Tryliktasis (566) posėdis
2004 m. lapkričio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

2004 m. lapkričio 4 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Kolegos, pradedame lapkričio 4 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Prašau registruotis. Užsiregistravo 41 kolega. Na, išties nepakankamai, kad pradėtume svarstyti Statuto pakeitimus. Gerbiamieji kolegos, visų pirma reikėtų mums pasitvirtinti šios dienos darbotvarkę. Ar galėtume tą padaryti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 41 Seimo narys. Tiesa, atėjo, bet ne tiek daug kolegų, todėl darbotvarkės 1-1 klausimą siūlyčiau atidėti vėlesniam laikui, kai seniūnai surinks pakankamą skaičių Seimo narių, nes remiantis Statuto 262 straipsniu Seimo statutas ir jo straipsniai gali būti naikinami, papildomi arba keičiami didesne kaip pusė visų Seimo narių balsų dauguma. Minimum turėtų dalyvauti daugiau kaip 71 Seimo narys. Todėl pradedame nuo darbotvarkės 1-6 klausimo, nes prieš tai nėra klausimus pateikiančių kolegų.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 7, 9, 14, 15, 18, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3874(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-6a klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3874. Priėmimo stadijoje jį pristatys Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V.Simulik.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis. Po svarstymo jokių siūlymų dėl šio projekto negauta, Teisės departamento išvadose pretenzijų nėra. Komitetas siūlo priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio priėmimo. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galime 2 straipsnį priimti? 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? Priimtas. 4 straipsnis. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Priimtas. 5 straipsnis. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? Priimtas. 6 straipsnis. Ar bendru sutarimu galime priimti? Priimtas. 7 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 8 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Baigiame, kolegos, priėmimą pastraipsniui. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio Nr.IXP-3874, būtų priimtas, balsuojate už. Gerbiamieji kolegos, kolega Indriūnai, vyksta balsavimas dėl įstatymo priėmimo. Prašome registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 72, už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 1 straipsnio pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3892* (svarstymas)

Darbotvarkės 1-6b klausimas. Kviečiu į tribūną kolegą V.Simuliką. Svarstymo stadija. Įstatymo projektas Nr.IXP-3892. Komiteto išvadą kviečiu pristatyti komiteto pirmininką V.Simuliką.

V.SIMULIK. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 1 straipsnio pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo. Į gautas Teisės departamento išvadas atsižvelgta. Daugiau siūlymų negauta ir pasiūlytas naujas suredaguotas projektas, kuriam komitete pritarta. Prašau po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų ir siūlymų po svarstymo šiam įstatymo projektui nebuvo. Prašau, gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3893* (svarstymas)

Darbotvarkės 1-6c klausimas. Įstatymo projektas Nr.IXP-3893. Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto išvadą pristatyti komiteto pirmininką V.Simuliką.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Alternatyvių projektų negauta. Teisės departamentas pastabų neturėjo. Po svarstymo komitetas siūlo pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų svarstymo stadijoje nebuvo teikta. Diskusijoje dalyvauti taip pat nėra užsiregistravusių kolegų. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3894(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-6d klausimas. Projektas Nr.IXP-3894. Taip pat svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską pristatyti komiteto išvadą.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Kadangi šis projektas yra projektų Nr.IXP-3892 ir Nr.IXP-3893 lydintysis, todėl siūloma, kad jis turėtų būti svarstomas kartu su minėtais projektais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą komiteto pirmininką V.Simuliką.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo papildomas šiuo klausimu. Komitetas pritarė šiam projektui ir pagrindiniam komitetui siūlo pritarti šiam projektui be jokių papildomų siūlymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome išvadas svarstymo stadijoje. Siūlymų ir pataisų svarstymo stadijoje nebuvo teikta. Gerbiamieji kolegos, klausčiau dėl balsavimo motyvų po svarstymo ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju, pritarta.

Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Prašau registruotis. Gerbiamieji kolegos, vyksta registracija. Pasitikrinsime, ar yra pakankamas Seimo narių skaičius, kad galėtume imtis Seimo statuto pakeitimų svarstymo.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-1 klausimas. Svarstysime teisės aktą – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto kai kurių straipsnių, trisdešimt aštuntojo ir trisdešimt devintojo skirsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 44¹ straipsniu ir dvidešimt septintuoju¹ skirsniu bei keturiasdešimtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektą, registracijos Nr.IXP-3784. Priėmimo stadija. Tribūnoje – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78, 113, 135, 136, 137, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 straipsnių, trisdešimt aštuntojo ir trisdešimt devintojo skirsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 44¹ straipsniu ir dvidešimt septintuoju1 skirsniu bei keturiasdešimtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.IXP-3784(2*) (priėmimas)

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo plenariniame posėdyje buvo gauta kelių Seimo narių pasiūlymų ir Teisės departamento pastabų. Iš karto norėčiau pasakyti, kad komitetas visas apsvarstė ir pritarė Teisės departamento aštuntai pastabai, kuria siūloma konkreti 180⁶ straipsnio 2 dalies formuluotė. Vienoms pastaboms pritarta, kitoms nepritarta. Aš turbūt galėčiau išvardyti pastraipsniui, kurioms pritarėme, kurioms ne?

PIRMININKAS. Ne. Gal jūs pateikite Teisės departamento.

J.SABATAUSKAS. Taip. Teisės departamento pastaboms dėl 2 straipsnio nepritarta, dėl 4 straipsnio pritarta, dėl 135 straipsnio 3 dalies 6 punkto nepritarta, dėl 136 straipsnio 3 dalies nepritarta. Dėl 155 straipsnio 4 ir 5 dalių taip pat nepritarta – šeštai pastabai. Septintai pastabai pritarta. Aštuntai, kaip minėjau, pritarta, nes siūloma konkreti formuluotė. Devintai pastabai dėl 180¹⁸ straipsnio nepritarta. 10 pastabai pritarta. Tai tiek buvo Teisės departamento pastabų.

Dėl Seimo narių turbūt svarstysime vėliau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, girdėjote Teisės departamento išvadą, kuri buvo pakomentuota. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio pataisų ir siūlymų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nebuvo. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimta.

4 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galėtume priimti 4 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Priimta.

6 straipsnis. 6 straipsniui yra teikiamos kolegų J.Čekuolio, J.Karoso ir A.Sadecko pataisos. Prašau pataisų autorius pateikti pataisą. J.Karoso nėra, J.Čekuolio nėra. Tada prašyčiau kolegą J.Sabatauską pateikti pataisą, kurią teikia kolegos J.Čekuolis ir J.Karosas.

J.SABATAUSKAS. Kolegos J.Karosas ir J.Čekuolis siūlo bazinio 44 straipsnio 2 dalį papildyti, kad Užsienio reikalų komitetas, kaip ir Europos reikalų komitetas, sudaromas šio Statuto 44¹ straipsnio nustatyta tvarka. Iš esmės galbūt reikėtų pirma svarstyti dėl 44¹ straipsnio 3 dalies, nes ten yra esmė, o po to kaip išvada būtų 2 dalis.

Kolegos siūlo, kad Užsienio reikalų komitetas būtų sudaromas iš ne mažiau kaip 10 Seimo narių ir ne mažiau kaip 17 Seimo narių pagal proporcinį Seimo frakcijų atstovavimo principą. Ten deleguojami frakcijų žmonės, atsakingi už užsienio politiką, ir pagal pareigas šio komiteto nariais taptų Europos reikalų komiteto pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas arba pavaduotojas. Kadangi išskirtinis komitetas yra Europos reikalų komitetas, kurio nariais yra Seimo nariai, esantys ir kitų komitetų nariais, čia norima padaryti dar vieną tokį komitetą, kurio būtų paraleliai ir kitų komitetų pirmininkai… Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes tikrai mano, kad nėra reikalo, nes Užsienio reikalų komitetas, skirtingai negu Europos reikalų komitetas, yra labiau šakinis. Be to, anksčiau buvo pritarta kolegos J.Razmos siūlymui, kur buvo siūloma išbraukti šią normą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ypač prašau seniūnų dėmesio! Nėra pataisų autoriaus, o mums vis dėlto reikėtų, kad svarstytume pataisas 6 straipsniui, priimti 7 straipsnį. Komiteto pirmininkas formulavo motyvus, dėl ko reikėtų priimti kolegų J.Čekuolio ir J.Karoso pataisas 7 straipsniui, kad grįžtume prie 6 straipsnio, nes šios pataisos ir reglamentuoja komiteto sudėtį, kurią nusako 6 straipsnis. Todėl, gerbiamieji kolegos, mes dabar nesvarstome 6 straipsnio, o svarstome 7 straipsnį. 6 straipsnį priimsime po 7 straipsnio, jeigu bus pritarta pataisoms, kurias teikė tie patys kolegos, kurių nė vieno nėra salėje.

J.Razma norėtų dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA. Aš tik norėčiau akcentuotai išgirsti, kad atskirai bus teikiama balsuoti dėl minėto straipsnio 3 dalies, kur yra siūloma sudaryti išimtį dėl privalomumo turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Aš kitiems šio straipsnio siūlymams nepritariu, bet kad būtų tas leidimas, aš pritariu, kad nebūtų už viską urmu balsuojama.

J.SABATAUSKAS. Čia bus atskiras pasiūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Razma, taip, mes sutinkame su jūsų siūlymu 7 straipsniui. Iš tiesų yra teikiamos trys atskiros minėtų kolegų pataisos. Todėl pradėsime svarstyti jums sutinkant 7 straipsnį, grįšime prie 6 straipsnio. Dabar yra trys pataisos 7 straipsniui, kurias teikia kolegos J.Čekuolis ir J.Karosas. Pirmoji yra susijusi su pavadinimu. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Komitetas nepritarė tam pavadinimui. Todėl prašau gerbiamuosius kolegas išsakyti savo nuomones dėl minėtų J.Čekuolio ir J.Karoso teikiamų pataisų, kad pradėtume jas svarstyti, dėl paramos. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šias pataisas, t.y. pirmą pataisą 7 straipsniui dėl pavadinimo? Prašom registruotis. Kurie remiate, paspauskite mygtuką „už“, kad būtų pradėta svarstyti ši pataisa.

29 Seimo narių, kurie paremtų svarstymą, nėra, todėl automatiškai kreipiuosi į komiteto pirmininką. Ar galime svarstyti 7 straipsniui antrą pataisą?

J.SABATAUSKAS. Kuri susijusi su to straipsnio 3 dalimi?

PIRMININKAS. Taip, taip.

J.SABATAUSKAS. Dėl komiteto sudėties?

PIRMININKAS. Taip, kadangi pavadinimo mes…

J.SABATAUSKAS. Aš tik tiek noriu pasakyti, kad komitetas nepritaria. Turbūt negalim.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų antrąją 7 straipsnio pataisą, kurią trečiajai daliai teikia kolegos J.Čekuolis ir J.Karosas? Prašau paspausti mygtuką „už“.

Septyni. Tada netenka prasmės turbūt ir dėl trečiojo siūlymo, kuris yra ketvirtajai daliai, todėl 7 straipsnio pataisos nesvarstomos.

Gerbiamieji kolegos, grįžtame į 6 straipsnį. Kolegų J.Čekuolio ir J.Karoso pataisos 6 straipsniui nėra svarstomos, nes nebuvo pritarta net pradėti jas svarstyti kalbant apie 7 straipsnį. Dar yra teikiama pataisa 6 straipsniui. Ją teikia kolega A.Sadeckas, todėl prašyčiau kolegą A.Sadecką pateikti šią pataisą.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau pataisoje numatyti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. To reikalautų komiteto darbo specifika ir tiesiog normalus darbo organizavimas, nes tas reikalavimas atitiktų mūsų parlamento, kaip NATO valstybės parlamento, saugumo strategijos reikalavimus. Tiesiog būtų galima efektyviau dirbti, nedarant problemų nei Seimo nariams, kurie dirba komitete, nei būsimiesiems komitetų pirmininkams, kuriems reikės organizuoti komitetų darbą. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju pataisos autoriui. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą?

A.SADECKAS. Komitetas pritarė…

J.SABATAUSKAS. Komitetas pritarė šiai…

PIRMININKAS. Prašome paspausti mygtuką „už“. To reikalauja Statutas.

J.SABATAUSKAS. Keturi balsai už, du – prieš…

PIRMININKAS. Kai bus pritarta, kad pradedame svarstyti, tada jau išklausysime komiteto išvadą, dėl balsavimo motyvų, bet tai po pagrindinės komiteto išvados ir po svarstymo, t.y. per priėmimą. To reikalauja Statutas. Reikalingi 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą.

33 Seimo nariai remia. Pradedame svarstyti. Pataisą pateikė kolega A.Sadeckas. Girdėjome. Prašau kolegą J.Sabatauską pateikti komiteto nuomonę dėl šios pataisos ir išvadą.

J.SABATAUSKAS. Išvada tokia, kad komitetas, vis dėlto įvertindamas tai, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas reglamentuoja tvarką ir asmenų… subjektus, kurie be atskiro leidimo gali turėti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija. Seimo nariams būtina tokia tvarka kaip ir visiems kitiems. Komitetas vis dėlto keturiais balsais už, dviem – prieš, vienam susilaikius pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Matulevičius. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Aš tikrai noriu palaikyti šią pataisą, nes dirbdamas ketverius metus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete pats mačiau, kad tie kolegos, kurie neturėjo leidimo dirbti su slapta informacija, tiesiog jautėsi labai nekaip, ypač kai tai būdavo daroma matant žurnalistams, kai jiems reikėdavo išeiti iš posėdžių. Iš tikrųjų mes net pačius Seimo narius pastatom į labai keblią padėtį, jei jie neturi tų leidimų. O buvo ir bus taip, kad ne visi galės gauti šiuos leidimus, nes atrankos sistemos iki išrinkimo Seimo nariu nėra. Aš siūlyčiau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ši pataisa prieštarauja Konstitucijai, nes ji skirsto Seimo narius į dvi grupes – tuos, kuriems yra duodami leidimai, ir tuos, kuriems nėra duodami leidimai. Aš manau, kad Seimo narys, iškilmingai prisiekęs čia, šioje salėje, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, turi visas teises dalyvauti bet kokio komiteto darbe, todėl siūlau jums balsuoti prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia kolega A.Sadeckas 6 straipsniui, kuriai pritaria pagrindinis komitetas, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 77. Už balsavo 56, prieš – 2, susilaikė 17. Pataisai pritarta. Daugiau pataisų 6 straipsniui nebuvo. Dėl balsavimo motyvų dėl viso 6 straipsnio prašau kalbėti. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį su ką tik priimta pataisa? (Balsai salėje)

J.SABATAUSKAS. Užsienio reikalų komiteto…

PIRMININKAS. Septintajam… Mes dar prieisime prie jo, gerbiamasis Jurgi. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu priimti? Yra prieštaraujančių. E.Klumbys prieštarauja. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad 6 straipsnis būtų priimtas… Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų žodis E.Klumbiui. Nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pakartoti vieną ir tą patį – kad šis straipsnis, jeigu jis bus priimtas, mano nuomone, prieštaraus Konstitucijai, todėl nereikėtų balsuoti už šį projekto straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis su ką tik priimta pataisa, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyksta registracija ir balsavimas. Prašau gerbiamuosius kolegas užimti vietas. Reikalingas 71 Seimo narys, kad straipsnis būtų priimtas.

Užsiregistravo 78. Už 6 straipsnį balsavo 59. Kolegė I.Šiaulienė siūlo pakartoti balsavimą. Frakcijos vardu siūlote, taip? Gerbiamieji kolegos, kartoju balsavimą. Prašau atsisėsti į savo vietas. Netrukdykime mums visiems brangaus laiko. Gerbiamieji kolegos, tenkiname Socialdemokratų frakcijos siūlymą pakartoti balsavimą. Gerbiamieji kolegos, prašome atsisėsti į savo vietas. Kartojame balsavimą dėl 6 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis, spaudžiate mygtuką „už“, kas turite kitą nuomonę – balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta pakartotinas balsavimas dėl 6 straipsnio.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Už balsavo 73, prieš – 3, susilaikė 10. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. 7 straipsniui taip pat buvo teikta pataisa, kurią teikė kolegos J.Čekuolis ir J.Karosas. Prašau gerbiamąjį J.Karosą pristatyti pataisą dėl Užsienio reikalų komiteto nariams taikytinų sąlygų, taip pat dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Prašom.

J.KAROSAS. Ten yra ta pati bendra koncepcinė idėja, nes Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare prasiplečia funkcijos, kurios šiuo atveju tenka Europos komitetui ir Užsienio reikalų komitetui, todėl tam tikra prasme koreguojama ir Užsienio reikalų komiteto struktūra. Taip pat papildomai dar yra įrašoma ta pastabėlė, kurią čia ką tik aptarėme, dėl informacijos slaptumo. Reikalas tas, kad jeigu Užsienio reikalų komiteto nariai neturi slaptumo, tai tuomet tam tikros informacijos, kuri ateina diplomatiniais klausimais iš Užsienio reikalų ministerijos, jie negali žinoti, o tada, savaime suprantama, daugelio dalykų jie negali svarstyti. Dėl to tai yra savaime suprantamas dalykas, nieko čia ypatingo nėra ir jokių konstitucinių pažeidimų aš nematau, nes tam tikra tvarka visame pasaulyje, deja, slaptumo yra. Prašau paremti šias pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų šią pataisą? Prašome paspausti mygtuką „už“, kad būtų pradėta svarstyti.

59 Seimo nariai remia šią pataisą. Prašau komiteto išvadą dėl šios pataisos.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritaria šiam siūlymui, nes tas klausimas jau anksčiau buvo svarstytas ir buvo pritarta kolegos J.Razmos siūlymui išbraukti ir Užsienio reikalų komitetui netaikyti reikalavimų Seimo nariams, kurie taptų Užsienio reikalų komiteto nariais, būtino leidimo susipažinti su slapta informacija.

PIRMININKAS. Už pataisą – kolega J.Razma. Prašom kalbėti.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal čia esama ir mano kaltės, kai anksčiau svarstant kompleksinę mano pataisą per klaidą galbūt buvo išbrauktas ir šis slaptumas, aš dėl to labai apgailestauju. Šiandien aš balsavau už J.Karoso pataisą, kai svarstėme komitete, nes manau, kad tie patys argumentai, kuriuos mes ką tik apsvarstėme dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, tikrai galioja ir dėl Užsienio reikalų komiteto. Tikrai gali būti ne mažesnis specifinės slaptos informacijos sriautas šiam komitetui, todėl aš prašyčiau paremti kolegos J.Karoso pataisą, kuri atkuria tvarką šiame straipsnyje ir šiame komitete.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, tai yra dar viena pataisa, kuri prieštarauja Konstitucijai, ir aš siūlyčiau tada, nes čia ištisai eina pataisos, kurios prieštarauja Konstitucijai, mano nuomone, pirmiausia taisyti Konstituciją, įrašyti į ją nuostatą, kad Seimo nariu gali būti tik tas, kuris gauna teisę dirbti su slapta informacija. Tada viskas sustos į savo vietas ir visi Seimo nariai bus lygūs, ir tada nekils jokių problemų. O dabar mes vienus padarome geresnius, o kiti, kurie netgi nenorės, kad juos tikrintų slaptos tarnybos, jau bus blogesni.

PIRMININKAS. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Karoso teikiamai pataisai ir kolegos J.Čekuolio 7 straipsniui, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas dėl pataisos.

Užsiregistravo 69. Už pataisą balsavo 60, prieš – 3, susilaikė 6. Pataisai pritarta. Dėl viso 7 straipsnio, kolegos, darome pertrauką. Kolegos, pataisai pritarta. Pataisa priimta, bet toliau mes negalime svarstyti dėl dviejų priežasčių, kad salėje užsiregistravo 69 Seimo nariai, o antra priežastis, kad atėjo laikas svarstyti biudžetą. Todėl daroma pertrauka. Dėkoju komiteto pirmininkui. (Balsai salėje) Greičiausiai iki kito posėdžio. (Balsas salėje: popietinio?) Daroma pertrauka iki kitos posėdžio dienos.

2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3897(2) (antrasis svarstymas)

Kolegos, svarstome darbotvarkės 1-2 klausimą – 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.IXP-3897. Antrasis svarstymas. Kviečiu finansų ministrą A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl patobulinto 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Kaip žinote, praeitą savaitę Vyriausybė posėdyje svarstė ir išanalizavo Seimo frakcijų, komitetų bei Seimo narių pasiūlymus. Įvertinusi valstybės finansines galimybes juos įgyvendinti, siūlo patobulinti ateinančių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

Seime svarstant pirminį projekto variantą buvo pateikta apie 100 pasiūlymų didinti asignavimus. Bendras lėšų poreikis visiems šiems siūlymams įgyvendinti sudarė per 500 mln. litų. Tobulindami biudžeto projektą, vertinome visus gautus pasiūlymus. Atsižvelgę į esamas finansines galimybes, siūlome patobulintame biudžeto projekte asignavimus padidinti 28,7 mln. litų, atitinkamai sumažinus valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Norėčiau supažindinti…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis ministre, vieną sekundėlę. Kolegos, galite registruotis klausti. Galėjote užsiregistruoti prieš tai raštu, dabar galite taip pat registruotis klausti. Jeigu norite, aš atsiprašau, prašom tęsti, gerbiamasis ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Atsižvelgusi į Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę, Vyriausybė siūlo padidinti asignavimus: Aplinkos apsaugos agentūrai – 450 tūkst. litų; Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai bei Regionų aplinkos apsaugos departamentui – 500 tūkst. litų; Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejui – 300 tūkst. litų; Švenčionių rajono savivaldybei Švenčionių miesto nuotekų valymo įrenginių statybai – 1 mln. litų; Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos – 300 tūkst. litų; Nacionalinei mokėjimų agentūrai – 500 tūkst. litų; Jonavos rajono Bukonių pagrindinei mokyklai – 400 tūkst. litų; Utenos regioniniam profesiniam centrui – 400 tūkst. litų; Lietuvos nacionalinei filharmonijai – 500 tūkst. litų; Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – 320 tūkst. Litų. Nacionalinei teismų administracijai – 200 tūkst. Litų, Generalinei prokuratūrai – 300 tūkst. litų. Vidaus reikalų ministerijai – 100 tūkst. Lt, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – 1 mln. 50 tūkst. Lt turtui įsigyti, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – 500 tūkst. Lt, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai – 50 tūkst. Lt turtui įsigyti. Kaišiadorių rajono savivaldybei – 1 mln. Lt Palomenės pagrindinės mokyklos rekonstrukcijai, 500 tūkst. Lt – Kaišiadorių socialinių paslaugų centro pastatui įsigyti. Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos sporto salės statybai – 500 tūkst. Lt, Mažeikių politechnikos mokyklai – 316 tūkst. Lt, Šiaulių apskrities viršininko administracijai Šiaulių ligoninės rekonstrukcijai – 1 mln. Lt, Šiaulių apskrities viršininko administracijai „Šaltinio“ vaikų globos namų rekonstrukcijai – 270 tūkst. Lt, Kūno kultūros ir sporto departamentui – 300 tūkst. Lt parolimpinio sporto programoms finansuoti. Prienų rajono savivaldybės „Žiburių“ gimnazijos renovacijai – papildomai 707 tūkst. Lt, Raseinių miesto „Gintaro“ kvartalo fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio tinklų projektų tolesniam įgyvendinimui – 1 mln. Lt, Pagėgių vidurinės mokyklos avariniam remontui – 500 tūkst. Lt, Mažeikių rajono Daubiškių pagrindinės mokyklos avarinės būklės likvidavimui – 130 tūkst. Lt, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos langų ir išorinių durų pakeitimui – 320 tūkst. Lt, Joniškio „Aušros“ gimnazijos pastato rekonstrukcijai – 300 tūkst. Lt, Kauno rajono Garliavos vidurinės mokyklos pastato remontui atlikti likviduojant avarinę pastato būklę – 350 tūkst. Lt, Šilutės rajono Gardamo pagrindinės mokyklos sporto salei renovuoti – 100 tūkst. Lt, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos pradinių klasių pastato renovacijai – 600 tūkst. Lt, Mažeikių rajono apylinkės teismo šildymo sistemos rekonstrukcijai – 80 tūkst. Lt, triukšmo prevencijos veiksmų programai įgyvendinti – 450 tūkst. Lt, iš jų 150 tūkst. Lt Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėms bei 50 tūkst. Lt – Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėms. Lietuvos delegacijos Europos Sąjungos regiono komiteto sekretoriaus funkcijoms vykdyti Briuselyje – 50 tūkst. Lt, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos – 150 tūkst. Lt, Lietuvos zoologijos sodui – 100 tūkst. Lt, Vertybinių popierių komisijai – 44 tūkst. Lt, Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui – 400 tūkst. Lt, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio meno fakulteto pastato stogo remonto investiciniam projektui skirti papildomai 300 tūkst. Lt, lietuviškos spaudos su lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio minėjimo komisijai – 150 tūkst. Lt, Ramygalos vidurinės mokyklos sporto salės rekonstrukcijai įgyvendinti – 300 tūkst. Lt, Žibartonių pagrindinės mokyklos renovacijos investiciniam projektui – 600 tūkst. Lt, Širvintų miesto pradinės mokyklos investiciniam projektui įgyvendinti – 300 tūkst. Lt, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos statybai – 300 tūkst. Lt, Elektrėnų kultūros namų rekonstrukcijai – 200 tūkst. Lt, Lietuvos kūno kultūros akademijai – 150 tūkst. Lt, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseino kapitaliniam remontui – 350 tūkst. Lt, Kauno „Atžalyno“ mokyklai – 300 tūkst. Lt avarinei būklei likviduoti, nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai – 44 tūkst. Lt mokslo darbų periodinio leidinio leidybai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai – 55 tūkst. Lt, savivaldybėms laikinai nepriskirtų patikėjimo teise valdyti skverų ir parkų priežiūrai skirti 1 mln. 668 tūkst. litų.

Antra. Pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti galimybę skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai programos „Vaiko teisių į apsaugą aprūpinimo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime įgyvendinimas“ priemonėms 1 mln. 536 tūkst. Lt, iš dalies yra pritarta skirti 400 tūkst. Lt vaikų dienos centrų programai ir 100 tūkst. Lt skirti smurto prieš vaikus prevencijos programai vykdyti.

Valstybinės darbo inspekcijos programai „Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų bei Darbo įstatymo pažeidimo prevencija“ iš dalies pritarti ir skirti 400 tūkst. litų. Nacionalinės sveikatos tarybos išlaidoms iš dalies yra pritarta ir numatyta skirti 20 tūkst. litų. Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai padidinti asignavimus iš dalies pritarta ir skirta 70 tūkst. litų. Studentų, važiuojančių tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, transporto nuolaidų kompensavimui skirti 3 mln. Lt, Lietuvių kalbos, lietuvių literatūros ir tautosakos, lietuvių istorijos, kultūros, filosofijos ir meno socialinių tyrimų instituto programų finansavimą padidinti 10%, palyginti su 2004 m., ir tam yra numatyta papildomai skirti 200 tūkst. litų. Vidaus reikalų ministerijai dalyvavimo Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų tarybai pavaldžių darbo grupių bei Europos Komisijos darbo grupių ir komitetų veikloje išlaidoms padengti yra numatyta skirti 100 tūkst. litų.

Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pasaulio studentų irklavimo čempionatui, įvyksiančiam 2006 m., pasirengti skirti 1 mln. 800 tūkst. Lt, Lietuvos Respublikos Seimui Jungtinių tautų plėtros programai įgyvendinant nacionalinių žmogaus teisių veiksmų planą numatyta skirti 50 tūkst. litų. Įtraukti į valstybės investicijų programą 2005–2007 m. „Žalgirio“ vidurinės mokyklos rekonstrukciją ir tam skirti 300 tūkst. litų .

Trečia. Perskirstyti asignavimus nekeičiant bendros asignavimų sumos: Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sumažinti asignavimus darbo užmokesčiui 60 tūkst. Lt ir šiuos asignavimus skirti išlaidoms už advokatų suteiktas paslaugas apmokėti, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui nekeičiant bendros asignavimų sumos asignavimus išlaidoms padidinti 900 tūkst. Lt, iš jų 500 tūkst. Lt darbo užmokesčiui, atitinkama suma sumažinus asignavimus turtui įsigyti.

Be to, Vyriausybė siūlo: pirma, padidinti asignavimus Marijampolės apskrities Ilguvos pensionato pirmo aukšto gyvenamojo namo rekonstrukcijai – 250 tūkst. Lt (avarinė padėtis), Kauno filharmonijos einamajam remontui – 500 tūkst. Lt, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui darbo užmokesčiui ir (…) – 50 tūkst. Lt, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai – 40 tūkst. litų.

Antra. Sumažinti asignavimus valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms 28 mln. 664 tūkst. litų.

Trečia. Perskirstyti asignavimus nekeičiant bendros asignavimų sumos: Sveikatos apsaugos ministerijai sumažinti asignavimus darbo užmokesčiui 691 tūkst. Lt, Lietuvos valstybiniam mokslų ir studijų fondui padidinti asignavimus darbo užmokesčiui 94 tūkst. Lt, Šiaulių apskrities viršininko administracijai padidinti asignavimus darbo užmokesčiui 3 tūkst. Lt, Utenos apskrities viršininko administracijai padidinti asignavimus darbo užmokesčiui 14 tūkst. litų. Tarp savivaldybių mokinio krepšeliui finansuoti yra perskirstyti asignavimai pagal 2004 m. rugsėjo 7 d. mokinių skaičiaus būklę.

Ketvirta. Perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų. Perskirstyti Europos Sąjungos lėšas bendro programavimo dokumentų priemonėms įgyvendinti sumažinus asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 1 mln. Lt, šia suma padidinti asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijai. Padidinti Sveikatos apsaugos ministerijai pajamas už atsitiktines paslaugas 180 tūkst. Lt, atitinkama suma padidinant asignavimus, iš jų 120 tūkst. Lt – darbo užmokesčiui.

Visiems kitiems Seimo komitetų ir Seimo narių, valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių pasiūlymams, atsižvelgiant ir į Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę, nepritarta nesant finansinių galimybių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji kolegos, kadangi mūsų kompiuterio laukas užimtas norinčių dalyvauti diskusijoje sąrašo, todėl čia užsiregistravo norintys paklausti. Prašom klausti kolegą J.Veselką.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, jūs lyg ir pasakėte, kad 28,7 mln. papildomų asignavimų gausite iš valstybės skolos aptarnavimo išlaidų mažinimo. Norėčiau paklausti. Jeigu dolerio kursas kitais metais pradės kilti, ar jūs šį dalyką numatėte? Ir kaip tuos 28 mln. suradote? Jeigu kursas kils, galbūt jūs numatėte jo mažėjimą ar kilimą?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš jau vieną kartą čia esu minėjęs, kai pradėjau dirbti ministru. Mes kreipėmės į visus bankus, kurie yra suteikę Lietuvai paskolas valstybės vardu, arba su valstybės garantija, kad jie sumažintų palūkanų normas, tai yra daugiausia ilgalaikės paskolos. Ir tiesiog padarėme prierašą: jeigu jūs nesumažinate palūkanų, tai mes sugrąžiname paskolą šiais metais anksčiau laiko. Noriu pasakyti, rezultatas buvo labai teigiamas. Mūsų ministerijos specialistų skaičiavimais – nuo 11 iki 60 mln. litų. Tik vienas bankas – Pasaulio bankas nesutiko sumažinti palūkanų normos. Mes žengėme tokį žingsnį, kad jiems sugrąžinome daugelį paskolų, sumokėdami netesybų mokestį. Bet galutinis rezultatas buvo toks: jeigu mes būtume mokėję palūkanas visą tą laikotarpį, kuris buvo numatytas Pasaulio bankui mokėti, tai mums būtų reikėję sumokėti 60 mln. litų. O dėl to, kad mes nevykdėme tesybų, jie pareikalavo sumokėti tik baudą, mums reikėjo sumokėti tik 11 mln. litų.

Dėl kurso. Fiskalinės politikos departamento nuomone, palūkanos truputį didės, yra skaičiuota, kokio dydžio. Tas rezervas yra paliktas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų paprašyčiau šiek tiek tylos, kai atsakinėjama į klausimus. Taip pat norėčiau pasakyti kolegei R.Juknevičienei, nes visus buvau perspėjęs, net pertraukęs ministro pranešimą, kad prašome užsiregistruoti klausti. Dėl to triukšmo turbūt ir negirdėjote. Prašom, gerbiamoji kolege Juknevičiene.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš noriu paprašyti paklausti. Aš galiu po užsirašiusių kolegų būti trečia.

