LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

 PILIETYBĖS ĮSTATYMO 13, 15, 16, 20, 26, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

  (IXP-3741)

2004 m. spalio 27   d. Nr. 37.

Vilnius

1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas  Gediminas Dalinkevičius; Komiteto nariai - Mindaugas Bastys, Algimantas Salamakinas,  Gintaras Šileikis, ; Komiteto vyresnioji patarėja Jolanta Savickienė; komiteto patarėja Rūta Ragaliauskienė,  komiteto padėjėjos: Eglė Gibavičiūtė, Jūratė Mikulskienė; kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėja, Teisės departamento vadovė Toma Birmontienė, Pilietybės grupės vyriausiosios specialistės Dangerutė Jankauskienė ir Rasa Leonienė, Vidaus reikalų viceministras Zigmantas Benjaminas Kazakevičius, Ministerijos sekretorius Anatolijus Rimkevičius, Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas, Departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė, Valstybės saugumo departamento skyriaus vedėjas Algimantas Mikutis.

2.Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

2.1.Teisės departamento  išvada (2004-08-11):

Alternatyvių projektų Teisės departamentas negavo.

            Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais galima būtų pateikti tokių pastabų ir pasiūlymų:

            1. Reikėtų patobulinti 2 straipsnio, kuriame reglamentuojamas priesaikos institutas, tekstą. Išdėstant priesaikos tekstą jį reikia susieti su Lietuvos Respublikos piliečiui šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytomis pareigomis. Kartu priesaikos institutą būtina papildyti normomis, reglamentuojančiomis teisines pasekmes, kurios kiltų prisiekiančiajam pakeitus priesaikos tekstą, prisiekus su išlyga ar atsisakius pasirašyti priesaikos tekstą. Be to, nustatyti terminą per kurį asmuo turi prisiekti, nes pagal šiuo metu susiklosčiusią praktiką Respublikos Prezidento dekreto galiojimas yra neterminuotas ir tai leidžia asmeniui faktiškai išvykusiam iš Lietuvos ir praradusiam su ją ryšius, bet kada prisiekti ir tapti Lietuvos Respublikos piliečiu. Taigi projekte siūlomas reguliavimas, o taip pat ir susiklosčiusį praktika, neatitinka natūralizacijos esmės.

Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti, nes Komiteto nuomone priesaika su išlyga, atsisakymas pasirašyti priesaikos tekstą ar pan. yra negalimi, t.y. suprantama kaip kad asmuo neprisiekė  Lietuvos Respublikai,  o terminą sunku nustatyti, nes yra labai nevienodi užsienio valstybių pilietybės atsisakymo terminai ir procedūros.

Redaguojant priesaikos tekstą vietoje žodžio “lietuviškai” reikia vartoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje, Valstybinės kalbos įstatyme įtvirtintą sąvoką “lietuvių kalba”.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

            2. Galima būtų pasiūlyti papildyti projekto 3 straipsnyje “nuopelnų Lietuvos Respublikai” apibrėžimo turinį, įrašant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime suformuluotą sąlygą “kai akivaizdu, jog asmuo jau yra integravęsis į Lietuvos visuomenę”. Teisinio turinio prasme kelia abejonių šio straipsnio nuostata “taip pat kita Lietuvos valstybei reikšminga veikla”, kuri gali būti labai plačiai interpretuojama.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

            3. Projekto 20 straipsnio redakciją reikėtų tobulinti juridinės technikos požiūriu, atsisakant nuorodų į “1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymą, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymą” ir ją išdėstyti pvz. taip: “Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2003 m. sausio 1 d., galiojusių Lietuvos Respublikoje įstatymų pagrindais, taip  pat šio įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą  ...”

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

            4. Projekto 5 straipsnio 6 dalies nuostata dėl Įstatymo 26 straipsnio papildymo nauja 11 dalimi yra perteklinė. Juridinės technikos požiūriu pakanka papildyti šio straipsnio 10 dalį, kurioje būtų aptarta asmenų, gyvenančių užsienio valstybėse, prašymų gražinti Lietuvos Respublikos pilietybę  pateikimo tvarką, o nuostatą “Prašymai gražinti Lietuvos Respublikos pilietybę paduodami Respublikos Prezidentui per savivaldybės vykdomąją instituciją” reikia išbraukti, nes ji kartoja šio straipsnio 10 dalies 1 sakinį.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

            5. Projekto 5 straipsnio 8 dalies nuostata, kurioje siūloma papildyti Įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi ir joje nustatyti dokumentus, kurie pateikiami prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, nesiderina su šio straipsnio struktūra. Pagal ją siūlomas nuostatas reikia išdėstyti papildant įstatymą naują 8 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų šio straipsnio dalių  numeraciją.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti

            6. Projekto 6 straipsnyje reikėtų vengti konkrečių institucijų įvardinimo, pakaktų įtvirtinti bendrinę nuostatą, kad Komisija kreipiasi į kompetentingas valstybės institucijas ir įstaigas, kurios pagal savo kompetenciją teiktų Komisijai būtiną informaciją. Be to, tokia nuostata užtikrintų įstatymo stabilumą, nepaisant galimo funkcijų perpaskirstymo tarp valstybės institucijų ar įstaigų.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti iš dalies, institucijos išvardijamos , kad būtų aiškiau ir nekiltų nesusipratimų, kad į vieną ar kitą įstaigą nebuvo kreiptasi, nes tai daryti neįpareigoja įstatymas.   .

