Dvyliktasis
(565) posėdis
2004
m. lapkričio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. vakarinį plenarinį posėdį. Siūlau registruotis. Pasitikrinkime! Kviečiu ministrą Liną Linkevičių arčiau tribūnos. (Balsas salėje) Į sveikatą!
Užsiregistravo 40 Seimo narių.
Mielieji kolegos, primenu, kad mes iš vakarinio posėdžio vieną klausimą išnagrinėjome, tai 2-7 darbotvarkės punktas. Taip pat išnagrinėti du rezerviniai klausimai, bet yra paskutinis itin įdomus rezervinis klausimas dėl galimo Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą projekto.
O dabar iš eilės. Pirmiausia įstatymas „Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties šalių susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija, ratifikavimo projekto, registracijos Nr.IXP-3915. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Pateikimo stadija. Prašom, ministre.
L.LINKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tiesų yra teikiamas įstatymas dėl NATO susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija, ratifikavimo. Jis buvo pasirašytas… (Skamba skambutis, negirdėti) rugsėjo 8 d. ir iš principo atitinka mūsų veiklą derinant mūsų įstatymų bazę su NATO teisės ACQUIS, taip pat derinant mūsų valstybės ir tarnybos paslapčių standartus su NATO reikalavimais, įskaitant šiuo atveju pasikeitimą ir atomine informacija. Anksčiau to nebuvo Lietuvoje, kol nebuvome nariai ir netgi būdami kandidatais mes tos informacijos nė kiek negaudavome, tačiau dabar ratifikavus šį susitarimą sudaromos teisinės sąlygos branduolinėms valstybėms NATO narėms prireikus teikti kitoms aljanso šalims (šiuo atveju Lietuvai) bei NATO institucijoms atominę informaciją. Taip pat užtikrinti tokios perduotos informacijos saugumą.
Dar pridursiu, kad už šio susitarimo vykdymą negali atsakyti vien tiktai Vyriausybė, kaip nustatyta bendrojoje normoje, nes už visų įslaptintos informacijos apsaugos sutarčių vykdymą visų pirma atsako Vyriausybei nepavaldūs subjektai kaip Paslapčių saugos koordinavimo komisija, Valstybės saugumo departamentas. Tiek papildomai galėčiau pasakyti teikdamas šį klausimą. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas, gerbiamasis ministre, kažkodėl nenori klausinėti. Ar ignoruoja, ar sutariame, kad viskas gerai?
L.LINKEVIČIUS. Pastarasis variantas.
PIRMININKAS. Ačiū. Man irgi tinka.
Mielieji kolegos, ar nori kas balsuoti, ar pritariame bendru sutarimu po pateikimo? Sutinkame? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ir, žinoma, jeigu komitetai spėtų rytoj apsvarstyti… Nespės, tada kitą savaitę nespėsime priimti. Tada jau paliksime kitam Seimui. (Balsai salėje) Mes norime kuo daugiau padaryti, gerbiamasis pirmininke. Jeigu galėsite… Gal ir pirmadienį arba rytoj, žinoma, geriau, bet jeigu pirmadienį, tada galime užsirašyti, kad kitą savaitę svarstymas. Sutinkame? Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Tiesa, atsiprašau, pasirodo, dar čia tamstos visa serija.
Dabar antras darbotvarkės punktas – įstatymas „Dėl Lietuvos Vyriausybės ir Turkijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje ratifikavimo projekto, registracijos Nr.IXP-3924. Pranešėjas – vėl ministras L.Linkevičius. Pateikimo stadija. Prašom.
L.LINKEVIČIUS. Papildomai galiu pasakyti, kad susitarimą pasirašyti inicijavo Turkijos pusė, ir jis buvo pasirašytas šių metų vasario 7 dieną Miunchene. Tikslas siekiamas šiuo susitarimu – užtikrinti efektyvesnį bendradarbiavimą tarp mūsų šalių gynybos priemonių, medžiagų, įrangos gamybos, taip pat tyrimų, viešųjų pirkimų, logistikos, technikos srityse. Tai daugiau susiję ir su organizaciniais dalykais, ir su įslaptintos informacijos apsaugos principais. Tai yra irgi paminėta, bet tai daugiau susiję su informacijos pasikeitimu, ko anksčiau nebuvo, o dabar nustato šis susitarimas. Iš esmės tai ir yra esmė, prašom pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Irgi niekas nenori klausti. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Labai ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad čia, atvirkščiai, pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o papildomas – Užsienio reikalų. Sutinkame? Irgi, jeigu spėsime, kitą savaitę.
Trečias klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3927. Pranešėjas – vėl ministras L.Linkevičius.
L.LINKEVIČIUS. Įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais. Išvardyta, kokiais atvejais. Tai viešosioms įstaigoms, labdaros (paramos) organizacijoms ir kitoms. Jo papildymo esmė yra įtraukti papildomą punktą, kad tai gali būti perduodama panaudos pagrindais valstybės ir savivaldybių įmonėms, užsiimančioms orlaivių skrydžio organizavimu bei oro uostų aptarnavimu. Papildomai pasakyčiau, kad civilinių skrydžių organizavimu tiesiogiai suinteresuota tiek valstybė, tiek ir kai kurios savivaldybės, kurių teritorijoje tokia veikla galėtų būti organizuojama. Tokia yra šio papildymo esmė. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Paklausti nori vienas Seimo narys. Kolega J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, sakykite, kokios konkrečiai Lietuvos savivaldybės ketina steigti savo avialinijas ir taip pat, kodėl apskritai Krašto apsaugos ministerija teikia šį projektą? Lyg ir nesate atsakingi už civilinius skrydžius ir jų organizavimą.
L.LINKEVIČIUS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tiesų kaip konkretus pavyzdys būtų Šiaulių savivaldybė. Čia, beje, ir meras dalyvauja. Dar konkrečiau aš kalbu apie Zoknių oro uostą, kurio idėja yra ne tik karinė, bet karinė-civilinė. Norime, kad tikrai efektyviai veiktų ir civilinė dalis, nes nuo to priklauso ir aptarnavimo kokybė, ir patys pritraukti resursai. Taigi šis praktinis pavyzdys rodo, kad mums reikėtų patobulinti įstatymų bazę ir sudaryti tam sąlygas. Konkrečiai paakino būtent tas pavyzdys, kurį aš miniu, todėl ir teikiu šį papildymą būtent aš.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, bet, pasirodo, kad dar liekate tribūnoje, bus dar vienas klausimas.
Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Seimo Pirmininkas siūlo, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka su ta sąlyga, kad priimtume ketvirtadienį? Tai yra ne šiandien, bet ketvirtadienį. Galime sutikti? (Balsai salėje)
L.LINKEVIČIUS. Iš tiesų reikia. Reikia veiklai to oro uosto. Aš atsiprašau. Aš čia negavau žodžio.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
L.LINKEVIČIUS. Aš galiu paaiškinti, kad iš tiesų nėra kažkoks šiaip primestas klausimas. Iš tikrųjų aktualus laikas, nes oro uostas turėtų kuo greičiau pradėti funkcionuoti. Neperdavus panaudos būdu to turto stringa jų veikla. Iš esmės jau šiandien ji stringa. Mes norėtume, kad nebūtų kliūčių ir, jeigu būtų tokia galimybė, skubiau svarstyti, tai būtų…
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs paaiškinote. Matyt, prieštaravimų nėra. Ačiū. Sutariame, kad ketvirtadienį nagrinėjame.
Paskutinis ministro teikiamas klausimas… Tai yra šio ministro, nes po to bus dar kitų ministrų. Paskutinis ministro teikiamas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo pakeitimo. Projekto registracijos Nr.IXP-3920. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis ministre.
L.LINKEVIČIUS. Kaip žinome, Seimas yra patvirtinęs Nacionalinio saugumo strategiją, tačiau įvykus tam tikriems kokybiniams pokyčiams – Lietuva tapo ir NATO, ir Europos Sąjungos nare, pasikeitė aplinka ir mūsų konkrečiai statusas dalyvaujant tose organizacijose. Todėl kilo būtinumas atlikti būtinus šios strategijos redakcijos pakeitimus ir tam buvo sudaryta darbo grupė iš visų institucijų atstovų. Aš gal tiktai trumpai pasakysiu pagrindinius momentus. Pagrindiniai papildymai būtent ir susiję su Lietuvos naryste mano minėtos organizacijose ir tai daugiausia pasakytina apie užsienio politikos ir gynybos dalis. Iš bendrųjų nuostatų galbūt išskirčiau tai, kad Lietuvos saugumo politika apibrėžta kaip NATO ir Europos Sąjungos saugumo politikų sudėtinė dalis. Irgi santykis su bendrosiomis politikos… (Skambutis, negirdėti) Europos Sąjungos, NATO strateginiais dokumentais… aktualinta ta dalis, Jungtinių Tautų chartija. Jeigu kalbėtume apie saugumo interesus, ypač išskirtina tai, kad papildytas skirsnis, kalbantis apie stiprią pilietinę visuomenę. Ankstesnėje redakcijoje to nebuvo taip ryškiai išdėstyta.
Kalbant apie iššūkius, pavojus ir grėsmes, ta dalis taip pat aktualinta, nes daugiau kalbame ne tik apie karinę konfrontaciją, bet taip pat papildyta analizė tokių procesų kaip valdomos (…) ginkluotosios pajėgos, žlungančios valstybės, (…) regioniniai konfliktai. Ši aktualizacija yra analogiška su kitų šalių analogiškais dokumentais, taip pat pateiktas Lietuvos matymas, Lietuvos samprata.
Skyriuje „Lietuvos saugumo politika pakoreguota viešojo saugumo dalis dėl pasikeitimų teisės aktuose, atsisakant „vidaus saugumo pavadinimo. Taip pat papildyti principai, kuriais remiasi Lietuvos karinė gynyba. Šalia įprasto principo, jis buvo deklaruojamas kaip demokratinės kariuomenės kontrolės principas, išplėtoti ir naujieji, tokie kaip atgrasinimas ir kolektyvinė gynyba, nes tuo dabar grindžiami mūsų prioritetai kalbant apie saugumą, apie gynybos strategiją, taip pat krizių prevencija ir stabilumo plėtra turint omenyje tarptautines krizių valdymo operacijas, kuriose mes, kaip žinote, dalyvaujame jau 10 metų.
Naujai perrašyta narystės NATO dalis iš principo taip pat redaguota dėl mano minėtų priežasčių. Lygiai tas pat pasakytina ir apie narystės Europos Sąjungoje dalį. Papildytos ir pataisytos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, krizių valdymo ir prevencijos, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, aplinkos apsaugos, socialinio saugumo, ekonominio saugumo, kultūros tapatumo išsaugojimo dalys, čia pateiktos naujos redakcijos. Iš esmės taisyta karinių pajėgumų stiprinimo dalis ir išskiriamos trys pagrindinės kryptys: moderni, gebanti veikti kartu su NATO sąjungininkėmis kariuomenė, aukštos kvalifikacijos, gerai vadovaujamos ir gerai parengtos karinės pajėgos ir kariuomenės modernizavimas kaip sudėtinė dalis.
Iš esmės taisytas pilietinio pasipriešinimo sistemos stiprinimo apibūdinimas ir naujas pavadinimas yra „Pilietinis ugdymas.
Dar kartą kartoju, kad buvo įvertinti visų mūsų šalies institucijų interesai, yra visų indėlis ir taip pat, svarbiausia, tai yra suderinta su strategijomis tų organizacijų, į kurias mes neseniai įstojome ir tapome nariais.
Taigi prašau Seimo svarstyti ir pritarti mūsų pateiktai naujajai Nacionalinio saugumo strategijos redakcijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Seimo seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o nagrinėti siūlytume naujajam Seimui. Sutinkame? Ačiū.
Dabar kito ministro serija, tiksliau, aš matau čia viceministrą Vitą Vasiliauską. Taigi Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3917. Į tribūną kviečiu finansų viceministrą V.Vasiliauską. Pateikimo stadija. Prašom.
V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siūloma svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso keturių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Pasiūlymas yra gana paprastas ir trumpas. Atsižvelgiant į Muitinės įstatymo nuostatas, nuo gegužės 1 d., kaip jūs žinote, pasieniuose su Europos Sąjungos valstybėmis nėra muitinių. Yra įkurtos mobilios muitinės grupės, kurios atlieka krovinių kontrolę visos Lietuvos teritorijoje.
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nuostatomis siekiant numatyti atsakomybę už nepaklusimą liepimui sustoti, kurį duotų muitinės pareigūnas, konkrečios mobilios grupės narys. Atsižvelgiant į tai siūloma pakeisti ir papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso keturis straipsnius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas jūsų nenori klausti. Galime bendru sutarimu sutarti? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame. Irgi pasiūlyti nagrinėti kitam Seimui.
Dabar kitas viceministras Vasiliauskas, bet jau aplinkos. Pajūrio juostos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3919, pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis Albertai Vasiliauskai.
A.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teikiamu įstatymo projektu siūloma teritorijų planavimo dokumentus, reglamentuojančius žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje, papildyti pajūrio regioninio parko tvarkymo specialiuoju planu. Taip pat siūloma, kad vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai bei esami poilsiautojų aptarnavimo ir poilsio statiniai pajūrio juostoje galėtų būti ne tik rekonstruojami, bet ir kapitaliai remontuojami.
Taip pat įstatymo 7 straipsnis papildomas nuostata, suteikiančia galimybę pajūrio juostoje statyti kitus statinius, kurių statybai yra gautas Vyriausybės pritarimas. Taip pat keičiama įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalis, kurios nuostatos tiksliau reglamentuos leidimų išdavimą statyboms pajūrio juostoje. Siūlome teikiamą įstatymo projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. O štai jūsų, gerbiamasis viceministre, nori kai kas paklausinėti. H.Žukauskas. Prašom, kolega.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pajūrio juosta visada kelia tokį…
PIRMININKAS. Džiaugsmą.
H.ŽUKAUSKAS. Galima pavadinti džiaugsmu, galima pavadinti padidinto žiūrėjimo zona. Jeigu aš teisingai supratau, Vyriausybės leidimu išimties tvarka pajūrio juostoje bus galima daryti iš esmės ką nori. Ar aš teisingai supratau?
A.VASILIAUSKAS. Na, sunku pasakyti, ką Vyriausybė leis. Ką leis, tą turbūt bus galima daryti. Aš nebūtinai manau, kad ką norės.
H.ŽUKAUSKAS. Vadinasi, mes sudarome galimybę atsirasti tokiam dalykui kaip Vyriausybės leidimas įteisinti bet ką, ko tik nori turtingas ir protingas užsakovas.
A.VASILIAUSKAS. Na, bet sutikite, Seimo nary, negi Vyriausybė leidžia, kas ką nori. Yra argumentai leisti ar neleisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir R.Palaitis. Pajūris. Prašom.
R.PALAITIS. Įstatymo projekte yra tokios sąvokos: vietoj „individualių gyvenamųjų namų atsiranda „vienbučių arba dvibučių gyvenamųjų namų sąvoka. Prašom pasakyti, o kas bus, jeigu ten atsiras koks nors tributis gyvenamasis namas?
A.VASILIAUSKAS. Pagal tai, ką rodo šie dokumentai, tai nebus leidžiama nei kapitaliai remontuoti, nei rekonstruoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne visi iš karto. Dar bus galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas…
A.VASILIAUSKAS. Prognozuoti sunku.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Va, štai šį sykį ir kalbos dėl balsavimo motyvų. Vėl H.Žukauskas. Prašom, kolega.
H.ŽUKAUSKAS. Aš labai atsiprašau. Mane atsakymas, aišku, patenkino ta prasme…
PIRMININKAS. Tai kam tada kalbėti?
H.ŽUKAUSKAS. Bet aš noriu pasakyti, kad nereikia kubėti šiam Seimui priiminėti tokių įstatymų, dėl kurių paskui Vyriausybei reikės labai daug raudonuoti. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kol kas niekas ir nesiūlo dabar jį priiminėti. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikalaujate balsuoti? Negalime. Visi nori balsuoti. Prašom. Ačiū, viceministre. Prašom. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsuojame, kolegos. Už – 26, prieš – 9, 20 susilaikė, nepritarta. Grąžiname iniciatoriams tobulinti? Taip, tegul tobulina. Klausimas išspręstas.
Ir dabar kviečiu šiek tiek anksčiau, manau, neprieštarausit, kad gerbiamasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas padarytų pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą ir bankų sistemos būklę per pirmąjį 2004 metų pusmetį. Primenu, kad tai mes darome vadovaudamiesi Lietuvos banko įstatymo 52 straipsniu, kuris skamba taip: „Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus teikia pranešimus Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Prašom.
R.ŠARKINAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dar vasario mėnesį priimtame Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme nustatyta, kad nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios Lietuvos bankas yra Europos centrinio banko sistemos dalis.
Siekdamas pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą, Lietuvos bankas pastarąjį pusmetį toliau vykdė lito stabilumu grindžiamą pinigų politiką. Atsižvelgiant į tai, kad, įsigaliojus stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai, Lietuvai nustatoma teisinė pareiga ateityje įvesti bendrą Europos Sąjungos valiutą eurą, aktyviai buvo rengiamasi prisijungti prie valiutų kurso mechanizmo II. Kompetentingoms Europos Sąjungos institucijoms priėmus sprendimus, tai įvyko birželio pabaigoje. Lietuva dalyvaudama VKM II laikotarpiu vienašališkai įsipareigojo išlaikyti dabartinius fiksuoto valiutos kurso režimą ir euro kurso be jokių svyravimų – 3,4528 lito už vieną eurą. Įvykdžius Mastrichto sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus, Lietuvai atsivers galimybė tapti ekonominės ir pinigų sąjungos nare. Įvedus eurą nebus nacionalinės valiutos devalvavimo pavojaus, ūkio subjektai ir gyventojai nepatirs valiutos keitimo išlaidų. Lietuvoje nusistovėjusi fiksuoto lito kurso sistema prisidės prie spartaus šalies makroekonomikos augimo ir mažos infliacijos, peraugusios į dvejus metus trukusią defliaciją. Šiais metais vėl stebima infliacija. Birželio mėnesį, palyginti su 2003 metų gruodžio mėnesiu, kainos pakilo 2,3%. Realus bendrasis vidaus produktas praėjusį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2003 metų laikotarpiu, išaugo 7,2%. Ekonomiškai stipriausių pasaulio regionų ekonomikos plėtra gerokai paspartėjo, tačiau Lietuvos ūkio raida ir toliau buvo viena iš sparčiausių pasaulyje.
