lyginamasis variantas
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2004 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194, Nr. 92-2858; 2002, Nr. 95-4084, Nr. 102-4550; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 38-1681, Nr. 91(1)-4106; 2004, Nr. 4-28)
1 straipsnis. 2 straipsnio 1, 6, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21 bei 22 dalių pakeitimas ir papildymas 27 dalimi
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Krašto apsaugos sistema
– pagrindinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis.,
kurią Krašto apsaugos sistemą sudaro valstybės institucijų, kurių
paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę
bei vientisumą, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje,
vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo
įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių
institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų
karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų visuma.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,6. Aktyvusis
kariuomenės rezervas (toliau – aktyvusis rezervas) – kariuomenės rezervo
dalis, kurią sudaro atsargos kariai, tarnavę kariuomenėje ar kitokiu
būdu įgiję reikiamą pagrindinį karinį pasirengimą įrašyti į kariuomenės
atsargos personalo aktyviojo rezervo įskaitą ir iki įstatymo teisės
aktų nustatyta tvarka nustatyto amžiaus periodiškai šaukiami į
karinius mokymus bei pratybas atliekantys karines užduotis bei
dalyvaujantys karinėse pratybose ar mokymuose.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,11. Tikroji karo
tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių nuolatinė privalomoji karo
tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat nenuolatinė karių krašto
apsaugos savanorių ar atsargos karių karo tarnyba mokymų,
pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotarpiu,
taip pat kariūnų tarnyba. “
4. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Privalomoji
karo tarnyba – Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos
Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba, atliekama įstatymų nustatyta
tvarka. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė ar kitais būdais
atliekama pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė
tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Profesinė
karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo
tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto
apsaugos ministerija) ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka
atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos
sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais
kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ar
tarptautinėse struktūrose.“
6. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Tarnyba aktyviajame
rezerve – teisės aktų nustatyta tvarka savanoriškai įsipareigota
arba privaloma nenuolatinė iki įstatymo nustatyto amžiaus atsargos
karių atliekama (periodiškai arba atsižvelgiant į krašto saugumo aplinkybes)
karo tarnyba.“
7. 2 straipsnio 16 dalyje vietoje žodžių „privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių“ įrašyti žodį „tikrąją“ ir šią dalį išdėstyti taip:
16. Karys – Lietuvos
Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją privalomąją (pradinę ar
aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių karo tarnybą.
8. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Atsargos karys – teisės
aktų nustatyta tvarka į kariuomenės atsargos personalo (aktyviojo ar
individualiojo rezervo) įskaitą įrašytas Lietuvos Respublikos
pilietis, atlikęs pradinę privalomąją karo tarnybą ar kario savanorio
tarnybą arba kitokiu būdu įgijęs reikalingą reikiamą
pagrindinį kario karinį parengimą, arba išleistas iš
profesinės karo tarnybos į atsargą ir įrašytas į aktyviojo ar
individualiojo rezervo įskaitą.“
9. 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos piliečio“ įrašyti žodžius „pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį“, išbraukti žodį „specialiomis“, po žodžio „atliekama“ įrašyti „statutinė valstybės“, išbraukti žodžius „einant tam tikras civilines pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„19. Civilinė krašto apsaugos
tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal civilinės krašto apsaugos
tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis specialiomis
sąlygomis bei tvarka atliekama statutinė valstybės tarnyba einant tam
tikras civilines pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose.“
10. 2 straipsnio 20 dalyje po žodžio „užsienio“ įrašyti žodį „karo“, vietoje žodžio „institucijoje“ įrašyti žodį „įstaigoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„20. Kariūnas – karys,
besimokantis Lietuvos arba užsienio karo mokymo institucijoje įstaigoje,
kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis.“
11. Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Individualusis
rezervas – kategorija atsargos karių įrašyti į kariuomenės
atsargos personalo individualiojo rezervo įskaitą atsargos kariai, kurie
dėl amžiaus ar dėl kitų priežasčių negalintys arba atleisti nuo
prievolės tarnauti aktyviajame rezerve, ir kuriuos galima
pašaukti į tikrąją privalomąją karo tarnybą tik mobilizacijos
atveju.“
12. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Dimisija
– kario išleidimas iš profesinės, kario savanorio savanorių karo
tarnybos, kai jis dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės neįrašomas į kariuomenės
atsargos karių personalo įskaitą, arba atsargos kario išbraukimas
iš kariuomenės atsargos karių personalo įskaitos dėl
amžiaus ar sveikatos būklės.“
13. Papildyti 2 straipsnį 27 dalimi:
,,27. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2 straipsnis. 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Krašto apsaugos sistemą sudaro:
1) Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija;
2) kariuomenė, o įvedus karo
padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju– ir
kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, specializuotieji
policijos viešojo saugumo dalinys (tarnyba) daliniai, koviniai Šaulių
sąjungos būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto
pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei
vadui;
3) Generolo Jono Žemaičio
Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitokios kitos
karo mokymo įstaigos mokyklos;
4) kitos valstybės
institucijos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija arba Vyriausybė ir
kurios priskirtos krašto apsaugos ministro pavaldumui žvalgybos ir
kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto
apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto
apsaugos ministrui pavaldžios institucijos;
5) krašto apsaugos reikmėms paskirti
skirtos karinės teritorijos ir kiti infrastruktūros
objektai;
6) įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu:
1) krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis planuojant bendrą gynybą, tarptautines karines operacijas (toliau – tarptautinės operacijos) ir jas vykdant;
12) kariuomenė ir kitos krašto
apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus ir rengiamos
sąveikai su NATO struktūromis, užtikrinant veiksmingą jų sąveiką su NATO
bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių
ginkluotosiomis pajėgomis;
3) kariai rengiami dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse operacijose;
24) Lietuvos karinė-civilinė
karinė civilinė oro erdvės apžvalgos ir stebėjimo,
kontrolės ir gynybos sistema plėtojama bei integruojama į bendrą su
kaip NATO regioninę integruotos oro erdvės stebėjimo,
kontrolės sistemą ir gynybos sistemos dalis;
35) tikrinant personalą, kurio
tarnyba susijusi su valstybės ir tarnybinėmis paslaptimis, norint užtikrinti
fizinę informacijos, patalpų, pastatų, kitų objektų ir ryšio sistemų apsaugą,
taikomi bendrieji NATO apsaugos principai ir standartai užtikrinant
įslaptintos informacijos apsaugą, taikomi NATO ir Europos Sąjungos įslaptintos
informacijos apsaugos standartai;
6) vykdoma karybos srities standartizacija;
7) įgyvendinamos kitos narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonės, tai pat įstatymų nustatyta tvarka užtikrinamas narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonių įgyvendinimas.“
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,5 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas
1. Krašto apsaugos sistema
sistemos institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su atitinkamomis
NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių
institucijomis: struktūromis planuodama Lietuvos gynybą
ir integruodamasi į transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemą.
2. Krašto apsaugos ministerija plėtoja
partnerystę, daugiašalį ir dvišalį tarptautinį bendradarbiavimą
gynybos srityje su NATO, Vakarų Europos Sąjunga, valstybėmis
NATO narėmis, NATO narystės siekiančiomis valstybėmis, taip pat su
kitomis valstybėmis, kai tai atitinka Lietuvos Respublikos integracijos į NATO
tikslus. Su šiais subjektais krašto apsaugos sistemos institucijos
bendradarbiauja:
1) pagal NATO standartus mokydamos
rengdamos kariuomenę ir rengdamos ją bei kitas krašto apsaugos
sistemos institucijas sąveikai su NATO struktūromis;
2) rengdamos karius ir civilius statutinius valstybės tarnautojus dalyvauti tarptautinėse operacijose;
23) keitimosi keisdamosi
jų funkcijoms vykdyti reikalinga informacija bei užtikrindamos
įslaptintos informacijos apsaugą jos apsaugos srityje, plėtodamos
informacijos ir ryšių sistemas;
34) vykdydamos karybos srities
standartizaciją pagal NATO reikalavimus standartizuodamos gynybos
struktūras, gynybą reglamentuojančius teisės aktus, statutus, terminiją,
technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją;
45) mokydamos profesijos karinį
personalą karius, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus ir
darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį gynybos specialistus;
56) apsirūpindamos su NATO
suderintomis gynybos priemonėmis įsigydamos ir tobulindamos ginkluotę,
amuniciją bei kitą techniką;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtikrindamos valstybės teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje;
68) kitose gynybos bei krašto
apsaugos sistemos plėtros srityse.
2. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis narystės NATO siekiančių bei kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis.
3. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
4 straipsnis. 7 straipsnio papildymas 8 dalimi
Papildyti 7 straipsnį 8 dalimi:
,,8. Ne mažesnio kaip dalinio dydžio karinis vienetas taikos metu gali judėti už patvirtintų jo manevravimo teritorinių ribų tik pagal krašto apsaugos ministro įsakymą, kuris turi būti suderintas su Respublikos Prezidentu.“
5 straipsnis. 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai:
1) vykdyti strateginį krašto
apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės
gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos
institucijas krašto Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai,
kitų NATO uždavinių, Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos bei kitų
tarptautinių įsipareigojimų vykdymui;
2) užtikrinti valstybės gynybos
ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų ir gynybos užduočių
vykdymą taikos bei karo sąlygomis;
3) įstatymų nustatytose
nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti
krašto apsaugos sistemos žvalgybos ir kontržvalgybos institucijų veiklą organizuoti
informacijos ir žvalgybos bei kontržvalgybos duomenų apie veikas ar reiškinius,
keliančius grėsmę krašto apsaugai ir valstybės gynybiniam pajėgumui, rinkimą ir
apdorojimą;
4) administruoti krašto apsaugos
sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją
užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, rengti ir
vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei
įgyvendinimą gynybos srityje planus ir programas;
5) kartu
su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti karo prievolininkų ir atsargos
karių šaukimą į privalomąją administruoti krašto apsaugos
sistemos personalą, karo tarnybą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka
vykdyti asmenų ir mobilizaciją;
6) organizuoti administruoti
viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės
bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Šaulių sąjunga ir kitomis visuomenės
organizacijomis asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis,
tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir
visuomenės parengimo Lietuvos gynybai;
7) teisės aktų nustatyta tvarka administruoti karybos srities standartizaciją;
78) vykdyti šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos
ministrui nustatytas funkcijas.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) įsigyti ir įvežti per
valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingą ginkluotę pagal
Vyriausybės patvirtintas metines ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos
ir specialiųjų priemonių pirkimo programas reikalingus ginklus,
šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su
ginkluote susijusias prekes.“
3. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Administruodama krašto apsaugos
sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija siunčia gali
siųsti kandidatus mokytis užsienio karinėse karo ir
kitokiose kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos Kandidatai
parenkami konkurso būdu. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos
ministras. Konkurso dalyviai gali būti pašaukti į kario parengiamuosius
mokymus.“
6 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 bei 14 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Krašto apsaugos
ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos
sistemos veiklai. atsakingas Jis atsako už gynybos
politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir
funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai
skirtų išteklių naudojimą kariuomenės ir kitų jam pavaldžių krašto
apsaugos sistemos institucijų veiklą bei plėtrą efektyviai naudojant valstybės
skirtus išteklius.“
2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1)
vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos
pajėgumų institucijų plėtrai ir jų parengimui gynybai,
tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui gynybos srityje,
taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją
atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse
gynybos institucijose;“.
3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tvirtina krašto apsaugos
sistemos institucijų nuostatus (išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus) ir
karinių specialybių sąrašą, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos
institucijų ir jų padalinių struktūrą bei pareigybių sąrašus ir
etatus, tvirtina jų veiklos nuostatus ir išlaidų sąmatas, nustato pareigūnų
teises ir atsakomybę;“.
4. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nustato krašto
apsaugos sistemos personalo komplektavimo, rengimo mokymo ir ugdymo
valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo
sričių politiką;“.
5. 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte prieš žodį “teikia” įrašyti žodžius „rengia ir“, vietoj žodžių „karinės gynybos“ įrašyti žodį „karinę“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„8) rengia ir teikia
Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją,
tvirtina valstybės karinės gynybos karinę strategiją;“.
6. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teikia Valstybės
gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet
teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą:
(bendrą ribinį krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių privalomosios
ir profesinės karo tarnybos karių skaičių, nuolatinių junginių,
batalionų ir dalinių ir jiems prilygintų dalinių
skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir
privalomosios karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo
karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir pulkininkų
leitenantų (komandorų), pulkininkų (jūrų kapitonų) bei generolų bei (admirolų)
skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės
tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų
planavimo gaires;“.
7. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) teikia Respublikos Prezidentui lauko pajėgų vado kandidatūrą, taip pat teikia siūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų“.
7 straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 9 dalimi
1. 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „juridinio asmens“ įrašyti žodį „viešojo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras.“
2. Papildyti 11 straipsnį 9 dalimi:
„9. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.“
8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai
1. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:
1) saugoti valstybės teritoriją (įskaitant
oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines
teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės
institucijomis stebėti ir kontroliuoti ir saugoti oro erdvę,
teritorinę jūrą ir išimtinę išskirtinę ekonominę zoną bei
kontinentinį šelfą Baltijos jūroje;
2) palaikyti kovinę parengtį,
rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose kovinį pasirengimą
ir pagal įsakymus vykdyti karines krašto apsaugos užduotis;
3) šio įstatymo 18 straipsnyje
įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą kitoms
valstybės ir savivaldybių institucijoms policijai ir civilinei valdžiai.
2. Pagrindinis kariuomenės uždavinys ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes.
3. Įstatymų nustatyta tvarka
kariuomenė vykdo užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą uždavinį,
kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos
ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių
ginkluotosiomis pajėgomis, kartu su jomis užtikrindama Lietuvos Respublikos
teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo
stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodama į valstybės suvereniteto pažeidimus
sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje.
4. Pagal šio straipsnio 3 dalį vykdydamos Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje, kitų NATO valstybių ginkluotosios pajėgos gali turėti tokias pačias teises, kokias Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato Lietuvos kariuomenei.“
9 straipsnis. 13 straipsnio 4, 6 ir 8 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Kariuomenės vadas tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo
jo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vadas yra
aukščiausiasis Lietuvos valstybės karinis pareigūnas,
kariniais klausimais atstovaujantis ir aukščiausiasis
Lietuvos kariuomenei kariuomenės atstovas kariniais klausimais.“
2. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Svarbiausias kariuomenės vado
uždavinys taikos metu – tinkamai parengti rengti
kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką su
kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse
operacijose.“
3. 13 straipsnio 8 dalyje vietoje žodžių „šiame straipsnyje numatytas“ įrašyti žodžius „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas“, po žodžio „kariuomenei“ įrašyti žodžius „(ginkluotosioms pajėgoms)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
8. Vykdydamas šiame
straipsnyje numatytas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto
apsaugos ministro pavestas funkcijas, kariuomenės vadas leidžia įsakymus ir
duoda privalomus nurodymus kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms).“
10 straipsnis. 14 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas
1. 14 straipsnio 1 dalyje po žodžių „valstybės gynybai“ įrašyti žodžius „ir karinėms operacijoms“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.“
2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Strateginiu lygmeniu
Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras,
ir kariuomenės vadas ir Gynybos štabas priima strateginius sprendimus
dėl valstybės karinės apsaugos, ir ginkluotos
gynybos ir karinių operacijų sprendimus bei duoda užduotis
ginkluotosioms pajėgoms atlikti gynybos operacijas ir kitokius kitas
karines operacijas veiksmus.“
3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Operaciniu lygmeniu lauko (sausumos)
pajėgų vadas, kitų reguliariųjų pajėgų rūšių ir Savanorių pajėgų vadai
(karo metu – ir kitų ginkluotųjų pajėgų vadai) planuoja karines
operacijas, ir joms vadovauja ir jas remia. Tarptautinėms
operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų
nustatyta tvarka gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO
ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.“
2. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms
operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos
Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui,
o esant išimtinėms aplinkybėms, - tiesiai lauko pajėgų vadui, reguliariųjų
pajėgų rūšių vadams ar Savanorių pajėgų vadui. Operacinio vadovavimo
grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro įsakymais
duotos gynybos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado gynybos
veiksmų įsakymais.“
11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Reguliariųjų pajėgų rūšių paskirtis
1. Sausumos pajėgų paskirtis –
valstybės sausumos teritorijos karinė apsauga ir gynyba valstybės
gynimas.
2. Karinių oro pajėgų paskirtis – oro
erdvės stebėjimas, kontrolė, apsauga ir gynyba, parama
sausumos pajėgoms, jūrų pajėgoms, paieškos ir gelbėjimo bei specialiųjų
operacijų vykdymas.
3. Karinių jūrų pajėgų paskirtis
– teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos stebėjimas,
kontrolė, apsauga ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir
kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontrolė pakrančių ir laivybos
apsauga, konvojus, evakuacija, paieškos ir gelbėjimo, bei kitų specialiųjų
užduočių vykdymas.
4. Konkrečias atskirų
reguliariųjų kariuomenės pajėgų rūšių, junginių ir savarankiškų
dalinių funkcijas bei užduotis, vadovaudamasis gynybos planais ir tarptautinio
karinio bendradarbiavimo poreikiais, nustato kariuomenės vadas.“
12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos
karo akademija (toliau – Akademija) yra krašto apsaugos ministrui
atskaitinga karininkų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo aukštoji karo
mokykla – karinė krašto apsaugos sistemos institucija, sudėtinė
dalis, pavaldi krašto apsaugos ministrui kurioje teisės aktų
nustatyta tvarka organizuojamos universitetinės studijos ir karinis rengimas,
taip pat nenuosekliosios studijos. Akademijos viršininkas pavaldus krašto
apsaugos ministrui.
2. Akademijai bendrieji aukštųjų
mokyklų steigimo ir valdymo pagrindai netaikomi. Jos statutą krašto apsaugos
ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato
karininkų rengimo sistemą, Akademijos valdymo struktūrą, etatus bei
pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų tikslinį paskirstymą.
3. Tarnaujantys ir studijuojantys
Akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui. Kariuomenės
vadas nustato Akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus. kuriuos
Juos tvirtina krašto apsaugos ministras.
