Aštuonioliktasis
(571) posėdis
2004
m. lapkričio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ištikimieji kolegos, tęsiame mūsų paskutinės dienos posėdžius. O, gongas yra, vadinasi pradedame 2004 m. lapkričio 11 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kaip yra susitarta, dabar turėtume nagrinėti paskutinį rezervinį klausimą, tai yra jis jau dabar perkeltas kur priklauso, yra pirmasis. Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Sutariame, kad organizuojame tik svarstymą. Taigi aš kviesčiau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovą, kaip pagrindinio komiteto atstovą, kuris čia yra, pasakyti kalbą. Tada prašom. Ministrė ir Seimo narė kolegė R.Žakaitienė. Ruošiasi kuris nors Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu.
R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju pirmininkui. Vakar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė šį įstatymo projektą, tačiau atstovaudami pagrindiniam komitetui mes neturėjome vieno iš papildomų komitetų išvadų. Nors redakcijai buvo pritarta, vis dėlto būtų gerai žinoti visų komitetų nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu galėtų kalbėti? Nematau. Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu? Kolega B.Babravičius. Prašom.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas buvo papildomas svarstant šias pataisas. Mes komitete pradėjome svarstyti, bet nebaigėme, nes buvo gauta įvairių suinteresuotų šalių, tarp jų Žurnalistų sąjungos ir kitų, kreipimųsi, kurie išreiškė kai kurių abejonių dėl kai kurių nuostatų, arba kai kurie klausimai mūsų komitete buvo diskutuojami, bet jokių galutinių išvadų nepadarėme ir nebaigėme svarstyti, todėl mūsų komiteto išvados nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pranešti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė. Galbūt pats A.Kašėta galėtų pasakyti? Prašom. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas kolega A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento pastaboms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Tuoj išsiaiškinsime, ar nori, ar nenori. Niekas nenori. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo ir paprašyti, kad jau naujasis Seimas spręstų galutinai? Tinka? Ačiū. Taigi po svarstymo pritarta, ir tuo apsiribojame.
Mielieji kolegos, aš noriu priminti, kad mums iš rytinio posėdžio liko trys klausimai, kurie neišspręsti iki galo, ar net keturi, tai yra socialinio draudimo biudžetas ir viena, dvi, trys tarptautinės sutartys, kurioms mums neužteko balsų. Net ir be registracijos aš matau, kad jokių ratifikacijų mes kol kas negalime imtis. (Balsai salėje) Tai labai geras pasiūlymas, ir jūs puikiai žinote, kad užtenka trijų Seimo valdybos narių ir paskutinė dalis, kuri numatyta kitose patalpose, bus nukelta vėlesniam laikui. Į paskutinę dalį tai tikrai susirinks.
Gerai, čia yra tos tarptautinės sutartys, kurios gali ir palaukti, bet štai biudžetą mums būtų gerai užbaigti. Jeigu mes daugiau ar mažiau sutarsime, aš turiu galvoje „Sodros biudžetą, tai galėtume jį ir priimti, tik aš… A, jau yra kolega A.Sysas. Gal dar šiek tiek palūkėsime, kad būtų daugiau žmonių, o kol kas imamės lengvesnio klausimo. Matau pranešėją gerbiamąją kolegę B.Vėsaitę.
Taigi vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-2 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3889(2). Pirmiausia ar yra pataisų?
B.VĖSAITĖ. Pataisų, papildymų negauta, todėl siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Čia yra du straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti?
1 straipsnis – bazinio įstatymo 15 straipsnio keitimas. Galime priimti?
B.VĖSAITĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir 2 straipsnis – 17 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Dar kartą ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar prašyčiau pirmą kartą registruotis ir balsuoti. Priimsime Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Registracija ir balsavimas. Prašom, kolegos.
Užsiregistravo 30. 25 – už, 4 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas.
Dabar mes galėtume imtis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio, bet nematau pirmininko ir pavaduotojo. Gal gerbiamasis V.Saulis galėtų ateiti į tribūną? Juo labiau kad, atrodo, pataisų nėra. Taigi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3918(3).
Gerbiamasis kolega Sauli, prašom pasakyti, ar buvo pataisų, nes man atrodo, kad jų nebuvo.
V.SAULIS. Po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta ir iki šios dienos, iki priėmimo datos, jokių pasiūlymų, pastabų negauta. Siūlome įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra vėlgi du straipsniai. To paties bazinio įstatymo 13 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Galime pritarti? Ačiū.
Ir 2 straipsnis – „Baigiamosios nuostatos. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Todėl vėl kviečiu pasiruošti ir balsuosime, ar priimame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą. Balsuojame.
Užsiregistravo jau 36. 31 – už, 4 susilaikė. Įstatymas priimtas. Ačiū, kolegos.
Ar kolegė O.Babonienė?.. Onute, ar Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu dėl įstatymo dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo galite referuoti? Taigi įstatymo „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 1 straipsnio pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3892. O.Babonienė.
O.BABOBIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė minėtą įstatymą (jokių pataisų nebuvo gauta) ir kviečia balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vėlgi du straipsniai. Pirmasis yra bazinio įstatymo 1 straipsnio dviejų dalių pakeitimas. Galime priimti? Ačiū.
Ir 2 straipsnis – 6 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Galime priimti? Ačiū. Vėlgi niekas nenori kalbėti dėl viso įstatymo. Ar galime balsuoti? Prašom balsuoti. Balsuojame, ar priimame įstatymą „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 1 straipsnio pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už – 35, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Dėkoju. Kolegos, einame toliau. Čia iš to paties paketo. Kviečiu kolegę O.Babonienę. Čia visas paketas, prašom dar kartą į tribūną. Dėl vertybinių popierių ir kitų dokumentų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo.
O.BABONIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė, jokių pataisų negauta ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų tik vienas straipsnis. Niekas nenori kalbėti. Ar galime balsuoti? Kviečiu balsuoti, ar priimame Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuojame.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Už – 35, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
V.Einoris dėl vedimo tvarkos. Prašom.
V.EINORIS. Norisi, gerbiamasis pirmininke, paskutinę dieną padirbėti sąžiningai. Ar negalima pratęsti posėdžio (gal stalčiuje dar yra neišspręstų klausimų) iki 21 val. vakaro? Būtų toks mano siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Man jis yra itin malonus, jūs žinote mano nusistatymą. Prašome antrą kartą nekalbėti, nes posėdis gali būti iš tikrųjų. (Balsai salėje) Gerbiamoji Onute, dar trečias. Atsiprašau, čia J.Sabatauskas. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Projekto registracijos Nr.IXP-3894(2).
