlytų du – V.Žiemelį ir mane.
Kitas dalykas dėl amerikiečių grupės. Aš seku ponu J.Karosu, ir kviečiu amerikiečių grupę, į kurią užsirašė labai daug ir mielų parlamentarų iš įvairių frakcijų (mes jau turime užsirašiusius 32 narius), 13.30 val. šiandien irgi trumpam susirinkti į 209 kabinetą. Aš mielai kviečiu sekdamas pono J.Karoso pavyzdžiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir tą turėsim galvoje. R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Ponas pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien yra Tarptautinė nerūkymo diena. Ir aš labai norėčiau posėdžio pradžioje prašyti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją, kuris pirmininkauja posėdžiui ir, jaučiu, prisidės prie mano iniciatyvos, bent vieną dieną parodyti, kaip galima laisvai kvėpuoti Seimo restorane. Siūlau šiandien nerūkyti Seimo restorane. O paskui galbūt šiam Seimui pavyks priimti sprendimą, kad mes galėtume ir savo svečius atsivesti į tikrai kitokį restoraną, negu turėjome iki šiol.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Svarbus pasiūlymas, bet aš į jį galėčiau nereaguoti, nes į mane buvo netinkamai kreiptasi. Mano pareigos šiuo metu yra Seimo Pirmininko pavaduotojas. (Balsas salėje) Jeigu jūs mane mylite, tada ačiū. Kolega P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pakviesčiau, kas neužsirašė į Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupę, užsirašyti. Ir kviečiu per pertrauką susirinkti I rūmų 434 kabinete. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar jau visi pareiškimai? Gerai, ačiū. Mielieji kolegos, tada aš perskaitysiu vieną pareiškimą, kad būtų šiokia tokia lygybė tarp jūsų ir mūsų. „Prašom paskelbti (čia kreipimasis į posėdžio pirmininką), kad šiandien, 14 val., Konstitucijos salėje įvyks Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės susirinkimas. Kviečia ir tuos, kurie užsirašė, ir gal kas dar nori užsirašyti, taigi prašom dalyvauti. Kviečia kolega B.Pauža. Tai štai ir visi kvietimai. Nors, žinoma, tarpparlamentinių grupių bus daugiau, bet spėsime visus reikalus sutvarkyti.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ projektas Nr.XP-15(2) (svarstymas ir priėmimas)
Mielieji kolegos, dabar yra antrasis darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus projektas. Projekto registracijos Nr.XP-15(2) variantas. Atkreipiu visų dėmesį, kad tai yra antrasis variantas, ir dabar yra svarstymo ir priėmimo stadija. Primenu, kad vakar Seniūnų sueigoje vienbalsiai buvo pritarta būtent tokiai 1 straipsnio redakcijai, kurią jūs turite. Niekas diskusijoms neužsirašė. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo, kad šį klausimą spręstume ypatingos skubos tvarka, t.y. šiandien, dabar, priimtume. Ar reikia dėl to formaliai balsuoti, ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galima?
Mielieji kolegos, ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Čia yra du straipsniai. Nereikia balsuoti? Tai prašom, ar nori kas kalbėti dėl viso nutarimo dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori? Kolegos, prašom dėmesio, prašom susitelkti. Priiminėsime šiandien pirmąjį svarbų sprendimą.
Mielieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pagal antrąjį projektą. Prašom registruotis ir balsuoti. Pirmas skaičiukas ir atitinkamai, jeigu remiat, ketvirtas, jeigu ne – antras arba trečias. Balsuojame.
Užsiregistravo 110. Už – 97, susilaikė tiktai 9 Seimo nariai. Nutarimas priimtas.
Mielieji kolegos, mes padarėme labai svarbų darbą, kad Seimas galėtų normaliai struktūrizuotis ir turėti vieną svarbiausių savo institucijų, t.y. komitetus. Pagal susitarimą Seniūnų sueigoje pirmiausia mes turėtume patvirtinti 13 komitetų personalinę sudėtį, t.y. be Europos reikalų komiteto, ir tai mes turėtume padaryti popietiniame posėdyje. Dabar būtų trijų nutarimų dėl delegacijų pateikimas, po to pertrauka, o po pertraukos, jeigu nebūtų ginčų ar kokių nors siūlymų dėl personalijų, mes tvirtintume personalinę komitetų sudėtį ir trijų labai svarbių delegacijų sudėtį. Dar kartą primenu, per pietus ar po pietų išaiškėtų, ar mes dar gausime nagrinėti vieną labai svarbų klausimą, o kokį, šiandien, t.y. šiuo metu, aš jums pasakyti negaliu. Bet visko gali būti.
Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Pekeliūną. Prašom jį juo labiau mylėti ir gerbti. O jis, tikiuosi, bus malonus ir suteiks man žodį kai kuriais organizaciniais Seimo darbo klausimais.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Tikrai didelė garbė. Iš tikrųjų, jeigu gerbiamasis Česlovas pasakė pirmą kartą, aš pirmų pirmą kartą ir su didele pagarba jums pradedu savo darbą ir tikiu, kad mes bendradarbiausime draugiškai, nepiktai, taip, kaip priklauso parlamentui. Ačiū jums ir kviečiu gerbiamąjį Č.Juršėną pristatyti šį mums visiems svarbų klausimą.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-19 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje projektas.
Č.JURŠĖNAS. Jis turėtų būti išdalijamas arba dabar dalijamas. Gerai, aš iš eilės pasakau, o jeigu kas bus neaišku, dar daugiau pasakysiu.
Mielieji kolegos, tarp Seimo struktūrų yra ir viena svarbi struktūra, kuri susijusi su mūsų tarptautine veikla, arba tarpparlamentine veikla, tai yra įvairios nuolatinės delegacijos tarpparlamentinėse tarptautinėse struktūrose, arba dvišaliu pagrindu kuriamos tarpparlamentinės struktūros. Taigi pirmiausia komitetai, mes dėl jų skaičiaus ir dydžio susitarėme. Toliau komisijos ir dar toliau delegacijos. Bet kadangi dėl komisijų mums dar neaišku, kiek jų turi būti ir kokie jų dydžiai, tai nutarėme ir Seniūnų sueiga tai aprobavo, kad pirmiausia pasitvirtinsime tris didžiąsias delegacijas: Baltijos Asamblėjoje turėsiančią dirbti mūsų delegaciją, Lietuvos–Lenkijos Seimo narių Asamblėjoje dirbsiančią mūsų delegaciją ir Lietuvos–Ukrainos Asamblėjoje dirbsiančią mūsų delegaciją.
Pirmoji delegacija pagal darbotvarkę yra mūsų delegacija Baltijos Asamblėjoje. Pagal nusistovėjusią tvarką ir pagal Baltijos Asamblėjos statutą kiekvienos šalies parlamentas teikia po 20 narių į delegaciją. Sudarant delegacijas galioja tas pats proporcingo frakcijų atstovavimo principas kaip ir komitetuose. Jeigu frakcija didesnė, gauna daugiau vietų, mažesnė – mažiau arba visiškai negauna, nes mažesnė frakcija negali „uždengti visų komitetų, taip ir su delegacijomis. Šios delegacijos yra didelės, todėl yra galimybių visiems atitinkamai dalyvauti, bet, suprantama, didesnė frakcija turės daugiau atstovų.
Taigi atsižvelgiant į paskirstymą, kuris buvo pateiktas Seniūnų sueigos nariams, Darbo partijai Baltijos Asamblėjoje priklauso 6 vietos, Tėvynės sąjungai – 4, socialdemokratams ir liberalams – po 3, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijai – 2 vietos ir liberaldemokratams bei Naujajai sąjungai – po 1. Atsižvelgiant į šiuos skaičius tokia delegacija sudaryta ir ji jums teikiama.
Kviečiu pritarti po pateikimo. O per pietus dar kartą pasitikslinę, pasitarę, gal kas nors dar pasikeis ar ką kita darys, galutinai galėsime tvirtinti. Dabar tik kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ar norite paklausti? Nematau. A.Matulevičius. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Arčiau mikrofono.
PIRMININKAS. Neveikia tas mikrofonas, reikia prieiti prie šoninio.
A.MATULEVIČIUS. Veikia. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad būtų tikslinga dabar po pateikimo pritarti, po to daryti pertrauką ne tokią ilgą, o valandos, nes faktiškai beveik viskas sutvarkyta, po to patvirtinti, ir ypač nauji Seimo nariai galėtų gauti kabinetus, nes jie neturi.
Ir antras principinis dalykas dėl delegacijų, apie kurias jūs dabar pranešėte. Mes taip pat sudarome, kolegos, tarpparlamentines grupes, bet dar su trimis valstybėmis, kaip dabar pranešėte, turime asamblėjas. Tai aukštesnis lygis. Galbūt nebūtų tikslinga sudaryti tarpparlamentinių grupių su Baltijos valstybėmis, su Lenkija ir Ukraina, nes aš iš savo patirties patyriau, kad paskui painiojama. Asamblėja iš tikrųjų yra aukštesnis lygis. Kaip jums atrodo?
