Šešioliktasis (569) posėdis
2004 m. lapkričio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 9 d. rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, kartu pradedame paskutinę šio Seimo darbo savaitę. Nors, jeigu visiškai formaliai ir tiksliai, tai mūsų kadencija, mūsų įgaliojimai baigiasi lapkričio 15 d. 10 val. 59 min. ir 59 sekundės. Taigi dar posėdį galime organizuoti ir pirmadienį iš ryto, jeigu reikės. Dabar prašyčiau užsiregistruoti, nes pirmas klausimas Statutas. Pasižiūrėkime, kiek mūsų yra.

2004 m. lapkričio 9 d. (antradienio) darbotvarkė

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Iš eilės. Pirmiausia dėl darbotvarkės. Darbotvarkė yra šiek tiek patikslinta, keletas klausimų yra išbraukta ir pridėtos transporto lengvatos, kur, man atrodo, mes sutarsime, juo labiau esam anksčiau kalbėję ir dabar jau yra ir Vyriausybės projektas. Ar turi kas kokių pastabų? Kolega V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū, gerbiamasis…

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, paklausom.

V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimas lapkričio 2 d. pritarė po pateikimo nutarimui dėl akcinės bendrovės „Žalgiris“, bet nei šiandien, nei ketvirtadienį nėra nei svarstymo, nei priėmimo. Būtų gerai, kad mūsų kadencija užbaigų šį klausimą. Siūlyčiau šiandien įtraukti ir būtų galima priimti, nes nėra jokių pastabų ir pasiūlymų.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, man atrodo, kad tikrai galime tai įrašyti į rezervą.

V.FIODOROV. Nr.IXP-3931.

PIRMININKAS. Komisija dėl „Žalgirio“. Mielieji kolegos, yra tik vienas siūlymas, kuriuo papildome darbotvarkės rezervinių klausimų sąrašą. Niekas daugiau nieko nesiūlo? Dirbam pagal patikslintą darbotvarkę. Ačiū. (Balsai salėje) Čia kažkuris komitetas neišnagrinėjo. Man atrodo, Ekonomikos komitetas nebaigė nagrinėti. Tada persikels į ketvirtadienį. Prašau. Aš įjungiu mikrofoną, prašom kalbėti. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš abejoju, ar ketvirtadienį pasiseks, nes Ekonomikos komitetas paprašė Vyriausybės daugybės ekonominių pagrindimų. Aš manau, kad ketvirtadienį taip pat nespėsime. Todėl ir ketvirtadienį neplanuokite dėl Kauno laisvosios zonos.

PIRMININKAS. Gerai, turėsime galvoje. Naują papildomą klausimą paliksim naujam Seimui. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau, kad būtume posėdžių salėje, nes dėl Statuto kiekvieno straipsnio, primenu, ne viso Statuto, o dėl kiekvieno straipsnio reikia 71 balso. Dar kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau…

PIRMININKAS. Kolegos, paklausom!

R.JUKNEVIČIENĖ. …kodėl taip lengva ranka J.Veselka vadovauja labai svarbiems dalykams, turiu galvoje Kauno laisvosios ekonominės zonos svarstymo reikalus. Buvo padaryta klaida prieš pusmetį, ir Seimas dabar vėl svarstydamas šį klausimą pritarė po pateikimo. Aš manau, kad mes turime pabaigti pradėtus darbus ir priimti šį sprendimą, kad nevilkintume dalykų, susijusių su labai svarbiais Kauno ir Lietuvos ekonominės plėtros klausimais.

PIRMININKAS. Mieloji kolege, atsakau: aš už, kad mes išspręstume, juo labiau kad ketvirtadienio darbotvarkė yra palyginti trumpa. Bet kol kas aš nematau, kad Ekonomikos komitetas būtų apsvarstęs. Prašom apeliuoti kolegoms iš Ekonomikos komiteto. Dar kartą, ar reikia balsuoti dėl patikslintos darbotvarkės? J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašyčiau, kad būtų atrakintos durys, nes kai kurie Seimo nariai negali patekti į salę.

PIRMININKAS. Kas čia dabar per „fokusai“? Yra pakankamai tų durų. Negi per ketverius metus nebuvo galima išsiaiškinti? Ateina kai kurie, iš tikrųjų. Labai ačiū. Šiek tiek pralinksmino kolega Juozas. Galim gera nuotaika tęsti darbą. Gerbiamieji kolegos… Dar A.Kubilius kažką nori sakyti? Ne. Ačiū Dievui.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78, 113, 135, 136, 137, 149, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 straipsnių, trisdešimt aštuntojo ir trisdešimt devintojo skirsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 44¹ straipsniu ir dvidešimt septintuoju¹ skirsniu bei keturiasdešimtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.IXP-3784(3*) (priėmimo tęsinys)

Mielieji kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – Seimo statutas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską, kurį prašau pirma priminti, kur mes sustojome. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Sutarta dėl 6 straipsnių, o dėl 7 nebalsuota.

J.SABATAUSKAS. Taip. Sustojome ties 7 straipsniu.

PIRMININKAS. Kolegos, primenu ir jeigu pasakysiu ne taip, tada mane komiteto pirmininkas pataisys. Kiek prisimenu, dėl pataisų buvo balsuota, bet mes nebalsavome dėl viso straipsnio, dėl viso 7 straipsnio, arba Statuto papildymo 44¹ straipsniu. Ar galim iš karto balsuoti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Mes dėl kiekvieno straipsnio turim balsuoti, prašom tai atsiminti ir operatyviai balsuoti. Kolegos, pirmas balsavimas ir prašau susitelkti. Balsuojame, ar priimame 7 straipsnį.

A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš nebuvau praeitą posėdį, kai čia salėje buvo balsuota už kai kurias pataisas, man paprasčiausiai kyla abejonių. Išskyrus tris komitetus, kurių Seimo nariams keliami didesni reikalavimai, negu reikalauja mūsų Konstitucija, ar neprieštaraus Konstitucinio Teismo išaiškinimas, tai yra kad Užsienio reikalų, Europos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų Seimo nariai turi iš karto turėti teisę dirbti su slaptais dokumentais. Bent jau šių metų Konstitucinio Teismo išaiškinime aiškiai paakyta, kad visi Seimo nariai yra lygūs. Ar nereikės priėmus tokį įstatymą mums po to kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų mūsų nuostatą. Aš abejoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu iš karto atsakyti, mums dabar svarbu priimti Statuto pataisas, nes dėl daugelio mes sutarėme. Turim būsimam Seimui palengvinti darbą. O būsimas Seimas, jeigu pageidaus ir A.Sysas bus atkaklus arba įkyrus, bus galima kreiptis dėl išaiškinimo, nes to paties Konstitucinio Teismo aiškinimuose yra pasakyta, kad esant lygybei kai kurie gali būti lygesni. Gali būti. Yra tai numatyta, yra negatyvi diskriminacija, yra pozityvi diskriminacija. Prašom nesiginčyti. Aš sutinku, kad čia galima ginčytis, bet palikime šitai kitam Seimui. Dabar, jeigu daugiau kalbų nėra… A, kolega E.Šablinskas. Prašom. Ne. Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 7 straipsnis, prašom balsuoti.

Kolegos, ar mes nesupratome, už ką balsuojame? Supratom. Aš kartoju ir kviečiu perbalsuoti. Dėl 7 straipsnio, arba Statuto papildymo 44¹ straipsniu. Gal pirmininkas paaiškins.

J.SABATAUSKAS. Kolegos, bazinio teisės akto, tai yra Statuto, 44¹ straipsnyje rašoma kalba apie Europos reikalų komiteto sudarymą. Jo 3 dalyje yra ta norma, dėl kurios prieštaravo tiek kolega A.Sysas, tiek kiti kolegos, kurie nebalsavo už šį straipsnį. Siūlyčiau nestabdyti šio straipsnio priėmimo, nes kitos dvi dalys yra labai svarbios, o balsuoti atskirai dalimis, pirmininke, už 1 ir 2 dalis ir už 3 dalį.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes vis tiek turime apsispręsti dėl to, koks bus tas Europos komitetas. Kadangi dėl 1, 2 dalių problemų nėra, tai galime dėl 3 dalies pabalsuoti. Jeigu jos nepriimame, tada balsuojame už sutrumpintą straipsnį. Ar taip yra priimtina? (Balsai salėje) E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, priiminėjant atskiras straipsnio dalis reikia paprastos daugumos. Bet per priėmimą reikia balsuoti už visą straipsnį. O balsuoti už visą straipsnį reikia 71 balso.

PIRMININKAS. Be abejo. Jeigu bus nepakankama dauguma už 3 dalį, tada bus teikiama balsuoti tik 1, 2 dalys. Ar aišku? (Balsai salėje) Pakankama. 71 balsas. Ar dabar aišku? Taigi kviečiu susikaupti… Kolegos, dėmesio! Kolegos, mes dabar balsuojame dėl tos 3 dalies, kuri kai kuriems nepatinka, kad Europos reikalų komiteto nariais turi būti skiriami Seimo nariai, turintys teisę dirbti su įslaptinta informacija. Jeigu yra pakankama dauguma… Kolegos, prašyčiau neišeiti. Gerbiamasis Simulikai, gerbiamasis Kuzmickai! Teisingai, apsauga tuoj juos sugrąžins.

Taigi kas pritariate šiai 3 daliai tokiai, kokia ji suformuluota, balsuojate už. Kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsavimas pradėtas.

48 balsai. Dabar balsuojame dėl 7 straipsnio, arba papildymo 44¹ straipsniu, kurį sudaro tik dvi dalys: pirma ir antra. Ar dabar aišku? 3 dalies neteikiam. Ar aišku? Taigi kviečiu balsuoti už 7 sutrumpintą straipsnį.

82 – už, 8 susilaikė, straipsnis priimtas.

8 straipsnis, arba 46 straipsnio pakeitimas. Pataisų lyg ir nėra. Galima balsuoti? Ar galime bendru sutarimu, nes registravosi 82 Seimo nariai? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta.

9 straipsnis, 49 straipsnio papildymas. Čia yra kolegos G.Steponavičiaus siūlymas. Prašyčiau jį tarti žodį.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Paklausome.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau pasakyti, kad svarbus dalykas yra Seime ne tik patys įstatymai ir jų projektai, bet ir tai, koks bus įstatymo rengimo procesas. Ne sykį yra buvę atvejų, kai priimant didelės apimties naujus įstatymus paprastai yra svarstoma koncepcija, arba svarbiausi principai, prieš imantis rengti atskirus projektus. Tokiu darbo principu jau senokai vadovaujasi Vyriausybė, kuri strateginiame pasitarime aptaria svarbiausius dalykus. Manau, panašūs svarstymo būdai turėtų būti taikomi ir Seime. Todėl yra įrašomas žodis „koncepcijas“ tikintis, kad taip būtų taupomi ir mokesčių mokėtojų pinigai, nešvaistant didelių įstatymų projektų rengimui, paaiškėjus, tarkime, svarstant koncepciją, kad tokie įstatymai galbūt apskritai nėra reikalingi. Šis siūlymas, mano supratimu, yra racionalizuojantis ir apskritai darantis labiau prognozuojamą įstatymo priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Siūlymas vertas dėmesio. Bet mes pirmiausia turime balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia tokio siūlymo nagrinėjimą? Prašom. Gaila, tiktai 20 Seimo narių. (Šurmulys salėje) Prašom. Gal pirmininkas šiek tiek galės paaiškint?

J.SABATAUSKAS. Kiti du kolegos G.Steponavičiaus siūlymai yra susiję su pirmuoju. Turbūt atsiimate? Ne?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad bus problema priimant visą Statutą. Mes turime priimti tas dalis, dėl kurių ginčo nėra, o paskui tarsimės, kaip balsuoti. Bijau, kad gali tekti palikti viską naujam Seimui. Kadangi dabar šitos pataisos nenagrinėjame, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galima bus padaryti pertrauką, jeigu reikės, bet kol kas dėl šito, dėl 9 straipsnio. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 9 straipsnis, arba 49 straipsnio papildymas, prašom balsuoti.

68. Gerai. Kolegos, aš prašyčiau susikaupti, nes dabar bus taip: jei nepriimama kuri nors pataisa, tas straipsnis žlunga. Arba mes jo atsisakome, arba pabandome perbalsuoti, kad visi suprastų atsakingą momentą. Taigi dar kartą prašome balsuoti dėl 9 straipsnio.

Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes matome, kad Seimas šiandien gali ir nepriimti Statuto pataisymų. Frakcijos vardu siūlytume šio klausimo svarstymo pertrauką, kad frakcijų atstovai dar galėtų susirinkti ir pasitarti dėl tų pataisų, nes įvairių frakcijų yra pataisų. Galbūt rastume kompromisą ir galėtume tada Seimo statuto pakeitimus priimti daugiau nei reikia balsų. Būtų prasminga padaryti pertrauką, kad suderintume savo pozicijas.

PIRMININKAS. Aš siūlau kompromisinį variantą. Dabar priimame tuos straipsnius, dėl kurių ginčų nėra, po to pasidarome pertraukėlę ir pasitariame dėl tų ginčų. Ar toks siūlymas būtų priimtinas? Aš suprantu, todėl aš ir siūlau lengvesnį variantą. Yra daug straipsnių, dėl kurių nėra ginčų. Tai priimkime juos ir galų gale galime priimti Statutą be tų ginčijamų straipsnių. O gal dar per pertrauką susitarsime.

Taigi dabar 9 straipsnį atidedame. 10 straipsnis, arba 61 straipsnio pakeitimas. J.Karoso pataisa. Irgi reikia 29 Seimo narių balsų. Ar pats Justinas norėtų referuoti, ar galės komiteto pirmininkas pasakyti? J.Karosas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. J.Karoso pasiūlymui komitete buvo pritarta.

J.KAROSAS. Buvo pritarta komitete.

PIRMININKAS. Vis tiek turi būti 29 balsai. Prašome. Ar yra 29 balsai, kad svarstytume J.Karoso pataisą? Jos esmė – kad Europos reikalų komiteto vienas iš uždavinių – atstovauti Seimui Europos reikalų komitetų konferencijoje, toliau vadinamoje KOTA. Tai yra, sakyčiau, toks daugiau techninis dalykas.

68. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam patikslinančiam papildymui? Galime.

J.SABATAUSKAS. Tai redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar visą straipsnį galime priimti bendru sutarimu, nes ginčų nebuvo? Priimta.

11 straipsnis – 68 straipsnio pakeitimai. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. 12 straipsnis, arba 78 straipsnio pakeitimai ir papildymai. Dėl Etikos komisijos irgi jokių pasiūlymų, pastabų nebuvo. Galime priimti? Priimta. 13 straipsnis. Tai irgi 113 straipsnio pakeitimas. Pastabų, pasiūlymų irgi nėra. Čia būtent ta nauja gera norma įtraukta. Sutinkam? Priimta. Ačiū. Dabar kolegos G.Steponavičiaus 134¹ straipsnis, turbūt tas, dėl kurio, matyt, mums reikės tartis, bet gal tegul jis pats žodį pasakys.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pone posėdžio pirmininke ir kiti besvarstantys Statutą! Aš noriu pasakyti, kad 2,5 metų visos valstybės mastu buvo svarstomas, rengiamas ir Seime yra įstrigęs Teisėkūros metmenų projektas. Mano šitas ir dar vienas siūlymas yra susiję su noru perkelti svarbiausius teisėkūros principus ir užtikrinti, kad įstatymų leidyba būtų labiau prognozuojama ir jie labiau atspindėtų skaidresnę, aiškesnę ir suprantamesnę svarstymo procedūrą. Mes siūlome, kad dėl šito siūlymo, kuris, mano ir frakcijos požiūriu, yra labai svarbus, būtų tariamasi. Jeigu mes ieškome kompromisų, priimdami būtinas Statuto pataisas, ką kalbėjo frakcijos seniūnas E.Masiulis, siūlome, kad būtų pusvalandžio pertrauka. Tuo metu susirinktų frakcijų atstovai ir, manau, mes galėtume rasti kompromisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime susitarti, kad dar 2 ir 3, nes 14 straipsnyje, matyt, yra jūsų siūlymo tęsinys… Ar tai yra kitas siūlymas, gerbiamasis Steponavičiau?

J.SABATAUSKAS. Jie susiję.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad susiję ir 134, ir 14 straipsnis, arba 135 straipsnis. Tada atidedam pasitarti. Tai jau būtų trys straipsniai, atidėti pasitarti. Dabar yra 15 straipsnis, arba 136 straipsnis. Gerbiamasis pirmininke!

J.SABATAUSKAS. Dėl jo nėra papildymų.

PIRMININKAS. Yra mano paties siūlymas.

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad komitetas pritarė.

J.SABATAUSKAS. Dėl jo buvo naujas siūlymas, kuriam komitetas… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Jeigu komitetas pritarė, vis tiek mes turime formaliai balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia mano paties siūlymą, kuriam komitetas pritaria. Prašome balsuoti. Primenu, kad komitetas pritarė.

J.SABATAUSKAS. Pritarta vienos dalies išbraukimui.

PIRMININKAS. 75. Kadangi yra toks pritarimas, gal tada bendru sutarimu galime pritarti? Galime su ta pataisa. Ačiū. 16 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 16 straipsniui taip pat yra siūlymas. Pritarta komitete.

PIRMININKAS. Tai irgi prašau, kolegos, balsuoti, ar yra 29 balsai.

Pritarta. Gerbiamieji kolegos, tai iš tikrųjų būtų papildomas straipsnis ir paskui reikėtų keisti numeraciją. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam 137 straipsniui ir papildomam, kuris paskui keistų numeraciją? Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam dvigubam siūlymui? Iš esmės tai vienas siūlymas, tiktai techniškai reikia jį į dvi dalis dalyti. Sutinkam? Ačiū.

Dabar 17 straipsnis, arba 149 straipsnis. Matyt, jie yra susiję, gerbiamasis G.Steponavičiau. Prašau. Gintaras Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Jeigu aš teisingai suprantu, su bazinio įstatymo 145 straipsniu susijęs, ar ne?

PIRMININKAS. 149 straipsnio keitimas. Jūsų siūlymas yra 145 straipsnį papildyti naujomis dalimis.

G.STEPONAVIČIUS. Taip.

J.SABATAUSKAS. Komitetas pritarė.

G.STEPONAVIČIUS. Noriu pasakyti, kad jeigu būtų pritarta šiai nuostatai ir tiksliau apibrėžta tvarka, Seimo valdybos sprendimu būtų galima numatyti, kad pagrindinis komitetas arba dalis Seimo narių galėtų inicijuoti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą. Manau, kad tai irgi yra nuostata, perkelta iš Teisėkūros metmenų. Komitetui pritarus, mano supratimu, būtų svarbu turėti galimybę prognozuoti kiekvieno svarbesnio naują teisinį reguliavimą įvedančio įstatymo poveikį visuomenei, ekonomikai ir taip toliau. Jeigu yra pritariama šiai nuostatai, tai, be abejo, aš tikėčiausi, kad tada nereikėtų daryti pertraukos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kiek aš supratau, komitetas pritarė, bet vis tiek formaliai, ar yra 29 remiantys balsai. Prašome balsuoti.

66. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas pritarė, ar galime bendru sutarimu pritarti kolegos G.Steponavičiaus siūlymui, kuris galutinai redaguojant reikštų papildomo straipsnio įrašymą? Nereikia balsuoti? Pritariam. Ačiū.

Dabar pagal seną numeraciją 17, arba 149, straipsnis. Pastabų nebuvo. Galime priimti?

Ar kolega G.Steponavičius dar nori ką pasakyti? Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ne, tai po šito, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Priėmus šį mano siūlymą, aš, suprasdamas, kad laikas yra brangus ir kompromiso siekimas svarbus, atsiimu savo siūlymus, dėl kurių buvo siūloma pertrauka.

PIRMININKAS. Ačiū. O ką su tais straipsniais darom?

G.STEPONAVIČIUS. Eikime prie jų priėmimo. Aš savo siūlymus atsiimu.

PIRMININKAS. Gerai. Tada mes grįžtame ir juos priimame. Labai ačiū. Kaip matote, kompromisai randami. Tai dėl 17 straipsnio nėra pastabų, galima priimti? Ačiū. Priimta.

18, arba 151 bazinis straipsnis. Pastabų nėra. Galima priimti? Priimta. Ačiū.

19 straipsnis, arba 152 straipsnio keitimas. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.

20 straipsnis, arba 155. Turime sąžiningai pereiti per visus straipsnius, gerbiamasis Petrai. Prašom manęs neišmušti iš vėžių. Galime priimti? Priimta.

21 straipsnis, arba 156. Irgi pastabų nėra. Priimame. Ačiū.

22 straipsnis, arba 162. Pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.

23 straipsnis, arba 163. Priimta.

24 straipsnis, arba 164 straipsnis. Irgi be pastabų. Priimta. Ačiū.

25 straipsnis – Statuto papildymas dvidešimt septintuoju skirsniu. Tai galbūt visą skirsnį mes galime priimti, nes nėra jokių pastabų. Galime priimti? Priimta.

26 straipsnis, arba trisdešimt aštunto skirsnio – „Apkaltos proceso“ pakeitimas. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.

27 straipsnis, taip pat dar „Apkaltos procesas“, irgi pataisų nėra. Galime priimti? Priimta.

Ir paskutinis 28 straipsnis, keturiasdešimtojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios. Galime priimti? Pastabų nebuvo. Ačiū. Dabar grįžtame prie tų straipsnių, aš noriu galutinai išsiaiškinti su kolega G.Steponavičiumi. Jeigu jis atsiima siūlymą dėl 9 straipsnio, ar galime tada 9 straipsnį priimti? Gerai. Labai ačiū. Ir dar 14 straipsnis, arba 135. Irgi galime priimti bendru sutarimu? Ir apsieiname be papildomo 134¹ straipsnio. Sutinkame? Ačiū.

Taigi visas Statutas su kai kuriom pastabom priimtas. Kai kas išbraukta. Primenu ypač dėl Europos reikalų komiteto, kur daliai Seimo narių nepatiko. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso Statuto. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Prašom. Ar yra norinčių kalbėti dėl Statuto? Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad labai gerai, jog mes pataisėme kai kuriuos dalykus pagal teisėkūros modelį, ir kviečiu priimti, nes nuo to priklausys ateinančio Seimo darbas, įstatymų kokybė ir tai suteiks tam tikrą džiugesį ir gyventojams. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Veselka. Kita nuomonė. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man šio Statuto dalis, susijusi su Europos Sąjunga, ypač nepatinka. Kodėl? Faktiškai Europos komitetui suteikiamos teisės pakeisti visą Lietuvos parlamentą.

PIRMININKAS. Ne visą.

J.VESELKA. Prašau?

PIRMININKAS. Ne visada visą.

J.VESELKA. Teisingai, ne visada visą, beveik. Jo pirmininku kažkodėl skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Komiteto pirmininko pavaduotoju – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Faktiškai tada jau Seimo nariai skirstomi į tris kategorijas: pirma, tie, kurie neturi leidimo dirbti su slapta informacija. Aš tam beveik pritariu, jeigu tai būtų susiję tik su nacionalinio saugumo darbu, bet ir dėl užsienio reikalų taip pat turi turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Kas Lietuvoje užsienio reikaluose turi būti taip slapta, kad ne visi Seimo nariai gali susipažinti, man neaišku.

Toliau. Gerai, kad išbraukėme Europos reikalų komitetą, nors Europos reikalų jau nedarome slaptais. Bet žiūrėkite: Europos komiteto posėdžiai, kaip ir Užsienio reikalų komiteto posėdžiai, beveik visada bus uždari. Tai yra slepiama nuo visuomenės, kas ten bus svarstoma. Labai dažnai ir specializuotų komitetų posėdžiai uždari. Tai mes darome sieną nuo savo tautos. Labai keista. Europa lyg ir – pati demokratiškiausia struktūra, o mes sukuriame tiek uždarumo nuo savo žmonių, kad savo žmones pradedame laikyti kažkokiais išdavikais, kurie neturi žinoti, kas vyksta Europos Parlamente, kaip svarstomi dalykai Lietuvoje. Daromi kažkokie klubai. Nebe Lietuvos parlamentas kaip vieninga sistema, o klubai. Vieni Seimo nariai – geresniuose, elitiniuose klubuose. Kiti Seimo nariai – „runkelių“ klubuose. Dėl tokio Seimo ir visos Lietuvos suskaldymo į tinkamus ir netinkamus aš iš principo prieštarauju ir negaliu sutikti. Ne tiek jau daug bus rimtų reikalų Europos Sąjungoje…

PIRMININKAS. 2 minutės.

J.VESELKA. …kad laiko nebūtų. Todėl aš, gerbdamas save ir savo tautą, balsuosiu prieš slaptumą, išskirtinumą.

PIRMININKAS. Taigi slaptumas, kolega, išbrauktas, o komiteto pirmininkas – Seimo Pirmininko pavaduotojas yra nuo senų laikų, ir kažkaip jūs užmiršote ketverius metus protestuoti. Nesuprantu. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad per ketverius metus turėjome suprasti, jog parlamentas demokratinėje sistemoje, kuri nėra pagal savo prigimtį jau tokia ideali, yra sukurtas tam, kad surastų tam tikrus kompromisus. Ir apskritai ypač tokio įstatymo kaip Seimo statutas priėmimas yra tikrai kompromisų menas. Iš tikrųjų labai ilgai šios pataisos ėjo. Tai faktiškai vos ne nauja redakcija, Statutas gerokai pataisytas. Aš sutinku su oponentais, kad tai nėra tobulas dokumentas, bet kas yra tobula? Negi mes patys Seimo nariai esame tokie jau tobuli? Arba apskritai žmogus jau yra labai tobulas? Nieko tobulo pasaulyje nėra. Viskas dar tik turėtų siekti tobulybės. Todėl aš manau, kad kompromisas pasiektas neblogas, ir reikia šiam kompromisui pritarti balsuojant už pateiktą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, šių Statuto pataisų priėmimas yra žingsnis atgal. Pagal šias pataisas Seime toliau yra įtvirtinimas seimelis, kuris spręs visus pagrindinius klausimus. Antras didelis šių pataisų trūkumas yra tas, kad yra įteisinami dviejų rūšių Seimo nariai: tie, kurie turės leidimą dirbti su slapta informacija, ir tie, kurie neturės arba kurie nenorės prašyti tokio leidimo. Aš manau, kad šie sprendimai yra antikonstituciniai, todėl už juos balsuoti negalima.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, be abejo, kadencijos pabaigoje…

PIRMININKAS. Kolegos, paklausome! Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Kadencijos pabaigoje mes turėjome atlikti darbą iki galo, baigti viso Statuto naujos redakcijos priėmimą. Deja, tam pritrūko laiko, galbūt noro, galbūt dar kitų dalykų. Bet šiandien mes darome pakeitimus, kurie, mano supratimu, yra gana svarbūs. Nors daugelis siūlymų, manau, liks svarstyti naujajai kadencijai, bet svarbu, kad mes prideriname mūsų Statutą prie reikalavimų dirbti būnant Europos Sąjungos nariais. Svarbu, kad po daugelio Konstitucinio Teismo išaiškinimų mes aiškiau apibrėžiame ir apkaltos procedūrą, ir Seimo narių pareigas, taip pat ir kitus dalykus, kurie buvo akivaizdžiai pribrendę. Todėl aš laikau, kad tai yra daliniai, bet vis dėlto svarbūs ir būtini pakeitimai, taip pat dėkoju, kad buvo atsižvelgta į dalį opozicijos siūlymų. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. O dabar A.Gricius. Kita nuomonė.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės pritardamas šioms pataisoms, manau, kad jos tikrai yra reikalingos ir tie Statuto pakeitimai yra būtini norint, kad Seimas ateityje galėtų efektyviau dirbti. Tačiau aš negalėsiu balsuoti už šiuos pakeitimus apskritai dėl vienos priežasties. Mano įsitikinimu, Europos reikalų komitetas (jo sudėtis yra gana skaitlinga) turėtų dirbti viešai, atvirai ir aš nematau tokių sričių, kad reikėtų nuolat turėti reikalų su valstybės paslaptimis, nepritarčiau tokiam darbui. Sutinku, kad Seime turi būti, pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos kontrolės komisija, visi jos nariai turi turėti leidimą dirbti su slaptais dokumentais. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete aš pats dirbdamas 4 metus mačiau, kaip buvo nepatogu, kai kai kurie mūsų komiteto nariai išeidavo iš posėdžio, nes neturėjo teisės dalyvauti posėdyje svarstant tam tikrus dokumentus.

Aš pritariu dėl Užsienio reikalų komiteto, kur tikrai negalima visko atvirai kalbėti, nes dažnai galima sukelti tam tikrą tarptautinių santykių įtampą, bet nematau jokios būtinybės komitetui, kuriame yra beveik 30 narių… jie turi teisę dirbti su kokiais nors slaptais popieriais. Todėl aš siūlau nepritarti, jeigu tikrai lieka ta nuostata, kad Europos reikalų komiteto nariai turi turėti leidimą dirbti su slaptais dokumentais. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Griciau, mes kaip tik šitą išbraukėme dėl Europos reikalų komiteto. Išbraukėme. Siūlau balsuoti už. Ačiū. Man atrodo, kad J.Razma norėjo kalbėti. Ar J.Razma būtinai nori kalbėti? Prašom. J.Razma. Ketvirtasis.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kviesdamas balsuoti už Statuto pataisas aš dar kartą atkreipčiau dėmesį į svarbius pakeitimus, kurie turėtų iš esmės pagerinti Seimo darbą. Priminsiu, kad mes dabar padarę pataisą pareikalavome, jog Seimo narys privalo dalyvauti absoliučiai visuose Seimo posėdžiuose, ne tik išankstinio balsavimo metu, kad įstatymus ir nutarimus galėsime priimti, kai posėdyje dalyvaus ne mažiau kaip pusė Seimo narių ir mums nereikės prieš visuomenę aiškintis dėl tų gėdingų atvejų, kai įstatymai priimami dalyvaujant labai mažai Seimo narių. Priminsiu taip pat, jog numatyta svarbi prievolė Etikos ir procedūrų komisijai kontroliuoti, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį. Taip pat svarbios antikorupcinės nuostatos, kurios numatytos…

PIRMININKAS. Kolegos, aš labai prašyčiau tylos.

J.RAZMA. …aiškinamajame rašte, kai reikės atskleisti pirminius projektų siūlytojus ir kitus asmenis, dalyvavusius rengiant ar tobulinant projektus. Yra reikalavimas kalbėti, kokią įtaką projektas darys kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Būtų galima vardyti daug kitų naujų būtinų dalykų, dėl kurių tikrai kviečiu balsuoti už šias pažangias Statuto pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš labai kviečiu gerbiamąjį V.Greičiūną ir gerbiamąjį Z.Balčytį grįžti į savo vietas, nes dabar vyks balsavimas, kuris reikalauja kvalifikuotos balsų daugumos. Kolegos, gerbiamasis Jučai, aš labai prašyčiau jus būti savo vietoje. Pirmiausia tik registruojamės.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom susikaupti, balsuojame už tas Seimo statuto pataisas, dėl kurių susitarėme, nes kai ką priėmėme, kai ko nepriėmėme, bet vis dėlto, manau, darome gerą darbą. Kviečiu balsuoti.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Neįtikėtina. Už – 94, prieš – 1, susilaikė 1. Statutas, tiksliau, kai kurios pataisos ir papildymai priimti.

Labai ačiū visiems Seimo nariams, ačiū Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie Statuto tobulinimo. Ačiū. Tikrai padarėme labai svarbų ir gerą darbą.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3726(3*) (sujungti Nr.IXP-3456(2*) ir Nr.IXP-3726(2*) (priėmimas)

Prašyčiau nesiskirstyti, nes artėja biudžetas. Dabar kompleksinis 2 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Čia yra sujungti keli projektai ir galutinis projekto registracijos Nr.IXP-3726. Priėmimas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas. Prašom į tribūną. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, po svarstymo buvo pasiūlyta sujungti du įstatymus į vieną. Tai buvo padaryta, bet svarstant Biudžeto ir finansų komitete papildomai paaiškėjo, kad sujungus mechaniškai šiuos du įstatymus į vieną išeitų taip, kad jeigu invalidas važiuoja dideliame autobuse (vienas invalidas), visas šitas autobusas atleidžiamas nuo kelto mokesčio. Todėl yra pateikta pataisa, ir mes siūlome tai pataisai pritarti, t.y. kad tik invalidai atleidžiami nuo mokesčio ir invalidams specialiai pritaikytos transporto priemonės.

Štai tokie papildomi siūlymai buvo po svarstymo. Siūlau įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašom likti tribūnoje. Dabar eisime iš eilės. Gerbiamieji kolegos, čia formaliai žiūrint yra du naujojo įstatymo straipsniai, o iš tikrųjų 1 straipsnis reiškia naują Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo redakciją. Štai tai naujai redakcijai, arba šio įstatymo 1 straipsnio konkretiems straipsniams, yra įvairių pastabų. Pirmiausia J.Razmos pastaba 3 straipsniui, tiksliau, kelios pastabos. Aš prašyčiau, kad jis tartų žodį, ir tada ieškosime 29 balsų.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pirmoji mano pataisa siūlo nelaukiant dar pusmečio 2005 m. iš karto atsisakyti atskaitymų nuo pajamų į kelių plėtros programą. Šis mokestis, šis atskaitymas neturi absoliučiai jokios ekonominės logikos, nes įmonių pajamos tiesiogiai su kelių naudojimu nesusijusios. Aš manau, kad to nelogiškumo reikia atsisakyti iš karto, nes jeigu liks visas 4 straipsnis su visu reglamentavimu, aš bijau, kad atėjus kitų metų viduriui naujajai valdančiajai daugumai vėl kils pagundų tą terminą ir toliau nukėlinėti. Bus labai paprasta, tik pakeisti datą. Jeigu mes iš viso įstatyme likviduotume galimybę tęsti atskaitymą nuo pajamų, tokių pagundų nekiltų. Aš priminsiu, kad susisiekimo ministras yra ne vieną kartą žadėjęs daug anksčiau atsisakyti šios atskaitymo rūšies, bet tai buvo vis atidėliojama, galiausiai ir dabar yra pusiau atidedama. O kad negausime dalies planuotų pajamų, tai dar nepriėmėme biudžeto, galima sustoti, pasižiūrėti ir iš naujo suplanuoti pajamas ir išlaidas.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto pirmininkas porą žodžių.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė gerbiamojo J.Razmos pataisą ir jai nepritarė ir štai kodėl. Iki šiol ta tvarka buvo, galiojo ir dabar, kai Vyriausybė siūlo nuo liepos 1 d. atsisakyti tos tvarkos, t.y. atskaitymo nuo pajamų, lieka pusmetis, bet per tą pusmetį, jeigu būtų priimta gerbiamojo J.Razmos pataisa, iš biudžeto reiktų daugiau kaip 220 mln. Lt, arba visiškai neprižiūrėti kelių. Taigi jokios logikos tokia pataisa neturi. Vyriausybė subalansavo biudžetą, subalansuotos visos išlaidos ir kelių priežiūrai, ir siūloma nuo liepos 1 d. atsisakyti to mokesčio. Manau, tai visai logiška. Jeigu gerbiamasis J.Razma, siūlydamas šią pataisą, pasakytų, iš kur gauti 220 mln. litų, tada būtų galima ją svarstyti. Aš siūlau nepritarti šiai pataisai kaip realiai neįgyvendinamai šiuo metu. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau susitarti dėl procedūrų. Jeigu reikės, dar prašysime finansų ministro žodžio. Kol kas aš siūlau tik balsuoti. Prašom įsiklausyti. Visų pirma prašau įsiklausyti J.Razmą. Mes pirmiausia balsuojame… ar 3 straipsnio pataisoms, nes čia gerbiamojo Jurgio yra labai daug pataisų. Dėl kitų straipsnių pataisų žiūrėsime atskirai. (Balsas salėje) Mes pirmiausia dabar balsuojame. Ar yra dėl J.Razmos 3 straipsnio trijų pataisų 29 balsai? (Balsai salėje) Prašom neagituoti.

20 – nenagrinėjame.

Dabar 3 straipsnis. Ar reikalauja kas kalbėti ir ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Galime? Atsiprašau. Tada iš eilės. Dėl 1, 2 straipsnių pastabų nebuvo. Čia nereikia balsuoti, sutinkame? Ačiū.

Dabar dėl 3 straipsnio prašom balsuoti. Ar priimame 3 straipsnį – „Programos finansavimo šaltiniai“? Prašom balsuoti.

66 – už, 7 – prieš, 11 susilaikė, straipsnis priimtas.

4 straipsnis – „Atskaitymai nuo pajamų“. Vėl kolegos J.Razmos siūlymas. Prašyčiau motyvuoti savo siūlymą.

J.RAZMA. Aš jį iš esmės pateikiau kalbėdamas apie 3 straipsnį.

PIRMININKAS. Taip, gerai. Tada balsuojame, ar yra 29 balsai. Kolegos, balsavimas, ar yra 29 balsai.

17 – nenagrinėjame. Dėl 4 straipsnio daugiau pataisų nėra. Ar reikalauja kas balsuoti? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis toks, koks jis yra pagrindiniame variante?

63 – už, 15 susilaikė, straipsnis priimtas.

Dėl 5 straipsnio pataisų nėra. Galime priimti?

B.BRADAUSKAS. Galime.

PIRMININKAS. Priimta. Ar 6 straipsniui ne analogiškos pataisos, ar čia nauja pataisa? J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš siūliau atsisakyti ir mokesčių už krovinines transporto priemones, nes sunkesnėms transporto priemonėms, kurios viršija ribines apkrovas, yra atskiras mokestis. Dabar, manau, tiek krovininės, tiek kitos transporto priemonės, kurios neviršija ribinių dydžių, už tai, kiek naudojasi keliais, sumoka pagal tai, kiek sunaudoja degalų, per akcizo mokestį. Todėl specialaus mokesčio, kad jos yra krovininės, galbūt ir nevažiuoja tais metais, manau, nebūtina įvesti ir apsunkinti papildomu administravimu, šia mokesčių rūšimi.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas. Ieškosime 29 balsų.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, analogiškas mokestis yra visose valstybėse, todėl mums vieniems atsisakyti tokių pajamų būtų nelogiška ir nevalstybiška. Aš daugiau neturiu paaiškinimų, todėl kviečiu nepalaikyti gerbiamojo J.Razmos pataisos.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame, ar yra 29 balsai, kad svarstytume toliau kolegos J.Razmos pasiūlymus.

20 – nenagrinėjame. Ar kolega J.Razma reikalauja balsuoti šį straipsnį? Bendru sutarimu priimame.

7 straipsnis. Gal čia jau kartojasi jūsų siūlymai? J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Čia yra dar viena mokesčių rūšis, kuri, manau, taip pat nebūtina, nes numatoma imti mokestį už tuos geresniuosius, aukščiausios kategorijos kelius. Aš suprasčiau, jeigu šiandien Lietuvoje, Vilniaus–Klaipėdos magistralėje, jau būtų numerių skanavimas, būtų parengta skaitmeninė informacijos sistema, būtų galima kontroliuoti, kas naudosis tais keliais, ir imti papildomą mokestį. Dabar matau labai liūdną vaizdą, nes bus bandoma gaudyti, ar koks žmogelis rajone nesumokėjęs tų mokesčių netyčia neįvažiavo į magistralę ir nepasinaudojo jos kokiu kilometru. Ar mes tokiu mokesčiu dirbtinai nenukreipsime transporto priemonių į blogesnės kokybės, avaringesnius kelius? Sakykime, ši magistralė gali būti aplenkiama naudojantis blogesniais keliais. Nežinau, ar pagalvota apie pasekmes. Suprantu, kad Europoje veikia tokia sistema, bet, manau, šiandien pas mus nėra pasirengta taip diferencijuoti.

PIRMININKAS. Pirmininkas. Tik labai trumpai. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė gerbiamojo J.Razmos pasiūlymui, nes tokia praktika yra kaimyninėse valstybėse. Gerieji keliai daugiausia yra tranzito, ir jų priežiūrai išleidžiama daugiausia lėšų. Todėl siūlome nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar mes balsuojame, ar yra 29 balsai, kurie remia šį siūlymą.

22 balsai – jau daugiau, bet vis tiek maža. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Negalima? Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 7 straipsnis, prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Gerbiamasis pirmininke, jūs tikrai negalite agituoti. V.Einoris tai gali, bet pirmininkas – ne.

B.BRADAUSKAS. Aš sau pasakiau. Aš save agituoju, kad nesuklysčiau.

PIRMININKAS. 68 – už, 1 – prieš, 14 susilaikė, 7 straipsnis priimtas.

8 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

10 straipsniui yra kolegų V.Karbauskio ir G.Šivicko pataisos, komitetas pritarė. Vis tiek turime balsuoti dėl 29 balsų. Aš siūlau dėl abiejų iš karto balsuoti. Sutinkame?

Ar yra 29 balsai? Prašome balsuoti, kad svarstytume šias abi 10 straipsnio pataisas. (Balsai salėje: Yra, yra, yra, Vytautai!)

66. Pakanka. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms, nes ir komitetas pritarė? Galime? Ačiū. Ar galime priimti visą 10 straipsnį su dviem pataisom? Galime. Priimta. Ačiū. 11 straipsnis. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Priimta. Ačiū. Ir dabar eina priedėliai. Priedėliams prieštarauja kolega J.Razma. Prašome išdėstyti savo nuomonę. Kadangi atitinkamų straipsnių pataisymų nepriėmėme, tai neišeitų tada balsuoti. Sutinkat?

J.RAZMA. Taip, sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Galime bendru sutarimu priimti priedėlius? Ačiū. Tokiu atveju lieka paskutinis šio įstatymo 2 straipsnis, nes 1 straipsnis yra visi tie straipsniai, kuriems mes pritarėm. Dabar 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“. J.Razmos siūlymai. Prašom.

J.RAZMA. Jie nebetenka prasmės, nes nėra pritarta kitiems siūlymams. Dabar jau reikia palikti taip, kaip yra projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Priimta. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iškart galime balsuoti? Galime balsuoti. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymas arba, tiksliau, šio įstatymo naujoji redakcija, prašome balsuoti.

Užsiregistravo 88, už – 79, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3727* (priėmimas)

Kviečiu į tribūną B.Bradauską. Darbotvarkės 2b klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3727. Gerbiamasis Bradauskai, ar kuris kitas į tribūną eina? Mokesčių administravimo. Čia yra du straipsniai.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi mes pritarėme Kelių programos finansavimo įstatymui, tai, aš manau, logiška pritarti ir šiam įstatymui, kuris skelbia, kad nuo liepos 1 d. atskaitymai į Kelių fondą nuo pajamų nebus vykdomi. Komitetas pritarė, pataisų šiam įstatymui negauta. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pastabų nebuvo. Ar galime priimti 1 straipsnį, kur yra vieno punkto pripažinimas netekusiu galios. Galime priimti? Ir 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo kitų metų liepos 1 dienos. Galime priimti? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašome balsuoti, ar priimame visą Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą. Prašome balsuoti.

Užsiregistravo 85, už – 81 ir tik 2 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektas Nr.IXP-3364* (priėmimas)

Mielieji kolegos, dabar du nutarimai dėl apyskaitų. Pirmas yra Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektas Nr.IXP-3364. Pranešėjas – V.Saulis. Bet, kol jis ateis, noriu pasakyti, kad jokių pastabų nėra. Tiktai svarstant buvo sutarta, kad po priėmimo bus dar ir protokolinis nutarimas. Jeigu niekas nenori kalbėti, ar galime priimti nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“? Vienas straipsnis. Galime? Prašome balsuoti, ar priimame šį nutarimą.

Užsiregistravo 76, už – 73, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Mielieji kolegos, jums kartu su nutarimo projektu buvo įteiktas ir protokolinio nutarimo projektas. Du punktai, atsiprašau, trys. Niekas neprieštarauja, galime priimti tokį protokolinį nutarimą? (Balsai salėje) Ačiū, priimta. Ir šis klausimas išspręstas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos“ projektas Nr.IXP-3548 (priėmimas)

Neišvengiamai artėjame prie biudžeto, bet kol kas dar viena apyskaita. Tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos“ projektas. Irgi, kiek aš čia matau, pataisų nėra arba, tiksliau, pataisų nematau ir siūlymų nematau. Ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iškart priimti nutarimą, kuris yra iš vieno straipsnio su priedu. (Balsai salėje) Galime. Tai prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos“, prašome registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 82, už – 78, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.

2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3897(2) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio pirmąją dalį įveikėme vėluodami 15 minučių. Dabar iš tikrųjų pagrindinis klausimas – 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu finansų ministrą ir Seimo narį A.Butkevičių. Siūlymų yra gana daug ir juos visus iš eilės nagrinėsime.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau įstatymą priimti pastraipsniui, jeigu galima.

PIRMININKAS. Ačiū. 1 straipsnis – „Biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas“. Net trys priedėliai ir šiam 1 straipsniui yra gausybė pasiūlymų. Kai kam pritarta, kai kam nepritarta.

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima, aš galiu pristatyti.

PIRMININKAS. Prašau. Pirmi yra kolegų Seimo narių V.Saulio, A.Bauros ir A.Valio siūlymai.

A.BUTKEVIČIUS. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolei, prevencijai ir likvidavimui prie jau skiriamų asignavimų darbo užmokesčiui papildomai skirti 50 tūkst. litų. Pritarta 50 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar yra vienas principinis procedūrinis klausimas. Ar dėl kiekvieno siūlymo balsuojame, kad būtų 29 balsai, ar vieną sykį nubalsuojame ir palengviname savo gyvenimą? O po to, žinoma, dėl priėmimo ar nepriėmimo jau balsuojame konkrečiai. Tinka? Taigi dėl visų siūlymų – 29 balsai. Kad būtų 29 balsai, ir tada mes sau palengviname procedūras. Prašom balsuoti.

Net 90. Taigi nagrinėjame visus siūlymus. Pirmas siūlymas jau yra pristatytas, ir ministras pritaria. Ar reikia balsuoti? Pritariam. Ačiū. Pritarta. Antras siūlymas yra kolegų V.Greičiūno ir E.Kaniavos.

A.BUTKEVIČIUS. Skirti 200 tūkst. litų Klaipėdos universiteto Meno fakultetui prestižiniam koncertiniam „Sten Way“ firmos fortepijonui įsigyti. Skirti 200 tūkst. litų. Pritarta Vyriausybės.

PIRMININKAS. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Trečias siūlymas yra P.Papovo. Čia, atrodo, šiek tiek kitaip. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Skirti Zarasų rajono savivaldybei Dusetų kultūros namų pastato avarinei būklei likviduoti 736 tūkst. litų ir atitinkamai padidinti savivaldybių biudžetus valstybės biudžeto specialia ir tiksline dotacija. Šiai nuostatai būtų galima pritarti persvarstant biudžetą metų viduryje, nes nėra parengta visa techninė dokumentacija.

PIRMININKAS. Prašom, ar P.Papovas norėtų kalbėti, ar sutinka, kad čia nepritariama? Pritariame nepritarimui ar reikia balsuoti? Pritariam. Gerai. Ir antras siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. Skirti Finansų ministerijai (pirmo priedėlio tęsinys) papildomai 952 tūkst. 618 tūkst. litų specialiai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai. Vis dėlto ši programa jau yra likviduota. Mes kaip tik dabar gauname informaciją iš įvairiausių savivaldybių. Tikrai šiuo metu šiai nuostatai negalime pritarti, nes jau neturime tokios programos, ji pasibaigusi.

PIRMININKAS. Pritariame nepritarimui?

A.BUTKEVIČIUS. Nepritariam.

PIRMININKAS. Tai sakau – pritariam nepritarimui? Taip? Ačiū. Toliau Seimo nario B.Bradausko siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. Bibliotekų fondams komplektuoti papildomai skirti 2,5 mln. litų. Nepritarta. Biudžeto projekte Kultūros ministerijai bibliotekų fondams komplektuoti numatyta 3 mln. 968 tūkst. litų, arba 500 tūkst. litų daugiau negu šiais metais. Šiai pozicijai nepritarta.

PIRMININKAS. Palaukite, pritarta. B.Bradausko.

A.BUTKEVIČIUS. Ne, ne, bibliotekų fondams.

PIRMININKAS. Mes dabar kalbam apie B.Bradausko siūlymą, ketvirtą siūlymą.

A.BUTKEVIČIUS. Ketvirtam pritarta.

PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū.

Dėl bibliotekų yra kolegų V.Simuliko, J.Jučo, J.Korenkos, O.Babonienės, J.Narvilienės, P.Jakučionio ir D.Teišerskytės siūlymas. Ministras nepritaria. Ar nori kas kalbėti dėl šio siūlymo? Yra norinčių kalbėti. Dalia, pašom paspausti. Nieko, tuoj ją pakviesime. Prašom. D.Teišerskytė.

D.TEIŠERSKYTĖ. Mūsų komitetas vienbalsiai pritarė, kad bibliotekų…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, būkite maloni.

D.TEIŠERSKYTĖ. Bibliotekų modernizavimo programos fondams komplektuoti buvo numatyta 7 mln. 470 tūkst. litų. Todėl mes prašom, kad bent du su puse milijono litų būtų skirta bibliotekoms, nes tai yra būtina. Bibliotekos skursta, naujų knygų nėra. Viena biblioteka gauna apie 20–25 knygas per metus. Tai yra, manyčiau, nusikalstama.

PIRMININKAS. Ministras paaiškino. Reikia balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariame kolegų Seimo narių V.Simuliko, J.Jučo, J.Korenkos, O.Babonienės, J.Narvilienės, P.Jakučionio ir D.Teišerskytės siūlymui, kuriam Vyriausybė nepritarė? Prašom balsuoti.

Už – 42, prieš – 5, 24 susilaikė. Lyg ir yra dauguma, bet primenu Statuto taisyklę: jeigu Vyriausybė nepritaria, reikia 71 balso. Taigi šis siūlymas nepriimtas.

Dabar Seimo nario A.Kunčino siūlymai dėl Kultūros ministerijos asignavimų bibliotekoms ir technikos bibliotekoms. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Kultūros ministerijai papildomų asignavimų buvo prašoma skirti 9 mln. litų Lietuvos bibliotekų fondams komplektuoti. Nepritarta.

PIRMININKAS. Ar kolega A.Kunčinas nori tarti žodį? Gerbiamasis kolega, gal per šoninį mikrofoną, bus greičiau.

A.KUNČINAS. Noriu pasakyti, kad Lietuvos bibliotekos ilgą laiką apskritai faktiškai beveik negaudavo jokių pinigų fondų finansavimui ir kurį laiką knygų gavimas bibliotekose buvo beveik sustojęs. Kita vertus, kas perka knygas (o aš tikiuosi, kad tarp Seimo narių tokių yra), žino, kaip kyla knygų kainos. Todėl numatyti tokias sumas, kurios yra šių metų biudžete, tai reiškia pasmerkti bibliotekas ne tik kad neatnaujinti fondų, bet faktiškai stovėti toje pačioje situacijoje. Pasaulinėje praktikoje yra laikoma, kad bibliotekų fondai turi būti atnaujinami kas dešimt metų. Pagal dabartinį finansavimą toks atnaujinimas būtų maždaug kas 60–70 metų. Siūlau elgtis pagal pasaulinę praktiką.

A.BUTKEVIČIUS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai. Kaip tik ši Vyriausybė didelį dėmesį skyrė bibliotekose dirbančių darbuotojų atlyginimams kelti, taip pat kiekvienais metais skiria daugiau lėšų modernizavimui ir knygoms įsigyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo atveju reikės balsuoti. Matyt, A.Kunčinas reikalauja balsuoti, taip?

A.KUNČINAS. Taip taip, būtinai.

PIRMININKAS. Tada prašom pasiruošti. Balsuojame, ar pritariame kolegos A.Kunčino dviem siūlymams. Prašom balsuoti.

Už – 43, 13 susilaikė. Irgi nepakanka. Nepriimta. Prašom toliau.

Kolegos V.Simuliko siūlymai. Abu kartu.

A.BUTKEVIČIUS. Kitas pasiūlymas – padidinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo…

PIRMININKAS. Vieną minutę! Prašom, D.Teišerskytė.

D.TEIŠERSKYTĖ. Aš manau, kad salėje yra šiek tiek daugiau nei 60 narių. Kas tai yra – boikotas? Jeigu nėra daugiau kaip 60 narių salėje, negalėtume svarstyti tokių dalykų, nes jeigu nėra Vyriausybės pritarimo, būtinas 71 Seimo narys. Tai kaip čia dabar suprasti? Kas čia vyksta?

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, mes su tamsta dirbame ketverius metus ir žinome, kaip galima priversti Seimo narius dalyvauti ar nedalyvauti. Aš čia kai ką pasakyčiau, bet per daug žmonių mane girdi. Taigi šiuo atveju nepritarta.

Dabar septintas – Seimo nario V.Simuliko siūlymas. Jam iš dalies pritarta.

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimui iš biudžeto buvo prašoma 1 mln. 456 tūkst. litų. Pirmajai fondo programai 856 tūkst. litų. Yra numatyta skirti 100 tūkst. litų antrajai fondo programai, skirtai regionų, miestų ir rajonų laikraščiams.

PIRMININKAS. Sutinkame?

A.BUTKEVIČIUS. Be to, kas jau buvo numatyta projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Kolegų J.Razmos, P.Jakučionio, A.Lydekos ir J.Liongino siūlymas. Prašom, ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Jie siūlo padidinti asignavimus Kultūros, filosofijos ir meno institutui 226 tūkst. litų ir atitinkama suma sumažinti dotaciją poilsio namams „Baltija“. Nepritarta.

PIRMININKAS. Ar kuris nors (gal kolega J.Razma) norėtų kalbėti? Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Šis pasiūlymas, kaip matote, turi du aspektus. Pirmas dalykas, mes bandom pasiūlyti, kad institutui būtų paliktas bent šių metų finansavimas, kad nereiktų mažinti kokiais 8 vienetais tų kuklių dabar turimų etatų ir labai kuklių atlyginimų. Kita vertus, aš manau, kad yra nepateisinamos dotacijos Vyriausybės poilsio namams, kurios tęsiasi daugelį metų. Priminsiu, kad dar mūsų daugumos kadencijos pradžioje buvo tokio pat dydžio dotacijos Seimo poilsio namams ar Seimo maitinimo įmonei, taip pat arti milijono, bet vieną sykį ryžtingai to atsisakėme ir, pasirodo, gyventi galima. O Vyriausybė niekaip nesugeba atsisakyti, be to, dar neparodo, kiek dotacijų reikalauja Svečių namai Žvėryne, kurių nesiryžtama privatizuoti, ir poilsio namai Palangoje. Iš tikrųjų amoralu, kai varganam institutui nerandama kelių šimtų tūkstančių, o čia milijonas kaip niekur nieko „įsodintas“ į biudžetą.

PIRMININKAS. Jūs reikalaujate balsuoti?

J.RAZMA. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame kolegų J.Razmos, P.Jakučionio, A.Lydekos ir J.Liongino siūlymui. Prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 6, susilaikė 14. Nepritarta.

Dabar kolegės D.Mikutinės ir kolegos G.Šivicko trys siūlymai, iš kurių vienam pritarta, dviem nepritarta. Tai gal tam, kuriam pritarta, iš karto pritariame ir kalbame…

A.BUTKEVIČIUS. Pritarta papildomai skirti 400 tūkst. Lt Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Nacionaliniam vėžio registrui tvarkyti.

PIRMININKAS. Tam nesiginčydami pritariame. Dabar du dalykai, kuriems nepritarta. Prašom, ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Papildomai skirti 3,5 mln. Lt Sveikatos apsaugos ministerijos programoms – Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės naujagimių ir chirurgijos skyrių plėtros investiciniam projektui. Nepritarta. Nepritarta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės B korpuso statybai skirtas 2005 m. lėšas – 7 mln. 900 tūkst. Lt –naudoti ne statybos darbams, bet medicininei įrangai įsigyti.

PIRMININKAS. Ar kolegė D.Mikutienė norėtų tarti žodį? Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį dėl Greitosios pagalbos universitetinės ligininės. Iš tiesų tam, kad funkcionuotų jau pastatytas korpusas arba skyriai, kurie yra suremontuoti, reikia labai didelės pinigų sumos. Vilniaus savivaldybė kreipėsi į komitetą. Ji gali padengti pusę sumos, tai yra pakeliama. Jeigu kita suma – 7 mln. 900 būtų skirta iš biudžeto, šie skyriai jau galėtų pradėti funkcionuoti. Tai yra laboratorinė įranga, diagnostinė įranga. Visuomenės sveikatos centrai paprasčiausiai neleis pradėti šiems skyriams dirbti. Tiesiog būtų išspręstas klausimas. Mes dabar statome, įrenginėjame, ir negali veikti tie skyriai. Į tuščias patalpas pacientai tai neis.

PIRMININKAS. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Aišku, galima papildomas lėšas numatyti iš Sveikatos apsaugos ministerijos atskirų programų. Jeigu ligoninė matys, kad yra būtina, taip pat galima perskirstyti lėšas tarp programų. Jeigu tikrai pastatė vieną korpusą ir tą korpusą reikia atiduoti naudoti, ūkiškai kalbant, tai galima pirkti iš tos dalies pinigų, kuri bus nepanaudota statyboms, įrengimui, bet tai atskiras klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Steponavičius norėtų tarti žodį. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš norėčiau paremti kolegės D.Mikutienės siūlymą, nes dar yra ir kiti aspektai, ne tik kad tie skyriai galėtų pradėti dirbti ir patalpos nebūtų tuščios. Galutinai įgyvendinus šitą projektą būtų galima koncentruoti paslaugas vienoje vietoje ir atitinkamai spręsti ligoninių tinklo Vilniuje klausimą. Tai taip pat leistų taupyti valstybės lėšas, pardavus turtą. Aš manau, kad prie to sprendimo mes turime judėti sparčiau, nei tai darėme iki šiol.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galime balsuoti dėl abiejų siūlymų iš karto, ar dėl kiekvieno atskirai? Prašau. Pirmiausia dėl pirmojo siūlymo prašom balsuoti, o paskui dėl Greitosios pagalbos kalbėsime atskirai. Prašom balsuoti. Kas pritariate šitam siūlymui, kuriam nepritarė Vyriausybė? Prašom balsuoti.

Už – 39, susilaikė 11. Irgi nepakanka balsų. Kolegė D.Mikutienė dar norėtų tarti žodį? Prašom. Dėl trečiojo siūlymo. Vienam nepritarta, vienam pritarta ir dabar trečiasis siūlymas dėl Greitosios pagalbos ligoninės. Kolegė D.Mikutienė. Ar jūs neklabėsite?

D.MIKUTIENĖ. Aš jau viską pasakiau.

A.BUTKEVIČIUS. Ji jau kalbėjo dėl šio.

PIRMININKAS. Gerai. Šitas nepriimamas. Kolegė atsiėmė. Dabar yra kolegės D.Mikutienės siūlymas dėl Švietimo ir mokslo ministerijos programų Pasaulio studentų kongresui. Iš dalies pritarta.

A.BUTKEVIČIUS. Iš dalies pritarta… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę, grįžtam atgal, aš tada blogai supratau. Aš jus kviečiau kalbėti. Prašau. Kolegė D.Mikutienė – dėl trečiojo savo ir kolegos G.Šivicko siūlymo. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Aš jau išsakiau savo poziciją ir prašau Seimo narius palaikyti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega E.Šablinskas nori kalbėti. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Dėl Greitosios galiu pasakyti, pats praleidau ilgą laiką. Supraskite, kad kai kurie aukštai jau veikia, bet kai kurie to naujojo korpuso aukštai yra tušti. Juos turi saugoti tos pačios į darbą priimtos seselės ir mokėti pinigus už šildymą. Manau, kad reiktų skirti nors dalį, kad galėtų pradėti veikti visi aukštai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas remiate šitą siūlymą, kurio Vyriausybė nenori remti? Prašom balsuoti.

Už – 43, susilaikė 7. Nepritarta.

Dabar dešimtasis Seimo narių siūlymas, tai yra kolegės D.Mikutienės siūlymas dėl Pasaulio studentų kongreso. Vyriausybė iš dalies pritaria. Ar priimtina, galim bendru sutarimu?

A.BUTKEVIČIUS. Iš dalies pritarti…

PIRMININKAS. Prašoma 1,5 mln., siūloma 700 tūkst. Reikalaujate balsuoti? Dar ir kalbėti? Prašom. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti Seimo dėmesį, kad šis didelis renginys, kurį numatoma kitais metais organizuoti Lietuvoje, – Tarptautinis pasaulinis studentų kongresas iš tikrųjų sulaukė Valstybės saugumo departamento dėmesio. Aš nežinau, ar yra informuota Vyriausybė ir šito pasiūlymo teikėjai, bet Saugumo departamentas yra pradėjęs patikrinimą dėl Pasaulinės tarptautinės studentų organizacijos, nes yra gana daug įtarimų, kad ši organizacija tiesiogiai palaiko ryšius su antiglobalistinėmis organizacijomis ir pasaulyje organizuoja įvairias protestų akcijas, dalyvauja įvairiuose politiniuose įvykiuose. Galbūt būtų protinga, kol nėra Valstybės saugumo departamento išvadų, tų pinigų šitam renginiui tikrai neskirti, nes mes galime sulaukti skandalo ne tik Lietuvoje, bet ir viso pasaulio mastu gali kilti skandalas. Jeigu iš Valstybės saugumo departamento išvadų paaiškėtų, kad ši organizacija atitinka įstatymus ir gali veikti, tai tada būtų galima tuos kitų metų pinigus ir skirti ar iš Vyriausybės rezervo, ar dar iš kažkur. Bet šiandien kviesčiau atsisakyti šio siūlymo, nes yra gana rimtos informacijos, kad ši organizacija niekaip nesiderina su mūsų valstybės pasirinkta užsienio politikos kryptimi ir su mūsų valstybės strateginiais prioritetais.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministras.

A.BUTKEVIČIUS. Mes vakar gavome panašią informaciją, bet ji nėra oficialiai patvirtinta. Mes tik dalį lėšų numatome Švietimo ir mokslo ministerijai. Jeigu ta informacija pasitvirtins, tos lėšos bus skirtos Švietimo ministerijos nuožiūra – ar universitetams, ar kitoms programoms. Mes nenurodome, kad tos lėšos turi būti pravedamos studentų organizacijoms, o kaip tik Švietimo ir mokslo ministerijai…

PIRMININKAS. Taip, čia iš tikro formuluojama – Švietimo ir mokslo ministerijos programoms. Ar galime tada pritarti taip, kaip suformuluota, ar reikalauja kas balsuoti? Galime pritarti. (Balsas salėje) Balsuoti? Prašom. Yra siūlymas iš dalies pritarti, tai prašom balsuoti. Balsuojame už tą Vyriausybės siūlymą – iš dalies pritarti skirti 700 tūkst. litų. (Balsai salėje: Kam?). Programoms.

A.BUTKEVIČIUS. Švietimo ir mokslo ministerijos programoms. Taip, programoms.

PIRMININKAS. Prašom. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai, kas buvo pasakyta E.Masiulio, yra labai rimti dalykai. Iš informacijos, kuri ateina, netgi dar rimčiau skamba kai kurie dalykai, susiję su kai kurių užsienio valstybių specialiųjų tarnybų įtaka toms organizacijoms, siekiančioms rengti renginius Lietuvoje. Todėl tai labai rimti dalykai. Mes norime žinoti, ar nuostatoje, suformuluotoje balsavimui, yra paminėtas konkretus renginys ir ta konkreti organizacija, kuri nori tai rengti. Jeigu būtų paminėta, kad tiktai Švietimo ir mokslo ministerijai, tai viskas gerai. Jeigu yra paminėta šita organizacija ir tas renginys, mes tikrai negalime pritarti.