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1889 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pasiūlymų iš įstatymų iniciatyvos teisę turinčių asmenų negauta. Siūlome balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia yra du dideli straipsniai. Pirmasis – 1889 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. Ir antrasis – 2591 straipsnio pakeitimas. Nematau, kad kas nors prieštarautų. Priimtas. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kolegos, dėmesio! Susikaupiame, ypač tie, kurie atėjo, neužmirškite registruotis ir balsuoti. Balsuojame dėl ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Už – 37, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
Dar vienas ATPK, bet čia yra net keli pranešėjai. Matyt, vis tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom. Kaip 2591 straipsnis derės su ką tik priimtu. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Tai sprendžia kitus dalykus, bet tas pats straipsnis dėl sankcijų taikymo. Taigi po svarstymo šiam projektui pasiūlymų iš įstatymų iniciatyvos teisę turinčių asmenų negauta. Komitetas siūlo balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš viso yra vienas straipsnis. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi kviečiu balsuoti. Ar priimame dar vieną ATPK straipsnio pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo jau 45 Seimo nariai. Kaip matote, mums visai neblogai sekasi. Už – 34, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos, gal jūs neprieštarausite, kad du priimti ATPK pakeitimų įstatymai būtų sujungti į vieną? Ar galime duoti tokį protokolinį pavedimą Dokumentų skyriui? Ačiū. Sutarta. Malonu. Dabar dar kodeksas. Šiuo atveju Baudžiamojo kodekso papildymo 2501 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3902(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Baudžiamojo kodekso papildymo 2501 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3902(2*) (priėmimas)
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiam projektui po svarstymo siūlymų taip pat negauta. Kadangi svarstymo stadijoje, kaip atsimenate, buvo padaryta pertrauka ir projektas buvo atitinkamai sutvarkytas ir patobulintas, priimant šį įstatymą siūlome balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra vienas straipsnis, būtent kodekso papildymas 2501 straipsniu. Perskaitysiu pavadinimą, nes jis skamba grėsmingai: „Terorizmo kurstymas. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl kviečiu registruotis ir balsuoti. Ar priimame BK papildymo 2501 straipsniu įstatymą? Balsuojame visada teisingai.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Už – 45, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos, kadangi mūsų jau susirinko pakankamai, aš siūlau dabar šiek tiek grįžti atgal ir prisiminti „Sodros fondo biudžeto 2005 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą. Mes jį šiandien turime priimti, ir aš siūlyčiau tęsti priėmimo procedūrą. A.Sysas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi mes dar turime ir kitų įstatymų, kuriuos turime apsvarstyti, aš prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Ar sutinkame, ar reikia balsuoti? Sutinkame. Ačiū. Pertrauka. Fiksuojame laiką. 14.23 valanda. Balsuosime prieš 15 valandą.
Civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-931(2*) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-7 punktas – Civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Civilinio kodekso III knygos 194 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui priėmimo stadijoje jokių pasiūlymų negauta, todėl būtų galima balsuoti už jo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, čia iš tiesų vienas straipsnis. 3.194 straipsnis. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Siūlau pradėti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas CK vieno straipsnio pakeitimas?
53 užsiregistravo ir visi vieningai nubalsavo. Ačiū. Priimta. Įstatymas priimtas.
Dar vienas kodeksas… ne, ne kodeksas, bet teisinis klausimas. Tai Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kas? Gal pats pirmininkas galėtų eiti į tribūną? J.Sabatauskas. Prašom. Čia irgi, atrodo, pataisų nėra.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo po svarstymo jokių pasiūlymų nėra gauta. Galima būtų balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia yra net keturi straipsniai. Tai aš vis tiek turiu dėl bendros tvarkos jūsų paklausti. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 15 straipsnio papildymas, pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. 2 straipsnis – 18 straipsnio keitimas. Sutinkam. 3 straipsnis, arba 19 straipsnio pakeitimas. Ačiū. Ir 4 straipsnis, arba 22 straipsnio pakeitimas. Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Todėl prašom balsuoti. Prašom balsuoti, bičiuliai.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai, 42 – už, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos, aš dabar siūlau šiek tiek atsitraukti nuo įstatymų projektų, kurie tuoj virs įstatymais, ir atkreipti dėmesį į tą smagų jaunimą. Ko gero, tai viena paskutiniųjų, jeigu ne paskutinė, lankytojų grupė šiame Seime. Tai Kauno rajono Noreikiškių vidurinės mokyklos moksleiviai. Pasveikinkim juos. (Plojimai) Ir mokytojai, ir galbūt būsimi Seimo nariai. (Balsai salėje) Paūgės, spės.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau imtis paskutiniojo rezervinio klausimo, kadangi yra pranešėja gerbiamoji D.Teišerskytė. Čia pateikimas buvo. Mums reikėtų susitarti dėl priėmimo. Kadangi nutarimas, tai čia lengvesni reikalavimai. Pirmininkas siūlo spręsti dabar. Tai aš kviečiu į tribūną gerbiamąją D.Teišerskytę. Antrasis variantas.
D.TEIŠERSKYTĖ. Antrasis variantas. Buvo padaryti redakciniai pakeitimai, o šiaip viskas galioja taip, kaip ir buvo. Prašau balsuoti už, nes tai labai svarbu Lietuvos kultūrai.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Jeigu kolegos neprieštarauja, tada mes… Prašau, kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš atsiprašau, kad tik dabar įdėmiau pažiūrėjau į šios komisijos sudėtį. Labai maloniai skamba, kad taikant informacines technologijas… Tačiau komisijoje nėra nė vieno žmogaus, kuris dirbtų su informacinėmis technologijomis. Jei būtų įmanoma, siūlyčiau papildyti, įrašyti akademiką Laimutį Telksnį. Tai tikrai žmogus, kuris šioje srityje dirba, žino ir tikrai bus naudingas.
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip, žinoma, aš manau, kad jūsų pastaba yra labai taikli ir reikalinga. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, gal nesismulkinkime. Mielieji kolegos, jeigu daugiau pastabų nėra, tada pastraipsniui. 1 straipsnis – komisijos pavadinimo pakeitimas. Sutinkam? 2 straipsnis – patikslinta komisija, plius su kolegos A.Kunčino pasiūlytu asmeniu. Sutinkam? 3 straipsnis – įpareigojimas komisijai iki gruodžio 15 d. patikslinti renginių programą, nes jų iš tikro atsirado daugiau, negu anksčiau buvo numatyta. Sutinkam? Priimam? Ir 4 straipsnis – kreipimasis į Vyriausybę, nes be pinigų negyvensi. Sutinkam? Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, galim priimti? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Ir visi 53 balsavo už, vieningai. Ačiū, nutarimas priimtas. (Balsai salėje) Prašom, bet tik tyliai.
Mielieji kolegos, darbotvarkės 9 punktas – nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių ir t.t., ir t.t. sąrašo patvirtinimo priedėlio pakeitimo. Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas po svarstymo jokių pasiūlymų ir pastabų negavo. Siūlau priimti šį nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kiek suprantu, čia yra du punktai. Tai vienas straipsnis ir antras straipsnis dėl įsigaliojimo. Taigi 1, tas esminis straipsnis. Niekas nenori kalbėti? Galim priimti? Ačiū. 2 straipsnis. Įstatymas įsigalioja tik nuo sausio 1 dienos. Sutinkam? Ačiū. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Nutarimas dėl nutarimo keitimo. Prašom balsuoti. Mielieji kolegos, prašom daryti, ką norit, bet tyliai. Bet tyliai. Aš matau, kad kai kam tyliai neišeina.