Toliau šiek tiek apie kainų raidą ir jų stabilumą. Po beveik dvejus metus trukusios defliacijos pirmą pusmetį kainos padidėjo. Didžiausia infliacija – 1,5% buvo užfiksuota gegužės mėnesį. Metų infliacija birželio mėnesį buvo 1,1%. Pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo ir prekių, ir paslaugų kainų lygis, atitinkamai 2,4% ir 2,2%. Dėl pasaulio rinkose padidėjusios žalios naftos ir ne energetikos žaliavų kainų išaugusios gamybos išlaidos buvo svarbus infliacijos veiksnys. Vartotojų kainos kilo ir dėl vienkartinių administracinių sprendimų mokesčių srityje, taip pat didesnių žemės ūkio produktų supirkimo kainų. Infliaciją švelnino dėl sezoninio išpardavimo ir didėjančios konkurencijos sumažėjusios kai kurių prekių ir paslaugų kainos. O valiutos kursas, anksčiau buvęs vienas iš svarbiausių vartojimo kainų kaitos veiksnių, pastarąjį pusmetį didesnės įtakos šioms kainoms neturėjo.
Vertinant narystės Europos Sąjungoje įtaką vartotojų kainoms, galima teigti, kad infliaciją didino keičiami akcizai ir gegužės mėnesį labai – net 1,7 karto – pabrangusio transporto priemonių ir savininkų civilinės atsakomybės draudimo paslaugos, o besikeičiantys muito mokesčiai ją ir mažino, ir didino. Praėjusį pusmetį infliaciją lėmė padidėjusios maisto produktų ir tabako gaminių, transporto paslaugų, farmacijos gaminių kainos bei pabrangusi būsto priežiūra. Infliaciją švelnino sumažėjusios drabužių ir avalynės, poilsio ir kultūros bei ryšių kainos. Pagyvėjusi pasaulio ekonomika ir dėl to padidėjusi naftos produktų paklausa JAV bei Kinijoje, naftą eksportuojančių šalių organizacijų nustatytos kvotos, nestabili situacija Irake, taip pat įvykiai, susiję su Rusijos naftos bendrove JUKOS, lėmė pasaulinį naftos kainos šuolį pirmąjį šių metų pusmetį. Balandžio mėnesį metinis šios kainos pokytis buvo 19,5%, gegužės – 39%, o birželio, kainai šiek tiek nukritus, šis rodiklis sumažėjo iki 25%. Pasaulinės naftos kainos šuoliai daro spaudimą gamintojų ir vartotojų kainoms. Naftos kainų šoką šiais metais lėmė metinių rafinuotų naftos produktų gamintojų kainų indekso šuoliai… gegužės mėnesį… metinis degalų ir tepalų vartojimo kainų indeksas per tą patį laikotarpį padidėjo 10%.
Toliau dėl pagrindinio pinigų politikos tikslo. Fiksuoto lito kurso režimas yra vienas iš svarbiausių šalies makroekonomikos stabilumo veiksnių nuo 1994 metų. Lito kurso euro atžvilgiu, fiksuoto 2002 m. vasario 2 d., režimas nepakito ir pirmąjį šių metų pusmetį įvykus išskirtiniams Lietuvos politinio ir ekonominio gyvenimo pokyčiams. 2004 metų kovo 29 d. Lietuva tapo oficialia NATO nare, o gegužės 1 d. – Europos Sąjungos nare. Nuo šios narystės Europos Sąjungoje pradžios Lietuvos bankas, kaip minėta, tapo Europos centrinio banko sistemos dalimi. Taikant euro atžvilgiu fiksuoto lito kurso strategiją, įgyvendinamas pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Nacionalinės valiutos stabilumas euro atžvilgiu yra labai svarbus nuoseklios raidos veiksnys atvirą ekonomiką plėtojančiai Lietuvai. Fiksuotas valiutos kursas suteikia daugiau stabilumo importo ir eksporto kainoms, skatina Lietuvos ūkio suartėjimą su Europos Sąjunga, padeda formuoti žemos infliacijos lūkesčius ir palaikyti ilgalaikį kainų stabilumą.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo įsivesti eurą. Jo įvedimo sąlyga – ne mažiau kaip dvejus metus dalyvauti VKM II. Šių metų kovo pradžioje Lietuvos bankas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe suderino nuostatą tuoj po įstojimo į Europos Sąjungą siekti kuo greičiau prisijungti prie minėto mechanizmo, išlaikant dabartinę fiksuoto lito kurso sistemą. VKM II veikimo principą išdėstė Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių centrinių bankų sutartyje. Lietuvos bankas ir kitų devynių stojančių valstybių centriniai bankai prie šios sutarties prisijungė įstojimo išvakarėse – balandžio 29 dieną. Lietuva, Estija ir Slovėnija, pirmosios iš naujųjų Europos Sąjungos narių, prisijungė prie VKM II. Sprendimą dėl dalyvavimo priėmė tam tikros Europos Sąjungos institucijos birželio 27 dieną. Lietuva prisijungė prie VKM II išlaikydama dabartinį lito kursą – 3,4528 lito už vieną eurą. Formaliai šalies valiutos kursas euro atžvilgiu gali svyruoti plius, minus 15%. Tačiau Lietuva vienašališkai įsipareigojo išlaikyti galiojusį fiksuotą valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu pastovų nacionalinės valiutos kursą. Kompetentingos Europos Sąjungos institucijos pritarė, kad toks Lietuvos nacionalinės valiutos režimas yra tinkamas rengiantis įvesti eurą. Prisijungimas prie VKM II nepakeitė Lietuvos pinigų politikos, tačiau padidino pasitikėjimą šalies ūkio ir finansų stabilumu bei patrauklumu investuoti Lietuvoje.
Minėta prisijungimo prie VKM II data reiškia, kad Lietuva, jeigu ir toliau sėkmingai vykdys Mastrichto sutarties reikalavimus ir bus techniškai pasirengusi, galės tapti euro zonos nare jau mažiau nei po dvejų metų. Lietuvos dalyvavimas VKM II prisidės prie valiutos kurso sistemos patikimumo didinimo ir kartu su struktūrinėmis reformomis bei griežta iždo politika sudarys sąlygas tolesniam suartėjimui su Europos Sąjungos šalimis ir euro įvedimui. Delsimas įvesti eurą didintų Lietuvos ūkio sąnaudas ir investicijų riziką. Nors lito kursas yra fiksuotas, tačiau šalies valiuta neturi svarbių bendros Europos Sąjungos valiutos privalumų.
Lietuvos ūkio subjektai patiria eurų pirkimo ir pardavimo už nacionalinę valiutą išlaidų. Litais išreikštų ilgesnių trukmių šalies Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos vis dar didesnės už atitinkamų euro zonos bazinių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanas. Ilgesnis laikotarpis iki euro įvedimo didintų spėliones dėl iždo ir pinigų politikos drausmės.
Lietuvai prisijungus prie VKM II, tarptautinė reitingų agentūra Fitch, atsižvelgdama į geras šalies galimybes siekti greito euro įvedimo, liepos 7 dieną viena padala padidino ilgalaikio skolinimosi užsienio valiutomis reitingą.
Dėl minėtų įvykių palūkanų lygis šalyje toliau mažėja ir artėja prie euro zonos palūkanų normų. Konvergencijai įvertinti naudojama litais išreikštų ilgalaikių Lietuvos palūkanų norma apžvelgiamą pusmetį sumažėjo nuo 4,8 iki 4,6 procentų. Vadinasi, prisijungusi ir prie VKM II Lietuva toliau vykdė Mastrichto sutartyje Europos Sąjungos narėms nustatytą palūkanų normų suartėjimo kriterijų, pagal kurį bazinio šalies VVP pelningumas neturi būti daugiau kaip dviem punktais didesnis už trijų Europos Sąjungos narių, kuriose infliacija mažiausia, bazinių VVP pelningumo vidurkį.
Toliau apie bankų sistemą. Praėjusį pusmetį Lietuvoje veikė 10 šalies bankų ir 3 užsienio bankų skyriai. Baigus likvidavimo procedūras iš juridinių asmenų registro išregistruotas Vokietijos Norddeutsche Landesbank Vilniaus skyrius. Siekdamos toliau plėtoti veiklą akcinės bendrovės – bankas „Hansabankas, bankas Nord LB Lietuva, Šiaulių bankas ir UAB SAMPO bankas – pastarąjį pusmetį išplatino naujų akcijų emisijas ir įregistravo didesnę akcinį kapitalą. Dėl to bankų sistemos akcinis kapitalas padidėjo 103 mln. litų ir birželio pabaigoje buvo didesnis 1,3 mlrd. litų. Užsienio investuotojų valdomo akcinio kapitalo dalis padidėjo iki 89,2 procento.
Konkurencija ir nevienodi bankų plėtros tempai turi įtakos bankų valdomai rinkai. Per metus trijų didžiausių bankų valdomo turto rinkos dalis sumažėjo nuo 73 iki 68 procentų, nes savo dalį rinkoje padidino mažesnieji bankai ir užsienio bankų skyriai. Didžiausią koncentracija ir toliau buvo gyventojų indėlių rinkoje, kurios 78% užima trys didžiausi bankai.
Pagrindiniai bankų veiklos rodikliai rodo bankų sektoriaus veiklos plėtrą. Bankų turtas praėjusį pusmetį padidėjo 14% iki 25 mlrd. litų, o klientams suteiktų paskolų suma 14 mlrd. litų metų viduryje buvo beveik 17 % didesnė negu jų pradžioje.