A.BUTKEVIČIUS. Aš dabar skaitau.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Koks yra siūlymas… Ir kai už jį bus balsuota, jis kitoks ir negalės būti. Švietimo ir mokslo ministerijos programoms, ir taškas. Toliau jau… (Balsai salėje) Ne šiuo renginiu… Aš jums dar kartą kartoju. Tai, kas buvo parašyta, kadangi ta informacija buvo gauta paskutiniu metu, koreguojame. Ir yra parašyta: „Švietimo ir mokslo ministerijos programoms“.

PIRMININKAS. Sutinkame? Dar Ministras A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu papildyti, kad iš tikrųjų turime tokią informaciją. Mes vakar su Finansų ministerija paskutinę valandą sutarėme tokį kompromisą, kad skirs Švietimo ir mokslo ministerijai. Aš iš užsienio reikalų ministro A.Valionio gavau tokią informaciją, kad galbūt ir nėra ypatingo pavojaus, bet mes sutarėme, kad dar kartą susitiksime su abiem studentų organizacijomis (prašysime, gal premjeras organizuos tokį pasitarimą) ir, apsvarstę visas aplinkybes, nuspręsime. Bet tuos pinigus tikslinga numatyti, jeigu bus nuspręsta atsisakyti kongresui, tikrai tas lėšas perskirstysime kitiems renginiams. Pavyzdžiui, Moksleivių dainų šventei irgi trūksta lėšų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar užtenka to paaiškinimo? Ne? E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, mes turime dabar prieš akis ponios Seimo narės D.Mikutienės pasiūlymą. Tame pasiūlyme yra aiškiai parašyta, kam yra siūloma skirti pinigus. Dėl šio pasiūlymo Seimas turi balsuoti, apsispręsti. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Jeigu Vyriausybė įtaria, bet neturi iki galo dar patvirtinančių įrodymų, kad tie pinigai gali pasitarnauti negeriems dalykams, manau, dabar nereikėtų apgaudinėti savęs. Ir kaip švietimo ministras sako, jeigu yra minčių skirti tuos pinigus ar dainų šventei, ar kitoms programoms, tada iš karto reikėtų aiškiai ir paskirti tuos pinigus konkrečiam dalykui, o ne palikti jų neaišku kam, ir duoti blogus signalus Lietuvos žmonėms ir pasauliui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia jau aš įsikišiu. Man atrodo, signalas yra labai aiškus: „Skirti Švietimo ir mokslo ministerijos programoms 700 tūkst. litų“.

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ir stenogramose lieka, ir visam pasauliui, ne tik Lietuvai tas lieka. Jeigu kas reikalauja balsuoti, tai balsuojame būtent dėl šio siūlymo, kaip suformuluota. Juk mes balsuojame pagal Vyriausybės formulavimą. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad Švietimo ir mokslo ministerijos programoms papildomai būtų skiriama 700 tūkst. litų. Prašom balsuoti. Taip, Vyriausybė pritarė.

A.BUTKEVIČIUS. Noriu pabrėžti, čia yra tenkinama tik dalis poreikio, jeigu paaiškės, kad viskas teisinga ir jokių pažeidimų nėra.

Už – 70, prieš – 5, 19 susilaikė. Priimta.

Dabar yra kapitaliniai J.Veselkos siūlymai – padidinti valstybės biudžeto pajamas iš to, to, to, to, po to sumažinti biudžeto išlaidas, po to papildomai numatyti ir t.t. Čia galingi siūlymai, iš kurių pritarta tiktai vienam. Aš prašyčiau, kad J.Veselka tartų žodį. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš šiek tiek turiu keblumų. Mano nuostata buvo tokia, kad naują biudžetą turi patvirtinti naujas Seimas. Kadangi visos, ypač naujos, politinės jėgos norėjo taip gražiai sutvarkyti Lietuvą, kad man kilo noras būtinai parodyti, kaip ją galima tvarkyti bent šiek tiek. Kadangi dabar priima senas Seimas, t.y. seni, nusivarę, nuvargę, pripratę prie rutinos, tai aš nežinau, ar jums reikia teikti visus…

PIRMININKAS. Ačiū.

J.VESELKA. Minutę! Dar norėčiau dėl (…) pakalbėti, dėl sumažinimo.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Kur sumažinti gynybai pinigus ir paskirstyti…

PIRMININKAS. Gerai. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji, kiek žinau, palyginti su praeitais metais, gynybai išlaidos auga 185 mln., plius dar daugiau pridėjo. Mano pozicija, kodėl nereikėtų didinti šių išlaidų. Gerbiamieji, pirma, vertinkime savo neseną istoriją, t.y. 19881–1991 metus, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę be jokių kareivių, be jokių šūvių, tautos moralinės vienybės, didelio susitelkimo ir ryžto dvasia. Vadinasi, globalizacijos amžiuje svarbiausi aspektai yra mokslas, švietimas, konkurencija. Visos tos karinės išlaidos, jūs pažiūrėkite į Iraką… Kiek jie ten turėjo ginklų! Kelios savaitės, ir viskas. Čečėnai, kurie kariauja, kariauja, nieko negali padaryti. Vadinasi, globalizacija ir kolonizacija iš esmės yra tas pats – savo interesų realizavimas. Bet kuo yra gera globalizacija? Kad ji suteikia protui dideles galimybes. O tie, kurie nesinaudoja protu ir kovoja su praeitimi, ir nesugeba koncentruotis konkurencijai didinti, jiems globalizacija lygiai tas pats, kas yra kolonizacija. Todėl siūlau nedidinti gynybos išlaidų, o tuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms, kurie leistų labiau telkti tautą, padaryti ją vieningą, stabilią. Tai užtikrins tautos ir valstybės nepriklausomybę. Siūlau sumažinti tais 185 mln., o tas išlaidas paskirstyti tam, kas yra svarbiausia, man – tai Ukmergės senamiesčio mokyklos stadionui baigti, nes negali purve stovėti, pernai pradėtas, ir Ukmergės policijos komisariato statybai, nes projektas jau yra parengtas 1994 metais, vokiečiai norėjo pastatyti, bet jie reikalavo didelių palūkanų, todėl buvo atidėta. Visas projektas yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 85 tūkst. pritarta, visam kitam nepritarta. Ministras nori tarti žodį.

A.BUTKEVIČIUS. Dar galėčiau papildyti. Ukmergės policijos komisariato naujo pastato statybai yra numatyta 2 mln., buvo ir meras atvykęs, ir administracijos direktorius, juos tenkina.

PIRMININKAS. Taigi, kur pritarta, yra pritarta, manau, nieks nesiginčija. O ten, kur nepritarta, prašom balsuoti dėl J.Veselkos siūlymo. Prašom balsuoti. Vyriausybė jam nepritarė, išskyrus 85 tūkstančius. Vyriausybės yra išdėstyta. Taip, Vyriausybės pozicija. Bet šiuo atveju yra balsuojama dėl J.Veselkos siūlymo, kuriam nepritarė Vyriausybė. Gerai, nutraukiu. (Balsai salėje) Kolegos, mes balsuojame dėl J.Veselkos siūlymo dėl to, kad iš gynybos būtų nubraukta 185 mln. ir kad būtų skirta daugeliui dalykų, iš jų Vyriausybė pritarė tiktai 85 tūkstančiams Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos stadiono rekonstrukcijai. Aš siūlau dėl šito dalyko nebalsuoti, nes pritarta. Mums reikia balsuoti, ar nubraukiam, ar nenubraukiam. Jeigu nubraukiam, tada atsiranda pinigų.

Taigi mes balsuojame dėl J.Veselkos siūlymo mažinti išlaidas gynybai. Prašom balsuoti. Vyriausybė tam nepritarė.

Už – 10, prieš – 12, susilaikė 21. Nepritarta. Kaip sutarėm, pritarta 85 tūkst., kitus siūlymus kolega J.Veselka atsiėmė. Dabar, kolegos, V.Simuliko siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos…

PIRMININKAS. Kviečiu pirmininkauti G.Steponavičių. Ar kolega V.Simulik norėtų tarti žodį? Ministre, jūs pasakykite.

A.BUTKEVIČIUS. Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos bendrabučio langams pakeisti, stogui sutvarkyti ir vidaus santechnikos darbams atlikti skirti 2(…)7 tūkst. Lt – nepritarta.

PIRMININKAS. V.Simulik.

V.SIMULIK. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų jau keletą metų Alsėdžių vidurinės mokyklos bendrabučio projektas yra ir Vyriausybėje, ir Seime. Vasarą tai galėtų būti centras, kuriame būtų prižiūrimi ir globojami vaikai. Ten pavasarį ir rudenį įsikuria jaunieji šauliai, ir aš manyčiau, kad į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Šiame regione tai būtų išskirtinis dėmesys dėl vaikų užimtumo, globos ir priežiūros.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Klišonis norėtų palaikyti? A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau palaikyti šį kolegos V.Simuliko siūlymą. Tai yra vienintelė mokykla Lietuvoje, turinti karinę pilietinę pakraipą, ir, kaip jau minėjo kolega, kiekvieną vasarą tame miestelyje vyksta po keletą jaunųjų šaulių stovyklų. Čia yra bendrabutis, kuriame galima apgyvendinti vaikus, kurie vasarą galbūt nelabai gali kažkur nuvykti dėl sunkios materialinės tėvų būklės.

Siūlyčiau paremti šį projektą, nes be šio bendrabučio vienintelė mokykla Lietuvoje, turinti karinę pilietinę pakraipą, funkcionuoti toliau galėtų gana sudėtingai. Siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl V.Simuliko siūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė. Prašom balsuoti.

Už – 41, prieš – 1, susilaikė 7. Nepritarta.

Toliau pirmininkauja kolega G.Steponavičius. Seimo nario G.Šileikio siūlymai.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Prašome, kolega Šileiki, pristatykite… (Balsas iš salės: ministras pirmas tegu pasakys poziciją.) Gal tada pradėkime nuo ministro nuomonės.

A.BUTKEVIČIUS. Yra du Seimo nario G.Šileikio pasiūlymai. Pirmajam – požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybai skirti 7 mln. 770 tūkst. Lt – nepritarta. Antrajam – Pilėnų mikrorajono mokyklos statybai skirti 4 mln. Lt irgi nepritarta.

PIRMININKAS. Kolega G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, situacija Panevėžyje, manau, yra žinoma ir ministerijai, ir finansų ministras žino situaciją. Tos mokyklos perpildytos ir siūlymui Pilėnų mikrorajonui skirti lėšas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pritaręs. Aš siūlyčiau atsižvelgti ir palengvinti sunkią moksleivių dalią. Panevėžiečiai bus labai dėkingi, jeigu bus skirti šie pinigai. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratome. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Ar išskiriame į atskiras, ar galime kartu balsuoti? Kolega Šileiki, kaip siūlote?

G.ŠILEIKIS. Galima kartu.

PIRMININKAS. Gerai, dėl abiejų siūlymų, kuriuos teikia G.Šileikis, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame šiam siūlymui?

Užsiregistravo 49, už – 23, prieš – 2, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.

Svarstome eilės tvarka keturioliktąjį siūlymą. Tai yra Kaimo reikalų komiteto pirmininko, taip pat, kaip suprantu, faktiškai visų komiteto narių pasirašytas siūlymas, tiksliau, keletas siūlymų. Eilės tvarka pradedame nuo pirmojo. G.Kniukšta. Ministre, prašom pristatyti Vyriausybės poziciją dėl visų siūlymų, po to suteiksime žodį.

A.BUTKEVIČIUS. 1.1. Padidinti asignavimus tiesioginėms išmokoms 29 mln. Lt – nepritarta. Siūloma pagal prioritetus spręsti tvirtinant kaimo rėmimo programą. 1.2. Besisteigiantiems žemės ūkio kooperatyvams remti skirti 1 mln. 900 tūkst. Lt, taip pat nepritarta. Žemdirbių visuomeninių organizacijų narystei Europos Sąjungos žemės ūkio organizacijose remti skirti 443 tūkst. Lt – nepritarta. 2.2. Padidinti asignavimus biodegalų gamybos ir naudojimo…

PIRMININKAS. Palaukite, nestabdykite, gerbiamasis Kniukšta, nes dabar kalba ministras. Vėliau jums bus suteiktas žodis. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. 2.1. Padidinti asignavimus biodegalų gamybos ir naudojimo skatinimo programos įgyvendinimui 7 mln. 799 tūkst. Lt, čia ir antras punktas bus tuo pačiu klausimu. Asignavimus numatyti ne kaimo rėmimo programoje, bet tiksline paskirtimi tvirtinamai biodegalų gamybos ir naudojimo skatinimo programai. Tokiai programai pritarta. Rengiant Vyriausybės nutarimą pagal programas bus siūloma papildomai skirti tai programai iš Kaimo rėmimo fondo.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš manau, kad mes išskirsime šiuos siūlymus, bet dabar siūlyčiau eiti prie savo asmeninio mikrofono, bus proga pristatyti savo teikiamus siūlymus. Ar tinka toks scenarijus, kolega Kniukšta?

A.BUTKEVIČIUS. Trečias, jeigu galima, posėdžio pirmininke.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dar trečias. Gal dabar…

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Kaimo reikalų komitetas teikia dešimt pasiūlymų, ir prašau dėl kiekvieno iš jų balsuoti. Gerbiamasis finansų ministras išsakė savo nuomonę dėl dviejų pasiūlymų… (Kalba visi kartu)

PIRMININKAS. Dabar pasiūlykite… Gal taip bus paprasčiau. Dabar pirmas.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, įgyvendinant nuostatą kitais metais skirti 60% Europos Sąjungos (…) tiesiogines išmokas būtina padidinti asignavimus tiesioginėms išmokoms nors 29 mln. litų. Finansų ministerija siūlo rasti trūkstamų lėšų vidinių rezervų sąskaita, bet jų tiesiog nėra. Jeigu nebus skirta bent 29 mln., galimi du variantai. Pirmas. Išmokos nedidės iki 60%, kaip buvo sutarta ir žadėta.

Antras. Teks atsisakyti tokių nacionalinės paramos priemonių kaip parama veislininkystei, nelaimių atveju, kreditų palūkanoms kompensuoti, draudimo įmokoms kompensuoti ir panašiai.

Toliau. Besisteigiantiems žemės ūkio kooperatyvams remti Kaimo reikalų komitetas siūlo skirti bent 1 mln. 900 tūkst. litų. Tai yra viena iš veiksmingiausių priemonių padėti mūsų smulkiesiems ūkininkams, ypač pieno gamintojams, atlaikyti padidėjusią konkurenciją. Aš noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad iki šio rudens per metus laiko jau 11 tūkst. smulkiųjų pieno gamintojų buvo priversti palikti savo verslą ir savo šeimas išlaikyti tik pašalpomis ir pensijomis.

Ir trečias. Komitetas mano, kad vis dėlto tikslinga paremti žemdirbių visuomeninių organizacijų narystę Europos Sąjungos žemės ūkio organizacijose, nes panašią paramą teikia dauguma Europos šalių. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, manau, būtų logiška šį pirmą siūlymą skaidyti į tris savarankiškus, nes jie nėra tarpusavyje susiję. Nors iš esmės asignavimai tai pačiai programai, bet skirtingiems tikslams. Ar, ministre, pritartumėte tokiai logikai?

A.BUTKEVIČIUS. Prašau.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi pirmasis siūlymas, kurį teikia Kaimo reikalų komiteto nariai, skirti 29 mln. tiesioginėms išmokoms padidinti. M.Pronckus. Motyvai už.

M.PRONCKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, kai mes stojome į Europos Sąjungą, visi kalbėjo, kad pereisime prie šimtaprocentinio išmokų lygio kartu su Europa. Šiais metais 55%, kitais metais turėtų būti 60% tiesioginių išmokų lygio… Todėl šis pasiūlymas visiškai logiškas. Kadangi visi europiečiai sutaria, kad taip ir turi būti, manyčiau, ir biudžete tai turėtų atsispindėti. Aš siūlau pritarti šiai nuostatai, kad kaimiečiai dar kartą nebūtų apgauti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Kaimo reikalų komiteto narių (G.Kniukštos ir kitų kolegų) siūlymo padidinti Kaimo rėmimo programą 29 mln. litų.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. 32 – už, prieš nėra, 13 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas siūlymas, kuris buvo pateiktas taip pat kolegos G.Kniukštos. 1 mln. 900 tūkst. litų siūloma skirti besisteigiantiems žemės ūkio kooperatyvams remti. Ar dėl šio siūlymo būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame G.Kniukštos ir jo kolegų siūlymui.

Užsiregistravo 48. 32 – už, 1 – prieš, 12 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Trečias siūlymas susijęs su siūlymu žemdirbių visuomeninėms organizacijoms skirti 443 tūkst. litų. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsavimu pasakyti, ar pritariame tokiam siūlymui, kurį teikia G.Kniukšta ir kolegos.

Užsiregistravo 45. 27 – už, prieš nėra, 15 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Antras siūlymas. Gerbiamasis ministras jį jau pateikė. Ar kolega G.Kniukšta dar norėtų jį komentuoti? Mygtelkite mygtuką.

A.BUTKEVIČIUS. Vyriausybė pritarė tam variantui – sukurti atskirą programą.

PIRMININKAS. Šis siūlymas nėra suformuluotas konkrečiai. Ar, kolega Kniukšta, manote, kad mes galime dėl jo balsuoti?

G.KNIUKŠTA. Taip.

PIRMININKAS. Prašom pagrįsti.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, kitais metais Lietuva turi pagaminti 2% biodegalų nuo bendro degalų sunaudojimo. Nefinansuojant šios programos minėtas įsipareigojimas liks neįgyvendintas. Kartu komitetas siūlo asignavimus numatyti tiksline paskirtimi tvirtinamai Biodegalų gamybos ir naudojimo skatinimo programai, t.y. atskira biudžeto eilute.

PIRMININKAS. Vis dėlto klausimas yra atviras. Jūs nenurodote sumų, skaičių. Kaip mes galime balsuoti dėl siūlymo?

G.KNIUKŠTA. Mielasis kolega, suma yra aiškiai nurodyta mūsų siūlyme – tai 7 mln. 799 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Gerai.

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima, aš labai trumpai paaiškinsiu. Mes kaip tik ir nurodome, kad Vyriausybės nutarimu būtų patvirtinta atskira programa, tas, kas leidžiama daryti Vyriausybei. Tos lėšos bus panaudotos tik tai programai įgyvendinti. Galiu pabrėžti. Tai bus Biodegalų gamybos ir naudojimo skatinimo programa, ir numatyta suma – 7 mln. 799 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Yra Vyriausybės pritarimas šiam siūlymui. Tiek skiriant lėšas, tiek išskiriant jį atskira eilute, taip? Kolegos, ar reikia balsuoti? Nėra reikalaujančių balsuoti. Bendru sutarimu pritarta siūlymui, kuriam taip pat siūlo pritarti Vyriausybė.

Eilės tvarka judame toliau prie G.Kniukštos ir kitų Kaimo reikalų komiteto narių…

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus melioracijai 25 mln. litų. Nepritarta.

PIRMININKAS. Kolega G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis ministre, aš noriu pacituoti įstatymą: „Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbai turi būti finansuojami valstybės lėšomis“. Kartu įstatymas numato finansinę paramą ir melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti. Kaip mes žinome, asignavimai melioracijai jau keleri metai faktiškai nedidėja. Jeigu nebus rasta kelių dešimčių milijonų litų, suprantama, nebus panaudota bemaž milijardas tiesioginių išmokų, nes laukai, gerbiamieji Seimo nariai, jūs puikiai žinote, virsta pelkynais ir krūmais. O kaip žinote, Europos Sąjunga išmokas skiria tik už geros agrarinės būklės žemę. Gerbiamasis ministre, čia yra prašymas Melioracijos įstatymo įgyvendinimui. Tų lėšų valstybė neskiria.

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima. Mes įstatymui įgyvendinti skiriame 45 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Kniukšta, jūs apeliuokite į Seimo narius, nes Vyriausybės nuomonė jau yra suformuota. Šiuo atveju…

G.KNIUKŠTA. Jis irgi Seimo narys.

PIRMININKAS. Tai tada kreipkitės į jį kaip į Seimo narį. M.Pronckus nori paremti šį siūlymą. Jūsų motyvai. Prašom.

M.PRONCKUS. Aš noriu pasakyti dvi pastabas Seimo nariams. Pirma, čia iš tikrųjų reikalingos lėšos tiems objektams, kurie priklauso valstybei, o ne kam nors kitam. Ir valstybė turėtų rūpintis, kad jie būtų tvarkingi.

O dabar dėl sumų. Tai, norint, kad melioracijos reikalai neblogėtų, melioracijos įrenginiai, maždaug, pagal specialistų paskaičiavimus, kas metai reikėtų 240 mln. litų. Kai skiriama 40 mln., tai yra juokingai atrodanti suma pagal poreikius. Kitaip tariant, dėl tokios sumos melioracijos įrenginiai dar labiau prastės, jie išeis iš rikiuotės. Tas didelis turtas jau kelinti metai vis labiau apleidžiamas ir bus dar labiau apleistas. Čia yra toks pasirinkimas, aš siūlau palaikyti gerbiamojo G.Kniukštos ir mūsų pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, nėra norinčių prieštarauti, todėl prašau pasiruošti ir balsuoti dėl trečio siūlymo papildomai skirti 25 mln. Melioracijos įstatymo įgyvendinimui.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 1, susilaikė 22. Nepritarta.