Užsiregistravo 52. 47 – už, 3 susilaikė. Nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 10 punktas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 21 straipsnio 11 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas. Registracijos Nr.IXP-3880. Pranešėjas – A.Kašėta, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, įstatymas keičia tik vieną straipsnį, kurį privaloma keisti pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Mielieji kolegos, čia yra du straipsniai. 1 straipsnis dėl 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ir 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Sutinkam? Ačiū. Todėl siūlau iškart dabar ir balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 57. 53 – už ir 4 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, mes neišvengiamai artėjame prie paskutinių punktų ir prie baigiamosios dalies.
Darbotvarkės 11 punktas – Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 411 straipsniu bei vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projektas. Pranešėjų čia labai daug, nes svarstymo ir priėmimo stadija. Pirmasis ir pagrindinis pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Protokolui primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-3717(2). Prašom, gerbiamasis pirmininke.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstęs ir įvertinęs Seimo Teisės departamento, Europos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės, Užsienio reikalų komiteto bei Europos reikalų komiteto pasiūlymus patobulino įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar antrasis pranešėjas – J.Karosas. Europos reikalų komiteto ar?.. Ir Užsienio reikalų? Prašom. Sutaupysime. Prašom. Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto vardu.
J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas kaip papildomas svarstė nutarimo projektą spalio 19 dieną ir su tam tikrom pastabom jam pritarė. Kadangi komitetas į jas atsižvelgė, tada viskas lyg ir įvykdyta.
Kartu noriu pranešti, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas taip pat svarstė šį projektą ir tam tikras septynias pastabas yra pateikęs, bet vėl iš esmės imant į jas atsižvelgta. Mūsų pasiūlymai yra realizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą ir kadangi buvo Teisės departamento pastabų, joms pritarė bei pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į tai, kad Seime užvakar buvo priimtas Statutas, Statuto pataisos ir kai kurių sąvokų suderinimas su Statutu. Kiek žinau, pagrindinis komitetas pritarė. Ir mes pritariame tam projektui, kurį reikėjo tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dar kartą norėčiau pakviesti P.Papovą. Mes turime susitarti dėl tų pataisų, kurioms buvo nepritarta. Gal galima iškart bus susitarti, bet vis tiek turime mes čia abu kartu kalbėti su tauta dėl Vyriausybės pataisų, kurioms nepritarta. Gal Seimas iškart nepritars ir tuo mes apsiribosim. Čia daliai pataisų pritarta, daliai nepritarta.
P.PAPOVAS. Dėl 2.1 nepritarta, dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įtvirtinta bendra Vyriausybės pareiga informuoti Seimą ir konsultuotis su Seimu. Tokia yra nuostata. Ji įtvirtinta, manau, ji normali.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra toks, ar mes dėl visų pataisų pritariame taip, kaip komitetas siūlo, ar reikia dėl kiekvienos balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. Tada prašom referuoti visas, kad Seimo nariai įsitikintų, kad dėstoma teisinga nuomonė, ir tada pritarsime.
P.PAPOVAS. Čia yra dėl 2.12, 2.13 ir 2.2, o visoms kitoms yra pritarta.
PIRMININKAS. Galime pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vienas Seimo narys nori… Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Su pataisom susitvarkėm. Dabar dėl to, ar pritariame po svarstymo su tomis pataisomis, kuriom pritarė pagrindinis komitetas. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pastaba būtų tokia: atsiminkite, mes pataisėme Seimo statutą. Pagal naują Statutą įstatymai priimami, kai dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Labai teisinga Statuto pataisa. Aš vis dėlto norėčiau, kad šiandien… mes paliekame Vyriausybei iš esmės pasitarime dalyvaujantiems dviem, nes premjero balsas, jeigu pasiskirsto lygiai… dviem Vyriausybės nariams priimti Europos Sąjungos įvairius sprendimus. Todėl, manyčiau, kaip Seime, taip Vyriausybėje turėjo suformuluoti, kad jeigu dalyvauja ne mažiau kaip pusė, tada nuo tos pusės pusė. O dabar iš esmės dviem ministrams leidžiame priimti teisės aktą. Todėl, manau, reikėtų tą klaidą ištaisyti priėmimo metu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, neužmirškite, kad mes pataisėme atitinkamai Konstituciją. Čia yra tokia smulkmena. O dabar įstatymu mes negalime prieštarauti pataisytai Konstitucijai. Tai yra tokia įdomybė. Taigi siūlau, jeigu reikia, balsuoti, ar pritariame po svarstymo. Ar bendru sutarimu? Reikia balsuoti? Prašom balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto pataisytam įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti. Dabar po svarstymo. Vyriausybės įstatymas, kuris įgyvendina atitinkamas mūsų pataisytos Konstitucijos nuostatas.
58 – už, 6 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo šiandien ir priimti, nes vis tiek mums reikia baigti šį darbą. Turime pataisytą Statutą, tai ir Vyriausybės įstatymą turime turėti pataisytą. Sutinkame? Ačiū.
Tada kviečiu dar kartą į tribūną gerbiamąjį komiteto pirmininką. Eisime pastraipsniui, kadangi pataisoms yra pritarta, žinoma, įskaitant tas pataisas, kurios yra įtrauktos į įstatymą.
Taigi 1 straipsnis yra bazinio įstatymo 37 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis – įstatymo papildymas 411 straipsniu. Galime priimti? Ačiū. 3 straipsnis – įstatymo papildymas visu vienuoliktuoju skirsniu. Galime priimti? Prašau? Niekas neprieštarauja? Galime priimti? Priimta. Tai tada ir viskas. Ačiū.
Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Veselka vis tiek dar nori mums kai ką pasakyti. Prašom. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Jeigu mes net ir Konstituciją tokią priėmėme, tai blogai padarėme. Negalima, kad Europos Sąjungos aktai būtų apsvarstyti dviejų ministrų ir pasiskirsčius balsams vieno Ministro Pirmininko balsas nusvertų ir kaip tautos pritarimas nueitų iki to Briuselio. Visiška kapituliacija! Absoliutus… Nenoriu sakyti to žodžio. Negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet man liūdniausia, kad kaip Julius tokią baisybę pražiopsojo anksčiau. To aš negaliu suprasti.
Mielieji kolegos, prašom pasiruošti, ir balsuojame. Ar priimame Vyriausybės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą? Prašom.