PIRMININKAS. Jūs dabar klauskite, bus greičiau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū. Pone ministre, jums yra gerai žinoma problema, dėl kurios mes, per 30 šios kadencijos įvairių frakcijų Seimo narių, esame kreipęsi į jus ir į Ministrą Pirmininką, tai yra be galo ir turbūt nedovanotinai užsitęsęs Kauno Prisikėlimo bažnyčios atstatymas. Jeigu jai būtų skirta kitų metų biudžete bent 5 mln. litų, tas darbas būtų baigtas. Ir šios kadencijos Seimui, taip pat šiai daugumai tai būtų didelis pliusas, ne tik Kaunui, kaip minėjau, bet ir visai Lietuvai, nes tai yra visos Lietuvos prisikėlimo simbolis. Jums turbūt žinoma istorija, kad 1952 metais pats Stalinas savo parašu šią bažnyčią atėmė iš Lietuvos. Taigi, pone ministre, gal galėtumėte atsakyti į klausimą, kaip reikia kreiptis į Vyriausybę, į Seimo daugumą, kad šis prašymas būtų išgirstas ir kad tas darbas būtų baigtas? Tuo labiau iš tiesų yra objektų, naujų objektų, kuriems yra skiriama dešimtys milijonų, o tam objektui, kurio problema yra įsisenėjusi, trūksta tiek nedaug?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kiek žinau, buvo kalbamasi su Kauno miesto savivaldybės administracija. Jiems buvo padidintas skolinimosi limitas, kad paims dalį paskolų ir panaudos to objekto statybai.

Kitais metais yra numatytas 1 mln. 300 tūkst. litų tam objektui. Dar būtų galima pagalvoti apie Kultūrinių vertybių apsaugos departamentą, jeigu tai yra paminklosauginis objektas, arba tikslinant kitų metų vidury Biudžeto įstatymą gal dar bus tokia galimybė.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas. Prašom klausti.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Aš nenoriu klausti. Aš noriu…

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis. Prašom klausti.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, nežinau, ar jus pasiekė Lietuvos studentų sąjungos kreipimasis dėl kitų metų biudžeto projekto. Noriu atkreipti dėmesį į labai aktualią problemą. Lietuva labai sparčiai didina studentų skaičių kiekvienais metais. Turbūt greitai būsime pirmaujanti valstybė pasaulyje pagal studijuojančių skaičių, bet lėšos, skiriamos studijoms, nėra didinamos proporcingai studentų skaičiui. Jeigu šiais metais vienam studentui vidutiniškai išlaikyti buvo skiriama 5 tūkst. 100 litų, tai norint, kad šis lygis būtų išlaikytas 2005 metais, reikia papildomai 14 mln. 437 tūkst. studijų išlaidoms padengti. Taip pat lėšų trūksta ir studentų paskoloms dėl studentų skaičiaus padidėjimo.

Noriu jūsų klausti, kaip jūs rengiatės spręsti šias problemas, nes Lietuva taps ta valstybe, kurioje studentas bus pats skurdžiausias socialinio sluoksnio atstovas?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai studentų skaičiumi mes jau beveik pirmaujame Europoje, esame ketvirtoje ar penktoje vietoje skaičiuojant tūkstančiui gyventojui. Vyriausybės nutarimas yra priimtas, kaip žinote, vasarą. Jame yra parašyta, kad studentų skaičius nėra didinamas nuo rugsėjo 1 dienos, palyginti su praeitų metų rugsėjo 1 diena. Jeigu universitetai daugiau priėmė studentų, tai jie turi rasti galimybių išspręsti ir finansavimo klausimus. Atlikus skaičiavimus ir įvertinus Vyriausybės priimtą nutarimą ateinančiais metais studentų finansavimas, palyginti su šiais metais, didėja. Aišku, būtų geriau, kad jis didesniais tempais didėtų, bet, manau, jis didėja pakankamai. (Balsai salėje) Universiteto vadovybė turi aiškintis…

PIRMININKAS. Klausia kolega E.Šablinskas. Jis buvo užsiregistravęs, bet išsitrynė…

E.ŠABLINSKAS. Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš tik trumpo atsakymo dėl policijos nepriemokų už budėjimus. 9,6 mln. irgi bus suteikta?

A.BUTKEVIČIUS. Taip. Ačiū už klausimą. Iš dalies, manau, išspręsime ateinančiais metais dėl policijos darbuotojų apmokėjimo sistemos, kad jie gautų atlyginimus. Ir gaus, ir dabar gauna, nes jau yra įvertinta, kad jeigu dirba viršvalandžius, dirba naktimis, dirba švenčių dienomis, tai už tą darbą bus apmokėta.

PIRMININKAS. Dėkui gerbiamajam ministrui. Kolegas kviečiu dalyvauti diskusijoje. Kviečiu kolegą K.Glavecką dalyvauti diskusijoje frakcijos vardu. Primenu, frakcijos vardu dalyvaujantiems diskusijoje skiriamas 7 minučių laiko limitas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien yra antrasis valstybės ir savivaldybių biudžetų svarstymas. Jis yra esminis, nors tas svarstymas daugiau primena mūsų tradicinį būdą, tai yra dalijimą pinigų po šimtą, po milijoną, po pusę milijono iš kažkokių paslėptų rezervų. O tas rezervas dažniausiai yra vienas, tai yra valstybės aptarnavimo skola, tam tikroms žinyboms arba Seimo nariams atiduodama duoklė, kad būtų priimtas biudžetas. Mes tęsiame tą tradiciją, kai biudžetas, kaip svarbiausias valstybės dokumentas, iš tikrųjų turi milžiniškų trūkumų. Mūsų frakcijos nuomone, iš principo jis turėjo būti formuojamas kitaip, juo labiau kad dėl to yra labai esminių pastabų ir priežasčių.

Pirmoji esminė pastaba turėtų būti susijusi su tuo, kad pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos biudžeto istorijoje mes biudžetą priimame per 30 dienų (beveik per mėnesį). 2000 metais, kai keitėsi vyriausybės, kai keitėsi Seimas, biudžetui priimti buvo skirta 90 dienų, praeitais metais – 60 dienų, šiais metais – 30 dienų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nėra viešo svarstymo, viskas daroma greitai ir neįsigilinus, neparinkus duomenų ir neįsigilinus, kaip buvo naudojami asignavimai, koks yra jų efektyvumas. Kitaip tariant, kitų metų biudžetas dar žinybiškesnis ir mažiau programinis, negu buvo anksčiau. Nes visi žinybų siūlymai, ministerijų arba atskirų… kurie buvo įtraukti į biudžetą, pasiūlymai suderinti, iš esmės be didelių svarstymų, be didelių analizių yra priimti.

Kitas esminis dalykas, kurį mes siūlėme, teikdami alternatyvius pasiūlymus dėl biudžeto koncepcijos, tai yra pajamų dalis. Mes siūlėme daug kartų, kad reikia mažinti gyventojų pajamų mokestį. Toks aukštas gyventojų pajamų mokestis suponuoja labai negerą tendenciją ir labai blogas socialines pasekmes. Galiu pasakyti vieną esminį dalyką. Per praeitus metus kapitalo pelningumas, arba pelnas iš kapitalo, sudarė 3,5 mlrd. litų. Dar visų žmonių algų padidėjimas sudarė 900 mln. litų. Jeigu po kapitalo mokesčio ir darbo algos mokesčio paskaičiuosite, kiek lieka neto, tai išeina, kad kapitalas iš tikro uždirbo 2,6 mlrd., o visi žmonės, dirbdami, parduodami savo darbo jėgą arba samdydami darbo jėgą, gavo tiktai 700 mln. litų. 1:4 per vienerius metus. Iš čia toks žemas darbo jėgos kainos lygis, iš čia didžiulė migracija iš Lietuvos. Taip formuoti biudžeto, neatsižvelgiant į esminius ekonominius dalykus ir perspektyvas, negalima. Todėl mes visą laiką siūlėme ir dabar siūlome, kad gyventojų pajamų mokestis turėtų būti sumažintas, jau kitais metais turėjo būti sumažintas, bent 5 procentų punktais. Be to, turėjo būti atsisakoma ir apyvartos mokesčio atmainos, t.y. kelių mokesčio, kuris iš esmės visiškai netinka prie mūsų darytos reformos. Čia yra esminis dalykas.

Toliau, antra arba trečia, kaip minėjau, šis biudžetas yra žinybinis. Be žinybiškumo, jis turi ir kitą ypatumą – tai yra politinis biudžetas. Tas, kas yra valdžioje, kas kontroliuoja apskritis, kas kontroliuoja valstybines įmones, o jas kontroliuoja Vyriausybė ir dabartinė dauguma, tas nustato kaip paprastai palankesnes finansines ir visas kitas sąlygas, asignavimus, visus VIP’us kaip tik šioms struktūroms, ne pagal kriterijus, ne pagal efektyvumą, bet pagal priklausomumą ir t.t. Mūsų esminiai siūlymai, be mokesčių mažinimo ir šaltinių, kaip juos kompensuoti, taip pat yra susiję su esminių išlaidų padidinimu sveikatos apsaugai, švietimui ir galimam išlaidų mažinimui ten, kur jos iš tikro yra perteklinės ir kurios turi tendenciją augti. Valstybės valdymui ir administravimui mes, remdamiesi Europos Sąjunga, ir toliau didiname išlaidas, didiname valdininkų skaičių, bet nemažiname funkcijų. Saulėlydžio komisijos išvados, kurios iš tikro buvo vienas iš svarbesnių darbų arba strateginių darbų ir krypčių tobulinant valstybės valdymą, iš esmės yra užmirštos. Valstybės funkcijos nėra mažinamos, nėra privatizuojamos ir todėl iš esmės išlieka labai mažas ir nepakankamas valstybės valdymo efektyvumas. Be to, visa korupcija ir visi kiti dalykai.

Kitų metų biudžete pasigendama dar vieno esminio dalyko, kas buvo minima per rinkimus. Po rinkimų kaip ir po vestuvių, kaip sakiau, pamirštama, kas buvo sakoma. Tą patį mes matome iš kitų metų biudžeto. Valstybės įsipareigojimams, tam, kas žmonėms jautriausia, kas susiję su valstybės įsipareigojimais indėlių grąžinimo srityje, kitais metais numatyta 105 milijonai. Jeigu pažiūrėsite, bendra skola sudaro 1 mlrd. 800 Lt, tai, kad būtų grąžinta, dar reikės 18 metų. Kompensacijoms už žemę – 85 milijonai. Kad būtų grąžinta, reikia 12 metų. Už turtą – 6 metai, bet iš tikrųjų visas turtas dar neinventorizuotas.

Dar viena problema, apie kurią daug kartų kalbėjo mūsų frakcija ir ko mes reikalaujame, tai iš esmės pakeisti požiūrį į gyvenamųjų namų renovaciją. 70% Lietuvos žmonių ir toliau lieka gyventi griūvančiuose arba tuoj griūsiančiuose namuose. Valstybės asignavimai kitais metais yra įtraukti į išlaidas, net iš investicijų paimti, ir jų dydis yra 3 mln. litų – vienam namui, su kofinansuojamom lėšom daugiausia 6 namams. O tokių namų yra tūkstančiai. Ką jau kalbėti apie šilumos išlaidas, apie kylančias pasaulio kainas. Iš tikro tai bus didžiulis smūgis ir pensininkams, ir visiems tiems, kurie bus nepajėgūs toliau apmokėti brangstančios šilumos ir gyvenimo išlaidų.

Tokios yra esminės mūsų frakcijos pastabos. Todėl mes negalime pritarti po antrojo svarstymo, kaip ir po pirmojo, šiam biudžeto projektui, nes jame iš tikro brėžiama ekonomikos linija, kuri sulauks daug problemų ir kuri neatsako į pagrindinį klausimą – kaip Lietuvai eiti toliau, kaip siekti efektyvumo ir žmonių gerovės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame kolegai K.Glaveckui. Kviečiu dalyvauti diskusijoje K.D.Prunskienę frakcijos vardu. 7 minutės. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau man skirtą laiką panaudoti ir Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pasiūlymui paremti, taip pat pasakyti frakcijos nuomonę. Žinoma, labai svarbu laiku priimti biudžetą, bet man ir šią akimirką atrodo, kad priėmimas iki naujojo Seimo pirmosios sesijos pradžios gal ir nėra visiškai korektiškas. Tiesa, aš ką tik kalbėjau su ministru ponu A.Butkevičium, ir matom galimybę, jog dar iki Naujųjų metų galėtų būti padarytos ir tam tikros pataisos, jeigu naujosios valdančiosios daugumos bendri sutarimai vestų prie kai kurių įstatymų, ypač susijusių su įplaukomis, su socialiniais prioritetais, korektyvų, ir atitinkamai turėtų keistis ir kitų metų biudžeto rodikliai. Kalbant apie pakoreguotą biudžetą, deja, čia kol kas nėra atspindėtos visos pataisos, pasiūlymai, kai kurie iš jų pateks į balsavimą tiktai priėmimo metu. Todėl išsakysiu vieną kitą mintį.

Pirmiausia, manau, būsimai kadencijai bus svarbu grįžti prie gyventojų pajamų mokesčio strategijos ir ypač pirmaisiais metais, kokie sprendimai turės būti priimti sutarimo pagrindu. Galimas daiktas, čia teks daryti korektyvas, apie kurias nenorėčiau kartotis, nes kalbėjau praeitą kartą. Gaila, kad dar nėra išspręstas ir klausimas, kurį mano kolegos teikė kaip pasiūlymą, dėl PVM išlyginant skirtumus tarp mėsos, skerdienos ir gatavų gaminių, numatant 9% gataviems gaminiams. Manau, kad irgi klausimas dar neužbaigtas priėmimo metu. Bus galima prie to grįžti arba gal dar bus daromos pataisos iki metų pabaigos.

Manytume, kad socialinėms programoms derėjo surasti, paieškoti gal valstybės aparato taupumo sąskaita daugiau lėšų, tarp jų ir išmokoms vaikams. Džiaugiuosi, kad čia nors 3 milijonų pridėta prie paskolų studentams, kad išspręstas, atsiprašau, aš galbūt tą skaičių pasakiau ne visai vietoje, išspręstas klausimas (būtent 3 milijonai) dėl pervežimo lengvatų autobusais. Tose derybose man teko dalyvauti. Taip pat daug kitų klausimų. Tai yra tikrai teigiamas poslinkis, palyginti su pirminiu biudžeto variantu.

Mūsų frakcijos požiūriu, yra labai svarbu dar kartą įvertinti apskričių funkcijų pasiskirstymą su savivaldybėmis, ūkines funkcijas nuleisti į savivaldybių lygmenį, o apskritims daugiau imtis programinio darbo, strateginio planavimo, regioninės plėtros projektų. Žinoma, tai turėtų poveikį ir biudžeto struktūrai asignavimų dalyje. Gaila, kad dar projekto korektyvose neatsispindi pasiūlymai, kurie buvo pateikti ir Kaimo reikalų komiteto. Mūsų frakcija palaiko tuos pasiūlymus. Tikimės, kad jie bus įvertinti priėmimo metu. Apgailestaujame, kad tiktai indėlių kompensavimo suma toli gražu netenkina tų lūkesčių, kurių gal objektyviai, o gal šiek tiek ir idealistiškai laukė iš mūsų Lietuvos žmonės.

Nenorėčiau daug kartoti tų klausimų, kuriuos jau aptarinėjome praeitą kartą. Noriu tik paminėti, kad Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pirminiame projekte buvo planuota šio regiono plėtros programoms 3,5 mln. litų, prideda 2 milijonus, tačiau, pagal apskaičiavimus, pateiktus Ignalinos atominės elektrinės regiono tarybos, turėjo būti suplanuota net 9,5 mln. Taigi nors padidinimas ir yra, tačiau toli gražu nepakankamas. Iš tikrųjų norisi atkreipti dėmesį, kad jau keletą metų iš eilės biudžeto projekte atsirandantys skaičiai labai nekoresponduoja su tais skaičiais, kuriuos pateikia regiono taryba, kuri įvertina realius poreikius, reikalingus šiam darbui, regiono plėtrai, turint omeny numatomą reaktorių stabdymą ir iškylančias socialines problemas, tiems poreikiams, toms programoms įgyvendinti. Manau, kad čia Ūkio ministerijos lygiu reikėtų labai konkrečiai tuos požiūrius, tas pozicijas suderinti ir planuoti labiau siejant su tuo, kas turėtų vykti įgyvendinant jau priimtus įstatymus ir įsipareigojimus. Taigi mes norėtume, kad dar kartą būtų grįžta prie to klausimo ir paieškota galimybių bent kiek daugiau tenkinti šią regiono tarybos paraišką, nes komisija jos paraišką, jos sąmatą apsvarstė ir palaikė. Manome, kad tai yra teisingas požiūris į gana svarbios Lietuvai problemos sprendimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu kolegę R.Juknevičienę dalyvauti diskusijoje.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau dėmesio visų kolegų, kuriems yra svarbūs ne tik ministrų, pavaduotojų ar kitokių postų pasidalinimai būsimojoje Vyriausybėje, tačiau svarbūs ir tie reikalai, susiję su mūsų tautos vertybiniais dalykais. Ir kalbėsiu čia, prisipažinsiu, kaip Kaune, Žaliakalnyje išrinkta Seimo narė, kuriai privalu perteikti Seime tai, ką girdžiu savo apygardoje, ką matau, ir tai yra mano pareiga. Rodos, prieš mėnesį pirmą kartą apsilankiau Kauno Prisikėlimo bažnyčioje, kurią daugelis mano kartos žmonių, tie, kurie studijavo Kaune, tie, kurie gyveno Kaune arba kurie atvykdavo į Kauną, matė ir jų akyse išliko kaip vieta, kaip pastatas ant kalno, ant kurio būdavo užrašyta „Slava KPSS“. Ir tai buvo tam tikro labai skaudaus Lietuvos laikotarpio simbolika. Šiandien, ačiū Dievui, tos simbolikos nebelikę, tačiau praėjo 15 metų, ir mes, lietuviai, nesugebėjome padaryti taip, kad apie Prisikėlimo bažnyčią, kurią lietuviai statė anos Lietuvos, Nepriklausomos Lietuvos laikais, kaip lietuvių tautos prisikėlimo simbolį, mes galėtume pasakyti: „Taip, mes prisikėlėme. Nes mes turime simbolius, kurie tai simbolizuoja, ir dabar reikia eiti pirmyn, tolyn“.

