Septynioliktasis (570) posėdis
2004 m. lapkričio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis premjere ir Vyriausybės nariai, Ekscelencijos ambasadoriai, kiti aukštieji svečiai! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 11 d. rytinį plenarinį posėdį. Matyt, nereikėtų priminti, bet tvarka yra tvarka, gali būti, kad tai yra priešpaskutinis šios kadencijos Seimo posėdis, tačiau norėdami galime dar ir padirbėti. Taigi pirmas klausimas, kurį turime išspręsti, – užsiregistruokime, kiek mūsų yra, o po to tarsimės dėl darbotvarkės. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai, gana daug, tikiuosi, kad dar atvyks.

2004 m. lapkričio 11 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Dabar dėl darbotvarkės. Kaip matote, ji truputėlį pamarginta, yra esminis 1 punktas, t.y. Respublikos Prezidento kalba, mes jį pakvietėme tarti žodį, ir Prezidentas pareiškė norą pasakyti mums, baigiantiems savo kadenciją, žodį. Papildomi klausimai dėl Konstitucijos, dėl kai kurių tarptautinių sutarčių ir dėl Signatarų įstatymo, ir dar kai kurie siūlymai, susiję su tuo, kad mes šiame Seime galėtume užbaigti kai kurių klausimų sprendimą, sakysime, tokį aktualų studentams klausimą kaip Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo įstatymą. Ir dar pora rezervinių klausimų. Tai štai tokia darbotvarkė, ji buvo aprobuota Seniūnų sueigoje. Dabar matau, kad jau yra prie mikrofono kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į 1-2 klausimą, tai įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektas, labai svarbus dokumentas, manau, kad čia yra būtina preciziškai laikytis Statuto reikalavimų. Pagal Statutą pagrindinio komiteto išvada turėjo būti pateikta Seimo nariams ne mažiau kaip prieš 48 valandas. Komitetas baigė posėdžiauti tik vakar, aš jau nekalbu apie pačias procedūras, kad komitetas nedarė klausymo, o kai kurie papildomi komitetai siūlė būtent daryti klausymus ir net nepateikė išvadų, kaip Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Todėl, aš manau, grynai dėl statutinių reikalavimų, kartoju, dėl preciziško Statuto laikymosi šio įstatymo priėmimo procedūroje, reikėtų vis dėlto šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti. Ačiū. Frakcijos vardu siūlyčiau dėl to apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime dėl to. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš irgi pritariu gerbiamojo R.Šukio pasiūlymui ir net manyčiau, kad vis dėlto mums, kai mes pradėsime diskusiją, nebūtų reglamentas 5 minutės kalboms dėl Konstitucijos, nes tai yra svarbus dokumentas, ir turėtų teisę Seimo nariai kalbėti tiek, kiek jie mato tikslinga, bet ne ilgiau, sakysime, kaip 15–20 minučių. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad TSKP nariams geriausia, kaip būdavo anksčiau: „Vseobščim golosovanijem vsio prinimajem“, bet tai yra Konstitucija Europai ir Lietuvai ji turi didelę reikšmę, todėl negali būti tas pats, ką kalbame – apie vištienos kainas ar apie Konstitucijos priėmimą.

PIRMININKAS. Matote, jūsų siūlymas yra labai įdomus, bet jis prieštarauja ką tik pateiktai kolegos R.Šukio argumentacijai. Jeigu laikomės jo pozicijos, tai tamstos pozicija absoliučiai nepriimtina. Jeigu laikomės tamstos pozicijos, tai tada jo pozicija yra net nesvarstytina. Reikės rinktis tarp jūsų abiejų, gal kokį viduriuką ir rasime. Kolega G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlau 2 rezervinį klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr.IXP-3932) taip pat išbraukti iš darbotvarkės, nes jis pateiktas labai neseniai, savaitė su trupučiu, ir žurnalistinė organizacija, konkrečiai Lietuvos žurnalistų sąjunga, išreiškė nemažai abejonių dėl turinio, svarstant komitetuose taip pat atsirado tobulintinų dalykų. Siūlau neskubėti su šiuo įstatymu, o daug geriau jį apsvarsčius priimti vėliau.

PIRMININKAS. Ar jūs kalbate frakcijos vardu?

G.BABRAVIČIUS. Taip, frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Ar yra daugiau pageidavimų? Kolega A.Sysas. Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau perkelti į priekį 2-11 klausimą, nes 1-6 klausimą negalima priiminėti, kol nebus priimtas 2-11 įstatymas, nes jie yra tarpusavyje susiję, ir gana stipriai. Tai yra tarifų dydžiai, nustatyti mokėti į Nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų fondą. Jeigu mes priimsime pirma Socialinio draudimo fondo biudžetą, o to dėl kokių nors priežasčių nepriimsime, mes turėsime labai negerą koliziją.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, daugiau siūlymų dėl darbotvarkės neturime? Tada iš eilės. Aš manau, kad kolegos A.Syso siūlymas yra visiems priimtinas, t.y. po 5 darbotvarkės punkto nagrinėjame dabar įrašytą 2-11 punktą. Sutinkame? Ačiū. Ir tada pereiname iš eilės prie kitų klausimų, gal pagal jų svorį. Paskutinysis klausimas, t.y. 2 rezervinis klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Čia siūloma ir apsvarstyti, ir priimti. Komitetas yra išnagrinėjęs, bet kolega G.Babravičius ir jį remianti Liberalcentristų frakcija mano, kad reikėtų dar papildomai svarstyti ir tartis. Aš siūlau kompromisinį sprendimą: palikti jį darbotvarkėje ir, galimas dalykas, apsiriboti svarstymu, jeigu iš tikro svarstymo metu kolega G.Babravičius ar kiti iškels rimtų abejonių, nes komitetas išnagrinėjo. Aš siūlau tokį kompromisinį variantą. Žodžiu, apsiriboti svarstymu, ir matysime, ar jūsų abejonės yra rimtos, ar yra tik tam tikrų grupių suinteresuotumas. Aš labai atsiprašau, kad taip griežtai įvardiju savo manymą.

A.KUNČINAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašom. A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš norėčiau pasakyti, kad šis įstatymo projektas buvo svarstomas mūsų komitete, buvo Žurnalistų draugijos atstovai, kiti žmonės, kurie išties pateikė daug argumentų, kad šis klausimas nėra pakankamai išnagrinėtas, nes padarius šiuos pakeitimus atsiranda daugiau naujų problemų, todėl reikia panagrinėti, pamatyti plačiau ir kompleksiškiau šį klausimą.

PIRMININKAS. Tai mano siūlymas ir yra, kad mes pradėtume svarstymą ir svarstymo metu apsispręstume, ar galime užbaigti svarstymą, ar galime užbaigę svarstymą priiminėti. Gal tik pasvarstome, o likusią darbo dalį paliekame kitam Seimui. Mano yra toks kompromisinis siūlymas. Ar su tuo sutinkate? Kolega G.Babravičius.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, truputį kebli situacija. Šiandien 15 valandą kaip tik Prezidentūroje yra Žinių visuomenės tarybos posėdis. Jeigu taip atsitiktų, kad negalėčiau aš dalyvauti tame svarstyme, tai galbūt nebūtų… arba laikas tada konkretus to svarstymo. Kaip čia būtų galima išspręsti šitą problemą?

PIRMININKAS. Gerai, čia galime mes panagrinėti…

G.BABRAVIČIUS. Svarbus klausimas, kolegos, Konstitucinio Teismo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Babravičiau, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad kaip tik čia yra kompromisas, kurį mes galime išspręsti. Šitą klausimą galime panagrinėti ir anksčiau, nes posėdžiai pagal patikslintą darbotvarkę turėtų prasidėti 14 valandą, tai mes ir galėtume ramiai anksčiau išnagrinėti, o jeigu mums neišeina toliau nagrinėti, padaryti pertrauką. Tinka?

G.BABRAVIČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Žodžiu, vakarinio posėdžio pradžioje. O vakarinį posėdį aš siūlau pradėti ne 15 valandą, o 14 valandą. Tinka? Šitą klausimą irgi išsprendėme.

Dabar lieka paskutinis klausimas. Kolegos liberalai siūlo išbraukti iš darbotvarkės 2 punktą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Manau, kad turėtų likti, o diskutuodami mes galėsime tartis, juo labiau kad yra dvi stadijos ir yra pakankamai galimybių visiems pasireikšti. Ar visi pasiruošę, ar visų korčiukės sudėliotos? Siūlymas yra toks: kolegos liberalai siūlo darbotvarkės 1-2 klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Kurie mano, kad šis klausimas turi likti darbotvarkėje, tie balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašom registruotis ir balsuoti. Tie, kurie už išbraukimą, – už, o tie, kurie už tai, kad liktų, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 28, prieš – 47, susilaikė 12. Ar reikalauja kas balsuoti dėl visos patikslintos darbotvarkės, ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Taigi patvirtinome bendru sutarimu, tik patikslinu, kad po darbotvarkės 5 klausimo nagrinėjame 2-11, toliau, vakarinis posėdis prasideda 14.00 val. rezerviniu 2 klausimu. O kaip mes jį spręsime, t.y. ar tik svarstysime, ar darysime pertrauką, ar ir užbaigsime, tai paaiškės tuo momentu, kai spręsime šitą klausimą. Ar aišku? Antras neišbrauktas, liko.

Mielieji kolegos, mes laukiame Ekscelencijos Prezidento, o kol jis atvyks, kviečiu pasveikinti mūsų bičiulius lenkus ir jiems atstovaujantį Ekscelenciją ambasadorių su nacionaline švente. (Plojimai)

Prašom sėsti.

R.KELIUOTIS (Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, Ekscelencija Prezidente, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, kiti svečiai! Pradedame rytinį posėdį pagal suderintą darbotvarkę. Pirmasis darbotvarkės klausimas – Respublikos Prezidento Jo Ekscelencijos Valdo Adamkaus kalba. Kviečiu Ekscelenciją į tribūną.

Respublikos Prezidento V.Adamkaus kalba

V.ADAMKUS. Gerbiamasis pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio posėdžio svečiai!

Prabėgo ketveri jūsų, parlamentarų, kadencijos metai. Baigia darbą aštuntasis Lietuvos Respublikos Seimas, ir šis Seimas jau tampa istorija. Istoriniu jūsų kadencijos parlamentą galima vadinti jau vien todėl, kad jūs dirbote dviejų tūkstantmečių sandūroje. Per jūsų kadencijos metus Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Jūs priėmėte daugybę šiai narystei kelią atvėrusių įstatymų. Jums teko ir nelengvas išbandymas – apginti demokratiją ir Konstituciją, garbingai atliekant priesaiką sulaužiusio buvusio valstybės vadovo apkaltą.

Lietuvoje per tuos ketverius metus įvyko didžiulių permainų. Šiuos pokyčius ne visuomet paprasta buvo žmonėms suprasti. Dažnai kirtosi jūsų ir bendrai įvairių socialinių sluoksnių bei verslo grupių interesai ir pažiūra į juos. Nelengva jums buvo dirbti tokiomis sudėtingomis sąlygomis. Gal todėl, nors ir nuveikėte daug svarbių darbų buvo, neišvengta ir klaidų.

Lietuvos ūkis per pastaruosius ketverius metus sparčiai augo, bet nesugebėjome sparčiai mažinti ir skurdo, nedarbo, spręsti kitų skaudžių socialinių problemų. Jūs, parlamentarai, puikiai žinote, ko nepavyko padaryti šiam Seimui. Turiu pasakyti, kaip ir visi Lietuvos žmonės, jūs labai išgyvenate dėl nesėkmių.

Vis dėlto esu įsitikinęs, kad ilgainiui nesėkmės bus primirštos ir žmonės, žvelgdami iš istorinės perspektyvos, jūsų kadencijos laikus vertins kaip sėkmingus, kaip geresnei Lietuvos ateičiai būtinų permainų metus.

Dalis jūsų, esančių čia, salėje, tęsite parlamentarų darbą naujajame Seime. Jūs dar turėsite galimybę padaryti tai, ko nespėjote arba ko nepavyko nuveikti per pasibaigusios kadencijos metus. Kitai jūsų daliai parlamente sukauptą patirtį reikės pritaikyti kitokios veiklos srityse.

Jūsų visų reikia Lietuvai. Svarbu ne ką, bet kaip dirbsite. Juk žmonių pagarba pelnoma ne pareigomis, o tik dorai, kūrybingai, įkvėptai dirbant savo šaliai.

Nuoširdžiai linkiu jums visiems sėkmės jūsų darbuose ir jūsų gyvenime. Ačiū. (Plojiamai)

R.KELIUOTIS (Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

Įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3941 (svarstymas)

PIRMININKAS. Dar kartą dėkojame Ekscelencijai Prezidentui ir dirbame pagal nustatytą grafiką. Dabar darbotvarkės 2 klausimas – įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektas. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo, mums reikia pasitarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Pritariame. Gerai. G.Steponavičius. Prašom. Seimo Pirmininko pavaduotojas.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Paprastai yra išdėstomi motyvai, kodėl reikalinga pertrauka, ir aš primenu Statuto nuostatą. Antras dalykas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, nenorėčiau įtarti, kad tą pusvalandį Socialdemokratinės koalicijos frakcija norėtų skirti perskaityti šiandien laikraščiuose pasirodžiusioms Konstitucijos santraukoms. Aš manau, kad yra rimtesnių motyvų. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau labai atsakingai žiūrėti į šio klausimo svarstymą ne tik dėl procedūrinių dalykų, bet ir dėl to, kad mes negalime priiminėti tokio masto dokumento, jeigu nėra išlaikytos procedūros.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Kaip susitarėme, stengsimės laikytis visko, ko galima laikytis. O ko neišeina, tai yra priešpaskutinis Statuto straipsnis. Primenu visiems, kurie baigia ketvirtuosius kadencijos metus.

A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Norėčiau, kad šis dalykas, kurį mes pasirengę svarstyti, būtų rimtai svarstomas. Todėl norėčiau sužinoti tolesnę eigą. Kadangi socialdemokratai paprašė pertraukos tik tam, kad nepaprašytų liberalai, o, kaip žinote, galima prašyti dviejų pertraukų, todėl norėčiau sužinoti, ar po šitos pusvalandžio pertraukos bus dar prašoma pertraukos, ar jau bus galima toliau svarstyti rimtą klausimą iš esmės?

PIRMININKAS. Taip. Galiu pranešti, kad bus toliau svarstoma, nes tame pačiame posėdyje prašoma tik vienos pertraukos. Primenu ir tamstai Statutą, kurį taisėte kartu su manimi. (Balsai salėje) Ar dar reikia paaiškinimų, ar jau užtenka? Bendru sutarimu sutariame? Ačiū. Reikia balsuoti? Prašom. Motyvas aiškus, tai pasakė G.Steponavičius, kad kai kurie dar nori paskaityti tekstą. Turės laiko. Labai ačiū už paaiškinimą.

Galime toliau dirbti ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? Gerai, nereikia balsuoti. Ačiū. (Balsai salėje) Ar reikia? Gerai, balsuokime. Kas už tai, kas būtų paskelbta pusės valandos pertrauka, prašom balsuoti.

62 – už, 18 – prieš, 9 susilaikė, pusės valandos pertrauka. Aš labai atsiprašau ekscelencijų ambasadorių, jie turės didelį malonumą pasiklausyti, kaip sprendžiami kiti klausimai Seime. Aš prašyčiau juos pusę valandos pakentėti, o jeigu kas negali pakentėti, tai čia netoliese yra kavos (jeigu labai paprašysite, ir kitų gėrimų), taigi pusę valandos galima užimti ir vienais, ir kitais darbais. Aš siūlau pasiklausyti Seimo posėdžio eigos. Ačiū.

Pilietybės įstatymo 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3741(3*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, 3 kompleksinis darbotvarkės klausimas – Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, taip pat Pilietybės įstatymo įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pagrindinio klausimo Nr.IXP-3741(3). Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto atstovą – Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Gerbiamieji kolegos, ekscelencijos svečiai ambasadoriai, Pilietybės įstatymo priėmimo stadijoje buvo atsižvelgta į visas pagrindinio komiteto pastabas. Taip pat priimtos ir visos pastabos, išsakytos Seime priėmimo metu. Daugiau nieko nėra gauta. Yra gauta teigiama mūsų Teisės departamento išvada. Taigi kviesčiau pradėti priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš neturiu pastabų, vadinasi, mes galime nagrinėti pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pataisymų nėra, todėl siūlau nagrinėti pastraipsniui. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 12 straipsnio pakeitimas. Kolega J.Veselka. Nematau. Matyt, jis dėl viso įstatymo. Priimta.

2 straipsnis, arba 13 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Priimta. 3 straipsnis, arba 14 straipsnio pakeitimas. Galime jį priimti? Ačiū.

4 straipsnis, arba 15 straipsnio pakeitimas. Galime priimti?

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. 5 straipsnis, arba 16 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Niekas neprieštarauja? Ačiū.

6 straipsnis, arba 18 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū.

7 straipsnis, arba 20 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

8 straipsnis, arba 21 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Priimta. 9 straipsnis, arba 26 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Galime priimti? Ačiū.

10 straipsnis, arba 27 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū.

11 straipsnis, arba 28 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Galime priimti? Ačiū.

12 straipsnis, arba 30 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Niekas neprieštarauja. Ačiū.

13 straipsnis, arba 31 straipsnio papildymas. Galime priimti? Ačiū.

14 straipsnis, arba 32 straipsnio papildymas. Niekas neprieštarauja? Ačiū.

15 straipsnis, paskutinis. Ne, dar priešpaskutinis – pasiūlymai Vyriausybei. Galime priimti? Ačiū.

Čia datos, atrodo, pakankamos. Ir paskutinysis straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo. Įsigaliojimas čia yra įvairus. Galime priimti?

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Pirmasis – kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, priimdami šį įstatymą, mes, viena vertus, supaprastinome kai kurias procedūras, atsižvelgdami į iškilusias problemas, kita vertus, sugriežtinome. Ypač svarbu, kad mes (…) terminą pratęsėme nuo 5 iki 10 metų sutuoktiniams, tai yra viena esminių šio įstatymo pataisų. Atsižvelgiant į kylančias šio laikmečio grėsmes, į naujas terorizmo keliamas grėsmes, tai bus viena iš esminių pataisų, kuri užkirs kelią piktnaudžiauti mūsų šalies pilietybe ir su tuo susijusiems pavojams. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. J.Veselka turi kitą nuomonę. Prašom. Bet aš jo nematau. Tada J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš taip pat kviečiu balsuoti už siūlomas Pilietybės įstatymo pataisas. Manau, jas priėmus, pilietybę visi suvoksime kaip ypač svarbią vertybę. Patikslinus jos suteikimo procedūras, manau, mes išvengsime atsitiktinių jos suteikimų. Labai naudinga ta pataisa dėl 10 metų reikalavimo sutuoktiniams, nes ji leis kovoti su fiktyvių santuokų reiškiniu, kuris gali plėtotis mums tapus Europos Sąjungos nariais. Svarbi ir ta pataisa, kad pilietybės negali gauti tas, kuris net neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, ir nors keistai sunkiai mes priėmėme šį pasiūlymą, tik vos keliais balsais, bet jis yra.