Bankuose laikomų indėlių likučiai padidėjo daugiau kaip 12%, šių gyventojų indėliai 10 procentų.
Sparčiai besiplėtojanti šalies ekonomika, išaugęs kreditavo poreikis, didėjanti konkurencija ir kiti veiksniai turėjo įtakos tolesniems bankų sistemos turto struktūros pokyčiams. Pastaraisiais metais ypač sparčiai didėja bankų paskolų portfeliai. Per metus klientams suteiktų paskolų dalis išaugo nuo 49% iki 56% bankų turto. Tokia bankų kreditavimo politika kelia tam tikrą susirūpinimą dėl galimų su kredito rizika susijusių nuostolių ateityje, ypač tuo atveju, jeigu šalies ūkio plėtra pastebimai sulėtėtų.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalies, palyginti su kitomis Baltijos regiono šalimis, banko sektoriaus suteiktų paskolų portfelio santykinis dydis išlieka gana nedidelis. 2004 metų pradžioje klientams ir finansų sektoriaus įmonėms suteiktos paskolos sudarė 24% BVP, o metų viduryje – apie 26% BVP.
Kaip ir anksčiau, pagrindiniai paskolų gavėjai buvo privačios įmonės, kurioms suteiktų paskolų suma praėjusį pusmetį padidėjo 13%, ir gyventojai. Jiems suteiktų paskolų portfelis išaugo 1,4 karto. Gyventojams suteiktos ilgalaikės paskolos, tarp kurių vyrauja būsto kreditavimo paskolos, ir toliau yra vienas iš sparčiausiai didėjančio banko turto straipsnių. Per metus gyventojams suteiktų ilgalaikių paskolų suma išaugo 1,7 mlrd. litų.
Padidėjusiam bankų klientų kreditavimo poreikiui finansuoti neužteko indėlių prieaugio, todėl šalies bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai trūkstamų lėšų gavo iš užsienio bankų, daugiausia iš patronuojančių institucijų. Tai gal tiek. Jeigu būtų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – K.Glaveckas. Prašom, kolega.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau jūsų paklausti. Kaip šiais metais Lietuvai seksis valdyti valiutines savo atsargas, žinant tą situaciją, kad finansų rinkos, pasaulinės pinigų rinkos yra gana nestabilios, ypač Amerikos investicijos. Ar tikimasi gauti tokio pat investicijų prieaugio arba pelno prieaugio kaip šiais metais?
Ir dar vienas klausimas. Sakykite, kokia jūsų nuomonė arba kokių bankas turi prognozių artimiausiems dešimčiai metų dėl infliacijos? Nes Lietuvoje, kuri yra mažiausia infliacijos valstybė tarp Europos Sąjungoje šalių, iš tikrųjų išvažiuojant darbo jėgai, brangstant darbo jėgai, šiaip ar taip kainos turės kilti didesniais tempais negu dabar. Ar turite kokių nors prognozių dėl infliacijos indekso arba infliacijos laipsnio, pavyzdžiui, po trejų, ketverių metų įvedus litą ir t.t. Įvedus eurą, atsiprašau. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Dėl pirmo klausimo – dėl užsienio atsargų. Beveik visos užsienio atsargos, tiksliau, visos, kurios nesusijusios su įsipareigojimais, yra laikomos eurais. Turime nedidelį kiekį aukso, kuris yra grąžintas prieškario Lietuvos auksas. Jis yra kaip ir anksčiau investuojamas. Paskutiniu laiku jo investicijos arba visiškai neduoda pajamų, arba duoda labai mažas pajamas. Eurai yra investuojami normaliai, kaip ir priimta mūsų tvarka. Jie investuojami į užsienio valstybių, daugiausia į Europos Sąjungos vyriausybių vertybinius popierius, centrinių bankų ir panašiai. Tam tikrą dalį, kadangi Lietuvos bankas yra ir Vyriausybės fiskalinis agentas ir laisvai prekiauja, perka ir parduoda užsienio valiutą ir litus, nemažą sumą esame priversti laikyti likvidžia forma, kuri yra dažniausiai indėliai ir panašiai, kad prireikus mes galėtume juos bet kuriuo metu turėti.
Šiais metais, kaip rodo investavimo rezultatai, jie yra investuojami gana gerai. Mes turėsime, manau, tikrai ne mažesnį pelną negu buvo ankstesniais metais.
Kitas klausimas dėl infliacijos prognozių. Be abejo, mūsų kainų lygis yra mažesnis. Ir mūsų kainos turėtų greičiau augti negu kitose Europos šalyse, siekiant maksimaliai priartėti. Tai nereiškia, kad iš karto įvedus eurą tos kainos turėtų padidėti. Jūs klausėte, kokia prognozė įvedus eurą. Tada jau galioja Europos centrinio banko reguliuojami dalykai. Aš manau, vidutinio laikotarpio tikslas, kurį dabar turi Europos centrinis bankas, infliacija artima 2 procentams. Manau, įstojus į euro zoną ir mūsų, ir kitose šalyse turėtų būti tokia infliacija. Kitokių mes prognozių, skaičiavimų dėl to neturime, nesame darę.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir R.Palaitis. Prašom, kolega.
R.PALAITIS. Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, dabar ta nafta taip brangsta, šiek tiek atpigo, bet, matyt, ta brangimo tendencija vis tiek nepasikeis. Daug mūsų Lietuvos ekonomikos specialistų prognozuoja tam tikrą kainų sprogimą, nes dabartinės kainos išlaikomos iš esmės pelno sąskaita. Ilgai tai trukti negalės. Siekiant pagrindinio tikslo – kainų stabilumo, kaip, jūs manote, šią situaciją būtų įmanoma suvaldyti, nes tas kainų sprogimas – iš tikrųjų gana reali grėsmė?
R.ŠARKINAS. Kol kas gal nereikia gąsdinti kainų sprogimais. Manyčiau, kad pagrindo kol kas tam tikrai nėra. Tiktai vienintelė galbūt ta detalė, kad mūsų kainos yra gerokai mažesnės negu Europos Sąjungos šalyse ir jos, aišku, artėti turėtų, bet mes neprognozuojame, kad galėtų būti koks nors staigus tų kainų šuolis. Taip, įmonės, aišku, tam tikra prasme nedidina kainų ir pelno sąskaita, ir dėl kitų veiksnių, bet aš manau, kad tai yra teigiamas dalykas, kad kainos negalėtų didėti. Mes tikrai neprognozuojame jokio kainų šuolio.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, ir linkiu tolesnio sėkmingo darbo dar prie šito Seimo, o tuo labiau prie kito Seimo. Ačiū.
Mielieji kolegos, mums liko paskutinis klausimas, tai yra trečiasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektas. Mielieji kolegos, noriu pranešti, kad, mano duomenimis, tai pirmas atvejis seimų istorijoje. Kadangi pirmas atvejis, siūlau susitarti dėl to, kaip šį klausimą nagrinėjame. Pirmiausia yra nutarimo autorius ir kreipimosi į mus autorius Seimo narys K.Skamarakas. Yra, aš sakyčiau, alternatyvus projektas. Jį pateikė Seimo narė I.Šiaulienė. Ir posėdžių salėje kažkur yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Aš siūlau, kad kiekvienas iš jų pasakytų po kalbą ir atsakytų į Seimo narių klausimus laikantis bendros tvarkos. Kalba – ne ilgiau kaip 10 minučių, ir atsakymai į klausimus – ne ilgiau kaip 10 minučių. Jeigu bus kalbama trumpiau, Seimas tai teigiamai įvertins. (Balsai salėje) Taip. Prašom iš pradžių registruotis, išsiaiškinsime, kiek yra. Registruojamės! Kviečiu arčiau tribūnos K.Skamaraką. Kol kas arčiau tribūnos, nes vyksta labai svarbus procesas – registracija. (Balsai salėje) Į pabaigą negalioja?
Užsiregistravo 58, o su negaliojančiais 60.
Mielieji kolegos, paskutinis darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektas. Pirmojo projekto autorius – kolega K.Skamarakas. Prašom.
K.SKAMARAKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti jums skundą, kuriuo kreipiausi į mūsų Seimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentą. Trumpai pradėsiu taip. Raseinių rinkimų apygardoje Nr.42 nuo pat pradžių vyko rimti pažeidimai. Kalbėsiu faktais. Jau spalio 7 d. buvo pateikti du skundai apie neteisėtą agitaciją. Toliau. 10–15 d. balsuojant paštu, vėl informuota Vyriausioji rinkimų komisija, kad vėl vyksta neteisėti veiksmai balsuojant paštu. Toliau. 18–19 d. nustatyta, kad superkami balsavimo pažymėjimai, ir 20 d. mūsų štabo iniciatyva buvo policijos pagautas asmuo su 62 balsavimo pažymėjimais, kurie būtų buvę realizuoti, reikia manyti, per paštus. Dėl to atvejo iškelta baudžiamoji byla, vyksta ikiteisminis tyrimas.
Toliau. Iš tų 62 balsavę tiktai 4, 58 nebalsavo. Jiems buvo negalima balsuoti. Toliau buvo nustatyta tokių atvejų, kad išvykę žmonės į užsienį, o jau jie balsavę. Toliau buvo nustatyta tokių atvejų, kai žmogui atimti pažymėjimai, ir mūsų stebėtojas nustatė, kad jis balsuoti nėjo, o buvo balsuota. Toliau nustatyta, kad paštininkai viena ranka parašė. Nustatyta 15 atvejų, kai buvo sumesti į balsadėžes 15 balsų. Dar vyksta vienas ikiteisminis tyrimas taip pat dėl paštininko veiksmų, kai irgi viena ranka surašyti ir sumesti biuleteniai. Žodžiu, daug neišsiplečiant, yra dar daug nustatyta šiurkščių pažeidimų, kurie darė įtaką rinkimams, ir vyksta ikiteisminis tyrimas.
