Pirmasis (1) posėdis
2004 m. lapkričio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo narys K.BOBELIS

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai!

Gerbiamieji, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 65 ir 66 straipsnius yra įgaliojimas, kad naujos Seimo kadencijos sesiją pradeda vyriausias Seimo narys. Man tenka ši garbė jau antrą kartą. Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė rinkimų rezultatus. Išrinktas 141 Seimo narys. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, sušaukė Lietuvos Respublikos Seimo pirmąjį posėdį šių metų lapkričio 15 dieną. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo pirmąjį posėdį pradėtą. (Gongas)

R.KELIUOTIS (Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Jūsų Ekscelencija pone Respublikos Prezidente, pone Ministre Pirmininke, diplomatinio korpuso nariai, Bažnyčios hierarchijos atstovai ir visi čia susirinkusieji garbingieji svečiai!

Man yra didelis malonus ir garbė pradėti Lietuvos Respublikos Seimo dešimtosios kadencijos pirmąjį posėdį. Sveikinu visus naujai išrinktus ir perrinktus Seimo kolegas. Ypač džiaugiuosi kartu su jumis, kad didžiausias mūsų tautos turtas – moterys, motinos mūsų vaikų yra taip gausiai atstovaujamos šiame Seime. Jų yra beveik 30. Pagarba joms! (Plojimai)

Jau antrą kartą man tenka garbė pradėti Lietuvos Respublikos Seimo sesiją. Prieš ketverius metus pradėjau pirmąjį devintojo Seimo posėdį. Devintoji Seimo kadencija prabėgo kaip neramūs, besiblaškantys, besikeičiantys, ypač daug netikėtumų, valstybinių ir asmeninių sukrėtimų, moralės, sąžiningumo, vertybių pažeidimo metai, palikę įskaudintą tautą. Bet kartu ir metai, atnešę labai didelius Lietuvai tarptautinius laimėjimus: narystę NATO, Europos Sąjungoje, mūsų demokratinio subrendimo ir valstybinio autoriteto pripažinimo metai, atidarę vartus Lietuvai į daugelį galimybių. Tikiu, mes sugebėsime tuo pasinaudoti. Valstybės vadovai šioje srityje atliko didelį darbą. Lietuva labai daug pasiekė tarptautinėje užsienio politikoje ir yra malonu, kad užsienio politikos tęstinumas jau patvirtintas politinių partijų deklaracija. Tikiu, kad tai bus patvirtinta ir remiama naujojo Seimo, o tai dar daugiau sustiprins nepriklausomos Lietuvos prestižą ir bus lengviau įgyvendinami užsibrėžtos politinės strategijos tikslai.

Priešingai sėkmingai užsienio politikai, mūsų vidaus politikos, išskyrus matomą ekonominę pažangą, socialiniai ir ekonominiai, švietimo, sveikatos, kultūros, teisėsaugos klausimai sprendžiami aptakiai. Piliečių bėgimo iš Lietuvos problema beveik nekeliama. Išvykimo iš Lietuvos nesustabdysime, ponai, tačiau reikia dėti daug pastangų, kad neprarastume išvykusių, kad jie jaustųsi laukiami ir kiekvienu momentu galėtų grįžti į Lietuvą ir įsijungti į mūsų vidaus visuomeninį ir politinį gyvenimą. Pilietybės atėmimas išvykusiems tikrai yra netoleruotinas.

Politinių partijų ir jų lyderių tarpusavio santykiai grindžiami nepasitenkinimu, nepasitikėjimu, trūksta politinės kultūros, pagarbos vienas kitam. Skaudu jausti ir matyti, kad per penkiasdešimt metų žiauraus diktatūrinio gyvenimo ir keturiolika laisvos Nepriklausomos Lietuvos valstybės metų mes kažkodėl neišmokome vienas kito suprasti, kad Lietuva yra mūsų visų Tėvynė, mūsų visų teisės vienodos ir kad mes visi mylime Lietuvą vienodai ir visi jai siekiame tik gero, o jos piliečiams normalių gyvenimo sąlygų. Tik galbūt tai darome skirtingais būdais, nes būdami laisvi piliečiai turime savo galvoseną, savo pasaulėžiūrą, politinę ideologiją. Kultūringoje visuomenėje tai nėra blogai, tik reikia suprasti ir stengtis, kad skirtingas pozicijas galėtume suderinti naudingais Lietuvai kompromisiniais sprendimais, o ne kaltindami iš anksto nusistatę ar net atsisakę bendrauti, taikydami įvairius epitetus vienas kitam. Turime išmokti vienas su kitu kalbėtis, susitarti, rasti kompromisą, o ne ieškoti dirbtinių užtarėjų užsienyje. Lietuvos įvaizdis tarptautinėje arenoje priklauso tik nuo mūsų, kaip mes apie ją kalbame ir kaip mes ją pristatome.

Demokratinė žmonių pasirinkimo valia turi būti laisva, nepriklausoma ir aukščiau už viską. Jai visi turime paklusti, rinkiminė kova visame pasaulyje žiauri, negailestinga ir grubi. Lietuva nėra išimtis. Tačiau tai kovai pasibaigus visi turime gerbti laimėtoją ir padėti jam dirbti pagal įstatymus ir Konstituciją. Monopolistinė, viską žinanti ir kontroliuojanti tiesa yra tik diktatūrinėse, žmogaus teises neigiančiose valstybėse. Giliai tikiu ir nematau rimtų priežasčių abejoti, kad šis naujai išrinktas Seimas, nors ir labai margas, dirbs sąžiningai, vykdys demokratinio teisingumo santvarkos įgyvendinimą, griežtai kontroliuos ateinančios paramos iš Europos Sąjungos skaidrų skirstymą, kad blogį, moralinį nuosmukį, smurtą šis Seimas pajėgs pakeisti į gėrį, valdininkų sąžiningą tarnavimą ir pagarbą piliečiams. Kartu mes pajėgsime atkurti ir iškelti mūsų pasididžiavimą mūsų tautos valdžia, dirbančia Lietuvai.

Dar kartą sveikinu visus, dirbkime visi kartu, kovokime dėl mūsų brangios Lietuvos, kurioje visiems būtų malonu gyventi ir kurti viltingą ateitį savo vaikams ir anūkams. Ačiū už galimybę išreikšti kai kurias savo mintis.

Skelbiu dešimtąją Lietuvos Respublikos Seimo kadenciją pradėtą. (Plojimai)

Dabar, kolegos, prašau sugiedoti Lietuvos Respublikos himną. Turime dainininką.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Prezidente Valdai Adamkau, Gerbiamasis Ministre Pirmininke, Prezidente Algirdai Brazauskai, diplomatinio korpuso nariai, Bažnyčios hierarchijos atstovai, garbingieji svečiai ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai!

Pradėjęs dešimtojo Lietuvos Respublikos Seimo pirmąjį posėdį, su skausmu širdyje turiu jums priminti ir pranešti, kad kai kurie Nepriklausomybės Akto signatarai ir Seimo nariai nesulaukė šios linksmos, garbingos dienos ir šios šventės. Prašau Nepriklausomybės Akto signatarų Povilo Aksomaičio, Kazimiero Antanavičiaus, Česlovo Kudabos, Jokūbo Minkevičiaus, Birutės Nedzinskienės, Petro Poškaus, Gintaro Ramono, Valerijono Šadreikos, Seimo narių Vytauto Astrausko, Jono Avyžiaus, Juozo Basčio, Antano Būdvyčio, Juozo Bulavo, Kazimiero Vytauto Kryževičiaus, Tautvydo Lideikio, Vytauto Liutiko, Petro Algirdo Miškinio, Jono Mocarto, Zigmanto Pociaus, Raimundo Leono Rajecko, Rimanto Ruzo, Romualdo Sikorskio, Vytauto Šumakario ir visų už Lietuvos laisvę žuvusių atminimą pagerbti tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.

Gerbiamieji, į šį posėdį pakviesti ir atvyko Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras Pirmininkas, Prezidentas Algirdas Brazauskas, kiti Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo vadovai ir teisėjai, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchai, kitų konfesijų atstovai, diplomatinių misijų atstovai, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, Seimui atskaitingų institucijų bei apskričių ir savivaldybių merai ir vadovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas, Aukštųjų mokyklų rektoriai, kiti garbingi svečiai. Nuoširdžiai sveikinu visus atvykusius svečius ir reiškiu jiems didelę pagarbą ir padėką už dėmesį Lietuvos Respublikai ir jos įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai – Seimui.

Dabar pagal mūsų darbotvarkę man yra nepaprastai didelė garbė pakviesti Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų tarti sveikinimo žodį. Prašom, pone Prezidente.

V.ADAMKUS. Gerbiamasis pone Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, gerbiamieji užsienio reikalų, užsienio atstovai ir svečiai, gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seime!

Šiandien Jūs, remdamiesi Lietuvos piliečių Jums suteiktu pasitikėjimo mandatu, pradedate savo ketverių metų kelią naujajame Seime. Šis Seimas – tai dabartinės Lietuvos visuomenės veidrodis. Jokia politinė jėga neturi absoliučios persvaros. Nė viena partija negali teigti, kad ji geriausiai atstovauja visuomenės ir valstybės interesams.

Lietuvai reikia, kad visos politinės jėgos susitelktų konstruktyviam darbui. Dabar dar stipriau negu ankstesniais laikais šalis jaučia poreikį, kad politikai tarnautų visuomenei ir valstybei, o ne vienadieniams partiniams interesams.

Šis Seimas, tiek valdančioji dauguma, tiek ir opozicija, privalo įrodyti rinkėjams, kad vardan Lietuvos visos šalies politinės jėgos sugeba darniai dirbti. Tai jau pavyko, kai Lietuva sėkmingai atliko integracijos į Europos Sąjungą ir NATO užduotis.

Jūs atėjote dirbti į Lietuvos parlamentą itin svarbiu laikotarpiu, kai mūsų šalis, jau perėjusi kelis demokratinės raidos tarpsnius, pradėjo naują etapą. Dabar į visateisę europinės bendruomenės narę Lietuvą pasaulis žvelgia kitokiomis akimis. Mūsų šalis vertinama pagal aukščiausius demokratinei valstybei keliamus reikalavimus. Kartu mums atsiveria naujų plėtros galimybių.

Prireiks didžiulio Jūsų įnašo, kad pasaulis gerbtų Lietuvą ne tik kaip Europos Sąjungos ir NATO narę, bet ir kaip senosioms europinės demokratijos valstybėms prilygstančią šalį. Tarptautinį pasitikėjimą lengva prarasti populistiniais veiksmais ar nevykdant prisiimtų įsipareigojimų. Turime įrodyti, kad esame patikimi Vakarų partneriai ir regiono lyderiai, ypač skleisdami vakarietiškas vertybes į Rytus.

Mes esame pasiekę savo strateginį tikslą -- būtent narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Dabar sutelkime visas jėgas ginti Lietuvos interesus. Būtina tinkamai atstovauti mūsų šaliai Europos Sąjungos institucijose, derinti valdžios veiksmus su Lietuvos visuomene ir aiškinti priimtų sprendimų naudą. Kiekvienas šalies pilietis turi pajusti narystės Europos Sąjungoje ir NATO privalumus.

Jūsų pečius užguls įstatymų leidybos problemos – ankstesniųjų kadencijų seimai Jums paliko dar daug įstatymų spragų. Tačiau Jūs jau nebūsite priversti taip skubiai priiminėti įstatymų, kaip to reikėjo vykstant deryboms su Europos Sąjunga. Dabar Seimas gali daugiau dėmesio skirti įstatymų kokybei. Parlamentarai turi geriau įvertinti naujų įstatymų padarinius, pasirūpinti, kad tinkamai būtų įgyvendinamos galiojančios teisės normos.

Seimui dabar svarbiausia atsigręžti į žmogų, į jo kasdienes problemas. Jūs, Lietuvos parlamentarai, privalote išgirsti šiuos žodžius. Tai ne abstraktus politinis šūkis – tai Lietuvos žmonių reikalavimas. Socialiniu požiūriu būti jautresniais Jus ragina ne tik Prezidentas – to tikisi iš Jūsų rinkėjai.

Priiminėdami įstatymus galvokime apie visos Lietuvos žmonių, o ne atskirų verslo ar kitokių interesų grupių, poreikius. Deja, kasdienėse diskusijose, kad ir peržiūrint biudžeto išlaidas, viešieji interesai dažnokai užmirštami. Manyčiau, biudžetas turi būti sudaromas skiriant jo lėšas žmonėms naudingoms programoms, o ne pagal institucijų užsakymus. Reikėtų pasinaudoti ir palankiomis sąlygomis valstybės finansiniams įsipareigojimams mažinti.

Pagal ekonomikos augimo tempus Lietuva jau kelerius metus pirmauja Europos Sąjungoje. Tačiau aukšti makroekonomikos rodikliai tėra vien abstrakti statistika sunkiai galą su galu suduriančioms šeimoms. O tokių šeimų Lietuvoje dar yra labai daug. Makroekonomikos laimėjimai nedaro jokio įspūdžio ir už Lietuvos ribų darbo priverstiems ieškoti žmonėms, ir toliau nuo didžiųjų pramonės centrų gyvenančių regionų gyventojams, ir skurstančių sveikatos apsaugos, švietimo bei kultūros įstaigų darbuotojams.

Tik kuo greičiau spręsdami šių žmonių problemas sustabdysime jaunimo migraciją iš Lietuvos, sumažinsime skurdą valstybinėse ligoninėse, mokyklose ir bibliotekose, įveiksime neviltį dėl nedarbo ir socialinės atskirties.

Būtina, kad gyvenimas gerėtų visuose šalies regionuose. Labai svarbu, kad geresnio gyvenimo perspektyvą regėtų ir jaunoji karta. Antraip šaliai grės skaudūs socialiniai ir demografiniai pokyčiai.

Per Seimo rinkimus daug kalbėta apie socialines problemas, žadėta nedelsiant gerinti žmonių gyvenimą. Atėjo metas šiuos pažadus tesėti. Tačiau rinkimų pažadai turi būti vykdomi atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės interesus, į tai, kad Lietuva – tai šalis, kurioje gyvens ir mūsų vaikai. Lietuvai reikia ne vienadienių politinių sprendimų, bet ilgalaikės socialinės politikos.

Kita vertus, dalyti išmokas yra lengviausias kelias, bet reikia rasti būdų, kaip pažadinti žmonių iniciatyvą, kaip sukurti sąlygas jiems tapti nepriklausomiems nuo valstybės paramos. Rūpindamiesi vargstančiais, kartu turime padėti augti ir dar labai negausiai viduriniajai klasei.

Šis Seimas turės galimybę ryžtingai imtis sveikatos apsaugos, švietimo, valstybės valdymo reformų, kurios būdavo primirštamos susikoncentravus ties strateginiais Lietuvos užsienio politikos tikslais ar atidedamos dėl finansinių išteklių stokos.

Taip pat būtina įgyvendinti Ilgalaikės nacionalinės švietimo strategijos įsipareigojimus. Dabar nebebus įmanoma pateisinti delsimo. Laiku nepasirūpinę geresnėmis švietimo, mokslo sąlygomis, atsiliksime ir kitose srityse, nes šiuolaikiniame pasaulyje konkurencinga gali būti tik nuolat besimokanti žinių visuomenė, kurianti intelektu grindžiamą žinių ekonomiką.

Seniai jau pribrendo ir viešojo administravimo reforma. Žmonės valdžios įstaigose turi jaustis ne vargšais prašytojais, o laukiamais socialinės paslaugos užsakovais. Ypač artimos žmonėms turi būti savivaldybės. Seimui laikas ryžtis suteikti joms daugiau realių galių.

Per šiuos Seimo rinkimus Lietuvos žmonės pasiuntė partijoms labai aiškų signalą, kad joms būtina keistis. Būtina sukurti didesnį skaidrumą garantuojančias partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo taisykles. Labai reikalingas ir Politiko etikos kodeksas. Įstatymu įtvirtintos politikų elgesio taisyklės galėtų tapti efektyviomis prevencinėmis priemonėmis korupcijai stabdyti.

Gyvenimas atskleidė ir mūsų teisinės sistemos spragų. Prašysiu ir jūsų, Seimo nariai, paramos stiprinant teisėsaugą, atkuriant žmonių pasitikėjimą teisėtvarkos institucijomis.

Seimo dar laukia ir kita nepaprastai atsakinga užduotis – būtina kuo greičiau šalyje kelti politinės kultūros lygį. Naujasis Seimas turi pasirūpinti, kad valdžios priimami sprendimai ir veiksmai stiprintų Lietuvos visuomenės pasitikėjimą valstybe, mūsų šalies ateitimi. Tik abipusis valdžios ir piliečių pasitikėjimas gali sukurti pilietinę visuomenę, kurios kiekvienas narys jausis atsakingas už mūsų bendrą ateitį.

Šią pasitikėjimo atmosferą turi stengtis kurti visi Lietuvos politikai, visos valdžios grandys – ir Vyriausybė, ir Prezidentas, ir Seimas.

Tikiuosi, kad ateinantys ketveri metai bus kūrybingo ir Lietuvai labai naudingo mūsų bendro darbo metai. Linkiu jums geriausios sėkmės. Ačiū jums. Viso geriausio. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Prezidente, už linkėjimus ir mintis, kurias mes bandysime Seime įgyvendinti.

Toliau norėčiau pakviesti diplomatinio korpuso vadovą, Apaštalinį nuncijų, Jo Ekscelenciją Peterį Stephaną Curbrigeną. Jūsų Ekscelencija.

P.S.CURBRIGEN. Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji svečiai, ponios ir ponai! Pirmiausia leiskite man, pone Pirmininke, padėkoti jums už tai, kad jūs, laikydamasis jau įsigaliojusios tradicijos, pakvietėte mane dalyvauti šioje svarbioje ceremonijoje ir kalbėti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Man, Apaštaliniam nuncijui ir diplomatinio korpuso vadovui, didelė garbė ir malonumas Vilniuje akredituotų ambasadorių, diplomatinių misijų vadovų ir tarptautinių organizacijų atstovų vardu pasveikinti jus, gerbiamieji Seimo nariai, ir perduoti jums mūsų geriausius linkėjimus. Aš taip pat esu dėkingas už galimybę šia istorine proga trumpai pasidalinti mintimis apie kai kuriuos mus vienijančius principus.

Spalio 10 ir 24 dienomis Lietuvos žmonės pasinaudojo viena svarbiausių pilietinių teisių ir išrinko jus, gerbiamieji Seimo nariai, savo atstovais, taip sustiprindami demokratines jūsų garbios šalies tradicijas. Šio krašto žmonės patikėjo jums nepaprastą užduotį – ketverius metus lemti tolesnę Lietuvos raidą. Neabejoju, jog puikiai suvokiate, kad į jūsų rankas perduodama viešoji tarnyba yra svarbi atsakomybė ir laiko išbandyta didžiulė pilietinė vertybė. Šiandien, kai jūs, Lietuvos žmonių atstovai, pradedate naują, daug pastangų iš jūsų pareikalausiantį nuostabų kelią, leiskite man pacituoti buvusį Čekijos Respublikos Prezidentą Vaclovą Havelą, kuris kalbėdamas apie savo kelią sakė, kad jis buvo grįstas pareiga klausyti to nepaperkamo balso, raginančio visur ir visada elgtis atsakingai.

Gerbiamieji Seimo nariai, kiek daugiau nei prieš 11 metų Popiežius Jonas Paulius II, kuriam aš turiu garbės atstovauti, pradėdamas savo istorinį vizitą Lietuvoje, paragino šio krašto žmones darniai bendradarbiaujant su kitomis Europos tautomis ir toliau kurti naują, laisvą Lietuvos valstybę, kad ji galėtų įgyvendinti savo didžiulį potencialą. Dalis šio potencialo jau virto tikrove. Lietuva įstojo į NATO, prisijungė prie Europos tautų šeimos, Europos Sąjungos ir užsitikrino sau ypatingą vietą jos istorijoje pirmoji ratifikavusi Europos Konstituciją. Seimas, kaip institucija, vaidino svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos istorinius siekius. O dabar jūsų užduotis – įtvirtinti šiuos laimėjimus įgyvendinant bei integruojant tolesnę politiką. Vykdant šią užduotį reikės jūsų žinių ir ryžto siekti visų žmonių gerovės ir spręsti pagrindinius mums visiems rūpimus klausimus. Tikiu, kad jūs stiprinsite šeimą, kaip pagrindinį visuomenės vienetą, šalinsite skurdą, skatinsite integruotą socialinę raidą, užtikrinsite žmogaus, ypač silpniausių ir pažeidžiamiausių visuomenės atstovų, teises ir sveikatos priežiūrą, saugosite mūsų aplinką ir sieksite taikos ir gerovės visiems.

Leiskite man, Apaštaliniam nuncijui, pasakyti, kad kai susiduriama su tokiais uždaviniais, dvasiniai ir politiniai vadovai turi kai ką bendra. Viešoji tarnystė yra profesija, tačiau dar labiau tai yra pašaukimas. Pašaukimas tarnauti žmonėms ir rūpintis jų materialiniais ar dvasiniais poreikiais. Būdami Seimo nariai, jūs iš tikrųjų tarnaujate žmonėms, jie jus išrinko iš savo tarpo ir pasikliauja jūsų asmeninėmis savybėmis ir gebėjimais vadovauti. Lietuvos žmonės jus išrinko įgyvendindami savo demokratinę teisę ir išreikšdami savo norą dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Žmonės stebės jūsų žodžius ir darbus, nes esate jiems atsakingi, ir tikės, kad būsite jiems gyvas doros, pasiaukojimo, atsidavimo ir sąžiningumo pavyzdys. Jūs atstovaujate žmonėms ir jų siekiams geriau gyventi ir užtikrinti gerą ateitį būsimoms kartoms.

Tik prieš dvi dienas buvo švenčiamos Šv.Augustino 1650 gimimo metinės. Šia proga Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, vyksta šiam šventajam skirta įdomi ir informatyvi paroda. Joje eksponuojamas jo posakių rinkinys. Viename iš jų sakoma, kad niekada negalėsite pakelti žmogaus į savo lygį, jeigu pirmiausia kiek nenusileisite į jo. Šie žodžiai jums, Seimo nariams, reiškia, kad jūs negalėsite padėti savo krašto žmonėms pagerinti jų gyvenimo, jeigu konkrečiais veiksmais nesistengsite palaikyti su jais nuolatinio ryšio, aplankyti jų, susipažinti ir daugiau sužinoti apie tai, kaip ir kuo jie gyvena kasdien.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes, diplomatinio korpuso, akredituoto į šią mūsų mylimą šalį, nariai, raginame jus imtis nūdienos uždavinių ryžtingai ir su meile savo žmonėms ir toliau kurti naują Lietuvą, o mes paremsime jus tiek, kiek leidžia mums patikėtas vaidmuo. Nuoširdžiai sveikiname jus visus ir linkime visa ko geriausio profesiniame ir asmeniniame gyvenime, nes ir jūsų šeimos taip pat turės nemažai pasiaukoti. Linkime jums geros kloties tarnaujant Lietuvos žmonėms naujajame Seime.

Telaimina Dievas Lietuvą. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Labai ačiū už labai malonius ir gražius žodžius jums, taip pat visam diplomatiniam korpusui. Ačiū. (Plojimai)

Man yra didelė garbė pakviesti Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinį sekretorių, monsinjorą Gintarą Grušą tarti sveikinimo žodį bažnytinės hierarchijos vardu.

G.GRUŠAS. Dievas yra mūsų prieglauda ir stiprybė, todėl šiandien, pradedant darbą dar vienam nepriklausomos Lietuvos Seimui, kreipiamės į Aukščiausiąjį, nuo kurio priklauso viskas danguje ir žemėje, prašydami jo palaimos visai mūsų tautai ir mūsų išrinktiems atstovams. Esate išrinkti pagal Dievo valią ir įpareigoti tarnauti Dievui ir žmonėms. Netrukus prisieksite sąžiningai, garbingai ir ištikimai vykdyti parlamentarų pareigas.

Maldaujame, kad šią iškilmingą akimirką ir kiekvieną būsimos kadencijos valandą Viešpats kreiptų į jus savo maloningą žvilgsnį. Tebūna Viešpats nuolat pasirengęs jus sustiprinti, jums padėti, bet drauge tirti jūsų sąžinę, jūsų norus ir jūsų pasiryžimus.

Prašykime Aukščiausiojo, kad jūsų ištartas priesaikos žodis būtų tiesos žodis. Pirmasis reikalavimas paskirtiems reikalų tvarkytojams – kad jie būtų patikimi. Dievas yra tiesa, ir jis reikalauja, kad ir mes gyventume tiesoje. Jis reikalauja, kad mes laikytumės mūsų ištartų žodžių.

Ypač šiandien, kai esate pasiryžę prisiekti ypatingą ištikimybę Lietuvos valstybei, prašome malonės jums, kad jūsų ištartas „taip“ tikrai reikštų „taip“. Meldžiame už jus ir jūsų tarnystę, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų tyliai, ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą.

Meldžiame, kad jūs niekuomet nepamirštumėte, jog tarnaujate visiems krašto žmonėms siekdami sukurti Lietuvą, kurioje būtų galima saugiai ir dorai gyventi; kurioje kiekvieno gyvybė – gimusio ir dar negimusio, sveiko ir ligoto – būtų apsaugota; kurioje jaunimas būtų auklėjamas doras ir dievobaimingas; kurioje kiekvieno dirbančiojo orumas būtų gerbiamas; kurioje būtų sudarytos geriausios sąlygos šeimoms augti ir auginti savo atžalas; kurioje religiniai įsitikinimai būtų gerbiami, o su religinėmis bendruomenėmis būtų nuoširdžiai bendradarbiaujama žmogaus labui, kurioje vyresnieji susilauktų deramos sveikatos bei socialinės priežiūros; kurioje klestėtų solidarumas ir visa Europa bei pasaulis galėtų nusistebėti: žiūrėkite, kaip ši šalis rūpinasi visais savo gyventojais.

Meldžiame malonės atpažinti Dievo veidą kiekviename, kas į jus kreipsis pagalbos dėl didelių ir mažesnių širdgėlų. Jums suteiktos ypatingos galimybės išgirsti Viešpaties žodžius, ką padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, padarėte man.

Meldžiame, kad Dievas jus apsaugotų nuo pagundų naudotis padėtimi, tarnauti mažų grupelių interesams užuot įsipareigojus bendram gėriui, įsigijus valdžią nepaisyti visuomenės, dalytis užsakymus ir fondus tautos gerovės sąskaita. O jei užėjus žmogiškajam silpnumui pasiduotumėte pagundoms, ką dažnai nutikdavus byloja istorija, tegul gailestingasis Dievas suteikia jums atsivertimo malonę, padeda pripažinti savo klaidas, atlyginti padarytą žalą ir su dvasios atsivertimu grįžti į tiesos kelią.

Tegul Viešpats suteikia jums aukos ir tarnystės dvasią, kad nešdami pareigų naštą nepavargtumėte, kad liktumėte ištikimi tiesos keliui. Tesuteikia jums Aukščiausiasis išminties dovaną, kad sugebėtumėte imti tai, kas gera ir naudinga, atremdami blogį.

Mūsų tauta telydi jus šią kadenciją savo malda, kad įstengtumėte ištikimai atlikti jums pavestas pareigas. Tepadeda jums Dievas! (Plojimai)

PIRMININKAS. Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniam sekretoriui monsinjorui G.Grušui širdingai dėkoju už paskatinančius žodžius ir dalyvavimą mūsų šventėje. Ačiū.

Dabar norėčiau pakviesti buvusį Seimo Pirmininką, kolegą A.Paulauską tarti sveikinimo žodžius.

A.PAULAUSKAS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Ekscelencija premjere, bažnyčios hierarchai, Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji pirmojo šios kadencijos posėdžio svečiai ir šeimininkai – Seimo nariai, senbuviai ir tie, kuriems likimas ir tautos balsas lėmė šiandien šioje garbingoje salėje balsuoti pirmąkart.

Senbuviais leidžiu sau vadinti ir tuos, kurie Seime pradėjo vos antrą kadenciją, t.y. savo „politinius bendrakursius“, su kuriais drauge šioje salėje ir šiuose rūmuose praėjusią kadenciją sėmiausi politinių mokslų. Tuos, kurie jau ne naujokai, bet dar toli gražu ne tikrieji senbuviai.

Ketveri metai Seime – tiesioginėje politikoje – dar nėra tas laikotarpis, kuris leistų jaustis patyrusiam, viską išmanančiam politikui ar tokį vaidinti, net jeigu tu tuos ketverius metus buvai Seimo Pirmininkas… Turiu prisipažinti, kad man pasisekė. Politikos subtilybių galėjau mokytis iš tokių mohikanų kaip Vytautas Landsbergis, Aloyzas Sakalas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Nikolajus Medvedevas, kurie rašė pažymius į mano politinės brandos atestatą net patys to nenujausdami. Nepaisant to, kad ne su vienu jų kai kuriais klausimais buvome skirtingose barikadų pusėse, tai netrukdė man mokytis, o jiems mane mokyti. Šios kadencijos Seimo naujokai šių mokytojų jau nebeturi, tačiau yra gana daug kitų, ne mažiau patyrusių.

Penktą kadenciją šiandien Seime pradeda Česlovas Juršėnas, trečią ar daugiau – Andrius Kubilius, Vytautas Bogušis, Justinas Karosas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Juknevičienė, Gediminas Kirkilas, Kazimiera Prunskienė, Algirdas Sysas, Saulius Pečeliūnas, Algimantas Salamakinas, Emanuelis Zingeris, Napoleonas Stasiškis, Irena Šiaulienė, Egidijus Klumbys, Gintaras Šileikis, Julius Veselka, Juozas Olekas, Vytautas Saulis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Vidmantas Žiemelis ir jau antrą kartą kaip vyriausias naujosios kadencijos posėdį pradėjo politikos veteranas daktaras Kazys Bobelis.

Sąmoningai norėjau išvardyti visus, kad galėtume pasidžiaugti, jog esant tiek daug patyrusių politikų ši Seimo kadencija turi galimybę produktyviai dirbti jau nuo pirmų Seimo posėdžių. Teisę džiaugtis turime ir todėl, kad panašiai, matyt, ima mąstyti rinkėjai, atvesdami šiuos politikus į šią kadenciją.

Seimo senbuviai nesodins naujai išrinktų prieš save, nemokys, neauklės, tiesiog nebus tam laiko. Jie dirbs greta ir jūs, naujokai, stebėkite, stenkitės būti panašūs, tik nepersistenkite ir nesupanašėkite visai. Kiekvienas iš mūsų yra įdomus ir naudingas tol, kol jis yra savitas, su savo originaliu mąstymu ir matymu. Manau, senbuviai ras ko pasisemti ir iš naujai išrinktųjų. Vienų iš kitų mokymasis, skirtingų kartų politikų sanglauda yra tikrasis politikos tęstinumo, strateginių tikslų išsaugojimo garantas. Todėl ieškokime vieni kituose ne to, kas mus skiria, o to, kas jungia, kas bendra, siekime kompromiso. Tai mums padės ne būti piktiems, o likti atkakliems. Stenkimės daugiau laiko skirti esminiams dalykams, negaišinkime vieni kitų ir savęs smulkmenomis. Visada atsiminkime, kad mus išrinko žmonės. Mes net nežinome kurie.

Tad turime dirbti visiems, o ne vadinamajam savo elektoratui, ne tam tikrų interesų grupėms. Tik tokie mes sugebėsime nenukrypti nuo demokratinių vertybių, sudarančių mūsų valstybės pamatą.

Linkiu didelės sėkmės naujajam Seimui. Manau, kad jam likimas lėmė būti ypatingam. Tokiam Seimui, kurio kadencijos metais ryškų valstybės ekonominės galios augimą pajustų kiekvienas valstybės pilietis. Tegu mums sekasi dirbti drauge, nes nuo šios sėkmės priklausys mūsų Lietuvos sėkmė. Ačiū. (Plojimai)

R.KELIUOTIS (Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, širdingai dėkoju buvusiam Seimo Pirmininkui A.Paulauskui už jo sveikinimo žodžius. Oficialioji dalis šiuo metu yra baigta. Skelbiu 10 minučių pertrauką, o po pertraukos pradėsime priesaikas.

Pertrauka

Seimo narių prisaikdinimas

PIRMININKAS. Prašom užimti vietas. Gerbiamieji, pradėsime šio posėdžio antrąją dalį. Iškilmingoji dalis yra baigta. Dabar kviečiu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką poną Zenoną Vaigauską padaryti oficialų pranešimą apie išrinktus Seimo narius. Ponas Z.Vaigauskas.

Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji išrinktieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, ponai ir ponios ir gerbiamasis Konstitucinio Teismo pirmininke! Naudodamasis proga  Vyriausiosios rinkimų komisijos vardu, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų vardu sveikinu išrinktąjį Lietuvos Respublikos Seimą. Linkiu jums padaryti daug gerų darbų Lietuvos Respublikos ir jos žmonių labui. Sėkmės jums, gerbiamieji Seimo nariai.

Leiskite perskaityti dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 406, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai. Tą dalį, kurioje skelbiamas išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo narių sąrašas.

Turiu pasakyti, kad išrinktas 141 Seimo narys visose rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Seimo narių sąrašas: Remigijus Ačas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Petras Auštrevičius, Audronius Ažubalis, Zigmantas Balčytis, Aldona Balsienė, Andrius Baranauskas, Rimantas Bašys, Rima Baškienė, Danutė Bekintienė, Vilija Blinkevičiūtė, Kazys Bobelis, Vytautas Bogušis, Violeta Boreikienė, Antanas Bosas, Bronius Bradauskas, Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Algirdas Butkevičius, Gintautas Bužinskas, Algis Čaplikas, Vytautas Čepas, Vida Marija Čigriejienė, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Daukšys, Julius Dautartas, Irena Degutienė, Virginijus Domarkas, Vytautas Sigitas Draugelis, Arimantas Dumčius, Audrius Endzinas, Vytautas Galvonas, Ramūnas Garbaravičius, Aidas Gedvilas, Vydas Gedvilas, Saulius Girdauskas, Kęstutis Glaveckas, Loreta Graužinienė, Petras Gražulis, Vytautas Grubliauskas, Algirdas Ivanauskas, Jonas Jagminas, Gediminas Jakavonis, Povilas Jakučionis, Donatas Jankauskas, Juozas Jaruševičius, Rasa Juknevičienė, Jonas Juozapaitis, Česlovas Juršėnas, Vaclovas Karbauskis, Justinas Karosas, Algis Kašėta, Gediminas Kirkilas, Egidijus Klumbys, Romualda Kšanienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Saulius Lapėnas, Arminas Lydeka, Jonas Lionginas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vilma Martinkaitienė, Eligijus Masiulis, Antanas Matulas, Algimantas Matulevičius, Valentinas Mazuronis, Stasys Mikelis, Gintautas Mikolaitis, Dangutė Mikutienė, Zenonas Mikutis, Laima Mogenienė, Algirdas Monkevičius, Viktoras Muntianas, Vytas Navickas, Juozas Olekas, Vladimir Orechov, Skirmantas Pabedinskas, Žilvinas Padaiga, Raimundas Palaitis, Algirdas Paleckis, Juozas Palionis, Artūras Paulauskas, Bronius Pauža, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rolandas Pavilionis, Saulius Pečeliūnas, Alfredas Pekeliūnas, Milda Petrauskienė, Audronė Pitrėnienė, Leokadija Počikovska, Vladimiras Prudnikovas, Kazimira Danutė Prunskienė, Edmundas Pupinis, Jonas Ramonas, Jurgis Razma, Rimantas Remeika, Algis Rimas, Viktoras Rinkevičius, Bronis Ropė, Julius Sabatauskas, Liudvikas Sabutis, Alvydas Sadeckas, Algimantas Salamakinas, Vytautas Saulis, Albertas Sereika, Valerijus Simulik, Algirdas Sysas, Artūras Skardžius, Rimantas Smetona, Vaclav Stankevič, Kazys Starkevičius, Antanas Napoleonas Stasiškis, Nijolė Steiblienė, Gintaras Steponavičius, Irena Šiaulienė, Gintaras Šileikis, Viačeslav Škil, Raimondas Šukys, Dalia Teišerskytė, Valdemar Tomaševski, Rimvydas Turčinskas, Viktor Uspaskich, Antanas Valionis, Egidijus Vareikis, Romas Venclovas, Vilija Vertelienė, Birutė Vėsaitė, Julius Veselka, Pranas Vilkas, Ramunė Visockytė, Vladimiras Volčiok, Algirdas Vrubliauskas, Emanuelis Zingeris, Jadvyga Zinkevičiūtė, Artūras Zuokas, Roma Žakaitienė, Edvardas Žakaris, Vidmantas Žiemelis, Manfredas Žymantas, Henrikas Žukauskas, Zita Žvikienė.

Visiems išrinktiems Seimo nariams, išskyrus A.Zuoką ir R.Pavilionį, yra išduoti Lietuvos Respublikos Seimo narių pažymėjimai. Taip pat aš turiu pranešti, gerbiamasis Seime, kad yra gauti keturių išrinktų Seimo narių raštiški prašymai. Leiskite jus supažindinti su Vyriausiosios rinkimų komisijos raštu dėl tų keturių prašymų.

Dėl išrinktųjų Seimo narių Seimo nario mandato atsisakymo. Į Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisiją raštu kreipėsi išrinktieji Seimo nariai Rolandas Pavilionis, Artūras Zuokas, Bronis Ropė ir Žilvinas Padaiga, pranešė, kad jie atsisako tapti Lietuvos Respublikos Seimo nariais, ir prašė pripažinti jų Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą“. Vyriausioji rinkimų komisija pati negali pripažinti išrinktųjų Seimo narių įgaliojimų nutrūkusiais, todėl nusprendė perduoti jų pareiškimus Lietuvos Respublikos Seimui. Keturi pareiškimai. Visi kiti išrinktieji Seimo nariai, mūsų duomenimis, yra pasirengę duoti priesaiką ir tapti Tautos atstovais.

Taip pat aš turiu pasakyti, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu buvo konstatuota, kad K.Bobelis yra vyriausiasis amžiumi Seimo narys ir jam tenka pareiga ir garbė pirmininkauti pirmajame Seimo posėdyje. Turiu pasakyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi tokią tradiciją Seimo pirmojo posėdžio pirmininkui padovanoti plaktuką, dovanokite, mes to nesugebėjome padaryti iki šiol, tai mes norime daktarui K.Bobeliui tą plaktuką įteikti dabar. Taip pat aš įteikiu minėtą Vyriausiosios rinkimų komisijos (…). (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerai skamba.

Z.VAIGAUSKAS. Tikiuosi, kad (tai jau antrasis plaktukas) daktaras K.Bobelis labai sėkmingai toliau pirmininkaus Seimo posėdžiui ir jūs atliksite visus tuos darbus, kuriuos jums reikia pagal pareigą atlikti. Sėkmės, gerbiamieji išrinktieji Seimo nariai. Ačiū jums. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui ponui Z.Vaigauskui. Dabar turime oficialią išrinktųjų Seimo narių sudėtį, todėl, remiantis Konstitucijos ir Seimo statuto įpareigojimais, Seimo nariai bus prisaikdinami. Priesaiką priimti kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką poną Egidijų Kūrį. Prašau, gerbiamasis pirmininke, pradėti priesaikos priėmimo procedūrą ir paaiškinti, kaip tai turi būti atlikta.