Žodžiu, iš tiesų naudingos pataisos, paremtos ir mūsų pamokomis iš garsiosios Rolando Pakso ir Jurijaus Borisovo pilietybės istorijos. Manau, kad tokių istorijų tikimybė dabar bus mažesnė, jeigu priimsime pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Todėl kviečiu pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai, už – 72, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3742(2*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, mes šiandien priėmėme pirmą įstatymą ir kartu įvykdėme Konstitucinio Teismo nutarimą, arba, tiksliau tariant, atsižvelgėme į Konstitucinio Teismo sprendimą, į Konstitucinio Teismo sprendime išdėstytus motyvus dėl Pilietybės įstatymo. Visiems ačiū. Bet kompleksas dar nebaigtas. Dabar yra antrasis įstatymas, įstatymas dėl įgyvendinimo, arba, tiksliau, Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Projekto registracijos Nr.IXP-3742(2). Pranešėjas – G.Dalinkevičius. Kviečiu į tribūną.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra glaudžiai susietas su pirmuoju, mūsų jau priimtu. Tai Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Per svarstymo stadiją visas pastabas, viską, ką mes turėjome, komitete apsvarstėme, jos yra įtrauktos. Šiandien Teisės departamentas taip pat pritarė. Žodžiu, naujų pastabų nėra. Kviesčiau kolegas priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, matyt, taip, kaip ir dėl pagrindinio įstatymo, iš eilės. 1 straipsnis, arba 2 straipsnio papildymas. Niekas neprieštarauja? Priimta. 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 3 straipsnio pakeitimas. Sutinkam? Ačiū. 3 straipsnis, arba 4 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ir 4 straipsnis – „Įsigaliojimas“. Gerbiamasis pirmininke, jis suderintas su pagrindiniu įstatymu?

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prisėskite, nors… ne, čia jau kitas turės eiti į tribūną. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Todėl kviečiu pasiruošti ir balsuojam, ar priimam Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 77, už – 71, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3743(4*) (priėmimas)

Šio komplekso 3 klausimas – Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3743. Net ketvirtasis variantas. Pranešėjas turėtų būti Petras Papovas, bet jis, mano žiniomis, kaip tik yra Konstituciniame Teisme, gaus, matyt, naujo darbo.

Jeigu leisite, aš noriu pasakyti, kad yra vienas straipsnis ir vienas patikslinimas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto priimti? Galime priimti? Prašome pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymą. Iš naujo balsuojam, bičiuliai.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai, už – 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas vienbalsiai priimtas. Dėkoju. Kaip matote, visas paketas yra įgyvendintas.

Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3297(2*) (antrasis svarstymas)

Dabar iš eilės turėtų būti darbotvarkės 4 punktas – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3297(2). Antrasis svarstymas. Pagrindinio, t.y. Teisės ir teisėtvarkos, komiteto vardu kalbės pranešėjas J.Bernatonis. Kviečiu į tribūną.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas posėdyje apsvarstė šį projektą ir nutarė nepritarti jam atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 1¹ straipsnio ir 2 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstituciją vertinant kaip vientisą aktą tik 56 straipsnio pakeitimas šios problemos neišsprendžia. 7 balsavo už tai, kad būtų nepritarta, prieš – 1, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iškart balsuojam? Mielieji kolegos, komiteto išvada yra aiški, bet mes turime balsuoti, ar pritariam po antrojo svarstymo, ar ne. (Balsai salėje) Čia ne dėl komiteto išvados. Mes kalbame pagal tai, koks yra tekstas. Koks tekstas, mes jam pritariam ar ne. Komiteto išvada yra nepritarti. Ar aišku? Arba kartu pritariame komiteto išvadai. Bet šiuo atveju tada nepritariam pačiam tekstui. Kalba yra tokia.

Gerbiamieji kolegos, klausimas yra šiek tiek sudėtingesnis. Komiteto svarstymas nebuvo būtinas, nes yra antrasis Konstitucijos svarstymas. Todėl mes turime balsuoti už tekstą. Komitetas mums padarė paslaugą, kad visiems mums būtų aiškiau. Taigi balsuojam už tekstą. Kam jis priimtinas, tas balsuoja už, kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar dabar aišku? Taigi prašom registruotis ir balsuojam.

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 41, susilaikė 20. Nepriimta.

Dabar turiu pasakyti vieną išvadą pagal Konstituciją ir Seimo statutą. Jeigu nepritarta, prie to klausimo galima grįžti ne anksčiau kaip po metų, jeigu kas nors pageidaus.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3916(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 5 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3916(2). Pranešėjas – A.Sadeckas. A.Kašėta. Prašom. Priėmimo stadija. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų, pastabų antrajam variantui nebuvo gauta. Siūlau priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Nėra pastabų. Vis tiek dėl šventos ramybės peržiūrėkime visus straipsnius. Prašyčiau kantriai čia būti ir, jeigu reikės, man pagelbėti.

Taigi pradedame priėmimo procedūrą pastraipsniui. 1 straipsnis, arba 2 straipsnio keitimas. Nėra prieštaravimų? Ačiū. 2 straipsnis, arba 3 straipsnio keitimas. Galime priimti? Ačiū. 3 straipsnis, arba 5 straipsnio pakeitimas. Galima priimti? Ačiū. 4 straipsnis, arba bazinio įstatymo 7 straipsnio papildymas. Galime priimti? Ačiū. 5 straipsnis, arba 9 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū. 6 straipsnis, arba 10 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. 7 straipsnis, arba 11 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Sutinkame? Ačiū. 8 straipsnis, arba 12 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. 9 straipsnis, arba 13 straipsnio pakeitimas. Negirdžiu prieštaravimų. Ačiū. 10 straipsnis, arba 14 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū.

11 straipsnis, arba 16 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū. 12 straipsnis, arba 20 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaraujančių. Ačiū. 13 straipsnis, arba 21 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Sutinkame? Ačiū. 14 straipsnis, arba 28 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Niekas neprieštarauja. Ačiū. 15 straipsnis, arba 34 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū. 16 straipsnis, arba 36 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū. 17 straipsnis, arba 39 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja. Ačiū. 18 straipsnis, arba 39 straipsnio pakeitimas. Sutinkame. Ačiū. 19 straipsnis, arba 42 straipsnio pakeitimas. Priimta. 20 straipsnis, arba 44 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū.

21 straipsnis, arba 45 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja. 22 straipsnis, arba 49 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū. 23 straipsnis, arba 52 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Sutinkame? Ačiū. 24 straipsnis, arba 53 straipsnio pakeitimas. Sutinkame. Ačiū. 25 straipsnis, arba 54 straipsnio kai kurių dalių pakeitimas. Niekas neprieštarauja. 26 straipsnis, arba 55 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū. 27 straipsnis, arba 62 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū. 28 straipsnis, arba 67 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū. Ir 29 straipsnis, arba 73 straipsnio pakeitimas – paskutinis straipsnis. Niekas neprieštarauja. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Todėl kviečiu registruotis ir balsuojame, ar priimame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 67 Seimo nariai. Balsavo už 58, 7 susilaikė. Įstatymas priimtas. Kas vienas, balsavęs už? Iš tikro labai svarbus Seimo narys. Ačiū, kad remiate tokį rimtą įstatymą.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3942(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, mes pasitikslinome darbotvarkę ir dabar prieš 6 klausimą turėtų eiti 2-11, t.y. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3942(2). Svarstymas ir priėmimas. Pagrindinio komiteto – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kalbės pats pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau trumpai priminti, apie ką rašoma šiame įstatyme. Esminis dalykas – komitetas siūlo pritarti pateiktam įstatymo projektui, kad būtų nukelta įsigaliojimo data, kada pradedami taikyti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai. Jie turėjo būti pradėti taikyti nuo kitų metų sausio 1 d., buvo parengta metodika, bet kai ją jau parengė taip, kaip norėjo pačios darbdavių organizacijos, ne tik pagal veiklos sritis ir pagal įmones, kuriose įvyksta daugiau ar mažiau tų nelaimingų atsitikimų, tai paskaičiavus ta metodika daugeliui buvo nepriimtina. Vyko diskusijos, todėl siūloma grįžti prie metodikos, kurią buvo pasiūliusi Vyriausybė pačioje pradžioje, t.y. rūšiuoti pagal įmones, o ne pagal veiklos rūšis, nes mūsų, Lietuvos, įmonės turi be galo daug įvairių rūšių užsiregistravusios, tai, kuri bus pagrindinė, sukels gana daug teisinių problemų.

Todėl siūloma nukelti į 2006 metų sausio 1 dieną. Vyriausybei suteikta… Prašymas, kad iki birželio mėnesio būtų pateikta nauja skaičiavimo metodika. Manau, tada bus mažiau nepatenkintų, nes, jeigu mes įvestume dabar šį tarifų taikymą, tai daugelis Lietuvos įmonių turėtų mokėti šiek tiek daugiau į nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, susirgimų fondą. Na, 0,08 arba 0,23%, todėl siūlau ir komitetas siūlo vienbalsiai pritarti. Buvo Teisės departamento pastabos, į vieną iš jų atsižvelgta, į kitą neatsižvelgta, nes pagal Seimo priimtą naujos redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymą fondo taryba tvirtina kiekvieno draudėjo priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pataisų nėra, norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime? Ačiū.

Seimo Pirmininkas siūlo, kad mes šitą įstatymą priimtume šiandien, t.y. svarstytume ypatingos skubos tvarka. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar yra čia siūlymų dėl kiekvieno kalbėti, ar galime iš karto priimti paskirsniui, nes čia ne straipsniai, o skirsniai?

Pirmasis skirsnis – „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimas“. Galime priimti? Ačiū.

Antrasis skirsnis – „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 3 straipsnio pakeitimas“. Galime priimti? Ačiū.

Taigi visas įstatymas pastraipsniui, tiksliau, paskirsniui, priimtas. Ir kai kas nori kalbėti. Taigi J.Razma – dėl viso įstatymo. Prašom.

J.RAZMA. Aš dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Tai dėl viso dabar ir kalbame. Prašome.

J.RAZMA. Dėl viso įstatymo?

PIRMININKAS. Jau dėl viso, taip. Pastraipsniui jau susitarėme. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Aš ne dėl šito, atsiprašau.

PIRMININKAS. Ne dėl šito. Tada, jeigu niekas nenori kalbėti, aš siūlau balsuoti. Ar galime priimti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą? Prašom balsuoti. Čia sudėtingas pavadinimas, bet taip yra todėl, kad du įstatymai sujungti į vieną.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 56, nė vieno prieš ir 6 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3944 (pateikimas)

Mielieji kolegos, mūsų numatyta pertrauka baigėsi 11 valandą, todėl aš siūlyčiau dabar išnagrinėti, man atrodo, nesudėtingą 1 rezervinį klausimą. Jeigu mieloji kolegė D.Teišerskytė malonėtų ateiti į tribūną, tai mes gal spėtume per tas kelias minutes susitarti. Klausimas vadinasi taip: Seimo nutarimo „Dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos pavadinimo pakeitimo“ projektas. Siūloma pateikti ir šiandien priimti. Projekto registracijos Nr.IXP-3944. Dabar pateikimas. Prašom, kolege.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Malonu pristatyti projektą, kai salėje yra tiek daug Seimo narių. Komisija buvo sukurta pernai sausio 28 d., gana gerai ir įspūdingai dirbo visus metus, tačiau komisijos nariai suvokia, kad vienerių metų šiam darbui tikrai nepakanka. Lietuvių kalbos grąžinimo metai, lotyniškųjų spaudmenų grąžinimo metai, šios datos 100-metis įpareigoja tęsti komisijos veiklą, nes yra dar nepadaryta nepaprastai daug darbo. Todėl siūlomas Seimo nutarimas, susidedantis iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis. „Komisijos veiklą tęsti, pakeičiant pavadinimą į Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisiją“. 2 straipsnis: „Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisiją patvirtinti šios sudėties“. Jūs visi turite dokumentą. Komisija susideda iš 26 narių. Komisijos pirmininkas yra mūsų gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas, pavaduotoja esu aš, D.Teišerskytė. Prašau jus pritarti šios komisijos darbo pratęsimui ir jos pavadinimo pakeitimui.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma norėtų paklausti. Prašom. Arčiau mikrofono.

J.RAZMA. Gerbiamoji pranešėja, aš sveikinu jūsų iniciatyvą ir linkiu būsimai komisijai sėkmės. Noriu pasiteirauti tokio gal nestandartinio dalyko. Ar jūsų komisija galėtų imtis ir pasiekti, kad, kaip jau žinoma, būsimas Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vienas iš ministrų, Darbo partijos lyderis, irgi savo parašą rašytų lotyniškais rašmenimis?

D.TEIŠERSKYTĖ. Ačiū jums už tokį iš tikrųjų nestandartinį klausimą. Aš manau, kad tai yra jo asmeninis reikalas. Komisija galės jam parekomenduoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Man atrodo, kad visi sutarė. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime sutarti bendru sutarimu? Reikia balsuoti ar nereikia? Galim bendru sutarimu? Pritariame po pateikimo. O priėmimas šiek tiek vėliau, nes kai kurie dalykai, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, yra patikslinti. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Padarėm gerą pradžią.

Įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3941 (svarstymas ir priėmimas)

Mes dabar jau galim grįžti prie nutrauktojo, arba pertrauktojo, klausimo. Tai yra darbotvarkės 2 klausimas – įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3941. Pagrindinio komiteto vardu, tai yra Europos reikalų komiteto vardu, kviečiu pirmininko pavaduotoją J.Karosą į tribūną. Prašom. Diskusijoms užsirašė pakankamai daug žmonių. Prašom.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šitas svarstymas, kaip gerai suprantate, formaliai žiūrint, yra procedūriškai tarytum ir tradicinis, bet savo turiniu aiškiai yra netradicinis. Kad jis yra toks, parodė ir svarstymai komitetuose, ir tos diskusijos, kurios buvo ir vakar mūsų Europos reikalų komitete, kaip pagrindiniame komitete, svarstant šitą klausimą. Aš noriu pasakyti (ir tai man svarbiausia, ir visiems labai smagu), kad diskusijose Seime niekas nenuginčijo, arba iš esmės nenuginčijo, siūlomo projekto, tai yra Konstitucinės sutarties projekto turinio. Vis dėlto buvo, sakyčiau, taip, kad šitas visas svarstymas iš esmės išsiskyrė, arba išsidėstė, dviejose plotmėse. Pirmoji plotmė buvo, kaip aš jau minėjau, dėl Konstitucinės sutarties turinio, ir antroji plotmė – dėl šito dokumento įtvirtinimo procedūros.

Kalbant apie procedūrą, kaip gerai suprantate, yra galimi du variantai: šito dokumento ratifikavimas Seime arba jo ratifikavimas bendram mūsų piliečių referendume. Įdomiausia yra tai, kad pagrindiniai diskusijos akcentai koncentravosi prie šito antrojo aspekto 2 dalies – dėl pačios procedūros Seime. Mažiausiai buvo diskutuojama, arba keliamas klausimas, bent tarp mūsų politikų ir toje diskusijoje, kuri vyko komitetuose, ir mūsų komitete, kad derėtų šitą dokumentą, kaip labai svarbų, priimti tautos arba piliečių referendume. Iš esmės diskusijose kalbama apie tai ir oponuojama šitam skubėjimui, arba tam, kad norima šį dokumentą ratifikuoti šitos kadencijos Seime, tai yra per labai trumpą laiką.

Aš iš karto galiu pasakyti, kad motyvai, kuriais grindžiama viena ar kita pozicija, man atrodo, daugeliu atvejų yra lygiaverčiai. Jeigu kalbėtume apie tą motyvą, kuriuo grindžiamas noras šitą dokumentą priimti dabartinės kadencijos Seime, tai yra toks motyvas, kad, šiaip ar taip, ir tai pripažįstam visi, dabartinės kadencijos Seimas, kaip ir dabartinės kadencijos apskritai visa valdžia, bene daugiausia arba tikrai daug padarė. Šioje kadencijoje įvyko tai, kas įvyko, tai yra mes tapome Europos Sąjungos nariais, mes dalyvavome Europos konvente, mes dalyvavome kuriant Konstituciją, ir visiškai logiškas ir suprantamas noras, kad tie žmonės, kurie daugiausia dalyvavo, ir fiksuotų tai, kas jam yra įvykę. Kita vertus, aš visiškai sutinku su argumentais, kad mes šitą labai svarbų (tikrai nenoriu būti banalus), istoriškai svarbų momentą galim panaudoti arba turim panaudoti mūsų žmonių pilietiškumui ugdyti. Atsiranda vadinamasis švietėjiškas momentas, kuris gali būti panaudotas, kurį reikia panaudoti, nes iš tiesų tai yra labai rimta proga dar kartą sugrįžti prie tos problemos, kuri ne tik mūsų valstybės piliečiams, bet net ir tiems žmonėms, kurie arčiau politikos, yra gana paini arba neretai mažai suprantama.

Aš nenoriu sakyti, kad mažai buvo daroma. Per dvejus metus, ypač dirbant Europos Sąjungos konventui, žmonės buvo pakankamai plačiai informuojami. Bet vis dėlto tos informacijos niekada nebūna per daug, ir švietėjiškas aspektas, mano galva, yra pagrindinis, kai kalbama, kad būtų galima neskubėti ratifikuoti šitą dokumentą. Tie žmonės, kurie mano kitaip, savaime suprantama, turi savo požiūrį. Aš vis dėlto nemanau, kad čia yra problema, kuri būtų labai aktuali. Tiesa, teisininkai paskelbė išvadą (tik vakar pasirodė), naujas aspektas įsijungė į diskusiją (bet šiuo atveju aš kalbu apie ne Seime vykstančią diskusiją), kad vis dėlto tai yra tautos referendumo dalykas. Motyvuojant tuo, kad tai yra iš tiesų klausimas dėl dalies suverenių galių perdavimo Europos Sąjungos institucijai, arba Europos Sąjungai, ir tai, suprantama, yra gyvybiška, arba labai svarbi, problema. Bet niekas iš mūsų neabejojame (čia aš teisininkams norėčiau atsakyti), kad prieš metus vykusiame referendume ta idėja, kad mes prarasime tam tikras savo suverenias galias, tapdami Europos Sąjungos nariais, buvo visuotinai nusakoma, visuotinai žinoma, ir vis dėlto žmonės referendume balsavo už Europos Sąjungą. Jeigu mes nesilaikysime formalios raidės, šis argumentas, manau, nėra labai rimtas. Manau, tai nėra ta problema, dėl kurios mes vėl turėtume grįžti.