Ketvirtas siūlymas, gerbiamasis ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo programai, augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijoms palaikyti. Prašo 935 tūkst. litų. Nepritarta.

PIRMININKAS. Kolega G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas siūlo padidinti asignavimus augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo programai 975 tūkst. litų. Komentaras būtų trumpas: išsaugoti nacionalinius genetinius išteklius, tai tas pats, kas išsaugoti Vilniaus senamiestį ar Neringos kopas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ketvirtas kolegos G.Kniukštos ir kitų kolegų siūlymas – padidinti asignavimus augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo programai 975 tūkst. Lt. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame šiam siūlymui.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Už – 36, prieš nėra, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamasis ministre, penktas siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus Nacionalinio mokėjimo agentūrai pastato rekonstrukcijai – papildomai skirti 2,5 mln. litų. Nepritarta, nes yra skirti asignavimai, ir neaišku, kiek papildomai reikės.

PIRMININKAS. G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mums tiesiog privalu rasti 2,5 mln. Lt padidinti asignavimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai tam, kad būtų panaudotas milijardas.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Šablinskas nori paremti siūlymą. Nenori. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti, ar pritariame Nacionalinio mokėjimo agentūrai papildomai skirti 2,5 mln. Lt pastato rekonstrukcijai. Išsakykime nuomonę balsavimu.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 2, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamasis ministre, šeštas siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę 82 mln. litų. Nepritarta. Biudžeto projekte numatyta 85 mln. Lt, be to, skiriamos papildomos lėšos, atsiskaitant valstybės vertybiniais popieriais arba akcijomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau jūsų atkreipti dėmesį į tą faktą, kad norint įvykdyti valstybės įsipareigojimus kitiems metams būtina skirti 328 mln. litų. O siūloma skirti tik 84 mln. litų. Net ir padvigubinus kompensacijas, kaip siūlo Kaimo reikalų komitetas, būtų patenkinama tik pusė minėto poreikio. Taigi, aš manau, jokių abejonių nekyla, kad būtina pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. M.Pronckus – palaikanti nuomonė.

M.PRONCKUS. Noriu Seimo nariams priminti, kad yra Seimo priimti įstatymai, kuriuose numatyti terminai, iki kada reikia atsiskaityti su žmonėmis, kuriems esame skolingi už žemę ir nekilnojamąjį turtą. Todėl, remdamasis tais terminais, gerbiamasis G.Kniukšta kaip tik ir sako tuos skaičius, kiek reikėtų kiekvienais metais maždaug skirti, kad tų terminų būtų laikomasi. Dabar tų terminų mes nesilaikome, vadinasi, jie gali nusikelti dar toliau. Žinoma, čia fantazijos, kad kažkada, po kelerių metų atsiras pakankamai lėšų ir mes visiems atiduosime. Tai yra fantazijos. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiai sumai, kurią siūlo Kaimo reikalų komitetas, kad kiek galima greičiau atsiskaitytume su žmonėmis, kuriems mes, kaip valstybė, esam skolingi. Esam skolingi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlymas gana aiškus. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl siūlymo padidinti asignavimus kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę 82 mln. litų.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Už – 36, prieš nėra, susilaikė 8. Nepakanka balsų, nepritarta.

Septintas siūlymas, kurį teikia G.Kniukšta ir kiti Kaimo reikalų komiteto nariai, gerbiamasis ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Užtikrinant savivaldybėms perduotų žemės ūkio funkcijų įgyvendinimą ir papildomų darbuotojų etatų seniūnijose steigimą, padidinti specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybėms 8 mln. 800 tūkst. litų. Nepritarta, nes papildomi darbuotojų etatai seniūnijose steigiami nuo 2006 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Kolega G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Kaimo reikalų komitetas mano, kad reikia realiai didinti savivaldos seniūnijose vaidmenį, o ne tik kalbomis. Kaimo reikalų komiteto siūlymą remia ne tik žemdirbių organizacijos, bet ir Savivaldybių asociacija. Todėl, užtikrinant veiksmingą savivaldybėms perduotų žemės ūkių funkcijų įgyvendinimą ir papildomų darbuotojų etatų seniūnijose steigimą, komitetas siūlo padidinti specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Palaikanti nuomonė – V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ryšium su Europos Sąjungos reglamentais, nustatytomis dokumentų pateikimo formomis ir t.t. gerokai padidėjo žmonėms, ūkininkams dokumentų srautas ir daugelis žmonių dar nesusigaudo toje sistemoje, nemoka užpildyti ir t.t. Kyla labai daug problemų ir būtina seniūnijose turėti žmonių, kurie konsultuotų, padėtų, nes jų vienoje seniūnijoje susidaro keli šimtai žmonių. Tai atidėti 2006 metams būtų tikrai neprotinga, nes tų dokumentų reikėjo šiemet, reikės kitais metais. Kad tai prasidėtų nuo 2006 m., aš sutinku, bet jų tikrai reikės šiandien ir kitais metais. Mes turime rasti galimybę ir šiek tiek priartinti tą valdžią prie žmonių, seniūnijose tokie žmonės tikrai labai reikalingi. Aš pritariu ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl G.Kniukštos ir kitų Kaimo reikalų komiteto kolegų siūlymo padidinti specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybėms 8 mln. 800 tūkst. litų.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai: už – 34, prieš nėra, 11 susilaikė, pasiūlymui nepritarta.

8 siūlymas. Gal taupant laiką būtų paprasčiau, jeigu pateiktų teikiantis kolega Seimo narys ir būtų trumpas jūsų komentaras. Gerai? Kolega G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, įgyvendindamas Europos Sąjungos Tarybos reglamentų reikalavimus Kaimo reikalų komitetas siūlo skirti Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai 2 mln. litų – padidinti asignavimus valstybės investicijų programai pastatui su laboratorija rekonstruoti. Noriu priminti, kad šio pastato rekonstrukcija turėjo būti baigta šiais metais. Deja, taip neįvyko. To nepadarius nebus galima įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimų dėl grūdų kokybės nustatymo, taigi sutriks ir intervencinis grūdų pirkimas. Be to, tarnyba gali netekti akreditacijos ir prarasti galimybę išduoti tarptautinius sėklos sertifikatus. Todėl siūlau pritarti šiam Kaimo reikalų komiteto siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone ministre!

A.BUTKEVIČIUS. Nepritarta šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Nėra norinčių paremti, bet, kolegos, turime balsuoti. Prašom išreikšti savo nuomonę, ar pritariame, kad Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai būtų skirta papildomai 2 mln. litų pastatui su laboratorija rekonstruoti.

29 balsavus už, 2 – prieš, 10 susilaikius, aštuntam pasiūlymui nepritarta. G.Kniukšta. Minutėlę. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, vykdydamas strateginę nuostatą – plėtoti Lietuvoje gyvulininkystę ir žemės ūkio mokslų tyrimus – Kaimo reikalų komitetas siūlo skirti 5,5 mln. litų Veterinarijos institutui perkelti į Veterinarijos akademijos teritoriją. Tai būtų patalpų renovacijai ir laboratorinei įrangai įsigyti, padidinant asignavimus valstybės investicijų programai. Mes šiuo siūlymu bandome taisyti Vyriausybės padarytą klaidą ar neapsižiūrėjimą, nes neįmanoma perkelti instituto tam neskyrus nė vieno lito. Todėl siūlau pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Velička, remiantis nuomonę.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Šis siūlymas yra labai logiškas, nes mokymo ir mokslo įstaigos turėtų būti vienoje vietoje. Tai pagerintų ir mokslinius tyrimus, ir mokymo programas. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl devintojo siūlymo, numatant skirti gyvulininkystės ir žemės ūkio mokslo tyrimų plėtojimui papildomai 5 mln. 488 tūkst. litų.

Užsiregistravo 38, už – 26, 1 – prieš, 7 susilaikė, pasiūlymui nepritarta.

Paskutinis, 10 jūsų siūlymas. Kolega G.Kniukšta, žodis jums.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas siūlo skirti asignavimus Lietuvos žemės ūkio universiteto bendrabučių renovacijai ir remonto darbams, t.y. 2,5 mln. litų, padidinant asignavimus valstybės investicijų programai. Kaip žinome, 2007 m. Kauno rajone (Noreikiškėse) vyks Pasaulio artojų varžybos, ir jau kitais metais būtina pradėti joms ruoštis. Todėl siūlome pritarti šiam mūsų siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Ministre, prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Vyriausybė nepritaria. Mano, kad 2006 metų investicijų programoje tos lėšos bus numatytos, jos bus laiku panaudotos ir suspėta iki čempionato.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Prašom balsuoti, ar pritariame siūlymui universiteto bendrabučio Nr.6 renovacijai skirti 2,5 mln. litų.

25 – už, prieš nėra, 6 susilaikė, pasiūlymui nepritarta. Judame į priekį.

Seimo nario V.Simuliko siūlymas, susijęs…

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima, aš labai trumpai pateiksiu.

PIRMININKAS. Gerai, ministre, gal tada bus aiškiau. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Siūlo perskirstyti lėšas tarp mokslo ir studijų institucijų, nekeičiant bendros mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžete numatytų asignavimų sumos. Vyriausybė siūlo taip: pritarti perskirstymui, paliekant Lietuvos kūno kultūros akademijai 150 tūkst. litų turtui įsigyti ir, be to, nekeičiant bendros mokslų ir studijų institucijų asignavimų sumos padidinti asignavimus išlaidoms 3 mln. 437 tūkst. litų Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo ir studijų sistemos bendrųjų poreikių tenkinimo programai. Tokia redakcija.

PIRMININKAS. Matau linktelėjimą galva. Pritarus Vyriausybei ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.

Eilės tvarka Seimo nario V.Saulio siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus Lietuvos apeliaciniam teismui išlaidoms 220 tūkst. litų, iš jų darbo užmokesčiui 170 tūkst. litų. Vyriausybė pritarė.

PIRMININKAS. Ar kolega V.Saulis norėtų dar kalbėti? Ne. Pritarus Vyriausybei ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Prieštaravimų nėra. Kolega V.Saulis neatsiima siūlymo, pritarta bendru sutarimu.

Seimo narės J.Narvilienės siūlymas. Gerbiamasis ministre, prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Prašo skirti 1 mln. litų istoriniams vaidybiniams filmams sukurti. Nepritarta.

PIRMININKAS. Ar kolegė Narvilienė… Nematau jos.

A.BUTKEVIČIUS. Vaidybinių.

PIRMININKAS. Pačios teikėjos nesant salėje, ar būtų norinčių pritarti? Ar galime bendru sutarimu nepritarti? Bendru sutarimu nepritarta.

Seimo nario G.Šivicko siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus Valstybinei ligonių kasai 2 mln. litų kompensuoti išlaidas ortopedijos technikos priemonėms įsigyti. Tam pasiūlymui nepritarta. Siūlomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatytą 23 mln. 364 tūkst. litų sumą bus galima dar padidinti.

PIRMININKAS. Dėkui. G.šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Iš tikrųjų kitiems metams yra skirta nemaža suma, bet tai ta pati suma, kokia yra skirta šiais metais, nors pažiūrėjus į Privalomojo sveikatos draudimo fondo eilutes yra gana solidus augimas visose išlaidų srityse, vidurkis apie 15%, bet šioje eilutėje nėra padidėjimo, nors žmonių su negalia poreikis tokiems ortopediniams daiktams, kurie yra gaminami, vis didėja. Netenkina dabartinės finansavimo sąlygos, todėl siūloma pritarti 2 mln. padidinti, nors tai dar nėra toks išsigelbėjimas, koks turėtų būti. Jeigu šiuo metu tai neįmanoma, manau, Finansų ministerija galėtų peržiūrėti per 2005 metų biudžeto perskirstymą ir rasti galimybių tai padidinti.

PIRMININKAS. Ne iki galo supratau. Ar jūs norėtumėte, kad būtų balsuojama?

G.ŠIVICKAS. Taip, balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Supratau. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nario G.Šivicko siūlymo 2 mln. Lt padidinti išlaidas ortopedijos technikos priemonėms įsigyti. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 32, už – 24, prieš – 1, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.

Eilės tvarka devynioliktas siūlymas. Seimo narys A.Rimas. Gerbiamasis ministre…

A.BUTKEVIČIUS. Įtraukti Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos renovaciją į Valstybės investicijų programą ir skirti 527 tūkst. Lt. Nepritarta.

PIRMININKAS. Kolega A.Rimas. Jūsų nuomonė.

A.RIMAS. Mano nuomone atvirkščia, diametraliai priešinga – aš prašau, kad kolegos pritartų. Biblioteka statyta 1981 m., jai reikalinga renovacija. Ji yra didelis, labai reikšmingas objektas kultūriniam Marijampolės miesto savivaldybės gyvenimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašome pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame kolegos A.Rimo siūlymui.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 22, už – 17, prieš ir susilaikiusių nėra. Pasiūlymui nepritarta.

Seimo narys A.Sadeckas teikia siūlymą. Gerbiamasis ministre, prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Siūloma perskirstyti asignavimus ir padidinti 37 mln. 43 tūkst. Lt asignavimus Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, atitinkama suma sumažinant asignavimus Vidaus reikalų ministerijai, skiriamus policijos padaliniams. Mes manome, kad tikslinant biudžetą tai bus galima įgyvendinti, nes pirmiausia reikia atlikti Vyriausybės nutarimo reorganizaciją. Toks yra Vidaus reikalų ministerijos išaiškinimas ir Vyriausybės tokia pozicija.

PIRMININKAS. Kolegos A.Sadecko, teikėjo, nuomonė.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad tai yra pusėtinas sprendimas, nelabai argumentuotas ir logiškas sprendimas, nes pagal dabar galiojančius įstatymus – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Vidaus tarnybos statutą – šitie daliniai laikytini policijos sudėtine dalimi, todėl argumentas… Beje, spalio 28 d. dar kartą patvirtino šitą klausimą specialiai susirinkusi Valstybės gynimo taryba. Vadinasi, jeigu dabar tai nebus padaryta, mes toliau vilkiname visą reorganizavimo procesą, kuris numatytas pagal dabar galiojančius įstatymus ir Valstybės gynimo tarybos sprendimą. Argumentas tas, kad tiesiogiai įstatyme numatyta… pavaldus vidaus reikalų ministrui negali būti priimtina, nes vidaus reikalų ministrui pavaldžios visos Vidaus reikalų ministerijos tarnybos, kurios turi atskirą biudžeto eilutę. Pagal tą logiką tada visas tarnybas reikėtų įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos biudžetą.

PIRMININKAS. Trumpai ministras. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima, aš labai trumpai. Finansų ministerija tikrai neprieštarauja tų lėšų perskirstymui, bet Vyriausybės teisininkai išaiškino, kad turi būti atliktos kai kurios teisinės procedūros. Paskui bus galima per metus ir perskirstyti lėšas, ir perduoti funkcijas.

PIRMININKAS. Ar reikalauja teikėjas balsuoti? Linktelėkite galvą arba… Gerai. Tvarka. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame Seimo nario A.Sadecko siūlymui. (Balsai salėje)

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 33, už – 25, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Yra įspūdis, kad kairėje pusėje taip pat nieko nėra. Pasiūlymui nepritarta. Išskyrus kolegą V.Einorį.

Seimo nario B.Bradausko siūlymai.

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus Vilniaus rajono savivaldybei 360 tūkst. litų: pirma, Maišiagalos pirmosios vidurinės mokyklos sanitarinių mazgų remonto darbams – 120 tūkst., Vėriškių pradinės mokyklos stogo dangos ir fasado remontui – 120 tūkst., trečia, Pagirių vidurinės mokyklos sanitariniams mazgams įrengti – 120 tūkst. Lt. Pritarta.

PIRMININKAS. Ar norite kalbėti, kolega Bradauskai? (Balsai salėje) Ar galime pritarti? Kolegos, gal vis dėlto balsuokime. Balsuodami išsakykime nuomonę, ar pritariame Seimo nario B.Bradausko siūlymui, kuriam pritarė Vyriausybė.

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 3. Pasiūlymui pritarta.

Seimo narių J.Sabatausko ir R.Šukio siūlymas. Gerbiamasis ministre, prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus išlaidoms 560 tūkst. Lt Nacionalinei teismų administracijai ir šia suma sumažinti Teisingumo ministerijai numatytus asignavimus. Nepritarė, nes tai yra tęstinis projektas. Užbaigus projektą bus galima perduoti Nacionalinei teismų administracijai vykdyti šias funkcijas, tuo metu ir bus perduotos lėšos.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas iš teikėjų – kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas yra pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą. Kadangi dar šiais metais buvo pakeistas įstatymas, kuriuo Nacionalinei teismų administracijai pavesta funkcija sudaryti ir tvarkyti su Nacionaline teismų administracija susijusias duomenų bazes… Tie pinigai ir reikalingi toms duomenų bazėms tvarkyti. Tas projektas, arba tos programos, kurias dabar administruoja Teisingumo ministerija, buvo sukurtos iš pagal PHARE programą gautų lėšų, tačiau toliau administruoti jas turės Nacionalinė teismų administracija, nes tai įpareigoja Teismų įstatymas ir Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnis. Taigi pagal įstatymą šias funkcijas turėtų atlikti Nacionalinė teismų administracija.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar pritariame J.Sabatausko ir R.Šukio siūlymui.

Užsiregistravo 30 Seimo narių, už – 25, prieš nėra, susilaikė 2. Pasiūlymui nepritarta.

Seimo nario A.Sadecko siūlymas. Gerbiamasis ministre!

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus Užsienio reikalų ministerijai 1 mln. 500 tūkst. Lt, iš jų 400 tūkst. Lt darbo užmokesčiui, programai „Užsienio politikos formavimas ir koordinavimas“, atitinkama suma sumažinant asignavimus Valstybės saugumo departamento programai „Žvalgybos stiprinimas ir plėtra“. Pritarta.

PIRMININKAS. Norėtumėte dar ką pasakyti, gerbiamasis teikėjau? Gal būtų įdomu tiesiog sužinoti, kokie motyvai iš žvalgybos paimti pinigus ir Užsienio reikalų ministerijai.

A.BUTKEVIČIUS. Todėl, kad ši funkcija yra perduota Užsienio reikalų ministerijai.

PIRMININKAS. Dabar jau ramiau. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti A.Sadecko siūlymui, kuriam pritaria Vyriausybė? Nėra prieštaravimų, bendru sutarimu pritarta.

Seimo nario A.Rimo siūlymas, gerbiamasis ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Skirti 3,5 mln. litų iš valstybės investicijų Marijampolės savivaldybės kultūros centro statybai užbaigti. Nepritarta.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolega A.Rimas. Prašom. Dėl kultūros namų statybos užbaigimo.

A.RIMAS. Pasikeitus poreikiams, į šį pastatą perkeliama Dailės mokykla, Migracijos departamentas ir kitos institucijos, todėl būtų racionalu, kad būtų skiriamos lėšos ir jis būtų baigtas.

PIRMININKAS. Dėkui. Supratome. Kolegos, balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar pritariame kolegos A.Rimo siūlymui?

Užsiregistravo 26. 19 pritarė, 1 – prieš, 2 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Toliau svarstome Seimo narių V.Simuliko ir V.Saulio siūlymus, susijusius su švietimo finansavimo klausimais. Jei teisingai suprantu, tai yra penki savarankiški teikimai. Gerbiamasis ministre, eilės tvarka pirmasis.

A.BUTKEVIČIUS. Pirmasis. Skirti papildomai 500 tūkst. litų Lietuvos kūno kultūros akademijai. Iš dalies pritarti: skirti 300 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Ar priimtina teikėjams kaip kompromisinis?

V.SIMULIK. Ačiū. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu?

V.SIMULIK. Galime.

PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu siūlymui iš dalies.

Antrasis siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. Skirti 640 tūkst. litų Šiaulių universiteto laboratorinei įrangai atnaujinti ir teatro salei remontuoti. Nepritarta.

PIRMININKAS. Kolega V.Simulik. Prašom.

V.SIMULIK. Iš tikrųjų situacija yra gana sudėtinga, nes Šiaulių universitetui labai stipriai mažinamas dėl gludinimo, nulyginimo procedūros finansavimas, todėl buvo kreiptasi į mane, kaip į komiteto atstovą, ir buvo įregistruota ši pataisa. Prašyčiau bent iš dalies patenkinti.

PIRMININKAS. Iš dalies patenkinti nėra galimybės. Vyriausybė siūlo nepritarti. Turime balsuoti. Arba pritariame, arba ne. Ar yra norinčių antrinti? Nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl kolegos V.Simuliko ir kolegos A.Saulio siūlymo skirti papildomų lėšų Šiaulių universitetui.

Užsiregistravo 24. 21 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Siūlymui nepritarta.

Trečiasis siūlymas. Skirti 260 tūkst. litų Lietuvos mokslų akademijai bendradarbiavimui su Europos branduolinių mokslinių tyrimų asociacija užtikrinti. Nepritarta.

PIRMININKAS. Kolega V.Simulik.

