Antrasis (2) posėdis
2004 m. lapkričio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

PIRMININKAS. Labas rytas. Malonu jus matyti žvalius, darbingai nusiteikusius. Tikėkimės, kad šiandien dirbsime trumpiau, nereikės dirbti naktį.

Dabar noriu jus pakviesti užsiregistruoti, kiekgi mūsų pradeda šios dienos posėdį. Paspauskite pirmąjį mygtuką, kad galėtume sužinoti Seimo narių skaičių salėje.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. (Balsai salėje)

Nespėjote, tai dar spėsite, ne tiek svarbu. (Balsai salėje) Minutę. Noriu paskelbti, kad lapkričio 16 d., antradienio, plenarinį posėdį pradedame.

2004 m. lapkričio 16 d. (antradienio) darbotvarkė

Noriu informuoti, kad įvyko Seniūnų sueiga, kuri aptarė šios dienos darbotvarkę ir kitus klausimus. Ar būtų kokių nors pasiūlymų dėl darbotvarkės? Matau D.Mikutienę. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Darbo partijos frakcija prašytų išbraukti klausimą 1-4, nes nėra sutarimo, nėra aiškios kandidatūros. Taip pat klausimą 2-4 dėl komitetų sudėties patvirtinimo. Manytume, kad šis klausimas yra per ankstyvas šiandien ir galėtų būti svarstomas ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau paaiškinti, kad klausimą dėl Pirmininko pavaduotojų aš siūlyčiau perkelti į vakarinį posėdį, jeigu pavyktų susitarti, ir nebraukti iš darbotvarkės. Iš tiesų rytiniame posėdyje neturėčiau galimybės pateikti šių projektų.

R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Seimo Pirmininke, remdamasi Statuto 81 straipsnio 4 dalimi noriu informuoti, kad įvyko pirmasis Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupės posėdis. Jo metu yra išrinktas pirmininkas ir pavaduotojas. Aš, kaip grupės pirmininkė, Seimo posėdžio metu, kaip sako Statutas, turiu paskelbti apie Tarpparlamentinės grupės įkūrimą. Jums yra pateiktas protokolas. Taigi laikykite tai mano pareiškimu, ir grupė turėtų būti registruota Seime.

PIRMININKAS. Galbūt baikime su darbotvarke, o paskui pateikime visus kitus pareiškimus, nes… (Balsai salėje) Aš suprantu, bet tiek nekantraujama pranešti, kad jau yra ta grupė, kad net įsiterpiama į darbotvarkės svarstymą. (Balsai salėje) Aš nepykstu, bet manau, kad reikia laikytis tvarkos. Baikime vieną klausimą ir pradėkime kitą. Tada nesipainiosime tarp klausimų. Ar būtų kitų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Yra. Prašom. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, labai prašyčiau palikti komitetų klausimą taip, kaip užrašyta. Jeigu mes nevaliosime išspręsti, tai ir neišspręsime. Jeigu mes norime produktyviai dirbti iš pat pradžių, o vakar visi tai entuziastingai įrodė dirbdami iki šios dienos 1 val. nakties, tai turime spręsti šiandien tai, ką galime išspręsti šiandien, o ką galime suvalgyti rytoj, valgykime rytoj. Štai šiomis dviem taisyklėmis kviečiu vadovautis ir didžiąją frakciją.

Žodžiu, aš siūlau palikti taip, kaip yra, o jeigu per pietų pertrauką, kaip buvo sutarta Seniūnų sueigoje, mes nesusiderinsime, tada, žinoma, priėmimo nebus. Priėmimas bus ketvirtadienį. Ar toks kompromisas tenkina?

PIRMININKAS. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Yra logikos pono Česlovo siūlyme, bet noriu pasakyti, kad didžioji frakcija neturi vietos, neturi kompiuterių, kad galėtų bent fiziškai tai atlikti. Mes lakstome po kabinetus ir, suprantate, tai yra didelė frakcija, reikia atspausdinti, pateikti, parengti, suderinti. Kadangi kvotos arba limitai kitų partijų, mažesniųjų partijų, yra 0,5, 0,49, supraskite, kad tai yra ne vienos valandos reikalas. Negalima įžeidinėti žmonių, nes jie vis tiek turi apsispręsti, turi diskutuoti politiniu lygiu.

Č.JURŠĖNAS. Manau, kad susitarsime, jeigu iš visų pusių bus gera valia, o iš didesniųjų turi būti daugiau geros valios. Neskriauskime mažųjų.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra siūlymas 1-4 klausimą nukelti į vakarinį posėdį, o 2-4 palikti ir jį tik pateikti. Ar su šiais siūlymais ir pakeitimais galėtume priimti šios dienos darbotvarkę? Priimta. (Balsai salėje) Prašau? Ne, pateikimą, sakau. Palaukite. Jeigu spėsime, tada galime apsvarstyti, jeigu viskas bus sutarta. Tai pritariame darbotvarkei? Ačiū.

Dabar dėl Korėjos grupės. Kur čia yra tas nutarimas? Noriu jus informuoti apie pranešimą, kuriuo Seimas informuojamas apie Tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą lapkričio 16 dieną, šiandien. Skaitau tekstą, kurį teikia grupės pirmininkė R.Juknevičienė.

„Pranešu, kad lapkričio 16 d. posėdyje ryšių su Korėjos Respublika grupės pirmininke buvo išrinkta R.Juknevičienė, jos pavaduotoju – G.Mikolaitis. Grupę sudaro 11 narių. Prašome įregistruoti Seime įsikūrusią Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupę.“ Pasirašo R.Juknevičienė.

Į visas kitas grupes, kurios buvo paskelbtos vakar, dar galite registruotis ir teikti pasiūlymus. (Balsai salėje) Dokumentų skyriuje, 449 kabinete. Palaukite. Atsakau į klausimą, kad dar galima registruotis. D.Mikutienė pirma stovėjo prie mikrofono. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų vakar buvo pateikta nemažai pareiškimų Seimo Pirmininkui dėl tarpparlamentinių grupių registravimo. Iniciatyvą parodė Darbo partija ir mes neskubėjome rinkti tų grupių, pakvietėme jus visus įsirašyti ir, manau, kad su Tarptautinių ryšių skyriumi bus galima suderinti, kai bus salės, kai bus galima susirinkti ir išsirinkti savo pirmininkus. Man keistas toks skubėjimas. Dėl Korėjos Respublikos užsirašė 20 žmonių, tai negi mes po 5-6 susirinksime ir nuspręsime? Manau, kad reikia elgtis oriai ir padoriai. Nesuprantamas toks dalykas, toks skubėjimas.

PIRMININKAS. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Kolegos, aš dėl grupių, apie kurias kalbame. Aš iki šiol vadovavau ryšių su Vokietija parlamentinei grupei. Manyčiau, jeigu kas nori į tą grupę, gali užsirašyti dabar. Ateikite pas mane, aš iš karto perduosiu ir įregistruosime.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū, pone Pirmininke, už tai, kad jūs paskelbėte ir grupė jau pradeda formaliai veikti. Aš noriu pasakyti kolegoms, kad užsirašymas nebaigtas. Pagal Statutą grupė, kuri susikūrė, nėra baigtinis dalykas ir labai mielai kviečiu užsirašyti į Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupę tuos, kurie nori.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia noriu kreiptis į parlamentarus su patirtimi. Suprantu, kad mes turime didesnę patirtį ir galime, sakykime, apsukti apie pirštą naujuosius narius. Prašyčiau to paprasčiausiai nedaryti ir nepiktnaudžiauti, nes tas skubėjimas visiškai nesuprantamas. Galiu nuraminti. Sakykim, tie 20, kurie užsirašė į Korėjos Respublikos grupę… Galima daryti rūmų perversmus, ateis dar 10 kitų žmonių ir vėl bus renkamas naujas pirmininkas. Tai nedaro garbės nei mums, žmonėms su patirtimi, nei Seimui. Atidėkime dviem savaitėms, savaitei tų grupių vadovų rinkimą. Visi susitupės, kas norės, užsirašys, ir galėsime priimti sprendimus.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, leiskite pratęsti tai, ką kalbėjo kolega A.Sysas.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Iš tikrųjų daugelis Seimo narių pirmą dieną nežinojo, kas vyksta su tarpparlamentinių ryšių grupėmis. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Ir praeitoje kadencijoje gal buvo ne geriausia praktika, kad tai, kas parodo iniciatyvą turėdamas daugiau informacijos, tas paskui valdo situaciją ir tampa tos grupės pirmininku. Sakykime, 50% ar daugiau, tai yra nusisekęs sprendimas, bet būna ir kitokių. Leiskime normaliai susiformuoti grupėms, kad tos grupės susėdusios pamąstytų, ką jos veiks ir ką rinks tos tarpparlamentinių ryšių grupės pirmininkais ir pavaduotojais. Tai neturi būti atsitiktiniai dalykai ir neturi būti už gudrumą, už iniciatyvą premijuojama būtinai vadovavimu. Būkime korektiški, ypač naujų kolegų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu visiems Seimo nariams priminti, kad Statuto 81 straipsnyje yra parašyta, kaip kuriamos, kaip skelbiamos ir kaip veikia tarpparlamentinės delegacijos ir tarpparlamentinių ryšių grupės. Todėl jeigu jums siūlo ką nors pasirašyti, perskaitykite Statuto 81 straipsnį, tada galėsite orientuotis situacijoje.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ projektas Nr.XP-15 (pateikimas)

Pradedame darbotvarkės 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ projektą. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Kviečiu į tribūną. Pateikimas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia noriu padėkoti už vakarykštį ir šios nakties sutelktinį darbą. Mes spėjome nuveikti kai kuriuos darbus, visų pirma organizacinius. Tikiuosi, kad šia sutarimo, korektiško ginčo dvasia mes spręsime ir kitus mūsų organizacinius klausimus, o juos reikia spręsti neatidėliojant, kad Seimas, kaip labai svarbi valstybės institucija, galėtų normaliai funkcionuoti.