E.KŪRIS. Gerbiamasis naujai išrinktas Seime, Lietuvos Respublikos X Seimo pirmojo posėdžio pirmininke, gerbiamieji išrinkti Seimo nariai, gerbiamieji šio posėdžio dalyviai ir svečiai! Visų Tautos atstovų teisių įgijimas Konstitucijos yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje. Prieš priimdamas išrinktųjų Seimo narių priesaiką, turiu paaiškinti Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtiną teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu. Pirmiausia pacituosiu Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalį, kurioje yra nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai“. Taigi pagal Konstituciją tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekė, jis neturi visų Tautos atstovų teisių, toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti.

Seimo statuto 2 straipsnyje, be kitų dalykų, yra nustatyta, kad „Neprisiekęs Seimo narys neturi Seimo statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio Statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo“.

Dabar pacituosiu Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą, kuriame išaiškintos Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios Seimo nario priesaikos konstitucinį institutą. „Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija“. Citatos pabaiga.

Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą“.

Taigi pagal Konstituciją visi išrinkti Seimo nariai privalo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Išimtis gali būti padaryta tik tiems išrinktiems Seimo nariams, kurie negali atvykti į pirmąjį naujai išrinko Seimo posėdį dėl ypač svarbių pateisinamų priežasčių. Pavyzdžiui, dėl ligos. Pagal Konstituciją toks išrinktas Seimo narys privalo prisiekti artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai išrinktas Seimo narys be ypač svarbių pateisinamų priežasčių neatvyksta į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį arba į jį atvyksta, bet neprisiekia. Tai vertintina kaip šio išrinktojo Seimo nario atsisakymas prisiekti ir turi sukelti Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje numatytus teisinius padarinius – Seimo nario mandato netekimą. Taip pat vertintina ir tokius pačius teisinius padarinius turi sukelti tai, kad išrinktasis Seimo narys neprisiekia artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios išrinktasis Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Seimo statuto 4 straipsnio 7 dalyje, įsigaliojusioje tik šio Seimo posėdžio išvakarėse, 2004 m. lapkričio 14 d., nustatyta, kad Seimo narys turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje, taip pat Seimo narys, negalintis atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbios pateisinamos priežasties, prisiekia kitame artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ši ypač svarbi pateisinama priežastis. Taigi, jeigu kurio nors išrinkto Seimo nario nėra šiame Seimo posėdyje, Seimas turės išsiaiškinti jo nedalyvavimo priežastį. Jeigu ši priežastis yra ypač svarbi, pateisinama, šis Seimo narys turės prisiekti kitame artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyks ši ypač svarbi pateisinama priežastis. Priešingu atveju, jeigu ši priežastis nėra ypač svarbi pateisinama priežastis, Seimas privalės priimti nutarimą dėl Seimo nario mandato netekimo.

Pacituosiu dar kelis teiginius iš Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo. „Konstitucijoje nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su jokiomis kitomis pareigomis ar darbu, išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis, ir draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis, Seimo nariui yra taikomi nuo to momento, kai jis įgyja visas Tautos atstovo teises, tai yra kai jis prisiekia. Pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis“. Taigi išrinktasis Seimo narys, duodamas Seimo nario priesaiką, kartu pačiu priesaikos davimo aktu viešai deklaruoja, kad minėtų nesuderinamumų nėra, vadinasi, nėra šių Konstitucijoje numatytų kliūčių jam turėti ir vykdyti Seimo nario įgaliojimus. O jeigu tokių nesuderinamumų iki tol būta, jie iki priesaikos davimo momento visi jau yra pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Minėjau, kad Seimo nario priesaikos tekstas yra įtvirtintas Konstitucijoje. Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio. Pagal Seimo statutą Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jeigu jo nėra arba jis laikinai negali eiti šių pareigų, laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas.

Turiu pacituoti dar Seimo statutą. Seimo statute nustatyta, kad galima išbraukti tik paskutinį priesaikos sakinį. Taip pat Seimo statute nustatyta, kad šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui arba Konstitucinio Teismo teisėjui, kuris juos patikrina ir perskaito Seimo narių, įgijusių visas Tautos atstovo teises, pavardes.

Priimdamas priesaiką vadovausiuosi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 31 d. sprendimu Nr.406 „Dėl 2004 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo rezultatų ir Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“. Bus kviečiami prisiekti visi asmenys, kurių išrinkimą į Lietuvos Respublikos Seimą nustatė Vyriausioji rinkimų komisija. Minėto Vyriausiosios rinkimų komisijos antrajame priede asmenys, išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą, išrinkti Seimo nariai, yra išvardyti abėcėlės tvarka. Būtent abėcėlės tvarka ir bus kviečiami prisiekti išrinkti Seimo nariai. Turiu pabrėžti, kad bus kviečiami prisiekti visi išrinkti Seimo nariai, nurodyti minėtame Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendime, nepaisant to, ar jie kur nors, kam nors, kokiu nors būdu yra pareiškę ar kitaip užsiminę apie savo ketinimus galbūt neprisiekti šiame Seimo posėdyje, nes pagal Konstituciją vien pareiškimas apie ketinimą neprisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje nepakeičia išrinkto Seimo nario statuso ir neatima iš jo teisės atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį ir jame prisiekti. Kaip minėjau, jeigu kurio nors išrinkto Seimo nario nėra šiame Seimo posėdyje, Seimas turės išsiaiškinti jo nedalyvavimo priežastį ir priimti atitinkamus sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo statute.

Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovės. Akivaizdu, kad priesaikos priėmimo procedūra bus gana ilga, o atsižvelgiant į tai, jog reikia stovėti, matyt, gana nelengva, todėl prašau visus laikytis rimties ir susikaupimo, kad būtų parodyta derama pagarba Lietuvos Respublikos Tautos atstovybei – Seimui ir Tautos atstovybės nariams – Tautos atstovams. Priesaikos priėmimo metu bus daroma pertrauka.

O dabar abėcėlės tvarka kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Remigijų Ačą.

R.AČAS. Aš, Remigijus Ačas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Viliją Aleknaitę-Abramikienę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Petrą Auštrevičių.

P.AUŠTREVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Audronių Ažubalį.

A.AŽUBALIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Zigmantą Balčytį.

Z.BALČYTIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Aldoną Balsienę.

A.BALSIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Andrių Baranauską.

A.BARANAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Rimantą Bašį.

R.BAŠYS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Rimą Baškienę.

R.BAŠKIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Danutę Bekintienę.

D.BEKINTIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Viliją Blinkevičiūtę.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Kazį Bobelį, šio Seimo posėdžio pirmininką.

K.BOBELIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vytautą Bogušį.

V.BOGUŠIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Violetą Boreikienę.

V.BOREIKIENĖ. Priesaika Ačiū. (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Antaną Bosą.

A.BOSAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Bronių Bradauską.

B.BRADAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Saulių Bucevičių.

S.BUCEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Valentiną Bukauską.

V.BUKAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algirdą Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Gintautą Bužinską.

G.BUŽINSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algį Čapliką.

A.ČAPLIKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vytautą Čepą.

V.ČEPAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Vidą Mariją Čigriejienę.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Rimantą Joną Dagį.

R.J.DAGYS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Kęstutį Daukšį.

K.DAUKŠYS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Julių Dautartą.

J.DAUTARTAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Ireną Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Virginijų Domarką.

V.DOMARKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vytautą Sigitą Draugelį.

V.S.DRAUGELIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Arimantą Dumčių.

A.DUMČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Audrių Endziną.

A.ENDZINAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vytautą Galvoną.

V.GALVONAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Ramūną Garbaravičių.

R.GARBARAVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Aidą Gedvilą.

V.GEDVILAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vydą Gedvilą.

V.GEDVILAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Saulių Girdauską.

S.GIRDAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Kęstutį Glavecką.

K.GLAVECKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Loretą Graužinienę.

L.GRAUŽINIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Petrą Gražulį.

P.GRAŽULIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vytautą Grubliauską.

V.GRUBLIAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algirdą Ivanauską.

A.IVANAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Joną Jagminą.

J.JAGMINAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Gediminą Jakavonį.

G.JAKAVONIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Povilą Jakučionį.

P.JAKUČIONIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Donatą Jankauską.

D.JANKAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Juozą Jaruševičių.

J.JARUŠEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Rasą Juknevičienę.

R.JUKNEVIČIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Joną Juozapaitį.

J.JUOZAPAITIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Česlovą Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti dar vieną išrinktą Seimo narį. Esu paprašytas posėdžio pirmininko ir daugelio išrinktų Seimo narių daryti pertrauką, nes stovėti tenka labai ilgai. Tai bus pusvalandžio pertrauka, po kurios bus tęsiama priesaikos priėmimo ceremonija. Tai nereiškia, kad tie penkiasdešimt, kurie bus prisiekę, gali susirinkti ir priiminėti kokius nors sprendimus. Dabar kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vaclovą Karbauskį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka iki 14 valandos.

V.KARBAUSKIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Prisiekus daliai Seimo narių, aš perduodu žodį šio posėdžio pirmininkui, Seimo nariui Kaziui Bobeliui.

PIRMININKAS. Pusės valandos pertrauka.

Pertrauka

Seimo narių prisaikdinimas (tęsinys)

PIRMININKAS. Prašau sėsti į vietas. Kolegos, prašau pakviesti tuos, kurie dar neatėjo, pasimetė koridoriuose. Mes pradėsime labai akademiškai, 15 minučių. Teismo pirmininkas yra senas akademikas, žino, kad universitetai paskelbia 14 val., pradeda 14.15 valandą. (Juokas) Ateina daug kolegų. Kolegos, prašome užimti vietas.

Kolegos, pradėsime priesaikos antrą dalį. Kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį tęsti priesaikos procedūrą. Prašau.

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Justiną Karosą.

J.KAROSAS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algį Kašėtą.

A.KAŠĖTA. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Gediminą Kirkilą.

G.KIRKILAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Egidijų Klumbį.

E.KLUMBYS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Romualdą Kšanienę.

R.KŠANIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Andrių Kubilių.

A.KUBILIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Rytą Kupčinską.

R.KUPČINSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Saulių Lapėną.

S.LAPĖNAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Arminą Lydeką.

A.LYDEKA. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Joną Lionginą.

J.LIONGINAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Dabar turėtų prisiekti išrinkta Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Man sakė, kad jos šiandien nebus dėl labai gerbtinos priežasties. Manau, kad Seimas ras galimybę jai prisiekti kitame artimiausiame Seimo posėdyje.

Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Vilmą Martinkaitienę.

V.MARTINKAITIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Eligijų Masiulį.

E.MASIULIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Antaną Matulą.

A.MATULAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algimantą Matulevičių.

A.MATULEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Valentiną Mazuronį.

V.MAZURONIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Stasį Mikelį.

S.MIKELIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Gintautą Mikolaitį.

G.MIKOLAITIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Dangutę Mikutienę.

D.MIKUTIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Zenoną Mikutį.

Z.MIKUTIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Laimą Mogenienę.

L.MOGENIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algirdą Monkevičių.

A.MONKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Viktorą Muntianą.

V.MUNTIANAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vytą Navicką.

V.NAVICKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Juozą Oleką.

J.OLEKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vladimirą Orechovą.

V.ORECHOV. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Skirmantą Pabedinską.

S.PABEDINSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Dabar abėcėlės tvarka turėtų prisiekti išrinktas Seimo narys Žilvinas Padaiga. Mes šiandien girdėjome informaciją, kad galbūt jis neprisieks. Nėra šio išrinkto Seimo nario. Seimas turės išsiaiškinti aplinkybes ir atitinkamai, jeigu yra reikalas, priimti šiuo klausimu nutarimą, kaip numatyta Konstitucijoje ir Statute.

Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Raimundą Palaitį.

R.PALAITIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algirdą Paleckį.

A.PALECKIS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Juozą Palionį.

J.PALIONIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Artūrą Paulauską.

A.PAULAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Bronių Paužą.

B.PAUŽA. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Mariją Aušrinę Pavilionienę.

M.A.PAVILIONIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Dabar turėtų prisiekti išrinktas Seimo narys Rolandas Pavilionis. Mes girdėjome tam tikrą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko informaciją (jo, atrodo, nėra salėje), taigi, kaip ir ankstesniu atveju, Seimas dėl to turės priimti nutarimą. O aš kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Saulių Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Alfredą Pekeliūną.

A.PEKELIŪNAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Mildą Petrauskienę.

M.PETRAUSKIENĖ. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Audronę Pitrėnienę.

A.PITRĖNIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Leokadiją Počikovską.

L.POČIKOVSKA. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vladimirą Prudnikovą.

V.PRUDNIKOVAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Kazimierą Danutę Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Edmundą Pupinį.

E.PUPINIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Joną Ramoną.

J.RAMONAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Jurgį Razmą.

J.RAZMA. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Rimantą Remeiką.

R.REMEIKA. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algį Rimą.

A.RIMAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Viktorą Rinkevičių.

V.RINKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Dabar turėtų prisiekti išrinktas Seimo narys Bronis Ropė. Mes girdėjome informaciją, kad jo nėra salėje, taip?

Tada kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Julių Sabatauską.

J.SABATAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Liudviką Sabutį.

L.SABUTIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Alvydą Sadecką.

A.SADECKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algimantą Salamakiną.

A.SALAMAKINAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vytautą Saulį.

V.SAULIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Albertą Sereiką.

A.SEREIKA. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Valerijų Simuliką.

V.SIMULIK. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algirdą Sysą.

A.SYSAS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Artūrą Skardžių.

A.SKARDŽIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Rimantą Smetoną.

R.SMETONA. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vaclavą Stankevičių.

V.STANKEVIČ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Kazį Starkevičių.

K.STARKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Antaną Napoleoną Stasiškį.

A.N.STASIŠKIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Dabar aš turiu suteikti žodį šio posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, padarysime 15 minučių pertrauką.

Pertrauka

Seimo narių prisaikdinimas (tęsinys)

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką gerbiamąjį E.Kūrį toliau tęsti priesaikos priėmimą.

E.KŪRIS. Gerbiamieji išrinkti Seimo nariai, suprantu, kad ši procedūra yra ilga ir varginanti, bet ji jau artėja prie pabaigos. Tęsiame Seimo nario priesaikos priėmimo procedūrą.

Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Nijolę Steiblienę.

N.STEIBLIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Gintarą Steponavičių.

G.STEPONAVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Ireną Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Gintarą Šileikį.

G.ŠILEIKIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Viačeslavą Škilį.

V.ŠKIL. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Raimondą Šukį.

R.ŠUKYS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Dalią Teišerskytę.

D.TEIŠERSKYTĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Valdemarą Tomaševskį.

V.TOMAŠEVSKI. Priesaika (paskutinysis sakinys pasakytas ir lenkų kalba) (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Rimvydą Turčinską.

R.TURČINSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Viktorą Uspaskichą.

V.USPASKICH. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Antaną Valionį.

A.VALIONIS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Egidijų Vareikį.

E.VAREIKIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Romą Venclovą.

R.VENCLOVAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Viliją Vertelienę.

V.VERTELIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Birutę Vėsaitę.

B.VĖSAITĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Julių Veselką.

J.VESELKA. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Praną Vilką.

P.VILKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Ramunę Visockytę.

R.VISOCKYTĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vladimirą Volčiok.

V.VOLČIOK. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Algirdą Vrubliauską.

A.VRUBLIAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Emanuelį Zingerį.

E.ZINGERIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Jadvygą Zinkevičiūtę.

J.ZINKEVIČIŪTĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Dabar turėtų abėcėlės tvarka prisiekti išrinktas Seimo narys Artūras Zuokas. Mes šiandien iš ryto girdėjome informaciją, pateiktą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko. Aš turiu pasitikrinti, ar nėra pono A.Zuoko salėje.

E.KŪRIS. Tada kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Romą Žakaitienę.

R.ŽAKAITIENĖ. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Edvardą Žakarį.

E.ŽAKARIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Vidmantą Žiemelį.

V.ŽIEMELIS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Manfredą Žymantą.

M.ŽYMANTAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narį Henriką Žukauską.

H.ŽUKAUSKAS. Priesaika (Plojimai)

E.KŪRIS. Ir kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę Zitą Žvikienę.

Z.ŽVIKIENĖ. Priesaika (Plojimai)

PIRMININKAS. Prašom sėsti.

E.KŪRIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tautos atstovai, priesaikos priėmimo procedūra yra baigta. Skelbiu, jog Lietuvos Respublikai prisiekė ir visas tautos atstovo teises, visus tautos atstovo įgaliojimus ir visą tautos atstovo atsakomybę įgijo šie Seimo nariai. Skaitau sąrašą abėcėlės tvarka:

Remigijus Ačas

Vilija Aleknaitė-Abramikienė

Petras Auštrevičius

Audronius Ažubalis

Zigmantas Balčytis

Aldona Balsienė

Andrius Baranauskas

Rimantas Bašys

Rima Baškienė

Danutė Bekintienė

Vilija Blinkevičiūtė

Kazys Bobelis

Vytautas Bogušis

Violeta Boreikienė

Antanas Bosas

Bronius Bradauskas

Saulius Bucevičius

Valentinas Bukauskas

Algirdas Butkevičius

Gintautas Bužinskas

Algis Čaplikas

Vytautas Čepas

Vida Marija Čigriejienė

Rimantas Jonas Dagys

Kęstutis Daukšys

Julius Dautartas

Irena Degutienė

Virginijus Domarkas

Vytautas Sigitas Draugelis

Arimantas Dumčius

Audrius Endzinas

Vytautas Galvonas

Ramūnas Garbaravičius

Aidas Gedvilas

Vydas Gedvilas

Saulius Girdauskas

Kęstutis Glaveckas

Loreta Graužinienė

Petras Gražulis

Vytautas Grubliauskas

Algirdas Ivanauskas

Jonas Jagminas

Gediminas Jakavonis

Povilas Jakučionis

Donatas Jankauskas

Juozas Jaruševičius

Rasa Juknevičienė

Jonas Juozapaitis

Česlovas Juršėnas

Vaclovas Karbauskis

Justinas Karosas

Algis Kašėta

Gediminas Kirkilas

Egidijus Klumbys

Romualda Kšanienė

Andrius Kubilius

Rytas Kupčinskas

Saulius Lapėnas

Arminas Lydeka

Jonas Lionginas

Vilma Martinkaitienė

Eligijus Masiulis

Antanas Matulas

Algimantas Matulevičius

Valentinas Mazuronis

Stasys Mikelis

Gintautas Mikolaitis

Dangutė Mikutienė

Zenonas Mikutis

Laima Mogenienė

Algirdas Monkevičius

Viktoras Muntianas

Vytas Navickas

Juozas Olekas

Vladimir Orechov

Skirmantas Pabedinskas

Raimundas Palaitis

Algirdas Paleckis

Juozas Palionis

Artūras Paulauskas

Bronius Pauža

Marija Aušrinė Pavilionienė

Saulius Pečeliūnas

Alfredas Pekeliūnas

Milda Petrauskienė

Audronė Pitrėnienė

Leokadija Počikovska

Vladimiras Prudnikovas

Kazimira Danutė Prunskienė

Edmundas Pupinis

Jonas Ramonas

Jurgis Razma

Rimantas Remeika

Algis Rimas

Viktoras Rinkevičius

Julius Sabatauskas

Liudvikas Sabutis

Alvydas Sadeckas

Algimantas Salamakinas

Vytautas Saulis

Albertas Sereika

Valerijus Simulik

Algirdas Sysas

Artūras Skardžius

Rimantas Smetona

Vaclav Stankevič

Kazys Starkevičius

Antanas Napoleonas Stasiškis

Nijolė Steiblienė

Gintaras Steponavičius

Irena Šiaulienė

Gintaras Šileikis

Viačeslav Škil

Raimondas Šukys

Dalia Teišerskytė

Valdemar Tomaševski

Rimvydas Turčinskas

Viktor Uspaskich

Antanas Valionis

Egidijus Vareikis

Romas Venclovas

Vilija Vertelienė

Birutė Vėsaitė

Julius Veselka

Pranas Vilkas

Ramunė Visockytė

Vladimiras Volčiok

Algirdas Vrubliauskas

Emanuelis Zingeris

Jadvyga Zinkevičiūtė

Roma Žakaitienė

Edvardas Žakaris

Vidmantas Žiemelis

Manfredas Žymantas

Henrikas Žukauskas

Zita Žvikienė.

Šių Seimo narių, šiandien prisiekusių Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, pasirašytus priesaikos tekstus perduodu šio posėdžio pirmininkui Seimo nariui K.Bobeliui, kad jie būtų saugomi Seime. (Plojimai)

Taigi visi tekstai perduoti, penki išrinkti Seimo nariai šiandien neatvyko, neprisiekė šiame Seimo posėdyje. Dėl šių dalykų sprendimus turės priimti šiandien pradedantis dirbti Seimas.

Sveikinu visus prisiekusius Seimo narius ir linkiu sėkmės einant garbingas, nelengvas ir labai atsakingas tautos atstovo pareigas. Sveikinu dešimtąjį Lietuvos Respublikos Seimą, pradedantį savo darbą. Linkiu sėkmės priimant sprendimus tautos ir Lietuvos valstybės labui. O kaip Konstitucinio Teismo pirmininkas savo ir kitų Konstitucinio Teismo teisėjų vardu linkiu, kad jūsų leidžiami įstatymai, visi Seimo priimami sprendimai būtų grindžiami aukščiausiąja mūsų valstybės teise – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų visų vardu padėkoti Konstitucinio Teismo Pirmininkui už ką tik priimtą mūsų visų kolegų priesaiką pagal Lietuvos Konstitucijos reikalavimą. Nuo šio momento kiekvienas iš jūsų esate visateisis Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turite visas privilegijas, kurias jums suteikia Konstitucija po priesaikos. Nuoširdžiai dėkoju dar kartą Konstitucinio Teismo pirmininkui už atliktą konstitucinę procedūrą. Taip pat, kolegos, aš noriu paminėti, jog labai skaudu, kad viena mūsų Seimo narė, Vincė Vaidevutė Margevičienė, šiandien negalėjo dalyvauti priesaikoje dėl jos mamos mirties. Ir, aš manau, visų Seimo narių vardu mes reiškiame nuoširdžią užuojautą ir tikimės, kad ji artimiausiu laiku sugrįš pas mus.

Noriu jums priminti, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 187, 188, 189 ir 192 straipsnius mums reikės išsirinkti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką. Seimo Pirmininkas renkamas visam Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos įgaliojimų laikui. Balsavimas slaptas. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip vienas dešimtadalis, t.y. ne mažiau kaip 15, Seimo narių.

Dabar padarysime vienos valandos pertrauką, per kurią frakcijos galės susirinkti, padaryti sprendimus ir pateikti kandidatą ar kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkus. Dabar posėdis baigtas. Grįšime lygiai 17 valandą. Ačiū.

Pertrauka

PIRMININKAS. Prašome užimti vietas. Kolegos, pradėsime posėdį. Prašom užimti vietas. Pradedame posėdžio antrąją dalį. Pirmiausia prašyčiau visus įdėti savo kortelę su nuotrauka į viršų, žiūrint į jus. Pirmiausia pradėsime registraciją. Norint registruotis, reikia paspausti mygtuką „1“. Prašom registruotis.

Pirmą kartą registruojantis užsiregistravo 103 Seimo nariai. Pakartosime registraciją. Prašom registruotis. Kolegos, matote, užsiregistravo 113 Seimo narių. (Šurmulys salėje)

Dabar suteiksiu žodį Sekretoriato atstovei, kuri paaiškins jums, kaip balsavimo metu reikia naudotis mūsų sistema. Prašom.

V.GURECKIENĖ (Posėdžių sekretoriato vedėja). Gerbiamieji Seimo nariai, nereikia jaudintis, kad galbūt ne visiems išėjo užsiregistruoti. Mes dar kartelį užsiregistruosime, bet ši registracija nieko nereiškia, nes balsavimas bus slaptas, ir mes balsuosime biuleteniais. Dar kartelį pabandykite. Nesijaudinkite, jeigu kam nors neišėjo užsiregistruoti. Gal sistema neveikia. Truputėlį pataisysime, jeigu kam nors nepavyks.

PIRMININKAS. Reikia gerai paspausti. Dar kartą registruojamės.

Užsiregistravo 116 Seimo narių. Pažiūrėkite, ar visi, kurie paspaudė, esate užsiregistravę. Atrodo, gerai.

Seimo Pirmininko rinkimai

Dabar, ponai, pradėsime posėdžio antrąją dalį. Dar kartą noriu pakartoti: pagal numatytą darbotvarkę dabar yra kandidatų į Seimo Pirmininko pareigas pateikimas. Prašyčiau, kad tie, kurie numato pateikti kandidatūras, jas pateiktų iš tribūnos. Kadangi mūsų sistema neveikia, prašyčiau užsiregistruoti Sekretoriate (kairėje pusėje) arba prie šoninių mikrofonų.

Kartoju, pagal Seimo statuto 187, 188, 189 ir 192 straipsnius mums reikia išsirinkti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, kuris renkamas visos Seimo kadencijos įgaliojimų laikui. Balsavimas slaptas. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštu pateikia ne mažiau kaip vienas trečdalis (15) Seimo narių. Taigi prašau asmenis ar grupes, kurios nori siūlyti kandidatus, pradėti siūlyti. Prašom į tribūną poną V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimui.

„Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 188 straipsniu, į Seimo Pirmininko pareigas siūlome Seimo narį Artūrą Paulauską“. Pirmasis po šiuo pareiškimu pasirašė penktąjį kartą į šį Seimą išrinktas Česlovas Juršėnas. Toliau – dar 76 parašai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kolega V.Karbauskis pristatė A.Paulausko kandidatūrą į Seimo Pirmininkus. Norėčiau paklausti gerbiamojo A.Paulausko. Ar jūs sutinkate kandidatuoti? Ačiū. Sutinka.

Ar yra dar kitų kandidatų?

Gerbiamasis G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jus supažindinti su Seimo narių pareiškimu. Pareiškimas dėl kandidato į Seimo Pirmininkus, 2004 m. lapkričio 15 d. „Mes, žemiau pasirašiusieji, 2004 metais išrinkti Seimo nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 188 straipsnio 1 dalimi, į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkus keliame Seimo nario R.Šukio kandidatūrą“. Pasirašo 39 Seimo nariai. Įteikiu jums šį originalą su parašais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, čia irgi panašiai kaip anam sąraše… Yra užtektinai parašų ir yra iškelta R.Šukio kandidatūra. Aš noriu paklausti kolegos R.Šukio, ar jis sutinka kandidatuoti? Ačiū. Sutinka. Kolegos, ar yra daugiau kolegų, kurie nori iškelti papildomus kandidatus? Nematau. Kadangi, atrodo, daugiau kandidatų nėra iškelta, kandidatų kėlimą baigiame.

Dabar pagal mūsų Statutą kiekvienas kandidatas turi teisę kalbėti 30 minučių ir apibūdinti jo programą bei pozicijas. Po to Seimo nariai galės kiekvieno kandidato paklausti. Klausti 1 minutė, atsakymams – 3 minutės. O tada, jeigu dar norėsite papildomai diskutuoti, bus galima diskutuoti. Todėl dabar norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamąjį A.Paulauską pateikti savo programą ir savo poziciją dėl Seimo Pirmininko kandidatūros. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji posėdžio svečiai, gerbiamieji Lietuvos žmonės, šį posėdį stebintys per televiziją ir klausantys per radiją! Dėkoju kolegoms, kurie, pasitikėdami manimi ir vadovaudamiesi koalicijos sutartimi, mano kandidatūrą pasiūlė į Seimo Pirmininko pareigas.

Jaučiuosi esąs fiziškai, morališkai ir politiškai pasirengęs eiti šias pareigas, jeigu jos man būtų patikėtos. Nuvilsiu tuos, kurie mano, kad ketinu pateikti kažkokią ypatingą savo programą. Mano vienintelė programa – įstatymais, kuriuos leisime, veikla, kurią vykdysime, užtikrinti tęstinumą tų darbų, kurie per praėjusią kadenciją padėjo kilti valstybės autoritetui, jos ekonominei galiai ir sukūrė prielaidas, kad šioje kadencijoje ekonominės galios augimą pajustų ne tik valstybės iždas, bet ir jos žmogaus kišenė.

Parengtos Socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos, Darbo partijos, Valstiečių ir naujosios demokratijos sąjungos koalicinės programos nuostatos ekonomikos ir verslo, energetikos, transporto, statybos, finansų, aplinkos apsaugos, miškininkystės, kaimo ir žemės ūkio plėtros, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, informacinės ir žinių visuomenės, kultūros, sporto, turizmo ir rekreacijos, valstybės valdymo, teisinės sistemos, nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais. Šios nuostatos įeis į Vyriausybės programą, kuri ilgai netrukus bus analizuojama ir tvirtinama šioje salėje. Patvirtinta ji taps svarbia Seimo veiklos programos dalimi.

Nemanau, kad šia proga derėtų kalbėti apie darbus, kuriuos pavyko nuveikti praėjusios kadencijos Seime. Visi matome, kad jie gana dideli, ir aš laimingas, kad visą gyvenimą galėsiu didžiuotis, jog teko garbė tam Seimui vadovauti. Didžiuotis, kad kiekvienas mūsų savo mintimi, veiksmu, žodžiu padarėme tiek daug, kad Lietuva taptų NATO, Europos Sąjungos nare, kad ženkliai pajudėtų į priekį valstybės ekonomika. Man regis, kad šiandien stovint šioje tribūnoje ir pretenduojant į garbingą Seimo Pirmininko postą kur kas svarbiau kalbėti apie tai, kas nepadaryta ir ką derėtų padaryti.

Atvirai pasakysiu, ne viską padariau būdamas Seimo Pirmininku. Vienas iš tokių sąžinę graužiančių neįvykdytų sumanymų – neįtvirtintas politikų etikos kodeksas. Nevardysiu visų priežasčių, kodėl nepavyko. Gal buvau nepakankamai atkaklus, gal kai kurie Seimo nariai nedegė noru savęs pančioti dar vienomis grandinėmis. Vis dėlto gyvenimas, pamargintas skandalų, bent jau man, nors, tikiuosi, ir kitiems, turėtų būti rimta paskata sugrįžti prie šio klausimo ir jį išspręsti dar šios kadencijos pradžioje. Toks politikų etikos kodeksas būtų puikus kompasas ir mūsų Seimo naujokams, kad jie nepaklystų ne tiek tamsiame, kiek klaidžiame politikos miške, kur už kiekvieno medžio tavęs tyko pagundos, vadinasi, pavojai, kad siekis dirbti sąžiningai ir visiems, garbingai ir padoriai elgtis, būtų ne tik etinis įsitikinimas, bet ir kodekso reglamentuota atsakomybe grasantis reikalavimas.

Tiesa, anos kadencijos Seimo dėka atsirado tam tikras politiko atsakomybės mechanizmas. Priesaika iš formalaus akto tapo veikiančiu juridiniu aktu. Vis dėlto, manau, kad vien šio mechanizmo nepakaks. Prie etikos kodekso mus, politikus, verčia sugrįžti ir mūsų buvimas Europos Sąjungoje. Tai ne vien mūsų geografinė būsena, tai ne vien įsipareigojimas laikytis Europos Sąjungos Konstitucijos ar galimybė naudotis Europos kultūros laimėjimais. Mums, politikams, tai pirmiausia Europos politinės kultūros išpažinimas ir paklusimas jos standartams.

Nei man, nei mano pirmtakams nepavyko ryškiau pagerinti Seimo įvaizdžio. Tai gana sudėtingas uždavinys. Įvaizdis ir Seimas tapo sunkiai tarpusavy derintys žodžiai. Nepaisant to, kad išanalizavus Seimo kadencijų reitingų kreives aiškėja, jog praėjusioji kadencija kiek atkūrė Seimo įvaizdį, jis išlieka pastebimai žemas. Matau keletą pagrindinių priežasčių. Kaip valdžios institucija, turinti valdančiąją daugumą ir opoziciją, kurios kasdien negailestingai tarpusavyje diskutuoja, o žiniasklaida kasdien tas diskusijas pakelia iki rietenų lygio, tarybinio auklėjimo žmogui tokia valdžios institucija sunkiai suvokiama, o tokia Seimo demokratija jam tampa chaosu arba anarchijos sinonimais. Vadinasi, visu rimtumu turime pasirūpinti visuomenės domėjimusi politika, politinių procesų suvokimu, gebėjimu juos vertinti jos politine branda. Tik politiškai išprususi visuomenė gali tapti tikra pilietine visuomene. Be pilietinių iniciatyvų, pilietiškai aktyvių bendruomenių, rimtos profsąjungų veiklos pilietinę visuomenę šalyje sunkiai sukursime. Tokią visuomenę, kuri pati, nelaukdama malonių iš valdžios, imasi šaliai ir jos piliečiams svarbių iniciatyvų, galų gale atsakomybės už savo šalį. Tik tokiu atveju dialogas tarp valdžios ir visuomenės pakeičia priekaištavimus vienų kitiems, tampa konkretus ir konstruktyvus, o šalies žmones užvaldo tikrų piliečių jausmas. Jausmas, kuris leidžia ne tik norėti, bet ir galėti. O mūsų žmogus šiandien gali tik per rinkimus. Tarp rinkimų jis tik nori.

Pastaraisiais kadencijos metais itin domėjausi bendruomenėmis. Buvau maloniai nustebintas, kad ne viename kaime ar miestelyje randasi vis daugiau tokių pilietiškai aktyvių bendruomenių, su kuriomis seniūnijos ar rajonų savivaldybės jau negali nesiskaityti. Bet štai didysis paradoksas: kuo aktyvesnė bendruomenė, kuo labiau su ja priversta skaitytis valdžia, tuo labiau stengiamasi, kad bendruomenių idėja neplistų. Todėl nemažai bendruomenių susiduria su neįveikiamais barjerais, kuriuos jiems stato mūsų biurokratija, bijanti prarasti nežabotą valdžią ir galimybę šokdinti kiekvieną atskirą žmogelį, ateinantį pas biurokratą kaip pas Dievą.

Tai reiškia, kad mūsų įstatymus, reglamentuojančius bendruomenių judėjimą, reikia nedelsiant tobulinti. Tai reiškia, kad mes, Seimo nariai, turime visokeriopai remti šį pilietinį sąjūdį. Jeigu mums tai pavyktų, Lietuva įsigytų puikiausią žmonių pilietiškumo ir politiškumo mokyklą, formuojančią pilietinę visuomenę, kurioje kiekvienas rastų savo pilietinę misiją arba bent vaidmenį. Jaunimas taip pat. Tas pats jaunimas, kuris ne vien dėl noro uždirbti lekia į Vakarus, bet ir dėl to, kad neranda sau tinkamos vietos visuomenėje. Tai buvo tam tikras pilietinis nukrypimas nuo Seimo įvaizdžio temos. Norėčiau dar prie jos sugrįžti.

O kaip turėtų mus, Seimą, vertinti visuomenė, matydama, kad įstatymai taisomi po keliolika kartų, kaip turėtų mus vertinti žmogus, ieškantis bent vieno įstatymo, kuris dar nebuvo taisytas? Kas tokiu Seimu gali pasitikėti? Net patys Seimo nariai piktinasi nesibaigiančiais įstatymų taisymais.

Būdamas Seimo Pirmininku, viską darysiu, o jei nebūsiu, atkakliai reikalausiu iš naujojo Seimo Pirmininko, kad būtų sustabdytas įstatymų leidimo konvejeris, iki šiol dirbęs pernelyg spartuoliškais tempais. Tokius tempus kažkiek buvo galima teisinti skubiu noru mūsų įstatymus priderinti prie europietiškųjų. Tačiau dabar jie jau dera, ir tai jau nebus skubos pateisinimas. Esu pasiūlęs Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenis. Juos patvirtinus Seime, manau, prasidėtų kitokios teisėkūros kultūros laikotarpis. Kuo dažniau prie įstatymo projekto rengimo ar svarstymo prisijungs visuomenė ar bent jau atstovai tos jos dalies, kurią tiesiogiai lies rengiamas įstatymas, kuo ilgiau bus dirbama prie įstatymo, tuo ilgiau įstatymas dirbs mūsų valstybės labui. Be to, sustabdžius įsibėgėjusį įstatymų leidimo konvejerį, Seimui rastųsi daugiau laiko ir jėgų parlamentinei kontrolei bei tarpinstituciniam bendradarbiavimui vykdyti.

Ypač jautrus yra parlamentinės kontrolės klausimas. Dar nepakankamai analizuotas, diskutuotas, reglamentuotas jis gali sukelti kišimosi į ministerijų ar kitų kontroliuojamų institucijų vidaus reikalus įtarimą. Reikės didelio profesionalumo, kad nesukeltume konfliktinių situacijų ir nepažeistume valdžių pasidalijimo principų.

Manau, kad Seimo įvaizdžiui geros įtakos turės anos kadencijos pabaigoje priimtas įstatymas, leidžiantis priimti įstatymą tik tuo atveju, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų Seimo narių. Tai mus disciplinuos, o mūsų rinkėjai liausis stebėjęsi, kaip salėje sėdintis vos dešimtadalis jų išrinktųjų sprendžia visos valstybės likimą.

Kaip aš įsivaizduoju Seimo Pirmininko darbą? Iš esmės mano požiūris nepakito. Jeigu būsiu išrinktas Seimo Pirmininku, ir toliau būsiu aktyvus. Linkėčiau kiekvienam išrinktajam to paties, nes Seimo Pirmininkas pagal Statutą vadovauja Seimo darbui. Tai ne visai tas pat, kas vadovauti Seimo posėdžiui. Seimo Pirmininkas yra politikas, kuriam privalu rūpėti, kas dedasi valstybėje, ir privalu žinoti kaip galima daugiau, kad galėtų kompetentingiau vadovauti Seimui.

Apsiribojau tik keletu savo veiklos krypčių, kuriomis stengiausi kreipti Seimo darbą, jeigu tektų vadovauti. Apsiribojau tik todėl, kad šiandien iš esmės sprendžiamas ne vien Seimo Pirmininko klausimas. Bus tikrinamas naujosios koalicijos patikimumas. Aš tikiu, kad tas tikrinimas taps valdančiosios koalicijos grūdinimu, kuris padės jai sėkmingai vadovauti valstybei visus ketverius metus.

Didelės sėkmės naujajam Seimui. Kas jam vadovautų, vis tiek nemanau, kad Seimas pasuktų į šalį. Tai jau neįmanoma. Galima tik eiti pirmyn – greičiau ar lėčiau. Linkiu įstatymus priiminėti lėčiau. Manau, kad vien dėl to valstybė į priekį eis greičiau. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, yra keletas kolegų, kurie užsirašė Sekretoriate. Taip pat dabar jau veikia sistema, taigi visi tie, kurie dar norite užsirašyti, paspauskite apatinį mygtuką. Pabandykite, kurie nežinote, nes mes greitai išjungsime.

Dabar pakviesiu pirmuosius užsirašiusius Seimo narius. Kolega E.Pupinis.