Trūksta labai nedaug. Jūs, Seimo nariai, dirbantys su biudžetais (aš, beje, ko gero, pirmą kartą kalbu Seime biudžeto klausimu), labai puikiai žinote, ką reiškia 3,7 mln. biudžete. 3,7 mln. paskirtų, pridėtų prie atskiros eilutės Prisikėlimo bažnyčiai, reikštų, kad šis darbas būtų pabaigtas ir mes galėtume padėti tašką. O tuo tarpu Lietuvoje pradedama daugybė naujų labai kontroversiškų objektų. Nenoriu įžeisti Socialdemokratų frakcijos, kurie, žinau, labai stipriai remia premjerą (ir daug kitų žmonių, nebūtinai tų pažiūrų) atstatant Valdovų rūmus. Tačiau kokia proporcija: Valdovų rūmams kitiems metams (o pabaigos dar nematyti) skiriama 25 mln., o čia trūksta 3,7 mln., ir biudžete mes niekaip nerandame. Todėl labai prašau, labai kviečiu, atmetus mūsų ideologinius skirtumus, mūsų skirtingas pažiūras, rasti nors vieną mažą objektą Lietuvoje… Būdamas skirtingų pažiūrų šitas Seimas galėtų pasakyti: mes prisidėjome, kad šitas darbas būtų pabaigtas. Tuo labiau kad 31 Seimo narys iš įvairių frakcijų (aš dėkinga ir Socialdemokratų frakcijos seniūnei I.Šiaulienei, ir G.Kirkilui, ir Socialliberalų frakcijos atstovams, ir liberalams, ir konservatoriams) pasirašė, kviesdami Vyriausybę (ponui Bernatoniui), kurie mano, kad galima rasti 3,7 mln. biudžete, kad mes tą darbą pabaigtume. Aš kviečiu atkreipti dėmesį ir į Sigito Tamkevičiaus prašymą. Ir aš dar kartą, kaip ir klausdama, primenu, kad apsilankiusi toje bažnyčioje radau unikalų dokumentą, kuris mane sukrėtė. Josifas Stalinas 1952 metais specialiu nutarimu pasirašė dokumentą dėl šios bažnyčios. Supraskite, kaip tai buvo svarbu naikinant mūsų tautos šaknis. Tai gal mes raskime jėgų tuos 3,7 mln. atrasti, kad galėtume užbraukti šį J.Stalino pasirašytą dokumentą pagaliau penkioliktais atkurtos nepriklausomybės metais. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskusijoje dalyvauti kolegą B.Bradauską. Pašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien iš tikrųjų svarstome labai svarbų mūsų valstybei klausimą, t.y. kitų metų biudžetą. Kaip ir kiekvienais metais, be abejo, yra patenkintų, bet yra ir nepatenkintų. Aš noriu pasakyti, kad biudžetas, palyginti su šiais metais, kitais metais auga per 2 mlrd. litų. Visoms sritims, be jokios išimties (šiandien dėl laiko stokos aš nevardinsiu kurioms), didėja asignavimai. Galiu pasakyti, kad kaimo reikalams net 440 mln. iš visų finansavimo šaltinių yra didesnis finansavimas kitiems metams negu šiais metais. Be abejo, pinigų šiandien dar trūksta, bet mes turime taikstytis su realijomis, kokios yra. Ir jeigu šiandien turime tiek, tai tiek ir galime išleisti. Mane džiugina tai, kad kitų metų biudžetas atspindi Europos reikalavimus, Tarptautinio banko, kuris aiškiai pasisako už tai, kad nebūtų didinamas biudžeto deficitas, kad nebūtų didinamas fiskalinis deficitas. Kitų metų biudžete, palyginti su šiais metais, biudžeto deficitas mažėja 2% punktais, fiskalinis deficitas 0,2% ir sudarys apie 2,8–2,75. Tai yra tos ribos, kuriose mes labai laisvai išsitenkame, kad gautume visą paramą iš Europos Sąjungos. Mes turime laikytis, sudarydami kitų metų biudžetą, ir tarptautinių įsipareigojimų.

Dabar dėl biudžeto priėmimo skubotumo. Aš manau, kad biudžetas buvo rengiamas ne vieną, ne du mėnesius, kaip buvo pasakyta iš šios tribūnos, o jis rengiamas daugiau kaip pusę metų, ir tai yra tąsa šių metų biudžeto ir tų programų vykdymo, ir tų įsipareigojimų vykdymo. Šį biudžeto projektą mes nagrinėjome Biudžeto komitete ir neradome kokių nors esminių arba, sakykime, kokių nors kriminalinių dalykų, kurie neleistų mums priimti šį biudžetą, o dar atidėlioti kažkuriam laikui. Mes turime prisiminti ir tai, kad ateina didesnė pusė naujų Seimo narių. Ir kad susipažintų su visais šitais reikalais, jiems reikės suvalgyti dar ne vieną šaukštą druskos. Todėl šio biudžeto priėmimas turi vykti kaip tik šiame Seime, kad mes tikrai pamatuotai, dalykiškai apsvarstytume ir priimtume. Tam laiko buvo tikrai daug. Ir Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo tikrai argumentuoti, mes teikėme Vyriausybei svarstyti, ir maždaug 80% buvo atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymus, patenkinti tie prašymai. Iš tikrųjų Seimo nariai, būdami vietoje, mato geriau, kur ir kokiems objektams reikia, kai pasidaro avarinė mokyklų būklė ir panašiai. Taigi aš manau, kad delsti priimti biudžetą nėra jokio pagrindo ir jokio reikalo.

Dėl kai kurių dalykų, dėl alternatyvaus biudžeto. Žinote, kai yra daroma ne iki galo, tik kokios nors dalys ištraukiamos, o paskui atiduodama ir tu daryk kaip nori, visą biudžetą vėl perversk… Kaip parodė praktika, visada, kai mes ką nors griaunam, būtinai pastatome tą patį. Nebuvo jokio reikalo pradėti visą procesą iš naujo ir užtęsti dar metus. Juk žiema čia pat, biudžetas reikalingas šiemet.

Dėl mokesčio mažinimo. Iš tikrųjų turime apsispręsti, kaip mes mažinsime mokesčius. Dabar siūlomas tas proporcinis mokesčių mažinimas 5%, apie kurį išgirdau iš profesoriaus. Kam jis iš tikrųjų tarnaus? Tas, kuris uždirba daug, sakykim, 10 tūkst., įsidės į kišenę 500 Lt, tas, kuris uždirba 1 tūkst. Lt, įsidės 50 Lt. Tai ar toks fizinių asmenų pajamų mokesčio mažinimas atitinka ir atspindi mūsų programą, kurioje mes aiškiai deklaruojame, kad turime stiprinti viduriniąją klasę, padidinti pajamas būtent tiems, kurie uždirba mažai? Aš siūliau ne kartą ir dar kartą kviečiu visus svarstyti: didinkime neapmokestinamąjį minimumą. Didindami neapmokestinamąjį minimumą iki tam tikros kategorijos… Sakykim, galimi trys laipteliai – iki 1500, iki 2000 ir 2500 tūkst. Lt. Nebijokime tų laiptelių, kitose valstybėse jų kur kas daugiau. O kitų nebelieskime, kad šiek tiek sulygintume darbo užmokestį tų, kurie mažai uždirba. Padidinę neapmokestinamąjį minimumą tam tikrais laipteliais ir tam tikra suma, mes iš karto įdedame į kišenę žmonėms būtent tą sumą, kuria padidinome nepamokestinamąjį minimumą. O mažindami mokesčius taip, kaip siūlo liberalų atstovas, mes iš karto palaikome daug uždirbančius, kur kas labiau negu mažai uždirbančius.

Iš tikrųjų mokesčių našta Lietuvoje yra mažiausia Europos Sąjungos valstybėse, netgi beveik visoje Europoje, ir sudaro palankias sąlygas ateiti investicijoms. Jos ir ateina. Aišku, negaliu neigti, kad darbo jėgos apmokestinimas pas mus dar aukštas ir mes turime galvoti, kad darbo jėga būtų apmokestinama mažiau, bet dėl to turime eiti ne tokiais tiesmukais keliais, bet truputį analizės ir truputį kitokio supratimo.

Na, labai gaila klausytis, kad čia kažkoks lyg ir apyvartos mokestis, kelių mokestis ir panašiai. Taip buvo visose valstybėse iki šiol ir dabar. Kai įstatymas jau priimtas ir nuo liepos 1 d. mes naikiname atskaitymus nuo pajamų į Kelių fondą… Na, kam dar mušti „barabonais“ apie šitą reikalą? Naikinamas jisai. Tiktai jeigu kas nori nuo kitų metų sausio 1 d., tai turi pasakyti, iš kur paimti 220 mln., nes tada reikėtų ieškoti biudžete 220 mln. Mes, aš manau, einame teisingu keliu, ir tas bus padaryta.

Dabar kalbam apie kažkokias privilegijas kažkokiom struktūrom. Jos neįvardijamos. Ar yra kokios nors Vyriausybės struktūros, būtent Vyriausybės, ir kokios nors privilegijos? Na, kažkas… Nežinau, kaip jas pavadinti.

Jeigu mes sakome, kad didiname valdymo išlaidas, tai pateikime išsamią analizę ir tada kalbėkime. Valdymo išlaidos yra didinamos dėl to, kad mes turime steigti Europos Sąjungoje nemažai misijų ir taip toliau. Palygti su tomis bazinėmis valdymo išlaidomis, kurios buvo be naujų, jos tikrai nedidėja ir nereikia apie tai kalbėti.

Dėl indėlių gražinimo arba kompensacijų už žemę. Na, tiesiog juokas ima. Kai prieš trejus metus buvo suformuota naujoji politika, nulis sveikų buvo skiriama išmokoms už žemę ir 30 mln. indėliams grąžinti. Per trejus metus, kuriuos mes valdžioje, jau beveik grąžinta ir iki Naujųjų metų bus dar išmokėta 550 mln., daugiau kaip pusė milijardo. Apie 150 mln. bus grąžinta už žemę. Taigi skaičiai kalba patys. Mes nežiūrėkime, kas yra numatyta biudžete. Yra dar kiti finansavimo šaltiniai. Mielieji ponai ir tie, kurie kalbat iš tribūnos, būdami finansininkai, tai aš tiesiog patarčiau pasižiūrėti, šiek tiek pasinagrinėti ir neklaidinti žmonių, kad skiriama neva 105 mln. O kiti šaltiniai? Kiek mes išmokėjom šiemet?

Aišku, lieka problemų. Išlieka kompensacijų už šildymą problema, aš tą pripažįstu, bet yra įvairių nuomonių, kad, sakykime, kodėl mokesčių mokėtojai turi išlaikyti didelius butus, kur gyvena vienas ar kitas? Mano nuomone, mes neturėtume vykdyti persikraustymo politikos, ir, taip sakant, šildymo kompensacija pagal tą plotą galbūt neatspindi tos tokios žmogiškos tiesos. Bet dėl to dar reikalinga analizė, reikia šiuos klausimus pasižiūrėti.

Dėl PVM mėsos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, komitetui yra skiriama 10 minučių, jūs tą limitą jau išnaudojote.

B.BRADAUSKAS. Aš baigiu. Iš tikrųjų būtų galima kalbėti apie šį klausimą. Atšaldytai mėsai yra 5%, bet mes tada turime susitarti ir nustatyti administravimo mechanizmą. Juk ne paslaptis, kad iš rezervo įvežama daugybė šaldytos ir panašiai mėsos, kuri sudarys didelę konkurenciją mūsų rinkai, todėl mes, žengdami šitą žingsnį, turime labai gerai apgalvoti. Ir jeigu mes turėsime tą administravimo mechanizmą, aš ne prieš, palaikysiu tai, kad būtų ir mėsos gaminiams, bet šiuo metu, kai mes ir importiniams gaminiams taikysime tai, vargu ar bus teisinga.

Paskutinis klausimas dėl bažnyčios. Aš tikrai asmeniškai esu parėmęs ne vieną bažnyčią ir ne vienu tūkstančių litu. Aš palaikau tą idėją, kad mums reikia palaikyti bažnyčią dėl to, kad vis dėlto tai yra gėrio puoselėtoja, mūsų apsivalymo ir taip toliau… Ir mes turime tai palaikyti. Aš pritariu R.Juknevičienės siūlymui, kad vis dėlto reikėtų rasti galimybių galbūt perskirstant biudžetą. Dabar 1 mln. 300 tūkst. užteks einamiesiems darbams iki vasaros, o perskirstant biudžetą tikrai reikėtų pagalvoti ir skirti lėšas šios bažnyčios atstatymui užbaigti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą E.Klumbį, paskutinį diskusijos dalyvį.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto svarstymas ir priėmimas yra viena iš pagrindinių Seimo funkcijų. Pažiūrėkite, šiandien salėje turbūt yra 60 žmonių, diskusijoje užsirašė dalyvauti 5 žmonės. Mes kalbame apie kitų metų biudžetą. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Labai liūdna, apie tai kalbėjo gerbiamasis profesorius K.Glaveckas, kad biudžetas yra priimamas per 30 dienų. Aš noriu pasakyti, kad per paskutinįjį mėnesį nueinantis Seimas vadovaujasi buldozerio principu. Jeigu mes priimsim biudžetą per 30 dienų, tai, ko gero, Europos Konstituciją ratifikuosime per 3–4 dienas. Toks darbas tikrai yra blogas.

Dabar šiek tiek apie biudžetą ir apie keletą dalykų, kuriuos aš norėjau paminėti. Pirmiausia manęs netenkina tai, kad išlieka didžiulis karinis biudžetas, tai yra apie 1,2 mlrd. Lt yra skiriama karo reikalams. Iš esmės tie pinigai yra skiriami… Jie sunaudoti 30–40 tūkst. žmonių. Sveikatos apsaugos biudžetas yra 2,4 mlrd., du kartus didesnis, tačiau tai yra skiriama visiems 3,4 mln. mūsų valstybės žmonių. Natūralu, kad labai daug žmonių šiandien piktinasi sveikatos apsauga, didžiulėmis problemomis, egzistuojančiomis ten. Kaip nesipiktinti, jei yra tokie skaičiai.

Čia buvo kalbama apie Kauno Prisikėlimo bažnyčią. Turbūt ir nėra Lietuvoje to tikro prisikėlimo, jeigu šiai bažnyčiai nėra pinigų. Ir vien tuos 4 mln. galima labai lengvai paimti iš karinio biudžeto ir per metus užbaigti Prisikėlimo bažnyčios darbus. Deja, tam nėra politinės valios.

Baigdamas noriu trumpai pasakyti dėl darbo jėgos didelio apmokestinimo. Aš jau ketvirtą kartą šioje kadencijoje girdžiu tas pačias kalbas, kad tai yra problema, kad apmokestinamas yra didelis, kad čia reikia spręsti. Ketverius metus tai yra nesprendžiama ir yra nesprendžiama dėl to, kad nenorima spręsti. Nežinau, kada šiame Seime šis klausimas bus išspręstas. Aš esu įsitikinęs, kad ir kitus ketverius metus bus vykdoma ta pati politika išnaudojant paprastą darbo žmogų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome visų diskusijos dalyvių pranešimus, kalbas. Gerbiamieji kolegos, vadovaujamės Statuto 177 straipsnio 3 dalimi, kuri išdėsto tokią mūsų sprendimų seką. Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių posėdžių. Mes šiuo balsavimu nustatysime datą, kada priimsime. Seniūnų sueiga siūlo 9 dieną, tai yra antradienį. Prašome pasakyti savo nuomones dėl balsavimo motyvų, nes yra nepritariančių. J.Veselka norėtų kalbėti prieš. Prašom kalbėti.

J.VESELKA. Nesupratau, ar dėl datos kalbėti?

PIRMININKAS. Taip. Statutas numato tokią procedūrą po diskusijų.

J.VESELKA. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prisiminkite rinkimus. Na, negalima tik pasibaigus rinkimams užmiršti, ką visi kalbėjote. Ir nereikia užmiršti to, kad į naują Seimą ateina gana daug naujų jėgų. Galime juos vertinti vienaip ar kitaip, bet ateina naujas Seimas, kuris tvarkys valstybės reikalus 2005 metais. Gerai, kad iš tikrųjų gal, jūsų nuomone, gerai parengtas biudžetas. Bet Seimas, kuris valdys Lietuvą, t.y. kontroliuos Vyriausybę, priims įstatymus, turės galutinai priimti biudžetą. Man keista, kad tie, sakysime, Darbo partija, kuri žadėjo padidinti pensijas, kitas socialines garantijas, dabar priims, neprieštaraus ir sutiks, kad būtų priimamas šis biudžetas, taip pat ir… Todėl manau, labai gerai, kad Vyriausybė parengė, vyko svarstymai Seime, bet vis dėlto priimti 2005 biudžetą turėtų naujas Seimas. Aš pasisakau, kad naujas Seimas po savaitės ar kiek susirinktų ir priimtų. Ir pamatytume, kas buvo žadama nuoširdžiai, dalykiškai ir kas buvo gryna demagogija. Tauta iš karto suprastų, kokios partinės jėgos ištisai melavo žmonėms. Todėl pasisakau, kad biudžetas būtų priimtas vėliau – naujo Seimo.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas – nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš savo kalboje jau minėjau, dėl ko reikėtų priimti šį biudžetą ir neatidėlioti. Vienas iš motyvų yra jau pasakytas, bet aš jį dar kartą pakartosiu. Sudaryti biudžetą – tai ne du prie dviejų pridėti arba atimti. Tai yra ištisas procesas, turi būti subalansuotas procesas. Mes turime tam tikrą maišą ir jį turime padalyti taip, kad jis būtų subalansuotas.

Jeigu mes paliksime naujajam Seimui, tai biudžeto priėmimas gali užtrukti, ir Naujuosius metus galime pradėti be įstatymo. Kas tada bus? Jeigu pradėsime jį keisti kardinaliai ir, keisdami kardinaliai, aš užtikrintas, kad prieisime prie tų pačių skaičių, bet bus sugaištas laikas. Todėl nematau problemų priimti šį biudžetą jau antradienį.

Dar noriu pasakyti. Daugiau jokių Seimo narių pasiūlymų nėra. Jeigu dar yra vienas ar kitas pasiūlymas, tai Vyriausybė apsvarstys ir priėmimo metu pateiks. Bet kokių nors tokių, kurie neatitiktų kokių nors kieno lūkesčių, nebėra pasiūlymų. Mes, eidami į rinkimus, ką žadėjome? Žadėjome skirti papildomai lėšų švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai, socialiniams reikalams, visa tai yra daroma, tai yra numatyta biudžete.

Dėl mokesčių mažinimo ir viso kito, tai yra procesas, kurio nebūtina įtvirtinti kartu su biudžetu. Biudžetą galima peržiūrėti ir metams einant, ir t.t. Ir tos programos, kurios yra įrašytos… Valdančioji dauguma, jeigu bus su ta programa, su kuria atėjo į rinkimus, esu įsitikinęs, ją vykdys.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad biudžetui priimti būtų paskirta lapkričio 9 diena (antradienis), balsuojate už. Kurie taip nemanote, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl biudžeto priėmimo datos. Kolegos, prašau dėmesio!

Užsiregistravo 54 Seimo nariai: už balsavo 50, prieš – 13, susilaikė 9, biudžetui priimti skiriama data – lapkričio 9 diena (antradienis). Baigėme šio klausimo svarstymą.

Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3297(2*) (antrasis svarstymas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3297. Antrasis svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą kolegą J.Bernatonį. Prašysiu pakomentuoti turbūt Teisės departamento…

J.BERNATONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ponas J.Sabatauskas mane įpareigojo komiteto vardu paprašyti pertraukos, nes mūsų komitetas antrą kartą šio projekto nesvarstė. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą E.Klumbį dalyvauti diskusijoje. Kolega J.Bernatonis prašo pertraukos. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta daryti pertrauką. Iki kada? Patikslinsime Seniūnų sueigoje, iki kada bus gauta komiteto išvada.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3491(4*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-4a – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3491. Priėmimas. Kviečiu kolegę J.Degutienę į tribūną.

I.DEGUTIENĖ. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas po svarstymo nebuvo gauta jokių pasiūlymų ir pageidavimų. Svarstymo metu buvo atsižvelgta ir išnagrinėti visi pasiūlymai ir pageidavimai. Prašau svarstyti ir priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi 1 straipsnio pakeitimas reglamentuoja 37 straipsnius, ar galėtume jums sutikus ir nesant jokių pataisų vienu kartu apsispręsti dėl 1 straipsnio priėmimo? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galima būtų bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. 1 straipsnis priimtas. Jame yra 37 straipsniai. Taip pat yra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Tai yra priedas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl priedo dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime priimti šį priedą bendru sutarimu? Dėkui. Priimtas.

2 straipsnis. 2 straipsniui pataisų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų nebuvo norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 priimtas.

Ir 3, paskutinis, straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 3 straipsnio? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas. Baigiame priėmimą pastraipsniui.

Kolegos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo priėmimo. Nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio Nr.IXP-3491, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 58, už balsavo 50, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. Vėlgi kviečiu kolegą I.Degutienę. Priiminėsime įstatymą Nr.IXP-3811.

Valstybės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3811(2*) (priėmimas)

I.DEGUTIENĖ. Tai yra Valstybės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo buvo atsižvelgta į visas gautas pastabas. Šioje stadijoje jokių papildomų pasiūlymų negauta. Prašau priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime priiminėti įstatymą skirsniais? Kad būtų lengviau orientuotis. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pirmojo skirsnio priėmimo. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pirmąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Antrasis skirsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti antrąjį skirsnį? Priimtas.

Trečiasis skirsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti trečiąjį skirsnį? Priimtas.

Ketvirtasis skirsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti ketvirtąjį skirsnį? Priimtas.

Ar galime bendru sutarimu priimti penktąjį skirsnį? Penktasis skirsnis priimtas.

Šeštasis skirsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti šeštąjį skirsnį? Priimtas.

Baigiame priėmimą pastraipsniui, gerbiamieji kolegos. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Prašau registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas, kurio Nr.IXP-3811, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 55. Už balsavo 53, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Antstolių įstatymo, Notariato įstatymo, Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3812(2*) (priėmimas)

1-4c, įstatymo Nr.IXP-3812, priėmimas. Prašau gerbiamąją kolegę I.Degutienę pateikti priėmimui.

I.DEGUTIENĖ. Tai yra Antstolių įstatymo, Notariato įstatymo, Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Irgi tarp svarstymo ir priėmimo stadijų jokių pataisų ir papildymų negauta. Prašau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Gal, jeigu kolegos neprieštarautų, priimtume skirsniais.

Pirmasis skirsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti pirmąjį skirsnį? Pirmasis skirsnis priimtas.

Antrasis skirsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti antrąjį skirsnį? Antrasis skirsnis priimtas.

Trečiasis skirsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

Ketvirtasis skirsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Penktasis skirsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Baigiame priėmimą pastraipsniui. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio Nr.IXP-3812, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 59, už – 56, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Garantinio fondo įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, Žemės ūkio bendrovių įstatymo, Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3813(2*) (priėmimas)

1-4d, Nr.IXP-3813. Priėmimas. Prašau kolegę I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Kitas yra Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, Žemės ūkio bendrovių įstatymo, Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Irgi jokių pasiūlymų ir papildymų negauta. Prašyčiau, ko gero, priimti ne pastraipsniui, o tiesiog pagal skirsnius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kolegos sutinka priiminėti skirsniais. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Pirmasis skirsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Antrasis skirsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Trečiasis skirsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ketvirtasis skirsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ir penktasis skirsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Šeštasis skirsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Baigėme priėmimą pastraipsniui. Kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio Nr.IXP-3813, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 53. Už – 50, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3814(2*) (priėmimas)

Svarstysime įstatymą, kurio Nr.IXP-3814. Priėmimo stadija. Prašau kolegę I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Kitas yra Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat jokių pasiūlymų, papildymų negauta. Prašyčiau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Jeigu kolegos neprieštarauja, priiminėsime skirsniais. Taigi būtų paskirsniui. Dėl pirmojo skirsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti pirmąjį skirsnį? Priimtas.

Antrasis skirsnis? Priimtas.

Trečiasis skirsnis? Priimtas.

Ketvirtasis skirsnis? Priimtas.

Penktasis skirsnis? Priimtas.

Šeštasis skirsnis? Priimtas.

Baigiame priėmimą paskirsniui. Prašau registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto numeris Nr.IXP-3814, būtų priimtas, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Už balsavo 48, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo, Invalidų socialinės integracijos įstatymo, Invalidų socialinės integracijos įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45¹ straipsniu įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55⁶ straipsniu ir VII skyriumi įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55¹, 55², 55³, 55⁴, 55⁵ straipsniais įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3815(2*) (priėmimas)

Įstatymo projekto Nr.IXP-3815. Prašau kolegę I.Degutienę pristatyti. Priėmimas.

I.DEGUTIENĖ. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo, Invalidų socialinės integracijos įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45¹ straipsniu įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55⁶ straipsniu ir VII skyriumi įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55¹, 55², 55³, 55⁴, 55⁵ straipsniais įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašyčiau priimti pagal skirsnius, nes kiekvienas skirsnis reglamentuoja tam tikrus atskirų įstatymų, kurie buvo anksčiau išvardyti, pakeitimus. Šioje stadijoje irgi jokių papildymų ir pakeitimų negauta.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kolegos neprieštarauja, kad priimtume skirsniais. Dėl pirmojo skirsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti pirmąjį skirsnį? Priimtas. Antrasis skirsnis? Priimtas. Trečiasis skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Priimtas. Ketvirtasis skirsnis. Priimtas. Penktasis skirsnis. Priimtas.

Šeštasis skirsnis. Priimtas. Septintasis skirsnis. Priimtas. Aštuntasis skirsnis. Priimtas. Devintasis skirsnis. Priimtas. Dešimtasis skirsnis. Priimtas. Vienuoliktasis skirsnis. Priimtas. Ir dvyliktasis skirsnis. Priimtas. Baigėme priėmimą paskirsniui.

Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio registracijos Nr.IXP-3815, būtų priimtas, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Už balsavo 46, prieš nėra. Susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Pensijų sistemos reformos įstatymo, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3816(2*) (priėmimas)

Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-3816. Priėmimas. Prašau. Kolegė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Pastabų, papildymų negauta. Prašyčiau priimti paskirsniui.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą paskirsniui. Pirmasis skirsnis. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Pataisų nebuvo. Ar galima bendru sutarimu priimti pirmąjį skirsnį? Priimtas. Antrasis skirsnis. Priimtas. Trečiasis skirsnis. Priimtas. Ketvirtasis skirsnis. Taip pat, nesant norinčių kalbėti ir prieštarauti, priimtas. Baigėme priėmimą paskirsniui.

Prašau, gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Prašom registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio registracijos Nr.IXP-3816, būtų priimtas, balsuojate už.

Užsiregistravo 47. Už balsavo 45, prieš nėra. Susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, kolegos, mes sutvarkėme visą socialinio draudimo sistemą priimdami šiuos įstatymų pakeitimo įstatymus. Ačiū.

Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17 ir 18 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3722(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymo registracijos Nr.IXP-3722. Kviečiu kolegą P.Vilką. Priėmimas.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, apsvarsčius Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17 ir 18 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, papildomų pasiūlymų, pastabų negauta, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų ir siūlymų per priėmimo stadiją nebuvo. Pradedame, gerbiamieji kolegos, priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Bendru sutarimu siūloma priimti. Priimtas.

3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. Priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui.

Kviečiu kolegas registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 48. Už balsavo 44, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3927(2*) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-7 klausimas. Į tribūną kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą. Svarstysime įstatymą, kurio registracijos Nr.IXP-3927. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Jos buvo techninio pobūdžio, visoms pritarta. Taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritaria šiam įstatymo projektui. Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Įstatymas vieno straipsnio. Kviečiu pritarti po svarstymo ir šiandien priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pristatyti komiteto pirmininką A.Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir siūlė pagrindiniam komitetui jam pritarti atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Pataisų svarstymo stadijoje nebuvo teikta. Todėl, gerbiamieji kolegos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Kadangi šis įstatymas svarstomas ypatingos skubos tvarka, mes esame priėmę dėl to sprendimą, todėl kviečiu į tribūną kolegą P.Papovą, pagrindinio komiteto pirmininką. Priėmimas.

P.PAPOVAS. Kadangi jokių pasiūlymų, pastabų negauta, siūlau priimti. Įstatymas iš vieno straipsnio.

PIRMININKAS. Kadangi įstatymas iš vieno straipsnio, todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Prašau, gerbiamieji kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas, kurio Nr.IXP-3927, būtų priimtas, balsuojate už.

Užsiregistravo 47, už – 45, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW padarytai žalai ir ją lėmusioms priežastims ištirti“ projektas Nr.IXP-3938 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-8 klausimas. Kviečiu į tribūną A.Plokšto. Pateikimas. Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW padarytai žalai ir ją lėmusioms priežastims ištirti“ projektas Nr.IXP-3938. Prašau.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas Seimo nutarimo projektas dėl komisijos, kuri buvo suformuota koncerno EBSW padarytai žalai ir ją lėmusioms priežastims ištirti. Šio projekto esmė ta, kad jau iš anksto buvo aišku, jog mes nespėsim aprėpti tokios didelės užduoties, todėl siūlome naujam Seimui pratęsti šį darbą. Mes gavome raštiškus atsakymus iš visų Lietuvos įstaigų, kurios galėjo turėti kokios nors informacijos. Bet tos informacijos nepakako tam, kad formuluotume kokias nors konkrečias išvadas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausti niekas nenori. Gerbiamieji kolegos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo šiam Seimo nutarimui. Nėra norinčių kalbėti, bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo ir šiandien apsiriboti pateikimu. Ačiū. Pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę priartėjome prie pertraukos. Siūlau pertrauką iki 12 valandos 20 minučių. 14 minučių pertrauka. Ačiū. Laukiame 12 val.20 min. čia, salėje, jūsų visų.

Pertrauka

PIRMININKAS. Bandau sukviesti kolegas po pertraukos. Nė vieno pranešėjo nėra, tiesa, yra vienas pranešėjas, bet ten yra pataisų. Galima būtų pradėti svarstyti Kontrolierių įstatymą, bet kas balsuos už pataisas. (Balsai salėje) Nereikia. Tada pratęsiame pertrauką iki 12 valandos 40 minučių.

Taip. Mes negalime svarstyti, ką čia sėdėsim. 12 val. 40 min. kviečiu susirinkti į salę.

Pertrauka

Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3505(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Tęsiame rytinį posėdį. Nagrinėsime 1-9a ir 1-9b klausimus. Kviečiu į tribūną kolegą G.Dalinkevičių. Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3505.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tarp svarstymo ir priėmimo Žmogaus teisių komitetas apsvarstė ir visus pasiūlymus, kurie dar buvo kilę, ir pastabas, kurias mums pateikė Seimo Teisės departamentas. Iš esmės viskas komiteto yra apsvarstyta. Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad Teisės departamento daugeliui pastabų tikrai pritarėm, nes jos buvo redakcinio pobūdžio, ir trim rekomendacinio pastaboms nepritarėm. Todėl šiandien turime jau pataisytą projektą, kurį ir teikiame priimti. Gerbiamojo Seimo nario J.Razmos kai kuriems dalykams taip pat pritarėm, dėl kai kurių sutarėme, taip sakant, kad komitetas nepritarė. Gerbiamasis J.Razma pasakė, kad jisai atsiima ir liepė man jums perduoti, kad jis nebeteiks savo pastabų. Vadinasi, galime laikyti, kad yra pasiektas bendras sutarimas. Yra pateikta vakar registruota viena pataisa, kuri išsprendžia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabą. Jai mes pritariam, tačiau reikalinga pataisa ir jūsų pritarimas tai pataisai. Taigi šiandien yra tokia situacija šio projekto, kuris parengtas priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Susideda iš trisdešimties straipsnių. 2 straipsnį siūloma įteisinti, jeigu apsispręsime dėl pataisos.

1 straipsnio 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Nėra pataisų ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas. 4 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 5 straipsnis. 5 straipsniui pataisų nėra.

G.DALINKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? 6 straipsnis. Kolega J.Razma teikia pataisą.