Taigi iš tų likusių neišspręstų klausimų vienas svarbesnių yra Seimo komitetų suformavimas. Primenu kai kuriuos dalykus, kurie yra numatyti Statute, kad nekiltų abejonių.

Pirmas dalykas. Kiek turi būti komitetų? Komitetų sąrašas yra Seimo statute. Idėjos, kurios čia buvo išsakytos, apie kai ką aš ir pats esu kalbėjęs, idėjos, kurios išsakytos arba kurios gali būti pateiktos, bus realizuojamos tik tokiu atveju, jeigu prieš tai bus pakeistas Statutas. Pagal Statuto 43 straipsnį yra keturiolika komitetų. Keturiolika komitetų, bet vienas iš šių komitetų, t.y. Europos reikalų komitetas, yra kiek kitoks. Iškart pasakau – 44 straipsnyje specialiai pabrėžta, kad Europos reikalų komitetas sudaromas pagal kitą Seimo statuto straipsnį. Jeigu reikės, aš tai paaiškinsiu.

Toliau. Kiek komitete gali būti Seimo narių? Principas čia yra toks: vienas Seimo narys viename komitete, išskyrus Europos reikalų komitetą, ten dar galima užimti antrą vietą. Taigi nuo 7 iki 17. Jūs turite atitinkamą nutarimo projektą ir, kaip matot, minimali riba yra dėl kelių komitetų, maksimali riba niekur nepasiekta.

Dar viena labai svarbi sąlyga, kurią aš noriu perskaityti. Tai 44 straipsnio 7 dalis: „Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“. Dalis senųjų Seimo narių tą yra susitvarkę. Naujieji Seimo nariai, kurie pretenduos į šį komitetą, turi nedelsdami, šiandien, imtis tvarkyti šiuos dokumentus. Mes turime specialų skyrių pirmame aukšte, kuris šiais dalykais užsiima. Reikia iškart tai išspręsti.

Dabar dėl Europos reikalų komiteto, kodėl jis toks ypatingas. Pagal patikslintą Seimo statutą Europos reikalų komitetas įgauna didelį svorį. Galima sakyti, kad tai yra mini Seimas ir kad jis galutinai išspręs daugelį klausimų, susijusių su Europos Sąjunga. Taigi pagal 44¹ straipsnį Europos reikalų komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 15 ir ne daugiau kaip iš 25 Seimo narių pagal tą patį Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą.

Europos reikalų komiteto pirmininku, dėmesio, skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus. Toliau. Europos reikalų komiteto pirmininkas turi pavaduotojus, kurių vienas yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Pavaduotojų skaičių nustato Seimas, nes šiaip… Kolegos, dėmesio! Ypač senieji kažkodėl linkę triukšmauti. Pavaduotojų yra po vieną, išskyrus Biudžeto ir finansų komitetą, kur papildomas pavaduotojas yra skirtas opozicijai. O Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų, nes čia gali būti 24 ar net 25 nariai, be abejo, turi būti daugiau, jų gali būti ir keturi, ir penki. Tai reikės išspręsti Seimui, spręs šiek tiek vėliau, pirmiausia išsprendęs kitų komitetų likimą. Tai tokios įžanginės, susijusios su Statutu, pastabos.

Dabar konkretus nutarimas, kurį jūs turite ir kuris vadinasi „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“. Šis nutarimas šįryt pirmoje oficialioje Seniūnų sueigoje buvo aptartas, buvo diskusijos, todėl, kaip matote, yra pateikti alternatyvūs skaičiukai prie kai kurių komitetų, vienų alternatyvoje nurodyta daugiau Seimo narių, kitų – mažiau.

Mažiausi komitetai yra Aplinkos apsaugos, Informacinės visuomenės plėtros, Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetai. Didžiausi – Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Užsienio reikalų, Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Kodėl toks dydis, kodėl taip varijuojama? Dėl to, kad pagal susiklosčiusią praktiką (ir praėjusio Seimo, ir ankstesnių) Biudžeto ir finansų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai turi didžiausią krūvį. Ekonomikos komitetas taip pat turi nemažą krūvį, todėl buvo siūlymų šį komitetą skelti į dvi dalis, bet aš siūlau dabartiniu etapu to nenagrinėti, nes, kaip sakiau, reikia keisti Seimo statutą. Užsienio reikalų komitetas pagal naująjį Statutą gauna teisę spręsti dalį klausimų, susijusių su Europos Sąjunga. Taigi taip pat turi būti didelis komitetas. Na, o kiti gali būti didesni, gali būti mažesni.

Tai štai tie skaičiai, kurie jums yra pateikti, Seniūnų sueigoje buvo aptarta. Nenoriu sakyti, kad visi Seniūnų sueigos nariai sutiko. Mes sutarėme, kad iš ryto įvyksta tik pateikimo stadija, per pietus arba kuriuo kitu laiku frakcijos pasitaria, kur kokias vietas jos pageidauja užimti, nes komitetai sudaromi atsižvelgiant ir, aš prašau atkreipti dėmesį į jungtuką „ir“, į Seimo narių pageidavimus. Bet jeigu Seimo narių pageidavimų yra pernelyg daug arba jie netinka su bendra koncepcija, tada Seimas sprendžia taip, kaip reikia. Todėl pageidavimus galima reikšti, bet vėlgi atsižvelgiant į sveiko proto ribas.

Taigi frakcijos pasižiūri, pateikia siūlymus ir Seniūnų sueiga šiandien susirenka dar kartą 14.30 valandą. Jeigu mes sutariame, kad skaičiukai daugiau ar mažiau tenkina, iškart po pietų priimame nutarimą „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ ir tada galime rizikuoti priimti ir nutarimą dėl personalinės sudėties. Bet galime ir nespėti, kaip abejojo kolegė D.Mikutienė, turintį šiek tiek didesnį patyrimą nei kiti Seimo nariai.

Štai tiek aš jums norėjau pradžioje pasakyti ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.

Prašysiu pritarti po pateikimo, o po to tartis frakcijose. Kas dar nesurinko frakcijų narių pageidavimų, juos surinkti, kad iš tikrųjų 14.30 val. Seniūnų sueiga būtų produktyvi. Tai yra kad būtų daugiau ar mažiau nuomonė iš visų Seimo frakcijų. Primenu, kad mes turime ir Mišrią Seimo narių grupę, kurią sudaro vienas Seimo narys. Kad jums visiems įdomiau ir linksmiau būtų, Mišri Seimo narių grupė, neatsižvelgiant į jos narių skaičių, turi tas pačias teises, kaip ir likusios frakcijos, net kaip Darbo frakcija.

PIRMININKAS. Matote, kokių Statute būna dalykų. Ne visai protingų, bet ką padarysi.

Č.JURŠĖNAS. Visa laimė, kad jis negirdi, ką aš sakiau.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti 10 Seimo narių. R.Šukys klausia pirmasis. Prašau.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūs teisingai pažymėjote, kad yra komitetų, kurią darbo krūvis yra neproporcingas narių skaičiui. Aš turiu omeny, rizikuoju būti apkaltintas kokiu nors egoizmu, Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Krūvis, ko gero, yra vienas didžiausių Seime. Narių skaičius yra 13. Jeigu palygtume su Ekonomikos komitetu, tuo pačiu Užsienio reikalų komitetu, nors suprantu, kad ten dabar formavimo skaičiaus atžvilgiu situacija pasikeitusi, Biudžeto ir finansų komitetu. Bet vis tiek pagal tenkantį įstatymų projektų, svarstomų komitete, skaičių tai neadekvatu komiteto narių skaičiui. Ką jūs apie tai manote, ar jums neatrodo, kad reiktų sustiprinti šio komiteto pozicijas?

Č.JURŠĖNAS. Aš asmeniškai už, bet prašyčiau iš karto siūlyti, nuo kurio komiteto nubraukti. Ar jūs taip paliekate mano?..

R.ŠUKYS. Aš norėčiau pasiūlyti, manau, kad tikrai ne didinti o mažinti Ekonomikos komitetą. Tikrai manau, kad Užsienio reikalų komitete būtų galima sumažinti narių skaičių. Ir Biudžeto ir finansų komitete 15 narių, aš suprantu jų darbo krūvį, kai yra biudžeto priėmimas, tačiau visus metus įstatymai svarstomi tik biudžeto požiūriu, o ne iš esmės dažniausiai, todėl 15 žmonių yra per didelis skaičius. Apie tai reiktų kalbėti ir Seniūnų sueigai siūlyčiau…

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Supratau, iš karto atsakau. Palikime Biudžeto ir finansų komitetą ramybėje, nes visų pirma yra mokestiniai įstatymai. Nepaisant mūsų visų susitarimų, entuziazmo ir iš Vyriausybės, ir iš Seimo narių, dėl mokesčių kaitaliojimo įstatymų yra labai daug ir čia jiems didelis krūvis. Plius, mes visada papildomai skiriame arba Teisės ir teisėtvarkos komitetą, arba Biudžeto ir finansų komitetą nagrinėdami visiškai kitus klausimus. Visiškai kitus. Taigi jiems darbo užtenka. Ir antras dalykas, neužmirškime, kad sustiprėja audito reikšmė, Biudžeto ir finansų komitete yra Audito pakomitetis, o mes galvojame, galbūt reikalingas kaip kitur Europoje atskiras Audito komitetas. Taigi aš siūlau palikti Biudžeto ir finansų komitetą taip, kaip yra. O štai Ekonomikos komitetą daryti iš 15, o Teisės ir teisėtvarkos komitetą iš 14 siūlymas gali būti priimtinas, bet čia, gerbiamasis Šuky, yra kol kas tik mūsų abiejų nuomonė, bet ne Seniūnų sueigos. Mūsų abiejų. Bet jeigu jus tai tenkina, tai man irgi būtų gerai.