Taip pat aš manyčiau, gerbiamasis Seime, kad buvo toks dalykas, kaip prieš pat balsavimą, 20 d. mes davėme finansinę ataskaitą, kurioje buvo parašyta 37 tūkst. litų, kad mano išleista agitacijai, tačiau apygardos komisija parašė, kad 73 tūkst., o Vyriausioji rinkimų komisija to nepaneigė ir buvo eskaluojama per visas radijo stotis, laikraščius ir televiziją, kad aš išleidau daugiausia rinkimų agitacijai. Tai irgi turėjo didelės įtakos, manau, šiems dalykams. Mes Vyriausiosios rinkimų komisijos prašėme nors ten, tose apygardose, kur aiškiai matyti, kad būtų perskaičiuoti balsai, tačiau jokio atgarsio į tai negavome. Aš nežinau, argi labai sunku perskaičiuoti, kad būtų nustatyta teisybė? Mūsų žiniomis, yra nupirkta keli šimtai balsavimo pažymėjimų, suklastota iki 500 balsavimo biuletenių. Yra nustatyta ir parašyta, atiduota ikiteisminiam tyrimui, kad už mane balsavo, o atmesta kaip negaliojantys… Žodžiu, daug šiurkščių pažeidimų, ir aš nežinau, kodėl mes bijome, kad būtų nustatyta teisybė. Aš nieko nereikalauju, ko nereikia, bet taip masiškai pažeidinėti įstatymą, nežinau… Negi mes dabar įteisiname tiesiogiai balsų pirkimą ir klastojimą? Aš jūsų nuoširdžiai prašau, kad atkreiptumėte į tai dėmesį. Turbūt trumpai tiek.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Keturi Seimo nariai jus nori paklausti. Pirmasis – A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Iš tikrųjų mes buvome liudininkai, girdėjome, ir tai pripažino Vyriausioji rinkimų komisija, kaip niekada daug šiuose rinkimuose pažeidimų. Aš visiškai suprantu jūsų jausmus, bet ar jūs tikitės iš šio nueinančio Seimo tokio objektyvaus svarstymo šiandien, ypač dienos pabaigoje, kai jūsų konkurentas turi potencialiai daugiau balsų, negu jūs galite tikėtis? Ar jūs tikitės objektyvaus šio klausimo svarstymo?
K.SKAMARAKAS. Aš šiandien dar tikiu, kad Lietuvoje yra kokia nors tiesa, kad galima nustatyti teisingumą. Bet jeigu ne, tai ką… Mes įteisinkime tada tai, kas yra.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas. Prašom klausti, kolega.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, ar rinkimų dieną jūs turėjote savo stebėtojus, ar stebėtojai fiksavo apylinkėse pažeidimus ir atitinkamai išdėstė savo poziciją pasirašant galutinius balsų skaičiavimo protokolus?
K.SKAMARAKAS. Aš turėjau 360 stebėtojų. Pasirodo, kad buvo mažai, reikėjo dar daugiau turėti. O jie nenustatė… Tą dieną, kai jie tik atėjo po balsų skaičiavimo, tik tada jie pradėjo sakyti, bet iki to mes ne vieną kartą informavome ir apygardos komisiją, ir Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad vyksta tokie pažeidimai.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom klausti, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina toks dalykas. Aš galbūt gerai nežinau, ar gali Konstitucinis Teismas panaikinti rinkimų rezultatus? Ko jūs tikitės pasiekti?
K.SKAMARAKAS. Jeigu atvirai kalbėčiau, tai pirmiausia, gerbiamasis kolega, mano tikslas buvo, kad perskaičiuotų tuos balsus, bet jeigu galų gale negalima perskaičiuoti, tai esant šimtams tokių šiurkščių pažeidimų aš prašyčiau tada nors panaikinti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, kad paspaudėte. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia įvardijote daugybę tariamų pažeidimų. Gal jie ir buvo, bet aš norėčiau paklausti, kaip jūs manote, ar nėra pažeidimas, sakysime, 10 tūkst. muilo gabaliukų su jūsų atvaizdu dalyti rinkėjams? Toliau kelios tonos miltų su jūsų atvaizdu ant pakelio, sėklos su jūsų atvaizdu. Aš buvau Raseiniuose ir visa tai mačiau. Ar tai yra pažeidimas? Ar jūs nemanote, kad reikėtų pridėti vieną sakinį, jeigu Seimas pritars: rinkėjų papirkimas, tiesioginis papirkimas. Aš tai vertinu lygiai taip pat kaip ir pinigus. Ką jūs darėte Raseiniuose, aš mačiau. Ar nesutiktumėte įrašyti dar vieną sakinį?
K.SKAMARAKAS. Aš tikrai pripažįstu, kad taip buvo, tačiau dabar įsivaizduokime tokį dalyką – krūvą reklaminių bukletų, kurie kainuoja tris kartus brangiau. O aš vykdžiau tokią agitaciją… palaukite, tokią, kad nebūtų išmesti šie popieriai į šiukšlyną, bet kad tai būtų reklama man ir kokia nors nauda tam žmogui. Paprasčiausia reklama tam, kad būtų abipusė nauda. Popieriuką paėmei ir išmetei į šiukšlyną, o aš taip padariau, kad ir žmogui. O jeigu jam netinka, tai gali atiduoti kitam. Paprasčiausiai pasirinkau tokią reklamos formą, kad būtų abipusė nauda.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Algimantai, jeigu nepatinka miltai, atiduok juos kitam. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ir muilą taip pat. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju.
Dabar kviečiu į tribūną kito nutarimo projekto autorę I.Šiaulienę. Taip pat, jeigu įmanoma, trumpiau.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu alternatyvų Seimo nutarimo projekto variantą, kurio esmė yra, kad Seimas, vadovaudamasis Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalimi, turi teisę nesikreipti į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje pažeidimo. Savo teikiamą poziciją, išreikštą Seimo nutarime, motyvuoju tuo, kad Vyriausioji rinkimų komisija K.Skamarako skundus yra nagrinėjusi, ir visi šie skundai buvo atmesti. Galų gale pati Vyriausioji rinkimų komisija spalio 31 d. sprendimu, kuris lapkričio 2 d. paskelbtas ir „Valstybės žiniose, yra patvirtinusi rinkimų rezultatus. Taigi išrinktu Seimo nariu yra laikomas G.Mikolaitis. Skirtumas yra 61 balsas. Vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi, apygardos rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų vienmandatės apygardos apylinkių biuletenius, kai pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp 1 ir 2 vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50. Žinome, kad tas skirtumas yra didesnis – yra 61 balsas, todėl manome, kad po viso šito yra tiesiog netikslinga dar kelti triukšmą.
PIRMININKAS. H.Žukauskas pirmasis klausia. Prašom, kolega.
H.ŽUKAUSKAS. Mano klausimas labai paprastas, aš prie procedūrinių galbūt pereisiu. Kiek atsimenu, šiandien ryte Seniūnų sueigoje šito alternatyvaus nutarimo projekto mes neturėjome. Aišku, 24 valandos nepraėjo. Aš sutinku, kad socialdemokratai galbūt nėra taip suinteresuoti balsų perskaičiavimu, bet manau, kad, vienas dalykas, procedūriškai šitas nutarimo projektas netgi neturi būti svarstomas, o turi būti balsuojama už pono K.Skamarako siūlymą, tačiau aš poniai I.Balsienei…
I.ŠIAULIENĖ. Aš dar kol kas Šiaulienė.
H.ŽUKAUSKAS. Atsiprašau, aš jau supainiojau su kito Seimo nariais.
Norėčiau pasakyti, kad vis dėlto tie vienuolika balsų ir kelia pagrindinį klausimą. 11 balsų – ne 50, o 61. Jeigu būtų 2500, tai niekas nekeltų klausimo, man regis, perskaičiuoti tuos balsus. Ar jums neatrodo, kad perskaičiuoti balsus būtų daug paprasčiau, negu dabar tampytis su visomis procedūromis.
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamoji kolege. Aš tik noriu atsakyti Seniūnų sueigos dalyviui kolegai H.Žukauskui. Iš ryto nebuvo ir kito nutarimo. Nė vieno nutarimo nebuvo. Tik kreipimasis buvo.
H.ŽUKAUSKAS. Pirmininke, jūs kalbėjote Seniūnų sueigoje. Jūs dabar sakote netiesą.
I.ŠIAULIENĖ. Ne, nebuvo pateikimo, nebuvo įtrauktas nė vienas, nė kitas.
H.ŽUKAUSKAS. O kaip atsidūrė tada darbotvarkėje? Mes šiandien darbotvarkę patvirtinome, ir tas klausimas ryte buvo.
PIRMININKAS. Viskas gerai, po to atsirado, nesiginčykime, o Seniūnų sueigoje nebuvo.