Užsiregistravo 60. 48 – už, 4 – prieš, 6 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Dabar, matyt, repliką ar dėl vedimo tvarkos – A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, siūlyčiau grįžti prie tarptautinių sutarčių, nes kvorumas vėlgi gali mažėti kita seka, negu kad iki šiol didėjo. Siūlyčiau dabar pereiti prie ratifikavimo.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Palaukite! Ar mes galime draugiškai sutarti? Kolegos, dėmesio! Gerbiamasis Salamakinai! Ir kairė pusė, ir dešinioji pusė! Aš dabar noriu sudaryti susitarimą su kolega A.Kašėta ir, žinoma, su likusiais Seimo nariais. Ar mes galime rizikuoti dėl sutarčių ratifikavimo, nes minimalus balsų skaičius yra? Būtų negražu, jeigu keli balsuotų kitaip, tai tada, suprantama, ratifikavimas neįvyks. Ar mes galime tai daryti? (Balsai salėje) Sutartys nėra kontroversiškos, ir man atrodo, kad mes galėtume balsuoti. Galime? O pabaigoje kaip tik bus transporto lengvatos studentams, tai tikrai padarysime gražų darbą pačioje pabaigoje. Sutinkam?
Taigi tada kviečiu grįžti prie rytinio posėdžio klausimų. Mums liko balsuoti dėl trijų tarptautinių sutarčių. Pirmasis yra įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties šalių susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija, ratifikavimo projektas. Minutėlę, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Yra du straipsniai. Minutėlę, J.Jurkus nori kalbėti? (Balsas salėje) Balsuoti? Matau. Taigi prašom pasiruošti ir balsuojame. Prašyčiau sutelktai balsuoti, ar priimame ratifikacinį įstatymą. Prašom balsuoti. Henrikai, prašom balsuoti.
Gražu, užsiregistravo 71 Seimo narys. 69 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas. Labai ačiū, mielieji kolegos.
Dabar antrasis ratifikacinis įstatymas – tai Lietuvos ir Turkijos Vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje ratifikavimo projektas Nr.IXP-3924, net antras variantas, bet straipsnis yra vienas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Tada kviečiu registruotis ir balsuoti, ar priimame šį ratifikacinį įstatymą. Prašom balsuoti. Ratifikacija. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. 74 – už, bet vis dėlto 2 – prieš ir nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas.
Ir dar viena ratifikacija, jau paskutinė. Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso ratifikavimo projektas Nr.IXP-3910. Vienas straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Kolegos, prašom balsuoti. Paskutinis įstatymas, kur reikalinga kvalifikuota dauguma, paskui jau galima ir išsiskirstyti. (Balsai salėje) Ten kvalifikuotos daugumos nereikia.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. 68 – už, 3 – prieš ir 1 susilaikė, įstatymas priimtas.
Ačiū, gerbiamieji kolegos, už palaikymą. Ir personaliai dėkoju kolegai A.Kašėtai, kuris pateikė konstruktyvų siūlymą. Ačiū.
Kolegos, dabar mums liko du klausimai ir Seimo Pirmininko kalba, dar kai kurie pareiškimai. Žinoma, pabaigoje, matyt, pareiškimų bus.
Aš siūlau grįžti prie „Sodros įstatymo ir jo priėmimo. Į tribūną prašom A.Sysą. Prašom. J.Razma.
J.RAZMA. Aš tikėjausi, kad šiuo klausimu ką nors pasakys pono A.Salamakino Etikos ir procedūrų komisija, nes rytiniame posėdžiui pirmininkavęs G.Steponavičius aiškiai fiksavo, kad šio klausimo svarstymas šiandienos darbotvarkėje baigtas, ir, man atrodo, jis nebegalėjo vėl atsirasti. Jeigu taip būtų elgiamasi, kaip buvo pasielgta šiuo metu, kad atmetus ypatingos skubos iniciatyvą tai vėl teikiama balsuoti, nepasisekus – vėl, tai kokioje mes situacijoje Seime būtume? Mano manymu, tikrai yra pažeistas Seimo statutas. Be abejo, mes dėl to kreipsimės, jeigu šiandien bus nepaisoma mūsų pastabų po priėmimo, ir ponui A.Sysui vis tiek teks vargti, aš manau, su šiuo projektu iš naujo grįžtant į stadiją, kurioje buvo pažeistas Statutas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs gal ir teisus, aš pasakysiu taip labai atsargiai, bet mes su jumis susitarėme, kad įvykdome šios dienos darbotvarkę. Buvo padaryti kai kurie sprendimai, kurie, man atrodo, nėra grubus Statuto pažeidimas, neužmirškite, grubus arba šiurkštus. Tik tokiu atveju reikia grįžti atgal. Bet gal aš persistengiu, tegul A.Salamakinas pasakys.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, nepalaikykite už biurokratizmą, tačiau Seimo statutas numato, kad turi būti argumentuotas kreipimasis raštu. Iki šios minutės aš negavau šito kreipimosi, tai aš neturiu ko ir svarstyti. Tik Seimo Pirmininkas arba posėdžio pirmininkas gali kreiptis žodžiu, tada mes turime reaguoti nedelsiant.
PIRMININKAS. Na, ketvirtais metais dar vienas biurokratas atsirado. Ačiū. Taigi prašom, gerbiamasis pranešėjau, pasakyti, kur mes sustojome.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu reikės, aš su malonumu vargsiu tą darbą ir toliau. Dar kartą noriu pakartoti, kad niekas šio klausimo neišbraukė iš darbotvarkės. Buvo pasiūlyta skubos tvarka, dėl jos buvo balsuota, jai buvo nepritarta. Nebuvo balsuojama dėl klausimo išbraukimo iš darbotvarkės. Kodėl mes tai traktuojame visiškai kitaip? Tai buvo rytiniame posėdyje. Niekas netrukdo Seimo Pirmininkui pateikti iš naujo skubos tvarka.
Taigi mes buvome sustoję prie priėmimo stadijos. Jokių pastabų, pasiūlymų, keitimų pačiam įstatymui nėra, todėl aš siūlau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu reikia, tai galime mes kelis kartus balsuoti, bet aš siūlau eiti paprastai, priiminėti, o paskui, jeigu bus keblumų, tada galėsime tartis. Prašom. Kolega A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, rytiniame posėdyje buvo teigta, posėdžiui pirmininkaujant gerbiamajam Seimo nariui G.Steponavičiui, kad yra Seimo Pirmininko teikimas ypatingos skubos tvarka. Ar Seimo Pirmininkas pateikė ypatingą skubą antrą kartą?
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas pritaria tam, taip, ypatingai skubai. O štai ypatingai skubai dėl Visuomenės informavimo įstatymo jis nepritarė. (Triukšmas salėje) Kolegos, prašom paklausyti! Visuomenės informavimo įstatymo svarstymui ypatingos skubos tvarka jis nepritarė, o Statutas nenumato, kad šis teikimas būtų raštu nei pritariant, nei nepritariant. Taigi prašom pasikliauti manimi. Nepasitikite – galėsite paskui nerinkti. Prašom. Dar G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, mes neturėtume užsiimti iš šitos tribūnos dalykais, kurie niekaip nėra sietini su Statutu. Aš čia taip labai švelniai, gerbiamasis pirmininke, stengiuosi formuluoti.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Mano supratimu, jūs turėtumėte pasakyti, kuriuo Statuto straipsniu remdamasis dabar siūlote svarstyti klausimą, kurio svarstymas rytiniame posėdyje pagal visas procedūras buvo baigtas, buvo balsuota ir buvo nesurinkta pakankamai balsų, kad būtų ypatingos skubos tvarka. Po to aš konstatavau, kad klausimo svarstymas yra baigtas, ir viskas. Dabar jūs man pasakykite, kodėl ir kuo remiantis klausimas yra grąžinamas? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra 261 straipsnis –nenumatyta situacija, force majeure, ir, jeigu reikia, mes galime dar kelis kartus dėl visko balsuoti. Ar reikalaujat?