E.PUPINIS. Gerbiamasis pretendente į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkus, norėčiau paklausti vieno klausimo, kuris dažnai kildavo rinkimų kampanijos metu. Fabijoniškių rinkimų apygardoje prieš jus nebuvo iškeltas Darbo partijos kandidatas. Šiuo metu kai kurie kontūrai, aišku, ryškėja sudarant daugumą. Norėčiau jūsų paklausti, ar nebuvo kokių nors priešlaikinių susitarimų su Darbo partija ir jos lyderiais?

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad šiame Seime toliau bus sąmokslų teorijų kūrimas ir bandymas atskleisti tuos sąmokslus. Aš išties palinkėčiau mažiau įžvelgti visur sąmokslų, mažiau matyti kažkokių užkulisinių žaidimų, tiesiog pasikliauti tuo, kas yra sakoma, pasitikėti savo kolegomis ir tik iš tų atsakymų daryti išvadą. Iš tiesų politikoje įvairius klausimus sprendžia ne kokie nors užkulisiniai žaidimai, o žmonės. Siūlyčiau daugiau pasitikėti savo kolegomis, būti atviriems.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, aš, tikrai suprasdamas, kad jūs jau praėjote nemažą politikų mokyklą, norėčiau paklausti ne dėl blusinėjimosi klausimo, o dėl rimtos valstybinės problemos, nes visi, dalyvaudami rinkimuose, susidūrėme su tuo, kad galbūt ir Seimo įvaizdis, apie ką jūs kalbėjote, krenta, arba jis nuolat yra žemas vien todėl, kad vis dėlto mūsų nerenkamose institucijose, pradedant nuo savivaldybių, apskričių, ir ministerijose atsirado labai daug ponų. Jūs minėjote parlamentinę kontrolę. Ar manote, kad kitame Seime reikėtų, jeigu jūs būsite Seimo Pirmininkas, iš esmės ją pertvarkyti, kad valstybės tarnautojai, valstybės institucijos būtų taip Seimo kontroliuojamos, kad jos pirmiausia tarnautų žmogui, nes apie tai kalbame 15 metų, o, atrodo, padarome mažai. Jūsų pozicija. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Nuostata, kad valdžia turi tarnauti žmogui, yra konstitucinė. Tai yra aksioma. Kaip padaryti? Ar Seimo parlamentinė kontrolė yra vienintelė kontrolė, kuri turėtų tai užtikrinti? Aš manau, kad visos valdžios turėtų labai sutartinai dirbti: ir įstatymų leidžiamoji, ir vykdomoji, ir teisminė valdžia, kai žmogus gali apginti savo teises.

Apskritai parlamentinė kontrolė iki šiol buvusiuose seimuose buvo tik papildoma veiklos sritis. Dabar atsiranda galimybė ir laiko rimtai gilintis į šią sritį. Aš tikiuosi, kad šis Seimas ne tik padarys daug kitų darbų, bet ir reglamentuos, sukurs praktiką, kaip turėtų būti vykdoma parlamentinė kontrolė. O jos tikslas yra, kad mūsų žmonės galėtų ne tik apsiginti savo teises, bet ir tai, kad biurokratai kuo mažiau juos vaikytų, ir kad jie turėtų socialines, ekonomines garantijas. Daug kitų tikslų turi parlamentinė kontrolė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pretendente, į Seimą esate išrinktas pagal sąrašą, kurio pavadinime nebuvo partijų pavadinimų, o tik A.Brazausko ir A.Paulausko pavardės, nors ką tik sakėte, kad Lietuvai reikia politiškai išprususios visuomenės, piliečių domėjimosi politika. Žmonės, beje, buvo patikėję ir tuo, ką sakėte prieš rinkimus, kad turi būti kovojama su populizmu, reikia vengti rinkėjų apgaudinėjimo ir panašių dalykų. Tačiau vos tik praėjo savaitė po rinkimų, visi išgirdom A.Brazausko atvirą ir, matyt, taip pat labai nuoširdų požiūrį į rinkimus, rinkėjus ir politiką: rinkimai baigėsi, užmirškim, ką kalbėjom prieš rinkimus, ir panašiai.

Ar A.Brazausko nuostata bus ir naujosios koalicijos vertybių sistemos dalis ir kada jūs esate nuoširdus: kai kritikuojate populizmą ar, siekdamas Seimo Pirmininko posto, sudarote sąjungą su tais pačiais populistais? Norėčiau išgirsti aiškų ir nedviprasmišką viso to, kas vyksta, paaiškinimą, ką vadinate populizmu ir kokią žalą, jūsų požiūriu, jis daro valstybės politinei sistemai? Gal turite aiškų planą, kaip su šiuo reiškiniu kovosite?

A.PAULAUSKAS. Iš tiesų turiu apmąstymų, kaip kovoti su populizmu. Jeigu mes tikrai rimtai dirbsime per ketverių metų kadenciją, galbūt visuomenėje mažiau bus populizmo. O kad mes turime užsiimti politiniu švietimu ir daryti žmones aktyvesnius, pilietiškai brandesnius, turbūt niekam iš čia sėdinčiųjų nekyla abejonių. Pati visuomenė turi jausti atsakomybę. Tam turime sukurti ir teisines prielaidas, kad visuomenėje atsirastų, kaip kalbėjau, bendruomenės, profsąjungos, kad būtų struktūrų, kurios reikiamais atvejais galėtų ginti žmonių interesus. Nebūtinai tik partijos turėtų tai daryti.

Dabar apie populizmą. Niekas dar neapibrėžė, kas tai yra, nors labai dažnai vartojamas šis terminas. Bet aš noriu tiek pasakyti, kad mūsų programoje, kurią mes rengėm suderintą, jokių radikalių siūlymų keisti politinę sistemą, keisti valstybės valdymo tvarką, rinkimų tvarką ir visų kitų nuostatų, kurias mes kritikavom rinkimų metu, nėra ir nebus.

Jeigu kalbėtume apie tai, ar mes, sudarydami su Darbo partija… išdavėm rinkėjų interesus, galiu pasakyti: jokio išdavimo čia nėra. Darbo partija išrinkta į šį Seimą lygiai taip pat kaip kiekvienas iš mūsų. Jie gavo beveik trečdalį Lietuvos žmonių balsų. Beje, tų žmonių, kurie turbūt sunkiausiai gyvena ir kurių atžvilgiu reikia labiausiai spręsti socialinius klausimus. Jų dalyvavimas valdančiojoje daugumoje kaip tik padėtų jiems ir pasitikėjimą valdžia išlaikyti, ir spręsti tuos klausimus. Aš manau, kad visais atvejais jų dalyvavimas yra pagrįstas, teisėtas, o radikalių pasiūlymų, kuriuos mes kritikavome ir aš kritikavau, mūsų Vyriausybės programoje ir bendroje programoje nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius. Prašau.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, aš labai nudžiugau išgirdęs jūsų kalbą apie paramą bendruomenėms, kaimo bendruomenėms ir panašioms gyventojų savivaldos institucijoms. Iš tiesų tai labai svarbi mūsų žmonių politinio auklėjimo, politinės visuomenės ugdymo institucija, jeigu taip galima pavadinti. Deja, per praeitą kadenciją, kai jūs vadovavote Seimui, mes šiek tiek komplikavome jų gyvenimą, komplikavome registraciją, apdėjome dideliais mokesčiais. Tapo tikrai labai sunku ją įkurti. Bet nepaisant to jos kuriasi ir gyvuoja.

Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl sunkiai vyksta šis procesas, yra tai, kad kiekvienam darbui reikalinga tam tikra finansinė parama, tam tikri pinigai. Iš esmės jokios paramos iki šiol iš valstybės… Šiek tiek gaudavo iš savivaldybių. Vienose savivaldybėse daugiau, kitose mažiau, kitose visai negavo.

Kaip, jūs manote, dabartiniame Seime mes galėtume pataisyti tą situaciją, paskatinti vykdymą ne žodžiais, o tikrais darbais, ar specialų fondą įkurti, ar kokiais kitais būdais paremti, finansuoti šių bendruomenių veiklą, kad jos dar aktyviau galėtų įsitraukti į mūsų visuomenės gyvenimą, padėti ir savivaldai, ir visai valdžiai teisingiau ir geriau priimti visus sprendimus, kuriuos mes čia priiminėsime?

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų man ne kartą teko susitikti su bendruomenių atstovais, net keliuose jų suvažiavimuose dalyvauti. Jie išsakė ir tai, ką jūs dabar paminėjote, ir kitų pastabų. Todėl aš savo pranešime kalbėjau, kad reikia taisyti įstatymus ir, be abejo, jiems reikia visokeriopos paramos, taip pat ir finansinės, nes tai yra mūsų demokratijos daigai. Jeigu mes norime, kad atsirastų stiprios bendruomenės, kurios imtųsi atsakomybės už valstybės valdymą, už savo regionų valdymą, turime joms padėti ir materialiai, ir teisinę bazę kurdami, ir visais kitais požiūriais.

Aš esu šalininkas to, kad mes savivaldai turėtume atiduoti daugiau teisių ir daugiau pasitikėti žmonėmis, kad jie savo atstovus rinktų tiesiogiai. Manau, kad šioje kadencijoje mes galėtume įgyvendinti šias nuostatas.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis. Prašau.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pretendente, jums vadovaujant Seimui, kai buvote Seimo Pirmininkas, kartais tiesiog buvo matyti, kad Lietuva tampa premjerine Respublika. Ne kaip Konstitucijoje – parlamentinė, o premjerinė, nes dažnai Seimas stabdo Vyriausybės, ministerijų valios vykdytojų… Ar galite pripažinti, kad jums kartais pritrūkdavo tvirtumo, labai kietos, aiškios pozicijos? Todėl Seimas prarado autoritetą. Politinį svorį dabar turi Vyriausybės vadovas bei ministerijos. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Nelabai galėčiau atsakyti, nes jūs nepateikėt nė vieno pavyzdžio, iš kurio būtų matyti, kad galima padaryti tokią išvadą, jog Seimas savo įgaliojimus atidavė Vyriausybei. Aš atvirkščiai galėčiau pasakyti, girdėjau kitokių kaltinimų, kad Lietuva tampa seimine Respublika, kad mes per daug kitų institucijų teisių uzurpavome. Taigi kaltinimų ir visokių formuluočių yra, mes turbūt turėtume ne taip jautriai reaguoti.

Iš tiesų Vyriausybė ir valdančioji dauguma yra vientisa visuma. Ji nėra kažkaip suskirstyta, nes Vyriausybė yra ta institucija, kuri teikia Seimui turbūt apie 70%, jeigu ne daugiau, procentų, visų mūsų svarstomų įstatymų. Pagaliau mūsų priimti įstatymai taip pat yra dažnai adresuojami Vyriausybei, nes ji turi sukurti įstatymų lydimuosius aktus ir reglamentuoti vieną ar kitą veiklą Vyriausybės nutarimais. Taigi bendradarbiavimas tarp institucijų turi būti labai glaudus. Bet parlamentas turi užtikrinti parlamentinę kontrolę. Tą turi daryti ir komitetai, ir įvairios komisijos, ir Seimo valdyba. Manau, parlamentinė kontrolė iš tiesų gali būti dar principingesnė. Apskritai ta sritis gali būti labiau išvystyta mūsų parlamente, apie tai kalbėjau. Bet pavadinti, kad mes tampame premjerine ar vykdome tiktai Vyriausybės primestus darbus, būtų neteisybė. Manau, yra gana aiškus balansas ir labai atribota yra mūsų kompetencija.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pretendente, aš visiškai nesutinku su savo kolega G.Šileikiu. Turiu pripažinti, kad jūs labai elegantiškai vadovavote praėjusiam Seimui. Manau, jūs galėtumėte pritaikyti savo įgytą patirtį šiame Seime.

Mane džiugina jūsų susirūpinimas profesinėm sąjungom, demokratijos padėtimi Lietuvoje. Mes aną savaitę ratifikavome Konstituciją Europai, o joje įtvirtinta Pagrindinių žmogaus teisų charta. Mano klausimas yra toks. Ar vis dėlto mes, moteriškoji Seimo dalis, galime tikėtis, kad Seimo vadovybėje, t.y. viena iš pavaduotojų, bus nors viena moteris ir lygioms galimybėms bus atstovaujama?

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tai, kad rinkėjai daugiau delegavo į Seimą moterų, man atrodo, šiandien jau sukuria visai kitą vaizdą mūsų auditorijoje ir visų nuotaika pakilesnė dėl to.

Dėl pavaduotojų konkrečiai atsakant. Be abejo, prioritetas dėl mano siūlomų kandidatų bus atiduotas frakcijoms, kurios teiks kandidatus. Jeigu jos atsižvelgs į šį siūlymą, aš būsiu labai patenkintas, bet frakcijoms atiduodu pirmenybę, be abejo, derinant ir apibrėžiant kompetencijų ribas. Manau, frakcijos atsižvelgs į tai ir pasiūlys taip pat ir moterų. Tikiuosi, kad daug moterų bus šio Seimo vadovaujančiuose postuose.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis kandidate, turbūt jūs sutiksite, kad rinkimų kampanijos finansų skaidrumas svarbus kiekvienam Seimo nariui, tuo labiau pretendentui į tokias aukštas pareigas. Todėl norėčiau klausti apie jūsų rinkimų kampanijos finansus, primindamas, kad analizuodama Europos Parlamento rinkimų rezultatus „Transparency International“ kaip svarbų parametrą įvedė juridinių asmenų ir fizinių asmenų paaukotų sumų santykį. Jūs suprantate, koks yra šis jūsų santykis?

A.PAULAUSKAS. Ką reiškia mano?

J.RAZMA. Jūsų, kaip kandidato, finansų ataskaitoje. Ten yra tik fizinių asmenų aukos. Kaip atsitiko, kad jūsų neparėmė nė viena verslo bendrovė? Ar vykdyta politika buvo tiek nepalanki verslui, ar kiti dalykai tai lėmė? Norėčiau paminėti keletą paaukojusių fizinių asmenų pavardžių. Tai Mikaila Jurgis, Pumputytė Eglė, Klimavičius Algirdas, Markevičienė Danguolė ir t.t. Sakykite, ar tai yra jūsų kadencijos metu aukštus postus gavusių asmenų šeimos nariai, artimi giminaičiai, ar tai atsitiktinis sutapimas? Kaip pagal jūsų propaguojamą politiką, etikos kodeksą jūs vertinate tai, kad politikus paremia aukštus postus gavę jų šeimos nariai?

A.PAULAUSKAS. Aš jau pripratęs prie Jurgio stiliaus ir nežadu reaguoti. Bet šiuose Europos Parlamento rinkimuose aš apskritai nedalyvavau. (Balsai salėje) Jūs sakėte, į Europos Parlamentą. (Balsai salėje) Iš tų žmonių, kuriuos jūs paminėjote (deja, aš nespėjau visų čia užsirašyti), aukštus postus turinčių aš nė vieno nematau, negalėčiau taip sakyti. Apskritai mums yra nebūdingas štai toks mąstymas ir toks veikimas, kaip jūs teigiate, kad jeigu paremia, tai būtinai reikia kažkuo atsidėkoti. Todėl net ir tas klausimas… Aš kitą kartą galvoju, kaip toks klausimas gali kilti žmogui. Arba jis pats turi taip daryti, arba nuolat galvoti apie tai. Aš tikrai taip negalvoju ir taip nesielgiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pretendente į Seimo Pirmininkus, jūs savo kalboje išvardijote nemažai problemų, kurios yra Seime.Vieną iš esminių pabrėžėte, kad jeigu būsite išrinktas Seimo Pirmininku, stabdysite konvejerį, kuris gana greitai ėjo priimant gana nekokybiškus įstatymus. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs buvote praeitos kadencijos Seimo Pirmininkas, kaip patikėti jūsų šių žodžių nuoširdumu? Tas konvejeris ypač spartus buvo tarpuvaldyje, baigiantis šio Seimo kadencijai. Buvo priimama daug įstatymų ypatingos skubos tvarka, o Konstitucija Europai priimta net jos neskaičius. Kaip tikėti žodžiais?Ar tai yra nuoširdūs žodžiai, kad jūs bandysite atkreipti dėmesį į įstatymų kokybę, nesinaudosite kažkokiais tarpuvaldžiais ir priimsite gana kokybiškus įstatymus?

A.PAULAUSKAS. Noriu priminti, kad kiekvienos sesijos paskutinę dieną mes forsuodavome dešimčių įstatymų priėmimą, todėl ir mūsų kadencijos pabaiga nebuvo kitokia. Jeigu jūs prisimenate, aš kiekvieną sesiją pradėdamas ir kreipdamasis į jus prašydavau, neteikite tiek daug, pasvarstykite, ar visada reikia tos pataisos, kurią jūs teikiate. Pagaliau, kai mes tvirtiname kiekvienos sesijos darbotvarkę, koks būna nepasitenkinimas, jeigu vieno ar kito projekto mes neįtraukiame į šią darbotvarkę. Tai galų gale vis tiek po įvairių siūlymų viską įtraukiame, nors ir nesugebame visko padaryti ir priimti.

Tas kreipimasis yra ne vien tik į mane. Aš vienas tikrai negalėsiu to padaryti, sustabdyti. Jūs visi turite būti taip pat tokios pat nuomonės kaip ir aš, tik tada mes tą padarysime. Manau, kai ką ir pavyko padaryti. Prisiminkime, buvo mūsų sumanymas visas pataisas, kurios susijusios su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kitais įstatymais, priimti vienu metu, priimti tam tikru metu sukaupus visas tam tikro laikotarpio pataisas. Buvo ir kitokių siūlymų stabdyti, bet turiu prisipažinti, kad to nepavyko padaryti. Nepavyko, nes iniciatyvos buvo labai audringos. Viena priežastis, kad mes turėjome suderinti mūsų teisę su Europos teise, kitas dalykas, kad individualios įvairios iniciatyvos taip pat buvo gana aktyvios. Jeigu mes per šią kadenciją, šio Seimo metu, pristabdysime, manau, tai bus didelis nuopelnas ir mūsų visų Seimo narių, be abejo, įstatymų kokybė nuo to tik pagerės. Aš ir tada, ir dabar sakau, dėsiu visas pastangas, kad būtų sustabdyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pretendente, vadovaujantis Seimo statuto 188 straipsnio 2 dalimi „Kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų […] pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo Pirmininkas siūlo taip, kad Seimo valdyboje būtų vienas ar du Seimo mažumos atstovai“. Sakykite, jeigu jūs būtumėte išrinktas Seimo Pirmininku, kiek jūs siūlytumėte Seimo Pirmininko pavaduotojų ir kiek iš jų jūs norėtumėte matyti žmonių, atstovaujančių opozicijai?

A.PAULAUSKAS. Jeigu jūs prisimenate, praeitą kadenciją iš penkių visą laiką dirbo keturi, po to keitėsi, dar mažiau liko. Šį kartą, manau, būtų galima skirti penkis pavaduotojus. Kaip rašoma Statute, vienas jų galėtų būti iš mažumos, arba iš opozicijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis pretendente, rinkimų kampanijos metu teko girdėti jūsų samprotavimų dėl partijų programinių nuostatų ir galimybių jungtis pagal interesus ar pagal kitokius principus. Vis dėlto norėčiau to dalyko aiškumo, nes, mano akimis žiūrint, žmogaus apsisprendimą lemia vieno ar kito pretendento priklausymas vienai ar kitai politinei jėgai, išpažįstančiai vienus ar kitus programinius tikslus, nuostatas ir t.t. Jūsų komentarai man sukėlė tam tikrų dvejonių ir labai norėčiau išgirsti išsamų jūsų atsakymą, ar programiniu principu galima galvoti apie įvairiausias koalicijas, ar vis dėlto prioritetas teikiamas interesams? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Jūs iš mano kalbos tikrai neišgirdote žodžių „interesas“ ar „postai“, todėl abejonių galbūt kilo dėl ko kito, o ne dėl mano atsakymo. Iš tiesų vertybiniu požiūriu yra sudaroma koalicija, nes tiek mes, tiek mūsų koalicijos partneriai šioje rinkimų kampanijoje kaip niekada kalbėjome apie socialinius klausimus, apie ekonomikos augimą. Šie dalykai ir yra akcentuojami mūsų bendroje programoje. Taip pat yra akcentuojamos savivaldos problemos, demokratijos plėtros ir daug kitų nuostatų, apie kurias aš šiek tiek ir savo pranešime užsiminiau. Programinės, vertybinės nuostatos yra pačios svarbiausios, jungiantis mums į koaliciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis prelegente, aš norėčiau paklausti, kaip jūs, dirbdamas antrą kadenciją, aktyvinsite bendradarbiavimą tarp partijų ne tiktai Seniūnų sueigos lygiu ar diskusijų Seime lygiu, bet kur kas plačiau, turint minty ne tiktai koalicijos partnerius, bet taip pat ir opozicijos partijas, kurios turi pakankamą potencialą idėjų, kad mes bendrom jėgom galėtume turbūt rasti ir naujų sprendimų, naujų požiūrių Seimo politinėje veikloje?

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Seimo Pirmininkas nepriklauso nė vienai frakcijai ir jis kaip tik lyg ir yra iškeltas iš to partinio ar tokio frakcinio mąstymo ir interesų rato. Aš savo veikloje labai dažnai praktikuodavau įvairių frakcijų susitikimus ir susibūrimus: ir opozicijos, ir pozicijos. Kai reikėdavo priimti sprendimą įvairiais ginčytinais klausimais, būtent šis mechanizmas – ieškojimas konsensuso padėdavo rasti išeitį. Aš manau, kad ir ateity gal net dar labiau mes galėtume aptarti netgi kai kurias įstatymų idėjas prieš rengdami projektus dar tarp frakcijų, tarp partijų, kad būtų dar lengviau juos svarstyti čia, salėje, mūsų posėdžiuose. Aš tikiu, kad ta forma, kuri buvo taikoma buvusio darbo metu, pasitvirtino, ir tikiu, kad tas bendradarbiavimas tarp frakcijų iš dalies, galima sakyti, ir tarp partijų, nes frakcija atstovauja tam tikrai partijai, bus dar aktyvesnis, dar glaudesnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

E.VAREIKIS. Mano klausimas…

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, pagal Statuto 189 straipsnio 2 dalį kandidatas į Pirmininkus atsakinėja daugiau negu pusę valandos. Aš siūlyčiau nutraukti klausimus ir atsakymus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Bradauskai, mes einame pagal sąrašą. Aš apgailestauju, liko dar 5 minutės atsakyti ir aš nieko negaliu daugiau padaryti. Kiekvienam duodame vienodai kalbėti, maišome iš to ir iš to. Dabar kolega E.Vareikis. Prašom.

E.VAREIKIS. Labai ačiū. Mano klausimas būtų tokio struktūrinio pobūdžio. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje Biudžeto komitetui, Europos komitetui vadovauja opozicijos atstovai. Kai kuriose Skandinavijos šalyse Etikos ir procedūrų komisijai vadovauja opozicijos atstovai. Mūsų Seimo statutas leistų, kad ir Lietuvoje kai kuriems komitetams ir komisijoms vadovautų opozicijos atstovai. Sakysim, lyg ir dabar rengiamasi steigti tokį audito komitetą. Ką jūs apie tai manote?

A.PAULAUSKAS. Aš pritarčiau jūsų siūlymams, bet noriu priminti, kad ir praėjusioje kadencijoje mes plėtėme opozicijos teises – įkūrėme Biudžeto ir finansų komitete papildomą pavaduotojo etatą. Šis pavaduotojo etatas buvo skirtas kaip tik opozicijai. Aš manau, kad opozicija taip pat galėtų turėti komitetą ir iš tų, kuriuos jūs vardijote, ir iš komisijų. Yra susitarimo dalykas ir aš tikrai manau, kad opozicijai galima patikėti vadovauti kuriai nors… Konkrečiai nežinau, negalėčiau atsakyti, nes tai yra susitarimo dalykas. Gali būti ir nepaminėtas Žmogaus teisių komitetas, ir kiti. Visi jie yra svarstytini. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau paklausti dėl vidinio Seimo darbo. Jūs buvote Pirmininkas ir žinote, kad labai daug Lietuvos piliečių rašo jums laiškus. Dažniausiai jūs tuos laiškus peradresuojate komitetui ir ne visada tuose laiškuose yra mūsų darbo specifika, t.y. įstatymų pataisos, pasiūlymai. Ar manote kaip nors keisti šią praktiką, kuri susiklostė per ilgus metus, kad kai kurie komitetai yra užverčiami laiškais, kuriuos peradresuoja sekretoriatas? Labai ačiū.

A.PAULAUSKAS. A.Sysas vadovavo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuris yra labai svarbus. Pasakyčiau, vienas iš jautriausių. Žmonės daugiausia rašydavo pensijų klausimais, pašalpų, darbo klausimais. Aš tikiu, kad jūs gaudavote turbūt didžiausią dalį Seimui adresuotų laiškų, ir suprantu jūsų tam tikrą nerimą. Turiu pasakyti, kad šioje kadencijoje mes jau tikrai gaudavome mažiau laiškų dėl teismų sprendimų, dėl kitų visiškai mums nekompetentingų reikalų. Pasakyti žmonėms, kad rašytų į kitas institutas arba tiesiog nepriimti, neatsakyti, kad ne pagal adresą kreiptasi, aš manau, mes to neturėtume daryti. Jeigu žmogus kreipiasi į Seimą, vadinasi, jis pasitiki Seimu. Jeigu gaus atsakymą iš mūsų, galbūt tą patį atsakymą mes gausime iš vykdomosios valdžios, bet tai bus mūsų atsakymas, tai bus mūsų pozicija. Aš per rinkimus labai dažnai susitikdavau, žmonės tuos mūsų atsakymus laiko, neišmeta ir atsineša į susitikimus, ar kad pakritikuotų, ar padėkotų už tą atsakymą. Jam yra svarbus iš Seimo gautas atsakymas. Todėl galbūt visai neatsisakykime tos praktikos, nors, žinau, Socialinių reikalų ir darbo komitetui buvo didelė našta šie laiškai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Jeigu labai greitai paklausite, greitai atsakys, dar vienas galės, o šiaip laikas beveik baigėsi. Prašom, kolega Dagy.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pretendente, jūs labai daug ir išsamiai kalbėjote apie būtinybę didesnio skaidrumo, politiko etikos kodekso priėmimą, bet į mūsų užduotus klausimus kažkaip nenorite detaliai atsakyti. Aš tiesiog sukonkretinsiu, nes jūsų pareigybė yra susijusios su tam tikrų sąrašų ir interesų galimu konfliktu. Norėjau paklausti, ar tarp dabartinę jūsų rinkimų kampaniją parėmusių verslininkų nebuvo su V.Uspaskichu susijusių bendrovių? Lygiai taip pat, ar jos nerėmė jūsų per 1998 metų Prezidento rinkimus ir per 2000 metų rinkimus į Seimą? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Iš tiesų mane parėmę verslininkai ir bendrovės yra deklaruoti ar deklaracijoje pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jūs galite visus peržiūrėti ir dar kartą pažiūrėti. Nuo 1998 metų pats ne visus prisimenu, kas mane rėmė ir kas nerėmė, bet dėl V.Uspaskicho galiu pasakyti, kad tarp rėmėjų nebuvo jo bendrovių.

PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Labai gaila, numatytas laikas pagal Statutą baigėsi. Yra dar devyni Seimo nariai, kurie užsirašė paklausti, bet baigėsi laikas ir nėra galimybių jiems paklausti. Todėl dabar širdingai dėkoju gerbiamajam kandidatui…

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimus.

PIRMININKAS. …kolegai A.Paulauskui. Paprašyčiau į tribūną kolegą R.Šukį. Kolega R.Šukys turi pusę valandos laiko savo programai, savo pozicijai pateikti. Po to bus klausimai. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, garbūs svečiai, ponios ir ponai! Iš tiesų man taip pat yra džiugu, kad aš sulaukiau didelio pasitikėjimo kolegų, kurie pasiūlė mano kandidatūrą į Seimo Pirmininko pareigas.

Seimo Pirmininko kompetenciją nustato Konstitucija ir Seimo statutas. Negaišinsiu jūsų laiko įrodinėdamas, kad aš žinau, kurie Konstitucijos ir Statuto straipsniai konkrečiai įtvirtina Seimo vadovo įgaliojimus. Taip pat neįtikinėsiu, kad aš Konstitucijos, Seimo statuto ir kitų įstatymų griežtai laikysiuos pats ir reikalausiu jų vykdymo iš kitų. Tai daryti aš, kaip ir jūs, šiandien jūsų akivaizdoje prisiekiau.

Ką turi daryti Seimo vadovas, ką aš asmeniškai darysiu, jeigu gausiu jūsų pasitikėjimą? Atsakau: besąlygiškai ir tinkamai vykdysiu Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas Seimo Pirmininko pareigas. Esu įsitikinęs, kad sugebėsiu rasti bendrą kalbą ir sutarimą su visų politinių partijų ir frakcijų atstovais Seime ir Vyriausybėje. Esu pasirengęs diskusijai ir konstruktyvių, visiems priimtinų sprendimų paieškai.

Norėčiau didžiausią dėmesį savo kalboje skirti pagrindinių Seimo darbo problemų, kurių nesugebėta išspręsti buvusiame Seime, priežastims ir jų sprendimo būdams aptarti. Pirmiausia siūlysiu suformuoti nedelsiant, jeigu būsiu išrinktas, visas įstatymų numatytas Seimui atskaitingas institucijas bei Seimo struktūrinius padalinius ir sieksiu užtikrinti, kad jų darbo ataskaitos Seime būtų svarstomos ir išvados pateikiamos visuomenei laiku, o ne taip, kaip buvo iki šiol, kai jos svarstomos dažnai praėjus daugiau nei metams nuo jų pateikimo. Visuomenės informavimo priemonėse vertinant buvusios kadencijos Seimo veiklą buvo pažymėta (cituoju): „Šis Seimas tapo ir labiausiai tautos pasitikėjimą praradusiu parlamentu, kurį nuolat draskė viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai, buvo priversti atsistatydinti net keturi šios kadencijos parlamentarai. Viena vertus, todėl, kad įsivėlė į korupcijos skandalus, kita vertus, negalima nutylėti, kad šiuos skandalus organizavo politinius užsakymus vykdžiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Dėl to iš dalies kalti ir patys Seimo nariai, nes šios kadencijos Seimas buvo nusišalinęs nuo parlamentinės teisėsaugos institucijų ir specialiųjų tarnybų kontrolės, taigi nedirbo savo tiesioginio darbo“.

Kyla klausimas, kodėl susidarė tokia situacija? Daugiau kaip trejus metus nebuvo suformuota Seimo komisija, turėjusi vykdyti nuolatinę operatyvinės veiklos subjektų parlamentinę kontrolę. Per tuos trejus metus aš asmeniškai bent keletą kartų, du kartus netgi raštiškai, kreipiausi į buvusį Seimo Pirmininką A.Paulauską su paklausimais, kodėl tokia komisija nesudaroma. Perspėjau apie galimas neigiamas pasekmes. Laiku sureaguota nebuvo, todėl vėliau, deja, nepavyko išvengti visiems žinomų neigiamų pasekmių. Seimui atskaitingų institucijų, ypač teisėsaugos institucijų parlamentinė kontrolė, numatyta Konstitucijoje ir įstatymuose, turi būti užtikrinama besąlygiškai ir vykdoma nuo kadencijos pradžios nuolat ir nuosekliai. Kad šios Seimo funkcijos įgyvendinimo svarbą aš suvokiu ir žinau, kaip galima pasiekti šioje srityje apčiuopiamų rezultatų, manau, įrodžiau savo darbais tiek kurį laiką vadovaudamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tiek ir Seimo kadencijos pabaigoje vadovaudamas Seimo laikinajai komisijai, tyrusiai galimą kai kurių teisėsaugos institucijų pareigūnų dalyvavimą politinėje veikloje bei galimus piktnaudžiavimus vykdant operatyvinę veiklą ir skelbiant operatyvinės veiklos metu surinktą informaciją. Ši komisija parengė išvadas, kurioms Seimas pritarė. Kas turi prisiimti atsakomybę už tai, kad Seimas buvo nusišalinęs nuo teisėsaugos institucijų veiklos parlamentinės kontrolės? Seimo statutas numato, kad pagal kompetenciją šią kontrolę vykdo atitinkamai Seimo komitetai, tačiau už jų veiklos koordinavimą atsakingas Seimo Pirmininkas arba jo pavedimu pavaduotojas.

Pavaduotojai buvo paskirti, bet ar pakanka tik paskirti atsakingus pavaduotojus? Kokią situaciją turėjome iki šiol? Seimo Pirmininko pavaduotojas, kuriam buvo priskirtas komitetų veiklos koordinavimo funkcijos įgyvendinimas, buvo atleistas iš pareigų pareiškus jam Seime nepasitikėjimą dar 2001 metais. Būtent dėl šios funkcijos nevykdymo tada kilo į viešumą išėjęs konfliktas tarp dviejų Seimo komitetų – Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos šakinių komitetų – dėl pastarojo bandymų pažeidžiant Statutą perimti Policijos departamento parlamentinę kontrolę. Seimo Pirmininko pavaduotojas buvo atleistas, tačiau problema liko. Ir tokia ydinga situacija iš Seimo Pirmininko pusės buvo toleruojama visus ketverius metus, kas, manyčiau, iš esmės nulėmė didelę dalį tyrimo komisijos išvadoje įvardytų teisėsaugos institucijų veiklos trūkumų.

Manyčiau, kad tik dėl tokio Seimo komitetų veiklos koordinavimo nebuvimo, kažkieno noro dubliuoti komitetų kompetenciją, ketverius metus nepavyko priimti naujos Seimo statuto redakcijos, nors ji buvo parengta jau 2001 metų pirmąjį pusmetį. Vėliau Seimo statutas buvo taisomas gabaliukais, ir tik gesinant gaisrus, taip ir neišdrįsta, o gal nenorėta iš esmės išspręsti komitetų kompetencijos aiškaus pasiskirstymo ir nustatymo klausimų. Todėl ketverius metus du komitetai taip ir nesugebėjo išsiaiškinti, kas ir kokia apimtimi vykdo teisėsaugos institucijų parlamentinę kontrolę. Esant tokiai situacijai, matyt, vadovaudamiesi galingųjų pripažinimo logika ir gyvenimo patirtimi, teisėsaugos institucijų vadovai tyčia ar netyčia daugeliu atveju pirmiausia pasitarti, o gal gauti ir konkrečių nurodymų, patys, o dažniausiai pakviesti, užsukdavo pas Seimo Pirmininką A.Paulauską, dažniausiai lydimi jo bendrapartiečio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko. Po to, matyt, jau tapdavo aišku, ką daryti, kaip daryti ir prieš ką daryti. Tik ar buvo pasveriama, kokios bus pasekmės? Ar nesusidarys visiems įspūdis, kad politiniai procesai šalyje planuojami, valdomi ir teisėsaugos institucijoms padedant įtaka jiems daroma būtent iš Seimo Pirmininko kabineto? Aš labai norėčiau tikėti, kad tai tik nepagrįstos prielaidos. Bet tauta visa tai matė, padarė savo išvadas ir atėjusi prie balsadėžių savaip įvertino.

Pagrindo taip vertinti, deja, davė triukšmingai pradėti ir subliūškę ikiteisminiai tyrimai, apie kurių pradžią ir būsimus rezonansinius procesinius veiksmus arba bent jau jų rezultatus dažniausiai pirmiausia buvo informuojamas Seimo Pirmininkas. Visuomenė vėliau apie tai būdavo informuojama puse lūpų, nes greičiausiai buvo siekiama tik sukurti įspūdį, kad kovos su nusikalstamumu situacija yra kontroliuojama ir kad tai vykdo asmeniškai Seimo Pirmininkas. Atrodo, kad visiems tuomet buvo nesvarbu, kuo visa tai baigsis. Pavyzdžiui, valstybės paslapties paviešinimu neturintiems teisės su ja susipažinti frakcijų vadovams ir atstovams, ar net slaptų pažymų viešu paskelbimu žiniasklaidoje, ar valstybės institucinės sistemos diskreditavimu.

Įdomu, kas atsakys už triukšmingai pradėtos trijų Seimo narių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn neva už kyšių paėmimą istorijos gėdingą baigtį, kuri kažkam norint ar nenorint neabejotinai turėjo įtakos tiek Prezidento, tiek ir Seimo rinkimų rezultatams. Kas iš jūsų norėtų be rimto pagrindo būti paskelbtas įtariamuoju, paėmusiu kyšį, ir be teismo žiniasklaidai padedant visuomenės nuomonės nuteistas. Pasakyti, kad karalius nuogas, kad kažkas čia ne taip, kad įrodymų baudžiamajai atsakomybei nėra, kad kalbėti galima tik apie apkaltą ar netgi tik apie etikos pažeidimus, pareikšti atskirąją nuomonę ir įtikinti Seimą pasielgti principingai, tegul ir labai nepopuliariai tuo metu, man reikėjo nemažai politinės valios, drąsos, atsakomybės bei profesinės kompetencijos.

Kodėl šių savybių pritrūko Seimo Pirmininkui? Gal todėl, kad nesuprato Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario imuniteto tikrosios paskirties ir prasmės. Pritrūko supratimo, kad imunitetas – tai yra principingos Seimo nario veiklos ir parlamentinės kontrolės Seimui atskaitingoms institucijoms užtikrinimo garantija. Tačiau rezultatas pasiektas, žmonėms galiausiai buvo įpiršta nuomonė, kad įstatymai Seime yra perkami ir parduodami į kairę ir į dešinę.

Pačiame Seimo narių korupcijos skandalo įkarštyje vieno susitikimo Šiauliuose metu vienas žmogus paklausė manęs: o kodėl jis privalo vykdyti už pinigus Seime priimtus ar parduotus įstatymus ir visiškai rimtai išreiškė nusiteikimą apskritai nevykdyti bet kokių Seimo priimtų įstatymų. Tokias nuostatas ir viešus pareiškimus vėliau ne kartą teko girdėti tiesioginių radijo laidų metu iš klausytojų lūpų. Manau, kad tai teko girdėti ir jums. Pabandžiau jam ir kitiems paaiškinti, kad taip nėra, kad reikia palaukti galutinio teisėsaugos institucijos sprendimo, pagaliau teismo verdikto. Nežinau, ar pavyko įtikinti. Vasarą Ventės Rage vienam užkalbinusiam mane žmogui, kuris buvo, švelniai tariant, skeptiškas Prezidento apkaltos atžvilgiu, apie Seimo narių korupcijos skandalo burbulą aiškinau ilgiau nei pusvalandį, taip ir išsiskyrėme įsikarščiavę kiekvienas su savo nuomone. Tiesa, po Seimo rinkimų, subliūškus korupcijos skandalui, jis man paskambino, atsiprašė ir palinkėjo sėkmės.

Tačiau akivaizdu, kad teisinio nihilizmo sėkla buvo pasėta. Seimo autoritetas, konstituciniai teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principai diskredituoti. Noriu paklausti, kas iš jūsų išliko ramus prieš Seimo rinkimus išgirdęs, kad į Seimą veržiasi su Kauno nusikalstamu pasauliu susiję kandidatai? Kas neįtarinėjo visų, turinčių ką nors bendra su Kauno miestu? Juk pavardės taip ir nebuvo įvardytos. O kur „Telekomo“ didysis skandalas?

Visus šiuos skandalus keistai vienija tai, kad jie įvyko po teisėsaugos institucijų vadovų apsilankymo Seimo vadovo kabinete ir ne bet kada, o prieš rinkimus. Pasekmės akivaizdžios – Seimo autoritetas visuomenės akyse galutinai sugriautas, diskredituota visa valstybės institucinė bei politinė sistema.

Kas dėl to kaltas? Ką daryti, kad visa tai nepasikartotų? Manau, pirmiausia būtina apie tai garsiai ir be nutylėjimų kalbėti. Kalbėti apie tai, kas yra daroma blogai, ir mokytis iš klaidų, o svarbiausia – matyti savo klaidas, jas pripažinti. Negali būti visas Seimas kaltas, o jo vadovas nekaltas. Kalbėti sesijų pradžioje ir pabaigoje reikia ne tik moralais ir pamokymais, ką kiti kolegos Seimo nariai darė blogai, bet pirmiausia apie tai, ką blogai dariau aš pats, ir, aišku, prisiimti atsakomybę už visą Seimo darbą.

Ar atsakomybės forma, kai lyg niekur nieko vėl kandidatuojama į Seimo Pirmininko pareigas antrajai kadencijai, yra tinkama? Ar apskritai prisiimama bet kokia atsakomybė, kad Seimo autoritetas per visus buvusios kadencijos metus tik dar labiau nusmuko? Čia negalima neprisiminti ir to, kad buvęs Seimas į istoriją įeis ir kaip pirmasis Europoje parlamentas, apkaltos būdu atstatydinęs tautai duotą priesaiką sulaužiusį ir Konstituciją pažeidusį valstybės vadovą.

Reikia pripažinti, kad Prezidentui buvo pritaikyti tikrai labai aukšti tiek konstitucinės, tiek ir moralinės atsakomybės standartai. Bet ar tokius pat standartus ir tuo metu, ir vėliau mes išmokome taikyti ir patys sau?

Šis procesas buvo istorinis dar ir tuo, kad Seimo Pirmininkas, kuris, mano supratimu, pirmas turėjo inicijuoti apkaltos procesą, padėdamas pirmąjį parašą po apkaltos iniciatyvos kaltinimų tekstais, pareiškė, kad pasirašys tada, kai bus surinkti kitų Seimo narių 85 parašai. Kyla klausimas, kas buvo svarbiau: ar būti užtikrintam šio proceso politine perspektyva, ar principas, kad konstitucinės vertybės turi būti ginamos visuomet ir be išimčių?

Aš formulavau kaltinimus ir padėjau pirmąjį parašą po apkaltos tekstu. Tada, kai išsiskyrė mano ir kitų kolegų požiūris į Konstitucijos nuostatas dėl pasekmių nušalintajam Prezidentui, aš lygiai taip pat padėjau lemiamą parašą po kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstu, kad abejonės būtų išsklaidytos.

Kad mano ir Seimo Pirmininko A.Paulausko požiūriai į konstitucines vertybes skiriasi, man tapo aišku dar gerokai iki Prezidento apkaltos proceso. Pirmasis, kuriam viešai pasiūliau pradėti apkaltos procesą, buvo būtent Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Nors ir buvo visų teisinių institucijų – Seimo Teisės departamento, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos bei kitų institucijų – išvados, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo projekto nuostatos, leidžiančios antrą kartą nacionalizuoti savininkų turtą, leidžiant jį privatizuoti nuomininkams, preliminariai prieštarauja Konstitucijai, du kartus iš eilės Seimo Pirmininkas teikė šį projektą svarstyti Seimui. Statutas tokiu atveju draudžia teikti projektus toliau svarstyti Seime. Už tai atsakingas būtent Seimo Pirmininkas. Net du kartus buvo pasielgta sąmoningai priešingai Konstitucijai ir Seimo statutui. Tą aš tuomet pasakiau garsiai. Manau, tai lėmė vienadieniai interesai, būsimi savivaldybių rinkimai. Ši problema dėl nagrinėjimo Konstituciniame Teisme buvo nesprendžiama beveik dvejus metus. Nuomininkams nebuvo statomi butai, savininkams nebuvo atkuriama nuosavybė. Konstitucinis Teismas tarė savo žodį, tačiau atsakomybės niekas neprisiėmė. Pasiūliau inicijuoti Seimo Pirmininkui apkaltą, bet tuo metu manęs nesuprato ir nepalaikė netgi kolegos iš opozicijos. Gal todėl, kad tradicijų nebuvo, gal kad standartai nebuvo tokie aukšti. Šiandien manau, kad gal toji apkalta ir nebūtų pavykusi, bet kad po jos nebūtų įvykusi apkalta Prezidentui Rolandui Paksui, esu įsitikinęs.

Mano gyvenimo ir veiklos principas – teisinės ir moralinės atsakomybės standartus pirmiausia žmogus turi atitikti pats ir tik po to juos gali taikyti kitiems. Kartais užduodu sau klausimą: ar ne todėl buvęs Seimo Pirmininkas visus probleminius klausimus visuomet perduodavo spręsti įvairioms Seimo komisijoms? Atsakymą randu tik vieną: gal todėl ir elgdavosi būtent taip, kad nereikėtų visų pirma sau pačiam atsakyti į klausimą, ar aš turiu moralinę teisę kaltinti, mokyti, vertinti ir teisti kitus? Aišku, geriau, kai už tave tai padaro kiti, ir geriausia kolektyviai. Tuomet sąžinės priekaištų nebūna, neslegia atsakomybės našta.

Taigi kokios to istorinio įvykio – Prezidento apkaltos Seime – pamokos? A.Paulauskas ir aš, atrodo, iš šio proceso ir Konstitucinio Teismo nutarimo bei apskritai Konstitucijos nuostatų aiškinimosi padarėm skirtingas išvadas. Esu įsitikinęs, kad dauguma žmonių jau supranta, ką gali ir ko negali daryti Seimo narys, ką turi daryti ir ko neturi daryti Seimo vadovas, todėl, manyčiau, rinkėjai, balsuodami Seimo rinkimuose Fabijoniškėse, parodė, kieno vertybių sistema ir gyvenimo nuostatos jiems yra priimtinesnės, kas yra atviresnis, sąžiningesnis, kas ir kokius atsakomybės sau ir kitiems standartus taiko.

Laikytis Konstitucijos nuostatų reikia reikalauti ne tik iš kitų, bet ir pirmiausia patiems jų laikytis. Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime yra parašyta, noriu priminti tai visiems (cituoju): „Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją. Seimo nario laisvas mandatas – ne tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje – Seime, kad tautos atstovybė – Seimas veiks tik tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Dėl to Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardas rinkėjų interesais.“ Taigi pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų interesų grupių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime, jis yra atstovaujantis visai tautai.

Žmonės rinkimuose parodė, ko jie tikisi iš Seimo nario ir iš naujojo Seimo bei Seimo vadovo. Tačiau ar supratome mes patys, ko žmonės tikisi iš naujojo Seimo? Seimo vadovas yra Seimo narys, vykdantis Konstitucijoje ir Seimo statute bei kituose įstatymuose jam priskirtus įgaliojimus. Seimo Pirmininko kandidatūrą pagal Statutą gali pasiūlyti 1/10 Seimo narių grupė. Balsavimas slaptas ir laisvas nuo bet kokių įsipareigojimų partijoms ar politinėms organizacijoms, bet kokioms interesų grupėms. Seimo vadovo, renkamo Seimo pareigūno, įrašymas į Koalicijos sutartį netgi nurodant konkrečią pavardę, viešas Seimo Pirmininko deklaravimas, kad Seimo nariai, kurių partijos pasirašė Koalicijos sutartį, privalo balsuoti už konkretų kandidatą, nurodytą sutartyje, būtent jį, kaip ir balsavimas susisaisčius išankstiniais sutartiniais įsipareigojimais, manau, akivaizdžiai pažeistų Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies nuostatą – pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Ką ši nuostata reiškia, Konstitucinis Teismas, jau minėjau, aiškiai pasakė. Tai reiškia, kad šiandien Seime dar nėra nei valdančiosios koalicijos, nei Seimo daugumos ar mažumos. Yra tik užkulisiniai susitarimai dėl būsimų koalicijų galimo sudarymo. Balsavimas bus slaptas, laisvas ir vadovaujantis tik visos tautos interesais. Aš to tikiuosi.

Kokie yra šiandien visos tautos interesai? Manau, kad svarbiausias, išplaukiantis iš Lietuvos Konstitucijos, interesas yra tas, kad visi Seimo nariai, ypač Seimo vadovas, gerbtų ir vykdytų Konstituciją ir įstatymus, tikėjimas, kad tautai bus demokratiškai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje – Seime, kad tautos atstovybė – Seimas veiks tik tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Manau, kad tik po šiandieninio balsavimo realiai paaiškės, kokia bus valdančioji dauguma, kas formuos Vyriausybę ir prisiims visą atsakomybę už valstybės ir tautos tolesnį gyvenimą, pažangą arba nesėkmes. Šiandien mes visi davėme priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Dauguma kreipėmės Dievo pagalbos laikantis duotos priesaikos.

Baigdamas noriu pabrėžti tai, kas, mano požiūriu, taip pat labai svarbu. Seimo Pirmininko pareiga – vadovauti Seimui ir organizuoti darbą taip, kad įstatymai būtų priimami ir keičiami griežtai laikantis Konstitucijos, Europos Sąjungos stojimo sutarties ir kitų tarptautinių sutarčių nuostatų, o ateityje – ir Seimo ratifikuotos sutarties dėl Konstitucijos Europai. Ši Seimo kadencija visiems mums bus kokybiškai naujų iššūkių ir išbandymų metas. Įstatymai turi būti aiškūs ir suprantami kiekvienam žmogui. Visuomenei reikalingi įstatymai turi būti priimami laiku, jie turi būti kokybiški. Tai padėtų išvengti dažno įstatymo kaitaliojimo praktikos. Seimo darbas turi būti organizuojamas taip, kad Konstitucinio Teismo nutarimai būtų įgyvendinami nedelsiant.

Seimo vadovas neturi nusišalinti nuo Seime kylančių problemų sprendimo. Jis negali būti pasyvus vykstančių procesų stebėtojas ir tik bejėgis komentatorius. Bet vykdant savo pareigas nevalia peržengti Konstitucijos ir įstatymų nustatytos kompetencijos ribų. Tik tokiu būdu – atkakliu darbu ir asmeniniu pavyzdžiu, manau, galima atkurti visuomenės pasitikėjimą Seimu, kaip Tautos atstovybe, t.y. aukščiausia valstybės valdžios įstatymų leidžiamąja institucija.

Dar kartą noriu patikinti, jog sugebėsiu rasti bendrą kalbą su visų politinių partijų ir frakcijų atstovais Seime ir Vyriausybėje, jeigu būčiau išrinktas. Seimo vadovas privalo sutelkti, sujungti ir vienyti visas politines jėgas Seime. Jeigu aš būčiau išrinktas Seimo vadovu, noriu pasakyti, neturiu jokių išankstinių nuostatų ir esu pasirengęs konstruktyviai bendradarbiauti su visomis Seimo frakcijomis sutelktai siekiant mūsų visų bendro tikslo – Lietuvos žmonių gerovės.

Galiu pasakyti pavyzdį. Man visuomet imponavo Ministro Pirmininko A.Brazausko ramus, kad ir labai problemiškų, klausimų aiškinimas ir sprendimo būdas. Aš esu įsitikinęs, kad ir su juo, jeigu jis bus paskirtas Ministru Pirmininku, ateityje man nebus sunku rasti bendrą kalbą ir, nepaisant skirtingų politinių požiūrių į kai kurių problemų sprendimo būdus, dirbti kartu žmonių labui. Aš prašau ir tikiuosi jūsų pasitikėjimo, kurį, tikiu, pareikšite laisvai, vadovaudamiesi tik Lietuvos valstybės ir visos tautos interesais. Jūsų akivaizdoje prisiekiau gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Dar kartą sakau – tepadeda man Dievas. Jeigu man nesiseks, jei nepavyks atkurti visuomenės pasitikėjimo Seimu, esu pasirengęs pirmiausia prisiimti atsakomybę asmeniškai sau. Ačiū. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Jūsų paklausti užsirašė daugelis kolegų. Pirmasis yra G.Kirkilas. Prašom. Gal prie šoninio mikrofono.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, man teko dalyvauti derybose iš esmės su visomis politinėmis partijomis, kurios yra išrinktos į Seimą. Kiek man leidžia atmintis, jūsų partija (aš turiu omeny liberalcentristus) nėra prisijungusi prie valdančiosios daugumos. Norėčiau paklausti. Kokie yra jūsų išsikėlimo ar iškėlimo motyvai? Ar tik tai, kad padarytumėte šį pareiškimą, ar papasakotumėte savo nuopelnus Prezidento apkaltos procese? Gal kokie nors kiti, nes paprastai europiniuose parlamentuose nėra priimta mažumai kelti savo kandidato, bet yra taip, kaip yra. Aš gerbiu jūsų šią nuostatą. Taigi pirmas klausimas, kokie yra jūsų motyvai.

Kitas. Baigdamas jūs iškėlėte labai daug reikalavimų Seimo nariams, kurie dabar balsuos. Prašom pasakyti, remiantis šiais kriterijais, kaip vyko Vilniaus miesto mero rinkimai. Ar jums šie kriterijai taip pat galėtų būti taikomi, ar ten yra kokių nors kitų kriterijų? Ačiū.

R.ŠUKYS. Pradėsiu nuo paskutinio klausimo, nes į jį labai lengva atsakyti. Aš nebuvau tarybos narys ir negaliu pasakyti, kaip ten vyko rinkimai. Teko stebėti tiek pat, kiek ir jums per žiniasklaidą, todėl negaliu daugiau nieko atsakyti.

Dėl to, kodėl yra iškelta mano kandidatūra arba kodėl yra iškelta A.Paulausko kandidatūra, tai dar kartą noriu pasakyti tą, ką aš sakiau savo kalboje. Šiandien Seime pagal Konstituciją, pagal Konstitucinio Teismo nutarimus ir Konstitucijos nuostatas nėra nei daugumos, nei opozicijos, nei mažumos. Koaliciniai susitarimai, juo labiau įrašant į juos aiškiai, kad Seimo Pirmininkas yra A.Paulauskas, socialliberalų atstovas, manau, niekaip negali įpareigoti. Tikiuosi, kad nė vienas iš sutarties šalių, partijos narių ar frakcijos narių, kurie parafavo šį sutarimą, nesijaučia susaistyti šių sutarčių ir balsuos laisvai, slaptai ir vadovaudamiesi tik valstybės ir visos tautos interesais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, jūs iš tikrųjų čia pažėrėte labai rimtus kaltinimus buvusiam Seimo Pirmininkui, dabartiniam jūsų konkurentui A.Paulauskui. Atrodytų, kad jam šiandien reikėtų daryti apkaltą, o jums duoti medalį. Kadangi jūs esate labai principingas, noriu paklausti, o jūs tiesiai atsakykite. Ar jūs toleruojate savo partijos vadovo Artūro Zuoko, kuris inicijavo jūsų kandidatūros iškėlimą čia, Seime, pabėgimą į Lenkiją, tai, kad vis dėlto jam iškelta baudžiamoji byla? Šiuos klausimus labai dažnai nutylite jūs ir jūsų kolegos. Jeigu mes reikalavimų karteles keliame vieniems, tai kelkime ir kitiems. Ar, jeigu jūs būsite Seimo Pirmininkas, standartai bus taikomi tik saviems, o svetimiems bus Konstitucija ir įstatymai, ar jūs būsite visiems vienodai teisingas?

R.ŠUKYS. Iš tiesų aš galiu pasakyti, kad būsiu, esu ir buvau visiems vienodai teisingas. Nematau prasmės atsakinėti, kaip aš vertinu savo partijos pirmininko vadovo elgesį, nes jis nėra net šiandien prisiekęs ir nėra Seimo narys. Jokių įsipareigojimų jam nesu davęs ir neprisėmiau, ir nesu susaistytais jokiais įsipareigojimais. Yra Konstitucija, yra Konstitucinio Teismo išaiškinimai. Jau, manau, esu ne kartą įrodęs, kad mano įsipareigojimas arba mano priesaika man yra kur kas ir galutinai aukščiau, negu bet kokie galimi įsipareigojimai arba bent prielaidos tokių įsipareigojimų. Jų nėra ir nebus. Šiandien mes visi davėme priesaiką. Aš noriu dar kartą apeliuoti į jus. Manau, kiekvienas dar ilgai atsiminsime kiekvieną priesaikos žodį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau grįžti prie tų momentų, kuriuos jūs paminėjote savo įžanginėje kalboje, nes sakėte, kad esate gerai išstudijavęs Konstituciją ir įstatymus. Sakykite, ar yra tokių įstatymų, pagal kuriuos aukščiausieji teisėsaugos pareigūnai galėtų būti kviečiami pas Seimo Pirmininką „ant kilimėlio“, ir po to būtų visuomenei pranešama apie inicijuotus svarbius ikiteisminius tyrimus ar keliamas baudžiamasis bylas. Ar štai tokie veiksmai jau netiesiogiai nėra politikų kišimasis į tolesnę galimų bylų eigą? Ar tokie veiksmai neiškreipia galimo objektyvaus kokios nors tyrimo?

R.ŠUKYS. Manau, ir savo kalboje, ir ankstesnėse kalbose, ir komisijos išvadoje, kuriai man teko vadovauti praeitame Seime, į tuos klausimus yra atsakyta. Aš jūsų klausime matau ir atsakymą į tai. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad pas Seimo vadovą teikti ataskaitų apie pradedamus, pradėtus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus teisėsaugos institucijų vadovai, ypač neatskaitingi Seimui teisėsaugos institucijų vadovai, neturėtų eiti. Tam yra Konstitucijoje, įstatymuose nustatyta tvarka, subordinacija ir kompetencija. Tik tokiu būdu, jeigu visi griežtai laikysimės Konstitucijos ir įstatymų, rodysime asmeninį pavyzdį savo veiksmais, mes galime tikėtis visuomenės pagarbos įstatymams ir pagarbos įstatymus priimančiai institucijai – Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jakavonis.

G.JAKAVONIS. Gerbiamasis pretendente, išklausęs jūsų kalbą, turinį ir toną, taip ir nesupratau, ar jūs pretenduojate į Seimo Pirmininkus, ar į Lietuvos generalinio prokuroro postą. Klausimas. Ar jūsų neigiamas požiūris į Lietuvos karių dalyvavimą taikdariškose misijose pasaulyje bus ir taip toliau priešiškas, kaip iki šiol? Ir jeigu būtų galima išgirsti jūsų požiūrį į Lietuvos saugumo politiką, ar ji atitinka jūsų politinę liniją ir ar siektumėte šioje srityje kokių nors pasikeitimų?

R.ŠUKYS. Iš tiesų labai geras klausimas. Ačiū. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Seimo Pirmininkas nėra savarankiškas viso Seimo darbą lemiantis ir nukreipiantis politikas, kuris gali formuoti Seimo politiką ar partijų, ar frakcijų politiką šiais klausimais. Aš galiu kalbėti tik apie savo asmeninę poziciją, kuri dėl daugelio klausimų nepasikeistų, jeigu aš būčiau išrinktas Seimo Pirmininku. Taigi dėl klausimų, dėl kurių reikia asmeniškai balsuoti, aš išsakyčiau savo poziciją, asmeniškai apsispręsčiau. Ir jeigu, mano nuomone, toks siuntimas karių, kai aš balsavau prieš, prieštaravo Konstitucijai, prieštaravo įstatymams, kurie buvo parašyti vadovaujantis dar neįsigaliojusia NATO sutartimi, aš ir dabar pasakyčiau tą patį. Niekas nepaneigė to, ką aš sakiau.

Deja, jeigu jūs pamenate mano kalbą dėl karių siuntimo į Iraką, dėl priežasčių to siuntimo, čia mano asmeninė nuomonė, ji nepasikeitė. Aš iki šiol tų priežasčių arba prielaidų tam, kurios buvo įvardytos kaip pagrindas, siųsti karius, viso pasaulio karius, taip ir negavau paaiškinimo. Didžioji dalis Europos valstybių ir pažangiai mąstančių parlamentarų bei Europos parlamento parlamentarų iki šiol į šiuos klausimus negavo atsakymo. Aš tikiuosi juos ateityje gauti. Mano nuomonė tada pasikeistų. Aš sakau sąžiningai ir atvirai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pretendente, jūs ką tik pasakėte: buvau, esu ir būsiu vienodai teisingas. Deja, aš noriu pasakyti, kad jūs buvote vienoks Prezidento apkaltos atžvilgiu ir kitoks, kai politinių partijų būstinėje įvyko dokumentų poėmis ir po to buvo išviešinti Seimo narių pokalbiai. Taigi jūs buvote visiškai kitoks. Aš asmeniškai susidariau tokią nuomonę.

Kitas dalykas. Jūs minėjote, kad subliūško politinis skandalas, kai buvo išviešinti Seimo narių pokalbiai. Man daug svarbiau buvo pačiam išgirsti, ką kalbėjo Seimo nariai, ir aš, deja, susidariau nuomonę, ir jos aš nepakeisiu. Deja, ir žmonės susidarė nuomonę. Nė vienas iš jų nepateko į Seimą.

Taigi, aš manau, žmonių nuomonė irgi yra svarbi. O klausimo jums neužduosiu, nes, aš manau, kad šioje kadencijoje jūs netapsite Seimo Pirmininku.

R.ŠUKYS. Nepaisant to, aš norėčiau atsakyti į jūsų kalbą, nes klausimą aš išgirdau. Pirmas dalykas. Norėčiau patikslinti, kad jūs nesupratote mano kalbos. Kalbėdamas apie išviešinimą aš kalbėjau ne apie Seimo narių pokalbius, o apie Valstybės saugumo departamento pažymą, kuri buvo pateikta Seimo Pirmininkui ir su kuria buvo supažindinti frakcijų vadovai ir atstovai. Vėliau, kitą dieną, slaptas dokumentas buvo išspausdintas viename Lietuvos dienraščių. Apie Seimo narių pokalbių viešinimą aš turiu savo poziciją ir nuomonę. Aišku, čia būtų labai ilga kalba, ne kartą esu išsakęs savo poziciją. Tikrai kalboje apie tai nebuvo nė žodžio. Patį skandalą arba patį sukeltą ažiotažą aš vertinu neigiamai.

Mano pozicija nebuvo skirtinga vienu ar kitu atveju, tiktai problema, kad galbūt jūs, gerbiamasis kolega, taip ir nesupratote arba man nepavyko jūsų įtikinti, kad konstitucinė atsakomybė nuo baudžiamosios labai labai skiriasi. Aš kalbėjau, ir vienu atveju buvo taikyta konstitucinė atsakomybė, kitu atveju buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Kai iš tribūnos mes sprendėme klausimą, leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius ar neleisti, aš buvau tas, kuris jau tribūnoje pasakiau: pagrindo apkaltai, bent daliai Seimo narių, yra, ir tą apkaltą, manau, kažkas turėjo inicijuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, kadangi jūs savo įžanginiame žodyje kalbėjote daugiau kaip tyrimo komisijos pirmininkas, o ne kaip pretendentas į Seimo Pirmininkus, ir buvote labai kritiškas kitiems ir visiškai nekritiškas savo atžvilgiu, aš noriu klausti, kokią reikšmę jūsų tokiam drąsiam žingsniui į šią tribūną turėjo tai, kad jūs kurį laiką ragavote Tyrimo komisijos pirmininko duonos? Ačiū.

R.ŠUKYS. Ypatingos reikšmės neturėjo, bet, be abejonės, įvertinti situaciją, kad mes, buvęs Seimas, per ketverius metus nieko nepadarėme, nesugebėjome padaryti ir įvertinti, išanalizuoti priežasčių, kodėl taip įvyko… Darbas šioje komisijai, vadovavimas jai ir pačios išvados, ką mes ten pamatėme, kai pradėjome rimtai analizuoti, tikrai man padėjo suprasti, kur mes esame ir ką reikėtų daryti. Jeigu jūs mano kalboje, gerbiamasis kolega, įžvelgėte tarsi teismo verdiktą ar panašiai, ne, tai ne teismo verdiktas. Tai iš tiesų yra normalus kalbėjimas apie normalias problemas, kurios egzistuoja. Aš norėčiau, kad kitus ketverius metus mes apie tai kalbėtume, nuo problemų nebėgtume ir jas spręstume laiku, o ne tuo metu, kai įvyksta visuomenėje kokių nors didžiulių sukrėtimų, skandalų, ir tai turi įtakos visam politiniam gyvenimui ir politiniams procesams, rinkimų rezultatams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jūsų kalba, aišku, buvo skirta praėjusiam Seimui. Jūs labai daug kritikavote buvusio Seimo Pirmininko kaip Seimo vadovo darbą. Aš taip pat prisidedu prie kai kurių Seimo narių, kurie kalba apie tai, kad jūsų kalba greičiau buvo kaip kaltintojo, tačiau ne kaip būsimojo Seimo Pirmininko. Seimo darbas yra geras, kai gerai dirba dauguma ir, be abejo, dar geresnis, kai gerai dirba opozicija.

Jūs buvote opozicijoje, jūs pažėrėte daug kaltinimų. Sakykite, ar jūs nepripažįstate, kad jūsų kaltinimai yra absurdiški dėl to, kad dirbdami opozicijoje jūs paprasčiausiai darėte broką, nebuvote principingi ir nepasiekėte to, ką turi daryti opozicija?

R.ŠUKYS. Iš tiesų aš savo kalboje pažymėjau, kad aš visuomet prisiimu asmeninę atsakomybę ir nenorėčiau kalbėti apie kolektyvinę atsakomybę. Asmeniškai aš dariau viską, ką galėjau, ir pasakysiu lietuviškai, ne lotyniškai – kas gali, tegul padaro daugiau. Jeigu mes visi, tiek opozicija, tiek pozicija, dirbtume ir nuolat keltume tas problemas ir atvirai kalbėtume, kaip aš tai dariau (aš tikiuosi, kad būtent aš tai dariau ir, matyt, todėl žmonės balsuodami įvertino ir pamatė skirtumus tarp manęs ir buvusio Seimo Pirmininko), manau, kad tikrai Seimas dirbtų rezultatyviai ir tų kaltinimų nereikėtų. Tai nėra kaltinimai, tai yra iliustracija, ko negalima daryti, ko aš nedaryčiau, ką aš dariau kitaip ir kaip reikia daryti, kad būtų kitaip. Jeigu jūs supratote kitaip, atsiprašau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėčiau sužinoti jūsų poziciją dėl mūsų narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Kiek prisimenu iš praėjusios kadencijos, jūs pernelyg didelio entuziazmo nerodėte. Jeigu jūs tapsite Seimo Pirmininku, kokius užsienio politikos prioritetus jūs norėtumėte matyti mūsų Vyriausybės programoje? Ačiū.

R.ŠUKYS. Iš tiesų vėlgi noriu pakartoti, kad Seimo Pirmininkas yra viso labo vienas iš Seimo narių, todėl ta nuomonė niekaip neprivaloma arba negali daryti įtakos Seimo pozicijai.

Dėl NATO aš galiu pasakyti, kad niekada nebuvau prieš. Mes ratifikavome NATO sutartį, taip pat ir Europos Sąjungos stojimo sutartį, taip pat ir Europos konstitucinę sutartį, ir niekam nekilo abejonių, ir niekas nebandė kalbėti, kad reikia atsiklausti Konstitucinio Teismo, ar neprieštarauja šios tarptautinės sutartys, pačios svarbiausios mūsų šalies ratifikuotos tarptautinės sutartys, Konstitucijai. Atvirkščiai, netgi iškėlus tą nuostatą arba tą mintį iš karto kildavo didžiulis ažiotažas: tu esi prieš, būtent tokie kaltinimai, kad nedega arba nedemonstruoja lojalumo. Nieko panašaus. Aš atmetu tokius kaltinimus, niekada to nebuvo, tačiau, mano nuomone, ratifikuojant tokias sutartis Seimas privalo atsiklausti Konstitucinio Teismo dėl sutikimo su Konstitucija. Dėl to mūsų pozicija nepasikeistų, tačiau jeigu būtų reikalas ar pamatytume, kad prieštarauja Konstitucijai, reikėtų spręsti, ar sutartyje kažkas ne taip, ar Konstituciją reikia taisyti, bet tai būtų sąžininga, tai būtų Konstituciją atitinkantis veiksmas. Iki šiol aš dažnai pasigesdavau būtent tokių veiksmų supratimo ir tokių pasiūlymų.

Dėl užsienio politikos, kaip jūs pasakėte, iš tiesų aš noriu pripažinti, kad aš esu labiau darbo Seime specialistas ir Seime išlikau dirbdamas Teisės ir teisėtvarkos komitete kaip teisininkas (toks mano išsilavinimas). Beje, buvęs Seimo Pirmininkas, mano konkurentas, galima sakyti šiandien taip, taip pat yra teisininkas, ir patirtis užsienio politikoje tiek, kiek aš su ja susidūriau, aišku, nėra pakankama (aš tai galiu pripažinti), tačiau ir buvęs Seimo Pirmininkas (dėl užsienio politikos aš jokių priekaištų jam neturėjau ir neturiu) į praėjusį Seimą taip pat atėjo neturėdamas apskritai jokios užsienio politikos patirties. Čia, kaip aš sakau, tobulėjimui ribų nėra, bet tam yra ir pagalbininkų, yra ir Užsienio reikalų ministerija, ir esant reikalui tos pozicijos gali būti derinamos.

Dėl programų. Iš tiesų Seimo Pirmininkas partijų ir frakcijų programų nerašo ir nekoreguoja.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pretendente, aš jums turiu tokį labai techninį klausimą. Jūsų konkurentas A.Paulauskas kalbėdamas ką tik iš šios tribūnos minėjo, kad įstatymai iš Seimo kraitelės byra kaip miltai iš malūno girnų, ir lyg ir neatsakė į pono P.Gražulio klausimą, kaip jis tą reikalą tramdys. Kaip jūs manote šį dalyką sureguliuoti? Ar jūs esate už tai, kad plenariniai Seimo posėdžiai vyktų tik ketvirtadieniais? Ar esate už tai, kad Seimo nariai nebūtų (gal aš kiek ir utriruoju) izoliuoti nuo savo visuomeninių padėjėjų, kurie dabar negali patekti į Seimo patalpas? Kaip jūs apskritai tvarkytumėte šiuos reikalus? Ačiū.

R.ŠUKYS. Dėl įstatymų gausos iš tiesų ši diskusija vyko bent visus ketverius buvusios kadencijos metus. Problema yra tik ta, kad gausa, mano požiūriu, kyla dėl Statuto elementarių nuostatų nesilaikymo. Dabar pakeistas Seimo statutas numato privalomą koncepcijų svarstymą, tam tikrų įstatymo nuostatų aptarimą iki įstatymo rengimo. Aš manau, kad tai savaime ir labai logiškai stabdys įstatymų konvejerį, užtikrins priimamų įstatymų kokybę. O tai, kad bus priimami viename posėdyje, pavyzdžiui, ketvirtadienį, tas, beje, Statute taip pat yra aptarta, ir priimami dalyvaujant ne mažiau kaip 71 Seimo nariui, manau, iš esmės tą problemą turėtų spręsti.

Dėl įstatymų gausos aš galėčiau, matyt, daugiau priekaištauti nei buvęs Seimo Pirmininkas, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas posėdžiaudavo pirmadieniais ir trečiadieniais, o kartais dar ir keletą kartų papildomai per savaitę, nes buvo nuolatinis tempas: reikia, reikia, reikia. Vyriausybės įstatymas rytoj į darbotvarkę įtrauktas, poryt įtrauktas į darbotvarkę. Mes, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atvirai pasakius, buvome apkrauti tokiu pateiktų įstatymų projektų krūviu, kad kartais iš tiesų sau užduodavau klausimą. Buvo tokių įstatymų, kurie galėtų ir pusę metų būti nepriimti, nieko dėl to neatsitiktų. Manau, tikrai buvo galima palūkėti, priiminėti svarbiausius.

Bet šie klausimai iš esmės iš dalies, kaip minėjau, spręsis pagal naująjį Statutą. O tam, kad procedūros vyktų sklandžiai ir būtų užtikrinta įstatymų kokybė, kad nebyrėtų kaip iš gausybės rago, kad žmonės galėtų susipažinti, perprasti tuos įstatymus, tikrai būtina laikytis Seimo statuto. Iš pradžių to užtektų, aš esu tuo įsitikinęs.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu jūs trumpintumėte savo atsakymus, daugiau kolegų galėtų paklausti, nes labai daug yra užsirašiusiųjų. Kolega B.Bradauskas. Prašom. Prie šoninio mikrofono eikite, jeigu neveikia.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiandien jūsų, gerbiamasis pretendente, kalboje buvo gal daugiau kaip 50 kartų paminėta jūsų varžovo pavardė. Jūsų varžovas kalbėdamas nė karto nepaminėjo jūsų pavardės. Aš manau, žibalo išpylimas nieko gero neatneš. Jums gali pritrūkti degtukų uždegti tą žibalą. Aš noriu paklausti, ar pats parašėte tą kalbą, ar jums kas parašė? Jeigu jums kas nors parašė, ar jūs perskaitėte ją eidamas į tribūną? Dėkoju.

R.ŠUKYS. Iš tiesų kalbą aš parašiau tikrai pats. Kas yra girdėję arba atidžiau klausęsi mano kitų kalbų, skaitę tekstų, tikrai patvirtins, kad ši kalba yra mano autorinė, jeigu galima taip pasakyti.

Dėl to, kaip jūs pasakėte, kad papylė žibalo. Ne žibalo, kolegos, o tik šalto dušo, ir nereikės jokių degtukų. Nes jeigu, kaip sakote, piltume žibalą… Jo buvo tiek išpilta, tik degtuko gal neatsirado. Bet bus blogiau, kada visuomenė, tauta tą degtuką atras ir numes. Tada niekas nebesiaiškins, kas kaltas, ar pozicija, ar opozicija. Svarbu, kad bus pasakyta ir įvertinta: Seimas nevykdo Konstitucijos, Seimo nariai nevykdo priesaikos ir t.t. Tai bus kur kas blogiau. Aš manau, kad geriau vieną kartą išsikalbėti, kad ir iš šios garbingos tribūnos. Ketverius metus mes per ilgai tylėjome ir, kaip sakė mano buvęs vienas kolega, deja, neišrinktas į Seimą teisininkas, buvome per daug mandagūs.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, mano bus du labai trumpi klausimai. Jūs daug kalbėjote apie tai, kas buvo, bandėte atsakyti, ką darysite ir kaip dirbsite Seimo Pirmininku. Aš norėčiau paklausti, kokius pirmus darbus reikėtų padaryti, ne tuos, kurie numatyti Statute, bet ką jūs norėtumėte pakeisti?

Antras klausimas būtų, į kurį atsakinėjo ir kitas pretendentas, ar tarp Seimo Pirmininko pavaduotojų atsiras vieta moterims? Labai ačiū.

R.ŠUKYS. Pakeitimai gali įvykti, dar kartą kartoju, tik bendru frakcijų sutarimu. Iš tiesų aš matau daug trūkumų šiandien Statute dėl esančios komitetų kompetencijos. Kompetencija dubliuojama, dažnai persidengia, netolygiai paskirstytas darbo krūvis, tas yra akivaizdu. Vieni komitetai yra užversti teisės aktų projektais, kiti komitetai posėdžiauja kartą per porą savaičių ir svarsto maždaug globalines problemas, kai galima ateiti nieko neskaičius ir turėti savo nuomonę, visais atvejais tinkančią. Šiuos dalykus reikėtų nedelsiant spręsti, diskutuoti su komitetų išrinktais vadovais, galbūt su pačiais komitetų nariais, kokias jie mato problemas, kaip jie norėtų keisti komitetų struktūras, kokie pakomitečiai ten turėtų būti sudaryti.

Manau, reikėtų pirmą klausimą išspręsti, kurios komisijos pasiteisino ir kurios reikalingos Seime, kurias reikia sudaryti ir tęsti jų veiklą, o kurias nedelsiant naikinti. Tai vienas iš pirmų klausimų. Komisijos neturi būti postų išsidalijimo priemonė, kad visiems užtektų komisijų pirmininkų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų, atitinkamai įvairių priemokų, transporto limitų, telefono limitų ir t.t. Reikia iš principo pasižiūrėti į tuos klausimus ir juos išspręsti.

Iš tiesų, jeigu aš būsiu išrinktas, aš turiu dar vieną kalbą parengęs jau po Seimo Pirmininko išrinkimo. Aš visa kita išvardinsiu. Tikiuosi jūsų pagalbos tai įgyvendinant.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Prašom. Kortelės nėra, tai prašom per šoninį mikrofoną.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, man iš tikrųjų patiko jūsų pranešime tai, kad jūs pabandėte paaiškinti Seimo nariams tai, kad Seimo narys balsuodamas turi vadovautis Konstitucija, o ne frakcijų sprendimais, partijų tarybų sprendimais ar partijų lyderių sprendimais. Bet klausimas būtų toks. Tiek gerbiamasis A.Paulauskas, tiek jūs nieko nepasakėte apie tai, ką kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vatikano ambasadorius, Lietuvos Bažnyčios atstovas apie socialinį teisingumą. Ką jūs, kaip Seimo Pirmininkas, vis dėlto manote daryti ir padėti, kad tie Lietuvos žmonės, kurie šiandien vadinami vargšais, iki vargšų ir t.t., pajustų, kad šis Seimas atkreipia dėmesį ne į strateginius tikslus, kur nors įstoti, o būtent kad eiliniam žmogui būtų geriau? Ar jūs manote, kad tas, kuris gauna vienu litu daugiau nei neapmokestinamasis minimumas, privalo valstybei atiduoti trečdalį, ir taip pat trečdalį privalo atiduoti tas, kuris uždirba milijonus ir rinkimams gali paaukoti 10 mln. litų?

Šioje socialinio teisingumo srityje ką jūs toleruosite, kam padėsite?