G.DALINKEVIČIUS. Kaip aš minėjau, iš esmės kolega J.Razma atsiima visas pataisas, kurioms mes nepritarėm, o visos, kurioms pritarta, yra įtrauktos į mūsų projektą. (Balsai salėje) Kolega J.Razma prašė jo jau…

PIRMININKAS. Manau, kad mes galime patikėti…

G.DALINKEVIČIUS. Taip, aš perduodu jo žodžius, deja, tai yra žodžiu, bet buvo pasakyta ką tik prieš pat mūsų…

PIRMININKAS. Taigi 6 straipsniui pataisų nėra.

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas. 7 straipsnis. Kreipiuosi į pirmininką, pataisų nėra?

G.DALINKEVIČIUS. Ne, nėra.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 8 straipsnis.

G.DALINKEVIČIUS. Taip. Nėra.

PIRMININKAS. Pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 9 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 10 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? 11 straipsnis.

G.DALINKEVIČIUS. Taip, galime priimti.

PIRMININKAS. J.Razmos čia pataisa, taip.

G.DALINKEVIČIUS. Bet galioja, ta situacija galioja visoms pataisoms, kurias…

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti, nes nėra pataisų?

G.DALINKEVIČIUS. Galim.

PIRMININKAS. 11 straipsnis priimtas. 12 straipsnis.

G.DALINKEVIČIUS. Taip. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Klausčiau, ar komitetas pritaria tai pataisai?

G.DALINKEVIČIUS. Taip, mes pritariame. Aš minėjau, kad ta pataisa skirta įteisinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti bendru sutarimu ją svarstyti? Ačiū. Dėl balsavimo motyvų dėl pataisos nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti pataisą 12 straipsniui? Ją teikia kolega A.Salamakinas ir jai pritaria pagrindinis komitetas. Ačiū, pritarta. Ar galime 12 straipsnį priimti su kolegos A.Salamakino priimta pataisa?

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. 12 straipsnis priimtas su teiktąja ir priimtąja kolegos A.Salamakino pataisa. 13 straipsnis.

G.DALINKEVIČIUS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Pataisų nėra. Ar galime priimti 13 straipsnį? Priimtas. 14 straipsnis. Ar galime priimti 14 straipsnį?

G.DALINKEVIČIUS. Taip, pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 15 straipsnis.

G.DALINKEVIČIUS. Pataisų taip pat nėra.

PIRMININKAS. Pataisų nėra?

G.DALINKEVIČIUS. Ne.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 15 straipsnį? Priimtas. 16 straipsnis.

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Pataisų nėra?

G.DALINKEVIČIUS. Nėra, nėra.

PIRMININKAS. Ar galime 16 straipsnį priimti? Ačiū. Priimtas. 17 straipsnis. Sekundėlę!

G.DALINKEVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Nėra pataisų. Ar galime bendru sutarimu priimti 17 straipsnį? Priimta.

18 straipsnis. Ar galime 18 straipsnį priimti? Priimtas. 19 straipsnis. Kolegos A.Salamakino teikta pataisa. Prašau komiteto pirmininką pakomentuoti tą pataisą.

G.DALINKEVIČIUS. Mes jai pritarėme ir prašome, kad ją bendru sutarimu čia būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė pataisai. Ar galime bendru sutarimu ją pradėti svarstyti? Ačiū. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl kolegos A.Salamakino teiktos pastabos, ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą?

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Pataisa priimta. Dėl viso 19 straipsnio su priimta pataisa nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime priimti? 19 straipsnis priimtas su pataisa.

20 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 20 straipsnį? Priimtas. 21 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 21 straipsnį? Priimtas. 22 straipsnis. Ačiū. Priimtas. 23 straipsnis. Priimtas. 24 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu?

G.DALINKEVIČIUS. Galime.

PIRMININKAS. Ačiū. 25 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 26 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu?

G.DALINKEVIČIUS. Galime.

PIRMININKAS. Priimtas. 27 straipsnis. Priimtas. 28 straipsnis. Priimtas. 29 straipsnis. 29 straipsniui kolega A.Salamakinas teikia pataisą. Prašom komitetą pakomentuoti.

G.DALINKEVIČIUS. Tai pataisai mes irgi pritarėme. Pakeitimo įstatymo projekte išbraukti tą dalį. Prašome priimti.

PIRMININKAS. Siūloma 29 straipsnį išbraukti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pradėti svarstyti kolegos A.Salamakino pataisą, siūlančią išbraukti 29 straipsnį ir pakeisti numeraciją?

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiai pataisai, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Tai pataisai pritarta bendru sutarimu. Taigi 30 straipsnis tampa 29 straipsniu. Dėl projekte numatyto 30 straipsnio pataisų nebuvo. Po pataisos priėmimo tai bus 29 straipsnis. Ar galėtume jį bendru sutarimu priimti?

G.DALINKEVIČIUS. Taip, galima.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimtas. Ir paskutinė pataisa, tai visi 29 straipsniai 1 straipsniui buvo priimti. Dabar yra pataisa, kurią teikia kolega G.Dalinkevičius, siūlanti 2 straipsnį?

G.DALINKEVIČIUS. Taip, čia yra įsigaliojimo…

PIRMININKAS. Dėl įsigaliojimo svarstyti papildomą straipsnį. Tai yra teikiama pataisa. Prašom ją pateikti, gerbiamasis kolega.

G.DALINKEVIČIUS. Tiesiog papildyti siūlau Respublikos kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo (…) straipsniu ir jį išdėstyti taip: naujos redakcijos 2 straipsnis – „Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo taikymas“. Tai yra pabrėžiant, kad tai yra naujos redakcijos straipsnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pradėti jį svarstyti? Ačiū. Ar galime priimti šią pataisą, reglamentuojant šio 2 straipsnio atsiradimu? Ačiū. Priimta. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Dėkoju. Prašom, kolegos, registruotis, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo priėmimo, ir balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-3505 būtų priimtas, balsuojate už.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai, už balsavo 42, prieš nėra, susilaikė 3, įstatymas priimtas.

Darbotvarkės 1-9b klausimas. Lydinčiojo įstatymo Nr.IXP-3506 negalime svarstyti, nes negauta komiteto išvada.

Pilietybės įstatymo 12, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3741(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-10a klausimas. Kviečiu į tribūną G.Dalinkevičių (Žmogaus teisių komitetas) pateikti išvadą dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3741. Svarstymo stadija.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Svarstymo stadijoje, gerbiamieji kolegos, teikiu jums Pilietybės įstatymo 13, 15, 16, 20, 26, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas apsvarstė visas pastabas, kurias gavo iš Respublikos Prezidento kanceliarijos, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Taigi iš esmės komitetas patobulintam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.

Yra kai kas, ką reikėtų… Po to.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Kašėtą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovą, pateikti komiteto išvadą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė daliai Teisės departamento pastabų, pritarė visoms Valstybės saugumo departamento pateiktoms pataisoms. Siūlau pritarti komiteto pateiktoms pataisoms.

PIRMININKAS. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kolegą V.Zabielą, t.y. kolegą R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, rugsėjo 27 d. posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3741 ir priėmė sprendimą – bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Valstybės saugumo departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome visų komitetų išvadas. Dabar norėčiau klausti pagrindinio komiteto pirmininką kolegą A.Kašėtą. Jūs minėjote, kad buvo atsižvelgta, bet komiteto išvadoje yra nepritarti daugeliui vietų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, t.y. nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikiamiems siūlymams. Jūs minėjote, kad buvo atsižvelgta.

A.KAŠĖTA. Aš neminėjau, kad buvo atsižvelgta. Aš minėjau, kad komitetas pritarė Valstybės saugumo departamento pateiktoms pastaboms ir siūlė pagrindiniam komitetui joms pritarti, bet ne visoms buvo pritarta, todėl prašysime posėdžių salės…

PIRMININKAS. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką į tribūną. Gerbiamieji kolegos, priimsime sprendimus, kas ir priklauso.

G.DALINKEVIČIUS. Aš norėjau patikslinti, kad mes kai kurioms pritarėme, kai kurioms nepritarėme. Norėčiau informuoti kolegas, mes tada ir sakėme, kad kviečiame Seimą apsispręsti iš esmės, nes mūsų dialogas buvo paremtas tuo, kad žmogaus teisių požiūriu kai ką norisi matyti laisvesnio, valstybės saugumo požiūriu, – be abejo, nėra kalbos, yra visiškai normaliai suprantami argumentai, t.y. vieni iš svarbiausių trukmės, laiko, metų trukmės klausimai, dėl kurių mes ir sakėme, kad…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, dėl laiko stokos – iš eilės prie pataisų. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teikia pataisas, dabar reikėtų priimti sprendimus. 13 straipsnio 1 dalies 2 punktui – pritarti iš dalies. Ar tai tenkina Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? Prašom kalbėti.

A.KAŠĖTA. Taip, mes sutinkame su pagrindinio komiteto išvada.

PIRMININKAS. Ačiū. 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas – nepritarti.

G.DALINKEVIČIUS. Jeigu leisite, tai ir 2 punktas – taip pat iš dalies pritarti.

PIRMININKAS. Apie tai mes ką tik kalbėjome, gerbiamasis pirmininke. 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas – nepritarti. Prašom pakomentuoti, kodėl nepritarta.

G.DALINKEVIČIUS. Na, negalima tapatinti, mums taip atrodė komitete, pilietybės instituto su užsieniečių teisine padėtim. Mes, taip sakant, vis dėlto norėjome atskirti, kas yra Pilietybės įstatymas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Du dalykai, kuriuos mes šiandien, kaip valstybė, turim, visiškai aprėpia visą tą turinį.

PIRMININKAS. Ar jūs atsiimate pataisą?

A.KAŠĖTA. Taip, atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsiima.

G.DALINKEVIČIUS. Komiteto vardu jis atsiima.

PIRMININKAS. Pranešėjas skiriamas, gerbiamasis Razma, komiteto sprendimu. (Balsas salėje)

A.KAŠĖTA. Galim balsuoti. Tiesiog nematau principinio momento dėl šios nuostatos.

PIRMININKAS. Vėlgi grįžtame prie formuluotės. Tai yra 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų ir dėl jo balsuosime. Nuomonė už, nuomonė prieš. Kolega J.Razma už tai, kad šis pataisa būtų įteisinta. Prašau.

J.RAZMA. Aš manau, kad tai vis dėlto yra esminis dalykas, nes čia parašyta, kad kalbama apie tokį pilietį, kuris net neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai kaip Žmogaus teisių komitetas mano, kad toks pilietis galėtų gauti pilietybę? Čia nekalbama apie tai, kad žmogus nėra gavęs to leidimo, bet kad jis net neturi teisės, jis yra tiek netinkamas. Tai kaip mes čia nepritariam tokiam, atrodytų, labai logiškam siūlymui?

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau, kolegos, prašau balsuojant priimti sprendimą. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 13 straipsnio 1 dalies 4 punktui ir kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už. Palaikantys pagrindinio komiteto nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)

G.DALINKEVIČIUS. Kad yra kitame įstatyme…

PIRMININKAS. Užsiregistravo 35, už pataisą balsavo 18, prieš – 2, susilaikė 12. Pataisai pritarta.

Kita pataisa. Siūloma įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu, t.y. bazinio įstatymo 14 straipsniu. Komitetas nepritaria. Prašome…

G.DALINKEVIČIUS. Mūsų nuostata buvo tokia, kad griežtinant įstatymo nuostatas nebus pasiektas tikslas. Aš sakiau, kad tada reikia apsispręsti mums čia.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodis pranešėjui gerbiamajam A.Kašėtai.

A.KAŠĖTA. Aš norėčiau pasitikslinti. Čia kalbama apie 14 straipsnio pakeitimą, taip?

PIRMININKAS. Ne, čia yra bazinį įstatymą papildyti 14 straipsniu. Čia taip surašyta, kad…

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti mūsų komiteto siūlymui ir palaikyti šią nuostatą, nes Europos pilietybės konvencija leidžia nustatyti 10 metų natūralizacijos terminą, o integravimas… Dabartinė praktika rodo, kad užsieniečiai iš besivystančių šalių sunkiai integruojasi arba negali iki galo integruotis Lietuvoje. Taigi jeigu mes iš tikro paliktume penkerių metų terminą, kaip yra įstatymo projekte, aš manau, kad paliktume didelę spragą ir didelių problemų ateičiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau kolegas registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildyti bazinį įstatymą 14 straipsniu, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas? Kas už pataisą, balsuojate už, kas prieš pataisą, balsuojate prieš. Komitetas nepritaria. Arba susilaikote. Ir atsiprašome Vyriausybės narių, mums liko pora pataisų, tai 2–3 minutės.

Užsiregistravo 38, už balsavo 20, prieš – 2, susilaikė 14. Pataisai pritarta.

Kita pataisa. Siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu, baziniu 18-uoju. Prašome trumpai pateikti, kodėl komitetas nepritaria.

G.DALINKEVIČIUS. Todėl, kad šiame įstatyme kalbama apie darbą kitoje valstybėje ir kad jis keltų neigiamų pasekmių, žalą mūsų valstybei… Gana sunku netgi nubrėžti tokią situaciją, aprašyti ją. Nemanau, kad šis straipsnio papildymas padaro ką nors nauja. Mes turime išsamią visą kitą įstatyminę bazę, kuri leidžia tą tvarkyti.

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Kašėta.

A.KAŠĖTA. Komitetas išties mato problemą, kad kitoje valstybėje dirbdamas pilietis gali ir kompromituoti valstybę, ir kenkti jos interesams, ypač kai turime omenyje dabartines sąlygas, kai Lietuvos piliečiai arba pretenduojantys į Lietuvos pilietybę asmenys turi išties plačias galimybes. Todėl manome, kad šis saugiklis būtų labai svarbus, sakykim, prevencine prasme.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nuomonė už – kolega J.Razma.

J.RAZMA. Iš tikrųjų manau, kad jeigu nepriimsime Nacionalinio saugumo komiteto pasiūlymo, tai to atvejo, kai asmuo tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje, nepakanka. Gali būti įvairių organizacijų, veikiančių prieš Lietuvos Respubliką, priedangos organizacijų, dar kokių nors. Taigi, aš manau, ta bendra formuluotė „jeigu jis, dirbdamas kitoje valstybėje, daro žalą mūsų interesams“ yra labai talpi ir bendriau apima visus tokius galimus neigiamus veikimo prieš Lietuvą atvejus, kai vertėtų pripažinti netekusiu pilietybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis Žmogaus teisių komitetas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

G.DALINKEVIČIUS. Aš pasakiau savo nuomonę. Jūs galvokit.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 40, už balsavo 20, prieš – 2, susilaikė 17. Pataisai pritarta. Ir paskutinė pataisa, teikiama bazinio projekto 20 straipsniui.

G.DALINKEVIČIUS. Taip, tai yra straipsnis, kuris nurodytų tarsi nesuteikimo, pilietybės negrąžinimo motyvus, tačiau jis kalba apie pilietybės grąžinimą asmeniui, turinčiam prigimtinę teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl tada netaikomas tas 13 straipsnis. Čia siūloma palikti. Aišku, kalbant teisėkūros prasme šis palikimas nepakeičia smarkiai, taip sakant, įstatymo, tiesiog jis būtų iš esmės perteklinis. Bet jeigu yra toks siūlymas, tai aš nematau problemos. Seimo politinė valia apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolega A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai vis dėlto yra svarbi pataisa ir raginčiau ją palaikyti, nes vien per pastaruosius metus, dar netapus Europos Sąjungos nare, kol vyksta tiktai tas integracijos procesas, iš tikro padvigubėjo prašymų tapti Lietuvos piliečiais, t.y. įgyti Lietuvos pilietybę. Tarp tų tūkstančių asmenų, kurie pateikė prašymus, išties yra labai įvairių ir spalvingų asmenybių. Mūsų pasiūlymo esmė yra ta, kad išties pilietybės negavimo punktai galiotų asmenims, kurie galbūt rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikai ar visuomenės saugumui. Taigi tikrai manau, kad ši nuostata išlieka aktuali, ir siūlau paremti komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašome registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, balsuojate už, kas palaikote komiteto sprendimą nepritarti šiai pataisai, balsuojate prieš. Arba galite susilaikyti. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas, jokia agitacija negalima nei tribūnoje, nei už tribūnos.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. 26 – už, prieš – 1, susilaikė 15. Pataisai pritarta.

Ir dar viena pataisa 21 straipsniui: pritarti iš dalies, ar tenkina pagrindinį komitetą? Papildomą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą?

A.KAŠĖTA. Siūlyčiau balsuoti dėl šios nuostatos, nes argumentai faktiškai susiję su ankstesniu mūsų ką tik paremtu pasiūlymu. Iš esmės čia eina prie to paties.