Dabar, jeigu formaliai žiūrėtume, Prezidentas yra pateikęs dekretą Seimui, o Seimas tą dekretą privalo svarstyti ir svarsto. Kaip Seimas nuspręs, tokia bus Seimo valia. Noriu informuoti, kad iš 14 komitetų, kurie svarstė šią problemą ir šį klausimą, trys komitetai siūlo svarstymą pratęsti, t.y. pratęsti procedūrą, ir tai atlikti kitos kadencijos Seime. Visi kiti komitetai laikosi nuomonės, pritardami sutarties turiniui, kad šitą procedūrą atliktų dabartinės kadencijos Seimas.

Vakar Europos reikalų komitetas po diskusijų dauguma balsų priėmė poziciją pritarti sutarties projektui, kitaip sakant, turiniui, ir kartu svarstyti šį klausimą, priimti ir spręsti šį klausimą, dabartinės kadencijos Seime. Toks yra Europos reikalų komiteto sprendimas.

Po to, ką aš pasakiau, manau, jūs suprantate, kad tie abu atvejai nėra tai, jeigu mes nenorime politinių spekuliacijų, dėl ko derėtų labai smarkiai laužyti ietis. Aš labai apgailestauju ir atvirai pasakysiu tą iš Seimo tribūnos, kad kai kurie mūsų kolegos, deja, dar nepamiršo, arba dar nepamiršo, kad rinkimų kampanija jau baigėsi. Deja, tose diskusijose dar pastebėjau šį įsibėgėjimą, kitaip sakant, dalyko esmė nueina į antrą planą. Labai dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs kalbėjote ir Europos reikalų, ir Užsienio reikalų komiteto vardu. Taigi iš 14 komitetų du atsiskaitė. Dabar iš eilės abėcėlės tvarka. Aplinkos apsaugos komiteto vardu – gerbiamasis pirmininkas A.Macaitis. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

A.MACAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, svečiai! Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-3941 – įstatymą „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“. Mūsų komitetas svarstydamas taip pat išdėstė panašius argumentus, ką kalbėjo mano kolega gerbiamasis J.Karosas, ir nusprendė pritarti įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektui, taip pat nusprendė, kad svarstymas galėtų vykti čia, dabartiniame Seime, ir šis įstatymo projektas galėtų būti priimtas dar šio Seimo. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nebuvo, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dabar kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką B.Bradauską. Ruošiasi Ekonomikos komiteto vardu V.Greičiūnas ar kuris? Yra pirmininkas. Tai prašom, gerbiamasis pirmininke, ruoštis. Kol kas B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė sutarties projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Tuo būtų galima pabaigti šį pateikimą, bet aš, naudodamasis proga, noriu pasakyti porą žodžių.

Yra pas mus tokių žmonių, kurie nemėgsta operatyvaus darbo. Jie vis nori tempti, atidėti, lyg kas nors galėtų įvykti atidėjus šio klausimo svarstymą. Lietuvos žmonės balsavo, ir balsavo vieningai, už tai, kad mes stotume į Europos Sąjungą, vadinasi, kartu balsavo ir už visus kitus dokumentus ir sutartis, kurias mes pasirašome ir turime pasirašyti, todėl atidėti šio klausimo sprendimo tikrai nevertėtų. Kviečiu visus balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką V.Karbauskį. Ruošiasi Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai! Ekonomikos komitetas taip pat svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3941. Svarstymo metu taip pat buvo išsakyta… Dėl turinio iš principo komentarai buvo teigiami, pritarimas buvo bendras, bet svarstymo metu buvo kalbėta taip pat apie sutarties priėmimo terminus. Balsavimo rezultatai: už – 9, 2 – prieš. 2 prieš – tai ne prieš turinį, o prieš tai, kad sutarties ratifikavimas vyktų vėliau, ne šiame Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką A.Kunčiną. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas šį projektą svarstė lapkričio 9 dieną. Be komiteto narių, taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kiti Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Bendra išvada – komiteto sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu. Komitetas diskutavo dėl priėmimo datos, bet nusprendė, kad tą nuomonę turi pareikšti politinės frakcijos, o ne komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pirmininką G.Kniukštą. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas, matyt, gerbiamasis A.Kašėta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektą. Noriu, gerbiamieji kolegos, pabrėžti, kad diskusija buvo gana karšta. Komiteto posėdyje taip pat dalyvavo gerbiamasis užsienio reikalų ministras, Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamento direktorius. Turiu pripažinti, kad diskusija sukosi ne tik apie šį projektą, bet ir apie tai, kad Lenkijos vyriausybė kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą dėl tiesioginių išmokų. Kaip jūs žinote, naujokės šalys gauna kur kas mažesnes tiesiogines išmokas. Taip pat malonu konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šį kolegų žingsnį palaikė. Po diskusijų buvo nuspręsta, kad reikia pritarti įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektui. Balsavimo rezultatai buvo tokie: 5 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Taip pat buvo išreikšta nuomonė, kad būtina informuoti Europos reikalų komitetą, gal verta surengti Europos reikalų komitete klausymus ir plačiau su šiuo projektu supažindinti Lietuvos Respublikos piliečius. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dabar kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoją A.Kašėtą. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto, matyt, pirmininkas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo „Dėl sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektą. Nekilo abejonių dėl tos Konstitucijos dalies, kuri susijusi su mūsų komiteto kompetencija. Iš esmės buvo pritarta. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 2 susilaikė. Komitete dominavo nuomonė, kad priėmimas turėtų būti paliktas būsimajam Seimui, nors balsuojant dėl protokolinio nutarimo jis ir nebuvo priimtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas, ruošiasi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo projektą ir vienbalsiai jam pritarė. Kartu išreiškė nuomonę ir siūlo, kad su Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektu būtų plačiau supažindinta visuomenė. Aš džiaugiuosi, kad šiandien laikraščiuose pasirodė pirmosios publikacijos apie Sutartį dėl Konstitucijos Europai ir, manau, tai šiek tiek sumažins tas diskusijas, kurios vyksta visuomenėje, kad čia, užsidaręs Seimo rūmuose, 141 Seimo narys nori priimti įstatymą, kuris bus viršesnis už Lietuvos įstatymus. Taigi mūsų komitetas siūlo šiandien svarstyti, bet nepriimti šio įstatymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D.Mikutienę. Prašom. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu… Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3941. Komitetas pritarė Sutartyje dėl Konstitucijos Europai įtvirtintam sveikatos apsaugos reglamentavimui, tačiau suabejojo dėl terminų ir formos, ir pasiūlė projektą ratifikuoti kitos kadencijos Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu D.Teišerskytė, taip? Prašom. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, matyt, pats pirmininkas.

D.TEIŠERSKYTĖ. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimas: pritarti įstatymo „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ projektui ir siūlyti Seimui tęsti ratifikavimo procedūras, tačiau neskubėti ratifikuoti šios sutarties, kol visuomenė jai priimtinu būdu nebus tinkamai informuota ir supažindinta su minėtos sutarties projektu. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską. Ruošiasi kuris nors Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Teisės ir teisėtvarkos komitetas, remdamasis Seimo statuto 147 bei 148 straipsniais, aptarė pasirengimo svarstyti projektą klausimus, paskyrė išvadų rengėjus ir pasiūlė pagrindiniam Europos reikalų komitetui surengti klausymus, į kuriuos būtų pakviesti visi papildomi komitetai, ir projekto nesvarstė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tokią nuomonę. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nematau P.Papovo. Kolega A.Indriūnas. Prašome į tribūną. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė įstatymą „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ ir pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Ir paskutinysis komitetas, bet ne paskutinysis pagal reikšmę – Žmogaus teisių komitetas. Jo vardu pats pirmininkas G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Tikrai labai malonu išgirsti tuos jūsų paskutinius žodžius ir šitą paskutinę repliką, kuri, man čia būtent Seime tuos ketverius metus… Iš tikrųjų linkiu ateinančiam Seimui, kad šis komitetas ir žmogaus teisių svarba įgautų dar didesnę prasmę mūsų ateities Seimų veikloje.

Žmogaus teisių komitetas negalėjo priimti kito sprendimo, kaip bendru sutarimu už, nes šioje Konstitucijoje kaip fundamentaliausią procesą mes matome žmogaus teisių dokumento inkorporavimą į Konstitucijos projekto dokumentą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėjo visi komitetų atstovai ir dabar pradedame diskusijas. Užsirašė 7 Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu G.Steponavičių. Jeigu jis kalba frakcijos vardu, tai 7 minutės. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Kalbėsiu frakcijos vardu.

Gerbiamieji kolegos, be abejo, daugelis norėtume padėti tašką šioje istorijoje ir daugelis norėtume, kad kiekvieno mūsų balsas – vienoks ar kitoks – būtų išreikštas ratifikuojant tokios svarbos dokumentą kaip Europos Sąjungos konstitucinė sutartis. Neabejoju, kad šitas Seimas nusipelno to, juo labiau kad per pastaruosius dvejus metus Lietuva, taip pat ir įstatymų leidėjai, mūsų Respublikos Seimas buvo betarpiškas šito konstitucinio sutarties projekto rengimo dalyvis. Aš manau, kad tai yra nepaprastai svarbu, kad dar net nebūdami nariai mes galėjome išsakyti savo nuomonę. Tą patį darė ne tik Lietuva, tai darė ir kitos dvidešimt keturios valstybės narės Europoje.

Aš manau, kad tai yra vienas iš retų atvejų, kai mes įsitraukiame į tokio rango diskusijas, bet tai yra pirmas kartas, kai mes kalbame apie konstitucinio lygmens dokumento svarstymą ir priėmimą visoje Europoje, taip pat ir čia, Lietuvoje.

Mes, kalbėdami apie Europos Sąjungos konstitucinę sutartį, kalbame ne šiaip apie tai, kas bus su Europos Sąjunga, mes kalbame apie ateities Europą. Žaidimo taisyklės, kurios bus nustatytos įsigaliojus Konstitucijai (aš tikiu, kad ji įsigalios ratifikavus visoms valstybėms), bus šiek tiek kitos nei tos, už kurias balsavo Lietuvos žmonės referendume prieš pusantrų metų.

Naujoji Konstitucija apibrėžia kitą sprendimų priėmimo mechanizmą, kuris, pripažinkime tiesiai šviesiai, jeigu jau kalbame apie Konstitucijos turinį, skiriasi nuo to, kuris galios pagal Nicos sutartį iki 2009 m., todėl aš turiu pasakyti, kad net ir pats ministras Antanas Valionis pripažino, kad Nicos sutarties sąlygos Lietuvos valstybei buvo naudingesnės nei tai įtvirtina naujoji Europos Sąjungos konstitucinė sutartis. Dėl balsavimo procedūrų, dėl kvalifikuotos daugumos būtent Nicos sutartis, tai, už ką balsavo žmonės pritardami narystei Europos Sąjungoje referendume, buvo ir galios iki Konstitucijos įsigaliojimo.

Todėl mes turime atvirai kalbėti, kad keičiasi tam tikri principai, kompetencijų plėtra deleguojama priimant sprendimus daugelyje sričių nebe bendru sutarimu, o kvalifikuota balsų dauguma, todėl, aš manau, kad didesnė diskusija čia, visuomenėje, kaip niekada yra tiesiog reikalinga.

Yra sakoma, kad dvejus metus mes turėjome progos diskutuoti ir išsiaiškinti visus niuansus, bet tą patį darė ir Europa. Visos Europos Sąjungos valstybės narės, daugelis jų netgi intensyviau diskutavo dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties tiek derybų proceso metu, tiek ir paskui. Pasižiūrėję kiek straipsnių, debatų, diskusijų buvo stambiausiuose Europos laikraščiuose, mes pamatysime, kad taip, ten nebuvo diskusija dėl paukščiuko, bet nepaisant tų ilgų diskusijų visa Europa dar artimiausius dvejus metus yra pasirengusi diskutuoti apie tai atvirai. Ji neskuba, tačiau Lietuvoje yra manančių, kad mes štai tokiu būdu, per 3–4 dienas, arba praėjus nepilnom dviem savaitėm po sutarties pasirašymo, tiksliau, daugiau kaip dviem savaitėm po iškilmingo pasirašymo Romoje, turime priimti šiandien Seime tokios svarbos dokumentą. Aš manau (ir grįžtu prie to, nuo ko pradėjau), kad šio Seimo vaidmuo buvo milžiniškas. Seimas balsavo dėl daugelio ne mažiau svarbių sprendimų negu šis. Manau, šis Seimas nusipelno pradėti ratifikavimo procedūrą. Bet jeigu mes norime patvirtinti ir parodyti, kad šioje valstybėje yra užsienio politikos tęstinumas ir kad mes nebijome, kad kiti, atėję po mūsų, pasuks į kairę ar dešinę, turime palikti šį ratifikavimą baigti kitam Seimui. Manau, tai būtų irgi tinkamas požiūris. Taip pat manau, kad žvelgiant į šiandien laikraščiuose pasirodžiusius apibendrintus pamąstymus apie Konstituciją, arba apžvalgą, kaip ji yra pavadinta, galima vertinti dvejopai. Kolega A.Sysas džiaugiasi, o man tai atrodo nerimta, nes pusvalandžio pertraukos, kurios paprašė Socialdemokratinės koalicijos frakcija, ko gero, gal tik daliai žmonių užtenka susipažinti, o manau, kad Lietuvos visuomenė ir Lietuvos piliečiai nusipelno kur kas pagarbesnio požiūrio į juos. Aš esu tikras, kad jeigu mes norime skatinti pilietinės visuomenės kūrimąsi, negalime spekuliuoti tokiais argumentais.

Gerbiamieji, žmonės pavargo nuo balsavimų. Žmonės jau nebesidomi ir panašiai. Net jeigu 1% žmonių Lietuvoje norėtų diskutuoti, jie yra verti, kad jiems ši galimybė būtų sudaryta. Aš šiandien raginu, gerbiamieji kolegos, kad mes Seime žengtume į priekį galbūt dar per vieną stadiją, apsispręstume dėl šio Konstitucinės sutarties ratifikavimo po svarstymo, tačiau reikia sustoti prie šios stadijos ir nedaryti kito žingsnio. Tokiu atveju parodytume pagarbą savo žmonėms. Pusės metų diskusija, bent kelių mėnesių diskusija, manau, mums visiems būtų naudinga, nes, pažvelkime, šiandien diskusija yra apie tai, ar šiandien, ar po kelių mėnesių, o apie turinį mes diskutavome, ko gero, vos vieną kitą kartą ir kur kas mažiau Seimo narių dalyvaujant šioje plenarinių posėdžių salėje.

Taigi Liberalų ir centro frakcija, pritardama tokiam svarbiam dokumentui, iš esmės mano, kad mes turime gerbti ne tik save, bet ir savo piliečius ir neskubėti ratifikuoti šiandien.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Ruošiasi J.Veselka. J.Veselka. Prašom klausyti, kas sakoma.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome tikrai svarbų dokumentą, svarbų dokumentą ir Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai, todėl, be abejo, svarbu, kad mūsų diskusija būtų tikrai konstruktyvi. Šiandien diskusijoje, tas jau buvo minėta, susipina net keletas klausimų. Aš įvardyčiau tris klausimus. Kai jie susipina vienas su kitu, mūsų diskusiją padaro šiek tiek chaotišką. Todėl būtų gerai tuos klausimus atskirti ir pabandyti nagrinėti atskirai. Tie trys klausimai, kurie mums rūpi, man rūpi, mano nuomone, skamba taip: ar pritariame Europos Konstitucijos sutarčiai kaip dokumentui, kuris šiandien yra pateiktas? Antras klausimas, reikalaujantis platesnės diskusijos, apie ką taip pat vienas ar kitas kalbantis užsimena: kur juda Europa, ką reiškia Europos Konstitucija tame judėjime ir ar viskas mums patinka toje Europos raidoje? Trečias klausimas, kuriam kažkodėl skiriame daugiausia dėmesio, nors, mano manymu, jis iš tų trijų klausimų gal ir mažiausiai svarbus: ar laiku svarstome Konstitucinės sutarties ratifikavimo klausimą?

Aš pabandysiu trumpai išdėstyti mūsų frakcijos nuomonę, frakcijos atsakymus į šiuos tris klausimus, nors, be abejo, ir mūsų frakcijoje yra įvairių nuomonių apie šią svarbią diskusiją.

Pirmas klausimas – mūsų požiūris į Konstitucinę sutartį. Iš esmės kaip į dokumentą, kaip į juridinį dokumentą žiūrime gana pozityviai, nors jame ir matome trūkumų. Manau, kad Konstitucinė sutartis yra Europos žingsnis į priekį, naudingas ir Lietuvai. Mes manome, kad ši Konstitucinė sutartis demonstruoja, kad institucine prasme Europa stiprėja. Dėl to didesnių priekaištų Konstitucinės sutarties tekstui mes ir neturime, ypač dėl to, kad pagrindinės nuostatos ne vieną kartą buvo svarstytos tiek čia, Seime, tiek Europos liaudies partijos, kuri save laiko viena iš iniciatorių šios Konstitucinės sutarties dokumento, įvairiuose forumuose, kuriuose ir mums tekdavo dalyvauti, išsamiai apie tai diskutuoti. Taigi į pirmą klausimą, ar pritariame Europos Konstitucijos sutarčiai, mūsų atsakymas yra gana pozityvus.

Antras klausimas, kur juda Europa? Taigi dėl institucinių Europos dalykų sutvarkymo mums nekilo didesnių abejonių, dėl to, kur juda Europa, būtų galima ilgai diskutuoti. Ir ne viskas mums mūsų Europoje, turiu pasakyti, patinka.

Visų pirma mums nepatinka tai, kad Europa, tvarkydama savo institucinius pamatus, iš esmės beveik visiškai nekreipia dėmesio į savo vertybinius pamatus, kurie, mūsų nuomone, Europoje darosi vis silpnesni. Todėl Konstitucinės sutarties tekstas mus nuvylė dėl to, kad joje neišdrįsta paminėti tokio visiškai paprasto ir akivaizdaus dalyko kaip krikščioniškos Europos vertybinės šaknys.