Č.JURŠĖNAS. Matote, šiuo atveju šiek tiek kitokie uždaviniai. Asamblėjos sprendžia kitokius uždavinius, o dvišalio bendradarbiavimo grupės sprendžia konkrečius bendravimo klausimus. Jos yra mažiau formalizuotos, vadinasi, bendravimas gali būti laisvesnis, galima keistis nuomonėmis, galima išsakyti pačias keisčiausias nuomones, nebūtinai sutampančias su oficialiąja nuomone. Didesnes galimybes reikštis turi opozicija. Taigi dvišalės grupės taip pat reikalingos ir jos papildo tų oficialiųjų struktūrų darbą.
PIRMININKAS. Ar yra dar norinčių paklausti? Gerbiamasis A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikiuosi, kad išdalins ir tą sudėties tekstą. Jeigu gaučiau, būtų dar geriau, galėčiau paklausti. Bet gal jūs galite išduoti paslaptį? Būtų gerai išgirsti iš jūsų sprendimą, kas bus šios delegacijos vadovas. Tai vienas klausimas.
Ir kitas klausimas dėl visų asamblėjų. Ar jums neatrodo, kad išties būtų labai naudinga, jeigu Užsienio reikalų komitetas, galbūt valdybos inicijuotas, kartu su delegacijomis parengtų gana aiškius strateginius planus, ko mes norime šiomis delegacijomis per artimiausius ketverius metus pasiekti. Nes turbūt visi matome, ir tie, kas buvome Baltijos Asamblėjoje, ir Lenkijos Asamblėjoje, kad kartais šiek tiek prarandama motyvacija, ko mes tenai norime. Gal iš tikrųjų reikėtų gilesnių diskusijų, ne palikti vien tik pačiai delegacijai, o gilesnių diskusijų ir nuspręsti, kokių tikslų iš tikrųjų mes norėtume siekti, ir gal net diskusiją organizuoti Seime ir aiškiai suformuluoti strateginius tikslus.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Pasiūlymas tikrai vertas dėmesio. Aš manau, kad tai turėtų nagrinėti ir Užsienio reikalų komitetas, ir, žinoma, mūsų Tarpparlamentinių ryšių skyrius, ir galbūt frakcijų atstovai. Tai išties labai svarbu, nes dabar yra kitas etapas, esame NATO, esame Europos Sąjungoje, ir kai kurie klausimai, sutinku, gali atrodyti nereikalingi.
Bet kadangi jūs paminėjote konkrečiai Lenkiją, nors ir kaip mes toliau bendradarbiautume Europos Sąjungoje ar NATO, vis tiek mums lieka vienas klausimas, kurį keliame ir mes, o ypač kelia lenkų pusė, tai yra mažumų formali, juridinė ir faktiškoji padėtis. Šis klausimas mums, esu įsitikinęs, liks dar ilgą laiką. Bet iš principo aš sutinku, kad tikrai mes susirinktume, visų pirma, kaip jūs sakėte, Užsienio reikalų komitete, ir pasitartume dėl strategijos, dėl darbo krypčių. Bet tai jau būtų galima daryti kartu su šių delegacijų nariais.
A.KUBILIUS. O kas vadovaus?
Č.JURŠĖNAS. Dabar dėl pirmininko. Tai, žinoma, čia yra platesnio susitarimo klausimas, bet pagal tradiciją šioms delegacijoms vadovauja gana aukšto lygio pareigūnai, kokie konkrečiai, sunku pasakyti. Jeigu čia jūs pirštu rodote į mane, tai aš nepretenduoju į šios delegacijos vadovus.
PIRMININKAS. Ar yra dar norinčių klausti? Nematau norinčių. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Kolegos, galima pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Dabar antrasis nutarimas – nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje sudarymo. Jau diskusiją šiuo klausimu su vienu kolega pradėjome, bet vis tiek aš pradžioje turiu pasakyti, kad pagal galiojantį susitarimą ši dvišalė Asamblėja sudaroma irgi iš dvidešimties Seimo narių. Iš dvidešimtiems Lietuvos Seimo narių ir iš dvidešimties Lenkijos Respublikos Seimo narių. Tai irgi atitinkamai pagal proporcingą frakcijų atstovavimą ir sudaryta ši delegacija. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Kalbėti taip pat nenorite? Matyt, galima po pateikimo bendru sutarimu pritarti. Nėra prieš? Ačiū, pritarta. Prašom kitą.
Č.JURŠĖNAS. Ir trečioji delegacija, tai yra trečiasis nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos įsteigimo. Šis susitarimas yra šiek tiek kitoks, sutarta, kad yra mažesnė Asamblėjos sudėtis, tik po penkiolika parlamentarų iš kiekvienos pusės. Bet vėlgi galioja tas pats proporcinio atstovavimo principas, pagal tai ir yra sudėliota delegacija atsižvelgiant į Seimo frakcijų siūlymus.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė paklausti. Suprantu, kad taip pat galima po pateikimo bendru sutarimu pritarti, taip? Nėra prieš, ačiū. Priimta. Ateina gerbiamasis Česlovas, ir jam perduotu posėdžio pirmininko pareigas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Dėkoju kolegai A.Pekeliūnui ir jums. Mes visi kartu išbandėme naująjį pavaduotoją. Kaip matote, jam visai neblogai sekasi.
