Aštuntasis
(561) nenumatytas posėdis
2004
m. spalio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. spalio 19 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Posėdis nenumatytas, nes yra kitų metų biudžeto projekto svarstymo komitetuose stadija, todėl eiliniai posėdžiai nerengiami. O dėl tam tikrų priežasčių mes vis tiek posėdį turėjome surengti, todėl valdyba kelis kartus posėdžiavo ir patvirtino galutinę darbotvarkę, kurią sudaro aštuoni klausimai. Tikiuosi, jūs turite tą darbotvarkę ant savo darbo stalų. Keturi klausimai buvo anksčiau patvirtinti, paskutiniai, 5, 6, 7 klausimai, buvo patvirtinti šiandien. Kadangi čia iniciatorius yra valdyba, todėl darbotvarkė yra nesvarstytina. Ar galime bendru sutarimu aprobuoti?
M.PRONCKUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš dėl revoliucijos „Dėl parlamento rinkimų ir referendumo Baltarusijoje projekto. Aš tiesiog stebiuosi, kaip Seimo valdyba tokį, atsiprašant, niekuo neparemtą popiergalį drįso įdėti į Seimo darbotvarkę. Aš buvau Baltarusijoje ir pats stebėjau rinkimus. Kai skaitai šitą rezoliuciją, atrodo, kad kažkas pasikalbėjo su dvasiomis ir sukūrė tokią rezoliuciją. Todėl aš griežtai prieštarauju tokio klausimo įtraukimui į darbotvarkę, tai yra toliau aštrinami santykiai su mūsų kaimynine šalimi – Baltarusija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis…
M.PRONCKUS. Ir aš siūlau, kad šitas klausimas jokiu būdu nebūtų svarstomas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, bet šiuo atveju valdybos sprendimas yra valdybos sprendimas. Klausimas bus pradėtas nagrinėti, o nagrinėjimo metu jūs galėsite pasakyti, ką norėsite. Ar dar nori iniciatoriai? Ne. Valdyba patvirtino. Galime bendru sutarimu? B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai prašiau dėl Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo. Jeigu valdyba svarstė, tai man nesuprantama, kodėl šitas klausimas, kur kas svarbesnis nei, sakykime, kokios nors rezoliucijos, neįtrauktas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jis yra įtrauktas į antradienio darbotvarkę ir bus svarstomas, jeigu jūs pageidaujate, skubos tvarka. Čia jokių diskusijų. Jis antradienio darbotvarkėje įrašytas, ir garsiai tai pasakysiu, kai pateiksiu kitos savaitės darbotvarkę. Tai yra tikrai numatyta. Sutariam? Ačiū.
Mielieji kolegos, darbotvarkės 1 klausimas. Atsiprašau. Gal dėl viso pikto registruojamės, išsiaiškinsim, kiek salėje yra Seimo narių. Kolegos, prašome registruotis. (Balsai salėje) Tik registracija. Pasitikrinkim.
67 Seimo nariai. Taigi įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3863. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Pagrindinio, Užsienio reikalų komiteto, vardu pranešėjas – J.Čekuolis. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi P.Vilkas.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Labas rytas, mielieji kolegos! Minėta konvencija papildo anksčiau, dar trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje priimtą Varšuvos konvenciją dėl oro taisyklių suvienodinimo, ir jinai yra nukreipta į didesnę vartotojų, t.y. keleivių ir keleivių bagažo, apsaugą, yra didesnė oro vežėjų kampanijų atsakomybė. Už, neduok Dieve, nelaimingus atsitikimus, įvykusius skrydžio metu, keleivių bagažo pametimą, vėlavimą konvencijoje yra numatytos konkrečios sumos pinigine išraiška, kokios turėtų būti išmokamos tokiais atvejais. Užsienio reikalų komitetas šiai konvencijai, kuriai jau yra pritarusios dauguma kitų Europos valstybių, taip pat pritarė bendru sutarimu. Už buvo 6, niekas prieš ir niekas nesusilaikė. Kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar papildomo, t.y. Ekonomikos komiteto, vardu į tribūną kviečiu kolegą P.Vilką. Prašom.
P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Ekonomikos komitetas apsvarstė įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo ratifikavimo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime pritarti. Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Yra du straipsniai. 1 straipsnis – pats konvencijos ratifikavimas. 2 straipsnis – Lietuvos Respublikos pareiškimai. Niekas nenori kalbėti? Laikykim, kad pritarta abiem straipsniams. Dabar ar nori kas kalbėti dėl viso ratifikacinio įstatymo? Niekas nenori kalbėti. Prašome pasiruošti ir balsuosim, ar priimam įstatymą „Dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo ratifikavimo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai, už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vienbalsiai pritarta. Dėkoju.
Darbotvarkės 2 klausimas, taip pat tarptautinis dokumentas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl trečiųjų valstybių atstovybių ir atstovų Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje statuso ratifikavimo projektas Nr.IXP-3864. Vėlgi pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu – kolega J.Čekuolis. Ruošiasi G.Purvaneckienė. Taip pat svarstymo ir priėmimo stadija. Prašom, gerbiamasis kolega.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, minėto susitarimo esmė yra ta, kad valstybių, kurios nėra NATO narės, diplomatinių atstovybių misijos prie NATO būstinės, prie NATO sąjungos darbuotojai gautų visas diplomatams priklausančias privilegijas ir imunitetus. Mes, kaip NATO narė, turime ratifikuoti šį susitarimą, jeigu jam pritarsime. Užsienio reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną kalbėti G.Purvaneckienę papildomo, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, vardu kalbėti. Prašom, kolege.
G.PURVANECKIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Susitarimo dėl trečiųjų valstybių atstovybių ir atstovų Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje statuso ratifikavimo ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, įstatymą sudaro vienas straipsnis. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Seimo Pirmininkas vėlgi siūlo šiandien priimti. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso ratifikacinio įstatymo? Niekas.
Prašome pasiruošti ir balsuoti, ar priimam įstatymą „Dėl Susitarimo dėl trečiųjų valstybių atstovybių ir atstovų Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje statuso ratifikavimo.
Užsiregistravo jau 82 Seimo nariai. 79 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas.
Kolegos, prašyčiau susikaupti. Dabar yra ypatingas įstatymas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas, kitaip tariant, Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti įstatymas. Pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – pranešėjas P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs 2004 m. spalio 7 d. dekretu Nr. 82 teikiamas įstatymo pataisas, joms nepritarė ir siūlo Seimui pritarti priimtam įstatymui. Motyvai išdėstyti argumentuose, tačiau papildomai aš noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą svarstęs šį ir kitą su juo susijusį įstatymą – tai Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą ir visuomet pasisakė, kad tiek savininkams, jeigu negrąžinamas gyvenamasis namas, turi būti teisingai atlyginama, t.y. to namo rinkos verte, tiek nuomininkams, kurie gyvena savininkams grąžintinuose arba grąžintuose namuose, taip pat turi būti suteikiamos arba lygiavertės patalpos, arba teisingai atlyginama to nuomojamo namo verte.
Šio principo įstatymuose buvo laikomasi visą laiką, tačiau priėmus įstatymą, kuris pradėjo galioti nuo 1998 metų, buvo nustatyta, kad priimant sprendimą dėl savininkams grąžinamo namo kartu turi būti nustatoma ir garantija nuomininkui, kad iki 2009 metų jam bus kompensuojama arba suteikiamos lygiavertės patalpos. Žinoma, prieš suteikiant garantiją to nuomojamo namo arba buto vertė turi būti įvertinta rinkos kaina. Tačiau, kaip matome, iki 2009 m. nuo šios arba ankstesnės dienos yra dar gana daug ir rinkos vertė keičiasi, todėl turi būti patikslinta nuomojamo buto vertė, nes reikia nupirkti butą, lygiavertį tam nuomojamam butui, arba suteikti kitą lygiavertį butą. Tai kaip prieš keliolika metų įvertinus rinkos verte nuomojamą namą galima po kelerių metų nupirkti vėl lygiavertį butą? Taigi nuo pat įstatymo priėmimo tas lygiavertiškumo, arba lygiateisiškumo, principas jau buvo pažeistas.
Prezidento dekrete yra motyvuojama, kad lygiateisiškumo principas bus pažeistas tiems, kuriems, sakykime, jau kompensuota, ir tiems, kuriems bus kompensuota. Aš noriu pasakyti, kad nors įstatymas galioja nuo 1998 metų, tačiau išankstinių garantijų savivaldybės nedavė ir pradėjo jas duoti 2003 metais priėmus įstatymą, todėl, sakykime, ir laiko požiūriu tokių lūkesčių nėra. Bet negalima tuo lūkesčiu paneigti kitų lūkesčių, kad turi būti iš principo atlyginama arba suteikiamos lygiavertės patalpos. Taigi dėl šių motyvų komitetas tikrai labai atsakingai išnagrinėjo ir siūlo nepritarti siūlomoms pataisoms ir pritarti jau priimtam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
P.PAPOVAS. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiti komitetai, atrodo, nenagrinėjo. Tokiu atveju iš anksto užsirašęs yra tiktai kolega K.Glaveckas. Prašom į tribūną. Ar, gerbiamasis profesoriau, savo, ar frakcijos vardu? Prašom. Tada 7 min.
K.GLAVECKAS. Tiek daug nereikia.
Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, turto grąžinimas Lietuvoje turbūt apskritai viena didžiausių problemų. Nuo 1991–1992 metų Vyriausybė ir Seimas net 21 kartą keitė nuosavybės grąžinimo tvarką – arba žemės, arba nekilnojamojo turto. Vykstant tam procesui, be abejo, taip pat keitėsi kompensacija už išperkamą nekilnojamąjį turtą. Tas keitimasis daugeliu atveju vyko pagal principą, kad tiek savininkams, tiek ir garantijas gavusiems nuomininkams buvo nustatomos Vyriausybei patogios kainos, o ne pagal rinkos kainą, todėl iš esmės tiek savininkai, tiek nuomininkai, arba gavę garantijas nuomininkai, ekonomine prasme daug ką prarado ir buvo skriaudžiami. Iš viso kompensacijų už nekilnojamąjį turtą yra išmokėta 291 mln. litų. Pagal ne iki galo suregistruotą tą turtą, kurio Kaune yra daug, liko dar 285 mln. litų. Praeitais metais biudžete buvo numatyta 35 mln. (šiais metais yra skirta), kitais metais 50. Tokie skaičiai iš esmės yra gana maži žinant, jog reikės įvertinti dar daug turto.
Kitas labai svarbus aspektas, kurio reikia nepamiršti, yra tas, kad Lietuvos gyventojams, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, visais atvejais buvo kalbama apie išlikusio nekilnojamojo turto kompensavimą, nors dabartiniu metu prasidėjusi diskusija, pavyzdžiui, dėl žydų turto grąžinimo, kalba apie viso turto kompensavimą. Skirtumas tarp viso turto kompensacijos ir išlikusio turto kompensacijos yra maždaug vienas ir dešimt. Kitaip tariant, jeigu paimtume tuos skaičius, dėl kurių mes įsipareigojome piliečiams grąžindami nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, pastatus ir po jais esančią žemę, tai tas įsipareigojimas visiems lietuviams sudarys apie 600 mln. litų, plius gal dar pora šimtų, jeigu bus papildomai perskaičiuota. Žydams, kurie turėjo turtą prieš karą, tas dydis sudarys 2–2,5 mlrd. litų. Kitaip tariant, lietuviams grąžinamas turtas vertinamas mažiausiai šešis kartus mažiau. Tai, matyt, yra vienas iš indikatorių Vyriausybei derantis dėl žydų turto grąžinimo.
Pagrindinis principas turėtų būti tas, kad tiek lietuviai, tiek žydai, be abejo, turėtų turėti vienodas teises ir Lietuvoje neturėtų būti ignoruojami lietuviai, nes jeigu paimtume šiuo aspektu, tai lietuviams, kurie turėjo turtą, Lietuvos piliečiams, kompensuojama, kaip minėjau, vidutiniškai šešis kartus mažiau, negu dabar pretenduoja žydai.
Mūsų frakcija dalyvauja debatuose dėl Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio ir t.t. įstatymo priėmimo, balsavo už, todėl mes, laikydamiesi nuoseklios politikos, ir dabar remiame tą įstatymo projektą ir balsuosime prieš Prezidento veto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, primenu Statuto 166 straipsnį: „Gražinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu išklausomi pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimai ir rengiama bendroji diskusija. Bendroje diskusijoje kalbėjo tik gerbiamasis kolega K.Glaveckas. „Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas. Taigi dabar prašome dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Už – tai yra už priėmimą. Atleiskit, aš perskaitysiu Statuto 167 straipsnio atitinkamą dalį. „Grąžinto įstatymo priėmimas. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Taigi motyvai už – už įstatymą be pakeitimų, o motyvai prieš – pagal Prezidento dekretą. Prašom. J.Razma.
J.RAZMA. Iš tikrųjų, žiūrint į Prezidento dekretą griežtai pagal Konstitucijos reikalavimus, turbūt tie žmonės, kurie anksčiau yra gavę kompensacijas, gali kelti klausimą dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Bet, manau, ši problema spręstina ateityje, o ne taip, kaip siūlo Prezidentas tuo pretekstu neleisti gauti kompensaciją normaliai pagal patalpų rinkos vertę ir tiems nuomininkams, kurie dar laukia šios galimybės. Manau, kad Seimo priimtas įstatymas tikrai buvo priimtas viską apgalvojus ir žmonių labui, ir nemanau, kad jo reikėtų atsisakyti. Taip pat tikiuosi, kad Vyriausybė, kad ir kas jai vadovautų, pajėgs skirti kiek daugiau lėšų kompensacijoms, kad dėl mūsų priimto įstatymo numatyti tempai nebūtų prarasti, nes, be abejo, savininkai turi tam tikrų nuogąstavimų, kad esant didesniam lėšų poreikiui gali lėtėti tempai. Aš dar kartą tikiuosi, kad tai neatsitiks, o kad Seimas, anksčiau priimdamas įstatymą, terminų dėl kompensavimo neperžiūrėjo, tai reiškia, kad visi numatyti planai yra įsipareigojami vykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau nepritarti dekretui ir balsuoti už mūsų priimtą įstatymą todėl, kad tai yra likimas žmonių, kurie tikrai ne dėl savo kaltės atsidūrė tokioje situacijoje. Mes kiek galėdami turėtume jiems pagelbėti. Pagelbėti tiek gyvenantiems, tiek ir savininkams, kad jų sąžinė negraužtų, kad žmogus už tą sumą negali įsigyti kito būsto. Pinigų suma, aišku, priklausys nuo įvairiausių galimybių, tačiau, manau, valstybei vis toliau stiprėjant ta pinigų suma galės būti skirta didesnė, ir problema bus išspręsta neskriaudžiant tų, kurie šiuo metu atsidūrė tikrai nepavydėtinoje situacijoje. Todėl siūlau dar kartą pritarti mūsų įstatymui, kurį mes priėmėme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau, kad visi įsiklausytumėte ir sėstumėte į savo vietas. Gerbiamasis kolega Skardžiau! Mielieji kolegos, balsavimas yra toks: mes balsuojame dėl priėmimo tokio grąžinto įstatymo, koks jis buvo. Pirmiausia balsuojame, ar priimti įstatymą be pakeitimų, tai mygtukas „už, jeigu kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Ar aišku? Aišku. Taigi Dar kartą kartoju Statuto 167 straipsnį: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu (o mes dabar kaip tik prie šio momento priėjome) pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Tai yra tokį, kokį mes priėmėme anksčiau, ir taip, kaip kalbėjo pagrindinio komiteto pirmininkas ir du Seimo nariai. Kitokių nuomonių nebuvo. Taigi prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas antrą kartą toks pat, arba tokios pačios redakcijos, įstatymas, spaudžia mygtuką „už, kas mano, kad reikia daryti kitaip, taip, kaip siūlė Jo Ekscelencija Prezidentas, balsuoja kitaip. Ar aišku? Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 5, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Ačiū.
Darbotvarkės 4 punktas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos teisės universiteto pavadinimo pakeitimo ir Mykolo Rėmerio universiteto statuto patvirtinimo projektas. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas gerbiamasis V.Simulik. Prašom.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Lietuvos teisės universiteto senatas kreipėsi į Seimą prašydamas leisti pakeisti pavadinimą ir patvirtinti naują statusą atsižvelgiant į Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, į Aukštojo mokslo įstatymo šiandieninę redakciją. Argumentai, kodėl senatas nusprendė prašyti mūsų pakeisti pavadinimą. Teisės universitete yra penkios studijų kryptys: teisė, viešasis administravimas, ekonomika, socialinis darbas ir psichologija. Suprantama, į Teisės universiteto sampratą, po tokia „kepure visos šios teisės jau nebetelpa. Norint normaliai reprezentuoti ir atstovauti universitetui tarptautinėje erdvėje, užsienyje būtina keisti pavadinimą. Senatas, manau, pasitaręs su studentais, su akademine bendruomene, nusprendė pasirinkti Mykolo Rėmerio vardą universitetui pavadinti. Tai tiek, kolegos. Jeigu turite klausimų, prašom klausti. Manau, svarstydami Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pakviesime gerbiamuosius senato pirmininką bei rektorių ir išklausysime detalesnių argumentų.
PIRMININKAS. Minutėlę, prašom nebėgti, nes keli Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – A.Sysas. Prašom, kolega.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi man teko būti visų keitimų liudininku (čia jau turbūt trečias ar ketvirtas šio universiteto pavadinimo keitimas), tai ar jums, kaip komiteto pirmininkui, neatrodo, kad mes paprasčiausiai sudarome konkurenciją Vilniaus universitetui. Aš prisimenu, nuo ko prasidėjo šis universitetas, tai nuo Policijos mokyklos.
V.SIMULIK. Akademijos.
A.SYSAS. Pradžioje buvo mokykla, po to akademija, po to Teisės universitetas ir dabar jau Mykolo Rėmerio. Kaip jūs, kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, žiūrite į tokius nuolatinius pavadinimų keitimus ir sričių, kurios studijuojamos šiame universitete, plėtimą? Ačiū.
V.SIMULIK. Dėl studijų krypčių kaitos ir jų plėtimo. Aš vertinu tai teigiamai, nes, manau, jog Lietuvoje turi būti ne vienas universitetas, o įvairūs universitetai sudaro galimybę konkuruoti tarpusavyje. Tai pirma.
Dėl nuolatinės pavadinimų kaitos. Nepasakyčiau, kad vertinčiau labai teigiamai, bet, atsižvelgiant į jų argumentus ir jų pageidavimą… komitete, manau, išklausysime nuomonę ir studentų, ir senato atstovų. Tada po svarstymo, jeigu Seimas pritars po pateikimo, priimsime sprendimą, ar pritarti ar nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Fiodorov. Prašom.
V.FIODOROV. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, sakykite, jeigu Teisės universiteto pavadinimas nevisiškai atspindi profilį, tai ar Mykolo Rėmerio pavadinimas labiau atspindės mokymo studijų ir kitą veiklą?
V.SIMULIK. Studijų kryptis numatys jų statutas. Statute yra numatyta, kad socialinė sritis yra būtent jų veiklos… gali būti įvairių studijų krypčių. Manau, kad toks bendrinis pavadinimas ir sudaro galimybes universitetui atstovauti ir dabartinėms kryptims, ir, jeigu reikia, jas plėsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė K.Prunskienė. Prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš, kaip šios aukštosios mokyklos steigimo 1990 m. signatarė, visada rėmiau svaresnio šios mokyklos statuso įgijimo žingsnius. Man pirmą kartą kyla labai rimta abejonė, ar pavadinant kad ir labai iškiliu vardu mes sustipriname šį universitetą Europos mastu, tarptautiniu mastu? Kad ir kaip būtų apmaudu, deja, ne visas mūsų iškilias, žymias asmenybes pažįsta pasaulis ir plačioji visuomenė. Todėl aš šiandien tikrai labai sunkiai galėčiau apsispręsti, ar palaikydami tą žingsnį mes nesusilpninsime tarptautinio universiteto svorio, ar nereikėtų paieškoti alternatyvių pavadinimų, pavyzdžiui, edukologijos ir valstybės valdymo, ar kažko panašaus (aš kalbu labai ekspromtu). Ar svariai aptarta ši kryptis, būtent pavadinimo keitimas? Norėčiau, kad jūs vis dėlto įvertintumėte ir šitą tarptautinio pripažinimo, tarptautinio statuso, o ne tiktai statuto ar pavadinimo, aspektą. Ačiū.
V.SIMULIK. Gerbiamoji profesore, aš galiu pasakyti, kad mes komitete tikrai labai rimtai tai svarstysime ir visus išklausysime. Mūsų komiteto istorijoje jau buvo toks atvejis, kai Kūno kultūros akademija norėjo pasivadinti rekreacijos ir t.t. akademija. Po mėnesio diskusijų vis dėlto akademija liko prie savo senojo pavadinimo, kuris yra žinomas. Tai yra firminis jų ženklas, ir mes manome, kad jeigu Teisės universitetas persigalvos, po diskusijų, po tų išsakytų abejonių Seimas nekeis jo pavadinimo, bet, manau, kad bendruomenė turi teisę išsakyti savo poziciją.