A.SYSAS. Buvo antrasis balsavimas dėl skubos. Antrą kartą balsuojant buvo pritarta, buvo 52 balsai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl pažeidimų prašom skųstis, dėl to jūs turite absoliučią teisę. Prašom skųstis naujajam Seimui. Taigi dėl 1 straipsnio buvo kalbėta dėl balsavimo motyvų. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis – „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir išlaidos? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 60, prieš – 1, susilaikė 15. Priimtas.
2 straipsnis – „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautai. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimtas.
3 straipsnis – „Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2005 metais. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Bendru sutarimu. Ačiū.
4 straipsnis – „Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo įmokų tarifai 2005 metais. Niekas nenori kalbėti. Priimtas.
5 straipsnis – „Valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervedamų į pensijų kaupiamuosius fondus, kompensavimas. Galime priimti? Ačiū.
Ir paskutinysis 6 straipsnis – „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto laikino lėšų trūkumo (jeigu taip atsitiks) dengimas. Galime priimti? Ačiū. Priimtas.
Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Niekas nenori kalbėti. Prašom balsuoti. Kas už tai… Ne, dabar jau reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2005 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 57, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. Ačiū.
Priešpaskutinis klausimas, kuris kaip tik būtų gražus akordas baigiant, – Transporto lengvatų įstatymo 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu – pirmininkas B.Bradauskas. Prašom nedingti.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį klausimą ir jam pritarė. Siūlome pritarti Seimui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kas nors galėtų kalbėti, bet lyg ir niekas nenori. Ar galime po svarstymo pritarti šiam įstatymui? Galime. Ačiū. Mielieji kolegos, priėmimas. Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Neprieštaraujame? Ačiū. Yra keturi straipsniai.
1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 5 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū.
2 straipsnis, arba 6 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Sutinkame? Ačiū.
3 straipsnis, arba 8 straipsnio vieno punkto pakeitimas. Sutinkame? Ačiū.
Ir 4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Sutinkame? Ačiū.
Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Tada prašom pasiruošti ir balsuojame. Paskutinis įstatymas, kurį priimame šioje Seimo kadencijoje. Prašom susikaupti! Visi, kurie dabar balsuojate, liksite istorijoje. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Iš tikrųjų labai daug kaip posėdžio pabaigoje. Už – 77, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, iki Pirmininko pareiškimo dar yra du pareiškiami, netgi trys. J.Veselka – pirmasis. Prašom, kolega, į tribūną. Kolegos, prašom susikaupti, išklausome paskutiniuosius pareiškimus.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tai yra tęsinys to, ko neleido pasakyti Č.Juršėnas tada.
PIRMININKAS. Nors ir pridėjo kelias minutes.
J.VESELKA. Nors ir pridėjo 2,5 minutės, už ką aš labai gerbiu kaip lėtai einantį demokratijos keliu.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.VESELKA. „Nepritariu skubiam Konstitucijos ratifikavimui ir todėl, kad Lietuvos skubus stojimas į Europos Sąjungą buvo nulemtas įvairių fobijų, kompleksų ir aukštosios biurokratijos baimės likti akis į akį su tauta, neturint stipraus globotojo. Nebuvo galutinai išsiaiškintos sąvokos ir įvertintos Lietuvos galimybės globaliame pasaulyje. Skubėjimas į Europos Sąjungą buvo nulemtas praeities baimės, kad mus vėl užkariaus rusas. Politika, kovojanti su praeitimi ir besivadovaujanti praeities baime, yra destruktyvi ir jos sprendimai yra pavojingi. Valstybė, serganti įvairiais praeities sindromais, pirmiausia turi pati išsivaduoti iš šių sindromų ir tik tapusi sveika gali ateiti į Sąjungą. Mums trūko laiko tai padaryti. Jo reikia laimėti.
Stojimas, vadovaujantis praeities baimės sindromais, gali pavirsti tuo, kad mes tapsime pasaulio galybių persidalijimo objektu. Pirma buvome atiduoti Tarybų Sąjungai, dabar atiduodami Europos Sąjungai. O kam vėliau būsime atiduoti? Tik pasitikinti savimi ir laisva tauta bei valstybė negali būti persidalijimo objektu. Vasalais visada dalijamasi. Negalima Konstitucijos skubiai ratifikuoti dėl labai artimų pragmatiškų tikslų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, vieną minutę! Kolegos, paklausykime. Dievaži, paskutiniai pareiškimai, turėkime kantrybės, o paskui kitoje vietoje išsiaiškinsime su juo, jeigu jis mus ilgai kankins.
J.VESELKA. Labai ačiū, posėdžio pirmininke, aš balsuosiu už tai, kad jūs būtumėte Seimo Pirmininkas.
„Europos Sąjungos Komisija išprievartavo, kad sutiktume anksčiau laiko uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Visiškai nesvarbu, kad neva patys sutikome tai padaryti. Jeigu ne Europos Sąjungos Komisijos sprendimai Lietuvai atsidūrus giliausioje socialinėje ekonominėje krizėje, Lietuva nebūtų uždariusi Ignalinos atominės elektrinės.
Pasaulyje nuolat didėjant konkurencijai dėl energetinių resursų, augant jų kainai ir mažėjant ištekliams atsisakyti branduolinės energetikos yra nelyginamai didesnis nusikaltimas nei „Mažeikių naftos afera. Lietuvai geriau likti be Europos Sąjungos Konstitucijos negu be atominės energetikos. Be Konstitucijos Europai Lietuvos žmonių gyvenimas nei pablogės, nei pagerės, o be branduolinės energetikos vis daugiau žmonių liks be elektros, be informacijos, be pažangos. Tūkstančiai žmonių bus sugrąžinti į XX a. pradžią.
Jeigu Lietuvą valdytų žmonės, kuriems tėvynė brangesnė už pinigus ir valdžią, jie pasiektų, kad Lietuva neliktų be branduolinės energetikos ir tam panaudotų ratifikavus Konstituciją atsiradusias galimybes. Taip pat reikia panaudoti Konstitucijos Europai ratifikavimo suteiktus šansus siekiant, kad Lietuvos žemdirbiai gautų tokio pat lygio paramą kaip Europos senbuvių valstybių žemdirbiai. Net TSRS laikais visų respublikų žemdirbiai gaudavo vienodas subsidijas. Negalima sutikti, kad Europos Sąjunga taptų elito ir runkelių sąjunga.