Mielieji kolegos, dar vienas pranešimas. „Posėdžio pirmininkui. Norėtume registruoti Ukrainos grupę 218 kabinete, III rūmuose, apie 17 val., iškart po posėdžio. Kviečia kolega J.Jagminas.
Dabar, kolegos, mes iš tikrųjų turime pasitarti dėl tolesnio mūsų darbo. Noriu įrodyti, kad tikrai stengiuosi maksimaliai atsižvelgti į kolegų pageidavimus. Tas, kas buvo numatyta išspręsti per pirmąją valandą arba valandą su trupučiu, yra išspręsta. Mes galutinai susitarėme dėl komitetų narių skaičiaus ir buvo pateiktos trys delegacijos.
Dabar klausimas yra toks: ar darome pertrauką taip, kaip numatyta, ar darome trumpesnę? (Balsai salėje) Trumpesnę, gerai, galim trumpesnę. Bet dar kartą primenu, kad mes dabar turime, jeigu reikia, dar frakcijose pasitarti ir Seniūnų sueiga būtų šaukiama ne 11 valandą, o 12 valandą. 12 valandą. Manykime, kad mums užteks vienos valandos Seniūnų sueigai, nors vieną dieną mes žiauriai apsirikom – manėme, kad Seniūnų sueiga užtruks pusę valandos, o ji užtruko tris valandas. Taigi manykime, kad šįkart neapsiriksime ir galbūt užteks, tada mes galėtume 14 valandą pradėti vakarinį posėdį. (Balsai salėje) Aš dar kartą sakau: dabar frakcijose pasitarimai tiek, kiek reikia, 12 valandą – Seniūnų sueiga, pietūs, neužmirškime, kad reikia papietauti. Jeigu kas mano, kad galima posėdžio sąskaita pietauti, tai yra labai negražu. Todėl yra laikas pietums. Ir 14 valandą renkamės. J.Karosas.
J.KAROSAS. Kolegos, aš primenu. Dabar, prasidėjus pertraukai, į 209 kambarį, jis antrajame aukšte, į Veidrodinę salę, susirinkim, t.y. ta ryšių su Vokietija grupė. Prašom.
PIRMININKAS. Taigi A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Kaip tik norėjau dėl grupių paklausti. Pirmininke, ar jūs nenorėtumėte Seniūnų sueigoje aptarti vis dėlto ir grupių vadovybių formavimo principus? Ar visur lems dauguma ir lems tai, kas greičiau tas grupes surenka? Ar yra kokie nors strateginiai sprendimai? Sakysime, kai kurioms grupėms gal ne vien tiktai dauguma galėtų vadovauti dėl tos priežasties, kad kurioje nors šalyje yra ir mums artimų partijų valdžioje, tai būtų naudinga ir taip pažiūrėti. Ar galbūt tiesiog galima būtų pasidalyti proporcingai taip, kaip ir visas kitas pareigas, nes manau, kad dabar visi labai nori spręsti daugumos teisybės principu?
PIRMININKAS. Gerai. A.Kubilius iš tikro kelia labai rimtą klausimą. Mes grįžtame prie to, ar sprendžiam pagal amerikietišką principą, ar pagal europietišką principą. A.Kubilius siūlo spręsti pagal europietišką, nepaisant jo atitinkamų nuotaikų. Kolegos, jo siūlymas reiškia, kad Seniūnų sueiga gali iš tikro užtrukti ilgiau nei valandą, nes dėl to dalyko tikrai reikės diskutuoti. Taigi mano siūlymas dar kartą (kolegos, dėmesio!), kad vakarinis posėdis prasideda ne 15 valandą, o 14 valandą., t.y. valanda anksčiau. Tinka? (Balsai salėje) Ne, 13 val. neišeina, reikia papietauti. Prašom pietauti tuo laiku, kaip nustatyta, o ne posėdžių laiku. 14 valandą. Ir kolega B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA. Kadangi buvo paskelbta 14 valandą Tarpparlamentinės Rusijos grupės susirinkimas, bet dabar numatomas posėdis, tai prašyčiau susirinkti 13.30 val. toje pačioje Konstitucijos salėje.
PIRMININKAS. Gerai, 13.30 val. – ryšių su Rusija grupė. Ačiū, kolegos. Rytinis posėdis baigtas. Primenu, Seniūnų sueiga 12 val. 209 salikėje. 12 valandą Seniūnų sueiga.