PIRMININKAS. Noriu dar kartą priminti, klausimą suformuluokime per vieną minutę, atsakymą – per 3 minutes. Klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų buvo įvairių kalbų, kad gal bus formuojami nauji komitetai, bet jūs pasakėte, kad tai Statuto pakeitimo klausimas ir ilgas klausimas. Bet ar nėra manoma, kad Etikos ir procedūrų komisiją reiktų pakelti į komiteto lygį, nes pagal mūsų visą sampratą komitetas yra aukščiau už komisiją. Ar tokių minčių nėra, turint omeny, kad kai prisistatė Seimo Pirmininkas, sakė, kad šitiems dalykams reikia skirti daugiau dėmesio?

Č.JURŠĖNAS. Ne, kol kas tokių minčių nėra. Aš siūlau to nedaryti, nes iš karto sumažės Seimo narių skaičius, tenkantis kitiems komitetams.

PIRMININKAS. Bet aš nesutikčiau, kad komisija yra menkesnio lygio, man atrodo, vienodo. J.Veselka. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Juo labiau nuolatinė.

J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, mano klausimas būtų paskutinėje dalyje, o prieš tai noriu pasakyti. Naujieji Seimo nariai, žinokite, kad yra du komitetai, kurie bus elitiniai, tai yra Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas. Visi kiti bus maždaug „runkelių“. Bet klausimas Č.Juršėnui būtų toks: vis dėlto Ekonomikos komitetą projekte yra siūloma lyg ir skelti į dvi dalis, Infrastruktūros ir Ekonomikos, tai argi tas sutikimas mažinti narių skaičių yra logiškas?

Č.JURŠĖNAS. Kaip tik yra siūloma padidinti. Matote, yra 14 ir skaičiukas 16. Be abejo, entuziastų yra. Kol kas šiuo atveju du entuziastai – R.Šukys ir Č.Juršėnas. Nors tai labai svarbūs žmonės, bet dar ne visas Seimas.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom. G.Steponavičius yra salėje?

G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Aš tik bandau pamatyti per Seimo narius ir jus, ir pranešėją, kad turėčiau progą bendrauti ne tik garsu. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto aš noriu paklausti apie kriterijus, kuriais remiantis atsiranda štai tokie skaičiai. Ar išties nėra taip, kad daugiausia tai susiję su tuo, kad aiškėja, kad būtent toks ar panašus skaičius Seimo narių norėtų dirbti viename ar kitame komitete? Nes tikrai, tą ir kiti minėjome, regis, ne visada teikiami skaičiai yra susiję su ligšiolinių arba buvusios kadencijos komitetų darbo krūviu.

Č.JURŠĖNAS. Atsižvelgta kaip tik į tuos dalykus, apie kuriuos kalbėjome ir apie kuriuos jūs kalbate. Noriu priminti, kad vienu metu Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo 11 Seimo narių ir šis komitetas sugebėjo iš esmės susidoroti su savo uždaviniais. Jeigu bus 13, kaip dabar, arba jeigu bus pritarta mūsų ir R.Šukio nuomonei dėl 14, tai čia bus didelė pažanga ir jūs turėsite mums abiem asmeniškai dėkoti.

PIRMININKAS. R.J.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS. Norėčiau pateikti vieną klausimą. Mes, aišku, diskutavome Seniūnų sueigoje. Pirmiausia toks techninis pasiūlymas prieš klausimą. Iš tikrųjų vertėtų preliminariai surinkti frakcijų siūlymus, kaip jie įsivaizduoja savo žmones komitetuose, kad mes maždaug žinotume, kur yra tos jautriausios vietos. Tada mes lengviau žinotume, galėtume suderinti visus interesus, tiesiog tie žmonės, kurie yra planavę ir pasiskirstę. Tai toks techninis pasiūlymas.

Bet aš norėjau kalbėti dėl Sveikatos reikalų komiteto. Mes nesuspėjome iki galo visko aptarti, iš tikrųjų labai daug visi skyrė dėmesio sveikatos politikai per visas rinkimų kampanijas. Dabar visur skamba apie tai, tik apie sveikatą visi kalba, o tas toks saikingas dėmesys su komiteto 7 nariais, man atrodo, neatspindi mūsų visuomenės aktualijų. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto reiktų pagalvoti apie jo tam tikrą svorio padidinimą, nes problemų ten yra susikaupę tikrai daug ir mes visi, bent jau visos partijos, žadėjome labai aktyviai jas spręsti. Manau, nebus problemų dėl jo padidinimo.

PIRMININKAS. Jūs viršijote 1 minutę savo klausimu.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš pasistengsiu trumpiau atsakyti. Manau, kad pakanka 7, prašom aktyviau dirbti ir 7 padarys už 17. O dabar dėl Seimo narių pageidavimų. Prisimenu senus laikus, tai daugiausiai pageidaujančių būdavo į Užsienio reikalų komitetą. Jeigu visi pageidaujantys būtų rašomi, tai komitetą reiktų sudaryti iš 30 žmonių. Prašom nepykti, į visų pageidavimus neįmanoma atsižvelgti. Reikia derinti bendrus principus su pageidavimais. Todėl aš pačioje pradžioje tai ir pabrėžiau, kad gali būti daug pageidaujančių, bet remiantis sveiku protu.

PIRMININKAS. A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš irgi noriu paklausti. Ar nebūtų tikslinga padidinti narių skaičių Sveikatos reikalų komitete? Vakar parlamente Ekscelencija Prezidentas irgi kelis kartus minėjo tas problemas. Tikrai 7 žmonių yra mažai, reikalingas sutelktas darbas ir efektyvi parlamentinė kontrolė. Aš siūlau padidinti bent iki 9 žmonių. Šiandien sveikatos problemos šalyje yra aktualesnės. Užsienio reikalų problemos yra stabilios, neturime rimtų problemų. Aš tikrai primygtinai siūlau padidinti iki 9 žmonių skaičiaus. Čia ne dėl pageidavimų, bet dėl to, kad reikia efektyviai spręsti problemas. 7 žmonių yra mažai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, prašom neišjungti mikrofono, aš noriu pasitikslinti. Jūs manote, kad Sveikatos reikalų komitetą galima padidinti Užsienio reikalų komiteto sąskaita?

A.MATULAS. Ekonomikos komiteto arba Biudžeto ir finansų komiteto, bet…

Č.JURŠĖNAS. Žodžiu, bet kurio kito. Žinoma, mes tai galime svarstyti, bet aš laikausi tos pačios pozicijos, kad ir septyni aktyvūs Seimo nariai padarys tiek pat kiek aštuoni arba devyni. Tai nekeičia reikalo esmės. O Užsienio reikalų komiteto tikrai prašau neliesti, nes pagal naująjį Statutą jis gauna papildomus įgaliojimus. Galimas dalykas, jį reikės dar net didinti, o ne mažinti.

A.MATULAS. Ką mes pasakysime žmonėms?

Č.JURŠĖNAS. Bus frakcijų pasitarimas ir Seniūnų sueiga 14.30 val. ir tada galutinai apsispręsime. Kol kas aš pasižymiu, kad jūs siūlote mažinti Biudžeto ir finansų, Ekonomikos komitetus ir kitus, bet didinti Sveikatos reikalų komitetą.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinį klausimą užduos V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Mes jau kartojamės. Aš irgi dėl Užsienio reikalų komiteto. Mes dabar esame NATO, Europos Sąjungos nariai ir daugelį savo reikalų perduodame Europos Sąjungai, NATO ir t.t. Norinčių būti Užsienio reikalų komitete visada bus ir galbūt pusė Seimo narių užsirašytų į jį, kad galėtų pakeliauti po „svietą“. Tačiau mes išrinkti ne tam, kad keliautume, o dirbtume. Į specializuotą komitetą, kaip matome, nelabai daug yra norinčių, nes ten reikia dirbti, o ne keliauti. Nežinau, bet jūs tvirtinate, kad Užsienio reikalų komitetas yra vienas iš svarbiausių, tačiau, mano nuomone, ten nereikėtų tiek daug žmonių. Tiek norėjau.

Č.JURŠĖNAS. Tiek, kiek išgirdau, kolega abejoja dėl Europos reikalų komiteto dydžio. Nepamirškime, kad jam yra skiriami ypatingi uždaviniai. (Balsai salėje) Užsienio reikalų komitetas? Užsienio reikalų komitetas tas pats. Sprendžiant Europos reikalus, kai kuriais atvejais Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai yra adekvatūs, t.y. turi tam tikrą veikimą, ir Užsienio reikalų komitetas tikrai turės gana daug darbų. Yra tam tikras sričių padalijimas tarp Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų ir mažinti Užsienio reikalų komiteto jokiu būdu negalima. Galima kalbėti apie kai kuriuos kitus, sakysime, net neliečiamą Biudžeto ir finansų komitetą arba Ekonomikos komitetą, bet Užsienio reikalų komiteto tikrai negalime mažinti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Baigėsi klausimų ir atsakymų laikas. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Klausiu, ar galime pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas (Nr.XP-14) (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 2 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo… (Balsai salėje) Prašyčiau tylos, nes labai sunku kalbėti, kai taip triukšmaujama salėje. Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.XP-14. Šį įstatymą, kaip vakar jus informavau, Prezidentas grąžino į Seimą. Kviečiu į tribūną Tomą Birmontienę, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją, pateikti dekreto motyvus.