PIRMININKAS. …už ką balsuoti. Pritarti iš dalies, ta formuluotė…

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega (jeigu galima), aš manau, ana priimta pataisa iš esmės išsprendžia šitą. Nebėra problemos.

A.KAŠĖTA. Gerai. Sutinkame.

PIRMININKAS. Ačiū. Malonu, kai sudera. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui su mūsų priimtomis pataisomis? Ačiū. Pritarta. Pradedame Vyriausybės valandą ir pirmininkauti kviečiu savo kolegą G.Steponavičių.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ką gi, kolegos, truputį vėluodami pradedame Vyriausybės valandą, ko gero, vieną paskutinių šios Vyriausybės valandų šios kadencijos Seime. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas yra išvykęs, jį pavaduoja ūkio ministras Petras Čėsna. Malonu matyti didesnę dalį susirinkusios Vyriausybės. Statuto numatyta tvarka pradedame opozicijos frakcijų klausimais Vyriausybei. Klausia R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Jis būtų susijęs taip pat ir su dabar svarstomu biudžetu. Visai neseniai į Seimo narius, ne tik į mūsų frakcijos, bet ir į kitų frakcijų Seimo narius kreipėsi įvairių mokslinių tyrimų institutų atstovai, kurie buvo labai nusivylę ir labai sutrikę dėl to, kad būsimajame kitų metų biudžete jiems yra skirtas labai menkas finansavimas. Aš dabar nedetalizuosiu, kuriems konkrečiai, tačiau apskritai tokia tendencija. Kartu mes girdime garsiai vis tebekalbant, nors ir ne taip jau energingai, apie žinių ekonomiką, apie mokslo svarbą lietuvių tautai, apie tai, kad mokslas mūsų išlikimo garantas ir panašiai. Kodėl taip atsitiko?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą, bet manau, šis klausimas turėtų būti adresuotas švietimo ir mokslo ministrui. Jeigu jūs pažiūrėsite, Biudžeto įstatymo projekte, kuriam šiandien po antrojo svarstymo buvo pritarta, yra numatyta, kad visiems mokslo institutams asignavimai ateinančiais metais, palyginti su šiais metais, didėja. Bet švietimo ministras su sekretoriais ir viceministru, vadovaudamiesi visiškai neseniai Vyriausybės patvirtinta nauja metodika, kuri reglamentuoja, kiek lėšų reikia skirti mokslo institutams, universitetams, perskirstė ir rengėsi įregistruoti, kiek žinau, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisą priėmimo metu. Finansų ministras neturi jokių galių, kad galėtų diktuoti švietimo ir mokslo ministrui, kaip jis turi savo asignavimus skirstyti atskirom mokslo institucijom. Tokia yra tvarka. Jeigu jie mano, kad mokslo institutams reikia duoti mažiau, tai čia yra ne finansų ministro prerogatyva.

PIRMININKAS. Tai, ministre, prašom papildyti.

A.MONKEVIČIUS. Laba diena, atsiprašau, kad vėluoju. Aš supratau klausimą, kokia yra situacija dėl mokslo institutų finansavimo. Reikia pasakyti, kad apskritai mokslo ir studijų institucijoms, kaip ir visur, augimas panašiai apie 13%, ir lėšos yra skirstomos pagal metodiką, kurią patvirtino Vyriausybė. Bet ne visiškai šimtu procentų mes tą taikome. Praeitais metais prie visos tos sumos, kuri susidaro, buvo skirta dar perskirstyti 15 mln., šiek tiek nugludinti, kad ta metodika nebūtų iš karto taikoma visu pajėgumu, ką šiaip reikėtų daryti, bet institucijos atsidurtų keblioje situacijoje. Štai todėl komisija, į kurią susirenka ir Rektorių konferencijos atstovai, ir institutų direktoriai, taiko šį gludinimą, ir mes priėmėme tokį sprendimą, kuris šiaip yra politinis : šiemet gludinimui skirti dar 10 mln., kitais metais – 5 mln., o nuo jau nuo 2006 metų nebegludinti nieko ir taikyti šimtu procentų šią metodiką. Metodikos esmė yra maždaug tokia. Pagal šią metodiką lėšos yra skiriamos už mokslinę produkciją, kuri yra matuojama pagal mokslinę produkciją, kuri yra irgi sudėliota, jau dabar suderintos publikacijos, ne tik ISI, bet ir vietinės, ir aplinkos žurnaluose. Vienas dalykas. Antras, turbūt pagrindinis kriterijus, už uždirbtus pinigus iš tarptautinių programų, už vieną uždirbtą litą pagal šią metodiką gauna pusę lito iš asignavimų. Jeigu uždirba iš vietinio ūkio subjektų, tai už vieną litą gauna 0,25 ct. Štai taip ta metodika veikia, bet, kaip sakiau, yra truputį gal pernelyg šiurkšti. Todėl tas gludinimas taikomas. Mes dar priėmėme tokį sprendimą. Atsižvelgdami į prioritetą lituanistikos srityje, dalį lėšų buvome nukreipę į Mokslo studijų fondą, kuris yra pagrindinis valstybės politikos instrumentas skatinti vykdyti valstybei reikšmingus darbus prioritetinėse srityse. Ten buvome skyrę vieną milijoną litų humanitarinei socialinei sričiai. Tai iš šio milijono (dar vakar komitete svarstėme, pirmininkavo gerbiamasis V.Simulikas) mes sutarėme, kad prie to, ką pridėjo Finansų ministerija, papildomų 200 tūkst., dar skirti 400 tūkst. trims institutams: Lietuvių kalbos, Literatūros tautosakos ir Lietuvos istorijos institutams, kaip prioritetiniams institutams. Iš viso jiems dar papildomai šią savaitę pridėjome 600 tūkst. litų. Štai aš pabandžiau pateikti tokią išsamesnę informaciją.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Simulik.

V.SIMULIK. Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti gerbiamojo švietimo ministro. Klaipėdos universiteto studentų atstovai šiandien kreipėsi į mane, nes negavo atsakymo iš ministerijos, todėl oficialiai kreipėsi į mane ir nieko neliko, kaip kreiptis, ministre, į jus. Klaipėdos fakultetų II kurso neakivaizdininkai moka už semestrą 2625 litus. Jiems yra keturios disciplinos per semestrą, jų yra studijų valandų skaičius 14. Ar truputėlį ne per brangu? Žmonės kreipėsi į Švietimo ministeriją, ten negavo paaiškinimo, niekas nepakomentavo. Kas kontroliuoja kokybę, kodėl yra tiek mažai disciplinų ir tiek daug mokama?

A.MONKEVIČIUS. Jūs, kaip komiteto pirmininkas, nebūtinai to galėjote klausti, nes mes vakar ir šiandien buvome susitikę ir negaišintume kitų laiko. Aš galiu atsakyti. Galiu atsakyti labai trumpai. Be abejonės, tai yra universiteto tam tikra autonomija, ir joks ministras, nė Prezidentas negali į ją kištis, jie ten tvirtina programas. Pažeidimas yra vienas, dėl ko aš pareiškiau savo poziciją ir savo raštą išsiuntinėjau aukštosioms mokykloms – jie turi laikytis nustatytų Vyriausybės maksimalių kainų. Mažesnes gali nustatyti neakivaizdininkams, bet didesnių nustatyti negali. Kai kurie universitetai, tarp jų Klaipėdos universitetas, yra pažeidę šią Vyriausybės nustatytą maksimalią kainą. Dėl to jie yra įspėti. Rektoriai atsižvelgs ar neatsižvelgs… Jeigu jie neatsižvelgs, mes tada turėsime galvoti… Nėra numatytos jokios sankcijos. Jūs, kaip komiteto pirmininkas, galėtumėte numatyti tas sankcijas įstatyme, nes jos dabar nėra numatytos. Jeigu jie nevykdys, tokiu atveju aš nežinau… Ministerija neturi jokios inspekcijos ir juridinės bazės, kaip, tarkim, būtų galima nubausti. Studentams tie paaiškinimai yra duoti. Viešai publikacijose dar praėjusią savaitę aš mačiau ir Klaipėdos spaudoje, ir Šiaulių spaudoje, netgi šios savaitės, visi tie paaiškinimai yra spaudoje paskelbti. Aš esu pakvietęs rektorius į derybas, kad jie bent jau nuo kitų metų sausio 1 dienos taikytų Vyriausybės nustatytas maksimalias kainas ir sudarytų naujas sutartis su studentais, kad tos kainos neviršytų nustatytų Vyriausybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ačiū, pirmininke. Praėjusią savaitę aš klausiau gerbiamojo premjero (gaila, jo nėra) apie pono Povilo Milašausko garsiąją brakonierių medžiagą. Dabar praėjo daugiau kaip savaitė ir viskas nutilo, atrodo, kad klausimas išspręstas ir jokių sankcijų nėra imtasi. Gal kas nors iš Vyriausybės galėtų pasakyti, negi viskas numirs ir visas klausimas tuo ir pasibaigs?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad niekas nenumirė ir nenumirs, bet dar neatėjo galutinių rezultatų laikas. Buvo paprašyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, kad tą klausimą išnagrinėtų. Laukiame nagrinėjimo rezultatų.

PIRMININKAS. Dėkui. (Balsas iš salės) Tuoj, minutę! Minutėlę, tuoj bus įjungtas. Prašom. Patikslinkite klausimą.

K.BOBELIS. Taip, patikslinsiu klausimą. Aš aną kartą iškėliau ir dabar noriu pakartoti. Žmogus pagautas nusikaltimo vietoje, in flagranti, bet yra visiškas Vyriausybės abejingumas, jokios reakcijos. Aš to negaliu suprasti. Gal galite paaiškinti?

P.ČĖSNA. Aš manau, kad praėjusią Vyriausybės valandą jums atsakė ir Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, ir aš šiandien jums taip pat aiškinu, kad reikia tam tikro laiko, kol bus galutinai išanalizuota.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Saulis.

V.SAULIS. Mano labai trumpas klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Ministre, šiemet vieną Rokiškio rajono seniūniją buvo užklupusi tokia trumpa stichinė nelaimė, bet ta nelaimė, kuri prasisuko per 15 minučių su ledų kruša, atnešė ūkininkams apie 40 tūkst. litų nuostolių. Tai nustatė sudaryta komisija, visa medžiaga buvo pateikta Žemės ūkio ministerijai. Aišku, Žemės ūkio ministerija, motyvuodama tuo, kad ūkininkai turėjo draustis ir panašiai, rekomenduoja, kad savivaldybė kaip nors surastų tų pinigų ir padengtų žemdirbiams nuostolius. Beveik 11 mln. litų buvo skirta įvairiems šalnų ir kitų stichinių nelaimių padarytiems nuostoliams padengti.

Ministre, ar negalima taip žmogiškai pagalvoti ir surasti tuos 40 tūkst. litų, kad padengtume nuostolius ir savotiškai nuramintume žemdirbius? Žinau, jie ir šiandien nerimsta, neduoda ramybės ir man, tikriausiai ir jums. Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Jeigu tiktai 40 tūkstančių, manau, kad didelės problemos nebūtų ir mums nereikėtų pagal dabartinį mūsų statusą derintis su Europos Komisijos atitinkamais… ar atitinka valstybės pagalbą tos priemonės, ar ne, tačiau, kaip žinote, potvynis buvo ir Šilutėje. Ten ir 1,5 mln., ir kiti dalykai. Tokių lėšų mes nebuvome numatę, bet, kaip visada, ateina gruodis ir tarp atskirų programų lieka. Dabar pradėti tą operaciją jau iš anksto nuimant nuo vienos programos, kad skirsime tam… Tuo labiau kad, matote, Respublikoje irgi yra įvairių…

Dėl šalnų aš norėčiau patikslinti, kad sodininkams iš tikrųjų yra skirta 2,2 mln., Europos Taryboje buvo pateikta. Dabar laukiame pritarimo. Man atrodo, per savaitę mes jį gausime ir lapkričio mėnesį pradėsime išmokėti. Šis klausimas yra gana skaudus, bet tai yra ne vienintelis, ne tik Rokiškyje, yra ir daugiau. Jeigu paskelbsime per visą Lietuvą, mes pririnksime nebe 40 tūkst., lėšų reikia palaukti, ir gruodžio mėnesį, kaip ir visada tokiais atvejais, nes tai yra nenumatyta, spręsime iš likusių lėšų. Man atrodo, kad prie to klausimo grįšime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Mano klausimas yra finansų ministrui. Pone Butkevičiau, jūs, pavasarį tapęs finansų ministru, buvote labai sunerimęs dėl Europos Sąjungos paramos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo tempų. Tada priekaištavote atitinkamoms ministerijoms, kad vėluojami rengti projektai. Dabar baigėsi biudžetiniai metai. Kaip jūs įvertintumėte situaciją šiandien ir kiek procentų Lietuvai skirtų lėšų bus panaudota šiais metais? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia aš norėčiau patikslinti, kad ne aš priekaištavau, bet aš buvau gavęs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, raštą iš pono Maiklo Grehamo, kuris buvo vienas iš Europos Sąjungos delegacijos Lietuvoje vadovų, ir tą raštą man belaikant kabinete dvi savaites ta informacija nukeliavo žurnalistams. Tai, kas buvo ten surašyta, ir buvo paskleista, aišku, tik dalis.

Šiuo metu galiu pasakyti, kad visos problemos yra išspręstos, tos, kurias mes matėme, ir tos, kurias reikėjo pagreitinti. Aš manau, kad visos ministerijos laiku parengė visą teisinę bazę ir šiuo metu kaip tik vyksta projektų vertinimas, o kiek bus panaudota pinigų šiais metais, atsakyti dar būtų ankstoka, nes pirmasis projektų vertinimo etapas pasibaigs, aš manau, lapkričio pabaigoje. Aišku, kai kurių projektų vertinimas nusikels vėlesniam laikui.

Aš manau, kad mes kitų metų vidury galėsime jau tiksliau kalbėti, kiek Lietuva yra pajėgi panaudoti iš struktūrinių fondų skiriamų pinigų. Šiuo metu visos lėšos, kurios yra skirtos Europos Sąjungos, yra panaudotos. Matome tik gal vieną problemą, kad Europos Komisija vėluoja pervedant grynuosius pinigus Lietuvai, nors mes atsiskaitome laiku Briuselyje, ir tam, kad nesutriktų finansavimas, mes pasiskolinome tikėdamiesi, kad Europos Komisija atsiskaitys.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Dėkui posėdžio pirmininkui, taip pat dėkui ir mūsų Vyriausybei, kuri, manau, pritars trūkstamų lėšų Vasario 16-osios gimnazijai Vokietijoje skyrimui. Mano klausimas šį kartą skirtas susisiekimo ministrui. Aš norėčiau, kad būtų išsklaidyti gandai dėl televizijos bokšto. Vėl kalbama (ne kartą girdėjau) apie tai, kad lyg ir bokštą norima privatizuoti. Ar jis yra įtrauktas į svarbių objektų sąrašą ir kaip iš tikrųjų bus?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą, nes būčiau nejaukiai pasijutęs, jeigu būtumėte jo neuždavęs. Praėjusį kartą neuždavėte ir tikrai nejaukiai jaučiausi. Noriu išsklaidyti jūsų abejones. Iš tikrųjų nesirengiama Lietuvos radijo ir televizijos centro, kaip jis yra vadinamas, ne bokšto, bet centro, privatizuoti, nes šis objektas yra įtrauktas į strateginių objektų sąrašą. Anksčiau buvo labai daug diskusijų ir kalbų, tiktai galbūt dabar yra diskutuojama ir kalbama, kad tos antenos, kurios yra Viršuliškėse ir dėl kurių čia prieš pusantrų metų irgi buvo labai daug diskutuojama, iš tikrųjų yra, mūsų supratimu, ne vietoje. Jeigu atsirastų koks nors projektas, kuris finansuotų šių antenų iškėlimą į kitą vietą, mes ramia sąžine galėtume atiduoti Vilniaus miestui, kad jis pagal detalųjį planą statytų vienokius ar kitokius pačiam Vilniaus miestui reikiamus objektus. Apie tai yra kalbama, bet mūsų vienintelė ir nekeičiama sąlyga yra ta, kad tos antenos turi būti iškeltos tų, sakysime, investuotojų arba Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Tai kainuos apie 10–12 mln. litų, todėl yra kalbama, kad privatizuojamas pats bokštas, bet taip nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiandien nebuvo daug norinčių klausti, todėl, kad ir trumpa, Vyriausybės valanda yra baigta. Ačiū. Valandos dalis prabėgo beregint. Ačiū ministrėms ir ministrams.

Dabar siūlyčiau likusią laiko dalį išnaudoti klausimams, kurie nebuvo spėti apsvarstyti, tarp jų ir kai kurie Vyriausybės teikiami įstatymų projektai. Būtų gerai, kad jų svarstymas šiek tiek pasistūmėtų į priekį.