I.ŠIAULIENĖ. Kolega Henrikai, aš galėčiau atsakyti taip, kad mes visi esame gavę Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus, kiek kartų buvo svarstytas šis klausimas ir dėl perskaičiavimo, ir apylinkių komisijose, ir tie argumentai, kurie išdėstyti spaudoje, kad jie nėra svarstytini, kitaip tariant, sprendimas dėl jų… Po manęs galbūt į klausimus detaliau atsakys Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Kita vertus, mes jau turėjome vieną precedentą, kai buvo perskaičiuota, bet rezultatas nepasitvirtino.
PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, jūs ir pasakėte, aš nuo jūsų pabaigos atsakymo noriu pratęsti mintį, kad turėjote vieną precedentą – perskaičiavimas J.Oleko atžvilgiu nepasiteisino. Atvirkščiai, galbūt šiuo atveju nepasiteisins ir gerbiamojo K.Skamarako atžvilgiu, bet rinkėjams, kurie už jį balsavo, būtų ramiau ant dūšios. Ko mes taip bijome? Paimkime ir perskaičiuokime. Aš nesuprantu jūsų frakcijos pozicijos.
I.ŠIAULIENĖ. Aš galiu atsakyti. Ne, ne bijome, o vadovaujamės tuo, ką nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija, kuri elgėsi pagal įstatymą, kaip nustato Seimo rinkimų įstatymas. Kadangi yra 61, o ne 50, tuo labiau kad tada, kai buvo mažesnis balsų skirtumas, vis tiek jis nepadidėjo teigiama prasme, tiesiog Vyriausioji rinkimų komisija, turėdama rezultatų skaičiavimo patirtį ir apylinkėse, ir pačiose apygardose, padarė tokią išvadą. Kadangi ji yra vyriausia, niekas kitas neturi teisės, jai yra įstatymu suteikti įgaliojimai dėl rinkimų vykdymo, organizavimo, todėl mes ir vadovaujamės tuo, ką pateikė Vyriausioji rinkimų komisija, ir nekvestionuojame jos sprendimo.
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, A.Salamakinas išvardijo ir muilą, ir miltus. Na, tai, mano manymu, yra negerai daryti rinkimų kampanijos metu, nes rinkimų kampanijos metu yra informacija, programos, idėjos, strategija, o ne muilas ir miltai. Bet vis dėlto ar Rinkimų komisija, kadangi įstatyme numatyta, jeigu iki 50, ar Rinkimų komisija turėjo teisę priimti sprendimą, kad dėl tų 11 įvyktų, iš esmės 11 perskaičiavo… ar ji turėjo tokią teisę, ar neturėjo? Jeigu ji turėjo, kodėl vis dėlto abejonių neišsklaidė?
I.ŠIAULIENĖ. Man atrodo, šis klausimas yra Rinkimų komisijos pirmininkui. Kaip supratau, jis pats galės atsakyti į klausimus.
J.VESELKA. Prašau, man nesvarbu…
I.ŠIAULIENĖ. Visas detales, kaip jie dirbo, kaip sprendė. Aš vadovaujuosi tiktai komisijos protokolu.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis. Prašom, kolega.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs dokumentą vadinate „Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. 1 straipsnis skamba: „Seimas nutaria nesikreipti į Konstitucinį Teismą su paklausimu. Vertinu jūsų darbą jį rengiant, bet ar nemanytumėte, kad gal apskritai nutarimo nereikia? Yra kolegos K.Skamarako iniciatyva. Jeigu jūs jai nepritariate, tai balsuojate prieš ir klausimas atitinkamai bus išspręstas. Suprantu, kad buvo mažai laiko, bet beprasmiškas tekstas. Kam apskritai šis alternatyvus nutarimas yra jūsų teikiamas? Galima ir nepalaikyti to pirmojo.
I.ŠIAULIENĖ. Tiesiog Seimas priimtų aiškų nutarimą, kad nesikreipiam.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Šustauskas. Prašom, kolega.
V.ŠUSTAUSKAS. Stebint visą… (Skamba skambutis, negirdėti) prieš galą noriu pasakyti: kiek politiškai visi esat supuvę! Šiandien klausiausi, kaip jūs visi sprendėt dėl Aleksandro Lukašenkos balsavimo rezultatų. Brangieji, pas mus „bardakas didesnis. Aš savo…
PIRMININKAS. Prašom parinkti žodžius.
V.ŠUSTAUSKAS. Mačiau, kaip vežė į paštą, kiek mokėjo, kaip užsidarė ir aš tą pats pabandžiau. Aš ponui Z.Vaigauskui sakiau: kiek aš … sumokėjau, bet aš neturėjau milijonų. Pirmiausia jūs pasižiūrėkit į save, savo darže įveskit tvarką. Nebūkit tokie supuvę ir mažiau lįskit į A.Lukašenkos daržą. Tai bus tikrai didesnė garbė Lietuvai. Kokie rinkimai šiandien vyksta Lietuvoje, kokie vyksta skaičiavimai, tai turbūt žino ne tiktai jūs, bet žino visi. Kaip Stalinas sakė, ne kas balsuoja, bet kas skaičiuoja, tas laimi.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Ir tada bendru sutarimu, jeigu neprieštaraujate, norėčiau pakviesti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Z.Vaigauską. Prašom. O kol jis ateis į tribūną, aš noriu perskaityti 95 Seimo rinkimų įstatymo straipsnį: „Paklausimas dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Seimas, taip pat Prezidentas ne vėliau kaip per tris dienas, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui. Tokį paklausimą teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Remdamasis teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas. Prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nario K.Skamarako skundus mes svarstėme keletą kartų. Vieną kartą jis pats dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, dalyvavo ir jo advokatas. Iš esmės mes gavome skundus po to, kai paaiškėjo, kad po Seimo rinkimų kandidatus skiria mažas balsų skaičius – tik 62. Įstatymas numato, kad jeigu mažiau, tai apygardos rinkimų komisija turi be jokių ginčų perskaičiuoti balsus ir ji tai yra padariusi bent dviejose rinkimų apygardose. Jeigu balsų skirtumas yra didesnis, kad pradėtume balsų skaičiavimus, reikia turėti tam tikrus argumentus.
Turiu pasakyti, kad ponas K.Skamarakas (jis pats ką tik pripažino) turėjo labai daug rinkimų stebėtojų – per 360 visame Raseinių rajone. Skaičiuojant balsus stebėtojai nepareiškė nė vieno skundo, kad būtų blogai suskaičiuoti balsai. Jie pasirašė ir apylinkių rinkimų balsų skaičiavimo protokoluose. Yra gautas tik vienintelis skundas rinkimų dieną – tai, kad viena rinkėja neturėjo asmens dokumento, dėl to kai iš jos buvo jo pareikalauta, ji supyko, suplėšė savo rinkėjo pažymėjimą. Taigi dėl rinkimų rezultatų nustatymo rinkimų apylinkėse, balsų suskaičiavimo, tarp jų ir rinkėjų, balsavusių paštu, mes negavome nė vieno nusiskundimo.
Skundai pasirodė tuomet, kai paaiškėjo balsai. Apygardos rinkimų komisija… žinoma, jeigu pono K.Skamarako stebėtojai būtų nurodę argumentus, dėl ko rinkimų apylinkėje reikėtų perskaičiuoti balsus, be jokios abejonės, jie būtų perskaičiuojami. Dabar, sakykim, loginio ryšio, kad balsai suskaičiuoti gerai ir perskaičiuoti, apygardos rinkimų komisija nerado. Tuo labiau įstatymas draudžia neturint pagrindo tuos balsus perskaičiuoti. Skundžiamas yra balsavimas paštu. Iš tiesų Vyriausioji rinkimų komisija žino, kad balsuojant paštu Raseinių rajone buvo padaryta pažeidimų. Yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ir man atrodo, vienas pilietis, pas kurį buvo rasta 62 rinkėjo pažymėjimai, buvo pripažintas kaltu. Galbūt šiandien jam turėtų būti pasirašytas baudžiamasis įsakymas. 62 rinkėjų balsai nepateko į balsadėžes, kadangi buvo surasti pas tą asmenį, jie buvo paimti. Toliau mums buvo skundžiami dar senelių namai, kad ten blogai rinkėjai balsavo. Patikrinus nustatyta, kad nieko panašaus. Dalyvaujant visiems stebėtojams senelių namuose buvo balsuota labai normaliai. Galiausiai šiandien mes dar turime tokią informaciją, kad abejonė kyla dėl galbūt daugių daugiausia 25 rinkėjų balsų. Aišku, kad tas skaičius gali padidėti. Kai viena paštininkė priėmė iš nežinomų, kaip ji sako, asmenų rinkimų dokumentus ir už tai grasinama tuos dokumentus išdavė… Kita dar dabar nustatinėjama dėl dešimties galbūt rinkėjų… Yra tiriama ir daugiau tokių pranešimų.
Vyriausiajai rinkimų komisijai teko įvertinti, koks tas skirtumas yra tarp to, ką mes jau žinome. Bet mes, blogiausia, nežinome, į kurią pusę tie balsai eina. Turim paisyti ir to, kad tai galbūt provokacija, galbūt trečiojo asmens kažkoks bandymas kompromituoti rinkimus. O atsižvelgti reikia į tai, kad balsavo rinkimuose 15 tūkst. 705 rinkėjai. Tai dabar visus balsus panaikinti ir dar kartą rinkėjus versti balsuoti dėl to, kad yra padaryta pažeidimų, ir tie pažeidimai galbūt, nežinom, perdengia ar padidina tą balsų skirtumą.