V.SIMULIK. Mokslų akademija kreipėsi į komitetą su prašymu ir komiteto atstovai įformino šį prašymą. Apgailestauju, kad Vyriausybė nerado galimybės nors iš dalies. Prašom balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Yra prašymas balsuoti. Balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar pritariame, kad 260 tūkst. litų būtų skirta Lietuvos Mokslų akademijai.

Užsiregistravo 31. 30 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Pasiūlymui nepritarta.

Ketvirtasis siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. 130 tūkst. litų Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų observatorijos infrastruktūrai palaikyti. Nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Simulik.

V.SIMULIK. Galima? Dėkoju, pirmininke. Labai apgailestauju, kad Vyriausybė neatsižvelgia. Molėtų observatorija yra išskirtinis mokslo objektas ir manyčiau, kad reikėtų palaikyti bent jau tam, kad jau Lietuva liktų tarp valstybių, kurios turi observatorijas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkui. Balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar pritariame 130 tūkst. skyrimui Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto poreikiams tenkinti, kaip siūlo kolegos V.Simulik ir V.Saulis.

Užsiregistravo 25. 23 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Pasiūlymui nepritarta.

Paskutinis, penktasis kolegos V.Simuliko ir V.Saulio siūlymai.

A.BUTKEVIČIUS. 70 tūkst. litų Vilniaus pedagoginio universiteto kompiuterių tinklų klasėms įrengti. Nepritarta.

PIRMININKAS. Kolega V.Simulik.

V.SIMULIK. Dėkoju. Vilniaus pedagoginis universitetas kreipėsi su išskirtiniu prašymu papildomų lėšų kompiuteriniams tinklams įrengti. Manau, kad kompiuterizavimo problemų yra visur ir Vyriausybė galėjo paremti. Nedidelė suma.

PIRMININKAS. Gerai, supratome jūsų nuomonę. Prašau balsavimu išsakyti, ar pritariame, kad 70 tūkst. litų būtų skirta Vilniaus pedagoginio universiteto kompiuterinėms klasėms įrengti.

Užsiregistravo 30. 28 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau svarstome Seimo nario Z.Balčyčio siūlymą. Gerbiamasis ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Neskirti 100 tūkst. litų Šilutės rajono savivaldybės Šilutės rajono Gardamo pagrindinės mokyklos sporto salės renovacijai, o šiuos asignavimus skirti Šilutės ligoninės renovacijai. Pritarta.

PIRMININKAS. Siūloma pritarti, gerbiamasis kolega Balčyti, ar norite kalbėti? Mygtelkite mygtuką. Prašom.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už pateikimą. Manau, kad ten viskas pasakyta. Iš tikrųjų taip pat norėčiau, kad pritartumėte pakeitimui, nes taip yra kur kas geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti siūlymui, kuris yra kur kas geresnis? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.

Toliau yra G.Šivicko siūlymas. Jo paties salėje nematau. Gerbiamasis ministre, gal jūs trumpai pristatykite.

A.BUTKEVIČIUS. Padidinti transporto investicijų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos asignavimus 187 mln. 825 tūkst. litų, kurie skiriami iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų, ir ta pačia suma sumažinti Automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos numatytas Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas. Pritarti. To reikalauja Europos Sąjungos teisė.

PIRMININKAS. Ką gi, tai nėra papildomos lėšos, perskirstymas iš vieno asignavimo valdytojo kitam. Ar galima pritarti kolegos G.Šivicko siūlymui bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.

Seimo nario V.Saulio siūlymas. Gerbiamasis ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Skirti 400 tūkst. litų Kupiškio pensionato valgyklos ir nuotekų valymo įrenginių investiciniams projektams baigti. Nepritarta. Gal tikslinant biudžetą bus galima įvertinti.

PIRMININKAS. Kolega V.Saulis. Jūsų argumentai.

V.SAULIS. Sutinku su ministro nuomone, per biudžeto tikslinimą būtų galima išspręsti ir baigti šio pensionato renovacijos darbus. Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiimate?

V.SAULIS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. Nereikia balsuoti. Atsiima. Apsvarstėme, jeigu neklystu, gerbiamasis ministre, visus siūlymus, susijusius su pirmuoju straipsniu. Taigi dėl 1 straipsnio apsvarsčius visus siūlymus, daliai jų pritarus, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsniui taip pat yra teikiama nemažai pasiūlymų. Eilės tvarka – Seimo nario P.Papovo siūlymas. Gerbiamasis ministre!

A.BUTKEVIČIUS. Skirti Zarasų rajono savivaldybei Dusetų kultūros namų pastato avarinei būklei likviduoti 736 tūkst. litų. Jau buvo balsuota 1 straipsniui ir buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Taigi mes nepritarus 1 straipsniui dėl to siūlymo neturėtume balsuoti. Ar visi sutinka? Gerai. Pritarta, kad nepritarta. Seimo nario G.Kniukštos, taip pat kitų kolegų iš Kaimo reikalų komiteto siūlymas. Gerbiamasis ministre!

A.BUTKEVIČIUS. Užtikrinant savivaldybėms perduotų žemės ūkio funkcijų įgyvendinimą ir papildomų darbuotojų etatų seniūnijose steigimą padidinti specialias tikslines dotacijas savivaldybėms 8 mln. 800 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Mes dėl to jau balsavome. Taip pat ir kitas jų siūlymas. Taigi nepritarę analogiškam 1 straipsnio siūlymui, mes neturėtume pritarti ir 2 straipsniui. Ar galime bendru sutarimu taip nuspręsti? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta dėl to bendru sutarimu. 3 siūlymas. Jį teikia Seimo narys J.Veselka. Gerbiamasis ministre!

A.BUTKEVIČIUS. Skirti 85 tūkst. litų Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos stadiono rekonstrukcijai užbaigti. Buvo pritarta ir buvo balsuota dėl 85 tūkst. litų. Paskui skirti 340 tūkst. litų Ukmergės rajono mokyklų ir kaimo bibliotekų kompiuterizavimui didinti. Buvo nepritarta 1 straipsnyje. Ir skirti 6 mln. litų Ukmergės policijos komisariato naujo pastato statybai. Taip pat buvo nepritarta 1 straipsnyje.

PIRMININKAS. Gerai. Pirmasis siūlymas. Siūlau pritarti bendru sutarimu, nes jam buvo pritarta. Ar galime? Pritarta. Dabar Seimo nario J.Veselkos antrasis ir trečiasis siūlymai, kuriems svarstant 1 straipsnį nebuvo pritarta, todėl klausiu, ar mes bendru sutarimu galime nepritarti? Sutarta bendru sutarimu. Seimo nario V.Simuliko siūlymas, kuris taip pat buvo svarstytas svarstant 1 straipsnį dėl Alsėdžių vidurinės mokyklos. Jam nebuvo pritarta. Ar galime nepritarti bendru sutarimu? Negalime. Gerbiamasis ministre, tada jūsų priminimas, komentaras.

A.BUTKEVIČIUS. Jau buvo vieną kartą balsuota 1 straipsnyje. Čia tik keičiasi straipsniai, bet kalbama apie tą patį.

PIRMININKAS. Kolega V.Simulik ar norėtų? Nepritarus 1 straipsniui, nepritarta bendru sutarimu svarstant ir 2 straipsnį. Atitinkamai tas pats taikytina ir Seimo nario G.Šileikio siūlymams, kuriems nebuvo pritarta svarstant 1 straipsnį… Du siūlymai. Bendru sutarimu galime taip nuspręsti? Nepritarta bendru sutarimu.

Tas pats pasakytina ir apie Seimo nario A.Rimo siūlymą kalbant apie (…) viešosios bibliotekos renovaciją. Ar galime bendru sutarimu taip nuspręsti nepritarus dėl 1 straipsnio? Nepritarta bendru sutarimu.

Seimo nario B.Bradausko siūlymai, kuriems buvo pritarta svarstant 1 straipsnį. Iš karto turėtume konstatuoti, kad pritariama šiems siūlymams koreguojant ir 2 straipsnį. Ar galime bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta bendru sutarimu.

Buvo nepritarta Seimo nario A.Rimo siūlymui svarstant 1 straipsnį dėl Marijampolės savivaldybės kultūros centro statybos užbaigimo, todėl siūlau bendru sutarimu nepritarti ir svarstant 2 straipsnį. Ar galime bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu nepritarta.

Devintasis siūlymas 2 straipsniui. Teikia Z.Balčytis. Jam buvo pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu pritarus ir 1 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnio siūlymus apsvarstėme. Klausčiau, ar galėtume priimti 2 straipsnį bendru sutarimu su pakeitimais, kuriems mes pritarėme? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. 3 straipsniui yra Seimo nario P.Papovo siūlymas. Gerbiamasis ministre, gal jūs…

A.BUTKEVIČIUS. Siūlau išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnyje žodžius „ketvirtajame ketvirtyje“. Čia kalbama apie tai, kad nustatytume, kad vykdant biudžetą nepanaudotos specialios tikslinės dotacijos valstybės perduotoms savivaldybių funkcijoms, išskyrus specialią tikslinę dotaciją, numatytą valstybės garantijų… nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintinų namų ar jų dalių ir butų, atlikti sumos gali būti naudojamos bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms finansuoti, pirmiausia įsiskolinimams dengti. Vyriausybės variante yra numatyta, kad tai galima padaryti ketvirtajame ketvirtyje, o Seimo narys P.Papovas siūlo, kad ta tvarka nebūtų reglamentuota. Mes nepritariame.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū. Apgailestauju, kad nebuvo pritarta, nes iš tikrųjų nepanaudotos specialios tikslinės dotacijos gali būti pirmajame, antrajame ir trečiajame ketvirčiuose. Kam juos laikyti iki metų pabaigos ir tik trečiajame ketvirtyje panaudoti, nes įsiskolinimams dengti ir kitiems dalykams finansuoti juk reikia… Kam kaupti pinigus ir tik ketvirtajame ketvirtyje juos panaudoti, jeigu jų susikaupia? Jeigu jų nesusikaupia, nebus reikalo panaudoti. Todėl buvo logiškas asociacijos pasiūlymas, komitetas jam pritarė ir aš teikiau išbraukti tą ketvirtąjį ketvirtį.

PIRMININKAS. Dėkui.

P.PAPOVAS. Prašom pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Vyriausybė nepritaria, todėl turime klausimą išspręsti balsuodami. Prašom balsavimu pasakyti, ar pritariame P.Papovo siūlymui, susijusiam su įstatymo 3 straipsniu.

Užsiregistravo 25.

Balsavimo rezultatai: 20 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl vedimo tvarkos – A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal galime baigti šį spektaklį ir negaišinti nei savo, nei Vyriausybės narių, nei premjero laiko? Matome, kad užsiregistravo tik 25, ir tie visi pasiūlymai yra nei cirkas, nei spektaklis. Aš siūlyčiau tiems, kurie teikia pasiūlymus, suprantant šią padėtį, tiesiog nesvarstyti ir atsiimti, nes nė vienam pasiūlymui, kuriam nepritaria Vyriausybė, nebus pritarta. Ko mes sėdime šioje salėje ir gaištame laiką? Aš kreipiuosi į tuos, kurie teikė pasiūlymus: atsiimkite juos, nes nė vienas iš jų, kuriam nepritarė Vyriausybė, nepraeis. Negaiškime savo ir kitų laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Patikėkite manim, netrukus kur kas sparčiau judėsime į priekį, nes faktiškai visi pagrindiniai siūlymai yra apsvarstyti. Liko tikrai nedaug. Visą 3 straipsnį nepritarus P.Papovo pasiūlymui galime priimti? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime priimti 4 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Ar galime priimti nesant pastabų ir pasiūlymų? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 6 straipsnis priimtas.

Ar galime priimti 7 straipsnį nesant pastabų ir pasiūlymų? Nėra prieštaravimų. 7 straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Ar galime priimti 8 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

Ar galime priimti 9 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

Ar galime priimti 10 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

11 straipsnis. Ar galime priimti 11 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

12 straipsnis. Ar galime priimti 12 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

13 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 13 straipsnis priimtas.

14 straipsnis. Ar galime priimti 14 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

15 straipsnis. Dėl 15 straipsnio yra gautas Seimo nario V.Saulio siūlymas. Gal paspauskite mygtuką. Prašom pateikti siūlymą.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas atsirado svarstant Valstybės kontrolės pateiktą 2005 metų biudžeto analizę ir mes, atrodo, kartu su Valstybės kontrole, Finansų ministerija šią pataisą suderinome. Šiais pakeitimais siūlome išvengti nereikalingų pinigų srautų, kai visais atvejais į skiriamą finansavimą iš valstybės biudžeto ar Privatizavimo fondo įtraukiamas ir pridėtinės vertės mokestis. Aš manau, kad čia yra tinkamas pasiūlymas, kuriam pritarė ir Savivaldybių asociacijos atstovai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės nuomonė?

A.BUTKEVIČIUS. Pritariame.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti V.Saulio siūlymui, susijusiam su 15 straipsniu, kuriam pritaria Vyriausybė bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Ar galime priimti 15 straipsnį su siūlymu, kuriam taip pat buvo pritarta, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 15 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

16 straipsnis. Ar jį galime priimti nesant pastabų ir siūlymų? Nėra prieštaravimų. Priimta.

17 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauta siūlymų, kurie vienaip ar kitaip susiję su anksčiau prie kitų straipsnių svarstytais siūlymais. Ar taupydami laiką galėtume sutarti, kad Seimo narių V.Greičiūno ir E.Kaniavos siūlymui pritariame, kaip ir buvo pritarta svarstant 1 straipsnį? Pritarta. Ar galime nepritarti P.Papovo siūlymui, kuriam nepritarta svarstant 1 straipsnį? Bendru sutarimu nepritarta.

Toliau yra Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės D.Mikutienės ir G.Šivicko siūlymai, kuriems nepritarta. Ar galime nepritarti bendru sutarimu, nes buvo nepritarta svarstant 1 straipsnį? Bendru sutarimu nepritarta.

J.Veselkos siūlymai. Vienam iš jų buvo pritarta, dviem nepritarta svarstant ankstesnius straipsnius. Ar galime atitinkamai elgtis ir dėl šio straipsnio? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu sprendimui vienam pritarti, dviem nepritarti.

Seimo nario V.Simuliko siūlymas, kuriam nebuvo pritarta svarstant ankstesnius straipsnius. Ar galime nepritarti dabar bendru sutarimu? Nepritarta.

Seimo nario G.Šileikio siūlymai, kuriems nebuvo pritarta svarstant 1 straipsnį. Ar galime ir dabar nepritarti? Nepritarta.

Seimo nario G.Kniukštos ir kitų kolegų siūlymai, kuriems nebuvo pritarta svarstant ankstesnius straipsnius. Ar galime ir dabar nepritarti? Nėra prieštaravimų. Nepritarta.

Seimo nario A.Rimo siūlymas, kuriam nepritarta anksčiau. Ar galime nepritarti dabar? Nepritarta bendru sutarimu.

Seimo nario B.Bradausko siūlymas, kuriam buvo pritarta ankstesniuose straipsniuose. Ar galime dabar pritarti? Pritarta.

Seimo nario A.Rimo siūlymas, kuriam nepritarta ankstesniuose straipsniuose. Ar galime nepritarti dabar? Nepritarta bendru sutarimu.

Seimo narių V.Simuliko ir V.Saulio siūlymai, kurių vienam iš dalies pritarta, kitiems keturiems nepritarta. Ar dabar galime svarstydami šį straipsnį taip pat iš dalies vienam pritarti, keturiems nepritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritarta tokiam siūlymui.

Seimo nario Z.Balčyčio siūlymas, kuriam buvo pritarta. Ar galime ir dabar pritarti? Pritarta.

G.Šivicko siūlymas, kuriam buvo pritarta ankstesniuose straipsniuose. Ar galime dabar pritarti? Pritarta. Seimo nario V.Saulio siūlymas, kuriam ankstesnius straipsnius svarstant nebuvo pritarta. Ar galime ir dabar nepritarti? Nepritarta.

Dėl 17 straipsnio visus siūlymus apsvarstėme. Ar galime priimti 17 straipsnį bendru sutarimu su siūlymais, kuriems mes pritarėme bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 17 straipsnis yra priimtas.

18 straipsnis, paskutinysis. Yra vienas siūlymas, kurį teikė Seimo nariai Č.Juršėnas ir P.Papovas. Kolegą P.Papovą prašau… Jūsų nuomonė.

A.BUTKEVIČIUS. Buvo pasiūlyta 18 straipsnio tvirtinimą… 2005 metų valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatą padidinti 3 mln. litų.

Mes iš dalies pritarėme – patikslinti įstatymo 8 priedėlį numatant papildomai 2 mln. litų, kitoms valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos priemonėms vykdyti mažinant numatomą fondo lėšų likutį.

PIRMININKAS. P.Papovas. Prašom. Pritariate. Iš dalies siūloma pritarti. Ar galime bendru sutarimu iš dalies pritarti Seimo narių P.Papovo ir Č.Juršėno siūlymui? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu iš dalies pritarta. Ačiū, gerbiamasis ministre.

Dėl 18 straipsnio. Minutėlę. Dėl šio straipsnio daugiau siūlymų nėra. Ar galime pritarti 18 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu 18 straipsniui.

Kolega J.Budrevičius – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Aš norėjau išgirsti. Mano pasiūlymas yra užregistruotas, bet negavau atsakymo. Pritarta ar nepritarta.

PIRMININKAS. Kuriam variantui jūs teikėte? Pritarta. Gerai. Susiorientavo kolega J.Budrevičius.

Taigi priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto po keturis kalbės dėl balsavimo motyvų už ir prieš. B.Bradauskas. Motyvai už.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien būtų galima daug kalbėti ir įrodinėti. Aš matau, opozicija ir pasiruošusi… kad biudžetas neatitinka vienokių ar kitokių reikalavimų, vienokių ar kitokių pageidavimų. Noriu pasakyti, kad svarstant buvo gauta daug Seimo narių siūlymų prieš tai, ne tik šiandien, kai Vyriausybė pateikė paskutinį variantą. Apie 80 procentų Seimo narių siūlymų buvo pritarta. Manau, kad tai turėtų patenkinti visus. Buvo pritarta tiek opozicijos, tiek pozicijos siūlymams. Manau, perskirstydami biudžetą pritarsime ir R.Juknevičienės siūlymui dėl Prisikėlimo Bažnyčios, dėl kurios čia buvo tiek daug iečių sulaužyta, jos atstatymo. Noriu pasakyti, kad skirta 1,3 mln. Lt ir darbus galima vykdyti. O jeigu bus panaudoti, aš manau, kad Vyriausybė gali pritarti siūlymui padidinti jai lėšas perskirstant biudžetą.

Aš noriu pasakyti, kad šis biudžetas, nepaisant kritikos ir kai kurių atsakingų pareiškimų atsakingų darbuotojų, iš tikrųjų yra žingsnis į priekį, to niekas nenuginčys. Kai kas nori įrodinėti, kad biudžeto deficitas didėja. Iš tikrųjų jis nedidėja. Biudžeto deficito negalime automatiškai lyginti automatinėmis sumomis, mes turime vertinti proporcingai. O skaičiai sako štai ką: šių metų biudžeto deficitas sudaro apie 15%, kitų metų – 13%, dviem procentiniais punktais jis sumažėja, tas atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Taip pat mes turime pasidžiaugti, kad Vyriausybė išlaiko stabilų fiskalinio deficito lygį ir netgi kitiems metams jis yra numatytas mažesnis 2,75%.

Aš noriu pasakyti, kad daug Europos Sąjungos valstybių, netgi 13 valstybių, nevykdo tų įsipareigojimų, kuriuos mes vykdome. Būtent fiskalinis deficitas neviršija 3%. Jeigu kalbėtume apie valstybės…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 2 minutės motyvams išdėstyti.

B.BRADAUSKAS. Jau baigiu. Jeigu kalbėtume apie valstybės skolas, Lietuva (…) bendrojo vidaus produkto tik 19%, tuo tarpu išsivysčiusios šalys – Graikija, Belgija ir kitos – 100%, o 14 valstybių viršija 60% bendrojo vidaus produkto.

Taigi šie skaičiai sako tai, kad Vyriausybė dirbo labai tvarkingai ir stabiliai, visas biudžetas, kuris dabar numatytas, orientuotas į socialinius reikalus. Ir tai yra garantas, kad mūsų ekonomika ir socialiniai klausimai spręsis ir toliau. Siūlau balsuoti už šį biudžetą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad iki 2 minučių. K.Glaveckas. Motyvai prieš.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, kitų metų biudžetas bus priimtas iš tikro per rekordiškai trumpą laiką – per 24 dienas. Prieš ketverius metus buvo priimtas per 90, praeitais metais – per 60, dabar per pusę sutrumpėjo. Taip yra dėl to, kad nėra viešo svarstymo stadijos, ir apskritai Seime nevyksta kokių nors rimtesnių diskusijų dėl ekonomikos, dėl perspektyvų. Kitų metų biudžetas iš esmės išlieka toks pat, koks buvo ir anksčiau – su visais daug kartų mūsų minėtais trūkumais.

Kitų metų biudžeto esminis trūkumas yra tas, kad darbo jėgos ir kapitalo mokesčiai toliau išlieka labai neekvivalentiški. Kapitalo mokesčiai išlieka labai žemi, darbo jėgos mokesčiai – labai aukšti. Todėl mūsų alternatyvus siūlymas sumažinti gyventojų pajamų mokestį kitiems metams bent 5 procentiniais punktais ir pradėti šio mokesčio mažinimo procesą būtų iš tikro esminis pokytis mūsų ekonominiame gyvenime. Tai, ką mes pasilikome dabartiniu metu, iš esmės yra trepsėjimas vietoje.