T.BIRMONTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Šiuo dekretu Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą. Taip pat teikia šio įstatymo pataisą, prašydamas, kad būtų pakeista 3 straipsnio 2 dalis ir išdėstyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, delspinigiai ir baudų sumos būtų grąžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Respublikos Prezidentas savo dekretą grindžia tokiais motyvais, kad šiuo metu Seimo siūloma 3 straipsnio 2 dalies formuluotė galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 28 straipsnių numatytiems principams. Kadangi įstatymas numato, kad ūkininkai, žemės naudotojai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai, kurie per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, atleidžiami nuo to laikotarpio nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei su šiomis įmokomis susijusių baudų ir delspinigių mokėjimo. O minėtiems asmenims, sumokėjusiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sumos negrąžinamos. Taigi tokiu būdu yra pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kadangi nustatomas nevienodas teisinis reguliavimas, taip pat sudaromos prielaidos nesilaikyti įstatymų reikalavimų, kitaip tariant, nesilaikyti griežtai, imperatyviai Konstitucijoje nurodyto, 28 straipsnyje suformuluoto principo, kad įstatymų laikymasis yra Lietuvos Respublikos piliečių pareiga.

Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas šiek tiek keičia privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarką, kitaip tariant, šiuo įstatymu atsisakoma tam tikro anksčiau buvusio lyg ir dvigubo mokėjimo, nes privalomojo draudimo įmokas mokėjo valstybė ir kartu asmenys, už kuriuos mokėjo valstybė, turėjo mokėti patys. Taigi pritartume tokiam teisiniam reguliavimui, tačiau prašytume Seimo atsižvelgti į tai, kad vis dėlto keisdami teisines sąlygas, palengvindami teisines sąlygas vienai grupei žmonių turėtume atsižvelgti ir į tai, kad kitiems asmenims, jeigu nebus pakeistas įstatymas, tos sąlygos bus nevienodos.

PIRMININKAS. Viskas? Dėkoju. Jūsų nori klausti Seimo nariai. Pirmasis – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, noriu jums šiek tiek priminti lietuvišką praktiką. Atsimenate, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pasiūlymu mūsų kadencijos pradžioje buvo toks įstatymas, kad pensininkams buvo mokama tik bazinė pensija, ne visiems, bet pagal uždarbį, o ta likusi dalis buvo nemokama. Konstitucinis Teismas labai teisingai nustatė, kad jeigu žmogus uždirbo pensiją, nepaisant to, jis gali ar negali, jam turi būti mokama. Bet tiems, kuriems nebuvo išmokėta virš bazinės, taip ir negrąžinama.

Antroji praktika. Ilgą laiką buvo tokia praktika, kad įmonės, kurios nemokėjo „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai, po to buvo amnestuojamos ir nemokėdavo. Matote, to konstitucinio principo ilgą laiką nebuvo laikomasi. Jeigu šiandien tam bus pritarta, ar nepadės susigrąžinti pensijų tiems žmonėms, iš kurių pensijos buvo iš esmės nacionalizuotos?

T.BIRMONTIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai ne. Šis įstatymas susijęs tik su privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimu ir su labai nedidele grupe žmonių, kurie vykdydami įstatymo reikalavimus mokėjo įmokas. Šiuo atveju, kai yra apskritai atleidžiama nuo tokio mokėjimo, tokio siūlomo reguliavimo palikimas, kad tiems asmenims, kurie mokėjo, sumos negrąžinamos, tikrai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą. Šiuo teisiniu reguliavimu nesiskverbiama į kitų visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, šiuo atveju tiesiogiai neveikia Konstitucinio Teismo doktrina. Kitaip tariant, įstatymas reguliuoja tam tikrus teisinius santykius ir nustato tik šiems teisiniams santykiams.

Be to, šiuo atveju yra kitoks principas. Jeigu kalbėtume apie pensijų mokėjimą, apie situaciją, kurią jūs minėjote, tai pakeitus teisinį reguliavimą buvo visiems vienodai – arba nesumokėtos, arba mokamos. Šiuo atveju teisinis reguliavimas yra nevienodas. Tie, kurie mokėjo, neatgauna savo pajamų, o tie, kurie nemokėjo, sakykime, lyg ir praturtėjo.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Gerbiamoji pranešėja, iš jūsų pateikimo tikrai matyti, kad tie, kurie nesumokėjo, laimėjo, o tie, kurie sumokėjo – pralaimėjo. Toks visiško teisinio nihilizmo atvejis. Kaip jums atrodo, iš esmės po šios pataisos būtų atkurtas teisinis balansas? Mano klausimas – ar būtų?

T.BIRMONTIENĖ. Tikiuosi, kad priėmus tokią pataisą bus atkurtas tinkamas teisinis balansas ir išlaikytas asmenų lygiateisiškumo principas.

E.ZINGERIS. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji pranešėja, ar nebuvo galima tobulinti paties įstatymo, kad įstatymo nuostata sudarytų vienodas sąlygas ir įpareigotų sugrąžinti įmokėtas socialinio draudimo įmokas, o ne paliktų tvarką nustatyti Vyriausybei?

T.BIRMONTIENĖ. Šiuo dekretu Prezidentas siūlo nustatyti tokią tvarką, vis dėlto pakeisti tą dabartinį Seimo priimtą reguliavimą ir siūlo, kad tos įmokos, delspinigiai ir pinigų sumos būtų grąžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Būtent tokį teisinį reguliavimą ir siūlo priimti Prezidentas.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, atsiprašau, gal aš neišgirdau bėgiodamas po salę. Noriu paklausti, ar jūs minėjote, apie kokią pinigų sumą galėtų būtų kalbama. Gal jūs pateikėte šiokį tokį paklausimą Privalomojo sveikatos draudimo fondui? Ar tai daugiau teorinis samprotavimas, kad čia yra, sakykim, pažeistos lygios piliečių teisės, ir jūs vadovaujatės pirmiausia tuo, nes, kiek man žinoma, ūkininkų draudėsi labai nedaug ir tos pinigų sumos galėtų būti labai nedidelės.

T.BIRMONTIENĖ. Dekreto nuostata, aišku, pirmiausia remiasi abejonėmis dėl jo atitikties Konstitucijai, be kalbų, nes iš tikrųjų teisinių, konstitucinių principų iškraipymas, kad ir kiek tai valstybei kainuotų, galų gale tampa labai brangu. Manytume, kad vis dėlto konstituciniai principai, kad ir kiek jie kainuotų… Šiuo atveju iš tikrųjų valstybei nebus toks didelis nuostolis, nes tikrai tiesa, kad ne tiek jau daug ūkininkų mokėjo tas… Kitaip sakant, tuo atveju, kai jie buvo lyg ir dvigubai apmokestinti, nedidelė dalis jų mokėjo tokias privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Bet vis dėlto manytume, nepaisydami to, kad tos sumos turėtų būti tikrai ne tokios jau didelės… Mes kreipėmės ir gavome šiokius tokius skaičius, kad bendra suma, neišskiriant šios nedidelės dalies asmenų… Yra kalbama, na, apie šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. Lt. Tai nėra tokios jau didelės sumos, tačiau, manome, kad ir kiek tai kainuotų valstybei, galų gale tai yra labai rimtas konstitucinis teisinis principas.

PIRMININKAS. V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas gal pakartos kolegų klaustus klausimus, tačiau juk nuo pat 1999 m. buvo priimti įstatymai – 1999 m. balandžio mėnesį, 2000 m. spalio mėnesį, 2002 m. rugsėjo mėnesį, kurie kalba maždaug apie tą patį. Visų šitų įstatymų trečiajame punkte aiškiai parašyta: iki šio įstatymo įsigaliojimo sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų, delspinigių ir baudų sumos negrąžinamos. Ar tai nebus precedentas vėl sugrįžti prie šių įstatymų ir tiems, kuriems pinigai buvo negrąžinti, vėl ieškoti, kad būtų tos sumos sugrąžintos. Kita vertus, Prezidentas savo veto užkerta kelią gauti paramą ūkininkams, nesumokėjusiems privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Lapkričio 20 d. yra paskutinė diena, kai ūkininkas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kad gautų paramą. Jie labiau dėl to nukentės negu dėl negrąžintų pinigų sumų. Ačiū.

T.BIRMONTIENĖ. Manytume, kad tikrai ūkininkai dėl to neturėtų nukentėti. Antra, vis dėlto yra Seimo pareiga priimti įstatymus ir tinkamai teisiškai reguliuoti. Dėl to, kaip jūs minite, kad ilgą laiką buvo nesilaikoma konstitucinių principų, manytume ir tikimės, kad šis Seimas labiau atsižvelgs į Konstitucijoje nustatytus principus ir tokio nelygaus teisinio reguliavimo daugiau nebus.

PIRMININKAS. G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Mano klausimas labai susijęs su kolegos. Šis įstatymas galioja nuo 1998 m. Kai kontroliavo ligonių kasos, kas norėjo, mokėjo, kas norėjo, nemokėjo. Perėmus kontroliuoti Mokesčių inspekcijai, iškilo ši problema. Aš manau, būtų teisingiausia, kad būtų grąžinama nuo 1998 m. Kaip jūs manote?

T.BIRMONTIENĖ. Na, Seimo valia spręsti. Kol kas Prezidentas atkreipia dėmesį, kad būtent nuo 1993 m. ta situacija, kuri keičiasi pagal šį įstatymą… Kalbama apie įmokas, sumokėtas nuo 1993 m. sausio 1 d., kad bent jau ši sritis būtų sutvarkyta, bet, aišku, Seimas gali priimti ir dar palankesnius žmonėms sprendimus.

PIRMININKAS. Ir paskutinis nori jūsų paklausti V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji pranešėja, ankstesniuose Seimuose, aš nežinau, kaip praeitame, buvo susiformavusi tokia praktika, kad prieš pateikiant projektą, siūlantį pakeisti vieną ar kitą įstatymą, šiuo atveju nors ir dekretu, skaičiuojama, kiek kainuos visa tai. Galbūt prezidentūra dar tik įsitraukia į šį darbą. Manau, kad ateityje būtų reikalinga tokius skaičiavimus pateikti. Nesudėtinga, manau, šiuo atveju irgi pateikt skaičiavimus, kiek kainuotų šis projektas.