4. Į Akademiją kariūnais priimami
vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys krašto apsaugos
ministro nustatytas priėmimo į ją sąlygas. Priimami į Akademiją
šauktiniai kartu pašaukiami ir į privalomąją karo tarnybą, kurią atlieka
mokymosi Akademijoje metu. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiui
suteikiami kariūnų laipsniai. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo
su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti ir vykdyti kitas
kariūno pareigas, o po studijų tapęs karininku – tarnauti
profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas.
Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų Akademijoje
rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu
baigusiam kariūno studijas asmeniui nepasiūloma sudaryti profesinės karo
tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą Karių turimi kariniai
laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami.
5. Priėmimo į kitas, nei kariūno, karių rengimo ir kvalifikacijos kėlimo studijas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras.
5 6. Karių laipsniai
studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams studijų Akademijoje
laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Akademijos kariūno Akademijoje
studijuojančių karių statusą, kariūnų laipsnius, studijų sąlygas ir tvarką
nustato Akademijos statutas ir kiti teisės aktai.
6 7. Karo padėties ar valstybės užpuolimo ginkluotos gynybos
nuo agresijos (karo) atveju Akademija, išskyrus jos civilinį personalą,
ir jos personalas yra sudėtinė kariuomenės dalis, pavaldi
kariuomenės vadui.
8. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali būti rengiami kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat gali studijuoti užsienio valstybių piliečiai.“
13 straipsnis. 21 straipsnio 7 dalies papildymas 4 bei 5 punktais ir 8 dalies pakeitimas
1. Papildyti 21 straipsnio 7 dalį 4 punktu:
„4) asmenys, pasiųsti įgyti pagrindinį karinį parengimą – nuo to momento, kai atvyksta į karinį vienetą ir prisistato kariniam viršininkui;“
2. Papildyti 21 straipsnio 7 dalį 5 punktu:
„5) kariūnai – nuo atvykimo į karo mokymo įstaigą studijuoti arba krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos dienos.“
3. Pakeisti 21 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Karys atlieka karo tarnybą
krašto apsaugos sistemoje. Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymų
numatytais atvejais arba Seimui nutarus kariai teisės aktų nustatyta tvarka
gali būti pasiųsti atlikti karo tarnybą užsienyje. Įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka karys gali atlikti tarnybą kitose
valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.“
14 straipsnis. 28 straipsnio 1 bei 3 dalių pakeitimas ir 4 dalies papildymas 3 punktu
1. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į
profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais,
priimami atlikę privalomąją karo tarnybą ar baigę pagrindinį kario parengimo
kursą, taip pat kitu būdu įgiję reikiamą pagrindinį kario karinį
parengimą kursą atitinkantį karinį išsilavinimą, (išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį), Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal
išsimokslinimą išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę
bei moralines savybes tinkantys šiai tarnybai. Jiems taikomi teisės aktų
nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.“
2. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Asmenys, kurie nėra atlikę privalomosios karo tarnybos ar baigę pagrindinio
kario parengimo kurso, ar kitu būdu nėra įsigiję įgiję reikiamo
pagrindinį pagrindinio kario karinio parengimo kursą
atitinkančio karinio išsilavinimo, jeigu jie atitinka kitas šio straipsnio
1 dalies sąlygas, yra ne vyresni kaip 32 35 metų aukštąjį ar
vidurinį išsilavinimą turintys kariuomenei reikalingi specialistai, gali būti priimti
priimami į profesinę karo tarnybą ir su jais sudaroma profesinės karo
tarnybos sutartis kursantais ir pasiųsti į pagrindinį kario parengimo
kursą pagrindinio karinio parengimo kurso, į kurį jie siunčiami,
laikotarpiui. Jiems baigus įgijus pagrindinį kario karinį
parengimo kursą parengimą, su jais gali būti sudaryta
profesinės karo tarnybos sutartis bendrais gali būti pratęsta naujam
terminui. 31 straipsnyje nustatytais pagrindais. Profesinės karo
tarnybos sutartys sudaromos ir pratęsiamos šio Įstatymo 31 straipsnyje
nustatyta tvarka.“
3. Papildyti 28 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
„3) asmenys, kurie pagal įstatymus negali būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas;
4. Papildyti 28 straipsnio 4 dalį 4 punktu:
4) asmenys, kuriems pagal įstatymus negali būti suteikta teisė susipažinti ir naudotis būtina kario pareigoms vykdyti įslaptinta informacija.”
15 straipsnis. 34 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 34 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „liktiniams ir“, vietoj žodžio „karinę“ įrašyti žodį „karo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3.
Bandomasis laikotarpis netaikomas liktiniams ir kariams, baigusiems karinę
karo mokymo įstaigą, taip pat kariams, perkeliamiems į kitas pareigas.“
2. 34 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „kario savanorio“ įrašyti žodžius „savanorių karo“, išbraukti žodžius „Savanorių pajėgose“ bei antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Priimant asmenis į kario
savanorio savanorių karo tarnybą Savanorių pajėgose,
nustatomas nuo 3 iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Bandomajam
laikotarpiui su priimamuoju sudaroma kandidato į savanorius tarnybos sutartis.“
16 straipsnis. 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3, 7, 8 ir 11 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) aktyvų karių dalyvavimą
politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose mitinguose,
susirinkimuose, demonstracijose ar kitokiuose viešuose
veiksmuose, kuriais reškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai
arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;“.
2. 36 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „visuomeninių organizacijų, draugijų, klubų“
įrašyti žodį „asociacijų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Kariai gali dalyvauti visuomeninių
organizacijų, draugijų, klubų asociacijų ir kitų nepolitinių
susivienijimų veikloje, taip pat kitokioje nepolitinėje veikloje, kuria
siekiama puoselėti moralines, tautines, patriotines ir pilietines demokratines
vertybes, jei dalyvavimas tokioje veikloje netrukdo vykdyti tiesioginių kario
pareigų.“
3. Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Draudžiama
eiti pareigas profesinės karo tarnybos kariams, kuriuos sieja giminystės ar
svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai,
įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai), jeigu vienas
iš jų pagal pareigas tiesiogiai pavaldus kitam arba vienas iš jų turi teisę
tiesiogiai kontroliuoti kitą.