R.ŠUKYS. Man tenka dar kartą ir jau ketvirtą priminti – Seimo Pirmininkas savarankiškų programų Seime neįgyvendina. Aš iš tiesų savo matymą socialinės srities turiu, bet jis nėra tiek profesionalus arba tiek rimtas, kad šiandien atsakydamas į šį klausimą rasčiau vaistą nuo visų ligų, kurios yra tikrai ilgai užsitęsusios. Aš tik galiu pasakyti, kad rinkimų metu nevežiau ir nevežčiau, nežadėčiau vežti į pajūrį pailsėti neįgaliųjų arba našlaičių vaikų. Ir net nebandyčiau tokiu būdu daryti sau reklamos. Socialines problemas reikia spręsti iš esmės. Tam tinkamai turi dirbti ministerija, tam turi tinkamai dirbti Seimo komitetas. Seimo Pirmininkas šakine dalykine prasme, būtent dalykine, kokius sprendimus turi priimti komitetų nariai, Seimo nariai, įtakos neturi ir negali turėti, negali daryti. Tai kyla iš to, kad jis nepriklauso nė vienai frakcijai. Aš pasitikėčiau ta Vyriausybės programa, kurią jūs, gerbiamieji Seimo nariai, patvirtintumėte, pasitikėčiau ta Vyriausybės sudėtimi ir Vyriausybės vadovu, kuriems jūs suteiksite įgaliojimus šias problemas spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Skardžius. Prie centrinio mikrofono prašau prieiti.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pretendente, juk Seimo Pirmininkas, kaip ir kiti valstybės vadovai, dažnai būna žiniasklaidos akiratyje ir jiems visą laiką reikia atremti, tinkamai reaguoti į žiniasklaidos kritiką, kartais pagrįstą, kartais nepagrįstą. Ar jums užteks tolerancijos ir humoro jausmo tinkamai reaguoti, nes jūs labai skausmingai reagavote šios rinkimų kampanijos metu, sakyčiau, į visai nekaltą oponentų kritiką? Šiandien iš tribūnos jūs kalbėjote kaip kaltintojas, tarsi įsivaizduodamas, kad būtų galima parlamentą šiandien aptverti kaip tą 1991 metų sausio 13 d. spygliuota viela, gal net ir kameras čia įrengti kažkokias. Čia juk parlamentas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.

R.ŠUKYS. Taip, iš tiesų mūsų nuomonės sutampa, kad čia yra parlamentas. Tačiau parlamentas privalo vykdyti Konstituciją, kiekvienas Seimo narys atskirai paimtas ir kartu. Aš tos nuomonės laikausi ir laikysiuosi. Kiek aš praeitoje kadencijoje sakydavau per aną šoninį mikrofoną arba per mikrofoną iš vietos ir kiek aš įtikinėjau (dažnai ir jus, gerbiamasis kolega), kad vienas ar kitas sprendimas prieštarauja Konstitucijai, dažniausiai būdavau neišgirstas. Po to Konstitucinis Teismas išspręsdavo dažniausiai mano argumentų naudai. Tikrai aš nesiūlau aptverti siena arba tvora parlamento. Reikia diskutuoti. Aš tą ir siūlau, aš tą ir darau. Tiktai diskutuokime, ir diskutuokime atvirai.

O su žiniasklaida, žinote, aš nesu iš tiesų… žiniasklaida, matyt, jos atstovai patvirtintų, rimtų problemų svarstymo arba atsakymų į rimtus klausimus niekada nepaverčiu juokais. Prieš eidamas atsakyti į klausimus aš pasiruošiu ir atsakinėju dalykiškai. Jeigu klausimas ne mano kompetencijos, aš taip ir paaiškinu, ir pasakau, kur reikėtų kreiptis, kas į jį geriau atsakys. Į tai, ką aš galiu atsakyti, tikrai, kolega, paklauskit žiniasklaidos atstovų, visuomet atsakau, ir atsakau, manau, labai labai kvalifikuotai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pretendente. Dabar pakviesiu gerbiamąjį A.Paulauską atsakyti, nes asmeniškai paminėta jo pavardė. Prašau, 3 minutės.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis Raimondai, man atrodo, kad jūs dar niekaip negalit pabaigti Fabijoniškių rinkimų kampanijos, vis dar atrodo, kad mes kaunamės šioje apygardoje. Gaila, kad jūsų pranešimas buvo toks asmeniškas, tiktai prieš mane ir savo darbo trūkumų jūs neradot, manote, kad viską darot labai gerai. Būtų iš tiesų labai gerai, jeigu tas pranešimas būtų parengtas vadovaujantis ne gandais, prielaidomis, laikraščių frazėmis, teiginiais, o paremtas faktais. Čia jūs kelis kartus pabrėžėte savo teisininko kvalifikaciją. Manau, iš tiesų neleistina, kai teisininkas taip manipuliuoja, tiksliau sakant, sako neteisybę, ir čia jau tada teisiniai principai nebegalioja.

Aš turiu atsakyti, nes jūs mane tiesiogiai kaltinote kai kuriais pažeidimais. Dėl Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos. Kiekvienas seniūnas, kuris dalyvaudavo Seniūnų sueigoje, kiekvieną rytą galėjo girdėti, kai aš sakydavau, jog būtina susitarti frakcijoms ir pagal proporcinį atstovavimo principą paskirstyti savo atstovus šioje komisijoje. Jūs gi prisimenate, kad pagal įstatymą komitetai turėjo susitarti. Seimo Pirmininko niekur jokios iniciatyvos nebuvo. Kai po pusės metų komitetai nesusitarė, ką deleguoti, aš pateikiau Seimui pataisą, kad Seimo Pirmininkas siūlo kandidatus į šią komisiją. Tačiau Seimas nepritarė šiam mano siūlymui. Ir aš dar kartą pasakiau Seniūnų sueigoje, kad visos mano galimybės išnaudotos. Po to buvo pakeistas įstatymas ir paskirti penki nariai į tą komisiją ir visa kita, pagaliau pavyko sukurti. Jūsų kaltinimas, kad aš nesiėmiau priemonių šiai komisijai sukurti, yra tikrai nepagrįstas, pasakyčiau, net melagingas.

Dabar jūsų teiginys, kad pažyma atsirado laikraštyje, reikia suprasti, mano iniciatyva? Tai jūs puikiai žinote, kad dėl šio fakto yra iškelta baudžiamoji byla ir atliekamas tyrimas, kas pateikė šią pažymą laikraščiui. Galiu pasakyti, jau kas kas, bet ne aš šią pažymą pateikiau laikraščiui ir ji buvo išspausdinta. O jūs visą laiką vartojate tokiame kontekste, kad galima suvokti, kad aš tą dariau.

Dar ką noriu pasakyti. Politikas atsako ne tik už kriminalinius pažeidimus, bet ir už nusižengimus etikai, moralei, Konstitucijai. Tą jūs taip pat gerai žinote. Ir aš abiem korupcijos atvejais prašiau vienodai taikyti įstatymus, vienodai elgtis. Patys Seimo nariai, dėl kurių prokuratūra prašė leidimo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, šioje tribūnoje prašė suteikti jiems galimybę ir leisti būti patrauktiems. Todėl reikia jausti atsakomybę taip pat už kai kuriuos teiginius.

Dar dėl apkaltos. Jūs čia labai drąsiai pasakėt, kad jūs pirmasis pasirašėte. Ar jūs užmiršot, kad buvo sudaryta grupė iš visų frakcijų, kurios palaiko kaltinimą, ir jūs tiktai buvot įpareigotas parengti tekstą? Tą jūs ir padarėt, ir visa grupė aprobavo šį tekstą. Kodėl jūs prikyrėte vien sau šiuos nuopelnus?

Ir paskutinis mano atsakymas. Aš iš tiesų dirbau generaliniu prokuroru ir žinau, kaip politikai turi bendradarbiauti su teisėsauga ir jos vadovais, niekada nesikišau ir nesikišiu į jų veiklą. Baigdamas aš norėčiau jums asmeniškai pasakyti: nė vienas žmogus, pažeminęs kitą, negali savęs išaukštinti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar yra keletas kolegų užsirašę, kurie nori dalyvauti diskusijoje. Diskusijoje kiekvienas kolega turės teisę kalbėti penkias minutes iš tribūnos. Jeigu yra dar keli, kurie norėtų užsirašyti, prašau užsirašyti Sekretoriate. Aš perskaitysiu, kas tokie yra užsirašę. A.Kubilius, Č.Juršėnas, E.Klumbys, V.Blinkevičiūtė ir V.Uspaskich. Repliką? Gerai. Kolega S.Lapėnas – repliką. Prašau.

S.LAPĖNAS. Prieš tai gerbiamasis Jurgis…

PIRMININKAS. Aš dabar jums leidau kalbėti. Dabar jūs, o paskui…

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto taip, kaip žodis replikos teise buvo suteiktas vienam pretendentui, taip ir kitam pretendentui turėtų galioti tos pačios taisyklės. Kadangi buvo paminėta ne tiktai R.Šukio pavardė, bet ir vardas, vis dėlto žodį atsakyti prašyčiau suteikti ir kitam pretendentui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Paulauskas paprašė suteikti žodį, nes buvo paminėta jo pavardė. Kolega R.Šukys nepaprašė. Jeigu jis būtų paprašęs, būtume jam suteikę mielu noru. Bet jeigu jis nori, prašau atsakyti. Bet jūs, kolega, neprašėte. (Balsai salėje) Nepasakėte, kad jūs norite kalbėti, o aš negaliu atspėti jūsų minčių, nežinau, kada ką jūs kalbat.

R.ŠUKYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš iš naujo kalbos nebeskaitysiu. Galite tikrai ramiau išklausyti mano porą sakinių. Nenorėčiau dabar veltis į diskusiją dėl tų faktų. Manau, kad per ketverius metus ir artimiausiu metu mes tikrai galėsime ramesnėje aplinkoje įvertinti visa tai, kas buvo, kiekvieną mano kalbos tezę, ir įvertinti pagaliau, kaip ir kuo tai baigėsi. Bet negaliu sutikti su keletu man mestų priekaištų, arba tam tikrų faktų įvardijimu melagingais. Faktas yra tai, kad Operatyvinės veiklos subjektų parlamentinei kontrolei vykdyti komisija buvo sudaryta praėjus daugiau kaip trejiems metams. Tai yra faktas ir tai yra tiesa. Kad aš dėl šio klausimo du kartus raštu oficialiai per Sekretoriatą… (Balsai salėje) Aš turiu registruotus dokumentus, kreipiausi į Seimo Pirmininką, o kartą, sesijos pabaigoje, atsakant į klausimus Seimo tribūnoje, žodžiu kreipiausi dar papildomai, bet nė vienu atveju atsakymo, kuris tenkintų mane, negavau. Kodėl pažyma išėjo į laikraščius? Pasakyta, kad aš apkaltinau. Ne, aš neapkaltinau. Aš iškėliau problemą, kad supažindinus žmones, neturinčius teisės susipažinti su slapta informacija, leidus Prezidentui atsišviesti pažymą, perdavus žmogui, kuris kažkur ėjo ir atšvietė, sąlygos tam bet kokiu atveju galėjo atsirasti. Aš tik atkreipiau dėmesį, kad reikia labai atsakingai kiekvienu atveju bet kokią problemą įvertinti ir rasti geriausią jos sprendimo būdą.

Dėl visų kitų išsakytų nuostatų iš tiesų asmeniškumo nėra. Rinkimai Fabijoniškių rinkimų apygardoje baigėsi, bet rinkimai į Seimo Pirmininko postą tęsiasi. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Dabar prasidės diskusijos. Kiekvienas turite po penkias minutes. Pirmą kviečiu gerbiamąjį A.Kubilių. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pateikti mūsų Seimo narių grupės, atstovaujančios Tėvynės sąjungai, nuomonę dėl Seimo Pirmininko rinkimų.

Visų pirma turiu labai aiškiai pasakyti: mes nebalsuosime už A.Paulauską. Kodėl taip darysime, yra keletą priežasčių. Viena iš priežasčių yra ta, kad A.Paulauskas šiandien neatsakė į keletą labai aiškių ir paprastų klausimų. Taigi neaiškumų mums kilo dar daugiau, negu jų buvo iki šio posėdžio. Neatsakė dėl susitarimų su V.Uspaskichu iki rinkimų. Vadinasi, buvo tokių susitarimų, nepaisant visų iki tol sakytų žodžių. Neatsakė, kodėl Fabijoniškių apygardoje dalyvavusį A.Paulauską rėmė tik fiziniai asmenys. Akivaizdu, kad tai yra neskaidrus finansavimas. Neatsakė arba paneigė, kad jį 1998 ir 2000 metais rėmė V.Uspaskichas, nors V.Uspaskichas ne vieną kartą yra sakęs, kad rėmė. Taigi to neaiškumo pasidarė dar daugiau.

Antra priežastis, kodėl mes nebalsuosime už A.Paulauską, yra taip pat labai paprasta ir aiški. Mes nesakome, kad A.Paulauskas buvo blogas Seimo Pirmininkas, bet nesakome, kad buvo ypač geras. Mūsų manymu, ir šiame Seime būtų galima rasti ne tik kad ne prastesnių, bet, ko gero, ir geresnių Seimo pirmininkų, o ypač Pirmininką. Galima pagirti A.Paulauską, kad, nepaisant jo ypatingo populizmo 2000 metų rinkimų kampanijoje, tai kėlė pavojų net ir strateginiam Lietuvos siekiui tapti NATO nare, tapęs Seimo Pirmininku, jis išliko Lietuvos euroatlantinės integracijos šalininku. Svarbiausias mūsų priekaištas A.Paulauskui už buvusius ketverius metus yra tai, kad jis iš tiesų labai dažnai užmiršdavo, jog yra Seimo Pirmininkas ir įsivaizduodavo esąs šalies viceprezidentas. A.Paulauskui akivaizdžiai mieliau buvo vadovauti Lietuvos teisėsaugai ir ją valdyti, nei rūpintis Seimo demokratinių procedūrų plėtra. Reikia pasakyti, kad per šiuos ketverius metus, palyginti su prieš tai buvusiais seimais, nebuvo padaryta jokios pažangos vystant tokias svarbias parlamentines procedūras kaip parlamentiniai klausymai, parlamentinė priežiūra ar įstatymų galiojimo ir jų pasekmių tyrimai ir daugelis kitų. Mes sakome, kad Seimui reikia Seimo Pirmininko, o ne asmens, kuris įsivaizduoja esąs viceprezidentas. Mes sakome, kad Seimui reikia Seimo Pirmininko ne vien vyriausio Vyriausybės programų įgyvendintojo Seime, o viso Seimo, kuriame yra ir opozicija, nepartinio lyderio ir Seimui atstovaujančio asmens.

Trečia priežastis, kodėl mes nebalsuosime už A.Paulauską, yra ta, kad mūsų pasitikėjimas A.Paulausku labai sumažėjo po jo vėl daromų viražų su V.Uspaskichu. Kažkada priėmęs gausią ir nedeklaruotą paramą iš V.Uspaskicho, kaip teigia pats V.Uspaskichas, savo rinkimų kampanijoms ir įtraukęs V.Uspaskichą į savo frakciją bei suteikęs jam vieną svarbiausių valstybės Seimo Ekonomikos komiteto vadovo postą, vėliau, šiais metais, lyg ir atitolęs nuo V.Uspaskicho populizmo ir bandęs burti valstybininkų frontą prieš populizmą, dabar dėl savo posto išsaugojimo A.Paulauskas vėl leidžiasi priglaudžiamas prie dosnios V.Uspaskicho krūtinės. Mes iki šiol taip ir nežinome, kas yra kieno kūrinys ir kūdikis. Ar A.Paulauskas yra V.Uspaskicho pinigų ir išmonės kūrinys, ar šiandieninis V.Uspaskichas yra A.Paulausko kūrinys? Pasitikėjimas, kurį A.Paulauskui buvo pavykę sukaupti per ketverius metus, dabar po šių viražų ir manevrų yra iš esmės išbarstytas. Brutalus priešrinkiminių pažadų su populistine Darbo partija nedaryti koalicijų atsisakymas po rinkimų yra grynas populizmas. Turime konstatuoti, kad ir A.Paulauskas šiuo požiūriu tapo populistu. Populistai, mūsų manymu, neturėtų būti Seimo pirmininkais.

Ketvirta ir pati paprasčiausia priežastis, kodėl mes nebalsuosime už A.Paulauską, yra ta, kad mes gerbiame rinkėjų valią, kuri vienmandatėje apygardoje įvertino A.Paulausko darbą, taip pat ir tai, kad norime sudaryti galimybę besiformuojančiai koalicijai aiškiai parodyti ir pačiai įsitikinti, kiek Seimo narių ją remia.

O iš kolegialaus solidarumo su liberalais mes balsuosime už R.Šukį. Žinome, kad kartu su liberalais tokių kandidatų į Seimo pirmininkus galėtume pasiūlyti ne vieną. Balsuosime už R.Šukį, principingą teisininką, tikėdami, kad jam pavyks išvengti tų klaidų, kurias darė A.Paulauskas.

Linkime R.Šukiui sėkmės. Linkime sėkmės bet kuriam, kas bus išrinktas Seimo Pirmininku, nes darbas bus nelengvas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu kolegą Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Didžiai gerbiamas Pirmininke, gerbiamasis premjere, mielieji kolegos, mielieji abu pretendentai, šiandien turime šiek tiek įdomesnę situaciją, negu ją turėjome 2000 metais, kai aš pats čia tokį vaidmenį turėjau, negu 1996 m. ar kuriais kitais metais. Yra tam tikras pozicijų ir asmeninių ambicijų susirėmimas. Mums reikia su jumis pasirinkti ir protingai pasirinkti. Taigi, koks tas, pagal mane, šiek tiek patyrusį, protingas pasirinkimas? Aš manau, A.Paulauskas. Štai kodėl.

Prašom paklausyti. Kas yra Seimo Pirmininkas pagal mūsų konstitucinę sąrangą? Tai yra antrasis žmogus valstybėje. Ir jis ne tik vadovauja Seimui, jis yra automatiškai ex officio Valstybės gynimo tarybos narys. Todėl jam privalu žinoti, nagrinėti ir spręsti kartu su kitais arba atskirai visus valstybei svarbius klausimus. Taigi šiuo požiūriu, kas yra mano ginamas arba remiamas pretendentas? Žmogus, kuris jau turi didžiulį valstybinio darbo ir valstybinių klausimų sprendimo patirtį. Ar visada jis pasielgė teisingai, absoliučiai teisingai, ar visada subtiliai, čia dėl šito galima ginčytis. Visi mes esame žmonės ir visi darome klaidų. Netgi aš. Taigi visko būna. Visko pasitaikė ir A.Paulauskui. Bet vis dėlto jis dalyvavo spręsdamas Lietuvos valstybės reikalus. Jam aktyviai dalyvaujant išspręsti tie didieji Lietuvos Respublikos reikalai, kuriuos mums reikėjo išspręsti. Aš jų neminėsiu, jūs juos visus puikiai žinote. Galima sakyti, kad sprendė visa tauta, nes ir referendumai buvo, rinkimai, sprendė ne vienas Prezidentas, sprendė mūsų Vyriausybė, ypač A.Brazausko, sprendėme mes, kaip kolektyvinė Tautos atstovybė, bet šiuos klausimus sprendė ir antrasis žmogus valstybėje, tai yra Seimo Pirmininkas, šiuo atveju A.Paulauskas. Tai čia yra mano pagrindinis argumentas.

Antras dalykas. Aš sakyčiau, čia yra labai svarbu charakteris ir kaip kas ką pateikia. Šiuo atveju, jeigu man reikia rinktis, kaip čia pasakius, tarp piktesnio ir švelnesnio žmogaus ir vadovo, aš piktesnio nesirinksiu. Manau, bendram mūsų visų labui, net jeigu jis formaliai yra teisus, aš rinksiuosi žmoniškesnį vadovą, nes čia dirbdami mes turėsime daug klausimų, kai reikės žiūrėti ir į kairę, ir į dešinę, ir ieškoti priimtino sprendimo, mielieji kolegos ir mielieji jau naujieji bičiuliai. Tai reikės mokėti padaryti, o ne rigoristiškai pasakyti: pagal įstatymą yra taip, pagal įstatymo raidę yra taip, ir prašom nė žingsnio nei į kairę, nei į dešinę, o tiktai taip. Be abejo, reikia stengtis įstatymus priimti tokius, kad paskui nereikėtų turėti nemalonumų. Aš su tuo sutinku, tokių klaidų esame padarę, bet vis dėlto jeigu man reikia rinktis tarp vieno ir kito žmogaus, šiuo atveju net tarp vieno ir kito politiko, aš renkuosi šitą politiką.

Ir paskutinis dalykas, kad jums tiesiog būtų linksmiau, nebūtų labai liūdna, – labai tokiu svarbiu šiandien klausimu kaip populizmas. Kas yra populizmas? Jeigu galima, aš tiktai vieną citatą perskaitysiu, ir viskas.

PIRMININKAS. Dar turite pusę minutės.

Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū. Kaip tik, gerbiamasis daktare, man užteks. Kas yra populizmas? Skaitau iš tarptautinių žodžių žodyno, kuris išleistas 2001 metais, taigi šviežias ir patikimas dalykas: „Populizmas – skelbimas idėjų, politinių, ekonominių ir kitokių pažadų populiariais, įtaigiais šūkiais, atitinkančiais daugumos lūkesčius, siekiant visuomenės paramos ir jai padedant valdžios“. Štai kas yra populizmas. O jūs daugelis kalbate apie demagogus ir demagogiją. Prašom nepainioti populistų su demagogais. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar pakviesiu E.Klumbį. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nenoriu kalbėti apie personalijas, bet noriu kalbėti iš esmės – apie politinius procesus, prasidėjusius Lietuvoje nuo pat pirmosios naujo Seimo darbo dienos. Seimo Pirmininko rinkimai, noriu pabrėžti, tai yra pirmoji Darbo partijos, gavusios didžiausią Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą, politinės impotencijos išraiška. Seimo Pirmininkas pagal Konstituciją yra antras valstybės asmuo, esant reikalui einantis Prezidento pareigas, yra Valstybės gynybos tarybos narys. Darbo partija, turėdama nominaliai 43 mandatus, nekelia savo kandidatūros į Seimo Pirmininko postą. Nekels ji kandidatūros ir į premjerus, o parėmė iki šiol valdančiosios daugumos atstovų A.Paulausko ir A.M.Brazausko kandidatūras. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nuo pat pirmos dienos Darbo partija tapo socialdemokratų, socialliberalų politiniu satelitu. Partija deklaravo esminių permainų būtinybę. Šiandien aišku, kad jų nebus. Iš esmės tai rinkėjų apgaulė nuo pat pirmosios dienos. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar malonu pakviesti kolegę V.Blinkevičiūtę. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Didžiai gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, mielieji mano kolegos! Šiandien aš jus iš visos širdies prašau atiduoti savo balsus už A.Paulauską, už tą žmogų, kuris jau yra išbandytas valdžia, kuris ketverius metus vadovavo Seimui, ir vadovavo ne šiaip sau kokiam nors Seimui, kur buvo koalicinė valdančioji dauguma. Vadovavo tokiam Seimui, kuris atvedė mūsų Lietuvą prie svarbiausių tikslų – mūsų valstybė tapo lygiateise NATO nare, mūsų valstybė tapo Europos Sąjungos nare. Pagaliau dar vertindama A.Paulausko patirtį noriu pasakyti, kad taip jau atsitiko mūsų valstybėje, kad jis laikinai ėjo ir mūsų valstybės Prezidento pareigas. Ir čia dirbdamas jis tikrai nepadarė gėdos mūsų valstybei.

Ir dar. A.Paulauskas, be jo politinės, parlamentinės patirties, įgytos per ketverius metus, iš tiesų yra tas žmogus, kuris dirbdamas parlamente turėjo nepaprastai gerus parlamentarizmo mokytojus iš didžiosios raidės – tai yra Č.Juršėną ir V.Landsbergį. Iš jų abiejų jis mokėsi, kaip kuo geriau sutelkti ir kairę, ir dešinę, ir centrą. Atsakingais momentais jam iš tikrųjų tai pavykdavo padaryti.

Aš labai įdėmiai klausiausi abiejų kandidatų kalbų – ir vieno, ir kito. Abudu juos gerbiu, gerbiu kaip žmones, gerbiu kaip teisininkus ir abudu šiek tiek myliu, nes mes visi trys esame teisininkai, baigę tą patį Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Tačiau jeigu jūs atidžiai stebėjote, A.Paulauskas savo kalboje nė vienu žodžiu nekritikavo ir neįžeidė savo priešininko, šiuo atveju R.Šukio. Tuo tarpu, gerbiamasis Raimondai, 2/3 jūsų kalbos buvo skirta priešininko kritikai, ir dažnai nepagrįstai. Tai nėra gerai, kai abu jūs čia šiandien norite nupirkti gerąja prasme kuo daugiau balsų iš mūsų, Seimo narių. Taigi iš tiesų jo, kaip žmogaus, patirtis turi būti vertinama. Antras dalykas. Kai A.Paulauskas laikinai buvo mūsų valstybės Prezidentu, jis įteikė apdovanojimus ir kairei, ir dešinei, ir centrui. Vadinasi, jis moka priimti valstybiškai reikiamus sprendimus ir įvertino visų nuopelnus mūsų Lietuvai.

Mes pasirašėme tam tikrus dokumentus dėl mūsų valdančiosios daugumos, dėl koalicijos. Tai tikrai nebuvo lengva, nes kad ir ką sakytume, yra trys didelės jėgos Seime, ir surasti bendrą sutarimą išties sudėtinga, bet jau beveik sutarta, arba pasirašyti labai svarbūs dokumentai dėl koalicijos. Lietuva, mano gerbiamieji, laukia ne mūsų tokių vėlyvų kalbų, žinote, kiti jau greitai eis miegoti, o mes vis dar mūsų parlamente neturime valdžios. Ne tik kalbant apie šią dieną, bet kalbant ir apie ateitį, mums reikia greičiau priimti sprendimus, mums reikia išrinkti A.Paulauską Seimo Pirmininku, reikia pradėti dirbti Vyriausybei, ir tai būtų pati geriausia dovana Lietuvos žmonėms artėjančių Kalėdų proga. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Matote, gerai sėdėti Pirmininko kėdėje, nors kavos gauni už dyką, o jūs, vargšai, negaunate nieko.

Kitą kalbėti pakviesiu kolegą V.Uspaskichą. Prašom.

V.USPASKICH. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu trumpiau, nes nesu demagogas, pasistengsiu kalbėti iš esmės. Darbo partijos taryba vienbalsiai pritarė Socialdemokratų, Socialliberalų, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai kuriant bendrą koaliciją. Taip pat Darbo partijos frakcija pritarė Seimo nario A.Paulausko kandidatūrai į Seimo Pirmininko postą. Žinote, aš galėjau taip ir apsiriboti iš esmės, užtenka, lyg ir pasakyta, bet girdėjome, A.Kubilius taip gražiai kalbėjo apie mane. Aš bandžiau paanalizuoti tų pačių ponų kalbą prieš pusę metų. Kaip normalus žmogus atkreipiau dėmesį į geras A.Paulausko savybes. Konservatoriai, liberalcentristai, socialdemokratai, socialliberalai vienu balsu kalbėjo, kad A.Paulauskas – geriausias valstybininkas. Pritariu jums. Ir todėl, kad aš visada norėčiau paimti iš to, kas kalbama, tik gera, kai noriu tą gera ir toliau skleisti.

Gerbiamieji, aš tikiu, kad A.Paulauskas, tapęs Seimo Pirmininku, užtikrins valdančiosios daugumos stabilumą ir kompetentingai prižiūrės visą tą daugumą, opoziciją, o ypač konservatorius, kurie pasirodė per rinkimus didžiausi populistai, bet, kaip dabar gerbiamasis Č.Juršėnas išaiškino, kad populizmas yra geras dalykas. Tai didžiausia demagogija. Todėl Darbo partija, kaip antipopulistinė politinė organizacija, ir Darbo partijos frakcija, mąstanti valstybiškai, pritaria A.Paulausko kandidatūrai į Seimo Pirmininko postą.

Ir atskirai galbūt ponui E.Klumbiui. Na, gerbiamieji, iš tikrųjų Darbo partija parodė, kaip reikia galvoti ir mąstyti valstybiškai. Mes galvojame ne apie postus, o apie programą. Įtraukta 95% Darbo partijos nuostatų, o jei jos sutampa ir su mūsų kolegų, įtraukėme į koalicinę programą. Todėl, gerbiamieji, iš šios garbingos tribūnos galiu pasakyti, kad Darbo partijos programa bus vykdoma. Bet jeigu rinkėjai būtų mums išreiškę didesnį pasitikėjimą, daugiau mandatų, tai būtų įvykdyta šimtu procentu. Aš manau, į kitą Seimą mes ateisime, atsinešime daugiau mandatų ir 100% įvykdysime savo programą. Bet Darbo partija neatsisako savo nuostatų ir palieka jas savo programose. Mes. kiek įmanoma, įtraukėme tas nuostatas į bendrą koalicijos programą. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kitą kviečiu kolegą J.Veselką.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto, palyginti dviejų pretendentų į Seimo Pirmininkus kalbas, konstituciniu požiūriu, bendražmogiškuoju požiūriu, ko laukia iš mūsų Lietuva, galiu drąsiai pasakyti, kad gerbiamojo R.Šukio buvo įtikinamesnė, profesionalesnė. Tai yra konstituciniu požiūriu. Bet pažiūrėsime praktiniu požiūriu. Šiandien, aš jau minėjau, ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, ir kiti, kurie atstovauja žmogui, o ne, kaip V.Uspaskich pasakė, valdžiai, kalbėjo apie socialinio teisingumo problemas, apie tai, kad 70% žmonių nesupranta, ką daro Lietuvos valdžia. Lietuvos valdžia, vadovaujant A.Paulauskui, visą laiką kalbą apie laimę, apie tai, kad nuvedė, arba įstojom, į Europos Sąjungą, į NATO. Dauguma sako: tai Lietuvos strateginiai tikslai. Aš manau, kad, gerbiamojo R.Šukio požiūriu, mūsų vienintelis strateginis tikslas yra Lietuva ir jos žmogus. NATO, Europos Sąjunga, kaip ir Tarybų Sąjunga, yra aplinkybių dalykai, ir ne mes įstojome, o mus pasiėmė į Europos Sąjungą ir NATO, todėl nėra dėl ko didžiuotis.

Toliau. Jau trejus metus A.Brazauskas giriasi: labai sparčiai, sparčiausiai iš visos Europos Sąjungos, auga ekonomika. 70% žmonių sako: nežinau, kas ten pas jus auga, man nė kiek ne geriau, o dauguma atvejų tampa sunkiau. Kokią išvadą daryti? Arba meluojama apie ekonomikos augimą, arba visas ekonomikos augimas atitenka turtingajam sluoksniui. Vadinasi, kuriama Lietuva – turtingi ir… Visi likusieji nereikalingi, ir tie nereikalingi masiškai bėga iš Lietuvos. Ar šiandien jūs girdėjote nors ką apie tai, kodėl jie bėga iš Lietuvos? Kai stojome į Europos Sąjungą, buvo aiškinama: jūs galėsite išvažiuoti į Europą. Lyg ir nesuprato, kad darbas kuria turtą ir visą valstybės galią, kaip ir žmogaus. Apie tai nebuvo kalbama.

Toliau. Prisiminkime, ko A.Paulauskas ėjo į Seimą. Švietimui, mokslui, mažai pajamų turintiems žmonėms… O kas išėjo? Aš dar kartą pabrėžiu: man pasakykite nors vieną Europos Sąjungos valstybę, kurioje iš uždirbančių 1 litą daugiau negu neapmokestinamasis atima 33% ir iš to, kuris uždirba milijonus, atima taip pat 33%. Įvardinkite man, gerbiamieji, įvardinkite nors vieną Europos Sąjungos valstybę! Tylėsite, nes nėra tokios Europos Sąjungoje. Kuo jūs giriatės? Ir ką gi žada? Iš tikrųjų ir gerbiamasis R.Šukys nepažadėjo, bet aš žinau vieną dalyką – jo požiūrį ir į karinių pajėgų panaudojimą užsienyje, jo požiūrį ir į kitus… Tai yra tikrai demokrato požiūris, kuris yra priešingas tiems.

Gerai atsimenu NATO sekretoriaus vizitą Lietuvoje. Iš čia, iš šios tribūnos, kalbėti užsirašėme aš ir Rolandas Pavilionis. Mes norėjome kalbėti, kad Lietuva turi ir kitą kelią, ne tik NATO. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas paprasčiausiai neleido mums kalbėti. Ar tai demokrato pozicija? Aš manau, kad išvažiavęs NATO sekretorius pagalvojo: kas čia, Lietuvoje, – visi kaip vienas šaukia už NATO, nejaugi nėra nė vieno, kuris galvotų kitaip? Ne kariauti reikia ruoštis XXI a., o konkuruoti. Jeigu gerbiamasis Viktoras pasakė, kad 90% jo programos priėmė socialdemokratai, socialliberalai, tai keistoka, kad šios save tradicinėmis laikančios partijos nematė iki šiol paprasto Lietuvos žmogaus, o priėmė iš tikrųjų V.Uspaskichą. Galbūt, duok Dieve, ne milijonierių, o tai, ko ši tauta laukia. Todėl manau, kad jei vis dėlto vykdomąją valdžią paims tie patys, kurie žmogaus nemato… Seimo Pirmininkas turi būti tas, kuris mato kiekvieną Seimo narį ir žino: ne partijos, ne frakcijos, o kiekvienas privalo balsuoti ir Seimo Pirmininkas turi vadovautis tokiu principu: kiekvienas Seimo narys yra asmeniškai atsakingas už Lietuvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu į tribūną kolegą V.Mazuronį.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš trumpai išdėstysiu nuostatas grupės Seimo narių, kurie pasirengę tapti Liberalų demokratų frakcijos nariais.

Mes manome, kad Lietuvai tikrai reikalinga ir stabili Vyriausybė, ir stabilus Seimo darbas. Aš ne visai sutikčiau su gerbiamojo R.Šukio pasakymu, kad nėra valdančiosios daugumos. Valdančioji dauguma yra susiformavusi, pasirašiusi tam tikrus susitarimus, ir tie Seimo nariai, kurie bus Liberalų demokratų frakcijoje, linki tai daugumai sėkmingo darbo.

Valdančiojoje daugumoje mes matome daug patyrusių ir tolerantiškų žmonių, tikrai galinčių sėkmingai vadovauti Seimui. Aš nenorėčiau sakyti visų pavardžių, jūs patys visus pažįstate, tačiau šiuo metu siūloma A.Paulausko kandidatūra mums atrodo nepriimtina. Nepriimtina dėl tokių motyvų. Pirma, per praėjusius pirmininkavimo metus Seimo Pirmininkas tikrai pasirodė kaip žmogus, siekiantis tikrai didesnės valdžios nei jam, kaip Seimo Pirmininkui, priklauso (apie tą kalbėjo gerbiamasis R.Šukys) ir naudojantis tas galias netgi savo politinėje kovoje, kovoje su savo politiniais oponentais. O to tikrai neturėtų būti.

Antras dalykas, rinkėjų pasitikėjimas tiek pačiu A.Paulausku, tiek jo vadovaujama partija, kuri gavo 11 mandatų, tikrai rodo, kad pasitikėjimas gerokai mažėja, palyginti su praėjusiais rinkimais, o nuo pasitikėjimo Seimo Pirmininku didele dalimi priklausys pasitikėjimas Seimu.

Ir dar vienas dalykas. Mes manytume, kad visų į valdančiąją koaliciją įeinančių partijų vadovai turėtų patys dirbti Vyriausybėje, kad sumažintų trintį. Jeigu vieni Vyriausybėje, kiti Seime, prasideda tam tikri dalykai. Mes tikrai suprastume tokį dalyką, jeigu gerbiamasis A.Paulauskas imtųsi vadovauti kokiai nors ministerijai, sakykime, Žemės ūkio… Jis su žeme neseniai turėjo reikalų, jis tuos dalykus puikiai supranta.

Taigi remdamiesi šiais išdėstytais motyvais mes manytume, kad negalėtume paremti A.Paulausko kandidatūros. Mes manome, kad ir tarp mažumos yra žmonių, turinčių tokį pat profesinį pasirengimą, kokį čia pademonstravo gerbiamasis R.Šukys, tik ten iš tikrųjų yra žmonių, kurie turi ne tik profesinį pasirengimą, bet ir galimybę sujungti skirtingas politines jėgas, skirtingus politinius įsitikinimus turinčius žmones. Nors ir gerbiame R.Šukį kaip profesionalą, mūsų manymu, jis irgi nėra tinkamas į Seimo Pirmininkus, todėl Seimo narių grupė, kuri ketina tapti Liberalų demokratų frakcijos nariais, šiuose rinkimuose abiem iškeltoms kandidatūroms nepritars.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu kolegą A.Čapliką. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Pone pirmininke, pone Ministre Pirmininke, ponios ir ponai, iki pono Č.Juršėno puikios kalbos aš dar abejojau, kas bus išrinktas Seimo Pirmininku. Bet, išklausęs ją įdėmiai, supratau, kad socialdemokratų vartota terminologija ir leksika rinkimų kampanijos metu vadinant Darbo partiją populistais buvo melas, o iš tikrųjų jie yra demagogai, aš supratau, kad Darbo partijos Seimo nariai, būdami principingi, labai rimtos politinės organizacijos nariai, tikrai balsuos už R.Šukį, nes tokio įžeidimo, manau, rimta partija pakelti negali. Dabar, klausydamasis kalbų apie R.Šukį, pagalvojau, ar aš čia apie jį girdžiu: piktas, piktesnis, prokuroras, teisėjas, negirdintis kitų. Kolegos, aš manau, jūs esate savo stereotipų įkaitai, nes turbūt tai ne tas R.Šukys, kurį aš pažįstu. Tai kitas R.Šukys, kurio jūs turbūt nepažįstate.

Būdamas naujai išrinktu (antrąkart) Seimo nariu ir turėjęs galimybę pažiūrėti į Seimo darbą iš šalies, būdamas, vėl cituoju poną Č.Juršėną, mažiau patyręs, vis dėlto sakau, kad geresnis kandidatas yra R.Šukys. Kodėl mes už jį balsuosime? Todėl, kad juo pasitikėjo Fabijoniškių rinkėjai. O mes, kaip politikai, sakom: žmonių parama, žmonių pasitikėjimas mums yra svarbiausia. Mes balsuosime už R.Šukį todėl, kad jis yra žmogus su stuburu, turintis savo nuomonę, ginantis ją, bet kai reikalas ateina, jis randa kompromisą. Mes balsuosime už R.Šukį dėl to, kad jis yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, kas, mūsų manymu, yra labai svarbu.