T.BIRMONTIENĖ. Norėčiau atsakyti į jūsų klausimą. Pasakyčiau, kad vis dėlto abejoju, ar tai yra taip nesudėtinga. Mes bent jau tikimės, kad Seimas, priimdamas tokius įstatymus, taip pat apskaičiuos, kiek tai žmonėms kainuoja, nes šiuo atveju, deja, Seimas neskaičiavo, o kiek žmonėms tai kainuoja. Galbūt šiuo atveju valstybei 100 tūkst., apie kuriuos kalbama, nėra tokia didelė suma, bet tiems ūkininkams, kurie dorai moka ir nedideles privalomojo sveikatos draudimo sumas, kai yra dvigubai apmokestinti, galbūt tai irgi yra nemaža našta. Šiuo atveju, kaip jau minėjau, vis dėlto tokios įmokos nėra diferencijuojamos, nes jos patenka kartu su tomis įmokomis, kurias asmenys ir taip privalo mokėti, kai jie nėra valstybės draudžiami. Bendra tokių lėšų suma sudaro mažiau nei 100 tūkst. Lt. Tai iš tikrųjų valstybės biudžetui yra labai nedidelė suma.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į klausimus. Dėkoju. Dabar noriu paaiškinti galbūt tiems, kurie pirmą kartą susiduria su įstatymo, grąžinto Prezidento, svarstymu, kad tokiu atveju, kai Prezidentas siūlo įstatymą grąžinti svarstyti iš naujo, jis patenka į komitetus, jeigu Seimas pritaria, ir tik po svarstymo sprendžiamas klausimas, ar pritarti veto, ar atmesti. Šiuo atveju mes turime priimti sprendimą įstatymą grąžinti svarstyti iš naujo, ką ir siūlo Prezidentas.

Dabar dėl balsavimo motyvų po pateikimo. A.Matulas – nuomonė už.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad buvęs parlamentas dar kartą nuėjo lengviausiu keliu. Valstybė, nesugebėdama išieškoti mokesčių iš sunkiai juos mokančių žmonių, vėlgi pasielgė nesąžiningai tų žmonių, kurie nuolat moka mokesčius, atžvilgiu. Manau, kad tokie sprendimai, kai jų yra daug, ir žlugdo mūsų parlamento reitingus ir mažina žmonių pasitikėjimą, todėl aš pritariu ir siūlau visiems pritarti Prezidento dekretu pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų visada yra labai malonu grąžinti žmonėms pinigus, bet aš noriu dar kartą pateikti Lietuvos praktiką. Labai ilgą laiką įmonėms, nesugebėjusioms sumokėti mokesčių „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai, po kurio laiko buvo nubraukiami delspinigiai, baudos, kai kuriais atvejais net ir įsiskolinimai. Žinoma, tos įmonės, kurios normaliai mokėjo mokesčius, buvo pasipiktinusios. Iš tikrųjų tai žlugdydavo pačią finansinę biudžetinę drausmę, bet buvo toks faktas: arba paimti paskutiniuosius mokesčius ir įmonė bankrutuoja, arba įmonei palikti šansą išgyventi. Kai kurios įmonės tuo šansu pasinaudojo. Įsivaizduokite situaciją, jeigu mes įteisiname. Tada visos įmonės, mokėjusios į valstybės biudžetą, turi teisę, įstatyminį pretekstą prašyti: mums taip pat grąžinkite sumokėtas baudas, delspinigius ir dalį mokesčių. Taip atsidursime prie tuščio biudžeto. Kas bus toliau? Žengiant tokį žingsnį reikia visada gerai pagalvoti, ar tik tas vienas trupinėlis, kurį mes matome, išspręs reikalą, ar nereikės kitų sprendimų. Taigi manau, kad vis dėlto šis sprendimas būtų labai geras, žemdirbiai apsidžiaugtų, bet įvertinkime – kurie turi atliekamų pinigų, tie sumokėjo, kurie neturėjo, tie nesumokėjo. Aš manau, kad vargu ar vertėtų priimti, sukelti įvairius dalykus, kai vėl gali prasidėti įvairūs teismų prašymai ir taip toliau.

PIRMININKAS. Išklausėme dvi nuomones, bet noriu pasakyti, kad iš esmės mes spręsime klausimą po šio įstatymo svarstymo. O dabar mums reiktų nuspręsti, ar grąžinti jį svarstyti iš naujo. Todėl klausčiau, ar galime bendru sutarimu grąžinti komitetams svarstyti iš naujo? Ačiū. Buvo keletas komitetų, kurie svarstė šį įstatymą anksčiau. Biudžeto ir finansų komitetas, Sveikatos reikalų komitetas ar Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Sveikatos reikalų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Aišku, kad jų dar nėra, bet mes tikimės, kad jie susikurs artimiausiu metu, būtų galima jiems trims ir perduoti šį įstatymą svarstyti. Ar pritartumėte? Ačiū. Tada pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, o Sveikatos reikalų ir Kaimo reikalų komitetai yra papildomi. Ir primenu, kad artimiausiame posėdyje reikia sudaryti komitetus, o tie jau tada pateiktų svarstyti plenariniam posėdžiui savo išvadą. V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Aš, gerbiamasis Pirmininke, noriu šiuo klausimu… Nežinau, kaip čia pasielgti. Aš sakiau, kad ūkininkai labiau nukentės todėl, kad lapkričio 20 dieną baigiasi dokumentų pristatymas į žemės ūkio skyrius, kad gautų kompensaciją už technikos įsigijimą. Jis dabar eina į Mokesčių inspekciją, prašo pažymos. Mokesčių inspekcija jam pažymos neduoda. Vadinasi, jis praranda teisę į Žemės ūkio ministerijos Kaimo paramos programos paramą. Ar mes negalėtume kaip nors paprašyti žemės ūkio ministro pakeisti šį savo įsakymą, pratęsti šį terminą? Ar mes negalėtume paprašyti, nes lapkričio 20 d. čia pat. Mes nespėsime priimti šito įstatymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas turėtų būti bent suformuluotas, kad mes žinotume, galėtume kalbėti dėl jo. Gal raštiškai, bent protokoliškai galėtume ką nors pasiūlyti ministrui, jeigu turėtume raštu pateiktą projektą. Baigiame svarstyti antrąjį klausimą.

Seimo rezoliucijos „Dėl valstybės užsienio politikos tęstinumo“ projektas Nr.XP-17 (pateikimas)

Dabar darbotvarkės 3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl valstybės užsienio politikos tęstinumo“ projektas Nr.XP-17. Pranešėjas – J.Karosas. Kviečiu į tribūną.

J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūs turite rezoliucijos tekstą, aš tik noriu paaiškinti motyvus, kurie paskatino šią rezoliuciją teikti Seimui. Tradiciškai mes turime tokią lyg ir nusistovėjusią tvarką, kad kiekviena nauja Seimo kadencija šiuo klausimu viešai paskelbia savo poziciją, t.y. apie užsienio politikos tęstinumą. Ta mūsų pozicija yra fiksuota tam tikruose dokumentuose. Pirmame punkte tie dokumentai paminėti. Kadangi iš tiesų šiuo atveju keičiasi Seimo situacija, politinė situacija Seime, tai toks deklaravimas ypač pasauliui yra gana aktualus ir mums patiems, be abejo. Būtent tai yra pagrindiniai motyvai, dėl kurių ši rezoliucija yra teikiama Seimui, tik noriu pakartoti, kad mes tuos dalykus darome faktiškai per kiekvieną naują Seimo kadenciją.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar siūlydamas šią rezoliuciją, jūs siūlote, kad ir toliau Lietuva dalyvautų okupaciniame kare Irake?

J.KAROSAS. Apie Iraką ir apie okupacinį karą Irake šioje rezoliucijoje nekalbama. Šioje rezoliucijoje apie tai nekalbama. Kalbama apie tai, kas yra parašyta. O tas klausimas specialiai čia neaptariamas, todėl ta pozicija čia nėra fiksuota.

PIRMININKAS. A.Ažubalis. Prašom.

A.AŽUBALIS. Aš palaikau šią rezoliuciją, ji iš tikrųjų reikalinga, tačiau aš norėčiau paklausti pranešėjo. Štai antrame straipsnyje, kuriame sakoma: „tęsti atvirų durų politiką, palaikant santykius su kitomis valstybėmis ir regionais“. Manyčiau, reikėtų tiksliau, nes tęsti atvirų durų politiką su kuo? Su visais regionais, su visomis valstybėmis? Čia tikriausiai sakant „atvirų durų politiką“ kalbama apie tas valstybes, kurios turi siekių, integracinių siekių ar į Europos Sąjungą, ar į NATO. Todėl aš siūlyčiau, jeigu jūs priimtumėte, po „tęsti atvirų durų politiką, palaikant“ toliau rašyti: „ir skatinant demokratijos plėtrą narystės Europos Sąjungoje bei NATO siekius.“ Čia dėti tašką, o toliau taip, kaip yra – „Lietuvos Respublika sieks“ ir t.t.

J.KAROSAS. Galima, be abejo, tokia pastaba, tik aš labai nenorėčiau vieno, jeigu mes pradėsime salėje redaguoti, tai bus labai komplikuota. O tokia pastaba, daugiau redakcinė, sakyčiau, pakonkretinimas, manau, nepakenktų. Aš visiškai priimčiau, galima būtų paredaguoti tą vietą.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš didžiuojuosi jumis, kad jūs aplenkėte konservatorius, nes, kaip būdavo įprasta, visada konservatorių lyderis V.Landsbergis teikia tokią rezoliuciją. Bet klausimas būtų toks. Kokiose Europos Sąjungos valstybėse išrinkus naujus parlamentarus nuolat yra priimamos rezoliucijos apie politikos vidaus ar užsienio… Gal man galite konkrečiais faktais įvardyti, kokiose valstybėse tai daroma?