Ponai Seimo nariai! Aš puikiai suprantu, kad tas, kuris atvyko į Lietuvą į komandiruotę, labai skuba įvykdyti savo misiją ir atisiskaityti jį komandiravusiesiems. Bet komandiruotasis ir Lietuva nėra tas pats. Taip pat suprantu, jeigu vadovai yra senyvo amžiaus, gal jie bijo, kad gali būti taip, kad Konstitucijos Europai ratifikavimas vyks be jų, bet tai yra jų, o ne Lietuvos problema. Lietuva niekada neliks be vadovų, net jeigu jau lietuviškai ir nekalbės. Jau buvo, kai Lietuvai vadovavo nemokėdami lietuvių kalbos. Aišku, Konstitucija yra tik popierius ir savaime ji pavojaus nekelia, nes realus gyvenimas visada priverčia surašytus popierius pakeisti. Konstitucijos ratifikavimas turi parodyti, kad lietuvių tauta yra išdidi, laisva, save gerbianti tauta, o ne vasalas, kuris tik laukia malonių iš kitų ir nusilenkusi prašo, kad ją valdytų svetimieji, nes savi yra netikėliai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną E.Klumbį. Jo pareiškimas. Ruošiasi P.Papovas.
E.KLUMBYS. Grupės Seimo narių – E.Klumbio, J.Veselkos, V.Šustausko, M.Pronckaus – pareiškimas. „Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas komunistine sparta priėmė įstatymą „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo. Pirmiausia šį įstatymo projektą Seimas pradėjo svarstyti pažeisdamas Seimo statutą.
Antra, šio įstatymo projekto nesvarstė vienas iš svarbiausių Seimo komitetų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris, atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai svarbą, pasiūlė pagrindiniam Europos komitetui surengti klausymus. Deja, to nebuvo padaryta.
Trečia, su Sutarties dėl Konstitucijos Europai tekstu Lietuvos valstybės piliečiai iš esmės nesupažindinti. Mes manome, kad šiandien Seimo nariai, kurie komunistine sparta balsavo už įstatymą „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo, nusikalto lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, ir iš esmės šie Seimo nariai prilygsta tiems 1941 metų Lietuvos Seimo nariams, kurie balsavo už Lietuvos įstojimą į TSRS.
Atsiminkite juos: V.Aleknaitė-Abramikienė, O.Babonienė, Z.Balčytis, M.Bastys, A.Baura, J.Bernatonis, K.Bobelis, B.Bradauskas, A.Butkevičius, J.Čiulevičius, G.Dalinkevičius, I.Degutienė, V.Einoris, V.Greičiūnas, A.V.Indriūnas, G.Jakavonis, J.Juozaitienė, J.Jurkus, Č.Juršėnas, E.Kaniava, V.Karbauskis, E.Karečka, J.Karosas, D.J.Kirvelis, G.Kniukšta, J.Korenka, J.Kraujelis, S.Kružinauskas, A.Kubilius, A.Kunčinas, K.Kuzmickas, A.Lydeka, J.Lionginas, A.Macaitis, Z.Mačernius, E.Maldeikis, A.Matulevičius, N.Medvedev, A.Monkevičius, J.Narvilienė, V.Nekrašas, J.Olekas, V.Orechovas, J.Palionis, P.Papovas, A.Paulauskas, A.Plokšto, V.Popovas, A.Pulokas, G.Purvaneckienė, J.Raistenskis, A.Ramanauskas, A.Rimas, V.Rinkevičius, J.Sabatauskas, A.Salamakinas, A.Saudargas, V.Saulis, E.Savickas, R.Sinkevičius, A.Sysas, E.Skarbalius, A.Skardžius, V.Stankevič, A.N.Stasiškis, N.Steiblienė, E.Šablinskas, I.Šiaulienė, G.Šivickas, G.Šmigelskienė, V.Tomaševski, V.Tretjakov, J.Utovka, G.Vagnorius, R.Valčiukas, A.Valys, A.Vazbys, D.Velička, V.Velikonis, B.Vėsaitė, P.Vilkas, R.Žakaitienė, V.Žalnerauskas, H.Žukauskas. (Balsai iš salės: pakartok dar kartą pavardes! Dar kartą pavardes…)
PIRMININKAS. Ačiū. Čia pirmoji sąraše yra V.Aleknaitė-Abramikienė. Nežinau, ką su ja daryti, bet noriu pakviesti, kad tartų žodį. Prašau. Ruošiasi P.Papovas.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai neketinau gaišinti jūsų dėmesio šiandien, tokią šventišką dieną. Tačiau būdama pirmoji tame sąraše, kurį kolega perskaitė, vis dėlto pasakysiu keletą žodžių, kad paaiškinčiau savo poziciją šio balsavimo metu.
Esu iš tų, ir jūs turbūt jaučiate širdimi, kuriems ne viskas patinka Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekte. Didelę dalį to, kas man nepatinka, šiandien įvardijo mūsų partijos pirmininkas A.Kubilius.
Asmeniškai pati niekuomet nesiimčiau siūlyti taip skubiai ratifikuoti šio dokumento. Šią iniciatyvą parodė dabartinė nueinančio Seimo dauguma.
Kita vertus, laikydama save bent kiek blaiviai mąstančia politike, aš nemačiau prasmės savo veiksmais plėtoti kokią nors destrukciją ir stabdyti šią iniciatyvą. Ir labiausiai dėl geopolitinių motyvų. Nemanau, kad geopolitiniai motyvai reiškia vien praeities baimę. Tai ir ateities iššūkiai būsimiems Lietuvos seimams ir būsimoms vyriausybėms. Lietuva tikrai nėra ta valstybė, kuri galėtų ir turėtų prieštarauti vieningos Europos projektui. Galbūt kas nors gali leisti sau šią prabangą Europoje, bet ne Lietuva.
Dar norėčiau pasakyti, kad ši daugiašalė sutartis, o būtent taip aš interpretuoju Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą, bus naudinga Lietuvos žmonėms ir mūsų valstybei, ir ateities kartoms tiek, kiek būsimasis Seimas ir Vyriausybė, ir visi būsimieji seimai ir vyriausybės, kurios vykdys šią sutartį, bus aktyvūs ir pasinaudos šia sutartimi bei joje numatytais teisiniais instrumentais, gindami mūsų interesus, mūsų poziciją ir mūsų vertybes.
Jūs, manau, skaitėte šią sutartį. Jos pirmasis papildomas protokolas kaip tik numato nacionalinių parlamentų vaidmenį teisėkūros procese. Kiekvienas nacionalinis parlamentas turės du balsus stabdant Lietuvai nenaudingus projektus arba, priešingai, palaikant tai, kas Lietuvai yra naudinga.
Taigi būsimasis Seimas, kuriame aš turėsiu garbės su kai kuriais iš jūsų dirbti, turės išplėtoti platų tarpparlamentinį bendradarbiavimą Europoje, kad prie savo dviejų balsų prireikus mes turėtume galimybę pridurti kitus balsus ir sudaryti tą minimumą, reikalingą sustabdyti negeras įstatymų iniciatyvas. Taigi mes turėsime vykdyti dvigubą parlamentinę tiek savo Vyriausybės, tiek ir Komisijos, tiek savo teisėkūros, tiek ir europinės teisėkūros kontrolę.
