Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo projekto
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Parengto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas – atnaujinti KASOKTĮ nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę NATO ir dalyvavimą Europos Sąjungos (toliau – ES) bendrojoje gynybos politikoje, taip pat į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo bei kitų įstatymų pasikeitusias nuostatas.
Projekto uždaviniai:
1) atsižvelgiant į narystės NATO ir dalyvavimo ES bendrojoje gynybos politikoje reikalavimus, sudaryti prielaidas tolesnei krašto apsaugos sistemos, kariuomenės bei karo tarnybos reformai;
2) suderinti KASOKTĮ nuostatas su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (toliau – NSPĮ), Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto (toliau – CKATS) bei kitų įstatymų nuostatomis.
2. Projekte aptariamų klausimų dabartinė teisinio reguliavimo būklė
KASOKTĮ buvo priimtas 1998 metais, kai Lietuvos Respublika dar nebuvo NATO ir ES narė. Todėl galiojančios KASOKTĮ nuostatos, kurios reglamentuoja tarptautinio bendradarbiavimo klausimus ir krašto apsaugos sistemos bei kariuomenės uždavinius, iš esmės atspindi tuometinę situaciją (keičiant KASOKTĮ, šios nuostatos nebuvo keičiamos). KASOKTĮ neatspindi prasidėjusios krašto apsaugos sistemos reformos, susijusios su jos integracija į transatlantinę gynybos sistemą. Be to, 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo iš esmės naujos redakcijos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 10 skyriaus trečiasis skirsnis (narystės NATO bei ES priemonės) ir 18 skyrius („Krašto apsaugos sistema“), tais pačiais metais įsigaliojo Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas. Kai kurioms šių įstatymų nuostatoms įgyvendinti būtina atnaujinti KASOKTĮ nuostatas.
Šiems ir kitiems KASOKTĮ trūkumams šalinti krašto apsaugos ministras sudarė darbo grupę, į kurią įeina visi suinteresuotų krašto apsaugos sistemos institucijų atstovai. Grupės parengtu Projektu sudaromos prielaidos tolesnei krašto apsaugos sistemos reformai ir KASOKTĮ tobulinimui.
3. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Projekte numatomas svarbiausias naujas KASOKTĮ nuostatas galima suskirstyti į šias grupes:
1) krašto apsaugos sistemos tarptautinį bendradarbiavimą ir narystės NATO bei dalyvavimo ES bendrojoje gynybos politikoje priemones reglamentuojančios nuostatos (Projekto 1, 2, 3, 5, 6 straipsniai – KASOKTĮ 2, 3, 5, 9, 10 straipsnių pakeitimai). Šių KASOKTĮ nuostatų redakcija atnaujinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystės NATO ir dalyvavimo ES bendrojoje gynybos politikoje reikalavimus bei poreikius;
2) kariuomenės ir jos reguliariųjų pajėgų rūšių uždavinius, struktūrą ir veiklą reglamentuojančios nuostatos (Projekto 7, 8, 9, 10, 11 straipsniai – KASOKTĮ 11, 12, 13, 14, 16 straipsnių pakeitimai). Šių KASOKTĮ nuostatų redakcija atnaujinama į pakitusius kolektyvinėje gynybos sistemoje Lietuvos kariuomenės uždavinius bei plėtros poreikius, taip pat vykstantį tarptautinį bendradarbiavimą užtikrinant oro erdvės kontrolę;
4) karo tarnybą ir krašto apsaugos sistemos personalą reglamentuojančios nuostatos (Projekto 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 26 straipsniai – KASOKTĮ 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 62 straipsnių pakeitimai). Šios KASOKTĮ nuostatos atnaujinamos atsižvelgiant į narystės NATO sąlygomis besikeičiančius krašto apsaugos sistemos personalo administravimo poreikius, taip pat praktikoje išaiškėjusius teisinio reguliavimo trūkumus;
5) karinių laipsnių suteikimą reglamentuojančios nuostatos (Projekto 24 ir 25 straipsniai – KASOKTĮ 53 bei 54 straipsnių pakeitimai). Jomis keičiami pirmojo karininko laipsnio suteikimo reikalavimai, atsižvelgiant į įvykusius aukštojo mokslo sistemos pokyčius, taip pat atsižvelgiant į dalyvavimo NATO ir ES bendrosios gynybos politikos institucijų veikloje poreikius keičiami aukščiausiųjų laipsnių suteikimo reikalavimai bei tvarka, numatoma galimybė suteikti laikinus generolų (admirolų) laipsnius;
6) kompensacijas kario žūties ar sužalojimo atveju reglamentuojančios nuostatos (Projekto 27 straipsnis – KASOKTĮ 67 straipsnio pakeitimai). Jomis atsižvelgiama į pakitusius sveikatos apsaugos sistemos teisės aktus, taip pat aiškiau reglamentuojamos kompensacijų mokėjimo sąlygos derinant jas su valstybės biudžeto galimybėmis ir iš esmės nekeičiant priklausančių kompensacijų dydžio;
7) NSPĮ pakeitimų, CKATS, Civilinio kodekso, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių, Viešojo administravimo ir kitų įstatymų sąlygotos nuostatos (Projekto 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 16, 28 straipsniai – KASOKTĮ 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 20, 36, 73 straipsnių pakeitimai). Jomis KASOKTĮ suderinamas su minėtų įstatymų nuostatomis arba jas įgyvendina.
4. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
5. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą
Įstatymo projektas gali būti lengvai inkorporuotas į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, nes jam įgyvendinti iš esmės nereikia kitų įstatymų pakeitimų. Įgyvendinant įstatymą reikės priimti tik poįstatyminius teisės aktus: Vyriausybės nutarimus dėl KASOKTĮ 44 straipsnio 1 dalies bei 67 straipsnio įgyvendinimo tvarkos ir karių skyrimo į KASOKTĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas tvarkos patikslinimo, taip pat reikės koreguoti krašto apsaugos ministro įsakymais nustatytą karių skyrimo į pareigas, rotacijos, laipsnių suteikimo tvarką bei krašto apsaugos sistemos karinių pareigybių sąrašą.
Projekto normų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nereglamentuoja.
Įtvirtindamas naujus krašto apsaugos sistemos tarptautinio bendradarbiavimo teisinius pagrindus, Projektas sudaro palankesnes sąlygas Lietuvai dalyvauti Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje, įgyvendinamoje pagal Europos Sąjungos sutarties galiojančios redakcijos 17 straipsnį (panašios nuostatos numatytos Europos Konstitucijos projekto I-40 straipsnyje bei jį plėtojančiuose straipsniuose). ES antrinės teisės nuostatų reikalavimai Projektui netaikomi.
6. Įstatymo projekto autoriai
Įstatymo projektą parengė krašto apsaugos ministro sudaryta darbo grupė (vadovas – ministro patarėjas-teisininkas dr. Dainius Žalimas, tel. 273 55 06).
Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
7. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: krašto apsaugos sistema, karo tarnyba, karinės pajėgos, kariuomenė, NATO.
Ministras Linas Linkevičius