J.KAROSAS. Aš manau ir žinau, kad daugelyje valstybių tai daroma. Tai yra visiškai normalus veiksmas, ypač, vadinkime taip, tos jaunos demokratijos valstybėse, kuriose demokratiniai procesai yra dar gana subtilūs. Tradicijas turinčiose demokratinėse valstybėse jie yra jau nusistovėję. Todėl šis momentas jaunos demokratijos valstybei yra faktiškai visuotinas.

PIRMININKAS. Kompetentingas atsakymas. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti jūsų dėl antrojo punkto paskutinio sakinio. Ar, jūsų nuomone, jis toks ir turėtų likti, ar vis dėlto būtų iš esmės redaguotinas? Klausimas būtų kad ir toks. Ar Lietuvos Respublika tik sieks aktyviai dalyvauti šiuose procesuose, ar ji tiesiog aktyviai dalyvaus šiuose procesuose? Siekti galima amžinai. Aš manau, mes turime kasdien dalyvauti ir siekti visiškai kitų dalykų. Siekti įsitvirtinti Europos Sąjungoje ir NATO bei būti įtakinga regiono valstybe. Taigi aš siūlyčiau šį sakinį redaguoti, sutvarkyti linksnius, kad nebūtų dviprasmybių.

J.KAROSAS. Gerai, čia redakciniai dalykai, kuriuos aš visiškai priimu.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia A.Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kalbant apie užsienio politikos tęstinumą, ar nemanote, kad būtų tikslinga kiek konkrečiau apibrėžti užsienio politikos tikslus, turiu omeny ir įsijungimą į Šengeno erdvę, ir prisijungimą prie euro zonos?

J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti ir jau iš pradžių minėjau, kad mūsų užsienio politikos konkretūs tikslai yra išdėstyti, surašyti tuose dokumentuose, kurie minimi pirmame šios rezoliucijos punkte. Todėl mes būtent apie juos čia ir nekalbame, nes yra nurodomi dokumentai, kuriais remiantis bus toliau tęsiama ta politika, ir tie visi konkretūs dalykai yra surašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Ar diskusijoje nori kas dalyvauti? Bet čia rezoliucija, čia šiek tiek speciali svarstymo procedūra? Nėra norinčių? Ar J.Veselka? Nebūčiau pasakęs… Prašom.

J.VESELKA. Kadangi nutariau pretenduoti į Užsienio reikalų komitetą, kuriame mažiausiai darbo, o reikia tik kartoti – mes būsime NATO ir Europos Sąjungoje, todėl noriu šiek tiek pakalbėti. Gerbiamieji kolegos, pats J.Karosas pareiškė, kad tokias rezoliucijas priima kaip įprasta jaunos demokratijos šalys. Kartu pasako, kad jos serga nevisavertiškumo kompleksu. Juk logikai sako, o iš kur aš žinau, kad visi nauji Seimo nariai suvokia, ką reiškia tos užsienio politikos tęstinumas. O gal iš tikrųjų atėjo daugiau pragmatikų, kurie mano, kad užsienio politika pati savaime nėra prioritetas, o tai yra tik vidaus politikos įrankis, kad per užsienio politiką būtų galima pasiekti geresnių tikslų, socialinės gerovės, socialinio teisingumo, kitų tikslų, dėl kurių tauta ir gyvena. Pas mus tapo, sakyčiau, lyg ir filosofija, kurią ir mokslas neigia, – karvedžiai, politikai yra ta tauta, kuria galime didžiuotis. Užmirškime tai. Dabar nauja filosofija. Kuriantis žmogus yra tautos pamatas. Ir aš manau, kad penkioliktaisiais nepriklausomybės metais demonstruoti savo nevisavertiškumo kompleksą, kad mes nesuvokiame demokratijos esmės ir užsienio politikos kaip vidaus politikos tikslų įgyvendinimo įrankio, manau, mums nereiktų. Nes aš jau tuos užsienio balsus klausau nuo 11 ar 10 klasės, ir niekad negirdėjau, kad Jungtinės Valstijos, Vokietijos Federacinė Respublika, Anglija ar Prancūzija nesusirinkus naujam parlamentui iš karto duotų priesaiką. Mes tęsime kitą politiką, ypač Prancūzija, atsiminkite. Buvo NATO nariai, atėjo Šarlis de Golis, pasakė: niekis, Prancūzija bus Prancūzija. Išėjo iš karinės struktūros, liko politinėje struktūroje.

Todėl neįvarykime į uždarus rėmus to, ką suformulavo mūsų demokratijos tėvai 1990–1991 m., kurie pasaulį faktiškai padalijo į dvi dalis: gerąjį pasaulį, kuris Lietuvai sukurs rojų, ne komunistinį, o kapitalistinį, ir blogąjį pasaulį, kuris tik galvoja užkariauti. Vadovaukimės gyvenimo logika, savo tikslais, siekimais pagerinti žmonių gyvenimą ir užsienio politiką panaudokime tiek tam, kiek ji tarnauja… Neužsidarykime šituose rėmuose. Aš manau, kad šitos rezoliucijos nereiktų priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Aš norėčiau jums priminti, kad mes galime priimti rezoliuciją be pataisų, jeigu taip nutartume. O jeigu tam prieštarautų daugiau kaip vienas trečdalis visų Seimo narių, tada galėtume sudaryti redakcinę komisiją ir redaguoti rezoliucijos tekstą. Kurie kalbės dėl motyvų, norėčiau, kad taip pat pakomentuotų ir šitą mano skelbtą nuostatą. V.Stankevič. Nuomonė už. Prašau.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš manau, kad rezoliucijos tekstas atitinka mūsų užsienio politikos doktriną, todėl tikslinga pritarti po pateikimo. Dėl redagavimo vis dėlto aš manau, yra keletas vietų, ir kolegos jau išsakė savo nuomonę, kad reiktų pakoreguoti, bet pasikartosiu. Pritariu po pateikimo ir redakcinės komisijos sudarymui. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu jums priminti, kad pirmą kartą tokia rezoliucija pasirodė 1992 m., kai didelė Demokratinės darbo partijos dauguma atėjo į Seimą ir kai V.Landsbergio kompanija, baisiausiai persigandusi, kad bus pakeistas užsienio politikos kursas, pateikė tokią rezoliuciją. Dabar, 2004 m., Seimo dauguma iš esmės nepasikeitė. Seimo Pirmininkas tas pats, premjeras bus tas pats, užsienio reikalų ministras bus tas pats, tai ką, gerbiamieji kolegos, jūs netikite savo žmonėmis? Juk ta politika bus tęsiama, tai kam reikia dar kartą muštis į krūtinę ir sakyti, kad mes darysime tą, ką mes darome šiandieną?

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pirmiausia norėčiau paprašyti mūsų kolegų neįžeidinėti net ir nesančių salėje, vadinti juos visokiais vardais (čia adresuojama ponui E.Klumbiui). Tas redakcines pataisas mes ponui J.Karosui perdavėme, gal tą grupę, jeigu reikia, formaliai sudarykite. Pranešėjas tas pataisas priėmė, reiktų atspausdinti, iš naujo išdalyti ir būtų galima sudarant tą grupę ar nesudarant (išlaikykite tuos formalumus), bet net šiandien priimti be didelių problemų, nes tų pataisų buvo nedaug, pranešėjas su jomis sutiko, tiesiog reiktų išdalyti tą tekstą iš naujo, ir būtų reikalas išspręstas.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, tos rezoliucijos gal ir nereikėtų, nes prieš rinkimus kai kurios politinės partijos įbaugino visuomenę ir pasaulį, kad jeigu neleis ateiti į valdžią, tai bus pakeista užsienio politika. Norint parodyti visuomenei ir pasauliui, kad tikrai nesikeis ta politika… tai buvo tik melas, tik noras taip ateiti į valdžią, todėl reikia priimti tokią rezoliuciją. Jeigu būtų normaliai vykdoma rinkiminė kampanija, neieškoma priešų ir ne tik jie vieni tautos gelbėtojai, tai, aš manau, tokių rezoliucijų nereikėtų. Pritarčiau J.Veselkai. O šiandien, kad mes nuramintume visuomenę ir pasaulį, priimkime tokią rezoliuciją.

PIRMININKAS. E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamieji kolegos, aš buvau pirmasis tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, ir aš atsimenu, mes turėjome tradiciją iš tikrųjų po kiekvienos kadencijos pareikšti savo užsienio politikos tęstinumą. Tai yra solidu, tai nėra progiška, tai nėra proginis dalykas ir aš manau, kad tikrai čia nėra sviestas sviestuotas. Aš manau, kad iš tikrųjų mes signalizuojame pasauliui savo rimtumą ir kas ketveri metai, vykstant Seimo rinkimams, o tai yra svarbiausias įvykis valstybės gyvenime, mes deklaruojame savo politikos tikslų tęstinumą. Tai yra svarbu, solidu. Ir aš būčiau už tai, kad pritartume po pateikimo sudarant redakcinę grupę tiems nedideliems pakeitimams įgyvendinti. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Auštrevičius – nuomonė už. Prašau.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, aš nenorėčiau, kad iš tikrųjų šitos rezoliucijos priėmimas būtų svarstomas arba pateikiamas kaip balsavimas prieš mūsų pačių žmones. Man atrodo, Lietuvos piliečiai yra aiškiai pasisakę ir ne kartą tvirtai pritarę užsienio politikos kursui, todėl tai jokiu būdu nėra ėjimas prieš jų interesus.