PIRMININKAS. Minutėlę, dar ne visi. Kolega E.Šablinkas. Prašom.
E.ŠABLINSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tiesiog norėčiau jūsų pasiteirauti. Kaip žinome, universitetas vadinasi teisės, ir pagal dėstomus dalykus tai yra labai platus spektras. Sakysime, Mykolas Römeris yra teisės korifėjus, (…) griežtai teisę, ir čia prieiname prie pagrindinio dalyko, kad ir patys studentai, kurie mokosi ir kituose fakultetuose, nelabai nori, kiek žinau, sutikti. Ar prieš pateikiant svarstyti buvo išeita į visuomenę su šiuo klausimu, svarstyta spaudoje, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių sužinotų, pateiktų savo nuomonę, kartu atspindėtų ir visos Teisės universiteto bendruomenės, studentų, dėstytojų nuomonę? Tada gal būtų galima svarstyti. Galbūt tas pateikimas ne laiku, galbūt palikime kitai kadencijai apsispręsti, juk negalima per porą svarstymų iš karto priimti pakeitimą, nes tai jau bus, regis, ketvirtasis.
V.SIMULIK. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų norėčiau pasakyti, kad ne mūsų teisė keisti ar nekeisti. Yra bendruomenės iniciatyva, senatas kreipėsi į mus ir mes svarstome keisti ar nekeisti. Jie prašo patobulinti Statutą atsižvelgiant į šiandieninę Aukštojo mokslo įstatymo redakciją ir kartu išsako nuomonę, kad jie norėtų pakeisti. Aš jau sakiau, kad Kūno kultūros akademija taip pat keitė statutą ir norėjo pakeisti pavadinimą. Po diskusijų jie liko prie savo senojo pavadinimo. Manau, kad komitete mes išklausysime ir studentus, ir galbūt šitos aukštosios mokyklos absolventus, ir galbūt liks senasis pavadinimas. Tai yra diskusija.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūsų misija baigta. Dabar dėl balsavimo motyvų kolega J.Korenka. Prašom.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes išklausėme Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko gerbiamojo V.Simuliko motyvus, kuriuose aiškiai kalbama apie bendruomenės ketinimus ir jų teisę bei Aukštojo mokslo įstatymo ir statuto keitimą. Bet man visai nepriimtini motyvai, arba noriu paklausti, ar keičiamas pavadinimas nepakenks Vilniaus universitetui, ar tikrai universitetas dirbs tai, ką iki šiol dirbo? Mano manymu ir giliu įsitikinimu, ir mokslinės bendruomenės nuomone, norai yra teisiški ir visiškai priimtini. Pagal Statutą mes projektą toliau galėsime svarstyti komitetuose ir priimti sprendimą. Nereikėtų tik pirmą žingsnį žengus jį nutraukti ir neleisti toliau šiam procesui tęstis. Todėl kviečiu palaikyti šitą norą ir toliau, kad galėtume svarstyti komitetuose. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Nematau, kad kas būtų prieš. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime? Reikia balsuoti? Balsuokime. Ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymą? Prašome balsuoti.
Už – 51, susilaikė 16. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Sutinkam? Tikiuosi, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat atkreips dėmesį į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą: „Römeris, tai yra autentiška rašyba, arba Rėmeris. Taigi sutarėme ir siūloma nagrinėti po dešimties dienų, t.y. spalio 28 d. Manau, kad komitetas spės apsvarstyti. Ačiū. Šis klausimas irgi baigtas.
Imamės darbotvarkės 5 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Povilo Malakausko skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi projekto Nr.IXP-3906. Turėtų kalbėti frakcijų ir komitetų atstovai. Kas pirmasis? Prašyčiau I.Šiaulienę. Pradėsime nuo didžiausios frakcijos. I.Šiaulienė – Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnė.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien frakcija rytą susitiko su pretendentu į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus postą Povilu Malakausku. Mes turėjome išsamių, labai detalių klausimų, pretendentas atsakė į daugiau kaip 10 frakcijos narių klausimus. Mus labai domino, kaip būdamas gana arti politikos ir turėdamas tą patirtį, į kokias situacijas gali patekti Specialiųjų tyrimų tarnyba ir apskritai valstybė, naujasis direktorius gebės išvengti tokių precedentų ir kaip gebės tinkamai vykdyti pareigas, kad tarnyba turėtų autoritetą valstybėje ir nekompromituotų savęs ir kartu nekiltų nereikalingų insinuacijų.
Frakcijai, pretendentui atsakius į klausimus, susidarė nuomonė, kad pretendentas, turėdamas didelę valstybinio darbo patirtį, suprasdamas, kad šitas paskyrimas yra politinis, kad jam ir ateityje teks būti arti politikų ir tai, kokios yra įstatymų spragos, jos bus taisomos ir likviduojamos… Pretendentas frakciją patikino, kad jis sugebės matyti valstybės interesą ir neleisti tam biurokratui, kuris turės priimti sprendimą… kad įstatymai būtų sureguliuoti taip, kad tos tarnybos darbuotojas, valstybės tarnautojas, nepiktnaudžiautų suteiktomis galiomis. Frakcija, išklausiusi pretendentą, pritarė teikiamai kandidatūrai, tuo labiau kad dalis frakcijos kolegų turi asmeninės darbo ir bendravimo patirties su pretendentu gerbiamuoju Povilu Malakausku. Tikimės, kad ta patirtis padės jam deramai eiti šias pareigas. Frakcija pritars gerbiamojo P.Malakausko kandidatūrai. Linkime jam sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Socialliberalų frakcijos seniūnas kolega A.Ramanauskas. Prašom.
A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vakar Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija išklausė pretendentą gerbiamąjį poną P.Malakauską. Pretendentas atsakė į daugelį mūsų kolegoms rūpimų klausimų, atsakė į nepatogius jam užduotus klausimus. Frakcijos posėdyje dalyvavo mažuma frakcijos narių, visi kiti frakcijos nariai buvo apklausti telefonu. Naujosios sąjungos frakcija didelių priekaištų ar pretenzijų pretendentui neturi ir kandidatūrą rems. Linkime kandidatui sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar Liberalų ir centro frakcijos vardu kalbės kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Vakar frakcija buvo susitikusi su gerbiamuoju pretendentu Povilu Malakausku. Irgi buvo pateikta nemažai klausimų, į kuriuos buvo atsakyta. Mūsų frakcija labai aiškiai pasisakė ir stengėsi, kad pareigūno paskyrimas į šias pareigas būtų priimtas dar šio Seimo. Todėl džiaugiamės, kad šiandien į darbotvarkę įtrauktas P.Malakausko paskyrimas, nes, be jokios abejonės, STT reikalingas vadovas, kuris užtikrintų šios tarnybos sklandų darbą, kuris užtikrintų, kad ši tarnyba laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų ir aiškiai vykdytų savo iškeltus ir įstatyme jai iškeltus tikslus. Pirmiausia – kova su korupcija, kad tai būtų kasdienis, sistemingas darbas, o ne skandalai, kurie lydėjo šią tarnybą gana ilgą laikotarpį.
Taigi mes tikimės iš naujo būsimo Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo pono P.Malakausko, kad iš tikrųjų į šią tarnybą ateis brandus požiūris ir ši tarnyba vykdys jai patikėtas ir numatytas užduotis. Norime palinkėti gerbiamajam P.Malakauskui sėkmės stiprinant šios tarnybos įvaizdį ir gerinant atmosferą šioje tarnyboje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega H.Žukauskas? Prašom. Prašom pagal didumą. Kai bus didesnė, tai bus atvirkščiai. Prašom, H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, pretendente, Liberalų demokratų frakcija susitiko ir bendravo su P.Malakausku. Aš manau, kad tai yra tikrai kompetentingas žmogus, kuris turi valstybinės patirties. Manau, jo vadovaujama institucija tikrai pajėgs kovoti su korupcijos apraiškomis Lietuvoje, ir norime palinkėti P.Malakauskui sėkmingo darbo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kas konservatorių vardu? R.Juknevičienė. Prašom, kolege.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcija pritaria P.Malakausko kandidatūrai užimti STT vadovo postą. Manome, kad jo patirtis politinėje, valstybinėje veikloje, ypač toje srityje, kuri buvo susijusi su Lietuvos integracija į NATO, kaip tik yra labai svarbi ir tai yra didelis jo privalumas. Kodėl? Todėl, kad Lietuvos integracija į NATO yra ne tik Krašto apsaugos ministerijos, ne tik Užsienio reikalų ministerijos, tai yra visos valstybės struktūrų integracija į vakarietišką demokratiją. Ir kova su korupcija yra vienas iš reikalavimų valstybei, norinčiai tapti visateise nare ne tik de jure, bet ir de facto. Matydami šiuos privalumus mes pritariame ir linkime P.Malakauskui sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų vardu gerbiamoji K.Prunskienė norėtų kalbėti? Prašom iš tribūnos. K. Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes surengėme neįprastą susitikimą frakcijoje su keletu frakcijos narių, taip pat dalyvavo į Seimą išrinkti naujieji kolegos, nes kandidatui į STT vadovus teks dirbti su naujuoju Seimu.
Man ir, manau, daugeliui dalyvavusiųjų, kurių šiandien čia nėra, nekelia abejonių, kad pretendentas gali deramai atlikti savo pareigas. Manau, nepaprastai svarbus jo supratimas, kuris paaiškėjo, kai jis atsakė į mūsų pateiktus klausimus, kad šios tarnybos – STT, Valstybės saugumo departamentas turi deramai vykdyti savo funkcijas ir nebristi į politikavimą. Politikai taip pat turėtų suvokti, kad nedera kištis į tų tarnybų darbą net ir tada, kai iškylantys ar šių tarnybų iškelti faktai nėra malonūs ar netgi skausmingi vienam ar kitam politikui, vienai ar kitai partijai.
Manau, kad gerai turėtų sektis naujam vadovui, ir norisi palinkėti jam sėkmės.
Aš atstovauju šiandien labai negausiai dalyvaujančiai frakcijai, bet tikiuosi, kad ir nauji kolegos parems tokią liniją – nesikišimą į STT darbą, sudaroma palanki sąlyga šioms tarnyboms sėkmingai, profesionaliai ir atsakingai… už valstybės raidą, už valstybės stabilumą… darbui.
PIRMININKAS. Ačiū, profesore. Ar Mišrios Seimo narių grupės vardu kuris nors norėtų kalbėti? Ne. Taigi pagal Seimo statuto 202 straipsnį po diskusijos kandidatas turėtų ateiti į tribūną. Gerbiamasis Malakauskai, prašom į tribūną. Jūs turite teisę dar tarti žodį. Kandidato valia pasakyti vieną žodį ar pasakyti šimtą žodžių.