Mums nepatinka tai, kad Europoje akivaizdžiai trūksta to, ką pastaruoju metu taip nuosekliai demonstruoja mūsų kolegos amerikiečiai, t.y. tradicinio krikščioniško aiškiai išreikšto požiūrio į moralines ir šeimos vertybes. Europoje to akivaizdžiai trūksta.

Mums nepatinka ir tai, kad formuojant naują Europos Komisiją išpuoliais prieš italų atstovą Roką Butiljonę buvo akivaizdžiai pademonstruota, kad Europoje galimas ir katalikiškų tradicinių pažiūrų diskriminavimas. Mums nerimą kelia ir tai, kad nesurandama konstruktyvaus ir tinkamo Europos Sąjungos ir JAV ilgalaikio bendradarbiavimo modelio. Taip pat nerimą kelia artėjantis sprendimas dėl Turkijos pakvietimo derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje ir tai, kokias pasekmes Europos raidai gali sukelti tokia Turkijos narystė.

Taigi yra daug dalykų, dėl kurių kalbant apie Europos ir mūsų bendrą ateitį galima daug ir ilgai diskutuoti. Bet Europa yra niekad nesibaigiantis projektas ir mes jame dabar jau dalyvaujame. Konstitucinė sutartis ir Europai, ir Lietuvai, mūsų įsitikinimu, yra reikalinga, nes Europai reikia pasiekti institucinį aiškumą, kad daug daugiau dėmesio galėtume skirti vertybiniams Europos pamatams, ir tam esame mes, kad Europai padėtume grįžti prie jos vertybinių šaknų.

Na, ir trečias klausimas, kada reikėtų ratifikuoti šią Konstitucinę sutartį? Mūsų nuomone, tai nėra esminis klausimas, dėl kurio reikėtų laužyti ietis, jis yra šiek tiek dirbtinai sureikšmintas. Manome, motyvai, kodėl reikėtų atidėti sutarties ratifikavimą, nors yra svarbūs ir pripažįstame juos, vis dėlto nėra įtikinami.

Svarbūs motyvai, kurie buvo išsakyti čia ne vieną kartą, kodėl šią Konstitucinę sutartį galima ir galbūt reikia ratifikuoti kaip tik šiandien. Turiu pasakyti, kad mūsų, bent jau mano įsitikinimu, ilgesnis svarstymas Seime nereiškia, kad Lietuvos piliečiai apie šį svarbų dokumentą bus geriau informuoti. Siekiant informuoti tiek apie Konstitucinę sutartį, tiek apskritai apie Europos Sąjungos veiklą, reikia specialios ilgalaikės programos, o šis Seimas ne vieną kartą svarstė šį dokumentą, turi visišką teisę ir mandatą šį dokumentą patvirtinti, nes visiškai neseniai įvykusiuose rinkimuose, manau, Lietuvos rinkėjai neišreiškė kokios nors priešingos valios šios Konstitucinės sutarties ratifikavimo atžvilgiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J.Veselką. Ruošiasi kolega A.Vazbys. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, stebėdamas čia visuotinį pritarimą galvoju, ką mąsto šiandien Jo Ekscelencija Baltarusijos ambasadorius. Jis turbūt galvoja, ir kam šitas visas spektaklis, jeigu viskas nuspręsta ir taip. Užtektų kurio nors vieno, kad jis pasirašytų, ir visa tauta turi paklusti. Bet mes deklaruojame, kad yra demokratija, todėl kai iš tribūnos kalbama, kad mes nieko pakeisti negalime, taip jau nuspręsta, todėl taip turime elgtis, galiu drąsiai pasakyti, tie žmonės apie demokratiją taip nieko ir nesuvokė. Demokratijai yra brangus kiekvienas žmogus, ir įtikinti kiekvieną žmogų sprendimų racionalumu yra Seimo, Vyriausybės ir ko norite, kas užsiima politika, pareiga. Nėra kvailų žmonių, yra kvaila politika, kuri nesugeba įtikinti žmonių ir todėl nori priimti skubotus, greitus sprendimus parodydama save, kad aš aukščiau jūsų. Aš prieš tokią politiką.

Bet, kai aš analizavau visą Konstituciją ir lyginau ją su Liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ programiniais principais, galiu drąsiai konstatuoti, kad aš džiaugiuosi, jog mūsų programa ir Konstitucija yra beveik tapačios. Mūsų programos esminis principas yra sukūrimas Lietuvos valstybės, kaip socialinio teisingumo ir partnerystės valstybės. Konstitucija to paties siekia visai Europos Sąjungai. Mūsų programoje darbas yra vertinamas kaip svarbiausias tautos turtas, gerovės kūrėjas, kaip tautos kalbos, kultūros, jos identiteto vystymo šaltinis. Kapitalas yra tik priemonė darbo produktyvumui, ekonomikos efektyvumui didinti. Savo džiaugsmui niekur neradau nė žodžio, kad nuosavybė yra šventa. Teisingai, tik Dievo kūrinys žmogus gali būti šventas, bet jokiu būdu ne už pinigus sukurti daiktai, kapitalas, nuosavybė. Nuosavybę, kaip negyvą įrankį, laikyti šventu gali tik tie, kurie krikščionybę supranta ne kaip socialinę doktriną, o kaip būdą persižegnoti.

Taip pat visiškai suprantu Europos siekį vykdyti suderintą užsienio politiką ir vystyti Europos bendrą gynybą. Po TSRS, kaip pasaulio antros galybės, sužlugdymo pasaulis netapo saugesniu, demokratiškesniu. Daugiau atvirkščiai – jo saugumas tapo trapesniu, gyvenimas pavojingesniu, kaip žinome, žmogus – ne Dievas. Kada jis pasijunta, jog yra Visagalis, jam prabunda grobuonies instinktai. Jam norisi, kad jo klausytų visas pasaulis, jis nori savo vertybes ir pasaulio suvokimą primesti visam kitam pasauliui. Tai veda prie pasaulio nestabilumo, karų, teroro ir t.t. Pasaulio tvarka gali laikytis tik jėgų subalansuotumo dėka. Todėl Europa turi perimti buvusios TSRS vaidmenį ir tapti visų pirma ekonomine, socialine ir militarine galybe, be kurios pritarimo niekas nedrįstų realiai demonstruoti savo užgaidų ir jas realizuoti karinio pranašumo įrankiais. Pasaulis gali stabiliai demokratiškai vystytis, tobulėti tik esant dviejų trijų pasaulinių jėgų pusiausvyrai.

Taip pat visiškai sutampa mūsų programos ir Konstitucijos Europai požiūris į žmogaus laisves ir teises. Bet žmogaus laisvės ir teisės negali būti prilygintos stipriam, turtingam, įžūliam pajungti… savo tikslams pajungti silpnesnį, neturtingą, nuolankesnį, nuolaidesnį, dorovingesnį žmogų. Žmogaus laisvės ir teisės yra tik įrankis sukurti socialinio teisingumo ir partnerystės valstybę. Šiuo aspektu Konstitucija yra dviprasmiška: ji leidžia pasukti į vieną ar į kitą pusę. Vadinasi, idėjų, nuomonių, sprendimų konkurencija įteisinama, tai taip pat yra labai gerai.

Bet štai kur ir nuo ko prasideda mano abejonės dėl Konstitucijos (pabrėžiu) skubaus ratifikavimo. Pirma. Lietuvių tauta yra gana išdidi ir negali pakęsti, kai kas nors nurodinėja ir įsakinėja, ypač nepažįstami ir morališkai… nutukę biurokratai. Sutampant Konstitucijos Europai ir mano požiūriui į socialinio teisingumo valstybės modelio būtinumą, aš manau, kad Lietuvos tauta, kaip ir kiekviena kita save gerbianti tauta, gali ir privalo šį valstybės modelį sukurti pati, be dirigavimo iš tolimo ir bejausmio biurokratinio centro Briuselio ar kitokio. Tuo labiau kad kitaip negu dauguma Europos biurokratų mes turime dvigubai didesnį gyvą patyrimą. Mes žinome, kas yra socializmas, mes žinome, kas yra kapitalizmas, besivadovaujantis laisvos rinkos principais. Tik reikia valdžiai išsivaduoti iš nevisavertiškumo sindromo ir gėdos už savo praeitį jausmo. Reikia žinoti, kad vien blogis, kaip ir vien gėris pasaulyje neegzistuoja. Jie visada vienas šalia kito.

Negaliu pritarti skubai ratifikuoti Konstituciją ir todėl, kad šiandien aukščiausiuose valdžios sluoksniuose yra įsitvirtinę žmonės, kurie yra arba komandiruoti į Lietuvą, arba yra be principų. Jie anksčiau yra buvę komunistinė nomenklatūra, dabar jie – vakariečiai, jau besigėdintys būti lietuviais ir teigiantys, kad jie yra europiečiai. Jų vienintelis gyvenimo principas – pinigai ir valdžia. Jeigu rytoj pasaulyje madingu taptų fašizmas ir jis duotų valdžią ir pinigus, jiems būtų priimtini ir šie principai. Lietuva į Europą turi ateiti su žmonėmis, kuriems Tėvynė yra aukščiausia vertybė, ir ši vertybė negali būti iškeičiama į valdžią ir pinigus. Kaip matome, didžiausi vedliai Europoje yra gana pagrįstai įtariami ir aukštąja korupcija.

Tarybiniais laikas buvo toks šūkis: „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Niekaip jie nesusivienijo ir nesusivienys. Užtai maksimaliu tempu vysta realus procesas – visų šalių kapitale ir aukštoji biurokratija, vienykitės! Jeigu valstybę valdo žmonės, kuriems Tėvynė, o ne kapitalas ar pinigai yra aukščiausia vertybė, Europos Sąjungos Konstitucija nekelia realaus pavojaus, bet jeigu valstybę valdo žmonės be principų, tada ši Konstitucija netinkama ir jos negalima skubiai ratifikuoti. Vadinasi, Konstitucija visą valdžia atiduoda vadovų, ministrų taryboms, Europos Komisijai. Europoarlamentas ir ypač nacionaliniai parlamentai tampa tik dekoracijomis, pridengiančiomis tikrus kapitalo ir aukštos biurokratijos siekius. Iš esmės tai realūs žingsniai buvusios tarybinės centralizuoto valdymo sistemos link. Grynai valdymo aspektu tai racionalus sprendimas, bet atskiras žmogus, tauta, valstybė nėra mechaninis darinys, kuriam reikia tik vairo, akseleratoriaus ir stabdžių. Žmogus, tauta, valstybė – racionalios laisvės simbolis ir čia netinka mechanikos valdymo principai. Nepritariu skubiam Konstitucijos ratifikavimui, nes Lietuvos skubus stojimas į Europos Sąjungą… Karosai, tu seniai viską supranti ir galvoji, kad tu vienas supranti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 7 min., nors jūs turėjote teisę kalbėti 5 minutes. Taigi aš buvau labai maloningas. Prašom tai įvertinti.

J.VESELKA. Tikrai vertinu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar kalbės A.Vazbys, ruošiasi kolega E.Klumbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji svečiai! Iš tikrųjų šiandien, diskutuodami apie svarbų dokumentą, galbūt būtų galima ir skambiau pasakyti – apie esminį ir kertinį dokumentą, klosiantį mūsų bendros Europos pamatus, manau, daugiau dėmesio vis dėlto turėtume skirti diskusijai apie šio dokumento turinį. Turbūt pagrindinį dėmesį. Turiu pasakyti, kad esu iš tų Seimo narių, kuriems užteko laiko susipažinti su dokumentu, kurie turėjo ir pasinaudojo galimybe stebėti Europos Konvento darbą ir taip pat to dokumento kūrimo procesą.

Susipažinęs su turiniu, be jokios abejonės, aš matau trūkumų ir dalykų, kuriuos norėčiau matyti kitaip suformuluotus. Kad ir nuostatą, kai teisė į seksualinę orientaciją yra prilyginama teisei į religinius įsitikinimus pagal šio dokumento raidę, o praktiškai ši teisė netgi ir labiau akcentuojama. Taip pat tam tikrą nerimą ir abejonių kelia ypač kietas bendros užsienio ir saugumo politikos akcentavimas. Jis kelia klausimą, ar tai nepaneigs arba nevaržys šalių įsipareigojimų dėl transatlantinių tikslų ir bendradarbiavimo. Yra ir kitų dalykų, kuriuos būtų galima laikyti tobulintinais.

Tačiau pozityvūs dalykai – būtent Europos Sąjungos sustiprėjimas, mano galva, įvyksiantis visoms narėms ratifikavus šią Konstituciją, yra kur kas svarbesni nei tie negatyvūs momentai. Manau, kad tai visų pirma turėtume turėti galvoje kalbėdami apie šiuos dalykus ir sverdami juos. Jeigu mes arba dauguma iš mūsų vis dėlto, žvelgdami į šios sutarties turinį, matome, kad ji yra verta mūsų ratifikavimo, mūsų balso, visi kiti dalykai yra antraeiliai. Klausimas yra esminis – kodėl mes turėtume bijoti sakyti taip dėl šios sutarties ratifikavimo, kad ir šiandien? Ar mes bijome išreikšti savo nuomonę kaip valstybė ir žvalgytis už kitų nugarų? Nemanau, kad Lietuva dažnai savo istorijoje laikėsi ir turėtų laikytis praktikos, kad kovosime už mūsų integracijos ar kokius kitus siekius iki paskutinio esto. Tikrai to nedarėme ir neturėtume taip vertinti situacijos. Jeigu mes bijome visuomenės opinijos, tai visuomenė labai aiškiai savo nuomonę išsakė tiek referendumu, tiek per šiuos rinkimus balsuodama už politines jėgas, kurios vienareikšmiškai pasisakė už mūsų europinės integracijos stiprinimą. Mes turime legalų mandatą priimti patys sprendimus. Prieš priimdami tiesiog atsakykime sau į klausimą, ar tas laiko vilkinimas ir proceso ištęsimas pakeis mūsų nuomonę dėl pačios Konstitucijos turinio? Ar po pusės metų, trijų ar septynių mėnesių diskusijų pradėsime manyti kitaip, ar mes galime turėti tokią prielaidą? Dėl savęs galiu pasakyti, kad tikrai ne. Todėl samprotavimai apie tai, kad reikia plėtoti diskusiją šiuo atveju, manau, tam tikra prasme yra šiek tiek populistiški ir daugiau yra demokratijos imitavimas nei jos realizavimas. Mes diskutuoti apie Konstituciją ir supažindinti visuomenę galėsime iki jos įsigaliojimo turėdami dar mažiausiai dvejus metus, jau ją ratifikavę. Tai nekeičia esmės. Jeigu mes šiandien matome, kad yra pagrindo pritarti jos turiniui, diskusija gali vykti.

Taigi, kolegos, kviečiu, nepaisant mūsų nusistatymo dėl terminų, balsuojant pirmiausia turėti jos turinį, ir tiems, kurie manome, kad ši Konstitucija verta mūsų ratifikavimo, tai bus žingsnis į priekį europinės integracijos linkme, tiek mūsų valstybės ateities perspektyvos prasme, siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu E.Klumbį. Ruošiasi kolegė B.Vėsaitė. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji užsienio valstybių ambasadorių atstovai! Šiandien bus bandoma strimgalviais ratifikuoti Europos „sojuzo“ Konstituciją. Noriu pasakyti, kad 2004 metais Lietuvoje vyksta tai, kas vyko joje 1941 metais. Iš esmės – tai farsas, nes jau svarstymas pradėtas pažeidžiant Statutą. Antra, komunistine sparta priiminėjamas labai svarbus dokumentas, kuris, daugelio teisininkų nuomone, galėtų prieštarauti Konstitucijai.

Yra paskelbtas Lietuvos teisininkų draugijos valdybos lapkričio 9 dienos pareiškimas, kuriame rašoma, kad Sutartis dėl Konstitucijos Europai turėtų būti ratifikuota Seime tik po to, kai bus gauta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada, ar atitinkamos šios Sutarties nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aš teigiau, kad šis dokumentas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir grindžiu.

Europos Konstitucijos 1.6 straipsnis sako, kad Konstitucija ir teisės aktai, kurios priima sąjungos institucijos, naudodamosi joms suteiktais įgaliojimais, turi viršenybę prieš valstybių narių teisę.

Sąjunga yra juridinis asmuo. Tai yra esminis prieštaravimas Lietuvos Konstitucijai. Kaipgi jūs, Seimo nariai, suprastumėte, kad Lietuva, nepriklausoma valstybė, gali būti juridinio asmens dalimi? Lietuvos Konstitucijos pirmojo skirsnio 3 straipsnio 1 dalis teigia: „Niekas negali varžyti ar riboti tautos suvereniteto, savintis tautai priklausančių suverenių galių“. Ar Lietuvos buvimas juridiniame asmenyje nevaržo, ar neriboja tautos suvereniteto?

Toliau. Niekas nesiginčija, visi su tuo sutinka, kad dalis suvereniteto yra atiduodama Briuseliui. Bet Lietuvos Konstitucijos 2 straipsnyje rašoma: „Suverenitetas priklauso tautai“. 3 straipsnyje rašoma: „Niekas negali varžyti ar riboti tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių suverenių galių“. 5 straipsnis: „Valstybės valdžią vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Teismas“. Kur jūs matote valstybės valdžioje Europos Sąjungą?

Dabar porą žodžių apie Europos Konstitucijos 11 straipsnį. Jis teigia, kad sritys, kurių ši Konstitucija nepriskiria Sąjungos kompetencijai, priklauso valstybių narių kompetencijai. Apie kokį mūsų suverenitetą galima kalbėti? Prisiminkite tarybinius laikus. Tas, kas čia yra išimtinė kompetencija, anksčiau buvo sąjunginio pavaldumo ministerijos.

Toliau. Vėl yra įteisinama Europos Konstitucijoje pasidalijamosios kompetencijos sritys, tai yra tos pačios sąjunginės-respublikinės ministerijos, ir tiktai nedidelis gabaliukas lieka Lietuvos kompetencijai. Mes šiandien ypatingos skubos tvarka ratifikuosime tokią Konstituciją.

Noriu dar vieną dalyką pasakyti, kad šitos Konstitucijos nenagrinėjo vienas iš svarbiausių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis turi teisę pasakyti, ar negali būti prieštaravimo tarp šios Konstitucijos ir Europos Konstitucijos. Deja, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė yra ignoruojama.