Dar aš norėčiau atkreipti dėmesį. Na, sakykim, balsavimas paštu buvo ydingas. Bet jeigu mes atmestume balsavimo paštu rezultatus, paaiškėtų, kad pono K.Skamarako balsų skirtumas su konkurento padvigubėjo. Vadinasi, jau jis tada pralaimi berods 123 balsais. Žinoma, galbūt tie rinkėjai norėjo balsuoti paštu ir paštui buvo padaryta žala, nes daugiau niekas kaip paštas iš esmės neskundžia… Dar ten yra nusiskundimų dėl to, kad čia buvo paskelbti neteisingi duomenys, klaidinantys duomenys dėl ataskaitose išlaidų… Bet aš noriu pasakyti, kad iš apygardos rinkimų komisijos gavom tuos duomenis, mes paties pono K.Skamarako klausėm tų duomenų, bet jis neprašė, kad mes paneigtume rinkimų rezultatus… Paneigtume šiuos… atsakomąją nuomonę paskelbtume. Tai iš esmės Vyriausioji rinkimų komisija tokiu būdu negali nieko daugiau priimti, nes pats kandidatas nėra prašęs atitinkamo paneigimo. Toks yra mūsų protokolinis sprendimas.
Vyriausioji rinkimų komisija, atidžiai išnagrinėjusi visus argumentus už ir prieš, vienbalsiai priėmė sprendimą, kad mes negalime tenkinti pono K.Skamarako skundo. Aš suprantu tą argumentą, kad galbūt rinkėjams būtų paprasčiau, suprantama ir panašiai. Bet mūsų įsitikinimu, balsavimo paštu tie sukčiavimai, taigi biuleteniai bus pažymėti taip, kaip pažymėti. Nuo to perskaičiavimo jų pažymėjimas nepasikeis. Dėl to tas perskaičiavimas galbūt netgi klaidintų visuomenę. Mes manome, kad teisminiai tyrimai turėtų būti atliekami, nustatyti jų kaltininkai ir nubausti. Dabar naikinti rinkimų rezultatus vien dėl to, kad buvo pažeidimų, manyčiau, būtų labai labai pavojingas dalykas. Nes dėl to mes sudarytume prielaidas, kad dėl Rinkimų įstatymo pažeidimų mes niekada negalime nustatyti tikrų rinkimų rezultatų, kai yra nedidelis skirtumas. Lyg ir toleruotume, kad jeigu jau skirtumas yra didelis, tada nieko nedarome, o jeigu mažas, tuos skundus (…), tada naikiname rinkimų rezultatus. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, mano galva, paremtas įstatymu, priimtas vienbalsiai ir yra jums pateiktas.
Taip pat pateikti mūsų protokolai, kaip mes nagrinėjome tuos skundus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis – vėl A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš suprantu, kaip jums būna sunku kartą per ketverius metus, kai vyksta rinkimai, ypač šiais metais, kai buvo daug rinkimų. Jūs teisingai kalbėjote apie išsigimusį balsavimą paštu, kad reikia ką nors daryti. Tai kito Seimo reikalas dirbti kartu su jūsų komisija.
Mano klausimas būtų toks. Dėl J.Oleko perskaičiavote ir tapo aišku, ir jis pats pasakė, kad neturi pretenzijų. Dabar štai galvoju, 3–4 valandos perskaičiuoti apygardą dėl antrojo turo, tai kodėl nebuvo galima to padaryti ir nereikėtų šiandien tiek laiko, štai jau mes beveik tiek laiko sugaišome. Ar nebuvo galima to padaryti, patarti K.Skamarakui, kad jis protingai padarytų, kad kreiptųsi į jus, įforminti pačiame posėdyje, na, parodyti lankstumą. Ar taip nebuvo galima? Visuomenei liktų mažiau klaustukų. Ačiū.
Z.VAIGAUSKAS. Pone Matulevičiau, tai būtų tam tikras rinkėjų apgaudinėjimas, nes juk kalbama ne apie biuletenius. Mano įsitikinimu, ir praktika rodo, kad biuleteniai suskaičiuoti gerai. Problema yra ta, kad yra rinkėjų balsų pirkimas, balsuojant paštu visokių dalykų pridaroma. Įstatyme parašyta, kada tuos balsus galima skaičiuoti. Aš negaliu kandidato mokyti. Ponas K.Skamarakas turi tiek rinkėjų stebėtojų. Mano supratimu, gana kruopščiai stebėjo. Kiti kandidatai taip pat turėjo stebėtojų. Būtų geriausia, kad jie tuos dalykus būtų išsprendę apygardos rinkimų komisijoje. Bet apygardos rinkimų komisija taip pat neturėjo formalių skundų, dėl ko reikėtų perskaičiuoti balsus. Nėra nė vieno stebėtojo skundo iš rinkimų apylinkės. Taip pat neatsirado skundų, kurie keltų abejonių, kol tie maišai buvo rinkimų apygardoje, kol buvo galima juos skaičiuoti. Todėl susidaro tokių problemų, mano supratimu. Gal įstatyme reikėtų padidinti tarybą iki šimto balsų, aš net nežinau, ką daryti. Skaičiavimas iš esmės nieko neduoda. O įsitikinimas, tai ką čia…
PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, pone pirmininke. Turiu vieną klausimėlį gerbiamajam Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui. Čia jūs dėkojate pono K.Skamarako štabui. Turiu jūsų pasirašytą raštą, data – spalio 22 diena. Jūs sakote, kad priimsite protokolinį sprendimą laukti policijos ikiteisminio tyrimo išvadų.
Mano klausimas toks. Jeigu mes šiandien nepatenkinsime pono K.Skamarako prašymo, suprantu, kad ikiteisminis tyrimas ir pasibaigs, taip? Jeigu… Jūs linksite galvą. Aš puikiai žinau, kaip dirba policijos darbuotojai, jie šiandien bylą baigs. Jeigu mes priimsime, aišku, jie tirs. Tada kas bus, jeigu jie nuspręs, kad vis dėlto buvo pažeidimų, o mes Seime priimsime priešingą sprendimą? Tai vienas klausimas.
Antras labai trumpas. Kiek laiko jums reikės perskaičiuoti balsus? Kiek laiko truks šis procesas?
Z.VAIGAUSKAS. Aš atvirkščiai, gerbiamasis Seimo nary, manau. Kaip tik balsų perskaičiavimas parodytų, kad viskas gerai, ir visi tie tyrimai, deja, baigtųsi. Įstatymas mums neleidžia. Aš kartais komisijos narius agituoju tokį dalyką padaryti, bet jie yra teisininkai. Žiūri į įstatymą ir sako: Rinkimų įstatyme nustatytas tik baigtinis apimčių ratas, varianto ratas, kada galima skaičiuoti. Paskaičiuoti balsus – tai pusė dienos ir paskaičiuota. Aš nematau kokios nors problemos dėl balsų perskaičiavimo. Problema yra ne dėl mūsų skaičiavimo, o kad būtų nubausti kalti asmenys. Aš dar pasakysiu daugiau. Kuo tai gali baigtis? Mes tuos variantus atidžiai svarstėme ir manome, kad reikia policijai tuos veiksmus atlikti, tikrinti.
Manome, jeigu paaiškėtų, kad tie dalykai veda prie kurio nors kandidato arba trečiojo asmens – organizatoriaus, tas asmuo turėtų būti nubaustas pačia griežčiausia tvarka. Galėtų būti rengiama apkalta ir panašiai.
Kitas variantas – mums naikinti rinkimų rezultatus. Įsivaizduokite, 15 tūkst. žmonių balsavo. Pastabų nėra. Ir mes tuos rezultatus naikiname dėl to, kad yra keli asmenys. Na, šiuo metu turime įtarimų dėl 25 balsų, nežinome, į kurią pusę. Tie balsai skaičiuojant niekaip nepaaiškės. Biuleteniai pažymėti tvarkingai. Taigi mūsų komisijos sprendimas buvo, kad mums lieka elgtis griežtai pagal įstatymą, t.y. siekti, kad būtų nubausti kaltieji, atsakytų pagal įstatymus. Jeigu paaiškėtų kas kita, esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra teisingumas, ir toliau klausimą spręstų Seimas, jeigu paaiškėtų kaltininkai.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamasis komisijos pirmininke, jūs įvardijote: 62 biuleteniai rasti neišdalyti, vadinasi, neleido ateiti tiems žmonėms balsuoti, 25 – neaišku, kam priskirti, dar kažką minėjote apie 10, ir toliau jūsų išvada, kad perskaičiavimas būtų pavojingas kelias. Įdomus dalykas. Aš jums pateiksiu labai logišką pavyzdį. Sakykime, konkuruoja dvi partijos: karo, partija ir socialinė partija. Ir staiga klausimas Raseiniuose tik dėl vieno Seimo nario teisingumo, ir laimi karo partija. Tai milijardai skiriami patrankoms pirkti. Jeigu laimi socialinė partija, skiriami socialinėms problemoms spręsti. Jums įstatymas nesako tik 50, jūs galite priimti sprendimą (…) 25, 60, gal 77, gal dar yra, perskaičiuoti, ir visa procedūra baigta, ir visi įsitikinę, viskas teisingai, K.Skamarakas už miltus nenusipirko. Dabar, kuo daugiau jūsų klausau, tuo daugiau abejonių. Rinkimų komisija kažką „makliavoja, nes bijo, labai paprastai, trys valandos perskaičiuoti.