P.MALAKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš turbūt apsiribosiu keliais žodžiais.
PIRMININKAS. Prašom.
P.MALAKAUSKAS. Labai smagu, kad po mūsų pokalbių frakcijose pritariama mano kandidatūrai. Jeigu po balsavimo aš būsiu paskirtas, manau, mums pavyks, esant politinei valiai ir paramai, esant visuomenės paramai, suburti koaliciją kovojant su korupcija, kuri šiandien yra ne tik Lietuvos problema, tai tampa globaline problema. Aš padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, siekdamas suburti gerą kolektyvą atlikti šį sudėtingą darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausinėjimo nenumatyta, gerbiamasis pretendente. Prašyčiau dabar prisėsti. Mielieji kolegos, dabar atėjo mūsų apsisprendimo valanda. Mes turime priimti nutarimo „Dėl pritarimo P.Malakausko skyrimui Lietuvos Respublikos STT direktoriumi projektą.
Dar dėl balsavimo motyvų nori kalbėti V.Einoris. Prašom.
V.EINORIS. Motyvų nėra. Siūlau negaišti laiko ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis kolega. Taigi yra du straipsniai: 1 straipsnis – pritarti, 2 straipsnis – „Dėl nutarimo įsigaliojimo. Matyt, niekas nereikalaus balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Ne, tai ačiū. Mielieji kolegos, tada kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo. Registruojamės ir balsuojame.
Ačiū. Užsiregistravo 75 Seimo nariai, už – 68, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. Sveikinu gerbiamąjį P.Malakauską, linkim sėkmės. Primenu, kad jis darbą pradės, kai įsigalios atitinkamas Prezidento dekretas. Ačiū.
Dabar darbotvarkės 6 klausimas – Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3914. Pranešėja – Seimo narė ir frakcijos seniūnė I.Šiaulienė. Pateikimo stadija. Prašom, kolege.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo pakeitimo įstatymą. Šiuo įstatymu yra siekiama, kad nepriklausomybės gynėjai, tapę invalidais, bei žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos, jų nariai turėtų teisinį statusą, jis būtų pripažintas jiems, ir taip pat jų socialinės garantijos būtų reglamentuotos šiame įstatyme.
Iki šiol tokio vientiso įstatymo nepriklausomybės gynėjai ir kiti nukentėjusieji nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenys neturėjo. Kita vertus, tiek gynėjai, tapę invalidais, tiek nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai gaudavo valstybines nukentėjusių asmenų pensijas, kurios jau šešeri metai nebuvo didinamos, nes nuo 1998 m. valstybinių pensijų bazė nebuvo didinama, o šios bazės dydis šiuo metu yra 138 litai. Nepriklausomybės gynėjai, jų šeimų nariai ne kartą yra kreipęsi į Seimą ir iš šios garbingos tribūnos ir prašę spręsti dėl jų socialinių garantijų. Įstatymo teikėjai, noriu pasakyti, kad įstatymo projektą pasirašė visų frakcijų seniūnai, tiktai aš jį teikiu, pritarė tam, kad būtų priimtas toks Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo pakeitimo įstatymas.
Pagal šį statuso įstatymą pripažįstami nukentėjusiais žuvusiųjų vaikai, patys, žinoma, žuvusieji ir sužalotieji, jeigu turi Generalinės prokuratūros išduotas pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 m., faktą, taip pat žuvusiųjų vaikai, žuvusiųjų našlės, žuvusiųjų tėvai, asmenų, tapusių invalidais sausio įvykių metu ir po to vykdytos agresijos metu, sutuoktiniai, taip pat vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai. Pagal šį įstatymą, kalbant apie numatomas socialines garantijas, yra numatoma valstybinė Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjo renta tiems, kurie tapo invalidais dėl 1991 m. sausio įvykių ir po to buvusių įvykių, jeigu jie turi pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 m., faktą. Tokios valstybinės Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjo rentos dydis yra dvi minimalios mėnesinės algos.
Kalbėdama apie nepriklausomybės gynėjų našlių ir našlaičių rentas noriu pasakyti, kad šios rentos skiriamos našlaičiams iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau negu jiems sukanka 24 metai. Tai yra, tas numatoma ir šiandien kituose socialiniuose įstatymuose, nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, nepaisant amžiaus, motinoms ir tėvams, nepaisant amžiaus. Tačiau renta skiriama, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų, negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio išmokos, išskyrus socialinio draudimo pensiją, ar kitokios nuolatinės kompensacijos išmokos ir pensijos. Tam, kam priklauso nepriklausomybės gynėjų našlių ar našlaičių renta, tos rentos dydis yra 60% valstybinės Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjo rentos dydžio, t.y. 60% nuo dviejų minimalių mėnesinių algų.
Pateikdama šitą įstatymą galėčiau pasakyti tik tiek, kad Vyriausybei yra siūloma iki 2004 m. gruodžio 1 d. patvirtinti nepriklausomybės rentos, gynėjų rentos skyrimo bei mokėjimo nuostatus, o šis įstatymas įsigaliotų nuo 2005 m. sausio 1 dienos. Tai yra tai, kas susiję su pačia renta, o šiaip pats teisinis statusas arba… Kadangi įstatymas formuotas kaip teisinio statuso pripažinimo pakeitimo įstatymas, o pats teisinio statuso pripažinimo įstatymas buvo priimtas dėl sausio 13 d. nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo SSRS agresijos asmenų 2000 m., tai jis yra formuojamas kaip pakeitimo įstatymas, kalbama apie statuso įstatymą, apimantį ir gynėjų socialines garantijas. Tiek, kolegos. Pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Du Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis – A.Sysas. Prašom, kolega.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš norėčiau jūsų paklausti, nes jūs šitą siūlomą įstatymą esate pasirašiusi su kitų frakcijų vadovais. Gal jūs diskutavote, kaip siūlysit keisti po to visiems kitiems nukentėjusiems Lietuvos gyventojams, kurie gauna valstybines pensijas, jų yra per 100 tūkst., bazinį dydį – 138 litus? Iki kokio dydžio, nes šiai kategorijai žmonių jūs norite padidinti rentą iškart beveik 10 kartų?
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, kolega. 10 kartų renta, t.y. valstybės parama, nėra didinama. Kaip jūs žinote, kolega gerbiamasis Valentinas Indriūnas maždaug prieš metus bandė spręsti šios kategorijos asmenų socialines garantijas ir buvo kalbama apie valstybinių pensijų bazės didinimą, dabar gauna atsižvelgiant į invalidumo grupę. Jeigu I grupės, tai keturių, jeigu II – trijų, III grupės – dviejų valstybinės pensijos bazinių dydžių pensiją. Buvo siūlyta atitinkamai didinti 7, 6 ir 5. Įstatymo projekto teikėjai pasirinko, kad nebūtų kalbama apie valstybines pensijas ir nebūtų siejama taip, kaip jūs formuluojate šį klausimą, o būtų kalbama apie valstybinę rentą, kaip šių gynėjų aukos, pasiryžimo įvertinimą. Remdamiesi tuo, kas buvo siūloma, ir šiuo metu optimaliu dydžiu pagal valstybės galimybes, manome, kad turėtų būti dviejų minimalių mėnesinių algų dydžio renta. Noriu pasakyti, kad šiuo metu gynėjams, našlaičiams ir našlėms yra mokama 461 tūkst. 688 litai. Įgyvendinant šį įstatymą reikėtų pridėti ir bendra suma būtų 1 mln. 807 tūkstančiai. Priėmus tokį statymą, koks yra siūlomas, reikėtų 1 mln. 345 tūkstančių. Ankstesni įstatymų projektai neperėjo Socialinių reikalų ir darbo komitete, nes numatė beveik iki 6 milijonų. Asmenų, kurie pretenduotų į tokias valstybines pensijas, bazė buvo labai išplėsta. Čia kalbama tik apie invalidus ir žuvusius sausio ir Medininkų įvykių metu. Šiuo metu pagal „Sodros duomenis mes turime 119 invalidų, 25 žuvusius ir 66 našlaičius. Toks yra asmenų skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėtų paklausti kolega N.Medvedev. Prašom.
N.MEDVEDEV. Aš tikrai džiaugiuosi tuo, kad Lietuvos Seimas pagaliau nutarė, kad niekas, kas drąsiai tada stojo ginti nepriklausomybę, niekas nebus pamirštas. Noriu tik paklausti, kodėl tik dabar? Juk tai turėtų tikrai gerą rezonansą. Suprantu, kad tas įstatymas įsigalios nuo sausio 1 dienos. Ar mes negalėjome anksčiau numatyti? Gal nuo sausio 1 d., bet tą įstatymą anksčiau priimti, nes buvo labai daug nuoskaudų ir žmonės labai skaudžiai į tai reagavo. Kodėl tik dabar?
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis Nikolajau, todėl, kad dėl daugelio dalykų, kuriuos mes, regis, savaime suprantame, turėtume priimti ir nuspręsti, labai dažnai politikai ieško patogaus momento. Tai, kad visos frakcijos sutarė, matyt, mano, kad daugiau atidėlioti to klausimo nedera ir galima tai padaryti. O dėl datos. Turi būti Vyriausybės parengti nuostatai, mokėjimo tvarka, ir šiaip ar taip, mes šiandien turime spalio 18 dieną…
N.MEDVEDEV. 19.
I.ŠIAULIENĖ. Dar svarstymai ir t.t. Taigi, kad jis įsigaliotų iš karto, tai tikrai ne. Man atrodo, kad optimalus variantas (kalbėta su šios grupės žmonių atstovais, jie sutinka ir būtų patenkinti ir dėkingi Seimui), jeigu įstatymas toks, koks yra teikiamas, būtų priimtas ir įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos.
N.MEDVEDEV. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Net du. Prašom. Kolega A.Indriūnas.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto labai gerai, kad priimamas toks įstatymas, kad tie žmonės, kurie krauju apgynė mūsų nepriklausomybę, nes jeigu ne jie, tai kyla klausimas, ar mes šiandien sėdėtume šioje salėje… Labai gerai ir aš kviečiu pritarti. Kita vertus, siūlau, kad pagrindinis komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas. Vis dėlto čia svarbiausia žmogaus teisės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlė šiek tiek kitaip, bet dėl to balsuosime. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko kita nuomonė. Prašom, kolega. A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Suprantu, kad aš vėl būsiu nepopuliarus, aš tikrai nieko neturiu prieš tuos žmones, kurie žuvo kovoje, prieš jų gimines. Kodėl aš esu prieš? Todėl, kad įvairias valstybines pensijas pas mus gauna per 100 tūkst. žmonių. Mes dabar spręsime problemą tik dėl 100 žmonių. Suprantu, gerai, jeigu sprendžiame ir dėl 100, tačiau visada yra grandininė reakcija. Nežinau, kaip tie kolegos, kurie balsavo už signatarų pensijas, paskui aiškins piliečiams, kodėl vėl padaryta tam tikra išlyga nedidelei kategorijai žmonių. Todėl aš paklausiau savo kolegės, ką mes darysime su visais kitais? Mes buvom užėmę gana griežtą poziciją dėl gaunančių valstybinę pensiją grupės neplėtimo, mes gana gerai ją išlaikėme, galėjome didinti pensijas visiems kitiems Lietuvos piliečiams per socialinį draudimą, buvo išlaikyta visuomenės rimtis.