Kita vertus, akivaizdu, kad keičiantis politinių koalicijų konfigūracijai, toks tęstinumo patvirtinimas yra sveikas ir remtinas. Pačiame tekste mes turime neesminių pataisų, ir jeigu teikėjas profesorius J.Karosas atsižvelgtų į kai kurias, aš manau, mes galėtume tokioje grupėje susirinkti ir pataisyti tekstą aiškumo ir tikslumo kryptimis.

Būtų visiškai natūralu pabrėžti, kad Lietuva jau yra visavertė šitų struktūrų narė, ir atskirti santykių palaikymą nuo plėtotės, nes pono A.Ažubalio pataisa buvo tiksli. Jeigu būtų galima atsižvelgti ir pataisyti tą tekstą aiškumo prasme, iš tikrųjų tai būtų tik rezoliucijos naudai. Ačiū.

PIRMININKAS. Jau keturi kalbėjo už, du prieš. Aš matau, kad yra siūlymas sudaryti redakcinę komisiją, todėl nesiūlau jos priimti. Ar pritartumėte, kad iš kiekvienos frakcijos (tai būtų 7 nariai), po vieną į tokią redakcinę komisiją siūlytų frakcijų atstovai? Tada J.Karosą taip pat norėtume matyti šioje komisijoje kaip iniciatorių ir galbūt vadovą tos komisijos ir tada parengti… Palaukite, ramiai, aš pasiūlysiu. Tada mes paredaguotume šitą ir po to jau galėtume svarstyti dėl priėmimo. Ar pritartumėte? Prieikite prie šoninio mikrofono, nes aš jus tik vienas girdžiu.

J.VESELKA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, man atrodo, buvo pasiūlymas jos nesvarstyti. Todėl prašau pirma balsuoti, ar mes ją svarstome. Jeigu balsuosime, kad svarstome, tada jau redakcija gali būti. Bet buvo pasiūlymas jos nesvarstyti, atmesti ją.

PIRMININKAS. Tai buvo vienas jūsų pasiūlymas. O aš prieš tai svarsčiau kitų Seimo narių pasiūlymus dėl redagavimo. Jeigu mes dabar pritartume redaguoti šitą projektą, tada nereiktų kalbėti apie atmetimą. Aš suprantu, J.Veselka prieštarautų redagavimui, todėl balsuokime. Ar galėtume balsuoti už tai, kad redaguojame rezoliucijos projektą? Kas už tai, kad šį rezoliucijos projektą redaguotume, prašom balsuoti. Kad redaguotume. (Balsas salėje) Nesikarščiuokime, viskas taip. Jūs siūlykite, bet darykime viską iš eilės.

101 balsavo už, 6 – prieš, susilaikė 2. Seimas nusprendė redaguoti, todėl kitų siūlymų ir nesvarstome. Gali būti dar ir siūlymas atmesti, ką siūlė J.Veselka, bet, aišku, po tokio balsavimo šio siūlymo teikti negaliu. (Balsai salėje) Taip, Statuto reikalavimai. Aš ką tik perskaičiau jums, ir E.Klumbys perskaitys. Teisingai. Ir visi žinosime.

Dabar noriu paklausti, ar sutiktumėte po vieną atstovą iš frakcijų skirti į redakcinę komisiją? Ir J.Karosas kaip iniciatorius. Tada klausiu nuo Konservatorių frakcijos pradėdamas, ką jūs siūlote į redakcinę komisiją? Per šoninį mikrofoną teikite siūlymą.

A.KUBILIUS. Tėvynės sąjunga siūlo A.Ažubalį.

PIRMININKAS. Audronių Ažubalį. Ačiū. Liberalų ir centro frakcija?

A.ČAPLIKAS. Liberalų ir centro sąjunga siūlo poną P.Auštrevičių.

PIRMININKAS. Petrą Auštrevičių. Liberalų demokratų frakcijos seniūnas? Aušrinę Pavilionienę. Taip. Dabar Darbo partija. Leiskite prie mikrofono prieiti Darbo partijos atstovui, pone Klumby. (Balsas salėje: siūlome Valentiną Bužinską.) Valentiną Bužinską. Gintautą Bužinską. (Balsas salėje: Gintautą Bužinską.) Taip. G.Bužinską. Dabar Naujoji sąjunga. Prašom.

V.STANKEVIČ. Naujoji sąjunga deleguoja poną A.Valionį.

PIRMININKAS. A.Valionį. Valstiečių ir Naujosios demokratijos?

V.RINKEVIČIUS. A.Pekeliūną.

PIRMININKAS. A.Pekeliūną. Ir Socialdemokratų?

A.SALAMAKINAS. J.Karosą.

PIRMININKAS. Taip, J.Karosą. Leiskite perskaityti visus komisijos narius: J.Karosas kaip iniciatorius, G.Bužinskas. A.Ažubalis, P.Auštrevičius, A.Pekeliūnas, A.Valionis ir A.Pavilionienė. Tai būtų šie komisijos nariai. Ar pritartumėte? Minutę dar. Ar pritartumėte šiai redakcinei komisijai? Dėkui. Dabar E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Replika po visų balsavimų.

PIRMININKAS. Mes jau baigėme šį klausimą, galite…

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, vakar jūs kalbėdamas sakėte, kad reikia tiksliai laikytis įstatymų ir pirmiausia, aš manau, reikia laikytis Statuto.

PIRMININKAS. Ne tik vakar, visą laiką aš tai sakau.

E.KLUMBYS. Duokite man baigti kalbėti.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Taigi, remdamiesi Statuto 184 straipsniu, mes pirmiausia turėjome balsuoti, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Ir tik po to antras balsavimas – redaguoti tekstą. Aš manau, kad jūs pirmiausia turėjote pateikti balsuoti dėl rezoliucijos be pataisų? O antra, aš norėjau pasakyti, replikuoti į tai, kad buvo ne taip pavadinta ir įžeista. Aš manau, kad Landsbergis buvo pavadintas Landsbergiu, jokio įžeidimo nebuvo.

PIRMININKAS. Gerai. Aš galiu pasakyti, jog buvo sutarta, kad mes redaguosime, bendru sutarimu, visas Seimas. Nereikia, neskėsčiokite rankomis, aš paklausiau, ar sutarėme, kad reikia redaguoti. Ką jūs sakėte, mes žinome. (Triukšmas salėje)

Skelbiu pertrauką iki 15 valandos. Prašom frakcijoms išnaudoti šį laiką. Tuoj, minutę. Ar galima?.. Išnaudoti šį laiką komitetų formavimui. J.Karosas.

J.KAROSAS. Komisijos kolegas, kuriuos ką tik mes išrinkome, prašom susirinkti antrame aukšte, Užsienio komiteto salėje. Mes tuoj pat išspręsime šią redakcinę problemą. Prašom visus komisijos kolegas į Užsienio komiteto salytę antrame aukšte.

PIRMININKAS. Primenu, kad Seniūnų sueiga 14.30 valandą.

Pertrauka

PIRMININKAS. Skelbiu posėdžio pradžią. Turiu pasakyti, kad vakariniame posėdyje ir neturime ką svarstyti, nes Seimo komitetų skaičius nėra sutartas tarp frakcijų. Dar dabar vyksta Seniūnų sueiga, ji bando surasti sutarimą, kiek Seimo komitetuose turėtų būti narių, o apie personalijas dar net nepradėta kalbėti.

Seimo rezoliucijos „Dėl valstybės užsienio politikos tęstinumo“ projektas Nr.XP-17* (priėmimas)

Todėl mes galime pabaigti priimti rezoliuciją, kurią redakcinė komisija suredagavo ir pateikė, jūs taip pat turite šios rezoliucijos galutinį tekstą. Ar galėtų J.Karosas ateiti į tribūną ir dėl rezoliucijos galutinio teksto tarti keletą žodžių? Prašau. J.Karosas.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūs tą tekstą turite. Mes buvome susirinkę ir suderinome naujai tą tekstelį, paredagavom. Vėliau redaktoriai sutvarkė. Aš dabar siūlau jau be ypatingų diskusijų, išskyrus J.Veselką, priimti, nes J.Veselka šiuo atveju negali nekalbėti, manau, jis kalbės. O šiaip, manau, kad dabar atrodo lyg ir normaliai. Ir tos mintys, kurios buvo išsakytos jūsų, dabar jau yra atsidūrusios tame tekste. Tai aš daugiau ypatingai nieko čia ir neturiu pridurti.

PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijų atstovai redakcinėje komisijoje pritarė šiems siūlymams. Dabar mums reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų ir po to balsuoti dėl rezoliucijos priėmimo. J.Veselka – nuomonė prieš. Prašau. Neįsijungia? Gal prie mikrofono, jeigu galite. J.Veselka per šoninį mikrofoną. Prašau. Tiksliau, per centrinį.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kodėl aš vis dėlto manau, kad tos rezoliucijos nereikia? Kodėl ką nors žmonėms norima būtinai įpiršti? O todėl, kad tai yra netikra, dirbtina. Niekas niekada neperša ir dirbtinai neįrodinėja, kas yra natūralu ir tikra. Kodėl visada atsiranda politikų, kurie nori įpiršti užsienio politikos tęstinumą? Daug yra priežasčių, bet esminė priežastis yra ta, kad ši užsienio politika buvo suformuota vadovaujantis fobijomis ir visų pirma – rusofobija.