Z.VAIGAUSKAS. Ne, nebūtų trys valandos. Tai būtų turbūt (ten daug rinkimų apylinkių) pusė dienos. Tuos balsus gali suskaičiuoti ir apygardos rinkimų komisija, o ne Vyriausioji. Bet tam, kad perskaičiuotų, reikia atitinkamai ir apskųsti, kad būtų aišku, kad skundžiama dėl to, kad biuleteniuose yra kokių nors netikslumų. Dabar stebėtojai paliudijo, kad viskas gerai, pono K.Skamarako stebėtojai. Pagrindo perskaičiuoti tikrai mes nematome. Teisinio pagrindo. Nėra įstatyme. Aš suprantu. Taigi pakeiskime įstatymą ir parašykime 100 balsų, arba kad Vyriausioji rinkimų komisija savo nuožiūra turi priimti sprendimą bet kuriuo atveju, jeigu mano, kad balsų perskaičiavimas gali ką nors pakeisti. Mes mielai pakeistume.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Skamarakas. Prašom.
K.SKAMARAKAS. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, kad jūs truputį meluojate, kad mes nesikreipėme. Į pirmą posėdį jūs mus pakvietėte 16.40 valandą, o 17 valandą turėjo įvykti posėdis. Tai viena.
Antra. Mes prašėme nors paskutiniame posėdyje… tas problemines apylinkes, ten trys apylinkės, kurios, aiškiai matyti, probleminės. Tai būtų užėmę valandą. Dabar reikia visą Seimą trukdyti ir dar toliau reikės trukdyti Strasbūrą, tada bus geriau. Tai jums buvo sunku pažiūrėti?
Z.VAIGAUSKAS. Dėkui už klausimą. Pone Skamarakai, aš tikrai komisijai tokį dalyką buvau linkęs pasiūlyti. Bet jūs pasakėte, kad jus patenkins tik atvejis, kai komisija ras daugiau balsų negu jūsų oponentų, tada jūs nesiskųsite. O tai, manau, komisiją labai blogai paveikė. Aš manau, mums reikėjo ieškoti būdų, jeigu jūs manėte, kad dėl tų trijų apylinkių perskaičiavimas kažką pakeistų, jeigu jūs būtumėte iš karto pasakęs, tai aš būčiau bandęs komisiją įtikinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom dabar nesiginčyti. (Balsai salėje)
Z.VAIGAUSKAS. Jūs tikrai prašėte. Ir aš buvau linkęs komisijoje palaikyti jūsų siūlymą. O mūsų teisininkai pasakė, kad tai yra neteisinis argumentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia A.Kubilius. Prašom, kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, žiūrint į pateiktą medžiagą, pono K.Skamarako ir jūsų svarstymo aprašymą, atrodo, kad pažeidimai, dėl kurių dabar siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą, buvo padaryti spalio 20 d., diena prieš, diena po. Lyg ir tuo metu buvo pagauti asmenys, kurie lyg ir pirko pažymėjimus. Rinkimai įvyko 24 dieną. Skundai, kurie čia yra pateikti ir kurie buvo nagrinėjami Rinkimų komisijoje, yra 28 dienos, jeigu aš neklystu, ir 30 d. turbūt, jūsų posėdžiuose buvo nagrinėjami. Ar iki 24 dienos, tai yra iki rinkimų dienos, ponas K.Skamarakas nesiskundė dėl masinio rinkėjų papirkinėjimo, apie ką jis dabar kalba? Ar jis tuo metu to nematė, ar tuo metu tai jo negąsdino, ar tai pradėjo jį gąsdinti tik po to, kai paaiškėjo rinkimų rezultatai?
Z.VAIGAUSKAS. Ne, buvo dėl to irgi skundų, ir prieš pirmąjį rinkimų ratą buvo. Mes kaip tik paprašėme, kad… nes, matote, tą pirmą asmenį su 62 rinkėjų pažymėjimais, nežinia, kam skirtais, už ką balsuoti… Jis buvo sulaikytas dar gerokai prieš 24 dieną. Jis buvo sulaikytas, man atrodo, savaitės pradžioje. Be jokios abejonės, tam tikrų skundų buvo, buvo skundų dar prieš pat balsavimą paštu pradžios, kad pašto darbuotojai būtų atidesni pono K.Skamarako stebėtojams. Ta proga yra išleistas netgi Lietuvos pašto… Bet ten buvo ir kitų partijų prašymai dėl to, kad pašto darbuotojai teiktų stebėtojams informaciją. Tai buvo iš tikrųjų daroma. Mes manome, kad kaip tik tai, kad mes kreipėmės į policiją, kad buvo kreipiama labai daug dėmesio, padėjo išsiaiškinti kai kuriuos pažeidėjus, juos sulaikyti ir pradėti juos bausti. Manau, kad turėtų būti kovojama su rinkimų pažeidimais einant teisiniu keliu. Iš tikrųjų, manau, per šiuos rinkimus yra padidėjęs ir rinkėjų, ir visuomenės nepakantumas balsų pirkėjams visokio pobūdžio. Policija šį kartą pradėjo geriau dirbti, bet mes, Vyriausioji rinkimų komisija, sulyginome būtent tuos žinomus rinkėjų papirkimo faktus. Juos šiuo metu galima vertinti, nes yra 62 rinkėjų pažymėjimai, dėl kurių buvo nutraukta nusikalstama veika… Rinkėjai galėjo ateiti balsuoti. Jie nedalyvavo perkant balsų. 25 atvejai yra neaiškūs, 15 atvejų yra, kai viena pašto viršininkė įtariama, kad ji prievarta leido išduoti biuletenius, išdavė kažkam biuletenius netikrindama asmens dokumentų, o dėl 10 mes dar atsakymo nežinome. Blogiausia, kad dėl visų šių atvejų… mes turime nedidelį skirtumą atvejų, visais tais atvejais yra ta problema, kad turime didžiulį skaičių rinkėjų. Negi 15 tūkstančių rinkėjų, kurie balsavo Raseiniuose, reikia atimti balsavimo teisę, nes, sakysim, keletas asmenų pirko iš asocialių… tokiu būdu baigti visus tyrimus ir padaryti taip, kad tokie dalykai lyg ir liktų įteisinti arba dėl jų būtų ginčai, kai yra mažas balsų skirtumas. Todėl mūsų komisijos sprendimas, mano nuomone, yra padiktuotas įstatymų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.
Dabar, kolegos, aš siūlau tokį sprendimą. Kadangi iš tikro yra alternatyvūs projektai, dabar prašom kalbėti už – už kolegos K.Skamarako pateiktą projektą ir prieš – už kolegės I.Šiaulienės pateiktą projektą. Alternatyviai balsuosime ir apsispręsime. H.Žukauskas. Prašom, kolega.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Mano argumentai bus labai paprasti ir aiškūs. Jeigu mes…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
H.ŽUKAUSKAS. Jeigu atmestume pono K.Skamarako šį kreipimasi į Konstitucinį Teismą, mes iš anksto pripažintume, kad būtent 61 balsas yra ten nugalėtojo, persveria. Kadangi aš neskaičiavau ir neskaičiavo objektyvūs skaičiuotojai, negaliu to pripažinti. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Visada yra pravartu kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, ar yra pažeidimas, ar ne. Man atrodo, tai yra labai paprasta.
Dar. Pabrėždamas atviros, teisingos, darnios, pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekį aš siūlau vis dėlto kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pasitikrinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Kružinauskas.
S.KRUŽINAUSKAS. Kadangi buvo pasiūlyta kalbėti vienam už vieną už, kitam už kitą prieš, aš taip ir kalbėsiu. Iš tikrųjų dėl K.Skamarako kreipimosi teismas tuoj priims sprendimą, ar kreiptis, ar ne, ar buvo, ar nebuvo pažeidimų. Tačiau dėl alternatyvaus tai iš tikrųjų negalima balsuoti už, nes ten jau yra iš karto įrašytas teiginys: nesikreipti į Konstitucinį Teismą dėl rinkimų pažeidimų. Vadinasi, mes pripažįstame, kad pažeidimas įvyko, bet nesikreipiame ir nieko nedarome. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas aiškus. Kolegos, dėmesio. Prašom susikaupti. Balsavimas alternatyvus. Kol kas nepradedam. Tie, kurie manot, kad reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, balsuojate už, tie, kurie manot, kad nereikia, balsuojate prieš, susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom. (Balsai salėje)
Prašau, nutraukiu balsavimą. Kolegos, dėmesio! Už pirmąjį variantą, t.y. kolegos K.Skamarako pasirašytąjį nutarimo projektą, kurio esmė – kreiptis į Konstitucinį Teismą, mygtukas „už. Už antrąjį variantą, kurio esmė – nesikreipti į Konstitucinį Teismą, mygtukas „prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Pagal tai tada spręsim: jeigu pakanka balsų vienam ar kitam variantui – iškart, o jeigu nepakanka, tada reikės dėl daugiau balsų surinkusio nutarimo projekto balsuoti antrąkart. Ar aišku? Taigi „už – už kreipimąsi, mygtukas „prieš – nesikreipimas.
Užsiregistravo 59, už kreipimąsi – 26, prieš – 30, 3 susilaikė. Pakankama dauguma surinkta. Kreipimosi nėra. (Balsai salėje)
Mielieji kolegos, visi klausimai išnagrinėti. Ačiū už dėmesį. Posėdis baigtas. Rytoj Seniūnų sueiga numatytu laiku ir posėdis ketvirtadienį 10 valandą.