Antras dalykas. Manau, kad tai siūloma ne laiku, nes negerai atrodo, kai baigiasi Seimo kadencija ir mes siūlome tokius įstatymus. Tą reikia daryti pradėjus kadenciją, o ne baigiant.
Trečias faktas. Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių tuo, kad būtent pas mus labiausiai išplėtota valstybinių pensijų sistema, ko nėra kitose šalyse, ir mes tą grupę plečiame. Visiškai negaliu pritarti nuostatai, kad būtų susieta su minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Pirmiausia yra įvairių dydžių minimalių mėnesinių atlyginimų ir jau mūsų pačių atlyginimai susieti su šiuo dydžiu sukelia problemą tiems, kurie derasi dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo, nes tada valstybė – Vyriausybė ir Finansų ministerija – visada žiūri, ar galima didinti minimalų atlyginimą tiems, kurie susidera, nes prie to dydžio dažnai būna prikabinta daug kitų išmokų.
Ir paskutinis. Manau, mes padarėme klaidą spręsdami signatarų pensijos klausimą ir skyrėme in corpore neatsižvelgdami į realias žmonių pajamas. Šiuo atveju einama tuo pačiu keliu.
PIRMININKAS. Kolega, dvi minutės.
A.SYSAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, aš supratau, kad be balsavimo neapsieisime. Prašyčiau susikaupti ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo šiam įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Už – 52, prieš – 2, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga siūlė, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolega A.Indriūnas, kuris šia problema intensyviai domėjosi, siūlo, kad būtų Žmogaus teisių komitetas. Aš siūlau, kad balsuotume alternatyviai, nes vis tiek bus kaip papildomas. Gal kolega A.Sysas dar tars žodį. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paprašyti protokolinio įrašo, kad būtų gauta Vyriausybės nuomonė dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Dėl to galime susitarti, nes čia problemų nėra. Taigi pirmiausia prašom pasiruošti. Bus alternatyvus balsavimas. Kolegos, dėmesio, prašom susikaupti. Alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už – pagrindinis komitetas, kaip siūlė Seniūnų sueiga, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, mygtukas „prieš – Žmogaus teisių komitetas, susilaikę neskaičiuojami. Kolegos, ar aišku? Prašom balsuoti. Mygtukas „už – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, mygtukas „prieš – Žmogaus teisių komitetas.
Už – 47, prieš – 12. Taigi pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomi – Žmogaus teisių komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir paprašome Vyriausybės išvados. Sutinkame? Ačiū. Ir tada, priklausomai nuo Vyriausybės išvados, svarstome arba spalio pabaigoje, arba lapkričio pradžioje.
Lieka paskutinis klausimas, ir aš dabar prašau, kad toliau pirmininkautų kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius ir malonėtų man suteikti žodį dėl kitos savaitės darbotvarkių.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, kaip Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas suformulavo, kitų alternatyvų nėra, dabar išklausytume kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes, po to pereitume prie rezoliucijos „Dėl Baltarusijos rinkimų svarstymo. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kita savaitė, kaip čia pasakius, normali, o gal ir nenormali, nes po antrojo rinkimų rato, kaip iš kokio kampo žiūrėsi į tokią savaitę, bet darbotvarkių sudarymo požiūriu – tai normali savaitė. Mes posėdžiausime dvi dienas – antradienį ir ketvirtadienį. Klausimų, žinoma, yra labai daug. Aš išvardysiu tik kai kuriuos. Žinoma, svarbiausias, numatytas spalio 26 dieną, antradienį, – tai pirmasis kitų metų biudžeto projekto svarstymas. Yra keletas eurointegracinių įstatymų. Su eurointegracija ir, svarbiausia, su Konstitucinio Teismo sprendimais susijęs kai kurių Seimo statuto skirsnių ir straipsnių tobulinimas ir keitimas. Kartu pasakau, kad darbotvarkės 7 punkto nebelieka antradienio darbotvarkėje, nes šiandien mes su jumis šį klausimą išsprendėme. Atskirai atkreipiu kolegos B.Bradausko ir kitų kai kurių suinteresuotų kolegų dėmesį, bet tai, man atrodo, mums visiems turi rūpėti, į 18 klausimą – tai Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Ir ketvirtadienio darbotvarkėje atkreipčiau dėmesį į tokius dalykus. Pirmiausia – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai. Kaip esame susitarę, sesijos pabaigoje kodeksų pataisymai yra sujungiami ir priimamas vienas kompleksinis sprendimas. Tai yra rytinio posėdžio darbotvarkės antrasis punktas. Ir, žinoma, pagaliau ketvirtadienį išsiilgta ar primiršta Vyriausybės valanda. Ir lygiai taip pat laukta opozicinės frakcijos darbotvarkė. Manau, kad tai bus liberalcentristų, bet liberalcentristai gal bus maloningi ir šiek tiek pasidalins bendrą laiką su kolegomis konservatoriais, bet čia jau pačios opozicijos reikalas. Tai štai tokios dviejų dienų posėdžių darbotvarkės. Seniūnų sueiga pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl ketvirtadienio. Mes ką tik svarstėme Nepriklausomybės gynėjų įstatymą. Kadangi reikalinga Vyriausybės išvada, mes tikrai nespėsime apsvarstyti, jeigu ji ir būtų kitą savaitę. Todėl aš siūlyčiau išbraukti iš darbotvarkės.
Č.JURŠĖNAS. Be abejo, sutinku.
PIRMININKAS. Dėkui. G.Dalinkevičius.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, reikalas tas, kad šiandien komiteto posėdyje mes Pilietybės įstatymo projektą atidėjome bendru sutarimu tarp Vyriausybės komisijos ir Prezidentūros pastabų… nes reikia apibendrinti viską, ir paprašyčiau išbraukti iš ketvirtadienio.
Č.JURŠĖNAS. Antradienį Pilietybės įstatymas.
G.DALINKEVIČIUS. Atsiprašau, taip, teisingai, antradienį.
Č.JURŠĖNAS. Tai visą kompleksinį 1-10, taip?
G.DALINKEVIČIUS. Visą kompleksinį, būtinai, nes reikia suderinti visą. Ir norėčiau priminti jums: laukia savo eilės du mūsų konfesijų pripažinimo aktai, Seimo nutarimai, ir mes kreipiamės į jus komiteto vardu. Juos vis dėlto reikia pateikti Seimui. Prašosi ir konfesijų nariai, metodistų ir evangelikų, ir aš labai norėčiau, kad jūs įtrauktumėte šitą. Dokumentai yra parengti.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Dėl pirmojo viskas aišku, o dėl antrojo dar tarsimės Seniūnų sueigoje.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti dėl klausimų, kurie nėra įtraukti į darbotvarkes.
Č.JURŠĖNAS. Dovanokite, dėl kurio dalyko?
A.KLIŠONIS. Kurie neįtraukti į darbotvarkes. Norėjau paklausti kodėl. Numatomas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto svarstymas, bet mes nesame gavę Seime dar PSDF biudžeto ir „Sodros biudžeto. Kada tie dalykai bus pateikti? Kaip jūs žinote, visų trijų biudžetų priėmimas turi būti kartu.
Č.JURŠĖNAS. Dabar negaliu atsakyti, pasitikslinsiu, kai galutinai antradienį tvirtinsime darbotvarkes, bus galima pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, man, tiesą sakant, jau nesvarbu, bet aš žiūriu, antradienį mes baigiame darbą apie 16 val. pagal darbotvarkę, ketvirtadienį – apie 18 val. Tai ar negalima atvirkščiai padaryti? Vis tiek geriau dirbti ilgiau antradienį, negu ketvirtadienį. Kelis sykius esu to paties klausęs, bet, žiūriu, vėl ta pati praktika. Gal naujas Seimas ką nors kitaip padarys? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, problema čia yra ta, kad opozicinės frakcijos darbotvarkė pagal Statutą gali būti tik ketvirtadienio popietiniame posėdyje. Čia ir yra visa esmė, bet antradienio posėdį, jeigu pageidaujate, galime pailginti. Problemų nėra. Gerai, pailginsime.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Č.JURŠĖNAS. Sakysime, rezervinius klausimus bus galima perkelti iš ketvirtadienio į antradienį.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Ar mes su šiais patikslinimais ir papildymais, kuriems pritarė ir pats pranešėjas, galėtume pritarti preliminarioms kitos savaitės posėdžių darbotvarkėms? Nėra pritarimo. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl pritarimo kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkėms.
47 balsavo už, prieš nėra, 5 susilaikė – darbotvarkėms pritarta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Svarstome paskutinį šios dienos darbotvarkės klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl parlamento rinkimų ir referendumo Baltarusijoje projektas Nr.IXP-3913. Į tribūną kviečiu šios rezoliucijos teikėją J.Čekuolį. Pateikimo stadija.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, užvakar, sekmadienį, kaimyninėje valstybėje, kuriai mes jaučiame daug simpatijų ir skiriame nemažą dėmesį, Baltarusijoje, vyko parlamento rinkimai ir referendumas dėl Prezidento įgaliojimų pratęsimo. Tenka apgailestauti, remiantis tarptautinių organizacijų stebėtojų išvadomis, kad minėtas procesas buvo tolimas nuo demokratinių normų ir standartų. Kuo remdamiesi teikiame šią išvadą, kurios esmė ir yra mūsų Seimo pateiktos rezoliucijos pagrindas?
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos misija, koordinavusi tarptautinius stebėtojus, iš viso 270 iš 38 valstybių, įskaitant ir mūsų Seimo narius, mūsų kolegas, paskelbė, jog Baltarusijos rinkimai vyko itin toli nuo demokratinių standartų. Teko nemažai matyti įvairių atsiliepimų apie tai, kaip vertinamas rinkimų procesas įvairiose šalyse, bet tokios formuluotės itin toli neteko sutikti. Kas konkrečiai turima galvoje? Pas mus ne per seniausiai irgi vyko Seimo rinkimai, dar tęsiasi. Dažnas iš mūsų buvome kandidatas, galime įsivaizduoti. Galima būtų minėti konkrečias pavardes ir konkrečius atvejus, bet nesismulkinant tiktai faktų apibūdinimai. Kratos nepriklausomų kandidatų į deputatus būstinėse ir biuruose, itin neobjektyvus žiniasklaidos vaidmuo pateikiant kampaniją. Prezidentui ir valdžiai, režimui palankiems kandidatams pagal monitoringo duomenis teko 90% rinkimams skirto eterio laiko ar žiniasklaidos pranešimų, nepriklausomiems kandidatams ir opozicijai – tik 10% ir tie 10% dažniausiai negatyvūs. Rinkimų dieną užfiksuota nemažai įstatymų pažeidimų. Skaičiuojant balsus nebuvo skelbiami tarpiniai duomenys, stebėtojams nebuvo suteikiama reikiamos informacijos, dažnai buvo reikalaujami, kad stebėtojai stovėtų gana toli nuo balsų skaičiavimo vietos. Stebėtojai išvis nebuvo įleisti į rinkimų apylinkes, esančias karinėse dalyse ir pasienio zonose.
Ikirinkiminis fonas ir kontekstas taip pat kelia didelį susirūpinimą. Nepaisydama nuolatinių tarptautinių organizacijų, taip pat ir Lietuvos Respublikos, raginimų, Baltarusijos valdžia, pirmiausia Baltarusijos parlamentas, per kelerius metus nesugebėjo pakoreguoti savo šalies Rinkimų kodekso, kad jis atitiktų demokratinius standartus. Taip pat tenka pripažinti, kad Baltarusijos valdžia ignoravo kvietimus normalizuoti santykius su opozicija, užtikrinti realią žiniasklaidos nepriklausomybę ir jos prieinamumą visoms politinėms grupėms. Ne tik Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, Europos Tarybos, Europos Sąjungos stebėtojai, bet šįryt ir Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinis Havjeras Solana paskelbė, kad rinkimai neatitiko standartų. JAV jau irgi yra išsakiusios panašią nuomonę. Iš valstybių pozityviai kaip demokratinius ir tvarkingus Baltarusijos rinkimus iki šios akimirkos kol kas yra įvertinusi viena vienintelė Rusija. Tačiau noriu pasakyti, kad valstybės teikia savo vertinimus, todėl mes manytume, kad ir Lietuvos Respublikos Seimas galėtų pateikti savo požiūrį, kuris mūsų siūlomoje rezoliucijoje ir yra išdėstytas. Šiandien kviestume daryti rezoliucijos pateikimą, jeigu, kolegos, pritartumėte, ir Užsienio reikalų komitete galėtume apibendrinti jūsų pasiūlymus dėl teksto, jeigu jų turėtume, ir galėtume jį toliau derinti. Tai tiek galbūt būtų per pateikimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pateikėjau. Dėl svarstymo tvarkos. Aš vėliau ją pristatysiu. Dabar yra klausimai, net 9 Seimo nariai nori jūsų klausti. Tam yra skirta 10 minučių. Pirmasis – M.Pronckus. Prašau.
M.PRONCKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, Baltarusijoje stebėjimus vykdė per 600 tarptautinių stebėtojų, iš jų per 250 buvo iš SNG, daugiau kaip 100 nepriklausomų stebėtojų, o kiti iš EBSV. SNG stebėtojų bendra pozicija visiškai aiški – kad viskas vyko normaliai ir kokių nors ypatingų pažeidimų nėra. Nepriklausomų tarptautinių stebėtojų, tarp jų Amerikos, Belgijos, Turkijos, Kinijos ir daugybės kitų, nuomone, rinkimai taip pat vyko kaip reikia. EBSV stebėtojų nuomonė daugeliu atvejų taip pat išsiskyrė. Taigi mano klausimas yra toks: kodėl komitetas, neturėdamas pakankamai informacijos arba turėdamas tą informaciją, bando ją vertinti tik vienpusiškai ir teikia Seimui tokią gana vienpusišką rezoliuciją? Kodėl?
J.ČEKUOLIS. Dėkoju už klausimą. Gerbiamasis kolega, ne EBSV, o ESBO, patikslinu, bet tai trumpa pastaba. Antras dalykas, yra faktai. Aišku, mes galime užmerkti akis prieš faktus ir bandyti juos vertinti pagal tai, kaip reikalauja politinis kontekstas. Man, kaip rezoliucijos teikėjui, mažiausiai norisi tai daryti. Nesvarbu, kas laimėjo, svarbu, kad per rinkimus būtų lygios galimybės ir kad būtų sąžiningos žaidimo taisyklės. Tai yra esminis rinkimų momentas.
Gerbiamasis kolega, kaip esant tokiai situacijai vertinti kratas nepriklausomų kandidatų būstinėse, kaip esant tokiai situacijai vertinti nepriklausomų kandidatų išbraukimą iš sąrašų apskritai dėl pačių menkiausių, minimaliausių pažeidimų, kaip vertinti vienpusišką žiniasklaidos požiūrį? Kartoju: 90% laiko pagal žiniasklaidos monitoringą yra vienai pusei, 10% – kitai, ir tie 10% yra negatyvi informacija ir negatyvūs pranešimai. Būtų galima vardyti ir toliau, bet, bendrai paėmus, tai sudaro foną ir kontekstą, kuris negali būti pavadintas, mūsų supratimu, laisvais ir teisingais rinkimais. Teisingai, jūs esate teisus, rinkimų dieną, konkretų sekmadienį, techninis procesas organizuotas gana neblogai: ateina žmogus, įmeta biuletenį, nesimušama prie balsavimo urnų ir panašiai. Bet ir tada buvo nemažai pranešimų, kad žmogus atėjęs pamatydavo, kad už jį jau yra nubalsuota, arba kad apylinkės komisijos narys, rinkimų komisijos narys, tiesiog konkrečiai nurodydavo, kaip reikia balsuoti už valdžios kandidatą. Bet turime matyti visumą ir bendrą foną, o ne tiktai techninį atlikimą rinkimų dieną.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Fiodorov.
V.FIODOROV. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip žinote, kaimynų nepasirenkama ir su kaimynais reikia stengtis gyventi draugiškai. Atsakykite, ar priėmus tokią rezoliuciją santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos pagerės?
J.ČEKUOLIS. Manau, pagerės. Jūs nustebęs dėl mano atsakymo, bet santykiai visada būna geri, kai yra aiškios pozicijos.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Gricius – kitas klausėjas. Prašom.
A.GRICIUS. Ačiū. Na, nežinau, kiek kolega M.Pronckus pažįsta baltarusių tautą, žmones. Man sovietmečiu gerą penkmetį tekdavo per mėnesį po 2-3 kartus važiuoti į Minską elektronikos klausimais. Aš tikrai pažįstu tuos žmones, teko daug su jais bendrauti. Tai tikrai nuostabi tauta. Man tikrai gaila, kad šiandien, matydamas Baltarusijos televiziją… Aš nežinau, kaip dažnai M.Pronckus žiūri tą Baltarusijos televiziją, aš matau, kas kalba, kaip kalba, kas vyksta. Vakar tos jaunimo demonstracijos, kurias su lazdomis vaikė dėl tų rezultatų ir taip toliau… Man tas procesas, įvykęs Baltarusijoje, primena prieš porą metų mūsų universiteto kelionę į Taškentą, į Uzbekiją. Mus nuvedė į parlamentą parodyti 350…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, jūs turite suformuluoti klausimą.
A.GRICIUS. Aš pabaigsiu klausimu. …į 350 vietų parlamentą ir mes klausiame, kaip pas jus balsuojama, ar balsuoja kas nors prieš, ar ne? Sako, kartais 5, kartais 3 iš 350 balsuoja prieš kokį nors įstatymą. Tai mano klausimas yra toks: ar nevertėtų šioje rezoliucijoje, šiame mūsų pareiškime paminėti, kad į naujai išrinktą Baltarusijos parlamentą nepateko nė vienas opozicijos atstovas? Ačiū.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Manau, geras pasiūlymas. Redaguojant bus galima į jį atsižvelgti. Gera pastaba.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Popovas klausia. Prašau.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, įžanga dėl televizijos, kas ką reklamuoja ir panašiai. Pirmadienį mūsų nacionalinė televizija po „Panoramos rodė įdomų pusės valandos filmą. Tai įžanga, o dabar klausimas būtų toks. Lapkričio 2 d. Amerikoje vyks prezidento rinkimai. Vieniems tai gali nepatikti, kitiems patikti. Ar mes rezoliuciją galėsime priimti, ar ne? Ta prasme, kodėl mes į vienos valstybės vidaus reikalus kišamės, o į kitos valstybės ne? Gal galite pasakyti kaip patyręs užsienio reikalų specialistas? Ačiū.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Nemanau, kad ši mūsų rezoliucija yra kišimasis į Baltarusijos vidaus reikalus. Mes šiuo tekstu nekvestionuojame to, kas įvyko, mes nekvestionuojame rezultatų. Mano supratimu, laisvi demokratiniai rinkimai, žmogaus teisės ir jų garantijos yra tema, kuri neturi sienų ir kuri negali apsiriboti valstybės sienomis. Be to, Baltarusija yra mūsų kaimyninė šalis ir todėl, aišku, kaip ir jų dėmesys mums yra didesnis, taip ir mūsų dėmesys jiems yra natūraliai didesnis. Jeigu esate nepasitenkintas dėl to, kaip vyksta Prezidento rinkimų kampanija Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir jeigu tą nepasitenkinimą norėtumėte išsakyti, tai aš jus palaikyčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Čekuoli, jūs įvardijote labai daug referendumo pažeidimų. Aš dabar pereisiu prie Lietuvos. Gal irgi rezoliuciją parengsim. Prieš pat rinkimus keičiama rinkimų sistema, kas iš tikrųjų apsunkina ne valdžios partijų dalyvavimą rinkimuose. Kelios partijos išsidalijo 5,5 mln. prieš pat rinkimus… daugumai partijų skaičiumi, ne atstovų, bet partijų skaičiumi nesuteikdami jokios galimybės tų pinigų pasiimti. Didinote būtiną partijos narių skaičių nuo mažesnio iki didesnio, taip apribodami mažų partijų dalyvavimą, pirkote žiniasklaidą. Kitos partijos, neturėdamos tokių pinigų, negalėjo nusipirkti. Už valstybės pinigus buvo susuktos LRT filmas apie vieną Seimo narį, kad jį propaguotų. Penkta. Kaip rodo rinkimų ataskaitos, dauguma partijų meluoja apie savo tikrąsias išlaidas. Realios išlaidos 2–3 kartus didesnės negu pateikiamos.
PIRMININKAS. Jūsų klausimas, nes minutė jau išnaudota.
J.VESELKA. Klausimas. Kaip jūs lyginate? Prašom palyginti mūsų demokratiją ir Baltarusijos.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis kolega, nėra idealių demokratinių šalių ir šiuo klausimu būtų ilga diskusija. Esminis skirtumas yra tas, kad jūs laisvai sėdite parlamento salėje ir savo nepasitenkinimą išreiškiate. Dar daugiau – Lietuvoje jus mielai kviečia į televizijos laidas, kur jūs tai galite išsakyti ir niekas jums neužčiaupia burnos. Turbūt sutiksite, kad vis dėlto mūsų kaimyninėje valstybėje situacija yra visai kitokia. Jeigu jūs tenai turite kitokią nuomonę, tai žinote, dažniausiai kišenėje galite ją ir laikyti. Tai yra esminis skirtumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Razma. Replikos bus po balsavimo, pone Veselka.
J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs įvertintumėte tą faktą, kad svarstant, manau, ganėtinai svarbų jūsų teikiamą klausimą kairėje pusėje beveik nematyti Seimo narių ir tik dešinė pusė, liberalai ir konservatoriai, atrodo, rūpinasi tais reikalais, kuriuos jūs pateikėte.
J.ČEKUOLIS. Apgailestauju, kad toks faktas yra ir pritariu jūsų klausimui. Tai dar sykį parodo, kad Seimo statuto pataisas, kurios jau yra įregistruotos dėl Seimo narių posėdžių lankomumo sugriežtinimo (per įvairias stadijas), būtina kiek galima greičiau priimti. Jūs teisingai formuluojate klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad baltarusiams nereikia iš ko nors toli mokytis arba žiūrėti, kaip vyksta demokratiniai procesai. Sakysime, poėmiai iš partinių būstinių pas mus taip pat atliekami gana sėkmingai ir vieniems leidžiama dalyvauti Prezidento rinkimuose, kitiems ne. Tačiau mano klausimas tradicinis, galbūt jūsų klausimas, kurį jūs visuomet pateikiate, kai yra pateikiamos rezoliucijos. Manau, kad tokios rezoliucijos gal ir reikia, bet tekstas yra visiškai nevykęs. Todėl, kad aš abejočiau… Pirmoje pastraipoje jūs aiškinate, kad pažymi didelį skaičių pranešimų. Toliau, penktoje pastraipoje, jūs įvardijate, kad tai yra faktai ir kad parlamento rinkimai negali būti laisvi ir teisingi. Tačiau jūs jau formuojate mūsų Seimo požiūrį į deputatais tapusius asmenis. Tai ar mes juos pripažįstam, ar nepripažįstam? Koks mūsų požiūris, ar jie išrinkti, ar nėra, o gal jie neišrinkti, nes mes taip manome. Man regis, kad prie to teksto dar labai daug reikėtų padirbėti.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju už pastabas. Todėl ir buvo mūsų siūlymas apsiriboti pateikimu, ir Užsienio reikalų komitetas, manytume, galėtų tekstą suredaguoti taip, kad abejonių nekiltų.
Dėl paskutinės pastraipos, kurią jūs minite, kai kalbame apie faktus: įvertinęs anksčiau minėtus faktus, tai faktai yra išdėstyti 2, 3 pastraipose. Yra faktai, paskaitykit. Pranešimų skaičius, kuris minimas 1 pastraipoje, tai yra pranešimų apie pažeidimus skaičius. Ir, kas svarbiausia, kad mes, kaip parlamentas, apibrėžiame, arba siekiame apibrėžti, požiūrį į asmenis, kurie pretenduos vadintis mūsų kolegomis parlamentarais išrinktais ne laisvuose rinkimuose. Būtent paskutinė pastraipa tą apibrėžimą tiksliai ir įvardija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Juknevičienė. Kolegos, dėmesio!
R.JUKNEVIČIENĖ.Gerbiamasis pranešėjau, tikrai labai remiu jūsų iniciatyvą, nes ji labai laiku, priimti arba pradėti svarstyti tokią rezoliuciją. Noriu paklausti dėl paskutiniojo sakinio, kurį jūs ką tik komentavote, ir kuriame rašoma, kad „Lietuvos Respublikos Seimo požiūris į Baltarusijos Nacionalinio Susirinkimo deputatais tapusius asmenis priklausys nuo pastarųjų principingos veiklos, demokratijos bei žmogaus teisių plėtros Baltarusijoje…. Ar jums neatrodo, kad tai gali būti tam tikra landa parlamentarams, kurie taps Seimo nariais Lietuvoje, žiūrėti savotiškai į demokratiją, į žmogaus teises? Mes ir šiame parlamente girdime, kad ponas M.Pronckus į dabartinius Baltarusijos parlamentarus žiūri kaip į demokratijos plėtotojus, lygiai taip pat turbūt žiūri ponas J.Veselka, o mes visiškai skirtingai. Ar jums neatrodo, kad pirmoji rezoliucija turi būti aiškesnė, konkretesnė, kad nepaliktų tokių landų?
J.ČEKUOLIS. Dėkoju už klausimą. Čia yra diskusijų objektas. Mano supratimu, jeigu mes neįrašytume šio apibrėžimo, tuomet apskritai būtų plačios erdvės, jeigu kas nors norėtų pradėti reikšti dideles privačias iniciatyvas. Dabar mes apibrėžiame savo poziciją. Mano galva, šio sukonkretinimo reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia S.Dmitrijevas.
S.DMITRIJEVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbimasis kolega, jūs tvirtinate, kad buvo manipuliuojama biuletenių skaičiavimu. Iš kur jūs gavote tokius duomenis, nes aš, būdamas Baltarusijoje, to nepastebėjau. Kaip žinote, aš buvau ESBO komisijos narys. Ačiū.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Šie duomenys yra iš dviejų šaltinių. Pirmasis šaltinis yra būtent iš ESBO misijos vakar 14 val. Minske padarytas pareiškimas ir išplatintas jų pranešimas. Jame yra minimi tie faktai, apie kuriuos jūs klausiate. Antras dalykas yra stebėtojų, konkrečių stebėtojų įspūdžiai. Galbūt tose apylinkėse, kuriose jūs buvote stebėtojas, tokių dalykų nepasiteikė, tačiau kitose apylinkėse stebėtojai užfiksavo nemažai tokių faktų. Tiesiog kaip kokioje apylinkėje pasitaikė. Ne veltui tai atsirado ir galutiniame stebėtojų misijos pareiškime, paskelbtame vakar po rinkimų.
V.POPOVAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Niekas nepareiškė pageidavimo dalyvauti diskusijoje, bet daugelis, užduodami klausimus, jau formulavo savo mintis. Laikykime, kad diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Statuto numatyta tvarka. (Balsai salėje) Kolegos, noriu konstatuoti, kad galėjote pareikšti žinodami, kas yra rezoliucijos svarstymas pagal Statutą. Gerbiamasis Pronckau, jums tiktų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kalbėkite dėl vedimo tvarkos. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kaip tik norėjau Sekretoriate užsirašyti diskusijai, bet man Sekretoriate pasakė aiškiai, kad pateikimo metu niekas diskusijoms neužsirašo, todėl neleido man užsirašyti. Kai jūs formuluojate, kad diskusijos nėra, tai yra ne taip. Jeigu mes norime daryti svarstymą ir priėmimą, tada reikia daryti ir diskusiją. Žinoma, aš prašyčiau, kad mane užrašytų, jeigu iš tikrųjų taip.
PIRMININKAS. Aš linkęs tikėti, tuo ką jūs sakėte, kad išreiškėte valią dalyvauti diskusijoje, todėl aš klausiu, ar Seimas neprieštarautų, kad gerbiamasis M.Pronckus galėtų dalyvauti diskusijoje, jeigu jam nebuvo suteikta galimybė užsiregistruoti. Atkreipiu dėmesį, kad svarstant rezoliuciją nėra išskiriamos stadijos. Cituoju Statuto 183 straipsnio 2 dalį: „Rezoliucijos projekto pateikimas ir svarstymas. Svarstymo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas, po to bendra tvarka vyksta diskusija. Taigi diskusijoje registravimo tvarka Statute yra apibrėžta aiškiai, bet kadangi ponas M.Pronckus buvo pareiškęs tokią valią iki tol, aš kviečiu jį į tribūną. Savo vardu kalbėti – iki 5 min.
M.PRONCKUS. Žinoma, jeigu man nebūtų tekę dalyvauti Baltarusijoje ir pačiam savo akimis stebėti tai, kas vyksta, aš galėčiau tikėti visais šiais, kaip čia pasakyti, gandeliais, kuriais čia bandoma įtikinti Seimą. Deja, man pačiam teko dalyvauti ir aš kaip stebėtojas apvažiavau 41 rinkimų apygardą, kitaip tariant, maždaug 80 tūkst. rinkėjų, buvau tiek Minske, tiek kaime, ir galiu tik apgailestauti, kodėl Lietuvoje nėra tokio aktyvumo dalyvaujant rinkimuose. Žmonės normaliai eina, normaliai balsuoja pagal visus savo norus. Jie braukia tai, ką nori braukti įėję į kabiną, jie įmeta į balsavimo dėžę tą, ką nori įmesti. Aš pats dalyvavau skaičiuojant balsus vienoje apygardoje. Ir kai penki stebėtojai, tarp jų du tarptautiniai, sėdi maždaug trijų metrų atstumu vienas prieš kitą ir kai tie biuleteniai skaičiuojami ir susidaro krūvelės tų biuletenių, ir kiekvienas mato, kiek maždaug tai gali būti, ir kai stebėtojams dar kartą pirmininkas parodo, ar viskas gerai, ar ne, kokie čia gali būti pažeidimai? Aš nemačiau tų pažeidimų. Deja, nemačiau. Ir kai per RTR kanalą kažkas pareiškė, paleido tokį gandą, kad, matote, Baltarusijoje yra daug pažeidimų, o mūsų narys spaudos konferencijoje oficialiai paklausė, kur tokių pažeidimų yra, gal galėtume mes juos pamatyti, gal galėtume ten nuvažiuoti, deja, iš RTR – tyla. Nieko. Absoliučiai nieko nebuvo.
Dabar čia kalbama dėl opozicijos užgniaužimo. Aš pats parsivežiau opozicinių laikraščių, kurie labai aštriai kritikuoja ir A.Lukašenką, ir kai kuriuos kitus, ir ši opozicinė spauda yra didesnė negu pas mus. Pas mus eina tik vienas laikraštėlis „Opozicija, kuris išeina vieną kartą per savaitę ir tik dviejų puslapių.
Ten yra kur kas daugiau spaudos. Aš turiu tuos laikraščius parsivežęs. Ir kai čia aiškinama, kad, matote, opozicijai užgniaužiamas žodis, tai yra juokinga.