Skubėjome į Europos Sąjungą ir NATO todėl, kad buvo nuolat formuojama baimė: jei neįstosime, tai rusai mus tuoj pat okupuos. Vadovaudamiesi fobijomis praradome milijardus litų už „Mažeikių naftą“, du Amerikos ir Rusijos žydai šokdino visą Lietuvos valdžią, kai per dvi savaites turėjome patvirtinti jų susitarimą, pasirašytą Londone. Taigi puiki užsienio politika ir Lietuvos valstybės tikrą padėtį parodo, kai du žydai šokdina ir priverčia pagal jų dūdelę šokti visą valstybę. Dėl fobijų mes prarandame ir Ignalinos atominę elektrinę, o tai yra dar didesnis nusikaltimas nei įvykęs su „Mažeikių nafta“. O kur ši užsienio politika strategiškai veda? Ogi prie to, kad netolimas variantas, kai į NATO bus priimta visa buvusi TSRS ir NATO viduje įvyks įtakos zonų persidalijimas. Politika, grindžiama fobijomis, yra trumparegiška ir jos tęstinumas mums nereikalingas. Užsienio politika turi būti suformuota naudingos partnerystės principais vykstant globalizacijos procesams ir atsikračius fobijų politikos. Gerbiamieji Seimo nariai, nuo pirmų dienų neleiskite, kad jus paverstų už virvučių tampomomis lėlytėmis, nes paskui įprasite jomis būti ir nepajusite, kaip tapsite tais, kuriems po to bus gėda patiems už save. Tęstinumo neturi būti, nes ji pagrįsta fobijomis.

PIRMININKAS. Taip, nuomonė už – S.Pečeliūnas. Per šoninį mikrofoną. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Manau, galime padėkoti redakcinei komisijai, kuri rado bendrą sprendimą, įvertino visas pasiūlytas redakcines ir kitokias pataisas. Tiktai gal ponui J.Karosui prašymas: kitą kartą teikdamas projektą redakcinės komisijos vardu taip ir parašykite, nes šis dokumentas jau yra kolektyvinio darbo rezultatas, o ne vien pono J.Karoso asmeninis indėlis. Jo būtume nenubraukę, jis būtų pasirašęs kaip tos grupės vadovas, bet laikykimės tų visų dalykų.

O dėl pono J.Veselkos turbūt nėra ką atsakyti. Jis, pabuvęs ūkio ministru, labai jau nori būti užsienio reikalų ministru, kad tokias idiotiškas prakalbas čia sako?

PIRMININKAS. Dabar mes turėtume balsuoti dėl priėmimo, bet sistema, kuri mums suteiktų galimybę balsuoti elektroniniu būdu, neveikia. Ar galėtume balsų skaičiavimo komisiją, kuri balsavo vakar, pakviesti čia, į tribūną, kad suskaičiuotų. Balsuotume pakeldami rankas. Galime? (Balsai salėje) Matote, yra nepritariančių. Balsų skaičiavimo… Jau atsikėlė ponas R.Ačas. Kas dar? Z.Balčytis. Taip. Kviečiu tada juos atsistoti priešais visus.

Tada klausiu, kas už tai, kad priimtume rezoliuciją „Dėl valstybės užsienio politikos krypčių tęstinumo“, prašom pakelti rankas. Kas už? Suskaičiuokite balsus. Reikia kelti vieną ranką, taip. (Juokas salėje) Susumuokite tada skaičius. Dar neatsisėkite, dar balsuosime prieš. Dabar prašom pakelti rankas… (Balsai salėje) Dar skaičiuoja už. Prašom pakelti, kas už. Ar visus jau suskaičiavo?

Dabar pakelkite rankas, kas prieš šią rezoliuciją? Atrodo, čia nereikia daug balsų skaičiuotojų. Dvi rankos matyti. Kas susilaikė? Taip pat 2. Ačiū.

Tada prašom suskaičiuoti rezultatus ir… Susumuokite rezultatus už, kas turi tą sumuotoją. Tvarka, teisingai. Ne, tuoj baigs skaičiuoti. Tris skaičius sudės ir viską žinosime. Aš matau, kad veikia, bet darbas negali nueiti perniek.

Skelbiu rezultatus: 99 – už, prieš – 2, susilaikė 2. Rezoliucija priimta.

Jūs norite repliką po balsavimo? Prašom per centrinį mikrofoną. P.Gražulis – repliką.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti tų politinių partijų, kurios ėjo į rinkimus sakydamos, kad jeigu jos nelaimės rinkimų, o laimės kitos politinės partijos, Lietuva pakeis savo užsienio politikos kryptį, kad ji vėl integruosis į Europos Sąjungą. Buvo gąsdinami žmonės. Po šių balsavimų, ar atsiras, ar išdrįs tos politinės partijos ir ar atsiprašys Lietuvos žmonių? Aš manau, kad turi baigtis tokių rinkimų kampanijų metas, kai žmonės bauginami ir gąsdinami. Būtų labai gerai, kad atsirastų, turėtų drąsos ir atsiprašytų Lietuvos žmonių.

PIRMININKAS. Turbūt turėjote minty ne į Europos Sąjungą? Į Tarybų Sąjungą turėjote? Ačiū. Išgirdome repliką. Turiu paskelbti posėdžio pabaigą, nes visi klausimai išnagrinėti. Posėdžio pabaiga. (Triukšmas salėje) Palaukite, palaukite. Nenorite išsiskirstyti? Tada A.Kubilius dar pakalbės.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs vakar sakėte, kad susirinkome dirbti, mes ir pasirengę dirbti. Jeigu jūs nepasirengęs ir prastai vadovaujate, tai čia ne mūsų problema. Nei komitetai patvirtinti, nei pavaduotojai patvirtinti, kodėl? Koalicija byra? Ką dabar mums daryti? Skelbtis opozicija ar laukti, kol jūs susitarsite? Gerbiamasis Pirmininke, manau, gal tada galime sudaryti opozicinę darbotvarkę, jeigu valdančioji koalicija nesudaro.

PIRMININKAS. Jeigu jūs klausiate manęs patarimo, tai aš jums pasakysiu. Jūs, matot, tik atėjote, šiandien nedalyvaujate posėdžiuose…

A.KUBILIUS. Aš dalyvauju visą dieną, visą laiką.

PIRMININKAS. Nesimatė nei Seniūnų sueigoje, niekur.

A.KUBILIUS. Aš nesu Seniūnų sueigos dalyvis, gerbiamasis Pirmininke, prašom žinoti.

PIRMININKAS. Tada J.Razma jums viską ir paaiškins, kodėl mums nepavyko susitarti. Posėdį baigiu…

A.KUBILIUS. Palaukite… (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, manau, jūs esate teisėtai išrinktas Seimo vadovas. Jūs turbūt jaučiate pulsą, kurio dalis galbūt nejaučia. Tai jūs turėtumėte mums pasakyti, kokios artimiausių dienų perspektyvos. Pavyzdžiui, ir dėl to, kad nejuda reikalai į priekį. Didžioji Seimo dalis, pavyzdžiui, neturi savo kabinetų ir toliau bus kampininkai, ir kiti elementarūs dalykai, kurie turi judėti į priekį. Pirmininke, pasakykite, kokios artimiausių dienų perspektyvos?

PIRMININKAS. Aš, atėjęs vesti vakarinio posėdžio, pasakiau, kad šiuo metu dirba Seniūnų sueiga, kuri svarsto klausimą dėl Seimo komitetų narių skaičiaus. Kai šis klausimas pajudės iš vietos, spręsime antrą klausimą – Seimo komitetų personalijų klausimą. Tada turėsime komitetus, kurie galės dirbti. Aš juk negaliu visą laiką kartoti to paties, jeigu žmogus ateina į posėdį pavėlavęs. Į Seniūnų sueigą jūs deleguojate savo žmones, jie dirba. Ir šiuo metu jie ten yra ir posėdžiauja. Bet nepavyko susitarti. Tikėjomės, kad pavyks. Tikiuosi, kad rytoj mes tą galėsime padaryti.

Dabar dėl ketvirtadienio… A, G.Steponavičius uždavė klausimą, bet nesiklauso mano atsakymo, gal tada nereikia atsakinėti. Jūs klausėte, aš jums ir stengiuosi paaiškinti, nes visi girdėjo, kai tik atėjęs į posėdį pasakiau. Ketvirtadienio posėdžio darbotvarkė yra pateikta Seniūnų sueigai. Jai iš esmės pritarta, bet mes pasakėme, kad gali keistis, jeigu Prezidentas teiks premjero kandidatūrą, ir daug kitų klausimų gali atsirasti dėl kitų institucijų veiksmų. Šiandien yra sunku prognozuoti. Tikiuosi, kad kitą posėdį darbotvarkėje matysime tuos klausimus, kurių šiandien nespėjome išnagrinėti. Pajudėjus komitetų darbui, turėsime ir kitų įstatymų svarstymus. (Balsas salėje)

Rytoj nėra posėdžio, nes rytoj trečiadienis. Jeigu ponas V.Bogušis norėtų rytoj spręsti, valdyba atsižvelgs į jūsų prašymą. Ačiū. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Seimo Pirmininke, iš jūsų, iš socialdemokratų lyderio, dabar jau ir iš pono V.Uspaskicho vis buvo girdėti žodis „stabilumas“. Mums labai rūpi, kad stabiliai ir vaisingai dirbtų valdančioji koalicija. Gal jums patiems nepatogu, gal mums užregistruoti Statuto pataisą, kad numatytume dar porą Seimo Pirmininko pavaduotojų etatų. Gal tada pajudėtų reikalai? Didelė įtampa, vyrai nepasidalija postų?

PIRMININKAS. Ar čia dabar tokias…

R.JUKNEVIČIENĖ. Bet čia problema.

PIRMININKAS. …nieko vertas kalbas kalbėti? Jeigu yra laiko, be abejo, galima kalbėti, bet kam gaišinti visus žmones? Jeigu nėra ką pasakyti, mes paskelbkime posėdžio pabaigą. Tą ir skelbiu. Dar užsiregistruokime.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. (Balsas salėje) Prašau? Jeigu neveikia technika, ką mes galime daryti. Paprašysime, kad pataisytų. Gal dar kartą pabandome registruotis. Registruokimės dar kartą. Prašom. Paspauskite pirmąjį mygtuką.

Salėje 75 Seimo nariai. Skelbiu posėdį baigtą.