Profesinės karo tarnybos karys pagal einamas pareigas negali būti susijęs
tiesioginiais pavaldumo santykiais su savo sutuoktiniu, artimuoju giminaičiu ar
svainystės ryšiais susijusiu asmeniu. “
4. Pakeisti 36 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Profesinės karo tarnybos
kariai negali: išskyrus įstatymų nustatytas išimtis dirbti ne krašto
apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais,
patarėjais, ekspertais ar konsultantais, įskaitant personalines įmones,
ūkines bendrijas, kurių savininkai, tikrieji nariai ar nariai komanditoriai jie
yra, taip pat akcines bendroves, kurių akcijos jiems priklauso, bei žemės ūkio
bendroves, kurių pajus jie turi, būti jų valdymo organų nariais, turėti
kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus
atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą; valdyti pagal įgaliojimą daugiau
kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; teikti komercinio pobūdžio paslaugas ar
atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų
interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais; būti profesinės sąjungos nariais;
streikuoti; naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne
tarnybos tikslams. Karys, kuris yra personalinės individualios
įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar
turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią
nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar
ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti
privačių ir tarnybos interesų konflikto. Profesinės karo tarnybos kariai,
einantys pareigas ar atliekantys su prekių, darbų ar paslaugų įsigijimu susijusias
funkcijas, kurių sąrašą nustato krašto apsaugos ministras, Krašto
apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurių veiklą reglamentuoja
Operatyvinės veiklos įstatymas, ir profesinės karo tarnybos karininkai
privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti savo privačius
interesus.“
5. Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Profesinės karo tarnybos
kariai, kurie yra medicinos gydytojai ir krašto apsaugos sistemoje eina gydytojo
sveikatos priežiūros specialisto (karo medicinos gydytojo ar
jo padėjėjo) pareigas, turi teisę laisvu nuo tarnybos metu, nepažeisdami
karinės tarnybos interesų, dirbti kitose valstybės ir savivaldybės sveikatos
priežiūros biudžetinėse ir viešosiose gydymo įstaigose ir gauti už
tai atlyginimą. Teisė dirbti kitose sveikatos priežiūros įstaigose
įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Savo
darbo kitose įstaigose tvarką ir laiką jie privalo suderinti su savo
tiesioginiais vadais.“
17 straipsnis. 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 13 punkto ir 4 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) pasibaigia
profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties terminas arba
kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ar 32 straipsnio 3 dalyje
nustatytas amžius, jei profesinės karo tarnybos laikas nustatyta tvarka
nebuvo pratęstas;“.
2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jo
sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 122 kalendorinės
dienos 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs
nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu
darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su
sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos tarnybines
pareigas ar su tarnyba.“
3. 38 straipsnio 4 dalyje po žodžių „profesinės karo tarnybos“ įrašyti žodžius „ar kario savanorio tarnybos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartį šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai.“
18 straipsnis. 39 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 39 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „4“ įrašyti skaičių „7“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 13 punktuose numatytais atvejais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu.“
2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu
profesinės karo tarnybos karys suserga sukakus išleidimo į atsargą amžiui arba
jeigu teisę nutraukti su kariu tarnybos sutartį turintis pareigūnas yra
priėmęs sprendimą sutartį Jeigu yra priimtas sprendimas
nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio įstatymo 38
straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei 2 dalies 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12
punktuose ir 37 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, o karys suserga iki
numatytos atleidimo iš karo tarnybos dienos, iš pareigų jis gali būti atleistas
ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš karo tarnybos diena nukeliama į kitą
dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.“
19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas ar laikinąjį rezervą
1. Į kitas pareigas, kitą dalinį,
junginį ar vietovę arba į karinio personalo laikinąjį profesinės
karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali
būti perkeltas perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo
įgalioto vado valia sprendimu. Vykdant rotaciją, karys
perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
2. Krašto apsaugos ministro
nustatyta tvarka, vykdant rotaciją, karys, iki bus paskirtas į kitas pareigas,
gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą,
tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, arba laikinai paskirtas vykdyti kitas
pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Profesinės karo tarnybos
karys gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo
rezervą šiais atvejais:
1) vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas – kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;
2) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju – darbo kitoje valstybės institucijoje laikotarpiui, bet ne ilgiau negu kol kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius;
3) šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju – ligos laikotarpiui arba iki atleidimo iš tarnybos šiame įstatyme nustatytais atvejais dienos;
4) karį nušalinus nuo pareigų – šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytam laikotarpiui;
5) teismui grąžinus į profesinę karo tarnybą – iki karys bus paskirtas į pareigas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;
6) šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju – stažuotės ar mokymosi laikotarpiui;
7) kariui grįžus iš šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos stažuotės ar mokymosi arba šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų pareigų (tarnybos) – kol bus paskirtas į kitas pareigas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui;
8) šio įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju – atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiui;
9) kario, paskirto į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (tarnybą), arba valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, sutuoktiniui vykstant kartu į sutuoktinio tarnybos vietą – krašto apsaugos ministro nustatytam laikotarpiui, netaikant šio įstatymo nustatytų profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos bei karių aprūpinimo sąlygų.
3. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. Į karinio atstovo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pareigas karys skiriamas tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu.
4. Jeigu profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro teikimu paskiriamas Šaulių sąjungos vadu, jo pirmuoju pavaduotoju ar pavaduotoju, jis gali atlikti profesinę karo tarnybą šioje sąjungoje iki 3 metų.
5. Krašto apsaugos sistemai
nepriklausančios valstybinės valdžios valstybės institucijos
prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas,
krašto apsaugos ministras gali leisti profesinės karo tarnybos karininką iki 2
3 metų ir 6 mėnesių dirbti šioje institucijoje netaikant
profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos ir karių aprūpinimo sąlygų. Darbo
civilinėje institucijoje laikotarpiui karys perkeliamas į laikinąjį profesinės
karo tarnybos personalo rezervą. Jeigu tokios tarnybos metu kariui sukanka šio
įstatymo 45 straipsnyje nustatytas amžius, karys išleidžiamas į atsargą. Pasibaigus
šiam terminui, atitinkamos valstybės institucijos prašymu krašto apsaugos
ministras gali skirti karį toliau dirbti šioje institucijoje, tačiau ne ilgiau
kaip 2 metus.