Taigi yra du klausimai, galbūt trys, į kuriuos mūsų Seimas turėtų atsakyti. Pirma, ar rinkimai vyko pagal šios šalies įstatymus teisingai? Tai pirmas klausimas. Pagal tos šalies įstatymus atrodo, kad vyko teisingai. Ar rinkimai buvo organizuojami kitaip negu Lietuvoje? Taip, kitaip. Bet kiekviena šalis turi teisę nustatyti savo tvarką. Pavyzdžiui, pas mus nėra tokios tvarkos, kad deputatus keltų kolektyvai. Pas juos yra. Ar tai blogai, ar gerai? Jūs sakote – blogai, nes pas mus neliko kolektyvų, o ten, deja, yra kolektyvai. Man teko dalyvauti automobilių gamykloje, kurioje dirba 25 tūkst. žmonių. Tai yra kolektyvas, kuris kelia savo deputatą ir jį renka. O pas mus tokių jau nebėra, deja. Gaila pasakyti.
Taip pat dar vienas klausimas. Jeigu šalis turi teisę rengti pagal savo tvarką rinkimus, tai ji turi teisę tai daryti. Jeigu neturi, tai atsiprašau. Ir paskutinis klausimėlis galbūt pamąstyti. Kodėl vis dėlto baltarusiai balsuoja taip, o ne kitaip? Kodėl? Štai šį klausimą vertėtų paanalizuoti ir pabandyti atsakyti. Kodėl lietuviai balsuoja vienaip, o baltarusiai kitaip?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kalbėtojau, išnaudojote laiką.
M.PRONCKUS. Ačiū. Aš prieštarauju tokios rezoliucijos svarstymui ir priėmimui ir pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, norėčiau dabar trumpai jums priminti tvarką, kaip yra svarstomos rezoliucijos, kad mes išvengtume didesnių diskusijų. Pasitaręs su teikėju (ir pats J.Čekuolis iš tribūnos minėjo, kad galėtume apsiriboti)… šiandien mes neturėtume priimti rezoliucijos. Taip pat būtų siūlymas konstatuoti, kad rezoliucijos projektas galėtų būti redaguojamas, ir pavesti redagavimą darbo grupei, prilyginant darbo grupę Užsienio reikalų komitetui. Yra toks siūlymas, tačiau dėl balsavimo motyvų bus balsuojama alternatyviai. Tiksliau, ar priimti rezoliuciją be pataisų, ar nepriimti. Ir jeigu bus nepriimta be pataisų, tada apsispręstume, kurį iš kitų kelių renkamės. Ar priimtinas toks kelias?
Ar galime bendru sutarimu konstatuoti, kad mes be pataisų nepriimame rezoliucijos? Gerai. Be pataisų nepriimta bendru sutarimu. Kolegos, ar bendru sutarimu galėtume konstatuoti, kad mes redaguojame rezoliucijos projektą? Ne, nėra bendro sutarimo. Todėl dabar bus alternatyvus balsavimas ir po vieną už vieną arba kitą nuomonę, nebent norite dėl vedimo tvarkos. Ponia I.Šiaulienė dėl vedimo tvarkos. Po to, jeigu dėl vedimo tvarkos, tas pats J.Veselka.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto tvirtinant darbotvarkę buvo numatytas tiktai šio klausimo pateikimas. Nereikėtų forsuoti. Šiaip ar taip, sutinkant su kai kuriais niuansais, kurie išdėstyti šioje rezoliucijoje, reikėtų atkreipti dėmesį ir į bendrą Lietuvos valstybės situaciją, nes mes esame kaimynai su Baltarusija. Man atrodo, priimtinas jūsų siūlymas pritarus šiandien po pateikimo atiduoti Užsienio reikalų komitetui, kad jis pažiūrėtų, suredaguotų tą rezoliuciją, ir antradienį mes gražiai ją priimtume.
PIRMININKAS. Dėkui, jūs pakartojote tą patį, ką aš jau pasakiau, nes mes jau priėmėme sprendimą.
I.ŠIAULIENĖ. Man atrodo, nereikėtų dabar balsuoti. Niekas iš principo neprieštarauja po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena Šiauliene, aš konstatuoju, kad yra siūlančių atmesti rezoliuciją. Todėl mes balsavimo neišvengsime. Aš siūlau balsuoti alternatyviai, prieš tai išsakant už vieną alternatyvą vieną nuomonę ir už kitą alternatyvą kitą nuomonę. Ar pritariate tokiai eigai? Gerai. Tada jūsų replika bus po balsavimo.
Kolegos, motyvai už reikštų, kad rezoliucija yra redaguojama, nuomonė prieš – išsakoma nuomonė, kad rezoliucijos projektas turėtų būti atmestas. Motyvai už – A.Gricius. Už tai, kad būtų redaguojama.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau tik pabrėžti vieną faktą, kad daugelis iš mūsų supranta šią rezoliuciją kaip kažkokį nedraugišką gestą Baltarusijos žmonių, Baltarusijos valstybės atžvilgiu. Aš manau, kad visiškai ne tuo tikslu priimama ši rezoliucija. Tai yra mūsų nuomonės pareiškimas, t.y. mes manome, kad rinkimų kampanijoje, kartu ir rengiantis referendumui Baltarusijoje buvo nesilaikoma kai kurių demokratijos principų, ir žmonės tikrai negalėjo visiškai laisvai išreikšti savo valios, nors gerbiamasis M.Pronckus teigė ir priešingai.
Aš manyčiau, visiškai protingas sprendimas perduoti šią rezoliuciją Užsienio reikalų komitetui. Reikėtų įvertinti visus tuos dalykus, ji turėtų išreikšti mūsų Seimo nuomonę dėl to, kad mes jokiu būdu nesiekėme jokių piktų kėslų Baltarusijos atžvilgiu. Mes norime pasakyti, kaip mes matome, kaip mes suprantame įvykusius rinkimus ir referendumą Baltarusijoje.
Siūlyčiau pritarti šiam projektui ir atiduoti redaguoti Užsienio reikalų komitetui.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė, siūlanti atmesti rezoliuciją. V.Popovas. Prašom.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų siūlau atmesti rezoliuciją. Jau kai kuriuos motyvus klausdamas pateikiau. Antras dalykas, yra daug valstybių, kuriose vyksta panašūs dalykai arba kitokie, tačiau dėl tų valstybių rezoliucijų nerašome manydami, kad ten viskas yra gerai. Taigi motyvuodamas tuo, kad yra valstybių, kuriose įvairiai vyksta vadinamieji demokratijos procesai, siūlau nesikišti į kitų valstybių vidaus reikalus ir tokių rezoliucijų nepriiminėti, ypač kaimynų atžvilgiu. Siūlau rezoliuciją atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, balsavimas bus alternatyvus. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad rezoliucija būtų redaguojama, balsavimas prieš reiškia pritarimą, kad rezoliucija būtų atmesta. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl rezoliucijos projekto Nr.IXP-3913.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 7, susilaikė 2 (tie du neskaičiuojami). Apsispręsta, kad rezoliucija redaguojama.
Gerbiamieji, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti, kad redagavimo darbas būtų pavestas Užsienio reikalų komitetui? Gerai. Pritarta bendru sutarimu nesant prieštaraujančių. Dabar replikos po balsavimo baigus svarstyti šį klausimą. Pirmasis – J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai J.Čekuolis stovėjo čia, tribūnoje, ir aš paprašiau palyginti…
PIRMININKAS. Ponas J.Čekuolis.
J.VESELKA. Super ponas, man tas pats. Kai ponas J.Čekuolis stovėjo tribūnoje ir aš paprašiau palyginti demokratijos pažeidimus Lietuvoje… jis man pasakė – susikišk savo nuomonę į kišenę. Manau, kad jūs turėjote pasakyti pastabą, taip, gerbiamasis.
Antra. Man ypač nepatinka žmonės, kurie visada tarnauja už pinigus. Tai yra tam tikra giminė: tarybiniais laikais ištikimai tarnauja KGB, po to labai ištikimai tarnauja demokratijai. Klausimas – kodėl ir ta, ir ta sistema tinka? Reikia jiems patiems atsakyti.
O R.Juknevičienei noriu pasakyti, kad ji labai gerai žino, kaip aš vertinu A.Lukašenką. Ponia Rasa, mane iš tikrųjų kvietė stebėtoju į Baltarusiją. Aš pasakiau, kad referendumas dėl Prezidento įgaliojimų pakeitimo yra kvailystė. Jeigu Prezidentas per 12 metų nesugeba įkurti arba surasti pasitikėjimo kitų žmonių, kurie jo politinei linijai galėtų atstovauti, yra bėda. Todėl aš (…). A.Lukašenką, kaip savo šalies patriotą, aš vertinu labai aukštai. Bet tai, kad jis nesugeba sukurti ir palaipsniui vesti prie demokratijos, prie rinkos ekonomikos, iš tikrųjų yra jo didelis minusas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atkreipčiau jūsų dėmesį, kad žodžio „susikišk nebuvo vartojama. (Balsai salėje) Gerai. Jeigu turite noro, šį klausimą galima kelti tam tikroms Seimo institucijoms. Dabar N.Medvedev, replika po balsavimo.
N.MEDVEDEV. Su A.Lukašenka man teko susidurti dar Aukščiausiojoje Taryboje. Ten buvo labai rimti susikirtimai. Jo valdymo metodai man labai nepatinka, Baltarusijoje daug kas nepatinka. Tik yra puiki lietuviška patarlė „juokiasi puodas, kad katilas juodas. Aš mačiau, kad Lietuvoje buvo perkami balsai, dovanojami buteliai degtinės, buvo kabinamos reklamos ten, kur jų neturėjo būti, ir niekas jų nenukabino, už didžiulius pinigus buvo perkamos laidos, o tas, kas Lietuvoje pinigų neturi, negali dalyvauti rinkimuose, tai yra labai skaudu. O mes bandome mokyti gyventi kitus turėdami tokias juodas rinkimų technologijas. Tikrai gėda. Dėkoju.
PIRMININKAS. J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Atsistojau prie mikrofono, nes norėjau prieš tai kalbėjusiam kolegai pasakyti ką nors šmaikštaus, bet yra gera taisyklė, kad prieš kalbėdamas visada suskaičiuok iki dešimties. Suskaičiavau ir nieko nenoriu sakyti. Kviečiu ir kitus paskaičiuoti prieš kalbant. O jei kalbama apie pavardes ir apie aliuzijas į užsienio žvalgybas, tai džiaukitės, kad Seimo nariai nėra persekiojami už savo kalbas, nes priešingu atveju susitiktume teisme.
PIRMININKAS. Ką gi, išklausėme replikas po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, noriu konstatuoti, kad neeiliniame posėdyje buvo apsvarstyti visi numatyti klausimai. Šios dienos plenarinis posėdis baigtas.