Drįstu pasakyti, kad dabartinis Seimo statutas dar nesuteikia galimybės iki galo atlikti šio vaidmens. Ir Europos reikalų komiteto vaidmuo, ir sudarymo principai turėtų būti peržiūrėti.
Būdama Tėvynės Sąjungos narė ir baigdama šią savo kalbą noriu pasakyti, kad Tėvynės Sąjunga visus teisės aktų projektus, ateinančius iš Europos, visuomet siūlys vertinti ir pati vertins ne vien siauru, pragmatiniu, bet ir vertybiniu požiūriu. Mes visuomet ieškosime to, kas jungia ir vienija Europą. Esame įsitikinę, jog tikrai ne sekuliarizmas padarė Europą tuo žemynu, kuriuo jis šiandien yra, o krikščionybė. Krikščionybė, kurios vaidmenį mes visuomet sieksime stiprinti ne vien Lietuvoje ir Europoje. Mes sieksime, kad šioje Europoje būtų gerbiamos visos pažiūros ir visos tautos. Ačiū už dėmesį. Padėkokite ponui E.Klumbiui, kad man teko…
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu P.Papovą. O po to dar A.Sysas nori kažką gero pasakyti. Ne, gal pirma P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji komitetų pirmininkai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų turbūt tai yra paskutinis posėdis, kuriame man tenka atsisveikinti po 14,5 metų. Esu turbūt vienintelis ir paskutinis Seimo narys, kuris per visas kadencijas vienmandatėje rinkimų komisijoje turėjo…
PIRMININKAS. Apygardoje.
P.PAPOVAS. Apygardoje turėjo pripažinimą.
PIRMININKAS. Ne, dar vienas štai ten sėdi…
P.PAPOVAS. O vienas dar lieka, kuris čia sėdi. Taip, kuris pratęs tas tradicijas. Labai malonu, kad Č.Juršėnas vis dėlto dabar jau pratęs tas tradicijas ir viršys visas kadencijas, kurios buvo čia, Seime.
Iš tikrųjų man buvo malonu bendradarbiauti pirmiausia, žinoma, su savo kolegomis, savo partiečiais, partijos, pakeitusios pavadinimą, partiečiais, su visų partijų, su visų frakcijų atstovais. Iš tikrųjų aš tikrai neturiu jokių problemų tarp visų partijų ir mano gimtajame krašte, Zarasuose, savivaldybėje. Ten teko būti ir tarybos nariu, ir dabar esu skyriaus pirmininkas, ten mes visi kartu. Beveik nėra opozicijos. Visi sutariame, nes reikia dirbti žmonių labui.
Aš manau, kad mes ir čia, Seime, nepaisant tam tikrų ideologinių skirtumų, nors ideologinių skirtumų iš esmės ir nėra, visi norime, kad žmonės gyventų geriau, kad Lietuvos gerovė plėtotųsi greičiau ir geriau. Man atrodo, visų mūsų siekiai yra vienodi. Tačiau, žinoma, strategija arba taktika šiek tiek skirtinga. Todėl atsisveikindamas su Seimu nemanau, kad nukrypsiu toli nuo politikos. Vis tiek bendradarbiausim, bendrausim kokiais nors aspektais.
Norėčiau pasakyti kiekvienam kolegai ačiū už tai, kad mes vieni kitus supratom, vieni kitus palaikėm ir dirbom Lietuvos labui. Ir ateinančiam Seimui, dabartiniam ir ateinantiems Seimams noriu palinkėti, kad dirbtume žmonėms, kad žmonių gerovė gerėtų ir kad Lietuva būtų gerovės šalis. Ačiū jums. Sėkmės. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininkas dar kantriai laukia. Dabar dar A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Nors mano pavardė irgi buvo paminėta viename pareiškime, aš prašau neleisti daugiau daryti pareiškimų dėl to pareiškimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Nebus. Seimo Pirmininkas pasakys baigiamąją kalbą. (Balsai salėje) Gerai.
Seimo Pirmininko A.Paulausko kalba
A.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos, baigėsi mūsų kadencijos Seimo paskutinis posėdis ir tai yra paskutinė mano kalba jums. Ketveri darbo metai, praleisti čia, Seime, prabėgo. Dirbome žinodami, kur esame, žinodami, kur einame, kokį kelią turėsime nueiti. Turėjome ir kompasą – demokratines vertybes. Partneriai Europos Sąjungoje ir NATO padėjo orientuotis nuolat kintančioje aplinkoje, padėjo nenukrypti nuo pagrindinio kurso, strateginių valstybės raidos krypčių, iškeltų uždavinių ir tikslų. Svarbiausius jų mums pavyko įgyvendinti. Ir šią kadenciją baigiame jau būdami visai kitokie. Šiandien mes jau Europos Sąjungos nariai, nariai valstybės, saugomos NATO saugumo skydo.
Lietuva per šiuos ketverius metus padarė išties didžiulį kokybinį šuolį, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, rasdama jėgų išspręsti iškeltus euroatlantinius uždavinius, į kuriuos atsakymai dar visai neseniai buvo tik tolima perspektyva. Šiandien atsakymai surasti, o daugelis jų – būtent čia, Seime, kuris ypač aktyviai dalyvavo šiose paieškose. Manau, kad ateities kartoms mūsų Seimas išliks kaip integracinis Seimas, kuris kiekvieno iš jūsų darbo, kiekvieno iš jūsų pasiūlymų ir kritikos ar net oponavimo dėka padėjo tapti varomąja mūsų valstybės pažangos jėga.
Šiam Seimui taip pat teko ir kita didžiulė atsakomybė – precedento neturėjusi apkaltos Respublikos Prezidentui procedūra, moralės, etikos standartus pakėlusi į patį aukščiausią lygmenį. Beprecedentis valstybės vadovo apkaltos atvejis ir Lietuvoje, ir Europoje tapo vienu rimčiausių išbandymų besiformuojančiai mūsų pilietinei visuomenei, parlamentinei demokratijai ir teisinei valstybei. Esu įsitikinęs, kad šis Seimas, į Lietuvos parlamento istoriją įeisiantis ne tik kaip integracinis, bet ir kaip apkaltos Seimas, iš esmės pakeitė požiūrį į vieną iš pamatinių vertybių – pagarbą duodamai priesaikai. Pakeitė suvokimą, kad rankos padėjimas ant Konstitucijos – tai ne simbolinis, ne mažareikšmis veiksmas, bet didžiulis moralinis įsipareigojimas. Tikiu, kad ši demokratijos pamoka nepraeis veltui ir nuo šiol priesaikos aktas įgaus didesnę ir gilesnę prasmę.
Šios kadencijos parlamentas pasižymėjo ir dar vienu aspektu. Tai buvo koalicinis Seimas, pirmąkart dirbęs realios koalicinės politikos sąlygomis. Privalėjome ieškoti kompromisų, derinti interesus, „gesinti konfliktus, plačiau ir giliau žvelgti į vykstančius procesus. Konkurencinė kova vyks visada, bet labai svarbu mums pamatyti ir žmonėms parodyti, kad yra tam tikri sąlyčio taškai, dėl kurių mes galime ir sugebame susitarti.
Gerbiamieji, šiandien baigdamas šį paskutinį mūsų posėdį noriu nebeskirstyti mūsų į frakcijas, opozicijas, pozicijas. Šiandien pabūkime tiesiog kolegos, pabūkime bendradarbiai, kurie kiekvieną ketverių metų kadencijos dieną dirbome čia, šioje salėje, kasdien stebimi šalies piliečių, kurių lūkesčius stengėmės pateisinti. Kai kur mums pavyko, kai kur galėjo pavykti ir geriau, tačiau džiaugiuosi, kad šis Seimas lemiamais valstybei momentais sugebėjo pademonstruoti savo jėgą ir savo susitelkimą.
Kas mums pavyko, o kas nepavyko? Pavyko vieningai susitelkti narystės Europos Sąjungoje ir NATO klausimais. Kai reikėjo čia, Seime, mes veikėme ne kaip oponentai, o kaip valstybininkai. Tą parodė ir šios dienos balsavimas dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties ratifikavimo. Mes veikėme kaip dauguma, sutardama dėl mūsų valstybės ateities, krypčių, strateginės jos orientacijos. Mes dirbome kaip komanda, sutelkusi visas jėgas tikslui pasiekti.
Manau, kad mums pavyko nutiesti platesnius, naujus bėgius greitajam ekspresui, nauju greičiu judančiam europinės gerovės kūrimo kryptimi. Pavyko pakloti tvirtus pamatus darbui naujos kadencijos parlamentarų, duosiančių priesaiką jau kitą savaitę. Jų laukia ypač svarbus, iki šiol dar nepakankamai išplėtotas parlamentinės kontrolės vaidmuo, ilgainiui tapsiantis vis labiau bręstančio lietuviškojo parlamentarizmo pagrindu.
Tikiu, sėkmingai užbaigus ženklu ES pažymėtų įstatymų priėmimą, naujajam Seimui pavyks pažaboti ir kito – įstatymo leidybos ekspreso greitį, kurio mums taip ir nepavyko pristabdyti. Deja, nepavyko pristabdyti ne tik įstatymų leidybos. Nepavyko išvengti ir viešųjų ir privačių interesų derinimo konfliktų, išvengti skandalų, susijusių su korupcija, nepavyko priimti politiko etiką apibrėžiančių teisės aktų, politikų elgesio kodekso, nepavyko labiau išmokti gerbti Seimo, kaip mūsų namų, kaip institucijos, kurioje dirbame, vardo.
Tiesa, per šiuos ketverius metus atviresnė tapo įstatymų leidyba, atviresnis tapo ir pats Seimo pastatas, kuriame kasdien apsilanko vis daugiau žmonių, daugiau jaunimo, studentų ir visų, kurie domisi Seimo kasdienybe, lygindami ją su ta, kurią mato iš televizorių ekranų; kasdienybe, kuri, deja, per šiuos ketverius metus buvo visokia, stebinusi ne tik mūsų rinkėjus, bet dažnai ir vieni kitus, ir ne visuomet iš gerosios pusės. Galbūt reikėtų sutikti su tais, kurie kartoja, kad iš partijų, koalicijų susidedantis Seimas – tai tik užprogramuotas konfliktų židinys, kuriame gyvenimas neįsivaizduojamas be opozicijos, pozicijos debatų, be ginčų, be vadinamųjų politikos kuluarų. Taip, tai tiesa. Tačiau tiesa ir tai, kad mes ir patys per dažnai pademonstruodavome nepagarbą savo institucijai, kai galėdavome to išvengti. Be mūsų pačių pagarbos sunkiai įsivaizduojamas ir didesnis mus rinkusius Tautos pagarbos parlamentui ugdymas. Turiu vilties, kad bręstant mūsų visuomenei, kartu bręstant ir mūsų į Seimą renkamiems parlamentarams šios pagarbos kaskart bus vis daugiau. Nes pagarba Seimui ir rinkėjų pagarba Seimui yra tiesiogiai viena kitai proporcingos sąvokos.
Daug mūsų kadencijos parlamentarų ir toliau dirbs čia susirinkus naujam Seimui. Tačiau tikiu, kad jūs, kurių mandatai Tautos ar jūsų valia nebuvo pratęsti, ir toliau būsite aktyvūs. Ir toliau būsite Lietuvos politikoje, perteiksite savo patirtį jos stokojantiems kolegoms partijose ir kitose politinėse organizacijose, padėsite bręsti būsimosioms Lietuvos politikų kartoms. Linkiu visiems visokeriopos sėkmės ateities darbuose. Ne tik pasiliekantiems, bet ir išeinantiems, ne tik parlamente, bet ir už jo ribų. Nes į visas puses nuo šių Seimo rūmų driekiasi ta pati – mums visiems viena, bendra ir nedaloma Lietuva, jai ir toliau dalykite visą savo energiją, visą savo patirtį, visą savo sumanumą. Sėkmės jums. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam mūsų Pirmininkui, ir dabar jau mes iš tikro artėjame prie pabaigos, tik du svarbūs pranešimai. Trečią svarbų pranešimą pačioje pabaigoje, kaip ir dera, padarys Seimo Pirmininkas.
Pirmas pranešimas. Kiekvienas ant savo stalo, matau, dar turite dokumentų, kai kurie jau nebe, susitvarkė, tai prašyčiau juos susirinkti. Taip pat ir balsavimo korteles. Juo labiau kad jos jau negalios, jeigu mes nesugalvosime dar surengti neeilinę Seimo sesiją šeštadienį ar sekmadienį (Balsai salėje). Užsiregistruoti galėsime, teisingai. Čia tada papildomas dalykas. Prašyčiau susirinkti visus dokumentus, visus popierius. O dabar prašom susidėti gal iš tikro paskutinį kartą korčiukes ir registruotis. Pirmininke, irgi prašom. Ar jau visi pasiruošę? Taigi prašom registruotis. Registracija. Ne, balsavimo nebus. Tik registracija. Posėdį mes ir taip baigėme anksčiau, negu numatyta. Taigi 15.28 val. net 98 Seimo nariai! Sveikinu!
Dabar antras pranešimas. Aš sakiau, kad paskutinė svečių delegacija, mus aplankiusi, pasirodo, tai buvo priešpaskutinė. Paskutinė, kuri yra prieš jus, – tai Alytaus sporto rūmų darbuotojai. Pasveikinkime juos. (Plojimai)
O dabar kviečiu ir Seimo narius, ir žurnalistus, ir mūsų svečius iš Alytaus kartu sugiedoti Tautišką giesmę.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
(Plojimai) Kolegos, vis tiek paskutinis žodis, gongo dar nebuvo, priklauso Seimo Pirmininkui. A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos, kviečiu III rūmų patalpose susitikti ir dar pabendrauti, ir dar vienas kitam pasakyti pačius maloniausius žodžius. Taigi kviečiu iš karto po gongo.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, Seimo sesija ir ši kadencija baigia darbą. Ačiū jums. (Plojimai)