2005 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3934 (pateikimas)

Taigi pradedame nuo tų klausimų, kurių pranešėjai yra salėje. Prašyčiau J.Oleką. Gerbiamasis sveikatos ministre Olekai, jeigu neprieštaraujate, mes galėtume pradėti nuo 14 klausimo – 2005 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Pateikimo stadija. Jums žodis. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos 2005 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Kaip jūs esate susipažinę, kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos didėja 341 mln. litų, arba 15,2%, palyginti su šiais metais. Pagrindinis pajamų didėjimas yra įmonių, įstaigų, organizacijų privalomojo sveikatos draudimo įmokos už asmenis, jos didėja 42 mln. litų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai – per 122 mln. litų. Kaip minėjau, iš viso didėja 15,2%, palyginti su praeitais metais. Šias gautas pajamas numatoma išleisti iš esmės apmokant už asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tam bus skirta 1 milijardas 518 mln. litų. Pirminei sveikatos priežiūrai 2005 m. apmokėti bus skirta 311 mln. Lt, tai yra 19 mln. daugiau nei 2004 metais. Išaugs greitosios medicininės pagalbos paslaugų apmokėjimas – iki 77 mln. 939 tūkst. Lt, t.y. 4 mln. daugiau nei šiais metais. Taip pat didėja lėšos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugoms apmokėti – 3,5 mln. Lt, iš viso 47 mln. litų.

Atkreipiu dėmesį, kad planuojama beveik 10% daugiau skirti apmokėti už ambulatorines specializuotas ir stacionarines paslaugas, brangius tyrimus ir procedūras, numatytas išlaidų augimas kompensuojamiesiems vaistams. Tai sudaro beveik 44 mln. litų. Taip pat numatytas išlaidų didėjimas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Planuojama skirti iš viso 93 mln. Lt, t.y. 10 mln. daugiau nei 2004 m., beveik 12%. Didėja lėšos, skiriamos galūnėms, sąnariams ir organams protezuoti, skubiai konsultacinei sveikatos pagalbai, žmogaus organams ir audiniams transplantuoti, taip pat visuomenės sveikatos rėmimo specialiosioms programoms, Paslaugų restruktūrizavimo programai, prevencinėms programoms. Skiriama 8 mln. Lt, tai yra du kartus daugiau nei šiais metais. Kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Jūsų nori paklausti A.Klišonis. Prašom, kolega.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, praeitą savaitę Seimas priėmė Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pataisas. Ten numatyta, kad ūkininkų ir kitų asmeninių ūkių naudotojų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurias moka patys žmonės, yra atitinkamai mažinamos arba žmonės nuo jų atleidžiami, kad už tą patį nebūtų mokama antrą arba trečią kartą. Deja, Vyriausybės patvirtintame projekto to nėra numatyta. Čia rodomos pajamos sudaro apie 1 mln. 638 tūkst. litų. Noriu paklausti. Kokie numatomi šie pakeitimai ir koks yra numatomas sumažėjimas?

Antrą klausimo dalį norėčiau užduoti iš kitos pusės. Pirminės sveikatos priežiūrai, kuriai yra teikiamas prioritetas Nacionalinėje sveikatos programoje, kitų metų didėjimas yra nuo teorinio biudžeto, kuris šiais metais 6,8%, tuo tarpu administravimo išlaidos didėja 7,1%. Kodėl tokios proporcijos? Valstybinei ligonių kasai administruoti yra numatoma 7,1%. Tai yra jūsų aiškinamajame rašte. Kodėl tokios disproporcijos?

J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už abu klausimus. Dėl pirmojo klausimo. Kaip žinote, įstatyme, kurį jūs priėmėte Seime, buvo siekiama atleisti nuo įmokų tik tuos, kurie turi kokias nors kitas draudžiamąsias pajamas, o ne visus ūkininkus. Taigi 1 mln. 600 tūkst. turėtų sumokėti tie, kurie neturi kitų draudžiamųjų pajamų, t.y. tie, kurie verčiasi iš ūkininkavimo. Todėl mes kitais metais neplanuojame jokio augimo, o paliekame tokį patį skaičių, koks yra šiais metais. Turiu pasakyti, kad šiais metais surinkimas yra blogesnis negu būdavo ankstesniais metais, nors mes perdavėme Valstybinei mokesčių inspekcijai tikėdamiesi, kad jie turi daug instrumentų tuos mokesčius surinkti.

Dėl antrojo klausimo. Aš jau minėjau, kad ambulatorinei grandžiai finansavimas taip pat auga, o išlaidos, susijusios su valstybinės (…) administravimu, daugiausia yra todėl, kad kitais metais prasidės mokėjimai ir atsiskaitymai tarp valstybių. Tam reikia papildomų išlaidų, nes iš esmės mes tampome Europos Sąjungos nariais nuo gegužės 1 d., yra šešių mėnesių terminas pateikti apmokėjimo sąskaitas ir pretenzijas, kad būtų perversti apmokėjimai. Iš esmės šiais metais tokių darbų yra kur kas mažiau arba yra tik pradžia, pasimokymas, o pagrindinis darbas numatomas kitais metais, todėl ir auga šie administravimo kaštai.

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre, Daugiau norinčių klausti nėra.

J.OLEKAS. Ačiū už supratimą.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti pateikimo stadijoje? (Balsai salėje) Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga pagrindiniu komitetu siūlo skirti Sveikatos reikalų komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Svarstymo data galėtų būti kitą savaitę. Ar priimtina tokia svarstymo eiga? Prieštaravimų nėra, apsispręsta bendru sutarimu.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3910 (pateikimas)

Darbotvarkės 15 klausimas – Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3910. Tai Prezidento dekretu teikiamas įstatymas. Kuruojanti ministerija – Užsienio reikalų ministerija. Kviečiu į tribūną jos sekretorių poną Remigijų Motuzą.

R.MOTUZAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai, šį susitarimą 1951 m. rugsėjo 20 d. Otavoje… priimtą rugsėjo 8 d. Vašingtone Lietuvos vardu pasirašė Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, nuolatinė atstovė prie Šiaurės Atlanto Organizacijos Gintė Damušis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos tarptautinių sutarčių įstatymu šis susitarimas turėtų būti ratifikuotas Seime.

Noriu pasakyti, kad Otavos susitarimas apibrėžia NATO teisinę padėtį, organizacijai suteikiamas imunitetus ir privilegijas. Imunitetus teisiniam procesui, patalpų, archyvų, dokumentų neliečiamumo, atleidimo nuo visų tiesioginių mokesčių ir t.t., taip pat NATO pareigūnams skiriamas ir suteikiamas privilegijas ir imunitetus. Susitarime nustatoma, kad NATO valstybių narių paskirti nuolatiniai atstovai NATO ir kitos valstybės narės teritorijoje naudojasi diplomatiniams atstovams suteikiamais imunitetais ir privilegijomis. Otavos susitarime taip pat įtvirtinta nuostata, jog privilegijos ir imunitetai valstybių atstovams suteikiami ne tam, kad jie turėtų asmeninės naudos, bet siekiant užtikrinti, kad jie nepriklausomai atliktų su Šiaurės Atlanto sutartimi susijusias savo funkcijas. Otavos susitarimo dalyvės yra visos 19 valstybių, iki 2004 m. buvusios NATO narės. Pažymėtina, jog š.m. kovo 30 d. Šiaurės Atlanto taryba, tai yra aukščiausioji NATO sprendimų priėmimo institucija, nusprendė, kad naujosios narės, tarp jų ir Lietuva, turi prisijungti prie Otavos susitarimo. O iki tokio prisijungimo visos valstybės NATO narės laikinai taikys Otavos susitarimo nuostatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti K.Bobelis. Nepabėkite iš tribūnos. Prašom.

K.BOBELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs sakėte, nusprendė, kad turi prisijungti, kitaip sakant, mes turime jėga, mus jėga nori priverti prisijungti. Kitas klausimas. Kiek valstybių jau yra ratifikavusios šią sutartį, ar nors viena ratifikavo šią sutartį?

R.MOTUZAS. Sutartį yra ratifikavusios visos senbuvės 19 valstybių, kurios buvo NATO narės iki 2004 m. O dabar naujosios valstybės: Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija, kaip jūs pastebėjote, kovo 30 d. sprendimu yra įpareigotos ratifikuoti. Šiose valstybėse šiuo metu irgi vyksta ratifikavimo procesas. Taip, iš tikrųjų pastaba teisinga, ratifikavimas privalomas, nes kitaip mes neturėtume imuniteto ir privilegijų tiek diplomatai, tiek pačios diplomatinės atstovybės prie NATO tarptautinių organizacijų.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Klausiu, ar po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu Seniūnų sueiga siūlo skirti Užsienio reikalų komitetą, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Svarstymo data. Mes atidėkime jį naujos kadencijos Seimui, jis pratęs šio klausimo svarstymą. Taigi šio klausimo svarstymas baigtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3911 (pateikimas)

Kitas eilės tvarka darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3911. Pateikimas. Kviečiu finansų ministrą, kuruojančios ministerijos vadovą, pristatyti Prezidento dekretu teikiamą įstatymo projektą.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo“ projektas parengtas remiantis 2004 m. liepos 9 d. Vilniuje pasirašytu susitarimu. Šio susitarimo pagrindas yra muitinių bendradarbiavimo tarybos, tai yra dabartinės Pasaulio muitinių organizacijos, 1953 m. gruodžio 5 d. rekomendacija dėl administracinės tarpusavio pagalbos. Susitarimas suteikia Lietuvos ir Moldovos muitinių administracijoms teisinį pagrindą padėti viena kitai kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais. Šalių muitinių administracijos įsipareigoja teikti viena kitai pagalbą, siekdamos užtikrinti tinkamą muitinės įstatymų laikymąsi, užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdyti pažeidimų tyrimą ir su jais kovoti bei informuoti viena kitą apie dokumentus, susijusius su muitinės įstatymų taikymu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Niekas nenorėjo jūsų klausti. Ar po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti bendru sutarimu? Yra norinčių balsuoti. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3911.

Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Už – 19, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Seniūnių sueiga pagrindiniu siūlo skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Užsienio reikalų komitetą. Preliminari svarstymo data galėtų būti naujos kadencijos Seime. Ar galime dėl to sutarti? Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu.

Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3742(2*) (svarstymas)

Grįžtame prie rytinio posėdžio darbotvarkės klausimų, kurių nespėjome apsvarstyti. Svarstome darbotvarkės 10 klausimą – Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Tačiau nebuvo apsvarstyti du lydimieji įstatymų projektai. Todėl grįžtame prie jų ir svarstome 10b klausimą – Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3742. Svarstymas. Pagrindinis buvo Žmogaus teisių komitetas. Jo pirmininką G.Dalinkevičių kviečiu į tribūną.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas svarstė ir nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadai bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Buvo paskirti papildomi komitetai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Klausiu, kas būtų pasiruošęs. Kolega A.Valys. Kviečiu jus į tribūną. Ruošiasi, ko gero, R.Šukys, kito papildomo komiteto pranešėjas.

A.VALYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kviečiu pristatyti komiteto pirmininko pavaduotoją R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kurio Nr.IXP-3742, pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas. Už tai balsavo bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komitetų išvadas, diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, taip pat nėra. Kolegos, ar po svarstymo šiam įstatymo projektui galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Įstatymo projektui Nr.IXP-37942 po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3743(3*) (svarstymas)

Toliau eilės tvarka – Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3743. Svarstymas. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. P.Papovą prašau pristatyti išvadą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Žmogaus teisių komiteto pasiūlymus. Iš pradžių komitetas nepritarė arba iš dalies pritarė pastaboms, tačiau vėliau komitetas dar kartą apsvarstė ir pritarė A.Rimo ir K.Rimšelio pasiūlymams. Jų pasiūlymai yra lygiai tokie pat kaip Žmogaus teisių komiteto pasiūlymai. Iš esmės Žmogaus teisių komiteto pasiūlymams komitetas yra pritaręs.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausykime papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą. G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mūsų komitetas kaip tik buvo pasiūlęs pagrindiniam komitetui ir kadangi situacija tokia, kad mūsų pasiūlymams yra pritarta, aš turiu tik perskaityti faktą, kad svarstydami savo komitete bendru sutarimu pritarėme šiam projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Yra viena pataisa, dėl kurios mes turime apsispręsti išklausę komitetų išvadas. Tai yra kolegų A.Rimo ir K.Rimšelio siūlymas. Pirmas dalykas, ar neprieštarautų Seimas, kad ši pataisa galėtų būti svarstoma? Nėra prieštaravimų. Komitetas pritarė šiai pataisai. Ar galėtume ir mes pritarti? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu apsispręsta pritarti kolegų A.Rimo ir K.Rimšelio pataisai, teikiamai įstatymo projektui Nr.IXP-3743. Taigi dabar su šia pataisa ar galime pritarti patobulintam įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Taigi su Pilietybės įstatymu susijusio įstatymo svarstymą šiandien baigėme.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3916(2*) (svarstymas)

Eilės tvarka 11 darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3916. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Svarstymo stadija. Poną A.Valį, komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną pristatyti komiteto išvadą.

A.VALYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė patobulintam Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektui Nr.IXP-3916, balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitų komitetų paskirta nebuvo. Gal toli nepabėkite, reikės jūsų dar išklausyti išvadą. Taigi išklausėme pagrindinio komiteto išvadą. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, taip pat nėra. Kolegos, ar mes galėtume pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-3916 po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 21 straipsnio 11 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-3880* (svarstymas)

Darbotvarkės 12 klausimas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 21 straipsnio 11 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-3880. Svarstymo stadija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pagrindinis. Prašom.

A.VALYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimu buvo pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Komiteto pranešėją V.Saulį kviečiu į tribūną.

V.SAULIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 21 straipsnio 11 dalies pripažinimo netekusia galios projekto. Mes apsvarstėme spalio 28 d. šį įstatymo projektą. Svarstymui buvo gautos Seimo Teisės departamento pastabos, kurioms mes nepritarėme. O nepritarėme vien dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos kainų įstatymą ir kitus teisės aktus dėl kainodaros reguliavimo kainų nustatymas yra grindžiamas sąnaudomis, susijusiomis su paslaugos teikimu. Pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą rinkliavos už naudojimąsi transporto infrastruktūra yra nustatomos išlaidų lygio, aišku, be pelno. Kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnyba už suteiktas paslaugas nemoka rinkliavų, todėl įmonių patirtos išlaidos pagal galiojančią pajamų ir išlaidų pripažinimo apskaitoje tvarką negali būti pripažintos sąnaudomis. Todėl šiuo projektu norima sureguliuoti išlaidų apskaitą ir išspręsti klausimą dėl minėtų išlaidų padengimo pagal principą „naudotojas moka“. Todėl mes pritarėme iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komitetų išvadas. Svarstymo stadijoje nėra pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Kolegos, ar mes galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-3880 bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3718(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 13 klausimas rytiniame posėdyje – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3718 svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą prašau pateikti R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3718. Komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, jį patobulino (jis yra jums pateiktas kartu su lyginamuoju variantu) ir pritarė komitete patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Todėl siūlyčiau apsispręsti balsuojant ar bendru sutarimu galbūt pritarti komiteto išvadai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu grąžintumėte mums dar tekstą, būtų idealu. Kviečiu papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikti A.Valį iš tribūnos.

A.VALYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė pagrindiniam komitetui pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. Buvo pritarta bendru sutarimu, bet čia girdėjome, kad dar buvo patobulintas variantas. Tai gal tada reikėtų apsispręsti, kaip pasiūlė kolega, balsavimu dėl galutinio varianto.

PIRMININKAS. Dėkui. Tuokart buvo atsižvelgta į Teisės departamento ir kitų specialistų pastabas, todėl ir formuluojamas patobulintas variantas. Išklausę komiteto išvadas, ar mes galime pritarti po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-3718 bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Gerbiamieji, apsvarstėme visus rytinio posėdžio klausimus. Noriu tik informuoti. Buvo numatytas 17 klausimas – naujas Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas, tačiau Vyriausybės prašymu šiandien jo pateikimo nebus.

Taip pat norėčiau, gerbiamieji kolegos, jeigu dar nežinote, informuoti jus apie tai, kad rytoj yra šaukiamas neeilinis Seimo posėdis 9 valandą ryto. Ketinama pateikti Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projektą, pradedant jo ratifikavimo procesą. Taigi mano pareiga jus informuoti, kad rytoj 9 valandą ryto yra toks posėdis. Galėčiau pasakyti deja, bet toks yra Seimo valdybos sprendimas.

Kolegos, norėčiau paskelbti rytinio posėdžio pabaigą ir informuoti, kad 15 valandą yra opozicinės Liberalų ir centro frakcijos darbotvarkė. Posėdis baigtas.