6. Jeigu kario ilgiau kaip 60 dienų
dėl ligos ilgiau kaip 60 dienų nėra tarnyboje, jis gali būti atleistas
atleidžiamas iš pareigų, kurias ėjo iki ligos, ir perkeltas
perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ligos
laikotarpiu nekeičiant apmokėjimo sąlygų.
7. Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
8. Kai karys netenka leidimo
teisės susipažinti ir naudotis valstybės paslaptimi esančia įslaptinta
informacija ir negali atlikti su tokios informacijos naudojimu susijusių
pareigų, jis gali būti perkeliamas į kitas su tokios informacijos
naudojimu nesusijusias pareigas, jeigu tokios yra. Jei iki pasibaigiant šio
straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam perkėlimo į laikinąjį profesinės karo
tarnybos personalo rezervą terminui neatsiranda su įslaptintos informacijos naudojimu
nesusijusių pareigų, karys atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.“
20 straipsnis. 44 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei Lietuvos Respublikos
pilietis, baigęs Lietuvos ar užsienio karinę mokymo įstaigą, į kurią jis buvo
Krašto apsaugos ministerijos pasiųstas, neatvyksta į profesinę karo tarnybą
arba jeigu karys po Lietuvos ar užsienio karinės mokyklos baigimo neištarnavo
karo tarnyboje 6 metų ir be krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių
priežasčių atsisako tarnauti, iš jo įstatymų nustatyta tvarka išieškomos
valstybei krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo
mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi
užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą Lietuvos krašto
apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės. Jeigu kariūnas
pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio karo mokymo
įstaigos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos, arba atsisako
sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka iš jo
išieškomos jo mokymo išlaidos, apskaičiuotos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iš kario, su kuriuo anksčiau
termino prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis
jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis
nutraukiama 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4,
7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka gali
būti išieškotos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo
mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi
užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą krašto apsaugos
sistemai padengė užsienio valstybės.“
21 straipsnis. 45 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies pakeitimas
1. 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „35 metus“ įrašyti skaičių ir žodį „40 metų“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) žemesnio negu viršilos
(laivūno) laipsnio - 35 metus 40 metų;“.
2. Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
5.
Kariai gydytojai krašto apsaugos sistemoje einantys gydytojo (karo gydytojo)
pareigas,Karo
kapelionai,
neatsižvelgiant į jų turimą laipsnį, gali būti išleidžiami į atsargą
sukakę 60 metų, o vyriausiasis kariuomenės kapelionas 65 metus.”
22 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „Profesinės karo tarnybos“, „užsienyje“, 1 ir 2 dalyse išbraukti žodį „užsienyje“, 3 dalyje išbraukti žodžius „į užsienį“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„49
straipsnis. Profesinės karo tarnybos karių Karių kvalifikacijos
kėlimo užsienyje sąlygos
1. Karių atrankos stažuotei ar
mokymuisi užsienyje tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
2.
Karių, pasiųstų stažuoti ar mokytis užsienyje, tarnybos ir aprūpinimo
stažuotės ar mokymosi užsienyje laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
3. Kariai, pasiųsti stažuoti ar
mokytis į užsienį ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų
perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“
23 straipsnis. 52 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios
52 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.
4. Karių
laipsniai gali būti suteikiami tik kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos
profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo kariams
ir tik laikantis šio įstatymo nustatytų sąlygų bei tvarkos.
24 straipsnis. 53 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnį 3 dalį ją išdėstyti taip:
„3. Pirmasis karininko laipsnis
suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karinio
karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip
pat suteikiamas asmenims Lietuvos Respublikos piliečiams, baigusiems
universitetą ar jam prilygintą aukštąjį mokslą ne žemesniu kaip bakalauro ar
jam prilygintu laipsniu turintiems aukštąjį išsilavinimą bei ir
baigusiems specialius karinio rengimo karininkų kursus.“
25 straipsnis. 54 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 16 dalių pakeitimas
1. 54 straipsnio 1 dalyje po žodžio „Tikrosios“ įrašyti žodį „karo“, po žodžio „generolų“ įrašyti žodį „(admirolų)“, vietoj žodžio „etatus“ įrašyti žodžius „pareigybių sąrašus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Tikrosios karo
tarnybos kariui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas vadovaujantis
atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos struktūrą bei
poreikius, taip pat į Seimo patvirtintus generolų (admirolų) ir
vyresniųjų karininkų ribinius skaičius ir krašto apsaugos ministro nustatytus etatus
pareigybių sąrašus. Karių atrankos aukštesniam laipsniui suteikti
kriterijus ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
2. Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyresniųjų karininkų, ir
generolų (admirolų) laipsniai suteikiami tik kariams,
turintiems aukštąjį ir specialųjį karinį išsimokslinimą išsilavinimą
bei mokantiems bent vieną iš NATO valstybių oficialių darbo kalbų
(anglų arba prancūzų) kariams.“
3. 54 straipsnio 5 dalyje po žodžio „medicinos“ įrašyti žodį „finansų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Pulkininko (jūrų kapitono) ir
aukštesni laipsniai laipsnis gali būti suteikti kariui,
ištarnavusiam dalinio, kovinio laivo, junginio ar pajėgų rūšies vadu arba jo
pavaduotoju ne mažiau kaip 1 metus. Šis reikalavimas netaikomas karininkams
medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip
magistro laipsnį.“
4. 54 straipsnio 6 dalyje po žodžio „laipsnis“ įrašyti žodžius „gali būti“, vietoj žodžio „kariuomenės“ įrašyti žodžius „lauko pajėgų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Brigados generolo (flotilės
admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas pulkininkui (jūrų kapitonui),
jį paskyrus kariuomenės lauko pajėgų vadu.“
5. Pakeisti 54 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Generolo majoro (kontradmirolo)
laipsnis gali būti suteikiamas kariuomenės vadui brigados generolui
(flotilės admirolui), turinčiam brigados generolo (flotilės admirolo)
laipsnį ir ištarnavusiam brigados generolu (flotilės admirolu) ne mažiau
kaip 1 2 metus ir paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo)
laipsnį atitinkančias pareigas.“
6. Pakeisti 54 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kitais atvejais
atitinkamai brigados generolo ar flotilės admirolo laipsniai gali būti
suteikiami pulkininkams (jūrų kapitonams), atsižvelgiant į Seimo nutarimu
patvirtintą generolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse
nustatytų sąlygų bei šių papildomų sąlygų: Atsižvelgiant į Seimo
patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje
nustatytų sąlygų, kitais nei šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais
brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas
karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus ir
atitinkančiam šio straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, paskyrus jį
karinių jūrų pajėgų ar karinių oro pajėgų vadu arba į kitas generolo (admirolo)
laipsnį atitinkančias pareigas.“
1) lauko (sausumos) pajėgų vadui
- kariuomenės vado pavaduotojui, kai jis yra ištarnavęs pulkininku (jūrų
kapitonu) ne mažiau kaip 2 metus ir kai sausumos pajėgas sudaro bent dvi
brigados, kurių bendras karių skaičius yra ne mažesnis kaip 4000;
2) karinių jūrų pajėgų vadui, kai
jis yra ištarnavęs jūrų kapitonu ne mažiau kaip 3 metus ir karinių jūrų pajėgų
vadu ne mažiau kaip 1 metus ir kai jo vadovaujamų pajėgų ne mažesnė kaip dviejų
kovinių laivų grupė yra parengta dalyvauti jungtinėse struktūrose kartu su NATO
šalių pajėgomis;
3) karinių oro pajėgų vadui, kai
jis yra ištarnavęs pulkininku ne mažiau kaip 3 metus ir karinių oro pajėgų vadu
ne mažiau kaip 1 metus ir kai jo vadovaujamų pajėgų bent viena aviacijos
eskadrilė yra parengta dalyvauti jungtinėse struktūrose kartu su NATO šalių
pajėgomis;
4) Savanorių pajėgų vadui, kai
jis yra ištarnavęs pulkininku ( jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus;
5) krašto apsaugos generaliniam
inspektoriui, kai jis yra ištarnavęs pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip
3 metus.
7. Pakeisti 54 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kariuomenės vadui – kai jis yra
ištarnavęs generolu majoru (kontradmirolu) bent ne mažiau kaip 1
2 metus, gali būti suteiktas generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis,
jeigu kariuomenės reguliarias sausumos pajėgas sudaro bent 3 brigados, o
reguliarias ir Savanorių pajėgas kartu - bent 24 000 karių.“
8. Pakeisti 54 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kariams, išskyrus generolus
ir admirolus, aukštesnis karininko laipsnis gali būti suteikiamas, jeigu iki
nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus pagal suteikiamą laipsnį liko bent
ne mažiau kaip 2 metai arba šiam laikotarpiui jo tarnyba
pratęsiama šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.“
9. 54 straipsnio 16 dalį papildyti nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„16. Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.“
26 straipsnis. 55 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pirmąjį karininko laipsnį profesinės
karo tarnybos kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą, Lietuvos
karo akademijos ar kitų karininkus rengiančių mokyklų absolventams krašto
apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu. Kitais
atvejais pirmąjį Pirmąjį karininko laipsnį atsargos
kariams suteikia krašto apsaugos ministras įsakymu.“
2. Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Laikydamiesi pagal
patvirtintus etatus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių
puskarininkių ir viršilų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos
bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams
suteikia:
1) iki viršilos imtinai įskaitytinai
- dalinio vadas, turintis vyresniojo karininko laipsnį;
2) iki vyresniojo puskarininkio imtinai
įskaitytinai - pagal pavaldumą aukštesnysis vadas, turintis bent ne
žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį;
3) iki vyresniojo puskarininkio imtinai
įskaitytinai Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto
apsaugos ministerijos tarnaujantiems kariams – krašto apsaugos ministro
tam įgaliotas asmuo.“
3. Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Laikantis pagal patvirtintus etatus
pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto
apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni
karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 12, 14 ir 15
dalyse ir šio straipsnio 5 dalyje numatytus nustatytus atvejus), krašto
apsaugos ministro sudarytai patariamajai atrankos komisijai
rekomendavus ir krašto apsaugos ministrui priėmus sprendimą, suteikiami:
1) jaunesniųjų karininkų, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį, - kariuomenės vado įsakymu;
2) vyresniųjų karininkų laipsniai
iki pulkininko leitenanto (jūrų kapitono) imtinai įskaitytinai -
krašto apsaugos ministro įsakymu.“
27 straipsnis. 62 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. 62 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį „nustatytais“, papildyti dalį nauju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„2. Krašto apsaugos ministras,
išleisdamas karį į atsargą, gali jam suteikti teisę iškilmingomis progomis
dėvėti kario uniformą su nustatytais atsargos kario skiriamaisiais
ženklais. Atsargos kario skiriamuosius ženklus nustato krašto apsaugos
ministras.“
2. 62 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „savanorio“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Kai karys savanoris
išleidžiamas į atsargą, už garbingai atliktą tarnybą jam gali būti suteikta
teisė iškilmingomis progomis dėvėti uniformą su atsargos kario savanorio
skiriamaisiais ženklais.“
28 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Kompensacijos kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju
1. Tiesioginio tarnybos
pareigų vykdymo metu dėl Dėl priežasčių, susijusių su tiesioginių
tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos sužeistam ar
suluošintam ir tapusiam invalidu neįgaliam arba ir netapusiam
invalidu neįgaliam kariui, kuriam dėl sveikatos sutrikimo liko
liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, neatsižvelgiant
į draudimo išmokas, išmokama šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9, ir
9, 10 dalyse nustatyto dydžio, laikantis 12 dalyje nurodytų
apribojimų, vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių
išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. o kariui Kariui
žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu arba
dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 10 11 dalyje nustatyto
dydžio, laikantis 12 dalyje nustatytų apribojimų, vienkartinė
kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės
biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos
ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
2. Kompensacijos nemokamos, jeigu
dėl sveikatos sutrikimo nesumažėjo kario tinkamumo tarnybai laipsnis.