Aš manau, kad mes balsuosime už R.Šukį todėl, kad jis mato, anot jo kalbos, ir žino, ką turi daryti tikras Seimo Pirmininkas. Ne Prezidentas, ne viceprezidentas, o Seimo Pirmininkas, kurio pagrindinė konstitucinė funkcija – atstovauti, reprezentuoti parlamentui bei organizuoti jo darbą. Dėl to aš dar kartą kreipiuosi į Darbo partiją ir po tokio koalicijos partnerių įžeidimo, tikiuosi, jūs tikrai vieningai balsuosite už R.Šukį. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turėjome galimybę išklausyti frakcijų pristatytus kandidatus, taip pat turėjome galimybių jų paklausti. Visi, kurie norėjo, galėjo tai padaryti. Taip pat girdėjome diskusijas, įvairių pozicijų išsakymus. Dabar mums reikia eiti prie balsavimo procedūros. Pirmiausia noriu jums pateikti Seimo sekretoriato parengtą biuletenį, kurį kiekvienas turėsite užpildyti. Biuletenyje yra dvi pavardės: A.Paulauskas ir R.Šukys. Pagal abėcėlę. Kandidato, už kurį jūs balsuojate, pavardę palikite. Prieš kurį balsuojate, tą pavardę išbraukite. Biuleteniai galioja tik su mano parašu. Biuletenius išdalys balsavimo komisija. Kitas punktas. Statuto 117 straipsnyje sakoma, išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja. Aš pasakiau kitais žodžiais, bet, manau, supratote. Bandžiau paaiškinti… Tai dabar aš norėčiau jūsų paprašyti… Taip pat jeigu nė vienos pavardės neišbrauksite, abidvi išbrauksit, tas biuletenis negalios…

Dabar, kolegos, norėčiau jūsų paprašyti, ar mes galime šį balsavimo biuletenį priimti bendru sutarimu? Ar yra manančių kitaip? Nėra. Visi pritariame. Tada biuletenis yra priimtas toks, koks jis parengtas Sekretoriato. Dabar, kolegos, norėčiau jūsų paklausti. Dar mums reikia atlikti vieną procedūrą remiantis Seimo statuto 83 ir 119 straipsniais. Tai yra paskirti balsų skaičiavimo grupę, kurią sudaro skirtingų frakcijų arba grupių nariai. Be to, pagal Statutą automatiškai į Balsų skaičiavimo komisiją įeina jauniausias Seimo narys. Tai yra E.Masiulis, ir jis jau automatiškai yra tos komisijos narys. Dabar aš norėčiau jums perskaityti frakcijų pristatytus kandidatus į balsavimo komisiją. Vitalija Aleknaitė-Abramikienė, Tėvynės sąjunga (konservatoriai), politiniai kaliniai, tremtiniai, krikščioniškieji demokratai. Antras yra Remigijus Ačas, R.Pakso koalicija „Už tvarką ir teisingumą“, trečias – Zigmantas Balčytis, A.Brazausko ir A.Paulausko koalicija „Už darbą Lietuvai“, ketvirtas – Andrius Baranauskas, Darbo partija, penkta – Rima Baškienė, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, ir, kaip jau minėjau, Eligijus Masiulis yra Lietuvos liberalų ir Centro sąjungos atstovas. Prašyčiau Balsų skaičiavimo komisijos pačiai išsirinkti pirmininką. Ar yra prieštaravimų dėl šios pasiūlytos procedūros ir dėl iškeltų kandidatų? Visi sutinkame. Prašau. Kolega A.Skardžius. Prašau.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, nuo būsimosios Naujosios sąjungos frakcijos siūlytume Vaclovą Karbauskį. Ar sutiktumėte?

PIRMININKAS. Man Sekretoriatas paaiškino, kad balsavimo komisija yra sudaryta nuo partijų ir koalicijų.

A.SKARDŽIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet aš manau, niekas neprieštaraus, jeigu… (Šurmulys. Balsai salėje: Pagal Statutą negalima.)

PIRMININKAS. Negalima… Yra priešingų. Tai gaila. Jūsų frakcijai yra atstovauja ponas Zigmantas Balčytis. Yra vienas kandidatas. Kolegos, ar visi sutinka, kad šią balsavimo komisiją patvirtintume tokią, kokia ji buvo pristatyta? Nėra prieštaravimų. Balsavimo komisija yra patvirtinta.

Dabar noriu dar pasakyti. Prieš paskelbdamas pertrauką, noriu pasiūlyti jos metu pagal Seimo statuto 26 straipsnį sudaryti frakcijas, jei esate pasirengę, remiantis 38 ir 39 Seimo statuto straipsniais. Pareiškimas turi būti paduotas raštu su parašais, taip pat turi būti nurodytas frakcijos pavadinimas, seniūno bei seniūno pavaduotojo pavardės. Taip pat prašome paskirti frakcijos atstovą į Seniūnų sueigą, kuri bus rytoj iš ryto. Kiekviena frakcija pagal Statuto 28 straipsnį į Seniūnų sueigą skiria po vieną atstovą nuo dešimties frakcijos narių. Kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po vieną atstovą nuo nepilnos dešimties frakcijos narių, jeigu šią nepilną dešimtį sudaro daugiau nei penki Seimo nariai. Frakcijos, kuriose nėra dešimties narių, skiria į Seniūnų sueigą po vieną atstovą. Seimo nariai, neįregistravę frakcijos, sudaro Mišrią Seimo narių grupę, kuri taip pat turi teisę turėti savo atstovą Seniūnų sueigoje. Dabar noriu paskelbti, kad Darbo partija renkasi Konstitucijos salėje, Tėvynės sąjunga (konservatoriai) – I rūmų 209 kabinete, Liberalų ir centro sąjunga renkasi I rūmų Europos komiteto salėje, Lietuvos socialdemokratų partija – III rūmų II aukšte, 218b kabinete, Naujoji sąjunga (socialliberalai) – III rūmų 220 kabinete, R.Pakso koalicija „Už tvarką ir teisingumą“ – I rūmų 463 kabinete, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga – II rūmų II aukšte, 334 kabinete ir Mišri Seimo narių grupė renkasi Baltojoje salėje. Ten susirinkę sudarysite savo frakcijas. Kurie to nepadarėte, paduokite raštu. Dabar, gerbiamieji, noriu jums pasakyti, kad balsavimui yra numatyta 40 minučių. Balsavimo pradžia bus 19.50 val. (už 9 minučių) ir vyks 40 minučių. Balsavimas vyks pirmojo aukšto fojė, kur visada būdavo balsuojama. Tai yra ta vieta, kur yra pakabinti paveikslai. Į kitą plenarinį posėdį susirinksime čia 21.00 valandą. Dabar skelbiama pertrauka iki 21 valandos.

Pertrauka

Slapto balsavimo dėl Seimo Pirmininko kandidatūros rezultatų paskelbimas

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau užimti vietas. Man labai malonu paskelbti jūsų visų pasirinkimą, kurį ką tik mums pranešė Balsų skaičiavimo komisija. Aš perskaitysiu balsų skaičiavimo komisijos protokolą.

Iš viso buvo išduoti 135 biuleteniai. Rasti 135 biuleteniai: galiojančių – 118, negaliojančių – 17.

A.Paulauskas gavo 76 balsus. (Plojimai) R.Šukys – 42 balsus. (Plojimai) Kolegos, man nepaprastai malonu pranešti, kad Seimas naujajai ketverių metų kadencijai išrinko Seimo Pirmininką A.Paulauską. Remiantis slapto balsavimo rezultatais skelbiu nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko priimtą. (Plojimai)

Kolegos, dar palaukite. Pirma leiskite man pasveikinti, o po to jūs pasveikinsite. (Juokas salėje) Visų Seimo kolegų vardu noriu pasveikinti naujai išrinktą Seimo Pirmininką, palinkėti jam sėkmės, konstruktyvaus darbo ir visų mūsų paramos, kad visi darbai būtų naudingi Lietuvai ir jos piliečiams. Kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką į tribūną.

A.PAULAUSKAS. Aš, kitaip nei mano varžovas, neturėjau pasirašęs kalbos išrinkimo atveju, todėl leiskite pasakyti keletą žodžių ekspromtu.

Visų pirma noriu padėkoti visiems, kurie balsavote už mane, ir tiems, kas nebalsavo, nes mums reikės ketverius metus dirbti nesiskirstant nei į oponentus, nei į varžovus, nei į priešininkus. Mano, Seimo Pirmininko, pareiga vienyti, ieškoti sutarimo ir siekti mūsų tautai svarbiausių sprendimų. Noriu padėkoti už pasitikėjimą, noriu padėkoti už išrinkimą. Manau, jūs man padėsite, kad šioje kadencijoje mes turėtume daugiau konstruktyvių susitarimų, kad mes padarytume daugiau darbų ir kad po ketverių metų žmonės į mūsų Seimą žiūrėtų su pagarba. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Prašau užimti posėdžio pirmininko vietą. (Plojimai)

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas

PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininkas, leiskite Tėvynės sąjungos frakcijos vardu pasveikinti jus užėmus šį postą. Tikimės, kad tikrai jums pavyks šiame poste išbūti ilgiau negu iki artimiausių šviežių bulvių. Noriu priminti, kad šiame Seime bus ne tik valdančioji koalicija, bet bus ir opozicija. Tikimės, kad jums, kaip Seimo Pirmininkui, nuo šiandien jau nebesančiam jokios frakcijos nariu, pavyks būti objektyviu ir neutraliu viso Seimo, o ne vien tiktai valdančiosios koalicijos atstovu.

PIRMININKAS. Prašyčiau ir jūsų tolerancijos. Ačiū.

Seimo frakcijų paskelbimas

Tęsiame posėdį. Dabar norėčiau pakviesti į tribūną frakcijų atstovus, kad paskelbtų apie frakcijų sudarymą ir atstovų į Seniūnų sueigą paskyrimą. Kas galėtų būti pirmieji? Galbūt pradėsime nuo konservatorių. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, leiskite paskelbti tokį mūsų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką.

„Tėvynės sąjungos frakcijos steigiamasis pareiškimas.

Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, 2004 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose piliečių išrinkti kaip Tėvynės sąjungos kandidatai, pareiškiame, kad savo šalies ir jos žmonių labui toliau dirbsime kartu ir įkuriame Tėvynės sąjungos frakciją. Frakcijos seniūnu išrinktas A.Kubilius, seniūno pavaduotoju – J.Razma.

Tėvynės sąjungos frakcijos nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Danutė Bekintienė, Vida Marija Čigriejienė, Rimantas Jonas Dagys, Julius Dautartas, Irena Degutienė, Arimantas Dumčius, Ramūnas Garbaravičius, Andrius Kubilius, Povilas Jakučionis, Donatas Jankauskas, Rasa Juknevičienė, Rytas Kupčinskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė (nors dar ji neprisiekusi, bet bus su mumis kartu), Antanas Matulas, Saulius Pečeliūnas, Edmundas Pupinis, Jurgis Razma, Liudvikas Sabutis, Kazimieras Starkevičius, Antanas Napoleonas Stasiškis, Egidijus Vareikis, Algirdas Vrubliauskas, Emanuelis Zingeris ir Vidmantas Žiemelis.“

Į Seniūnų sueigą yra deleguojami J.Razma, A.Ažubalis ir R.Dagys.

PIRMININKAS. Ačiū A.Kubiliui. Pirmoji frakcija – Tėvynės sąjungos (konservatorių) – jau susiformavo. (Balsai salėje) Prašau? Dėkui. Kviečiu liberalcentristų atstovus.

S.LAPĖNAS.Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Liberalų ir centro frakcijos įsteigimo Lietuvos Respublikos Seime pareiškimas.

„Mes, žemiau pasirašiusieji 2004 metais išrinkto Seimo nariai, įsteigėme Liberalų ir centro frakciją Lietuvos Respublikos Seime. Toliau pasirašo: Petras Auštrevičius, Vytautas Bogušis, Violeta Boreikienė, Algis Čaplikas, Vytautas Čepas, Audrius Endzinas, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Grubliauskas, Algis Kašėta, Saulius Lapėnas, Arminas Lydeka, Eligijus Masiulis, Raimundas Palaitis, Rimantas Remeika, Gintaras Steponavičius, Gintaras Šileikis, Raimondas Šukys, Dalia Teišerskytė.

Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų ir centro frakcija pirmajame savo posėdyje apsvarstė frakcijos vadovybės išrinkimo klausimą ir nusprendė Liberalų ir centro frakcijos seniūnu išrinkti Seimo narį A.Čapliką, pavaduotoju – S.Lapėną. Į Seniūnų sueigą deleguoti frakcijos seniūną A.Čapliką ir jo pavaduotoją S.Lapėną.“

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas pranešimą apie Liberalų ir centro frakcijos įsteigimą. Dabar kviečiu Liberalų demokratų atstovą paskelbti apie jų frakcijos suformavimą. Prašom. V.Mazuronis.

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, aš perskaitysiu pranešimą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui.

„Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, pranešame, kad jungiamės į Liberalų demokratų frakciją Lietuvos Respublikos Seime. Frakcijos seniūnu ir atstovu Seniūnų sueigoje nuo Liberalų demokratų frakcijos išrinktas Valentinas Mazuronis. Liberalų demokratų frakcijos seniūno pavaduotoju išrinktas Vytautas Galvonas. Pasirašo: R.Ačas, A.Balsienė, V.Galvonas, E.Klumbys, A.Matulevičius, V.Mazuronis, A.M.Pavilionienė, A.Sereika, J.Veselka.“

PIRMININKAS. Dėkui. Susiformavo ir Liberalų demokratų frakcija Seime. Kviečiu Darbo partijos atstovą V.Muntianą.

V.MUNTIANAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Darbo partijos pareiškimas apie frakcijos įregistravimą Seime.

„Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 26 ir 38 straipsniais, pareiškiame, kad įkuriame Darbo partijos frakciją. Darbo partijos frakcijos seniūne išrinkta Loreta Graužinienė, frakcijos pirmuoju pavaduotoju – Valentinas Bukauskas, pavaduotoja – Dangutė Mikutienė. Pasirašo 40 Seimo narių: A.Baranauskas, R.Bašys, A.Bosas, S.Bucevičius, V.Bukauskas, G.Bužinskas, K.Daukšys, V.Domarkas, V.S.Draugelis, A.Gedvilas, V.Gedvilas, S.Girdauskas, L.Graužinienė, A.Ivanauskas, J.Jagminas, J.Jaruševičius, R.Kšanienė, J.Lionginas, V.Martinkaitienė, S.Mikelis, D.Mikutienė, Z.Mikutis, V.Muntianas, V.Orechov, S.Pabedinskas, B.Pauža, A.Pitrėnienė, V.Prudnikovas, V.Škil, R.Turčinskas, V.Uspaskich, R.Venclovas, V.Vertelienė, P.Vilkas, R.Visockytė, V.Volčiok, J.Zinkevičiūtė, M.Žymantas, H.Žukauskas, Z.Žvikienė.“

PIRMININKAS. Ačiū. Darbo partijos frakcija skelbiama suformuota. Kviečiu Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos atstovą V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos steigiamasis pareiškimas: „Mes čia pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, 2004 metų Seimo rinkimuose piliečių išrinkti kaip Naujosios sąjungos (socialliberalų) kandidatai, pareiškiame, kad ir toliau dirbsime savo šalies bei jos žmonių labui, ir įkuriame Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakciją. Frakcijos nariai: V.Blinkevičiūtė, A.Monkevičius, A.Valionis, A.Skardžius, V.Karbauskis, G.Jakavonis, N.Steiblienė, A.Sadeckas, V.Simulik, V.Stankevič. Frakcijos seniūnu išrinktas V.Karbauskis, seniūno pavaduotoju – V.Stankevič“. Seniūnų sueigoje atstovaus V.Karbauskis.

PIRMININKAS. Ačiū. Susiformavo ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija. Kviečiu Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovę K.D.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Pareiškimas: „Atstovaudami mus rinkusių ir visų Lietuvos Respublikos piliečių bei valstybės interesams, siekdami teisingumo ir gerovės visiems Lietuvos žmonėms, vienijami plataus politinio centro idėjos, Seimo statuto nustatyta tvarka efektyviam ir sėkmingam darbui jungiamės į frakciją. Mūsų frakcijos pavadinimas – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija. Frakcijos seniūnė – K.D.Prunskienė, pavaduotojas – V.Tomaševski. Frakcija susideda iš 12 narių, iš kurių viena dar tik priims priesaiką: R.Vaškienė, K.Bobelis, L.Mogenienė, V.Navickas, A.Pekeliūnas, L.Počikovska, K.D.Prunskienė, J.Ramonas, V.Rinkevičius, R.Smetona, V.Tomaševski“. A.Staponkienė įsitrauks po priesaikos šią savaitę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome apie Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos įsteigimą. Kviečiu Socialdemokratų partijos atstovą J.Oleką.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. „Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, siekdami įgyvendinti rinkimų programą, nukreipti parlamento veiklą visų valstybėje gerovei kurti, užtikrinti visavertį socialinės, kultūrinės, ekonominės ir politinės demokratijos sukūrimą, įkūrėme Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją. Frakcijos nariai: Z.Balčytis, B.Bradauskas, A.Butkevičius, J.Juozapaitis, Č.Juršėnas, J.Karosas, G.Kirkilas, G.Mikolaitis, J.Olekas, A.Paleckis, J.Palionis, M.Petrauskienė, A.Rimas, J.Sabatauskas, A.Salamakinas, V.Saulis, A.Sysas, I.Šiaulienė, B.Vėsaitė, R.Žakaitienė, E.Žakaris. Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja išrinkta I.Šiaulienė, Socialdemokratų frakcijos seniūnu išrinktas J.Olekas.“ Frakcijos vardu sveikiname jus, Pirmininke, pradėjusį eiti Seimo Pirmininko pareigas.

PIRMININKAS. Dėkui. (Plojimai) Išgirdome apie Socialdemokratų frakcijos įsteigimą. Dabar kviečiu į tribūną J.Karosą tarti žodį nuo susiformavusios valdančiosios koalicijos.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu perskaityti jums mūsų deklaraciją. „Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos partijos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos bendradarbiavimo deklaracija, Vilnius, 2004 m., lapkričio 15 diena.

Mes, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Naujoji sąjunga (socialliberalai), Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, siekdamos užtikrinti vidaus ir užsienio politikos tęstinumą bei stabilumą valstybėje, gerbdamos rinkėjų valią ir inicijuodamos plataus spektro politinių jėgų bendradarbiavimą, sieksime plėtoti politinę, socialinę, ekonominę bei kultūrinę demokratiją, ryžtingai ginti žmonių teises ir užtikrinti jų gyvybės, sveikatos, turto saugumą bei socialines garantijas, sutelkti jėgas svarbiausių gyventojų problemų sprendimui, užimtumo didinimui ir skurdo mažinimui; garantuoti užsienio politikos tęstinumą, laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir toliau būti aktyvia Europos Sąjungos ir NATO dalyve, plėtoti gerus kaimyninius santykius; prioritetinį dėmesį skirti investicijoms į žmogų, švietimo, kultūros, mokslo bei sveikatos apsaugos sistemoms, spartinti informacijos ir žinių visuomenės plėtrą, mokslo ir technologijų pažangą; vykdyti efektyvias ekonomines reformas, skatinti gamybą ir paslaugas, įgyvendinti socialiai orientuotos rinkos ekonomiką, užtikrinti tolygią regionų plėtrą.

Daug dėmesio skirti kaimo problemoms, kad Lietuvos žemės ūkis būtų efektyvus ir konkurencingas Europos Sąjungoje; tobulinti valstybės valdymą, stiprinti savivaldą, reikalauti Vyriausybės narių bei valstybės tarnautojų atsakomybės už pareigų vykdymą, siekti santarvės visuomenėje ir kuo platesnio politinių jėgų sutarimo svarbiausiais tautos gyvenimo klausimais.

Kviesime politines jėgas, pritariančias šiems tikslams, susitelkti bendram darbui.

Pasirašo: Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskich, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas A.Brazauskas, Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos pirmininkas A.Paulauskas, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė K.Prunskienė.“ Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū J.Karosui. (Plojimai) Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Ž.Padaigos, R.Pavilionio, B.Ropės ir A.Zuoko Seimo nario mandato netekimo“ projektas Nr.XP-2 (pateikimas ir svarstymas)

Dabar norėčiau pristatyti, nežinau, gal jums jau ir spėjo išdalyti, Seimo nutarimo „Dėl Žilvino Padaigos, Rolando Pavilionio, Bronio Ropės ir Artūro Zuoko Seimo nario mandato netekimo“ projektą.

1 straipsnis: „Išrinktus Seimo narius Ž.Padaigą, R.Pavilionį, B.Ropę ir A.Zuoką, neprisiekusius įstatymo nustatyta tvarka, pripažinti netekusiais Seimo nario mandato vadovaujantis Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalimi ir Seimo statuto 4 straipsnio 7 dalimi. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo“. Ar norėtų kas paklausti? Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau paklausti, ar šie išrinkti Seimo nariai yra parašę kokį pareiškimą, kad jie atsisako Seimo nario mandato, ar yra pateisinama jų pačių priežastis, kad jie nebus Seimo nariais?

PIRMININKAS. Taip, tokie pareiškimai yra. Apie juos mums pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ponas Z.Vaigauskas. Jie tą pareiškimą rašė, reikia manyti, gera valia. (Balsai, juokas salėje) Kitų duomenų neturime. Č.Juršėnas. Prašom. Dėl balsavimo motyvų ar?..

Č.JURŠĖNAS. Taip. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, mes privalome priimti šį nutarimą, nes yra toks konstitucinis reikalavimas. Antra, yra toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kurį mums visiškai neseniai išdėstė pats Konstitucinio Teismo pirmininkas. O pareiškimus, galiu patvirtinti kolegoms, kad aš esu matęs, tikrai tokie pareiškimai yra. Jie buvo įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Taigi siūlau priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar po pateikimo galėtume pritarti šiam nutarimui bendru sutarimu? Dėkui. Ar norėtų kas kalbėti svarstymo metu? Nėra. Tai prašom paspausti mygtuką. Gerai, galbūt pakelkite ranką, aš pakviesiu. Prašom. R.Juknevičienė. Prašom ateiti į tribūną. A, per šoninį mikrofoną. Prašom per šoninį mikrofoną.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes taip lengva ranka, gal todėl, kad vakaras, pavargę, net be tam tikrų diskusijų priimame sprendimą, kuris, atrodytų, savaime suprantamas. Tačiau tie žmonės, kurie dabar tokia lengva ranka atsisako Seimo nario mandato, buvo sąrašuose, dalyvavo diskusijose, žmonės jais patikėjo, nė vieno žodžio nebuvo apie tai, kad jie galėtų atsisakyti Seimo nario mandato. Kodėl taip vyksta Lietuvoje? Kokia čia dar viena rinkėjų apgavystė, kai partijų gana aukšti pareigūnai atsisako Seimo nario mandato? Vien dėl to, kad man lieka neatsakyta į tuos klausimus, aš negaliu balsuoti už, todėl bent jau susilaikysiu, arba geriausia būtų balsuoti prieš. Nes tokia praktika, kokia mes dabar vadovaujamės, veda prie to, kad žmonės dar labiau nepasitikės politika, kad dar labiau nepasitikės politikais, dar labiau nepasitikės jų pažadais ir jų kalbomis. Tai tų partijų, kurių atstovai taip elgiasi, narius aš kviečiu susimąstyti ir įtikinamai paaiškinti rinkėjams, kodėl, kokios priežastys privertė tuos žmones atsisakyti taip siekto Seimo nario mandato?

PIRMININKAS. Koks jūsų pasiūlymas?

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš tiesiog pasakiau savo nuomonę, kaip aš balsuosiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Bet jūs norite kalbėti dėl balsavimo motyvų? Už ar prieš? Ne, ne, dėl balsavimo motyvų už ar prieš? Už. Prašom. J.Veselka – už. Taip, buvo prieš, dabar už. Gal iki tribūnos ateikite, nes neveikia tie visi mūsų ryšiai.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku su prieš tai kalbėjusiąja, kad mums reikia keisti Rinkimų įstatymą ir kad žmogus, du mėnesius ar kiek agitavęs už balsavimus, už tam tikrą programą, paskui sako ačiū, aš jus apgavau, aš šiame Seime nenoriu būti, nes jis nevertas mano garbės. Tai reikia baigti. Kaip sako ir premjeras A.Brazauskas, kad aš Seimo narys būti nenoriu, man gėda. Bet aš siūlau 1 straipsnyje, atsižvelgiant į šią situaciją, kuri susiklostė, įrašyti „jų pačių prašymu ir neprisiekusius įstatymų nustatyta tvarka“. Ta prasme, kad būtų matoma, kad tikrai jie patys prašė, ne mes taip susėdome, nutarėme, jų nėra, negali. Todėl aš siūlau pakoreguoti: „jų prašymu ir neprisiekus Seime“.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas pasakyti „jų prašymu“, bet jūs keliate daugiau moralinės atsakomybės, bet ne teisinio formalumo klausimą. Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, jeigu reikia, štai yra pareiškimai. Ar juos reikia perskaityti, ar ne? Žmonės savo valia atsisako Seimo nario mandato, ir jie sąmoningai neatvyko į priesaiką. O pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą prisiekti reikia pirmajame posėdyje. Jie atsisakė prisiekti, plius yra jų dokumentai, jeigu reikia, aš galiu kiekvieną perskaityti. Reikia perskaityti, prašom. Ar tikrai reikia to? Man atrodo, mes be reikalo prarandame laiką. Tai bus pridėta prie protokolų, ir visi jūs juos matysite. Žmonės tikrai, tiesa, skirtingai motyvuoja. Beje, gal būtų ir įdomu, aš labai greitai perskaityčiau, jeigu reikia, Pirmininke. Sutinkame? Nes tikrai yra pareiškimai ir jie savo valia šitai padarė.

PIRMININKAS. Seimo nariai nori žinoti motyvus, jeigu tokie yra pareiškimuose. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Yra, be abejo. Štai gerbiamojo Ž.Padaigos. „Prašau leisti man nepriimti Seimo nario priesaikos.“ O ką reiškia nepriimti priesaikos? Tai reiškia išeiti iš Seimo. „Remdamasis Darbo partijos nuostatomis dėl partijos narių, išrinktų į Seimą pagal kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, skiriamų dirbti Vyriausybėje, pareigos atsisakyti Seimo nario mandato bei Seimo rinkimų įstatymu, atsistatydinu iš Seimo nario pareigų.“

Prašau. Profesoriaus R.Pavilionio. Ilgesnis ir įdomesnis. „Remdamasis Konstitucija, Rinkimų įstatymu ir tuo, kad esu Europos Parlamento narys, atsisakau 2004 m. spalio mėn. išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato.“ Ir dar čia šiek tiek jis ilgiau rašo, bet, man atrodo, esmė labai aiški.

B.Ropė. „Aš, Ropė Bronis, atsisakau Seimo nario, išrinkto spalio 10 d. daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos sąrašą, mandato. Parašas“

Ir gerbiamojo A.Zuoko prašymas čia su visais straipsniais. Aš jį visą jums perskaitysiu. „Atsižvelgdamas į Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88¹ straipsnio nuostatas bei vadovaudamasis Konstitucijos 63 straipsnio 3 punkto, Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio 2 punkto, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, atsistatydinu iš Seimo nario pareigų nuo 2004 m. lapkričio 3 dienos ir prašau pripažinti mano, kaip išrinkto Seimo nario, įgaliojimus nutrūkusiais.“ Taigi, kaip matote, kiekvienas motyvuoja individualiai, bet mes turime spręsti taip, kaip pasiūlė Konstitucinio Teismo pirmininkas, pagal Konstitucijos 59 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū Č.Juršėnui. Jis supažindino su motyvais, kodėl mano minėti išrinkti Seimo nariai atsisako prisiekti. E.Klumbys labai trumpai.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manyčiau, kad vis dėlto mes turėtume koreguoti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Išrinktus Seimo narius Ž.Padaigą, R.Pavilionį, B.Ropę ir A.Zuoką, atsisakiusius būti Seimo nariais ir neprisiekusius įstatymų nustatyti tvarka, pripažinti netekusiais Seimo nario mandatų.“

PIRMININKAS. Ar galėtumėte pateikti raštu savo siūlymą? „Atsisakiusiems“, nespėjau aš… „Atsisakiusius…“ E.Klumbys pasiūlė „atsisakiusius būti Seimo nariais, neprisiekusius ir neprisiekusius įstatymų nustatyta tvarka“. Gerai, tvarka. A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, mes galėtume pateikti redakciją žodžiu, kad reikėtų įrašyti ir žodžius prie tų konkrečių pavardžių – „apgavusiems savo rinkėjus“. Tai pirmas punktas. Jie žadėjo būti Seimo nariais ir dirbti Lietuvai. Dabar jie to atsisako. Antrasis punktas, gerbiamasis Pirmininke, jeigu ponia Violeta netrukdytų, tai aš dar norėčiau kreiptis. Tai pono Žilvino Padaigos pareiškimas yra sąlyginis, nes jis pasakė, kad jeigu jis bus ministru, tai tada jis nebenori būti Seimo nariu. Tai ministru kada jis taps, mes dar nežinome ir nežinome, ar galioja jo pareiškimas šiandien, kai jis dar nėra tapęs ministru, nes jis kalba apie tai, kad vykdys partijos įsipareigojimus: būdamas ministru, jis negali būti Seimo nariu. Šiuo atveju jis dar nėra ministras. Tai mes suprantame, kad jo tas pareiškimas nevisiškai galioja, nes kol kas jis nėra tapęs ministru. O, kaip nurodo Seimo statutas, prisiekti gali per mėnesį laiko. Taigi šiuo atveju, jeigu mes preciziškai laikomės pareiškimo teksto, tai turėtume Žilviną Padaigą kol kas išbraukti iš šio nutarimo.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad šie pareiškimai sukėlė tokias emocijas. Bet ramiai. Mes išklausysime, perskaitysime du kartus, kam dar bus neaišku, ir priimsim sprendimą. Kam reikia tiek daug emocijų? (Balsai salėje) Dabar A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mane truputį nustebino, kad kalbama apie moralę, lyg tie keturi Seimo nariai, kurie atsisakė mandato, kaip nors amoraliai pasielgė. Aš noriu praeitos kadencijos kolegoms priminti, kad apie 40 Seimo narių kandidatavo į savivaldybių tarybų narius. Iš jų tiktai vienas padėjo Seimo nario mandatą ir neapgavo rinkėjų – nuėjo dirbti į savivaldybę. Visi kiti, jeigu vadovautumės dešinės pusės argumentais, apgavome rinkėjus ir pasilikome Seime. Taigi gal baikime šią diskusiją apie apgavystes, nes mes patys pirmiausia pažiūrėkime į save. Ir šios kadencijos Seimui rekomenduočiau po dvejų metų, kai vyks savivaldybių rinkimai, vis dėlto pagalvoti, ar likti čia, ar kandidatuoti į savivaldybių tarybas. Tada nekaltinsime vieni kitų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau pratęsti gerbiamojo A.Salamakino kalbą ir priminti tiems, kurie turi labai trumpą atmintį, tai ponams konservatoriams, kaip Nevėžio apygardoje du kartus jų rinktas kandidatas apgavo rinkėjus. Taip pat M.Laurinkus atsisakė mandato, kai gavo šiltesnę kėdę, taip pat buvęs praeitos kadencijos Seimo narys Vitas Matuzas, kuris pamanė, kad mero kėdė yra šiltesnė, irgi atsisakė mandato ir, deja, apgavo rinkėjus. Taigi, ponai konservatoriai, ir jūs atsiprašykite rinkėjų už apgavystę. Matykite ne tik kitus, bet ir save.

PIRMININKAS. Bet apie ką mes dabar diskutuojame, aš noriu paklausti. Juk vyksta… Palaukit minutę, juk vyksta svarstymas. Po svarstymo mes turime tik du pasiūlymus. Minutę, ar galit pasiklausyti? Buvo vienas pasiūlymas papildyti tekstą „atsisakiusius būti Seimo nariais“ ir antrą pasiūlymą teikė A.Kubilius – „apgavusiems savo rinkėjus“. Daugiau jokių pasiūlymų nėra. G.Steponavičius. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Tikrai ne trečią siūlymą noriu formuluoti. Aš siūlau jums, kaip ką tik išrinktam, elgtis atsakingai. Jūs negalite teikti žodžiu suformuluotų siūlymų. Tai prieštarauja Statuto raidei ir dvasiai. Todėl, jeigu yra norinčių, kad būtų siūlymų, jie turi būti įforminti Statuto numatyta tvarka. Tam turėtų būti daroma pertrauka arba mes turime apsispręsti pagal tokį tekstą, koks jis yra, balsuoti už, prieš arba susilaikyti. Variantai, išsakyti žodžiu ir jums pateikti paraštėse, negali būti svarstomi pagal galiojantį Statutą.

PIRMININKAS. Gerai, aš matau, kad šis klausimas sukėlė daug emocijų. Mano pasiūlymas būtų toks. Minutę! Mano pasiūlymas būtų toks: pakviesti juos visus į posėdį (Balsai salėje, plojimai) ir rytoj tęsti šio nutarimo svarstymą. (Balsai salėje) Palaukite, palaukite. Kur juos dabar surasime? Gal jau miega žmonės. Ar galima pasiūlyti balsuoti už mano šį pasiūlymą? (Triukšmas salėje)

Gerai. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų pritarčiau kolegos G.Steponavičiaus pasakymui, kad jokiu būdu negalima daryti jokių, nesvarbu forma, žodžiu, raštiškų, pakeitimų šiame nutarime, nes nutarimas yra suformuluotas pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Šiuo atveju Konstitucinio Teismo Pirmininkas juos kvietė prisiekti. Pareiškimai nebuvo priimti, jis tą akcentavo. Pareiškimai yra pagarsinti dabar. Jie yra aiškiai suformuluoti, kad asmenys atsisako prisiekti. Nematau jokio pagrindo juos kviesti. Jie turi teisę dalyvauti, bet ne pareigą. Jeigu jie nepageidavo atvykti tuo metu, kai yra svarstomas nutarimas jų pareiškimų pagrindu, aš nematau kitos išeities, kaip pasielgti pagal Statutą. Suprantu, dabar vyksta diskusija, tą diskusiją reikia baigti, pereiti prie priėmimo procedūros, prieš tai pabalsavus po svarstymo. Čia nėra ką keisti ir nėra ką klausinėti. Pareiškimai atsisakyti prisiekti yra. Tokia procedūra yra numatyta Konstitucijoje: asmuo atsisako prisiekti, Seimas dėl jo priima nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Aš taip pat noriu pritarti R.Šukiui. Yra projektas. Projektas pateiktas remiantis Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalimi. Aš siūlau frakcijos vardu balsuoti už pateiktą projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu mes taip pat siūlome balsuoti už pateiktą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Taip. Yra keli pasiūlymai. Aš kviesčiau dėl pirmo. Palaukite. Aš dabar pradėjau formuluoti, nenutraukite. Aš noriu kelti klausimą balsuoti, kad be pakeitimų, koks dabar yra pateiktas nutarimas, pritartume po svarstymo. Jeigu nebus daugumos, tada eisime prie pateiktų pasiūlymų. Ar galima balsuoti? (Balsai salėje) Po balsavimo tarsite žodį. Nereikės jums…

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu atsiverstumėte Statutą, tai pamatytumėte, kad svarstant bet kokį nutarimo projektą, turi būti suteikta laiko ir galimybių pateikti nustatyta tvarka pataisą. Šito laiko nebuvo numatyta. Todėl racionaliausias pasiūlymas – rytoj įtraukti į darbotvarkę, mes pateiksime savo vienokias ar kitokias pataisas. Jeigu jūs, kaip Seimo Pirmininkas, sugalvosite, kad reikia pakviesti tuos Seimo narius, kurių likimą liečia šis nutarimas, tai irgi bus gerai. Bet kuriuo atveju mes neturime jokių galimybių pateikti pataisų, nes nutarimas išdalytas ką tik, ir Seimo statutas neleidžia pradėti jokių procedūrų nesilaikant nustatytų laiko limitų.

PIRMININKAS. Ar galime dabar svarstyti dėl pritarimo po svarstymo, o po to stabtelsime. Gerai. Minutę! Ar veikia mūsų aparatūra? Veikia. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume šiam nutarimo projektui?

Už – 76, prieš – 9, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo. Aš dabar siūlyčiau atidėti priėmimą, kol mes padarysime pertrauką, pasitarsime dėl pavaduotojų, o prie priėmimo grįšime vėliau. Jeigu yra kas nori teikti kokių nors pasiūlymų, siūlyčiau išnaudoti šitą pertrauką. Baigiame tą klausimą. Tiesa, noriu jums dar paskelbti… (Triukšmas salėje) Prašau tylos! Jūsų balsas buvo už? Užskaitome ir daktaro K.Bobelio, ir jūsų už.

Dabar noriu jus supažindinti su Prezidento dekretu dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Šis dekretas priimtas lapkričio 11 d. Procedūra reikalauja supažindinti su tokiu dekretu ir mes jį artimiausiame posėdyje įtrauksime į darbotvarkę. Rytoj.

Dabar skelbiu 50 min. pertrauką. 50 minučių pasitarimui su frakcijomis dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūrų. Ar galima mažiau? 30 min., sutrumpiname laiką. Dabar yra 21.45 val., 22.15 val. renkamės atgal į salę. Pertrauka – 30 minučių.

Pertrauka

PIRMININKAS. Prašome užimti vietas. Tęsiame posėdį. Noriu pasakyti, kad dėl mūsų svarstyto nutarimo yra gautos dvi pastabos. Pirmasis teikia E.Klumbys ir J.Razma. Ar visiems išdalintos tos pataisos? Ne. Kitoje pusėje. Aš kviečiu susipažinti ir dėl jų paskui mes balsuosime.

Seimo Pirmininko pavaduotojų rinkimai

Dabar leiskite pereiti prie kito mūsų darbotvarkės klausimo, tai yra Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūrų pateikimo. Aš norėčiau išeiti į tribūną ir pristatyti šias kandidatūras.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš, pasitaręs su frakcijų seniūnais, esu nusprendęs pateikti jums dvi kandidatūras į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Pirmasis – Socialdemokratų partijos siūlytas Č.Juršėnas. (Plojimai) Taip pat Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos kandidatas A.Pekeliūnas. (Plojimai) Leiskite jums pasakyti keletą žodžių dėl šių dviejų kandidatūrų.

Č.Juršėnas turbūt nereikalauja didelio pristatymo ir apibūdinimo. Tai yra politikas, kuris penktąjį kartą yra išrinktas Seimo nariu. Pats faktas daug ką pasako. Č.Juršėnas dirbo šiuos ketverius metus Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Iš tiesų aš labai norėčiau jį matyti savo komandos nariu, nes tai yra rimtas pagalbininkas, rimtas darbininkas, kuris išmano Seimo darbą, žino visas jo problemas ir yra puikus Seimo Pirmininko pavaduotojas. Noriu priminti, kad Č.Juršėnas 1993 m. ėjo Seimo Pirmininko pareigas, paskui Seimo Pirmininko pavaduotojo, taip pat ėjo Seimo Pirmininko pareigas ir šioje kadencijoje ir pasirodė kaip gabus, sumanus politikas, Seimo darbo organizatorius. Išties aš jam neturiu jokių pretenzijų, jokių priekaištų dėl to, kaip jis atlieka savo darbą. Žmogus, kuris ateina anksčiausiai ir palieka Seimo pastatą vėliausiai, jau nekalbant apie tai, kad jis dirba ir nedarbo dienomis, dirba ir dirbo, ir atiduoda visą save Seimo darbui. Pristatydamas Č.Juršėną aš tikiuosi jūsų palaikymo, jūsų pritarimo šiam siūlymui ir noriu jį siūlyti pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju. (Plojimai) Manau, jis taip pat gerai atliks ir šios kadencijos pirmojo pavaduotojo pareigas, dirbs drausmingai ir sąžiningai. Man atrodo, turėdamas tokį pavaduotoją kiekvienas vadovas ne tik būtų patenkintas, bet ir džiaugtųsi, nes jis atlieka didžiulį darbą, jo krūvis tikrai didelis, jam galima patikėti pačias svarbiausias ir pačias ypatingiausias užduotis. Siūlau pritarti Č.Juršėno kandidatūrai, balsuoti už jį ir išrinkti Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. (Plojimai)

A.Pekeliūną pažįstu šiek tiek mažiau, bet pažįstu taip pat gana ilgai. Teko jį matyti einantį įvairias pareigas – ir ūkio vadovo, ir mero. Visada jis mane žavėjo savo naujoviškumu, savo atliekamų pareigų supratimu visuomeniniu požiūriu, pilietišku požiūriu. Jis niekada neapsiribodavo tik tų pareigų vykdymu, jis visada matė plačiau, matė valstybės kontekstą, matė visuomenės poreikius. Tai yra tikrai visuomeniškai aktyvus žmogus. Noriu pažymėti, kad jis yra Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys, gerai išmano žemdirbių reikalus, turi patyrimo kaip meras ir darbo taryboje, valdymo patyrimo, ir tai yra labai svarbu dirbant Seimo Pirmininko pavaduotoju. Tikiuosi, kad jis savo patyrimą ir savo sugebėjimus pritaikys eidamas naujas pareigas ir bus geras mūsų komandos narys, nes psichologiškai yra priimtinas žmogus, moka įsiklausyti į kitas nuomones, kartu dirbti. Aš manu, kad tai žmogus, už kurį Seimas galėtų balsuoti ir išrinkti Seimo Pirmininko pavaduotoju. Jisai garbingai atstovaus Seimui, jisai garbingai atliks savo pareigas. Kviečiu jus pasisakyti ir balsuoti už šias mano siūlomas kandidatūras. Ačiū. (Balsai salėje)

Aš galėčiau atsakyti į klausimus, bet man reikėtų grįžti į savo vietą ir įjungti mikrofoną.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Seimo Pirmininke, man ir mūsų frakcijai nekelia abejonių, kad mes šiandien būtinai turime išrinkti faktinį Seimo Pirmininką, ir Č.Juršėnas tikrai yra tinkama kandidatūra, tačiau labai norėtųsi jūsų paklausti, kad jūs informuotumėte mus, kiek apskritai Seimo Pirmininko pavaduotojų numatoma turėti Seime, kokių partijų atstovai tai bus, kokios tai kandidatūros. Mes turime žinoti būsimąją valdybą, visą Seimo vadovybę. Galų gale tie, kurie užsiima tarptautiniais reikalais, supranta, kaip svarbu žinoti, kiek tarp tų Seimo Pirmininko pavaduotojų bent minimaliai galės susikalbėti su užsienio atstovais, atvykusiais į Lietuvą, ne vien rusų kalba, ir kitus panašius dalykus. Kas vadovaus Europos reikalų komitetui? Tai yra rimti reikalai ir manau, kad tai yra Seimo veidas.

PIRMININKAS. Negi jūs abejojate, kad mes nerimtai žiūrime į tuos klausimus?

R.JUKNEVIČIENĖ. Tai pasakykite, kiek bus Seimo Pirmininko pavaduotojų ir kokios yra kitos kandidatūros, ne tik šios dvi. Galbūt dėl jų galima balsuoti rytoj arba poryt, aš sutinku, bet šiandien mes turime žinoti, kaip atrodys Seimo vadovybė.

PIRMININKAS. Gerai, aš atsakysiu. Pagal Statutą yra numatyti penki pavaduotojai. Aš manau, kad tiek ir bus šios kadencijos Seime. Taip pat vienas iš penkių gali būti opozicijos atstovas, ir jisai bus. (Balsai salėje) Keturi pavaduotojai bus skiriami daugumos, t.y. valdančiosios daugumos, atstovų, Seime susiformavusiai daugumos. Jų kandidatūrų aš šiandien jums įvardyti dar negaliu, nes pats nežinau, tačiau jūsų visos abejonės arba išsakytos mintys taip pat jaudina ir mane. Aš manau, kad parinksime tinkamus žmones, kurie dirbs Europos reikalų komitete ir eis kitas pareigas, kad kalbėtų, kaip jūs sakote, ne tiktai viena kalba. Bet manau, kad ne vien tik kalbos turi būti labai svarbios parenkant, nes svarbu, kad žmogus, mokantis daug kalbų, pasakytų jomis protingas mintis, todėl labai svarbu, kad išmanytų savo darbą, būtų kompetentingas ir visi, tiek Seimo Pirmininkas, tiek jo pavaduotojai, dirbtų komandinį darbą viena gaida.

Prašau. A.Kubilius. Ne, Vytautas Čepas.

V.ČEPAS. Pagal plikę.

PIRMININKAS. Atsiprašau.

V.ČEPAS. Aš noriu pasakyti tokią repliką, kad kuo toliau į nepriklausomybę, tuo daugiau pavaduotojų. Matyt, kitas Seimas skirs kokius devynis.

Aš noriu gerbiamojo Pirmininko paklausti vieno labai paprasto dalyko. Aš abiem rankom ir kojom balsuosiu už Č.Juršėną, nes, matyt, vis tiek jis bus išrinktas ir yra vertas to. Ponas A.Pekeliūnas. Sakykite, kuo jis yra nusipelnęs Lietuvos demokratijos raidai, kokius straipsnius yra parašęs, kokiose konferencijose dalyvavęs, kokia jo parlamentinė patirtis? Užsienio kalbos aš irgi jokios nemoku, todėl negaliu klausti. Žodžiu, žmoniškai sakykite, kokie nuopelnai yra. Sako, yra Panevėžio rajono meras. Aš buvau Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas. Man kažkaip niekas nesiūlė dėl to. Tai ne nuopelnas, kad kažkas išrinko. Labai konkretus klausimas: koks indėlis į Lietuvos demokratijos plėtrą?

PIRMININKAS. Jūs, matyt, tuos blogus filmus žiūrite apie demokratijos tėvus ir kitus. (Plojimai) Iš tiesų tai yra kandidatas, kuris yra pateiktas Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, bet aš jums pristatydamas sakiau, kad asmeniškai pažįstu šitą žmogų ir manau, kad jis yra pasirengęs ir gali dirbti. Jūs visada kažkaip matuojate sau tą kostiumą. Aš manau, kad ir jums gyvenime bus pasiūlyta užimti šį postą. Nesijaudinkite, viskam savo laikas, ir tai nėra blogai, kad kuo daugiau Seimo narių ir naujai išrinktųjų turi galimybę dirbti šį atsakingą darbą. Kiek straipsnių parašęs, kai atsistos į tribūną, jis atsakys. Matyt, galėsite palyginti. Ir į kitus klausimus jis atsakys, kai stovės šioje tribūnoje ir atsakinės į jūsų klausimus. Aš galėčiau jums atsakyti, kiek ir ką, kokia jo disertacijos tema, bet turbūt šiandien ne tai svarbiausia.

J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Aš, žinoma, manau, kad mes daugelio dalykų galėsime paklausti kandidatų, bet mano klausimas skirtas jums. Norėčiau paklausti, kokius barus numatot priskirti čia šiandien paminėtiems kandidatams. Ypač rūpėtų, ką iš jums tenkančių pareigų numatot priskirti ponui A.Pekeliūnui. Ar neatsitiks taip, kaip su ponu Ramūnu Karbauskiu, kaip R.Šukys minėjo, kad teko pareikšti nepasitikėjimą, sulaukti greito atsistatydinimo ir paskui niekas nebekoordinavo komitetų veiklos?

PIRMININKAS. Dėl komitetų veiklos koordinavimo turiu pasakyti, kad tą darbą visiškai neblogai atliko V.Andriukaitis. Dėl R.Karbauskio buvo turbūt kiti motyvai, mes žinome, aš šiandien nenoriu jų minėti. Turbūt labai sunku dabar pasakyti, kaip seksis darbas naujai išrinktam Seimo Pirmininko pavaduotojui, bet aš tikiuosi, kad ir jūsų geranoriška pagalba, ir kitų Seimo narių padės jam labai greitai susiorientuoti einant naujas pareigas ir tinkamai atlikti šį darbą.

J.RAZMA. Kokį barą?

PIRMININKAS. Kokį barą? Iš tiesų šiandien mes dar nesame sutarę, kokį barą, nes labai svarbu, kokį barą paskirsime kitiems pavaduotojams, kurie bus paskirti galbūt dar šią savaitę, ir tada pasidalinsime. Kaip žinote, yra penki barai, ir tie, kurie geriausiai gali atlikti tą darbą arba kurie pageidauja vieno ar kito darbo baro, galės imtis.

Dabar norėčiau paklausti Č.Juršėno, ar jis sutinka kandidatuoti.

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Pekeliūnas.

A.PEKELIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Tada kviečiu į tribūną Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš suprantu, kad dabar, 22.34 val., kalbėti apie Konstituciją yra, na, kaip čia švelniau pasakius, tam tikras nekorektiškumas. Galima sakyti, konstitucinga, bet nekorektiška. Tačiau vis dėlto aš noriu pasakyti, kad kolegos žinotų, juo labiau kai bus kalba ir apie kitus Pirmininko pavaduotojus, kad Konstitucijoje numatyta, vadinasi, Seimo Pirmininko pavaduotojas, ar pirmasis, ar šiaip pavaduotojas, yra konstitucinė figūra. Jis turi tam tikras pareigas, tam tikras priedermes, kurios išrašytos tiesiogiai Konstitucijoje, nekalbu jau apie specialius įstatymus ir, žinoma, Seimo statutą. O šiaip Seimo Pirmininko pavaduotojas, kaip numato mūsų Statuto 30 straipsnio pats pirmasis punktas, atlieka Seimo Pirmininko pavestas funkcijas. Čia kalba štai buvo apie funkcijas.

Galiu pasakyti, kad pagal ankstesnį pasiskirstymą iš tikrųjų vienas buvo Europos reikalų komiteto pirmininkas, vienas atsakė už Seimo aparatą, vienas atsakė už parlamentinę kontrolę, arba priežiūrą (kaip Konstitucijoje suformuluota – priežiūra, o ne kontrolė; čia kitas žodis, bet esmė ta pati). Ir vienas atsakė už bendrą organizacinį darbą, arba už viso legitiminio proceso organizavimą Seime. Štai tas, kuris atsakė už visą legitimaciją, buvau aš ir plius man dar Seimo Pirmininkas buvo pavedęs vieną svarbų darbą – tai yra rūpintis Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu. Čia ganėtinai sudėtingas dalykas ir, prisipažinsiu, kad kai kurie galiojantys Konstitucinio Teismo sprendimai iki galo yra neįgyvendinti.

Taigi pasiskirstymas gali būti toks, gali būti šiek tiek kitoks, bet būtent taip, kaip savo potvarkiu numato Seimo Pirmininkas pavaduotojams. O jeigu taip trumpai drūtai, tai aš iš tikrųjų perėjau visas darbo grandis: kaip Seimo Pirmininkas, kaip einantis Seimo Pirmininko pareigas net du kartus, kaip pavaduotojas, kaip pirmasis pavaduotojas, bet svarbiausia – tris kartus buvau opozicijoje. Taigi žinau Seimą iš vienos ir iš kitos pusės ir pasiryžęs jums tarnauti, žinoma, valstybei, bet ir jums, eidamas tas pareigas, kurias jūs man patikėsite… Kiek minučių? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, iš tikrųjų jūs savo darbu, ir ankstesniu, ir Seime, nusipelnėte to, kad būtumėte išrinktas ir paskirtas į šias pareigas. Aš neabejoju, kad kolegos tai padarys. Linkėdamas jums sėkmės tame darbe, vis dėlto noriu išgauti iš jūsų garbingą pasižadėjimą, kad jūs padarysite viską, jog tas konvejeris būtų bent trečdaliu pristabdytas. Jeigu jūs tai pažadėsite, tikiu, kad taip ir bus. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū už tokį pasiūlymą. Bet kadangi aš nerealių pažadų neduodu (Juokas salėje), tai noriu pasakyti, kad aš stengsiuosi tai padaryti. Kol kas mes turime ganėtinai didelę preliminarią darbų programą. Nors žadame daugiau posėdžiauti vien ketvirtadieniais, bet turint galvoje, kad būsimasis Europos reikalų komitetas turės posėdžiauti trečiadieniais, penktadieniais, galimas daiktas, mums reikės šiek tiek posėdžiauti ir antradieniais, sakysime, klausimų pateikimas ir svarstymas. Ketvirtadienį, pirmoje dienos pusėje – tik priėmimas, penktadienį, jeigu reikės, jeigu Europos reikalų komitetas ar Užsienio reikalų komitetas pasiūlys, tada irgi dar galės būti posėdis. Bet aš manau, tai bus ypatingi atvejai. Visus klausimus turės spręsti arba Europos reikalų komitetas, arba Užsienio reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kandidate, kaip jūs sakėte per Seimo Pirmininko rinkimus, formalusis Seimo Pirmininkas A.Paulauskas dirba Gynybos taryboje, ir mes žinome…

Č.JURŠĖNAS. Gynimo taryboje.

A.KUBILIUS. Atsiprašau, Gynimo taryboje ir, kaip žinome, kontroliuoja teisėsaugą, o jūs esate tikrasis, faktinis Seimo vadovas. Ar galite mums dabar pasakyti, kas naujo mūsų laukia Seimo darbe, Seimo procedūrose, ką jūs pasiūlytumėte opozicijai naujesnio? Ir apskritai, kaip čia mes dirbsime?

Č.JURŠĖNAS. Pirma, aš negaliu nereaguoti, kad jūs ir vėl, kaip ir kadaise (taigi, kaip matote nieko naujo, čia aš atkreipiu naujųjų Seimo narių dėmesį), kol kas nieko naujo jūs nepasakote dar kartą bandydami mane supriešinti su Seimo Pirmininku. Žinote, anksčiau jums nepavyko ir dabar tai nepavyks.

O dabar dėl reikalo esmės. Naujų dalykų iš tikrųjų turėtų būti, nes, šiaip ar taip, pagrindinį įstatymų masyvą mes priėmėme. Be kita ko, dėl įdomumo galiu pasakyti, kad šitas Seimas, kuris baigė, per savo ketverius metus iš esmės priėmė trečdalį visos antros Lietuvos Respublikos parlamentų priimtų įstatymų, kitų teisės aktų. Tas Seimas, kuriame, gerbiamasis Andriau, mes kartu dirbome. Trečdalį to, ką padarė visi Seimai nuo 1990 m. iki 2004 m. lapkričio 15 dienos. Kadangi šitas buvęs Seimas labai daug padirbėjo, manau, dabartiniam Seimui išties reikės mažiau dirbti.

O jeigu kalbėsime apie opoziciją, drįstu tvirtinti ir tai aš esu ne kartą sakęs vakariečiams, kurie lankėsi Lietuvos Seime, arba patiems vakariečiams, kai aš būdavau Vakaruose, kad šitas Seimas ir jūsų, čia aš noriu pripažinti, konservatorių, ir mūsų, kairiųjų, dėka opozicijai davė tiek teisių, kad jau yra per daug, ir praėjusiame Seime opozicija nesugebėjo pasinaudoti visom teisėm. (Balsai salėje) Ne, tiesiog jūsų valia naudotis ar nesinaudoti. Anot Marko Tveno, amerikiečiai turi daugybę visokių teisių, bet viena pagrindinė – nesinaudoti tomis teisėmis.

PIRMININKAS. G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, aš irgi pasisakau už Č.Juršėno kandidatūrą ir manau, kad opozicijai tokiais pigiais triukais tikrai nepavyks supriešinti mūsų Seimo būsimos vadovybės. Apskritai siūlyčiau po praėjusios kadencijos opozicijos nesėkmės ir gana prasto darbo… ji nepadėjo tokiu darbu valdžiai, deja. Tikiuosi, susikaups ir galvos šiek tiek rimčiau, pradės dirbti, dirbti su įstatymais, sprendimais, bet tai čia siūlymas opozicijai. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau paklausti jūsų, atsakykite sąžiningai, o kaip jūs ištversite tą vieną vienintelę sesiją per savaitę, ar pavyks jums apseiti be neeilinių sesijų? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Iš tikrųjų sunkus klausimas, bet, kaip sakoma, šuo kariamas pripranta, o žmogus – prie visko.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mielam bičiuliui Kirkilui, norėčiau pasiūlyti apsidairyti aplinkui, kiek sėdėjo socialdemokratų per aną kadenciją, kiek dabar, ir pažiūrėti į šitą pusę. Bet jau tiek to, čia jau jo sąžinės reikalas.

Pone pretendente, iš tiesų labai reikia Seimui, kad jūs greičiau taptumėte Seimo Pirmininko pavaduotoju ir užsuktume visus darbus. Aš noriu jums palinkėti, gal ir paklausti, kad jūs tiek daug dirbdamas, bent vienos akies krašteliu būdamas arčiau prie Seimo vadovybės, arba būdamas vienas iš Seimo vadovybės atstovų, nebeleistumėte taip pasinerti į teisėsaugos reikalus Seimo Pirmininkui, kaip paleidote vadeles su visa savo frakcija per praeitą kadenciją. Tai vienas dalykas, ką jūs rengiatės daryti, kad daugiau nebūtų tokių užkulisinių veikimų, kurie buvo anoje kadencijoje. O kitas dalykas, vėl dėl opozicijos. Noriu iš jūsų išgirsti atsakymą. Ar jums neatrodo, kad būtų visai racionalu, jeigu Etikos ir procedūrų komisijos, Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos, Biudžeto ir finansų komiteto, bent jau Audito komiteto vadovai būtų iš opozicijos?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, pirmiausia pradėsiu nuo tos pastabos, kuri skirta socialdemokratams. Socialdemokratai yra tokios padermės, kad nepaisant to, kiek jų yra, jie savo darbą padaro, ir dar už kitus. Taigi prašom nesijaudinti. Dabar dėl Seimo Pirmininko potraukio tam ar kitam darbui. Jeigu jam patinka tas darbas, jis jį turi dirbti, tik, žinoma, laikydamasis įstatymų ir visų kitų reikalavimų. (Balsai salėje) Aš tikiuosi, kad taip bus. Jeigu taip nebus, jūsų pareiga prie jo kabinėtis. Primenu Statuto nuostatą – kartą per mėnesį, prašom, tik raštu suformuluoti klausimus, o ne šiaip, kas užeis ant liežuvio. Raštu. Ir Pirmininkas jums atsakys kartą per mėnesį. Tai numatyta Statute… Be reikalo tai pasakiau, nors būtumėte patys gal ir neradę to Statute. (Juokas, šurmulys)

Dabar dėl opozicijos. Iš tikrųjų čia yra įvairių sprendimo būdų. Kadangi daugeliui iš jūsų patinka Jungtinės Amerikos Valstijos, tai priminsiu jų patyrimą – dauguma pasiima viską. O kas lieka – tai jums (Balsai salėje). Ar imam amerikonišką variantą, ar imam europietišką? Aš žinau jūsų meilę Amerikai, tai jeigu atsisakote tos meilės Amerikai, tada galime svarstyti variantą kai ką skirti ir opozicijai. Sakysim, 1992–1996 m., kai aš turėjau garbės vadovauti Seimui, buvo numatyta, kad Žmogaus teisių komitetui vadovauja opozicijos arba mažumos atstovas. Toks dalykas buvo numatytas. Antra vertus, mano laikais ne vienas jūsų žmogus vadovavo įvairioms komisijoms ar delegacijoms. O jūsų laikais nė vienas mano žmogus neturėjo garbės vadovauti nors kokiai komisijai.(Šurmulys, plojimai) Tas, žinoma, nereiškia, kad mes vadovausimės principu – dantis už dantį. Aš manau, kad postais pasidalysime, ir galima svarstyti įvairius variantus. Pirma, dėl Biudžeto ir finansų komiteto. Kaip numato Statutas, opozicijos atstovas turi būti, vargu, žinoma, ar jis bus pirmininkas (čia aš noriu taip švelniai pasakyti), bet kad bus bent pavaduotojas, tai aišku kaip dieną, nes tai numato Statutas. O dabar dėl kurio nors komiteto arba dėl kurios nors komisijos ar delegacijos, aš manau, kad daugumai, nors ji ir didelė, sunkiau bus pačiai su savimi susitarti, bet, manau, kad atitinkami postai mūsų gausiai ir energingai opozicijai atiteks. Tokia yra mano nuomonė.

PIRMININKAS. Primenu, kad liko šešios minutės. V.Orechov.

V.ORECHOV. Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas panašus į G.Kirkilo, bet noriu sukonkretinti. Gerbiamasis Juršėnai, jūs esate gabus ir talentingas pasaulinio lygio politikas. Bet ar įmanoma vasaros metu atsikratyti eilinių sesijų apskritai? Ar jūs planuojate šią kadenciją tai padaryti, ar ne? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Įmanoma, bet kol kas aš neprižadu.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis Česlovai, šiandien jau iš kelinto jūsų daugumos nario girdžiu maždaug tokį principą: jeigu jūs taip darėte, mes dar geriau darysime. Ar jūs nemanote šito principo atsisakyti ir tai, kas buvo daroma blogai jų, vis dėlto reikia padaryti, kad jau jūsų būtų daroma gerai? Būtų dar vienas klausimas dėl to paties. Ar jūs kada nors sugebėsite valdančiajai daugumai pasakyti ne?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu pasakyti arba, tiksliau, pakartoti, nes aš sakiau, kad mes gerai darėme, bet po mūsų buvo blogai daroma, ir aš sakiau, kad mes nesivadovausime principu dantis už dantį. Malonu, kad jūs šitą principą remiate. Ačiū.

O dėl pasakymo „ne“, tai aš esu ne kartą sakęs, tik aš skiriuosi nuo savo kolegų (čia jau reikia parodyti į kairę pusę) ir nuo kai kurių kitų, nes kai aš sakau „ne“, tai aš sakau nesinaudodamas televizija. Čia yra skirtumas tarp manęs ir visų likusių. Aš šitą esu ne kartą sakęs ir aš tikrai sakysiu, ir bet kam. Kadaise P.Griškevičiui sakiau, tai kitiems man pasakyti jokia problema. (Balsai salėje) Bet ne per televiziją.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, aš atsimenu, kad 1996 m. Seimo kadencijoje jūs buvote labai aštrus antialkoholinės programos šalininkas. Absoliutus. Ar pasikeitė jūsų pozicija šiandien?

Č.JURŠĖNAS. Viskas gyvenime keičiasi, gerbiamasis profesoriau, bet kaip keičiasi, neaiškinsiu. Čia nesusiję su tiesioginiu mano pareigų vykdymu.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pretendente, mes visi puikiai žinome, kad jūs mokate viską skaičiuoti. Ar jūs galite pasakyti, kiek būtų mažiau Seime kregždučių, jeigu nebūtų prieš rinkimus pakeistas įstatymas ir nebūtų antrojo turo?

Č.JURŠĖNAS. Aš nesupratau klausimo.

P.GRAŽULIS. Kiek būtų Seime mažiau kregždučių, jeigu nebūtų pakeistas Rinkimų įstatymas likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų ir nebūtų antrojo turo? Kiek tada būtų mažiau vargo ir kiek trumpesni būtų posėdžiai?

Č.JURŠĖNAS. Iš tikrųjų būtų buvę mažiau, bet kitų būtų buvę daugiau, ir nežinia, kas geriau.

PIRMININKAS. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis kandidate, jūs tikriausiai sutiksite, kad Seimo prestižas tarp žmonių yra labai mažas ir, deja, jis priklauso ir nuo Seimo vadovybės. Seimo Pirmininkas išrinktas iš koalicijos partijos, kuri sulaukė gana mažo žmonių pasitikėjimo, atstovų. Taip pat jis pralaimėjo vienmandatėje apygardoje. Jūs laimėjote vienmandatėje, bet per Prezidento rinkimus sulaukėte, galima sakyti, fiasko. Kaip manote, ar tokį mažą tautos pasitikėjimą turintys Seimo vadovai, dabar formuojantys Seimo vadovybę, pakels Seimo reitingą tarp žmonių?

Č.JURŠĖNAS. Žinoma, kad Seimo vadovų individualus prestižas, arba reitingas, turi reikšmės visai institucijai, bet lemia ne jis. Lemia kiti dalykai. Aš galiu priminti, kad prieš kokius 20 ar daugiau metų Jungtinių Valstijų Kongreso pasitikėjimo rodiklis buvo 8%, bet Amerikoje niekas nesiūlė išvaikyti kongreso ar ką nors su juo daryti. Taigi visiems parlamentams visko pasitaiko. Mes esame atviriausia institucija, mes esame permatomiausi. Kadangi žmonės dar labai sunkiai gyvena, tai jie kaltina valdžią apskritai, o kuri valdžia labiausiai matoma? Ne Prezidentūra, ne Prezidentas, ne Vyriausybė, o Seimas yra labiausiai matomas. Ir žmonės elementariai sieja mus su savo blogu gyvenimu, todėl atitinkamas yra ir mūsų reitingas. Seimo vadovai gali persiplėšti, gali būti angelai ar archangelai, vis tiek bus tas pats.

PIRMININKAS. A.Kašėta. Paskutinis klausimas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis kandidate, ir Seimo Pirmininkas, ir jūs žadėjote, kad bus tobulinamas Seimo darbas, kalbėjote apie naują darbo stilių, bet vėlgi mes posėdžiaujame 11 val. vakaro ir nemanau, kad tokiu metu gali būti priimti geriausi valstybei sprendimai šioje salėje. Todėl iš tikrųjų nenustebčiau, jeigu nebūtų palaikyta jūsų kandidatūra, nes, kaip suprantate, Seimo nariai gali balsuoti neadekvačiai pagal situaciją. Ar jūs vis dėlto ketinate atsisakyti tokios praktikos ir galite pažadėti, kad tai paskutinis šioje kadencijoje, beprasidedančioje kadencijoje, tokiu metu vykstantis posėdis?

Č.JURŠĖNAS. Mielieji bičiuliai, aš taip į jus leisiu sau kreiptis, juo labiau kreipiasi senas ir geras mano pažįstamas, su kuriuo esame daug ir gerų darbų padarę, o kai ką ir atskirai. Mielieji bičiuliai, šios dienos posėdis yra išmėginimas visiems, ypač naujiesiems. Štai tiek mes esame ištvermingi, kiek galime logiškai mąstyti ir veikti 22.52 val. Man atrodo, kad kol kas ir klausėjai, ir, atsiprašau, atsakantysis viską dėsto labai logiškai, dar netgi simpatiškai. Vadinasi, jums visiems malonumas, galėtumėte dar paklausinėti, būtų koncertas, plius nemokamas. Taigi prašom nepergyventi, o jeigu taip atsitiktų, kad jūs manęs neišrinktumėte, tai ką darysi? Nežinia kas ką nuskriaus. (Juokas. Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū Č.Juršėnui. Kviečiu A.Pekeliūną.

A.PEKELIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po gerbiamojo Česlovo kalbos sudėtinga ką nors gero pasakyti, bet galbūt aš iš karto atsakysiu į klausimą dėl to, ką esu padaręs demokratijos labui. 1988 m. Sporto rūmuose vyko žemdirbių suvažiavimas, jūs žinote, kokie tai buvo laikai, ir tada viešai iš tribūnos aš pakviečiau faktiškai į nepriklausomybę. XX partijos suvažiavime aktyviai balsavau už tai, kad Lietuvos komunistų partija atsiskirtų, ir vėlgi aš viešai pasakiau, kad aš esu už nepriklausomybę. Toliau vyko procesai, kuriuose visi dalyvavo.

Dėl mero darbo. Matyt, gerbiamasis A.Auštrevičius galėtų paliudyti, jis čia yra, kai mes pakėlėme visų rajonų visuomenę už Europą, Panevėžio rajonas buvo vienas iš geriausiai balsavusių už Europą ir aš buvau vienas iš aktyviausių, kad mes įvykdytume šitą kilnią pareigą.

Yra ir daugiau dalykų, susijusių su mano veikla dėl demokratijos. Galiu pasakyti, kad mūsų rajonas turi daugiausia bendruomenių, nes aš esu vienas iš pirmųjų merų, kurie važinėjo po Europą norėdami įsitikinti, kas tai yra bendruomenė, kodėl ji yra reikalinga. Grįžęs labai aktyviai pervažiavau per visas rajono gyvenvietes, kad žmonės susiburtų į bendruomenes ir galėtų gyventi bendruomeniškai. Tarybiniais laikais aš buvau baustas už tai, kad priėmiau į darbą Kazachstano vokiečius. Buvau baustas už tai, kad padėjau bažnyčiai ir taip toliau. Taigi šiek tiek prie demokratijos Lietuvoje aš prisidėjau.

Apskritai mano darbas buvo trisdešimt metų gamyboje, vadovavau faktiškai dviem stambioms gyvulininkystės įmonėms. Nuo 2000 m. buvau Panevėžio rajono meras. Aš manau, mero darbas yra kaip ir mažyčio Seimo pirmininko, kai sugebama dirbti su opozicija ir pozicija. Panevėžio rajonas, turėdamas stiprią opoziciją, visą laiką sugebėjo su ja labai gerai susikalbėti.

Jeigu jūs mane išrinksite Seimo Pirmininko pavaduotoju ir jeigu man bus pavestos atitinkamos pareigos (aš šiandien negaliu pasakyti, kokios tai bus funkcijos), aš stengsiuosi viską padaryti klausydamasis jūsų nuomonės, kad tas pareigas galėčiau gerai vykdyti. Manyčiau, kad tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pretendentui. V.Čepas norėtų jūsų paklausti. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamasis Alfredai, aš tikrai nesu prieš jus nusiteikęs, bet mane vis tiek domina toks įdomus dalykas. Sakau, kuo daugiau ateina Europos pinigų, tuo daugiau Seime Pirmininko pavaduotojų. Jūs esate tiesiogiai susijęs su V.Uspaskichu, su Krekenavos firmomis. Ar jums neatrodo, kad visas šis reikalas yra ne politinis, ne ideologinis, o piniginis? (Balsas salėje) Žinau. Ponas Viktoras man trukdo formuluoti mintį. Dėl visų šių dalykų, ko aš klausiau, jūs atsakėte, kokia jūsų buvo plėtotė Lietuvos demokratijos… Ar jūs esate parašęs kokių nors knygų, straipsnių, dar ką nors padaręs, kad tikrai?.. Pirmininko pavaduotojas turi būti truputį žemesnis žmogus negu Pirmininkas. Ką jūs šioje veikloje esate nuveikęs?

A.PEKELIŪNAS. Aš nežinau, kodėl kolegos juokiasi, bet vardinti straipsnius ir tai, ką aš esu parašęs pradedant disertacija… Aišku, visa tema daugiau buvo skirta gyvulininkystei, gamybai. Mano darbai, be abejo, nebuvo susiję su politiniais dalykais, bet dirbant meru labai daug straipsnių vietinėje spaudoje buvo kaip tik apie tai, ką turi daryti taryba, ką turime daryti, kad rajone būtų geriau ir t.t.

O kas susiję su V.Uspaskichu, noriu atvirai pasakyti ir, man atrodo, daugelis jau žino, kad nėra to kontakto, kaip yra bandoma man „pripiršti“, kad aš vos ne V.Uspaskicho tarnas ir t.t. Mes buvome visiškai nepažįstami, kai buvo perduodamos Krekenavos agrofirmos akcijos. Po to aš tapau meru ir apskritai neliko jokio ryšio. Nemanyčiau, kad mes galime ką nors kalbėti apie tai, kad būdamas Pirmininko pavaduotoju aš darysiu įtaką V.Uspaskicho firmoms ir t.t. (Balsai salėje) Vieną kiaulę atiduosime.

PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte savo straipsnių visą komplektą padovanoti V.Čepui?

A.PEKELIŪNAS. Bandysiu.

PIRMININKAS. Ir knygų. Klausia J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis kandidate, nors jūs čia lyg ir atsiribojote nuo santykių su V.Uspaskichu, bet aš patikslinčiau klausimą. Ar nėra tokių įmonių, kurių akcijų kartu turi jūsų šeimos nariai ir V.Uspaskicho šeimos nariai arba „Vikondos“ koncerno kiti akcininkai? Dar kartą būtų galima prisiminti, jeigu jūs sutiktumėte, tą garsiąją Krekenavos agrofirmos istoriją. Tuo metu, kai buvo ginčas su Ūkio banku dėl įkeistos įrangos, jos pakeitimo ar nepakeitimo, perdažymo, atrodo, jūs vadovavote. Ar galėtumėte prisiminti, ar jūs nebuvote tarp tų, kurie ragino nevykdyti teismo sprendimo, neįsileisti antstolių, kitaip sakant, nevykdyti įstatymų? Manau, Seimo Pirmininko pavaduotojui svarbu būti pavyzdžiu vykdant įstatymus.

A.PEKELIŪNAS. Matau, kad gerbiamasis J.Razma pats juokiasi ir supranta, ką šneka, kad tai yra labai rimto politiko kalba. Manau, kad tai jau nusibodusi tema, kuri atvirai išgvildenta, visi teismai buvo, jie įrodė. Kad aš neleidau antstoliams vykdyti, manau, tai dariau remdamasis įstatymu. Antstoliai neatėjo, nes jie negalėjo ten ateiti. O daugiau, manyčiau, viskas yra labai švaru ir tvarkinga. Jūs puikiai tai žinote.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pavaduotojau, būsimasis Seimo Pirmininko pavaduotojau arba pretendente į pavaduotojus, Seimo Pirmininko pavaduotojo ir apskritai Seimo nario darbas yra susijęs su tuo, kad reikia labai daug kalbėti. Mes kėlėme klausimą dėl užsienio kalbų. Nėra jūsų biografijos ir aš nežinau jūsų žinojimo, nors tai gal ne taip svarbu. Man labai rūpėtų, kaip jūs, būdamas Seimo Pirmininko pavaduotoju, rūpinsitės lietuvių kalbos grynumu, tuo, kad Seimo nariai kalbėtų kiek galima taisyklingiau lietuviškai? Mes visi darome klaidų ir labai gerai, kad šiandien išdalyta knygelė, kaip mes turėtume kalbėti. Kiek jums pačiam bus tai svarbu?

A.PEKELIŪNAS. Labai geras klausimas. Iš tikrųjų lietuvybė Lietuvoje… ir mes privalome būti lietuviai. Aišku, lietuvių kalba nėra lengva. Būdamas meras aš stengiausi ją tobulinti. Manyčiau, kad ir Seimo nariams, kaip jūs sakote, šis dalykas labai svarbus.

Mano anglų kalbos žinios. Na, galiu pasakyti, kad baigęs dvejus aukštuosius mokslus, aišku, mokiausi anglų kalbą. Po to mokiausi užsienyje, Anglijoje, vėl anglų kalba. Visą laiką, tiek dirbdamas gamyboje, tiek meru, turėjau kontaktų su užsieniečiais, laisvai kalbu su jais buitine kalba. Aišku, kartais reikia kai ką ir išsiversti.

O ką galėčiau padaryti dėl lietuvybės? Be abejo, lietuvių kalbos mokslas ir lietuvių kalbos programa mokyklose yra labai aukšto lygio. Kartais manau, kad mes per daug stengiamės lietuvių kalbą ištobulinti mokyklose, nes vaikai jau darosi priešiški jai. Tačiau kito kelio nėra, nes ji yra sunki, ir mes privalome daryti viską, kad ji būtų tobulai išvystyta ir išmokta.

PIRMININKAS. Klausia A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kandidate, jūs savo interesų deklaracijoje rašote, kad vienas iš galimų jūsų interesų konfliktų yra susijęs su tuo, kad jūs valdote akcinės bendrovės Krekenavos agrofirma akcijas. Kaip mes suprantame, dalį tokių akcijų valdo ir jūsų kolega V.Uspaskich. Eidamas žemesnes pareigas negu jūs, tik Ekonomikos komiteto pirmininko, jis šioms firmoms parūpino iš SAPARD’o apie 40 mln. litų. Koks jūsų planas?

A.PEKELIŪNAS. Parūpinti 100 mln., atsakyčiau juokais. Manau, kad mano interesas ten yra labai mažas, tik 10%, aš jas perrašysiu, kad neturėčiau apskritai jokio intereso. Būnant Seime, kaip suprantu, galima turėti iki 10% akcijų. Jeigu provokuojate, manyčiau, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas visą laiką tiek yra šviečiamas, kad jam jūs neleisite daryti tai, ką jūs bandote čia inkriminuoti. Aš niekada nedariau ir nedarysiu to, ko negalima ir neleidžiama. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis Alfredai, mes iš tiesų esame ne vienerius metus pažįstami. Norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs, išrinktas Panevėžio rajone, Panevėžio mieste, dėsite didesnes pastangas plėtodamas ir didesnį dėmesį kreipdamas regioninei politikai, aišku, ir Panevėžyje, didesnių investicijų nukreipimus… ne vien tam, kad premjeras turėtų geresnius medžioklės plotus? Jūsų, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojo, pozicija turėtų būti labai ryškiai orientuojama ne vien panevėžiečiams, pirmiausia, aišku, panevėžiečiams, bet ir kitiems rajonams. Ar regioninės politikos prasme, tarkime, jūs, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas, tikrai būtumėte regioninės politikos šalininkas? Ačiū.

A.PEKELIŪNAS. Ačiū už klausimą. Manau, negaliu atsakinėti, nes nežinau, kokias vykdysiu funkcijas. Kas susiję su regionine politika, mano, kaip asmens, nuomonė, aš suprantu, kam buvo skirtas klausimas. Tai yra sulyginti investicijas kaimui, provincijai ir tokiam miestui kaip Panevėžys. Mano pozicija yra tokia, kaip sakote. Taip, viskas turi būti finansuojama vienodai ir tada susivienodins. Dabar, aišku, yra regionų, kurie visiškai smunka, ir yra tokių kaip Vilniaus, kuris labai klesti. Ir žmonių trauka į Vilnių… be abejo, tai yra neteisinga.

PIRMININKAS. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Šio Seimo posėdis yra geriausias paliudijimas, kad žmonių trauka yra būtent Vilnius, o ne kas kita. Gerbiamasis pretendente, klausimas yra kitas. Jūs sakote, kad jūsų interesai yra vieši, jūs juos deklaravote. Kita vertus, jūs sakote matęs Europą, keliavote, pažinote, susišnekate. Vis dėlto pretenduodamas į šias atsakingas pareigas galėtumėte bent šiek tiek detaliau pasidalyti, nebūtinai tais planais, apie kuriuos klausė A.Kubilius, bet tais planais ir savo įsivaizdavimu, ką jūs, eidamas šias pareigas, galėtumėte nuveikti?

A.PEKELIŪNAS. Jeigu galima, pradėsiu nuo didžiosios vizijos. Mano vizija yra ir programoje, aš aiškiai pasisakau už tai, kad Lietuva vėl taptų tokia pat garbinga ir gerbiama, kokia ji buvo, kai buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje, kai visos… (Šurmulys salėje) Palaukaite, palaukite. Kai visos respublikos mums pavydėjo. Ką noriu pasakyti? Noriu, kad Lietuva būtų Europos Sąjungoje tokia pat, kaip buvome anais laikais, ir dar daugiau gerbiama negu tada. Tai viena iš mano tokių vizijų. O ką padaryti? Noriu, kad žmonės būtų dar turtingesni negu europiečiai. Mes, lietuviai, turime tokią didžiulę potenciją, tik reikia, kad mes visi, kolegos, nusiteiktume tam, kad lietuviai geriau gyventų negu iki šiol. Tai yra didžioji vizija, o apie detales galima kalbėti. Bet matau, gerbiamieji, supratote, kad aš lyg ir gyriau tą Tarybų Sąjungą. Ne, aš norėjau pasakyti, kad tada visi Tarybų Sąjungos piliečiai labai gerbė Lietuvą, nes ji buvo labai gera.

PIRMININKAS. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis pretendente, Panevėžio rajone planuojama įkurti regioninį sąvartyną. Iš pradžių jūs labai aktyviai rėmėte šį projektą, bet prieš Seimo rinkimus jūsų pozicija pasikeitė, matyt, dėl to, kad įgytumėte didesnį Panevėžio rajono rinkėjų pasitikėjimą. Iškilo reali grėsmė prarasti apie 78 mln. Europos Sąjungos lėšų. Ar jūs nemanote, jeigu iš tikrųjų jūsų nuomonės pasikeitimui turėjo įtakos artėjantys Seimo rinkimai, kad jūs būsite supainiojęs savo viešuosius ir privačius interesus?

A.PEKELIŪNAS. Ačiū už klausimą. Jeigu jūs stebėjote visą eigą, tai aš galiu pasakyti, kad pirmiausia ne mano iniciatyva viskas įvyko, o bendruomenės, kuri gyvena 30 metų šalia to sąvartyno, iniciatyva. Ten gyvena 600 žmonių, jie kreipėsi į mane, kaip į merą, ir prašė, reikalavo, kad padėčiau, kad šis regioninis sąvartynas šalia to miestelio, tos gyvenvietės, nebūtų statomas. Be abejo, kai aš įsigilinau, kad galimybių studija atlikta paviršutiniškai, jiems buvo meluojama, kad tai bus modernus fabrikas, pasirodė, kad bus projektuojama paprasta duobė, į kurią bus verčiamos šiukšlės, aš bandžiau įtikinti Aplinkos apsaugos ministeriją, kad reikėtų ieškoti kitos vietos ir peržiūrėti tą galimybių studiją. Jokio ryšio su rinkimais tikrai nebuvo, bent jau G.Šileikis tai tikrai žino. Tačiau tai, be abejo, buvo panaudota opozicijos kaip rinkimų šou. Aš tikiu, kad dėl šio mano žingsnio Panevėžio rajonas turės moderniausią Lietuvoje sąvartyną.

PIRMININKAS. Liko pusantros minutės. Paskutinis klausimas. G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, man labai džiugu ir malonu, kad vis dėlto atstovas iš regiono, kuriame gyvena daugiau kaip 33% gyventojų, pretenduoja į Seimo Pirmininko pavaduotojo postą. Žinant jūsų aktyvų darbą regionuose, mano klausimas toks. Kiek Panevėžio rajone buvo įkurta kaimo bendruomenių? Kaip jūs manote, ar būdamas žemės ūkio ministru turėtumėte didesnę įtaką kaimo regionams negu būdamas Seimo Pirmininko pavaduotoju?

A.PEKELIŪNAS. Įtaka bendruomenėms ar?..

G.MIKOLAITIS. Visam kaimui.

A.PEKELIŪNAS. Dėl bendruomenių įkūrimo galiu pasakyti, kad 2000 m. buvo dvi bendruomenės, o 2003 m. jau buvo 58 bendruomenės. O dėl ministro ar Seimo Pirmininko pavaduotojo, tai partija taip nusprendė ir aš pritariu tai nuomonei. Manyčiau, kad turiu vykdyti tą valią, kuri man patikėta.

PIRMININKAS. Dar vienas klausimas. S.Pečeliūnas. Paskutinis dar spės.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, kad nesikartoja ankstesnių seimų praktika, kai ties S.Pečeliūnu sąrašas paprastai pasibaigdavo. Gerbiamasis pretendente, mane labai sudomino jūsų paminėjimai, jūsų nuopelnai demokratijai. Jūs minėjote 1988 m., minėjote LKP suvažiavimą. Noriu jūsų paklausti, ar jūs iš principo suvokiate, kas yra demokratija ir ar tai yra okupacijos sąlygomis? Jūs minėjote okupacijos laikus.

O dabar iš esmės. Čia Seimo Pirmininko ir pono Č.Juršėno buvo minėtos kai kurios Seimo Pirmininko pavaduotojų sritys, kurios yra labai konkrečios ir labai aiškios. Pirmininkas sakė, kad tos sritys dar nepasidalytos. Būtų įdomu iš jūsų išgirsti, nes iš pono Č.Juršėno gana aišku, kurios sritys jam yra artimesnės. Kurios sritys iš tų paminėtų būtų jums mielesnės, kuriose jūs imtumėtės savo iniciatyva atlikti kokius nors darbus? Gal apie tuos darbus galėtume išgirsti? Ačiū.

A.PEKELIŪNAS. Dėl demokratijos, tai, manau, nepriklausomybės siekimas ir yra demokratija. Nesvarbu, kad buvo sovietinis režimas, bet tai buvo pirmieji žingsniai – Sąjūdis ir visi Lietuvos žmonės, ir Baltijos kelias buvo demokratijos išraiška. Kad mes pasiekėme nepriklausomybę ir dabar turime demokratiją, tai ir buvo tų žingsnių pasekmė.

Man maloniausi būtų, manyčiau, du variantai. Aišku, maloniausi galbūt būtų Europos reikalai, nes, manau, Airijos pavyzdys Lietuvoje neįgyvendintas. Dirbdamas Europos Sąjungos regionų komitete studijavau Airijos pavyzdį, manau, kad pabandyti Lietuvai sekti šiuo pavyzdžiu būtų labai gerai. Mes turėtume pagalvoti, ar neverta perskirstyti Europos Sąjungos fondų mokslui, žmonėms perkvalifikuoti, kad tie žmonės iš mūsų mažiau bėgtų. Jeigu trumpai. Be abejo, galima ir posėdžių tvarką, ir Statutą, ir t.t. Kaip mes pasidalysime, taip ir bus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Laikas baigėsi. Dėkoju.

A.PEKELIŪNAS. Ačiū kolegoms. Jeigu pritariate, kviečiu už mane balsuoti.

PIRMININKAS. Dabar frakcijų kalbos ir dalyvavimas diskusijoje. (Balsai salėje) Ne, yra užsirašiusių kalbėti. (Balsai salėje) Palaukite. Dabar mes išgirdome dviejų kandidatų prisistatymą. Ne, nėra čia kokio ypatingo poreikio, bet frakcijų nuomones mes turėtume išgirsti. (Balsai salėje) A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Dar kartą labas vakaras. Aš ilgai negaišinsiu. Išklausius abu pretendentus, aš paskelbsiu Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nuomonę. Mes vertiname poną Č.Juršėną kaip rimtą, labai kvalifikuotą ir patyrusį politiką. Tačiau išsakytos mintys, kad opozicijos vieta yra leistina tik tiek, kiek leidžia dauguma, atspindi tam tikrą mąstymą ir požiūrį į mūsų bendrą darbą. Tai kelia nerimą, tokio masto politikas, tokios išminties politikas, kuris nekalba šiaip sau, iš tikrųjų skleidžia nelabai gerus signalus. Mes norėtume galbūt, kaip sakė V.Čepas, vertindami poną Česlovą kaip žmogų, turėti savo gerą nuomonę, tačiau kaip būsimojo Seimo Pirmininko pavaduotojo, kuris šiandien aiškiai išdėstė savo nuomonę į opoziciją, kurios reikia tik tiek, kad netrukdytų valdančiajai daugumai važinėti buldozeriu pirmyn, atgal, atleiskite, pone Česlovai, mes jūsų kandidatūrai pritarti negalime. Todėl mes balsuosime prieš.

Dėl pono A.Pekeliūno. Klausantis jo toks įspūdis, tikrai nėra nieko asmeniško, kad žmogui, ko gero, artimesnis būtų žemės ūkio ministro postas. Kuo čia dėtas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atleiskite, mes nesupratome. Todėl mes irgi balsuosime prieš.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Mazuronį.

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, pateikdamas mūsų frakcijos nuostatas, norėčiau šiek tiek pritarti R.Juknevičienės kalbai, kad būtų buvę kur kas geriau, jeigu mes būtume išgirdę visą komplektą, tai yra visus pavaduotojus, ir būtume žinoję arba išgirdę pasiskirstymo sritis. Be abejo, tai būtų buvę visiems kur kas geriau ir aiškiau. Nepaisydami to, išklausę kandidatus, ir gerbiamąjį Česlovą, ir gerbiamąjį A.Pekeliūną, manome, kad tai yra gana kompetentingi žmonės, galintys dirbti Seimo Pirmininko pavaduotoju pozicijoje. Mūsų frakcija abiem kandidatūrom pritars.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Kubilius, Konservatorių frakcija. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, apie Č.Juršėną norėčiau pasakyti keletą tikrų žodžių. Mes išgirdome tikrojo Seimo vadovo kalbą, padalijo komitetus, komisijas ir nurodė opozicijai labiau kontroliuoti formalųjį Seimo Pirmininką A.Paulauską. Mes tai priėmėme domėn. Bet, gerbiamieji kolegos, dviem socialdemokratų lyderiams A.Brazauskui ir Č.Juršėnui paskutiniuosius ketverius metus vadovavus Vyriausybei ir Seimui, socialdemokratų čia, Seime, nuo 51 sumažėjo iki 21. Atsakomybė už tai tenka ir Č.Juršėnui. Mums rūpi europietiškų socialdemokratų ateitis ir todėl kviečiame visus balsuoti prieš Č.Juršėną.

O apie A.Pekeliūną mes neturime daug ką pasakyti. Tai A.Paulausko pasirinkimas ir kaina, kurią A.Paulauskas ir mes visi turime sumokėti už tai, kad A.Paulauskas buvo išrinktas Seimo Pirmininku. Mes tik norėtume, kad Lietuva skambėtų kitokia skambiausia styga nei A.Pekeliūno prisiminimuose, ir nenorėtume, kad Europos Sąjunga viešai būtų painiojama su Tarybų Sąjunga. Taip pat nenorėtume matyti, kad Seimo vicepirmininko pagrindinis darbas būtų rūpinimasis V.Uspaskicho ekonominiais interesais. Todėl balsuosime prieš.

PIRMININKAS. K.Prunskienė. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kandidatūrų svarstymas vyksta pagal įprastą schemą. Daugumos siūlomi kandidatai yra palaikomi būtent pačios daugumos, o opozicijos kaip įrasta yra nepalaikomi. Turbūt su tuo tenka susitaikyti. Bet vis dėlto aš norėčiau pasakyti, ir visiškai objektyviai, kad sunku rasti argumentų nepalaikyti Č.Juršėno. Mes paklauskime bet kurį Lietuvos žmogų, stebintį Seimo darbą, kuris tikrai pasakys, kad sėkmingiausiai, atsiprašau, Pirmininke, aš šiuo atveju nelyginu su jumis, ir dažniausiai pirmininkauja Č.Juršėnas. Jis tikrai turi didelį pasisekimą ir palaiko Seime nuotaiką. Tai irgi labai svarbu. O tai, kad jis kai kur pajuokavo ir galbūt šiek tiek net ir sumenkino opozicijos galimybes ar statusą, tai turbūt irgi reikia priimti kaip tam tikrą humorą. Man irgi ne kartą teko būti įskaudintai, kai Seime apie mažesnes partijas kalbama su tam tikra ironija.

O dėl kolegos A.Pekeliūno aš esu visiškai tikra, kad jis, kaip savivaldos atstovas, tikrai gerai ir prasmingai įsikomponuos į Seimo vadovybę, turi gerą ir ūkinę, ir savivaldos lygio patirtį. Manau, kad būtų labai prasminga, todėl labai kviečiu palaikyti jo kandidatūrą. Šiandien mes svarstome Seimo vadovybę, o ne Vyriausybės sudėtį ir keista yra girdėti, kai peršama kokia nors kita pozicija, apie kurią nekalbama. Pakentėkime, ateis laikas ir tiems dalykams. Kviečiu balsuoti ir už vieną, ir už kitą kandidatą taip pat ir opoziciją arba būsimas, arba nepalaikančias frakcijas, taip pat kviečiu pagalvoti bent pavienius Seimo narius. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Mielosios kolegės ir kolegos, triūsdami Lietuvos labui šią naktį per naktį, aš manau mes iš tikrųjų apsispręsime dėl pavaduotojų, kurie yra verti, kad mūsų Seimo darbas vyktų sklandžiai. Aš džiaugiuosi, kad mes turime tokį frakcijos narį kaip Č.Juršėnas. Visi pripažįsta, kad Seimo keturi kampai laikomi mūsų visų frakcijų, tiek didesnių, tiek mažesnių, bet didelė dalis to laikymo priklauso Č.Juršėnui, jo kasdieniniam darbui, kuris galbūt ne visada matomas. Šiandien jis labai gražiai kreipėsi į visus, ypač opoziciją, į visus naujus Seimo narius, į mus, kurie pripratome prie naktinio pirmos sesijos dienos darbo ir apskritai prie darbo nematant valandų. Čia galbūt mūsų bičiulis A.Sysas, dabar turėdamas ir mūsų gerbiamąją A.Balsienę, pritars, kad kai ką reikėtų sunorminti. Aš, kaip kol kas sveikatos ministras, norėčiau pasakyti, kad mums reiktų iš tikrųjų sveikesnių sąlygų. Šiaip ar taip, išties kviečiu balsuoti už Seimo Pirmininko pasirinkimą – pasiūlymą Č.Juršėną skirti pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju ir gerbiamąjį A.Pekeliūną vienu iš Seimo Pirmininko pavaduotoju. O tai, kad mes turėsime jų dar daugiau, svarstėme, tarėmės, aš manau, kad visų frakcijų atstovavimas bus patenkintas. Todėl dar kartą kviečiu šį vėlų laiką pritarti teikiamoms Seimo Pirmininko pavaduotojo kandidatūroms.

PIRMININKAS. Aš siūlyčiau gal jau atsisakyti ar dar kas nori. V.Muntianas kėlė ranką pirmiau, paskui V.Karbauskis.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, Darbo partijos frakcijos vardu norėčiau pasveikinti Pirmininko iškeltus kandidatus, nes jų kompetencija iš tikrųjų niekas neabejoja. Ypač visi gerai žinome Č.Juršėną. Vien jau tai, kad mūsų partijos pirmininkas nuoširdumo valandėlėmis visą laiką pripažįsta, kad jis kaip politikas norėtų imti pavyzdį iš Č.Juršėno, irgi kalba apie labai daug ką. Vadinasi, kaip politikas iš tikrųjų Č.Juršėnas yra pasiekęs tam tikras aukštumas. Žinoma, apie jį daug kalbėti šiandien neverta.

Tačiau yra kitas mano kolega, su kuriuo aš gyvenau kaimynystėje ilgą laikotarpį, kai jis vadovavo Panevėžio rajono savivaldybei, tai A.Pekeliūnas. Žinau tą žmogų kaip konkretų vadybininką, dirbantį ilgą laiką versle ir tais laikais pasiekusį labai gerų rezultatų. Iš tikrųjų jis yra žmogus, kuriam nesvetimos inovacijos, kuris sugebėjo visai tai įdiegti versle. Ko gero, tuomet vienas iš pirmųjų Lietuvoje. Kita vertus, versle jis išmoko tiksliai formuluoti savo uždavinius, sugebėjo suburti kolektyvą tiems uždaviniams spręsti. Dirbdamas savivaldoje, taip pat spėjo save realizuoti. Iš tikrųjų perprato regioninę politiką, sugeba diegti savivaldos principus vadyboje. Tai irgi labai gerai. Tai, ko gero, gali būti nauja patirtis Seimui. Manau, kad šis žmogus, turintis tokią darbo versle, darbo savivaldoje, darbo vadyboje patirtį, organizuojant, telkiant kolektyvą tikslams realizuoti, taip pat turėtų pasitarnauti ir Seimui. Todėl dar kartą noriu pasveikinti iškeltus kandidatus ir pritarti Darbo partijos frakcijos vardu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų vėlus laikas, reiktų trumpai. Kadangi mes jau aiškiai supratome, kad opozicija nebalsuos, bet valdančiosios daugumos visi atstovai pritaria, mūsų frakcija, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija, pritaria abiem kandidatūrom – ir Č.Juršėno, ir pono A.Pekeliūno.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu jums paaiškinti, kad pagal Statutą pirmasis pavaduotojas renkamas iš išrinktų Pirmininko pavaduotojų, skiriamas. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš Seimo Pirmininko pavaduotojų paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Todėl balsuosime už Seimo Pirmininko pavaduotojus Č.Juršėną ir A.Pekeliūną. Jūs gaunate du balsavimo biuletenius ir dėl kiekvieno atskirai balsuojate. Balsavimas prasideda 23.30 val., baigiasi 24.00 val., posėdį tęsime po to. G.Steponavičius, prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paklausti. Išsivaikštome balsuoti, grįžtame į posėdį, koks scenarijus laukia šiandien ir rytoj?

PIRMININKAS. Scenarijus toks, kad turime patvirtinti Seniūnų sueigą ir valdybą, tada kitos dienos darbotvarkę, ir posėdis bus baigtas.

G.STEPONAVIČIUS. O rytojaus darbotvarkės perspektyva? Jeigu galima, trumpai dabar paminėkite.

PIRMININKAS. Dabar einame balsuoti, laikas. Jums padaugins, tuoj gausite. Prašau visus dabar eiti balsuoti, o darbotvarkę gausite.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Ž.Padaigos, R.Pavilionio, B.Ropės ir A.Zuoko Seimo nario mandato netekimo“ projektas Nr.XP-2 (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kol skaičiuojami balsavusiųjų balsai, norėčiau sugrįžti prie mūsų nutarimo, kuriam po svarstymo pritarėm, – dėl Ž.Padaigos, R.Pavilionio, B.Ropės ir A.Zuoko. (Balsai salėje) Aš pasakysiu paskui. Dėl mandato netekimo. Primenu, kad mes po svarstymo pritarėme. Dabar jums yra išdalinta Teisės departamento išvada, kurioje sakoma, kad pasiūlymai įrašyti į nutarimą atsisakius būti Seimo nariais, apgavus savo rinkėjus yra vertintini kaip konstatuojantys tam tikras faktines aplinkybes bei išreiškiantys politinę valią, kas nėra nustatyta Konstitucijos ar Statuto ir dėl to nepriimtini kaip pertekliniai. O siūlymas ištraukti Žilviną Padaigą vertintinas kaip neturintis pagrindo. Ir taip toliau. Jūs turbūt turite šitą išvadą ir patys galite susipažinti. A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Pirmininke, dėl to mes diskutuosime. Aš dabar norėjau jūsų paklausti dėl vedimo tvarkos. Sakykite, kurios dienos posėdis dabar vyksta. Ar neturėtume dabar dirbti pagal antradienio darbotvarkę, kuri yra ką tiktai išdalyta?

PIRMININKAS. Kai dirbi, laiko neskaičiuoji. Tiesiog jis greitai bėga, o jeigu mes dar aiškinsimės, ir trečiadienio sulauksime. Gal pabaikime nesikarščiuodami tai, kas yra pasiūlyta, o po to jau rodysime savo išmintį ir sumanumą.

Dabar dėl pasiūlymų. Ar būtų prašymas balsuoti už E.Klumbio pasiūlymą, ar po Teisės departamento išvados jūs pritartumėte, kad nereikia to daryti? Pritariate? Ką reiškia galvos kratymas, nežinau. Nepritariate. Taip ir sakykite. Tada J.Razma dėl A.Zuoko. Po žodžių „A.Zuoką apgavus rinkėjus“, laikotės to? Nėra jo? Už jį? Kad reikia balsuoti, taip? Gerai, pasiruoškite kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl abiejų pataisų – dėl pirmos ir antros, dėl E.Klumbio ir dėl J.Razmos. A.Kubilius, prašau. Prašau, Andriau Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, nors Teisės departamentas ir aiškina kai kuriuos dalykus, tačiau, mano įsitikinimu, paskutiniai žodžiai Teisės departamento… 1 dalyje, kad nepriimtini kaip pertekliniai, jau yra tam tikro vertinimo, bet ne juridinės technikos aplinkybių aiškinimas. Seimas pats gali apsispręsti, kokius žodžius reikia įrašyti, nei pono E.Klumbio pasiūlyti, nei J.Razmos pasiūlyti žodžiai neprieštarauja Konstitucijai, nes tai yra, kaip ir pats Teisės departamentas sako, faktinių aplinkybių įvardijimas ir tai tikslina nutarimo tekstą, nes kitu atveju iš tiesų lieka neaišku, ar patys Seimo nariai atsisakė, ar neatsisakė mandatų, ar tiktai neprisiekė dėl kokių nors aplinkybių, ir nėra visiškai aišku, kaip Seimas vertina tokį atsisakymą. Seimas tokį vertinimą gali duoti ir įrašyti žodžius „apgavo savo rinkėjus“. Tai yra paprasčiausia Seimo teisė įvertinti Seimo narių, atsisakiusių mandatų, elgesį.

Na, o dėl Ž.Padaigos aš noriu pasakyti, kad Seimo statutas numato, kad Seimo narys turi teisę prisiekti per mėnesį laiko nuo pirmojo posėdžio pradžios, šiandien praėjo tik viena diena, ir Ž.Padaiga savo pareiškime (galbūt Teisės departamentas to nepastebėjo, nes jam nebuvo pateikti pareiškimai, bet čia jie buvo perskaityti) aiškiai suformulavo sąlygą: kai jisai taps ministru, jis atsisakys Seimo nario mandato. Jis dar ministru netapo, todėl šitas sprendimas yra per ankstyvas.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik primenu, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir mūsų Statuto pataisa sako, kad prisiekti jis privalo pirmajame posėdyje, tiktai svarbios priežastys gali atleisti nuo to. J.Olekas, nuomonė prieš. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūs šiek tiek palengvinote mano dalią paaiškindamas mano senam kolegai A.Kubiliui, kad mūsų bendromis pastangomis buvo patikslintas Statutas. Pagal naująjį Statutą kiekvienas Seimo narys turėtų prisiekti pirmajame Seimo posėdyje, išskyrus kai jam sutrukdo rimtos priežastys. Mes šiandien taip pat neįvardijome mūsų penktosios kolegės ir visi suprantame, kad dėl ištiktos nelaimės (labai svarbi priežastis) jinai negali šiandien dalyvauti, negalės turbūt dalyvauti ir rytojaus posėdyje. Todėl jokių abejonių, kad šie keturi išrinktieji Seimo nariai savo gera valia apsisprendė ir nedalyvavo pirmajame Seimo posėdyje. Tai patvirtino ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, tai patvirtino ir didžiai gerbiamas Konstitucinio Teismo pirmininkas. Todėl kviečiu visus Seimo narus netempiant iki pirmųjų gaidžių priimti šį sprendimą ir palengvinti kitiems įvairių frakcijų kolegoms, kurie laukia šio sprendimo, nes jie galėtų įstatymo valia papildyti keturias frakcijas, kurios šiandien yra sumažėjusios dėl to, kad jų kolegos apsisprendė nepriimti Seimo nario priesaikos. Todėl kviečiu visus pritarti pateiktam nutarimo projektui nepapildant jo pertekliniais žodžiais ir trumpinti šios nakties posėdį.

PIRMININKAS. J.Razma, nuomonė už.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kodėl siūlau po pavardžių įrašyti „apgavo savo rinkėjus“ – tų, kurie neprisiekė. Prisiminkime, ką sąraše paminėti kandidatai į Seimą kalbėjo per visą rinkiminės kampanijos laikotarpį. Buvo kalbama: išrinkite mus į Seimą, mes vykdysime tokią ir tokią programą, mes vykdysime, jūsų, mielieji rinkėjai, priesakus ir taip toliau. Tikrai neprisimenu, kad nors vienas būtų sakęs: jūs balsuokite už mus, mes pačią pirmąją dieną neprisieksime, atsisakysime mandatų, bet jūs vis tiek balsuokite, kad mūsų sąrašai gautų kuo daugiau balsų. Man atrodo, kad nė vienas taip sąžiningai neprisipažino rinkėjams apie savo planus.

Dabar dėl siūlymų išbraukti Ž.Padaigą. Iš tikrųjų jo pareiškimas skamba dviprasmiškai. Tą neprisiekimą jis sieja su būsimom ministro pareigom. Rinkiminės kampanijos laikotarpiu mes tų sąsajų neišgirdome. Čia reikėtų atidžiau pasiaiškinti, geriausiai, kad pats Ž.Padaiga dalyvautų, kaip čia atsitiko. Galbūt po rinkimų Darbo partija priėmė griežtai įpareigojantį nutarimą, kad kai kurie ar visi jų ministrai privalo atsiakyti Seimo nario mandato, ir žmogus negali elgtis pagal sąžinę, laisvai prisiekti ir būti Seimo nariu. Mes neseniai rodytame filme matėme, kaip vienas blogai dirbantis Darbo partijos skyriaus pirmininkas drebančiom rankom aiškinosi atvykusiam V.Uspaskichui ir jo atstovams. Kai matome, kaip žmogus persimainiusiu veidu dreba…

PIRMININKAS. Dvi minutės motyvams.

J.RAZMA. …iš išgąsčio. Aš nežinau, kaip atrodė paties Ž.Padaigos veidas, kai jis priėmė sprendimą nebūti Seimo nariu ir ministru… Būtų gerai tą tiksliau žinoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės J.Karosas. Nuomonė prieš. Prašau.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų labai atvirai pasakysiu bene pirmą kartą, kad iki šiol maniau, kad konservatoriai yra protingesni, bet tuo, kas daroma šiandien, labai nusivyliau. Vis dėlto dėl ko mes ginčijamės? Jeigu žmonės patys atsisako, parašo, ir mes darome problemą… Aš manau, yra didesnių problemų negu šita. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dvi pataisos. Išgirdome dvi nuomones už ir prieš. Pradėsime… Prašau. Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, vis dėlto, man atrodo, mes akivaizdžiai įstrigome. Mums dabar reikėtų elgtis pagal 184 straipsnį ir labai aiškiai apsispręsti, ar mes priimame rezoliuciją be pataisų… nutarimą, ar redaguojame, ar atmetame, ir paskui… (Balsai salėje) Tai yra tas pats, yra nutarimas, o jeigu jūs norite paskaityti, 182 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad kiti nenorminiai aktai priimami kaip rezoliucijos.

PIRMININKAS. Aš noriu jums pasakyti, kad jūs sumaišėte nutarimą su rezoliucija. Dabar yra priimamas Seimo nutarimas. Tai yra norminis aktas, turintis privalomas pasekmes, todėl balsuosime. Pasiruoškite. Primenu, registruojantis reikia spausti pirmąjį, jeigu balsuojate už, ketvirtąjį, jeigu prieš, antrąjį, jeigu susilaikote, trečiąjį. Aš paaiškinau, ką reiškia tie skaičiai.

Kas už tai, kad pritartume E.Klumbio pasiūlymui? Prašau balsuoti. Aš dar kartą prašiau atidžiai klausytis, nes paskui jūs dar kartą klausiate. Balsuojame, ar pritarti E.Klumbio pasiūlymui. Jo pasiūlymui. Jums yra išdalinti, kitoje pusėje. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar paimkite nutarimą. Kitoje pusėje yra abu pasiūlymai – E.Klumbio ir J.Razmos. Dėl pirmojo balsavome, dabar balsuosime dėl antrojo. Kas už tai, kad pritartume J.Razmos pasiūlymui? Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

Nepritarta ir J.Razmos pasiūlymui. Prieš – 79.

Dabar balsuosime dėl nutarimo be pakeitimų. Ar visi pasiruošę? Dabar galite išsakyti motyvus dėl šio nutarimo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. (Balsai salėje) V.Rinkevičius. Prašau. V.Rinkevičius – nuomonė už.

V.RINKEVIČIUS. Nors tai būtų ir didelis smūgis Lietuvos demokratijai, kaip sakė kolegos konservatoriai, tačiau aš vis dėlto pritariu šiam projektui, siūlau jį priimti be pakeitimų. Siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėmesio! Dabar balsuosime dėl nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Ž.Padaigos, R.Pavilionio, B.Ropės ir A.Zuoko Seimo nario mandato netekimo“? Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 86, prieš – 3, susilaikė 17. Nutarimas priimtas.

Slapto balsavimo dėl Č.Juršėno išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju rezultatų paskelbimas

Noriu paskelbti rinkimų rezultatus dėl Č.Juršėno išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju. Iš viso buvo išduota 130 biuletenių, rasta 130, galiojančių 130, negaliojančių nėra. Už Č.Juršėną balsavo 100, prieš – 30. Balsų skaičiavimo grupės primininkas Z.Balčytis, taip pat balsų skaičiavimo grupės nariai. Sveikinu Č.Juršėną. Nutarimas dėl Č.Juršėno, remiantis slapto balsavimo rezultatais, priimtas.

Slapto balsavimo dėl A.Pekeliūno išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju rezultatų paskelbimas

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Pekeliūno išrinkimo. Išduota biuletenių 130, rasta 130, galiojančių 130, negaliojančių nėra. Už A.Pekeliūną balsavo 86, prieš – 44. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkas Z.Balčytis, taip pat grupės nariai. (Plojimai) Remiantis slapto balsavimo rezultatais priimtas nutarimas išrinkti A.Pekeliūną Seimo Pirmininko pavaduotoju. Sveikinu kolegas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos“ projektas Nr.XP-5 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar turime priimti keletą nutarimų, ir posėdis jau eina į pabaigą. Yra pasiūlytas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo valdybos“. Išrinkti trys nariai, tai yra Seimo Pirmininkas, Č.Juršėnas, Pirmininko pavaduotojas, ir A.Pekeliūnas, Pirmininko pavaduotojas, kurie teikiami į Seimo valdybą.

Ar būtų kokių pasiūlymų, ar galėtume pritarti po pateikimo šiam nutarimui? Bendru sutarimu. Ačiū. Ar galėtume ypatingos skubos tvarka priimti šitą nutarimą? Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime. Prašau pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo valdybos“? Balsuojate. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 16. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ projektas Nr.XP-6 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“. Seniūnių sueigą sudaryti iš šių asmenų: A.Paulausko – Seimo Pirmininko, Č.Juršėno – Seimo Pirmininko pavaduotojo, A.Pekeliūno – Seimo Pirmininko pavaduotojo. A.Ažubalio – Tėvynės sąjungos frakcijos nario, S.Bucevičiaus – Darbo partijos frakcijos nario, V.Bukausko – Darbo partijos frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo, A.Čapliko – Liberalų ir centro frakcijos seniūno, R.J.Dagio – Tėvynės sąjungos frakcijos nario, L.Graužinienės – Darbo partijos frakcijos seniūnės, V.Karbauskio – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūno, S.Lapėno – Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojo, V.Mazuronio – Liberalų demokratų frakcijos seniūno, D.Mikutienės – Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojos, J.Oleko – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno, K.D. Prunskienės – Valstiečių ir naujosios demokratijos frakcijos seniūnės, J. Razmos – Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo ir I.Šiaulienės – Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūno pirmosios pavaduotojos. Štai toks jums teikiamas Seniūnų sueigos sudarymo projektas. Ar būtų galima paklausti, ar pritartumėte po pateikimo? Pritariate. Dėkoju. Ar galėtume ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą? Prieštaravimų nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“? Balsuojame.

Balsavimo rezultatai: už – 108, prieš, susilaikiusių nėra.

2004 m. lapkričio 16 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

Palaukite, neskubėkite. Dar vienas nedidelis klausimas dėl rytdienos, tiksliau, dėl šiandienos, lapkričio 16 d., antradienio, plenarinio posėdžio darbotvarkės. Jums yra išdalyta ši darbotvarkė. Ar turėtumėte kokių nors pasiūlymų? Ar galime po pateikimo pritarti? Seniūnų sueigoje dar galime koreguoti, nepriimkite kaip galutinį projektą. Mes tikimės, kad Seniūnų sueigoje po nakties, po poilsio galbūt bus kitų pasiūlymų. A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Nežinau, kas mus verčia dirbti iki išnaktų ir kas mus rytoj taip verčia skubėti formuojant komitetus?

PIRMININKAS. Tėvynės šauksmas.

A.ČAPLIKAS. Aš suprantu, tėvynė visada pavojuje, tai buvo mūsų kolegų konservatorių šūkis, bet netikėjau, kad jūs jį perimsite.

PIRMININKAS. Geri pavyzdžiai užkrečia.

A.ČAPLIKAS. Aš siūlau grįžti į civilizuotą, europinį parlamento darbą, kai tėvynė nėra pavojuje, turime laiko. Jeigu kalbėtume rimtai, siūlau dėl komitetų sudarymo padaryti pertrauką. Na, ne 20 minučių, o bent valandą ir 20 minučių, kad galėtume…

PIRMININKAS. Ar turite konstruktyvių pasiūlymų?

A.ČAPLIKAS. Turime konstruktyvių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Pietų pertrauką padaryti 2 valandas.

PIRMININKAS. Prašau?

A.ČAPLIKAS. Pietų pertrauką padaryti bent jau 2 val., kad frakcijos galėtų pasitarti dėl savo narių delegavimo į komitetus.

PIRMININKAS. Taip, naujokai duos čia. Valgyti susirinkote ar dirbti? (Juokas, plojimai salėje) J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis Pirmininke, matau, kad prieš tai yra nutarimas dėl Seimo komitetų sudėties, o po to dėl komitetų narių skaičiaus. Jeigu jau būsim patvirtinę komiteto sudėtį, tai ar reikės nustatyti dar narių skaičių, gal atvirkščia tvarka turėtų būti?

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų įžvalgumas padės mums sutvarkyti darbotvarkę. Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, noriu atsakyti į tą filosofinį ir praktišką klausimą, kuris buvo pateiktas anksčiau. Kas mus gena? Mes tiesiog turime greičiau institucionalizuotis, kad galėtume spręsti tuos klausimus, kuriuos mus įgaliojo spręsti tauta. Apie tautą daugelis kalbėjote, o kai reikia tautos labui padirbėti, pasirodo, yra keblumų. Kažkas silpnas ar kam nors laiko per maža ir t.t. Man truputį nesmagu kaip vyresniam tuos dalykus aiškinti jaunesniems.

Taigi, mielieji kolegos, dabar visiškai rimtai. Mes turime sutvarkyti organizacinius techninius klausimus ir tada ramiai spręsim kitus, kurie rūpi ir pozicijai, ir opozicijai. Vienas artimiausių didžiųjų klausimų, žinoma, yra Ministro Pirmininko kandidatūros nagrinėjimas ir Vyriausybės programos aptarimas ir tvirtinimas. O dabar, kad mes galėtume tuos klausimus nagrinėti, sakysime, kad galėtume nagrinėti Prezidento vetuotą įstatymą, mes jį turime apsvarstyti komitetuose, o pagal Statutą (paskaitykite) tam skiriama viena savaitė. Jeigu mes neskubėsime, tai Prezidento dekretą svarstysime nepasirengę. Jeigu kas nors tuo suinteresuotas, būkite malonūs prisipažinti.

Mes turime sutvarkyti savo organizacinius reikalus. Rytoj 9 val. – Seniūnų sueiga, o posėdžio pradžia – 11 valandą. Aš sutinku su kolegos pastaba, kad iš pradžių mes apsisprendžiame dėl kiekvieno komiteto narių skaičiaus, po to per pertrauką, kuri tikrai galėtų būti ilgesnė, frakcijos pateikia savo siūlymus ir vakarop mes patvirtiname sudėtį. O jau trečiadienį komitetai gali susirinkti, išsirinkti vadovus ir svarstyti klausimus, nes pagal Statutą pirmajam posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. Taigi trečiadienį komitetai jau galėtų dirbti. Remiantis tuo ir yra tokie pasiūlymai. Buvo dar ir daugiau pasiūlymų, bet gal užtenka tiek.

PIRMININKAS. Dalį mes išbraukėme. Napoleonas Stasiškis. Prašom. (Juokas salėje)

A.N.STASIŠKIS. Geriau būtų Antanu vadinti, bet tiek to, kaip naktį, galima ir Napoleonu.

PIRMININKAS. Antanas Napoleonas Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Čia prišnekėjote visi: ir pirmininkai, ir pirmieji pavaduotojai, ir naujai išrinktieji apie tėvynę, apie skubėjimą, pareigą ir t.t. Bet yra paprasčiausias dalykas. Rytoj 11 val. pradedame, 16.30 val. baigiame, o pietų pertraukos nėra. Tai kaip, reikės bėgti į salę, o po to kaip nors pabėgus… Na, nėra pietų pertraukos. Turi būti kokia nors. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Taigi sakėme, padarysime pertrauką. Palaukite, mes viską aptarsime Seniūnų sueigoje. Ar tokiems ginčams mums dar yra aktyvumo ir noro? Ar galime pritarti šiai darbotvarkei? Dėkoju. Dar kartą primenu. Rytoj rytą, tiksliau, šiandien 9 val., renkamės į 209 kabinetą, 9 val. į Veidrodinę salę, kurioje vyks Seniūnų sueiga. 9 valandą. Posėdis prasidės 11 valandą.

Norėčiau dar kartą pasveikinti išrinktuosius…

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Seimo Pirmininke…

PIRMININKAS. Palaukite. Išrinktuosius pavaduotojus Č.Juršėną ir A.Pekeliūną. (Plojimai) Visi klausimai, kurie buvo numatyti darbotvarkėje, išnagrinėti. Replikos teise nori pasinaudoti R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Seimo Pirmininke, remdamasi Seimo statuto 81 straipsniu, aš labai prašau jūsų, kadangi ant jūsų stalo yra trijų Seimo narių, kaip reikalauja Statutas, grupės iniciatorių pareiškimas, prašymas, paskelbti tai, kad pradėtas įsirašymas į Tarpparlamentinių ryšių su Pietų Korėja grupę. Jis baigiasi rytoj, 12 val. bus pirmasis posėdis. Labai prašyčiau jūsų tai padaryti.

PIRMININKAS. Rytoj posėdis 11 valandą. Bet mes gavome tikrai labai daug, jeigu aš pradėsiu dabar visus skaityti… Ar galėtume rytoj 11 val. perskaityti?

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai jūsų prašau paskelbti tik vieną – apie Pietų Korėjos grupės iniciatyvą.

PIRMININKAS. O kodėl tik vieną?

R.JUKNEVIČIENĖ. Todėl, kad aš to prašau, o kiti tos iniciatyvos nekelia. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutę! Tada aš paskelbsiu visus gautus pareiškimus. Yra teikimas dėl įrašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių grupes su Korėjos Respublika, Airijos Respublika, vėl su Airijos, Korėjos, Čekijos Respublika, Kazachstano Respublika, Lenkijos Respublika, Japonija, Rusijos Federacija, Kinijos Liaudies Respublika, Vokietijos Federacine Respublika, Uzbekijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Ispanijos Karalyste, Australijos sandrauga ir Naująja Zelandija, Italijos Respublika, Europos parlamentarų asociacija Afrikai, Prancūzijos Respublika, Rusijos Federacija, Šiaurės Europos šalimis : Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija, Ukrainos Respublika, Pietų Afrikos Respublika ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. (Balsai salėje) Posėdis… Dar vienas patikslinimas –G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manau, kad tokios Korėjos Respublikos nėra. Yra Pietų ir Šiaurės Korėja. Reikėtų tiksliai pasakyti, kuriom…

PIRMININKAS. Kreipkitės į specialistus.

Ačiū, posėdis baigtas. Kartu su išrinktaisiais pavaduotojais kviečiu visus taurei vyno, nors ir vėlus laikas, pabendrauti.