Kitas esminis dalykas, į ką mes (…) ir ko negalėtume ignoruoti ir matyti, – tai pasaulinės tendencijos, ypač šilumos, naftos ir kitose rinkose. Kaip žinote, didžioji dauguma Lietuvos žmonių gyvena daugiabučiuose namuose – 70%. Kitų metų programa numato tik 3 mln. Lt skirti daugiabučių namų renovacijai, iš esmės visa ši problema atidedama ateičiai ir jos sprendimo būdų nėra. Žmonės turės daugiau mokėti už šilumą, šiluma bus naudojama ir eikvojama neefektyviai ir netaupiai. Prie kitų trūkumų galima priskirti ir tai, kad kitų metų biudžetas ir toliau išliko pagal tą pačią logiką žinybinis ir mažai programinis, nes visa jo sudarymo logika ir vidinio ryšio logika buvo remta paskirų ministerijų ar paskirų asignavimų valdytojų pasiūlymais dėl vieno ar kito skaičiaus. Ir pagrindinis, esminis klausimas, kuris nebuvo atsakytas, tai – kaip buvo naudojami praeitų metų pinigai, kas atsakingas už tuos pinigus?

Neminėdamas kitų dalykų, reziumuosiu, kad kitų metų biudžetas, kurį dabar mes ketiname priimti, neatitinka Lietuvos lūkesčių ir žmonių lūkesčių, įskaitant ir valstybės įsipareigojimų vykdymo mastus. Todėl mūsų frakcijos nebus paremtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Šablinskas – motyvai už.

E.ŠABLINSKAS. Pirmiausia manau, kad šis Seimo parengtas biudžetas yra vis dėlto kur kas geresnis, negu mūsų kadencijos pradžioje buvo rengtas. Tai jau rodo pasakymas – per 24 dienas, mes išmokome dirbti. Manau, kad peržiūrint biudžetą bus atsižvelgta į ligoninių problemas, ypač greitosios pagalbos ligonines, ir policijos bėdas. O visa kita galima apibūdinti taip: pinigų yra tiek, kiek yra, skolintis be saiko negalima. Nebent Kaune rastus pinigus perduotume į biudžetą ir užpildytume spragą. Iš esmės pritariu biudžetui ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Jūs nesiūlote, kad dėl to būtų balsuojama? Dėl jūsų siūlymo nereikia balsuoti?

E.ŠABLINSKAS. Nereikia.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius – motyvai prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš išdėstysiu keletą motyvų prieš įvairiais aspektais. Visų pirma manau, kad pats biudžeto svarstymas ir priėmimas šiandien, paskutinę šio Seimo kadencijos savaitę yra paprasčiausiai nekorektiškas. Manau, kad tikrai tokia tradicija turėtų būti keičiama. Kas ketveri metai mes kiekvieną sykį turėsime naujos Vyriausybės formavimą, sutampantį su biudžeto svarstymu pagal dabartinę Konstituciją, bet esu įsitikinęs, kad tikrai turėtų būti laukiama naujos Vyriausybės sudarymo ir tik tada turėtų būti galutinai tvirtinamas biudžetas. Nesvarbu, kad dabar liks tas pats premjeras ir socialdemokratai, neturėdami daugumos, vis tiek bandys dominuoti toje naujoje koalicijoje. Bet iškilo labai paprasti klausimai. Aš dabar nematau salėje Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho, bet manau, kad jis turėtų tuos klausimus užduoti. Tai kaip bus su Darbo partijos pažadais pirmą dieną sudarius Vyriausybę sumažinti šildymo kainas 20%? Ar yra šiam biudžete kas nors apie tai pasakyta, kaip bus su 11 dienos pažadais? Ir 111 dienų greitai prabėgs. Ar mes turėsime grįžti prie biudžeto pirmą darbo dieną ar vienuoliktą dieną? Taigi šie dalykai, man atrodo, yra nekorektiški net ir dabar svarstant tokį biudžetą, kai nelaukiama naujos Vyriausybės sudarymo.

Antras dalykas, dėl ko mes negalime pritarti šiam biudžetui. Šis biudžetas nerodo jokios valstybės orientacijos į strateginius valstybės tikslus ir strateginę valstybės ateitį. Biudžetas yra toks pat, kaip buvo iki šiol, parengtas pagal principą – 5% prie pasiekto, pridėti dar keletą milijonų litų prie kiekvienos ministerijos išlaidų. Tuo visi principai ir pasibaigia.

Biudžetas yra svarbiausias Vyriausybės politikos instrumentas. Žiūrėdami į kitų metų biudžetą, mes turime kelti sau paprastą klausimą: ar matome kokias nors naujos politikos perspektyvas, ar matome kokias nors permainas, kurios yra būtinos šiame biudžete? Kadangi to nematome, tai galime ir toliau drąsiai tvirtinti, kad ir toliau yra ruošiamasi investuoti į betoną ir į asfaltą, bet ne į žinias, ne į intelektualinį kapitalą, nuo kurio priklausys Lietuvos strateginė ateitis. Todėl negalime pritarti jūsų parengtam biudžetui net ir tuo momentu, kai V.Uspaskichas bando man prisimeilinti ir spausti ranką. Aš rūpinuosi, kodėl Darbo partija yra tokia neaktyvi ir negina savo rinkiminių pozicijų pirmos ir vienuoliktos dienos. Manau, kad tai sukels didelį žmonių nusivylimą ir žmonės pareikalaus šio biudžeto keitimo. Todėl, galvodamas apie demokratijos ateitį, aš raginu dabar…

PIRMININKAS. Dvi minutės.

A.KUBILIUS. …nepritarti šiam biudžetui.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, keletas minčių buvo išsakyta dėl valstybės biudžeto sudarymo principų. Vis dėlto kiekvienais metais, kai yra planuojamas biudžeto projektas arba sudaromas biudžetas, pirmiausia yra vertinami visi Seime priimti įstatymai arba Vyriausybės priimti nutarimai, kurie reikalauja papildomų asignavimų. Mes turime puikiai atsiminti, kad per šią kadenciją mes priėmėm labai daug įsipareigojimų mūsų tautai, mūsų žmonėms. Norėdami juos įgyvendinti pirmiausia ir turime patenkinti tuos visus pažadus ir poreikius, kurie yra pagrįsti mūsų teisiniais dokumentais. Jokiu būdu juk negalima Biudžeto įstatymo priimti iš lubų. Tai, ką sakė kolega A.Kubilius, kad yra kažkokie pažadai ir tie pažadai lyg ir nėra įtraukti į ateinančių metų Biudžeto įstatymą, tai jie ir negali būti įtraukti, nes Valstybės kontrolė savo išvadoje parašytų, kad mes neturime tokios teisės, nes nėra priimta tokio įstatymo.

Antras momentas dėl gyvenamųjų namų renovacijos. Juk jūs puikiai žinot, kad Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame yra numatyta, kad jau ateinančiais metais pritrauksime lėšas iš komercinių bankų. Turime sukūrę Garantinį fondą prie Finansų ministerijos. Ir tai reiškia, kad ateinančiais metais mes jau planuojame panaudoti apie 120 mln. litų gyvenamųjų namų renovacijai. O iš valstybės biudžeto bus panaudota tik 3 mln. litų. Bet jeigu poreikis padidės, o tai priklausys nuo to, kiek gyvenamųjų namų bendrijos parengs projektų, mes jau ateinančiais metais esame pasirengę patenkinti visus Lietuvoje parengtus gyvenamųjų namų bendrijų projektus pagal mūsų priimtą Vyriausybės nutarimą. Aišku, dar Seime reikės padaryti kai kurių įstatymų pataisas.

Sveikintinas dalykas yra tai, kad mes Biudžeto įstatymą jau planavom nesižvalgydami atgal. Tai reikėjo daryti anksčiau, prieš dvejus ar trejus metus, kai planuojant asignavimų augimą tame bendrame asignavimų augime 60–70% reikėdavo skirti skoloms dengti, kurios būdavo susidariusios prieš 3–4 metus. Aš manau, kad mes dabar biudžetą formuojam pagal ilgalaikę Vyriausybės priimtą veiklos strategiją. Reikėtų balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausydamasis gerbiamojo B.Bradausko kalbos, kai didžiuojamasi, kad laikomės visų Europos Sąjungos nurodytų direktyvų dėl biudžeto deficito, dėl skolinimosi, galiu pasakyti Gerhardo Šrioderio žodžiais: „Popieriniai sutarimai visada geri tol, kol jie atitinka gyvenimo realijas. Jeigu gyvenimo realijos reikalauja kitokių sprendimų, turi būti priimami tie sprendimai, kurių reikalauja tikrovė“. Tą patį man patvirtino 1993 m. susitikimas su Pasaulio banko prezidentu. Lygiai tokie patys žodžiai, lygiai tą patį daro Europos Sąjunga. Todėl man labai gaila, kad šiandien Vyriausybė yra atstovaujama dogmatikų, kuriems dogma yra aukščiau už gyvenimą. Vienas minusas.

Antra, galiu pakartoti. Buvo pasiūlymas padidinti pajamas iš naftos išteklių. Naftos kainos išaugo beveik 2,5 karto. Pajamos už naftos išteklius Lietuvoje formuojamos tokio pat dydžio kaip ir šiais metais. Tai aiškiai nenumatyta biudžete raida.

Trečia, kiek kalbu, tiek pareiškiu: XXI amžius – globalizacijos amžius. Nereikia ruoštis kariauti, reikia ruoštis konkuruoti, nes šalys bus pajungiamos ne kariniu būdu užkariaujant teritorijas, o bus pajungiamos finansiškai. Kuriuo keliu mes einame?

Ir ketvirtas argumentas. Vis dėlto labai keista, tokia buvo viltis su nauja partija, kad bus kitaip formuojamas biudžetas, kad galų gale bus atsižvelgta į socialinius poreikius. Pasirodo, kad visi tie nauji žodžiai, už kuriuos žmonės balsavo, tėra tik būdas pasidalyti Vyriausybės kėdes ir vykdyti tą pačią politiką. Todėl vis dėlto norėjosi, kad patvirtintų naujas Seimas, ir iš karto galėtume pasakyti, ar naujos politinės jėgos melavo, apgaudinėjo tautą, ar iš tikrųjų norėjo daryti tai, ką pažadėjo. O dabar, matau, užkulisiuose susitarta, viskas bus taip pat, tautai ačiū, apgavom, liksite toje pačioje duobėje. Todėl už tokį demagogišką, dogmatinį ir militaristinį biudžetą negaliu balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – motyvai už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ponui J.Veselkai reikėtų sugrįžti ir pasižiūrėti savo pažadus, kuriuos jis davė rinkimų kampanijos metu.

Jeigu kalbėtume apie biudžetą, tai reikėtų sveikinti tiek Vyriausybę, tiek Seimo kolegas, kad mes ryžtamės patvirtinti patį didžiausią biudžetą, kokį turėjome savo istorijoje. Per 15 milijardų pajamų ir per 17 milijardų išlaidų – nė viena Vyriausybė, nė vienas Seimas nebuvo pasiryžęs patvirtinti tokio biudžeto. Dar daugiau. Šitas biudžetas yra subalansuotas, deficitas neauga ir reikia būti teisingam, žiūrint į tuos skaičius, įrašytus į šį projektą, juk išties socialinėms reikmėms auga daugiausia. Didžiausia augimo dalis yra nukreipta socialinėms reikmėms. Galiu pasakyti labai paprastą pavyzdį iš savo kuruojamos sveikatos sistemos srities. Įmokos už valstybės draudžiamus asmenis išauga beveik 20%. To nėra dar buvę, tai yra didžiausi skaičiai ir garantuoja galimybę suteikti aukštas, geros kokybės sveikatos paslaugas ir gerokai padidinti medikų darbo užmokestį.

Reikėtų patvirtinti šį biudžetą ir palinkėti, kad jis būtų įvykdytas ir mes galėtume pakelti Lietuvos gerovę į aukštesnį lygį. Jeigu taip atsitiktų, kad įvyktų biudžeto perviršis ir jis būtų surenkamas dar geriau negu mes dabar ambicingai planuojame, Seimo nariai, kurie lieka šios Seimo kadencijos, ir tie kolegos, kurie prisijungs prie mūsų naujame Seime, visada galės perskirstyti tą biudžetą. Kviečiu šiandien visus patvirtinti dabar pateiktą biudžeto projektą, kviečiu Vyriausybę ir visas tarnybas jį sėkmingai įvykdyti ir būti geros nuotaikos, kad birželio mėnesį galėtume sugrįžti ir perskirstyti tą prieaugį, kuris atsiras, jeigu biudžetas bus gerai vykdomas. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis kalbės A.Kašėta. Motyvai prieš.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, 2005 m. biudžete ir vėl neskirta pakankamai lėšų visuomenės saugumui užtikrinti. Lengva ranka metamos lėšos abejotinos perspektyvos projektams, kaip antai Valdovų rūmų statybai dešimtys milijonų litų. Tuo tarpu policijos komisariatuose kitais metais ir vėl bus neužpildyta apie 15% etatų, arba policijos pareigūnai negaus viso uždirbto atlyginimo, t.y. atlyginimas jiems bus indeksuojamas. Labai gaila, kad Vyriausybė neatsižvelgė į nuosaikų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą skirti bent 21 mln. litų Policijos departamentui darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti, 3 mln. skirti Sienos apsaugos tarnybos departamento pareigūnų atlyginimams. Manom, kad 2005 m. Lietuvos žmonės nesijaus saugūs, nes tos problemos iki šiol nebuvo ir nėra sprendžiamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme po keturias kalbas už ir prieš svarstant kitų metų Valstybės biudžeto įstatymą. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio. Balsuojame dėl įstatymo Nr.IXP-3897 – 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 22, susilaikė 3. Įstatymas Nr.IXP-3897 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti dabar padaryti 15 minučių pertrauką. Pertrauka iki 14 val. ir po to mes pratęstume posėdį svarstydami kitus projektus. Po biudžeto svarstymo tikrai reikia pertraukos. Pertrauka iki 14 valandos.

Pertrauka

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3942 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-21 klausimas. Į tribūną kviečiu socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę. Nagrinėsime įstatymo projektą, kurio Nr.IXP-3942. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti Vyriausybės teikiamą svarstyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. Esmė, kurią pateiksiu, yra tokia: numatyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifas diferencijuojamas tik pagal kiekvieno draudėjo, t.y. kiekvienos įstaigos, įmonės ar institucijos, traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius. Pradėti tokią diferenciaciją siūloma nuo 2006 m. sausio 1 d., kai bus tinkamai parengta ir suderinta su socialiniais partneriais diferencijavimo tvarka.

Noriu pasakyti, kad kai pernai priiminėjome šį įstatymą, tai Vyriausybės nuomonė irgi buvo tokia, kad įmokų tarifų diferencijavimas turi būti tik pagal individualius atvejus, individualius įmonės, draudėjo, kitaip sakant, traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius. Tačiau tuomet buvo priimtas šiek tiek kitoks sprendimas dėl Pramonininkų konfederacijos siūlymo, diferenciacija buvo pasiūlyta pagal draudėjo ekonominės veiklos rizikos laipsnį. Dabar pramonininkai patys atsisako šio siūlymo, nes supranta, kad praktikoje jis yra sunkiai pritaikomas ir naudos iš tikrųjų neduos.

Labai prašyčiau po pateikimo pritarti, nes šis įstatymo pakeitimas yra susijęs su „Sodros“ biudžetu. Jeigu „Sodros“ biudžeto projektą, kiek mačiau pagal darbotvarkę, planuojama svarstyti ketvirtadienį, tai būtų gerai, kad kartu eitų ir šis projektas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Niekas nenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateikimui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nenumatomas. Ar sutiktumėte su šiuo siūlymu? Dėkoju. Siūloma svarstyti kito Seimo pirmoje sesijoje.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3926(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-7 klausimas. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių. Registracijos Nr.IXP-3926.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau svarstyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo papildymo įstatymo projektą. Žmogaus teisių komitetas, būdamas pagrindiniu, apsvarstė pateiktą Teisės departamento išvadą ir jai pritarė, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei. Nepritarė Signatarų klubo kanclerio pono Stasio Malkevičiaus teiktam pasiūlymui, kuriuo yra didinamas narių skaičius, žmonių skaičius. Nepritarė todėl, kad įstatymo projekto tikslas siejamas su asmenimis, kurie turėjo dalyvauti, bet nedalyvavo konkrečiame įvykyje – Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašyme, nes tuo metu atliko veiksmus, turinčius svarbią reikšmę Lietuvos ateičiai. Visi kiti, kurie atėjo po to, galėtų ieškoti atsakymo parlamentarų rentos atsiradimo idėjoje. Bet tai jau ateities seimų svarstymas. Po svarstymo pagrindinis komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė šiam įstatymo projektui po svarstymo. Kadangi nėra komiteto pranešėjo, tai aš konstatuoju komiteto išvadą. Diskusijoje dalyvauti nėra užsiregistravusių kolegų, pataisų ir siūlymų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, svarstymo stadijoje nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3125* (priėmimas)

1-10 darbotvarkės klausimas. Vėlgi į tribūną kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką. Priimsime projektą, kurio Nr.IXP-3125.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių teikimų dėl šio įstatymo projekto nebuvo. Aš tiesiog kviesčiau eiti į jo priėmimo stadiją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Įstatymą sudaro vienas straipsnis. Gerbiamasis Čekuoli, jeigu būtų galima truputį garsą sumažinti. Gerbiamasis Čekuoli! Priimame įstatymą. Dėl 1 straipsnio ir kartu dėl viso įstatymo prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-3125 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 23.

Už balsavo 22. Įstatymas priimtas.

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3075 (svarstymas)

Rezervinis trečiasis. Kviečiu G.Dalinkevičių į tribūną. Svarstysime rezervinį trečiąjį Nr.IXP-3075.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Žmogaus teisių komitetas kaip pagrindinis nagrinėjo ir priėmė sprendimą. Kadangi 2004 m. lapkričio 4 d. priimta nauja Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto redakcija, šis svarstomas įstatymo projektas iš esmės neteko prasmės, nes jis jau gali… Jeigu bus norima teikti mažinti tuos skundų svarstymo terminus ir visa kita, jis gali būti teikiamas kaip naujo įstatymo projekto pataisa. Komiteto atskirosios nuomonės nebuvo. Bendru sutarimu jis atmetamas.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto išvadai atmesti šį įstatymo projektą? Ačiū. Projektas atmestas.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3865(2*) (priėmimas)

1-8 darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr.IXP-3865. Priėmimas. Į tribūną kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą kolegą V.Indriūną.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai Seimas pritarė po svarstymo, pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamentas pastabų neturi. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Kadangi įstatymą sudaro vienas straipsnis, todėl sprendimą priimsime iš karto dėl viso įstatymo. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega E.Šablinskas norėjo pasakyti nuomonę už.

E.ŠABLINSKAS. Išties tai labai reikalingas įstatymas ir jo pataisa. Siūlau priimti nelaukiant…

PIRMININKAS. Dėkoju. Labai išsamūs motyvai. Aš manau, visus įtikino. Prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas?

Užsiregistravo 28.

Už balsavo – 27, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3506(2*) (svarstymas)

1-13 darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3506. Svarstymo stadija. Kviečiu E.Šablinską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip pagrindinio išvadą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Buvo išsamiai svarstyta. 16 straipsnį mes paliekame nekeisdami. Komiteto išvada yra pritarti patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą G.Dalinkevičių, Žmogaus teisių komiteto pirmininką.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Žmogaus teisių komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, tačiau mes žinome, kad pagrindinis komitetas rado kitą nuostatą, todėl neprieštaraujame ir, aišku, pritariame.

PIRMININKAS. Dėkoju komitetų atstovams. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti svarstymo metu nėra užsiregistravusių. Pastabų, pasiūlymų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, nebuvo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.

Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 126 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 132¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3579(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės vienuoliktas klausimas Nr.IXP-3579. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu komiteto pirmininką J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 126 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 132¹ straipsniu įstatymo projektas. Po svarstymo siūlymų nėra gauta. Siūlyčiau pritarti ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio nėra siūlymų. Ar galime bendru sutarimu ir 2 straipsnį priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas. 4 straipsnis. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra.

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-3579 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 44.

Už balsavo – 42, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 4, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 23, 30, 40, 48, 57, 60, 64, 82, 84. 88, 97, 108, 109, 122, 123, 124 ir 125 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3146 (svarstymas)

1-12 darbotvarkės klausimas Nr.IXP-3146. Į tribūną kviečiu E.Klumbį. Svarstymo stadija.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 4, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 23, 30, 40, 48, 57, 60, 64, 82, 84, 88, 97, 108, 109, 122, 123, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – grąžinti iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Ačiū. Grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Seimo rezoliucijos „Dėl 2005, 2006 ir 2007 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas Nr.IXP-3898(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Matau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką. Tad iš eilės – 1-5b, t.y. Seimo rezoliucijos „Dėl 2005, 2006 ir 2007 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas Nr.IXP-3898.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šią rezoliuciją. Pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta, todėl pritariame bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kolegų, užsiregistravusių dalyvauti diskusijoje, nėra. Todėl teikiu balsuoti rezoliuciją priimti be pataisų. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta be pataisų, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 41. Už – 29, prieš – 4, susilaikė 7. Rezoliucija priimta.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3901* (priėmimas)

Darbotvarkės 1-9 klausimas. Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas, kurio Nr.IXP-3901.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Pastabų, pasiūlymų, kiek žinau, negauta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Pataisų ir siūlymų nebuvo iki priėmimo stadijos teikta. Todėl įstatymą priimsime iš karto, nes jį sudaro vienas straipsnis.

Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Prašom, kolegos, registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 36, už – 30, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3889(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-14 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymą. Svarstymo metu pritarė vienai Teisės departamento pastabai, kitai motyvavę nepritarė, todėl bendru sutarimu pritarė visam įstatymo pakeitimo projektui. Taigi prašau kolegų taip pat pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą G.Šivicką pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. (Balsas salėje) Laisvųjų ekonominių zonų.

G.ŠIVICKAS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento siūlymui. Komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų ir siūlymų svarstymo stadijai nebuvo teikta, tad, gerbiamieji kolegos, prašau jūsų apsispręsti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3918(2*) (svarstymas)

1-15 – įstatymo projektas Nr.IXP-3918. Vėl kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija.

G.ŠIVICKAS. Komitetas, įvertinęs Teisės departamento pastabas, pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Per svarstymo stadiją yra teikiama kolegos R.Valčiuko pataisa. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie pritartų šiai pataisai, kad ją pradėtume svarstyti? Galima pradžioje suteikti žodį kolegai R.Valčiukui. Prašom pateikti pataisą, po to priimsime sprendimą, ar pradedame ją svarstyti.

R.VALČIUKAS. Šios pataisos esmė labai paprasta. Mes ką tik pritarėme PVM 13 straipsnio pakeitimui, kurio esmė yra ta, kad už transporto priemonių nuomą, kai jos naudojamos užsienyje, neimamas 18% PVM mokestis, taikomas nulinis PVM tarifas. Taip buvo iki š.m. gegužės 1 dienos. Tačiau PVM įstatymą derinant prie Europos Sąjungos reikalavimų grynai dėl vertimo klaidų, dėl techninių klaidų vietoje transporto priemonių buvo pavartota sąvoka „transporto formos“ ir transporto priemonių nuoma už Lietuvos ribų buvo apmokestinta 18% PVM tarifu.

Dabar pripažinta, kad yra klaida, mes patys ką tik pripažinome. Vėl priėmus šį įstatymą, transporto priemonių nuoma užsienyje bus apmokestinama nuliniu PVM tarifu, bet tarpas tarp gegužės 1 d. ir šios dienos lieka. Manau, jeigu mes pripažinome, kad buvo padaryta neteisingai, klaidą atitaisome, tai atitaisome ją iki galo, o ne paliekame tų šešių mėnesių tarpo ant verslininkų pečių. Tuo labiau kad verslo įmonės sudariusios ilgalaikius kontraktus ir 18% mokesčiai už pusę metų labai atsilieptų jų įmonių veiklai. Juo labiau kad biudžetas dėl šito visiškai nenukentės, jokios įtakos neturės, biudžete tie pinigai nebuvo planuoti, jie nėra gauti, biudžetas nieko nepraranda šiuo atveju. Manau, žengus vieną žingsnį būtų logiška žengti iki galo ir įstatymo galiojimą padaryti ne nuo jo priėmimo, o nuo gegužės 1 d., kai buvo padaryta klaida.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie pritartų šiai pataisai? Yra. Pagrindinis komitetas nepritarė pateiktiems siūlymams. Buvo išdėstyta. Prašom komiteto pirmininko pavaduotoją pateikti. Kolegos manimi nenori tikėti.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė R.Valčiuko siūlymui dėl šio įstatymo projekto, tačiau aš turiu asmeninę nuomonę.

PIRMININKAS. Raštu nebuvo formuluota jūsų asmeninė nuomonė. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos R.Valčiuko… nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Klišonis norėtų kalbėti už. (Balsas salėje: Balsuojame, balsuojame.) Prašom, gerbiamasis kolega.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau balsuoti už pataisą, kurią teikė gerbiamasis R.Valčiukas, ir dar kartą noriu pasakyti, kad kažkas yra atsakingas už vertimo klaidą, o kažkas dėl to turi nuostolių. Kokią mes akcentuojame atsakomybę valstybės tarnautojų, dėl kurių klaidos įmonės turi mokėti pusę metų mokestį?

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos R.Valčiuko pataisai, teikiamai 13 straipsniui, įstatymo projektui Nr.IXP-3918, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė. Užsiregistravo 38. Už balsavo 28, prieš nėra, susilaikė 8. Pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, daugiau pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui su ką tik priimta pataisa? Ačiū, priimta.

Sveikatos sistemos įstatymo 2, 11, 41, 47, 63, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3853(2*) (priėmimas)

1-6 darbotvarkės klausimas. Kviečiu kolegą J.Matulevičių. Priiminėsime įstatymo projektą, kurio Nr.IXP-3853, – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, spalio 11 d. posėdyje nusprendė iš dviejų alternatyvių projektų pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-3853 ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Spalio 19 d. posėdyje nuspręsta pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Siūlyčiau priiminėti šį įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų ir siūlymų nebuvo. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Ar 4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? 6 straipsnis priimtas.

Kolegos, baigiame priėmimą pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio Nr.IXP-3853, būtų priimtas? Kolega N.Medvedev. Nuomonė už? Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 44, už balsavo 43, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Lobistinės veiklos įstatymo 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3781 (svarstymas)

1-16. Kviečiu kolegą J.Razmą pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3781 – Lobistinės veiklos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Teikėjas – A.Paulauskas.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, šiuo atveju pačiam Seimo Pirmininkui, Lobistinės veiklos įstatymo pataisas. Jos ir klausymų, ir svarstymų metu susilaukė didelės kritikos iš tų visuomeninių organizacijų, kurias jis paliestų, nes šiuo projektu buvo pabandyta ir visuomenines organizacijas įsprausti į komercinių lobistų rėmus. Žinoma, tam tikrai nėra pakankamo pagrindo ir, matyt, tokios iniciatyvos galėjo atsirasti tiems registruotiems lobistams bandant išnaudoti susidariusią situaciją, kai viena iš visuomeninių organizacijų, būtent Šilumos tiekėjų asociacija, galbūt ne pačiu sėkmingiausiu būdu čia, Seime, atstovavo savo interesams priimant Šilumos įstatymą. Projektas sulaukė, kaip minėjau, daug kritikos, daug kritiškų išvadų čia surašyta. Ir siūlymas grąžinti tobulinti yra platesnis negu grąžinti tobulinti tik tuos straipsnius. Aš manau, kad tobulinant reikėtų pradėti nuo konceptualių diskusijų, kodėl pas mus lobistinė sistema nepakankamai veikia ir, ko gero, reikėtų kalbėti apie viso įstatymo pataisas, o ne tik apie čia sprendžiamus aspektus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega Šablinskai, jūsų nuomonė už ką?

E.ŠABLINSKAS. Mano už tai, kad grąžintume. Aš tik galiu papildyti, kad tam įstatymui iš naujo kurti reikia sudaryti darbo grupę. Diskusijos turėtų trukti ne mažiau kaip 3–4 mėnesius, kad galėtų įsitraukti daugiau organizacijų. Šiuo atveju gerą įstatymą konkrečiai patys lobistai norėjo… įtraukiant visuomenines organizacijas ir sukelti visišką neaiškumą, pasislėpti visuomeninių organizacijų fone. Dėl to mes ir siūlom svarstyti…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsas iš salės: taip.) Ačiū, įstatymas bendru sutarimu grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo projektas Nr.IXP-3885(2*) (svarstymas)

1-17 darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr.IXP-3885, svarstymo stadija. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą, Sveikatos reikalų, Biudžeto ir finansų komitetų pasiūlymus, atitinkamai patobulino ir bendru sutarimu pritarė patobulintam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą J.Matulevičių pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, išnagrinėjo įstatymo projektą Nr.IXP-3885 ir pritarė jam atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas. Siūloma nutarimo įsigaliojimą nustatyti nuo 2005 metų sausio 1 dienos. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks kolega G.Šivickas. Gintautai, prašome į tribūną.

G.ŠIVICKAS. Komitetas apsvarstė šį nutarimo projektą ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų ir siūlymų svarstymo metu nebuvo teikta. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai iš salės: taip.) Ačiū, pritarta. Kviečiu Teisingumo ministerijos viceministrą Gintarą Švedą pateikti įstatymo projektą, kurio Nr.IXP-3939, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo projektą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.IXP-3939 (pateikimas)

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė jums teikia Administracinių teisės pažeidimų kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo projektą. Iš esmės tai yra naujasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Naujojo kodekso projekto struktūra, palyginti su dabar galiojančiu kodeksu, skiriasi iš esmės. Buvo apsispręsta, kad kaip ir baudžiamojoje justicijoje, taip ir administracinėje turi būti du kodeksai. Vienas būtų materialusis, kuris apibrėžtų administracinės teisės pažeidimus, taip pat už juos galimų taikyti nuobaudų sąrašą, šių nuobaudų skyrimo procedūrinę tvarką, o Administracinio proceso kodeksas reglamentuotų procesinius administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo klausimus. Naujojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos iš esmės yra suderintos su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, yra pateikiamas priedas visų Europos Sąjungos teisės aktų, su kuriais šis kodeksas yra derinamas. Taip pat naujajame kodekse yra numatyta nauja aplinkybių, šalinančių administracinę atsakomybę, sistema. Nuobaudos iš esmės lieka tos pačios, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą dėl turto konfiskavimo, keičiasi turto konfiskavimo samprata ir turinys.

Kitas esminis momentas, kad yra nustatomos nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, tai yra į ką privalo atsižvelgti teismas arba pareigūnas, skiriantis administracinę nuobaudą, ir kokią įtaką tam turi lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atkreipsiu dėmesį, kad palyginti su dabar galiojančiuoju sumažinama administracinių baudų maksimali riba. Ji fiziniams asmenims gali būti tik iki 5000 litų, o juridiniams asmenims pagal šį kodeksą – iki 50 tūkst. litų.

Tai tiek trumpai apie šį projektą. Prašyčiau pritarti po pateikimo, nes tokia, sakyčiau, formali fiksavimo riba leistų grupei, kuri rengia Administracinio proceso kodeksą, užbaigti darbą ir pateikti Seimui šio kodekso antrąją dalį. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu su nauju atliktu darbu – naujojo kodekso parengimu. Noriu paklausti. IX skyriuje kalbama apie vaiką ir vaiko teises. Čia turimi galvoje asmenys iki 16 metų ar jaunesni? Patikslinkite. Ir baudos. Jūs minėjote apie piniginių baudų sumažinimą. Ar su vaiko teisėmis susijusioje srityje ne per daug sumažinta: psichinis vaiko žalojimas – maksimali bauda iki 500 litų. Pavyzdžiui, už telefono automato tyčinį sugadinimą bauda iki 1000 litų, už pašto dėžutės sulaužymą – iki 500 litų. Psichinė vaiko sveikata, jeigu taip galima pasakyti, prilyginta pašto dėžutei.

G.ŠVEDAS. Į jūsų klausimą aš atsakyčiau, kad šiandien mes turime nenormalią situaciją, nes administracinė atsakomybė, kuri pagal viską turi būti švelnesnė negu baudžiamoji baudos, kaip nuobaudos arba kriminalinės bausmės, prasme, administracinė bauda yra tikrai griežtesnė. Todėl šiandien šis projektas orientuotas į Baudžiamojo kodekso nuostatas pagal logiką, kad administracinė aukščiausia bauda retais atvejais gali viršyti Baudžiamajame kodekse numatytą baudą.

Į klausimo antrąją dalį atsakysiu taip. Šiuo atveju turėkime omeny, kad tai nesusiję su rimtomis pasekmėmis. Jeigu vaiko psichikai kyla rimtų pasekmių, mes turėsime baudžiamąją atsakomybę su visai kitomis poveikio priemonėmis, iki laisvės atėmimo imtinai.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau sužinoti, nes nemačiau projekto. Gal atsakysite. Kai mes svarstėme Darbo kodeksą, susidūrėme su tam tikra problema. Tai prieštaravimai tarp Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Darbo kodekso dėl žalos atlyginimo. Mes bandėme surasti protingą formuluotę Darbo kodekso naujose pataisose, bet galbūt dabar būtų lengviau pataisyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Kalbu apie žalos atlyginimą, kai žmogus gauna minimalų atlyginimą, ir jam žalos atlyginimas iki 70% jo gaunamų pajamų. Tada šeimai lieka labai maži pinigai, mes įstumiame žmogų į skurdo zoną. Darbo kodekse buvo 50%, bet Administracinių teisės pažeidimų kodeksas aukščiau, todėl gal reikėtų, kai jūs peržiūrite, sumažinti normą nuo pajamų. Labai ačiū.

G.ŠVEDAS. Į šį klausimą atsakysiu taip. Jūsų klausimas bus sprendžiamas Administracinio proceso kodekse. Problemą, kurią jūs iškėlėte, aš perduosiu darbo grupės projekto vadovui, kad jie pasižiūrėtų šį aspektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl papildomo nėra siūlymų. Apsiribojame Teisės ir teisėtvarkos komitetu. Siūloma svarstyti naujos kadencijos Seimo pirmojoje sesijoje. Dėkoju.

Transporto lengvatų įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3527(2A). Transporto lengvatų įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3527(A) (pateikimas)

Darbotvarkės 1-19 klausimas. Tai yra du projektai. Į tribūną kviečiu Susisiekimo ministerijos viceministrą Valerijų Ponomariovą. Įstatymo projektai Nr.IXP-3527(2A) ir Nr.IXP-3527(A). Transporto lengvatų įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.

V.PONOMARIOVAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, Seimo nariai. Siūlomais Transporto lengvatų įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimais siekiama tokio tikslo: patikslinti 5 straipsnio 3 dalį nurodant, kad aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentai bei profesinių mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50% nuolaida, bei atitinkamai pakeisti 8 straipsnio 3 punktą ir 6 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.

Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato važiavimo keleiviniais traukiniais bilietams 50% nuolaidą aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentams bei profesinių mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviams.

Įstatymo 8 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vežėjų išlaidos, negautos pajamos, susijusios su važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų taikymu, kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Deja, dabar galiojantis įstatymas nenumato tokios nuolaidos studentams, įsigyjantiems važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą. Pritarus šiam įstatymo projektui būtų panaikinta nelygiavertė padėtis ne tik tarp pačių studentų (vieni naudojasi transporto lengvatomis, o kiti neturi jokių galimybių), bet ir tarp vežėjų. Geležinkelio vežėjų išlaidos, negautos pajamos dėl studentams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Keleivinio kelių transporto vežėjų, kurie šiuo metu studentams suteikia 30% nuolaidą važiavimo bilietui tolimųjų reguliaraus susisiekimo autobusais… savo pajamų sąskaita.

Įstatymo projektui įgyvendinti papildomai reikės skirti lėšų iš valstybės biudžeto. Keleivinio kelių transporto vežėjų išlaidoms, negautoms pajamoms kompensuoti dėl studentams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais nuolaidų Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ skaičiavimais reikės apie 5,8 mln. litų. Vyriausybės pateiktame 2005 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti 3 mln. litų. Toks pateikimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūsų norėtų paklausti 2 Seimo nariai. Kolega R.Palaitis. Prašau.

R.PALAITIS. Gerbiamasis viceministre, reaguojant į jūsų paskutinius žodžius ir kyla klausimas. Paskaičiuota, kad lengvatoms dengti iš biudžeto reikės beveik 6 mln. litų, o biudžete suplanuoti tik 3 mln. litų. Kaip čia bus?

V.PONOMARIOVAS. Atsakymas yra toks. Kadangi šis įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo pradėtas rengti labai vėlai, buvo rasta galimybė skirti tik 3 mln. litų. Tačiau kai kitų metų viduryje bus atliekamas biudžeto koregavimas, pažiūrėsime, kaip mums seksis su lengvatų kompensavimu. Manau, biudžete atsiras pinigų.

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, kad šio įstatymo reikia, studentai šią problemą kėlė jau seniai. Po įstatymo pataisos pateikimo kreipėsi daug vakarinių studijų studentų iš tolimų regionų. Ar komisijoje nebuvo nagrinėjamas ir šis klausimas?

V.PONOMARIOVAS. Mes nenagrinėjome šio klausimo, o studentų ir moksleivių atstovai to nesiūlė.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, atsakėte į visus klausimus. Dėkoju jums. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Kolegė B.Vėsaitė norėtų pasakyti nuomonę už.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, manau, kad iš tikrųjų čia mums būtų tikrai nemažas indėlis į lygių galimybių sudarymą kaimo ir miesto vaikams siekti mokslo. Manau, kad tie 5,8 mln. tikrai yra ne per dideli pinigai, kad visos Respublikos vaikai siektų mokslo ir geresnio gyvenimo. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti kito Seimo pirmojoje sesijoje. Ačiū. Baigėme nagrinėjimą. Taip pat, kaip minėjau, buvo pateiktas alternatyvus projektas. Jį teikia kolega P.Gražulis, bet kadangi nėra pranešėjo, jo ir nesvarstysime.

Įstatymo „Dėl Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3940 (pateikimas)

Į tribūną kviečiu kultūros ministrę ponią Romą Žakaitienę. Svarstysime įstatymo projektą Nr.IXP-3940. Pateikimas.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusių metų spalio 17 dieną UNESCO generalinė konferencija Paryžiuje priėmė Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Mes kreipiamės į jus prašydami ratifikuoti šią konvenciją. Ši konvencija iš esmės… Prisijungus prie šios paveldo apsaugos konvencijos Lietuvos dvasinės kultūros apsaugos klausimai – išsaugojimas, archyvavimas, dokumentavimas, populiarinimas ir visuomenės priėmimo užtikrinimas – būtų sprendžiami laikantis tų pačių teisinių nuostatų, kaip tai būtų daroma kitose šalyse, kurios prisijungs prie šios konvencijos. Siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, niekas nenorėjo jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Ačiū. Kitų siūlymų nėra. Siūloma svarstyti kito Seimo pirmojoje sesijoje.

Pagrindinė darbotvarkė išnagrinėta. Liko du rezerviniai klausimai. Trys rezerviniai klausimai.

Baudžiamojo kodekso papildymo 250¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3902(2*) (svarstymas)

Rezervinis pirmasis – Baudžiamojo kodekso papildymo 250¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3902. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Baudžiamojo kodekso papildymo 250¹ straipsniu įstatymo projektas buvo svarstytas. Buvo gauta labai daug pastabų. Komitetas į daugelį jų atsižvelgė ir patobulino įstatymo projektą. Bendru sutarimu pateikė jums patobulintą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Sadecką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, pateikti komiteto išvadą.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą, jam pritarė bendru sutarimu. Aš, kaip projekto autorius, galėčiau pritarti patobulintam įstatymo projektui, kurį pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome komitetų išvadas. Siūlymų ir pataisų per svarstymo stadiją nebuvo teikta. Dėl balsavimo motyvų prašom kalbėti po svarstymo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.

Civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-931(2*) (svarstymas)

Rezervinis antrasis – Civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-931. Kviečiu kolegą R.Šukį, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoją. Svarstymo stadija.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kurio Nr.IXP-931. Šio projekto svarstymo praeitame posėdyje metu buvo padaryta pertrauka. Papildomai komitete buvo išnagrinėta Teisės departamento pastaba arba pasiūlymas, kaip reikėtų projektą tobulinti. Komitete buvo nuspręsta Teisės departamento pastabai ir pasiūlymui nepritarti. Todėl yra paliktas tas patobulintas projekto variantas, kuris buvo ir praeitą kartą. Todėl prašyčiau pritarti komiteto išvadai ir po svarstymo pritarti pateiktam patobulintam Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Gerbiamieji kolegos, klausčiau jūsų nuomonės po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos likviduotos Staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ privatizavimo, veiklos ir likvidavimo aplinkybėms ištirti išvadų“ projektas Nr.IXP-3931 (svarstymas ir priėmimas)

Ir paskutinis rezervinis projektas, tai Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris“ privatizavimo, veiklos ir likvidavimo aplinkybėms ištirti. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną kolegą V.Fiodorovą. Svarstymo stadija.

V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po pateikimo jokių pasiūlymų ir pastabų dėl nutarimo projekto nėra, todėl siūlau pradėti priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimui? Pritarta. Pradedame priėmimą. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Ačiū, 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.

Baigėme priėmimą pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, prašau kalbėti dėl viso Seimo nutarimo priėmimo – nuomonės už, nuomonės prieš. Prašau nuomonę už – kolega E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Komisijos darbą galima vertinti teigiamai, kartu ir Seimo. Seimas, parlamentarai atliko savo darbą. Visa kita liko jau baudžiamoji atsakomybė. Vyks teismai ir tada bus padėtas galutinis taškas. Taigi siūlau balsuoti už pateiktą sprendimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už balsavo 39, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio. Darbotvarkėje buvo nagrinėjamas 1-21 klausimas, kuriam mes pritarėme po pateikimo. Tai Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3942. Čia nepaminėjome, kad Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar bendru sutarimu galime pritarti skubos tvarkai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.

Seimo narių pareiškimų nėra. Tad, gerbiamieji kolegos, skelbiu šios dienos posėdį baigtą. Linkiu jums gero poilsio.