Baigdamas noriu pasakyti vieną dalyką. Tikiuosi, kad nors viena šalis neratifikuos šitos Konstitucijos ir parodys mūsų Seimui, koks jis buvo neišmintingas, forsuodamas šios Konstitucijos priėmimą. Ypatingas viltis aš dedu į Didžiąją Britaniją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegę B.Vėsaitę tarti žodį. Ruošiasi V.Šustauskas.

B.VĖSAITĖ. Mielieji kolegos, dauguma prieš mane kalbėjusiųjų neturėjo didelių abejonių dėl Konstitucijos turinio, bet turėjo abejonių dėl priėmimo terminų. Aš buvau iš tų asmenų, kuriems teko laimė metus dirbti Europos Parlamente, kai dar buvo galima keisti Konstitucijos turinį ir jis buvo svarstomas vos ne kiekvieną dieną. Ir neteisus A.Kubilius, kabindamas laurus dėl Konstitucijos Europos liaudies partijai, nes visos didžiosios Europos Parlamento frakcijos ir partijos prisidėjo prie šio dokumento gimimo, tarp jų ir mano Socialistų frakcija.

Netiesa ir tai, kad Lietuvoje nevyko diskusijų dėl Konstitucijos turinio, kai šį turinį dar buvo galima keisti. Dvejus metus diskutavo Europos ateities forumas, dirbo Jaunimo forumas, jaunimo konventas. Tie, kas norėjo girdėti, žino ir Konstitucijos turinį, ir jos esmę.

Ar Lietuvai naudingas šis dokumentas? Be abejo, naudingas, nes jis yra naudingesnis negu Nicos sutartis visoms mažosioms Europos Sąjungos narėms. Man, kaip lygių galimybių gynėjai, yra labai svarbu, kad teisinę galią šioje Konstitucijoje įgauna pagrindinių teisių charta. Man, kaip socialdemokratei, labai svarbu, kad Konstitucijoje yra įteisinamas socialinis teisingumas, socialinė partnerystė, kurios dar šiandien labai trūksta Lietuvoje.

Tačiau yra ir neigiamų aspektų. Būdami pirmūnai mes pateksime į pirmuosius Europos Sąjungos dienraščių puslapius. Bet ar tai yra didelė garbė? Aš nežinau, aš turiu abejonių. Abejonių kyla dėl Didžiosios Britanijos, kuri rengia referendumą, dėl Danijos, kuri, be abejo, rengs referendumą. Šiandieną ten yra tiktai 40% piliečių, palaikančių šitą Konstituciją. Kita vertus, dar kirba abejonė, ar mes iš tikrųjų gerbiame savo piliečius, šitaip skubindami procesus. Tiek Konventas, tiek Konstitucija buvo suburti, kad Europos piliečiai būtų priartinti prie Europos. Dabar iš tiesų mes šiek tiek atimame šią galimybę iš savo piliečių, tačiau žinodami ir pripažindami, kad Konstitucijos turinio mes nepakeisime, kad diskusijos jau vyko, ir aiškiai pasakydami, kad šitas Seimas įdėjo labai daug triūso – priėmėme tūkstančius teisės aktų… Būtų logiška, nes šitas Seimas jau baigia darbą, visą procesą pabaigti Konstitucijos ratifikavimu. Sudėjus visus pliusus ir minusus, pliusų skubėti yra daugiau, todėl, mielieji kolegos, siūlyčiau palaikyti šį dokumentą ir šiandien jį priimti. Tai būtų logiška mūsų darbo pabaiga.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Šustauską – priešpaskutinis kalbėtojas.

V.ŠUSTAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Baigiantis kadencijai noriu pasakyti štai ką ir jūsų visų paklausti: ar jūs mylite savo valstybę Lietuvą prie gintarinės Baltijos jūros, ar jums nesvarbu, kas joje gyvens, ar nebūsite prakeikti ateities kartų? Juk visos sąjungos, visos imperijos žlugo ir žlugs, atnešdamos daug skausmo ir netekčių šeimoms ir pačiai valstybei, ką šiandien mes jaučiame žlugus Tarybų Sąjungai. Jaučia tai ir šeimos, ir pati Lietuva.

Hitleris norėjo pavergti Europą ginklu. Šiandien pasaulis keičiasi ir ginklu Europos tautų nepavergsi, bet tų pačių valstybių galvos sugalvojo pavergti per pinigus ir kapitalą. Nors ir maža valstybė Lietuva, ji turi išlikti ori, garbinga ir galinga savo psichologine dvasia. Įstatymų viršenybė, Konstitucijos viršenybė, savo pinigų praradimas – ar mes dar galime save vadinti valstybe? Ne. Štai ką turime šiandien iš galingos Vytauto laikų buvusios Lietuvos valstybės – vasalo dalią ir vergovę Europos Sąjungoje. Taip skubėdami ratifikuoti šią sutartį jūs paniekinate savo tautą, kurios dėka esate šiandien išrinkti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, tarp mūsų yra Nepriklausomybės Akto signataras, aktyvus eurointegracijos procesų dalyvis, Europos Konvento narys, kuris tikrai prisidėjo prie Konstitucijos Europai parengimo, V.Andriukaitis. Ar Seimas būtų malonus suteikti jam žodį? (Balsai salėje: taip.) Ačiū. Taigi kviečiu V.Andriukaitį į tribūną. (Plojimai) Prašom, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau. Tai yra ir netikėta, ir kartu labai garbinga. Dėkoju, gerbiamasis Seime, kad sutikote leisti man tarti keletą žodžių. Aš tikrai susijaudinau, kaip ir klausydamas šios diskusijos.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad Lietuvai ši diskusija yra ypač svarbi, nes Lietuva iki šios minutės nuėjo ilgą kelią. Aš jūsų įgaliotas atstovavau Lietuvai Konvente. Pasirašydamas ant Konvento Konstitucijos, dėdamas šį parašą ant to projekto, aš buvau tvirtai įsitikinęs, kad jūs, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos ateities forumas, 134 Lietuvos organizacijos, Lietuvos visuomenė buvo gerai informuoti ir buvo pateikta daug medžiagos apie tai, kaip vyko diskusija Konvente. Dėdamas šį parašą buvau susijaudinęs, nes tai retos akimirkos gyvenime, kai gali padėti parašą po Kovo 11-osios Aktu, kai gali padėti parašą po 1992 m. Konstitucija ir taip pat gali padėti parašą po Europos Sąjunga Konstitucija, nuėjęs kelią kaip visa Lietuva – nuo tremties iki laisvės. Aš tą minutę atsiminiau savo 96 metų motiną, kuriai Europos vienijimasis nebuvo tušti žodžiai, žmogų, kuriam gyvenimas pateikė du karus – pirmąjį ir antrąjį, tremtis ir netektis, kuris matė, kodėl Europos Sąjunga grindžiama vertybėmis ir pasitikėjimu, o ne išskaičiavimu, kurį galėtų pateikti kai kurie politikai, kad išskaičiavimas… kad Europos Sąjungoje airiams reikia paisyti airių interesų, lietuviams reikia paisyti lietuvių interesų, britams reikia paisyti britų interesų. Tai nėra Europos Sąjunga.

Europos Sąjunga yra vertybė. Gilios ir krikščioniškos, ir judaizmo, ir pagoniškos su Graikijos kultūra, ir musulmoniškos šaknys. Europos kultūra be galo imli, žinoma, su pačia svarbiausia Europos demokratija, kuri kol kas pasaulio mastu laiko didžiulį egzaminą. Taigi aš pritariu tai minčiai, kad mums reikalinga stipri Europos Sąjunga. Mums reikalinga Europos Sąjunga, kuri galėtų būti humanizmo, vertybių, žmogaus teisių ir demokratijos sąjunga ir tokia mokykla planetai. Kol kas tai yra naujas, unikalus darinys, visiškai nė su kuo nepalyginamas. Iš tikrųjų teisus A.Kubilius – tai yra besitęsiantis projektas.

Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji tautos atstovai! Tikrai noriu pasakyti, diskusija yra labai gili ir ji atkartoja 1992 m. argumentus. 1992 m. buvo tautos atstovų, kurie sakė: kaip mes galime teikti referendumui Lietuvos Konstituciją, per mažas laiko tarpas. O mes sakėme, kad per 7 tūkst. žmonių teikė įvairių pataisų ir pasiūlymų Konstitucijai. Šiandien yra tas pats. Galiu pasakyti ir patikinti, kad nemažai Lietuvos aktyvių žmonių teikė tas pataisas Europos Sąjungos Konstitucijai, ir galiu didžiuotis, kad viena Lietuvos delegacijos pataisa, kuri skelbia apie equal rotation – lygią rotaciją pirmininkaujant Taryboms, buvo Konvento priimta. Ir dar kelios pataisos, į kurias buvo atsižvelgta, bet ši pataisa buvo priimta tiesiogiai. Tai yra šio Seimo nuopelnas, tai yra jūsų mandatas. Jis atsispindi Konstitucijos tekste.

Gerbiamieji tautos atstovai, manau, kad iš tikrųjų padarėme didelį darbą, ir nematau principinio ginčo, ar šis Seimas, ar anas, ar šiaip, ar kitaip. Galbūt būtų galima pasakyti tam tikrą priekaištą dėl visuomenės informavimo per pastaruosius du mėnesius, galbūt reikėjo pateikti daugiau medžiagos, bet iš esmės šis momentas yra labai rimtas, labai svarus, ir aš džiaugčiausi bei sveikinčiau šį Seimą, jeigu jis apsispręstų ratifikuoti šią Konstituciją Europai. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai)

Mielieji kolegos, dabar pagal procedūras turėtų kalbėti vienas už, vienas prieš po svarstymo, o tik po to visi, jeigu sutarsim, kurie užsirašė dėl viso teksto. Taigi vienas – už, vienas – prieš. Pirmoji – K.Prunskienė. Po svarstymo. Paskui iš naujo bus registracija.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Lietuva įsijungė į Europos Sąjungą institucine prasme ir natūralu, kad Lietuva įsijungė į Europos bendrą teisinę bazę. Šis dokumentas yra pats svarbiausias. Jis išreiškia būtent tą bendrumą teisine prasme. Mūsų, žinoma, logiškas žingsnis tai padaryti. Bet yra kita problemos pusė, apie kurią ne vienas kolega kalbėjo, tai yra kiek šis mūsų sprendimas, ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, yra suvoktas kaip prasmingas, logiškas mūsų visuomenės žingsnis, nes, kad ir kaip sakytume, visuomenės nuomonės tiesiogine žodžio prasme mes šiuo momentu nepaklausėm. Ir turbūt nederėtų sutapatinti referendumo dėl įsijungimo į Europos Sąjungą su šiuo klausimu, kurį mes šiandien sprendžiame. Mano įsitikinimu (aš jau kalbėjau per ankstesnį svarstymą), mums derėjo padaryti svarstymo pertrauką iki naujos kadencijos Seimo darbo pradžios ir per tą laiką atlikti labai nuodugnius, objektyvius visuomenės nuomonės tyrimus. Kitaip tariant, atsiklausti žmonių jei ne referendumu, tai bent labai objektyviu tyrimu. Tai būtų korektiškiau, nei šiandien tai mes padarysime.

Ne visai korektiška ir naujai išrinkto Seimo atžvilgiu, nes šiandien tauta yra suteikusi mandatą naujajam Seimui. Nėra korektiška nepasitikėti, kad naujieji Seimo nariai, įskaitant ir tuos, kurie dalyvaus valdančiojoje koalicijoje, galbūt kaip nors kitaip ar nederamai pasielgs.

Aš manau, kad mums reikia siekti didesnio pasitikėjimo ir tarp partijų, tarp politinių jėgų, ir tarp politinės valdžios ir visuomenės. Bet tam reikalingas dvipusis dialogas ir abipusė pagarba.

Todėl, pritardama šiam dokumentui, ypač atkreipdama dėmesį, kad nepaprastai svarbi dabartiniame pasaulyje vieninga užsienio politika, bendra Europos saugumo erdvė, į kurią mes neišvengiamai artėjame ir kuriai aš visiškai pritariu, vis dėlto manau, kad reikia nepamiršti ir mūsų tautos valios, jos nuomonės ir atitinkamo tos valios išreiškimo.

PIRMININKAS. Laikas!

K.D.PRUNSKIENĖ. Taigi yra tokia situacija, kad labai sunku apsispręsti būtent balsuojant šiandien, šią akimirką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Naujasis Seimas turės progų įrodyti, kad užsienio politika bus tęsiama. Tikrai turės progų. J.Veselka, o gal jis perleistų žodį kolegai M.Pronckui, nes jau kelis kartus kalbėjo, o dabar vienas – už, vienas – prieš. O paskui jau dar kartą visi kalbėsime. Ar J.Veselka, ar M.Pronckus? Gerai. Prašom. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti vieną aspektą, apie kurį čia niekas dar nekalbėjo. Tai būtent su kokiu didžiuliu pasigėrėjimu mūsų tauta sutiko LTSR Aukščiausiosios Tarybos sprendimą, kai ji pasakė, kad Lietuvos įstatymai yra viršesni už Sąjungos įstatymus. Jūs prisimenate ir tuos mitingus, ir visą tą ažiotažą, kuris buvo, o dabar juk darome tą patį. Dabar darome tą patį, kad mūsų įstatymai taptų žemesni už Europos Sąjungos įstatymus. Todėl vien tik dėl to (aš jau nesigilinu į kitus dalykus) reikėtų labai plačios diskusijos visuomenėje, kad ji iš tikrųjų suprastų, jog mes atiduodame dalį suvereniteto Europai ir kokios pasekmės iš to kyla.

Todėl aš labai griežtai pasisakau prieš tokią skubą, kurią čia bando daryti be visuomenės nuomonės, ir, žinoma, aš balsuosiu prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti, patikrinti korteles, balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Pirmasis etapas – ar pritariame po svarstymo. Prašome registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 110 Seimo narių. Už – 99, prieš – 5, 3 susilaikė. Taigi po svarstymo pritarta. Turiu Seimo Pirmininko įgaliojimą siūlyti ypatingą skubą, bet prieš tai G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju. Būtent dėl to paties, pone posėdžio pirmininke. Tikrai džiugu, kad yra platus sutarimas dėl tokio svarbaus klausimo Seime. Neabejoju, kad panašus sutarimas bus ir naujosios kadencijos Seime, todėl mes, Liberalų ir centro frakcija, siūlome šiandien apsiriboti tik svarstymo stadija ir kad nebūtų pereinama prie priėmimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes buvome susitarę, kad dirbame pagal darbotvarkę. Kadangi yra Pirmininko siūlymas dėl ypatingos skubos, prašome balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas šiandien, prašome balsuoti. Balsuojame už ypatingą skubą. Kas už ypatingą skubą, tas už, kas tam priešinasi, tas prieš.

Už – 65, prieš – 22, 9 susilaikė. Balsų yra pakankamai, todėl dabar prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų keturi – už, keturi – prieš. A.Matulevičius pirmasis. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien istorinis posėdis. Todėl, kad jis yra paskutinis šioje kadencijoje, ir todėl, kad yra svarstomas labai rimtas klausimas, tai yra Konstitucijos Europai ratifikavimas. Teko girdėti įvairių nuomonių ir čia, Seimo salėje, ir tarp žmonių, tarp mūsų piliečių, mūsų rinkėjų. Bet vis tiek pamąsčius, apsvarsčius, svarstyklės linksta į tai, kad iš tikrųjų šiandien reikia priimti.

Kodėl šiandien reikia priimti? Jeigu mes nebūtume pradėję šitos procedūros ir taip operatyviai ją vykdę, galbūt ir būtų galima palaukti, bet neklaidinkime savo žmonių. Kas iš to, jeigu mes diskutuosime pusę metų ar metus? Vis tiek mes galime arba priimti, arba nepriimti. Beje, tarp žmonių yra ir tokių nuomonių, kad galbūt svarbiausi klausimai ir turi būti sprendžiami referendume. Aš esu referendumų šalininkas, dažnai nesulaukdavau palaikymo tais klausimais, bet mes dėl stojimo į Europos Sąjungą referendumą turėjome. Aš labai abejoju, ar dabar žmonės labai noriai, kaip parodė paskutiniai rinkimai, eitų į naują referendumą. Jie vėl kaltintų politikus, kad mes be reikalo juos apkrovėme nereikalingu darbu. Jie sakytų, kad nieko pakeisti negalima.

Taip, visko gali būti su Europos Sąjunga, visko gali būti su šia Konstitucija ir su jos raida, bet tik nuo mūsų pačių ir nuo Europos žmonių priklausys, ar ta Sąjunga bus žmonių sąjunga, ir ar ji bus demokratinė, ar ji bus bloga.

Man atrodo, nekorektiškas yra kolegų lyginimas Europos Sąjungos, kuri kol kas, dėkui Dievui, statoma demokratiniais pagrindais, su okupacine sovietine imperija. Tikrai baikime šiuos lyginimus. Tos bėdos, kurių yra Lietuvoje, socialinės negandos, yra viena, Europos Sąjungos statyba ir kūrimas yra kita. Jeigu mes norėsime, kad joje turėtume pakankamai teisių, tai priklausys tik nuo mūsų pačių. Todėl šiandien siūlau atlikti labai svarbų istorinį aktą ir vieningai ratifikuoti Konstituciją Europai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kodėl nereikia skubiai ratifikuoti? Pirmiausia jūs puikiai žinote, kad žmogus gerai dirba tada, kai jis ne prievarta verčiamas dirbti darbą, o kai supranta savo darbo prasmę ir esmę. Tai vienas dalykas. Mes, tautai neišaiškinę šios Konstitucijos prasmės ir galimybių, keli susirinkę nutariame už ją padaryti. Tai yra pirmoji klaida.

Antroji klaida. Gerbiamieji (tie, kurie dirba visuomenei), mes dirbome tuos ketverius metus ir savo darbus turime palikti vertinti kitiems, o ne patys dirbome, patys sakome, kad genialiai atlikome. Tegu tai pasako kitas Seimas. Tai – normalaus žmogaus psichologija. Nežinau, kaip aš padariau. Tai gali pasakyti kiti. Šito principo nėra.

Toliau. Dėl labai pragmatiškų principų. Kaip jūs žinote, Europos Komisija mus išprievartavo anksčiau laiko uždaryti atominę elektrinę. Aišku, tada mūsų socialinė ir ekonominė situacija buvo krizinė, ir mes Europos buvome priversti pasirašyti. Pradžioje protokolinius sutarimus ir taip toliau. Šiandien mes turime siekti, kad Europa, Parlamentas ar kitos struktūros padėtų mums atšaukti šį prievartinį mūsų pasirašytą… Supraskite, kaip kyla naftos kainos, o mes priversti atsisakyti alternatyvaus energetikos šaltinio. Dėl to tūkstančius paliksime be elektros, grąžinsime į XIX amžių. Viena.

Antras aspektas. Pažiūrėkite, kas vyksta su žemdirbiais. Vieniems mokamos vienos išmokos, kitiems kitos išmokos. Dabar esant ratifikavimo procesui mums yra galimybė kalbėti su Europos Komisija, su Europos Parlamentu, su Europos visuomene, kad padėtų mums šiuos dalykus išspręsti, apgintų Lietuvą nuo Europos biurokratų savivalės. Todėl prašau dar kartą – neskubėkime, kitas Seimas atėjęs lygiai taip… o gal net ir protingesnis už mus.

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

J.VESELKA. Jis nedirbo šio darbo ir galės objektyviai įvertinti tai, ką mūsų atstovai padaro. Prašau neskubėti ratifikuoti Konstitucijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai malonu, kad šis Seimas pačiai pabaigai pasiliko išties puikų įstatymą, ratifikavimą, kurį, manau, reikia priimti štai dėl kokių motyvų.

Mažai kas kalbame, o dažnai (…), kam reikalingi tie referendumai, jie „suvalgo“ daug pinigų. Jeigu būtų rengiamas šis referendumas, išties „suvalgytų“ daug pinigų, o kaip žinome, biudžete visą laiką jų trūksta. Kai kas sakė, visi mūsų politikai lyg ir teisūs, kad priimdami darome tam tikrų procedūrinių klaidelių. O gal jas ir reikia daryti tam, kad Lietuva turėtų dar vieną saugiklį, jeigu ateitų blogas metas, kaip lengviau būtų palikti tą Europos Sąjungą.

Svarbiausia, juk iš tikrųjų mes jau esame Europos Sąjungoje, ir dėl atomo, ir dėl kitų finansinių dalykų sprendžiama šiuo metu. Ratifikavimas yra tik gražus paskutinis darbas, parašas, nieko nelemiantis. Kita vertus, Užsienio reikalų ministerija ir ateinantis Seimas turėtų atlikti šviečiamąjį darbą.

Aš siūlau šiandien priimti, ratifikuoti šią sutartį vien tik dėl to, kad neužkrautume kitam Seimui, kuris turės išties daug darbų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės S.Buškevičius. Prašom, kolega.

S.BUŠKEVIČIUS. Tai, kas čia dabar vyksta, yra valstybės ir tautos išdavimas. Bet aš pasakysiu paradoksalią mintį: gerai, kad Seime ratifikuojama ši Konstitucija, nes tikrai tauta būtų apkvailinta, vėl būtų dalijami milteliai, alus, muilas už vieną centą, ir tauta balsuotų už šios Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimą.

O kai šiandien Seimas priims šią Konstituciją, ateityje visada bus galima sakyti, kad neatsiklausė tautos, ir bet kada bus galima paneigti šią Europos Sąjungos Konstituciją.

Nors strategiškai ir nuosekliai esu prieš šią Europos Sąjungos Konstituciją ir balsuosiu prieš, tačiau labai ačiū, kad šis Seimas taip taktiškai pasielgė ir čia ją ratifikuoja. Visada galėsiu sakyti, kad tautos nebuvo atsiklausta.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tokią nuomonę. Dabar iš eilės J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip kiti kolegos minėjo, tai iš tikrųjų yra istorinio momento akimirka. Mūsų valstybės vadovai: Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras, pasirašė šią tarptautinę sutartį. Dabar mūsų Seimo pareiga yra ją ratifikuoti. Išties tie, kas domėjosi derybų procesu, stojimo į Europos Sąjungą procesu, turėjo puikią progą įsitikinti, kad mes įsitraukėme į solidarią, socialiai orientuotą demokratinę bendriją. Manyčiau, mūsų pareiga ne palikti pradėtą darbą pusiaukelėje, o būtent šiandien garbingai baigti aštuntojo Seimo darbą ratifikuojant tarptautinę sutartį dėl Europos Konstitucijos.

Šioje Konstitucijoje išdėstyta daug vertybių, kurias išpažįsta Lietuvos žmonės, šiandien priklausantys valdančiajai daugumai ar jai oponuojantys. Tai yra socialiai orientuota, į žmogų nukreipta bendrija. Mūsų garbė ir pareiga yra ratifikuoti šią Konstituciją.

Todėl kviečiu visus Seimo narius, visų frakcijų, kurie pareiškė savo nuomonę mūsų derybų metu rengiant šį susitarimą ir dabar svarstant… balsuoti už pritarimą sutarčiai ir ratifikavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, po kelių minučių nustos egzistuoti Lietuvos valstybė, nes jos Konstitucija virs beverčių popieriukų rinkiniu. Tautos suverenitetas bus suvaržytas, o valstybės valdžią vykdys ne Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, o Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Likimas man davė galimybę 1990 m. kovo 11 d. atkurti Lietuvos nepriklausomą valstybę. Likimas mane privertė būti liudininku, kaip tuose pačiuose rūmuose Lietuvos tautos atstovai laisva valia atsisako Lietuvos nepriklausomybės.

PIRMININKAS. Kolegė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, mes šiandien diskutuodami dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai iš esmės priekaištų dėl jos turinio lyg ir neturėjome. Ne vienas kalbėtojas iš garbios Seimo tribūnos pažymėjo, kad ši sutartis yra naudinga ir reikalinga Lietuvai. Visos diskusijos, kurios vyko, ir abejonės, kurios buvo reiškiamos, iš esmės buvo reiškiamos su tokiu atsargiu klausimu, ar mes neuzurpuojame mūsų visuomenės, ar mes neviršysime savo įgaliojimų. Nors tuo pačiu metu kalbėtojai, taip formulavę klausimą ir klausę čia, salėje, teigė, kad žmonės pavargo nuo balsavimo.

Teigdami, kad Europa – tai nesibaigiantis procesas, ir klausdami savęs, ar mes šiandien priimdami sprendimą ir ratifikuodami Sutartį dėl Konstitucijos Europai nepasielgsime nedemokratiškai… galima pasakyti, kad demokratija taip pat yra procesas, kad demokratija taip pat yra nuolatinis įsitikinimas ir įtarimas, kad daugiau kaip pusė žmonių daugiau kaip dėl pusės reikalų visada yra teisūs.

Man regis, nereikėtų pasiduoti gąsdinimams, jog nuo šiandien nustoja egzistuoti Lietuvos valstybė. Tiesiog skaitykime savo šalies Konstituciją ir jos 2 straipsnį, kuris skelbia, kad Lietuvos valstybę kuria tauta. Jeigu yra lietuvių tauta, vadinasi, nuo jos galios priklauso Lietuvos valstybė. Konstitucijos 4 straipsnis taip pat sako, kad aukščiausią suverenią galią tauta vykdo ir per savo demokratiškai išrinktus atstovus.

Gerbiamieji, tiek padarę dėl Europos, tiek kartų klausę išsamių ataskaitų, čia pateiktų mūsų grįžusių atstovų iš Konvento, tiek svarstę įvairių nutarimų, diskutavę dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai preambulės, dėl kitų dalykų, parodę savo aiškų apsisprendimą ir tai, kad pastaruosius dvejus metus iš esmės mes visą laiką, gal ne visą laiką, bet tikrai daug laiko ir dėmesio skyrėme europiniams reikalams… Aš balsuosiu ir kviečiu jus ratifikuoti šiandien šią sutartį. Mes buvome, liksime lietuviai, ir dar, kas mums lieka, tapti tikrais europiečiais.

PIRMININKAS. Ir paskutinis kalba N.Medvedev. Prašom, kolega.

N.MEDVEDEV. Aš labai išgyvenau, galvojau, kur dėsime tas didžiules lėšas, biudžetas auga. Dabar žinau, skirkime referendumui, ir jau dalį pinigų bus kur dėti. Paskui referendumas neįvyks, Europos Sąjunga išsigąs, pakeis Konstituciją ir padarys taip, kad ji bus mums labai naudinga.

Dabar rimtai. Lietuva turės tiek nepriklausomybės ir suvereniteto, kiek nesavanaudiški ir protingi bus Lietuvos seimai, ne savanaudiškos, o protingos bus Lietuvos vyriausybės, kiek mes, visi Lietuvos piliečiai, būsime protingi, nes neprotingus ir bažnyčioje muša. Viskas. Dėkoju. Čia paskutinė galimybė man sudrebinti orą šioje salėje. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ar tik Katalikų bažnyčioje, ar ir kitose bažnyčiose muša? Mielieji kolegos, prašyčiau susikaupti. Ekscelencijos ambasadoriai, taip pat prašome dėmesio. Seimo nariai pasitikrina korčiukes. Registruojamės, ir balsuojame, ar priimame Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“. Kviečiu balsuoti.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 105 Seimo nariai: 84 – už, prieš – 4, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas. (Plojimai)

Kolegos, kol bus suteiktas žodis keliems Seimo nariams, kurie, matyt, norėtų tarti žodį ar repliką po balsavimo, noriu perskaityti buvusio Europos Konvento Pirmininko, buvusio Prezidento Valeri Žiskar d’Esteno sveikinimą. „Siunčiu kuo nuoširdžiausius sveikinimus lietuvių tautos atstovams, pirmiesiems ratifikuojantiems (dabar galima sakyti ratifikavusiems) Konstituciją Europai. Tai drąsus žingsnis, teikiantis vilties, patvirtinantis novatorišką dokumentą, kurio dėka per ateinančius 50 metų Europa taps veiksmingesnė ir demokratiškesnė. Ačiū lietuviams ir lietuvėms!“. Pasirašo V.Ž. d’Estenas, Europos Konvento Pirmininkas. (Plojimai)

Dar noriu padėkoti Europos Sąjungos ir ne tik Europos Sąjungos šalių ambasadoriams, kurie kantriai buvo kartu su mumis šią istorinę minutę. Būsime kartu ir ateityje. Ačiū jums. (Plojimai)

Dabar iš eilės – kolega V.Nekrašas Prašom.

V.NEKRAŠAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Kadangi aš balsavau už, todėl apie tai nenoriu kalbėti. Iš karto atsiprašau gerbiamojo posėdžio pirmininko ir kitų Seimo narių, noriu paprašyti, kad J.Veselka atsiprašytų bent manęs, nes Europa manęs tikrai neišprievartavo. Jeigu dar yra tokių, tegul atsiprašo ir kitų. Siūlyčiau… Pasidžiaugiau, kad būtų jis toks permatomas kaip šis portfelis. Kai nešimės ką nors namo, kad būtų matyti. Gal galėtų padovanoti kitam Seimui iš karto. Jeigu būčiau gavęs iš pradžių, būčiau buvęs laimingesnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad J.Veselka tuoj pat prieis prie tamstos ir prie kitų, kurie jaučiasi taip, kaip jis sakė. Bet, manau, čia perkeltine prasme Julius kalbėjo.

Dabar kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, nemanau, kad mes šiandien iš tiesų sužavėjome Europą. Nemanau, kad mes, nepasinaudoję Konstitucijoje numatyta galimybe išsiaiškinti ir išsklaidyti abejones visiems abejojantiems, ar ši sutartis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, pasielgėme teisingai, kai teisininkai, garsiausi Lietuvos teisininkai, tuo abejoja ir norėjo žinoti ir matyti Konstitucinio Teismo išvadą. Nemanau, kad mes, pažeisdami visas Statuto procedūras, įrodėme Tautai, kad elgiamės teisingai, kad Konstitucija nuo to tapo tikrai geresniu dokumentu.

Dėl šios priežasties Liberalų ir centro frakcija neišreiškė šiandien valios, nes šiandien išreikšti valią tai yra pasakyti Lietuvos žmonėms ir būti patiems viso labo per šiuos procesus tik statistais. Mūsų frakcija, Liberalų ir centro frakcija, būti statistais šiame Seime negalėjo ir nebuvo, ir nebus kitame Seime. O kad mes parodėme Lietuvos žmonėms, kad jie yra viso labo tik statistiniai rinkėjai ir jų valia reikalinga tiktai rinkimuose, kai reikia rinkti į Seimą, šiandien mes tą tikrai parodėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Tikriausiai visi gerai yra įsiskaitę Europos Sąjungos Konstituciją ir žino, kad tie, kurie balsavo už, bus Europos Sąjungos Konstitucijos signatarai ir gaus 3 tūkst. eurų rentą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar mes turime susitarti dėl mūsų darbo tolesnės tvarkos. Kadangi vis dėlto gana intensyviai padirbėjome, gal padarome 10 minučių pertrauką, tik 10 minučių, o tada tęsiame mūsų darbus nuo įvairių biudžetų ir t.t. 10 minučių pertrauka. Po pertraukos pirmininkaus G.Steponavičius.

Pertrauka

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Norėčiau su jumis pasitarti. Kad ir kiek mūsų būtų salėje, pasitarti visada yra prasminga. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad yra bent trys įstatymai, likę iš rytinio posėdžio, jie susiję su tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymais. Taip pat yra dar du svarbūs – Sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių tvirtinimas bei Socialinio draudimo fondo biudžeto 2005 metų rodiklių tvirtinimas. Aš nepasirengęs teikti tokius klausimus svarstyti dabar, kai salėje yra 10 Seimo narių. Aš siūlau, kad šie klausimai būtų perkelti į 14 val., nes tikrai būtų nesolidu, jeigu „Sodros“ biudžetą tvirtintume esant 12 Seimo narių salėje.

Kolega A.Sysas. Tikiuosi pritarimo.

A.SYSAS. Aš nepritariu. Šiuo atveju negaliu jums pritarti. Galbūt reikia balsuoti, ar mes dirbame taip, kaip mes nubalsavome ryte tvirtindami darbotvarkę. Kas gali garantuoti, kad 14 valandą bus daugiau? Jūs, pone Steponavičiau, galite garantuoti, kad 14 valandą ateis daugiau Seimo narių? Mūsų Statutas leidžia dirbti. Kolegų reikalas, kodėl jie neatėjo.

PIRMININKAS. Kolega V.Stankevič. Aš dar bandau mygtuku spausti skambutį, kviesti, kad susirinktų daugiau. Prašom.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau pritarti kolegai A.Sysui. Manau, mes kiekvienas vis dėlto turime savo planų, ir 14 valandą teikėjui bus sunkoka pateikti projektus. Todėl gal dar kartą paspauskite, palaukime keletą minučių, mūsų kolegos Seimo nariai atsiras. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, aš sutinku su jūsų argumentu, kad yra planų. Gal galėčiau pasiūlyti, tarkime, dabar pradėti tarptautinių sutarčių ratifikavimo svarstymo stadiją, pasistūmėti į priekį, kol nėra daug žmonių, ir grįžti prie priėmimo tada, kai bus reikiamas skaičius, nes mažiausiai reikia 57 balsais pritarti. Tinka toks būdas? Gerai.

Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija, ratifikavimo“projektas Nr.IXP-3915* (svarstymas)

Dabar siūlyčiau svarstyti darbotvarkės 9 klausimą Nr.IXP-3915. Kviečiu į tribūną V.Stankevičių, Užsienio reikalų komiteto pranešėją.

V.STANKEVIČ. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo šį svarbų klausimą. Mūsų komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Tas projektas reiškia tolesnę mūsų integraciją į NATO struktūras. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Siūlome pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Papildomu komitetu buvo paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo narį N. Medvedevą kviečiu į tribūną.

N.MEDVEDEV. Šis klausimas buvo komitete svarstomas, jo priėmimui pritarta bendru sutarimu. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerai. Išklausėme komitetų išvadas. Dabar klausimas, ar mes galėtume pritarti po svarstymo, nesant norinčių diskutuoti ir kalbėti dėl motyvų? Pritarta po svarstymo. Ačiū, kolegos.

Svarstome darbotvarkės 10 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3924. Svarstymo stadija. Prieš tai padarėme to klausimo svarstymo pertrauką, po svarstymo pritarę grįšime prie priėmimo. (Balsai salėje) Jeigu kolega J.Olekas norėtų ką nors pasakyti, kviečiu jį pasakyti civilizuotu būdu. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes šiandien sesijos pradžioje pasitvirtinome darbotvarkę ir buvo įtrauktas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto svarstymas. Darbotvarkės niekas nepakeitė. Asmeniškai jums neduota teisė kaitalioti darbotvarkę, todėl prašau priiminėti ir svarstyti klausimus pagal darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar aš turėčiau priminti jums, kad pats neatėjote laiku ir negirdėjote, ką Seimas prieš tai sutarė procedūriškai? (Balsai salėje) Aš, kaip posėdžio pirmininkas, dar kartą noriu akcentuoti, kad ne sesijos pradžioje, o posėdžio pradžioje yra tvirtinama darbotvarkės. Antras dalykas, aš nemanau, kad tokio lygmens klausimus, dalyvaujant 15 ar 20 Seimo narių, mes galėtume priimti, todėl aš nuolat spaudžiu mygtuką… (Balsai salėje) Spaudžiu mygtuką ir mes sutariame, kad keletą minučių lukterėsime, kad susirinktų šiek tiek daugiau Seimo narių. Ir tai nėra ėjimas… (Balsai salėje) Provokacija – kieno? Taip pat provokacija ir pono B.Bradausko, kuris neatvyko laiku, kai turėjo pristatyti išvadas, todėl mes perėjome prie kitų klausimų.

Taigi dabar mes svarstome klausimą Nr.IXP-3924. Po to svarstysime kitą tarptautinį susitarimą. Tiek, kiek galime judėti į priekį. Gal tuo metu bus gerokai daugiau Seimo narių ir grįšime prie tų klausimų. Kolega B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS. Vargu ar bus dabar greitai daugiau Seimo narių. Statutas nenumato, kad kai nėra kažkiek Seimo narių, negalėtume svarstyti tų klausimų. Tai aš tiesiog prašyčiau apsvarstyti, nes mes taip pat suplanavę savo laiką.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3924(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiu jūsų darbinio laiko planavimą. Tai nėra privatus laikas, be abejo. Kolegos, svarstome dabar projektą Nr.IXP-3924. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kviečiu į tribūną N.Medvedevą. Svarstome įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje ratifikavimo“ projektą.

N.MEDVEDEV. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį klausimą. Tikrai neigiamų pasisakymų nebuvo. Vienas bandė nedalyvauti balsavime, tai yra šitas, kuris stovi prieš jus, bet buvo priimta bendru sutarimu. Pritarta.

PIRMININKAS. Dėkui. Šį klausimą svarstyti papildomas buvo paskirtas Užsienio reikalų komitetas. Jo paskirtą pranešėją V.Stankevičių prašau pristatyti išvadą.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas išnagrinėjo tą klausimą. Projektas yra labai logiškas, ir Turkija, kaip NATO šalis, ir mes turėtume bendradarbiauti tokioje srityje, todėl komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komiteto išvadas. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Nesant pakankamai Seimo narių, mes negalime pereiti prie priėmimo. Ar pritartumėte, kad darytume pertrauką iki kito posėdžio, tada, tikimės, susirinks. Gerai? (Balsai salėje) Taip. Yra daugybė precedentų tokiu atveju. Reikia 57 Seimo narių pritarimo, kad būtų ratifikuota tarptautinė sutartis. Gerai? Ačiū. Tuoj pat svarstysime, kolega, nesikarščiuokim.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3910* (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 11 klausimą. Taigi svarstome įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3910. V.Stankevičių, Užsienio reikalų komiteto paskirtą pranešėją, kviečiu į tribūną. Ruošiasi, tikiuosi, N.Medvedev.

V.STANKEVIČ. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo šį klausimą, pritarė jam. Pastabų nebuvo. Visi komiteto nariai, kurie dalyvavo posėdyje, balsavo už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Kviečiu komiteto narį N.Medvedevą pristatyti komiteto išvadą.

N.MEDVEDEV. Komitetas svarstė, neigiamų pasisakymų nebuvo. Už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, išklausėme išvadas. Diskusijose dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar nesant norinčių diskutuoti ir kalbėti dėl motyvų galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Siūlyčiau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, nes reikia daugiau kaip 57 Seimo narių pritarimo. Ar galime dėl to sutarti? Kolegos, galime užsiregistruoti, jeigu smalsu, kiek mūsų, ir smagiau jaustis, kai žinai, kiek mūsų.

Dabar mūsų 24. Po truputį mūsų daugėja, ir tai yra gera žinia.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2005 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3928(2*) (svarstymas)

Aš siūlau grįžti prie 7 klausimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2005 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3928. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, trokštantį būti tribūnoje, į tribūną. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš to labiausiai troškau. Užtroškęs. Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė kitų metų Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Yra gauta tiktai Biudžeto ir finansų komiteto pastaba, kad reikia atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadas. Mes pritariame Teisės departamento išvadoms. Bendru sutarimu siūlome pritarti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2005 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu. Kviečiu B.Bradauską, komiteto pirmininką, į tribūną.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Tik noriu pabrėžti, kad labai džiugu, jog šiame kitų metų biudžete jau yra numatytas ir pensijų pakėlimas. Aišku, kol kas planuojama beveik 35 litais, bet, aš manau, atsiras galimybė didinti pensijas ir daugiau. Tai aš sveikinu ir „Sodros“ direktorių poną Mindaugą Mikailą, kuris yra salėje, ir dėkoju.

PIRMININKAS. Ar yra kokia nors proga pasveikinti „Sodros“ direktorių? Gal mes ko nors nežinom? (Balsas salėje) Malonu išties matyti… Tai, gerbiamieji, išklausėme komitetų išvadas, svarstydami šį labai svarbų įstatymo projektą. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Ar svarstymo stadijos metu būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, nors B.Bradauskas taip su džiaugsmu pranešė apie tą vidutinės pensijos padidėjimą, kuris yra prognozuojamas, jeigu patvirtinsime šį biudžetą, 35 litais kitais metais, aš jo vietoje su didžiausiu liūdesiu tai praneščiau prisiminęs, kokius įsipareigojimus dabar valdančiąją koaliciją formuojančios partijos davė dėl ketverių metų kadencijos. Priminsiu skaičių: vidutinę pensiją numatoma padidinti per tą kadenciją mažiausiai iki 650 litų. Dabar išdėstykim tą įsipareigojimą per ketverius metus daugmaž tolygiai ir pamatysim, kiek 35 litai yra mažiau, negu reikia. Taigi vėl reikia apgailestauti, kad šis biudžetas, kaip ir valstybės biudžetas, priimamas skubiai, tarsi sudarant galimybes būsimos valdančiosios daugumos lyderiams teisintis, kad jie iš esmės negalėjo prisidėti, kad tos pensijos jau kitais metais būtų didesnės.

Kita vertus, jeigu mes pažiūrėsim į atskiras eilutes, pavyzdžiui, veiklos sąnaudas, aš norėčiau ten matyti ir šiokį tokį mažėjimą. Mes čia taip energingai svarstėm pensijų administravimą perduoti Mokesčių inspekcijai, o tose veiklos sąnaudose jokių mažėjimų nėra. Ir augimas yra net didesnis negu bendras „Sodros“ biudžeto augimas. Tai vėlgi negali pasakyti nieko gero apie biudžetą ir jo projektuotojus. Taigi aš bevelyčiau susilaikyti balsuodamas už šį projektą.

PIRMININKAS. Dėkui. N.Medvedev – kita nuomonė.

N.MEDVEDEV. …įpareigoti pakelti pensijas 35 litais, o paskui, esant galimybei, pakelti kur kas daugiau, negu žmonėms duoti neįgyvendinamus pažadus, o paskui jų nesilaikyti. Aš manau, kad kol kas viskas eina teisingai, todėl siūlau balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išklausėm po vieną kalbą už ir prieš. Svarstymo stadija. Dėl vedimo tvarkos? Kolega B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS. Mano pavardė buvo paminėta.

PIRMININKAS. Žinoma. Garbė.

B.BRADAUSKAS. Aš manyčiau, kad gerbiamasis Jurgis per anksti pradėjo jaudintis dėl mūsų pažadų vykdymo. Tai yra tiktai pirmasis žingsnelis. Nesijaudinkite, tikrai tai, kas buvo pažadėta, bus įvykdyta. O jūsų žiniai noriu pasakyti, kad Mokesčių inspekcijai neperduotas „Sodros“ reikalų administravimas, tiktai revizijos perduotos. Taigi tai irgi reikėtų žinoti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Na, po tokio nuraminimo aš manau, kad mes galime tiesiog balsuoti, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-3928.

33 užsiregistravo, 24 – už, prieš nėra, 9 susilaikė. Pritarta po svarstymo.

Kolegos, yra Seimo Pirmininko A.Paulausko siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka, bet nėra pakankamo skaičiaus pritarti ypatingai skubai. Kolegos, ar jūs man siūlote elgtis taip, kaip neleidžia elgtis Statutas? (Balsai salėje) Dėkui. Ačiū už jūsų supratimą. Ar jūs norėtumėt, kad būtų balsuojama dėl ypatingos skubos taikymo? Aš siūlau, kolegos… Yra dvi alternatyvos: arba balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo, kaip siūlo J.Razma, arba, kaip siūlo Seimo posėdžio pirmininkas, šiuo atveju aš, padaryti pertrauką. (Balsai salėje) Gerai, padarykime pertrauką. Jis yra siūlytojas, bet aš negaliu teikti balsuoti dėl klausimo, nes nėra reikiamo narių skaičiaus, kad… Kolegos, šiuo atveju du ar trys atėję nesprendžia klausimo. (Balsai salėje) Gerai, registruokimės. Turime gražaus laiko. Registruokimės.

36. Aš norėčiau pakartoti savo klausimą: ar būtų norinčių, kad mes balsuotume dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo? Gerai. Prašau, kolegos, balsuojant išsakyti, ar pritariame… (Balsai salėje) Toks buvo siūlymas, ir aš matau, kad nėra prieštaravimų. Balsuokime, ar pritariame ypatingos skubos tvarkos taikymui svarstant šį klausimą.

36 vis dėl to buvo salėje, tiek, kiek reikia daugumai, tačiau ne visi pritaria, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka. Taigi ypatingai skubai nėra pritarta. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

2005 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3934* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 8 darbotvarkės klausimą. Primenu, kad pritarėm šiam klausimui po svarstymo. Svarstome 8 darbotvarkės klausimą Nr.IXP-3934 – 2005 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Sveikatos reikalų komitetas. Komiteto pirmininkę D.Mikutienę kviečiu į tribūną. Ruošiasi B.Bradauskas.

D.MIKUTIENĖ. Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė 2005 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.IXP-3934. Komitetas pritarė projektui ir antruoju punktu pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatyme numatyto asmens sveikatos priežiūros įstaigų privalomo civilinės atsakomybės draudimo įvedimo nuo 2005 m. sausio 1 d. finansavimo problemą ir numatyti atitinkamas lėšas. Balsavimo rezultatai: 2 – už, 2 – prieš. Lėmė komiteto pirmininkės balsas.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Papildomas buvo Biudžeto ir finansų komitetas. Jo pirmininką B.Bradauską kviečiu į tribūną.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto komitetas svarstė šį klausimą ir buvo vieningesnis – mes jam pritarėme bendru sutarimu. Siūlau pritarti po svarstymo ir priimti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs esat tikras dėl vieningumo? Aš turiu šiek tiek kitokią informaciją. (Balsas salėje) Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar jūs esate tikras dėl vieno susilaikiusio? (Balsas salėje) Ar jūs esate tikras, gerbiamasis pirmininke, kad du susilaikė? Aš norėčiau vis dėlto informuoti apie balsavimo rezultatus tam, kad jeigu jau buvo paskelbta, tai tiksliai paskelbkime. Balsavimo rezultatai Biudžeto ir finansų komitete. Jeigu jūs neprieštaraujate, aš paskelbsiu: 9 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Mes buvome arti to.

Kolegos, išklausėme išvadas. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravo Seimo narys A.Klišonis. Kolega, kviečiu jus į tribūną.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį klausimą. Kaip ir Valstybės ir savivaldybių biudžetas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas buvo svarstomas gana greitai, net, sakyčiau, kur kas greičiau. Jam apsvarstyti komitetas turėjo faktiškai beveik dešimt dienų, todėl pakeitimų buvo gerokai mažiau.

Aš tiesiog noriu paprašyti jūsų, kas turite šiuo metu galimybę, pasižiūrėti į aiškinamąjį raštą, kuris yra pridėtas prie šio projekto. Noriu pacituoti tuos skaičius, kurie jame yra parašyti, nes tai yra Vyriausybės pateikti skaičiai. 2000 metais tai yra 4% bendrojo vidaus produkto, 2001 m. – 3,9% bendrojo vidaus produkto, 2002 m. – 3,7%, 2003 m. – 3,8%, 2004 m. laukiamas įvykdymas 3,6%. Kitų metų, 2005 metų, prognozė – 3,6%. Mes nuosekliai einame prie to, kad nuo bendrojo vidaus produkto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas mažėja. Taip, didėjimas kaip (…) išraiška yra gana didelis ir sudaro 15%.

Noriu pasakyti, kad tame pačiame aiškinamajame rašte, kuriame yra parašyta, kad pirminės sveikatos priežiūros bendras didėjimas yra maždaug 6,7%, taip pat yra parašyta, kad 2005 m. bendras pirminės sveikatos priežiūrai skirtų lėšų augimas, įvertinus patikslintą šių metų biudžetą bei rezervo lėšas, yra 3%. Mes matome, koks yra didėjimas. Ir tai yra pateikta ne opozicijos rašte, tai yra pateikta aiškinamajame rašte, kuris yra pridėtas prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Viena eilutė, kuri iš tikrųjų yra tikrai labai gera, yra būtent dėl galūnių, sąnarių ir organų protezavimo protezų įsigijimo. Čia didėja beveik 50%. Aš manau, kad tai iš tiesų yra teigiamas dalykas. Tačiau kitiems skaičiams pritarti yra gana sunku.

Malonu, kad komitetas pritarė mano siūlymui ir gerbiamoji komiteto pirmininkė D.Mikutienė perskaitė, kad šiame biudžete taip pat nėra įskaičiuoti privalomojo gydymo įstaigų civilinės atsakomybės draudimo kaštai. Šis draudimas, priėmus Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, įsigalios nuo 2005 metų sausio 1 dienos.

Preliminariais skaičiavimais, tam reikia nuo kelių iki keliolikos milijonų litų kitiems metams. Aš noriu, kolegos, kad mes tik apsvarstytume situaciją. Į kokią situaciją paklius, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija, kaip viena iš gydymo įstaigų, pavyzdžiui, Santariškių klinikų arba Kauno universitetinių klinikų steigėja, jeigu pasikartos toks atvejis, kuris, neduok Dieve, gali pasikartoti, kaip buvo Marijampolėje? Kai dėl dviejų nudegusių naujagimių gydymo įstaiga dabar verčiama bylinėtis teismuose dėl milijoninio ieškinio. Kas iš Sveikatos apsaugos ministerijos padengs tuos dalykus?

Aš manau, kad į šiuos klausimus nėra atsakyta, todėl yra siūlymas po svarstymo tam projektui nepritarti ir palikti kitam Seimui, kuriame taip pat bus gana daug ir medikų, ir apskritai naujų narių, įvertinti ir išsakyti savo nuomonę. Manau, kad visų Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų tiek kokybinė, tiek kiekybinė būklė tikrai pagerės.

Ačiū. Siūlyčiau nepritarti po svarstymo šiam pateiktam Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi diskusijoje pageidavo dalyvauti vienas. Klausčiau, ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? A.Skardžius – motyvai už.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Išties, manau, gerbiamasis pranešėjas A.Klišonis pateikė daug klaidingos informacijos, t.y. kad skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto mažėja sveikatai skiriamos lėšos. Reiktų skaičiuoti nuo biudžeto pajamų, nes didelį bendrojo vidaus produkto svorį sudaro ir šešėlinė ekonomika. Manau, farmacininkai būtent ir… galėčiau manyti, kad farmacininkai ir sudaro didelę dalį šešėlinės ekonomikos.

PIRMININKAS. Gerai, kad sušvelninote.

A.SKARDŽIUS. Prašom nekomentuoti, pone posėdžio pirmininke. Tad aš vis dėlto siūlyčiau šiandien ne tik pritarti po svarstymo, bet ir priimti šį itin svarbų įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, pripažindamas, kad A.Klišonis kalbėjo diskusijoje, manyčiau, kad J.Razma galėtų išsakyti motyvus. J.Razma. Motyvai prieš.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mūsų frakcija taip pat neskubės pritarti šiam biudžetui. Aišku, yra tam tikras jo augimas skaičiais, procentais, bet pasižiūri štai kad ir į planus vidutinį gydytojų atlyginimą padidinti tik 10%. Žinant, kokią disproporciją dabar sudaro gydytojų atlyginimai palyginti su kitomis šalimis, tai yra tikrai įžeidžiantys, aš sakyčiau, didinimo planai. Tiek, kiek planuojama, kad augs bendrasis vidaus produktas, tai yra faktiškai automatinis didinimas. Čia jokių pastangų tam nereikia. Jeigu tokia politika bus tęsiama, mes labai greitai turėsime akivaizdų faktą, kai medikai geometrine progresija pradės vykti į užsienio šalis. Nes, aš manau, jie vis labiau įsidrąsins. Rengiamos ir specialios programos skatinant jų išvykimą į kitas šalis. Taigi Vyriausybė turėtų susimąstyti ir siūlyti radikalias mūsų medikų atlyginimų didinimo priemones. Tik taip kažką dar galima pasiekti.

Kitos eilutės tikrai nedžiugina ir nesprendžia susikaupusių problemų. Todėl aš negaliu balsuoti už tą biudžetą ir kviesčiau, kaip padarėme ir su Socialinio draudimo biudžetu, šią garbę palikti naujajam Seimui viename iš pirmųjų posėdžių ir prisiimti atsakomybę prieš medikų bendruomenę su tokiu biudžetu.

PIRMININKAS. Dėkui. Svarstymo stadijoje išklausėme po vieną kalbantį už ir prieš, dabar balsuojame, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-3934 po svarstymo. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. 26 – už, 10 – prieš, 5 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar norite dar repliką po balsavimo? Kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Aš norėčiau paklausti, prieš balsavimą nespėjau. Sveikatos reikalų komitetas buvo teikęs kartu su siūlymu, kad būtų atsižvelgta į nuo Naujųjų metų įsigaliosiantį Privalomąjį gydymo įstaigų civilinės atsakomybės draudimą ir (…) žiūrėti dėl lėšų. Ar dėl šio taip pat buvo balsuota?

PIRMININKAS. Čia yra siūlymas Vyriausybei, kuris arba gali būti laikomas kaip komiteto siūlymas, arba dėl to gali būti priimtas protokolinis Seimo sprendimas. Šiuo atveju dėl to nereikėjo balsuoti. Tai jūs kalbėdamas dėl motyvų ir akcentavote.

A.KLIŠONIS. Tačiau ar tam reikia teikti papildomai, ar užtenka Seimui protokoliškai pritarti komiteto siūlymui?

PIRMININKAS. Priėmimo stadijoje protokolinis nutarimas gali būti priimtas. Dabar mes apsispręsime, ar pritariame Seimo Pirmininko siūlymui taikyti ypatingą skubą. Iš pradžių aš norėčiau paklausti. Galime balsuoti, nėra bendro sutarimo dėl ypatingos skubos. Nėra bendro sutarimo. Nėra. Kolegos, ar norime, kad dėl to būtų balsuojama? Gerai. Formuluoju klausimą balsavimui, kaip siūlo Seimo Pirmininkas, taikyti ypatingos skubos tvarką. Kas tam pritaria? Kolegos, šiuo metu balsavimas, o ne agitavimas. (Balsai salėje) Siaubas. Pritarta ypatingos skubos tvarkos taikymui. Ar yra pageidaujančių pakartoti balsavimą? Pamaniau, kad Socialdemokratinės koalicijos frakcija norėtų tai padaryti. Gerai. Kolegos, pereiname prie priėmimo. Priėmimas iš karto dėl viso įstatymo projekto, nes yra vienas straipsnis, kuris apima ir priedėlį, numatantį finansinius pajamų ir išlaidų rodiklius. Taigi dėl balsavimo motyvų. B.Bradauskas – motyvai už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš įdėmiai išklausiau gerbiamojo kolegos A.Klišonio kalbą, ir būtų galima jo mintims pritarti, jeigu jis būtų nurodęs trūkstamų lėšų šaltinį, iš kur jį paimti, ar didinti įmokas gyventojams, ar dar ką nors tokio. Tada būtų galima svarstyti. O dabar mes dalijame tai, ką turime. Manau, mes galime daug kalbėti, visi įrodinėti, kas labiau myli žmones arba kas labiau myli Lietuvą, bet, deja, realijos yra tokios, kokios yra. Todėl siūlau balsuoti už šį biudžetą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju, supratome. Kita nuomonė – A.Klišonis. Prašom, kolega.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad suteikėte žodį. Gerbiamajam kolegai B.Bradauskui ir kitiems kolegoms norėčiau pasakyti kitus dalykus, ne tik tai, ką kalbėjau. Mes puikiai žinome, kaip didėja kainos, pavyzdžiui, energetinių resursų, kartu ir kuro, kurio gana daug sunaudoja Greitoji medicininė pagalba. Jeigu mes pažiūrėtume į lenteles, kurios pridėtos prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, mes matytume, kad budėjimo valandos vidutinė kaina šiais metais ir kitais metais numatoma visiškai tokia pati, vienoda, nors didėjimas vietoj 33,8 Lt turėtų būti 40 litų. Tai yra atsakymas jums, gerbiamasis pone Bradauskai.

Manau, kad keliolika milijonų litų, kurių reikia tam, kad gydymo įstaigos būtų apdraustos, galima surasti normaliai ir tvarkingai ieškant tų šaltinių. Juo labiau kad, ko gero, naujais metais vienas iš reikalavimų sudarant sutartį su Valstybine ligonių kasa bus tas, kad gydymo įstaigos turėtų būti apdraustos. Jau dabar mes kalbame apie tai, kad didinimas yra 6–6,5–7%. Jeigu mes nepadidinsime finansavimo gydymo įstaigoms, tiek pirminėms, tiek antrinėms, tiek ambulatorijų konsultacijų specialistams, turėsime blogesnę situaciją negu ji yra šiemet. Juo labiau kad jauni, geri, sveiki, gabūs specialistai, baigę aukštąsias mokyklas, iš tikrųjų pajudės į kitas valstybes, kuriose jie gaus geresnį atlyginimą. Aš už tai, kad šiam projektui nebūtų pritarta, nes iš tiesų jis yra gana stipriai taisytinas.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Olekas – motyvai už. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams, kurie savo pasiūlymais parėmė sveikatos biudžeto didėjimą. Šiais metais iš tikrųjų mes teikėme kitų metų biudžetą, kuris didėja, palyginti su šiais metais, daugiau nei 15%. Tai yra pats didžiausias sveikatos biudžetas, kuris buvo per mūsų nepriklausomybės istoriją, ir jis sudarys sąlygas, kad daugelis gydymo įstaigų būtų atnaujintos, kad medikams būtų sudarytos geros darbo sąlygos, kad smarkiai padidėtų jų atlyginimai, kad pacientai galėtų gauti geresnes, kokybiškesnes sveikatos paslaugas.

Taip, mūsų sistemoje yra tam tikrų trūkumų, klaidų ir sunkumų, netgi tokiose gražiose, privačiose, nedidelėse klinikose, kokia yra Plungėje. Ten dirbantys gydytojai gauna mažesnį atlyginimą negu kitose, pavyzdžiui, savivaldybių. Manau, tų įstaigų savininkai turėtų pasidalyti, pagalvoti apie tai, kad ne tik jų pelnas svarbu, svarbus ir ten dirbančių medikų uždarbis.

 Kviečiu visus, kurie dirba valstybinėse ir savivaldybių įstaigose, joms vadovauja, atkreipti dėmesį, kad uždirbtos lėšos iš principo uždirbtos ten dirbančių gydytojų, slaugytojų, ir jų darbo užmokestis iš tikrųjų turi būti didesnis. Mes esame numatę, kad kitais metais didės įkainiai, ypač stacionaruose, kur reikia didesnio darbo užmokesčio augimo, didės skatinamosios paslaugos, profilaktinė kryptis, kuri buvo pradėta šiais metais. Manau, žmonės Lietuvoje turės saugesnes, geresnes, sveikesnes sąlygas ir mūsų daugelis rodiklių gerės.

Kviečiu šiandien visus balsuoti už šį biudžetą ir ateityje stengtis, kad mūsų pradėti sveikatos biudžeto augimo tempai ne mažėtų, o toliau augtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. I.Degutienė – kita nuomonė. Tik dabar noriu informuoti, kad toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų turbūt tampa tradicija, kad viena kalbame prieš rinkimus. Rinkimai baigėsi, žmonėms prikalbėjome, ką jie norėjo girdėti, o po rinkimų nepraėjus nė porai savaičių elgesys yra kitoks.

Aišku, šiandien reikia apgailestauti… Buvo Nacionalinės sveikatos tarybos iniciatyva dėl sveikatos apsaugos finansavimo prieš rinkimus pasirašyti visų partijų susitarimą, kuriame būtų numatyta, kad sveikatos apsaugos finansavimui iš sveikatos draudimo biudžeto lėšų skirta ne mažiau kaip 5% bendrojo vidaus produkto. Deja, šiandien to neįvyko, pasirašymo irgi nebuvo.

Apgailestauju ir dėl to, kad prieš rinkimus Socialdemokratų partijos atstovai, kurie dalyvavo tame pasitarime, sakė, kad tokį pareiškimą reikia pasirašyti ir kad jau 2005 m. biudžete turi būti numatyta ne mažiau kaip 5% nuo bendrojo vidaus produkto.

Taigi dar kartą patvirtiname, kad šiandieninė valdančioji dauguma viena kalbėjo prieš rinkimus, kaip ir Socialdemokratų partijos pirmininkas pasakė: jokio skirtumo, ką mes ten per rinkimus ar prieš rinkimus rinkėjams kalbėjom, baigėsi rinkimai ir tegul visi pamiršta, ką kalbėjome. Aš apgailestauju. Tačiau rytoj vyks Gydytojų sąjungos suvažiavimas. Aš dar kartą pabandysiu priminti, ką mes kalbėjome prieš rinkimus ir kokia yra realybė. Todėl kviečiu neveidmainiauti, neapgaudinėti rinkėjų ir balsuoti prieš šį biudžetą.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Dėkojame. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolegos, registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad įstatymo projektas, kurio Nr.IXP-3934, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Gerbiamųjų kolegų paprašysiu nepalikti salės, nes mums liko keletas tarptautinių sutarčių, reikia tam tikro narių skaičiaus. Seniūnai, prašome pakviesti į salę dar keletą žmonių.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 12, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Kolegė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Norėjau paprašyti, kad antrajam komiteto sprendimui būtų bent protokolinis Seimo pritarimas… nes tai yra labai svarbi problema. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite protokolinį nutarimą, pagrindinio komiteto išvadą: „Pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatyme numatyto asmens sveikatos priežiūros įstaigų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įvedimo nuo 2005 m. sausio 1 dienos finansavimo problemą ir numatyti tam tikras lėšas“. Ar galime bendru sutarimu šį protokolinį nutarimą priimti? (Balsai salėje) Kolegos prieštarauja. Gerbiamieji kolegos, prašom nepalikti salės, nes liko ratifikuoti keletą tarptautinių sutarčių. Dėl balsavimo motyvų dėl šio protokolinio nutarimo. Nuomonė už, nuomonė prieš. Jūs dėl balsavimo motyvų ar dėl vedimo tvarkos? Kolega G.Dalinkevičius – dėl vedimo tvarkos. Prašom kalbėti.

G.DALINKEVIČIUS. Iš esmės dėl vedimo tvarkos, nes išties šis Seimas priėmė turbūt vieną iš šiuolaikiškiausių savo įstatymų – Pacientų teisių žalos atlyginimo įstatymą. Iš esmės išties šis įstatymas reikalauja proceso, kad nuo tam tikros datos vis dėlto į biudžetą būtų įtraukiamos ir šios lėšos. Aš nematau čia netgi reikalo balsuoti. Reikia iš esmės pritarti šiam protokoliniam nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nuomonę galima laikyti nuomone už. Nuomonė prieš – kolega A.Klišonis. Kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Mes priimsime tokį protokolinį nutarimą, bet reikia turėti omeny, kad 2005 metų biudžetas jau yra patvirtintas. Jeigu mes priimsime nuo sausio 1 dienos, įdomu, iš kur gausime finansavimo šaltinius atsitikus kokiems nors atvejams. Todėl aš nemanyčiau, kad reikėtų šį protokolinį nutarimą priimti. Tuo labiau kad vis tiek jis nebus įvykdomas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas siūlo… Protokolinis nutarimas yra siūlymas, tai jokiu būdu nėra įstatymas. Tai visai kitas teisės aktas. Ar kolegė D.Mikutienė dar norėtų tarti žodį? Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Aš nustebusi, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas aiškina tokius dalykus. Jeigu mes priėmėme įstatymą, tai mes turime užtikrinti ir lėšas tam įstatymui įgyvendinti. (Balsas salėje) Kaip tų lėšų gali nebūti? Kur žiūrėjo Finansų ministerija, Biudžeto ir finansų komitetas? Kodėl viskas, ką siūlo Sveikatos reikalų komitetas, yra atmetama?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis protokolinis nutarimas būtų priimtas, paspaudžiate mygtuką „už“, kas prieš – spaudžiate mygtuką „prieš“.

Naudodamasis proga vėlgi paprašyčiau seniūnų ar seniūnų pavaduotojų pakviesti daugiau kolegų į salę.

Užsiregistravo 46. Už – 38, prieš – 1, susilaikė 7. Protokolinis nutarimas priimtas. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume užsiregistruoti? Pasitikriname, kiek dalyvauja.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2005 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3928(2*) (priėmimas)

Užsiregistravo 55. Sutarčiai ratifikuoti reikėtų mažiausiai 57 kolegų. Ar galėtume, kolegos, grįžti prie Seimo įstatymo Nr.IXP-3928? Ar pritartumėte ypatingai skubai dėl jo priėmimo? Tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2005 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Prašom, gerbiamieji kolegos, spausti mygtuką „už“, kurie pritariate ypatingai priėmimo skubai, ją siūlo Seimo Pirmininkas. Reikia 36 Seimo narių. (Balsai salėje)

48 remia ypatingą skubą. Prašom, kolega Klišoni, kalbėti.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu jūsų paklausti Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu. Kokia Statuto nuostata vadovaudamasis jūs teikiate perbalsuoti tą klausimą, kuris šiandien jau buvo baigtas svarstyti?

PIRMININKAS. Buvo tiesiog balsuota, ar…

A.KLIŠONIS. Aš tiesiog noriu, kad tiesiogiai pasakytumėte straipsnį, ne tai, ko jūs norite ar nenorite. Aš noriu, kad jūs pasakytumėte straipsnį.

PIRMININKAS. Gerai. Paskutinis.

A.KLIŠONIS. Ar jūsų debiutas čia yra paskutinis, ar paskutinis Statuto straipsnis? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Manau, nereikėtų sąvokai „debiutas“ suteikti kitos prasmės, gerbiamasis Klišoni. Tikrai kolegos kreipėsi ir frakcijos vardu kolega A.Ramanauskas kreipėsi, kad tiesiog nebuvo suprasta, už ką buvo balsuojama prieš tai. (Balsai salėje) O 261 straipsnis visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame (…) Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkui. Kolega A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Aš tikiuosi, kad gerbiamasis pirmininkas jau suprato padaręs šiurkštų Statuto pažeidimą ir…

PIRMININKAS. Kurio straipsnio?

A.KAŠĖTA. Statuto bendrai, jūsų įvardytu straipsniu motyvas tikrai yra nepagrįstas, nes balsavimas jau buvo praėjęs ir sprendimas priimtas. Jokių motyvų jūs, įvardydamas šį straipsnį, tikrai naujų nepateikėte, nes Socialdemokratų frakcija po praėjusio balsavimo, kai buvo priimtas sprendimas, nepareiškė nesupratusi ko nors, o priėmus kitus įstatymus, jų pataisas, vėl grįžti prie to klausimo Statutas jums nesuteikė jokios teisės. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Matote, Seimas turi teisę apsispręsti, gerbiamasis Kašėta. Gerbiamieji kolegos, todėl siūlau balsuoti. Kas už tai, kad pritarus ypatingai skubai, pradėjus priėmimą, 1 straipsnis būtų priimtas? Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Priimame įstatymą, kurio projekto Nr.IXP-3928. Kolega N.Medvedev – nuomonė už. Nenorite kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje) Ar jūs manote, kad jūs galite šaukti ir… Manote? Prašom, gerbiamasis Kašėta, kalbėkite į mikrofoną, nereikės šaukti.

A.KAŠĖTA. Aš siūlau frakcijos vardu daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką ir pertraukos metu iki kito posėdžio Etikos ir procedūrų komisijai išsiaiškinti, ar pirmininkas šiurkščiai nepažeidė Statuto. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra priėmimas. Jūs tikrai turite teisę, manau, kad Etikos ir procedūrų komisija tikrai išsiaiškins jūsų siūlymą, gerbiamasis Kašėta. Dabar prašom balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas? (Balsai salėje) Kolega Klišoni, prašom kalbėti. Nuomonė prieš dėl 1 straipsnio priėmimo.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį akcentuoju tai, kad posėdžio pirmininkas nepateikė motyvų, dėl ko jau priimtas sprendimas to paties Seimo per tą patį posėdį yra keičiamas. Manau, kad iš tiesų reikia Etikos ir procedūrų komisijos išvados, todėl tolesniame balsavime iš viso, mes manome, kad nėra praktikos toliau netgi dalyvauti. Taip brutaliai, ko gero, per visą ketverių metų kadenciją dar nebuvo bandoma prastumti įstatymo projekto. Tikrai, posėdžio pirmininke, manau, jūs galite tuos priekaištus priimti ne tik sau, bet ir tiems, kurie bando kartu su jumis prastumti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, kolega Indriūnai, kalbėti.

A.V.INDRIŪNAS. Pirmininke, kolega A.Klišonis šneka ne apie 1 straipsnį, dėl kurio mes dabar turime diskutuoti, o apie procedūrinius klausimus, todėl aš kviečiu balsuoti už 1 straipsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas – dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, iš principo mes kalbame šiek tiek ne apie tuos dalykus. Aš norėčiau priminti, kad buvo balsavimas dėl skubos tvarkos, ne dėl paties įstatymo. Niekas nestumia įstatymo nei vienaip, nei kitaip. Įstatymui jokių pretenzijų lyg ir nebuvo, kai buvo sakomos kalbos. Ponas J.Razma pasakė kai kurias savo pastabas. Jeigu jis sakytų, kad yra stumiama, aš suprasčiau, bet iš principo mes balsavome dėl skubos tvarkos. Kalbėkime apie tai, ar mes galime antrą kartą svarstyti skubos tvarka, ar ne, nes mes pradedame diskutuoti apie įstatymą, kuris yra tikrai, palyginti su praėjusių metų biudžetu, dar geresnis visais atžvilgiais. Galbūt kas stebi mūsų diskusiją, tai susidaro įspūdis, kad čia vyksta diskusija dėl paties įstatymo turinio. Taigi nepainiokime turinio ir procedūrų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo siūlyta daryti pertrauką, siūlė Liberalų ir centro frakcija daryti pertrauką… Jūs turbūt norite atsiimti, gerbiamasis Klišoni, dėl pertraukos?

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėkoju, kad jūs atsiminėte Liberalų ir centro frakcijos siūlymą, ir manau, kad dėl to reikia iš tikrųjų balsuoti. Tuo labiau kad prieš jus posėdžiui pirmininkavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius paminėjo, kad klausimas šiandien yra baigtas svarstyti. Tai buvo fiksuota, tai yra stenogramoje, ir nė vienas iš Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narių tuo metu nereiškė jokių pretenzijų. Jeigu reikia, galima pakelti posėdžių stenogramą. Tuo metu nei gerbiamasis kolega A.Sysas, nei jūs, nei kiti frakcijos nariai nepasakė jokių priekaištų. Tai yra fiksuota. Manome, kad mūsų pretenzijos, kurias mes reiškiame, yra teisėtos ir principingos.

PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti dėl pertraukos. Iki kada? Ačiū. B.Bradauskas. Prašom kalbėti dėl vedimo tvarkos.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs atsimenate, pirmininkavęs posėdžiui G.Steponavičius visą laiką apgailestavo, kad salėje yra per mažai Seimo narių, ir dėl to siūlė tą klausimą nukelti vėliau. Dabar, kai yra pakankamai Seimo narių, mes galime puikiai balsuoti dėl skubos tvarkos ir priimti, o jeigu jau čia kažkas labai prašo pertraukos ir mano, kad per valandą ar kiek visą biudžetą kas nors perdarys, – tai utopija, tiktai gaištame laiką ir tiek. Aš siūlau priimti šį įstatymą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma norėtų kalbėti. Prašom.

J.RAZMA. Aš tikiuosi, kad mes teigiamai balsuosime už pertrauką. Aš norėčiau, kad per ją susirinktų Seimo Etikos ir procedūrų komisija ir įvertintų tų Seimo narių ar pareigūnų veiksmus, kurie inicijuoja Statuto pažeidimus, nes buvo aiškiai fiksuota, kad šiandien darbotvarkėje šis klausimas baigtas svarstyti, jo nebėra. Jokių ypatingų skubų niekas negali siūlyti dėl klausimo, kurio nėra. Buvo aiškiai fiksuota, kad klausimas bus svarstomas naujojo Seimo posėdžiuose, o ne šio. Visi su tuo sutiko, visiems viskas buvo aišku, bet vėl dabar padaryta sumaištis.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta opozicinės Liberalų frakcijos vardu siūlomai šio klausimo svarstymo, tai yra priėmimo, pertraukai iki kito posėdžio, spaudžiate mygtuką „už“, kas prieš pertrauką, balsuojate prieš. Spaudžiate mygtuką „už“, kas už pertrauką, tai yra už jūsų siūlymą, kas prieš pertrauką, balsuoja prieš.

Užsiregistravo 51. Tai yra daugiau negu vienas penktadalis.

Už pertrauką balsavo 12. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.

Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos. Dar kartą patikriname registraciją, ar tikrai bus bent jau 57 Seimo nariai, kad pradėtume svarstyti sutartis.

Užsiregistravo 47. Negalime 1-9, 1-10, 1-11 klausimų svarstyti.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo 6, 9 straipsnių ir priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3926(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-12… Atsiprašau, mano nauja darbotvarkė, turbūt ne visiems išdalino. Tai yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo 6, 9 straipsnių ir priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3926. Kviečiu į tribūną Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių. Priėmimas.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad po svarstymo mūsų komitete daugiau jokių pasiūlymų negauta. Kviesčiau pradėti priėmimo procedūras.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame, gerbiamieji kolegos, priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas. Ir 3 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui.

Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už. Užsiregistravo 46. Už įstatymą balsavo 44, prieš nėra, susilaikė 1. Dėkoju. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, mūsų kolega S.Dmitrijevas šiandieną švenčia gimtadienį, tad prieš pertrauką leiskite visų mūsų vardu jį pasveikinti ir palinkėti kuo geriausios kloties. (Plojimai) O skelbdamas pertrauką kviečiu 14.00 valandą visus atgal į salę.