            7. Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatą “Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo pasirašo ir vidaus reikalų ministras.” yra perteklinė, nes tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 16 straipsnyje.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti iš dalies, nes jei dekreto nepasirašys vidaus reikalų ministras, jis negalios.

            8. Projekto 7 straipsnio 4 dalį reikia tobulinti išskaidant į atskiras punktus nuostatas dėl subjektų, priimančių sprendimus dėl asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės, atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintus pagrindus bei šių asmenų gyvenamąją vietą. Tokia šios dalies struktūra atitiks Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nustatytus teisės akto turinio reikalavimus.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

            Išdėstant šios dalies nuostatas vietoje žodžių “užsienyje” reikėtų įrašyti žodžius “užsienio valstybėse”, nes būtent toks žodžių junginys yra vartojamas Įstatymo 26 ir kituose straipsniuose.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

3.Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

4.Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymų teikėjas	Pasiūlymai	Komiteto nuomonė	Argumentai pagrindžiantys nuomonę
1. 2.	Valstybės saugumo departamento 2004 09 20 raštas Nr. (09)-18-769-643 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Respublikos Prezidento patarėja Toma Birmontienė	1. Įstatymo projekto pavadinimą siūlome išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos pilietybės 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnį siūlome išdėstyti taip: „1 straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pakeitimas bei šios dalies papildymas 4 punktu 1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus iš juos išdėstyti taip: „1) rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai; „2) rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką ar visuomenės saugumą;“. 2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.“ 3. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip, atitinkamai pakeičiant Įstatymo projekto tolesnių straipsnių numeraciją: „2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu 1. Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančiam susituokus pastaruosius penkerius metus pastaruosius dešimt metų bendrai su sutuoktiniu nuolat  gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje. 2. Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje,  Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie gyvena susituokę pastaruosius trejus metus, persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius penkis metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų sąlygas. 3. Asmeniui, pragyvenusiam nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje trejus metus penkis metus, jei jis atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų sąlygas ir santuokoje su Lietuvos Respublikos piliečiu turi nepilnamečių vaikų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.“ 4. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu (pagal naują numeraciją) ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 18 straipsnio 3 dalies pakeitimas 18 straipsnio 3 dalyje po žodžių „jeigu jis“ įrašyti žodžius „dirbdamas kitoje valstybėje daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis dirbdamas kitoje valstybėje daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.“ 5. Siūlome pakeisti projekto 4 straipsnį (pagal naują numeraciją 6 straipsnis) ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas 1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo arba 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, nėra kitos valstybės pilietis, atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje. 2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo arba 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose straipsnyje nustatytų sąlygų.“ 6. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 7 straipsniu (pagal naują numeraciją) ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 21 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse  sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai arba įstatymų nustatyta tvarka neturėjo teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, arba rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikaltimų nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respublikai Respubliką ar visuomenės saugumą.“. Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 13, 15, 16, 20, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Susipažinę su Lietuvos respublikos pilietybės įstatymo 13, 15, 16, 20, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, norėtume išsakyti tokias pastabas: Projekto 6 straipsnio 27 straipsnio 2 ir 4 dalių papildymas ir 5 dalies pakeitimas akivaizdžiai praplečia Pilietybės reikalų komisijos kompetenciją, o tuo pačiu šios komisijos teisinio reguliavimo sferą. Manytume, jog nauja 27 straipsnio redakcija nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnyje įtvirtintus Lietuvos Respublikos Prezidento konstitucinius įgaliojimus Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo klausimais, juos nepagrįstai išplėsdama. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į projekto 7 straipsnį, kuriuo pakeistas ir papildytas 28 straipsnis. Jame numatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo kontrasignuoja Vidaus reikalų ministras. Siūlytume, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (pagal 20str. 2d.) ir palikimo turėtų būti išimtinai Vidaus reikalų ministerijos (ar jos Migracijos departamento) kompetencijose. Dabar gi Pilietybės reikalų komisija, spręsdama šiuos klausimus ir Prezidentas leisdamas dekretus, dubliuoja minėto departamento darbą. Šiuos sprendimus teisiškai įtvirtinti visiškai pakaktų Vidaus reikalų ministro išleisto teisės akto. Taip pat minėto įstatymo projekte pažymėta, jog Vidaus reikalų ministras pasirašo Prezidento dekretus tik dėl pilietybės suteikimo ir grąžinimo, o kaip teisiškai apiforminamas LR pilietybės atsisakymas, palikimas, pilietybės netekimas pagal Pilietybės įstatymo 18str. 3 dalį, taip pat kaip aktai dėl pilietybės suteikimo pripažįstami negaliojančiais projekte nėra nustatyta. Darytina išvada, kad Vidaus reikalų ministras pagal naujo įstatymo projekto nuostatą kontrasignuoja ne visus, o tik dalį Prezidento dekretų pilietybės klausimais ( dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo ir suteikimo ), kas nevisiškai atitinka tokių teisės aktų teisinę prigimtį. Tačiau sutiktume su tokia projekto  nuostata, kuri labiau atitinka Konstitucijoje numatytus  Prezidento įgaliojimus pilietybės srityje ir apibrėžtus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnyje: “ Lietuvos Respublikos Prezidentas įstatymų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę”. Manytume, kad Prezidentas neturėtų leisti dekretų klausimais, kurie nėra tiesiogiai susieti su Konstitucijoje įtvirtintais Prezidento įgaliojimais, t.y. Lietuvos Respublikos pilietybės teikimu. Visus kitus teisės aktus, susijusius su pilietybe, turėtų leisti vidaus reikalų ministras arba deleguoti šią pareigą jam pavaldžiai institucijai. Taigi abejojime, ar pateiktoje naujoje Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo redakcijoje apibrėžta Pilietybės reikalų komisijos kompetencija atitinka Konstitucijoje įtvirtintus Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus ir ar visais ir šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo redakcijoje numatytais atvejais, kurie siejasi su pilietybe, neprasilenkia su Prezidento konstitucinėmis galiomis.	Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti ir atsižvelgiant į pastabas siūlyti projek tą papildyti naujais strai psniais	Visuomenės saugumas nekon kreti sąvoka Negalima tapa tinti pilietybės institutosu užsie niečių teisine padėtimi. Griežtinant įstatymo nuostatas nebus pasiektas įstatymo tikslas. Darbas kitoje valstybėje savaime nesukelia neigiamų pasekmių. Šis straipsnis kalba apie pilietybės grąžinimą, todėl asmeniui, turin čiam prigim tinę teisę į Lietuvos Respublikos pi lietybę netaiko mi 13 str. reikalavimai. Grąžinus tokiam asmeniui LR pilietybę, vėliau g.b. taikomi baudžiamieji įstatymai ar pan. Argumentai išdėstyti  aukščiau

5.Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6.Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1. 2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas	- siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Valstybės saugumo departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į šias pastabas: 1. Įstatymo projekto pavadinimą siūlome išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos pilietybės 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnį siūlome išdėstyti taip: „1 straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pakeitimas bei šios dalies papildymas 4 punktu 1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus iš juos išdėstyti taip: „1) rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai; „2) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką ar visuomenės saugumą;“. 2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.“ 3. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip, atitinkamai pakeičiant Įstatymo projekto tolesnių straipsnių numeraciją: „2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu 1. Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančiam susituokus pastaruosius penkerius metus pastaruosius dešimt metų bendrai su sutuoktiniu nuolat  gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje. 2. Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, - Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie gyvena susituokę pastaruosius trejus metus, persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius penkis metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų sąlygas. 3. Asmeniui, pragyvenusiam nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje trejus metus penkis metus, jei jis atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų sąlygas ir santuokoje su Lietuvos Respublikos piliečiu turi nepilnamečių vaikų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.“ 4. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu (pagal naują numeraciją) ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 18 straipsnio 3 dalies pakeitimas 18 straipsnio 3 dalyje po žodžių „jeigu jis“ įrašyti žodžius „dirbdamas kitoje valstybėje daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis dirbdamas kitoje valstybėje daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.“ 5. Siūlome pakeisti projekto 4 straipsnį (pagal naują numeraciją 6 straipsnis) ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas 1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas. 2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų. 1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo arba 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, nėra kitos valstybės pilietis, atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje. 2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo arba 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų.“ 6. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 7 straipsniu (pagal naują numeraciją) ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 21 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse  sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai arba įstatymų nustatyta tvarka neturėjo teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, arba rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikaltimų nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respublikai Respubliką ar visuomenės saugumą.“. Siūlyti pagrindiniam komitetui apsispręsti dėl termino “nusikalstamos veikos prieš Lietuvos Respubliką” tobulinimo.	Iš esmės pritarti Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies	Visuomenės saugumas nekon kreti sąvoka Negalima tapa tinti pilietybės institutosu užsie niečių teisine padėtimi. Griežtinant įstatymo nuostatas nebus pasiektas įstatymo tikslas. Darbas kitoje valstybėje savaime nesukelia neigiamų pasekmių. Šis straipsnis kalba apie pilietybės grąžinimą, todėl asmeniui, turinčiam prigimtinę teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę netaikomi 13 str. reikalavimai. Grąžinus tokiam asmeniui LR pilietybę, vėliau g.b. taikomi baudžiamieji įstatymai ar pan. Argumentai išdėstyti  aukščiau

        7.Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį): pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

8.Priimto sprendimo argumentai:

   9.Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

        10.Komiteto paskirtas pranešėjas: Gediminas Dalinkevičius.

        11.Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.

            PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas

Gediminas Dalinkevičius