Kompensacijos taip pat Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos,
jeigu karys žūva ar jo sveikata sutrinka darant tyčinę nusikalstamą veiką ar
kitą teisės pažeidimą, dėl tyčios ar didelio aplaidumo nevykdant
teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų
reikalavimų, taip pat jei kario žuvimo ar sveikatos sutrikimo priežastis
buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių
medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo
susižalojo arba kario žuvimo ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo
transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavus ją
vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar
toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti. Jeigu tarnybos metu
karys žūva ar jo sveikata sužalojama dėl kario didelio neatsargumo ir jis tampa
invalidu, tačiau žuvimo ar sveikatos sužalojimo priežastis nesusijusi su
tiesioginės pareigos vykdymu, jam išmokama dalis šiame straipsnyje nustatytos
kompensacijos, kurios dydį kiekvienu atveju nustato Vyriausybė.
3. Kario žūties ar sveikatos
sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Kario
sveikatos sutrikimo (jo suluošinimo) sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta
tvarka nustato Krašto apsaugos ministerijos Medicininės ekspertizės Šių
komisijų sprendimai gali būti apskųsti teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo
kariui jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam
asmeniui.
3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Lietuvos kariuomenės karo medicinos ekspertų komisija. Kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Karo medicinos ekspertų ir tarnybinio tyrimo komisijų darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
4. Tarnybinio tyrimo ir karo medicinos ekspertų komisijų sprendimai gali būti apskųsti teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.
4. Dėl sužeidimo ar suluošinimo
tapusiam I grupės invalidu mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui - 250 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos
kariui - 60 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo
kariui - 60 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.
5. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliam ir netekusiam 85-100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių.
5. Dėl sužeidimo ar suluošinimo
tapusiam II grupės invalidu kariui mokamos šių dydžių vienkartinės
kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui - 200 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos
kariui - 48 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo
kariui - 48 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.
6. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliam ir netekusiam 65-80 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius.
6. Dėl sužeidimo ar suluošinimo
tapusiam III grupės invalidu mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui 150 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos
kariui 36 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo
kariui - 36 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.
7. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45-60 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių.
7. 8. Jeigu sunkiai
sužeistas ar suluošintas sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl patirtos
traumos atveju karys po gydymo netapo invalidu neįgalus,
tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai
laipsnis, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po sužeidimo
patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo karys turėtų būti
perkeltas į žemesnes arba mažiau apmokamas pareigas, jam mokama 24
atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais
nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų)
vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju
kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir
pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 12
mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo
kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 24
profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio
mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė
kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per
12 mėnesių. mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui - 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos
kariui - 24 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo
kariui - 24 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.
8. 9. Jeigu apysunkiai
sužeistas ar suluošintas apysunkio sveikatos sutrikdymo dėl patirtos
traumos atveju karys po gydymo netapo invalidu neįgalus,
tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai
laipsnis, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po sužeidimo
patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo karys turėtų būti
perkeltas į žemesnes arba mažiau apmokamas pareigas, jam mokama 18
atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais
nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų)
vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo dėl traumos
atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų
reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas
praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio
pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama
18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto
dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų)
vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne
ilgiau kaip per 12 mėnesių. mokamos šių dydžių vienkartinės
kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui - 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
3) kariui savanoriui ar rezervo
kariui - 18 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.
9. 10. Jeigu lengvai
sužeistas ar suluošintas lengvo sveikatos sutrikdymo dėl traumos
atveju karys po gydymo netapo invalidu neįgalus, tačiau liko
liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris
nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po sužeidimo patirtos
traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo jis turėtų būti perkeltas į
žemesnes arba mažiau apmokamas pareigas, kariui mokama 12 atitinkamo
laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto
dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė
kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas
netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo
tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po
patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo
įstaigoje, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos
metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be
priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet
ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. mokamos šių dydžių vienkartinės
kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui - 50 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos
kariui - 12 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo
kariui - 12 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.
10. 11. Vienkartinių
kompensacijų dydžiai kariui žuvus: Kariui žuvus mokama 120
atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais
nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė
kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių
mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus mokama 120
profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio
mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne
mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam
kariūno išlaikytiniui. Visais atvejais bendra kariui (kariūnui) žuvus išmokamos
kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų. Kompensacija gali būti išmokama
dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius.
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui - 500 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų, bet ne
mažiau kaip po 100 minimalių algų kiekvienam kario išlaikytiniui;
2) profesinės tarnybos kariui -
120 mėnesinių tarnybinių atlyginimų, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės
nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui;
3)
savanorio
ar rezervo tarnybos kariui - 120 mėnesinių rezervo kario atlyginimų, bet ne
mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam
kario išlaikytiniui.
11. 12. Pagal šio straipsnio
10 11 dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo
sutuoktiniui, tėvui, (motinai) bei kiekvienam iš kario
išlaikytinių išlaikytiniams. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys,
kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo
išlaikymą; taip pat žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties; nepilnamečiai vaikai,
iki kol jiems sukaks 16 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka
įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose - iki kol jiems
sukaks 24 metai, taip pat invalidai. neįgalūs asmenys.
13. Krašto apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties ir jo sveikatos sutrikimo atvejais.
12. 14.
Kai profesinės karo tarnybos kariui, kariui savanoriui, ar aktyviojo rezervo
pagal šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalių sąlygas nustatyta kompensacijos
suma viršija ribinį dydį, mokama ribinio dydžio kompensacija. Ribinis
kompensacijos dydis nustatomas privalomosios pradinės karo tarnybos kariui
atitinkamu atveju priklausančios kompensacijos sumą padauginus iš 2. Šiame
straipsnyje nurodytų kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
13. 15. Šiame straipsnyje
nustatytos kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos
(karo) metu negalioja.“
29 straipsnis. 73 straipsnio 3 dalies pakeitimas
„3.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties būtinoji sąlyga yra tarnautojo
įsipareigojimas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje įstatymų ir kitų
teisės aktų bei statutų nustatytomis sąlygomis ir tvarka ne mažiau kaip 5
metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo
Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS