Lietuvos Respublikos įstatymo
"Dėl Atviros oro erdvės sutarties ratifikavimo" projekto
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Parengto Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Atviros oro erdvės sutarties ratifikavimo" projekto (toliau - Projektas) tikslas yra ratifikuoti Atviros oro erdvės sutartį, sudarytą 1992 m. Helsinkyje, kurią pasirašė 16 tuometinių NATO valstybių bei Čekija, Bulgarija, Baltarusija, Gruzija, Kirgizija, Lenkija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Ukraina ir Vengrija.
Atviros erdvės sutarties tikslas – nustatyti valstybių orlaivių atliekamų stebėjimo skrydžių virš kitų šios sutarties valstybių dalyvių teritorijų tvarką, pagal kurią bus atliekamas vienos valstybės ar valstybių grupės stebėjimas, vadovaujantis lygybės ir efektyvumo principais, užtikrinant skrydžio saugą, ir numatyti šių valstybių teises bei pareigas. Šia sutartimi sukurtas vienas iš ginklų kontrolės mechanizmų, kuris kartu su kitomis pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonėmis – ESBO 1999 m. Vienos dokumentu ir Įprastinės ginkluotės sutartimi Europoje – sudaro ginklų kontrolės ir pasitikėjimo daugiašalių priemonių pagrindą.
Atviros oro erdvės sutartis reglamentuoja kiekvienos valstybės – sutarties dalyvės žvalgybinių orlaivių teisę atlikti nustatytą skaičių skrydžių virš kitos valstybės – sutarties dalyvės teritorijos ir įsipareigoja leisti skristi virš savo teritorijų kitų šalių – sutarties dalyvių žvalgybiniams orlaiviams. Žvalgybiniai orlaiviai, skrisdami šalies – sutarties dalyvės oro erdve naudojasi sutartimi leidžiamomis stebėjimo priemonėmis (kameromis, sensoriais, specialiais radarais) ir tiria, ar inspektuojamoji valstybė laikosi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ginklų kontrolės srityje. Visos ESBO šalys, kurios nėra Atviros oro erdvės sutarties dalyvės, turi šios sutarties šalių stebėtojų statusą.
Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą, 84 straipsnio 2 punktą, 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą tarptautines sutartis ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui teikia Respublikos Prezidentas, LR Vyriausybei pasiūlius.
Teisės akto įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Atviros oro erdvės sutarties įgyvendinimas bus finansuojamas iš krašto apsaugai biudžete paskirtų asignavimų. Vieno Atvirosios oro erdvės misijos įvykdymo virš Lietuvos teritorijos išlaidos priklausomai nuo orlaivio tipo ir skrydžio distancijos galėtų siekti iki 22 000 eurų. Pateikus skrydžius vykdžiusiai valstybei sąskaitas, didžioji dalis išlaidų Lietuvai bus grąžinamos.
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Teisės akto projektas atitinka LR Seimo nutarimu Nr. IX-455 patvirtintą LR Vyriausybės 2001-2004 metų veiklos programą (XIII skyriaus “Nacionalinis saugumas ir krašto apsauga” 8 ir 20 punktus).
Įstatymo projektą parengė LR Krašto apsaugos ministerija (tiesioginis rengėjas – Tarptautinės teisės skyriaus vyr. specialistė teisininkė J. Milerienė, tel. 2 735 679). Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Reikšminiai žodžiai: atvira erdvė, žvalgybiniai orlaiviai, skrydžių tvarka, ginklų kontrolė, stebėtojo statusas.
Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius